Saliu proletarai, vienykitės!
ranvBinis visų
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEID2LAMAS NUO 1950 METŲ
1983 m. lapkričio 25 d., penktadienis
i
J
Paskaita, kurios laukia Įpusė j o rudens semest ras. Ne už kainų ir sesi ja. .. „Greit sėsime ant degančio laužo", — juo kauja Teisės fakulteto stu dentai. Apie tai, kaip sekasi studijuoti visuomeninius mokslus būsimiems teisi ninkams, paprašiau papa sakoti docentą Vytautą Pakalniškį. Mes turime visokių studentų. Blogiausia tai, kad kai kurie jaunuoliai i studijas žiūri „pro pirš tus", ieško lengviausia — plaukti pasroviui. Gau damas daug užduočių, nusprendžia, kad never ta visko mokytis... Geras studentas yra tas, kuris jau pirmame kurse moka racionaliai planuoti laiką. Studijų metais negalima skirstyti disciplinų į nau dingas ir nenaudingas. Pa vyzdžiui, teisininkui būti na gerai suprasti politinės ekonomijos dėsnius. Be jų neįmanomas tolesnis spe cialybės įsisavinimas. Šiemet kol kas rimtų keblumų nėra. Studentai stropiai lanko TSKP istorijos, politinės ekonomijos seminarus. Kaip sekasi būsimiems teisininkams studijuoti TSKp istoriją, užsukau pasikalbėti su I kurso gru pės studentais. Seminaro metu studentai kalbėjo be konspektų. Ar gumentuodami faktus, ana lizuodami reiškinius pir makursiai įdomiai diskuta vo. Pagirtina, kad jau pir mame kurse jie mokosi atrinkti reikiamą literatū rą, saikingai pritaikyti igytas žinias. Tai didelis
Trumpai Praėjusi ketvirtadienį Teisės fakulteto kultūros klubas organizavo susiti kima su Jaunimo teatro aktorium V. Bagdonu. Aktorius kalbėjo apie mūsų dienų teatrą, jo Droblemas. Pabaigoje svečias atsa kė i studentų klausimus, jiems padainavo.
A. SALNAITĖ
Penkeri metai nuo mokyk los baigimo ir Tu vėl — mokykloje. Tik jau ne vil kintis mokykline uniforma, o nešinas dienynu. Kiek iš mokai, ką supratai — TAVY JE. Šimtai akių, nukreiptų į TAVE, laukia... Ką jiems pasakysi? Kaip pasakysi? Tik penkeri metai, ir tu priklausai ne vien sau. Bet prieš užvedant vienas ir at veriant kitas duris, pamąsty kime apie MOKYTOJĄ ir MOKINĮ. Dabar tai TAU svarbiausia, Girdėjau žilstelėjusį pedagogą sakant: geras mokyto jas tas ,kurį myli, kurio bi jo, kurį gerbia. Kęstutis prieštarauja. Sako, formuojant žmogų, baimė pavojinga. Gal tiksliau: reigriežta drausmė, kalinga ypač pradinėse klasėse, kad vaikas žinotų, kas galima, kas ne. Gintautas: Taip, bet baimė, apie kurią mes kalbame, pa laipsniui turi peraugti į pa garbą. Nes augant vaikas turi pats suprasti, kodėl rei kia daryti taip, o ne kitaip. . .. .onaiuuuub Skamibutis pcuvvicuia pakviečia |į matematikos pamoką. Į kla sę įžengia MOKYTOJAS. Jau pravėrus duris prasideda pa moka. Atsiduri vienas prieš visus, arba vienas tarp visų (panašu į orkestrą: dirigen tas — vienas, muzikantų — daug. Ar derės instrumentai, ar skambės kūrinys?). Pamokos sėkmė priklau so nuo to, kaip esi pasirengęs ne vien išdėstyti dalyką, bet ir bendrauti su žmonėmis. Gintautas: Svarbu save pastatyti į reikiamą vietą.
docento Lauryno Kapo čiaus nuopelnas. Daina Brazinskaitė. Doc. I. Kapočius plačiai, nuo sekliai aiškina medžiagą. PeT paskaitas sužinau daug naujo. Patinka tai, kad docentas pratina kalbėti prieš publiką. Aidas Dzikaras. TSKP istorija — tai įdomus mokslas. Ypač tada, kai idomūs seminarai. Man svar bu, kad žinios pateikiamos ne „sausai". Dabar TSKP istorija nėra tas „siaubas“, kokį anksčiau vaizdavo draugai. Gytis Ignatavičius. Se lliuiaiaiiio minarams ruoštis uai dar sunkoka, nes trūksta vadovėbu, klasikų veikalus rei kia skaityti bibliotekoje. Kęstutis Gaubys. Visada laukiu doc. L. Kapočiaus paskaitų. Jose aiškiai nag rinėjami istoriniai įvykiai. Linas Gasiliauskas. TSKP istoriją studijuoti sekasi puikiai. Dirbant mokslas „įkandamas". Doc. L. Ka počius dažnai „neapsigi na" nuo savanorių. Nomeda Bielinskaitė. Ge ra bendrauti su docentu. Sudėtinga medžiaga, jo aiškinama, tampa mums suprantama. — Manau, kad bus ge ri studentai. Paskutiniais metais į Teisės fakultetą py įstoja gabūs jaunuoliai, Tikriausiai fotografai dar — sako docentas L. Kapo neišryškino visų juostų, ku čius. — Kasdien, eidamas rių aibę pripleškino rudens i naujuosius senojo Uni talkų kolūkiuose metu, o versiteto rūmus, pasijun ruduo jau tolsta užmarštin, tu dešimtmečiu atjaunė- derlius seniai aruoduose ir kad ne j galbūt neretas iš mūsų, sėjęs... Rodos, senstu dirbdamas su jau- dėdamas valgykloje, pagalLvoja: gal paties rinktas bul nais. iuvclio
Nr. 35 (1254)
Kęstutis: „įeiti" į klasę. Kad mokinukai paklustų ta vo žaidimo taisyklėm, reikia sugebėti juos sudominti. Gintautas: Mokytojas turi būti lankstus. Vadinasi, orientuotis pa gal .situaciją. Iškart suprasti, ko reikia. Gal prieš pamoką kelias minutes pašnekėti šiaip apie ką nors: kas va-
Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiume Už nuopelnus liaudies sveikatos apsaugai ir ak tyvų dalyvavimą visuo meniniame gyvenime Vil niaus valstybinio V. Kap suko universiteto gydyto jų tobulinimosi fakulteto dekanui Petrui Visockui suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio gydytojo garbės vardas.
Kaina 2 kap
Dažnai ne bendrauja, o nu rodinėja, šaukia. . . Tai smuk do žmogų kaip asmenybę. Mūsų —• didelių tempų — pasaulyje visi taip lengvai pažeidžiami. Mokytojų asmenybės — apie tai kalba? — Taip. Šiuolaikinis mo kytojas — pirmiausia asme nybė. Turintis ką pasakyti
MOKYTItai ir suprasti kar laimėjo rungtynes arba kas naujo matematikos pa saulyje? . . — Taip, — linkteli Gin tautas — Stebėjau panašiai pradėtą pamoką. Vaikai „iš girdo" mokytoją. — Tai kas yra tarp moki nių ir mokytojų, — griovys, — tęsia Gintautas, — turi virsti linija. Bet linija lieka.. . — Būtinai. Tarp mokinukų tavęs, Kęs tuti, neišskirčiau. Beje, am žiaus skirtumas tarp tavęs ir vienuoliktokų ne toks jau didelis. O dabar tu — prieš klasę. Tu — mokytojas. — Amžius — dar ne riba.. Mokiniai tave gerbia kaip žmogų arba ne. Didžiausia kai kurių mokytojų bėda, kad jie nesugeba bendrauti su mokiniais, kaip su ly giais, tiek pat dėmesio ir pagarbos vertais žmonėmis. Sugalvojo dauk taisyklių.
Lietuvos TSR
žmonėms, — įsiterpia Gin tautas. — Kalba ne apie matematikos dėstymą (tai mūsų amatas, kurį turime gerai išmanyti. Būtinybė!). Kalba apie mokytoją — žmogų. Kokia jo patirtis, jo supratimas? Mokinukai daž niausiai ir skundžiasi abipu sio ryšio tarp jų ir mokyto jų stoka. Kažkuris pasakė, kad mo kiniai — tarsi molis. Koks bus lipdinys, priklauso nuo molio savybių, puodžiaus su gebėjimų, jo nuotaikos. . . — Molis — mūsų rankose, — priduria Kęstutis. — Man svarbu tai, kad jis pats save lipdytų. Ar viskas, kas svarbiausia, išsakyta? Kęstutis: Mane baugina dar vienas dalykas. Įprasta situacija: susikerta mokytojo ir mokinio nuomonės. Daž nai pedagogai pyksta ant mokinių, kad šie prieštarauja.
Bet juk tai puiku: kol moki nys turi savo nuomonę, jis mąsto, jis ieško safvojo sprendimo. Net jeigu klysta. Ateis laikas — jis supras, jei pats tuo Įsitikins. Moky tojo pareiga — neleisti jam paklysti arba greičiau surasti tiesą. Tai labai sunku. Juk jau nas mokytojas neturi didelės gyvenimo patirties. Jis pats mokosi. — Ir puiku. Kol mokosi, ieško, tol jis reika lingas mokiniui. Mokytojo uždavinys ne deklaruoti tie sas, o pačiam savo pavyz džiu įrodyti. Kodėl mūsų bendraamžiai taip šalinasi mokyklos? — Todėl, kad susidarę ne teisingą požiūrį į mokytojo darbą, arba prisižiūrėję ne tinkamų pedagoginio darbo pavyzdžių, — samprotauja Gintautas (jis jau senokai nusprendė būti mokytoju). Kęstutis priduria: darbas su mokiniais manęs nebaugi na. Jaučiu, kad esu jiems reikalingas, — tai teikia no ro ir jėgų dirbti. Tas supra timas turbūt ir pastūmėjo į mokyklą, nors buvau pasi rinkęs gamybinį profilį. Tokiomis vaikinų mintimis vedina užvėriau Vilniaus 21os vidurinės mųjcyklos duris, kur pedagoginę praktiką at liko Matematikos fakulteto V kurso studentai Kęstutis Skukauskas ir Gintautas Bareikls. Neskubu dėti taško. Pokal bį apie mokyklą pratęsime, kai vaikinai bus „paragavę" mokytojo duonos. Taigi ki tas susitikimas — po metų.
Užrašė Raimonda RAVAITYTt
KAI KORIU - RIMTAI DIRBU..."
ves kramtau? . . Džiugu, kad šį rudenį res' publikos kolūkiuose bei ta; rybiniuose ūkiuose neblogai padirbėjo 5073 senojo Vil niaus universiteto pasiunti XXX niai. Tai liudija ataskaitos iš fakultetų, parsivežti garŠiemet Universiteto folk ' bės raštai ir, žinoma, uždar lorinis ansamblis „Ratilio" biai. . . švenčia 15 metų jubiliejų. Ir viskas būtų gražu, jei Ta proga Jaunimo teatro sa Ine, kaip iš šalies atrodo, lėje įvyko premjera. į maža smulkmenėlė tose ata Naujoji ansamblio progra skaitose iš fakultetų. Jose ma — vestuvės, senoviniai F surašytos vos ne visos kol papročiai. Liaudies dainas ir ūkių „nuodėmės", su žeme žaidimus ansambliečiai rinko sumaišytos „buitinės gyve Į ekspedicijose. nimo sąlygos", pažymima, Ansamblio vadovė Zita j kiek studentai suruošė disKelmickaitė apdovanota Liau- ĮIkotekų ir sporto varžybų, dies meno žymūnės ženkle J tik skyrelyje, kur reikia paliu. H žymėti, ar nebuvo drausmės, t tvarkos pažeidimų (iš stuA. RUMINAi'lt dentu pusės), pastabų beveik
Aldona SlLALYTĖ
nėra. . . Žinoma, blogas tas paukš tis, kuris savo lizdą teršia, tačiau dabar nelabai gražiai išeina: jei mums blogai — šaukiam visa gerkle, tačiau pačių padaryto blogio neno rim prisiminti. O juk ne pa slaptis, kad studentai kol ūkiuose ne tik obuolius rin ko, bet ir akmenėlius į tą pat' kibirą dėjo bei techniką gadino (GF Geografijos spec. III k. stud. V. Vaičaitis), kad per ilgai į gervių tri kampius žiūrėjo ir parsivežė tik 8 kapeikas (IF žurnalisti kos spec. IV k. stud. M. Lukošiūnas), kad. . . Tačiau apie tai ataskaitose kažkodėl nutylima. Kodėl? XXX Universiteto mišrus choras (vad. B. Jankauskas) labai norėjo vykt' talkon visu bū riu. i vieną vietą. Patenkinti tokią užgaidą ne taip papra sta, studentai iš skirtingų fakultetų, tačiau išvažiavo visi į Vilniaus šiltnamių kombinatą. Po kiek laiko dainorius aplankė svečiai iš Universiteto, domėjosi, kaip
laikosi talkininkai. Prisimi nimai ne itin malonūs.. . Kambariuose — netvarka, ki taip tariant, „ant stalo — gabalėlis duonos ir marios alaus, vyno..." To pakako, kad meno kolektyvai kitais metais į talką važiuos ben dra tvarka.. . Nesisekė medikams, dirbu siems Trakų raj. Auseniškių tarybiniame ūkyje (ir ne tik šiame ūkyje). Praėjo savaitė, kita ir, sakytum, ligų epide mija pradėjo skinti studen tus. Mažne pusė išdundėjo Vilniun, kur juos palaimino gydytojai, leidę laikinai pa ilsėti. .. Retas atvejis, kai ūkio direktorius rašo studentams papeikimus (Panevėžio raj. Naujarodžių sodininkystės ta rybinis ūkis, kur dirbo TF studentai). Aišku, ūkio galva tai darė anaiptol ne lengva ranka ir ne be reikalo. Kaip kitaip „paskatinsi" studentą, kad jis pradėtų rimčiau dirbti? XXX Tai tik keletas faktų, ta čiau jie, kaip matome, pa
lenkia svarstykles ne studen to naudai. . . Natūralu reikalauti gerų gyvenimo sąlygų, gero mais te, televizoriaus, laikraščių, iutbolo kamuolių, tačiau blo gai, kad užmirštam pagrindi nę pareigą — darbą.. . Jei sugriebs sloga — tuojau pat spausiu į Vilnių, ten polikli nika, pažymą gausiu, ne taip dabar sunku gydytojui įro dyti, jog esi nesveikiausias žmogus planetoje, tereikia trupučiuką termometrą pa kratyti ar koją ne taip pa statyti. Draugai? Jie tegul lenkia nugaras bulvėms, te gul tas nugaras skalbia lie tus, jie nori „frankų užsikalti". Nejaugi studentas pradė jo vergauti rubliui? Nejaugi greitai sąžinę, pareigą dar bui paskelbsime deficitu? Ak, sakote, ūkis sukčiau ja, ūkis ne taip apmoka dar bą, tačiau kur jūsų vado vai? Jei jie reiklūs, princi pingi, vargu, ar ūkis norės studentus apgaudinėti. Ne truks planui tonų, bus šilta bendrabučiuose, studentui neNukelta Į 4 psl.
Tarybinis studentas 2
TRECIOJO SEMESTRO AIDAI miiiiiiiiiiiiiiiiiiffl
Jau daugiau kaip du mė nesiai mūsų senosios mo kyklos auditorijos pilnos šur mulio. Sugrįžo studentai iš vasaros. Iš vasaros. .., o snaigės — pirmutinės šiais metais — kutena skubančiųjų į Didžią ją Aulą skruostus, baltai dengia jų bekailius apsiaus tus. Renkasi jaunimas, vado vai, svečiai. Į studentų sta tybos būrių vakarą — pa baigtuves. Kodėl taip vėlai? — tik riausiai nusistebėtų mažai žinantys apie SSB darbų specifiką. Sezonas prasideda sausį arba vasarį. Tai paren giamasis laikotarpis: kom plektuojamos brigados, skiria mi vadovai ir t. t. .. . Vėliau seka darbai. Ir, pagaliau, porą mėnesių lieka darbo analizei, rezultatų sumavimui. Universiteto studentų statybos būriams —• dvide šimt šeštos tokios pabaigtu vės. Kiekvienos jų vis gau sesnis, tvirtesnis. Štai, ir dabar pilna Aula žvalaus jaunimo. Jo netrūksta prie prezidiumo stalo: darbo pir mūnai, vadai, komisarai gre ta Universiteto mokymo rei kalų prorektoriaus B. Sudavičiaus, Prekybos fakulteto de kano B. Cereškos, VU parti nio komiteto sekretoriaus pavaduotojo J. Bagdono, sta tybos būrių štabo vado M. Michailos, Vilniaus depo pavaduotojos E. Ciganovos, svečių iš miestų, rajonų. Ataskaitą skaito Universi teto SSB parengiamojo štabo vadas Raimundas Šyvys. — Šiemet Universitete bu vo suformuoti 35 būriai, ku riuose dirbo 1250 studentų. Respublikoje dirbo 32 būriai,
likusieji trys — Jakutijos ATSR, Smolensko srityje ir Stavropolio krašte. Kasmet susiduriame su ne mažais sunkumais formuojant būrius. Dažniausiai tai įvyks ta todėl, kad didelė dalis pirmo kurso studentų dėl sveikatos negali vykti į SSB. O šiemet formavimo sunku mus sąlygojo dar ir tai, kad daug pirmo kurso vyrų bu vo pašaukti tarnybai į gink luotąsias pajėgas. Todėl te ko sumažinti statybos būrių skaičių. „Kernavė", „Žili nai", ne vienerius metus garsinę Universitetą, vėl bu vo pakviesti į SSB. Pažymė tina ir tai, kad jų sudėtyje dirbo daug vyresniųjų kursų studentų — Fizikos, Istorijos, Pramonės ekonomikos fakul tetų komjaunimo komitetai stengėsi išspręsti statybos būrių problemą, nepaisant jokių subjektyvių ir objekty vių sunkumų. Vienas svarbiausių uždavi nių per parengiamąjį laiko tarpį — būrių vadų pakkyrimas. Šiais metais, išaiškė jo gera tendencija: būrių vadovais buvo skiriami kom jaunimo, profsąjungos akty vistai. Mano manymu, netei singai pasielgė Matematikos fakulteto komjaunimo komi tetas, skirdamas „Dainavos" būrio vade pirmakursę. Taip pat draugas R. Syvys pastebėjo, kad pasitaiko „ak tyvistų", kurie nekreipia dė mesio į darbo planų sudary mą, į organizacinius rengi nius. Juk kaip tik tai ir nu lemia grupės vieningumą. — Kodėl „Kernavės" na riai uždirba daugiau kaip po 1000 rublių? Reiktų paklausti ar „Kernavės" kolūkis turi
dar pinigų? Jeigu taip, tai sekančiais metais, atvažiavę fizikai, ir tuos pačius uždirbs. O respublikoje dirbę visi WU būriai atliko darbų ųž 489 tūkst. rublių, gamybi nę programą įvykdydami 152,55%. Ir taip laureatais pripa žinti studentų statybos bū riai: I vieta — fizikų būriui „Kernavė"; II vieta — Pramonės ekono mikos fakulteto statybos bū riui „Tauras"; III vieta — Istorijos fakul teto būriui „Žilinai“. Žemdirbystės grupėje pir mas vietas iškovojo: matema tikų būrys „Integralas", fizi kų „Kernavė", Pramonės eko nomikos fakulteto „Žuvėd ra". O, taip vadinamoje, nega mybinės krypties grupėje daug rezultatų pasiekė Pre kybos fakulteto būrys „Sau lėtekis". Neapvylė ir išvažiuojamie ji būriai. „Vilnius" (vadovas A. Žabolis, komisaras P. Narbutas) iškovojo pirmą vietą tarp Jakutijos ATSR dirbusių respublikos būrių, „Vilnios" narės (vadovė V. Sleinotaitė) Stavropolio kraš te buvo antros. „Žilinų" būrio vadas A. Mickevičius padėkojo savo draugams, kurie neskaičiavo darbo valandų, dirbo tiek, kiek reikėjo, kurie sugebėjo dirbti taip, kad be gerų žo džių nieko jiems negalėjai pasakyti. Draugė E. Ciganova dėko ja, traukinių palydovų bri gadoms, tarp kurių buvo net geriau dirbusių už pagrindi nes brigadas. Ji įteikia gar bės raštus S. Čeponytei, M. Markevičiūtei, D. Volkovskajai, L. Deinikytei, G. Andriuškevič ir kt. Respublikos statybos bū rių štabo vadas M. Michai lu primena posakį „Tas vy
MUSŲ KALBAl|||||||||||||||||||||||!|||||||||||Hi!!i
linga ir raiški. Kiekvienas žmogus turi išsiugdyti po reikį taisyklingai kalbėti, o pirmieji pagalbininkai jam — radijas, televizija, teatras. Priekabiau žiūrė dami , ir mūsų teatro kal boje rasime trūkumų. Praėjusį sezoną buvo aplankyti trys spektakliai: A. Lyves „Karalienės Mod žemė“, G. Kličiaus „Sute mos Cio Pelytės štate" ir V. Slavkino „Pelės“, Keis tas dalykas: labiau paty rė aktoriai daro daugiau kalbos klaidų uz jaunes niuosius. Norėtųsi pagirti pačiu studentu pastatytą spektaklį V. Slavkino „Pe lės". Jo kalba visai tai syklinga (gal kiek šlubuo ja tartis). Matyt, įtakos tu ri tai, kad daugelis akto rių mokosi Filologijos fa kultete. Gausiausia spektakliuose
kirčio klaidų. Dažniau kirtis iš tam tikrų galūnių atkeliamas į šaknį: į pie tus («=pietus), su blogiu (=blogiu), orkestre ( = or kestre), mieste (=mieste). Pasitaiko klaidingai varto jamų linksnių: pati, ma nai, būsi stipria (=stipri)i; apsimaukite (-užsimauki te) ir nusimaukite žiedais (-žiedus). Kartais aktoriai taip pasistengia, kad rei kia pagalvoti, kas čia no rėta pasakyti: surengėme palapinių stovyklą; užsi maskuosime teatro žiūro vais; mano širdyje pasiju to jautrumas. Ausiai ne malonūs ir aktoriams im provizuojant išsprūdę bar barizmai: ar man išeiti, ar dar biski (=truputį, tru putėlį, trupučiuką) pabūti; nabašninkas (-numirėlis, velionis). Dar kelios klai dos: bendrai ( apskritai);
Į vasarą sugrįžtam
KAIP KALBAMA KIEMO TEATRE Didžiuojamės, turėdami savo — studentų — teat rą. Salėje dažnai nėra vietos adatai nukristi — tai rodo teatro populiaru mą ir gerą spektaklių me ninį lygį. Viena iš svarbiausių me no kūrimo priemonių teat re —■ kalba. Jeigu ji ne taisyklinga, tai ir menui iki viršūnių dar toli. Kaip kalbama mūsų kiemo teat re? Turėdami galvoje, kad tai ne profesionalų, o mėgėjų teatras, galėtume atleisti už vieną kitą klai dą ir pagirti daugelį akto rių. Tačiau scenos kalba turi būti visiškai taisyk
„KOMJAUNIMO PROZEKTORIAUS" REIDAS
BENDRABUČIO SKAITYKLA „Ar reikalinga skaitykla bendrabutyje?" — su to kiu klausimu kreipėmės ne į vieną jo gyventoją. — Reikalinga, o kaip gi? Ne visada kambary gali ramiai mokytis... — tvirtina PEF antrakusės Asta Ragauskaitė ir Svet lana Larionovaitė. — Taip, be skaityklos neapsieinam, — tvirtina 4 bendrabučio švaros ko misijos pirmininkė Jolan ta Gečaitė. Tik... Ar visur skaityk
la atitinka šio pavadinimo turint? .. .4 bendrabutis, „skai tykla". Praveriame duris, uždegam šviesą — krū vos šiukšlių, nuorūkų, ką tik buvusio remonto pėd sakai. — Dar nespėjom sutvar kyti, — tvirtina J. Gečai tė. — Trūksta stalų, kai kur kambariuose jų yra po keletą. Surinksim, su tvarkysim. — Mes dar jauna tary ba, dar nieko nesuspė
jom, — aiškina 11 bend rabučio I korpuso tarybos pirmininkė Valė Mikulėnaitė. — Sutvarkysim ir skaityklą, greit.. . 12 bendrabučio abiejų korpusu gyventojai nepri simena jaukių skaityklų. I korpuse — „skaityklos" durys užrakintos, II — durys atviros, bet... nei stalo, nei kėdės, nei elekt ros lemputės. — Tokią aš jau radau, — tvirtina šio korpuso tarybos pirmininkas Da
ras — ne vyras, kuris netar navo Armijoje^, o tas stu dentas —• ne studentas, ku ris nedirbo studentų būryje. Gintautui Žakui įteikiamas TSRS kaimo statybos žemės ūkio ministerijos socialisti nio lenktyniavimo žymūno Atsirado jis VI amžiuje ženklelis, VLKJS garbės raš prieš mūsų erą Indijoje. Ti tais apdovanojami K. Betin- kybos pradininku laikomas gis, A. Sermokas, P. Narbu princas Sidarta Gautama, tas ir kt. gavęs Budos garbės vardą. Šiais metais merginos su Mitai ir legendos pasakoja, darė daugiau kaip du treč kad jis kilęs iš šakjų gen dalius visų dirbančiųjų. Ta ties, gyvenusios šiaurės In čiau apdovanoj imu tesulau dijoje, netoli Nepalo. Bū kė, tik vos keletas mergai damas 29 metų, princas pali čių. ko namus bei šeimą ir, po Užkalbinu Violetą Kataus- 7 metų klajonių, asketiško kaitę ir Aušrą Keršulytę — gyvenimo ir apmąstymų tapo Ekonomikos kibernetikos fa naujos religijos skleidėju. kulteto II kurso studentes, Savo tėvynėje budizmas už dirbusias Alytaus rajono leido vietą kitai religijai — Luksnėnų sodininkystės tary induizmui. Dabar Indijoje bu biniame ūkyje su būriu distai sudaro tik 0,74% vi „Alyta". sų gyventojų, tačiau dau—• Tikėjomės parsivežti iš gumos pietryčių Azijos tauvasaros daugiau. Galbūt įs I tų gyvenime budizmas turi pūdžių ir džiaugsmo ne tiek I reikšmę; ne tik kaip valsdaug dėl to, kad dirbome tybinė religija — svari ūkyje. jėga politinėje j ir ideologiKą gi, nuo seno žemė rei nėję kovoje. Ir tai nė kiek kalauja didelio kruopštumo nenuostabu, nes Indokinijos ir pasiaukojimo. Tačiau mate pusiasalio tautose ir dabar matikų būriui „Integralas" daugumą gyventojų sudaro šią pavyko iškovoti tarp žem religiją išpažįstą žmonės. XX dirbystės būrių pirmą vietą. amžiaus 7 dešimtmetyje La Kalbuosi su šio būrio ko ose, Kambodžoje ir Tailan misaru III kurso studentu de budistai sudaro 90% vLAlvydu Andrijausku. sų gyventojų, Šri-Lankoje — — Ką man davė SSB? Dar 60%, Japonijoje 50%. Kini bas visada suartina žmones. joje 17%. Aš pats kur kas geriau iš Dabartiniai budizmo ide mokau bendrauti su jais. Ii ologai hando parodyti budiz tai daug. Džiaugiuosi savo mą kaip religiją, kuri neda būriu. lyvauja politiniame gyveni— Štai už Aulos langų me. Iš tikrųjų taip nėra, boluoja jau namų stogai. Jie jis, kaip ir bet kokia kita tarsi primena, kad čia pat religija, niekada nebuvo ir parengiamasis laikotarpis. O negali likti politikos nuoša po jo ne už kalnų ir vasa lyra. Ar nesiruošiate vėl pa Nuo seno Pietryčių Azijos dirbėti ūkių laukuose? valstybių formavimasis ėjo — Tikriausiai būtų malo kartu su budizmo skleidimu. nu dar kartą patirti tą tik Budizmo suklestėjimas čia rojo darbo jausmą. dažniausiai sutapdavo su valstybės suklestėjimu. NaRita SARP ALIUTE cionalinės t vienybės klausimai jose dažniausiai būdavo siejami su religija. Tad aišku, kad daugeliui du (-dveji) metai; trys Pietryčių Azijos tautų, pa (=treji)| metai. vergtų Europos kolonizato Kaip matyti, taisytinų rių, budizmas buvo kaip dalykų yra. Bet tai lašas vienytojas, kelrodė žvaigždė geros mūsų teatro kalbos ių išsivaduojamoje kovoje. Kiekvienam 100—150 pasau jūroje. Šiais keliais žo liečių šiose šalyse tenka po džiais norima tik primin vieną budizmo skleidėją. To ti, kad aktoriai rūpintųsi dėl masėms religijos daro ne tik tuo, kas sakoma, milžinišką įtaką, nors jų po bet ir kaip sakoma, ir žiūris į pasaulyje vykstančias palinkėti šiais metais tų permainas buvo skirtingas. smulkių nesklandumų iš Reakcinės jėgos dažnai vengti. Juk mažiausia kal stengiasi patraukti į savo pu sanglių (vienuolių organi bos klaida — lašas deguto sę zacijų) lyderius ir panaudo į medaus statine. Štai vi ti jų įtaką liaudžiai saviems sada buvo sakoma ir ra tikslams. šoma: Požemio teatras. Taip atsitiko Tailande, kur, Šiais metais skelbimas ne be aktyvios paramos reak kviečia jau į Teatrą pože cinė dalis budistinės sangmyje. Tai nejaugi sakysi lios, įsitvirtino Amerikos im me: Teatras kieme, Aka perializmas. Vietinis režimas, deminis dramos teatras palaikomas budistinės orga nizacijos lyderių, aktyviai Vilniuje?! agresijoje dalyvavo JAV prieš Vietnamą. Arvydas VIDŽIŪNAS, Panašiai įvykiai klostėsi ir Filologijos fakulteto Birmoje, kur budizmo atgi IV kurso studentas mimas privedė prie „Budis-
Budizmas šiuolaikiniame pasaulyje
rius Kalibatas. — Stalus surinksim iš kambarių (kai kurie studentai juos iš skaityklos „pasiskolino"), komendantas žada kėdes. Kai bus inventorius, tada sutvarkysim. O ką mano šio bendra bučio komendantas? — Aš nemanau, kad skaityklos bendrabutyje pasiteisintų, kad ]ose kas nors skaitytų... Juk ir Šalta tenai... Nejaugi istorikai skaito mažiau, negu kitų specia lybių studentai, negi jiems nekyla problema kaip ra miai pasimokyti bendra butyje? ... — Mes jau negalim pagalbos prisišaukti, —
rodo skaityklą 13 ben drabučio tarybos pirminin kas Raimondas Plečkaitis. — Vamzdis praleidžia vandenį, siena trupa, pū va grindys. Kreipėmės j ūkio skyrių, gal padės? Pagalbos tikrai reikia. Nes fizikams skaitykla ypač reikalinga: laborato riniai darbai, daug tenka mokytis savarankiškai. 6 bendrabutyje iš dviejų skaityklų veikla viena, ketvirtame aukšte. Studen tai tvirtina, kad vietos užtenka. Nebent per sesi ją visi netilptų. Kėdžių trūksta? Nieko, kai nori mokytis, atsineši iš kam bario— tokią išeitį rado matematikės.
tinės valstybės" sudarymo, kurios veikla buvo suinte resuota reakciniai sluoks niai. Purvino karo prieš Viet namą dienomis reakcinė Ame rikos spauda viešai ragino JAV vyriausybę „palaikyti stiprų ir nepriklausomą budis tų judėjimą" (mąstant apie tą dali budistų, kuri ėjo paskui proamerikinius lyde rius), ir paversti budizmą „jėga, stabilizuojančia pa dėti Azijoje." JAV tada bu vo įsteigti „institutai, studi juojantys budizmą", turinys tikslą ne tik sukurti iliu zija „gerbimo" šios Azijos religijos, bet ir padėti inter pretuoti ją naudingu agre šoriui aspektu. Koncentruoti dėmesį į atsisakymą žemiš kų interesų ir reikalauti ne sipriešinimo šio pasaulio blo giui, kad susilauktų išsigel bėjimo danguj, į mokymą — nugalėti kančias šiame pa saulyje neįmanoma. Apie religijos naudojima politikoje liudija ir teiks faktas. Žinoma, kad ameri kiečių pasiuntinys Saigone Henrikas Lodžas nuolatos pa laikė ryšį su proamerikinės orientacijos budistų lyde riais. JAV vyriausybės pa vedimu Lodžas siekė jų vie nybės ir valdžios užgrobimo masinėse budistų organizaci jose. Demokratinės — revoliuci nės jėgos, kaip vieną svar besnių punktų savo kovoje už nepriklausomybę, kelia sau uždavinį neleisti reakci jai panaudoti kovai tokios reikšmingos jėgos kaip budiz mas. — Pietų Vietnamo, Kampučijos, Laoso patriotų patyri mas, — rašo H. U. Lukašinas — rodo, kad toks uždavinys visiškai įgyvendinamas ir didelę reikšmę turi išsiva duojamoje kovoje. Naudo jant kai kurias religines dog mas ir religinę terminologiją, kuri suprantama plačiosioms liaudies masėms, jiems pavy ko pritraukti kovai prieš amerikietiškuosius agresorius ir marionetinius režimus ne tik tūkstančius tikinčiųjų, bet ir didelę dalį vienuolių Taip kovai prieš mario netini režimą propagandai buvo panaudotas mokymas apie „tikrąjį valdovą", kuris skelbia, kad valdomieji gali palikti blogą valdovą, o jis pats turi būti sunaikin tas. Žymūs religiniai veikėjai pasisakė, kad žmogžudystė Nukelta į 4 psl.
Tvarkingas skaityklas radome 5 bendrabutyje, jaukią skaityklą turi tei sininkai. Pavyzdine būtų galima pavadinti 10 ben drabučio II korpuso skai tyklą, kur ir gėlių yra, ir kėdžių, stalų netrūksta, geras apšvietimas. Kiek vienas, norįs skaityti, rak tą pasiima iš budinčiosios. Per reidą nesutikom nė vieno studento, kuriam skaitykla būtų nereikalin ga. Todėl reikia susirū pinti visiems, kurie jau trys mėnesiai žada su tvarkyti, padaryti, aprūpin ti. Reido medžiagą apibendrino Janina PRANKAnT
3 Tarybinis studentas
Valdas DAŠKEVIČIUS
PROLOGĄ S X r. 5 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
Eilėraščio žaibas Daug maloniau pristatan čiam Valdo Daškevičiaus, III kurso lituanisto, poeziją bū tu, kalbėti apie jo kūrybos individualius bruožus, nusa kyti jo eilėraščio formos ypatybes, atkreipti dėmesį i įtakas, sąlygojusias būtent tokį kūrinio modelį, pa sekti iliuzijas. Tačiau turbūt tai ateities reikalas. Dabar, palikus nuošaly meninio teks to nagrinėjimą, daugiausia dėmesio skirsime eilėraščio santykiui su skaitytoju nusa kyti. Pagrindiniu uždaviniu todėl, atrodo, tampa kūrinio atvėrimas skaitytojui. Dažnai kūrėjas ir suvokėjas dabar kalba skirtingomis lietuvių kalbomis — nebemokama skai tyti eilėraščio. Neperskaitę, taigi ir nesupratę, puolame kaltinti autorių, kad nesu prantamai rašąs. Tiesa, dažnai poetas ne viską padaro, kad įvestu skaitytoją į savo ku riamą pasaulį, tačiau ir mes patys paprasčiausiai ne sistengiame galvoti, dėl tų ar kitų priežasčių nepagei daujame bendradarbiauti su kuriančiu žmogumi, reika laujame iš poezijos mūsų minčių — ypatingu gilumu ne visada pasižyminčių — atpasakojimo, arba, dar blo giau, linksmo žvanginimo juokdario skambaliukais. Valdo Daškevičiaus poezi ja reikalauja sąžiningo, be jokių išankstinių nuostatų
bendradarbiavimo. Skaitytojas turėtų būti bendrakeleiviu pa keliui į ..kalnagūbrio viršū nę", o ne „žiūrovo šešėliu". Valdo eilėraščių subjektas (šis terminas turbūt tikslesnis nei „lyrinis herojus") yra pavo jaus, dvasinio netikrumo si tuacijoje, kokioje kartais at siduria kiekvienas mūsų, tik ne kiekvienas tuomet geria eilėraščio „aguonų esenciją" (eil. „štai leidžiasi uždanga ir elektros šviesa") arba pa stebi „saulėtekio vyšnias" L,Iš katakombų"). Tokioje si tuacijoje labai svarbu išsau goti tai, ką žinojome, kai dar nebuvome savo smulkių rūoesčių rate, kai pasaulis ne buvo nesuprantamas ir sveti mas:
„mes pakylame ant erelio sapnų ir nutolstame kad priartėtų gimdyvės ola kurioje prieš aušrą dar žinojom augalų slaptažodį. . Svarbu išgelbėti t^ gėrį, kuris yra mumyse. Nors ne kiekvienas gali būti „vie nuolis", kuris „nuvalo nuota kos vardą/ užrašytą ant vieš namio durų“, tačiau kiek vienas gali surasti jė gų sunaikinti savyje „vieš namį". Būdinga, kad ei lėraščio subjektas nėra įvar
dintas tiksliai — tai „mes". Iš dalies turbūt tai kyla iš noro objektyvinti eilėraštį, suteikti jam bendresnės, la biau visuotinės prasmės, iš dalies tai — vidinis poreikis kalbėti už tuos, kurie tyli. Poetas turėtų kalbėti mūsų sąžinės vietoj, jeigu kartais sąžinė tyli — turėtų, retai tą matome. Ko gero, pana šaus pobūdžio yra Valdo kū ryba — sąžinės poezija. Po ezija turėtų būti kaip laužas arba žaibas, kad, ją paly tėję, sudegtume ir gimtume naujo („Laužas", „Kamuol n s žaibas"). Galbūt todėl mes kartais nesuprantame (nenorime suprasti) panašios poezijos — mums reikia žai dimų, mes norime girdėti, kad esame geri, o sako: „jūs dar negeri, dar turite apsi valyti". Bet pažvelgti į sa ve — nereiškia užsidaryti į save. Ėjimas į „katakombas" gali būti pažinimu tik tuo atveju, jei praėję jas sutiksi me žmones. Yra eilėraščiuose dar vienas sluoksnis — mitologinis. Aliu zijos į asirų, kitų tautų mito logiją, į bibliją paverčia eilė raštį daugiaplaniu. Įžvelgian tis tas aliuzijas gali suvokti eilėraštį visapusiškiau, tačiau skaitytojas, nepastebėjęs mi nėtų asociacijų, nieko ne nustoja — eilėraštis nepraran da savo vertės. Taip yra greičiausiai todėl, kad kul tūrinis kontekstas nėra dirb tinai brukamas į kūrinį, jis yra tapęs autoriaus pasaulė jautos dalimi, jo savastimi.
LAUŽAS
kai degustatoriai pamato laužą tuoj prisiartina prie jo ir godžiai ragauja liepsną kartu su dūmais iškylančią iš užkerėtų daiktų ragauja kol ištuštėja akiduobės ir kol pavirsta pelenais liežuviai kol kūnai suanglėja ir palieka tiktai vienlntelj atodūsį gardu KAMUOLINIS ŽAIBAS
užsimerk ir įsižiūrėk į žvaigždynus nes pakelės rodyklės nepasakys nei nuotolio nei krypties nei kiek laiko lemta keliauti prie kalnagūbrio kurio viršūnėje suskilus ūkanotam kevalui užgimsta kamuolinis žaibas ir ištirpsta kartu su prisilietusio kalba
BANGINIO PILVE
Daug kas liko nepaliesta: eilėraščio forma, individuali leksika ir pan. Tačiau, kaip jau buvo minėta, mes ne vi sada sau galime leisti nagri nėti eilėraštį kaip meninį tekstą, kol jis nėra skaityto jo priimamas, nėra suvokia mas. Todėl svarbiausia da bar (atrodo, kad tas taikytina visai kritikai) — ne aptrauk ti kūrinius dažnai pseudomokslinių samprotavimų glei vėmis, ne virti siauram ra tui suprantamų polemikų sul tiny, bet stengtis išplėsti li teratūros, meno apskritai veikimo sritį. O skaitančiam Valdo poezi ją norėtųsi pasakyti: „Rei kia tik noro būti bendrake leiviu". Aurelijus KATKEVIČIUS, III kurso lituanistas
mūsų miestas banginio pilve ir šaltinio vanduo jau virsta į akmenį o mes veltui aukojame mylimąsias veltui barstomės galvas jų pelenais nes dabar net vergai kuriems pažadėta jūra neišgelbės tvirtovės nuo katapultų jeigu įią naktį nesurasime to kuris iš tikrųjų tiki
XXX mes pakylame ant erelio sapnų ir nutolstame kad priartėtų gimdyvės ola kurioje prieš aušrą dar žinojom augalų slaptažodį ir supratom daugiau nei šiandien apie tolimą Sirijaus žvaigždę IS KATAKOMBŲ
kai stabo valdovas žengia ant nakylos kad persipjautų sau gerklę o nuogą ir apakusią minią į gabalus drasko dvyniai vienuolis nuvalo nuotakos vardą užrašytą ant viešnamio durų ir iš katakombų žvelgia į saulėtekio vyšnias KARALYSTĖ
Kalbėsiu apie savo vien mečius, apie pastaruoju me tu Universiteto literatų būre lyje pasirodžiusius „gabius poetus, kurie atgaivino jau šiek tiek sustingusį mūsų li teratūrinį gyvenimą" (V. Daš kevičius). Tai Virginijus Gaslliūnas, Aurelijus Katkevi čius, Julius Keleras, Rita Minikauskaitė, Margarita Cernajytė, Vytautas V. Landsber gis ir dar vienas kitas. Dau gelio jų lyrika sociologinių Roberto Danio tyrimų duo menimis nusakoma, kaip „kažkokia nesąmonė", „kvai lystės". Drįstu leistis poezi jos pasaulin, šalia neturėda mas jaunojo kritiko siūlomų apsaugos dalykų: krūvos so lidžių žodynų, negalėdamas pasigirti „didžiuliu fizikos ir matematikos Išmanymu bei itin jautria meniška siela" (žr. „Nemunas" 1983 Nr. 7). Toki beprotišką žingsnį nu lėmė didelis noras suprasti esamą kartos dvasios gyve nimą. „Ryškiausias dabartinės po ezijos ir jos skaitytojo po reikis — sakyti ir jausti tie są, kuri yra pačiame gyveni me, bet kurią būtinai reikia išreikšti, kad ji taptų visų." — rašė V. Daujotytė. Tokios tiesos apie savąją kartą mė ginu ieškoti dvidešimtme čių kūryboje. Gražios yra R. Mlnlkauskaitės pastangos užkalbėti, prisijaukinti „šiurkščios ru gienos" pasaulį, užlieti jį grauduliu, išdabinti miško šešėliais, klykaujančiomis pe lėdomis ir medžių dvasiomis. Malonią šilumą pajunta kiek vienas. užklydęs M. Cernajytės klėtelėn, drauge su benamėm katėm ir atlapaširde jų šei mininke išgyvenęs beribį lau kimo jausmą. Neseniai išsi žadėjęs senioko žvilgsnio į graudų ir keistą gyvenimą,
Toks artimas, toks tolimas pasaulis romantiško polėkio aukštumosna kviečia J. Kele ras. Įdomų žaidimą praei ties kultūrų šukėmis, religi jos paveikslėliais ir eroti niais vaizdais siūlo V. Gasiliūnas. Labai gražiai gražius žodžius dėlioja V. V. Lands bergis. Atkakliai laikmečio pulsą mėgina užčiuopti V. Daškevičius. Gilesnėms mi tologijos studijoms nuolat skatina A. Katkevičiaus eilės. Žaviesi L. Jakimavičiaus ge bėjimu pastebėti paradok salias mūsų išgyvenimų pu ses. .. Ir nesiliauji ieškojęs bendresnės vienmečių tie sos. O ji karti: pasaulis bepras mis, bauginantis, sujauktas, mes patys netekę dvasinės atramos, gyvenantys tlkrumos ir darnos ilgesiu. Kartoju V. Gasiliūno eilutes: tik tuštuma palieka po kelionės — ištroškę ieško šulinio ir nesuranda
žodžio: prikelti mirusįjį, atnešti prie ugnies tarytum vaiką be tėvynės ir tėvo, be tikėjimo į laukinio karvelio akis anapus upės (iš poemos „Laukinio karvelio akys") Nemėgina įspėti skaudulio priežasčių ir jaunoji poetų karta, bėganti nuo laikmečio lygčių i savus pasaulius. Ne nuginčysi, jie saviti ir Įdo
mūs, kerintys Francisko Gojos moterimis, Pablo Pikaso drobių atšvaitais, egzotiška Rytų mitologija. Supranti norą atsispirti viešojo gyve nimo dogmatizmui ir bana lumui. Pritardamas V. Kuku lui, „sveikini save ginančias sielas". Tačiau nepajėgi įtikė ti kuriamo lyrinio pasaulio tikrumu. Už kiekvieno sužai sto žodžio, atsitiktinai eilėraštin užklyduslo vaizdo jauti autoriaus Išgąstį, skaudžią abejonę savo galiomis. Net smilgtell mintis, ar jaunųjų savanaudiškas Įmantrumas nėra kartais tiesiog papras tumo baimė, to pačio papras tumo, kurio naštą kelis de šimtmečius sąžiningai tempė mūsų poezija. („Paprastumo! Noriu paprastumo..." — Just. Marcinkevičius). Ar raciona lia poetinių vaizdų konstruk cija nemėginame pridengti dvasios kiaurymių? Ar žodžių žaisman nepasineriame iš sie los bejėgiškumo? V. Daškevi čius: saugumo/ dėlei tyčia laužom visrakčius' ir lyg išnykusių deguonis/ tariamės laisvi esą sekundės/ rėmuose netekę sferos pamatų". (iš neskelbto eilėraščio) Atrodo, suvokiame daugiau, nei sugebame ar drįstame pasakyti. Paskendę forma liuose ieškojimuose, gyveni miškiems pritrūkstame |ėgų. O gal jau ėmė varžyti ne seniai susikurtos poetinio žaidimo taisyklės? Liguista |aunų senatvė? Ėjimas J anks tyvą mirtį? (M. Martinaitis).
Ir vėl sustojame ties asme nybės klausimu. Paradoksalu, kad apie asmenybės, autentiš kumo ilgesį sušnekta dabar, kai aplink tiek rašančių in dividualybių. Jaučiame, jog vien originalumo, vien savi to blizgesio nebeužtenka. „Žmogiškosios užduoties" šiandienos lyrikoje pasigen da M. Martinaitis, „gyve nimo programos" iš rašytojų laukia V. Daujotytė. Taigi laikmetis reikalauja ne šau kiančių individualybių, bet asmenybių, kurios pamėgintų atverti mūsų dvasios sopulio priežastis, kurių žodis, išsi veržęs iš uždaros pasaulio konstrukcijos. taptų vieni jančia galia. Tačiau ar dažnai susimąs tome, kokiomis dvasingumo sąlygomis auga šiandienos asmenybės, kokią gyvenimo inercijos sieną tenka įveik ti rašančiam. Kodėl visa dvi dešimtmečių poezija dar nė ra peržengusi savigynos slen ksčio? Joje vis vyrauja ne lengvos poeto pastangos iš plėšti save iš užmaršties, iš veriančios pasaulio tylos. Dabartinė jauniausiųjų kū ryba — tai geliantys atmin ties ieškojimai (keista: kada jos netekome?). Mėginame pri siminti save, klaidžiodami tolimų tautų mitologijoje, T. S. Elioto ir kitų didžių kul tūros vyrų pasauliuose, spal votuose kūdikystės sapnuose ir tautos istorijoje... Tačiau tlkrumos nepasiekiame. Ir tik nesumeluota kančia dar mo kame išpirkti savo bejėgiš kumą. O ar visados ten ieškome? Svklals nupūskime dulkes nuo senutėlių tiesų. „Žmo gus neturi ką nors pasidary ti, norėdamas gyvenimą iš manyti. bet bandyti visa tai, kas yra, kuo aiškiau pažin ti." — rašė amžiaus pradžlo-
anapus mūsų turbūt yra karalystė per sapną skamba šventyklų varpai ir taip skauda pabusti tarsi iš motinos įsčių raupsuotieji ir nebyliai skubėkim kol vartai dar neužsidarė o žvilgsnis mus veda per smėlį ir akmenis iki saulėlydžio reikia pereit raudonąją jūrą būtinai nes kitaip faraonas užtvers karalystę pasiekia vien tie kurie renkas giliausią akivarą ir neiškyla
XXX -■•'•v.s štai leidžiasi uždanga ir elektros šviesa taip trumpai sapnuota tarp dekoracijų paklūsta jungiklio dėsniui žiūrovų šešėliai skirstosi nes neįstengia pakeisti siužeto nei aplodismentai nei tyla į mizansceną išėjęs iš pogrindžio sufleris šaukia jog tai sapno finalaą tačiau tamsos akivaizdoje įsimylėjėliai vis dar geria aguonų esenciją
je Vydūnas. Išties „pasau lis yra čia", ir išsilenkęs jo klausimų, nuslbeldęs į toliau sias erdves, dvasinės darnos neatrasi. Ir imi tikėti: jei šiandien dar įmanoma susi ręsti sielos tvirtovę tai tik čia, savoje žemėje, nepabū gus pakelti akių į prakiuru sį dangų, pajutus atsakomy bę ne tik už savąją būtį, bet ir už esamą laiką, už aplin kinių skaudulį, darsyk pati kėjus vienijančia lyrikos ga lia. Nežinia, kiek našus bus „mitologiškas" ar „paradok siškas" kartos poetų mąsty mas, bet gilesnės, visuotines nės minties šiuomet ilgėte il gimės. Silpnos ir paviršutiniš kos mūsų lyrinės minties są sajos su tautinės kultūros palikimu, neapibrėžtas santy kis su dabarties vertybėmis. Dauguma tautos dvasios ap raiškų palieka už kartos at minties sienų. Nuo daugumos viešųjų tiesų atsitoliname be sąmoningesnio jų persijojimo.. Dažnai stokojame būtino pasitikėjimo savimi ir pasau liu, jaunystės ieškojimų aist
ros. Nepastebime, jog bend rabučio kambarėlis pamažėl virsta „juodmedžio bokštu", o mes patys „tyruose šau kiančiais". Metas apibrėžti savo san tykį su praeitimi ir rytdie na. Savalaikis V. Daunio pa stebėjimas, jog „dabartinis poetas turi ieškoti ne vien savo kartos saviraiškos, bet ir mąstyti už kitas kartas". Juk nuo to, ar ryšimės at virai atsakyti j šiandienos klausimus, priklauso būsima mūsų dvasia, ateities laikas. Jo brandai prireiks inercijos ir uždarumo sieną įveikusių asmenybių, kūrėjų, girdinčių rytojaus balsą: ieškantiems tebūnie šviesa ir duona nes tik ieškant galima rasti ir jie ras? (V. Gašli iūnas) Darius KUOLYS IV k. lituanistas Šiuo Dariaus Kuolio strai psniu pradedame diskusiją apie Universiteto jaunųjų li teratų kūrybos problemas. Norėtųsi, kad į ją įsijungtų ir „Prologo" skaitytojai.
N
■Tarybinis studentas 4
Atkelta iš 2 psl. kovoje su savo šalies nepri klausomybe nėra baisi nuodė mė. Jie mokė, kad, jei prie šai nepalieka kito pasirinkimo, reikia griebtis smurto. Achimsos principas nesutrukdė Pietų Vietnamo vie nuoliams aktyviai dalyvauti kovoje, kai prie to prive dė susidariusi . padėtis. Nuo pasyvaus kovos būdo (bado streiko, savęs kankinimo) jie perėjo prie ginkluotos kovos su kolonizatoriais ir jų šalininkais. 1966 metais bu distų vienuoliai pavertė savo pagodas Danange ir Gue į tikras tvirtoves ir kulkosvai džių ugnimi daugelį dienų atmušinėjo marionetinio re žimo kariaunos atakas, kuri buvo apginkluota amerikie tiška technika. Dabartiniai budizmo ideologai, o taip pat ir politikai, kurių veikla susijusi su šia religija, neretai pasisako apie marksizmą, komunizmą, socializmą, kuriu autori tetas per pastaruosius dešimt mečius išaugo Pietryčių Azi joje. Šie pasisakymai labai įvairūs, pradedant smerkimu, neigimu, iškreipimu ir bai-
giant budizmo ir marksizmo sugretinimu. Išsilaisvinusioje iš koloni jinio jungo Birmoje, taip vadinamase „budizmo renesansas" prasidėjo su „budistinio socializmo" lozungais. Birmos revoliucionieriai, vers dami marksistinius veikalus, stengėsi jų mintis padaryti suprantamas ir priimtinas bu distams. Jie naudojo net budistų kanono terminologi ją Keturiasdešimtų metų per tvarkymuose buvo stengia masi sulaikyti budizmą su marksizmu, o po to ir visiš kai pakeisti mokslinį socia lizmą budizmo idėjomis, pa skelbiant jį priešingu liau džiai. ,1948 metais Birmoje buvo išleistas straipsnių rinkinys „Laiškai giminaičiui — ko munistui". ,Jo autorius U Bai Jana, lygindamas marksizmą su budizmu, daro išvadą, kad K. Marksui Budos mokymas turėjęs tiesiogios ar netiesiogios įtakos. Jis rašo, kad Leninas galvojo galėsiąs sužmonių gašlumą, stabdyti egoizmą, naudodamas jėgą, bet, savo nelaimei, suprato, kad jis neteisus. Vienintelis
Į PIRMĄJĄ PASKAITĄ „kova prieš religiją netie siogiai yra kova prieš tą pasaulį, kurio dvasinė pa guoda yra religija. K. Marksas
Į Istorijos fakultetą 31 au ditoriją susirinko daugiau kaip 30 studentų iš įvairių VVU fakultetų. Prasidėjo mokslo metai dvimetėje lek-
torių ateistų mokykloje. Pir moji paskaita: TSRS — sąži nės laisvės valstybė. Šių dienų religija, jos ideologija nebesutelpa savo religijos rėmuose, kaip pažymėjo pranešėjas Religijos reikalų Tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos Lietuvos respublikai įgaliotinio pavaduotojas J. Juozėnas, jų ide-
DĖMESIO: Konkursas! VVU administracija Ir VIRD Taryba skelbia „Geriausio išradimo" KONKURSĄ I. Konkurso tikslas. Konkurso tikslas suaktyvinti išradybinį darbą Universi tete, išaiškinti geriausių Išradybinių darbų autorius, po puliarinti šluos darbus. H. Konkurso pravedlmo tvarkau Konkurse gali dalyvauti VU darbuotojai Ir studentai — VIRD nariai. Konkursui pristatomi Išradimai, kurių teigiami sprendi mai gauti nuo 1981.02.25 iki 1983.11.25, išskyrus darbus premijuotus analogiškuose ankstesnių metų konkursuose. Konkursui pristatoma ši medžiaga: I. Pareiškimas. 2. Teigiamo sprendimo kopija. 3. Išradimo aprašymo kopija. 4. Išradimo techninė-ekonominė charakteristika, kurioJe nurodoma išradimo paskirtis, pagrlndinlal techninlaiekonominiai rodikliai, pranašumas prleš kitus analogiškus darbus. Charakteristikos apimtis — iki vieno mašinraš čio puslapio. 5. Įdiegimo akto (ar kito dokumento, paliudijančio įdiegimą), kopija, Jei išradimas panaudotas. 6. Duomenys apie išradimo teigiamą efektą (pagal įdie gimo aktus): a) Jeigu išradimo panaudojimas duoda ekonomiją — metinį ekonominį tetektą; b) jeigu išradimo panaudojimas neduoda ekonomijos — koeficientus. 7. Komiteto sprendimo kopija, jei patentuojama užsie-
REPLIKA kod£l vysta
PAŽADAI? Universiteto studentai labal apsidžiaugė, kai fakulte tuose pasirodė skelbimai, pranešantys ape renginius,
skirtus Pasaulinei jaunimo dienai. Džiaugsmą galima pateisinti: retas nenorėtų su sitikti su Panevėžio dra mos teatro režisieriumi ar LTSR valstybinės konserva torijos „aktoriukais", o I „Eldijos" koncertą, be abe(o, būtų susirinkęs ne vlenas šimtas klausytojų, Tačiau gaila, kad koncertai bei susitikimai liko tik skelbi-
kelias išsigelbėti nuo gašlumo ir egoizmo — Budos kelias. Galiausiai jis rašo, kad Bir mai nereikia svetimos ideolo gijos, nes kiekvienas valstie tis savo tradicijomis ir cha rakteriu jau ir taip komunis tas. Šalies vyriausybės vadovas U Nu pasakė: (rMus vienija tikslas — efektyviai kovoti su antireliginėmis jėgomis, kurios visur kelia galvas. Mūsų pareiga atsakyti joms, kad nuopelnai ir žinios, pri skiriamos K. Marksui, nesu daro nė vienos dešimtosios smiltelės, gulinčios prie di džiojo Budos kojų." Kovai prieš pažangias jė gas, Budos mokymą buvo siūloma išplatinti visam pa saulyje. Daktaras Ch. Klaras iš Geidelbergo (VFR) teigia, kad budizmas vaikams Euro poje turi tapti imunitetu prieš materializmą. Apie tai, kad budizmas ak tyviai dalyvauja politiniame ir kultūriniame Pietryčių Azijos tautų gyvenime, liu dija ir stambios tarptautinės budistinės organizacijos įkū rimas. Pasaulinė budistų bro lija (PBB) įkurta Kolombo 1950 metais, o po to jos ologija išsiveržia iš bažny čios ribų, klaidina žmones, vis labiau slysta į reakcingumą. Vakarų radijo balsai, Vatikano radijas varo šmeižto kampaniją prieš socialistinės valstybes. Vis labiau kelia galvas klerikaliniai ekstre mistai — saujelė reakcingų dvasininkų ir prie bažnyčios prisiplakusių avantiūristų, ku rie laužo tarybinius įstaty mus, provokuoja nesusiprati mus tarp tikinčiųjų ir neti kinčiųjų, sukelia propagan dinį triukšmą apie tariamus
centras perkeltas į Tailandą. Ir tai ne atsitiktinai, nes Tailande buvo Amerikos ko lonializmas itin stiprus, o pa imti į savo rankas PBB reak cijai buvo labai naudinga. To dėl žurnalas „Machi Bodchi" ne kartą kritikavo PBB. Sis žurnalas leidžiamas nuo 1891 metų, kai buvo sukurta to kio pat pavadinimo pirmoji tarptautinė budistų organizacija. sprenPBB organizacijos džiamų1 klausimų ratas toli išeina už religijos ribų. Vienas svarbiausių klausimų, kuriuos dabar sprendžia ši organizacija, yra kova už tai ką. Generalinėse PBB asamb lėjose proamerikiniai lyderiai stengiasi atitraukti budistus nuo šios kovos. Kviečia pa laikyti JAV agresyvų kur są Pietryčių Azijoje. Budizmas smarkiai paveikė visas gyvenimo sritis, ypač kultūrą, Budistų religinė literatūra rašoma pali, sanskrito kalbomis. Pagodos, uolų, varpo pavidalo šventykios, Budą ir jo gyvenimą vaizduojanti tapyba ir skulp tūra paplitusi Indijoje, Ki nijoje, Japonijoje, Korėjoje, Indonezijoje, Kombodžoje, Birmoje, Nepale, Mongolijoje.
N. DAMBRAUSKAS MF IV kurso studentas religijos suvaržymus ir tikin čiųjų persekiojimą socialis tinėje visuomenėje. Ir todėl, baigdamas pasakė J. Juozėnas, pagrindinis mūsų pro pagandistų, agitatorių užda vinys — išaiškinti, įrodyti, šių ekstremistų „juodus" darbus, papasakoti teisybę, kad jiems rūpi ne tikinčiųjų interesų gy nimas, o reakciniai politiniai tikslai. Paskaitos pabaigoje prane šėjas ,J. Juozėnas atsakė į studentų klausimus. A. JUOZAPAITIS
nyje. Medžiagą konkursui patelkia Išradėjai atitinkamų VU padalinių VIRD atsakingiems darbuotojams: v. m. b. J. Daugvilai (Chemijos fakultetas), V. m. b. C. Pavasa riui (Fizikos fakultetas), v. Inž. P. Jasionlul (Gamtos ir Medicinos fakultetai), v. inž. V. Kungiui (Skaičiavimo centras) arba VU VIRD Tarybos nariui doc. T. Jankaus kui (Chemijos fakultetas, 14 kamb.) iki 1983.12.23. Žiuri konkurso rezultatus susumuoja iki 1983.12.27. III. Nugalėtojų apdovanojimas. I vieta — 250 rb. H vieta — 150 rb. III vieta r— 100 rb. (dvi premijos). Premijos išmokamos iš VVU ir MTD lėšų. XXX
Universiteto administracija ir VIRD Taryba „Geriausio 1983 m. racionalizacinio pasiūlymo"
skelbia
KONKURSĄ
I. Konkurso tikslas. Konkurso tikslas suaktyvinti racionalizacinį darbą Uni versitete, išaiškinti geriausius racionalizacinius pasiūly mus, populiarinti šiuos pasiūlymus. II. Konkurso pravedlmo tvarka. Konkurse dalyvauja VU darbuotojai ir studentai — VIRD nariai. Žiuri svarsto rac. pasiūlymus, kurie priimti ir įdiegti VU nuo 1982.21.25 iki 1983.11.25. Konkurso rezultatai susumuojami iki 1983.12.27. III. Nugalėtojų apdovanojimas. I vieta — 75 rb. II vieta — 50 rb. (dvi premijos). Iii vieta — 25 rb. (trys premijos). Atskirai bus premijuojamas 25 rb. ir geriausias studen tiškas rac. pasiūlymas. Premijos Išmokamos iš VVU ir MTD lėšų. muose. Kodėl taip atsitiko, matyt, paaiškins renginių organizatorius — VU interklubas .Juventus". XXX Lapkričio 13 dieną wu diskotekų salėje koncertavo LTSR Valstybinės konservar torijos Klaipėdos fakultetų dainuojamosios poezijos an samblis. Bet atlikėjai ir jų dainos buvo visa galva au-
KIEMO TEATRO DIENOS
LAPKRITIS d. J. Skliutauskas. Vaikinas su velnio plauku (dviejų dalių grimasos).
dalių grimasos). 10 d. KPI Studentų teatras. J. Grušas. Mykolas Glinskis (tragiška komedija). Vadovas — LTSR n. a. L. Zelčius. 11 d. V. Slavkinas. Orkestras (drama). /Premjera' 12 d. V. Majakovskis. Miste rija Buf (feeriška trijų kome dijų misterija I-oji trilogijos dalis). 13 d. V. Slavkinas. Orkest ras (drama). /Premjera/ 14 d. H. Ibsenas. Peras Giunta (žmogus vilčių ir beproty bės poema). 14 d. Kiemo teatro pantomi mos trupė — B. Bartokas. So nata dviem fortepijonams Ir mušamiesiems (plastinė inter pretacija). Voras (plastinė improvizaci ja). 16 d. Baroko muzikos vaka ras. VU Nusipelniusio miš raus choro kamerinė grupė. VU Kamerinės muzikos an samblis, VU Kiemo teatro aktoriai. Pradžia 19.30 vai.
GRUODIS 1 d. J. Mekas. Erdvės vidu ry (poezijos spektaklis). 2 d. G. Kličlus. Sutemos Cio-pelytės štate (vesterno pa rodija). 3 d. A. Lyves. Karalienės Mod žemė (drama). 4 d. B. Sruoga, J. Grušas, Just. Marcinkevičius, J. Mar cinkevičius. Herojų pašneke siai (poetinis spektaklis). 5 d. J. Mekas. Erdvės vidu ry (poezijos spektaklis). Billetai parduodami Univer 7 d. V. Majakovskls. Mis terija Buf (feeriška trijų ko siteto knygyne „Littera" (Uni medijų misterija I-oji trilogi versiteto gatvė 7, Sarbievi jaus kiemas) kasdien, išskyrus jos dalis). 8 d. B. Sruoga, J. Grušas, šeštadienį ir sekmadienį, nuo Just. Marcinkevičius, J. Mar 10 iki 19 vai., telef. 61-34-60, cinkevičius. Herojų pašneke ir valandą prieš spektaklį te atre (Universiteto 3. įėjimas siai (poetinis spektaklis). 9 d. J. Skliutauskas. Vaiki per Sarbievijaus ir Didįjį kienas su velnio plauku (dviejų mus), telef. 61-40-96. k/
„Kai noriu — rimtai dirbu..." Atkelta iš 1 psl. reikės spoksoti į krentantį lapą ir niūniuoti „Kai noriu —• rimtai dirbu, kai nenoriu...“, o paskui iš buhalterijos pasiimti kapeikas arba likti skolingu. Ak, sakote, bulvės mažos, normos niekaip negalime įvykdyti I Kaip paaiškinti to kį faktą, kuomet vieno fa kulteto studentai rugsėjo mė nesį darbų planą įvykdė 40 proc., o kito, jau spalio mėnesį, dirbusio tame pačia me ūkyje, planą įvykdė 200 proc. Laukai tai tie patys, gal tik orai skiriasi... Kaip tada įrodyti jau su augusiam žmogui, jog kiek vieną darbą reikia atlikti gerai, tartum dirbtum sau. Aišku, bus prieštaraujančių, tačiau. .. ar ne tarp tų prie štaraujančių slepiasi tie, ku rie viliasi atsisėsti ten, kur šilčiau, kur neužpučia vėjas ir nereikia pirštais lupti bul vės iš molingos dirvos? Ar ne jie, būdami visiškai svei ki, kažkokiais stebuklingais, ne kiekvienam mirtingajam žinomais keliais gauna pažy mas iš poliklinikos ir ra miausiai namuose spokso į
SKELBIMAI
televizorių arba vėliau giria si, kaip Universiteto ūkio skyriuje nieko neveikė? Kas jie? Žmonės, kuriems viskas galima? Jie — kurso drau gai? Tik ar verta juos vadinti draugais — nežinau.. . XXX
nereikia pamiršti Taip, pretenzijų ir talkininkus pri imantiems kolūkiams. Jų vadovai — rudens talkų šeimininkai. Geri šeimininkai iš anksto pagalvoja apie talki ninkus, apie netikėčiausius orų pasikeitimus ir todėl numato atsarginių darbų ai bes po stogu ,kur žvarbūs lietūs nepasiekia. Tačiau.. . pirmiausiai susi tvarkykime savo kiemą, o tik paskui kiškimi nosį į sve timą. Na, o pasibaigus šiai svar biai rudens talkų kampani jai, matome, kad organizuo jant talkas reikia daug ir sutelktai dirbti ne tik dekana tams, katedroms, bet ir gausiai komjaunimo organizacijai. Romas PODERYS „Tarybinio studento" koresp.
KLAIDOS ATITAISYMAS
I š. m. „Tarybinio studento" Nr. 34 informaciją „Naujos pareigos" Įsibrovė klaida. Paskutlnę pastraipą relkia skaltyti taip: „Pedagogikos mokslų kandidatė doc. Julija ČEPYTĖ paskirta VU D ingus' studento pažymė Kauno vakarinio fakulteto jimą Nr. 800601, išduotą Bibliotekininkystės katedros MF studentei Loretai GERI- vedėja". KAITEI, laikyti negaliojan čiu. Laikraščio korektoriai G. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 800729, išduotą Neverauskaltė, A. Rakauskas. MF studentei Audronei ŽI LINSKAITEI, laikyti nega liojančiu.
Dingusi studento pažymė jimą Nr. 820442, išduotą FilF studentei Rimai KUP ČINSKAITEI, laikyti negalio jančiu.
kštesni už publiką, kuri ne kantraudama laukė tik disko tekos, Ir koncertas- buvo tik pramoga. Nejaugi nebuvo galima koncerto surengti pa togesniu laiku? Tad kodėl taip atsitinka: žadėti pažadam, bet nesllaiDingusį studento pažymė kom duoto žodžio, o (jeigu jimą Nr. 831222, išduotą pažadai išsipildo, tai ne be PF studentei Jolitai STRIUPdruskos šaukšto? .. KUTEI, laikyti negaliojanMarlus RINGAUDAS čiu.
Redakdjos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas'*. Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 010444 LV 14753. Iškilioji spauda. 1 Užs. Nr. 3162. Spausdino LKPUžs. Nr. 3090. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1. •Conercica* cryAe«T» — opru napncoMa, peicropaTa, komitcts AKCM Amtsm, npo$xoMa opAenos TpyAosoro npacnoro ssaMenn n ĄpyMfiu sapoAoa BnAanoccnoro ynunepcsreTa um.B. Kancynaca. Ha attokkom ssune. PeAaicrop R. BapamonprakT e.
GF Ląstelės Inžinerijos laboratorijos darbuotojai nuoširdžiai užjaučia Vili ją KAROSIENę dėl vyro mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ