uara/Bos scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
1973 m. lapkričio 30 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETU LAIKRAŠTIS
Lietuva skambės tautų brolijoj, TSRS skambiausioji styga!
*
VISOJE MOŠŲ
Nr. 35 (855)
GARBINGI SVEČIAI
& Vilniaus Sporto rūmuo se įvyko iškilmingas Lie tuvos KP Centro Komiteto ir LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdis, skirtas įteikti respublikai Tautų draugystės ordiną, kuriuo ji apdovanota pažymint TSRS 50-metį. Garbingą apdovanojimą prie Tarybų Lietuvos vė liavos prisegė TSKP Cent ro Komiteto Politinio biu ro narys, TSKP CK sekre torius drg. M. Suslovas.
RESPUBLIKOJE LAPKRIČIO 28 D. BUVO DIDELĖ ŠVENTĖ. LIETUVOS
1;
TSR
VĖLIAVOJE GRETA LENINO ORDINO SUŽĖRĖJO TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINAS — LIETUVIŲ
TAUTOS BROLYBĖS IR VIENYBĖS SU VISOMIS TARYBINĖMIS TAUTOMIS SIMBOLIS.
Antradienį, lapkričio 27 d., Vilniaus universitete lankėsi atvykę į Tautų draugystės ordino įteiki mo Tarybų Lietuvai iškil mes dviem Raudonosios Vėliavos ordinais apdova noto Baltijos laivyno va das admirolas V. Michailinas, šio laivyno karinės tarybos narys, politinės valdybos viršininkas M. Sablikovas. Svečius priėmė Univer siteto prorektorius doc. B. Sudavičius ir Karinės ka tedros viršininkas V. Rep šys. Drg. V. Michailinas ir M. Sablikovas susipaži no su Universitetu, lankė si Mokslinėje biblioteko je, kur pasirašė Garbės svečių knygoje.
Estas Umaras Vananurmas ir lietuvis Vidmantas Skuja, terginos iš Lenkijos Kristina Svainovska ir Ana Simelevi iūtė — skirtingų respublikų ir net valstybių jauni10 atstovai. Mokosi gi jie viename fakultete — Filologios. Ir jų kalba bendra — draugystės. Socializmo pasaulis uartina skirtingų tautų vaikus, ir jie petys į petį kuria riešų rytojų. Šiomis dienomis Universitete viešėjo svečias iš Prahos ~ dr. I. Pipekas, Socialistinio jaunimo sąjungos Karlo niversiteto Teisės fakulteto komiteto narys. Jis su mū1 komjaunimo organizacijos vadovais pasirašė bendraarbiavimo ir draugystės sutartį. Joje numatoma, be kita keistis Prahos ir Vilniaus universitetų studentų darbo poilsio stovyklomis. Kaip jau rašėme, mūsų interklubo pasiuntiniai dalyva0 Černovicuose vykusiame interklubų sąskrydyje. LLKJS •niversiteto komitetas gavo laišką, kuriame Černovicų niversiteto komjaunimo komiteto sekretorius ir „Rovest“ko" interklubo pirmininkas dėkoja mūsiškiams už jų gyvavimą, už deramą Vilniaus universiteto atstovavimą.
dekime aukštos kultūros ir pavyzdingos tvarkos gerėja studentų auklėjama3 darbas, taikomos naujos J formos, siekiama, kad jos 1 veiksmingesnės. Mūsų len4 studentas turi ne tik era> mokytis, bet ir pavyz®?ai elgtis, būti kultūrin°s' saugoti ir tausoti socia’ ! turtą. Ir didelė bėda, dar pasitaiko tokių, kurie !ur‘ jokio supratimo apie ?esio normas, švarą ir tvar-
usil dėmesiui — keletas i apie kai kurių studenPoziūrį į visuomeninį tur‘Ef' pirmakursiai Kisier i Vilčinskas, Skerdžius ir Rėčkas aiškinasi, kad jie o blogo nepagalvoję, pei‘ lydami bendrabučio " bario duris. Spalio mėnebndrabutyje Nr. 6 nakmetu buvo sudaužytos dusykloje kriauklės. Ne
taip retai kambariuose išdau žomi langai, sulaužomos kė dės, stalai. Pamirštama, kad kitais mokslo metais tomis patalpomis ir inventoriumi reikės naudotis ir patiems niekadėjams ir jų draugams. Nuo š. m. vasario mėn. Universiteto bendrabučiuose studentų profsąjungos inicia tyva buvo įvesti kambarių pasai. Ši naujovė pasiteisino: gerėja tvarka bendrabučiuo se, sustiprinta inventoriaus apsauga ir atsakomybė už jo gadinimą. . . .Pasidairykime Universi teto koridoriuose ir auditori jose. Sienos ir stalai mirgė te mirga nuo visokiausių už rašų, raižinių ir piešinių. Tai busimųjų inteligentų „darbo rezultatai"! Didžiausiems teplioriams ir visuomeninio tur to gadintojams galima būtų
įsteigti kokį nors pereinamą jį „prizą", kuris, kabodamas auditorijoje, primintų apie jų darbo „nuopelnus" paskaitų ir pertraukų metu. Reikėtų pradėti aktyvesnę kovą ir prieš blogus rūko rius. Ne vietoje rūkydami, neatsargiai elgdamiesi su ci garete, tokie žmonės ne tik šiukšlina ir teršia patalpas, bet ir padaro materialinės ža los. Praeitais mokslo metais bendrabučių Nr. 3 ir Nr. 1 kai kuriuose kambariuose de gė patalynė. Gerai, kad laiku buvo pastebėta ir užgesinta, o galėjo baigtis ir liūdniau. Neseniai kilo gaisras bendra butyje Nr. 5 ir sudegė mer ginų tualetas. Dar ne visur Universiteto patalpose nuro dytos vietos rūkyti. Mes di džiuojamės savo Universite to senaisiais rūmais, bet pa
laikyti juose švarą ir tvarką dažnai „pamirštame". Štai ne toliese nuo įėjimo į Kavinę, ant laiptelių, šmaikščių stu dentų pramintų „Filosofų laiptais", sutūpusios merginos čiulpia cigaretes, o nuorūkas ir šiukšles meta tiesiog ant grindų. Mūsų komendantai irgi mažai domisi tokiais „kampeliais". Stiprinant auklėjamąjį dar bą studentų tarpe, kovojant su socialistinio bendrabūvio normų pažeidėjais, daug dir ba Universiteto ūkio taryba, vadovaujama prof. M. Gregorausko. Paruošti ir patvir tinti nuostatai studentams saugoti ir tausoti socialistinį turtą, palaikyti švarą ir tvar ką. Jeigu laikysimės šių nuo statų, ir fakultetų dekanatai su studentų visuomeninėmis organizacijomis juos įgyven
dins, tai Universitete pagerės tvarka, sustiprės bendroji studentų atsakingumo jausmas. Kaip ten bebūtų, aukštosios mokyklos studentas — busi masis inteligentas, taigi, tam tikru laipsniu jau kultūringas žmogus (išskyrus anksčiau minėtas ir panašias išimtis). Bet ar buvęs vidurinės mo kyklos moksleivis, gavęs stu dento pažymėjimą, tarsi bur tininko lazdele pamojus, tam pa mūsų Alma Mater nariu, pateisinančiu šį garbingą var dą? Daugelis atsakys — ne. Mes reikalaujame iš stu dento kultūringo elgesio, bet gi dažnai jis negauna papras čiausių bendros kultūros ele mentų. Ir vidurinės, ir tėvai galėtų prisiimti kaltės dalį. Štai studentas S. M. savo pa siaiškinime rašo: „Mokiausi Rokiškio raj. Juodupės vidu rinėje mokykloje. Ten mums aiškino, kad viešose vietose kortomis lošti negalima. Ne žinodami ,kad tas draudžiama
Universiteto bendrabutyje, per mokslo pertraukėlę ėmė me žaisti kortomis". Pasiro do, ir aukštojoje daug ko „nesužinome". IF V k. stu dentas R- C., prasimokęs Uni versitete 5 metus, aiškinasi, kad pirmą kartą sužinojęs, jog negalima grįžti į bendra butį girtam ir kelti triukš mą)!). Reikia ne tik bausti bend rosios tvarkos pažeidėjus, bet ir aiškinti, sudaryti studen tams sąlygas tapti tikrai kul tūringais žmonėmis. Šiame bare dar daug reikia padir bėti katedroms, studentų profsąjungos ir komjaunimo organizacijoms. Būtų labai ge rai, kad ir Estetinio lavinimo katedra paruoštų ciklą pa skaitų studentų elgesio kul tūros klausimais. Rengti Uni versitete aukštos kultūros, plačios erudicijos inteligentą — visų pareiga. a.
Čiurlys
Universiteto ūkio tarybos narys
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETE Lapkričio 27 d. Įvyko VVU Studentų profsąį ungos komi teto posėdis. Jame dalyvavo LTSR švietimo .aukštųjų mo kyklų ir mokslo Įstaigų dar buotojų profsąjungos respub likinio komiteto pirmininkė A. Paurienė, atsakinga komi teto darbuotoja A. Karosaitė, Universiteto prorektorius doc. B. Sudavičius, partinės orga nizacijos sekretorius doc. P. Bernatavičius.
Komltetas atleido V. Žeimantą iš Universiteto studen tų profsąjungos komiteto pir mininko pareigų ryšium su išėjimu į partinį darbą. Nau ju studentų profsąjungos ko miteto pirmininku išrinktas Prekybos fakulteto V k. stu dentas A. Grabauskas. Profkomlteto pirmininko pavaduo toju — A. Kairys (GF III k.). Už didelį ir nuoširdų darbą Universiteto studentų profsą jungoje V. Žeimantui įteikti LTSR švietimo, aukštųjų mo kyklų ir mokslo įstaigų dar buotojų profsąjungos respub likinio komiteto ir Universi teto Garbės raštai. , V. _______________ i______
Studentų profbiurų pirmininkai
DVI VALANDOS AŠTRAUS JUOKO Studentui įprasta kovoti dėl paskutinių kėdžių eilių, o per sekmadienį vykusį inter medijų konkursą buvo stumdomasi dėl pirmutinių. Visi susirinko punktualiausiai —
pilnutėlė Aktų salė! Kada konkursas pasibaigė, o vertinimo komisija vis tarpusavy ginčijosi, žiūrovai ištikimai liko savo vietose sužinoti, ar jų nuomonė sutampa su žiu-
Fakultetuose baigėsi studentų profsąjungos ataskaitinlai-rinkiminial susirinkimai. Supažindiname su naujais profbiurų pirmininkais: Matematikos ir mechanikos fak. — Petras Miškinis IV k.) Fizikos fakulteto — Arūnas Grumadas (V k.) Chemijos fakulteto — Vidmantas Petrauskas (IV k.) Gamtos fakulteto — Antanas Kairys (III k.) Medicinos fakulteto — Stanislovas Keršanskas (V k.) Filologijos fakulteto — Janina Slaulytė (IV k.) Istorijos fakulteto — Audronius Ulozevlčius (I k.) Pramonės ekonomikos fak. — Sigita Gučiūtė (IV k.) Prekybos fakulteto — Jonas Panasenka (III k.) Finansų ir apskaitos fak.------ Rimantas Šklėrius (III k.) Teisės fakulteto — Rimantas Grockls (III k.) -J
UNIVERSITETO
TARYBOJE
Gamtininkų fuksal, ilgiausiai nekrikštyti, surambėjo. Krikštatėviai, prispirti pareigos, ir ruošdamiesi atlikti ją, tai žinojo. Vargu, ar koks kitas fuksas buvo taip rūpes tingai ir su tokia jėga pakrikštytas! Aktų salė tokių da lykų dar nebuvo regėjusi. Kas nematėt — žvilgterkit bent į šias nuotraukas.
Lapkričio 27 d. įvykusiame posėdyje buvo apsvarstytas Materialinio ir techninio tie kimo ekonomikos ir Psicho logijos katedrų mokymo ir auklėjimo darbas. Ataskaiti nius pranešimus padarė ka tedrų vedėjai doc. J. Stanke vičius, prof. A. Gučas. Api bendrino doc. J. Kabelka. Patvirtinti moksliniai do cento vardai B. Juodkai, R. Šimkūnui (GF), R. Kriščiūnienei (F.F.)
LLKJS VVU komitete įvyko pokalbis su užsienio lietu viais, studijuojančiais mūsų universitete.
Praėjo trys mėnesiai, Universiteto ir jiems talkinę Konservatorijos bei Dailės instituto kraštotyrininkai grį žo iš Žemaitijos, iš Luokės kompleksinės kraštotyros ekspedicijos. įspūdžiai susigulėjo, smulk menos nusitrynė. Dabar jau galima pasverti visą „kraitį“, parsivežtą užrašų sąsiuvi niuose, anketų blankuose, fo to ir magnetofono juostose, standartinėse kalbininkų kor telėse. Galima kalbėti skai čiais, procentais, formu luoti — nors ir negalutinius — teiginius, išvadas. šitai ir darė Universiteto, Konservatorijos, Dailės insti tuto, o taip pat Telšių rajo no kraštotyrininkai, susirin kę į vasaros ekspedicijos ap tarimą. Apylinkės archeolo giniai paminklai (Telšių kraš totyros muziejaus darbuoto jas V. Valatka), Žemaičių pul ko žygiai ir komunistinio po grindžio kovų metai (stud. G. Kadžytė), partizaninis judėji mas Didžiojo Tėvynės karo metais (Gaulėnų pradinės mokyklos mokytojas J. Andriusevičius), kova už socia-
listinius pertvarkymus kaime, Luokės tarybinio ūkio istori ja (stud. B. Siniauskaitė) — tai dar ne visos temos, ku riomis ekspedicijoje domėjo si, kurias aptarime nagrinė jo istorikai. Temų Įvairumu ir gausumu jiems nenusileido draugai, besidomintys šiuolaikinio gy venimo reiškiniais: moraline ir religine gyventojų pasau lėžiūra (stud. I. Rutkūnaitė), šeimos sudėtimi ir gyventojų migracija (stud. O. Garlauskaitė), poilsio kultūra (stud. D. Domininkaitė). [domu buvo pasiklausyti apie apylinkės gamtą (dr. Č. Kudaba), tarmę (doc. A. Gir denis), dainų melodijų ypa tumus (Konservatorijos stud. R. Astrauskas). Pagaliau kalbėtojus pakei tė Luokės etnografinis an samblis. Aulą pripildė že maitiškų dainų, šokių.
VL. BRAZIŪNAS
A. STANEVIČIAUS nuotrau koje: už gražų priėmimą dė koja Luokės vidurinės mokyklos mokytoja J. Vaigauskaitė.
ri. Visa tai rodo, kas per jėga yra juokas ir kaip jo ištroškę studentai, Tiek apie salę, dabar apie sceną. Beje, iš salės lipo į sceną ir vaidi no, nuo scenos leidosi į salę ir tapdavo žiūrovais. Matematikai keliavo po laiką: pirmyn ir atgal. Ką ten matė, panašu į mūsų studijas ir gyvenimą, tik ryškiau išreikštą. Medikai parodė, kaip gaunamas kelialapis į nevykimą talkon, ir kiek tai pareikalau ja studento proto galių. Gamtininkai (tam jie ir yra) parodė studento ir dės tytojo santykių evoliuciją per egzaminus nuo pirmo iki penkto kurso. Fizikai (Marso), profsąjungos finansuojami, aplankė mūsų Universitetą, o ką pasi žymėjo — apšnekėjo. Pirmąją premiją, šįkart pi-
niginę, ekonomikos fakultetas, susi talpinęs j reikalaujamų de šimties minučių rėmus ir pui kiaušiai parodęs save su vi sais dabar jau apynaujais rū mais. Ir su.. . obuolių giauž tukų mėtymais į žiūrovu- K, gi, žiuri manė, kad natuialu mas mene — svarbiausia, Antroji vieta — matemati kams, trečioji — finansiniu kams. Istorijos fakultetui at stovavusiems pirmo kurs žurnalistams neužteko dujini ties minučių tolimai ke'ione į dangų. Be to, mistika rnuml svetima. Laikas žinoti! Ko nepaminėjom — nesu pykit. Teisės pykti neturi tei sininkai ir filologai: jie nepą sirodė scenoje. Vieni, maty saugojo paties konkurso a[ linką, antriems kelią į Akt salę užtvenkė sąmonės štai tas. Beliko pridurti, ką triada mas rankas pasakė žiuri pii Nuotraukose: viršuj kairėj mininkas Žurnalistikos kated — scenoje PEF, dešinėj — ros docentas Jonas Bulota: FAF, apačioj kairėj — MMF — „Faktas" turėtų atgimt. saviveiklininkai. A. STANEVIČIŲ
INFORMACIJOS,
RAŠO „TS"
INTERVIU,
KORESPONDENTAI
KORESPONDENCIJOS
IR SKAITYTOJAI
Šeštadienį įvyko pirmasis Istorijos fakulteto Jauni mo muzikos sekcijos, įkurtos padedant dekanatui ir fa kulteto komjaunimo biurui, susirinkimas. Tikslai — stu dentų estetinis auklėjimas, muzikinio skonio lavinimas, ir, kaip pasakė sekcijos pirmininkė L. Astrauskaitė (III k. psichologė), naujų talentų ieškojimas. Tokia sekcija, be abejo, labai reikalinga, nes estetinio studentų auklėjimo (ir saviauklos) padėtis vis dar tebėra ne kokia. Didelė dalis besimokančio jaunimo žavisi populiariais vakaruose ansambliais ir atlikėjais, kurių repertuaras dažnai žemo estetinio lygio, be jokio idėjinio turinio. Pa siklausyti mūsų ir kitų respublikų jaunimo ansamblių ne visada galime. Naujoji sekcija surengs ne vieną įdo mią paskaitą, pasikvies į svečius muzikologų, kompozi torių, suruoš jaunųjų atlikėjų koncertų. Į pirmąjį sekcijos susirinkimą atėjo St. Daugirdas, telecentro vokalinio - instrumentinio ansamblio^vadovas.
BENDRABUClUOSE Praėjusio penktadienio va kare Universiteto kavinukėj' pasiklausyti eilių, pasiimk: minti susirinko filologai, isto rikai, ekonomistai... — anl rojo bendrabučio gyventojai. Savo eiles skaitė is’orika antrakursis A. Grigaravičių: lituanistė antrakursė R Ali šauskaitė. Skambėjo ir literatės ke virtakursės S. Daubaraitės e: lėraščiai, pirmakursių R- La žauninkaitės, J. Mačiekutė posmai. .. Dainos, muzika, smagus sc kis paįvairino vakarą. B. ABRO&IAITYT
Įdomiąją vakaronės pus stud. B. Abromaitytė apraše Aš norėčiau parašyti kėlėt minčių, kurios kyla, stebir II bendrabučio gyvenimą II bendrabučio vakaron Universiteto kavinėje pav) ko. Šventinėje aplinkoje bi vo susirinkusi dauguma bent rabučio gyventojų. Tai iri teigiamai veikia viename d deliame name gyvenanti kc lektyvą. Kaip tik už tai turi V. BARTASEVIČIUS me padėkoti IV k. istorik S. Patkausko vadovauja® bendrabučio tarybai. Juk šia atveju tik jos dėka paaišk] jo, jog ir „vienuolyne' vr poetų. Beje, visus varžoj jo šaškininkai nugalėjo nes niai pasibaigusiose bendrab čių varžybose. Paskutiniu metu Univerl teto bendrabučių vidaus ? venimas yra žymiai suakt vėjęs. Tai rodo įvairios ben> rabučių sportinės varžyM literatūriniai konkursai (pan . šų renginį ruošia ir II beit' ■ rabutis), žymiai vaizdinga; ■ ir turiniu įdomesni sienlar 1 raščiai, stendai ir t. t. Tai I delis VVU studentų Pr0;' ■ miteto ir pirmaujančių i rabučių tarybų nuopelnI Reikia manyti, jog bendra^ l čių renginių sąjūdis ne r neišblės, bet įgaus vis f! ningesnę formą. O tuo P31 privers pasitempti ir "? ; miego linkusius". S. BUCHAVECK-
Žmogiškumo ir darbštumo mokytojas r Žmogui — gimtadienis. ToLa proga norisi rasti daug gražių žodžių. Bet prisimeni jį, žmogaus gyvenimą ir pa balai kad čia žodžiais sun ky viską išsakyti. Darbai įaug gražesni už juos. Medicinos fakulteto Nervų L psichinių ligų katedros ve dėjas profesorius daktaras P. Visockas savo bendradar biams yra darbštumo, parei gingumo ir gilaus humanizmo pavyzdys. Tai labai draugiš kas, paprastas ir visiems pri einamas žmogus — kolega, gydytojas. Profesorius ir pa
Mes kalbame esperanto Į Aidu po visą pasaulį nu vilnijo neblėstantys prisimini mai apie gigantišką jaunimo forumą, vykusį šią vasarą VDR ^ostinėje. į X įaunimo ir studentų fes tivalis ilgam įstrigo į atmin tį ir esperantininkams. Tarp tautinė esperanto kalba buvo febai populiari pasauliniuose jaunimo ir studentų festivaItuose Varšuvoje, 1957 m. ^Maskvoje. Juk kaip tik po jįo festivalio TSRS ir atgimė pperanto judėjimas, bujojęs (1920—1930 metais. Dabartiniu (metu retas stambesnis tarp tautinis renginys apsieina be esperantininkų. Jaip buvo ir Berlyne. Esperantininkų susi tikimas tema „Jaunieji espe rantininkai už antiimperialistinį solidarumą, taiką ir drau gystę' sudarė atskirą festiva lio programos dalį. Svečiai esperantininkai buvo apdova noti patraukliu leidiniu espe ranto kalba apie jaunimo gy venimą VDR, apie Laisvojo Vokiečių Jaunimo veiklą, žiūrėjo du naujus spalvotus tinofilmus esperanto kalba. Ėjo ketvirta X pasaulinio jaunimo ir studentų festivalio diena. Niederwallstrasse klu be susirinko 200 merginų ir vaikinų iš 14 Europos, Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Tarybų šalies atstovas - komjaunuolė — esperanti ninke iš Maskvos G. Lenskaja. Susirinkusieji buvo pro gresyvios Esperanto tarptauti nės jaunimo organizacijos na rtai. Ši organizacija turi koneultatyvinius kontaktus su •IUNESKO, palaiko draugiš kus ryšius su PDJF — Pasau lio Demokratinio Jaunimo Federacija, TSS — Tarptauti°e Studentų Sąjunga, su TSRS JOK — Jaunimo Orga nizacijų Komitetu ir kitų so cialistinių šalių jaunimo or ganizacijomis. Jaunieji espe rantininkai diskutavo apie kr glaudesnio bendradarbia-
vimo galimybes kovoje su imperializmu. Visi puikiausiai suprato vienas kitą, tik... re porteriams reikėjo vertėjo. Iš festivalio esperantininkai grį žo kupini naujų idėjų, min čių, entuziazmo ir optimizmo. P. EGOROVAS TF I k. studentas, Esperanto klubo „Juneco" (Jaunystė) prie Respublikinių Mokytojų namų narys
Lapkričio 19 d. Univer sitete svečiavosi Kauno Valstybinio dramos teatro aktorė, LTSR nusipelniusi artistė, Respublikinės pre mijos laureatė Rūta Stali liūnaitė. Studentų profkomiteto kultūrinių rengirių sektoriaus (vad. A. Kalasauskaitė) surengtame vakare aktorė atskleidė vieną kitą savo kūrybinės laboratorijos paslaptį, at sakė į studentų klausimus. Į vakaro pabaigą įsisiūba vusioje diskusijoje buvo nemaža mūsų paliesta teatrinio gyvenimo problemų. V. LAZDYNAS
Kai Universiteto fa kultetų skelbimų lentose pasirodė kvietimai į Vil niaus miesto jaunųjų es perantininkų klubą ,,June co1', Mokytojų namuose susirinko apie trisdešimt norinčiųjų papildyti pu sės šimto narių klubą. Ta čiau pilnateisiais klubo nariais jie taps tik po tri jų mėnesių, išmokę espe ranto kalbą ir sėkmingai išlaikę specialius egzami nus. O dabar pradedan tieji esperantininkai, dau giausia Filologijos ir Tei Toks klausimas mums daž sės fakultetų studentai, nai iškyla, ne vienam tenka du kartus per savaitę ren į jį atsakyti pačiam. kasi į Chemijos fakulteto Sociologų būrelio nariai sa atvirame susirinkime, pa Fizikinės chemijos kated vo sikvietę svečių, bandė išrišti ros 7 auditoriją ir moko šį „mazgą.“ si pirmuosius žodžius es „Nėra absoliutaus melo, peranto kalba. Išmokę stu kaip ir absoliučios tiesos — dentai galės skaityti kny tvirtina rašytojas V. Baltrūgas ir žurnalus, leidžia nas, — nes kiekvienas žmomus esperanto kalba visa gus turi savo subjektyvų pome pasaulyje, susirašinė žiūrį į daiktus, į pasaulį, kiekvienas turi savo sąlyginę ti su tolimiausių kraštų tiesą. Rašytojas tam tikra jaunimu ,dalyvaus espe ) prasme taip pat meluoja, t. y. rantininkų sąskrydžiuose negali ir nenori būti sausu ir stovyklose. Ir jeigu jūs | dokumentalistu, įvykių apra sutiksite mūsų Universi šinėtojų. Tenka griebtis me tete studentą ar studentę ninės išmonės." su žalia žvaigždute atla i Yra žmonių besigiriančių: pe, žinokit, kad jis moka „Visiems rėžiu teisybę į akis, — įsiterpia į pokalbį ist. m. esperanto kalbą. A. Balsys. — Dažnai A. DEVEIKYTE kand. jie būna nemalonūs, jie už-
skaitas skaito įdomiai, vaiz dingai, sudėtingiausias pro blemas perteikia paprastai ir suprantamai. Matyt, todėl jo paskaitas labai mėgsta ir gau siai lanko ne tik studentai, bet ir Gydytojų tobulinimosi fakulteto (kurio dekanas jis yra) kursantai, praktikai gy dytojai. Ir tai suprantama, nes daktaras labai reiklus pačiam sau, nuolat gilina sa vo specialybės žinias, kelia gydytojo neurop a t o 1 o g o meistriškumą: tobulinosi dau gelyje centrinių institutų. P. Visockas rūpestingai va dovauja klinikinių ordinato rių ir aspirantų darbui. Pats profesorius yra 95 mokslinių darbų autorius, jis palaiko ryšius su daugeliu šalies bei
M
m $ ■i
P
L'-'
AR VISADA ŽMONES SAKO TIESĄ?
nos kopėčias, lipa ant aukš to, atplėšia lubų lentą, bet. . . negali pralįsti pro spragą — per stambus. Pasirodo, jis pa rišdavo mažametį sūnų virve per pažastis, nuleisdavo pro skylę žemyn, o pats nurodi nėdavo, kokias prekes paimti ir kur pinigai. Nuslėpdamas tiesą, kaltinamasis pasmerkė save dar griežtesnei bausmei". LTSR MA Sociologijos sektoriaus vyr. mokslinis bendradarbis drg. Rapoportas nu švietė diskusinius klausimus sociologiniu - psichologiniu aspektu. Kol žmogui atrodo, kad jis elgiasi taip, kaip reikia, jis ramus. Kai atvirkščiai — in dividas neramus, jaučia sąži nės graužimą ir t. t. Kai ku riais atvejais individas ban do atstatyti pusiausvyrą me| miršta, kad dėsto, įrodinėja -luodamas. Ar gali jis numa | „savo" teisybę, savo požiūrį, tyti melo pasekmes, tai jau kuris gali būti visai nepri- kitas klausimas. LAUKIAME kultūringų vakarų „Iš kur atsiranda psichikos | imtinas pašnekovui. Iš kitos Aname „Tarybinio studen Vargu ar išgirsi juos ir Ak pusės; argi visada gali saky dvilypumas? — klausia LTSR to numeryje skaitėme pir- tų salėje, nes ansamblių re ti visą teisybę tokios specia Revoliucijos muziejaus di ■■rakursio žurnalisto A. Ūso pertuaro niekas nekontroliuo lybės žmonės kaip diploma rektorius J. Baibokas. — Kai feljetoną „Poilsiaujam". Ne- ja, o jie savo skonį — jau tai, medikai? Kai kuriais at- kada studentas, giliau susipa krėčiau kibti prie rašinio nemadingą trankumą ir eks ) vėjais tai gali sukelti tiesiog žinus, pasirodo visai ne toks, ktoriaus, bet, atrodo, vien tazę — kala visiems. Esu ne | katastrofiškus padarinius. Ta kokiu jį įpratai matyti egza didaktika „šokių klausimo" prieš šeiką, roką ar kitą tik čiau pažinojau žmonių, kurie minų, studijų metu. Papras neišspręsi. rai jaunatviško temperamen reikalavo teisybės, nors ir vi čiausias' motyvavimas būtų Dažnas pasakys: mūsų pa- to šokį, ypač jei jis atlieka siškai nepaguodžiančios. Toks — mokyklos ir šeimos nesu Įsivaizduokit, kad rtrtnksminimai suvulgarėjo. mas grakščiai ir plastiškai. buvo ateistas rašytojas J. Ra tarimai. mitinti reikėtų ne tik Aktų Esu prieš trankų monotoniš gauskas, labai didvyriškai su šeima religinga, o mokykloje tikęs mirtį, neatsižadėjęs sa- vaikui skiepijamas ateizmas. "ies lankytoją (ko ir koks kumą, nesaikingumą. Juk poveikis tokiai besiforSakykime, yra kur apsisuk )vo pažiūrų, įsitikinimų". ;ii eina -į šokius?), bet, visų ; -11. pasilinksminimų orga- ti, salėje vėsoka ir erdvu, I „Galiu papasakoti vieną muoiančiai, besivystančiai bū ,'natorius, salės šeimininkus, šokį pasirink.. . Malonui Dau I įdomų atsitikimą, — sako tybei — didžiulis. Vaikas rtk parduodama begalė bilie- gelis to laukia. Ir turint i LTSR Teisingumo Ministeri- priverstas veidmainiauti ir 0 salėje — kamšalynė, prieš akis šią „utopiją" ma i jos vyr. konsultantas A. Su- meluot, tiek vieniems, tiek 'rtrtdymasis, prakaitas. To- no nuomone, reiktų spręsti chorukovas. — Kaltinamasis kitiems. e‘ ar nevertėtų dėl tvarkos Aktų salės problemas. Kon prisipažino apiplėšęs parduo Baigdamas pokalbį, sociolo ^Scažaus poilsio nesivaikyti krečiai spręsti. Didaktiniai tuvę vienoje kaimo vietovė- gijos laboratorijos vyr. moks „pagraudenimai", moralizavi ) je. Tačiau tardytojui kažkas linis bendradarbis J. Mačiu į5?tra — muzika. Prisipa- mai — po to. Ar ne, kole | pasirodė neaišku, ir jis nu- lis pažymėjo, kad šiuo at ) tarė pasižiūrėti, kaip kaltina- žvilgiu žymiai aukštesni rei - ..irno sau: juk išnyko ne- gos? C. IŠKAUSKAS I masis elgsis nusikaltimo vie- kalavimai keliami sociolo ’rūs klasikiniai šokiai: valIII k. žurnalistas ’ toje. Vyriškis stato prie sie- gams. Jeigu tyrimuose nusi■ tango, na ir polka. . .
užsienio mokslininkų, akty viai dalyvauja respublikinėse bei sąjunginėse mokslinėse konferencijose, du kartus bu vo tarptautinių kongresų da lyvis. Prof. P. Visockui va dovaujant, išleisti du tomai respublikos neuropatologų ir psichiatrų mokslinių darbų. Dienos veja dienas, darbai — darbus, vienas visuomeni nes pareigas keičia kitos. Nė nepastebi, kaip į duris pasi beldžia penkiasdešimt. Tegu ir būsimi profesoriaus metai būna kūrybingi, kupini negęstančios energijos, ruo šiant specialistus, vystant neuropatologijos mokslą.
Medicinos fakulteto korespondentai
žengta tiesai, tai sociologijos vardu dangstomas melas. Ši to jokiu būdu negalima leisti. Susirinkimo pabaigoje drg. J. Ivoška paskelbė pokalbio metu platintos anketos rezul tatus. Apklausoje dalyvavo 18 studentų. Klausimai apėmė ne tik šias, bet ir keletą kitų temų. Štai kai kurie klausimai ir atsakymai. Ar teko Jums kada nors meluoti? taip — 18, ne — . Kuo Jūs dažniausiai vadovaujatės gyvenime? tiesa — 5, melu — 1, pri sitaikote — 12. Ko daugiau buvo žmonijos istorijoje? melo — 4, tiesos — 13, ne atsakė — 1. Kuo vadovavotės, Įstodami Į aukštąją mokyklą? pamėgau profesiją — 5, dariau kaip kiti — 3, siekiau karjeros — , norėjau dau giau žinoti — 7, nemėgstu juodo darbo —, noriu gauti diplomą — 3. Ar visada sakote tiesą draugui, viršininkui? taip — 1, ne — 6; kartais — 11. Nedidelis apklaustųjų skai čius neleidžia daryti gilių iš vadų, tačiau nuomonę apie kai kurias mūsų studentų pa žiūras Jūs galite susidaryti. L. MEDELIS
čiai kalbėjo prof. dr. V. Ma žiulis, doc. A. Girdenis, stu dentai R. Bagvilaitė, B. Stun džia, S. Valentas. Naujojo būrelio planuose — intensyvus lietuvių (iš da lies ir latvių) dialektų foneti kos, ypač prozodijos, tyrinė jimas. Taip pat numatomi su sitikimai su žymesniais baltų kalbų tyrinėtojais, referatai įvairiais šiuolaikinės kalboty ros klausimais, ryšiai su Lat vijos universiteto baltistinės krypties būreliais ir t. t. Baltų filologijos būrelio moksliniu vadovu paskirtas doc. A. Girdenis, pirmininku išrinktas III kurso lituanistas — klasikas B. Stundžia. Būrelio užsiėmimai vyks kiekvieną ketvirtadienį 19 vai. Fonetikos laboratorijos patalpose (išskyrus paskutinį mėnesio ketvirtadienį). S. VALENTAS IV k. lituanistas,
Šį rudenį Medicinos fakul tete gimė korespondentų bū relis. Pirmininke išrinkta jo organizatorė Regina Banelytė. Štai ką ji pasakoja apie bū relio uždavinius. — Kai gimė ši idėja, nesi tikėjau surasti daug entu ziastų. Bet, mano nuostabai, į pirmąjį susirinkimą atėjo net trylika. Aptarėm planus, žadam dažniau informuoti „Tarybinį studentą" apie įvykius fakul tete, padiskutuoti įvairiais klausimais, po Naujųjų metų Doc. J. ANDRIUŠKEVlClENĖ, suruošti literatūrinį vakarą e. doc. p. I. AVIŽONIENE (juk mūsų tarpe yra ir poetų, ir satyrikų, ir bebandančių jėgas dramaturgijoje), fotoparodą. į susirinkimus žadame pasi kviesti kritiką A. Masionį, mediką — rašytoją Vytautą Sirijos-Girą. Pirma pažintis su klubo na riais paliko malonų įspūdį. Patiko entuziastingi pirma ■į . ..Ai kursiai. Štai A. Stonis domisi menine fotografija ir jau yra pasiekęs neblogų rezultatų. Kūrybinę ugnelę turi ir II k. komjaunimo sekretorius R. Mickevičius, trečiakursis S. y Kiauleikis. Gabūs studentai visur spėja. Susirinkimų metu aptarsi me savo kūrybą, diskutuosi me mums rūpimomis temo mis. Norėčiau, kad gerai sek tųsi mano draugams. Apie save Regina nutyli, o pasakyti turėtų ką, juk pir mieji studentiški metai atne šė penketus. Be planų tapti medike, jos hobi — literatū ra. A. BLINAITE MF II k. studentė
MOKSLINIUOSE BŪRELIUOSE Lapkričio 15 d. prie naujo sios prof. dr. V. Mažiulio va dovaujamos Baltų filologijos katedros įsteigtas mokslinis Baltų filologijos būrelis. Stei giamajame susirinkime apie būrelio ir apskritai baltistinių tyrinėjimų perspektyvas pla-
Lapkričio 23 d. įvyko Isto rijos fakulteto bibliotekinin kystės ir bibliografijos, lygi namosios bibliotekininkystės bei informatikos mokslinių būrelių susirinkimas. Jame dalyvavo žinomas knygų iliustratorius V. Kali nauskas. Jis trumpai papasa kojo apie knygos iliustravi mo kelią, istorinį jos vysty mąsi, apie atlikimo techniką, kalbėjo apie savo kūrybinius ieškojimus bei sprendimus, parodė iliustruotąsias kny gas, raižinius. Susirinkime taip pat buvo aptarti organizaciniai klausi mai. Vienas iš svarbiausių, artimesnių uždavinių — artė jančios Universiteto SMD XXVI konferencijos tezių ir programos paruošimas. Susirinkimo pabaigoje doc. K. Sinkevičius studentams pa rodė skaidrių apie Angliją, kartu su doc. L. Vladimirovu pasidalino įspūdžiais iš šios šalies. D. KAUNAS SMD bibliotekininkystės ir bibliografijos būrelio pirmininkas
Tokie rytai tik kalnuose tebūna Šįkart lėktuve, skrendančiame maršrutu Vilnius—Lvovas, neįprastas šurmulys. Iš kur nebus, jei jame beveik vien mūsiškiai. Visas būrys (36) Universiteto turistų per kuklių švenčių savaitę panū do kalnų oro. Kiekvienas šir dy troško iš arčiau susirem ti su Karpatų viršūnėm. O mūsų maršrute Dūlina — Vyškovas — ežeras Sinevizas — Oziornaja — Grofa — Brošnevas tokių progų, atro do, bus. Ir nuotaika pakili. Mat studentiška kišenė ir liks studentiška: kelionei skaudu aukot stipendiją, o čia, visų džiaugsmui, kelio nės išlaidas apmoka studen tų profsąjunga. Jai ir dėkoja visi Karpatų keliautojai. Kalnai sutiko šventiškai: aplink žėri baltutėlis sniegas. Tvirčiau suveržiam kuprines, dar kartą peržvelgiam žemė lapį ir — pirmyn! Deja, kalnai atvykėliui — nebuvėliui ne tokie jau mieli: net pirmą dieną jie
SKELBIAME TARPFAKULTETINį FIZKULTURINIO - MASINIO DARBO KONKURSĄ
Konkursas vyksta 1973 rug sėjo 1 d. — 1974 gegužės 10 d. laikotarpiu. Konkursą vykdo Studentų profkomitetas ir sporto klubo valdyba. Konkurso renginių apskaitą veda specialiai su daryta komisija. KONKURSO SĄLYGOS Konkurse dalyvauja visų fakultetų sporto tarybos. Už kiekvieną savarankišką masinį sporto renginį ir da lyvavimą minėtų organizacijų renginiuose, fakultetams ski riami taškai. 1. Už dalyvavimą tarpfakultetinėse kompleksinėse
Fizkultūrinio darbo organizatoriams varžybose fakultetui skiriami taškai pagal užimtą vietą: I vieta — 11 taškų, II vieta — 10 taškų ir t. t .Be to, da lyvavimas kiekvienoje kom pleksinio renginio sporto ša koje vertinamas 2 taškais (po 1 tašką už moterų ir vy rų komandas). 2. Už vidaus varžybas, ku riose dalyvavo 2 komandos, fakultetas gauna 2 tšk., 3— 4 komandos — 5 tšk., 5—6 komandos — 8 tšk. ir t. t. Už nekomandinių sporto šakų varžybas fakultetui ski riama: 10 dalyvių — 3 tšk., 20 dalyvių — 5 tšk., 30 ir daugiau dalyvių — 7 tšk.
4. Už sportinių švenčių, vakarų, susitikimų su pasižy mėjusiais sportininkais rengi mą — 10 taškų, draugiškų susitikimų su kitais fakulte tais, įmonėmis, įstaigomis or ganizavimą — 4 taškai. 5. Už agitacinį - propagan dinį darbą fakultetui skiria ma: už straipsnius ir nuo traukas spaudoje — 2 tšk., už sienlaikraščių, fotovitrinų, rekordų, aukščiausių pasieki mų lentas ir t. t. — 4 tšk. 6. Už vidaus konkursų su rengimą, dalyvavimą WU konkursuose (geriausių spor tininkų dešimtuko, geriausių komandų, geriausių atskirų
„Mokslo" sporto klubas ir „Tarybinio studento" redakci ja skelbia konkursą geriau sių šių metų Universiteto sportininkų dešimtukui išaiš kinti.
FOTOKONKURSUI
„UNIVERSITETIEClAI PRO OBJEKTYVĄ"
Slūlomi tokie kandidatai: akademinis Irklavimas — V. Antanavičius (ChF III k ), K. Adomaitis (MMF II k.) — sp. meistrai, TSRS Jau nimo žaidynių ir LTSR čem pionai, rankinis — A. Juozėnaitė (Fil. F II k.), D. Samsonaitė (PEF II k.) — pirmaatskyrininkės, TSRS jau nimo žaidynėse II vieta, orientacinis sportas — J. Sležaitė (IF V k.) — sp. m., TSRS pirmenybėse VI vieta, LTSR čempionė, krepšinis — Z. Bareikytė (Fil. F dėst.) — tarptautinės klasės sp. m., „Sporto" taurės laimėtoja, V. Kapačiauskaitė (IF II k.) — I atsk., LTSR čempio nė. J. Kazlauskas (MMF III k.),
Šeštadienį, lapkričio 24 d., įvyko draugiškos Gorkio ir Vilniaus universitetų šaškininkų varžy bos. Susitikimą laimėjo mūsiškiai — 3,5 : 0,5. I k. bibliotekininko V. JURAlClO nuotraukoje: VVU garbę gina I k. psichologas pirmaatskyrininkis Algimantas Kačiuška. LAIKRAŠTIS EENA NUO 1050 METŲ
KAINA 2 KAP.
REDAKCIJOS
panoro išmėginti mūsų ištver dijas" (jam savanoriškai a mę. Slidu takely, kildamas stovąvo musų Kazys). viršun klimpsti j šlapią snie Po dienos žygio mūsų lai gą, lietus netrunka per- ke Grofa (1850 m). Kuprini smelkt. Visas išganymas — teko palikti. Kopėm visu bi vakare, prie laužo. riu. Filmavimo kamera neb. Nelengvas buvo pirmas aprėpė visos, nesibaigianat krikštas. Rytą kalnai jau pri voros. Pagaliau pasiekei pažino mus. Ir saulė, ir viršūnę. Liekam tik me5 šypsena nebe vakarykštė. Gal rūkas. Aplink akmenys, sku dėlto ir pasukom ne ta kryp dūs krūmokšniai. .. Akimi tim. Tačiau Sinevizo ežeras kai prasiveria debesys iįį, vis tiek atsiskleidė visa gro la kalnų keteros, slėniai žybe. Tik Oziornaja (1500 Taip ir atsėlino paskutini m) viršūnė buvo šykšti: kal vakaras kalnuose. Rodos, ti nai užsisklendė šaltam rūke. apsipratome, tik susigyvenoj Vakarop sugužėjo visos gru ir še tau — namo! Liūdni pės. Nuovargio kaip nebū ka. Gal dėl to taip toli aidi ta. . . jo tą vakarą dainos, toki Pramigti nevalia, sukylam pasiutusiai tranki buvo no anksti — tokie rytai tik kal ka. nuose tebūna. Šiandien ke Sakytum, baigėsi žygis. J lias bus netrumpas. Su gai ir būtų pasibaigęs, jei nebi lesčiu žvalgomės į „nelai tų naujų draugų, mūsų v, minguosius", kuriems batai dovų: Beniaus, Vyto, Rita] „neišturėjo". Sportbačiai gana do ir pagaliau, jei nebūt varganai atrodo snieguotam vieningo noro — dar sugri, kely. Bet — ne bėda! Ir ti čia. vėl ropščiamės čia aukštyn, B. KATILEV iClCT čia pasileidžiam stačiai upe Fil. F III k. student lio tėkme, pagaliau prisėdam V. JANKEVIČIAUS nuoti prie paskubom sumesto laužo, išsitraukiam sušalusį su- (Ji patelkta fotokonkursi muštinį.. . Visą mielą diene- „Universitetiečiai pro objel lę neužsičiaupia „vietinis ra- tyvą")
žybų protokolus, laikraščių iškarpas, nuotraukas ir t. t. arba jei juose dalyvaus kon kurso komisijos nariai.
sporto šakų sportininkų iš rinkimą, šių rezultatų paskel bimą fakulteto renginiuose arba „Tarybiniame studente") fakultetas gauna 8 taškus. 7. Už visus kitus renginius, susijusius su fizkultūriniu-masiniu darbu, ir kuriuos orga nizavo fakultetų sporto tary bos, komisija skirs atitinka mą taškų skaičių.
APDOVANOJIMAS
1. Fakultetas, konkurso nugalėtojas, bus apdovanoja mas VVU studentų profkomiteto pereinamąja taure ir garbės raštais. 2. Fakulteto - nugalėtojo sporto taryba apdovanojama 30-čia ekskursinių kelialapių i Rygą3. Fakulteto - nugalėtojo sporto tarybos pirmininkas VERTINIMAS apdovanojamas garbės raštu. 4. Antrą ir trečią vietą už Renginiai bus vertinami tik ėmusių fakultetų sporto tary tada, jei fakultetai pristatys bų pirmininkai apdovanojaatitinkamus dokumentus: var- mi garbės raštais.
Siūlykime geriausių sportininkų dešimtuką A. Povilonis (FF III k.), E. Kairys (PF V k.) — sp- meistrai, „Statybos" meistrų komandos žaidėjai, šaudymas — R. Komsa (ChF IV k.) — sp. m., LTSR čempionė, tenisas — I J. Remeikis (TF II k.) atsk., „Žalgirio" čempionas, LTSR pirmenybėse III vieta, baidarių sportas — G. Švenčionis (PF III k.) — tarptautinės klasės isp. m., TSRS čempionas, dviračių sportas — , V. Berankis (PEF III k.) — sp. m., Pabaltijo čempionas, šachmatai — G. Piešina (FAF III k.) — kand. į sp. m., „Žalgirio" čempionas, lengvoji atletika — V. Visockas (FAF II k.)—
kand. į sp. m., antra pasek mė respublikoje 100 m. nuo tolio bėgime, tinklinis — L. Marinuškina (PEF V k.) — kand. į sp. m., Z. Luobikytė (PEF V k.), V. Karalaitytė (PF III k.) — I atsk., Pabaltijo studentų čempionės. J. Grigonis (PEF III k.) — I atsk., respublikos rinktinės žaidėjas, TSRS pirmenybių dalyvis. Galima siūlyti ir neįrašytus į šį sąrašą Universiteto spor tininkus, pasiekusius geriau sių rezultatų 1973 metais. Dešimtuko sąrašą nešti į „Mokslo" sporto klubą, „Ta rybinio studento" redakciją arba perduoti fakulteto spor to tarybos pirmininkui. Atspėjusieji dešimtuką bus ap dovanoti.
ko G. Kremerio koncer tus, kurie vyks Filharmonijoje nuo gruodžio 19 d. Abonemento (trys kon certai) kaina — 1,50 rub. Studentų profsąjungos mentai į tarptautinio konkomitete platinami abone- kurso laureato smuikininStudentų profkomitetas 2 32000 Vilnius — MTP-3 ADRESAS:Unlver»ltelo g. 3, „Tarybini* studentas" Telefonas — 25884 ketvirta dieniais spaustuvėje — 29815
Universiteto spartakiadoje Tris valandas praeit penktadienį tęsėsi kova ,.2a girio“ plaukymo baseine. Ci įvyko 197.3/74 m. m. Univer siteto spartakiados plauk) mo varžybos. Geriausi vis fakultetų plaukikai varžė: 10-yje rungčių. Daugiausia dalyvių band jėgas 100 m laisvu stiliui* distancijoje. Merginų tarp geriausią rezultatą pasiek G. Šukytė (GF) min. Vaikinų tarpe sias buvo R. Gižys 1.02,2 min. įdomi kova vyko ir kitos __ __ ... krūtin rungtyse. 100 m merginoms laimėjo A. Slurv kytė (GF) nuplaukusi distai ciją per 1.39,0 min. Tą p> tį nuotolį vyrams greičiai šiai įveikė E. Radeckas (PI — 1.17,0 min. Nepralenki, mas jis buvo ir kitoje run< 100 tyje - t “ m - peteliške. I laikas 1.16,7 min. šį nuot' lį merginų tarpe greičiai IF studeni šiai nuplaukė - 1.43. V. Stankevičiūtė iškovojo I Antrą pergalę Šukytė, 100 m nugara ive min. Vyr kusi per 1.28,8 ................ tarpe čia pirmavo FAF sti dentas T. Garšva, nuplaukę distanciją per 1.15,0 mii Ypač aštri kova vyko ėst. fetėse. Merginų tarpe nepr. lenkiama buvo FF komana kuri estafetėje 4x50 m lai vu stiliumi pasiekė geriausi laiką — 2.47,9 min. Antrc liko matematikės — 2 J*’ trečios — istorikės. tarpe šioje estafetėje nuga toją lėmė tik 0,2 sekuna dalys. Nugalėjo medi į (2.04,0), aplenkę FAF ir mm komandas. Merginų tarpe pirmą v,*r iškovojo IF, antrą -J" trečią FAF komandos. tarpe pirmoji vieta am M F antroji - rr, FF, u o treč'° įtroji — V.V.ppBendroje — ■ • .komandinei . — m n l n CI pirma vieta atite įskaitoje fakultetui. ,Arn Istorijos ir trečią vietas pasidalino komandos, suri ir FAF vienodai taškų.
L. KLISAUSKI
IF žurnalistikos sP£ I kurso studentai džiai užjaučia Viliją MILAITĘ dėl motinos mi ties.
EUGENIJAU, .,ties dėl mylimo tėvelio nun liūdime kartu su Ta r lt kurso lituanistai kuratorė __ ■
Tiražas 4600 egz. Užs. Nr. 4598 LV 12631
REDAKTORĖ ALGIS KF,9T'