visų Salių
LAPKRIČIO
proletarai, vienykitesi
r,č\J2VBIIlis
17-ĄJĄ
PAMINĖJOME TARPTAUTINĘ STUDENTŲ DIENĄ
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1977 m. lapkričio 18 d. Nr. 35 (1019)
EINA NUO 1950 METŲ
„Venseremos! Vensere mos!"—šiuo jaunimo kovos himnu pasibaigė II politinės dainos festivalis Universite te, skirtas Didžiojo Spalio 60-mečiui. Festivalis, prie ku rio sėkmės daug prisidėjo organizacinis komitetas, va dovaujamas V. Elinsko, baigė si, o dainos tebegyvena mūsų širdyse. . . .Festivalio atidarymo va karas Aktų salėje. — Didžiojo Spalio 60-metis — bendra tarybinio jau nimo ir mūsų šventė, — sako festivalio dalyvis iš Kubos Raulis.— Tai kas, kad mes gyvename kitame žemyne, tai kas, kad mes kalbame
KANTA, KAMERADA, KANTAI
studentai. Žiūrovus pavergė Anos Marijos ir Pablo (nuotrauka viršuje) atlieka mos Viktoro Charos dainos. — Mes norime įrodyti ir įrodysime pasauliui, kad jo kia juoda jėga negali sunai kinti dainos. Chunta nužudė Viktorą, sudaužė jo ginklą gifarą, bet daina liko gyva. Ją dainuojame mes,— sako Jelena Zaicevą iš Baltarusijos universiteto. Visi trys festivalio koncer tai parodė, kad susidomėji mas politine daina be galo didelis. Didelis, kaip kovoto jų už taiką gretos pasaulyje. Festivalio svečiai taip pat susipažino su Vilniumi, Uni versitetu, pabuvojo Kaune. — Vilniuje mes jau trečią kartą, — pasakoja vokiečių grupė iš Maskvos tarptautinių santykių instituto. Mums te ko garbė dalyvauti tiek pir mame, tiek antrame politinės dainos festivaliuose jūsų Universitete. Po kiekvienos viešnagės išsivežame daugy bę gerų prisiminimų apie Lietuvos žmones, jos studen tus. Esame labai dėkingi už svetingumą, nuoširdumą, draugiškumą, kurį parodė Universiteto studentai fssfivalio dienomis. Turbūt nie kas taip nejungia žmonių kaip daina. Mes išmokome daug lietuviškų, kurias įpinsime J vieną darnią pynę ki tame jūsų festivalyje 1979 m. Ekskursijos, draugystės va karai padėjo susidraugauti skirtingų šalių jaunimui. — Būčiau labai laimingas, jei galėčiau dalyvauti kitame festivalyje,— sako negras To mas.— Lietuvių draugų būry je aš nė minutei nesijaučiu vienišas. Ką ir bekalbėti, mus, kubiečius, net jūsų televizija įrašė... Nuskambėjo paskutiniai
skirtingomis kalbomis. Žo džiai „revoliucija, taika, draugystė" suprantami vi siems. Mes norime, kad virš mūsų visada būtų giedras dangus. Taiką visam pasau liui! šie vaikino žodžiai tapo tarsi viso renginio devizu, jie atsikartojo dainose. Fes tivalyje dalyvavo gitaristai ir dainininkai iš Novosibirsko, Leningrado, Baltarusijos, Taš kento, Tartu universitetų, iš Leningrado elektrotechnikos, Šiaulių pedagoginio, Kauno medicinos, Maskvos energe tikos institutų, grupė Kubos, Čekoslovakijos, VDR, Mon golijos jaunimo, studijuoj įnčio Maskvos tarptautinių san tykių institute, lenkų ir bul garų — Kijevo politechnikos instituto studentų, svečių iš Vengrijos. Mūsų universitetui atstovavo žurnalistas V. Bab ravičius ir būsimoji ekono mistė A. Stankutė. Festivalio pirmąjį koncertą pradėjo svečiai iš Šiaulių pe dagoginio instituto muzikiniu ciklu „Gyvenimas". Koncerte skambėjo tarybinių autorių, pačių atlikėjų kūriniai. Dau gelio delegacijų repertuare buvo Čilės kovotojų dainos. „Dainuokim, dainuokime taiką!" Tai žodžiai iš VDR
studentų atliekamos dainos. Manyčiau, kad jų programa buvo viena originaliausių ir tikrai politinė. Vokiečiai su gebėjo meniškai suderinti poeziją su daina ir jos sce nine išraiška, įdomiai inter pretuoti ir atlikti įvairių šalių melodijas. Baigiamajame kon certe kartu su VDR studen tais dainavo visa salė. (Pri
dursiu, kad programoje buvo ir lietuvių liaudies daina, ir „Grįšiu" S. Nėries žo džiams) „Kanta, kamerada, kanta"—tai kubiečių baigiamasis žodis. Apie amžiną žuvusių atminimą, pagarbą kritusiems kovoje už Tėvynės laisvę, apie čiliečių patriotų kovą pasakojo savo dainose Kubos
festivalio akordai. Išsiskirstė svečiai. Tačiau visų širdyse aidės žodžiai „Taika! Drau gystė!" Pasakyti skirtingomis kalbomis, jie reiškia tą patį jaunimo siekimą kovoti už šviesią ateitį. J. PEKARSKAITĖ L. SKIRPSTO nuotr.
ĮDOMUS SUSITIKIMAS
Didžiojo Spalio 60-mečlo progą vokiečių kalbos ir li teratūros specialybės studen tai pakvietė Į susttlkimą re voliucinio judėjimo Lietuvoje ir Didžiojo Tėvynės karo da lyvį Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo juridinio skyriaus vedeją istorijos kandidatą E. Jacovskį. Svečio prisiminimuose at
V KAINA
2 KAP.
gijo ryškūs Lietuvos Komu nistų partijos kovos prieš buržuazinę santvarką vaizdai, pirmųjų Didžiojo Tėvynės karo dienų sunkumai ir tary binių karių ryžtas bei pasi aukojimas. Gyvas ir aistrin gas pasakojimas žmogaus, kuris pats buvo visų šių įvy kių dalyvis, padarė mums di delį įspūdį. Visų germanistų vardu tariame E. Jacovskiui nuoširdų ačiū. A. GVARDINSKAS
VYKSTA VIKTORINA „400
ATSAKYMŲ APIE
VILNIAUS UNIVERSITETO PRAEITĮ IR DABARTĮ '.
Pačiame įkarštyje viktori nos I turas. Jo pirmasis eta pas turėjo išaiškinti dešimtį geriausiųjų akademinėse gru pėse. Šiam renginiui kruopš čiai ruoštasi. Daug padirbėjo studentai, kol surinko me džiagą atsakymams. Ypač naudinga viktorina pirmakur siams: prasidėjo rimta pažin tis su Universitetu. Filologijos fakulteto prodekanas, žiuri pirmininkas doc. A. Jovaišas informavo mus, kad jau išaiŠKėjo 34 akade minių grupių komandos. Jos dalyvaus antrame I turo eta pe, kuris fakultete prasideda lapkričio 16 d. Kiekvieną va karą po 6 komandas varžysis taip: į tris klausimus atsako komandos nariai, bendrai pa sitarę (ruoštis kiekvienam klausimui — 2 min.), į ket virtąjį klausimą atsako vie nas komandos narys (atsaki nėjantis savanoriškai), į penktąjį klausimą — tas ko mandos narys, kurį pakvies žiuri (jis taip pat neturi tei sės tartis su komanda). Lapkričio 23 d. paaiškės 6 komandos, kurios buvo pir mos per 6 varžybų dienas. Po savaitės jos „sukryžiuos špagas" tarpusavyje ir pa siųs geriausią komandą rung tis su kitų fakultetų studen tais. D. VALUKONYDĖ
Ant Prekybos fakulteto de kano doc. L. Butkevičiaus sta lo — šūsnis popierių, primar gintų visokiausiu braižu. Tai — studentų atsakymai į klausimus („Lengviau objek tyviai vertinti", — toks deka no paaiškinimas į tai, kad at sakymai raštu). Iš tų penkias dešimties buvo išrinkta po 10 —12 klausimų, į kuriuos stu dentai turėjo atsakyti. Pirmakursiams atsakinėti į klausimus nemažai pagelbėjo įvado į specialybę paskaitos — Universiteto dabartis tapo daug aiškesnė. Aktyviausi ir geriausi Uni versiteto istorijos žinovai rakultete — Kazimiera Mažei kaitė, Nijolė Večkytė, prekių mokslo pirmakursės; tos pa čios specialybės antro kuiso studentai Aušra Kaveckaiče, Kęstutis Grebliūnas ir trečia kursė Laima Jakubkaitė. Dauguma atsakymų į vikto riną — teisingi. Tikimasi — taip bus ir toliau .Tik ar truputį nepervertinam savo žinių? Juk į seminarus apie Universiteto istoriją, organi zuojamus dekanato, susirenka mažoka studentų. Gal ir ne visiems lemta nugalėti, bet privalu visiems dalyvauti vik torinoje ir žinoti apie Uni versitetą, kuriame mokaisi.
M. MATULIONYTIE
Taigi, viktorina grupėse jau baigėsi. Prasidėjo antrasis etapas — Universiteto istorijos žinovų varžybos kursuo se, specialybėse. Nuo lapkričio 21 d. pras’dės trečias eta pas — išaiškinti geriausiai fakulteto komandai, kuri tu rės susitikti su kitų fakultetų atstovais ir varžytis dėl nu galėtojų vardo. Skelbėme, kad trims geriausioms fakul tetų komandoms skiriamos didelės premijos. Pirmasis etapas — viktorina grupėse — parodė kad ne visur buvo gerai suprasti konkurso nuostatai, pasielgta formaliai — be jokių varžybų sudaryti komandų sąrašai (šios nuodėmės, atrodo, neišvengė nė vienas fakultetas). Jau kelinti metai geriausios akademinės grupės konkurs* nedalyvauja medikai — ir vien dėl tos pačios priežasties, kad nepripažįsta akademinių grupių, o Jomis laiko 10 — 12 žmonių grupelę, lankančią tam tikras pratybas. Dė> to ir viktorina čia dažnai buvo tik formalus paraiškos su darymas. Kritikos verti ir kai kurių grupių kuratoriai, labai vangiai prisidedą prie šio renginio. Taigi, viktorina artėja prie apogėjaus. Girdėti kalbų, kad bibliotekininkės darančios net „špargalkes“, kad eko nomistai surinko visas Vilniaus universiteto istorijas, kad... žodžiu, įsijudinam. Sėkmės!
žė, kad mūsų SMD konferen dentai negabūs ar netikę pro daugiau fakultetų ir net bū mokslini lygį, susipažinti su cijose, siekiant aukštų koky fesoriai. Jeigu taip, reikia relių, kurie turi specialius kitų aukštųjų mokyklų paty binių rodiklių, perskaitoma ieškoti išeities iš šios akla atstovus spaudos reikalams. rimu. Išvykos ' stimuliuoja pernelyg daug pranešimų, vietės — sustiprinti SMTD SMD darbo propagavimo sri studentų veiklą mokslinėje svetur skaityti Visi suskatome viščiukus revoliucijos pasiekimų, ope sekcijos apkraunamos prasto darbo kontrolę fakultetuose, tyje nuoširdžiai darbuojasi draugijoje: studentų PEF fakulteto tarybos pirmi pranešimą turi galimybę bū skaičiuoti — Į kokias tik ata ratyviai taikyti juos studentų kais, neužbaigtais, tinkamai daugiau rūpintis studen'ai, skaitines konferencijas ne mokymo procese. Mokslo ti nesutvarkytais darbais. Vadi mokslo tiriamąja veikla, ge ninkė Olga Lisauskaitė, daž relių aktyvistai, studentus bei nai ir įdomiai apie Knygoty kurių darbai pripažinti ge kvietė skelbimai! Susirin riamojo darbo sferoje privalu nasi, moksliniai vadovai ga riau skatinti ros būrelį (IF) pasakojo jo riausiais. kom patys prieš save at daugiau rūpintis studentų sa lėtų būti reiklesni ir išran mokslinius vadovus. SMD taryba, kaip draugi narė Eglė Jovaišaitė. siskaityti, pasidžiaugti nu varankiška veikla, o mokymo kesni, galėtų būti ir daugiau Nemažą būrį svečių priėmė jos valdymo ir veiklos koor Deja, sieninės spaudos rei veiktu darbu, apsvarstėm eigą — individualizuoti. Šiuo SMD narių. ir mūsų Universitetas: jame dinavimo centras, stengėsi kalai — visiškai blogi. Per Išskirtinę vietą užima pa klaidas. Viskas, regis, gerai, atveju atsiliekantis ar net vi pabuvojo apie 90 studentų iš bet ne — kažkas ima ir dutiniškai besimokantis stu siruošimas respublikinei SMD kontroliuoti studentų mokslo Universiteto konferenciją bu 20 šalies ir užsienio aukštųjų krebšteli širdy... Ach, tie dentas bus maksimaliai už darbų apžiūrai. Šis renginys tiriamąjį darbą fakultetuose, vo „išdygę" keli sienlaikraš mokyklų. Iš svečių, kitur pa neišvengiami rudens išsisky imtas programinių dalykų įsi yra svarbi priemonė bet ku jį propaguoti spaudoje. „Ta čiai, bet ir tie labai greitai buvojusių mūsų pasiuntinių mokyklos rybiniame studente" išspaus dingo. Dabar faktiškai jie ne sužinoma (ir reikia stengtis savinimu, o pirmūnas tuo pa rios aukštosios rimai! Taigi, subjektyviai žiūrint, čiu metu dar ras laiko dar mokslo tiriamajam darbui pa dinta daugiau kaip 30 pub egzistuoja. sužinoti) daug įdomių naujie Patyrimas tvirtina, kad sie Universiteto Studentų moks bui Studentų mokslinėje drau tikrinti, rezultatams susumuo likacijų apie SMTD, gyvesnis nų. Krenta į akis daugelio tapo SMD medžiagos skyre ninė spauda — reikalingas linės draugijos ataskaitinė gijoje, saviveikloje, kitose ti, ji skatina rungtyniauti ne studentų tvirtinimai, jog kitų konferencija sukėlė liūdnų visuomeninės ir kūrybinės tik draugijas, bet ir kiekvie lis, geras ir išties įdomus nu daiktas. Ar ne nuo šio rank aukštųjų mokyklų konferenci ną jos narį. LTSR Aukštojo meris išėjo XXIX SMD kon raštinio laikraštėlio savo ke jose daugiau diskutuojama, jausmų, tačiau kas jie paly veiklos srityse. Praėjusiais mokslo metais ir specialiojo vidurinio moks ferencijos proga. Žodžiu, išsi lią pradėjo respublikoje ži neapsiribojama ginus su naujomis mintimis, pranešimo ir nomi mokslo žmonės, specia kurių (objektyviai žiūrint!) Universitete buvo priskai lo ministerija nuolatos tobu judinta. Rašo ir būrelių, perskaitymu ir atsakymu j fakultetų tarybų pirmininkai, listai, organizatoriai? Aišku, ne vienas turėjo išsinešti į čiuojama 2820 mokslo tiria lina šios apžiūros tvarką. Da vieną kitą klausimą. Matyt, šviesų vivariumą, Į osciio- mojo darbo aktyvistų — bar ji rengiama 3 turais: fa ir eiliniai nariai. Tik moksli galima teisintis žurnalistinių ir mūsuose galima būtų visas niai vadovai patarimų ar gabumų stoka ar pan., betgi grafų akimis mirgančią la SMD narių (32,8 proc. dieni kulteto, aukštosios mokyklos mokslinių darbų vertinimo boratoriją ar tylų archyvą. nio skyriaus studentų). Veikė ir respublikos. Vilniaus Uni problemiškų minčių dar vis čia kalba eina apie elementa teises perduoti studentams, riausią savo nuomonės ar Jaunieji mokslininkai (dėmiai 85 būreliai. Jeigu prisiminsi versiteto studentų geriausių gaili. žinoma, neignoruojant vy įspūdžių išdėstymą. Kas kas, Deja, fakultetų nuopelnai gamtos, technikos ir humani me, kad 1977 m. sausio mė išklausę kolegų, labiau paju resniųjų kolegų — dėstytojų o jaunieji mokslininkai pri nėra vienodi. Geriausiai apie tarinių mokslų darbų konkur to vienybę Ir bendrus sie nesio duomenimis Universite — nuomonės diskusijose. Mū. Is valo mokytis raštu dėstyti sa. sų SMD pasiuntiniai ne kartą kius. Štai kas yra universite to mokslinį-pedagoginį per sas vyko 1976 m. gruodžio savo darbus informuoja vo mintis. Veikė 35 torijos fakulteto SMD nariai, sonalą sudarė 1061 žmogus, 1—15 dienomis. tinio mokymo privalumai. jau pabrėžė, kad kitose aukš Labai svarbus SMD darbo tosiose mokyklose visa aiaiKonferencijoje dalyvavo: iš jų 75 daktarai ir 582 kan sekcijos, kuriose dalyvavo 70 išsijudino Chemijos, Ekono pilna 118 auditorija SMD didatai, tai išeis, jog kiekvie katedrų ir 679 autoriai. Jie minės kibernetikos ir finansų baras — mokslinių dalykinių torija dalyvauja geriausio Labai ryšių palaikymas su kitų darbo išaiškinime. aktyvistų, nedidelis (deja!) nas tituluotas ir netituluotas pateikė 580 darbų, iš kurių bei Teisės fakultetai. apdovanoti 186. Respubliki jau kuklūs Gamtos, Filologi aukštųjų mokyklų studentais. mokslinių vadovų būrelis, mūsų Alma Mater dėstytojas Universitete SMD Taryba prorektorius mokslo reika vidutiniškai vadovavo 2—3 niam turui buvo atrinktas jos ir Fizikos fakultetai, apie Pernai 83 mūsų studentai lan lams J. Grigonis, universite studentams. Šie skaičiai, atro 171 darbas, laimėtas 51 dip save informavę vos kelis kar kė kaimynus. Daugiausia ke pirmą kartą bandė organizuo aktyvo moky blogiau: kai liavo Istorijos fakulteto at ti draugijos apžiūrai tus. Yra dar to SMD mokslinis vadovas P. do, patenkintų Universiteto, lomas. Sąjunginei Šileikis, komjaunimo komite kaip svarbiausios respublikos buvo rekomenduoti respubli SMD aktyvistai visai nepro stovai (22 studentai), Teisės mą. Tiesa, pasigirdo (gal be to sekretoriaus pavaduotojas mokslininkų kalvės, uždavi kiniame ture premijuoti dar paguoja savo veiklos. Todėl fakulteto (16 studentų). Ma reikalo) abejonių dėl tokių bai. Šiuo metu iš įvairių ša kas nors, pervertęs 1976/77 žokai studentų komandiravo renginių būtinumo, ne visai nius. A. Bajarūnas. konkursinių komisijų mokslo metų „Tarybinio stu i kitų aukštųjų mokyklų SMD nuoširdžiai iniciatyvą parėmė 1976 m. lapkričio mėn. lies Ataskaitini pranešimą skai tė (buvęs) SMD Tarybos pir Universitete buvo surengta Universitetui sugrąžinti 24 dento" komplektą, gali pama konferencijas Fizikos fak įlte- kai kurių fakultetų dekanatai, mokslinė-metodinė konferen darbai. Jie nepelnė nė vieno nyti, kad Matematikos ir me tetas, retokai išvyksta ir che net moksliniai vadovai. Drau mininkas Domas Kaunas. Aukštoji mokykla šiandien cija studentų mokslo tiriamo apdovanojimo. Tokia kelinti chanikos, Prekybos fakulte mikai (tik 5 žmonės). Betar gijos aktyvo seminaras įvyko pergyvena pasikeitimų laiko jo darbo organizavimo klau metai besikartojanti padėtis tuose studentai nedirba jokio piški kontaktai padeda stu (1977 m. balandžio 4 d.). JaVargu, ar mokslo tiriamojo darbo.. dentams geriau suprasti savo tarpį: ji turi derintis prie ko simais. Joje kalbėjęs prorek verčia jaudintis. Malonu, kad atsiranda vis atliekamų darbų bendrą (Nukelta į 4 psl.) kybinių mokslinės techninės torius doc. J. Grigonis pabrė kas tvirtins, jog mūsų stu
Bendraminčių būry
I
Respublikiniam dainų ir šokių ansamblių konkursui mūsų kolektyvas ruošėsi du mėnesius — kruopščiai, kant riai. Buvom pasiryžę šiame neeiliniame išbandyme iško voti geriausio iš geriausiųjų vardą. Taigi, gal ir sėkme, lydėjusi tam konkurse, bu vo neatsitiktinė.
Su laureato titulu jau kon certuota dešimtis kartų. Va saros pabaigoje, po sėkmingo mūsų pasirodymo sąjunginėje dainų ir šokių ansamblių šventėje, atskriejo džiugi ži nia — ansamblis pakviestas dalyvauti sąjunginio darbo žmonių meno saviveiklos fes tivalio laureatų baigiamajame koncerte Maskvoje. Mums teko didžiulė atsakomybė — ansamblis buvo vienintelis kolektyvas, atstovaujantis res publikai. Maskva mus pasitiko visa savo didybe. Šalies sostinėje jautėsi pagyvėjimas — artė jo TSRS Aukščiausiosios Ta rybos neeilinė VII sesija. Ji priėmė naują šalies Konstitu ciją. Ir mes tapome šio isto rinio įvykio liudininkais. Koncertas Kremliaus suva žiavimų rūmuose TSRS Aukš čiausiosios Tarybos deputa tams, tarybinei vyriausybei s buvo didžiulė tautų draugys< tės šventė. Ji vyko ne tik < scenoje, bet ir bendrose reJ peticijose. Būtumėt girdėję, į kaip skamba lietuvių ir gru zinų kvartetų ar oktetų daii nos, kaip smagu pasimokyti > moldavų ar baškirų šokių i motyvų! Žiūrėk, kažkas mū[ sų „Paskutinę polką" niū[ niuoja.. . [ Ansambliečiai greit pelnė ; visų koncerto dalyvių simpa• tijas. Pagarbūs sau ir ki tiems su pasididžiavimu tar
Primiršom sunkias repetici jų dienas, nuovargį, nuolati nį skubėjimą, tik ilgam liks atminty koncertas Suvažiavi mų rūmuose. Nepamirštamas susitikimas su Gubkino naf tos instituto studentais. Aud ringais plojimais palydėję kiekvieną kūrinį, po koncer to kolegos nuoširdžiai padė kojo, įteikė suvenyrų ir tire: „Iki susitikimo!" Taip gimsta draugystė. Naujų pažinčių Maskvoje buvo tikrai daug. Visi mes mename tas gražias akimirkas su naujais drau gais, prisimename Kremlių, Raudonąją Aikštę, Lenino mauzoliejų, Nežinomo karei vio kapą, Ostankino bokštą, Arbatą... Grįžę į senąjį Vilnių, an sambliečiai neturėjo laiko il sėtis. Įvairiose scenose vėl suskambo daina, vėl trypėm „Paskutinę polką". Paskutinis šventinių renginių akordas nuskambėjo Valstybiniame Operos ir baleto teatre vyku siame koncerte. L. ROŠCENKOVA ansamblietė
NAUJA SMD TARYBA Antanas Kulakauskas (IF asistentas) — pirmininkas Edvinas Butkus (IF III k.) — pirmininko pavaduotojas spaudos ir ryšių reikalams Edvardas Kriščiūnas (Mokslinio komunizmo katedros asistentas) — pirmininso pavaduotojas organizaciniams reikalams Juozas Paleckis (TSKP istorijos katedros asistentas) — visuomeninių mokslų sektorius Romas Sluoka (MF III k.) — konferencijų ir apžiūrų or ganizavimas Eglė Jovaišaitė (IF IV k.) — sekretorė Vilija Viseckaitė (PEF III k.) — organizaciniai reikalai
<x>
Alio, čia c/a
L. DANILOVOS nuotr.
Tą sekmadienio rytą Rita Švitrigaitė, mergina, į kurią praeidami ‘atsisuka vos ne visi mūsų fakulteto vyrai (tai kas, kad jų tik penkiolika), susimąsčiusi sėdėjo prie te lefono. — Kaip bus, taip bus, — Rita ryžtingai pakėlė telelono ragelį. Jos skambutis užtiko Albertą poilsiaujantį: sėdėjo pne televizoriaus ir, prisidengęs laikraščiu veidą, snaudė. — A... Rita... kch... kch... sveika, sveika... Važiuo ti už miesto? .. Gerai, tuojau pat lekiu, — jis įkišo į švar ko kišenę penkrublę ir ėmė ruoštis. Paskambino Rita ir Algiui .grupės proforgui. Vaikinus, pasiraitęs rankoves, atkakliai trynė parketą. Išgirdęs skam butį, jis lengviau atsikvėpė (pagaliau nors minutė poil sio!), nusišluostė aprasojusią kaktą ir pakėlė ragelį. — Taip, tai aš... o kaipgi... be abejonės pažinau... Kuo užsiimu (kodėl dabar 9taiga jai parūpo?)? Tai va, kursinį pradėjau... Susitikti su tavimi? Būtinai, — šveln’ai sušnabždėjo. — Užuominą supratau... chm... būsiu. — Algis pamatė išblizgintame parkete savo patenkintą fizio nomiją. Gintaras į Ritos skambutį reagavo panašiai. — Ach... Ir mes būsime vieni!? — Turbūt ne, — atsakė Rita. — Gal dar keletas. — Gerai, tada aš galiu pasiimti dar ir savo draugą? . — Eūtų labai nieko, tik ar jis iš mūsų kurso? — Ne, jis medi... — Bent jau iš mūsų fakulteto būtų... — Organizuosime... aha.. . septynioliktu autobusu.. nuo žiedo... Sutartą valandą Nemenčinės plento pakraštyje, prie ry šių skyriaus, rinkosi sukviesti draugai. Jie spaudė vienas kitam rankas ir nekaltai šypsojosi. Rita buvo patenkinta — į rudens krosą atėjo visa gru pė! Vitalijus GUNTIS TF II kursas
lino dosni vasara Kuo labiau rudenėja, kuo ilgiau tenka sėdėti auditorijo je, tuo dažniau mename vaka rą, visus jos malonumus. Jei gu visiems norisi sugrįžti į |ą, jei visiems kartu gera, yra daug kalbų, sumanymų, vadi nasi, dienos statybiniame bū ryje prabėgo ne tuščiai, jos padėjo formuotis kolektyvui. Žinau, ne vienas pirmakur sis stengiasi išvengti trečiojo semestro: vasarą praleisti kar tu su savo grupės, k'ir'o draugais. Išeina, jie nenori dirbti, geriau pažinti savo draugų, su kuriais teks pra leisti penkerius jaunatviškus, daug duodančius studijų me tus. Esu patyrusi — niekada
„Mes keliaujam .keliaujam, keliaujam, Traukiniai — mūs antrieji namai. ŠIANDIEN, LAPKRIČIO 18 D.,
Girdit? Tai dainuoja Ekono minės kibernetikos ir finansų fakulteto 50 pirmo kurso stu denčių .dirbančių Vilniaus va gonų depe — palydovių :ezervas. Jau trečia vasara bū rys pavadinamas „Orbita" — nes jis visą laiką „ant ratų". Mūsų būrys, nors ir vadina mas statybiniu, nieko nestato, visą vasa.ą mūsų rankos ne lietė skiedinio ir plytų. Jėgų reikia ir mums, — tas tiesa — dirbame naktimis, kai kiti statybiniai būriai ramiai ilsisi. Dienomis miegą visiškai už mirštame, juk nemiegosi užsi daręs traukinio vagone, kada esi Leningrade ar Maskvoje, kur tiek istorinių vietų, mu ziejų ir viską norisi pamatyti, visur nueiti, su viskuo susi pažinti. Ką gali žinoti, gal neteks čia atvažiuoti, gal ry toj palydovių rezervo virši ninkas N. Michailovas pasa kys, kad reikia vysti į Klai pėdą ar Rygą. Pasiseka nudundenti ir j pietus: Kislovodską, Ke.čę, Adlarį, Šimte-
AKTŲ SA1I1TE ĮVYKS
TRECIOJO SEMESTRO
DALYVIŲ VAKARAS
nežiūrėk, kad kas tave stum tų, linksmintų, nelauk, kol suorganizuos vakarą, susitiki mą, išvyką. Viską siūlyti rei kia patiems. Tik tada vasaia bus įspūdinga, ir ilgam Į-imintina. Niekas Nebijokite darbų, dar, sugrįžęs iš būrių, nesasimetė į kuprą. Aišku, sunkumų būna (dažniausiai iiš pradžių), bet ar yra kass malonesnio, kai matai, kaip kyĮa Pasijauti balto mūro siena? naudtnstipresnis, didesnis, gesnis, net pradedi didžiuotis, kad maža tavo darbo dalelytė irgi įsiliejo į tą sieną, kad šią vasarą nuveikei kažką ap čiuopiamo. Kiekvienam studentui pra-
vartų pabuvoti statybiniame būryje, — jis padeda atsi skleisti tavo sugebėjimams. Tam turim nedaug progų. Rengiam krikštynas, kursų vakarus, bet vistiek daug pui kių žmonių lieka nepastebėti — ar dėl savo kuklumo, ar kad niekas nesistengė jų pa stebėti. Per visą vasarą, tai jau tikrai pamatysi, kas ko vertas, ir ne tik darbe — nesunku bus siūlyti draugus i fakulteto komjaunimo biurą, grupės sekretoriais. Vyresnių kursų studentai tikina ,kad jų pirmoji statybi nių būrių vasara labai įsimin tina. Kad tai tiesa, dabarti niai pirmakursiai galės įsiti kinti patys. I. BUDRYTE PEF SSB „Aidas" būrio vadė
PLYTŲ NENEŠIOJOM, BET JĖGŲ REIKĖJO ropolį. Viliojantys maršrutai, tiesa? Romantiška? Ne, mielas skaitytojau, tai darnas, sunkus ir atsakingas: užmigsi nors valandėlei, o vagonas gali Įsi liepsnoti nuo keleivio numes tos nuorūkos, neišgirsi pavo jaus signalo — traukinys nu eis nuo bėgių... Grįžti po sunkios kelionės, o poilsio negreit sulauki — reikia sutvarkyti vagoną, pri duoti į sandėli patalynę, ku rios yra 6 maišai po 30 ir daugiau kilogramų. O žiūrėk, jau ir pietūs — mes dar be pusryčių. Būna, vos spėji kristi į lovą, o po valandos tave jaū žadina: — Mergaitės, trūksta žmo nių. Padėkit, nuvažiuokit. Ir keliamės — iš tiesų, ne važiuos vagonai be palydovų, mes tai puikiai suprantame.
Vėl einame j traukinį ir ruo šiamės kelionei: priimame švarią patalynę, valom dul kes, verdam vandenį. Negalim atsisakyti — juk būrys kovo ja už pavyzdingą tvarką, už kultūringą ir greitą keleivių aptarnavimą. Sunkus, no s ir viliojantis vagonų palydovių darbas. Pa sitaiko, kai kurios merginos ateina dirbti lyg į kelionių klubą, o pasitaikius pirmam, nors ir mažiausiam sunkumui, pabūgsta. Linkėdama sėkmės būsi moms traukinių palydovėms, noriu perspėti — gerai pagal vokite, ar sugebėsite, neper traukiamai stuksenant trauki nio ratams, būti atidžios ke leiviams. R. DŪDONYTE EKFF IV k. studentė
L. KLIŠAUSKO, L. SKIRPSTO, A. DARGUŽIO nuotraukos
Socialistinio
mena prabėgusios vasaros
dienas, sėkmingą studentų
statybinių burių darbą
lenktyniavimo nugalėtojai
I vieta pripažinta Medicinos fakulteto būriui „AISKAUDA-77" (dirbo Biržų raj. „Laisvosios žemės“ kolūkyje, va das E. Jelkauskas, komisarė E. Cironkaitė). II vieta —- Fizikos fakulieto būriui „MEZONAS“ (Kap suko SV, vadas A. Abišala, komisaras A. Racevlčiusj. III vieta — Istorijos fakulteto būriui „ŽILINAI-20" (Va rėnos KMK, vadas A. Jacevičius, komisaras R. Stasiule vičius).
Mokykla, kur ruošiami organizatoriai Bet kurios visuomenes egzistavimo pagrindas yra darbas — sunkus ar leng vas, garbingas ar papras tas, juodas ar baltas. Žmo gus yra visuomenės narys, ir ji suinteresuota kiek vieną kuo geriau paruošti darbinei veiklai. Ne vien studijomis gy vas ir studentas. Jaunam žmogui, jaunam specialis tui toli gražu nepakanka vien teorinių žinių, nors ir kokios jos bebūtų ge ros . Viena pasiruošimo praktinei veiklai formų yra studentų statybiniai būriai. Dalyvaudami jų veikloje, studentai įgyja gamybinio darbo įgūdžių, išmoksta savarankiškai tvarkyti būrio ūkį, įpran ta dirbti kolektyve. Dig. L. Brežnevas yra sakęs, kad bendras studentų, dar bininkų ir kolūkiečių dar bas yra puiki busimųjų specialistų visuomeninio politinio ir darbinio užsi grūdinimo mokykla. Šian dien trečiasis semestras yra svarbi sudėtinė dalis viso mokymo auklėjimo proceso aukštosiose ir spe cialiosiose vidurinėse mo kyklose. Vasaros darbuo
se susidaro įvairiausios si tuacijos, kuriose būrių na riai savarankiškai turi įvertinti padėti, ieškoti optimalių sprendimų įvai rioms užduotims įvykdyti. Organizacinio darbo įgūdžių bene daugiau na įgyja vadai ir komisarai. Jie, ruošdamiesi trečia jam semestrui, pagal numatytą programą mokosi gamybi nio ir politinio masinio darbo specifikos, vadova vimo kolektyvui principų. Visa tai turi didelės įta kos jų, kaip specialistų, tolesniam darbui. Šie, 1977-ji, metai Uni versiteto studentams reikš mingi ne vien svarbiais mūsų šalies įvykiais. Tai buvo mūsų 20-ji studentų statybinių (žemdirbystės) būrių vasara. 1957 m. Uni versiteto Istorijos ir bio logijos fakulteto studentai Daugų rajono Žilinų turi me suorganizavo savo Pir mąją darbo ir poilsio sto vyklą. Šiandien malonu konstatuoti, kad šią inicia tyvą palaikė ir tęsia visų fakultetų studentai. Dabar ne naujiena mūsų studen tą pamatyti ir Tolimojoje Jakutijoje, Tuvoje ar
Smolensko srityje. Šią va sarą įvairiose respublikos organizacijose ir ūkiuose darbavosi 32 Universiteto studentų statybiniai (žem dirbystės) ir specialūs bū riai, kuriuose dalyvavo 1012 Universiteto studen tų bei darbuotojų. Iš jų 50 EKFF studenčių dirbo vagonų palydovėmis, 30 Prekybos fakulteto mergi nų talkininkavo Oalangoie visuomeninio maitinamo įstaigose, 30 Medicinos ‘akulteto studentų dirbo Vilniaus m. gydymo įstai gose. Universiteto studen tai 1977 m. vasarą šauniu savo darbu svariai prisi dėjo prie mūsų respubli kos liaudies ūk’O vysty mo. Gamybinė programa įvykdyta 113,85%. Atlikta darbų beveik už 1,4 mili jono rublių. 300 mūsų Universiteto studentų darbavosi Smo lensko srityje, Jakutijoje Stavropolio krašte, Tuvos ATSR, 85 studentai buvo išvykę į LLR, CSSR bei Vokietijos Demokratinę Respubliką. Neapsieita ir be trūku mų. Jie apsvarstyti kom jaunimo komiteto posėdy
Gera nuotaika lydėjo...
je, fakultetų komjaunimo biuruose, o taip pat bus nagrinėjami trečiojo se mestro rezultatų svarsty me. Yra netvarkos, kai komplektuojami būriai, ruošiami ir mokomi įvai rių darbų jų nariai, atsi randa baltarankių, kurie nesigėdina nevažiuoti kar tu su draugais, pažeidinė jama būriuose drausmė. Mūsų uždavinys — ska tinti daugiau studentų įsi jungti į aktyvesnę veiklą trečiajame kitos vasaros semestre, kurti naujas vi suomeninės veiklos tradi cijas ir formas. Įsidėmėki me: 1978 metų vasai os darbai bus skirti Univer siteto 400 metų jubiliejui. Visiems 1977 metų tre čiojo semestro dalyviams norėčiau palinkėti gerų studijų, aktyvumo SSB veikloje. M. DUDĖNAS VU SSB štabo vadas
Trečiojo semestro tikslas ne tik gerai padirbėti gamy boje, sukurti kuo daugiau materialinių vertybių, bet ir parodyti, ką galim politiniame, kultūriniame darbe. Dar paruošiamuoju laikotarpiu sudarėme lektorių gru pes, kurios parengė paskaitas įvairia tematika. Vasarą priimančių organizacijų dirbantiesiems jų perskaityta 274. Paruošta 60 vaizdinių priemonių, įrengti 45 dalykiniai ka binetai, perduota mokyklų bibliotekoms 320 knygų. Buvo įsteigta 40 konsultacinių punktų, kuriuose mūsų Universi teto studentai teikdavo žinias vidurinių mokyklų abiturien tams. Padėjom suremontuoti 25 mokyklas. Mūsų studentai ne tik sportavo (surengtos 228 varžy bos), bet ir įrengė 45 sporto aikšteles. Dirbti smagiau, kai būryje gera nuotaika, skamba juo kas ir daina. Beveik kiekviename būryje buvo sudaryta meninė agitbrigada. Jose dalyvavo 434 stovyklautojai. Su rengta 133 koncertai. Visi čia išvardyti darbai — tai mūsų siekimas užmegzti glaudesnius ryšius su vietos darbo žmonėmis. Manome, kad ši veikla paakino dar geresniam bendram darbui, ku rio tikslas ir studentams, ir darbininkams, ir kolūkiečiams gerai suprantamas — puošti ir turtinti mūsų Tėvynę. Studentų statybinių būrių nariai neužmiršo ir tų, ku riems turi būti dėkingi už laisvą Tarybinę žemę, už tai kią padangę. Šefuoti 22 karo, revoliucijos ir darbo vete ranai. Prižiūrėta ir sutvarkyta apie 30 istorinių revoliuci nių paminklų. Vasarą studentai dalyvavo dar 17 talkų. Kai dabar iš laiko perspektyvos -apžvelgi SSB ve;kią matai ir ką taisytino. Palyginus su KPI ir LŽŪA, mūsų agitbrigadų meninis lygis dar žemas. Būna sunku rasti bū ryje narį, kuris mokėtų groti, dainuoti a. ba ’šsiskirtų iš kitų savo artistiniais gabumais. Gal būtų galima verstis kitaip neatleisti iš studentų statybinių būrių choro, an samblio, kiemo teatro narių. Ir sportininkams nepakenk tų plytą kilstelėti ar kitą darbą atlikti. Tik bendrai dirb dami, galėsime didžiuotis — kaip KPI, VISI, LŽŪA studen tai — geromis statybinių būrių tradicijomis. S. ZABITA VU parengiamojo štabo komisaras
„SAULĖTEKIS“ CIRKLISKYJE 25 vaikinai ir merginos iš Ekonominės kibernetikos ir finansų fakulteto šią vasarą statė gyvenamą 8 butų namą ir remontavo karvidę. Pra džioje sunku buvo mergi noms, tačiau vėliau jos apsi prato, pradėjo dirbti su di desniu entuziazmu. Gyvenom prie pat Švenčionių, gal to dėl netrukom užmegzti ryšių su vietiniu jaunimą. Ypač su vietos sportininkais. Po
darbo apsitvarkę, sėsdavom į autobusą ir važiuodavom j Švenčionių mokyklos sporto salę. Dažniausiai žaisdavome krepšinį. Su švenčioniškiais sportininkais (drąsiai galime sakyti su miesto rinktine, nes tie patys dalyvavo „Sporto" laikraščio taurės varžybose) sužaidėme 9 rungtynes. Deja, iš jų laimėjome tik dvejas, nors kitose būdavome arti pergalės. Iš „Nemuno" rajono
sporto tarybos gavome padė ką už sporto populiarinimą rajone. Ne tik draugavome su vienmečiais, radome šneką ir su pionieriais. Ypač įsiminti nas susitikimas įvyko pionie rių stovykloje „Aidas", kur atostogavo vaikų namų auklė tiniai. Aprodę savo vaidas, pionieriai nusivedė mus į sa lę. Mes jįems papasakojome apie -Universitetą, apie savo
darbą. Vakare įvyko iškilmin ga rikiuotė. Tada nes pasiju tome tikrais pionieriais. Atžy giavome su būrio daina, kartu su kitais būriais raportavome. Greit prabėgo trečiojo se mestro dienos. Visko buvo: ir džiaugsmo, ir liūdesio, ir įdomių akimirkų, ir nuobodu lio. Paskutinėmis dienomis bu vo apėmęs kažkoks dvilypis jausmas: norėjosi važiuoti, ir jautei, kad kažko neteksi, nes čia viskas pasidarė per daug įprasta, per daug įsiliejo į kraują. R. ANDRIKIS
Šeši musų studentų statybiniai būriai dirbo ir ilsėjosi Šią vasarą socialistinėse Šalyse. DAUG NEPAMIRŠTAMŲ įSPŪDŽIŲ PARSIVEŽTA iŠ S1Ų TARPTAUTINIŲ STOVYKLŲ.
20 DIENŲ
TOMO MIUNCERIO
ŽEMES KVAPAS nemokėdami klojom šaligat vius, kai bandėm ir čia (vis filologai...) ieškoti poezijos ir įkvėpimo. „Jei darbas yra poezija ir jei įmanoma išgyventi jo vir timo į poeziją procesą — iš gyvenau, — kalba būrio na rė, V k. lituanistė Julija Var naitė. Mat mums, kaip prade dantiems, nekvalifikuotiems darbininkams teko patys leng viausi darbai, pavyzdžiui, griovių kasimas. 3et jei kas mano, kad šiame darbe nėra poezijos — labai klysta. Pa
keli kastuvą molio, nuo jo tyliai varva vanduo, ir tas kvapas... svaiginantis... že mės. Taip ir nepajunti, k-iip eilės tavyje prabyla. Ir net nežinai, kur čia darbas, kur čia poezija. Taip kasdien: vieną dieną, antrą, dvi, 'ris, mėnesį. O jei netyčia tavo kastuvas kerta lia iną ramu nės stiebelį! Tada jau daug ką supranti: ir būties trapu mą, ir gamtos grožio beviltiš kumą. .. Ir iš to liūdesio krenti pats į rasotą pievą. Ir galvoj .. Daug ir ilgai (kar
tais net visą dieną a,ba kol meistras prikelia). Todėl mums ir darbas sunkiau se kėsi. Bet planą įvykdėme ir viršijome. Gera būdavo, kai atvažiuo davo mumis pasidomėti, liūd nom minutėm paguos, fakul teto komjaunimo sekretorius Kęstutis Urba, dekanas doc. J. Pikčilingis. Ateis vasara, ir bus trupu tį liūdna, kad ji jau kitiems Dabar dar visi svajojame ka da nors aplankyti technikumą, juk ir mes įdėjom dalį savo filologiško triūso. Z. MOCKUTĘ SSB „Liepsna" komisarė
MIESTE
llllllllllilIlIlIlIliBIIIIIIIIIIUIIIIIIMIJIlllllllll!
Grupei mūsų Universiteto studentų nusišypsojo laimė šią vasarą paviešėti Vokietijos Demokratinės Respublikos Miulhauzeno mieste, kuris dar kitaip vadinamas Tomo Miuncerio miestu, nes su juo glaudžiausiai susijęs šešio liktojo šimtmečio revoliucionieriaus gyvenimas ,r veikla. 1975 m. miestas iškilmingai atšventė 1200 metų sukaktį nuo tos datos, kai jis pirmą kartą buvo paminėtas frankų karaliaus Karolio Didžiojo rašte. Legendos sieja Miulhau zeno vardą net su hunais, bet manoma, kad šis vardas ki lo iš žodžių „malūnai prie namų". Ankstyvaisiais viduram žiais Miulhauzenas buvo viena iš karalių rezidencijų, X a. teko perdaryti... Ir vis dėlto krašto žmones, norėčiau vėl čia buvo pastatyta karaliaus pilis. Miestas pamažu augo, vieno mūsų būrio statybinin čia atvažiuoti statyti mokyk didėjo jo ekonominė reikšmė. Miestiečiai norėjo vesti sa ko vidutinis dienos išdirbis lų, tiesti kelių. Juk čia taip — 100 rub. Darbų atlikome reikia jaunų darbščių ran varankišką politiką ir 1250—1254 m. karalius Konradas IV suteikė Miulhauzenui teisę rinkti muitus ir spausdinti mo Taip ir lauki pavasario... versiteto keturios merginos už 139 tūkst. rub., nors pla- kų! netas. Vėliau miestiečiai nugriovė karaliaus pilį, ir Miul Paukščiai tada parskrenda, o ir dvidešimt keturi vaikinai. nuota buvo 120. Tik ar skai Buvo išleistuvės. Garbės hauzenas buvo pripažintas laisvu valstybės miestu. Susi tau atvirkščiai — masina to Liesime pamatus 320 vietų čiuose esmė? raštai geriausiems: istorikui jungę su Erfurtu ir Nordhauzenu, Miulhauzeno miestiečiai lumos. Kad taip sparnus turė mokyklai su sporto sale. Virš Ar ne svarbiau, kad tu da V. Ruzui, fizikui A. Kancle kovojo sunkias kovas su feodalais, miestas buvo apjuos stovyklos suplevėsavo melsvo raisi geresnis, tavo delnai riui ir daugeliui Kitų. tum. tas gynybinėmis sienomis. Ėjau akmenuota Tuvos že šilko vėliava su užrašu ,,Vil įdiržta, bet švelnėja veido „Žinojau, kad išbetonuo iNe per daugiausia miestų Vokietijos Demokratinėje Res me ir tą akimirką dar nega nius-1". Kas rytą ji kvietė bruožai, švyti akys. Šypso me sieną, suspėsime. Tikėjau publikoje gali prilygti Miulhauzenui taip išraiškinga ir lėjau suvokti, kokia ji bran mus į darbą, ragindama ne josi ir vietiniai gyventojai, jumis. Siena tvirta, ilgai lai gerai išsilaikiusia viduramžių architektūra, suteikiančia gi taps mums. apvilti savo senosios A'ma dėkodami už mokyklos staty kys", — pasakė tada būiio miestui nepakartojamą žavesį. Miulhauzenas — tikras go Melsvame rūke tvyro kal- Mater, Lietuvos... Stengėmės. bą, už žinias apie mūsų esvadas. Tuose žodžiuose — tikos perlas. nai. Iš visų pusių... čia pat, Plušėjom „Tuvinsielstroj" publiką, paskaitas, draugystės stiprybė, pasitikėjimas visų Iki šių dienų išliko miesto sienų fragmentai su centriniu ranka pasiektum, nors dar 586-osios mechanizuotos ko vakarus. jėgomis. Taip buvo nuo pat įėjimu, Varnų, Moterų, ir kitais bokštais. Prie centrinio objekte. Betonavom, nežinai, kad iki jų 50—100 lonos Virš kalnų tekėjo saulė. Tą pirmų dienų. (ėjimo stovi 1957 metais pastatytas Tomo Miuncerio pa km. Už keliasdešimt metrų klojimus darėm. Iš ko patir rytą ji stulbino rausvų spal teka ramus paslaptingas Jeni ties semtis, kai susirinko isto vų gausybe. Apakinta to gro Ant sienos kažkas išleistu minklas. Mieso rotušė buvo politinio ir ekonominio gyvenimo siejus. Prie jo tave pirmąkart rikai, fizikai, ekonomistai? žio, pajutau, kaip pamilau šį vių naktį padėjo ramunių centras. Dabartiniu metu — tai visas pastatų kompleksas. Tik vieną tikrą—statybininką kraštą, kurio laukinė kerinti puokštę. ir išbučiuoja uodai. Pastatyta 1310 metais gotišku stiliumi su .enesanso prie Į Aryskano gyvenvietę at — meistrą — turėjome. Tiš gamta taip skiriasi nuo subti statais, stovi ji dabar senojo ir naujojo miestų sandūroje. B. ABROMAITYTĖ važiavome iš Vilniaus uni- ko buvo. Kai ką net iš naujo lios lietuviškos. Pamilau ir to Didžiojoje salėje išlikusi gotiška tapyba, sienas puošia (žymių miesto žmonių bei burmistrų paveikslai. Prie sienų nniiiiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiifuiiiiiiiiiiiniiiiiiiiHiiiiiHiiiiiiiniDiiiiiiiiiiiiHHiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiui stovi senosios pinigų skrynios su įmantraiusais užraktais. Antro aukšto salė išpuošta gotiška bei renesansiška tapyba, deda, kai reikia atseikėti sakė Ilgametis Draugijos ak nupieštos septynios didžiosios dorybės. 1525 m. toje salė kiekvienam pagal nuopelnus. tyvistas. je Tomas Miunceris įkūrė „Amžinąją tarybą". Kritiškai kalbėjo A. Sera Sektinas pavyzdysAntras įdomus paminklas — vėlyvojo romantiškojo ir pinas, buvęs MF SMD ta A. Kulakauskas, buvęs IF ankstyvosios gotikos stilių Šv. Marijos bažnyčia (po Erfur rybos pirmininkas. Jis drą SMD tarybos pirmininkas, to katedros didžiausia Tiuringijoje). 22 grakščios kolonos siai gėdino dėstytojus su papasakojo apie sritį, kurioje „dideliais laiko didžiules bažnyčios lubas, fasadą puošia Karolio IV vardais", kurie (Atkelta iš 2 psl.) Universitete apleisti draugi istorikai pasiekę daugiau ir jo dvariškių skulptūros. 1525 m. Tomas Miunceris, čia paprasčiausia vengia dirbti jos archyvai — medžiaga su sia — apie ryšius su kitom su studentais. Pažymėta, kad sakė garsiuosius pamokslus, kurių pagrindinės mintys buvo rne dalyvavo būrelių valdybų kaupta, tačiau nėra jokios mokyklom. Pasirodo, tie ry šios: priešas yra ne už valstybės ribų, bet pačioje valsty ir fakultetų SMD Tarybų at sistemos. Fakultetų komjauni šiai yra ne tik konferencijos, fakultetas mažai rašo apie bėje, ir valdžią reikia perduoti visai liaudžiai. Šalia bažny save, kad atslūgo bendrosios stovai, moksliniai vadovai, mo biurai SMD darbu beveik bet ir darbų tematikos deri chirurgijos ir okulistų būre čios išlikęs ir namas, kuriame gyveno Tomas Miunceris. SMD nariai. Paminėtini kai nesidomi. nimas — laiškais, per susi lių veikla. Kitas gotikos paminklas — XIII—XIV a. statyta šv Blakurie pranešimai. PEF SMD Diskusijas pradėjęs S. Pal tikimus — su' Rygos ir Tali zijaus (Divi Blasii) bažnyčia. 1707—1708 m. joje vargoninSMD mokslinis vadovas P. Tarybos pirmininkė O. Li tanavičius (GF) papasakojo no universitetais. Tokio ne kavo J. S. Bachas. Jis buvo sukūręs ir vargonų projektą, Šileikis atkreipė dėmesį į sauskaitė anketinėje apklau apie savo fakulteto temines formalaus bendradarbiavimo konferencijoms pateiktų dar bet jie nebuvo pastatyti. Tik 1960 m. bažnyčia buvo res soje surinktų duomenų pa konferencijas. Fakulteto SMD Išdava — Universiteto isto tauruota ir joje pastatyti Bacho vargonai. Turėjome ir ules galba bandė išgvildenti temą tarybos pirmininkas pabrėžė rijos sekcija Talino univer bų formą. Juk kartais esti, progos šioje puikios akustikos bažnyčioje pasiklausyti Ba „Būrelio pirmininkas — koks ateistinės konferencijos svar sitete, kur per konferenciją kad ir ji atneša nugalėtojo cho vargonais atliekamo koncerto. Didysis humanistas Al jis?" Informatikos būrelio bą: jai paruošti darbai papil mūsų istorikai skaitė ne vie laurus. Mokslinis vadovas bertas Šveiceris rašė 1960 m. iš Lambareno: „Prašau per pasiūlė dvi programines SMD mokslinis vadovas vyr. dėst. do gamtos Ir apskritai pasau ną darbą ir apie savo Alma duoti, koks didielis buvo mano džiaugsmas sužinojus, kad organizacinio darbo A. Kancleris savo pranešime lio pažinimo vaizdą. Į šią Mater. Jubiliejaus aušroje vidaus nuspręsta atkurti vargonus pagal J. S. Bacho projektą. Tai „Būrelis mokslinio vadovo konferenciją kviečiami ir ki istorikų sumanymas nusipel kryptis: 1) būrelių koopera turi didelę reikšmę muzikos pasauliui. Perduokite mano vimasis ir 2) kolektyviz akimis" patarė plėsti betar ti fakultetai. no pagiriančio žodžio. sveikinimus Potsdamo vargonų gamintojams, kurie sugebė mas — keli studentai kartu piškus kontaktus tarp moksli jo taip gerai sukurti ir intonuoti varganus Bacho dvasia". TSKP istorijos būrelio M. Laurinkaus (Fil.F SMD rašo fundamentalesnį darbą. nių būrelių, organizuoti dis Dabar Miulhauzenas pasipuošė naujais pastatais, nė kiek Apžvelgti tik kai kurie pa kusijas, nuolat keistis infor pirmininkas R. Keliuotis dė tarybos pirm.) nuomone, te nedarkančiais jo senojo grožio. Miesto panoramoje 24 baž macija. IF SMD Tarybos pir mesį skyrė turbūt ne į vieną miniai vakarai fakultete pa- sisakymai. Dar daug aktyvis nyčių špiliai. Vienoje iš jų įrengtas valstiečių Kaio muzie mininkas A. Kulakauskas, būrelį įsimetusiai ligai — deda išspręsti dvi pagrindi tų kalbėjo apie konkrečias jus, kuriame pavaizduota visa vokiečių revoliucinė mintis remdamasis kruopščia duome narių pasyvumui. Būrelis ra nes problemas: mažai pirma negeroves, kliūtis. Ir nė vie iki Markso ir Engelso. Kitas bažnyčias taip pat manoma nų analize ir asmeniniu pa šo narių knygą, kur pažymi kursių ir neaktyvūs nariai, nas nebuvo Išklausytas abe restauruoti. Miulhauzenas — tai senų revoliucinių tradici tyrimu, nagrinėjo SMD Ta mokslo rezultatus, darbus, „Gal tie vakarai ne tiek jingai. Bendraminčių būryje bet šoklų vaka- kitaip ir nesti. jų miestas ir naujos socialistinės kultūros pavyzdys. rybos organizacinę veiklą. laimėtus diplomus. Tai pa moksliški, Z. BURNYS B. EDVINSKAS Pranešėjas pastebėjo, kad laiko discipliną būrelyje, pa rėliais jie nepavirsta"— pa Mūsų SSB „Liepsna" nariai prisimena tikriausiai, kaip statė Kudirkos Naumiestyje, A. Sniečkaus tėviškėje, tech nikumą. Prisimena tas lietin gas dienas, kai negalėjome kojų ištraukti iš molio, kai
Laukim pavasario
Bendraminčių būry
Studentų profsąjungos ko miteto posėdis įvyks lapkri čio 21 d. Pradžia 19 vai. Da lyvauja komiteto nariai ir kandidatai, profbiurų Ir bend rabučių tarybų pirmininkai.
REDAKCIJOS ADRESAS: 232099 Vilnius — MTP-3
LapKričio 26 d. — V. Sukšino pasaka „Iki trečiųjų gai džių". Lapkričio 27 d. — J. Me ko poezijos spektaklis „Erd vės vidury". Gruodžio 10 d. — R. Ta mulevičiaus „Kaip vėjas lau KIEMO TEATRO kuose". REPERTUARAS Gruodžio 11 d. — J. BtošSpektakliai vyksta Meno darbuotojų rūmuose, konfe kevičiaus „Senos kronikos rencijų salėje. Pradžia 20 receptas". Bilietai parduodami Meno vai.
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
darbuotojų rūmuose antradie nį ir ketvirtadienį 11—13 vai.
Gruodžio 21 d. Medicinos fakultete rengiama tradicinė SMD konferencija „Studentų sveikata". Visų fakultetų s'udentus, norinčius dalyvauti šioje konferencijoje, prašome iki 1977.XI.24 d. pranešti Hi gienos katedrai pranešimų
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė VHntuje
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 3257
LV 13852
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA