Dėstytojo - komunisto pareiga Kiekvienas tarybinis aukštosios mokyklos dėstytojas kar tu yra ir jaunimo auklėtojas. Tai, atrodo, aksioma, dalykas visai neginčijamas, savaime suprantamas. Kitaip ir būti negali. Bet ypatingas vaidmuo ir ypatinga atsakomybė dentijos auklėjimą tenka dėstytojui komunistui. Mes turime rūpintis, kad mūsų auklėtiniai taptų ne tik gerais savo dalyko specialistais, bet ir puikiais tarybiniais žmonėmis tikiąja to žodžio prasme, žmonėmis pareigin gais, sąžiningais, visapusiškai išsilavinusiais, pasirengusiais aukotis mūsų Partijos idealams, komunizmo statybos rei kalui. Apie komunizmo statybą, apie komunistinę moralę, apie naujo žmogaus formavimą turi studentams kalbėti ne vien visuomeninitĮ disciplinų dėstytojai. Kartais net didesnio po veikio čia galėtų pasiekti studento specialybės dalyko dėstytojas, profiliuojančios katedros dėstytojas, kuris stu dentą savo dispozicijoje turi ilgesnį laiką, kuris studentą geriau pažįsta. Juk, norint auklėti, svarbu yra gerai pažinti auklėja mąjį. Ir pažinti kaip galima greičiau, gal jau per stoja muosius egzaminus. Tai galėtų pasiekti tik profiliuojančių katedrų dėstytojai. Jiems nesunku pažinti studentų nuotai kas, jų interesus, apsiskaitymą, idealus, įpročius. Gerai, jei dėstytojas komunistas dėsto kurią nors prakti nio pobūdžio discipliną jau I kurse. Jis tada gali rasti progų kalbėtis su kiekvienu studentu seminarų, koliokviu mų, konsultacijų metu. Ir studentai neturi jausti, kad jie yra tyrinėjami ir auklėjami. Gerai pažinęs studentą, dėsty tojas komunistas turi sekti jį per visą mokymosi laiką, neišleisti jo iš akių ir toliau. Dėstytojas komunistas rūpi nasi studento ideologiniu augimu, jis turi žinoti, ką studen tas skaito, kaip elgiasi, ką galvoja, kaip mokosi. Ir ypač rūpinasi studento pareigingumo jausmo ugdymu. Dėstyto jas — komunistas pats turi būti pareigingas, reiklus ir tei singas. Komunistas negali tylėti, o turi būtinai reaguoti, jei ku riame nors kurse pasitaiko akscesų, moralinių iškrypimų, jei kai kurie studentai girtauja, blogai mokosi. Palaikyda mas glaudų kontaktą su grupe ir ypač su jos aktyvu, komunistas laiku tą pastebės ir kovos už negeistinių reiš kinių pašalinimą: pasiūlys apsvarstyti studentą komjaunimo grupėje, katedroje, dekanate. Komunistas skaito „Tarybinį studentą", domisi studentų sienine spauda, aktyviai dalyvauja, svarstant aktualius studentų moralės auklėjimo klausimus. Dėstytojas—komunistas turi jausti pareigą dažniau daly vauti studentų rengiamose priemonėse, ypač ten, kur ryš kėja jo pažįstamų studentų elgesys: susirinkimuose, vaka ruose, išvykose. Jis dažniau lanko studentų bendrabučius. Komunistas turi būti populiaria figūra, jis privalo rūpintis, kad studentai jį gerbtų ir mylėtų. Žinoma, čia netinka pigi demagogija. Reikia ne pataikauti studentų silpnybėms, ne globoti apsileidėlius ir tinginius, o griežtai kovoti su stu dentų ydomis. Komunistas turi likti visada reiklus, princi pingas, o reikalui esant, ir griežtas, bet teisingas. Tik tokį studentai nuoširdžiai mylės, tik tada jis galės daryti teigia mą poveikį. Būtų gera, jei partinėse grupėse iš kiekvieno komunisto periodiškai būtų reikalaujama atsiskaityti, kaip jis dirba su studentais auklėjamąjį darbą. Jeigu šiuo darbu visi mes nuoširdžiai rūpinsimės, mūsų studentų tarpe nebus miesčionių, o mūsų auklėjami specia listai bus idėjiški žmonės, visiškai atsidavę komunizmo statybos idealams. Doc. R. MIRONAS V
Fašizmo aukoms atminti TSKP istorijos katedros iniciatyva Universiteto prof sąjunginė organizacija, prisi dėdama prie sumanymo vi suomeninėmis lėšomis pasta tyti IX-tame forte paminklą žuvusioms fašizmo aukoms at minti ir geriau sutvarkyti for to teritoriją, organizavo lėšų rinkimą. Fakultetuose, moksli nėje bibliotekoje, Sporto, Es tetikos ir kitose katedrose at surinko skiri profbiuiai 1373,75 rub. Gražų ir sektiną pavyzdį parodė Universiteto visuomeninės organizacijos. Jis kalba, kad mes nepamiršome praeities. „T. stud". inf.
n
RUDUO SEKLYČIOJE“
1966 m
lapkričio mėn. 30 d
TRECIADIENIS
Nr. 35 (582) Eina nuo 1950 m.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Gestų kalba Trečiadienj studentai turėjo progos matyti Aktų salės scenoje Maskvos Mimikos ir gesto teatro artistus. Teat ro, kuris buvo sukurtas 1963 metų pavasarį ir kuris jau antrą kartą vieši Lietuvos sos tinėje. Mimikos ir gesto teatras — neįprastas. Dramos veikalai čia perteikiami pantomimos plastika. Tekstą skaito akto riai ir, beje, gana meistriškai. „Aukštas meistriškumas ir retas balso transformacijos menas, kurį visiškai yra įsi savinę artistai S. Tomaševskaja, ir J. Michailovas, daro juos nuolatiniais spektaklių dalyviais", — neseniai rašė „Vakarinės naujienos". Studentai turėjo progos pa matyti didžiojo anglo V. Šeks pyro 2 veiksmų komediją „Dvyliktoji naktis". Spektak lio režisieriai-statytojal — L. Kalinovskis ir V. Ščeglovas, dailininkas — G. Fiodorovas. Žiūrovai puikiai suprato ko medijos veikėjų aistras, ydas, mintis, perteiktas gesto ir pantomimos kalba. Norisi padėkoti teatro artistams, administracijai lr, aišku, mūsų Kultūros klubui už gerą paslaugą. Palinkėkime teatrui sėkmės. J. JUODUPIS
Svečiai iš VFR Neseniai Universitete sve čiavosi mūsų šalyje viešinti Vokietijos Federatyvinės Res publikos socialistinės studen tų sąjungos delegacija. Vo kiečių aspirantai partiniame komitete susitiko su Filosofių jos katedros dėstytojais, kom jaunimo komiteto darbuoto jais. „T. stud." inf.
. .. Lėtai kyla uždanga. Scenoje tamsu, tik pamažu iš. nyra kažkokie kontūrai. Stai ga suspindi žiburėlis. . . Taip prasideda B. Sruogos drama „Baisioji naktis". Šeš tadienio vakare Aktų salėje įvyko šios dramos premjera. Tai Universiteto teatrinės stu dijos trečiakursių dovana, skirta B. Sruogos gimimo me tinėms pažymėti. Veikalo re žisierius L. Ciunis, dailininkai: P. Bielskis ir Vt. Kosciuška. Į premjerą atėjo svečių: nu sipelniusios meno veikėjos, aktorės E. Žalinkevičaitė-Petrauskienė ir T. Vaičiūnienė, teatro istorikas V. Maknys, teatrologas A. Vengrys ir kt. Ir daugybė publikos: dėstyto jai, studentai. Salė buvo pil nutėlė. Paveikslas keičia paveikslą. Jei iš pradžių salė dūzgė lyg bičių avilys, tai dabar įsivy rauja tyla. Veiksmo įtampa vis auga ir auga. Jaučiamas laukimas kažko baisaus ir ne paprasto. Klaikią tamsią naktį užsimezgė veiksmas, tokią pat naktį artėja atomazga. Kulmi nacija jau paskutinėse sceno se, atomazga netikėta, labai trumpa ir staigi. Pakartas Jur gis Skumbinas, paklaikęs jo tėvas, po pakelės kryžium su klupusi motina ir besiblaškan čių valstiečių būrelis... Kaip jiems pabėgti iš šitos nakties? Kraupi muzika lyg paskutinis atodūsis... ir tada užsidega šviesos. Finalas sukrečia vi sus. Pliūpteli plojimų audra. Artistams įteikia gėlių, svei kina. Ar verta dar kalbėti apie spektaklio pasisekimą? Žiūrovai jau viską be žodžių pasakė. O vis dėlto aš noriu suži noti, ką apie premjerą galvo ja mūsų gerbiami svečiai. Prieinu prie E. ŽalinkevičaitėsPetrauskienės, buvusios akto-
Kviečiame būrin
Čekanausku ir E. Pilypaičiu. Architektai papasakojo apie dabar vykdomas ir projektuo jamas Vilniaus miesto staty bas, apie naujus miesto ra jonus ir senamiesčio ateitį. Klausytojus labai sudomino naujo studentų miestelio An takalnyje projektas. Susitikimo pabaigoje sve čiai pasidalijo įspūdžiais iš neseniai įvykusio Architektų suvažiavimo ir atsakė į susi rinkusių klausimus. V. MARTIŠAUSKAS
1964 metai. Į Universiteto Ansamblio XX-čio iškilmes susirinko visų kartų ansamb liečiai. Senieji dainos, muzi kos ir šokio draugai vėl išėjo į sceną. Jie parodė, kad ne paisant amžiaus, daina ir en tuziazmas liko tokie, patys, kaip ir prieš dešimt, penkio lika, dvidešimt metų. Orkest rantai ir šokėjai po to išsi skirstė. Senieii lioristai nu tarė dirbti ir toliau. Ypač kai kartu su jais buvo gerbiamas vadovas Vyt. Cetkauskas. Ir štai jau dveji metai, kaip gyvuoja ir auga Universiteto absolventų choras. Tiesa, ja me dainuoja ir Universiteto darbuotojų būrelis. 1965 m. Dainų šventėje choras iško vojo garbingą IlI-ią vietą, ap-
Kaina 2 kap.
Baisioji naktis" Aktų salėje
Universiteto kavinė sekma dienį iš tiesų priminė lietu višką seklyčią, kvepiančią pavargusiu rudeniu. Lituanis tai-diplomantai padarė viską, kad susirinkusieji nenuobo džiautų. Ant stalų pienas, tra dicinė kavutė, lietuviškas vy nas, gira, tortai. Kavinėje skambėjo liaudies dainos, ai Norime būti einšteinais dėjo žaidimų ir šokių linksmi ritmai. Niekam nepabodo Praėjusią savaitę Universiteto 13-oje auditorijoje velkė klausytis jaunųjų poetų eilių, respublikinė studentų mokslinių darbų paroda-apžlūra. Ap senų dėstytojų pasakojimų, žiūrai buvo pateiktas 171 Universiteto, kitų respublikos epo, kuriam pradžią davė aukštųjų mokyklų auklėtinių darbas. „seklyčios" šeimininkai. Būtų gerai, jei kiekvie nais metais diplomantai ruoš tCDWCDBC2>BCDBC3BC3BCDBCD«<-->»r->BCD»C3H<=>BCZ tų panašius vakarus, o į juos susirinktų gausesnė ir įvaires nė auditorija. S. RADIŠAUSKAITE
Pokalbis su architektais Paskutiniu metu Universi tete ruošiama gana daug su sitikimų su menininkais, mokslo ir visuomenės veikė jais. Tokiuose susitikimuose liečiami klausimai kartais būna gal ir tolimi studijuoja mai specialybei. Tačiau kiek vienam studentui, norinčiam visapusiškai susipažinti su gy venimu, šios priemonės duoda daug naudos. Praėjusią savaitę Kolonų salėje įvyko susitikimas su vedančiais respublikos ar chitektais — A. Nasvyčiu, M.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITESI
rėš ir režisieres; dabar gyvai besidominčios menine saviveikla. — Kokį įspūdį paliko spektaklis? Kurie atlikėjai jums labiausiai patiko? — Veikalas sunkus, para-
» B B
L
jąją
B K 888
:
I t //.į 1
K'-!)# žį.-;
iiiM*
V. TEBELIŠKIO nuotraukoje: scena iš spektaklio.
sytas baltosiomis eilėmis. At sižvelgiant į tai, jis labai ge rai atliktas. Ypač patiko fina linės scenos. Visi artistai pui kiai vaidino, talentingi. Man labiausiai patiko Motina, Tė vas, dėmesį patraukė Kazelis (V. Jurgelevičiūtė). Vėliau, tiesa, jo vaidmuo nežymus. Visi artistai dar labai varžosi, jauni, — nusišypso E. Pet rauskienė. — Kaip ir visur, yra šiokių tokių trūkumų. O šiaip spektaklis paliko labai gerą įspūdį. T. Vaičiūnienė: — Mane džiūgina jau vien tai, kad jaunimas imasi tokio sunkaus dalyko. Aš pati jau nystėje vaidinau motiną
— O kaip jums patiko <3. Banaičio Jurgis Skumbinas? — Šis studentas turi pui kius davinius, tik jam dar trūksta karštumo, tempera mento, kalbos įtaigumo.. . Tiesa, spektaklyje yra pritempimo, kaip sako profesionalai, bet šiaip jis labai gerai pa statytas. Mane tiesiog sujaudi no paskutinis veiksmas ir pas kutinė scena... Šie pagyrimai — didžiau sias atpildas artistams už jų darbą ir didžiulį entuziazmą. ... O užkulisiuose gyva ir triukšminga, kaip visada po spektaklio. Visi bėgioja, tem pia butaforiją, valosi grimą. (Nukelta į 2 psl.)
FIZIKŲ RŪPESČIAI
Spausdlname „Tarybinio studento" korespondentės A. BARANAUSKAITĖS pasikalbė jimą su Fizikos fakulteto de kanu. fizikos-matematikos m. k. J. SLAVĖNU.
1. Kaip jaučiatės naujuose rūmuose? Perdavus eksploatacijai naują priestatą, mokymo ir mokslinio-tiriamojo darbo sąlygos fakultete žymiai pa gerėjo. Tačiau patalpų sto kos problema ir dabar lieka neišspręsta. Būtina išplėsti bendrosios fizikos mokomą sias laboratorijas, nes be fizi kų jomis naudojasi kitų fa kultetų studentai. Dėl Uni versiteto administracijos — ūkio darbuotojų aplaidumo dar iki šiol naujam priestate neveikia biblioteka ir skai tykla, nėra rūbinės, trūksta elektros automatų. Elektros įtampa pastatui teikiama lai kinu kabeliu, kuris stipriai įkaista ir sudaro gaisro pa vojų.
lenkdamas daugelį senesnių kolektyvų. Ateinančiais metais choras yra numatęs dalyvauti visose chorinėse varžybose. Tačiau mums labai stinga dainos mylėtojų. Universiteto Kultūros klu bas ir choristai kviečia visus Universiteto darbuotojus, tar nautojus ir dėstytojus, ypač tuos, kurie yra dainavę, įsi jungti į choro dalyvių gre tas. Choras repetuoia trečiadie niais 19 vai. Ciūilionio Aktų i salėje. 2. Kokią pagalbą dekanatui Tad — būrin, būrin drau teikia fakulteto organizacijos? gai! Kviečiame.
WU Kultūros klubas Absolventų choro valdyba
Skumbinienę, todėl ją ypač atidžiai sekiau. Man atrodo, kad atlikėja vaidino labai ge rai. Tik verpti ji nemoka, ma tyt niekur nemačiusi. Juk da bar retai kur berasi bever piančią senute...
Didelę. Labai sunku būtų viską glaustai išvardinti. Pvz., partinė organizacija aktyviai
pasireiškia visuose fakulteto darbo baruose, padeda spręs ti principinius studentų moky mo ir auklėjimo klausimus. Didelis dekanato pagalbi ninkas — komjaunimo orga nizacija. Ypač daug padeda komjaunimo komiteto akade minis sektorius. Komjaunuo liai aktyviai kovoja už aka-1 deminės drausmės stiprinimą. Daug prisideda visuomeninės organizacijos, skirstant Sti pendijas, bendrabučius ir pan. 3. Kaip ruošiatės žiemos egzaminų sesijai? Studentai egzaminams ruo šiasi ištisą semestrą — dauge lio disciplinų pravedami ko liokviumai, vyksta seminari niai užsiėmimai. Palyginus su ankstesnėmis egzaminų sesijo mis, bus kiek padidinti įskai tų ir egzaminų reikalavimai. Viena iš priežasčių — page rėjusios darbo sąlygos. Be to, galvojame atsisakyti nuo lengvo įskaitų nukėlimo į sesiją, prie ko studentai bu vo anksčiau pripratę. 4. Mūsų redakciją ir skai tytojus domina, ką jūs, drau gas dekane, veikiate laisva laikiu? Laisvalaikio neturiu. Jeigu turėčiau laisvo laiko, didžiąją jo dalį skirčiau moksliniam darbui.
2 paL
>•/
'•'*'*'*'*'*'*'*<**'»'»^*'*'*'*'***'**'****'» ,TARYBINIS STUDENTAS v*'*'*'**'*'*'**'**'**'**'**'*'**'**'' 1966 m. lapkričio mėn. 30 d.
TRYS SKILTYS MEDIKAMS
Žodis dekanui
AKTYVISTŲ SUSITIKIMAS — Kaip tau patinka su
ll Prasidėjus koncertui, ji u sėdėdavo už salės durų ir pavėlavusius. ll įleisdavo Koncertui pasibaigus, ka u da išsiskirstydavo ir mu ll zikantai, ir klausytojai, ll ji surinkdavo nuo pultų užgesindavo gaidas ir ll šviesas. <1 Kartą M, berenkančią ll gaidas, pastebėjo rašytoll jas. — Kokia puiki tema no ll velei, — pagalvojo jis. — ll Moteris surenka muziką... ll žmonės skirstosi ir ne į tai dėmesio. O ll jikreipia renka paliktą muziką. ll Paskui jis ėjo gatve ir ll kartojo. ll Moteris surenka muzill ll ll ll ll ką. Ir niekas net nežino, koncerto muziką ll kad po surinkti. ll reikia Buvo vėlus vakaras ir, ll eidamas pro tirą, rašyto nustebo, pamatęs jame ll jas Jis įėjo į vidų. ll žmones. Įsispraudęs tarp žmonių ll nugarų ir pasistiebęs ant ll galų pirštų, stovėjo mažas berniukas, kuris taikėsi į ll dramblį. Berniukas šovė ll į jį penkis kartus, bet nė karto nepataikė. Tada jis ll padėjo šautuvą ir, nulei ll dęs galvą, išėjo. ll Rašytojas nusišypsojo: — Tiras dirba iki vi ll Jame susiren ll durnakčio. ka išgėrę vyrai ir susila ll žinę šaudo į kareivius, ll lėktuvus ir paukščius, išll lošdami vieni iš kitų piPaskui jie vėl išei ll ngus. na gerti. Ateina berniu ll kas, kuris nori nušauti ll dramblį, galvodamas, kad tada dramblys bus jo, ir ll bus galima jį nešti namo. ll Tačiau berniukas nemoka ll šaudyti. Jis kasdien eina tirą, bet niekuomet ne ll įpataiko. O naktimis ber ll niukas sapnuoja drambll
^<7 liūs ir žaidžia su jais ikiI ll pat ryto. ll Dar viena gera tema' ll novelei. Tačiau parėjęs namo,, >> rašytojas atsiminė, kadI ll turi parašyti keletąl ll straipsnių laikraščiui. Jis ėmėsi darbo, o kada jįiX baigė, jau buvo vėlu... I ll Sekančią dieną rašyto■ ll jas atsiminė noveles, sė dęs rašyti nebaigtos kny■ ll gos, bet, nenorėdamas> ll mesti pradėto darbo, pa■ ll liko jas vėl kitam kartui. Trečia diena buvo sek' ll madienis. Rašytojas ją praleido, išvykęs iš mies■ ll to, ir apie noveles nebe■ ll prisiminė.
sitikimas? „Tarybinio studento" korės - natui didelę paramą teikia tų, kurie dėstytojų vadovau — Pernai aš dalyvavau grupių seniūnai, komjaunimo pondentas G. Steigvila krei panašiame susitikime. jami, gvildeno rimtas proble Man atrodo, kad šiemet pėsi į Medicinos fakulteto de organizacijų sekretoriai, prof mas O tai, aišku, padeda kelti jis gyvesnis, įdomesnis. kaną E. NEKRAŠĄ, prašyda sąjungų pirmininkai. Jie rū Gal todėl, kad šiandien mas atsakyti į keletą klausi pinasi paskaitų lankomumu, kvalifikaciją. Savo laiku SMD čia susirinkusieji karš čiau diskutuoja aktualiais pažangumu, analizuoja ne. veikloje teko dalyvauti med. nių. mūsų gyvenimo klausi Kokie medikų rūpesčiai, drausmingumo priežastis. La m. daktarui A. Pronskui, med. mais. Gal dėl to, kad i » biausiai nepažangiems ne šitas, jau tapęs tradiciniu, artėjant žiemos sesijai? susitikimas, pradeda drausmingiems rekomenduoja m kandidatui V. Kirsniui >r Rūpesčių, aišku, užtenka ir įgauti savo formą. administracines prie daugeliui kitų, na, ir man (Iš nugirsto pokalbio) ll dėstytojams, ir studentams. taikyti mones. Dėstytojų profsąjunga pačiam. Norėtųsi tikėti, kad ll Dėstytojai kreipia kuo dides ir partinė organizacija domisi Šeštadienio vakarą mūsų ll ni dėmesį paskaitų dėstymui, darbo sąlygomis, tvarka fa tie, kurie dabar aktyviai da kavinėje susitiko Universite ll stengiasi kuo giliau išnagri kultete, auditorijų būkle. Sun lyvauja šios draugijos veiklo. to komjaunimo aktyvistai — ll nėti medžiagą, suprantamiau kumų, žinoma, turime, bet su je, po kelerių metų įsilies į Kiekvieną vakarą vyko ll ir šiandieniniai. ją perteikti klausytojams. Stu. tokio didelio kolektyvo pagal fakulteto mokslinių darbuoto buvusieji koncertai, moteris rinkda Prie staliukų susėdo gausus vo paliktą muziką, o ber ll deniai siekia, kuo geriau iš ba tikimės juos sėkmingai nu būrys įvairaus amžiaus- žmo jų gretas. niukas sapnavo dramb ll laikyti koliokviumus, pasi galėti. lius. pokalbis ll Kokių pageidavimų ir pa nių. Vyko rimtas ruošti aitėjančiai sesijai. Tuo Bėgo dienos. . . Ką galėtumėte pasakyti siūlymų turite „Tarybiniam įdomiais ir visus jaudinančiais Kartą rašytojas vėl nu ll tikslu yra pravedami ir gamy klausimais. Komjaunimo do ėjo į koncertą. Tenai jis ll biniai pasitarimai. Karštos apie SMD poveikį kvalifikuo studentui?". kumentų keitimas. Peratestavėl pamatė moterį, suren ll Ir medicinos dienos dvidešimt penkiems tų gydytojų kančią muziką. Jis prisi Laikraštyje per mažai rašo cija. Komjaunuolio vertini minė, kad norėjo apie tai ll VII kurso pediatrams ir šim mokslo darbuotojų paruošimui mo kriterijus, jį peratestuoll parašyti novelę. Eidamas ma apie fakultetų gyvenimą. tui septyniolikai VI kurso gy Jūsų fakultete? pro tirą namo, rašytojas ll jant. Universiteto komjauni domosios specialybės studen Daugiau dėmesio reikėtų žvilgterėjo pro langą. ll Norėčiau, kad kiekvienas mo istorija. Štai jie, klau tams: jie turi atsiskaityti už dėstytojas stengtųsi kuo ak skirti ir medikams. Norėtume simai, nedavusieji visą va Tiras buvo tuščias. Ant jo durų kažkas kreivomis ll praleistus Universitete metus. karą ramybės buvusiems ir žodį raidėmis nutepliojo ll Tačiau labiausiai susirūpinę tyviau įtraukti studentus į išgirsti sveikos, objektyvios šiandieniniams aktyvistams. Pro langą ll „Remontas“. ~ kampe savo pirmos sesijos laukia mokslinį darbą. Kol kas dar kritikos, neužmirštant kartu rašytojas pamatė Koks gi turi būti peratessumestus ir kareivius, ir ll pirmakursiai. O jų šiemet yra to nėra. Kiekvienam aišku, pagirti ir to, kas gera. Su lavimo kriterijus? Daugelio ir dramblius. ll lėktuvus, net šimtas septyniasdešimt. jog mokslinėje diaugijoje įdomumu skaitome Universi diskutuojančių nuomone, kom Rašytojas; pasitaisė palto ll Kaip jiems seksis — greit apykaklę ir nuėjo tolyn, studentai įgyja praktinių teto istoriją, tačiau kiekvie jaunuolį reikia vertinti ne Paėjęs I keletą „ žingsnių, ll pamatysime. tik kaip aktyvistą, bet ir kaip jis dar sustojo ir atsisu ll Ar nesiskundžiate visuome įgūdžių, sugebėjimą savaran nas fakultetas taip pat turi žmogų. ko. ll — O vis dėlto žmogus Šiais metais savo istoriją. Tuo labiau vie ninių organizacijų parama kiškai dirbti. — Juk yra tokių studentų, yra kažko vertas, jeigu ll dekanatui? įvykusioje SMD konferenci nas iš seniausiųjų Universi — kalbėjo medicinos m. dr. jis kažkada norėjo nušau ll ti dramblį — pagalvojo C. Vikšraitis, — kurie gry Ne, skųstis netenka. Deka- joje išryškėjo nemaža studen. tete — mūsų fakultetas. ll rašytojas. nai dėl individualių savo Tai jis norėjo pasakyti II charakterio ypatybių negali ir apie berniuką, ir apie ll save. R. BIELOVAS būti aktyvistais. Tačiau labai ll dažnai, baigę aukštąsias mo JI kyklas, jie būna geri specia listai. Todėl, peratestuojant komjaunuolius, būtina atsi žvelgti ir į jų individualias savybes. Ar natūralu, kad daugiau kaip 90% Universiteto stu dentų yra komjaunuoliai? Ar verta vaikytis skaičiaus ir ar minėjimą pastatėme pirmąjį (Atkelta iš 1 psl.) formaliai priimti į organiza — Kokia nuotaika po spek paveikslą ir jau tada širdy ciją jaunuoliai bus gerais ak taklio? Kaip jūs ruošėte jį? — je paskyrėme šį pastatymą B. tyvistais, visuomenininkais? bandau klausti artistų. Sruogai. Aš patenkintas savo Čia susikryžiavo daug prieš Nemiegojom naktim. artistais. Juk jie, galima sa taringų nuomonių. Kasdien iki antros valandos kyti, pirmą kartą susitinka su — Universitete turėtų būti nakties būdavo repeticijos. žiūrovais. Dirbom nepaprastai visi komjaunuoliai. Į aukštąją Dabar mes vos pastovim ant sunkiomis sąlygomis, todėl mokyklą juk ateina geriausi, kojų ,— sako D. Kleizaitė. — yra nemaža techniškų trūku darbščiausi jaunuoliai. Be to, Pernai pastatėm pirmą pa mų. Sceną visada užima an mano nuomone, neteisinga veikslą. Dirbo visi labai daug, samblis, choristai, o mes ją studentus skirstyti į aktyvą entuziastingai, daug padėjo gavome tik paskutinę savaitę ir pasyvą. — Tai doc. J. dailininkas P. Bielskis, visą Padarėm tris repeticijas prieš Barzdaičių, pirmojo pokario širdį spektakliui atidavė reži spektaklį ir tik vieną — iš metu Universiteto komjauni sierius. Jūs geriau pakalbėkit tisinę. Lėšų neturime. Reikia mo organizacijos sekretoriaus, su Tėvu. skolintis iš Valst. dramos te žodžiai. Bet apie B. Kleinį (viršaitis atro rūbus, projekciją. Pas — Užeikime į bendrabu Skambinąs) papasakojo kiti. kui juos liepia tuoj pat sugrą čius. Studentai ginčijasi įvai Vaikinas dirba, mokosi ir žinti. riais klausimais. Ir, tur būt, dar suspėja į repeticijas. O — Kada jūs numatote ant nėra nė vienos gyvenimo jo vaidmuo buvo tikrai sun rąjį spektaklį? srities, kąri nedomintų jų. Ar kus. Be to, spektaklio metu — Kiek galima greičiau. . ■ galima tokius žmones vadinti jis labai susižeidė ranką, o kad artistai žodžių neužmirš Medicinos mokslo ir svei paruošti atitinkamus straips uždirbtus pinigus paskirti ko pasyvu? žiūrovai net nepastebėjo. .. tų, — nusišypso režisierius. O kai doc. J. Barzdaitis ne katos apsaugos darbuotojams nius spaudai, paruošti me vojančio Vietnamo fondui. Visi artistai kalbėjo apie — Žinoma, jeigu premjera Spalio 50-metis brangus ypač džiagą apie skverbimąsi į dės Komjaunuoliai šefuos Molėtų jučiomis prisiminė pokario dėstytojo L. Ciunio entuziaz sukėlė susidomėjimą. . . tuo, kad, nuvertus kapitalistų tomas disciplinas klaidingų rajono Giedraičių tarybinį ūkį metų Universiteto komjau mą. Kiekvieną dieną jis atei Galite neabejoti, režisieriau. Ir dvarininkų viešpatavimą, buržuazinių koncepcijų ir su ir Vilniaus Medicinos mokyk nuolius, jų veiklą, komjauni davo į repeticijas. O jie susi Spektaklis kalba už save. Vi komiteto sekretorius rinkdavo nevisada punktua si. susirinkusieji likvidavus žmogaus žmogumi jomis supažindinti studentus, lą, į darbo ir poilsio stovyk mo gyrė jį. išnaudojimą, buvo radikaliai suaktyvinti SMD būrelių veik las išvyks 200 MF studentų. P. Vaitkevičius sušuko: liai. Kartais ateidavo tik po Daugybė publikos premjeroj, — Skerstonai, plunksną! išspręsta gyventojų sveikatos lą ir tinkamai pasiruošti tarp Fakulteto komjaunuoliai nu 5—8 žmones. gėlės ir sveikinimai artis Ir K. Skerstonas, komjau apsaugos problema, sudarytos respublikinei SMD konferen matė organizuoti paskaitų cik Ir tada aš paprašiau tarti tams. . . Reikia tikėtis, kad į lą studentams, susitikimus su nimo komiteto komjaunuoliš cijai, pradėti organizuoti prog visos sąlygos medicinos moks keletą žodžių apie spektaklį kiekvieną trečiakursių spek Spalio revoliucijos veteranais kų tradicijų ir istorijos pro režisierių L. Ciunį. lui vystytis ir aukštai kvalifi raminį mokymą. taklį žiūrovai eis tartum į Bendrų fakulteto renginių MF komjaunuoliaiš-aktyvls- pagavimo, skyriaus vedėjas, — Pjesė labai sunki. Ji šventę. O šie, savo ruožtu, kuotiems medicinos mokslo plane numatyta: organizuoti tais. Akademinėse grupėse griebėsi plunksnakočio, steng sunki tuo, kad autorius sudė kels vaidybos meistriškumą. darbuotojams ruošti. Tarybų Lietuvos pasiekimai, fakultete 50-čiui skirtą paro bus pravedami pokalbiai tema damasis popieriuje išguldyti tingas. Ruošti pradėjom prieš žengiant Didžiojo Spalio nu dą, iškilmingą susirlnkimą- „Geru mokymusi, aktyviai pasakojimą apie tuos laikus, pusantrų metų. Per B. Sruogos Aid. ŽEMAITYTE šviestu keliu, yra labai ryškūs konferenciją, aukštųjų mo dalyvaudami visuomeninėje kai komjaunuolių Universite te buvo tiek pat, kiek dabar ir akivaizdūs visose liaudies kyklų mokslo darbų serijos veikloje, sutinkame 50-ąj{ ūkio, švietimo, mokslo, kultū „Medicina" I tomą skirti Spa Spalį", ateistiniai renginiai, nekomjaunuolių. Diskusijos, diskusijos, dis ros ir sveikatos apsaugos sri lio 50-čiui, įpareigoti fakulte organizuosime draugystės va tyse. Tačiau juos per mažai to sienlaikraščio redakciją po karą su Teisės fakulteto stu kusijos, pertraukiamos kieno nors sąmojingos replikos, visų nagrinėjame moksliniu — me puliarinti renginius, skirtus dentais ir kt. Taigi, dar niekada mūsų fa susirinkusiųjų juoko ar skam todologiniu atžvilgiu, nepa Spalio 50-čiui, teoriniame dės kankamai su jais supažindi tytojų seminare organizuoti kultete nebuvo taip plačiai ir bių Alf. Maldonio eilių, ku ciklą paskaitų — užsiėmimų visapusiškai paruošiami meti rias skaitė buvęs IFF komjau name mūsų studentiją. Todėl, ruošiantis Didžiojo atskirų medicinos mokslo šakų niai darbo planai, kaip šiuo nimo komiteto narys, dabar Spalio 50-čiui, mūsų fakulteto pasiekimams išnagrinėti. Be metu, ruošiantis didžiajai viso LKP CK darbuotojas J. Stepkiekviena katedra ir proble to, numatoma paskelbti kon pasaulio darbo žmonių šven šys. Atrodė, kalboms nebus minė laboratorija pasiryžo kursą geriausiems MF dėsty tei. Tai visai suprantama, nes galo. Bet štai kavinėje nuskam tojų atspausdintiems moks kiekvienas jaučia garbingą daugiau padirbėti. Katedros yra numačiusios liniams darbams ir straips pareigą visomis savo išgalė bėjo tranki klumpakojo me mis prisidėti prie artėjančios lodija, ir pradėjo pora po organizuoti parodėles, sudary niams. poros smagiai suktis. Daug gerų renginių pasiry šventės didingumo. ti katedrų istorijos albumus, Ir vėl ginčai, komjaunuo paruošti pavyzdines paskaltas- žo atlikti MF komjaunimas. Ir vėl jie — pirmykščiai studentai, linksmi, nenuora Doc. V. KVIKLYS liška daina, juos pakeičiantis pranešimus apie dėstomų dis Vilniaus Klinikinės ligoninės mos, pamiršę visus vargus. Dabar jie net nejaučia, kad MF partinio biuro „Letkis". ciplinų išsivystymą bei pa statyboje žada talkininkauti ryt Melpomena vėl pašauks... V. TEBELIŠKIO nuotr. G. ŠALCIUTĖ sekretorius siekimus tarybiniais metais, 350 studentų-komjaunuolių ir
NENUŠAUTI DRAMBLIAI
„Baisioji naktis" Aktų salėje
Medikai —Spalio 50-mečiui
1966 m. lapkričio mėn. 30 d.***'*'*'*'*'*'**'*'*'**'**'***'*'*'*' TARYBINIS STUDENTAS
— Ką daryti? Miršta žmo krūvą. „Vaistukais nereikia nu buteliuku galima išgydyti šaltis pamažu gus! .. žaisti", — mokydavo motina. dešimtį žmonių, o čia reikia gniaužia kvapą. Gatvėje jau užgesino švie O juo daugiau gydytoja at jų keleto..." bar keli skersgatviai. .. Tažiau žemė tarsi pradeda link sas. Nuo liepų stagarų retkar nešdavo šitų bonkučių, tuo Gatvė bėga tolyn. Nenuty labiau mama sirgdavo. čioti po kojomis. „Visiškai čiais pabyra snaigės. la žingsniai. O gal medžiai Penicilinas, penicilinas, pe supranta ir girdi? Pagaliau netoli...“ ASALINTAS dantis. Išsi nicilinas. . . Trisdešimt bon štai jie, Sveikatos ministerijos — Nebegaliu, — parpuola liejo pūlių maišelis. Vy kučių per parą. Tai jau be išrašyti, vaistai. Ir vis tik O smilkiniuose aidu tvinksi ko lėtas kraujo užkrėti veik vaistų jūra, kurioje ga skaudu, kada gyvybės kaina žingsniai. Ir širdis: dun-dun, dun-dun. .. Vidurnakčio tyloj mas. Liga tarsi liepsna aki lima prigerti. Praėjo keturias matuojama rubliais, kai jos stovi nuogi liepų kamienai. mirksniu užplieskė organizmą. dešimt įnirtingo mūšio dienų. reikia ieškoti ministerijoje. Apytamsėj Gorkio gatvikės Dažni galvos skausmai, są Kiekvieną pulso ar širdies pa Švinu sminga į širdį žodžiai, pradžioje abejingai mirkčioja monės netekimas. sikeitimą kasdien sekė gydy kada tu žinai, jog tau šian — Širdies raumenų uždegi tojų Pabrėžaites, Alperovi- dien maža tiek, kiek kitiems šviesos. Ir niekas negirdi ta mas (miokardas), — Vilniaus čiaus akys. Nuolatinis ir di perdaug. Gal būt, tada žmo vo žingsnių. Niekas... — Reikia keltis. Greičiau! II poliklinikos gydytojo Z. džiausias pagalbininkas buvo gus pamiršta skausmą kančios — kraujas plūsta j smilkinius Pomeranco veide jautėsi per profesorius Laucevičius Ta vardan, o kančią — gyveni ir kažkas diktuoja pasąmonė eilę metų išugdytas ramumas. čiau liga rodė savo, vis ašt mo vardan. Jis pirmasis atvyko suteikti riau suleisdama nagus, silp je. Kurgi jėgos? Na! Ilgai dar nesibaigė Krupagalbą. Nors mintyse vis nindama organizmą. Septinis — Jums bloga? Padėti? kauskienės motinos kelias į — Man nereikia. Padėkite augo ir šaknijosi nerimas: „O stovis. Pūliai užkemša kraujo ministeriją, Susir jam. Štai ten miršta žmogus, jeigu pūliai pateks ant sme indus. Tiūkinėja oda. Pagaliau go ir ji pati.poliklinikas. Su temperatūra, genų žievės?" liga atima abidvi kojas ir de — virpa motinos lūpos. pati būdama ligoniu, slaugė — Važiuokite į ligoninę. šinę ranką. ... O apytamsėj gatvikėj ligonį. Kaip motina motiną. abejingai mirkčioja šviesos. Vanda, vos galėdama pajudė Aš ir dabar girdžiu jos žings ti, verčia puslapį po puslapio, nius, pilną išgąsčio balsą, ma studijuodama savo ligą. tau išplėstas akis. Akys. Jeigu Praėjo ilgi žiemos šalčiai. APYBRAIŽA aprašyti motinos akis? Nemo Įvyko lūžis. Pašvietė karšta, ku. J jas norisi žiūrėti tarsi į beveik vasariška saulė. .. Ir amžinai trykštančią versmę. prikėlė Vandą vėl naujai gy Trumpučiai plaukai, visai kaip venti. Šiemet — paskutinis kažkada gyvenusios mano studijų kursas. motinos. Ji irgi niekada netuiėjo laiko. Visur basa, vi — Patenkinta savo pasi sada skubanti. .. rinkta teisės specialybe. — Raimondėlis, tikriausiai, V. JASKUTĖLIS — O medicina? dabar verkia, — šmėkštelėjo — Ne, — sako Vanda, — atsitiktinė mintis. — Vandute medicina gyvybiškai padeda dukrele. . . — Tai buvo ne egzistuoti žmogui, o teisė — rauda, o kažkas baisesnio ir įpareigoja gyventi. Tu mirti sunkesnio — kančia. Žodžiai — „Ateis karšta ir graži va negali. O tai žymiai svarbiau. — Jūs nesijaudinkite. Aš motinos, gelbstinčios dukrąsara. Pasislėps žieduose liepų motiną. Vargu, ar kas tiek nemirsiu. Pamatysite. reičiau. .. į namus Vanda nenorėjo tikėti, kad stagarai. Tada mes abudu su daug kovojo už gyvenimą ir skubi, leki. .. Tave ste sėsime ir. .." kada nors sunkumai palaužtų tiek daug atidavė jam. bi mąslios, susirūpinusios Darbo ir studijų draugų vei Pirštai stukteli į stiklą. Ne ją. O tų sunkumų buvo... — Mamyte, tu greit pa dai. Vaiko pirštas, vedžiojan ir atidžios žmonių akys. Stab drąsiai, tyliai. Paskui dažnas telk minutėlei, ir susimąstyk. tis po nuotrauką. .. barbenimas susilieja su širdies sveiksi? Ar važiuosim? .. Ar tu pasižiūri į savo motinos — Aš jau beveik Šveiką, šokčiojimu, primenančiu — Aš gyvensiu. Pamatysite. akis. Sakei, tos pačios, kaip ir kumščių, įnirtingai daužančių Raimondėli. O, jeigu mano gyvenimas pri gatvė. Netiesa. Štai jos duris, smūgius: Mamytė ištisą dieną būda klausytų tiktai man, jeigu ran tavo ir džiaugsmingos, o — Pasakykite, ką daryti? vo darbe, ir, tik trumpam kos, kojos būtų tiktai mano! aštrios Gal Tau neteko gyvenant kada parbėgusi į namus, vėl skubė Vėl mirkčioja šviesos. Ir be šiandien prigęsusios. nors atsakyti j šį klausimą? davo j paskaitas. Sūnelis jos ria snaiges liepų nuogos ša džiaugsmas, kurio motina ti kėjosi iš tavęs, tėra tuščias, Baisiai sunku atsakyti. Nors laukdavo, o paskui abudu kos. kaip ir lagamine parvežti tuš tėra vienintelis atsakymas. O kalbėdavosi. — Dun-dun, dun-dun, — ti stiklainiai. Tu skubi? Pri gal tau teko kam nors grą — Čia ne tėvelis? girdisi pažįstami motinos sėsk minutėlei ir pasistenk žinti sąmonę, norą arba tikė — Ne. žingsniai, susilieję su tankiais šiandien išklausyti savo moti jimą gyventi? Kada tikslą ną. Tave pagauna jos akių ir ritmingais širdies dūžiais. — O šitas? privalai pasiekti tik per ke „Sigmamicinas — vienintelė versmė ir neša gatvėmis ir lias sekundes. Nes jomis ma Ir suspurdėdavo širdis, žiū siaurais skersgatviais. Priver tuojamas kieno nors gyveni rint į vaiko pirštą, vedžiojan viltis". čia galvoti, ieškoti, atidžiau mas. „Neturime". tį po nuotrauką. Kas? Tikriau Vėl tas pats skersgatvis. — „Reikia specialių doku įsižiūrėti į medžius, lietaus Grįžta. Rankoje nedidelis siai atsakydavo:, „Taip". Vėl mentų". lašą, tviskantį vaivorykštės vaistų buteliukas. „Tik nepar- kalbėdavo apie kelionę. — „Jie labai brangūs. Vie spalvomis, į žmones. griūti". Suvirpa liepų šakos, — Palauk. Bus graži ir ir ant galvos pasipila snaigių karšta vasara. Pasislėps žie »ocwx»c<>«»oooooooooo«<«oooocooo«o«<>o«oo«oooo«ooeooooo<»oc«oooooooo<>e<x««<x> 'srautas. Tarsi suledėjusios ašaros. O gal medžiai jaučia duose liepų stagarai. Tada ir girdi? Gal tėkšti jį į grin mes sėsime į lengvą mašiną dinį ir pasakyti: ir važiuosime pas tėvelį. Ten — Nespėjau. Iki finišo trū daug ežerų.. . Netrukus tu ko tiktai kelių sekundžių. Ne tiesa. Šias varžybas visada eisi į mokyklą. Tavo tėvelis laimi gyvenimas. juk mokytojas.... Kambaryje tarsi prigesusi ... Vaikas, paėmęs tuščią šviesa. Išbalęs, be gyvybės nuo vaistų bonkutę, išbėgo į veidas. Nukarusi ranka, tarsi laikytų ilgą ir didelį lauki lauką. Paskui sviedė ją kaž mą. .. kur tolyn į suverstą malkų
3 psl.
C AUSIO
P
AK Y S
G
------ ♦♦♦-------
Nebesimaudom .ežeruos seniai. Ruduo atabradais nubrido. Per vasarą many tu gyvenai, Gyvenk iki birželio kito.
RUDUO
Pailgėjo naktys. Sutrumpėjo dienos. Blėsta klevo dagtis pilkose ražienose.
Per rasotą dangų, girgždant gervių ratams, Be mūsų žiemą valtys prie užverto lango pagyvens, pradedi įprasti. N. BLAZEV/ČIOTB Ir pailsės jausmai ir juokas.
Dar maudosi ruduo ir iš vandens Išbėga vienišas ir nuogas.
TYLA Sunkiausia Drebulei. Palikta vienui viena su kalte ir skriauda, ji turi tylėti...
Į giedrą naktį Tiesias išsekę rankos, Lūpos veriasi šaukimui — Mėnesienoje šešėliais rangos Nepermaldaujamas Drebulės Likimas — Prakeikimas! Prakeikimas! Nebesimaudom ežeruos seniai Prakeikimas! i Ir giedro nebelaukiam ryto. Ir sukąstos lūpos tyli, Ter vasarą many tu gyvenai, Nuoskaudą ir kaltę prisiminę, Tyli... Gyvenk iki birželio kito... Ir medėja. V. VAITKEVIČIUS D. GUDONYTĖ Palikęs rūbus — gelstančius lapus — Nuplaukia ežerais iš lėto. Nuplaukia vasarotojas. Nebus Su kuo kalbėti ir tylėti.
DEBESIMS PAMOJUOK, PAKUŽDĖK... V. BARAUSKO fotoetiudas
VAIKYSTĖS Jisai jau senas — plačiaburnis O trumpakelnis jo bijojau, — Perkūnu bilda ir per gerklę Dubysą visą išsijoja.
MALŪNE
Dabar juokiuos iš to baisumo, Net paukščiai stebisi sutūpę... Turiu gyvenimą — malūną, Sijojantį mane. Ne upę. G. GRIŠKEVIČIUS
—9—
Beatsikuriantis Universitetas pradėjo dirbti pagal vi sasąjunginius planus su gana dideliais pakeitimais, atsi žvelgiant į vietines respublikos sąlygas. Pradedama per eiti prie kursinės-sesijinės sistemos su privalomu užsi ėmimų lankymu. Suprantama, įvedant naują tvarką, te ko nugalėti gan stiprias senosios mokyklos tradicijas. Dar atkaklesnio darbo pareikalavo viso mokymo-auklėjimo darbo pertvarkymas, nes jis buvo susijęs su mokslo — pedagoginio personalo ir studentijos marksis tiniu perauklėjimu, įveikiant buržuazinę nacionalistinę ir klerikalinę ideologiją. Organizuoti darbą Universiteto administracijai padėjo jau'pirmaisiais pokario metais Universitete atsikūrusios partinė ir komjaunimo organizacijos. Jos, augdamos ir stiprėdamos aštrios klasių kovos sąlygomis, mobilizavo dėstytojų ir studentų kolektyvą už naujos tvarkos įve dimą, į kovą su buržuazinės ideologijos liekanomis, už komunistinių idėjų pergalę. 1965 m. Universiteto par tinėje organizacijoje buvo 402 komunistai, komjaunuo liai sudarė 92% visų studentų Universiteto visuomeninės organizacijos organizuoja platų darbą ir už mokymo ribų: įvairias politinio-idėjinio ir kultūrinio-masinio darbo priemones, paramą liau dies ūkiui. Jų iniciatyva plačiai išsivystė studentų me ninė saviveiklą ir sportas. LTSR nusipelnęs universiteto studentų dainų ir šokių ansamblis žinomas ne tik dau geliui mūsų šalies miestų, bet ir liaudies demokratijos •lalyse. Universiteto sportininkai ne kartą gynė ne tik Universiteto, bet ir respublikos garbę sąjunginėse var žybose, turėjo nemaža tarptautinių susitikimų. Fizikos moksluose išsivystė dvi pagrindinės kryptys. Pirmoji — puslaidininkių elektronika. Šios problematikos pradininku buvo LTSR MA akademikas prof. P. Braz džiūnas. Dabar šias problemas sprendžia Puslaidininkių katedra ir probleminė laboratorija, kurioje dirba fizikai, chemikai ir matematikai. Šiems darbams dabar vadovau ja doc. J. Viščakas. Antra fizikos problema yra atomų ir molekulių spek troskopija ir jos panaudojimas medžiagų tyrinėjimui. Šią problemą sprendžia Teorinės fizikos bei Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedros. Darbams vadovauja LTSR MA akademikas prcf. drg. A. Jucys, sukūręs ori ginalią teorinės fizikos mokyklą. Kartu su kitais auto riais paruošta jo knyga „Judėjimo kiekio momento ma tematinis aparatas" išėjo rusų ir anglų kalbomis. —10— Universitete, vadovaujama LTSR MA akademiko prof. dr. J. Kubiliaus, susikūrė tikimybių ir skaičių teorijos mokykla, kuri plečia savo veiklą fizikos, technikos, bio logijos bei lingvistikos srityse. J. Kubiliaus veikalas „Ti kimybių metodai skaičių teorijoje" išversta ir išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose. Universitete dirba ir kiti žymūs matematikai, kaip prof. Z. Žemaitis, doc. K. Grinccvičius, doc. A. Naftalevičius ir kt. Paleidus elektroni nę skaičiavimo mašiną „Minsk-14", dar labiau išsiplėtė galimybės taikyti matematiką įvairioms liaudies ūkio sritims. Astronomai, vadovaujami LTSR MA nario-korespondento prof. dr. P. Slavėno, tyrinėja žvaigždžių sistemos struktūras, jų kilmę ir vystymąsi. Chemikų dėmesys sukoncentruotas į elektroninio me talų nusėsdinimo, elementų mikrokiekių nustatymo, radiochemijos ir polimerų biologiškai aktyvių medžiagų sintezės problemas. Šioje srityje ilgą laiką dirbo LTSR MA prezidentas prof. dr. J. Matulis, į ją gilinasi prof. K. Daukšas ir kt. Geologai kartu su geografais tyrinėja žemės struktūrą ir vystymąsi, Tarybų Lietuvos ir Pabaltijo geologines struktūras, jų susidarymo dėsningumus. Gamtos fakulte te dirbo ir dirba tokie žymūs mokslininkai, kaip LTSR MA nariai — korespondentai prof. dr. A. Minkevičius ir prof. dr. J. Dagys, prof. dr. T. Ivanauskas, prof. dr. P. Snarskis, prof. S. Jankauskas, prof. dr. J. Dalinkevičius, prof. M. Kaveckas, LTSR MA akademikas prof. dr. K. Bieliukas, prof. K. Sleževičius, dr. B. Styra ir kt. Medikai terapeutai tyrinėja hipertoninės ligos, atero sklerozės ir karūnarinio trūkumo problemas. Viena chi rurgų grupė tyrinėja virškinimo organų fiziologijos ir patologijos problemą, kita grupė — širdies ir krauja gyslių chirurgijos problemas. Susikūrė originali virškini mo organų chirurgijos mokykla, vadovaujama prof. dr. P. Norkūno. Fakultete dirbo ir dirba tokie žymūs moks lininkai, kaip LTSR MA akademikas prof. S. Banaitis, LTSR MA narys-koresponaentas prof. J. Kairiūkštis, prof. dr. L. Laucevičius, prof. dr. A. Marcinkevičius, prof. dr. M. Marcinkevičius ir kt. Universiteto istorikai tyrinėja problemas, susijusias su lietuvių tautos istorija, Spalio socialistinės revoliucijos istorija. Čia dirbo ir dirba tokie žymūs istorikai kaip prof. I. Jonynas ir LTSR MA akademikas prof. dr. J. Žiugžda. Literatūros moksluose pagrindinis dėmesys skiriamas lietuvių literatūros palikimo marksistiniam vertinimui, lietuvių literatūros kūrimosi ir vystymosi proceso nagri nėjimui. Vieną iš svarbių vietų užima socialistinio rea lizmo teorinių klausimų nagrinėjimas. Literatūros fronte Universitete dirbo prof. B. Sruoga, prof. B. Pranskus — Zalionis, LTSR MA akademikas prof. dr. K. Korsakas, prof. V. Mykolaitis-Putinas.
Latvijos keliais
Vienas kolega kraunasi la gaminą į namus, kitas — pas tetą, o keturiolika žmonių užsimeta kuprines, sėda į traukinį ir važiuoja... Va žiuojam mes į Latviją, srau nios Gaujos aukštupį, pabu vot prie senųjų pilių, pilia kalnių, apžiūrėt olas, skar džius ir susitikt su Rygos ir Tariu universitetų turistais. Po daugelio nuotykių (kurių ramybės dėlei neminėsiu)
atsidūrėme Raunoje. Čia mū nebus galo. . . Užmigom ne sų jau laukė ir latviai, ir pagalvoję, kad rytdiena ruo estai. Pasakojom, juokėmės, šia mums daug malonių siur dainavom. .. prizų — nuostabios Zvartes O rytą išėjom. Pavydėkite, iezis uolos prie Amatos (ne nemačiusieji puikaus Stabu- vienas iš mūsų nusprendė at rago. Pasak legendos, tai vykt čia vasarą). nuskriaustos merginos aša .. .Na ir kas, kad šaltas ros. O jei pasitelkt į pa Amatos vanduo, išlipus ant galbą geologus, jie aiškintų kranto, kojas gelia, kas tas daug proziškiau. Upelio šlai nuovargis ir dulksna, palygi te daug šaltinių, kurie nuo nus su tuo, ką junti... Stovi skardžio ir „verkia". Apžiū sau aukštai ant raudonų uo rėjom XIII amž. kalavijuo lų (geologai sakytų, raudončių pilies griuvėsius Rau spalviai devono smiltainiai), noje, aplankėm Kalači vien aplink erdvė, o žemai apa kiemyje esantį latvių revoliu čioje srauni Amata įsirėžia cinio poeto Eduardo Vei- į skardį, bet, pajutusi jo galy denbuamo memorialinį mu bę, pasisuka ir taikiai kėliau, ziejų, Velnio olą ir kt. Dar ja toliau. .. tą patį vakarą atsidūrėme Gaila, kad laukia paskaitos, netoli Cesio. Jaunmuižnoje knygos. Neįstengiau visko pa gavome karališką nakvynę. pasakot, o ne toks ir tikslas lietuviškos — ne ataskaita. Reikia pa Ilgai skambėjo dainos, gitara, o prisimini čiam pamatyti, pajusti. mams ir nuotykiams atrodė V. ŠLIOGERYTĖ
KUR BALTOJI ANČIA... Sucypė traukinio ratai Druskininkų miške. Suži bo kurorto šviesos. Bet mes nuo jų tolome. Pas laptingas pušynas labai derinosi prie mūsų nuo taikos. Štai sraunioji Rat nyčėlė. Čia nakvosime. Laužas, palapinė, karšta kava — pilnai naudojamės tomis gėrybėmis, dainuo jame. .. Apžiūrėję Druskininkus, patraukėme į Raigardo slėnį, kurį taip mėgo mū sų tautos genijus M. K. Čiurlionis. — Koks grožis! — su šunka Vladas. Iš tikro, pro storų pušų kamienus ir skarotas eglių šakas atsiveria Raigardas.
Dzūkai sako, kad čia bu vusi labai didelė pilis, ku ri prasmegusi į žemę už šios pilies gyventojų nuo dėmes. Tai legenda, o mums, būsimiems geogra fams, aišku, kad čia būta didelio, labai aukštais krantais ežero, iš kurio belikusi pelkė. Ten jau ekskavąforiai atlieka savo pareigą. -. Kertam Lietuvos-Baltaru sijos sieną. Štai ir Perval ka. Senukas valtimi perke lia per Nemuną. Vėl j miš ką. Temstant ateiname prie gražuolės Baltosios Ančios skardžių. Suruošiame šoki nėjimo į tolį varžybas. Rimas — nepralenkiamas, bet ir vienintelė mūsų
VISASĄJUNGINĖ LENINO KOMUNISTINĖ JAUNIMO SĄJUNGA. TARYBINIS JAUNIMAS Mūsų Lenino komjaunimas. Jaunimo polit. švietimo siste mos pavyzd, mokymo planas. V., Laikr. ir žurn. 1-kla, 1966. 26 p. 3.000 egz.
ISTORIJA
1 Mykolas Lietuvis. Apie to torių, lietuvių ir maskvėnų papročius. Dešimt įvairaus ist. turinio fragmentų. Vertė Ig. Jonynas. V., „Vaga", 1966. 137 p. (Lituanistinė b-ka). 5.000 egz. 52 k. Įrišta. (RB, KB). Navickas, K. TSRS vaid muo, ginant Lietuvą nuo im perialistinės agresijos 1920— 1940 metais. V., „Mintis" 1966. 336 p. 3.000 egz.
FILOLOGIJA. KALBOS MOKSLAS Juškienė, E., Katilienė, M. ir Kaziūnienė, K. Trumpas mokyklinis prancūzų-lietuvių ir lietuvių-prancūzų kalbų žo dynas K., „Šviesa”, 1966. 335 p. 12.000 egz. I
GROŽINĖ LITERĄTORA Abašidzė, I. Poezija. Vertė E. Matuzevičius ir V. Reimeris. V., „Vaga”, 1966. 71 a. (Gruzijos poetai). 4.000 egz. Išleista futliare „Gruzijos poetai*' drauge su kitomis keturiomis knygomis. Berulava, Ch. Poezija. Ver tė A. Žukauskas. V., „Vaga", 1966. 70 p. (Gruzijos poetai). 4.000 egz. Išleista futliare „Gruzijos poetai" drauge su kitomis keturiomis knygomis.
Cikovanis, S. Poezija. Vertė A. Baltakis ir M. Martinaitis. V., „Vaga", 1966. 64 p. (Gru zijos poetai). 4.000 egz. Iš leista futliare „Gruzijos po etai" drauge su kitomis ketu riomis knygomis. Leonidzė, G. Poezija. Vertė J. Vaičiūnaitė. V., „Vaga", 1966. 63 p. (Gruzijos poetai). 4.000 egz. Išleista futliare „Gruzijos poetai" drauge su kitomis keturiomis knygomis. Simonaitytė, Ieva. Aukštųjų Šimonių likimas. Iliustr. V. Kalinauskas. V., „Vaga", 1966. 330 p. su iliustr. 25.000 egz. Tabidzė, T. Poezija. Vertė V. Rudokas. V., „Vaga", 1966. 70 p. (Gruzijos poetai). 4.000 egz. Išleista futliare „Gruzi jos poetai" drauge su kitomis keturiomis knygomis. VAIZDUOJAMOJO MENO LEIDINIAI
Lietuvių grafika. 1964— 1965. Sudaryt. R. Gibavičiųs. V., „Vaga”, 124 iliustr. ir teksto p. 4.000 egz. Dalis teksto lygiagr. rusų ir ang lų k. BIBLIOGRAFIJA Mokyklos bibliotekos dar bas. K., „Šviesa", 1966. 143 p. su iliustr. 5.000 egz. Mokslinis darbo organiza vimas. Bibliogr. literatūros są rašas už 1963—1965 m. m. V., RMTIPI, 1966. 13 p. (Lietuvos TSR Centr. moksl.-techn. bka). 1000 egz. Užsienio kalbų santrumpų sąrašas. V., 1966. 8 p. (Lietu vos TSR Valst. resp. b-ka). 200 egz.
TECHNIKA. PRAMONĖ Vasauskas, S. Medžiagų at sparumo laboratorinių darbų žurnalas. K., 1966. 63 p. su iliustr. (Lietuvos SR Aukšt. ir spec. vid. mokslo m-ja. Kau no Politechnikos institutas. Medžiagų atsparumo katedra). 10.000 egz.
grupės mergina Eurelija tiktai centimetrais atsiliko nuo čempiono. Mišrus eglių ir beržų miškas priglaudė nakvy nei. Baltosios Ančios elektri nė, puikūs miškai, prime nantys laukinę taigą — tai sekančios dienos reginiai. Ryto aušrą sutinkame jau Lazdijuose. Grožimės Du sios, Metelio didingais eže rais, paskutinį kartą mie game po sakais kvepian čiomis eglėmis. Išsitraukiam autostopus ir — .į Dzūkijos sostinę. Dar tre jetas mandagių vairuotojų, ir sveikiname „čiurlionkę“. K. TURONIS
esRoi) PERSPĖKIME JUOS Artėja egzaminų sesija. Skaityklos visada pilnos studentų. Tai ir suprantama, nes dirbti reikia daug, o skaityklų maža. Tačiau blo giausia, kad ir tų pačių vietų protingai nepanaudoįame. Dažnas, atėjęs į skaityklą, numeta ant stalo knygas ir dingsta kelioms valandoms. Išėjo į paskaitas arba į par duotuvę, o vieta liko užimta. Ypač dažnai šiemet tenka prisėsti prie kaimynų, kurie visai nesigėdina pusbalsiu kalbėtis apie įvairius buiti nius reikalus arba aiškintis kokią nors problemą. O kas čia nepaprasto sė dintį vos ne kitame skaityk los gale draugą iškviesti į sportines varžybas? Būna ir taip. Taip elgiasi daugiausia pirmakursiai, neakivaizdinin kai. Tie, kurie dar nesusipaži no su esama tvarka, neišmoko gerbti Universiteto ir savo draugų. Perspėkime juos ir paaiškin kime, kad skaitykla — tai individulaus studentų darbo vieta, kur negali būti jokių kalbų, triukšmo. A. SKRUPSKEL/S
SAULĖGRĄŽA KAIPO TOKIA
PALTAS, KNYGA IR ŽMOGUS
Saulėqrąža (Helianthus annus) — vienmetis auqalas. Jos tėvynė — šiaurės Ameri kos pietinė dalis. Iš šio že myno saulėqrąžos plačiai ir qausiai paplito studentų ki šenėse. Iš čia Jos persikėlė į kino teatrų sales, šaligat vius, auditorijas. Labai patoqus dalykas — spjaudai ir šluoti nereikia.
Centriniai rūmai. Visuome ninių mokslų kabinetas. Artė ja sesija ir, savaime supranta ma, visos vietos skaitykloje užimtos. Ne tik vietos, — palangės, kėdės, radiatoriai apkrauti paltais, šalikėliais, pirštinėmis. Dargi staliukų lentynose pamatysite įgrūstą paltą. .. Bandome įvesti tvar ką: — Nusirenkite, kitaip ne duosime knygų. — Gerai... Neapsižiūrėsi — nulėks į tą pačią skaityklą, nusirengs ir vėl stos į eilutę knygoms gauti. O skaitykloje nuo tų paltų tamsu, tvanku, nejauku. Atrodo, argi taip sunku nu sirengti čia pat esančioje bendroje rūbinėje? Keista, bet daugeliui studentų sunku. Stebime, kad neįeitų su pal tais į pirmąjį kabineto kam barį. Tada išgirstame už du rų: „O biurokratai! Kirviai! Koks jų reikalas, kur paltus dedame?!" Leiskite tad ir mums pa reikšti: išmokite elementaraus mandagumo ir studentiško el gesio pagrindinių normų. Skaitykla — tai ne lengvo pasiskaitymo turistiniame žy gyje vieta. Knyga mėgsta, kad ją skaitytų jaukioje, ra mioje atmosferoje. Tai padė kite ją sudaryti, draugai stu dentai, užuot trepsėję už du rų ir bandę įsinešti paltus kontrabanda.
vertinqa ne tik aliejaus pra monei. Išlukštenus pirštais ir dantimis, nereikalinqą balastą išspjauni (na, kad ir, pavyz džiui, 29-oje auditorijoje). Iš spjovei ir matuoji, kiek toli nukrito lukštas. Po to su Eko nomikos fak. skaičiavimo ma šinomis apskaičiuoji, per kiek laiko lukštas nuskrieja atstu mą nuo burnos iki žemės ir kaip tai atsiliepia karvės pieninqumui. I-o kurso finansų ekonomikos spec. studentai.
TURKIŠKA PIRTIS „TAURE" — A-ta-ta! Dar porą arba tinukų, ir busiu baltas, kaip anqelas. — Nieko nebus. Aš juos tau pau administracijai, kuri pamiršo sutvarkyti dušus.
I
Baigėsi rankinio varžybos Rankinis — viena iš ketu riolikos privalomų VVU spartakiados šakų. Fakultete vyrų ir merginų komandos varžyboms buvo suskirstytos į keturius po grupius. I-me pogrupyje, Į varžybas neatvykus Ekonomikos fak. merginoms, nugalėjo Gamtos fak atstovės. Il-me pogrupyje pagrindinė kova vyko tarp Chemijos ir Medicinos fakul tetų komandų. Kovingai sužaldusios Chemijos fak. atsto vės laimėjo susitikimą rezul tatu 15:11. Tad finale susitiko Gamtos ir Chemijos fakultetų rankininkės. Chemikės ir šį kartą buvo pajėgesnės, paro dė didelį ryžtą ir pelnytai nu galėjo rezultatu 8:3. Antroji vieta atiteko gamtininkėms. Dėl trečios-ketvirtos vietos susitiko Medicinos ir Ekono mikos fakultetų komandos. Ėygioje kovoje 6:5 nugalėjo busimosios gydytojos. Vyrų tarpe pirmoji vieta atiteko Ekonomikos fak. spor tininkams, finale nugalėju siems Medicinos fak. atstovus pasekme 21:20. Nugalėtojų komandoje savo žaidimu išsi skyrė kandidatas 4 sporto meistrus V. Urbutis. Trečioji vieta atiteko Fizikos fakulte tui, ketvirtoji — Matematikos-mechanikos fak rankinin kams. Reikia pažymėti, kad šiose varžybose buvo daug neorganizuotumo, ypač tai liečia Ekonomikos fakulteto mergi nų komandą. Ekonomikos fa-
BEVEIK KAIP „ANYKŠČIŲ ŠILELYJE" .r-
— Ėqi, kas ten kliuksi? — Tai qeria baltą vyną ll-o bendrabučio 41 kamb. merqelės! — Ėqi, kas ten poška? — Tai kelia triukšmą ’ “ vidur naktelės tos pačios merqelės...
& r
V b
A K
(l
d
o
iča kultete jau seniai yra tapę tradicija vėluoti j varžybas arba išvis j jas nesusirinkti. Ekonomistės, turėdamos savo sudėtyje VVU rankinio rink tinės žaidėjų, dėl savo neorganizuotumo, vėlavimo turėjo tenkintis ketvirtąja vieta. Dar blogesnė padėtis Chemijos fakultete. Norisi tikėti, kad šių fakultetų komjaunimo or ganizacijos, sporto tarybos padarys iš to reikiamas išva das. Visiems fakultetams, išsky rus Istorijos-filologijos, gali ma pareikšti priekaištą dėl „margos" uniformos. Nors Universitete kyla žaidimo ly gis, išaugo atskirų žaidėjų meistriškumas, tačiau visa tai nustelbia neorganizuotumas, vėlavimas į varžybas. Reikė tų kam nors apie tai pagal voti. A. PUPEUS Klubo „Mokslas" v-bos narys
I
‘t U
J. KRENEVICIENĖ Visuomeninių mokslų kabineto vedėja Red. pastaba. Tų studentų, kurie’ nesusimąstys, kur pa dėti paltus, einant į šią skai tyklą, nuotraukas ir pavardes teks paskelbti sekančiuose laikraščio numeriuose.
□ □□□□□□OOOOOOOBBOODBCJOOaBO0' REDKOLEGIJA
RASTA Kultūros klube palikta pi niginė. Kreiptis Į studentų profkomiteto buhalteri (telef. 2-21-29).
STUDENTŲ ŽINIAI S. m. gruodžio 4 d. 19 vai. Įvyks Vyresniosios kartos kupiškėnų meno saviveiklos kolektyvo etnografinis vaidi nimas — senovinės ..Kupiš kėnų vestuvės". įėjimas su pakvietimais. Kultūros klube yra gauti bilietai i Rusų dramos teatro spektaklį „Teismo kronika“ š. m. XII. 8 d. 19 vai.
S. m. gruodžio 4 d. 19.30 vai. Valstybinės filharmonijos salėje Įvyks Rygos Politech nikos instituto ansamblio „Vektors"' koncertas. Bilietai parduodami Kultūros klube. SOCIOLOGIJOS SEKCIJOS NARIŲ DĖMESIUI
Renkamės ketvirtadieni 21 vai. CR 29 auditorijoje. Kvie čiame naujus narius.
Nuoširdžiai užjaučiame TSKP istorijos dėstytoją Eugenijų DIRVELĘ, Jo my limam broliui mirus. II KURSO TEISININKAI
Mirus mylimam broliui, TSKP istorijos seminarų dėstytoją E. DIRVELĘ nuo širdžiai užjaučia II KURSO LITUANISTAI
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3., tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. LV 11871 Užs. Nr. 6739