VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYK1TES!
NAUJIEJI METAI pateko į studentų būrį. — Ką veikėte pereitais metais? — užklausė jie stu dentus. Atsakė — Pirmakursis: — Cementavom kolektyvą. Ruošėmės kiekvienam semina rui. Gerai išlaikėme įskaitas. Antrakursis: — Studijavome kurso in dividualybes. Trečiakursis: — Ieškojome naujų darbo VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UN IVERSITETO PARTINIO formų. Siaurinome kelnes. JRO, REKTORATO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNG OS KOMITETŲ ORGANAS BIURO, Rūpinomės šukuosena. Ketvirtakursis: Nr. 36 (275) > 1957 m. gruodžio 31 d., Antradienis ♦ Kaina 20 kap. — Pamatėme, kad dar mažai išmokome. Subrendo reikalas ieškoti darbo. Penktakursis: — Pakvipo diplomu, Sukūriau šeimos židinį. šeštakursio tame būryje ne buvo. Naujieji metai, pažadė Štai ką papasakojo Nau Bus dar daugiau leidžiama komi ir gražinami rūmai bei ję neapvilti studentų, pakilo jiems Metams mūsų Rekto universiteto mokslinių darbų, kiemai. Prie bendrabučių bus įrengtos sporto aikštelės, rius. ypatingą dėmesį atkreipsime tęsiami apželdinimo darbai. Kiekvieni metai atneša vis naujų laimėjimų. Šiais metais į studentų mokslinius darbus. Šiuo metu, atsižvelgiant į Daug dėmesio bus skiriama Lietuvos TSR Liaudies ūkio, į stacionarinį ir neakivaizdinį skyrių priimta 1100 studen universiteto ir ypač fakulte- mokslo ir kultūros išaugusius tų, tai dviem-trim šimtais dau tinei saviveiklai. 1958 m. nu poreikius, sudaromi mokslo ti giau negu ankstesniais me matoma statyti valgyklą, at riamojo darbo jaunųjų spe tais. Jaunieji specialistai ge remontuoti ir išplėsti Fizi cialistų bei mokslinių kadrų riau rengiami kokybiškai. kos-matematikos ir Chemijos parengimo — ir universiteto Teorinės žinios papildomos fakultetų patalpas. Iškėlus kapitalinių statybų perspekty gamybine ir pedagogine prak LTSR MA Etnografinį-istori- viniai planai 1959—1965 me nį muziejų, erdvių kambarių tams. Tai naujos universiteto tika. Pagerėjo mokslo tiriamasis gaus Istorijos-filologijos fa perspektyvos. Sutinkant 1958 metus, lin darbas, padidėjo universiteto kultetas. Teisės, Ekonomikos leidinių skaičius. Jei anks ir Istorijos-filologijos fakul kiu visiems studentams, moks čiau mes išleisdavome vieną- tetuose bus įvestas centrinis lo darbuotojams, pagalbiniam du „Mokslo darbų” tomus, šildymas. Toliau bus restau personalui daug energijos ir tai šiais metais išleisti 4 to ruojami universiteto architek pasiryžimo kūrybiniame dar A. Baryso fotoetiudas mai. Pirmą kartą išleistas tūros ir dailės paminklai, tvar- be. studijose. „Vilniaus Valstybinio Univer siteto žinynas” — labai svar bus informacinio pobūdžio leidinys apie Vilniaus univer sitetą. Naujaisiais metais, vado rojo patirties gamyboje. Sis gražiais būriais stropiai, nuo- vaujantis šių metų patyrimu lūžis užtikrina mus, kad nuo širdžiai, su pamėgimu eina bus toliau racionalizuojamas šiol dideli mokslo atradimai ne įvairių specialybių mokslo da mokymo procesas. Geriems betarnaus grobuonių užma lykus. Linkiu jauniems drau studentams, kad jie turėtų čioms, naikinimui ir pavergi gams per mokslą ir darbą daugiau laiko savarankiškam mui, o bus panaudojami tai stiprinti visų gamybos bei kul darbui, bus leidžiama laikyti kai stiprinti ir žmonių gero tūros įstaigų kadrus ir siekti, egzaminus semestro viduryje. vei kelti. kad mūsų Tėvynė nuo didelių Siekiant teorines žinias pra Reikšminga taip pat, kad miestų iki tolimiausių perife turtinti praktiniu patyrimu, pasaulio tautų troškimas iš rijos rajonų ištisai taptų lai toliau gerinsime gamybinę bei pedagoginę praktiką, daž saugoti taiką visur, neišski mingu, žydinčiu kraštu. niau organizuosime gamybines riant kapitalistinių valstybių, P. Slavėnas ekskursijas. tampa dabar vis galingesniu politikos veiksniu. Karo grės mę šalinant, auga galimybės NAUJIEJI METAI PASVEIKINO kūrybai — mokslui, menui, monės, jog 1957 m. profsą Naujieji Metai jau buvo be tik perrinktą seną ir kar- jungos komiteto pirmininką junga ką naudingiems išradimams. žymiai pagyvino dar žadą keliauti toliau, kai už drg. M. Ragevlčių. Kai atvy tu naują dėstytojų profsąbą — ji aktyviau dalyvavo durų pasigirdo telefono skam Kai kuriais istorijos laiko ko Naujieji Metai, vietkomo sprendžiant bendrai su admi butis, o po to prasidėjo toks tarpiais liaudžiai reikėjo pirmininkas buvo labai užim nistracija ūkinius-buitinius įdomus pokalbis, jog Naujieji kaupti savyje didelę ištvermę. tas — jis tik paprašė Nau klausimus, išplėtė kultūrlnį- Metai prikišo prie durų ausį. Kai kuriais momentais reikė juosius Metus padėti susijung masinį darbą. davo stoti į žūtbūtinę kovą. ti dėstytojų ir studentų prof (Nemandagu, bet labai jau T,ur būt, neapsiriksiu pasaky Tačiau didžiausi darbo įdomu!). Štai ką išgirdo: sąjungoms taip, kaip jos yra damas, kad bene aktualiausias sujungtosios gamyboje — au trūkumai, taisytini naujais — Perspektyvinis planas... dabarties uždavinys bus kuo ditorijoje, kabinete, labora metais — tai, pirma, apleis Taip, taip. Tarėmės, sudarėm. sparčiausiai įsisavinti mokslą, tas pagrindlns darbo baras: Sumanymai dideli. Čiurlionio torijoje. kuo plačiausiu visaliaudiniu Tuomet Naujieji Metai pra profsąjunga beveik nesidomė gatvėje išplėsti studentų mastu. Nuo to priklausys mū dėjo vartyti gruodžio pabai jo gamybine veikla — moky miestelį —- pastatyti naują sų šalies gerovė, jos ekonomi goje įvykusios dėstytojų prof mo procesu. Antra, profsąjun mokymo korpą, su auditorijo nė raida ir politinė galia. sąjungos konferencijos pro gos veiklos pagyvėjimas dar mis, kabinetais ir pan., moks nepasiekė žemutinės gran lo personalo gyve Svarbius dabarties atsiekltokolus. Konferencija įvyko tuoj dies — profgrupės. mus žymia dalimi lėmė milži namąjį namą, grapo TSKP CK plenumo Nu niškas mokyklų bei mokslinio Profsąjunga turi dar pla liūs studentų kultyrimo įstaigų išugdymas Ta tarimo apie profesinių sąjun čiau domėtis ir kištis į vi tūros rūmus, Galgų darbą, ir savo veiklą bei sas universiteto gyvenimo sri rojame apie talp rybų šalyje. Išnyko girdėtoji planus profsąjungos akty tis, pakelti reiklumą ir admi •eikalingus Bibburžuaziniais laikais „inteli vistai vertino partijos nuro nistracijos atžvilgiu, rūpintis liotekos rūmus. gentų perteklio” baimė. Mūsų jaunimas tinkamai įvertina dymų šviesoje. socialistinės nuosavybės ap —i Gražūs su Buvo prieita bendros nuo sauga, idėjiniu-politiniu prof manymai, — tarė naujas galimybes mokytis: sąjungos narių auklėjimu. Naujieji Metai ir, Palinkėkime, tad, profsą išsigandę griežto jungos aktyvui įvykdyti Nau sekretorės žvilgs jaisiais Metais užsibrėžtus nio, nudūmė to gražius sumanymus. liau.
tirai
PLANAI
AUJAMETINIS TOSTAS
D I DELI
DRĄSOS IR KŪRYBOS METAI
ik
Šiuos Naujus Metus turime grindą laikyti drąsos ir kli bos metais. Jau daug kartų ūsų planetą apskriejo dirbliai Žemės palydovai. Žmois apvaldęs upes, garsą, iktrą, oro padanges, išgaatominių branduolių enerją, dabar tiesia sparnus į ingaus šviesulius, į plačias šaulio erdves, kadaise valzotas tik dievų būstine. Reikšminga taip pat, kad cializmo stovykla savo ikslu ir technika dabar aišai pralenkia kapitalistinį paulį. nežiūrint didelės pasta-
k
Jau po pirmųjų paskaitų, > pirmųjų praktikos užsinimų I k. medikai suprato, ( id medicina toks mokslas, įrį, kad ir kiek bestudijuo tu, niekad nejausi pasitenki.' mo savo žiniomis. Todėl ne1 uostabu, kad. artėjant egzainų sesijai ir įskaitoms, dauV slls su nerimu galvoja apie r£ įsiruošimą. Pasirodė, kad vilkas ne . iks jau baisus, kaip jį įsiij! iizduoji. Visi, kurie sąžlnin? ii dirbo, visiškai galėjo pa’r kliauti savo žiniomis, nebi>dami Jokių „sukirtimų”. Didesnė dalis fakulteto stu?ntų — sportininkų fizinio ‘ ivinimo įskaitą užsitarnavo ar ketvirčio bėgyje Rim,s iau buvo sutikta lotynų kalL a. Dėstytojas Kazlauskas nej. allėjo klausimų, bet studen
lankė trikotažo fabriką „Spar ta”. Tai viena iš didžiausių Tarybų Lietuvos įmonių. Ji savo išleidžiama produkcija aprūpina ne tik respublikos gyventojus, bet ir visą Sąjun gąPirmiausia užėjome į ce chą, kuriame pervyniojamas brokas, ardomos kojinės, kad iš tų siūlų būtų galima megz ti naujas. Paskui stebėjome, kaip mezgamos kojinės, pus kojinės. Viena daroinniK, ap tarnauja dvi mašinas. Susiža vėję žiūrėjome, kaip, judant nesuskaitomoms adatoms, mezgamos raštuotos puskoji nės. Buvome ir sukirpimo ce che Matėme darbininkę, ku ri vienu metu sukerpa 100 vaikiškų marškinėlių. Įdomu ir dažymo, plovimo, džiovinimo cechuose. Ir ten grupė ap pagrindinį darbą atlieka ma
tams Česniui, Gerdaitytei, Čer niauskaitei ir kitiems nepri trūko ir atsakymų. Atsirado ir pirmieji pavarytieji, bet jie, atrodo, susigriebs. Tegul ne užmiršta, kad šiuo atveju „lingua latina širdį gadina”. Nerimą draugams kelia G. Burovsklo žinios. Jis pralei do daug užsiėmimų ir jau čiasi silpnas beveik Iš visų dalykų. Bet ateitis jo paties rankose. Padėti jam pasiruo šę visi bendrakursiai. Nėra abejonės, kad medi kai išlaikys šį „pirmąjį krikš tą”. Iš Didžiosios auditorijos sienų į juos su viltimi žiūri akad. VI. Kuzmos, prof. J. Kairiūkščio žvilgsniai. Daug iš jų tikisi visi dėstytojai. Jų laukia šalis. R. Gineitis MMF I k.
Neseniai musų
šinos. Mums labai patiko fab riko laboratorija, kur sužino jome, kaip nustatomas siūlų drėgnumas, švarumas, atspa rumas. Ekskursiją ruošė dėst. Ja sinskienė ir grupės aktyvas. Buvo įdomu. Norėtųsi dau giau tokių išvykų. B. Šumauskaitė ChMF II k.
*♦« Foto reportažo paskaitas neblogiau už vyrus mėgsta ir merginų grupė. Mūsų penke tukas jau išmoko užtaisyti „Liubitelį”, „Zorklj”, „Smeną”. „Fed" ir kt. aparatus. Pereitas užsiėmimas buvo įdomiausias: ką tik iškritus sniegui, padarėme pirmąsias nuotraukas. A. Musvickaitė I k. žurnalistė.
Dar viena šeima
Ar žinote, kas jie tokie? — A! tai filologų aktyvis tas Juozas Stepšys, — pasa-
kys kone kiekvienas ir ims vardinti: — prieš du merus jis buvo lituanistų gruoės komjaunimo sekretorius, pas kui [akulteto biuro narys, sienlaikraščio „Už tarybinį mokslą” redaktorius, „Spor to" korektorius, literatūros krtikas... O apie greta sėdinčią mer gaitę pasakys, kad tai jo kur so draugė Genutė Kubiliūtė stropi, darbšti, protinga mer gina. Ir kad jie aubu drau gauja. E... draugai! Tai dar ne viskas! Jūs nežinote paties svarbiausio — kad šiais Nau jais Metais jiedu kuria savo šeimos židinį.
Naujam etin^iai/ linkėjimai Į. _ i rj M VI fru a < o<< n ą^Hnija “ M*" 1. Universiteto mo komitetur-^mių darbo formų! 2. Universit mo organizacijos J. Bieliniui —kraujuje esančią „bacilą” ir apkrėsti vius komjaunuolius^ 3. IFF komjaunimo nizacijos sekretoriui A. noravjičiui — daugiau sa save ės labui.
KALBA UNIVERSITETO RADIJO STOTIS! BANGA O? METRŲ! MECENATAI ATSILIEPKITE! JŪSŲ VARDAS BUS ĮAMŽINTAS
NORS AŠ IR
Varėnos rajono laikraščio rybinis balsas” 99 numeryje vo išspausdintas E. Kar straipsnelis apie mūsų univ teto Istorijos-filologijos faku 11 kurso studentę Vandą Jusi čiutę. šis straipsnelis ypatii tuo, kad jame pacituoti prasti V. Juškevičiūtės mii perlai: „Aš nors dar ir „fuk bet jau studentauju kaip t senė. Ir nesuprantu, kaip anksčiau qalėjau su tais tam kolūkiečiais braidžioti Nedzi purvyną..
4,-Ngujam TMF komjaunibuirui — atsiminti, kad jį-melal-dar ne visus ma čius nusikaltėlius nusinejirąettį. Radijo būrelis iki šiol tu 5. ^J&MF komjaunimo biuro nariuĮ^G. Kadžiulytei — su rintis savo žinioje dvi senas “ lile globoti jaunesniuosius „gavarilkas” ir dvi dėžes se nų lempų bei štepselių, ieško ■“ir draugus. kuris padovanotų Kai kuriems ChMF kom- geradėjo, (priimsime, kad ir vogtą) uoliams (kuriems magnetofoną, ir stiprintuvą tsirinklt) atsiminti, ritinį laidų. Tada būrelis ėgintuvėlių ir laborato- bei reguliariai transliuo sienų verda dar kitas, tipradės gerą programą, jau kelinti inis ir kultūrinis gyveni- metai, kaip mą ir apdo-
Su pagarba
□ šitaip ūkiečiai. . .
SU2
Kai da ToĄi tu Neturi,. „Sveikas, broli ai „Meldžiasi"', Pasigėręs dabit Ar tokiems pas
uoja save
ET NGOS JOMIS SPRO LAI IS-
įsivaizduoja
„SPYGLYS
kol
Su giliu liūdesiu ir užuojauta pranešame, kad Bendrabučio Nr. 4 vestibiulyje, ant sienos nusenc sienlaikraštis „Už sveiką buitį” (red. P. Šalnas, II k. žurnalistas). „Spyglys”
fakulteto bufetininkė dali-
2. Neimk iš/
ujųjų Metų naktį vanenį visus metus galiti į kapeikas bei rubIkutės, apibarstytos — paėmus tokį gamikurie suįžūlėję studentai
3. Taupyk laiką ir pratink studentus nuo pirmo kurso ryti kotletus i be šakučių. 4. Įsidėmėk tuos, kurie prašo grąžos iš rub lio ir tuos, kurie numoja ranka į kapeiką, — laikui bėgant, šis tas atliks ir nebus nesusi pratimų.
SKELBIMAS Medicinos fakulteto bufetininkės vyr. pavaduotojas ka tinas Rainis praneša, kad jo budrumas kovoje su pelėmis nusilpo per dienas besėdint ant bufeto ir beveizint į duoną, dešras ii1 kitus skanius dalykus. Nuo Naujųjų Metų
paieškomi dar trys etatiniai katinai (pageidautina, atsižvelgiant į fa kulteto specifiką) su nedidele mediciniška praktika.
SMD Taryba su dideliu apgailestavimu praneša, kad Rektoriaus sekretorė tvirtai saugojo Rektoriaus duris nuo Tarybos narių ir nepraleido nei vieno iš jų pas Rektorių Ir Prorektorių. Taigi darbas vyko be ryšio su universiteto vadovybe, nes kitų kelių susi tikti su rektoratu SMD nesurado. O aplamai SMD Taryba ir toliau priiminės Interesantus pačiu pato giausiu laiku — nuo 20 vai. iki (priėmimo pabaigą paskelbsime atskirai). Saugokitės Rektoriaus sekre torės ir skubėkite pas mus!
Minučių—minučių“ konkurso rezultatai
Nei ji serga, nei ji sveiksta, O per vidurį vis taikstos, °risidengus trim raidėm Neveiklioji SMD: Išsikėlusi sau minti Tiktai laiškus susirinkti, Na o dirbt po aštuonių Vakare, kai nėr žmonių. Taigi praktikoj išeina. Kad ir dirbt neprisieina.
Pragyventi vieni metai, Ką nudirbom, visi matom. Aš, senelis, ta proga Jūsų, mylimieji, ranką Spaudžiu virpančia ranka Ir tariu kai kam kai ką. Kas nežino komjaunuolių! Vasarą dirbėjo uoliai: Klubą statė Žilinuos, Daug jų dirbo plėšiniuos... Vieno Jūsų paprašysiu — Pasimokyti daugiau —
4
Ketur* esakai bufeto darbuotojams
1. Nestgra Juo nepavirs'
Gydyt uni Beržo tošies „ Bet, kai guli pa Ir patsai „Raudonas kryžius", Net labiausiai pasiryžus, Gydymas gana sunkus. Gal surasim jo narius. Jei prestižas ant neštuvų Jau į laikraštį pakliuvo. Reikalai rimtai pašlijo Remti armijai draugijos: Telefoną įsitaisė. Bet žmonių visai nepaiso: Štai kad ir būrelį auto Popieriuj nariai tik mato: Praktikoj — mašinos vietoj Kažkoks laužas keturvietis.
Aplink saulę metų ratą žemė baigia jau apskriet, Su trenksmu Naujieji Metai Pasibeldžia į duris Ir besprunkančius sutinka Stiliaus auką, skolininką, LDAAR ir SMD Dar kai ką. Maža garbė Tik pakampėm dyrinėti. Prie naujametinio stalo Leiskite pakelt bokalą, O pakėlus palinkėti Šluoti lauk ligų kėlėjus. Naujiems Metams prasidėjus!
ją
wsi dar
lyšta: „Stilius lyg tuščias p a.lbet naudos nedu S •eškartniam banke, fskaitas\kr/įcLįtan renka.
Je g
Labai susižavėjau, Vanda, išmintimi ir „aukštu” jūsų moningumu. Jums ir jūsų minti” pagerbti INaujųjų h proga skiriu šias eilutes ir šinėlius.
atsirasi . radijo stotis
Tie, Kuriems brangus. Ir Mi
FUKSĖ, BET...
Profesorių skaitykla naktį ir dieną. Stalinės lemputės čia — tik pa puošalas.
Autoritetinga komisija, susipažinusi su Jaunų, pradedančių biurokratų bei laiko gaišintojų veiklos rezultatais, priėjo beveik vieningos nuomonės ir premijomis apdalijo sekančius asmenis bei Jų susibūrimus: 1 PREMIJA — senas budilnikas su gaidžiu — viešo vakaro aktų salėje, apskelbto rugsėjo 29 d. — tą dieną ir įvykusio, organizatoriams, sugaišinusiems bendroje sumoje 633 valandas brangaus studentiško laiko, kas sudaro aplamai apie 26 paras. 2 PREMIJA — surūdijęs trimitas — vakaro-susitikimo su Mol davijos Jaunimo delegacija ruošėjams, be didelių pastangų suvė linusiems vakaro pradžią visa valanda. Dėl didelio atvykusių, o taip pat išvykusių skaičiaus bendra sugaištų valandų suma dar ne patikslinta. 3 PREMIJA — skylėtas, bet dar išlaikęs formas portfelis — dėstytojų profsąjungos vyresnybei, sugebėjusiai pradėti tradicinę konferenciją pusvalandžiu vėliau. PASKATINAMOJI PREMIJA — sena urna šiukšlėms mesti — Istorijos-filologijos fakulteto studentams, kurie pramiegojo ir prabindzinėjo Vilniaus gatvėmis tokĮ paskaitų skaičių, kurį bus galima apskaičiuoti tik elektronine skaičiavimo mašina.
Dul-dul-dul-dul-dūdelė. .. Norit pasiklausyti mūsų dūdų —■- mokėkit 500 rublių! (Iš Kultūros klubo ir jam pavaldaus orkestro va dovų pasikalbėjimo). Ansambliečiams už medalį Kurį gavot festivaly Sakau „ačiū" šimtą kartų. Gal kiek programa prakarto... Naujo, tikimės, išmoksit Ir linksmai dainuosit, šoksit. Aš žinau, kaip kas gyvena. Jau tradicija nuo seno
„Tarybinis gamtininkas" praneša visiems suinteresuo tiems, kad org. sekretoriaus vadovo Baravyko asmeniškai paskelbtas ir pasirašytas foto konkursas yra ne tik Bara vyko, bet ir sienlaikraščio bei komjaunimo biuro konkur sas. Asmenybės kultas ar didybės manija neturi nieko bendro nei su konkursu, nei su sienlaikraščiu, nei su org. sektoriaus vadovu.
DĖMESIO! PIRMO KURSO MEDI tu KAS BUTKUS PRISIE lt KIA SENIO SALCIG U BARZDA, KAD NAUJAIS, Stlv 1958 METAIS, JIS, KAIP '.ai IR DERA DORAM KUL TŪROS KLUBO NARIUI. [>tc TIKRAI BENT KARTĄ ksl ek UŽEIS Į MINĖTO KLUBO ull PATALPAS. Ibi ly:
Kai kurie mate matikai, gyvenan tieji Čiurlionio 23b 4, 13 ir 44 kamba riuose, sprendžia trečio palydovo pa leidimo klausimą.
Skelbt švaros savaitę tokią. Užima lig šiol geriausią. Jums atrodys — kas čia tokio. Palinkėkime, kad jis O studentui — ne juokai. Būtų visad pavyzdys. Tu tvarkai, tvarkai, tvarkai... Brūkšt pirštu ir randa dulkių Kazbaras ir Simonytė — Nenušluostei šiandien, Tempia roges, kaip matyti. mulkiau. Mokosi labai gerai. Ir blogai, ir pralaimėta. Tik Čiurlionio pirmas vietą
l
I
Ir stipendiją, draugai, Stalino teisėtai ima. Nuo manęs — tik pagyrimas.
— Nesidžiauk, skaityk, jų Sporto jie nauji meistrai skundas: Na, o tu ar juos veji?.. „Mums sunku nešioti pundus Čia žemyn, čia — vėl į viršų. Pažiūrėkim, kas dar tempia Šitas roges išsitempęs. Mums padėti nepamirškit". Tai du mokslo daktarai Kas nepadeda irklų? Džiaukimės kartu — gerai? — A! Žinau!.. draugužiai du
—O-jojoj kiek nešą knygų! — Ne visų mat. jėgos lygios
Pasigirti dar galiu TSKP naujų narių Penkias dešimtis turiu Taip trumpai kai kam po žodį Gal šykštokas pasirodžiau, Paminėt gal pamiršau, Nesupykite, prašau.. .
cit vų tru
Jei Tauro valgyklos bitkelis = kotletui, tai galioja sekanti ly gybė: ščio
univ f aku Jusi rpatii ti n mir
Mieli skaitytojai, negalvokite, kad čia yra tik paprasti ele•nentarinės matematikos veiksmai, tačiau išsprendus lygtį, per skaitysite gana tikslų šių laikų posakį. ka ilis ną.
Ar žinot, kad lėšos, skirtos FMF saviveiklai,
buvo lygios:
1. Sukuriant perspektyvinį planą ekonomistų produk cijos gamybos išplėtimui bei išvystymui ypatingą dėmesį, atkreipti į racionalesnį gamybinių jėgų panaudojimą, pro dukcijos kokybės kėlimą, gamybos įrankių tobulinimą, pa keičiant kai kuriuos krumpliaračius bei varžtus raciona Šiuo mes, senieji 1957 Metai, perduodame 1958 Me lesniais ir efektyviau veikiančius produkcijos kokybę, o tams gamybinei eksploatacijai Lietuvos ekonomistų fabri taip pat sutrumpinti darbo priemonių veikimo į darbo ob ką su jo gyvu ir negyvu inventoriumi, gatava produkcija jektą laiką (t. y. sumažinti privalomų užsiėmimų kiekį). 2. Labiau susidomėti fabriko produkcijos paklausų pro ir pusfabrikačiais, o taip pat su vadovaujančiu ir aptar naujančiu personalu. Padarius nuodugnią inventorizaciją blema. 3. Nurašyti fabriko visuomeniškai būtino turto laužy nustatyta: 1. Fabrikas veikia pilnu techniniu apkrovimu Ir pagal tojų ir gadintojų rankas, vykdančias pirmalaikę amortiza savo amortizacijos laipsnį yra beveik pilnai tinkamas pa- ciją. 4. Techninės kontrolės skyrių — valstybinių egzaminų tentuotų ekonomistų gamybai. 2. Metų bėgyje pagal naujausius gamybos metodus komisiją — pakelti į aukštesnį lygį, nes buvo pastebėtas brokuotos produkcijos išleidimas. buvo apdorota apie 350 studentų. 3. Gyvų gamybos įrankių —’ dėstytojų — fabrike 5. Nurašyti fabriko pusfabrikačius, kurie pradinėse ap 1957 metai priėmė apie 40, 1958 Metų eksploatacijon dirbimo stadijose įgauna brokuotą kokybę: absorbuoja al perduodama virš 40. koholį, chuliganizmą ir kitą niekalą. 4. Metų bėgyje fakultetas pagamino 148 ekonomistus 6. Paskleisti politekonomijos kabineto patyrimą kitoms (tame skaičiuje 13 vienetų išleista su broku — t. y. be tokio pat pavadinimo įmonėms, įdiegiant puikų tiesioginio diplomų, nes jie neišlaikė valstybinių egzaminų), tačiau darbo suderinimą su meilės problematika. 1957 metais šio visus realizavo paskutinėje kadrų reprodukcijos grandyje. kabineto dėka 5 merginos užsidėjo moterystės togą ir 5 5. EMF trūksta 53,7% šiukšlių dėžių. 98,3% invento vyrai tapo šeimos galvomis (čia jie skirdavo pasimatymus rizacijos sąrašuose įtrauktų šiukšlių dėžių yra sulanksty ir puoselėjo meilę). tos arba pagal savo amortizacijos laipsnį reikalingos už 7. Valytojoms pakelti darbo užmokestį, nes nesant fiksuoti nurašymo akte. dėžių, studentai šiukšles mėto ant. . . krosnies, o 6. Politekonomijos kabinete studentai per metus išplė šiukšlių privalo nukrapštinėtl nuo didelio aukščio, kas su šė iš knygų ir žurnalų bei kitokios kategorijos leidinių valytoja su papildomu energijos išeikvojimu bei šeimos biu 67 lapus. Tipografijų produkcijoje studentai energingai rišta pripaišo ūsus ir kitas kūno dalis. Pastebėtas vyriškosios džeto maisto išlaidoms padidinimu. 8. Pasiūlyti fabriko direktoriui geriau pažinti produk studentų kastos įniršimas, plėšant artisčių portretus iš cijos asortimentą — studentų pavardes. žurnalų. 9. 1958 metais ekonomistų fabriką vystyti pagal dia7. Politekonomijos kabinete daugumoj mokosi moteriš kosios giminės studentai. 1957 m. gruodžio 20 ir 21 die lektinį-spiralinį metodą ir pasiekti naują išsivystymo paksnomis čia nebuvo įkelta nė viena vyriška studentiška ko pą tiek gamybos būde, tiek ir produkcijoje. Parašai: 1957 Metai ja. Sustačius šį inventorizacijos aktą, Naujuosius 1958 1958 Metai Metus įpareigojame: Vadovaujančių organų parašai (neišskaitomi)
AKTAS
fa-
IŠ
TEISMO
SALES
Kaip Kaluina save patį nuteisė piktų dvasių nėra — išpasakyti net bebobutė. Antrakursis teisi as Kaluina Juo labiau dvanetiki. Tačiau vienas atšiom smarkiai sukrėtė ateissitikim t&luinos įsitikinimus. O tlnius t visai neseniai. Gavo atsitiko Kaluina sti ndiją ir iš džiaugsatsidūrė’ uto,kaip ..................... m<> net ne bufete. Tuoj kpagal pagal savo s. M ____ . taurelių, tradiciją lšmaSakė įkė keletą išgėrė keletąl įjjokalų. Kojos, žinoma, į tešląl pavirto — žengia žingsnį, o jos linksta. Teko tvo rų ir sienų pagalbos prašyti. Šiaip taip parviugiavo namo t drįstų dabar
•.ai atrko g-
į/ K
UNISTUDENTONEUROZĖS LIGA, jos simptomatika ir gydyr (Redakcijos viešaiBi ginamos disertacijos daktaro laipsniui Kuklumas, draugai, neleidžia registruoti lankomumo žurnačiai girtis, bet paskutiniu Juose. Dažnaivisiškai atsi- j,|e ge tu universiteto studentai Ii- sako šio painaus vtrejais ___ aus dalyko. lobynąi praturtino prat_. ------dar vie4. Nelanko!>mi ’ ^ariepųo- ^pašalinimo iš liga, neėprašyta kol kas li0 lštlkti stu:de , neap: . l neuropa*< V. Pr viename vadovėlyje. Ti ______elgiasi c "’ai tiškai kę į užsiėmi- timui užl lią , gali suvaldyti ninas”, 1 liežuvio Jude- tumina antibiotikai, _________ š ser :lo individo produkuojami dėstytojų ir gea urzgė , traškėjimą studentų ,.štormai”. Ra ių gam Jis negali ngi galimi recidyvitai, tai cinos kių žiū linijos su- apsirgęs studentas kurį laiką k nustatytą fiksu būti dispancerinėje dekanat<?p*fdraugų priežiūroje. kinimai s ančia VI. Gydymas. Pagal nau timą ir pri iki ncepc:.„„, pravedėsiąs indit bėgimo iš atveiu žaliai. **---■* Dau, t J ėda sveika kom-
nuomonė, fuksai, nepa-
1. Vyresnių varto akis,
teriot tuo ap apstulblnS ?onio veiks ti viešai agi jam nepati III. Elg chronišką, rimtomis komi zaminų metu
MĮSLE. Kuo skiri ĮMINIMAS. „Komjaunimo
)
bendrabutį, koja paspyrė kamba rio duris, išvartė kėdes, stalus, ant lovos Ir. . . rodos išsitiesė .rodos”. užmigo. Mes sakome kadangi pats Kaluina giliai įsi tikinęs, jog tada jis nespėjo nė aklų sumerkti, kai į kambarį įėjo kažkoks aukštas, rimtas vy riškis ir be Jokių įžangų pareiš kė: Draugas Kaluina? Jus užkad šiandien telsėjauja______ byloje. _____ tetsmo Kelkitės ir eikiteprašau su manimi. Iš susijaį Inimo Kaluinai net laipsniai išgaravo. Ir kaip jiems neišgaruoti — iapie tokį momen tą. kai lydimas liaudies tarėjų su byla rankoj,- Jis įžengs i teismo salę, Kaluina seniai sva jojo. O šiandien, še kad nori, ir teisėjas, nors ir mokslų kaip rei kiant neišėjęs. — Nieko. — Pagalvojo Kalui na. dyrindamas iš paskos nepa žįstamajam. — bylą vesti suge bėsiu. būti teisėju ne taip jau sunku. Svarbiausia — principin gumas. Kaip jis atsirado už teismo stalo su stora byla panosėje — Kaluina niekaip neprisimena. Matyti iš per didelio susijaudir nimo. „Būtų gerai ant drąsumo taurelę išmesti", — pagalvojo Kaluina, bet čia pat rado jėgų pagundai atstumti: nepatogu, visgi — teisėjas. I salę įvedė kaltinamąjį. Kapažvelgė į Jį ir t išsiam kaltinamųjų lo sėdėjo — tai as kitas, o pats švaizda ta pati, ir ^psiren taip pat — tik girtąš. „Kas čia į elnio monai?” alulna ir pajuto, a pradėjo smulkiai šldairė. Liaudies tarėje sėdi pats dekanas Doaševičius. Už tvorelės salė pil..... --------,--------Visi geI nutėlė kurso draugų. ___ __ minkai šypsosi. Kaluina sudrėko. Paintn Pajuto, lrad kad in ir nntrnii antroji Lrrvlt* koja pra-'eda krutėti. „Gal gi ten visai ne aš”, — yojo „teisėjas” ir nutarė tuo Įsitikinti.
įkalb įtaiso. ttztesnis s serga dietos tanas. nam smetama universite rialinė parama. gyvena tavo tėvai? Sunkiai^ ais, atslžvelVabalninko rajone, GirduatllekamosiSa giant į pats”,. — nusmelkė baisi stipendlj mintis. Ir Kaluina net šaltas nimo ia prakaitas „išpylė".
Nežiūrint į tai, teismą reikėjo
o’’ dušai nui " po Sali
o tiesos“ dušų? tik kaltus,
pradėti. Kaluina atsivertė bylą. — Ar prisipažįstate, pilieti Kaluina, kad vakar bendrabuty je kartu su kambario draugais girtuokliavote ir skandallnot, su daužėte bendrabučio inventorių — kėdes, stalą, išmušėt langus? — Prisipažįstu, — nenorom atsakė kaltinamasis. — Ar prisipažįstate, kad daž nai keliate triukšmą bendrabu tyje, koliojate kaimynus? — Tai tik kai girtas būnu. . . — O dažnai išgeriate? — Per kiekvieną sUpendlją, draugų gimimo dienas, sėkmes ir nesėkmes, per šventes, su prantama, ir šiaip prie progos... — Ir seniai taip gyvenate? — Nuo tos dienos, kai įstojau į universitetą. — Ir Jums ne gėda? — nu tarė pagraudent kaltinamąjį tei sėjas Kaluina. — O kas čia tokio, — sviedė tas, — juk ir jūs teisėjau, ne ki taip gyvenate. Kaluinai apie juosmenį kažkas apsivertė, jis pamatė kaip juo kiasi salė ir pats kaltinamasis. Kaluinai norėjosi prasmegt kiau rai grindų. — Teismas išeina posėdžiui! — sušuko Kaluina ir skubiai iš ėjo pro duris. Netrukus „teisėjas”, lydimas tarėjo, sugrįžo į salę, atsivertė bylą ir perskaitė sprendimą: — Už nuolatinį girtuokliavimą ir skandalų kėlimą studentų bendrabutyje pilietį Kaluiną An taną sūnų Kazio ir L t. teismas nusprendžia: 1. Atimti stipendiją, kaip išgė rimų šaltinį. 2. Pašalinti iš komjaunimo, kaip nesilaikantį VLKJS įstatų. Nuteistasis ramiai išklausė sprendimą, pasikasė pakaušį, nusišypsojo ir ramiai išėjo pro duris. Teisėjas Kaluina nedelsiant už darė posėdį — ir patenkintas nužingsniavo į namus. „Tvarkoj, buvau principingas, o tai svarbiausia”, — galvojo Kaluina, nejučiomis pasukdamas į bariuką. ... Kai pavakary Kaluina pra merkė kairę akį. pastebėjo, kad guli vienas. Staiga jis prisiminė teismą. — Kipšas žino, sapnas tai bu vo ar teisybė? Greičiausiai sap nas. Tikrovėje būtų davę tik griežtą papeikimą su paskutiniu perspėjimu. Tikriausia taip ir bus, — pagalvojo Kaluina ir ra miai apsivertė ant kito šono. St. Patackas B. Mira
EGZAMINŲ PROGNOZE Praėjusią parą GMF auditori jose buvo žymus studentų praretėjimas. Oro biuro duomenimis, artimiausiu metu numatoma de besuota su pragiedrėjimais sesi ja be esminių egzaminuojamųjų kritimų. Studįjų knygelėse įvai rūs balai 2__ 5.
Tauras" absoliučiai visus.
MSriūu
> Pamate
r
Atbėgo
Pasiruošė
apslrgt
R. SADAUSKAS
KOMJAUNIMO
GYVENIMAS
MYLIMAM PROFESORIUI75 METAI
Medikai svečiuose pas Naujuosius metus — Dėmesio! Dėmesio, drau gai studentai, iki Naujų Metų liko tiktai penkios minutės! Tik penkios minutės! Staiga. . . o siaubas! Viena iš tolimųjų romantiškųjų žvaigždžių didžiausiu greičiu šauna į priekį paskui save pa likdama kažkokių dujų uode gą, dar. .. dar. . . — ir aki nantis ugnies diskas sminga į žemę. Kažkokios antgamtiškos jėgos paveikti medikai atsidu ria prie nematyto dalyko. Vir pančios iš netikėtumo jaunuo lio lūpos šnibžda: „Tai pasku tinis technikos žodis, broly čiai! — Žemės palydovas!” Orūs visuomeniniai darbuoto jai, netverdami smalsumu, no ri prasigauti į vidų. Vėl siūb teli į viršų kažkokia jėga ir užkelia juos į viršų. Nespėja jaunuoliai kaip reikiant apsi dairyti, kai į juos prabyla balsas. Kalba Naujieji Metai: — O, draugai medikai! Sveikučiai! Sveikučiai! Kokie vėjai čia jus į palydovą at pūtė? Smalsumas? Kaip ma lonu tai išgirsti iš medikų lū pų, nesgi studentai sako, jog medikų smalsumą gali suža dinti tiktai lavonas. Beje, kas čia atsidūrė pas mane sve čiuose! Biuro nariai Minkevičiūtė ir Radzevičius. Malonu, malonu. . . Ir prasideda įprasti pokal biai: kokie vargai, rūpesčiai slegia medikus, kokios esan čios naujienos. Didesnį rūpes tį kelia komjaunimo organiza cijos darbas. Taip, taip, bet kas nežino medikų psichologi jos; jie įžangoje būtinai iš dėstys savo vargus, bėdas, rū pesčius, o po to tik pradės: — Spėjome pasiekti jau kai kurių laimėjimų. Veikia tau tinių šokių ratelis, moterų ok tetas, planuojame įkurti vy rų oktetą, kuris prieš kelerius metus taip sėkmingai pasiro dė su 130 koncertų. Sporte irgi sekasi: tarpfakultetinėse tinklinio varžybose „Komjau nimo tiesos” taurei laimėti vyrai užėmė pirmą vietą, o merginos krepšiny irgi pirmą ją. Šventinėje Spalio revoliu cijos 40-mečio garbei skirto je estafetėje iškovojom antrą vietą.
— Ką laikote didžiausiu avo laimėjimu? — susidomė ję klausia Naujieji Metai. Ot čia reikia pagalvoti me dikams. Matyti iš karto — klausimas rimtas, vadinasi, tu ri būti ir rimtas atsakymas. — „švirkštas”,—vienu atsi kvėpimu atšauna biuras. At rodo visai nelauktas atsaky mas, nes Naujieji Metai, pa lingavę galva, ir pirštu bakstelėję į kaktą, atsargiai klaušia: — Leiskit paklausti. . . taip sakant. . . Hm, tokį ne kuklų klausimuką pateikti, ku rį švirkštą laikote dideliu pa siekimu? —' Na, žinoma, satyrinį, — kvatoja biuras. Pagaliau! Suprato dabar Naujieji Metai, kodėl visi tau resnę sąžinę turį medikai taip bijo Andriulio ir Radzevi čiaus, nuo kurių taip ir dvel kia švirkšto kvapu ir vande niniais dažais. Taip, medikai labai didžiuojasi savo „švirkš tu”, gydo juo savo fakulteto ligas. Iki šiol išėjo tiktai trys numeriai, bet kokie įdomūs! švirkštas jau spėjo gerai už sirekomenduoti ir respubliki nėje satyrinių laikraščių pa rodoje, įvykusioje neseniai Kauno Politechnikos institute. — O kuo dar domisi medi kai? — Gaila, kad jūs nedalyva vote medikų diskusijoje „Apie meilę, šeimą, ir vedybas ta rybinėje visuomenėje”. Netenka išklausyti Naujie siems Metams Medicinos mokslų fakulteto komjaunimo biuro ataskaitos. Jie nepamir šo pasakyti ir apie akademi nio sektoriaus darbą, o kovo jant prieš nesąžiningus seniū nus, kontroliuojant fizinio la vinimo lankomumą, štai, tie maži medikų laimėjimai! O kokie perspektyviniai planai? Pirmiausia, — sako sekretorė drg Minkevičiūtė, — stiprinti komjaunimo organizaciją, gin ti jos darbą, panaudojant vis naujesnes, geresnes darbo for mas. O jos pakankamai įvai rios. Įdomu bus medikams su sitikti su pirmaisiais univer
REIKIA TEIGTI GYVENIMĄ Spektaklis „šeštasis aukš tas” baigėsi. Prieš akis tik kukli lietuviška rūtelė, prisi glaudusi užuolaidos klostėse. Taip. Reikia keltis ir eiti. . . Keturios merginos įsilieja į skubančių namo žiūrovų būrį. — Na, kaip? — Žinot, man nelabai pa tiko, — po pertraukėlės, pra byla viena. — Žiūrėti įdomu, pasijuoki. . . — Tai ir gerai! — Ne, juk pas mus dar yra tokių. Kitas pažiūrėjęs ga li nueiti blogu keliu. — Reikia teigti gyvenimą, — samprotauja Janė Argustaitė. Jai norisi scenoje matyti grožį, tvirtumo, sąžiningumo, žmogiškosios jėgos pavyz džius. Teatre ji mato ne tik sceną, bet ir šimtus žiūrovų. Ji — busimoji teisėja, o da bar — trapi, dailutė mergai tė, susigūžusi nuo šalčio, įsi kibusi į draugės rankovę. Vi sos jos — dar neišmėginusios gyvenimo audrų, pilnos ener gijos, svajonių, noro dirbti. Tauras. Gelsva šviesa užlieja kambarį. Visur švaru, jauku. $ią savaitę budi Regi na. Gimusi ir augusi darbi ninkų šeimoje, ji nematė ypa tingo ištaigingumo, bet už tai derinti
LV 14259.
Užs. Nr. 2046.
gražu namuose, — sakydavo mama. — žmogui tada smagu užeiti. Pats daugiau padarai, kai viskas vietoje. Panašius žodžius, tur būt, girdėjo visos. Tą patį sako ir bendrabutyje prabėgusių metų praktika. Jauku 217 kambaryje. Ir ne vien dėl to jauku, kad ten visados švaru, tvarkinga, o jauku dėl to, kad gyvena geri žmonės — links mos, nuoširdžios merginos. — Liodzė ar namie? — klausia įėjęs vyrukas.
siteto komjaunuoliais, kurių daugelis yra buvę jų fakulte to studentais. Juk vyresnieji draugai daug kuo padės, pa tars. Turės naudos ir moksli nių kino filmų demonstravi mas kas savaitę, arba kas ant rą žemesniuose kursuose. įdo miai medikai organizuos tary binės dainos vakarą, kartu su konservatorijos studentais, su sitikimą su sporto meistrais, kurio metu įvyks rungtynės tarp studentų, dėstytojų ir sporto meistrų. Kaip didelę paslaptį Naujiesiems Metams patikėjo biuras, jog antras kursas rengiasi leisti savo satyrinį laikraštį „Žaibas”. Daug daug įdomaus šį vakarą pa pasakojo medikai. Atsisvei kindami Naujieji Metai jiems pasakė: „Gyvenimas iškelia vis naujus ir naujus uždavi nius, skubėkit su juo, draugai medikai, neatsilikti nuo jo nė žingsnio!” Ir su šiais žodžiais nematomas liftas nuleido juos ant žemės, prieš pat laikrodį, ties kuriuo prieš penkias mi nutes stovėjo. Liejosi juo kas, dainos, girdėjosi kalbos ir sveikinimai. Po penkių mi nučių prasidėjo pirmoji 1958 metų diena. Ką ji atneš medi kams? N. šaduikytė
Gruodžio 16 dieną Gamtos mokslų fakulteto profesorius Tadas Ivanauskas šventė sa vo gyvenimo 75 metų ir mokslinės veiklos 45 metų ju biliejų. Pasveikinti mylimo profesoriaus atėjo daug pro fesorių, dėstytojų, studentų. Universiteto prorektorius Jan kauskas papasakojo susirin kusiems apie prof. Ivanausko garbingai nueitą 75 metų gy venimo kelią. Aistringasis gamtos mylė tojas ir tyrinėtojas, jos met raštininkas prof. Ivanauskas yra Gamtos mokslų fakulteto įsteigėjas. Iš pat vaikystės pamilęs gyvąją gamtą, profesorius nu galėjo daug sunkumų, siekda mas savo tikslo. Ir kur tik profesoriaus Ivanausko nepri sidėta! 1920 metais suorgani zuoja Kaune aukštuosius kur sus, kurie 1922 m. sudarė branduolį Lietuvos universi tetui. Dar 1921 m. jo iniciatyva buvo suorganizuo tas medžių sodinimo vajus. Pasodintas pušynas už Petra šiūnų (prie plento į Vilnių), kaštanai prie Kauno prie plaukos ir daugelyje kitų vie lų. Nuo 1921 m. prof. Iva nauskui vadovaujant, pradeda dirbti ornitologinė stotis Ven tės Rage (Kuršių marios), kur buvo apžieduota daugiau kaip 50.000 paukščių. Ir Kauno Zoologijos sodas įkurtas tik prof. Ivanausko dėka.
Ko gi jūs juokiatės? paklausė Naujieji Metai. — Ogi baiqėm 1957 m. „Tary binio studento” komplektą! Suvedam balansą: komplektas dvi gubai storesnis — mat, laikraštis 4 puslapių eina. Kas dar? Mus tik vieną kartą kritikavo spau doje (aišku, žodžiu kur kas dau giau, betgi žurnalistams tik juo da ant balto galioja).
Ne, jos nėra. O jam reikia užrašų. Ketvirto kurso teisi ninkai važiuoja į praktiką. Reikia dar kartą viską per skaityti, peržiūrėti. Neradęs sąsiuvinio, vaikinas žada užei Atsiskaitydami su Seniu „57”, ti kitą kartą. „atžymėję laimėjimus”, pereina Nesibeldusios užsuka mer me prie būtino „tačiau” ir 11. ginos. Maža ko pritrūksta Taigi! Tačiau ir mūsuose buvo bendrabutyje. Viena neturi daug rimtų trūkumų: daug kur puodo, kitai bulvės pasibaigė. paviršium skrajojome, apie tiksDegtukų reikia pasiskolinti — kaip ir kiekviename bend rabutyje. O į 217 kambarį — O kaip ji skaniai pietus užsukti smagu. Čia jautiesi, kolūkyje virdavo. — O, mūsų Liodzė! kaip namie. — Geros merginos. Ten Ir jauti, kad visi didžiuoja si ne kažkokiais Volkaitės Volkaitė Liodzė gyvena. nuopelnais, o Liodzė — žmo gumi. Šią mergaitę puikiai apibūdina dar vidurinės mo kyklos direktoriaus išduotoji charakteristika: „Ji draugiška, lėto būdo, sąžininga ir pavyzdinga mokinė, Gražiai piešia. Dainuoja mokyklos chore”. Ji draugiška — nejučiomis tuo draugiškumu, pa prastumu užsikrečia ir ją su pantieji. Dėl to Liodzel ir se kasi dirbti fakulteto komjau nimo biuro kultmasiniame sektoriuje. Visur jaučiasi giedra jos nuotaika. Tik apie Pilipavičiūtę Vi dą, ketvirtąją šio kambario merginą, kalbant, daugelis nutyli. Kodėl? Ji bloga? —■ Ne, — sako Argustaitė. — Nieku, neblogesnė už kitas.
Redakcijos adresas: Vilnius, Stuokos-Gucevičiaus
r.
Apie ką susimąstei ? Mums gera. Mes abu tylėjom. Ir tu paklausei, apie ką mąstau Gerai. Ar pameni, kaip , pirmąkart stovėjom Kieme ant drėgno tako po lietaus?
Aš
kad tai tu, tiek metų tarp daugelio kitų; Aš net jaučiau, kad vėl tave pametus Gyvent paliktų liūdna ir skaudu. jau
Ilgokai
žinojau,
nerasta
Bet tąsyk aš buvau
visai pamiršęs, ir daug naktų anksčiau paveikslas tavo piršos, kitokią aš tave mačiau.
Kad daug dienų
Visai
kitoks
Kad svajose
lengvutę tartum vėjas lyg gintaras gelsvom Skambioj ir saulėtoj beržų alėjoj Sutikt tave svajojau nejučiom...
Vaiskiom akim, Ir su kasom
Norėdamas praturtinti uni versiteto zoologijos muziejų naujais vertingais ekspona tais, prof. Ivanauskas 1931 m. organizuoja mokslinę ekspe diciją į Pietų Ameriką (Bra ziliją) vietos faunai tirti. Nuo 1905 iki 1938 metų profeso rius aplanko žymiausius zoolo gijos muziejus Anglijoje. Austrijoje, Belgijoje, Italijo je, Vokietijoje, Norvegijoje ir kitur. Profesoriaus Ivanausko mė giamiausia sritis — paukš čiai, tačiau niekada nepamirš davo surinkti ir parvežti iš ekspedicijų vertingos medžia gos biologams, geografams, geologams. —i Pragyventi tiek metų — ne naujiena, — sako svei kinantis profesorių, — bet svarbu, kaip juos žmogus pragyvena. Iš mūsų mylimo profesoriaus pavyzdžio turi mokytis visi studentai, nuolat degti vis naujais ir naujais troškimais. Profesorius Ivanauskas mums gerai pažįstamas ir iš knygų, kurias skaito ne tik specialistai, bet ir kiekvienas žmogus, mylįs savo gamtą, savo kraštą. Dabar jau ati duota spaudai „Gyvybės rai da”, o „Lietuvos paukščiai” (trys dalys), „Lietuvos gėlųjų vandenų žuvys”, „Apie žvėris ir paukščius”, „Medžiotojas”, „Gamtininko užrašai” jau vi sų perskaitytos knygos. Už didelius nuopelnus mokslo srityje prof. Ivanaus kas apdovanotas Darbo Rau donosios Vėliavos ordinu, su teiktas Respublikos nusipel niusio veikėjo vardas, o už nuoširdumą yra labai mylimas savo bendradarbių ir studen tų. E. Grigaliūnaitė liuosius faku(testus ir Mokslines tarybas kone visai nerašėme, fel jetonais nelinksminome savo skai tytojų. .. — Ko linkite skai tytojams? — Kantrybės, iš- 4 tvermės, pasišventi- €£ mo, skaitant „Tary binį studentą”, o. • •J'r? su korektūros klai-’^K domis gal Naujai-' siais metais ir su sidorosime.
Kazachstane vasarą dirbome, dirbo labai gerai. Mokėti prieiti. Taip, tai būtina, bet niekados nereikia laukti, kad kitas prie tavęs mokėtų prieiti, Gal čia ir slepiasi Vidos atitrūkimas nuo kitų. Tačiau kambaryje — ji sava. „Geriausias kambarys” — byloja lentelė prie durų (ją pakabino už švarą ir tvarkin gumą). Jei kalbant apie žmo nes, būtų perdrąsu taip pasa kyti, tai vadinti jį geru — turime pilną teisę. Nesvarbu, kur beeitų tos keturios mer ginos — į kiną, teatrą, kaip tada vakare, Į paskaitas ar laikyti egzaminų, eitų pavie niui ar kolektyviai — visur atpažinsi jas — paprastas, kuklias darbininkų ir valstie čių dukras. Jos sudomins sa vo veržlumu, tikėjimu į gy■Menimą, siekimu. Ir norėsi užsukti į Jų A’hfe
Ir štai dabar, kai sėdim dviese tylūs, Kai aš tikiu, ir tu manim tiki, Radau, kad pilkšvos tavo akys gilios., ir kad plaukai tavi pilki...
ba Itoj beržų alėjoj, O eidami darbų ir rūpesčių taku, Ir aš dar nieko nemylėjau šių akių pilkų, be šių pilkų plaukų.
Kad susitikom ne
A. GIRDENIS,
Menkutė ašara dažnai sunku ir ankšta baisiai, Ir tyro oro, rodos, per mažai, 1 Dažnai pakimba ašaros bevaisės | Blakstienose lengvais, drumstais lašais O pamatai ir be tavęs pavasaris atbunda Dangaus aplietas ašarom skaisčio,Ir gėda darosi dė.l menko skundo, Kuris išsprūsta nejučiom. O pamatai, kad ašara tava tokia mažytė, Tarsi kapeika elgetos menka. Ir gėda Ją po akimi laikyti. Ir paskubom ją nubrauki rank Ko verkt ir liūst, jei žemėje taip giedri Ko verkt, jeigu jauna ji ir šviei Tu ne audroj paklydusi žuvėdz Tu — jos sūnu9, jos ateitis ei
Dažnai
ĮDOMI statistika Pirmiausia — lengvaatlečl Juk jų daugiausia. Nesen „Sportas'’ išspausdino geriau LTSR lengvaatlečių dešimtuki Juose yra Ir mūsiškių, tik ga nedaug. Truputį per kukliai, f slžiūrėklte i Juos. Na. ne į jui į lenteles. Kiek jose mūsiški — 18. O KKI? — Net 611 O ki gi prizininkų (I-II-III) — USK ■ rių? — 16. Tuo tarpu KKI tiktai 25. Procentai musų n.1 dai. Tačiau panagrinėkime gili) Už „Sportą” būsime mandage; PIRMIAUSIA — MOTERYS Lentelėse mūsiškių tik 8. Vi Zaikina ten figūruoja keturli Palyginti pabandykime su K O jų — net 17. Yra skirtum ar ne tiesa? Dabar žiūrėkir kiek prizininkų turime. Mūslš keturios, o KKI — 8. Mūsiš procentas geresnis. Ką šitai į reikšti? Atsakymą skaityk toli Dabar gi — VYRAI - ĄŽUOLAI Lentelėse mūsų vyrukų 15, KKI — net 441 Tačiau geriau skaičius tiek nesiskiria: mūslš — 12. jų — 17. Gerai, vyrai! BET KAS GI ČIA YRA? Ką sako šitie skaičiai? 1 mus yra „žvaigždžių”. Ir nt nemažai. „žvaigždžių" to būti negali. Bet masės, iš kur ir naujos „žvaigždės” kiltų, nėra, Ką reik daryti — ž patys, Mes konstatuojame faktą. na, ir LINKIME savoms „žvaigždelėms” neuž> ti. Na, o treneriams — na ieškoti. TEGU GAUSĖJA MEISTRIŠKA,'ĮSEIM.Y
3. telef. 7-79-17. Spaudė laikraščių ir žurnalų leidyklos spaustuv ė.
REDKOLEG1