Tarybinis Studentas, 1959 m. gruodžio 3 d. Nr. 36-37 (347-348)

' \

■

i

v”

■

VISŲ SALIŲ PROLETARAI

VIENYK.ITES!

UVENTAt VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITU TO REKTORATO, PARTINIO BIURO. KOMJAUNIMO IR PROFSĄ JUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

LGĄ ir sudėtingą istoriją pergyveno mūsų senasis Universitetas- Keletą amžių jis buvo vienintelė aukš­ toji mokykla Lietuvoje. Keičiantis istorinėms sąly­ goms, keitėsi Jo politinis veidas ir kultūrinis vaidmuo, ta­ čiau iki tarybinio laikotarpio jis taip ir liko išnaudotojų ideologijos reiškėju. Tik tarybiniais metais i Universitetą atėjo tikrieji šeimininkai, atėjo tie, kurie savo rankomis visais laikais kūrė materialines gėrybes, patys nega­ lėdami Jomis naudotis.

Darbo žmonių vaikams atsivėrė keliai į šviesą, j mokslą, Į laimingą ateitį. Jų linksmo klegesio pažadinti atgijo, atjaunėjo senieji Universiteto rūmai, pajutę naują, galvų vėją- Vilniaus Valstybinis V. Kapsuko v. Universitetas tapo priešakinio mokslo, mark­ sistinės ideologijos skleidėju. Šiuo metu mūsų Universitetas — stambiausia Tarybų Lietuvos aukštoji mokykla. Tarybiniu laikotarpiu Uni­ versitetas pasiekė savo istorijoje dar nematytų pergalių, suvaidino nemažą vaidmenį respublikos gyvenime, ruoš­ damas kvalifikuotus specialistus, prisidėdamas prie moks­ lo vystymo. Nuolatinis Komunistų partijos Ir Tarybinės vyriausybės rūpinimasis mokslu ir kultūra atveria Uni­ versitetui naujas perspektyvas toliau augti ir vystytis.

Universitete žymiai pagerėjo visas mokymo-auklėjimo darbas. Čia pagrindinį vaidmenį suvaidino marksizmo-le­ ninizmo studijavimas. Studentams perteikiamos žinios grin­ džiamos marksistine metodologija, studentai auklėjami komunistine dvasia. Žinoma, mokymo-auklėjlmo darbo per­ tvarkymas vyko aštrioje kovoje su buržuazine ideologija, griaunant buržuazinio mokslo idealistines koncepcijas, lau­ žant buržuazines tradicijas ir metodus.

Pertvarkant ir nuolat keliant mokymo auklėjimo idėji­ ni lygį, ypač svarbų vaidmenį suvaidino Universiteto par­ tinė organizacija, nukreipusi visą kolektyvą į kovą už studentų auklėjimą. Nuolatos stiprėja Komunistų partijos įtaka profesorių, dėstytojų kolektyvui ir studentijai, visam mokymo-auklėjimo darbui.

Labai daug prisidėjo stiprinant studentijos masėse ko­ munizmo idėjų įtaką, kovojant už gerą, gilų mokslo žinių įsisavinimą, priartinant aukštąją mokyklą prie gyvenimo, gamybos, vystant studentijos darbinį auklėjimą ir Univer­ siteto komjaunimo organizacija. Studentai su partinėj or­ ganizacijos ir komjaunimo nukreipimais vykdavo į kaimus su paskaitomis, dalyvaudavo rinkiminėse kampanijose, ke­ letą metų iš eilės važiavo į. Kazachstaną padėti nuimti der­ lių, dalyvavo Vilniaus šiluminės trasos ir troleibuso Uni­ jos tiesimo darbuose. Ypač reikšminga studentų bendravi­ mo su kolūkiečiais forma — studentų darbo stovyklos, ku­ riose jie visuomeniniais pagrindais stato kolūkiams kultū­ ros namus ir kitus visuomeninius pastatus.

Tolesnis liaudies ūkio ir kultūros kilimas pareikalaus dar daugiau kvalifikuotų kadrų, kurių nemažą dali turės paruošti Vilniaus Universitetas. 1960—1965 metais Uni­ versiteto stacionaras, neakivaizdinis. Ir vakarinis skyrius Išleis apie 7000 įvairių specialistų, t. y. maždaus tiek pat, klek per visus pokario metus. į pirmąjį kursą septynmetyje numatoma priimti apie 8000 studentų.

Jau šiuo metu Universitete yra daug naujovių, kurios yra TSKP XXI suvažiavimo nutarimų, TSRS Aukščiausio­ sios Tarybos antrosios sesijos Ir LTSR Aukščiausiosios Tarybos pirmosios sesijos priimtų įstatymų išdavos Vykdomų pertvarkymų tikslas — pagerinti kvalifikuotu specialistų paruošimą, glaudžiai sieti mokymo-auklėjimo procesą su gyvenimu, su komunistinės statybos praktika.

Visų pirma naujais principais grindžiamas studen­ tų komplektavimas — į Universitetą stengiamasi pritrauk­ ti daugiau jaunuolių, turinčių didesnį (gyvenimo patyrimą, tvirtai pasirinkusių savo specialybę. Žymiai didesnis vaid­ muo teks neakivaizdinei ir vakarinei apmokymo sistemai. Įvedami nauji mokymo planai, kurie numato sustiprinti bendrąjį ir specialų mokslinį specialistų paruošimą, atsi-

J

žvelgiant į dabartinę mokslo būklę. Daugiau dėmesio skiriama praktiniam studentų paruošimui, atsižvelgiant į Jų būsimo darbo profilį: mokymas Jungiamas su darnu įvairiuose apmokymo etapuose, padidinamas praktinių ir la­ boratorinių užsiėmimų skaičius, prailginama gamybinė praktika. Šalia mokymo darbo Universitete bus stiprinamas mokslinis darbas. Numatoma plati mokslinio tyrimo darbų programą, koncentruojant mokslines jėgas spręsti proble­ moms, turinčioms svarbią teorinę ir praktinę reikšmę liau­ dies ūkiui, kultūrai bei mokslui. Bus suintensyvintas mosslo kandidatų ir mokslo daktarų paruošimas.

Moksliniam ir mokymo darbui pagerinti septynmečio bėgyje numatoma žymiai sustiprinti Universiteto materia­ linę bazę. Valstybės skiriamo^ lėšos Universitetui 1959 m. siekė 27.3 mil. rublių, 1960 Ibus išskirta jau 30 mil. rub­ lių. Prisiminkime, kad buržuazinė vyriausybė Universitetui, bevelk vienintelei aukštajai mokyklai Lietuvoje 1940 me­ tais, davė 2 mil. litų. Šiandien minėdami garlblngą Universiteto 380 m. įkūri­ mo ir 40 m. atkūrimo jubiliejų, mes su džiaugsmu mato­ me Universiteto būsimą augimą septynmetyje. Didin­ gos Vilniaus Universiteto ateities perspektyvos įkve­ pia mūsų kolektyvą ir toliau visą savo veiklą, kūrybą skirti socialistinės Tėvynės labui, mokslo klestėjimui, ko­ munizmo statybai mūsų šalyje.

J. KUBILIUS Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko v.

Universiteto Rektorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras

šimtmetį žymiai pagerėjo mū- rybines aukštąsias mokyklas, partinės organizacijos šio sunKadrų ideologiniam auklėjisų dėstytojų kolektyvo moks- Jie sėkmingai apgynė dlserta- kaus darbo sudėtine dalimi mui, be abejo, didžiausią linės kvalifikacijos. Dar labiau cijas, įgijo mokslinius vardus buvo atkakli kova prieš bur- reikšmę turi gilus marksistiišaugo partinės organizacijos ir vaisingai dirba studentų žuazinės ideologijos liekanų nės-lenininės teorijos studljaįtaka mokslinio-pedagoginio komunistinio auklėjimo darbą, recidyvus. Ši kova pokario vimas, Jo-, įsisąmoninimas, personalo tarpe Partinė or- Tai fizikos-matematikos motes- metais davė teigiamus rezulta- Universiteto partinė organizaganlzacija dabar gali žymiai lų daktaras J. Kubilius, moks- tus. Universiteto kolektyvas, clja skiria . bal nig dėmesio veiksmingiau ir efektyviau lų kandidatai: Buckus, Pajė-partinės organizacijos vado-teorinių seni :: ar darbui. Šiuo JOLATOS rūpi­ auklėti dėstytojų ir studentų da, Malininas, dirba 12 Kybartas ir vaujamas, glaudžiai susitelkė metu Unive.nantis Komunistų kolektyvą marksizmo-lenlniz- daugelis kitų. Minėti rų„ kurie turi draugai apie Komunistų partiją, žyteorinių seminat partijai ir Tarybi- mo dvasia, išgyvendinant bur- išėjo gerą LL._L.1_ klasinės-polltlnės 1 mlai _1_1 pagerino savo darbą, J v„ įsi. turiningą ’ 'ir ge: ai apgalvotą vyriausybel, Vilniaus žuazinės-nacionalistinės ideo- kovos mokyklą, į partiją atėsavinant marksizmą-leniniz- tematiką. Teoriniuose seminaValstybinis V- Kapsuko vardo logijos liekanų poveikį atski- jo gerai idėjiškai užsigrūdinę, mą ir ruošiant aukštos kva’i- ruošė dalyvauja 318 moksli­ Universitetas pasidarė stam­ nėm® žmonėms. Jei 1949/50 Labai didelę paramą ug- fikacijos specialistus. Nuolat nio-pedagoginio personalo nabiausia respublikos kadrų m. m. dėstytojai komunistai dant Universiteto mokslinį-pe. rūpinantis partinei organizacl- rių. Be to, 36 Universiteto dės.kalve, išleidusia pokario me­ sudarė tik 17 proc. viso moks- dagoginį kolektyvą mums tel- jai, didelė dalis buvusių bur- tytojai ir asistentai mokosi vatais 6578 aukštos kvalifikaci­ linio-pedagoglnlo personalo, kė ir teikia broliškos ___________ _; Lietuvos aukštųjų kariniame Marksizmo-Centniztarybi- ___ žuazinės Marksizmo-mnlnlzjos jaunus specialistus, .t, y. tal dabartiniu .... .. metu — „ nės tautos ir, pirmiausia, ~ru- mokyklų profesorių ir dėsty- mo universitete, 14 Istorijos41 beveik tris kartus daugiau ne­ sų tauta. Į Universitetą poka- tojų kantu su tarybine liaudį- filologijos fakulteto dėstytojų i Teisės mokslų fakultetas 1Dėstytojų-komunistų . .. gu visos buržuazinės Lietuvos procgedau­ ........................rio metais buvo atsiųsta ne- m.1 aktyviai įsijungė į komu- vakariniame Markslzmo-leni- J teisėtai didžiuojasi ____ per pastarąjį dešimt­ aukštosios mokyklos per 20 skaičius universitete lanko 1 siais savo studentais. Vienas metį padidėjo net daugiau mažai aukštos kvalifikacijos, nistlnį jaunosios kartos auklė- nizmo metų. Universiteto auklėtiniai kaip su moksliniais laipsniais ir jlmo darbą, dalis iš jų įstojo marksistinės estetikos paskai- f ju i„ — ketvirtakursis kptvirtnknr®^ R. R Calka Aaikj, 3 kartus. sėkmingai dirba įvairiose res­ 1 — labai geras studentas ir publikos liaudies ūkio šakose, • plačiai žinomas visuomeninin­ kultūros ir švietimo srityse, kas, jaunas komunistas. užimdami atsakingus postus.

Pvz., drg. Gudas paskirtas Vilniaus Vito vardo fabriko į partijos eiles įstojo doc. Mi­ direktorium, o drg. Jakelaitls tas. o 5 Medicinos fakulteto siūra, doc. Plkčtlingis, filolo­ - — kultūros ministro pavaduo­ Mokslinio-pedagoglnio per­ darbuotojai mokosi politinio gijos mokslų kandidatas A. toju, drg. Kazbaras dirba Pre­ sonalo kolektyvo ugdymo ir švietimo namuose. Daug Uni­ Lalgonaitė. jauni dėstytojai kybos ministerijos kadrų sky­ marksistinlo-lenininio .paruoši­ versiteto dėstytojų dirba pro­ Bajoras, Aleksiejūnas ir dau­ riaus viršininku, drg. drg- mo bei užgrūdlnlimo klausi­ pagandistais, teorinių semina­ gelis kitų.

Bagdonas, Ryliškis ir Smagu- mas nuolat buvo mūsų parti­ rų ratelių vadovais tiek Uni­ Partinės įtakos padidėjimą rauskas savanoriškai išvyko nės organizacijos dėmesio vardais darbuotojų — visų plr- į■ “ \\ * i eiles: Komunistų ^ partijos versitete, tiek ir už jo ribų. studentijos masėse liudija tas dirbti kolūkių pirmininkais į centre. Universiteto partinė ma iš visuomeninių mokslo pvz-, . _, prof. ] " Vabalas-Gudaitis, ” silpnus kolūkius, drg. Mišu- organizacija, vadovaujama disciplinų. Tai draugai: doc.. prof. Bučas, prof. Jankauskas Į partinio švietimo tinklą Uni­ faktas, ikad smarkiai pakilę visi per pastaruosius metus ir kom­ tis išrinktas Kauno miesto Lietuvos Komunistų partijos Lola, doc. Sitepanotvas, prof. ir kt- Tačiau buvo vyresnės versitete yra įtraukti , partijos komiteto sekreto­ Centro Komiteto, ugdė dėsty­ Gcbrelianas, prof. Slapobers-■ kartos profesorių ir dėstytojų mokslinio-pedagoginio perso­ jaunimo organizacijos autori­ nalo nariai- Universiteto parti­ tetas bei vaidmuo. Iš bendro riumi, drg.

Burkauskas iš­ prof. Korchovas ir dauge­ tarpe ir tokių, kurie, nepaisant nė organizacija, kovodama už 3326 studentų skaičiaus 4a rinktas partijos Vilniaus tojų kolektyvą, kantriai per­ kls, didelių partinės organizacijos lis kitų. Šie draugai sėkmin­ marksizmo-leninizmo bar yra daugiau kaip 2300 miesto Lenino rajono auki ėdama vyresnės kartos gai dirbo ir dirba mokslinį-pe- pastangų Juos perauklėti, ne­ gilų komiteto pirmuoju sekretoriu­ dėstytojų kadrus, atėjusius i dagoginį darbą, daug prisidė­ panoro eiti kartu su liaudimi, mokslo studijavimą, skiria la­ komjaunuolių. Vien tik 1958 mi, drg. Kondratenka paskir­ tarybinį Universitetą iš bur­ jo prie naujų mokslo darbuo- nesuprasdami tarybinio gyve­ bai rimtą dėmesį moksllnio- —59 metais į komjaunimą personalo ir stu­ įstojo daugiau kaip 70 žmo­ tas Linkuvos rajono vykdomo­ nimo esmės, nesimokydami pedagoginio auklėjimui internacio­ nių. jo komiteto pirmininko pava­ marksizmo-leninizmo, t. y. at­ dentuos Seniausios šalyje aukštosios dvasia. Partinė ongaduotoju. Universiteto auklėti­ kakliai laikydamiesi reakcinės nalizmo nizacija aktyviai kovoja prieš -mokyklos — senojo Vilniaus niai garbingai pateisino į juos pasaulėžiūros. įdėtas liaudies viltis, p>arodė, Partinė organizacija .nuola­ kad gali savarankiškai vado­ tos skiria didžiausią dėmesį vauti įvairioms mūsų respub­ ideologinio darbo klausimams, likos ekonominio, politinio ir nenukrypstamai vadovaudama, kultūrinio gyvenimo sritims, si marksizmo-leninizmo teigi­ kad jie mūsų Universitete ga­ niu, kad bet kuris socialisti­ vo gerą ideologinį užgrūdlninės ideologijos įtakos susllpnimą ir dalykišką paruošimą. nlmas reiškia buržuazinės Išleidžiamų specialistų ideoideologijos įtakos padidėjimą\ loginis užgrūdlnimas ir daly­ Pastarųjų kelerių metų faktai kinis paruošimas tiesiogiai — 1956—1957 m. reviziomzpriklauso nuo moksllnio-pedamo pagyvėjimas, žalinga J. goginio personalo kolektyvo Bulavo veikla Universitete — darbo ir jo mokslinio paruo­ ir dar tas faktas, jog visi šie šimo. neigiami reiškiniai rado tam Dabartiniu metu Universi­ tikrą paramą ir pritarimą kai teto mokslinio-pedagoglnio kurių atsilikusių dėstytojų personalo kolektyvą šūdam tarpe, rodo, jog viso mūsų 415 žmonių, jų tarpe 22 pro­ Be to, daugelis dėstytojų kolektyvo ideologi­ tojų ugdymo. _ . fesoriai ir mokslų daktarai, dėstytojų kėlė savo mokslines nio paruošimo klausimus būti­ 140 mokslų kandidatų ir iokvalifikacijas, baigė aspiran­ na ir toliau laikyti dėmesio centų Universiteto mokslinlsUI kurso matematikai laboratorinių darbų nieįu. tūras ir gynė disertacijas centre. pedagoginls personalas, paly­ B. Kaulinsko nuotr. /Maskvos, Leningrado, Kijevo Pastaraisiais metais Univer ­ ginus su praėjusiu pokario de­ ir kitų TSRS miestų aukšto ­ siteto partinė organizacija ap ­ šimtmečiu, žymiai išaugo tiek siose mokyklose. Kai kurie jų: svarstė TSKP istorijos kated­ buržuazinio nacionalizmo pa­ Universiteto — kolektyvas 380 kokybiškai, tiek ir kiekybiš­ prof. Jucys, doc. Statulevlčlus, ros darbą, studentų komunisti­ sireiškimus, davė griežtą at­ kai. Jei 1949—50 mokslo me­ nuo Universiteto įsteigi­ aukštųjų pasidarė įžymiais mokslinin­ nį auklėjamąjį darbą mokymo kirtį nacionalistinei J. Bulavo metų tais Universiteto moksilnio- žuazinės Lietuvos mo ir 40 metų nuo jo atkūri­ mokyklų, ruošdama bei kelda ­ kais. žinomais už Tarybų Lie­ procese Gamtos mokslų fa­ veiklai. Universiteto partinės mo jubiliejų sutinka glaudžiai pedagoginio personalo ko­ lektyvą sudarė 313 žmo­ ma jaunus kadrus iš gamybos tuvos ribų. Broliškų respubli­ kultete, visuomeninių mokslų organizacijos^ atliktas darbas susibūręs apie partinę organi­ nių, kurių su moksliniais ir iš geriausių studentų tarpo. kų aukštųjų mokyklų moksll- studijavimą Istorijos-filologi­ šioje srityje davė teigiamus zaciją, kupinas kūrybinių jė­ vardais ir laipsniais buvo tik Didžiausią Universiteto moks- Tiiai darbuotojai padėjo ugdyti jos ir Fizikos matematikos fa­ rezultatus.

Mūsų dėstytojai personalo mūsų dėstytojų personalą, va­ kultetuose. Universiteto parti­ savo .paskaitose .kaskart vis gų. atkakliai ir nuosekliai ko­ 26 proc., tai dabar jau — 39 llnlo-pedagoginlo dovaudami jų disertacijoms, nis biuras su Istorijos-filologi­ sumaniau ir giliau panaudoja vodamas už marksistinio-lenlproc. Sle skaičiai akivaizdžiai dalį sudaro jaunos jėgos — u*- Universiteto kolektyvas visada jos fakulteto partiniu aktyvu medžiagą internacionaliniam nilnlo mokslo triumfą- Univer­ rodo, kad per pastarąjį de- jauni specialistai, badigę taplačiai, studentijos auklėjimui. Paste­ siteto partinė organizacija ir IIIUIIIIIIlllllllilllilIlIlIlĮHilIllIlLiilii;.iiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii'niimiiiiiHiiiiiiiii. Jau|tė TSRS broliškų tautų pa- giliai išnagrinėjo ir ■ rauną. dalykiškai apsvarstė kai kurių bimai padidėjo dėstytojų ir toliau kovos, tęsdama geriau­ Per visą pokario laikotarpį lietuvių literatūros ir lietuvių studentų internacionalinis są­ sių Lenino partijos sūnų ir Universiteto partinė organiza­ kalbos katedrų dėstytojų dar­ moningumas, pagilėjo meilė dukrų revoliucines tradicijas, cija nenuilstamai kovojo už bą, konkrečiai nurodė jų daro- ,mūsų didžiajai socialistinei už moksMnio-pedagoglnlo ir studentų kolektyvų auklėjimą mokslinio-pedagoglnio perso­ mas ideologinio pobūdžio klai­ Tėvynei, vis didesnis ir dides­ marksizmo-leninizmo ir prole­ das.

Revizionistinių tendencijų nis skaičius dėstytojų ir stu­ tarinio internacionalizmo idėjų nalo marksistinį-leninlnį pa­ ruošimą, už mokslo-tiriamojo nešėjams buvo nuplėšta „rim- ;dentų prlflbama į šlovingas dvasia.

TSKP gretas. 1958—59 me­ J. BIELINIS darbo suaktyvinimą ir išplėti­ tų mokslininkų” aureolė ir pa­ tais į TSKP buvo priimta apie VVU partinės organiza­ mą. Svarbiausia Universiteto rodytas jų tikrasis veidas.

70 dėstytojų ir studentų. Pvz , cijos Sekretorius r>iiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiii!iiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinm centro perkėlimas iš Žemės į Saulę griovė religijos tei­ (1776—1827), veterinarijos ir lyginamosios anatomijos Senasis Vilniaus Universite­ ginius apie dangų ir Žemę. Todėl Koperniko paskelbta profesorius. Tarp 54 jo mokslinių darbų, monografijų tas nuo jo įsteigimo (1579 heliocentrinė sistema bažnyčios buvo pripažinta eretiš­ Jr straipsnių, kuriuose jis drąsiai kritikavo oficialiąsias m.) Iki Jo uždarymo (1832 m.) ka, priešinga biblijai ir 200 su viršum metų griež­ pažiūras, ypatingą vietą užėmė nedidelė knygutė , įva­ velkė feodalizmo epochoje. čiausiai persekiojama. das į lyginamąją anatomiją”, išspausdinta 1815 m- Kny­ 'Svarbiausias jo uždavinys ouVilniaus akademijos profesoriai — jėzuitai vieni iš pir­ gutėje siekiama ,.duoti gyvūnijos pažangaus vystymo­ vo skleisti ir stiprinti reli­ mųjų raštu pareiškė Romos popiežiui ryžtingai džiausią si vaizdą nuo pačių paprasčiausių ir nesudėtingiausių gines pažiūras, kaip feodalinės Koperniko mokslą. Tačiau nelengvas buvo darbas perse­ iki žmogaus” ir dėstoma, kad šis pažangaus vystymo­ visuomenės santvarkos ideo­ kioti tiesą. Išvaryta pro duris Iš Universiteto katedros si procesas vyksta, esant gamtoje aštriai kovai. L. Bologini ramstį. Jeigu šias oaji veržėsi pro langus. 1639 metais Vilniuje buvo iš­ janusui priklauso dar vieno pirmtako garbė. reigas Universitetas būtų uo­ spausdintas A. Dyblinsklo astronomijos konspektas, pa­ Evoliucijos minties plitimas gamtos moksluose neiš­ liai atlikęs, mes vargiai galėtume minėti |o 380 metų su­ vadintas ..Centurta astronomlae”. Dyblinsklo nupieštame vengiamai velkė visuomenines filosofines pažiūras. Evokaktį. Universitetą steigti privertė humanistinis judėjimas, pasatillo vaizde Žemės rutulys dar tebekabo pasaulio liucionlstai skelbė, kad visuomet ir visur vystėsi žemes­ reiškiąs pažangiosios visuomenės dalies pažiūras. Šios ka­ viduryje, tačiau kai kurie nuotoliai tanp planetų jau nis i aukštesnį, netobulas i tobulą, į kompli­ talikų bažnyčios persekiojamos pažiūros skatino mokslo pakankamai dideli, o Merkurijus ir Venera skrieja ap­ kuotą. Evoliuclonistai atmetė bet kokius amžinus pasto­ vystymąsi Universitete ir todėl nusipelnė 'mūsų pagarbos. link Saulę. Žemės gelmėse tebėra pragaras. Pasaulį nuo vius dalykus, valstybes-idealus. Tokios pažiūros darėsi Feodalizmo gelmėse formavosi ir pamažu plito kapita­ dangaus karalystės skiria kieta masė, pro kurios sky­ pavojingos viešpataujančiai klasei, nes jos skatino min­ listiniai gamybiniai santykiai, šiems naujiems ir tuomet lutes šviečia žvaigždės. Bet štai Dyblinsklo dangus jau tį, jog feodalinė santvarka nėra amžina, kad ją turės pažangiems santykiams plisti trukdė baudžiava. Bet vis gana toli nuo Žemės, net už 12 milijonų mylių. pakeisti tobulesnė. dėlto jie plito ir veikė žmonių pažiūras ir galvoseną. Jie Šitoks dangaus nuo Žemės atitolinimas griovė baž ­ Vilniaus Universitetas gali didžiuotis tuo, kad jame, krikdė feodalinę-rellglnę ideologiją ir tuo pačiu formavo nytininkų argumentus, nukreiptus prieš Koperniko sis­ nors ir neilgai, profesoriavo Jonas Emanuelis Zlllberas naują, buržuazinę savo esme, pasaulietišką ideologiją Di­ temą . Katalikų tikėjimo gynėjai sakė, Jeigu dangus (GlUibert, 1741 —1814 m.), botanikos mokslo pradinin­ džiausią paslaugą šiai ideologijai atliko gamtos mokslai, būtų taip toli, tai Jėzus Kristus ir Marija, žengdami į kas Lietuvoje. Vilniuje jis įkūrė botanikos sodą ir pir­ kuriems gana plačiai buvo atidarytos Universiteto durys dangų net smarkiausiu pašto karietos greičiu, būtų pa­ masis aprašė Lietuvos augmeniją. Savo rinkiniais jis da­ po jėzuitų ordino panaikinimo 1773 metais ir akademijos siekę dangų tik po 700 metų. Tai jau visai neįmanoma. vė pradžią ir Universiteto zoologijos kabinetui. Zllibero perorganizavimo į Lietuvos Vyriausiąją mokyklą. Gamtos Taip, nebeįmanoma buvo astronomijos laimėjimus su­ mokslinė veikla nesiderino su teologų doktrinomis, todėl mokslai griovė vieną po kitos religijos dogmas. derinti su šventraščio pasakomis. bažnyčios pareigūnai apšaukė ją bedieviška.

ZUiberas Koperniko (1473—1543) paskelbta heliocentrinė pasau­ Kitas labai svarbus pasaulėžiūros klausimas buvo labiausiai nusikalto teologams tuo, kad savo veikale apie lio sistema darė perversmą pažiūrose į Visatą. Ji teigė, jog žmogaus kilmės ir atsiradimo klausimas. Evoliucijos idė­ Lietuvos augmeniją aprašinėjo žiedus, kaip augalų dau­ Žemė yra planeta, jog pasaulio centrą sudaro Sau.ė. Ko­ jos griovė bažnyčios skelbiamas pažiūras apie žmogaus ginimosi organus. Dvasininkai teigė, jog lyčių ieškojimas perniko sistema pagrindė pasaulio vieningumo idėją: pir­ sutvėrimą; teologams ji buvo didžiausia ir pavojingiau­ skaisčioje ir tyroje gėlelėje esąs begėdiškas darbas, o mą kartą mokslo istorijoje Iškėlė mintį, jog dangus ir sia erezija. Evoliucijos idėja ėmė klostytis Vilniaus mokymas apie augalų lytis —Ištvirkimo platinimas. Žemė egzistuoja pagal tuos pačius dėsnius. Pasaulio Bojau as Universitete. Jos pradininku buvo Liudvikas (Nukelta l 3 psl.)

Už marksistinj—lenininį kadrui auklėjimą

lEHAMOE IfflimFETE

JAUNINO IJTOAUOi

Mūsų Universitete studen­ tai savo laisvalaiki praleidžia dirbdami visuomenei naudin­ gą darbą. Šiais metais dau­ giau kaip 800 studentų dirbo vasaros darbų stovyklose, o trys žmonės visą vasarą iš­ dirbo dėstytojais - konsultan-

tais Siaurės Atlante. Bet štai baigėsi vasara. Prasidėjo už­ išleista buržuazinėje Lietuvoje mo buvo tęsiama Išvadavus Vil­ jaunuoliai nepabūgo sunkumų, siėmimai. Ir buvusieji statybi­ per visą laiką. Per pastaruosius nių iš vokiečių okupantų.

Pir­ jie tvirtai žinojo, kad Universite­ metus Universitetas išaugino mieji pokario darbo metai Uni­ tu rūpinasi ir jų darbui ninkai su tuo pačiu entuziaz­ vado­ daug puikių profesorių, dėstyto­ versitete, kaip Ir visai tarybinei vauja Komunistų partija, jos CK. mu, atkaklumu ir meile pra­ jų, mokslininkų, tarybinių bei liaudžiai, buvo labai Ir iš tikrųjų jau sekančiais moks­ sunkūs, dėjo mokslą. partinių darbuotojų, iš pagrin­ Ypač nelenųva buvo pirmie- lo metais LKP CK dėstyti visuo­ Kaip žinome, dabar į aukš­ dų pasikeitė jo materialinė-tech­ siems komunistams ir komjau- meninius mokslus nukreipė se­ tąsias mokyklas daugiausia ĮŽYMINT Vilniaus ninė bazė, dėstytojų bei studentų nuoliams. Sunkumai buvo ne "tik­ nus komunistus-marksistus drg.: tai tie, kad Universitete buvo V. Niunką, G. Zimaną, R. Šarmai­ VaJstybinio V. Kapsu­ darbo sąlygos. rintieji ne Šie ir visi kiti laimėjimai bu­ išdaužyti lanųai, išlaužytos du­ tį, J. Žiugždą ir kt. Universite­ ko v. Universiteto ju­ metų darbiliejų, norisi primin­ vo pasiekti musų partijos ir vy­ rys, išgrobstyti laboratorijų Įren­ tui, be to, buvo suteikta didelė užsireko- ti mūsų studentijai kai kuriuos riausybės suteiktos Universitetui gimai. Pagrindinis sunkumas bu­ materialinė pagalba. ir visapusiškos pagalbos vo tas, kad didelė Universiteto Be to, iš broliškųjų respublikų /mendavę gamyboje. Tačiau puslapius iš Universiteto kom­ didelės dėka. Nemažą Indėlį įnešė pir­ studentijos dalis savo klasine su­ i Universitetą buvo atsiųsta gru­ |<?per dvejus metus sunku at­ jaunimo istorijos. maisiais pokario’ metais, atku­ dėtimi buvo dar ne darbo žmo­ pė prityrusių dėstytojų, dau­ Visiems gerai yra žinomi di ­ mintyje išlaikyti vidurinėje džiuliai musų Universiteto lai­ riant Vilniaus Universitetą, pa­ nių vaikai. 1945—46 m. m. Uni­ giausia komunistų (prof. Korchomokykloje įsigytas žinias, mėjimai per palyginti trumpą verčiant jį tarybine aukštąja mo­ versitete studentų, kilusių iš vas, doc. Davtian, kiek vėliau kykla, Universiteto partinė orga­ darbininkų, tebuvo 17,2% ,iš — doc. Stepanovas, doc. Lola ir ypač matematikos, fizikos, Tarybų valdžios egzistavimo lai­ nizacija, profesorių bei dėstyto­ valstiečių iki 10 ha 11%, o kiti kt.). Visa tai teigiamai atsiliepė .

Pakanka priminti, kad chemijos.

Studentų kom- kotarpį. nuo 1945 metų Universitetas iš­ jų kolektyvas, kuris ne tik turėjo — daugiau ar mažiau pasiturin­ į partinės ir komjaunimo organi­ jaunuolių tarpe ir gimsta dar ____ _ ______ w__ XW1 komunistine čių sluoksnių, buvusių valdinin­ zacijų darbą, pradėjo gerėti par­ leido 3 kartus ____ daugiau (apie auklėti studentiją viena nauja idėja, kuri tuoj 6578) specialistų, negu jų buvodvasia» b«t ir pats didele dalimi kų Ir buržuazinių inteligentų tinis vadovavimas komjaunimu i. persiauklėtl, studijuoti ir įsisavin- vaikai. Tai ir suprantama, nes Negausi komjaunimo^ organižacipat įgyvendinama: įkuriamas marksizmo-leninizmo teoriją, buržuazinėje Lietuvoje darbo ja (1945 metų pradžioje "joje Darbininkų fakultetas. Sis fa­ Dafbininkų fakultete dabar Įj ti Garbingą vietą kovoj© už naujo žmonių vaikams mokslas buvo buvo vos 12 komjaunuolių) augo kultetas kaip tik ir turi tiks­ užsiiminėja 260 klausytojų. j tarybinio žmogaus išauklėjimą sparčiais tempais. lią padėti jauniesiems gamybi- Tai labai mažas skaičius, paly­ Į užėmė Universiteto komjaunimo Tačiau ir kiek vėliau žymiai „Tarybinio studenišaugusi savo darbe komjaunimo įninkams įstoti į Universitetą. ginus su visais norinčiais. To­ j organizacija. to“ puslapiuose įšspausdintas organizacija (1946 m. kovo 28 K Šiuo metu fagultetas veikia dėl nuspręsta kai kuriuose j drg. drg. A. Aleksiūnaitės ir J. d. buvo 112 komjaunuolių) turėjo vpilnu tempu. Dėstytojais fa- stambiuosiuose Vilniaus mies­ j Lazausko straipsnis rodo, kad dar labai daug sunkumų. Studen­ jkultete dirba geriausi IV—V to fabrikuose atidaryti fakul­ j mūsų jaunimas šiandien dar ne tų tarpe buvo visiškai pašlijusi ir ne visai teisingai verti­ akademinė drausmė, įsisenėjusios ^kursų studentai. Pvz., geo- teto filialus. Būtų nebloga, j visada na praeities komjaunimo orgaburžuazinių universitetų tradici­ jjmėtriją dėsto gabus FMF IV jei jaunųjų darbininkų fakul­ j nizacijos kovą ir darbą (jau nejos. (15 akademinių minučių, Jkurso studentas mokslo pir- teto veikloje dalyvautų ir jau­ į kalbant anie kai kurių pavarlaisvas paskaitų lankymas ir t.

Komjaummo eilių t.).

Paskaitos ir pratybos labai Amūnas Hamletas Markšaitis. nieji Universiteto dėstytojai. Įdžių ir faktų iškraipymus: straipsaugimas Kantaravinyje MMF studentas dažnai neįvykdavo. 1945 — 46 m. aNuo pirmų savo mokslo Uni­ Gerą iniciatyvą parodė IFF ) čius pavadintas Kondratavičiumi, m. žiemos sesijoje apie 40 proc. versitete dienų Hamletas dėstytojų komjaunimo organi­ TMF komjaunuolis Alpernas — 1945 — 12 studentų gavo nepatenkinamus ^karštai ėmėsi mokslinio dar- zacija, ėmusi šefuoti darbi­ j Alpumu, kai ku»*ie prisinlakėliai pažymius. Buvo didelis studentų 1950 — 1033 nubyrėjimas.

Abo. Po to jo pranešimai ne ninkų fakultetą. Tačiau šefa- j bei karjeristai, kaip Musteikis, I Į Kamarauskas ir kt., priskirti prie 1954 — 2229 Dėl visų minėtų priežasčių Medicinos fakultete įkartą būdavo įvertinami plr- vimas dar silpnas. j aktyvo, eilė minėtų pavardžių pirmais ir antrais pokario me­ 1959 — 2368 Darbininkų fakultetas, įkur­ Į visai neegzistavo ir t. t.). nepažįsta IV kurso studentės zimomig premijomis tais komjaunimo organizacija dar Iš° viso Darbininkių fakultete nesugebėjo išvystyti platesnio Olgos Minkevlčiūtės! Su jos ° “ tas komunistinio darbo princi­ j Vilniaus Universiteto komjaudarbo studentijos tarpe. Tai bu­ pu, — puiki komjaunuolių j nimo organizacija nuo seno tuvardu susijusi pastarųjų me­ dirba 16 dėstytojų. vo komjaunimo organizacijos puikias kovines tradicijas. Dar Pirmosios paskaitos buvo dovana garbingajam Universi­ j> ri tų Medicinos fakulteto kom­ Į studentų formavimosi metai.

1946 —1947 buržuazinės Lenkijos metais, sun- sunkiai prieinamas. atsiliepė ir apskritai metais komjaunimo organizacijos jaunimo organizacijos veikla, ^apsvarstytos kartu su klausy- teto jubiliejui. j kiomis teroro sąlygomis, Uni- nuotaikas sunki padėtis Lietuvos kaime P. Fridbergas susikūrė jau daugumoje fakulte­ (versitete aktyviai veikė komjauapie ją su pagarba ir meileigojais. Atkreiptas dėmesys į jų pokario metais, bur­ tų. 1946 metais balandžio mėn.

Jaunųjų darbininkų Inuolių grupė (drg. J. Karosas, pirmaisiais atsiliepia visi studentai $ nacionalistų siautėji­ komjaunimo organizacijos sekJ. Drūtas, S. Vronas ir kt.) Su žuazinių fakulteto dekanas ir dėstytojaia pageidavimus. mas. drg. retoriumi buvo išrinktas entuaziazmu ir atsidavimu nors Komjaunimo orąanizacijos ko­ Barzdaitis (dabartiniu metu UniSakoma, geriausiai žinoir neilgą laikotarpį dirbo negau­ kad versiteto dėstytojas), Komjaunisus Universiteto komiaunuolių vą apsunkino dar ir tai, gus išryškėja atsakingu, sunkartais mo organizacijos eilių augimui, Jbūrys 1940—1941 Tarybų val- antitarybinės nuotaikos kiu momentu. Kam teko su n tyliai, o kartais ir viešai buvo įsteigifakultetinių organizacijų j džios atkūrimo metais. KomjauOle kartu mokytis, dirbti vadėstytojų, mui, betarpiškai vadovavo parti­ Į nuolių tarpe buvo šiuo metu žy- remiamos kai kurių vėliau pašalintų iš Universiteto. nė organizacija ir komjaunimo saros darbų stovykloje, arba /) ( j mus ir mėgiamas mūsų studentitai. organai. Tai buvo apgalvotas ir į jos poetas E. Mieželaitis, žuvęs Padėtj sunkino pagaliau ir svarstyti susirinkime nusikal-/) stichiš­ į Didžiojo Tėvynės karo fronte kad Universiteto partinė organi­ dėsningas darbas, o ne tusio draugo elgesį, tas pasa-įj .

(1944 — 1945 ki atskirų asmenų sumanymai, Jochelis, „Ta ybinės mo­ zacija buvo silpna ,kys, kad Olė Minkevičiūtė,č Pažymint 380-ąsias Umver- Vilniaus Akademijos—,,Aca- j drg. kaip kad teigia drg. drg.

Alekters” redaktorė drg. Povila- m. m. viso 4 komunistai), dauge­ būdama labai jautri, nuošir-Ritėto įkūrimo ir 40-ąsias. jo demia et Universitas Vil- ( vičiūtė, Universiteto dėstytojas lyje fakultetų komunistų visai siūnaitė ir Lazauskas, priskirda­ mi pvz. drg. Ščemeliovui Gamtos di draugė, tuo pačiu metu su­ (atkūrimo metines, Vilniaus nensis” — Įsteigimą 1579 m. ( drg. Zaksas ir -kt. nebuvo. mokslų fakulteto komjaunimo Universiteto geba būti reikli, griežta, (kraštotyros muziejuje atida­ Salėįe, skirtoje šios akademi­ j Pirmų’ų mūsų metų Tačiau pirmieji pokario komjaunuolių pradėta kova dėl principinga. Pasakysite, kad lyta paroda skirta kaip gail­ jos veiklai (1579—1773) at­ ?Į naujo kom{Nukelta į 5 psl.)

Universiteto komunistai ir tarybinio žmogaus išugdytai būtinas kiekvieno kom­ imą plačiau parodyti kelią, spindėti, eksponuojama auksu išsiuvinėta rektoriaus toga, jaunuolio, komunisto bruožas, kurį nuėjo viena seniausių kad tokių kaip Olė mūsų iTSRS aukštųjų mokyklų nuo rektoriaus skeptro maketai, bakalauro diplo­ XIX amž. pradžios Universite­ žluje. 1919 metai. Pirmąkart to Universiteto darbuotojų Universitete yra ne vienas. įsavo įkūrimo iki šios dienos. filosofijos 1723 m. Išduotas Lele- to rūmai, greta — to paties Lietuvoje įkuriama Tarybų moksliniai darbai, išspausdinti _ Taip, teisingai. Ją, komunis­ 1 Prieš mus — pusę sienos mas, veliui, pirmosios lietuviškas valdžia.

Jos potvarkiu 1919 m. lenku kalba. laikotarpio Universiteto pla ­ tę, mokslo pirmūnę, mes čia lUžimantis didžiulis XIX amž. knygos, parašytos Universite­ 1939 m. Vilniaus kraštas nas. 1758 m. įsteigtoje astro- atidaromas Visuotinis darbo todėl ir minime kad pagerb­ to profesorių, pirmoji ncimljos observatorijoje dan- Universitetas, kuriame nerei­ grąžinamas buržuazinei Lietu­ tume visus tuos kuklius, pa­ ividuric dailininko V- Sma- Lietuvos istorija.

Nuo vos vyriausybei, tačiau pasta­ 'kausko paveikslas, vaizduojąs sienų iš didelių drobėje tapy­ gaus kūnai buvo stebimi - te­ kia mokėti už mokslą, į kurį roji prastus žmones. neskyrė didesnio dėmesio leskopais, kurių keli ekspo­ be jokių apribojimų gali stoti tų portretų į mus žvelgia pir­ nuojami ir šioje parodoje. darbininkų ir valstiečių vai­ Vilniaus Universitetui. 1940 masis akademijos rektorius P. XIX amž. pradžioje sustip­ kai. Tarybinė vyriausybė, jos m. Lietuvoje atkuriama Tary­ Skarga, pilamasis Vilniaus ko­ rėjo ir pasipildė naujomis vadovas V. Mickevičius-Kao- bų valdžia. Eksponuojami do­ legijoj rektorius Si. Varševlc- ■mokslinėmis Jėgomis medici­ sukas, nepaisant sunkios poli­ kumentai kalba apie dvigubai kis. Dar vienas ypač įdomus nos fakultetas. Jame dirba pa­ tinės padėties, skyrė didelį išaugusį studentų skaičių, ko­ eksponatas — taj XVI amž. saulinio masto mokslininkai dėmesį kultūriniam gyve­ munistinės ir komjaunimo orVilniaus Universiteto planas — profesoriai Jonas ir Juozas nimui. Apie tai kalba čia eks-ganljacijų stiprėjimą Universu lotynų kalba parašytais pa­ Frankai. J. Volfgangas, J. aiškinimais apie kiekvienos Niškovsikis, M. Mianovskls, A(Atkelta iš 2 psl.) auditorijos ar kambario pa­ Beklu. Eksponuojami jų rank­ Fiziologiją ir anatomiją dėstė Stepas Bisis (1720 skirtį. raščiai, spausdinti moksliniai 1790), mokslinio veikalo apie kultūrą autorius.

Bisis g Gretima salė skirta Lietu­ skelbė, kad kaltūnais žmonės suserga nuo blogos mtty-^ vos vyriausiajai mokyklai darbai, diplomai.

Eilę talentingų dailininkų bos ir nešvaraus kūno bet galvos laikymo, bet .ne dėl^ (1774 —1803). Iš eksponatų s dievo bausmės, kaip aiškino dvasininkai. Kunigai ir vie-g matyti, kaip plėtėsi Lietuvos ir meno veikėjų išaugino Vii nuollai šitame moksle įžiūrėjo prieštaravimą bažnyčios g mokslo židinio veikla. Štai niaus meno mokykla, veikusi skleidžiamiems prietarams ir reikalavo, kad teologai pa įvairių žymių to meto moks- prie Vilniau^ universiteto. Pa­ skelbtų jo atradimus erezija. g liniuku lailškai rektoriui astro- rodoje eksponuojami J. RustePažangi visuomeninė mintis reiškėsi ir visuomeni-g nomui Martynui Počobutui, jo mo darbai, jų tarpe: M. Rio­ niuose, visų pirma, istorijos ir teisės moksluose. Dirbda* skaitytų paskaitų konspektai, merio It matematikos profeso­ mas visuotinės istorijos katedroje, Joakimas Lelevelis* tuo metu dėsčiusių profesorių riaus Z. Revkovskio portretai (1786 — 1861) stengėsi įrodyti, kad be jos negali išsi-g portretai, jų tarpe: J. Zllibe- bei į>atleę J. Rustemo auto­ versti nė viena mokslo šaka. Jis reikalavo atsisakyti nuo* ro, įsteigusio Universiteto portretas. Akį patraukia vie­ nekritiškos pažiūros į senuosius1? autorius, kurie istorinius g botanikos sodą, tapybos profe­ no iš gabiausių J. Rustemo faktus supindavo su legendomis ir pasakomis. Šiuo požiū g soriaus P. Smuglevičiaus, A. mokinių dailininko V. Vaukoriu jis kritikavo Lenkijos istorikų autoritetą A. Naruše-* Strecklo, įsteigusio astronomi­ vič darbų reprodukcijos. vielų, kurio pažiūros buvo persunktos monarchizmu ir g jos observatoriją. Dėmesį pa­ Pažangios, raginančios ko­ Senoji observatorija klerikalizmu. Dėl šios kritikos Lelevelis susilaukė griežto ž traukia tuo metu naudota rašy­ voti už laisvę, dekabristinės .rektoriaus įspėjimo. Antru būdingu J. Lelevelio ir jo* mo lentelė, datuojama 1793 idėjos negalėjo nejaudinti ponuojami jo įsakymai, rank­ sitete (pirmųjų studentų kom­ pasekėjų veiklos bruožu buvo tai, kad jie ėmėsi kurti * m. Salėj kampe — garsaus Universitete besimokančio brošiūros. Čia pat — jaunuolių nuotraukos, jų tar­ istorijos teoriją, remiamą materialistiniu priežastingumu.^ mokslininko revoliucinio de­ jaunimo. Jų įtakoje čia susi­ raščiai, gautos Vilniaus vieša­ pe Sipavičiaus, studentų prof­ Materialistinio priežastingumo Ieškojimas buvo svarbus* mokrato J- Lelevelio biustas. kurta filomatų draugija, ku­ knygos, jai bibliotekai iš Lenino var­ sąjungos komiteto pirmininko, žingsnis Istorijos mokslo vystymesi. Susekti to ar kito* Salia eksponuojamas jo paties rios nariu buvo ir Ad. Micke­ do agitacinio traukinio, ketu­ žuvusio karo metu). įvykio arba, reiškinio priežastis galima buvo tik gerai* ranka surašytas bibliotekos vičius. Stende, skirtame nu­ 1941 — 1944 metai. Nesupažįstant faktinę įvykio pusę ir epochos žmones, tik kri* katalogas. Daug vietos užima šviesti šio® draugijos veiklai, rių profesorių, dalyvavusių at­ kuriant Universitetą, nuotrau­ klysime šį stendą pavadinda­ tiškai vertinant šaltinius. g profesorių A. Sniadeckio, eksponuojami jos narių port­ kos; Z. Žemaičio, J. Jablons­ mi „Dokumentai kaltina”.

Lelevelio skelbtos pažiūros griovė bajorų išjpropaguo-g Eichvaldo, J. moks- retai. filomatų bylos. kio, T. Ivanausko, J. Vabalo- Skaitome: „Okupantai iš Uni­ tą istorinių įvykių supratimą, griovė feodalinę ideologiją* •llnių darbų Jakoviokio 1832 m. caro vyriausybės Gtedaičlorankraščiai, o versiteto pašalino 64 mokslo ir skatino mintį, kad visais laikais aktyvų vaidmenį isto- * taip pat jų spausdinti veika- įsakymu Vdlniaus imperatoriš­ Užgniaužus Tarybų valdžią, personalo narius, apie 1699 rijos įvykiuose vaidino liaudis. lai. kasis universitetas buvo užda ­ Vilniaas universitetas kartu su palankių tarybų valdžiai stu­ Lelevelio paskaitas lankė ne tik įvairių fakultetų stu* Pereiname į gretimą salę, rytas. Įdomi diagrama, kurio­ Vilniaus kraštu patekęs Len­ dentų, kai kurie dėstytojai dentai, kuriems istorija nebuvo privaloma disciplina, bet* kartu persikeldam'į į je parodyta, kaip po 1832 m. naują kijos valstybės „globom’', pa­ buvo nužudyti (doc. Lazersuir šiaip miesto gyventojai. epochą —XIX amž. pirmą išsiblaškė po visą pasaulį bu­ Mokslo negalima atitverti universitetų, valstybių arba* pusę — imperatoriškojo’ Vil­ vusieji Universiteto dėstytojai vadinamas S. Batoro v. uni­ nas). kai kurie išvežti į kon­ versitetu. Nepaisant Universi­ centracijos stovyklas (protf. B. tautų sienomis. Jo laimėjimai priklauso visiems kraštams g niaus universiteto gyvavimo bei auklėtiniai. tetui jrimestų reakcinių kolo­ Snuoga)- Eksponuojamas 1941 ir visoms tautoms. Senojo Vilniaus Universiteto laimėj!- g ■metus (1803—1832). Nedide­ Pereiname per koridorių ir mai astronomijos biologijos, medicinos, Istorijos moksluo-g liame piešinyje vaizduojami mes — naujame — XX am- nizacinių tikslų, buvo dėsty­ m. birželio 28 d. vidaus rei­ tojų ir studentų, kurie prieši­ kalų vyr. tarėjo nurodymas se griovė feodalinę pasaulėžiūrą. Pažiūrų pažangumu ’š g nosi šovinistinei politikai (vie­ švietimo reikalų valdyto­ visų feodalizmo epochos universitetų Vilniaus Unlversi- £ Universiteto nas, jų —dabartinis žurnalisti­ jui paliuosuoti tetas užėmė vieną pirmųjų vietų. ž kos katedros vedėja.- J. Karo­ bandrabučius okupantų reika­ Kovoje su reakcinėmis pažiūromis mūsų Universite- f sas, tuo metu pogrindinės Ko­ lams. tas, kaip matome, turi sukūręs daug gražių tradicijų- Tų ',f munistų partijos Universitete Bibliotekoje naikinamos tradici jų pažinimas skatina mus kovoti su visomis reakci- f narys, ui revoliucinę veiklą knygos — iš viso buvo sunai­ nių idealistinių pažiūrų atgyvenomis.

Kovos už * 1933 m. pašalintas iš Univer­ kinta 150.000 knygų — 1,5 pažangą dvasia yra brangiausias sekote Vilniaus Uniyer* (Nukelta į 7 psl.) siteto';. Eksponuojami to meRektoriaus skeptras. s ieto palikimas.

Doc. J. JURGINIS

Jubiliejinė paroda

Pažangi mintis senajame Universitete

I

ratai Tarybinio mokslo lopšy Man teko laimė studijuoti, baigti aspirantūrą ir ginti disertacija Maskvos Lomonosovo vardo Universitete. Ypa­ tingai dabar, kai pačiai tenka dėstyti. Jaučiu, kiek daug mums davė taq didysis tarybinio mokslo lopšys. Prisime­ na aštri teorinė prof. G. Posplelovo mintis, jo paskaitos, verčiančios galvoti, ieškoti literatūros vystymosi dėsningu­ mų, subtilus akad. D. Blagojaus, įprof. S. Bonde literatū­ ros grožio pajautimas, aukšta jų kalbos kultūra. Labai įdo­ mūs ir laukiami buvo jų seminarai, skirti L. Tolstojaus kūrybos nagrinėjimui, kuriems vadovaudavo akad. N. Gudzyj savo namuose. Kas savaitė į jo darbo kabinetą susi­ rinkdavo ne tik studentai, bet ir jo diplomantai bei aspi­ rantai. Dažnai ateidavo buvę seminaro dalyviai — to pa­ ties Universiteto dėstytojai, žinomi literatūros kritikai.

Nepaprastai šilta atmosfera, karšto,, diskusijos, draugiška tarpusavio kritika paliko mumyse neišdildomus pėdsakus visam gyvenimui. Sunku suminėti visus dėstytojus, kurie mums turėjo didelės įtakos ir kuriuos mes visi minime su didele pagarba ir meile. DidelėQ reikšmės besimokantiems turėjo atviros diskusijos įvairiais literatūros aoksls klau­ simais. kurias ruošdavo fakulteto katedros.

Maskvos Universitetas — gyvas tautų draugystės pa­ vyzdys. Mūsų kurse rusu kalbos ir literatūros mokėsi dau­ giau kaip 200 įvairiausių tautybių studentų. Gera buvo tai, kad ne rusų tautybės studentams, laikant net rusų kalbos ir literatūros egzaminus, reikalavimai nebuvo maži­ nami.

Mums, atvykusiems iš kitų respubliką ar kraštų, pati Maskva, jos garsieji teatrai, koncertų salės, muziejai, pa­ veikslu galerijos ir parodos, kitų šalių teatrų gastrolės bu­ vo tarsi antruoju universitetu.

Lenino kalnuose, bendrabutyje — įvairių tautybių ’r kalbų mišinys. Keisdavomės ženkliuikais. atvirukais, idresais. Svetimšaliams kalblninkanų maloniausia būdavo iš •mūsų gauti lietuvių kalbos gramatiką. Kokiais artimais ir savais padarė mus visus mielasis Maskvos Universitetas!

Kai . pažiūri dabar į žemėlapį, tolimas Šanchajus neatro­ do svetimu, neq ten mažoji Ni Žni Tim; Berlyne — Viera Tejerherd; Paryžiuje Sorbonoje dėsto Mišelis OkutiurjeBemaž visose mūsų planetos dalyse yra mokslo draugų, kurie domisi mūsų darbų, linki mums sėkmės.

E. GASKIENĖ-CERVINSKIENE Filologijos mokslų kandidatas, rusų literatūros katedroj vyr. dėstytoja

Kasmet turtėjam Universiteto biblioteka pirmą kartą istorijoje turi tokius, tur­ tingus fondus — vienas milijo­ nas 700 tūkstančių tomų knygų.

Tai tikra nacionalinė knygų sau­ gykla.

— Kokius ryčius mūsų bib­ lioteka palaiko su kitomis ša­ lies bibliotekomis? — kreipėsi mūsų korespondentas į'"Univer­ siteto Mokslinės bibliotekos di­ rektorių drg. Vladimirovą.

— Mes palaikome labai glau­ džius ryšius su kitų respublikų bibliotekomis ir atskirais žmonė­ mis. Skaitytojų tarpe — aukš­ tųjų mokyklų studentai, partiniai ir tarybiniai darbuotojai, moks­ lininkai.

Taip pat palaikomi mainų ry­ šiai su 450 Tarybų Sąjungos bibliotekomis ir 150 užsienio

liaudies demokratijos ir kapi­ talistinių šalių .

Gauname labai daug periodi­ kos — 508 tarptautiniai žurnalai ir 115 laikraščių pavadinimų.

— Ar atsiunčiami kokie nors seni spaudiniai, senosios kultū­ ros paminklai?

A omas BK\ 6C)-; ovitebskas — Senos knygos neužmirštos.

1956 metais pradėta senojo įBJ ' OmkSKAS 3 MASKVA ■KlvovasV ° * KAZAMĖ Universiteto fondų grąžinimo K ^>k.,Ev^.

• 60*'u5 kampanija. Uždarius Universite­ tą, labai daug svarbių leidinių M>0 KIŠIHIOVAS \x BVeooESĄ X buvo išgabenta į Peterburgą, Kijevą, Charkovą. Šiandien jau grąžinta 15 tūkstančių tomų.

— Kokios tai knygos?

— Įžymiųjų senojo Univer­ TBILIS) siteto profesorių Lelevelio, bro­ lių Sniudeckių, Jundzilo ir kitų TAŠKEI darbai, pirmieji didžiųjų rašyto­ jų ir mokslininkų Svifto, Volte­ ro, Ruso ir kitų leidiniai. Pami­ nėtinas Skorinos .Apaštalas“ iš Maskvos Lenino vardo Valsty­ binės bibliotekos, Odesos biblio­ tekos fonduose neseniai buvo su­ Man, Vilniaus krašto dzū­ katedroje. Mano mokslinis va­ kokie nors preparatai — ra­ rastas Mažvydo „Katekizmo" kų valstiečio sūnui, teko dide­ dovas prof. Terentjevas sten­ šykite nesivaržydamas. Kol originalas.

— Kaip užgydomos fašistų lė laimė — mokytis i? gyven­ gėsi perduoti man visas savo padarytos žaizdos, žala biblio­ ti didžiosios mūsų Tėvynės žinias, visą savo per ilgą laiką mes. Jūsų draugai, Maskvoje, tekai sukauptą patyrimą. Praktinia­ Jums neturi trūkti nei medžia­ tais? Didžiojo Tėvynės karo me­ sostinėje Maskvoje. me darbe daug padėjo docen­ gų. nei literatūros. Mielai vi­ — Tai iš tikrųjų gilios žaiz­ 1950 m. baigęs mūsų Uni­ versiteto Chemijos fakultetą, tai Košt ir Botvinik. Atlie­ sada padėsime”. dos. Tarybinių knygų buvo su­ kartu su kitais Universiteto kant mokslinį darbą, visą lai­ naikinta už 1,5 mln. rub. \DaVisiems laikams geriaiusiais bar auklėtiniais buvau priimtas į ką jaučiau draugišką visos yra gauta dovanai iš Mask­ mano draugais pasiliks buvę laboratorijos kolektyvo pagal ­ Maskvos Valstybinio universi­ vos ir Leningrado bibliotekų Maskvos universiteto aspiran ­ bą.

1954 m.

Maskvos univer ­ teto aspirantūrą. Dirbau orga­ apie 100 tūkstančių tomų, o iš ninės sintezės srityje, akade­ sitete apgyniau dlsertaciją tai — rusas Valentinas Stepa- Lenino v. bibliotekos 20 tūkstan­ Ioaninovas, armėnas Pavel chemijos mokslų -kandidato miko Zelinskio vadovaujamo­ čių mokslinės periodikos. siani, bulgaras Chrlsto Geor- — Juk mūsų studentai užsa­ joje chemijos laboratorijoje, laipsniui įgyti.

1950—1954 m. m. visada gijev, korėjietis Pan Bon ko knygas ir kitose biblioteko­ akademiko Nesmejanovo vado­ vaujamoje organinės chemijos pasiliks mano atmintyje kaip Chva ir kiti. se? ) kūrybingiausi, kaip laimlnBe manęs aspirantūrą Mask- — Tarpbibliotekinio abone­ /giausi mano gyvenimo metai. baigė mento ryšius mes palaikome su Į Įgytas Maskvoje žinias ir pa- voje bei Leningrade 76 Lietuvos, broliškųjų respubli­ taip pat kiti VVU Chemijos ) tyrimą panaudoju dabar dėstv. kų bibliotekomis. Šiuo metu ir jdamas bei, tęsdamas toliau fakulteto auklėtiniai: Simana­ užsienio bibliotekos pradeda mokslinį-tiriamąjį darbą. vičius. Karvelis, Poškus, Kai­ . bendradarbiauti siu mumis — Lenkija. Užsakinėja Išvažiuojant iš Maskvos, karis, Beinoravičiūtė, Alaunė. Švedija, tiek dėstytojai, tiek studentai.

Visi jie šiandien dirba mū­ Pastaruoju metu bibliotekininkas draugai žadėjo parašyti, patar­ „Tu rašai, kad mus skiria Jis taip pat neturi specialaus — stotyje- Tada ir pasikeitė­ sų respublikoje ir su džiaugs­ Antimi ivičius užsisakė porą va­ ti, padėti.

Pažadus dauguma me adresais. trys tiksiančiai kilometrų. Na, pasiruošimo“.

Kijeve, rasiste Sinicina jau. Tiek nėra, nors atstumas Šiltų gerų žodžių rasime pildo. Štai ką rašo mano ko­ mu prisimena mokymosi laikus dovėlių Vasarą, kai mūsų respubli­ Maskvos užsienio literatūros didelis. Bet mūsų amžiuje at­ koje viešėjo Kazachijos jau­ kiekviename laiške, kuriuos legė E. Antanovič: didžiausiuose mūsų šalies — bibliotekoje. Iš viso per 1959 stumai ne tokia jau didelė nimo delegacija, Iii kurso žur­ šimtais atneša į bendrabučius „Jūsų laiškas padarė man miestuose, su meile ir pagarba metus 157 žmonės užsisakę bu­ kliūtis. O draugystės juo la­ nalistas Vidmantas Puplauskis, iš visų plačiosios šalies kam­ malonų įspūdį. atsiliepia apie kitų broliškų vo iš įvairių Tarybų Sąjungos biau nesulaiko nei kalnai, nei 'atlikdamas Telšiuose praktiką, pelių. respublikų mokslininkų pa­ bibliotekų 459 knygas. kad Aš labai džiaugiuosi, vandenynai, nei dykumos. susipažino su Alma-Atos Mo­ „Tiesiog nesitiki, kad mesi Jūs. Pranai, skaitote paskai­ galbą Lietuvos jaunimui, apie Kaip gera, kada visuose pa­ terų pedagoginio instituto IV saulio kraštuose turi draugų”, kurso studente Sažida Ach- taip tvirtai susidraugavom ( tas, vadovaujate praktiniams jų didelį įnašą į mūsų respub­ — Juk nė įkarto nesimatėm. | — taip Talino pedagoginio metova.

Tavo nuotrauka stovi rėme-, užsiėmimams ir turite diplo­ likos mokslą .ir kultūros vys­ instituto studentė Liina Kras ,,Netikėtai sekmadienį užei­ tymąsi. pradeda vieną laišką III kur­ nu į paštą, ir — laiškas. Ži­ liuose ant etažerės ir aš gal­ mantų.

Doc. P. BUCKUS Jeigu Jums bus reikalingi so teisininkui Narcizui Rasi- noma, labai apsidžiaugiau, juk voju apie tave kasdien. Toli­ Taip didėjo Mokslima mano drauge, Lietuvos mavičįui. nės bibliotekos knygų Kiek daug šiuose paprastuo- tai garbė, kai turi gerų drau­ dukra. Tu nejsivaizduoji, kaip! fondai: norėčiau tave pamatyti ir dar/ se žodžiuose tiesos! Mūsų Uni- gų"1579 m. — 10 tūkstan— Su Abuzaru Ejubovu su­ geriau susipažinti, nors ir da- ( susirašiversiteto studentai čių tomų. bar žinau daug tavų paslap-/ nėja su kitų šalių studentals sipažinau Baku eilinio kon­ člų. pergyvenu ir jaudinuos) 1803 m. — 60 i tukstancerto metu, — pasakoja Fi­ ir darbo jaunimu. Kai __ kurie __ člų tomų. visada kantu su tavim.

Kvie ­ lomena Kringelytė.

— Pas ­ net iš Budapešto atsiųstas Laboratorijoje čerška apa ­ pažįstami asmeniškai, o kai 1941 m. — lfiO tuksžiemos atostogoms pas ratai. ūžia spiritinės lemputės, ultratermostatas (šilumai pa­ kurie tik iš nuotraukų. Bet kui pasirodė, kad mūsų an­ čiu tančių tomų. laikyti), fotometras ir fotolaiškai visada būna įdomūs ir samblis apgyvendintas tame save į tolimąją Kazachiją“,— skambčioja mėgintuvėliai.

1949 m. — 1,2 mll. to­ Fizinės chemijos laborato­ elektrokalorimetras (tempera­ turiningi .Cituojame ir toliau bendrabutyje, kur gyvena ir tokiais žodžiais baigia vieną mų.

Lilnos laišką Narcizui: „O, Abuzaras. O susitikti mums savo laiškų Olia Karčažnlko- rijoje žvilga du nauji mikro­ tūrai matuoti).

1959 tm. — 1,7 mil. to­ va iš Uralsko.

Vivariuiman, kur atlieka­ skopai: universalinis metaloaš visados prisimenu Jūsų Vii mų. , grafinis — MIM-8 ir speciamos operacijos, atvežtas rent ­ nių, tą, anot tavęs, žilabarz ! lūs dvigubas, sukurtas akade- geno aparatas. Be to, nupirk­ dį senuką. Kaip jis panašus ! miko Linniko — MIS-11. Pa- tas audinių kvėpavimui tyri­ mano gimtąjį Taliną. Vilnių ! starasis. kaip pasakoja doc. nėti Varburgo aparatas.

VILNIAUS je aš jaučiausi kaip namie • Kaikaris, skirtas metalo pa­ Kaip gaila, kad tu nebuvai I GEOGRAFAI viršiui tyrinėti, MIM-8 foto­ — Geologija jau savaime Pabaltijo studentų daim grafuoja. tokia specialybė, kad neužsi­ VKRAlNOJE šventėje Rygoje. Tada aš plr Chemija — ateities moks- darysi vien savoje respubliko­ mą kartą pamačiau Jūsų an j las. Ypač technologija. Jai ir je, — sako geologijos kated­ Paskutinis švilpukas, ir mes, samblį. Dainos, kupinos ’gam keturi IV kurso geografai, vyks­ skiriamas didelis dėmesys. ros vedėjas prof. Dalinkevi- tame tos jutimo, kartais kiek ironiš [ brolišką Ukrainą atlikti Į Technologai gavo nemažai čius. — Štai kad ir pernai gamybinę praktiką. kos, dar ir dabar skambi Džiaugiamės ir Jaudinamės. i naujų aparatų iš Maskvos, pas mus vyko Visasąjunginė man ausyse. Kokie pulku: Juk pirmą važiuojam i sa­ ' Leningrado ir kitų Tarybų geologų konferencija, kurioje varankišką kartą rūbai. Mane tiesiog pavergi 2 mėnesių gamybinę [Sąjungos miestų. Užėję J la- dalyvavę visų TSRS Europi­ praktiką. Netrukus — gražuolė spalvų derinys, žaismingumas [ boratorlją rasime studentus nės dalies tiriamųjų institutų Ukraina.

Aš tikiuosi, kad mes vis iii prie kalorimetro kietam kurui, ir universitetų atstovai.

Po neilųos kelionės mes jau susitiksime Vilniuje, links Lvove, Franko vardo Universite­ prie ultracentrifūgos (prietai­ — Kai dėl įrengimų, tai to minsime Jūsų sostinę daino­ geografų būrelyje.

Sudarę sas dideliam apsisukimų skai­ beveik viską gauname iš są­ darnią ir didelę „šeimą”, ruo­ mis, šokiais, smagiu studen­ čiui matuoti), prie poliarizaci­ junginių respublikų. Pastaruo­ šiamės vykt i Poltavos sritį, kur tišku juoku, kopsime į Gedi­ nio mikroskopo, termoskopo, ju įmetu. įsigijome centrifūgą mūsų laukia darbas. mino kalną, o mūsų studen­ O kol kas, prieš Išvykstant, džiovyklos. polinologiniams tyrimams net susipažįstame tiška draugystė, taip puikiai su litera t ura, dar­ Gal būt, labiausiai džiau­ iš Frunzės fizikinės aparatū­ bo metodika. Poilsio valandomis prasidėjusi Taline, dar labiau apžiūrime miestą. giasi medikai. Biochemijos ros gamyklos. sustiprės“.

Ir štai praktika. Pirmomis die­ Patenkinti ir dėstytojai, ir dėstytoja Gineitienė paten­ Jei Liina domisi musų an­ nomis neįgudusios rankos buvo kinta, nes pagerės studentų studentai. Prie naujų apara­ nepaklusnios. Tačiau, ukrainie­ sambliu, tai to paties institu­ apmokymas, bus atliekamas tų. gautų iš broliškų respub­ čiams draugams padedant, greit to studentė Juta Lohes — mokslo-tiriamasis darbas: vita­ likų, galima bus daug geriau apsipratome. O jau po dviejų sa­ daile. Štai, ką ji rašo Algiui vaičių, gavę jaunųjų technikų minams nustatyti fluorescensi- atlikti praktikos darbus, tvir­ „laipsnį Pivoriūnui apie d« AninkėĘ L. ”, savarankiškai dirbo­ flis aparatas, Vanslaikio apa­ čiau įsisavinti teorines žinias. me kolūkiuose. Kiekvieną iš mū­ Meškaitytės reprodukcijas: LBRAZIULIS sų ketverto išskirstė po kol­ ratas kraujo dujoms tirti ir „Atvirutės man labai pati­ ūkius, kur -nes turėjome sudary­ A. STANKUS fotometras gauti iš Maskvos, ko, ypač „Gimtasis kai­ ti 1:10.000 mastelio dirvožemio žemėlapį. Darbas buvo labai at­ mas”. Tiesiog neįtikima, jog sakingas, nes mūsų sudarytais ši dailininkė. neturi specialaus Daug draugų turi IV k- latvis Hlpners Helmuts, tre- žemėlapiais kolūkių vadovai rem­ išsilavinimo.; Estijoje ipgi yra Tamosova. čio kurso žurnalistų tarpe ma­ sis sudarydami sėjomainą. medikė Irina viena,, įdomus , dailininkas . Už žinias, kuriąs mes įgijome Vilnius jai kaip gimtasis mies­ tome lenkaitę Juzefą Jezule- praktikoje, mes dėkingos mūsų Paul Kamm, vadinamas estų tas. Tačiau Irinos mintys daž­ vič. Savo draugų studentų vadovams, ekspedicijos viršinin­ Korčiaglnu. 1942 metais for­ nai skrieja į saulėtąjį Kauka­ tarpe turime rusų, baltarusių, kui I. Gogolevui, vyr. technikui M. Kit, dirvožemio Inžinieriui suodamas upę, jis ilgai iš­ žydų, ukrainiečiu ir kt. zą. Ji — Armėnijos dukra.

B. Kostlučenko ir kitiems buvo lediniame vandęnyje.Mūsų Alma Mater — tik­ A. Mūsų Universitete mokosi draugams ukrainiečiams.

Jau 15 metų guli paraližuo, daug įvairių tautybių studen­ ras internacionalizmo lop­ B. NAKAITĖ tas. Dabar gali truputį paju­ GMF IV kurso studentė tų. Kartu su Irina studijuoja šys. dinti rankas ir pradėjo piešti.

Prie naujų aparatų

sŽ5^sSŽ?>^S«k Michailo Lolos, gimusio Kubanės kazoko — vargin­ go valstiečio šei­ moje, vaikystė bu­ vo varginga ir sun­ ki.

Didžiosios Spa­ lio socialistinės revoliucijos pergalė Petrograde pakėlė į kovą ir kazokų varguo­ menę, li.

Lola dalyvauja kovoje su Korniloivo gaujomis ir bal­ taisiais banditais.

1919 m. priimtas, kandidatu Į Ko-' munistų partijos narius, M. Lola po metų Jau dir­ ba atsakingą va­ dovaujantį parti­ ni darbą, 1925 m. — istorinio keturiolik tojo Komunistų parti­ jos suvažiavimo delegatas.

Iki tol dirbęs pedagoginį darbą, 1933 m. partijos šau­ kimu M. Loia išvyksta į kaimą ir dirba ten vafiovailjantį ukįnį darbą. Už pasiaukojantį darbą Didžiajame Tėvynės kare jis apdovanojamas. Pasibaigus karui, M. Lola vadovauja Permės Žemės ūkio instituto polltinės ekonomijos katedrai ir kartu visam institutui. > 1951 m. TSRS aukštojo mokslo ministro Įsakymu MLola atvyksta i mūsų Universitetą ir iki šios dienos va­ dovauja Politinės ekonomijos katedrai. Į Lietuvą Michai­ lą Ivanovičių traukė neatsitiktinai. Jo vyresnysis sūnus krito kovose už Lietuvos išvadavimą nuo fašistinės Vo­ kietijos vergovės, Ir dabar jį priglaudė Širvintų žemė. . • Darbas Universitete. M. Lolal buvo vaisingiausi moks­ linio darbo metai. M. Lolos moksliniai darbai išspausdin­ ti lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis ir sudaro viso a.pie 65 spaudos lankus. Dirbdamas mūsų Universitete mokslinį ir pedagoginį darbą, 'M. Lola atkakliai mokosi Lietuvių kal­ bos ir šiuo metu paskaitas skaito lietuvių kalba. Šiuo metu M. Lo’.a baigė rašyti disertaciją ekonomikos m. daktaro vardui įgyti-

(Atkelta iš 3 psl.)

organizacijos „įkūrėjo“ vardą. Į komjaunimo darbą buvo siun­ čiami jauni komunistai. Taip, pvz.., 1946 — 1947 metais EMF kom’aunimo organizacijos sekretorium buvo išrinkta komunistė drg.

BOre įkaitė, Didžiojo Tėvynės karo dalyvė, į komjaunimo komiteto sudėtį įėjo komunistas, taip pat Didžiojo Tėvynės karo daly­ vis drg.

Skliarinskas ir kiti komunistai.

Susikūrus fakultetinėms kom­ jaunimo organizacijoms, komjau­ nuoliams iškilo uždavinys išvys­ tyti politinį-ideologinĮ darbą stu­ dentijos tarpe, skleisti marksiz­ mo-leninizmo idėjas, mūsų parti­ jos idėjas, nesąjunginio jaunimo masėse. Tačiau iš pradžių tas darbas labai sunkiai sekėsi. Dide­ lė dalis nesąjunginio jaunimo boikotavo visas komjaunuolių priemones, atvirus susirinkimus organizuoti buvo labai sunku.

Komjaunuoliai ir komunistai ieš­ kojo darbo su nesąjunginiu jau­ nimu formų ir metodų. Studi­ juodami marksizmą-leninizmą, mes ne tik stengėmės įsisavinti teorines žinias, bet jas pritaiky­ ti ir praktikoje. Mano mėgia­ miausiais veikalais, pavyz­ džiui, buvo V. I. Le­ nino „Vaikiška „kairumo“ liga komunizme“ ir J. V. Stalino „Apie leninizmo pagrindus“, nes šie veikalai davė aiškius atsakymus į opų klausimą — kaip dirbti su masėmis, kai jos nepilnai su­ pranta ir ne visai priima parti­ jos idėjas kaip surasti pagrindi­ nę viso darbo grandį.

Ano meto sąlygomis tokia pa­ grindinė komjaunimo organiza­ cijos darbo grandis, apie kurią pasisekė suburti nemažą studen­ tiško jaunimo dalį, buvo savi­ veikla, nes ji atrodė mažiausiai susijusi su politika. Tačiau kom­ jaunimo organizacija, vadovauja­ ma partinės organizacijos ir aukščiau stovinčių komjaunimo o. ganų, puikiai sugebėjo „susie­ ti“ saviveiklą su politika ir pa­ naudoti ją studentijos komunisti­ niam auklėjimui.

Didelis darbas, vystant saviveiklą, buvo atliktas 1947—1948 metais. Pravestos dvi tarpfakultetinės apžiūros, kurios praėjo su dideliu pakilimu, gau­ siai dalyvaujant studentijai. Vien tik saviveiklininkų skaičius., pa­ siekė apie 400 studentų, kelis

Universiteto fizikų— matematikų darbai

Komunistų partijos ir Ta­ rybinės vyriausybės rūpini­ mosi dėka Fizikos-matemati­ kos fakultetas sparčiai auga ir vystosi. Šiuo laiku jis pa­ sidarė vienas iš stambiausių Universitete fakultetų. Žymiai pagerėjo Jaunųjų Jau specialistų parengimas. nuo 3-ojo kurso studentai paskirstomi specializacijomis ir įtraukiami į mokslo tiriamąjį darbą moksliniuose būreliuose, kuris glaudžiai siejamas su katedrose dirbamu tiriamuoju darbu. Žymiai pailginta gamy­ binė praktika.

Sustiprėjo ir išsiplėtė ka­ tedrose mokslo tiriamasis darbas. Jis dirbamas įvairio­ mis kryptimis, pvz., teorinės fizikos katedroje atliekami kvantiniai mechaniniai atominių dydžių ’kkaičiavimai, tiriami nauji apytikslio skai­ čiavimo metodai; bendrosios fizikos katedroje mokslo tlrlamasis darbas dirbamas atominės ir molekulinės spektroskopijos srityje.

Eksperimentinės fizikos katedroje tiriamos puslaidininkių fotoelektrinės, optinės bei elektrografinės savybės, jų kitimas regimojo, rentgeno ir radio­ aktyvaus spinduliavimo po­ veikyje. Jau surinkta nemažai moksliniu bei praktiniu atžvil­ giu vertingų rezultatų.

Artimiausioje ateityje, pa­ gal septynmečio planą, fizi­ kos katedros numato dar pla­ čiau išvystyti mokslinį darbe, ne tik jau dirbamose, bet ir naujose srityse. Numatoma įsteigti radiologinės bei elekt­ ronikos laboratorijos, skaičia­ vimo centras ir kt. Radioakty­ vaus spinduliavimo metodai vis plačiai/ ir sėkmingiau taikomi moksliniame darbe ir gamyboje; kai kuriose srityse jie yra nepakeičiami; juos taikant sutaupomos didžiulės lėšos. Respublikoje sparčiai auga radloelektroninė pra­ monė. Fizikos katedros dabar padeda spręsti iškilusius ga­ myboje mokslinius klausimus.

Gražūs mūsų matemariKų laimėjimai mokslinio darbo srityje. Sėkmingai dirba T|klmybininkal. Dr. J. Kubi­ lius. pradėjęs dirbti skaičiiį teorijoje, dabar taiko ŠL'U

teorijai tikimybių teorij is metodus ir turi daugiau kaip 15 paskelbtų mokslinių dar­ bų, m.' kand. V. Statulevičius tiria vad Markovo grandines, pritaikomas statistikoje,, F’ < • -* mašininius verti­ gramuojant mus. Greitu laiku V. Statu­ levičius numato ginti daktaro disertaciją. Tikimybių teorijos srityje dirba ir visa eilė ga­ bių jaunesniųjų matematikų.

Geometrijos katedroje dir­ bama diferencialinės geomet­ rijos ir topologijos srityse.

Dr. K. Grincev.čius nagrL laipsnių nė;a trijų kreivės f ...................... tiesių sistematinius kompleK■sus ir jų apibendrinimus (daugelio matavimų erdvėje — hiperkompleksus. ’ Po karo FMF matematikai ;yra paskelbę apie 50 darbų.

FMF palaiko ryšius su resjpublikos aukštosiomis ir vlidūrinėmis mokyklomis.

Užmegzti ryšiai su Viliniaus skaičiavimo mašinų ga,mykla, kurios direktorius Ba■rlsaa yra FMF Mokslinės ta-

rybos narys. Gamykloje vei­ kia 1,5 metų kursai Inžinie­ riams, kuriuose dėsto FMF dėstytojai. Naujai įsteigtos skaičiavimo matematikos specializacijos studentai čia atlieka gamybinę praktiką.

Palaikomi ryšiai su kitomis šalies aukštosiomis mokyklo­ mis. Dr. K. Grincevičius ir dr. A. Matuzevičius yra Maskvos matematikų draugi­ jos nąrial. Trečiajame Visasą­ junginiame matematikif suva­ žiavime 1956 m. dalyvavo net 11 FMF dėstytojų, daly­ vaujančių specialiose tikimy­ bių teorijos, kompleksinio kintamojo funkcijų teorijos, konstruktyvinės funkcijų te­ orijos ir skaičiavimo matema­ tikos konferencijose.

V. Statulevičius buvo vienas iš 25 TSRS delegatų pasauli­ niame matematikų kongrese Edinburge (Škotijoje).

Minėdami garbingąjį mūsų Alma Mater 380 — 40 metų jubiliejų, visi sutinkame jį su pakilia darbo nuotaika ir ryžtu ateityje dirbti dar na­ šiau ir uoliau, siekti naujų laimėjimų Prof. P- BRAZDŽIŪNAS Doc. V. PAULAUSKAS

I kurso ekonomistai elektros skaitiklių gamykloje.

JAUNINO linuiJOf

nėse studentų organizacijose: profsąjungoje, saviveikloje, spor­ te, moksliniuose būreliuose ir kt. Suburusi apie save didelį nesąjunginio Jaunimo aktyvą, komjaunimo organizacija plačiai ėmė praktikuoti atvirus savo su­ sirinkimus, kuriuose svarstė aštrius politinius klausimus. Nesąjunginis studentų jaunimas gausiai juos lankė. Vis plačiau buvo organizuojami pranešimai ir pasikalbėjimai įvairiomis po­ litinėmis ir antireliginėmis te­ momis, teorinės konferencijos, literatūriniai montažai. Tik VLKJS 30 jubiliejaus proga buvo per­ skaityti 32 pranešimai, kuriuos išklausė 900 studentų. Sustiprė­ jo komjaunuolių kova prieš re­ liginius prietarus ir aplamai ateistinė propaganda. Tuo metu komjaunuoliai ir studentų akty­ vas atliko didelį politinį-aiškinamąiį darbą kaime. Visas tas dar­ bas davė gerus rezultatus, žy­ miai pagerėjo studentų akademi­ nė drausmė, pažangumas, ypač marksizmo-leninizmo mokslo stu­ dijavimas, pakilo studentų sąmo­ ningumas, ių politinis lygis.

Komjaunimo organizacijoje 1950 — 1951 m. m. pabaigoje buvo priskaitoma apie 1.200 komjau­ nuolių. 1950 —1951 m. m. Uni­ versiteto komjaunimo organiza­ cija (tais metais aš dirbau Uni­ versiteto partinės organizacijos sekretoriumi) išliko mano atmin­ tyje kaip kovinga atsidavusi partijos reikalui šaunių, drąsių, politiškai išsilavinusių jaunuo­ lių sąjunga, kuri buvo rimčiau­ sias rektorato ir partinės orga­ nizacijos pagalbininkas.

Toks išliko atmintyje ir jos komsorgas J. Grigonis, kovingas, principialus, draugiškas, atsidavęs partijos reikalui kom jaunuolis, kurio dėdę ir tėvą žvėriškai nu­ žudė banditai.

J. Grigonis praėjo šaunų ke­ lią nuo eilinio komjaunuolio iki partijos nario Ir Lietuvos LKJS CK sekretoriaus (dabar jis sėk­ balnia visuomeniniu mingai Mokslų Akademiją prie TSKP CK).

žiūrovųstudentų pažangumo ir akademikartus buvo didesnis Didelį skaičius. Saviveikloje draugiškai' nės drausmės klausimai. bendradarbiaudavo komjaunuo­ vaidmenį čia suvaidino studenpa­ liai ir nekomjaunuollai, įvairių tų-komjaunuolių asmeninis vyzdys. Iš bendro 1947—1948 tautybių studentai. metij 297 pirmūnų skaičiaus.

— Universiteto studentų saviveik­ (MMF la atliko nemažą darbą ir už jo 89 buvo komjaunuoliai ribų, vykdant politinį-masinį dar­ 'Studentė J. Pilipavlčlūtė, B. Su« v.a.

-...v... bą darbo žmonių tarpe. Iš savi- davičius, IFF — D. Topper, E. veiklininkų kolektyvo išaugo ne- ^timburytė ‘F kt.). Komjaunimo maža dalis komjaunuolių akly. *WS išaugo: 1943 m spalio mėn.

--------‘ buvo 446 komjauvistų (N. Beržinskaitė ,V. Jakelal- Universitete Sustiprėjo fakultetinės trs ir kt.) Prie progos reikėtų ,-nūoliąi. “,,r‘ organizacijos, jos tapo rimtais pastebėti, kad komjaunimo orga­ partinių organizacijų ir dekana­ nizacija pastaraisiais metais ne­ tu pagalbininkais . ių kasdieni­ teisingai apleido šį darbo barą, niame darbe. Komjaunimo orga­ nors dabartiniu metu tai ir nėra nizacija išvystė aktyvią antireli­ pagrindinė darbo forma. ginę propagandą studentijos tar­ 1947 —1948 metai atnešė kom­ pe, rengė konferenci jas, organi­ jaunimo organizacijai kai kurių zavo darbo talkas (kurios ne­ laimėjimų ir kitose srityse. Tuos blogai yra aprašytos drg. drg. metus gaiirha laikyti jos darbe Aleksiūnaitės ir Lazausko straips­ savotiškais „persilaužimo me­ nyje). organizavo gana įdomius tais“, nors tais metais buvo dar susitikimus su rašytojais, artis­ daug nemažų sunkumų. tais. Komjaunimo organizacija Didelę neigiamą įtaką tam tikrai suaktyvino mokslinių ir kitų bū­ studentų daliai vis dar darė te- relių veiklą, ypač išvystė savo besiautėjąs buržuazinis teroristi­ darbą kūrybinis literatūros ir nis nacionalistų pogrindis ir ka­ kritikos būrelis, daug prisidėjęs talikų bažnyčia (nemaža dalis prie mūsų jaunųjų literatų ko­ studentų dar buvo tikinti).

Ne­ munistinio auklėjimo, ių politi­ kalbant jau apie bendrą neigia­ nio ir idėlinio subrendimo. Tai mą bažnyčios ir religijos povei­ buvo didelis vieno pirmųjų bū­ komjaunuolio, kį, pasitaikydavo atvejų, kada relio pirmininkų, Mykolo kunigai būdavo betarpiškais stu­ dabar žinomo rašytojo dentų antitarybinių organizacijų Sluckio nuopelnas.

Nemažą darbą 1947 —1948 kūrimo įkvėpėjais, o bažnyčia su­ vado­ teikdavo jiems prieglobstį (kaip mokslo metų laikotarpiu, tai atsitiko 1948 metais IFF). ' vaudamas fakultetinėms organi­ Būdavo atsitikimų, kada, įsto­ zacijoms, atliko komjaunimo ko­ nuošir­ ję į Universitetą abiturientai, so­ mitetas. atsidavusiai ir cialine kilme iš vargingų šeimų, džiai dirbo dauguma jo narių ir gimnazijoje buvo įtraukti ko­ komjaunimo organizacijos sekre­ kiais nors būdais i buržuazinių torius drg. Sudavičius, kuris pen­ nacionalistų pragaištingą veik­ kerius metus išbuvo komiteto lą. Dėl tokių studentų „sielų" nariu ir 1949 metais, po metų, prasidėdavo atkakli kova tarp vėl buvo išrinktais kom sorgu. komjaunuolių ir buržuazinių na­ cionalistų gaivalų, prasibrovusių į Universitetą. Prisimenu vieną tokią studentę Genutę M., įsto­ jusią į IFF 1947 metais iš labai neturtingos šeimos, kuria mes, komjaunuoliai, daug rūpinomės ir suteikėm jai net materialinę paramą. Tačiau, nepaisant to, jos nuotaikos buvo beveik anti­ tarybinės. Pasirodė, . kad ji ir gimnazijoje buvusi nacionalistų ryšininkė, o ir Universitete ios draugai buvo mums įtartini.

Mes, komjaunuoliai, toje kovoje, kaip ir daugelyje kitų, nugalėŽmonių jom. Ta studentė ne tik buvo irnomu, išplėšta iš nacionalistų pinklių, bet po dvejų metų stojo į kom­ Žmonių, jaunimą, o, išvykus mokytojau­ ti, pasižymėjo kaip gera tarybi­ nė mokytoja.

Kiek pagerėjęs komjaunimo ei­ lių augimas vis dar buvo nepa­ 1957mefal tenkinamas. Tai buvo ne vien dėl to, kad daugelis studentų Kalbant apie pirmųjų pokario Mums, ; i mų.ų po ■ io metų dar nepriaugo iki komjaunimo, aktyvistams, Universiteto komjauni­ komjaunuoliams bet dažnai dėl to, kad stojimas metų mo organizacijos darbą, šianaieną malonu pažvelgti ■ ; negaį komjaunimą buvo surištas su pozos nueitą kelią, malonu matyti, kad didele rizika, šeimų tragedijo­ įima atskirai nepasakyti darbas, nemigo mis, ypač valstiečių vaikams. žodžių apie parengiamųjų kursų mūsų kuklus dar- naktys, karšti ginčai, pe gyveni­ Pasitaikė nemažai atvejų, kada komjaunimo organizacijos tėvai išsižadėdavo įstojusio į bą. Si organiziciia tais metais mai dėl nesėkmių nenuėjo vel­ i/u> H mes kom’aunima vaiko, o kaltais sudarė visos Universiteto kom­ tui. Tn;e di** -n'®. branduo­ ,^uarėm’’, vešliai užderėjo pui­ komjaunuolių šeimos buvo ban­ jaunimo organizacijos ditų išžudomos. Taip., pvz., bu- lį. 1946 metais kovo mėn. iš 112 kus derlius — 2.360 komjaunuo­ 41 lių, vaidinančių šiandieną uidelį nužudyti vienos iš pirmųjų Universiteto komjaunuolių kur- vaidmenį visame Uniyersiteto komjaunuolių —- Surdokai- buvo parengiamuosiuose (dat-ar TSKP istorijos kated- suose. Tai buvo viena iš veik­ gyvenime. liausių organizacijų, iš jos eilių St. LAZUTKA ros dėstytoja) tėvai ir ją pačią išėjo daug puikių Universiteto ------Universiteto prorektorius net Vilniuje ____ pe sekiojo buržuao vėliau žiniai nacionalistai. Be to, prasi­ studentų-akty vistų, skverbę į Universitetą buržuazi­ mokslinių, tarybinių ir partini” niai nacionalistai dėjo visas pa­ darbuotojų (drg. drg. P. Mišutis BurkauskaF stangas, kad sulaikytų studen­ V. Lisauskaitė, V. tus nuo stojimo j komjaunimą, E. Stimburytė, Sinica ir kt.). D tiesiog atkalbinėjo juos, grasino dėl į vaidmenį suvaidino šios or ganizacijos darbe buvęs tuo me ir t. t. direk Komjaunimo darbą kompli­ tu parengiamųjų kursų kavo dar ir tai. kad į komjau­ torius, jaunas komunistas, poka vienas iš pirmųjįj nimo eiles ir net j vadovaujan­ rio metais Kubiliuj čias vietas prasiskverbdavo kar­ komjaunuolių drg. J. jeristai ir net priešiški elemen­ (dabar Universiteto Rektorius). . tai.

Savaime aišku, kad visi tk kuriuos pasiekJ Dalis komjaunuolių ne­ laimėjimai, buvo pakankamai pasiruošu­ komjaunimo organizacija tuo lai I joi i si politiškai ir kovinga, nesuge­ kotarpiu, nebuvo vien tik bėjo vesti tinkamo aiškinamojo nuopelnas, jie buvo tampriai su­ darbo studentijos tarpe, o stu­ rišti su k>endra pagerėjusia pa­ Universitete.

Pagerėjcv dentai labai daug ką norėjo iš dėtimi mūsų sužinoti. Kartais tekdavo partinis vadovavimas komjauni (I per vakarą apeiti kelis kamba­ mui, daugiau dėmesio ėmė skirtu aukš- ( rius, kur vykdavo karštos dis­ komjaunimo organizacijai susirėmimai, člau stovintieji komjaunimo or-v kusijos ir aštrūs padėjo organi-p užsitęsdavo ganai. Nemažai Diskusijos dažnai iki vėlyvos nakties. Diskutavom zacijos darbe Lietuvos LKJS CKi drg.J apie viską: tarptautinę padėtį ir studentų skyriaus vedėja kom jau 1 apie* komunistinės santvarkos Volčkova, Universiteto bruožus*, apie Lietuvos praeitį nuolius dažnai lankydavo ir pir-C ir apie kolektyvizaciją, ypač masis LLKJS CK sekretorius drq.| daug buvo ginčų dėl buožijos, Raguotis, kuris mokėjo uždegtu , buvo jų mėgia-\ kaip klasės, likvidavimo būtinu­ komjaunuolius, mo. Ir čia mums, komjaunuo­ mas ir mylimas. Žymiai pakilo mokymo-auklė-f liams, reikėjo ne šiaip sau „teo­ Nedaug yra dėstytojų, ku­ riškai“ samorotautl apie buoži­ jimo proceso lyqis, pagerėjo stu-(> riuos taip mylėtų ir gerbtų jos likvidavimą, o konkrečiai dentijos komunistinis auklėji-a įrodyti, kodėl ta ar kitą buožiš- mas, išaugo dėstytojų kadrai.J studentai, kaip GMF dėstyto­ kos kilmės studentą reikia pa­ Visa eilė profesorių ir dėstytojų,f ją doc. A. Basalyką. šalinti iš Universiteto.

Tai studijuodami marksizmo-leniniz-f Studentai labai vertina doc. buvo nelengva. Didelius sunku­ mo teoriją, aktyviai paskaitas, moko­ mus sudarė vis dar nepakanka­ prie auklėjamojo dartx>, ^'dkuJ Basalykoj Matulis,’’ si mas dėstytojų darbas komunis­ rie 3š jų (profesoriai iš dėstytojo meilės sa­ tiškai auklėjant studentiją, ne­ Bučas, Kairiūkštis) stojo į par-’1 vo specialybei, darbštumo ir sugebėjimas, o kartais ir neno­ tiją.

(1 kruopštumo. Doc. A. Basaly­ ras panaudoti tam tikslui pa­ Didžiulį teigiamą poveikį vi-p skaitas Ir pratybas. Kaip tai­ sam Universiteto ir kom jaunime j ką, — ne tik geras pedago­ syklė, kur daugiausia buvo apo- organizacijos darbui darė pasi-\ gas, bet ir žinomas mokslinin­ litiškumo nuotaikų dėstytojų keitimai respublikas gyvenime,r kas.

Valstybinės premijos tarpe (Gamtos mokslų fakultete, ypač pasikeitimai Lietuvos kai-p lietuvių kalbos ir lietuvių lite­ me, kur buvo pradėti šocialis-p laureatas, kuri jam buvo su­ ratūros katedrose), daugiausia tiniaii pertvarkymai. ( teikta kartu su autorių kolek­ klaidų paskaitose, ten buvo Komjaunimo organizacijos veik-\ tyvu už veikalą „Lietuvos silpniausios komjaunimo organi­ loję prasidėjo, qalima sakyti J TSR fizinė geografija ”. zacijos. 1948 metais Istorijos-fi­ naujas etapas.

Ji vis daugiaul1 Doc. A. Basalykas gyvai lologijos fakultete buvo apie 80 virsta masine politine organiza-i komjaunuolių, iš jų lituanistų ei ja, kurios vaidmuo visame mo-1 domisi komjaunimo organiza­ tik 7. kymo ir komunistinio studenti-’, VIJUS VISUUlUVUllLių uicijos 11 ir 1SJIU kitų visuomeninių orTačiau komjaunimo organizaci­ jos auklėjimo procese i_ ja, vadovaujama partinės orga­ išaugo. Išauqo komjaunimooy"or-1 ganizacijų veikla. Gamybinėje nizacijos, palaipsniui nugalėda­ ganizacijos kovingumas, ji <drą-1 praktikoje, paskaitose doc. A. inhicT Racfll vlr ac? cii^onrla buržuazinius\ ma minėtus sunkumus, užka­ šiai kovojo prieš Basalykas suranda niirvčiT-rlviu nuoširdžiu riaudavo vis didesnį autoritetą nacionalistinius elementus, pa-\ žodžių, auklėdamas busimuo­ ir pasiti«ėjimą studentijos tar­ dėjo rektoratui ir partinei or-f gamtininkus tarybinio pe. ganizacijai demaskuoti ir šalin-4 sius Keitėsi/ patriotizmo, atsidavimo ko Fakultetinės komjaunimo or­ ti juos iš Universiteto. ganizacijos vis aktyviau pradėjo iš pagrindų ir komjaunimo orqa-\ munizrnui, meilės darbui ir „kištis“ į mokymo procesą, kom­ nizacijos darbo formos.

Dabar F dviijaunimo biuruose ir susirinki­ komjaunimas užėmė dominuojan-f pasirinktai specialybei muose buvo svarstomi atskirų čias pozicijas visose visuomeni-J šia.

m X (Rfl IflOVSP

4į>flDHKLW

r * ► i t

!>ZiK j»v« £WK m Jkvk w«%

* v* «WKKrC »«>>>*

17!

O Sigitas: „Kas čia blogo?

Dėl barzdos nebus bėdos!

Jūs, žiūrėkit, baikit stogą Ir... nelįskit prie barzdos”. „Labas, Audra! Kiek priaugai?

Kas? Nė kiek? Tik atvirkščiai?

Reiškia, maža buvo tauko, Arba jūs — blogi svečiai”.

Skrenda pievos ir arimai.

Pušys tiesia mums rankas.

Ir užtraukia dainą Rimas (Pirmai pažinčiai kol kas).

—

— Tai ne paprastais, tai pirmas Darbo prakaitas sūrus.

Jo lašais ir dulkėm širmas Laimėn veržiasi žmogus.

Ar galėtum nusėdėti Tu be darbo namuose?

Kada žemė neapsėta S lepra laimę gelmėse?

Kai žinai, kad tavo rankos Gal nedaug, tačiau — pakels.

Ir daugiau bus žemėj laimės, Ir daugiau žiedų obels.

į žydrą padangės mėlį.

Ją vėjas rugpjūčio pagauna

ryžto

IR VIRĖJOS

Filosofija gruboka.

Bet teisinga ji tikrai.

— Kas, sakykit, virti moka Ir gerai, ir apsukriai? „Laimei

—

PIRMOJI DARBO DIENA

Laimei — darbas, darbui — valgis Reikalingi būtinai.

Nepadirbsi, nepavalgęs Ligi soties, kaip žinai.

Prie Centrinių rūmų — minios. Ūžesys ir klegesys, — Lagaminai ir kuprinės...

Kas čia bus ir ką sakys?.

Ir pirštu per juos pabraukia.

Rodos, tuoj (lengviau širdy.

Kai matai prie šono draugą, Kada žodį jo girdi:

Vėliava Kaip paukštis šauna

O daina kaip uraganas Kas prieš ją atsilaikys?

Traukia Bronius ir Antanas, Traukia visas mūs būrys.

PRIEŠ KELIONE

„Neužteks č.ia vieno, žinot, Vienas vyras nesuspės. . .

Kas norėtų iš merginų Jam padėti prie ugnies?”

„Kad iš bado nepražūti, Traukit burtus ir gana!”

Ir stovyklos vaidilutėm Tampa Zosė ir Ona.

IŠVAŽIUOJAM

VALGIS

Negražu, — užpyks draugai. „—- Dar truputį pakentėsiu..

Ach, tie prakaito lašai!

Taip jau būna, kad merginos, Prieštarauja visados.

— Plytų kraut, ne kepti blynų čia atvykom! — šaukia jos.

„Nuvažiuosi — sužinosi!

Tiktai dirbki iš peties.

Ir nuo saulės saugok nosį — Ji daugiausia nukentės..

Kiek ugnies, didžiulio Dainoje ir akyse!

Žodžiai aiškūs, paprasti.

Ir virėju tampa Algis, Veteranas šioj srity.

darbas,

darbui

C

—

Ir plaiksto virš dzūkų smėl io.

—

O smėlyje laimės maža,

—

Taip sakoma dar iš senovės valgis”

„Už

laimę, didelę, gražią.

Draugai,

Tai ne šventė — aiškiai matosi!

Tik apžvelkite visus: Paprastais auliniais batais Neis studentai i svečius.

Tik viena Danguolė žiba Savo „stilium” iš visų.

— Ką ji veiks ten prie Jonas juokiasi balsu.

staty bų?

pradėsime kovą!’’

Ir būrys tuoj išsisklaido Kas prie žemės, kas aukštai.

Tik girdi plaktukų aiidą, Tiktai skubančius matai.

—

O saulutė, lyg pasiutus!

Talkininkams ji pikta!

Nebe prakaitas, bet putos Liejas dirbančių kakta.

Netikėtai pasigirsta Netoli skambi daina, Ir papildo minią tirštą Grįžus Vilniun pamaina.

Net Danguolei sublizgėjo Smilkiniuos lašai keli.

Atsisuko ji prieš vėją, Susirūpinus, tyli.

Taip norėtųs bėgt pavėsini —

— Sveikas, Algi! Sveikas, Vytai!

— Kaip laikais? Kaip niekada!

— O iš kur gi tau, Sigitai, Si totoriška barzda?

Mūsų žilasis Universitetas turi puikias ir šlovin­ gas literatūrines tradicijas. Jo skliautuotuose audito­ rijose brendo ir skleidėsi daugelio įžymių rašytojų talentai. Čia, tarp siaurų vingiuotu kiemų, tarp ko­ lonų, jaukiuose rimčių dvelkiančiuose koridoriuose kadaise skambėjo didžiųjų lenkų tautos poetų A. Mickevičiaus ir J. Slovackio žingsniai, čia .pasigirdo ių jaunatviškas kūrybinis žodis, kviečiąs veržtis, ko­ voti, siekti kilnių idealų. Čia prasidėjo ir S- Stane­ vičiaus literatūrinė veikla, jaunu tvirtu žodžiu pra­ bilo jis čia pakilia ode apie „Villnių šaunų mies­ tą”. Trokšdamas mokslo, pėsčias net iš Žemaitijos, į čia atkeliavo S. Daukantas, ėmęsis tyrinėti musų tautos praeitį, tuo pačiu savo rašinius a tausdarnas giliu liau­ dišku .paitrlotizmu dvelkiančiu literatūriniu elementu.

Universitete liepsnojo ir ugninga filomatų-fllaretų veik­ la. Bendrą kalbą šviesių idealų vardan mūsų Universite­ te surado ir studentas lenkas, lietuvis, ir rusas.

Tas senojo Universiteto tradicijas, šviesos, demokratijos tradicijas neužgožė laiko kalnynai, nepalaidojo užmarštin nei žiauri caro valdžia, nei Muravjovo — koriko siautė­ jimas, nei ponų Lenkijos fiašistinis režimas, nei buržuazi­ nių nacionalistų ' šeimininkavimas, nei vokiečių fašistų • okupacija. Šios puikios tradicijos išlaikė laiko bandymą ir šiandien žėri musų Universiteto istorijoje. Jas paveldė­ jo ir naujose socialistinio gyvenimo aplinkybėse pratę­ sia. pagilina jaunieji Universiteto literatai. kurių jautri širdis, giliai jausdama gyvą literatūrinę praeitį, veržia­ si, ieško, siekia giliau atskleisti mūsų dienų jaunimo jausmus, apdainuoti mūsų Tėvynės laimėjimus.

Naujaisiais laikais 'literatūros ir kritikos būrelio veik­ la Universitete pirmiausia sietina su Tarybų valdžios at­ kūrimu Lietuvoje, kai susidarė tikrai palankios sąlygos piačiau pasireikšti ir jauniesiem® Universiteto literatams.

Dar 1940 m. rudenį Vilniaus Universitete susiorganiza­ vo tarybinis literatų būrelis, kuriame itin aktyviai pasi­ reiškė E. Matuzevičius ir fct. Apdainuodami naujus ta­ rybinio gyvenimo daigus, Jie ruošė pirmuosius savo ku­ rinių rinkinėlius, tvirtai žengė į literatūrą. Tačiau ši vaisinga būrelio veikla buvo nutraukta, hitlerinei Vokie­ tijai užpuolus šalį. Būrelis vėl atkurtas tik po pergalingo Tėvynės karo užbaigimo. Itin didelį rūpestį, atkuriant būrelį, parodė prof. K. Korsakas; jo iniciatyva buvo su­ šauktas pirmasis literatų susirinkimas, jis tiesiogiai bū­ reli globojo, jam vadovavo. Šaltoje Istorijos — filolo­ gijos fakulteto 7 auditonijoje rinkdavos] pradedantieji literatai, literatūros mylėtojai, kur klausydavosi prof K. Korsako žodžių apie kilnią ir atsakingą literato pareigą, jo patarimų, kuriuos jis duodavo konkrečiai išanalizuoda­ mas jaunų literatų kūrinėlius. Tai buvo šiltos, džiaugs­ mingos valandos! Nedidelis tai buvo 'būrelis — iš pra­ džių vos. •. septyni nariai. Man teko (beveik dvejus metus būti būrelio pirmininku ir, konkrečiai pasitariant su vadovu, organizuoti būrelio darbą sunkiomis klasių kovos sąlygomis, kurį reiškėsi studentų tarpe pirmiausia ideolo­ ginės kovos forma. Ji rado atgarsį ir būrelyje. Reikėjo tai­ syti būrelio idėijini „veidą”, kreipti narių kūrybą tei­ singa socialistine linkme. Čia itin daug padėjo aiškus, principingas prof. K. Korsako, vyr dėstytojo J. Būtėno

Lite r a t a u g d y m o tradicijos žodis, o taip pat Universiteto partinės ir komjaunimo organizacijos rūptaimasi3 būreliu. Tokiu būdu, persi im­ damas aktyvia kovinga dvasia, būrelis augo ir stiprėjo.

Tas stiprėjimas itin buvo ryškus, kai jį metai iš metų papildė nauji nariai, kaip M. Sluckis, A. Pakalnis ir kt., kurie, atėję į būrelį, daug prisidėjo prie jo veiklos pagy­ vinimo >ir idėjinio stiprinimo.

Netrukus būrelis išaugo į brandų vienetą, Ir jo nariai sudarė prie Rašytojų Sąjungos suorganizuotos Jaunųjų ašytojų sekcijos branduolį. Jie buvo aktyvūs literatūrinių diskusijų, vakarų dalyviai: jų kūryba vis dažniau pra­ dėjo rodytis periodinėje spaudoje, ypač ,,Komjaunimo tiesoje”, „Jaunimo gretose”, o netrukus ir „Pergalės” žurnale. Iš to meto būrelio narių tvirtai į literatūrą įžen­ gė M. Sluckis, J- Marcinkevičius, T. Rostovaitė ir kt.

Apie 1948 m. būreliui vadovauti ėmėsi M. Sluckis, parodydamas daug sumanumo ir iniciatyvos, rengdamas ne tik literatūros vakarus, (bet ir plačius narių kūrybos skaitymus per radiją, organizuodamas laikraščiuose Uni­ versiteto literatų kūrybos puslapius ir pan. Taip būrelis stiprėjo, ir iš jo narių tanpo augo nauji lietuvių tarybi­ nių rašytojų kadrai, jo nariai aktyviai reiškėsi spaudoje o netrukus pasirodė ir su savo (Pirmosiomis knygomis (M. Sluckis, J. Macevičius). Šiems aktyviems būrelio nariams baigus Universitetą, juos pakeičia nauja pamaina: tai kritikai J. Lankutis. V. Kubilius, poetas V. Rudokas, vėliau: J. Marcinkevičius,A. Baltakis. A. Maldonis ir kt. gabūs literatai. Visi jie augo ir brendo būrelyje, itin stipriai pasiretkšdami paskutiniais studijų metais.

Stiprus, ugningas būrelio darbas, jo pulsavimas apie 1955 metus kiek pritilo- Tat apsprendė tas faktas, kad pajėgūs (literatai baigė Universitetą, be to, trūko stipres­ nio Lietuvių (literatūros katedros vadovavimo.

Tačiau tai truko neilgai. Gerinant, pagyvinant būrelio darbą, mums daug padėjo partinė Ir komjaunimo orga­ nizacija. Be to, būrelio pirmininkais kurį laiką buvo energingi literatai R. Kašauskas, R. Pakalniškis, kurie daug padėjo būrelio veiklai suaktyvinti. Tuo me­ tu būrelis užmezgė ryšius su kitu aukštųjų mokyklų li­ teratais. dalyvavo šefavimo darbe, aktyviai bendradar­ biavo spaudoje. Bet pagyv ėjusioje būrelio veikloje atsi­ skleidė ir stambūs ideologinio darbo būrelyje trūkumai.

Drumzlina revizionizmo banga 1956—57 m. rado tam tikrą atgarsį ir atskirų jaunų literatų kūryboje. Šie trū­ kumai itin išryškėjo leidžiant ir ruošant būrelio narių kūrinių rinkinį - almanachą, kuriame šalia gerų buvo

Sutkaus etiudas ir beidėjinių, revizionistinėmis buržuazinėmis tendencijo nūs persunktų kūrinių.

Dėl šių trūkumų nemaža kaltė tenka būrelio vadovui, visai Lietuvių literatūros katedrai. Tačiau, Universiteto partinei organizacijai padedant, šie trūkumai ryžtingai bu­ vo pašalinti. Principinga partinė kritika Ir šiandien padeda būreliui šalinti trūkumus, padeda auklėti jaunuo­ sius literatus internacionalizmo, tautų draugystės dva­ sia, kreipti jų kūrybą puikios tarybinės tikrovės vaizdavi­ mo linkme, suartinti su mūsų dienų gyvenimu. Šiandien literatūros ir kritikos būrelis, vadovaujamas energingo pirmininko R. Sadausko, kovoja su trukumais ir aktyvina savo veiklą. į jo gretas įsiliejo nauji, kartu su gyvenimu žengią draugai: Alg. Polianlnas. VI. Šimkus, St. žlibinąs, Alg. Klmlnius. M. Martinaitis, kurie visu baGsu kalba Universiteto spaudoj, pažįstami respublikos skaitytojui iš periodikos ir „Jaunųjų” almanacho pusla­ pių. Daug naujo, savito žada patys jauniausieji būrelio nariai S. Kalpokaitė, V. Bukauskas. A. Bukantas. B. Sriu­ bas, V. Venclovas. L. Šerėnas ir ktPaveldėdami geriausias praeities tradicijas. įsisavin­ dami ankstyvesnę būrelio patirtį, jaunieji Universitete būrelio literatai tvirtai žengs į priekį, savo kūrybines Jė­ gas skirs šviesių komunizmo idealų įgyvendinimuiA. SPRINDIS Akademinio literatūros kritikos būreli* vadovas

Universitetui Hlnr itur ad astra (Iš užrašo Universiteto kieme).

Duok man ranką, — Eime į žvaiqždesl Tepalieka skliautai, Tepalieka čia sienos nebylios.

Duok man ranką — Nuvesiu tave l žvaigždes.

Kito kelio nėra.

Kito kelio Ir būti negali.

Eit kitur — negali Eit kitaip — negali.

Buok man ranką — Eime | žvaigždes!

J : r

į

Mums per maža, per maža Žvaigždžių!

Duok man ranką — Nueisim į saulęl Dega saule skliautai, Dega saule Ir sienos nebylios.

Kito kelio nėra.

Kito kelio ir būti neąali — Mes nueisim į saulę!

SI LVA KALPOKAITĖ

,

|

I r i

v. >> < m

(Atkelta Iš 3 psl.) milijono rub. sumai. Ir paga­ liau okupacinės vokiečių vy­ riausybės 1943 m. kovo 17 d. įsakymas apie Vilniaus Uni­ versiteto uždarymą, kaip sank­ ciją už Lietuvos sabotavimą tete 2369 žmonės, iš viso po­ sportinių garbės raštų — jais Norisi sustoti ir ties g;;arbėc stoti į SS legioną. Eksponuo- kario metais seniausioji šalies gali didžiuotis visi fakultetai, raštais bei diplomais, kiairiais įeiname į paskutinę salę,. apdovanotas vienas talentinjamos ištraukos bei nuotrau- aukštoji mokykla paruošė kurioje Išstatyti eksponatail giausių ne tik Universiteto, k iš „Tiesos” kalba apie 6578 jaunųjų specialistų.

Universitetoi bet ir respublikos saviveiklos Įeiname į salę, kurioje pasakoja apie n„izlniškus nuostolius, pada­ organizacijos,, kolektyvų — Liaudies dainų rytus hitlerinių okupantų Vil­ kiekvienas fakultetas atskirai komjaunimo saviveiklos; ir šokių ansamblis. Jam plojo niaus Universitetui kurie vir­ eksponuoja savo pasiekimus ir SMD, centrinių šija 11,8 milijonų rub. sumą. laimėjimus. Istorijos-filologi­ būreliu veiklą. Negali abejin­ llyga, Tartu, Maskva, pasauKaras baigtas. Kartu su vi­ jos fakultetas. Kas pirmiausia gai praeiti pro didžiulį stendąl llo jaunimo atstovai Vieno­ sa šalimi naujai gyvena krinta į akis — tai knygos. „Dedam plytas komunizmo rū­ je. . .

Paioda įvairiapusiškai Ir ir senasis Vilniaus Universi­ Ne vienetais, dešimtimis, o mams”. Šių metų vasarą Uni­ tetas. Šiam naujam Universi­ šimtais ir tūkstančiais egzemp­ versiteto studentai dirbo 6i plačiai nušviečia seniausios teto gyvenimui skirta pagrin­ liorių skaičiuojami fakulteto darbo stovyklose ir pastatė šalies aukštosios mokyklos rai­ dinė eksponatų dalis. Ir ne­ mokslinio personalo, studentų visuomeninių bei ūkinių pasta­ dos kelią. Ji padės visuomenei nuostabu. .. Jam atstatyti vy­ išleisti mokslinės bei grožinės tų už 960.000 rub. Sekančių geriau pažinti mūsų mokslo pasiekimus, studentų gyveniriausybė paskyrė 2 milijonus literatūros veikalai. Ant sie­ metų planas 1.200.000 Universiteto rub. Dar prieš įeinant į sales, nos geriausias J- GUSTAITĖ drąsius mostus seka profeso-1 įstatyti eksponatai, sienlaikraštis - IFF partinio, -rub. ir profsąjungos riaus Slavėno akys. Drauge ‘ u®y e^,antys tarybinio Vll- komjaunimo biurų organas „Už taryblsu savim jis, mylimas profe-/ Universiteto pasiekimus, nį mokslą”. patelkdama di. diagrama, sorius, veda gausų jaunų pa- mums Pateikiama Iš Fizikos-matematikos fa­ Apie jo darbą daug žodžių galbininkų būrį, kuriuos taip kurioje skaičiai kalba patys kulteto eksponatų ne vieną nereikia. Žmogus, apvaldęs pat vilioja Visatos toliai, dar iž ' save. lankytoją sudomina telesko­ upes, garsą, elektrą, padan­ neperskrostl žmogaus proto pas. naudojamas dirbtiniams ges, ištiesė sparnus į dan­ pasiuntinių. Ir pirmasis mūsų palydovams stebėti (taip ir gaus viesulus, į plačias Visa­ Universiteto astronomų paly­ norisi šį prietaisą palyginti tos erdves, kadaise vaizduo­ dovas, mokytojas ir patarėjas .. .Po Tarybų Estijos univer­ gonų langų ilgai mosavo ska­ su neseniai matytu XVII amž. tas tik dievų būstine. Tuos — profesorius P. Slavėnas. teleskcpu). Čia pat ekspo­ siteto vėliava mes ėjom Ge­ relės. nuojami plačiai žinomų gužės Pirmosios parade. Kolo­ Gegužės 2 dienų choras kon­ mokslininkų — fizikos-mate­ noje mirgėjo lietuviški ir estiš­ certavo Latvijos Valstybinio matikos mokslų daktaro J. ki tautiniai drabužiai. Didžiu­ universiteto salėje .

Kubiliaus ir profesoriaus P. liame rate susikibę dainavo ė lietuviai ir estai, ir tų dai­ Slavėno darbai. ,,Tarybinis studentas” 1954 m. gegužės 7 d.

Tačiau ne vien mūsų profe­ nų, atrodė, nepaprastai daug. soriai susilaukia aukštų apdo­ Vienoaai darniai liejasi iš Poeto E. Mieželaičio ukrainiečių krūtinių studijų knygelė vanojimų; štai Gamtos mokslų jaunų * * * liaudies daina apie platųjį / fakulteto studentų AStanai ­ 1945 metais Universitetą čio, V. Butkaus garbės raštai Dniepru, rusų „Ermakas”",, esApie Universiteto Akademinį Lietuvių kalbos katedra pa­ Kokios rūšies darbą bedko-) baigė 48 studentai 1959 me tų „Staklelės”, lietuvių „Šėriau, chorą šiandien galima būtų para­ lyginti dar labai jauna. Nors tų, lietuvių kalbos kated’-os tais — 613 (vien stac'onarel išduoti TSRS Aukštojo moks­ šėriau sau žirgelį” ir kitų šyti dar gražesnes eilutes: Jis —.. ... .. k ­ lo ministerijos. Mes čia nemi­ katedra buvo įsteigta 1939 nariai visada domisi tuo, ką' Šiuo —metu tik neakivaizdi liaudies ir tarybinės ir šiandien garbingai tęsia savo metais, kai TSRS grąžino veikia kitų respublikų kalbi­ niu būdu studijuoja Unlversi- nėsime diplominių darbų pa­ tautu puikias tradicijas. vyzdingų praktikos ataskaitų, dainos.

Lietuvai buržuazinės Lenkijos ninkai. mokosi iš jų. Dėl to Nepaisant ilgos ir vargina­ užgrobtą Vilnių, tačiau tikroji jie palaiko glaudžius ryšius mos kelionės, koncertą Univer ­ Visų mūsų pana ­ jos istorija prasidėjo, galima su Rygos. Leningrado, Mask­ šios biografijos. Jos siteto dainininkai atliko su sakyti, tik 1946 metais vos, Kijevo, Poznanės Ir kitų trumpos. „Gimiau, ypatingu pakilimu.

Atskirų Trylika metų — ne itin il­ miestų kalbininkais. Šių ry­ augau, mokiausi.” dainų atlikimas buvo aukštes­ gas laiko tarpas. Vis dėlto per šių dėka kai kurių katedros nis už kolektyvo meninį pajė­ Kad ir Mary­ jį lietuvių kalbos katedra šį narių (V. Mažiulio, J. Palio­ tė Idaitė. gumą. Klausytojams ypač pa­ tą nuveikė. nio. Z. Zinkevičiaus) darbai Tai, kad ji buvo tiko Kavecko „Gimtinės dan­ buvo spausdinti net centri ­ Per tuoq trylika metų ka­ gus”, „Žodeliai” (solistė BuiEkonomikos fakul­ tedra ir pati gerokai išaugo. niuose kalbos mokslo žurna­ teto SMD būrelio nevičiūtė), lietuvių liaudies Jeigu 1946 metais jos kolek­ luose ir straipsnių rinkiniuo­ dainos „Kur tas šaltinėlis” tyvą sudarė tik penki žmonės, se. žodžiu, katedroQ kolekty­ pirmininkė, kad jos (solistas Matulionis), „Nudavė darbas tai šiandien joje dirba net vas dirba ne užsisklendęs savo mokslinis močiutė” ir kitos. Salė buvo trylika etatinių dėstytojų, ku­ kiaute, o kaip organiška dide­ įeina į Universiteto nustebinta, kada choras atliko lio darnaus tarybinių tautų rie šeši turi filologijos mokslų mokslo darbų 34 estų kompozitoriaus Ernesakso kandidato laipsnį, o trims jau kalbininkų kolektyvo dalis. tomą, kad ji gerai dainą „Vestuvės kolūkyje” estų Žinoma, katedros darbe, pripažintas docento vardaskalba. Šią dainą reikalavo at­ mokosi, pati Mary ­ studentų mokymo ir auk­ Katedros nariai diroa gana ypač likti net tris kartus. tė nelaiko di ­ lėjimo praktikoje, būta ir (įvairų mokslo tiriamąjį dar­ įvairių negerovių, klaidų. Tas Apie koncerto pasisekimą bą. Jie judina visus lietuvių klaidas katedros kolektyvas, deliais savo nuopel­ galima spręsti vien iš to, kad kalbos mokslo barus, daug iš 20 choro atliktų dainų te­ Universiteto parti­ nais. Bet iš tokių kur verčia tiesiog pačią pir­ padedamas ko kartoti 14. paprastų, „nereikš­ nės organizacijos, nuodugniai mąją vagą. Štai literatūrinės išanalizavo ir nuoširdžiai tai­ mingų“ biografijų Su pakilia nuotaika ir ge­ lietuvių kalbos istorijos sri­ so. riausiais įspūdžiais išvykos juk ir susideda mū ­ tyje sėkmingai dirba J. Pa­ dalyviai ne be gailesčio paliko lionis parašęs plačią, vertin­ sų senojo Universi­ Ad. LAIGONAITE Tartu. Išriedant traukiniui, dar gą studiją apie lietuvių lite­ Filologijos m. kand. teto istorija. ilgai buvo girdėti daina, iš varatūrinės kalbos normalizaci­ ją devynioliktojo amžiaus pabaigoje, daug prisidėjęs norisi išbandyti, pritaikyti. stud’luodamas, sekė kiekvieną Z prie didžiojo lietuvių kalbi­ Čia va, cechuose, gimė kursi­ technikos naujovę ir, būdavo, ninko J. Jablonskio darbų niai ir diplominis darbas. vis pauejuodavo: „Va, kad taip vertinimo ir leidimo. LeksiTai kur gi kitur jam eiti ir fabrikui tokį paukštelį“. kologijos srityje svarbią vie­ diplomą gavus? Fabrikas Jam O šiandien. . . „Tegu ją tą užima V- Urbučio darbas tada pasiūlė dirbti cecho vir­ galai tą mašiną!“ Bet vėl min­ apie lietuvių kalbos susida­ šininku. Nuo to laiko dveji tis: „Juk ne mašina kalta. rymo būdus. Mokslinės lie­ metai praėjo, lr staiga — Reikia darbininkus paruošti“, KADRAI SUKAMO tuvių kalbos gramatikos FILMO APIE UNIVERSITE­ — staiga suprato jis.

Išėjęs Iš kadrų skyriaus, ką išjudina. Iš pradžių lyg ir „Jauniklis”. problemos sprendžiamos K. Sergiejus Larionovas, kišda­ gaila senosios ramybės ir ne­ „Nejaugi visi taip galvo­ . . .Tą vakarą Vito v. fabri­ TĄ.

Ulvydo disertacijoje „Dabar­ mas į vidinę švarko kišenę nori pakliūti į srovę, o ji ne­ ja“ — įsimetė mintis. ke keliolika galvų palinko tinės lietuvių kalbos prie­ darbo knygelę, ilgu korido­ siklausus pagriebia, neša. Tu — Palaukit, ko jūs kaip sudėtingų mašinų brėžinių. *** veiksmiai”, Z. Zinkevičiaus rium nuėjo durų link. Stabte­ pyksti, spardaisi ir tik apsi­ blusos šokinėjat? — tildo įsl- . — Šią mašiną mes netru­ Žinia, kad keičiama fabriko studijoje „Lietuvių kalbos lėjo minutę, lyg kažką prisi­ dairęs pamatai kad sriautas trlukšmavusius sena darbinin­ kus gausime. Šitos, tiesa, dar įvardžiuotinių būdvardžių is­ minęs, kažkam nesiryždamas, nuplovė dulkes ir, kad buvusi kė Novokovskaja. — Įsikando: reikės palaukti, bet žinoti — „valdžią", kad vyr. inžinierius Gudas skiriamas direk­ torijos bruožai", V- Mažiulio ir trankiai, kaip įpratę dvide­ ramybė netikra, kad tavo „Jauniklis”, /diplomas nešil­ ne pro šalį. Kurią dieną renka­ Stasys toriumi, pirmiausia pasiekė disertacijoje „Lietuvių skait­ šimtmečiai jaunuoliai, įsiveržė gyvenime—dabar do ” !

O juk. fabrikas, Kada jam mės sekančiai pamokai?

Ne, daugiau sau­ moteris. Susižvalgė darbinin­ vardžiai ir baltų skaitvardžių į direktoriaus kabinetą. diplomą Išduot galėjo?

Ne poryt kita grupė.

Jūs — kitą lės. kės, bet nustebti nė viena ne­ santykis su kitų indoeuropie­ Jau? — direktorius Sta­ O pyko savo laiku ant Sta­ dievo paliepimu iš pamainos pirmadienį. O dabar'gal šach­ nustebo. čių kalbų skaitvardžiais”, J. sys—Gudas chemiko cecho viršininku ta­ matais po partljukę, arba gal atstumia popierių sio Gndo ne vienas Sergiejus Kazlausko darbe apie lietu­ ir ištiesia vaikinui didelę stip­ Larionovas. po. Ne iš mėnulio iškritę, pa­ su kumšteliais? — pamosavo — Ką gi kitą, jei ne jį. vių kalbos daiktavardžių rią ranką. — Kaip gi naujo­ tys žinot. Sakykit: nepatinka, stipriomis darbininko rankomis Mums be jo, jam be mūsų Žinia, kad keičiama fabriko linksniavimo sistemos papras- joj darbo vietoj patinka? nebeapsieiti. Mes jį ir išsiau „valdžia”, kad vietoj senosios kad blogą Į akis pasako- . . Stasys. tėjimą ir kt. Keli katedros — Tegul pats kalba!

— Nenoriu, — sako vaiki­ glnom — nuo darbininko iki — Energingi, saviveikla — vyr. inžinierės dirba tas jau ­ nariai rašo atskirus skyrius ochol direktoriaus.

Stasiui atsistojus, salė pri­ nas ir suka į duris. niklis. studenčiokas, kaip Iš kolektyviai rengiamai moks­ Jaunasis direktorius pataiso: — O kodėlgi? Tu man — Šitaip? — Gud<5 veidu papratimo tebevadino Stasį, tyla. linei lietuvių kalbos gramati­ nuslysta valiūkiška šypsenėlė. kuris visur landžioja, pirmiau­ — Aš daug nekalbėsiu. Aš pasakyk, kodėl tu niekuo ne­ — Dviese mane auginot: kai (J. Žukauskaitė, V. Urbu- Sergiejus pastebi ją ir pats sia pasiekė moteris. tik sakau jums: kaip sau no­ nori domėtis? — Stasys ap­ Universitetas ir darbas, juodas tls, J. Plkčilingis ir kt). nusijuokia. atžagaria rda- glėbia vaikiną per pečius ir darbas fabrike.

— Nereikia mums tokių rit, o dirbt Nepamiršta Ir lietuvių kal­ ka neleisiu! pasodina. . .

— Va, va, pats padarė iš jauniklių, tegu dar paūgėja. bos dialektologija, stilistika manęs tokį — prisiekusį savi­ Diplomas nesušllo kišenėje, o Stasys tapo fabriko vyr. *** Sakoma, kažkada kalnas (J. Kardelytės, J. Pikčillnglo veiklos gerbėją ir pats šaipo­ jau vyr. inžinierium taikosi, inžinieriumi. atėjęs prie Mahometo, o di­ darbai) * < * dysis „energijos kalnas“, kaip „Direktoriaus kabinete vy­ — taip ir pylėsi replikos Iš si.

Lietuvių įkalbos katedros — Prisimenu tave kitokį — salės susirinkimo metu.

—Tegul ją _galai, inžinie- dar nuo studijų laikų vadino rauja rimta tyla. . .“ Ne, tai nuopelnai itin išryškėja,, kai pikčiurną, užsispyrėlį. Būdavo, Gudas, truputį gūžtelėjęs, rlau, tą naująją mašiną. Aš pažįstami Stasį Gudą, veržėsi netinka Vito v. fabriko direk­ jos darbus palyginam su tuo, prieisi prie jo, o jis: „Aš skų­ sėdi pirmoje eilėje ir dešinės be Jos daugiau padarydavau, į kiekvieno buitį, atkakliai toriaus Stasio Gudo kabine­ kas kalbininkų buvo padary­ stuos! Nori mane priversti smiliumi atkakliai trina švar­ — darbininkas net nusisplau- vesdamas su savim — vienus tui. Stasys palinkęs prie pa ta Lietuvoje buržuazijos val­ šokti. Nešoksiu, nedainuosiu, ko skverne chemikalų paliktą na. — Dirbome po senovei Į šokių ratelį, antrus į ansamb- teikto racionallzatorinio pa­ dymo metais. Užtenka prisi­ gersiu”. O dabar lyg ir nebe- dėmelę, tarytum šį momentą — nei to triukšmo, nei tų pa­ liuką, trečius į šaškių, šach­ siūlymo, o gal pats projektuo­ minti, kad lietuvių kalbos pykstl. matų. stalo teniso varžybas, ja. Bet sučirškė telefonas, pla­ Jam būtų svarbiausia išvalyti mokų nereikėjo. istorija tuomet tesidomėjo Sergiejus kaltai šypteli ir suteptą švarką.

— Na, ką jūs. Jūs tik kaž­ į Vilniaus miesto jaunųjų čiai atsivėrė durys — kaip tik vienas kitas užsienio kal­ surimtėja. pas draugą atėjo darbininkas O koks jis pagaliau jau­ ko nesupratot, — grąžinda­ specialistų klubą. bininkas, mokslinės lietuvių paklausti ar patarti, organiza — Aš užėjau atsisveikinti, niklis, jei nuo pat 1953 m. mas darbininką prie mašinos, Darbininkai Iš pradžių pa­ torius, paprašyti pagalbos, kaLbos gramatikos sritis vi­ padėkoti už.. . trečio kurso daugiau fabrike, ramino inžinierius, nebesumosiškai dirvonavo, o lietuvių dejuodavo dėl „sudrumstos studentas, panoręs, kaip ir Jam nesisekė surasti reikia­ negu Universitete gyvena?! damas ar pykti, ar Juoktis. kalbos stilistika apskritai ta­ mą padėkos žodį šiam žmo­ Atėjo dirbti, ir darbas jį Alkanas ne taip prašo duo­ ramybės“, o paskui įprasdavo Stasys Gudas, gauti ir darbo da buvo negirdėtas daiktas. gui. kuris Jaunystės sriautu traukte traukia- Kartais po dVt nos. kaip p»rašė, re^alavo sa­ diplomą. Taip ir suyra tyla. nevėluotl į darbą. į repeticiją. Bet tau jos negaila, Stasy, nes Lietuvių kalbos katedra i įsiveržė į jo, viso Vito kai­ pamainas Išdirbęs i paskaitas vo fabrikui naujų prietaisų, mokslo tiriamąjį darbą sten­ lių apdirbimo fabriko, gyveni­ lėkdavo. Išgirsta ten Iš dėsty­ naujų mašinų vyr. inžinierius Stiprus daigas ir sunkesnėmis ji sutrukdyta tam, kad būtų darnesnė fabriko daina. giasi įtraukti ir studentus. mą, tokiu sriautu, kuris vis- tojų ką nors nauja — taip ir Stasys Gudas. Prisimena, darsąlygomis prigyja.

Jubiliejinė paroda

Lietuviu kalbos katedros laimėjimai

Garunkštyiė

Vito ir mūšy sūnūs

Kai minimos 380-slos Uni­ versiteto įkūrimo ir 40-sios atkūrimo metinės, norisi per­ žvelgti ir šios mokslų tvir­ tovės sportininkų nueitą ke­ lią.

Jis nėra ilgas, bet už tai platus, vedąs Į naujas sporti­ nes pergales.

Džiugios žinios apie Uni­ versiteto sportininkų laimėji­ mus pasigirsta 1945 m., kai komjaunimo organizacijos iniciatyva buvo įkurtas spor­ to būrelis, vėliau peraugęs USK . į sporto klubą Nuo šio momento sportinis gyvenimas Universitete pasi­ daro daug gyvesnis, masiš­ kesnis, kasmet vykdoma vis daugiau ir daugiau varžybų, dalis jų tampa tradicinėmis

USK partinei, komjauni­ mo ir profsąjungos organiza­ cijoms. Rektoratui padedant, tampa vienu Iš pajėgiausių sporto kolektyvų ne tik Vil­ niuje. bet ir respublikoje.

Jame išauga puikūs visuome­ nininkai, sportinio darbo va­ dovai ir organizatoriai kaip Perkumas, Pečlūra, Korkutls, Raguotis, Kondratenko, Kri­ vickas. Klubo narių Saunorlo, Baltakio Ir kitų pergalės išaukština Universitetą ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų- Bet tegul apie tai kal­ ba konkretus faktai

Rankininkų kovos TSRS pirmenybėse 1957 m. jie iškovojo VI tą,

— Štai dabar aš dar mokinė ir tai nugalėjau studenbūslų tes. o kai

nusišypsojo jos didėlės mėlynos akysTai buvo vasa. : 1 ■ ■ takiados dienomis.

Cecilija Dausynaitė atvyko iš Žemaitijos, Telšių. Kažin ar tikėjo kas nor tada.kad ši su kasytėmls mergytė iškovos I vietą plrmaatskyrinin k i ų viena Cecilija

t

rįą - - ' , / dgsr MiEaįarMy t y . į» ' ,

'T jllF J||k W B / 8

to ■Mž

ĮbIe

£

» I|

ij||

’&L Vr į

'

publikos gimnastė Kryžiavlčienė.

Dabar Cecilija studijuoja mediciną. O vakarais, kai miestą apgaubia sutemos, ją gali sutikti sporto salėje.

Juk vienas geras, gražus judesys reikalauja nemažai darbo.

— Dausynaitė gabi, greitai pradės dirbti pagal sporto meistro programą, — pasakojo jos treneris Alioškinas.

Skaitytojau, mes tik labai trumpai Tau papasakojom apie mūsų sportininkus — pirmakursius. Tai tik maža dalelė. Tu pats nueik į sporto sales, varžybas ir pama­ tys! puikių pirmakursių tlnklininkų ir gimnastų, bėgikų ir fechtuotojų.

M. RAMASKAITĖS tekstas V. PUPLAUSKIO nuotr bailiai NT pirštų galų, šalis, iš dairydamasis į išlindo senos knygos XVIII a. studentas.

Tūlo Lietu­ vos bajoro Gaidžio sūnus — Petuševskis. Iki pat ryto klaidžio­ jo vargšas knygų labirinte, kol rado išėjimą. Tylutėliai prasmu­ ko pro besnaudžiantį budėtoją, nusileido žemyn ir buvo be­ sprunkąs lauk, kai jo akys sa­ vaime įsmigo i ryškų skelbimą: Universiteto Aktų salėje bus skaitoma paskaita „Religija — opiumas liaudžiai”. „Ar galvos neteko! Juk tai katorga kvepia!”

—ir apsidairęs ar kas nepastebė­ jo beskaitančio šį skelbimą, spru­ ko pro duris. Greit turėjo prasi­ dėti paskaitos, studentai būriais plaukė į Universitetą. Petuševs­ kis pajuto, kad neteko kalbos dovanos. Jis tik vartaliojo akis ir traukiojo pečiais: „Nejaugi čia nebe Universitetas, o „kil­ mingųjų merginų pensionas”, bet ne, štai, ir vaikinai.

Dau­ giau nei nuostabu .

Palaukęs, kol prasidėjo paskaitos, jis už­ suko į pirmą pasitaikiusią audi­ toriją. O dangaul Už katedros stovėjo akiniuota moteris ir kal­ bėjo apie materijos pirmumą ir sąmonės antruiną.

Petuševskis apalpo.

Atsipeikėjęs įslinko į kiemą ir susimąstė. Jo apmąsty­ mus nutraukė labai „draugiš­ kas „Laikykis, kolegai Tai iš paskaitos retiravaisi.

Sakyk, „bratkau”, iš kur tokį „stilną' apdarą ištraukei”?

Petuševskis iš pradžių nustebo, paskui pasi­ piktino ir. čiupo už špagos. Bet pastaroji... užrūdijus buvo. Įžeistasis strimgalviais puolė į fechtavimo salę naujo ginklo, bet.. . deja, jo laukė staigmena — jis pateko į skaityklą.

Var­ gais negalais susirado sporto sales, bet čia pat užmiršo, ko •tėjo. Petuševskį sužavėjo stalo tenisas.

Iki vėlyvo vakaro jis gainiojo kamuoliuką. Kai dangu­ je sužibo žvaigždės, prisiminė, kad kadaise domėjosi astronomi­ ja.

Observatorijoje anų laikų studento nustebimui nebuvo ga­ lo: didžiuliai teleskopai, pro jų stiklus mėnulis kaip ant delno, dirbtinis žemės palydovas, kos­ minė raketa] Apstulbęs išėjo Pe­ tuševskis Iš observatorijos. Be­ klaidžiodamas atsidūrė chemijos fakulteto laboratorijoje. „Alche-

yB

LV 12054

mikal, — pagalvojo, — auksą padaryti nori”. Smalsumas pri­ vertė pasilikti čia ilgiau. Prieš jo akis vyko stebuklai: papras­ tas triušio kailis keitė savo kai­ lį į šermonėllo kailį, Nuvargęs grįžo į centrinius rūmus. Jo galvoje brendo min­ tis.

Beieškodamas rektoriaus kabineto. Petuševskls užsuko į vieną Universiteto kambarį, ku riame ant didelio raudono au dėklo buvo nupieštas Lietuvos žemėlapis su pastatų kontūrais.

Ilgai jis galvojo, ką tai galėtų reikšti.

Pagaliau suprato, su­ prato Iš dienos metu nugirstu pokalbių nuotrupų. Suprato, kad šių dienų Universiteto studentai .gyvena daug įdomesnį, turinin­ gesni, ir reikšmingesnį gyveni mą. Suprato, ir nuėjęs į rėktu riaus kabinetą, parašė parelški mą: „Prašau mane priimti į šii dienu Universitetą”. Gaidys.

Tekstas ir piešiniai R. KRAPO

Redakcijos adresas:

Stalo

tenisininkų pergalės

Saunoris daugkarti nis TSRS čempionas.

N. Ramanauskaitė — čempionė.

V. Baltakis — šalies pdrmeny-blų prizininkas ir TSRS čempionas studentų tarp>e.

USK stalo teniso rinktinė (V. Slrutytė, O. Cibulskytė, V. Baltakis, R. Saulytls, V. Cekuolis) — TSRS ‘ ’ Aukštųjų mokyklų 1957 Ir 1958 metų čempionas.

Ryšiai šalies miestų bei užsienio sportininkais

5Z - » “ •* ' s 7','s gi

c

1958 m...................... VII vietu, 1959 m...................... IV vie­ tą.

Lietuvos čempiono vardą vyrų rankinio komanda iško­ vojo net 4 kartus iš eilės 1956. 1957. 1958, 1959 m.

Belieka palinkėti, kad mūsų rankininkai šį metų sąrašą dar žymiai pailgintų.

Istorijos-filologijos fakulteto koridoriumi apsuptas didžiulio studentų būrio, kažką jiems aiškindamas, nueina pagyvenęs žmo­ gus. Tai TSRS istorijos katedros vyr. dėsty­ tojas A. Bendžius. Į Universitetą A. Bendžius atėjo neleng­ vais keliais. Mažažemio valstiečio sūnus, buožių samdinys bei fabriko darbininkas, Andrius Bendžius net ir nesvajojo tapti Uni­ versiteto dėstytoju. Tik kada 1940 m. žlugo Smetonos diktatūra. Andrius pasijuto esąs žmogus, pilnateisis savo krašto šeimininkas.

Tačiau išanšusį naujo gyvenimo rytą greit užtemdė gaisrų dūmai. Prasidėjo karas- Su­ spaudęs kietoje šaltkalvio rankoje šautuvą, eilinis Bendžius praėjo visą fronto kelią ir l tėviškę sugrįžo jau su vyr. techninio lei­ tenanto antpečiais.

Karas baigėsi, tačiau kova nesibaigė. Bur­ žuazinio nacionalisto kulka sužeidžia Bendžlų, tačiau nepajėgia atimti iš komunisto gyvybės. Pagijęs Bendžius mokosi Respubli­ kinėje partinėje mokykloje, dirba LTSR Dai­ lės instituto marksizmo-leninizmo katedros vedėju, o 1956 m. jis baigia mūsų Univer­ siteto aspirantūrą ir pradeda dirbti TSRS istorijos dėstytoju.

Dirbdamas atsakingą dėstytojo darbą, jis neapsiriboja vien formaliu savo studentų pažinimu, bet kiekviena proga stengiasi as­ meniškai su jais susipažinti, susidraugauti.

Nenuostabu, kad studentai pamėgo ne tik Bendžiaus paskaitas, bet ir jį patį, kaip gerą ir nuoširdų draugą. . .

USK rankininkai žaidė su Čekoslovakijos sportininkais rankininkais, su lenkais Ir vengrais. Sportiniai ryšiai palaikomi su Maskvos. Le­ ningrado, Minsko, Tbilisi, Rygos, Tartu. Talino ir kt. aukštųjų mokyklų sporto ko­ lektyvais.

L. Zaikina, R- Saulytls, N. Visam gyvenimui Eugeni­ Ramanauskaitė ir kt. rung­ tyniavo su užsienio šalių jui Levickui išliks įspūdingas pereitu metų Pabaltijo res­ sportininkais. _ publikų irklavimo varžybos.

O kiek jaudinosi Eugenijus Apie mūsų sportininkų meistriškumo augimą ryškiai ir jo draugai. Būtinai peikia įvykdyti sporto meistro rei­ kalba šie skaičiai: kalavimus. Keturių draugų irklai, rodos, susiliejo į vie­ Sporto meistrai ną. o prieš save jie matė 1950 — 0, 1955 raibuliuojantį ežero paviršių.

1959 m. — 12.

Kiekvienam atrodė, kad irk­ lai lėtai raižo vadenis ir dar I atskyrio sportininkai stipriau užgula irklus. Nors ant rankų buvo ir pūslės, nors buvo Išspaustas ne vie­ nas prakalto lašSs, tačiau tikslas buvo pasiektas.

II atskyrio sportininkai Eugenijus, ir įstojęs į Uni­ versitetą, Chemijos fakulte­ tą, neišsiskyrė su savo val­ ties draugais. Štai ir dabar praeis keletas minučių ir jie atskyrio sportininkai vienas kitam paspaus rankas, vėl -kartu praleis keletą dar­ bo valandų.

Šiais metais A. Bendžius buvo paskirtas vyr. dėstytoju, 0 neseniai užbaigė mokslinę disertaciją.

Tokie yra trumpi mūsų Universiteto dėsty­ tojo, jaunos kartos auklėtojo komunisto A. Bendžiaus biografijos bruožai.

Visam gyvenimui neužmirštamos dienos Prieš keletą mėnesių — rodos, kovo 7 d., — visą seks­ tetą, kuris tada buvo apsisto­ jęs viename Maskvos viešbu­ tyje, pažadino ankstyvas skambutis. Buvo pranešta, kad, užėmę pirmą vietą, esame kandidatais į VII Pasaulinį festivalį Vienoje. . .

Liepos 21 dieną jau važiuo. jam specialiu ešelonu Vengri­ jos sienos link. Toliau — au­ tobusai ir Vengrija. Dvi die­ nas pro šalį slenka besišypsą nudegę veidai, mojuojančios rankos, ištisiniai kukurūzų laukai, juodos smailios veng­ rų skrybėlės ir čardašo garsai.

Pravažiavus Austrijos — Vengrijos sieną iš karto pasi­ keitė ir sodybų išvaizdą, ir žmonių rūbai, ir pagaliau pats priėmimas. Per Vengriją važiavom nenuleisdami rankų, veidai paskaudo nuo amžinos šypsenas, o Austrija iš karto parodė mums du veidus: ma­ tėm ant vienos lentos du skel­ bimus. kurių vienas skelbė „Visi į festivalį”, o kitas tvir­ tino kažką panašaus į tai, kad nė vienas save gerbiąs aust­ ras nekels nė kojos ten, kur vyks bet kokia festivalio prie-

ifišūnr RELIGIJA -onoMM LIAUMM —-d

monė. Nors sutiktų žmonių tarpe ir dažnai pasitaikė to­ kių. kurie pabrėžtai ignoravo mūšų 40 autobusų festivalinę koloną, tačiau ir, čia, Austri­ joje, daug dažniau mums mo­ javo rankomis, sveikino, šyp­ sojosi Prasidėjo festivalis. Žiūrint į tas dienas iš 4 mėnesių to­ lumos, kai jau spėjo „susigu­ lėti” įspūdžiai, niekaip neblanksta tos dienos, (kuriose pasireiškė visu stiprumu festi­ valis — jo Idėjos ir jo per­ galė. Tai festivalio atidary­ mas, manifestacija „Už talką ir draugystę”, TSRS atidaro­ masis ir uždaromasis koncer­ tai, festivalio uždarymas.

Tur būt, didžiausią įspūdį visiems paliko manifestacija „Už talką ir draugystę”. Ji vyko vakare, Rotušės aikštė-

Dabar neįmanoma prisi­ minti visos to vakaro ei­ gos ir programos, bet prieš alkis iškyla tai tamsi, didinga Rotušė su besiplaikstančiomis vėliavomis, tai šviečianti est­ rada, nuo kurios aidi ar kal­ bėtojo balsas, ar juoduoja aukšta Polio Robsono figūra ir nežmoniškoj tyloj griaudžia metalinis jo balsas, ar lė­ tais judėsials šoka kažkokį paslaptingą šokį indėnai ąr afrikiečiai. O kartais tai, kas vyksta tolimoj estradoj, nu­ stelbiama to, kas vyksta pas mus: mūsų dainos, įdomus ką tik sutikto naujo draugo pasakojimas. . .

Tokių vakarų, tokių dienų buvo daug- Kaip galima pa miršti mūsų susitikimą su Graikija ir Kipru, į kurį ne­ lauktai, netikėtai atėjo Polis Robsonas, kur mūsų „Polka” taip patiko, kad žiūrovai pra­ dėjo šokti kažką savo, bet nuo to nemažiau linksmo.

Neužmirštamas ir Tarybų Są­ jungos koncertas, kur kiekvie­ nas numeris buvo palydimas tūkstantinės minios plojimais Apie pačią Vieną ir. vienie­ čius taip p>at daug galima kai dėti. Viena mus domino, pir­ miausia kaip didžiųjų mene tradicijų miestas.

Tačiau Viena, Austrija mums visuomet iškils atmin­ tyje kaip VII Pasaulinio fes­ tivalio centras, kaip pirmoji tokios gan atsakingos kovos arena, kurioj buvo pasiekta tokia džiugi pergalė. Ir mes buvome Jos liudininkais.

VAITKEVIČIŪTĖ

VII Pasaulinio jaunimo festivalio laureato-seksteto dalyvė

Redaktorius J. STEP9YS

Vilnius,Universiteto 3. Telefonas 7-79-17

Spausdino Laikraščių ir žurnalų leidyk-los spaustuvė.