KELIAI Į MOKSLĄ S. m. gruodžio 18 d. Aktų salėje Įvyko Respublikinės studentų mokslo darbų ap žiūros rezultatų apibendrini mas ir nugalėtojų apdovano jimas. Organizacinio komiteto varau kalbėjo prof. S. Jan kauskas. Apdovanojimus Įtei kė Aukštojo ir specialaus vi durinio mokslo komiteto at stovas C. Medalinskas.
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. Nr. 36—37 (546—547)
1965 m. gruodžio mėn. 30 d. KETVIRTADIENIS
Eina nuo 1950 m.
Kaina 4 kap.
Tvirtu gyvenimo žingsniu Didžiulis pagyvėjimas liaudies ūkio ir kultūros srityse, šventiš ka nuotaika lydėjo kiekvieną ju biliejinių 1965 metų dieną. Džiu gūs rezultatai, kurių Tarybų Lietuva pasiekė per ketvirtį am žiaus, garbingas respublikos ap dovanojimas Lenino ordinu ke lia mūsų visų pasididžiavimą. Geri buvo 1965 metai ir Uni versiteto gyvenime. DAUGELIS UNIVERSITETO DARBUOTO JŲ TARYBŲ LIETUVOS DVI DEŠIMTPENKMEČIO PROGA BUVO APDOVANOTA ORDI NAIS IR MEDALIAIS, LTSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS GARBES RAŠTAIS, KAI KU RIEMS BUVO SUTEIKTI NU SIPELNIUSIŲ VEIKĖJŲ GAR-
BES VARDAI. NET SESI UN!- nuolatiniu Partijos ir Vyriausy VERSITETO DARBUOTOJAI bės dįmggfa Universitetui, mes ŠIAIS METAIS APGYNĖ DAK daug ko tikimės iš ateinančiųjų TARO DISERTACIJ'AS. BAIG 1966 metų. TOS IR PATEIKTOS GINTI Nenoromis skiriamės su jubi DAR SESIOS. SĖKMINGAI liejiniais 1965 metais, atnešu BUVO GINAMOS IR KANDI siais tiek jaudinančio džiaugs DATINES DISERTACIJOS. PA mo. Pradėkime Naujus metus, GERĖJO STUDENTŲ MOKY dar ryžtingiau šalindami mūsų MO ORGANIZAVIMAS, SUAK gyvenime pasitaikančias negero TYVĖJO JŲ MOKSLINE VEIK ves, didindami savo asmeninę LA. JUBILIEJINĖJE SMD atsakomybę už jų likvidavimą, KONFERENCIJOJE DALYVA susitelkę į vieningą kolektyvą. VO REKORDINIS STUDENTŲ REKTORATAS IR PARTINIS SKAIČIUS, PRANEŠIMAI BU KOMITETAS NAUJŲJŲ METŲ VO ĮDOMUS IR VERTINGI. PROGA SVEIKINA MOKSLO PAGYVINO SAVO VEIKLĄ PERSONALĄ, STUDENTUS IR STUDENTŲ KLUBAI, SAVI ADMINISTRACIJOS DARBUO VEIKLININKAI. TOJUS, LINKI SĖKMES DAR Džiaugdamiesi gražiais Uni BE IR DIDELES ASMENINES versiteto kolektyvo laimėjimais, LAIMES.
dllllllllllilllllllilllllllllllllllllllllllllllinilllllillllllllllllllll
=
1.
Naujametinis interviu
\ ■" ir\ į;
ZODIS GERBIAMAM DOC. KUO REIKŠMINGI JUMS ŠIE 1965 TARYBŲ JUBILIEJINIAI LIETUVOS METAI? Šiais metais baigiau rašyti filologijos mokslų daktaro disertaciją: „LIETUVIŲ KAL BOS DIALEKTOLOGIJA. Ly ginamoji tarmių fonetika ir morfologija". 2. KĄ NORĖTUMĖTE PA-
IIIIIIIIIIIIIIIIID’.
4£4 ■ '&Ctyįį-PįpįįfašįįA'’Z&įįb
Z. ZINKEVIČIUI LINKĖTI KETURTUKSTANTINEI KOMJAUNUOLIŲ AR MIJAI? Noriu palinkėti Universite to komjaunuoliams 1966 me tais dar atkakliau siekti pa grindinio tarybinio studento tikslo — tapti visais atžvil giais gerais savo srities spe cialistais. 3. AR SKAITOTE UNIVER-
siteto savaitraštį „ta rybinis STUDENTAS"? KUO
PRANAŠESNIS JIS TURĖTŲ BC'TI SEKANČIAIS METAIS? Kaip gali Universiteto dar buotojas neskaityti savo laik raščio?! Norėčiau, kad „Tary binis studentas" 1966 m. toliau tobulėtų ne tik straipsnių kokybės, bet ir kalbos kultūros atžvilgiu.
Šiandien susumuojame jubilie jinių metų Respublikinės studentų mokslo darbų apžiūros rezultatus. Prieš tai aukštosiose mokyklose vyko respublikos 25-mečiui skir tos studentų mokslinės konferen cijos. Jos ir ši apžiūra yra graži jaunųjų mokslininkų dovana Ta rybų Lietuvos jubiliejui. Tarybų Lietuvos, kuri tik keliais metais vyresnė už apžiūrai pateiktų dar bų autorius. Laiko praėjo, palygi nus, nedaug, bet kaip pasikeitė aukštoji mokykla, studentai, mokslas. Šiandien studentai turi visas sąlygas dirbti rimtą mokslinį dar bą, sąlygas, kurios daug kuo ski riasi nuo buvusių. Juk studentų mokslinis darbas priklauso nuo katedrų mokslinio darbo, kuris buržuazijos valdymo metais buvo labai apleistas. Nebuvo etatų, žmonių, nebuvo ir sąlygų. Kaip biologas, aš jums noriu patelkti vieną nedidelj palyginimą. Kauno buržuaziniame universitete mate matikos-gamtos fakultete biologi jos skyriuje buvo tik dvi biolo gijos katedros, būtent, botanikos ir zoologijos. Šiose katedrose dir bo tik 9 pedagoginio-mokslinio personalo nariai. Ir svarbiausia, kad moksliniam darbui vystytis buvo labai silpna materialinė ba zė. O šiuo metu Vilniaus univer sitete yra dvi biologijos katedros su 26 etatiniais pedagoginiomokslinio personalo nariais ir septyniais dėstytojais-valandininkais specialioms disciplinoms dėstyti. Iš viso 33 dėstytojai. O tai sudaro apie 400 procentų, palyginus su Kauno universitetu. Be to, prie augalų anatomijos ir fiziologijos katedros yra augimo stimuliatorių probleminė labora torija su atskirais 5 darbuotojais ir botanikos sodas. O juk taip iš augo visas Universitetas: atsira do nauji fakultetai, skyriai, ka tedros, Universiteto skaičiavimo centras, laboratorijos. Šioje apžiūroje gerų rezultatų pasiekė ir Tarybų valdžios metais gimę Vilniaus ir Šiaulių pedago giniai institutai. Metai iš metų šių aukštųjų mokyklų studentai pateikia vis geresnių darbų, ypač iš istorijos ir pedagogikos. Vykdant partijos iškeltus užda vinius — žymiai kelti ir gerinti specialistų su aukštuoju mokslu pasiruošimą — SMD vaidina la bai didelį vaidmenį. Juk studen tų mokslinis darbas yra viena kvalifikuotų kadrų rengimo prie monių. Todėl šiam svarbiam dar bui reikia skirti didesnį dėmesį. Šiai apžiūrai pateikti darbai yra moks'inio-tirlamojo pobūdžio, originalūs, paremti savarankiš kais tyrimais, archyvine, kliniki ne, gamybinių praktikų, ekspedi cijų ir kt. medžiaga. Respublikinei studentų moksli nių darbų apžiūrai buvo patelkti 209 darbai: iš Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko vardo universite to — 150, Vilniaus Valstybinio Pedagoginio instituto — 39, Šiau lių Pedagoginio instituto — 13, Kauno Kūno Kultūros instituto — 3, Kauno Politechnikos instituto — 2. Velkė 12 sekcijų: matemati kos, fizikos, biologijos, geologijos, kalbos, literatūros, geografijos, ekonomikos, istorijos, teisės, pe dagogikos, filosofijos ir menoty ros. Sekcijų komisijos ir apžiūros
organizacinis komitetas susipaži no su studentų mokslo darbais ir II iš jų paskyrė pirmąją vietą, 21 — antrąją ir 33 — trečiąją vietas. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komitetas apdovanojo premijuotų darbų autorius I, II, III laipsnių diplomais. Moksli niams vadovams, kurių vadovau jami studentai apžiūroje užėmė pirmąsias vietas, įteikti Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo komiteto, švietimo, aukštųjų mo kyklų Ir mokslo (staigų profsą jungos Garbės raštai. Apdovano tųjų tarpe: doc. V. Statulevlčlus, prof. A. Jucys, doc. K. Domaševi čius, ekonomikos m. kand. A. Venckus, doc. V. Chomskls, vyr. dėst. A. Girdenis, doc. P. Česnu levičiūtė (visi iš WU), doc. G. Stašauskaltė, doc. A. Varakauskas, prof. J. Budzinskis (visi iš VVPI) ir Valstybinės Konserva torijos vyr. dėstytojas Gricius. Gerų darbų buvo visose sekci jose. Pvz., 12 Universiteto mate matikų pranešimų bus spausdina mi mokslo darbuose. Tai rodo, kad studentai labai rimtai padir bėjo. Universiteto Gamtos fakul teto V k. studentas T. Šidiškis sudarė pirmąjį Lietuvos fenologi nį žemėlapį. Jo darbas bus pa naudotas, sudarant LTSR atlasą. Vilniaus Pedagoginio instituto stud. I. Kuzmickaitė ir V. Kranauskaitė savo darbo „Fosforo apykaitos pakitimai kukurūzo ge male, veikiant variui ir cinkui", nagrinėjo labai aktualų klausimą — elementų biochemijos veikimo mechanizavlmo tyrimą, panaudodamos izoliuotą gemalų auginimo metodą. Ekonomikos fakulteto V k. stud. A. Vengrauskas, padedamas ka tedros, nagrinėjo ūkiskaitinę te mą „LTSR vartotojų kooperacijos mažmeninės prekybos tinklas, jų speclalizavimas Ir išdėstymas". Jo darbas susilaukė aukšto įvertini mo. Šiaulių Pedagoginio instituto stud. A. Sližys sukonstravo įdo mią egzaminavimo mašiną. Ir daugelis kitų darbų, kuriuose sprendžiami aktualūs, turį moks linę ir praktinę reikšmę klausi mai. Tačiau komisija pažymi ir kai kuriuos trūkumus. Kaip žinote, apžiūra vyko Vilniuje ir Kaune. Ir tai apžiūrai, kuri vyko Vilniu je, darbų nepateikė Lietuvos Že mės ūkio akademija, Lietuvos Ve terinarijos akademija, Valstybi nis Dailės institutas. Tik du dar bus sulaukėme iš Kauno Poli, technikos instituto. Fizikos ir , matematikos sekcijoms darbų nepateikė Vilniaus Valstybinis i Pedagoginis institutas, nors į mokslinis darbas šioje srityje t ten plačiai vykdomas. Be to, komitetas siūlo nuo atei nančių metų įsteigti bendrą meto dikos sekciją, nes šios srities dar bų kasmet didėja ir juos netiks linga skirti prie kitų sekcijų. Reikėtų susmulkinti ir biologi jos bei ekonomikos sekcijas. Ka dangi darbai yra skirtingų kryp čių, tai labai sunku juos palygin ti. Norėčiau dar pastebėti,"kad ne visi apžiūrai pateikti darbai buvo reikiamai apiforminti, ypač ne tvarkingai nurodyti literatūros sąrašai. i Visomis jėgomis vystyti mokslo-tiriamąjj darbą, plačiai taikyti jo pasiekimus komunizmo staty boje — visų vyresniųjų ir jau nesniųjų mokslininkų pareiga ii Universiteto garbės reikalas.
Prof. S. JANKAUSKAS
2.
Naujametinis interviu
niiiiiiiii’.
Komjaunuoliškų tradicijų problema
3
Matematikos ir mechanikos fakulteto komjaunimo komite to posėdyje buvo svarstoma komjaunuoliškų tradicijų prolema. Daug minčių iškėlė drg. A. Vosyliūtė. — Koks skurdus be tradicijų atrodo mūsų komjaunuol škas gyvenimas. Gimtadienio šventi mas kavinėje (gcr ausiu atve ju) arba, užsimaskavus, besislapstant nuo komendanto, ben drabutyje, — bevelk viskas, kuo mes galime pasigirti. O kur studentiškos dainos? Kiek mažai turime uždegančių jausmingų posmų (o ką Jau be kalbėti apie specifiškas matema tikų dainas!), skirtų poilsio stovykloms ir oficialių himnų
iškilmingiems vakarams. Kodėl komjaunimo organiza cija negalėtų paskelbti konkur so? Juk Universitete yra ne maža gabių poetų ir muzikų! Be to, galima būtų užmegzti ry šius su profesionalais meninin kais, literatais. Apie buvus ų aktyvistų susi tikimų organizavimą kiekvie nais metais kalbėjo I. Nadalinska a. — Ši tradicija jau keletą metų gyvavo, tačiau paskuti niais metais kažkodėl buvo užmiršta. Todėl dabar nutarta vėl atgaivinti šią puikią ir Įdo mią tradiciją. O kaip būtų gera turėti savo ženkliuką, kurį kiekvienas stu dentas nešiotų su pagarba ir
džiaugsmu! Karštos diskusijos vyko dėl fakulteto emblemos tu inlo ir formos. Nutarta paskelbti kon kursą, kuriame išryškėtų patys geriausi variantai. Fakulteto metraštyje, kurį pa siūlė vesti pasitarimo dalyviai, atsispindėtų visas fakulteto gy venimas. Tai būtų „istofinls do kumentas" -«siauJoms studentų kartoms apie tik ką susikūrusio matematikų-mechanikų kolekty vo dabą. Dar ilgai tą vakarą degė šviesa komjaunimo komitete, draugai ginčijosi, siūlė... Ti kėkimės, — jų pastangos ne nueis veltui. M. SAULĖNAITĖ (Mūsų koresp.)
RAMPOS ŠVIESOJE — Ir vis ta meilė.. . kaip ji : pakeičia žmones, nelaimingus padaro laimingus, o pas.pūtėiius — nubaudžia, — rampos šviesoje skamba pranešėjos Audros Baskakovaitės balsas. Taip prasideda Prospero Merlme spektaklis „MEILĖ, DANGUS ŽODIS GEBRIAMAM PROF. Z. ŽEMAIČIUI IR VELNIAS", kurj neseniai REIKŠMINGI vykdyti savo kilnius uždavi = 1. KUO žiūrovams parodė Teatrinės stu = JUMS ŠIE 1965 TARYBŲ nius. dijos trečio kurso studentai — JUBILIEJINIAI 3. AR SKAITOTE UNIVER = LIETUVOS jaunieji aktoriai. SITETO SAVAITRAŠTĮ „TA g, METAI? Aktų sa ė pi.nutėiė. Ir taip, kartu su aktoriais žiūrovas nuke 9 ' Visiems respublikos pilie- RYBINIS STUDENTAS"? KUO liamas Į XIX amžių. čiams, kaip ir man, šie jubi- PRANAŠESNIS JIS TURĖTŲ ... Nors ir kaip brolis BaricloS liejiniai metai sudarė daug BOTI SEKANČIAIS — 1956 mė (akt. J. Girdvainis) stengiasi 3 progų nė tiktai apžvelgti, METAIS? Man ateina Į galvą mintis, Raikyti „skaisčią" Donjos Ura3 bet ir nusistebėti, kiek daug kos (a' t. A. Liaudanskaitė) sie = i pasiekė Lietuva visose savo kad būtų naudinga, jei „Ta lą, jam nesiseka. Nugali abipusė S gyvenimo srityse tarybinės rybinis studentas" plačiau nu šviestų Įvairių kapitalistinių dviejų jaunuolių meilė. Donas 3 santvarkos metais. šalių studentijos gyvenimą. Pablas (akt. V. Mirončikas) alst= 2. KĄ NORĖTUMĖTE PA- Mūsų studentai, imatydami, w ringai myli Donją Uraką, ir jo =‘■‘LINKĖTI KETURTCKSTAN- kokiais spygliuotaisi keliais siekimas tampa realybe. TINEI KOMJAUNUOLIŲ AR- turi siekti aukštojoi mokslo .. .Scenoje pasigirsta afrlkiet šMIJAI? kapitalistinis jaunimas, geriau kos muzikos garsai. Žiūrovų juo kurias Nuoširdžiai linkiu šiai gra Įvertintų tas sąlygas, ką sukelia nevykėlis Chadži Nu žiai jaunimo armijai toliau jiems suteikė Partija ir Vy manąs (akt. R. Šavelis) ir jo pa sparčiai augti ir sėkmingai riausybė. laižūnas tarnas Baba Mustafa Irrniiiiiniiiiiiiiiiiiiilniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiir (akt. B. Sližys). Zelno-Ben-U neidos ir ve.gės Mochan os (akt. J. Vilimaitė) giedra draugystė pasa koja apie stiprios valios žmones
Spaudos platinimo rezultatai
‘ Jau užbaigėme 1966 m. I ket virčio spaudos platinimą. Dėl sutrumpinto prenumeratos pri ėmimo laiko labai pasunkėjo fakultetų bei grupių spaudos platintojų darbas. Ankstesniais metais spaudos platinimas tęsda vosi iki gruodžio 25. Šiemet, siekiant palengvinti Sąjunginės spaudos p.atintojų darbą, šis ter minas buvo atkeltas Į lapkričio 25 d. Nežiūrint to, mūsų spaudos platintojai darbą baigė laiku. Pagal išplatintų periodinių lei dinių skaičių fakultetai užėmė šias vietas: (procentai apskai čiuoti, neįskaitant tų studentų, kurie šiuo metu atlieka prakti ką, o taip pat ir šeštakursių,
„Mokslui“—20 metų — Susitinka Universiteto dėstytoių rinktinė ir vetera1 prieš 10 ir daugiau metų! nai, kurib klubo garbę qynė paskelbė visasąjunginės kategori’os teisėjas V. Nau okas. Krepšinio rungtynėmis pra sidėjo „Mokslo“ gyvavimo dvi dešimtmečio minė’imas. O ko va aikštelėje buvo „kietoka“, tikrai launatviška. Vis dėlto rezultatu 51:46 nugalėjo vete ranai. Tik nuliūdusių nebuvo: tortais, atminimo medaliais ' buvo apdovanotos abi komani'dos. , , . Sporto klubo pirmininkas drg. M. Merkšaitis atal skaitiniame pranešime su pa sididžiavimu pabrėžė, kad sporto klubas, savo gyvavimo pradžioie lungęs 28 sonrtininkus, šiandien turi 3000 na
-
Po oficialiosios da'ies vėl suskardeno teisėto švilDukas. Tinklinio aikštelėje veteranai rezultatu 2:1 įveikė mūsų stu dentų rinktinę.
baiginčių mokslą 1966 sm’šlo mėn.)
metų
SPAUDOS PLAT.
PROC.
1. IFF N. Aramavičiūtė, L. Jonušas 2. GF I. Vatalin, F. Laugalys 3. MF R. Kolytaitė 4. FF O. Vapsvaitė 5. TF A. Senkutė 6. MMF V. Žemaitis 7. ChF E. Baronaitė 8. EF L. Periminienė
139
FAK.
Hlllllllllllllllllllinililllllillllllilllllllllllllllllil
=
li jų ryžtą. Šiais laikais teiginys „Moteris — tai veinias" skamba juokingai, bet tuo metu tai buvo lai' omą natūraliu dalyku. Prosperas Mer.me parodo gilios siejos žmones, teigiami jo komedijų veikėjai ne svetimi ir mūsų moralės žmo nams. Murik.ta (akt. I. Garuolytė) patekusi į Antonijaus (akt. I. Barauskas) g.ėbj, ieško teisybės ir b.aškosl tarp vienuolių-broiių Rafaelio (akt. B. Sližys) ir bro.io Domingo (akt. R. Zabu.is), prašy dama jų pagalbos, tačiau vienuo liai atsisako pakeisti jų pačių su ruošto Inkvizicijos teismo spren dimą. Trečios spektaklio dalies pabaiga žiūrovui dar kartą suke lia pasiš.yi štėjimą dievo tarnų dąrbais, vienuolių dvlveid škumu ir jų pastangomis užgniaužti žmo giškas aistras ir jausmus. .. .Salėje i gal nenutyla ploji mai. Skambiais aplodismentais žiūrovai dėkoja jauniesiems akto riams ir dėstytojui-režisieriui Vi. Limantui už prancūzų klasikinio veikalo pastatymą. Beje, klasiki nė komedija reikalauja ne t k geros režisūros, bet Ir gabių ak torių. O Universiteto Teatrinės studijos pirmieji žingsniai jau
tvirti. Tikimės, kad išvysime dar ne vieną Teatrinės studijos ko lektyvo pasirodymą. O, gai būt, jis paruoš ir šiandieninio gyve nimo veikalų. Galėtume tuo ir baigti, tačiau po nei.gos pertrau kos žiūrovai vėl sukaupė dėmesį į sceną, kurioje pasirodė men.nės ag.tlrgados „FAKTAS" koiektv vas. Dabar gagėjai nors mintimis atsidurti ko.ūkyje, prisiminti pra bėgusią vasarą darbo ir poilsio stovykloje, pasijuokti iš mūsų studentų negerovių, išgirsti! kur blogai maitino ir kur darbas ne buvo našus, pasik.ausyti lepūnė lio „ Pupuliuko" laiško motinai ir nuoširdžiai užjausti vaikiną, gyve nantį stovykloje tarp tuzino mer ginų. Ga.ėjai pamatyti Kazachsta no stepę ir sužinoti nelemtą isto riją apie žąsis... Ir štai paskuti nis vakaras kolūkyje, kur išryš kėja dosnios ko.ūkiečlų širdys ir studentų „protai". Meninė agittrlgada „Faktas", kuriai vadovauja J. Stravinskie nė, prasiskverbia Į studentų gy venimą ir taikliai pastebi jo ne geroves. Tai jau trečioji „Fakto" programa, sukėlusi daug juoko ir kaištų p.ojimų. S. RADIŠAUSKAITĖ
„ . • , ■ 3. Naujametinis interviu
lillllltllllllllillllllllllllllti
=
119 114 112 109 100 97 81
Puikiai užsirekomendavo IFF, GF, MF, FF ir TF spaudos pra tintojai. Palyginti, bloga padėtis Ekonomikos fakultete. Spaudos platintoja, atsakinga už fakultetą, L. Perminienė dirbo daug ir nuo širdžiai, bet ji negalėjo surasti žmonių, kadangi paskaitos vyk davo skirtingu laiku ir Įvairiose patalpose. Spaudos platinime gerai pasi žymėjo FF II kurso III grupės L. Ščerbakovas (Įvykdęs spaudos platinimo planą 400 proc.), MF II k. V grupės stud. J. Baužys (280 proc), MMF IV k. I grupės stud. Z. Lukošytė (221 proc.), GF geologijos specia lybės IV k. stud. M. Kuzaitė (220 proc.) ir kiti. Įvykusiame vakare buvo apdo vanoti tris pirmąsias vietas už ėmusių fakultetų spaudos sekto riai, o taip pat grupių platinto jai, užėmę pirmąją vietą. Sekantį ketvirtį platinimo ter minai bus normalesni. Tikėsi me, kad ir rezultatai bus geresni. G. VILIUŠYTĖ, studentų profkomiteto spaudos sektoriaus vadovė.
ŽODIS GERBIAMAM 1. KUO REIKŠMINGI JUMS ŠIE 1965 TARYBŲ LIETUVOS JUBILIEJINIAI METAI? 1965 — tai istoriniai Ta rybų Lietuvos kūrybinio dar bo triumfo metai. Tiesiog ne įtikėtina, kaip lietuvių tauta per 25 tarybinės santvarkos metus galėjo pasiekti tokių milžiniškų laimėjimų ekono mikos, ku.tūros ir švietimo srityse! Vien tik Vilniaus universitetas per 20 metų iš leido tris kartus daugiau spe-
PROFE ORIUI S. JANKAUSKUI metų, mieli bičiuliai! cia..stų, negu visos buržuazi nės Lietuvos aukštosios mo 3. AR SKAITOTE UNIVER kyklos per tą patį laikotar SITETO SAVAITRAŠTĮ „TA RYBINIS STUDENTAS"? KUO pi2. KĄ NORĖTUMĖTE PA PRANAŠESNIS JIS TURĖTŲ LINKĖTI KETURTOKSTANBŪTI SEKANČIAIS — 1956 TINEI KOMJAUNUOLIŲ AR METAIS? MIJAI? Pasigendama straipsnių apie Komjaunuolių armijai, kuri tai, kad busimieji ne tik ruoš yra Partijos pagalbininkas ir tųsi tapti gerais tvirtos mark pagrindinė mūsą krašto kū rybinė jėga, širdingai linkiu sistinės-lenininės pasaulėž.ūros specialistais, bet ir ug tapti idėjiškai užgrūdintais ir dytų savyje vidinę ir išorinę p^ral pamošta's specialista s. kultūrą. Laimingų ir našių Naujųjų
niiiiiiHiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiuiiiiHiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiinniiiiiiiimiiiiiiiiiimininimi?
V
MtpriNKEVIG/US
ŽALIA JAUNYSTE Man patarimų negailėjo. Aš stengiausi savu taku Žygiuoti, šypseną ir gėlą Raškyti nuo tikrų šakų. Pasaulin lyg švieson svirau. Ir primestinė išmintis Man niekad nepatiko. Nepatiks. Galvoti — šimtąkart geriau Pačiam. Ir dirbau nekalbus Ir atkaklus aš per dienas Tarp šypsenų ir apkalbų, Nesverdamas — patiks ar ne. Ir pyktis svetimas tik gimdė Ramybę. Ir nuo gudresnių Turėjau savo tiesą ginti, Darydamasis vyresniu.
Rimantas URBONAS * * * Kai prieš akis vingiuoja kelias ilgas, Kai prieš akis dienų našta skalsi, — Siūruoja vėjy lalbakojės smilgos, Ir vėjo muzika nerimsta laiduose.
Keliauja debesys, pajuodę ir nerangūs, Ir švokščia vėjyj dideli beržai. Pernakt sapnuojasi mamos gyslotos rankos, Pernakt sapnuojasi saulėlydžių dažai. Čia viskas paprasta, apčiuopiama ir artima, Žem»Iė ši — sena pažįstama; Ji viską duoda, viską ji ir atima,
Vladas VAITKEVIČIUS
TĖVUI Aš parvažiuosiu sausio vidury, Kai bus pušynai susimąstę, ramūs. Vėl bus šviesus sekmadienis, kurį Atvešiu per laukus į baltą namą.
Nudegdavau. Užteko visko. Ėjau laimėti — pralaimėt. Ir buvo ta žalia jaunystė Pati didžiausioji sėkmė.
TIKROVE Mane skalauji. Tavo aš valda. Mažytis vienas tavo kūnas. Tu sąmonėj tarsi žaizda. — Lengvų dienų nėra, nebūna. Tarp mūsų amžinas ryšys. Ir laikas glūdi glūdi nervuos. Raukšlėm — kiek mano darbas vertas — Matuok. Apie save manim rašyk. Ir gyvas jau seniai. Pasikar toju Aš kareiviu, žveju, vaiku. Ir visą laiką trokštu tolių — Kažko, kas bėga nuo akių.
Kad vėl kartotųsi gyvenimo gama. Žemelė ši — visiems pažįstama. ILGESYS Aš einu, o gatvės ilgos ilgos Ieškau aš gegužių prarastų O kažkur, draugystės pasiilgus, Rudeninėj vėtroj lauki tu.
Lyja vis. lašai j veidą muša. Byra lapai nuo šakų įeinu. Lyg benamis, vėtroj susigūžęs, Aš ir vėlei gatvėmis einu.
*
*
*
*
*
*
Tas dienos rudenio trumpos, Ir reikia skubėti, skubėt. Kažkas kelyje užtrunka O man prieš akis lyg duobė, Kliūtis, kurią nugalėti Vienam, gal būt, per sunku. Ir aš negaliu sulėtint, Pasukti kitu keliu. Ir kelias duobėtas, ir klaidos Veide atsiž'imi oer daug. Plaukai tavo sklaidos Ka:kur. Aš juos praradau.
Ii tegul tos gatvės ilgos ligos. Ir tegul ncrmsta ilgesys, — Lauki tu, draugystės pasiilgus, Laukiu aš ir laukiame visi. PER DIDELĮ MIESTĄ
Kai vakarai, aptingę Ir pavargę Apkloja miestą sutemų skara, Iki vidurnakčio tarpuvartėse verkia Keistai apsvaigusi bejausmė gitara.
Ant grindinio vaikėzai spardo tvistą, Ant grindinio bučiuojasi kažkas —
*
*
*
Tik nepriminki vasarų, Kur liko praeity, Nuo džiaugsmo ligi ašarų, — Žinok — labai arti. ..
Stovėsiu aš — tylus sargybinis Vidurnaktį neramų, O vėjas, skardyje pušis išklibinęs, Pabels į tavo namą.. . Neišsigąsk benamio vėjo Ir durų nerakinki.. . Abu mes pas tave atėjom, Abu — nereikalingi. .. Virš medžių toks pajuodęs skliautas Į rytą neša audrą, O vėjas, neseniai dar siautęs, Girdi, kažko tai rauda.. . RUGIAPICTE Vidurdienį arklius girdom,
Dar slepia nuojautą tylią, Dar daugelis motinų liūdi. Ir gervių virtinės klykia Lyg tolimo laiško eilutės.
O dieną — bulvės, jų šviesa, O naktį — žvaigždės dulkėse. Vėl nuoširdumas akyse, Girdi kelius ir dundesį.
Nuo džiaugsmo ligi ašarų Pasiutusiai arti... Ir vėl prabėgo vasara, Vėl širdgėlą jauti...
Kai džiaugsmas kartais vėlina, Aš parvažiuosiu sausio vidury, O ašara — skubi, Kai vėjas sniegą neš ir žvarbiai švilpaus, Tu būk man miškas mėlynas, Žiūrėsiu vėl, kaip krosnį tu kuri, Alyva paupy. . . O malkos nedega, nors žibalu užpiltos. . . Paskui ištarsiu: „Tėte, leiski man Ir pūsiu ugnį lyg vėžys išraudęs, O už langų vėl siaus balta žiema Ir mėlynas snaiges įtūžęs vėjas gaudys. . .
Krinti tu į mane žmonių veidais Ir saulės spinduliais, Ir sodų vaisiais. O jaust tave — kovoti įtemptai Tai pašaukimas mano. Didelis ir keistas.
Lyg laiško nervingos eilutės Stovės prieš akis dažnai Pravertos ir d'ėgnos lūpos. O tu nebegrįši čionai
Ar kelyje užtruksi. Sugrįši — o bus vėlu. Bus veidas manasis lyg druskų Suraižytas skausmo vielų.
Nutiesęs per duobę lieptą — Eilėraščių virves, /Iš jausiu, kiek maža belieka Tavęs manyje, tavęs. D kitas, nurimęs aš eisiu Į rudenio vakarą skęst. Lyg pergyventos aistros Žibintai ges rūke.
Ruduo, ruduo... Margi lapeliai vysta. Ir dairosi mėnuo pro virpančias šakas. Mėnuo guvus žvaigždes spalvotas gano, — Šešėliai kelio jam žvaigždyne nepastos, — Kažkur Žvėryne slankioja išgėręs chuliganas. Ieškodamas viduramžių romantikos keistos. Ir aš einu per miestą savo didelį, — Žibintai šaiposi žvilgsniu visai ramiu — O vis tiktai širdy nerimsta dilgė ė. — O vis tiktai aš per anksti gimiau.
Geria lėtai — lyg per merlę... . . Malūnais, o ne rankinėm girnom Malsim geltoną derlių.
Karšta. Arkliai pailso, Pririšim — te žolę ėda... Greit baigsis pietūs. Vėl kilsim, Krausiu! derlių skubėdami. O dabar arklius girdom, Rugiapiūtėj trumpi atodūsiai... . .. Malūnais, o ne rankinėm girnom Malsim derlių, pripildę aruodus.. .
Ll Remigijus GRAŽYS Gera st“bėti tolius, — Ten kažkas gyvena. Už upės, už miško geltono, Už šito didelio namo. Ir varnos, lyg mestos kepurės Į viršų, darbus pabaigus. Tyli užtrenktos durys, Lūpas sučiaupė laikas. Skruostais lietus rasena. Šuliniuos šermukšnių skonis. Lyg vaisių dūžiai Į žemę Sunkūs vaikščioja žmonės.
... Arti žemuogynai lūpų. Nustebai? Manyje tu nuo seno. Juk tu gyvenai ten už upės, Už šito didelio namo. * * . * Vėl permatomi ežerai, Smėlėta bobų vasara. Voratinkliuose vakarai, Voratinkliuose rasos.
TRUMPAS LAIŠKAS Žali lizdai, žali ir paukščiai Su saulės spinduliu snape. Gal būt, dienoj, gal būt, sapne Kažką pamatęs šauksiu baukščiai. Geltonų medžių tie ■ ardai, Ir paukščio riksmas tarsi savas. Gegutės laikrodžiai išmuš Ir žmonės — rūpesčių ir džiaugsmo Metus vėjuotame beržyne... salos. — Žmonių keisti išsiskirimai Kur gyvenai, mylėjai ii mąstei. Atstumai, gelstantys tarp mūs. lik vėl kažkas iš praeities ’ Čia ežerais nuslysta dienos Ir už miškų, ir už kainų Atbunda lyg lokys iš migio. Ir vėjuj moteris plazdės, Kaip ir visi čia gyvenu. Sutrypusi ištikimybę. Ir vos klystu tarytum dievas.
LIETUVOS TSR KETVIRTASIS RAŠYTOJŲ SUVAŽIAVIMAS JUBILIEJINIUS TARYBŲ LIETUVOS METUS PASITINKA SU BRANDŽIU DERLIUMI. J. Girdvainio nuotr.
Komjaunimas ir ideologinis auklėjimas
0 0° flO
UNIVERSITETO REKTORIUI PROF. DR. J. KUBILIUI, VIEŠINČIAM AMERIKOJE g Klauso nurimę dangoraižiai Amerika klauso, g niūrūs, Amerika žiūri, □ viršų pakyla daugybė galvų! Kai kalba o * □ Rektorius Iš WU. n
i,
Universiteto komjaunimo org; i-jaunuoliai pasiuntė 1560 su vir nlzScija vienija 4260 jaunuolių šum studentų į darbo ir poilsio arba 93 procentus visų studentų. stovyklas, 40 jaunuo.ių dirbo Tai dide.e organizuota jėga, pir Kazachstane, 3000 su viršum stu masis Rektorato ir partinės orga dentų rugsėjo mėnesį padėjo su nizacijos padėjėjas, komun.siiš- doroti derJų. Džiugina komjaunimo pastan kai auklėjant akademinį jauni mą. Partinių organizacijų vado gos dalyvauti moks.iniame-tiriavaujamas, Universiteto komjau majame darbe. Daugiau kaip 28) nimas turi visas są.ygas nukreip kemjaunuotių šiemet paruošė ir ti jaunuo.ių energiją ir mintis skaitė pranešimus Studentų moks tam, kad jie taptų gerais spe linėje konferencijoje. Studentų ir susidomėjimas cialistais, sąmoningais kovoto pažangumas moksiu kas metai auga. jais už komunizmo reikalą. Ideo.oginls studentų auklėji mas yra pagrindinė mokymo-auk2. KOMJAUNUOLIŠKOS UGNELES REIKIA DAUGIAU lėjlmo proceso daJs, kuri nu.eUniversiteto komjaunimo kon mla visų rūšių specialistų ruoši mo sėkmę. Dabartinėmis są.ygo- ferencijoje buvo ka.tama, kad mls, kada mūsų ša is suteikė stu komjaunimo organizacijų (ž'”odentams visas galimybes siekti ma, ne visų) darbas esąs neįdo mo's.o, kada politinėje kovoje mus, kad nariai ne.an' ą sus r.nbuvo galutinai sutriuškinta nu kimų. Tiesa, to negalima pasakyti verstųjų klasių ardomoji veikta, apie daugelį komjaunimo ruo kada komjaunimas tapo masine šiamų priemonių. Tačiau neginči ir visaaplniančia tarybinio jauni jamas yra tas faktas, kad j Uni mo organizacija, ideologinis dar versitete organizuojamus šokių bas jaunimo tarpe tapo ypač su vakarus studentai veržiasi jėga, dėtingas ir reikalaujantis gi.aus lenda pro langus, o tuo ta-m būna atvejų, kai j rimtus ren pažinimo. Kaip Universiteto •komjauni ginius eina nenoromis. Kodė.? Komjaunimas, kaip pirmasis mas sprendžia studentų ideo.oglPartijos pagalbininkas ir rezer nio auklėjimo problemas? vas, yra revoliucinė jaunimo or 1. SVARBIAUSIA — TVIRTAS ganizacija. Jo visas darbas turi būti jaunatviškas, su didžiu polė PASIRYŽIMAS KOVOTI UŽ kiu, romantika, priešiškas ruti KOMUNISTŲ PARTIJOS nai Ir šablonui. Tokie buvo Unl,REIKALĄ. Universiteto komjaunimo orga versiteto komjaunimo komiteto nizacija turi garbingas tradicijas, organizuoti va' arai, kuriuose bu auklėjant socialistinės va stybės vo aptariami vasaros darbo sto patriotus, sąmoningus Partijos vyklų rezultatai. Labai Įspūdingai sūnus ir dukras, kovotojus už komunizmo reikalą. Komjaunimo eilėse užaugo žymūs respub.ikos partiniai ir tarybiniai darbuoto jai, dabartiniai Universiteto mokslininkai ir vadovai. Antra vertus, tūkstančiai Uni versiteto komjaunuo.ių kasmet pasiaukojančiai dirba darbo sto vyklose nuima der.iu respubli kos ko.ūkiuose ir Kazachstano plėšiniuose šimtai studentų daly vauja liaudies draugovių veiklo je stiprindami viešąją tvarką Vilniaus mieste, užsiima paaug lių, neturinčių normalių gyveni mo sąlygų šeimoje, auklėjimu. Tai rodo, kad Universiteto kom jaunimas, atsiliepdamas Į Parti jos kvietimą, nepaisydamas sun kumų ir nesiskaitydamas su savo asmeniniais interesais, atlieka bet kokį darbą. Štai .pavyzdžiui, per 1935 metų vasarą Universiteto kom-
praėjo Istorijos-filologijos fakul teto komjaunimo metinių minėjl mas, „fuksų krikštynos" ir kt. Tačiau tokių renginių nedaug. Pirminių komjaunimo organi zacijų p.anus ir veik.ą daugeliu atvejų stimuliuoja ku.tūros-švietlmo ir disclpJnos ugdymo dar bas, o ne studentų mokymas ak tyviai skverbtis j gyvenimą, gal voti komunistiškai, būti Partijos revoJucinių tradicijų tęsė.a.s. Ki no fi.mų išikymas, minėjimų or ganizavimas, naujų madų svars tymas, knygų ir parodų aptari mas, įmonių ap.ankymas, paskai tų lankomumo svarstymas ir pa našūs renginiai suc’aro 80—99 procentų visų pirminių organiza cijų (ir net dalį faku.tetu) darbo planų. Be abejo, tai geros prie monės, bet komjaunimo darbas vien tik jomis negali apsribofi. Daugelį jų galėtų sėkmingai įvykdyti profsąjungos. Komjaunimo dėmesio centre turi būti jaunuolių darbas ir vi suomeninė veikla sudėtingomis socialistinio gyvenimo ap inkybėmis. Išsiaiškinant gyvenimo dėsningumus, studentams daug padeda filosofijos, partijos istori jos, politinės ekonomijos ir moks linio komunizmo pagrindų studi javimas. Tačiau reikia konstatuo ti, kad Universiteto komjaunimo organizacijos dar si pnai panau doja visuomeniniu discplnu stu dijavimą tvirtai mar'sistinel stu dentų pasaulėžiūrai formuoti.
(NUKELTA Į 5 PSL.)
■...4. Naujametinis interviu
0 0 L. VLADIMIROVUI, SNO BIBLIOTEKOS DIREKTORIUI: o — Oi, sugrįžki, sugrįžk iš už1 Ilgisi donelait^ki būrai, □ *■ jūrų, Aimanuoja visa biblioteka. o □ Reikalinga Tavoji ranka, — □
o .o □ a o o o a □
PROF. F. NORKŪNUI, ATLIKUSIAM 2000 SU VIRŠUM SKRANDŽIO OPŲ OPERACIJŲ: Daug ligų visokių būna, Bet profesorius Norkūnas Daug ką žmogui skauda, — Daktaras „Aiskauda".
O o □ □ n □ o
!»'
PARODOJE „Jeigu nebūtų tikėjimo, nebū tų ir nemokšų", — prieš lipda mas ant inkvizicijos laužo, pasa kė didysis ateistas Džordanas Bruno. Tokie žodžiai pasitinka mus naujoje knygų parodoje „Moks las griauna stebuklus" prie Universiteto Mokslinės bibliote kos bendrosios skaityklos. Sten duose esančios knygos demas kuoja dvasininkiją, bei idealisti nę pasaulėžiūrą. Čia rasime vei kalus didžiausių žmonijos protų — K. Markso, F. Engelso, V. Lenino. Skaitytojai gali susipa žinti su F. Volte'o, D. Didro, L. Feuerbacho darbais, su F. Manheteno knyga „Vatikanas ir XX amžius" — kaltinimu tamsybės apaštalams. Čia ir garsiųjų mokslininkų-gamtininkų C. Dar vino, Z. B. Lamarko, I. V. Mičiūrino kūriniai. •Vaujas ir teisingas pažiūras į žmogų, visatą, gyvybę išdėsto tarybinių mokslininkų darbai. Jų tarpe — nemaža Lietuvos TSR autorių knygų, kaip K. Daukšo „Stebuklai mokslo šviesoje", Br. Genzelio „Bažnyčia keičia vei dą". Peržiūrėjęs antireliginių kny gų stendus, p-isimeni vokiečių materialisto L. Feuerbacho žo džius: „Jokios religijos! — štai mano reKgijat". MOŠŲ korėsp.
ŽODIS GERBIAMAM EK. M. REIKŠMINCI 1. KUO JUMS ŠIE 1965 TARYBŲ JUBILIEJINIAI LIETUVOS METAI? Šie jubiliejiniai Tarybų Lietuvos metai man, kaip ekoncmlstui, rrikšmingi ir tuo, kad jie sutapo su Ekono mikos fakuite'o 25 metų gy vavimo jubiliejumi. Atminti nais 1940 metai prasidėjo ir mano, kaip ekonomisto, ke lias. 2. KĄ NORĖTUMĖTE PA LINKĖTI KETURTOKSTANTINEI KOMJAUNUOLIŲ AR MIJAI? Mūsų komjaunuoliams-stu-
DR. A. ŽILĖNUI
dentams, aš, kaip Universi teto SMD moksJnis vadovas, noriu palinkėti Naujaisiais 1966 metais didesnio ryžto ir atkaklumo mokslo-t rlamajame darbe. 3. AR SKAITOTE UNIVER SITETO SAVAITRAŠTI „TA RYBINIS STUDENTAS"? KUO PRANAŠESNIS JIS TU RĖTŲ BOTI SEKANČIAIS — 1966 METAIS? „Tarybinio studeno" redak cijos kolektyvui, visiems jo bendradarbiams linkiu, kad 1966 metais mūsų laikraštis imtų dar labiau laukiamas ir punktualesnis svečias.
.uiiiiiiiiiniiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuinnniiiiiiii.
JĮIIIIIIHiniIIIII
Į
5.
Naujametinis interviu
HIIIIIIIIIIIIIU:
=
Komjaunimas ir ideologinis auklėjimas
(ATKELTA iŠ 4 PSL.) Pavyzdžiui, pirmi nėse komjau nimo organizacijose labai retai (vyksta disputai, draugiški teis mai, aštrių ldeologljųsir visuo menės vystymosi dėsnių aptari mai. Daugelio komjaunuolių įsi tikinimai yra peramti išmoktomis dek.aracijomis, o ne gl.iu mark sizmo supratimu. Išskyrus atskirus atvejus (kom jaunimo komiteto nario P. Bražė no ir kitų pas'fi.ymai dėl visuo meninių mokslų dėstymo), kom jaunimo aktyvas sistemingai ne susirenka, nediskutuoja Ir neap taria aktualių mo’ymo ir auklė jimo klausimų tiek Universiteto, tiek ir taku tetų mastu. Matyt, reikia sus'rinkimrose dažniau kelti ir svarstyti kom jaunimo, kaip polit'nės komu nistinės organizacijos, reika lus. Pavyzdžiui, kad ir tokius klavs'mus: Lietuvos komjaunimo revoliucinės tradicijos, pirmieji Tarybų valdžios m tal Lietuvoje, mūsų ryšai su trrp'autinėmis jaunimo komunistinėmis organi zacijomis, proletcrinio Internaciora’izmo principai studento pasaulėžiūroje, miesčioniškumo reiškiniai mūsų jaunimo sąmonė Žodis Gerbiamai L. VAIDIN AUSKAIIE1 (bibl. direktorei) = je, mūsų šalies patrioto bruožai ir pan. A’Mra vertus, panašiu 1. KUO REIKŠMINGI LINKĖTI KETURTOKSTANklausfmų svarstvmas turi būti JUMS ŠIE 1965 TARYBŲ IINEI KOMJAUNUOLIŲ AR taip parucš’as, kad jis tautu di LIETUVOS JUBILIEJINIAI MIJAI? džiu studentu gyvenimo Įvykiu. Mylėti knygą! METAI? Mūsų manymu, turi būti akty 3. AR SKAITOTE UNIVER Svarbiausias įvykis biblio vesnė komjaun’mo kova p-ieš tekos gyvenime yra tas, kad SITETO SAVAITRAŠTĮ „TA nacionalistines nuotaikas studen ji tapo depozitacine SNO RYBINIS STUDENTAS"? tų tarpe. Reikia aidėti kiekvie Skaitau. „Tarybiniam stu biblioteka: gauna ne tik vi ną studentą taip, kad šis pasi dentui" ir toliau linkiu būti sus SNO leidinius, bet ir jos justų e“ąs įžeistas, jei kiti kal veiklos dokumentaciją. Tai Universiteto gyvenimo veid bėtu apie kokios ners tautybės turėtų labiau sudominti mūsų rodžiu. fšsk’rtinnmą, niekintu kitos tau istorikus, ekonomistus, teisi tybės žmogų. Nega’fma taikstytis J. GIRDVAINIO nuotraukos ninkus. su b-1 kokiomis kalbom's Ir 2. KĄ NORĖTUMĖTE PA užuominomis kur'os žemina ..iiiiiiiiiiiiiiHiJiiijjiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiJimiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiJim. žmogaus orumą nacionaliniu pa grindu. Norėčiau pareikšti susirūpinimą valą atsilankys ir pasakų he dėl nepakankamai aktyvaus stu rojai, ir senovės karžygiai, ir dentų da'vvav’mo at“fstin'ame raganos su velniais! Išduo darbe. Ateistu brre’ial veikla dar Bičiuliai! Štai ir Naujieji siu Jums paslaptį — fakul ant nosies, o Jūs dar neži tetų saviveiklininkai kažką sl'pnai. Kom'aunlmo organizaci not, kaip juos sutiksit. Neruošia. O jau estradinis! Ne jos dar nepakankamai Įvertina nusiminkit! Šiais metais Ak vienam padai nudils. Linkstą faktą, kad žymi gyventojų da tų salėje ruošiamas NAUJA- ’ minsimės, dainuosime ir šok lis yra * religinių prietarų įtakoje. METINIS KARNAVALAS. sime iki trečiųjų gaidžių. Kad tūlas skeptikas nepasa Laukiu Jūsų visų, linksmų Religinių pažiūrų socialinės šak kytų: „Neįdomu", reikia su ir gerai nusiteikusių, Nauja nys, ateistinio darbo formos ir žadinti vaizduotę, turėti tru metiniame karnavale. metodai turėtų būti aptariami putį noro ir įdėti šiek tiek Pradžia — paskutinės šių komjaunimo susirinkimuose. Na darbo. Juk be kaukės į Aktų metų dienos 21 valandą. salę nepraleis mano sargy riai turi būti įpareigojami dirbti s Jūsų biniai! Manau, kad į karna SENIS BALTIS ateistinį darbą.
kolegos:
2. STUDENTIŠKOJI— MOTERIŠKOJI
ŠVENTINĖS RAUDOS
— Ar aš tau, sese, nesakiau, Ar dekanate nebariau: Nedažyk plaukų ant galvos, Nevarstyk durų „Dainavos".
Sėdėki paskaitoj rytais, O bibliotekoj — vakarais. Ateina sesija rūsti — Netekt stipendijos gali. — Nesuk, dekane, man galvos,
3. TARYBŲ VALDŽIĄ IR JOS LAIMĖJIMUS REIKIA SAUGOTI IR GINTI KIEKVIENAME ŽINGSNYJE. Komunistų partijos vadovauja ma, mūsų ša.les liaudis pasiekė įžymių laimė,imu ūkio ir ku.lūros srityje. Tai pripažįsta visas pašau.is. Kartu išaugo ir tarybi nių žmonių poreikiai. Mūsų žmo nės pasidaiė reik.esni ir griežtes ni tų trūkumų atžvilgiu, kurie pasitaiko komunizmo statyboje. Universiteto komjaunimu! išky la atsakingas uždavinys nu kreipti studentų sveiką ir gerą norą kovoti su mūsų gyvenimo ir mokslo trūkumais kūrybine, teigiama linkme. Čia mes turime džiuginančių pasie'imų. Vieni studentai kovoja su viešosios tvarkos pažeidėjais, kiti auklėja nusikaltusius paaug.ius, treti — aktyviai da.yvauja paskaitinėje propagandoje. Tačiau reikia konstatuoti, kad komjaunuoliai dažnai taikstosi su savo draugų mėginimais juo dinti tarybinę tikrovę. Šių nepa geidautinų reiškinių priežastis yra ta, kad studentai ne visada sugeba dialektiškai galvoti, skir ti dėsningumus nuo atsitiktinių reiškinių. Kartais studentas daro apibendrinimus iš to fakto, kad jam lietuviškai neatsako trolei buso konduktorė, kad valgykloje jis gavo neskanų maistą. Universiteto dėstytojai pa grįstai priekaištauja komjaunimo aktyvistams, kad šie paskaitų ar seminarų metu, kai atskiri stu dentai juodina tarybinę tik rovę, ne g.a mūsų i.audies pa siekimus ir net reškia savo susižavėjimą buržuaziniu gyve nimu, dažnai nutyli ir nesudraudžia tokio „kritiko". Be abe jo, šie jaunuoliai „plepa" ne tiek iš blogos valios, kiek nežinoda mi da.yko esmės. Laukti, kol išsi šokėlį sudraus dėstytojas, yra dide.ė negerbė grupės ar kurso komjaunimo organizacijai. Už tarybų valdžią padėjo gal vas mbijonai žmonių, jų tarpe šimtai tūkstančių mūsų respub.lkos gyventojų. Komjaunuoliai yra daugiausia nuveikę, ją gin dami bei stiprindami. Komunizmo statybos p ocesas taip pat nėra rožėmis klotas. Tuo tarpu didelė dalis jaunuo.ių neneri apie tai ži noti. Jiems rūpi tik geras gyvenipias ir pramogos. Kai kurie studentai už tarybi nės liaudies lėšas, skiriamas jų
mokymui, atsilygina panieka: nelaiko paskaitų, linksmai lei džia laiką kavinėse. Tokius stu dentus, jeigu jie nesupranta savo biauraus e.gesio, rei’. ia ša.inti iš Universiteto ir iš komjaunimo.
4. PARTINIS VADOVAVIMAS IDEOLOGINIAM KOMJAUNIMO DARBUI t Fakultetų partinės organizaci jos daug dėmesio skiria komjau nimo darbui. Komjaunimo klausi mai sistemingai aptariami parti niuose susirinkimuose ir faku.tetų partinių biurų posėdžiuose. Pastaruoju metu sustiprėjo kom jaunimo oiganizacinls darbas Teisės, Medicinos, Isterijos ir fi lologijos fakultetuose. Dažiai partinių organizacijų darbui, auklėjant komjaunimą, ypač ideologine dvasia, trūksta sistemos ir gilesnio nagrinėjimo. Argi tai normalu, kad daugelio fakultetų komunistai taikstosi su ta padėtimi, kai paskirtieji dėsty tojai patys dirba už komjaunimo organizaciją, tapdami savotiš' ais grupių visuomeniniais organizato riais. Didžiulis komunistų darbo patyrimas sl.pnai panaudojamas darbo stiliaus pagerinimui, sutei kiant jam gyvą ir kovingą pobū dį. Yra tendencija atskirti ideolo ginį darbą nuo mokymo-aukiėjimo, į pirmą vietą iške.iant moky mąsi, į antrą — ideo.oginj kom jaunimo darbą. Tokia pažiūra iš ryškėjo Medicinos faku.tete, kur, apskritai paėmus, komunistai daug padeda komjaunimui. Labai nepageidautiras yra tas reiškinys, kad faku tetų komunis tai per silpnai mobiazuoja kom jaunuolius kovai su žalingais reiškiniais ir nuotaikomis. Reikia skiepyti jaunimui tą mintį, kad mes nesame nuošalyje nuo socia listinės ir buržuazinės ideologijos kovos, kuri vyksta ne vien tarp tautinėje arenoje, bet ir Univer siteto sienose; ji atsispindi dėsty tojų ir studentų pažiūrose. Artėjant didžiulei Tarybų Są jungos tautų šventei — Spalio socialistinės revoliucijos 50-mečiui, — reikia sustiprinti parti nių organizacijų darbą komjauni me, padėti jaunimui susipažinti su darbininkų klasės ir Komunis tų partijos revo.iucinės kovos tradicijomis, panaudoti jas pat riotiniam jaunimo auklėjimui. A. BURKAUSKAS
Sesijos eina iš mados. Pastudentausiu dar metus — Suras man tėvas etatus. Gal bus ir taip, o gal ne taip, Gal padarysiu ir kitaip — Surasiu vyrą su namu, Gal net su nuosavu „zimu"?l * * * Bara dekanai merg'nas, Lanko merginos kavines, Kuo šitai baigsis nežinia, Kasmet kartojas ši daina. 3. STUDENTIŠKOJI — VYRIŠKOJI.
Sunku studentui būti ant svieto, Iš visų pusių įskaitos spaudžia, Nuo papeikimo griežto ir kieto Kaip nuo gertynių ' paširdžius maudžia Bėrė dekanas ir prodekanas. Svarstė g.uporgas, tašė proforga3 Kam simuliuoji, ko šturmuliuoji, Stipendijėlę kam praulioji? — Ryt seminaras — docentas baras, O aš nuslinksiu vėlai į barą, Skaudės galvelę, bet nedejuosiu, Dar po.ą metų pastudijuosiu.
1. PROFESORINE Aukštą mokslą jgijom prakeiktais laikais, Kai stipendijas lupo ministrų vaikai. Mes, apžėlę barzdom ir idėjom tvirtom, Kalam mokslą lyg vinį studento galvon.
Kai atėjom čionai, dar traškėjo stiklai, Po koridori us šaltis ir vėjas skrajojo. Š andien tviska langai, prikūrenta šiltai — Tik studentas „nachalas" to mokslo neboja. O naujieji laikai, o naujieji vaikai, Kaip pasikeitė miestas ir žmonės aplinkui, Reikia vis posėdžiaut, reikia vis nuobodžiaut, O pakaušis vis plinka ir plinka...
Jei po amžių kada tvisto pančiai nukris Ir vaikai lengvėbau atsidus, Mūsų valsai ir polkos — epochos mintis Kažin ar besuprantami bus?
Vyt. JAKŠTO pieš.
Dieną Į kiną — vakare šokiai, (Argi jūs buvot jauni kitokie?) Kam galvą kvaršint — mirsim visokie Ir diplomuoti, ir disertuoti. Gavęs diplomą, mesiu uliones, Dėdės malone eisiu Į žmones. Gavęs tarnybą kokioj valdyboj A-oins n pilvą šventei ramv-y-vbė)..
BEŽDŽIONĖS ANT MENO SAKŲ
TĖVUI
KARALIŲ PASAKA Tavo rankos iškėlė mane Tartum gęstančią žvaigždę vakarę. Tu — karalius. Ir tavo de.nal skleidžia šviesą. Bet aš... aš stipresnė: Mano akys skaidresnės. Mano lūpos saldesnės, Nors aš tik žmogus, Tu — karalius.
Tavo rankos Iškėlė mane. — Šypsos lūpos, Pajutusios mano mažumą. Tu — karalius... Tavo rankos nusvies Į visatos erdves Mano kūną — Mažyti žemės žiedeli. O dabar — aš čionai, Aš svajoju daugiau už tave, Sužinosiu Kažką dar nežinomo. Kolei dingsiu iš čia, Mano lūpos dar juoksis, Mano akys dar verks, Aš — gyvensiu...
Tu — karalius. .. Tavo rankos iškėlė mane... O. BALIUKONYTĖ
tolimi
Žiburėliai
Baigės vasaros dienos saulėtos, Krinta žvaigždės žvaigždėtom rudeninėm naktim... Akys, degę svajonėm, siekimais, Vėlei dvelkia rimtim. Vien rimtim?
Tavo rankos — didelės ir šiukščios lyg arimai... Tavo rankos — didelės ir šiurkščios... gal kitam... Mylavai ir bučiavai vos gimus) Kūdikį — mane. .. Ir tau. .. Buvo dienos, nuostabios ir brangios...
AS — TA PATI Lijo plakė žvarbūs lietūs, šlavė vėjas — Glaudžiasi po savo Šalta saule Mažas pasaulėlis.
O naktis — naktis tenai — Už vartų. Ak, kad ji tiktai lemtinqo žodžio neištartų. Stovi dvi apgriuvę Akmeninės sienos, O žibintas saugo pasaulėlį Vienas...
stiklo
Žmogutis
Kartais atrodo — sudušiu. Pažirs žalsvų šukių krūva.. . Ką reiškia vienas mažas stikli nis žmogutis — Buvo — ir jo nebėra. Bėgu bėgu per įtemptą virvę, Ir baugu nuo aukščio ir gera... Pamiršti savo stiklo prigimtį — Taip ir traukia į žemę.
P. ŽEMGULYTĖ Ku'gi nerimas, kurgi troškimai, Kur laiškai nerašyti, laiškai negauti? RUDENĖJANT Nematytų kraštų tolimi žiburėliai Jei atūžus audra Spinduliuoja akyse. Jauti?
Pasišiauštų balsi —
Būki, žeme, gera; Baigės vasaros dienos... Prabėgo... Būki, saule, skaisti Ir neleiskl perkūnui grūmoti. Krinta lapai pageltę naktim ir ' dienom. Neškit, vėjai, toli Dainą žemės gimtos, Mokam rimtį ir nerimą derint Lai padangė žydra Ir svajoti širdim jaunom. K. ANTANAVIČIŪTE Ją pavys, išbučiuos.
EPIGRAMOS KŪRYBINIAI PLANAI Nukopijavęs BalĮ Sruogą, Redakcijon eiles nešiau. O ten man patarė: — Nebloga: Išleisim knygą — ne mažiau... ... Paskui gavau platesnę temą — Teks pirkti Puškino raštus: Romaną ar, gal būt, poemą Nuplagijuosiu per metus. NUOMONIŲ SUTAPIMAS — Kokia dėmėta mūsų vargšė saulė, — Kalbėjo vienas kritikas rimtai. — Teisingai, — reagavo kiaulė. — Dėl jos degla tapau aš nelauktai.
KAS GERIAU? Poezija — dalykas geras, Bet dar geresnis — honoraras. KŪRYBOS TEMA Apie Galaktikas sapnuoju, Jomis eilėraščius kaišau. •— O kas Galaktika? 't— Žinojau... — Tai pasakyk. t— Kad... pamiršau...
MEILĖ IŠ PIRMO ŽVILGSNIO — Įsimylėjau iš netyčių. 4- Ar šaunų vyrą? 4- Ne... ... „Moskvičių"... Algis KRAPAVICKAS
O tarp grikių vakarais juodais Vėlei tu laikei mane ant rankų, Didelių lyg vakaro aidai... O vėliau... Aidėjo kūjo dūžiai... Aš žinojau: kalvėj tu esi.. . Tarp gubų, palaukėj susigūžusių, Liko mielas tavo ilgesys. .. A. KALANAVlClUS
Aš — ta pati. Tiktai kaimo beržai neramūs kasmet į viršų pašoka, tik giraitėj kasmet pasiklysta vienas takelis — sužaliavę krūmokšniai nebeleidžia išbėgt į laukus, tik rimtėja kasmet upelis, pakrantę pagraužus. . . O aš — ta pati. Aš — ta pati. Tik i plaukus mama metų dulkes vis renka, ir kas metai joje išskaitau kažką naujo: nuriedėjusi ašara naują vagą palieka ant skruosto, o šypsnys — naują brūkšnį ties lūpų kampu... Bet aš — ta pati. Aš — ta pati. Tiktai mano draugai kiekvieną pirmą rugsėjo atsineša bruožų naujų. Tiktai rankoj manoj kasmet susidėvi nauji vadovėliai, — o aš — ta pati. Ta pati. R. SAULĖNAITĖ
MUZIKOS Džiazo vadovas paskelbė žvėrišką Šukį: „Kas ploniau, tą piausim". • TEATRO Sėdėdamas tarp snaudžiančių žiūrovų, režisierius sva jojo apie kiškius, kurie miega žiūrėdami. LITERATOROS Plagiatorius nustebo, kad jam reikia parašyti tai, ko pasaulyje dar niekas nepajėgė sukurti. DAILĖS Šalikelėj pastatyta abstrakcionalistinė skulptūra gali kaip bala kelią iškreivinti. CIRKO Maivytis ant šakos beždž >nei patiko, tik ji nesuprato, kodėl žmonės iš jos juokiasi. A. TANDZEGOLSKIS
SUTIKTAM PRAEIVIUI Drauguži, AŠ jums patariu įsivaizduokit, dabar ne žiema. Grįžkit namo su pavasariu, Su pavasariu ir šiluma. Ar jaučiat kaip kvepia svaigiai Sniego pusnis kaip ieva, Kaip sukasi šiltos snaigės, Net svaigsta galva. Atleiskit, aš jus varginu Gal būt, jūsų laukia šeima. Grįžkit namo su pavasariu Su pavasariu ir šiluma. Vakaras liūdnas ir drėgnas Aptingęs kaip karvės atole. Aš tiesiai per lauka bėgu, Per šaltą sulytą žolę. Aš bėgu, žingsniuoju ir šoku, Lietus mane kiaurai pramerkia, Aš bėgu per šlapią žolę Nuo liūdno, abucjo vakaro.
Aš bėgu per visą naktį, Aš bėgsiu lig žvangančio rvto, Kad saulę parneščiau naščiais Ir saulę visiems išdalyčiau. Pakalnėm gurgėdami bėga Drumzlini pavasario vandenys. Pert žydrą dangų bėga ' Drumzlini pavasario debesys. Linksmas vėlas sėja Skambius pavasario lašus. Jis visą mane nubarstė Skambiais lašų karoliukais. Sako, nuo pirmo lietaus Viskas pradeda augti: Duona, Medžiai, Žolė.
Augsiu ir aš. Augsiu su duona, Medžiais, žole. Juk neapsakomai Gera augti Ir jausti Gyslomis srūvantį kraują. R. KASPARAVIČIUS
VIENĄ AKIMIRKĄ Norėčiau dabar Nors vieną akimirką Pabūti jumis, Norėčiau pripildyti širdį Tuštybės ir triukšmo, Ir juoko — Koketiško juoko. . . Gal būtų lengviau, Gal ir ašarų būtų. Tada jos nedegintų Mano širdies išdidžios. Tada išsiliečiau Dainom ir gyvenimu Ir viską priimčiau kaip jus — Lengvai, Su mažyčiais troškimais Ir norais — Tokiais naiviais. O. BALIUKONYTĖ
RUDENS AKVARELĖ Ir atsimerkia miško akys. Ir akyse pražysta gėlės. Ir susilieja miš'o spalvos Į abstrakčiausią akvarelę. Įsiklausyk j skambią tylą. Nuoš'rdumu tave apgaubs ji, Ir sušnabždės: „Ar patikėjai, Jog miškas rudenj gražiausias. J. KUNČINAS
O vis dėlto buvai ne tas, Kurio ir laukiau, ir ilgėjaus, Kurio stiprias stiprias rankas Labiau už gyvastį mylėjau.
Išbridę į rudens miglas, Beržai baltutę skarą ryši. O vis dėlto buvai ne tas, — Ir glėby debesų nusineš, Paspausk man ranką — Kaip lašeli gilaus vandenyno. aš negrįšiu.. . G. ČAPSKYTĖ V. BILIŪNAITĖ
NUEIKIM PARNEŠTI SVAJONĖS Nurimo miškas, Susitaikė su žiemos siųstuoju likimu. Apsnūdę obelys Tuščiom šakom baksnoja pilką erdvę. Nešniokščia upės — Žemė tyli, laukia žiemos rimties — prakilniojo momento, — Rami ir susikaupus Laukia. Žemė tyli, Gatvės tyli, Saulė tyli, nublukus, apmirus, bejausmė. Tyli. Dienos apniukę tyli Ir saugo gruodžio rimtį. Laukia ir tyli, Tyli ir laukia Šviesos. Tik žaros vakarės nerimstančios dega Ir šaukia į jas pasineri; Nudažo juodalksnius, Nudegina gluosnius. Paglosto snieguotą arimą, Bučiuoja negyvas rugienas Ir dega jinai akyse, Tavose akyse. Ir šaukia, ir šaukia į vakarus, Į gruodžio liepsnojančius vakarus. Eime — nesudegsim — O jei ir sudegsirn — Pabirsim lyg debesio skiautės pavasario gyvu lietum. Pabersim svajonę, lakštingalos raudą. Pavirsim žėruojančiu vakaru. Ir ilgesį — saulėtą ilgesį atnešim širdims.. . Tad einam į žiemiškus vakarus. Einam!.. L BRAŽĖNAITĖ
J. MIKĖNAS. Pirmosios kregždės.
DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ „PROGRESIJA Bet ėjo metai, Kolūkiuose du tūkstančiai Ėjo. Kadaise dirbo Skaidai tirpo Patikima jėga. O š'andien jau — Jėga gera! Nė tūkstančio nėra.
n
||l<ayvENiM^
Linkime sėkmės ir kupranugariško kantrumo Medicinos bei Matematikos ir mechanikos fa. kultetų diplomantamsl
■r
UNIVERSITETO MOKSLINĖJE Knygos šaukiasi pagalbos (Du su puse milijono) imkime baslius ir dalbas, Remklm bibliotekos šonus...
BIBLIOTEKOJE Nes pro langus knygos krinta. Knygoms ankšta, susispaudę.. . Culi varpšės užrakintos — Iš bejėgiškumo rauda.
(1
£
”
>
1*
Bendrabutis naujas spindi, Dar kvapą dažų geri... , Reiks tik duris atrakinti, — Ir tu — namus turi...
Linkimej kad vietas naujame bendrabutyje skirstytų tik Univer siteto studentų proikomitetas. PIRMAM „LIETUVIŠKAM' EŠELONUI, GRĮŽUSIAM IŠ PLĖŠINIŲ
— Kaip ten su studentiško gy venimo tema respublikinėje spaudoje? — Ašaros grynos, jei neskaitys me kelių mikroskopinių „kavalkų", „Komjaunmo Tiesoje", perspausdintų iš „Tarybinio stu dento". .. — Eik tu!.. Negali būti!? — Ką čia „negali", jeigu šis faktas už patj blyną didesnis...
Liko keliai vingiuojantys. Žemelė dirvonuojanti, Ir vėl senelj Vilnių, Ir bendrakursį apkabint gali.
Be pieštukų, be trintukų Aktyvistai š.andien tr.ūsia... VVU tiekimo skyrius — Apatinė girnų pusė...
„Kad tiktai butų sprandas, Pavalkai visada atsiras". (liaudies išmintis)
/VU KOMJAUNIMO SEKRETORIUI PETRUI VAITKEVIČIUI Rieda komjaunuoliškas Komjaunimo komiteto vežimas oriai, sekretoriui Didis ryžtas, didelė gaila! Pelnytas studentiškas „Valio!"
Redakcija sveikina buvusi tyvų bendradarbį Stepą Imbrasą vestuvių proga ir giliai „užjau čia" — 1966-aisiais.
Tai bus linksma, tai smagu, Nes draugovė veikia!
NAUJŲJŲ METŲ NAKTĮ Mušeikas ir girtuoklius Nugabens „Irtit reikia“.
■
Žemdirbiai pasakė „Ačiū! ^Sveikiname.. J / vietą užėmusią FMF %(,.Rytų aušros“ kolūkis) sto-į vykios II! pamainą (virsiįninkąs A. Zaborskis). Nugalėtojai apdovanojami į Ji nemokama kelione į Lenin- į '
l
■
Paskutinėmis šių metų dieno mis Universiteto studentai su vedė darbo ir poilsio stovyklų rezultatus. Į aptarimą atvykęs LLKJS CK studentų skyriaus vedėjo pava duotojas drg. V. Makarevičius pažymėjo šaunų Universiteto studentų darbą Kazachstano ste pėse bei respublikos kolūkiuo se. Aktyviausiems, darbščlauslems studentams Universiteto kom jaunimo sekretorius drg. P.
::
'Ątų aušros" kolūkis) M F sto-% įvyktos I pamainą (viršinin-į ^kas P. Dubinskas). į į Jie dalyvaūs ekskursijoje į po Lietuvą Universiteto auto-į '^busu. į į II! vietą užėmusią IFF į ^(„Lenino keliu“ kolūkis) sto-į įvyktos IV pamainą (viršinin- į įkas J. Abaravičius). į (teikė apdovanoji įį Šios vietos laimėtojai ne- į Tauragės rajono į mokamai aplankys teatrą.
Vaitkevičius mus. Kalbėjęs „Lenino keliu" kolūkio pirmi ninkas drg. P. Rudys padėkojo už rimtą pagalbą, kvietė padir bėti ir sekančiais metais. „Jums, studentai, ačiū, ačiū..." savo pasirodymo metu Aktų salėje dainavo Tauragės žemdlrblai-savivelkllninkai. V. JATULIS
Paskutinis metų akordas Visos krikštynos, Įdomūs susi tikimai, maloniausios studentų valandos prabėga musų kavinėje. Senieji Jos skliautai daug kar tų girdėjo skambias studentiš kas dainas, matė, kaip trankaus šokio sūkuryje dyla batai... Prieš porą savaičių, iki tol krikštijusi kitus, pakrikštyta Ir pati kavinė. Atsirado tikrieji šei mininkai — Taryba, vadovauja, ma tenisininko S. Noreikio. Praėjusį sekmadienį kavinė svetingai atvėrė duris draugystės vakarui. Universiteto svečiai — Estijos aukštųjų mokyklų geriau sieji SMD nariai. Rusų dramos teatro aktoriai, KPI Vilniaus fi-
Halo studentai. Džiaugsmingai buvo sutiktos Rusų dramos teatro aktorių A. Jelinsono, N. Kazinino, V. Ino;zemcevos skaitomos rusų tarybjnių poetų eilės, pokalbis apie nū dienį teatrą, estų studentų šokis „TYJNA“, pakvietęs draugystės ratelin visus vakaro dalyvius. . . Ateityje — nauji vakarai stu dentų kavinėje, nauji susitikimai. Skirma Janutaitė, studentų Inter. nacionalinio klubo pirmininkė, su džiaugsmu kalba apie būsimas laisvalaikio valandas sekančiais metais. Mūsų Universitete vėl svečiuosis užsienio ir kitų šalies aukštųjų mokyklų studentai. GED. GRIŠKEVIČIUS
ŠVENTINĖS1 4. AKTYVISTINE Sportas, biuras, SMD Mane ėda visada. Posėdžiai, pasitarimai, Pasiutimas žmogų ima! Eina fuksas Į kavinę, Aš į Dekanatą. Eina fuksė kur Į kiną, Aš j Rektoratą. Sėdi liaudis paskaitose, Aš paišau plakatą. Valgo žmonės man po nosim, Aš darau špagatą. O pabaigęs, aspirantu Būsiu, kol pasensiu. Bėga sesijos ir metai, — Jei nenumarins infarktas. Aš vis aktyvėju. Jau prad.lo batų padai: Puikiai pagyvensiu. Niekur nesuspėju. POETINĖ-NOVATORINE 5. Viską subrukom Rašėm senoviškai, J posmus. rašėm naujoviškai. Formą ir masalą, Gaila, netapom kūrinio rašalą, klasikais. Špygą, atomą, Rašėm moderniškai, botagą ir kosmosą! rašėm adverniškai — Ką Salomėja, Tapom — valio!!! — ką Donelaitis, novatoriais. Ką, pagaliau, Maironis?! Debesų pašalą, Kitas ir laikas, kumelės ašarą. kitas ir tvaikas, Netgi Parnasas nestovi. Liesim tad rašalą, spausim tad ašarą, Superneintelektualaus mintytojo, Kai atpenėsim mūzas tuo pašaru — Rasime kosmose naują skaitytoją.
MALONIOS ŠEŠTADIENIO AKIMIRKOS Gražus draugystės su LTSR Valstybinės konservatorijos bend rabučio gyventojais žiedas išsi skleidė dar praeitais mokslo me tais. Visa Stuokynės šeimyna ma loniai prisimena kavinėje praleis tas valandas su dainomis, šokių melodijų pynėmis, savos kūrybos eilutėmis... Prieš savaitę Stuokynės bend rabutyje pasirodė skelbimas: „Šeštadienį visą šeimynėlę kviečia studentų kavinė! .. „Vakaras pa vadintas poetiškai: „Širdžių pos mai". Šiemet draugystė su kaimyniniu bendrabučiu tęsiasi. Bet vakaras skirtas ne tik draugystei. Tur būt, nė viename Universiteto bendrabutyje negyvena tiek daug plunksną mylinčių žmonių, kaip senutėje Stuokynėje. Nenuostabu — filologai... ... Širdys diktuoja posmus. Ka vinėje aidi lituanistų Vido Mar cinkevičiaus, ' Viktoro Brazausko, Rimanto Urbono, Algio Krapavicko, Nijolės Blaževičiūtės ir kitų
balsai. Truputį susijaudinusi, nuo širdumo kupinas eilutes beria pir makursė lituanistė Marytė Konl rimaitė, santūriu balstr apsakymą skaito Rimantas Šavelis, jumores , ką — Gediminas Griškevičius. . Vakare debiutuoja net vienuolikai autorių! Žiuri komisijai, vadovauJ jamai dėst. D. Saukos, tikrai sunl ku išskirti, tris pačius geriausius. ... O daina keičia dainą, audringi'katutėmis sutinkami Konservatorijos studentai J. Malikovas, A. Zaremba, padainav keletą lietuvių, rtisų ir užsienio šalių liaudies dainų... Dainas lyd veržlūs šokiai ir... žiuri komisi jos nutarimas. Paaiškėja savos lai. rybos ir draugystės vakaro „Šlr džių posmai" laureatai. Jie — Vi das Marcinkevičius, Rimantas Ša velis ir Nijolė Blaževičiūtė. Malonias šeštadienio akimirkai savo gyentojams suteikė Stuoky nės bendrabučio Taryba.
M. AURONIS
v
Švarus suolas ir murzina sąžinė FELJETONAS Moteris! O tuo labiau myli rio nebūtų pasilikusios kažkieno moji. Tiek praeityje, tiek ir da nešvarių rankų žymės. Kažkie bar visi ją garbina, aukština. no?!. Štai, sako, jau XVIII amžiuje Taip galvoti yra naivu. Būki prieš mūsų erą senosios Graiki me atviri. Juk tai šio fakulteto jos valstybėje. Kretoje, moteris studentų „nuopelnai". Tai jie vaidinusi didelį vaidmenj. Jos išpiaustė, išrašinėjo ir išteplio atvaizdai puošdavę freskas, statu jo ^auditorijų suolus, j kuriuos lėles, žiedus. dabar nemiela atsisėsti. Jie — Jums, be abejo, neteko būti — būsimieji mokytojai, bib mūsų Universiteto auditorijose? liotekų ir redakcijų darbuo Hm... Tada jūs ir nežinosit, tojai, rašytojai, Jie pagaliau kaip mūsų studentai (abiejų ly komjaunuoliai. čių atstovai) išgarsino savo my Sakysite, kad komjaunuoliai. limąsias ir mylimuosius ant au čia niekuo dėti, Jie gi... Taditorijų suolų. čiau | auditorijas susirenka be Istorijos ir filologijos fakulte velk visi komjaunuoliai. Ir net to 34 auditorija. Įeisi — akyse komunistai. Kitaip sakant, žmo marguliuoja. Tik žėri neseniai nės, kurie po metų kitų, taps, nudažyti suoleliai Ir piktogra gal būt, gerais tarybiniais dar momis, ir ideogramomls, ir die buotojais. Taps... Bet kodėl vai žino kuo. Kokia išmintis, šiandien jie užsiiminėja vlsuokoks būsimų specialistų sugebė meninio turto gadinimu, kodėl jimas! Per . (vairius piešinius, šiandien studento ranka lengvaformules, užsienio kalbų žo būdiškal ir jžūliai niekina ir nedžius Ir keistas meilės sąvokas gerbia tai, ką duoda mums vals net dažų spalvos neįžiūrėsi. tybė? Koks menas! Piešiniai Įvairūs Nemanykite, kad tik filologai — vieni per visą suolo plot), tokie „raštingi". Štai, Teisės ir antri —vos-ne-vos (žiūrimi, Ekonomikos suolai. fakultetų treti — pratęsti ant sienų, net Svaraus — nė vieno, Temaant durų. Tiesą sakant, čia ne tlka — nuo kosmoso iki batų reikia kalbėti apie meninę pusę. raištelių kainos. Rasite telefonų Neveltui gi sako: kaip kas numerius, restoranų ir kavinių moka, taip tas šoka. Bet, matyt, pavadinimus, net gėrimų kai geriausiai šoka tas studen nas! Kaip visa tai suderinti su tas — ant suolo stengėsi (amžin būsimų ekonomistų ir teisininkų ti vieną draugę. Nupiešė ir pa profesija? vardę užrašė. Nežinia, kieno tai Atsakymo, žinoma, toli ieško darbas, gal studentę nupiešė ne ti nereikia. Tik žemos mora jos draugai, bet kodėl mergina lės, neišsiauklėję studentai gali tyli? Kažin ar daro jai garbę taip elgtis. Matyt, jie niekad tokia „reklama"?! Ant suolo nepagalvoja, klek kainuoja kažkoks įsimylėjėlis užrašė: „Re auditorijų turtas. Štai, vien tik gina Leklnskaitė, III k. biblio šiais metais Universitetas per tekininkė. Aš be tavęs, kaip dažė ir atremontavo 688 suolus. žemė be lietaus". Nejaugi Re Už darbą buvo sumokėta 963 gina Ir jos kurso draugai iš rubliai. Be to, pirko dažus ir gana aiškaus braižo nenustatys kitas medžiagas, kainavusias š( „Įsimylėjėlį", nukritusį iš 110 rublių. Atsirado ir kitokių akmens amžiaus? darbų, kuriems buvo išleista Tai tik vienas — antras šimtai rublių. Žodžiu, visas re faktelis. Viską aprašyti neįma montas kainavo 2.064 rublius. noma. Kiekvieną suolą puošia Suma rimta. šimtai piešinių ir užrašų. O ko Sako, be reikalo nudažė suo kių puikių nuogų moterų išgra lus šviesia spalva. Dėl to kažin viruota! Nė žodeliais neap ar verta ginčytis. Jau vaikų sakysi! darželiuose naudojami balti, Dar gilesnę studentų „išmin- šviesūs baldai: vaikai pratinami tj" galima sutikti šio fakulteto prie švaros. septintoje auditorijoje. Joje Laikas sudrausti piešeivas ir nėra nė vieno suolo, ant ku- rašeivas ant suolų. Tai liečia
medikus, ekonomistus, filologu: Ir kitų fakultetų studentus, iš skyrus gal tik gamtininkus. A t rodo, tuo pirmiausiai privalo susirūpinti proforgai Ir seniunal. O kaip su šia biaurla ydi kovoti, jau ne mūsų reikalas Jei suolai nebus nuplauti, nuvalyti ir sutvarkyti tų stu dentų, kurie šiose auditorijos/ dažniausiai klauso paskaitų, t; patelksime piešinių ir u ,raš faksimiles, kurių autoriams tek apmokėti auditorijos suok, , r« montą stipendijos sąskaita. Atleiskit, kad šis feljetoną pateko Į naujametinį numerį Tačiau, kaip sako žmonės, ii dainos žodžio neišmesi, o kai kieno išmargintame suole Ik sekančio remonto sėdėti neina lonu. J. GUDEUAUSKAS „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS* PĖDSAKAIS
1. Fizikos fakulteto I k. stud. A. Lemešys už sukeltas muštynes per „fuksų krikšty nas“ apsvarstytas fakulteto komjaunimo biure. Stud. A Lemešys Universiteto komjau nimo komiteto sprendimu pa šalintas iš komjaunimo. 2. Kultūros klubas, atsaky , damas į išspausdintą kritinę medžiagą dėl Medicinos fa kulteto skaityklos, kurioje studentai negali ramiai ruoš tis paskaitoms (kaimynystėje repetuoja dūdtę. orkestras).! ,.Kom aunimo prožektoriaus" štabui pranešė: „Kultūros klu bas neturi galimybės perkelti dūdorius į kitas patalpas“..., Ką gi, sveikiname ir siūloma persikelti Į skaityklą. 3. Gamtos fakulteto I k. M. Legeckaitei, Fizikos fakul teto I k. studentams L. Sunbailai ir A. 2ukaičiui (visi jie buvo apsvarstyti trečio bend rabučio tarybos posėdyje) pa reikšti paskutiniai persoėiimai. už bendrabučio taisyklių nesilaikymą. S. Išspausdintoje kritinėje medžiagoje apie Ekonomikos fakulteto finansų-kredito spec II k I qr. studentus, pralei dusius iki gruodžio 1 d. 460 vai. paskaitų, fakulteto dėka nas M. Gregorauskas prane šė: ..Per minėtą laikotarpį, t. y. iki gruodžio pirmos die nos finansų-kredito spec. II k. I grunės studentai praleido ne 460 vai., o 885 valandas paskaitų, gruodžio mėnesį 117 valandų.
Redaktorius J. GIRDVAINIS Gamtos fakulteto IV kurso biofiziką Juozą JAGMINĄ, jo motinai mirus, užjaučia kambario draugai.
Ekonomikos fakulteto pre kybos specialybės IV kurso studentai nuoširdžiai užjaučia kurso drauqę Genę GRINIŪTĘ dėl jos brolio mirties.
Emilijos MIKOLAITYTĖS tė veliui mirus, grupės drauųai reiškia jai gilią užuojauta. MMF I k. IV qr. studentai
IFF III kurso studentę Onutę PLIOPLYTĘ, jos myli mam tėveliui mirus, nuošir džiai užjaučia KURSO DRAUGAI IR VADOVAS
Korektorės: D. ZENKEVICIOT G. BAGDONAVIČIŪTĖ, G. ORE TAITĖ ir A. ŠKIUDAITĖ.
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. fonas: 2-79-17.
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. TIRAŽAS 2700 EGZ. LV 14018
t
Užs. Nr. T.