Tarybinis Studentas, 1968 m. gruodžio 27 d. Nr. 36-37 (659-660)

SVEIKINAME VISUS PROFESO­ RIUS, DĖSTYTOJUS, UNIVERSITE­ TO DARBUOTOJUS IR STUDENTUS. TEBŪNIE NAUJIEJI METAI DŽIU­ GUS IR SĖKMINGI VISIEMS IR TE­ ATNEŠA NAUJAS PERGALES VI­ SUOSE DARBO BARUOSE!

REKTORATAS PARTIJOS KOMITETAS

„Ilgai apie Jus, prisipa­ žinsiu, negirdėjęs, j Jūsų pusę nė nežiūrėjęs, staiga šokau rašyti Jums šį laiš­ ką. Tai atsitiko todėl, kad man j rankas pakliuvo Jū­ sų laikraštis, kuris ir man, ir kambario draugams vi­ sai apsuko galvas — tie­ siog šedevras! Turiu pri­ pažinti, dviem galvom jis aukštesnis už mūsų „Tary­ binį mediką".

Mes visi nebenorime „per neįdomias paskaitas

dentų, dėstytojų sena drau­ gystė nerūdytų. Tokie mū­ sų kuklūs norai ir planai — likti draugais, tapti dar geresniais.

Dar kartą gražių ir lai­ mingų metų linkime Jums, mieli bičiuliai, Jums, ku­ rie skaitote „Tarybinį stu­ dentą" Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, kurie jam pade­ date: kritikuojate jį, rašo­ te jam. „T. S." redakcija

BŪKIT LAIMINGI! graužti iš pavydo nagus", todėl labai prašome priim­ ti mus į Jūsų prenumera­ torių gretas..."

Teatleidžia mums skaity­ tojai, kad išdrįsome paci­ tuoti Kauno Medicinos in­ stituto ketvirtakursio Liu­ barto Bruko laišką. Bet jis

mums vienas iš maloniau­ sių senųjų metų prisimini­ mų. Perfrazuodami Sent-Eg­ ziuperi, norėtume pasakyti, kad mūsų, redakcijos, dar­ be didžiausia vertybė — tai laikraščio ryšys su skaity­ toju. Ir kitąmet stengsi­ mės, kad laikraščio ir stu­

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

O/

UDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

Nr. 36—37 (659—660)

1968 M. GRUODŽIO 27 D. PENKTADIENIS

EINA NUO 1950 METŲ.

Kaina 4 kap.

DAR KARTĄ NAUJIEJI

RAI. .

DRAUGE, ŠIE JUBILIE­ JINIAI METAI TAU AT­ NEŠĖ DAUG DŽIAUGSMO IR RŪPESČIŲ.

TAVO KARTA GARBINGAI TĘ­ SIA VYRESNIŲJŲ PRA­ DĖTĄ ŽYGI. ARTĖJA DAR VIENI METAI, DAR VIE­ NAS KOMJAUNUOLIŠ­ KO IŠBANDYMO ETA­ PAS. KŪRYBINIŲ IR SĖK­ MINGŲ NAUJŲJŲ METŲ, KOMJAUNUOLI!

metai Šyptels univer­ siteto ZODIAKO ŽENK­

DAR VIENAS

ETAPAS

LAMS. PAŽERS NAUJĄ SESIJĄ, ATOSTOGAS, KE­ LIONIŲ DŽIAUGSMĄ, DARBO STOVYKLŲ RO­ MANTIKĄ. . .

SIŪBTELS SNIEGO SAU­ JA NAUJIEJI J SKAITYK­ LŲ LANGUS, NUSIJUOKS PRIE DEKANATŲ SĄRA­ ŠŲ. . . IR VĖL SUKSIS KASDIENINIS DARBŲ RATAS...

SESIJA...

ATOSTOGOS... SEMINA­

Komjaunimo komitetas

GERŲ, GERŲ STUDENTIŠKŲ METŲ!

Baigiasi dar vieni sunkūs, bet įdomūs ir linksmi metai. Pasimiršo sunkios sesijos, linksmos studentiškos atostogos, įvykdyti ir neįvykdyti planai, už­ mojai.

Nebetoli ir žiemos sesija. Pasiruoškime jai gerai, kad paskutinį šių metų vakarą nereikėtų galvoti apie neišlaiky­ tas įskaitas, neatliktus darbus.

Nauji uždaviniai iš­ kyla fakultetų profbiurų, bendrabučių tarybų

O Ilki J |

nariams. Daugiau dė­ mesio kitąmet skirkime akademinei drausmei, turiningam studentiško laisvalaikio praleidi­ mui, studentų gyveni­ mui, tvarkai ir švarai.

Sveikiname Universi­ teto Rektoratą, partinę organizaciją, mūsų vi­ suomeninio darbo ko­ legas — komjaunimo komiteto, bendrabučių, tarybų, fakultetų profbiurų narius, bendrabu­ čių komendantus, visus Universiteto studentus.

Studentiškų 1969-ų metų!

NAUJAMETINIS SER­ PANTINAS: mintys apie metus ir žmones, dėstyto­ jų publikacijos, 1968-ųjų disertacijos...

SMD VEIKLOS APO­ GĖJUS. Respublikinės ap­ žiūros rezultatai.

BALNOJAME PARNA­ SĄ. .. Literatūriniam kon­ kursui pasibaigus. paskutine

VAIZDINĖ AGITACIJA: kokia ji yra ir kokia turi būti.

PARTINĖSE IR KOM­ JAUNIMO ORGANIZACI­ JOSE. LINKSMOJI AUDITORI­ JA.

Studentų profkomitetas

eWL ?U*St KOKS

Oxx'<uj> KAIP

o f'*5' UICZUVIA!

-

Šių metų

PASKAITA.

PįAK£ kaO...

keičia PRO p O P.*-'

1968 m. gruodžio mėn. 27 d.

TARYBINIS STUDENTAS'**'**'•'*'********'*'

NUO PENKTADIENIO... ...IKI PENKTADIENIO

„Toliau eisim • • • Netoli ėjom, nedaug išmokom, Toliau eisim, daugiau pamatysim, — Sugrįšim ir jums pasakysim.

(Iš liaudies oracijos)

Tai buvo vakaras, kokių re­ ta mūsų Universitete. Į Kolonų salę, rodos, iš amžių glūdu­ mos atsilankė bernai ir merge­ lės — lietuvaitės, daug matę, daug girdėję dzūkės, aukštaitės, žemaitukės. Dvi valandas klausėmės nuostabių dainų, kaimiškų anekdotų, siaubingų pasakojimų apie velnius, lau­ mes, raganas.

Etnografinio ansamblio įkū­ rimas sveikintinas. Seniai, la­ bai seniai reikėjo tokių vaka­ rų, kokie vyko praėjusį šešta­ dienį ir sekmadienį. Nes to­ kie koncertai suteikia ne tik estetinį pasigėrėjimą, bet duO-

Į šventinės „TS" anketos klausimus atsako Partijos ko­ miteto sekretorius V. NEKRA­ ŠAS

o 1. Pirmasis susitikimas su Universitetu.

Aš su Universitetu suėjau į pažintį prieš 15 metų.

2. Kas gero ir kas blogo per tuos metus atsirado stu­ dentuose?

Klausimas yra tiek sudėtin­ gas, kad dabar pilnutinai at­ sakyti į ji aš aiškiai nepajėg­ siu. Bet manau, kad tokios linksmos šventės proga nie­ kas nedrįs priekaištauti, jeigu klysiu, todėl bandau.

Geru dabartinio studento bruožu yra tai, jog padidėjo jo domėjimasis politiniais įvykiais, specialybės žiniomis.

Labai išsiplėtė šiais klausi­ mais studentų gaunama infor­ maciją. Išradingiau organi­ zuojami įvairūs studentų ren­ giniai (ypač minėjimai-pasilinksminimai).

Per paskutiniuosius kelio­ lika metų keleriopai pagerė­ jo studentų, kaip ir gyvento­ jų apskritai, buitinės sąlygos: per Naujuosius Metus pasi­ linksminimuose, matyt, nesu­ tiksime nė vieno studento, apsirengusio sportiniu kostiu­ mėliu arba sportiniais batu­ kais, kurie anksčiau buvo ne­ atskiriamu studento palydo­ vu. Geresnės pragyvenimo są lygos, platesnė informacija ir kiti neabejotinai teigiami mū­ sų šalies atsiekimai yra sąly­ ga tarpti geroms studentų sa­ vybėms, bet patys savaime jų nesukuria. Net atvirkščiai. Jei žmogui neteko vargti, asme­ niškai pajusti visuomenės atsiekimų kainą, jam daug sun­ kiau suvokti to, ką turime, reikšmę. Todėl iš paviršutiniškesnių asmenų, tame tarpe ir iš kai kurių studentų, tenka išgirsti maždaug šitokį sam­ protavimą: kam čia pabrėžti atsiekimus per tam tikrą lai­ kotarpį, juk tai savaime su­ prantamas reiškinys, tai bū­ dinga visoms visuomeninėms formacijoms. Pasididžiavimas atsiekimais, būtinumas gerbti visuomenę-kūrėją ir atskirus jos narius bei šneka apie tai esąs formalus didaktiškumas.

Taip yra ir taip turį būti.

Visomis gėrybėmis panašūs asmenys dažnai naudojasi neatsakingai: laužo, kas pa­ kliuvo, šiukšlina, kur pakliu­ vo, su kitais asmenimis el­

u

da ir labai daug pažintinės medžiagos. Gausią tautosakos literatūrą šiandien pavartome labai retai, O Respublikinės bibliotekos darbuotojas S. Skrodenis, kurio disertacijos pagrindu parašytas vakaronės scenarijus, labai įdomiai pa­ pasakojo, kaip senovės lietu­ viai praleisdavo vakarus, aiš­ kino papročių .burtų ir liau­ dies pasakojimų prasmę.

Mūsų studentams gal trupu­ tį toloka iki kupiškėnų, bet nuoširdi klausytojų reakcija abiejuose vakaruose įrodė, kad ansamblio vadovės A. Ra­ gevičienės darbas nenuėjo vel­ tui. Ir tikimės, kad šio jauno kolektyvo pasirodymų dar su­ lauksime ir labai daug, kad ir sekantį kartą į vakaronę pri­ truks Kultūros klube bilietų.

Gruodžio 26 d. susirinko Universiteto Istorijos ir Filolo­ gijos fakultetų istorijos, filo­ sofijos ir pedagogikos moks­ linė taryba. Gynimui pateik­ tas kapitalinis (dviejų tomų — 770 puslapių) Filosofijos katedros docento Romano Plečkaičio veikalas „Filosofija Lietuvos mokyklose XVI—‘ XVIII a." Disertantas žinomas respublikoje logikos ir filoso­ fijos istorijos specialistas.

Neseniai „Minties" leidykla išleido jo logikos vadovėlį aukštosioms mokykloms „Lo­ gikos įvadas", įvairiuose lei­ diniuose autorius yra paskel­ bęs 18 stambių mokslinių straipsnių. Romanas Plečkai­ tis gimė 1933 m. Kalvarijos m.

1956 m. baigęs Vilniaus Vals­ tybinį Pedagoginį institutą, dirba jame asistentu, vėliau vyr. dėstytoju. 1959—1963 m. jisWU Filosofijos katedros neakivaizdininkas - aspirantas.

1963 m. sėkmingai apgina fi­ losofijos mokslų kandidato laipsnio disertaciją ir prade­ da dirbti Universitete. Po ketverių metų jam suteikiamas mokslinis docento vardas.

Savo ilgamečius mokslinius tyrimus docentas Romanas Plečkaitis ir apibendrino dak­ tarinėje disertacijoje. Joje iš­ nagrinėtas ilgiausias ir iki šiol mažai težinomas filosofi­ jos raidos Lietuvoje laikotar-

pis — scholastika, jos žlugi­ mas ir naujųjų laikų filosofi­ jos plitimas. Autorius pateikė aiškų filosofijos raidos Lietu­ voje XVI—XVIII a. vaizdą.

Jau ką tik atsiradusiame filo­ sofijos moksle mūsų krašto mokyklose susiklostė kelios filosofinės kryptys, kurių tar­ pusavio idėjinė kova išreiškia

respublikoje DOC. R. PLEČKAITIS — FILOSOFIJOS MOKSLŲ DAKTARAS

materializmo ir idealizmo ko­ vą. Lietuvos mokyklose atsi­ rasdavo pažangesnių, linkusių ieškoti dėstytojų, kurie su­ prato mokslinių žinių reika­ lingumą studentams ir nepa­ sitenkindavo bažnyčios apro-

buotos filosofijos dėstymu.

Disertantas parodo, kaip nau­ jųjų laikų mokslo ir filosofi­ jos teorijos vis labiau įsitvir­ tindavo Lietuvos mokyklose.

Kadangi filosofijos mokslas buvo glaudžiai susijęs su ki­ tais mokslais, nušviesti svar­ būs astronomijos, fizikos, bio­ logijos, psichologijos raidos Lietuvoje momentai: Koper­ niko sistemos pripažinimas Lietuvos mokyklose, Niutono fizikos įsitvirtinimas, dinami­ nio atomizmo teorijos išdėsty­ mas ir daug kitų iki šiol mokslo istorikams buvusių ne­ žinomų faktų.

Docento Romano Plečkaičio disertacija užpildo didžiausią Lietuvos filosofinės minties istorijos tyrimų spragą. Ji la­ bai reikšminga gamtos moks­ lų, švietimo ir pedagogikos istorijai Lietuvoje tirti, o taip pat mūsų senosios Alma mater ir kitų ano meto mokyklų istorijai pažinti. „Filosofija Lietuvos mokyk­ lose XVI—XVIII a." daug padės mūsų kaimynų baltaru­ sių, latvių, ukrainiečių, lenkų filosofijos istorijos rašymui.

Sveikiname docentą Romaną Plečkaitį tapus antruoju filo­ sofijos daktaru respublikoje.

MMF įvyko minėjimas, skir­ tas Tarybų valdžios paskelbi­ mo Lietuvoje 50-mečiui. Pri­ siminimais apie šių metų Įvy­ kius Lietuvoje pasidalijo su susirinkusiais studentais ir dės­ tytojais profesorius Z. Žemai­ tis. Papasakojo apie susitiki­ mus su V. Mickevičiumi-Kapsuku,- apie jo rūpinimąsi Vil­ niaus universiteto atkūrimu.

Po minėjimo Įvyko trečio kurso vakaras.

Proletarinės revoliucijos 50metis buvo paminėtas ir ki­ tuose fakultetuose.

A. APYNIS & įį-ilS1

SMD tarptautinių santykių būrelis, veikiantis Teisės fa­ kultete, suorganizavo susitiki­ mą su doc. P. Kuriu, kuris šie­ Prancūzijoje, met viešėjo Svečias papasakojo būrelio nariams apie politinę ir ekonominę pavasario krizę toje šalyje.

I. DAGYS

Panevėžyje įvyko respubli­ kinis meninių agitbrigadų ap­ BOBCDBCDBGDBCDBCDBCDBCOBCDBCDBCDBCDBCDBC žiūros „Tiesos" pereinamajam prizui laimėti baigiamasis tu­ ras.

Aukštųjų mokyklų kategori­ joje dalyvavo tik mūsų Uni­ versiteto „Faktas". Jo pasiro­ Daugiau kaip dvylika va­ joje dalyvavo TF studentas A. dymas („Mikaldos pranašavi­ landų tęsėsi Vilniaus miesto Sarpalius. mai") įvertintas trečiąja vie­ Lenino rajono liaudies teismo Liaudies teismas nutarė už ta. išvažiuojamoji sesija. Centri­ įžūlų chuliganizmą nubausti: V. DARGUŽIS nių rūmų aktų salėje buvo P. Reinikovą 3 metus ir nagrinėjama baudžiamoji bu­ 6 mėnesius kalėti, A. Vasil­ vusių VVU studentų Petro jevą ir V. Budraitį — po 3 Jauniesiems dėstytojams Reinikovo, Viktoro Budraičio metus kalėti. Visi trys baus­ apie studento darbo higieną ir Aleksandro Vasiljevo byla. mę atliks griežto režimo pa­ kalbėjo Medicinos fak docen­ Visuomeniniu kaltintoju sesl- taisos darbų kolonijoje. tas V. Kviklys. nubaustų studentų. Štai ir tu­ MUSŲ INF. Mūsų inf. rime blogai suprasto draugiš­ kumo, nereagavimo rezultatą — visa grupė žmonių ne tik kartu su mumis negalės pasi­ Tik keletui valandų nurims­ rinio mokslo ministerijos II džiaugti Naujaisiais Metais, ta Čiurlionio gatvė. Nespėja laipsnio diplomu ir pinigine bet pergyvens tai kaip atei iš tamsos išnirti apsnūdę me­ premija. Tokio pat įvertini­ nančių paralyžuoto gyvenimo džiai, kai suliepsnoja lan­ mo susilaukė IV k. stud. S. metų pirmosios dienos sutiki­ gai, prasideda nauja darbo Bumelytės, L. Navakaitės ir ir tikro atsakymo. mą. diena.

A. Adomaičio Po paskaitų ansamblis, te­ šeštakursio 4. Kokį dėstytoją myli ■—- Koks iš tavęs studentas, atrinė moksliniai darbai. studija, akademinis studentai? Ir koks šiandien jeigu pirmos paskaitos nepraBe reikalo daugelis naivuo­ turi būti aukštosios mokyklos miegi! . . Tikriausiai medikas, choras. . . Gal būt, kaip tik lių gėdijasi „zubrilų" pravar­ čia ir gimsta gydytojas-mepedagogas — komunistas?

— juokauja ekonomistai, ku­ dės. Nors ir kokios sokratiš­ į pirmąją šio klausimo dalį riems dažnokai įsipyksta me­ nininkas, o laboratorijos, eks­ kos išminties bebūtum, bet perimentai, ligoninė išugdo be žvilgtelėjimo į knygą, netur būt, tiksliau galėtų atsa­ dikų trimitas... gydytoj ą-specialistą: kruopš­ išsiverstum pat. anatomijos, kyti studentai. Manau, kad Netrukus pilvoti autobusai tų, atidų, principingą. studentai labiausiai gerbia ir troleibusai išvežioja po farmakologijos Fakultete gausus SMD na­ biochemijos, tokį dėstytoją, kuris yra ge­ klinikas, ligonines. Viskas pratybų metu. rių būrys, kuris XXI konfe ­ ras savo specialybės žinovas, prasideda iš naujo kaip va­ Nepastebimai prabėga die­ sugeba gerai perteikti specia­ kar, užvakar, bet kiekvieną rencijai sugebėjo paruošti 55 na. Po treniruočių, repeticijų pranešimus, o VI k. stud.

V. lybės žinias, palaikyti su au­ dieną įdomiau, prasmingiau. maudžia kūną, norėtųsi pail­ ditorija gerą ryšį. Dėstytoją Prie ligonio lovos atrandi jau Jurkuvėno, V k. stud. A. sėti, bet stūksanti knygų krū­ Grėbelio, V. Butkaus ir ketpaskaitoje aš įsivaizduoju seniai atrastas „amerikas", iš­ padaro savo — ir taip iki E. Janušausko va kaip žmogų, besikalbantį su kyla šimtai klausimų, ir jeigu virtakursio pusiaunakčio. žmonėmis (be didybės), o ne tu dar tik trečiakursis, daž­ darbas „Mitralinio vožtuvo apdovanotas kaip pranašą, skelbiantį niausiai paklysi jų labirintuo­ protezavimas" Alg. JASULAITIS šventas tiesas.

MF III k. stud. se, beieškodamas vienintelio LTSR Aukštojo ir spec. viduKiek man žinoma, dalis stu­ dentų labiau gerbia mažiau reiklius jų atžvilgiu dėstyto­ jus. Bet tik dalis. Ir ją sudaro paprastai silpnesnieji studen­ tai. Tokius dėstytojus, nors dėstomą dalyką jie gali žinoti ir gerai, aš esu linkęs laikyti taip pat silpnais. Šiuo atveju negalima pamiršti to, kad studijuojame keletą metų, o po to dirbame dešimteriopai ilgiau. O baigę studijas, meilę dėstytojui jau matuojame ki­ tu matu — žinių įsisavinimo matu — ir šis matas, mano manymu, yra žymiai svares­ nis.

Norėčiau pabrėžti tai, kad dėstytojas toks pat reiklus tu­ ri būti ir už auditorijos ribų, ko, deja, dar dažnai trūksta.

Dėstytojas neturėtų praeiti koridoriumi atitinkama forma „neužkalbinęs" studento, jei šis sėdi ant palangės ir kulni­ mis daužo sienos tinką, jei jis mėto į kampus nuorūkas ir pan. Tačiau šis klausimas yra tiek platus, kad, nesigilinant į jį dėstytojams Naujųjų Metų proga galima palinkėti Šiai nuotraukai — vos savaitė. Ekonomikos fakulteto pirmakursiai laiko vokiečių kal­ tik daugiau reiklumo ir iš­ bos įskaitą pas dėstytoją Bronę Galminienę.

A. NARMONTO nuotr. tvermės.

Padumokim, pagodokim

Si. PULKAUNINKAS

BAU

•••

giasi kaip pakliuvo ir t. t. Dar daugiau. Jei yra vienokių ar kitokių trūkumų, vadinasi, yra kažkas kaltas. Ir tą „kaltą" jie bando surasti, žvelgdami per savo galvojimo prizmę, izoliuodami save kaip nieko neveikiantį (teisindamiesi ma­ žomis savo teisėmis), todėl neatsakingą už trūkumus. ,;Kaltais" lieka valstybė, ati­ tinkami jos organai, rektora­ tas, visuomeninės organizaci­ jos ir pan.

Norėčiau klysti, bet man atrodo, kad išdėstyta (ar bent panaši) studentų galvojimo schema dabar kausto didesnį skaičių asmenų, negu bet kada anksčiau. Didele dalimi čia, matyt, yra tai, ką O. Balzakas išreiškė šitokiu posakiu: „Norėti — mus degina, o galėti — ardo, bet žinoti — palieka mūsų organizmą am­ žinai ramybės būvyje".

3. Šiemet nemaža studentų nubausta. Tos bausmės — tai kartu pamoka ir kitiems. Bet kodėl tiek ekscesų? Kas Jus, kaip teisininką, čia labiausiai jaudina?

Tai, kad per šį semestrą ne­ mažai studentu nusižengė ir yra nubausti, tiesa. Kad baus­ mė yra auklėjimo priemonė — neginčijama. Manau, kad tam tikra dalimi į šį anketos punktą atsakyta jau aukščiau.

Kaip teisininkas, manau, kad tai, jog per paskutiniuosius mėnesius pasitaikė palyginti nemaža pražangų, didele dali­ mi yra tiesiog atsitiktinumas, nes sąlygos, sukeliančios pra­ žangas, per tokį trumpą lai­ ką iš esmės negalėjo pakisti ir nepakito. Todėl manyti, kad čia slypi kažkokie dėsningu­ mai, atrodo, nėra pagrindo.

Bene labiausiai mane jau­ dina tai, kad mes vis dar ne­ pajėgiame įsisąmoninti to, jog jokia, net mažiausia, stu­ dento įvykdyta pražanga negali likti draugų principin­ gai nepasmerkta. Principingai nereaguodami į smulkias pra­ žangas, mes netiesiogiai skati­ name daryti didesnius nusi­ žengimus, ką ir atliko abso­ liuti dauguma per šį semestrą

Keletu eilučių

Diena

1968 m. gruodžio mėn. 27 d. •z*'*'*'*'*'*'*'*/*'*'*'*^*'*'*'*'*^*** TARYBINIS STUDENTAS

GERŲ ŽINIŲ NAUJAMETINIS SERPANTINAS

Mes respublikinėje APŽIŪROJE Kiekvienais metais ruošia­ mos respublikinės studentų mokslinių darbų apžiūros.

Anksčiau jos vykdavo vieno­ je aukštojoje mokykloje. Pa­ skutiniais metais, patogumo dėlei, ruošiamos Kaune ir Vil­ niuje.

Studentai-prizininkai buvo apdovanoti LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo mi­ nisterijos diplomais ir pinigi­ nėmis premijomis (I — 30 rb., 11 — 20 rb., III — 10 rb.).

Dėstytojai, kurių vadovau­ jamų studentų moksliniams darbams pripažintos pirmos vietos ir nors už porą darbų — antros ar trečios vietos, apdovanoti LTSR Aukštojo ir spec. vidurinio mokslo minis­ terijos pagyrimo raštais.

VVU Studentų mokslinė draugija šiais metais respub­ likinei apžiūrai pristatė 207 darbus. Kauno Medicinos institute suruoštai apžiūrai Chemijos fakultetas pristatė 30 darbų, iš kurių 3 laimėjo prizines vietas.

Pirmą vietą: stud. R. Jasinskaitė. Mokslinis vadovas doc.

G. Dienys.

Antrą vietą: stud. A. Cesnavičius. Mokslinis vadovas doc. A. Levinskas.

Trečią vietą: stud. I. Korinaitė ir O. Virbolytė. Moksli­ nis vadovas doc. L. Naraškevičius.

Medicinos fakultetas pri­ statė 14 darbų, iš kurių 3 lai­ mėjo antras prizines vietas: Stud. I. Bumelytė ir L. Navakaitė. Mokslinis vadovas doc. S. Pavilpnis.

Stud. A. Adomaitis. Moks­ linis vadovas doc. S. Pavilonis.

Stud. V. Jurkuvėnas, A. Gabelis, J. Butkus ir E. Ja­ nušauskas. Mokslinis vadovas doc. V. Sirvydis.

Respublikinės apžiūros Vil­ niaus ture buvo pristatyti 257 darbai: VVU — 163, VVPI — 66, KPI — 9, Valstybinė kon­ servatorija — 6, SPI — 6, LŽŪA — 6, KKI — 1.

Komisija, susipažinusi su sekcijų žiuri medžiaga, nuta­ rė darbus Įvertinti taip (trum­ pumo dėlei skelbiame tik Universiteto studentus): MATEMATIKOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 18 dar­ bų iš: VVU — 13, VVPI — l, KPI — 4.

Komisija nutarė: Pirmą vie­ tą skirti VVU V k. stud. E. Monstavičiui. Darbo vadovas prof. dr. J. Kubilius.

Antra vieta VVU V k. stud. Z. Navic­ kui. Mokslinis vadovas fizmat. m. kand. Br. Grigelio­ nis.

VVU V k. stud. A. Skupui.

Mokslinis vadovas fiz.-mat. m. kand. Br. Kvedaras.

Trečia vieta VVU V k. stud. E. Esui.

Mokslinis vadovas fiz.-mat. m. kand. V. Matulis.

VVU V k. stud. N. Utkaitei. Mokslinis vadovas fizmat. m. kand. doc. A. Matuzevičius.

FIZIKOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 15 dar­ bų iš: VVU — 12, VVPI — 1, KPI — 1, ŠPI — 1.

Pirmą vietą skirti: VVU V k. stud. Z. Kupliauskui. Moks­ linis vadovas prof. dr. A. Ju­ cys.

Antra vieta: VVU V k. stud. K. Jara­ šiūnui. Mokslinis vadovas fiz.-mat. m. k. J. Vaitkus.

Trečia vieta: VVU IV k. stud. M. Igna­

tavičiui. Mokslinis vadovas inž. J. Šalkauskas.

VVU IV k. stud. V. Kabelkai. Mokslinis vadovas asist.

5. Vengris.

VVU I k. stud. E. Mazin.

Mokslinis vadovas vyr. dėst.

A. Žindulis.

BIOLOGIJOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 33 dar­ bai iš: VVU — 22, VVPI — 11.

Pirmą vietą skirti: VVU V k. stud. Ž. Žemaitytei.

Mokslinis vadovas biol. m. k. e. doc. p. V. Rančelis.

Trečia vieta: VVU II k. stud. P. Ivins­ kiui. Mokslinis vadovas doc.

R. Kazlauskas.

VVU III k. stud. V. Kučins­ kui. Moksliniai vadovai LTSR MA Biochemijos instituto j. m. b. L. Pabrėžaitė ir biol. m. kand. R. Lekevičius.

VVU IV k. stud. B. Viesulaitei. Moksliniai vadovai prof.

A. Minkevičius ir biol. m. kand. O. Špokauskienė.

GEOLOGIJOSMINERALOGIJOS, HIDROGEOLOGIJOS IR INŽINERINĖS GEOLOGIJOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 11 dar­ bu iš VVU. Pirmą vietą skirti: VVU V k. stud. G. Juozapavičiui.

Mokslinis vadovas asp. E. Laškovas.

Antra vieta: VVU IV k. stud. V. Balt­ rūnui. Mokslinis vadovas doc.

J. Paškevičius.

VVU V k. stud. J. Paltana­ vičiui. Mokslinis vadovas, doc. L. Petrulis.

Trečias vietas skirti: VVU V k. stud. V. Tolvai­ šui. Mokslinis vadovas asist.

H. Valukonis.

VVU III k. stud. R. Mokrik.

Mokslinis vadovas asp.

E. Laškovas.

VVU V k. stud. S. Ozolai.

Mokslinis vadovas dėst. R. Gailius.

KALBŲ SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 28 dar­ bai iš: VVU — 17, VVPI — 10, ŠPI — 1.

Pirmą vietą skirti: VVU IV k. stud. D. Bajorūnaitei.

Mokslinis vadovas doc. J. Pikčilingis.

Antra vieta: VVU IV k. stud. L. Aronaitei. Mokslinė vadovė doc. L. Sudavičienė.

Trečia vieta: VVU IV k. stud. S. Bakanavičiūtei.

ISTORIJOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 16 dar­ bų iš: VVU — 10, VVPI — 6.

Pirmą vietą skirti: VVU IV k. stud. M. Bložei. Moksli­ nis vadovas doc. A. Šidlaus­ kas.

Trečia vieta: VVU stud. I. Valikonytei.

Mokslinis vadovas doc. S. Lazutka.

VVU stud. C. Baužai. Moks­ linė vadovė vyr. dėst. R. Krutulytė.

POLITINĖS EKONOMIJOS IR LIAUDIES ŪKIO EKONOMIKOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 20 dar­ bų, iš: VVU — 10, KPI — 4 ir LŽŪA — 6.

Pirmą vietą skirti: VVU IV k. stud. M. Didžiūnaitytei.

Mokslinis vadovas dėst. A. Skrupskelis.

Trečia vieta: VVU stud. M. Komičiūtei.

Mokslinė vadovė dėst. R. Kirlaitė.

VVU III k. stud. M. Linke­ vičiūtei. Mokslinis vadovas doc. A. Mitrikas.

BUHALTERINĖS APSKAITOS, FINANSŲ IR KREDITO IR STATISTIKOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 13 dar­ bų iš VVU. Pirmą vietą skirti: VVU V k. stud. A. Grabiui. Moks­ linis vadovas prof. dr. A. Ži­ lėnas.

Antra vieta: VVU IV k. stud. B. Bartnykaitei. Mokslinis vadovas doc.

P. Judickas.

VVU V k. stud. D. Vaitekėnaitei ir E. Ivonytei. Moks­ linis vadovas ekon. m. k. J. Mackevičius.

GEOGRAFIJOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 16 dar­ bų iš: VVU — 10, VVPI — 6.

Pirmą vietą skirti: VVU V k. stud. A. Šlipaitytei ir D. Gudelytei. Mokslinės vadovės vyr. dėst. D. Galvydytė ir asp. Z. Kuginytė.

Antra vieta: VVU DARBO IR VVU V k. stud. D. Ripins- PIRMAJAI POILSIOSTOVYKLAI kaitei. Mokslinis vadovas e.

JUROJE prof. p. A. Basalykas.

— Mūza, pašlovinki vyrą, Trečia vieta: patyrusį vargo didžiausio!

VVU III k. stud. G. Narbu— Ilgąmet jūroje vargus), tytei ir E. Janulytei. Moksli­ nis vadovas prof. V. Choms- pirmą stovyklą pradėjusį!

Ištrauka iš VVU laivo VVU III k. stud. H. Lęšiui. „ACADEMIA" bortžurnalo: Mokslinis vadovas vyr. dėst.

Parplaukiam.

Horizontas A. Barisas. dvokia silke. Laivo „inteligen­ k tija11 — bocmanas ir jūreiviai LITERATŪROS SEKCIJA — uosto vėją ir sako: „Vyru­ Apžiūrai pristatyta 30 dar­ čiai, krantas netoli". Saulė bų iš: VVU — 23, VVPI — lyg atrofuotas blynas kabo 6, ŠPI — 1. danguje. Tuoj Vilnelės žiotys.

Pirmą vietą skirti: VVU Paskui kaip paprastai — laivo diplomantei V. Daujotytei. iškrovimas. Vežam dovanų — Mokslinis vadovas fil. m. k. porą dėžių sūdytos silkės J. Girdzijauskas. draugams. Pirkom pakeliui, Antra vieta: prie „Talino".

VVU diplomantei B. Sinočkinai. Mokslinė vadovė doc.

E. Cervinskienė.

VVU II k. stud. P. Skir­ mantui. Mokslinis vadovas e. doc. p. J. Girdzijauskas.

Trečia vieta: VVU diplomantei I. Var­ naitei. Mokslinė vadovė doc.

E. Kuosaitė.

VVU IV k. stud. K. Mačėnui. Mokslinis vadovas dėst.

G. Bartkus.

Trečia vieta: VVU IV k. stud. O. Siderskaitei. Mokslinė vadovė vyr. dėst. A. Jankaitienė.

VVU V k. stud. L. Mikė­ naitei. Mokslinis vadovas ekon. m. k. J. Mackevičius.

VVU IV k. stud. N. Purauskaitei. Mokslinis vadovas vyr. dėst. J. Kairys.

PREKYBOS EKONOMIKOS IR PREKIŲ MOKSLO SEKCIJJA Apžiūrai pristatyta 7 darbai iš VVU. Pirmą vietą skirti: VVU V k. stud. V. Dabožinskui.

Mokslinis vadovas doc. A. Venckus.

Antra vieta: VVU V k. stud. G. Tamo­ šiūnaitei. Mokslinis vadovas doc. A. Venckus.

VVU V k. stud. G. Povilanskaitei. Mokslinis vadovas prof. dr. M. Gregorauskas.

Trečia vieta: VVU IV k. stud. V. Bujauskui ir J. Jaskoniui. Mokslinis vadovas e. doc. p. A. Pajuo­ dis.

VVU IV k. stud. R. Bucevičiūtei. Mokslinis vadovas vyr. dėst. V. Stanevičius.

VVU IV k. stud. R. Naginytei. Mokslinis vadovas vyr. dėst. V. Stanevičius.

TEISĖS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 14 dar­ bų iš VVU. Pirmą vietą skirti: VVU IV k. stud. A.-O. Kvaraciejūtei.

Mokslinis vadovas doc. A. Žiurlys.

Antra vieta: VVU IV k. stud. S. Bakšinskaitei. Mokslinis vadovas e. doc. p. I. Nekrošius.

VVU IV k. stud. A. Vaiš­ vilai. Mokslinis vadovas doc.

A. Žiurlys Trečia vieta: VVU IV k. stud. R. Rėgalui. Mokslinis vadovas doc.

A. Liakas.

VVU absolventei A. Olišauskaitei. Mokslinis vadovas t. m. kand. S. Stačiokas.

VVU IV k. stud. V. Gruo­ dytei. Mokslinis vadovas doc.

J. Žėruolis.

METODIKOS SEKCIJA Apžiūrai pristatyta 13 dar­ bų iš: VVU — 1, VVPI — 11, ŠPI — 1.

Trečia vieta: VVU absolventei O. Jasionienei. Mokslinis vadovas vyr. dėst. B. Katinienė.

3 psl.

NAUJI METAINAUJI LAPAI Universitetas mums — kaip antrinamai, i kuriuos ateinam pasisemt išminties ateičiai.

O argi kiekvienas šeiminin­ kas nesistengia, kad jo namai atrodytų kuo jaukiau ir gra­ žiau? Ar padarėme mes ką nors, kad Universitete būtų jauku? Tur būt, ne. . . arba šį tą atžagaria ranka.

Matydamas tokią netvarką, VVU Partijos komitetas suda­ rė komisiją Universiteto vaiz­ dinės agitacijos esamai padė­ čiai įvertinti ir numatyti prie­ monėms ateičiai.

Komisija, kurios pirmininkas V. Germa­ nas, nariai: doc. J. Balkevi­ čius, prorektorius Pr. Eigminas, dailininkai R. Kostiuška ir V. Jakštas, susipažino su esama padėtimi ir konstata­ vo, kad vaizdinės agitacijos, atspindinčios kiekvieno fa­ kulteto specifiką, beveik nėra.

Turimos vaizdinės priemonės pagamintos labai primityviai, dažniausiai be meninio sko­ nio, centriniuose rūmuose bei fakultetuose nėra žmogaus, kuris būtų atsakingas už vaiz­ dinę agitaciją ir gerai nusi­ voktų šioje srityje.

Atsižvelgiant į tai, Univer­ siteto ir fakultetų vadovybės artimiausiu laiku turėtų suda­ ryti šių mokslo metų ir per­ spektyvinį planą, kuris, par­ tiniam komitetui kontroliuo­ jant, būtų vykdomas.

Pirmoj eilėj komisija siūlo įvesti tvarką centriniuose rū­ muose. Čia reikėtų įrengti lentas ir sugrupuoti juose tal­ pinamus skelbimus, pertvar­ kyti koridoriuose esamus stendus, arba visai juos pa­ keisti naujais. Rekomenduoja­ ma iškabinti informacinį visų Universiteto padalinių ir fa­ kultetų rūmų dislokacijos pla­ ną.

Ne geriau atrodo Čiurlio­ nio ir Partizanų gatvėse esan­ čios patalpos. Prie Aktų sa­ lės vestibiulyje ir laiptų aikš­ telėse reikėtų patalpinti' nuo­ traukas iš VVU saviveiklos kolektyvų ir visuomeninių or­

ganizacijų gyvenimo. Fakul­ tetams rekomenduojami sten­ dai, nuotraukų serijos tema: „Fakulteto darbuotojai — re­ voliucinės ' kovos Lietuvoje veteranai", „Įžymieji profeso­ riai, dirbę fakultete" ir kt.

Būtų labai nauja ir įdo­ mu, kad fakultetai įrengtų po kelias vardines auditorijas, kurios būtų žymimos ne nu­ meriais, o suteiktuoju vardu.

Pvz.: istorikai — V. Kapsu­ ko, filologai — A. Mickevi­ čiaus ir pan. Šiose auditorijo­ se būtų eksponuojami vaiz­ dai iš didžiųjų veikėjų ir poetų gyvenimo, susijusio su veikla Universitete. Ant audi­ torijų ir kabinetų durų dabar vyrauja didžiausia įvaireny­ bė užrašų bei lentelių. Reikė­ tų viską suvienodinti.

Komisija mano, kad būtų tikslinga paskelbti lenktynia­ vimą už geresnę vaizdinę agi­ taciją fakultetuose. Šio lenk­ tyniavimo eigoje pasiekti pir­ mieji rezultatai bus geras pagrindas toliau gerinti vaiz­ dinę agitaciją Universitete. Žinoma, čia kyla vienas klausimas: kas ruoš medžia­ gą vaizdinei agitacijai? Vie­ nos priemonės nereikalaus di­ desnių lėšų ir ypatingų pa­ stangų. Kitos, užtikrinančios kryptingą, meninę vaizdinę agitaciją, pareikalaus ir ilges­ nio laiko, ir reikalingų lėšų.

Kiekvienam fakultete yra ne­ maža fotomėgėjų. Jie galėtų pastoviai fotografuoti kiek­ vieną Universiteto svarbesnį įvykį, užvesti fototeką su tikslia kiekvienos nuotraukos metrika. Čia tik pirmiausia reikėti} sudominti žmones šiuo užmanymu ir, aišku, paskatinti kaip nors. Galima paieškoti ir kitų kelių. Taigi, fiksuojant Universiteto istori­ ją, būtų pakankamai medžia­ gos vaizdinei agitacijai.

Daugiau aktyvumo turėtų parodyti ir tiekimo bei ūkio skyriai.

J. BALČIŪNAITĖ

4 psl,v***/*/*^*z*z**/**/*/*^*/*/**/*/*/*/*/**^*/**/**^TARYBINIS STUDENTAS

Nelauktas,

neprašytas

pas mane

atėjo

Šių metų literatūriniam kon­ kursui savo kūrinius pateikė daugiau kaip dvidešimt jaunų­ jų autorių. Dauguma jų pri­ statė po nemažą kūrinių pluoš­ tą. Man atrodo, kad šio kon­ kurso medžiaga gali būti pa­ matas kai kuriems teoriniams apibendrinimams, kai kurioms tendencijoms, ypatingai ryš­ kioms pastarųjų metų jaunųjų poezijoje akcentuoti. Kartu konkurso medžiaga rodo, kad bręsta reikalas dažniau pakal­ bėti apie jaunųjų kūrybą. Te­ gu ir šis straipsnelis būna po­ kalbiu apie pačių jauniausių poetų — mūsų Universiteto studentų kūrybą.

Nežinau kodėl taip yra, bet apie jaunojo poeto kūrybą pradedama kalbėti tik po jo rinkinių pasirodymo. Gal tai ir teisinga ta prasme, kad iki rinkinio vargu ar yra apie ką kalbėti rimtai kritikai, — vis dėlto dideliais atradimais jo eilėraščiai paprastai nebūna perkrauti. Bet, kita vertus, ar ne iš čia ir kyla bene aktua­ liausia dabartinėje jaunųjų kūryboje blogybė — nive­ liacija, dažnai vadinama supa­ našėjimo pavojaus vardu.

1968 m. gruodžio mėn. 27 d.

Keliu, kurio niekas nenurodys (Tarp kitko tas pavojus faktiš­ kai jau virsta procesu).

Sis pavojus ar netgi proce­ sas, sąlygojamas daugelio rea­ lių priežasčių, pastebimas vi­ soje mūsų poezijoje, bet jau­ nųjų kūryboje dėl kūrybinės patirties stokos jis automatiš­ kai įgauna pačias ryškiausias formas, kurios išauga iki to­ kių dydžių, jog ima slėpti jaunojo poeto individualybę.

Tokia „užgožta" individualy­ bė labai jau sunkiai beatsiskleis visu savo ryškumu.

Supanašėjimas nėra lengvai suvokiamas, o tuo labiau — nusakomas reiškinys. Jis pa­ sireiškia tuo, kad kūrinys, pa­ rašytas pagal „paskutinio poe­ tikos žodžio" reikalavimus, nors ir atitinka geriausius teo­ rinius principus, — nepalie­ čia skaitytojo sielos gilumos, nes, atrodo, jau ne kartą gir­ dėtas, rašytas be įsijautimo, mechaniškas, išprotautas ir pan. Man atrodo, tas reiškinys ir taip pakankamai sudėtingas,

todėl su šiuo pavadinimu ne­ reikėtų sieti tokių „grubių" dalykų, kaip savo minčių ne­ turėjimas, formos dalykų kar­ tojimasis įvairių poetų kūry­ boje, sekimas etc.; lygia gre­ ta jis nieko bendro neturi nei su „kūriniais", sąmoningai ar nesąmoningai rašomais iš be­ prasmiškų ir superdaugiaprasmiškų žodžių derinių, nei su kitom kokiom nors falsifika­ cijom. Tai — natūralios mūsų poezijos, rašomos su tokiu pat užsidegimu, nusiteikimu ir jausmų aktyvumu, kaip bet kur, reiškinys. Gal jis pats sa­ vaime nėra tokia jau didelė blogybė, kaip kad įsivaizduo­ jame, tačiau tuo labiau čia ne­ rasime nieko pozityvaus: ni­ veliacija, kurioj meno srity bepasireikštų, menkina jo es­ tetinę vertę.

Kai kas linkę niveliacijos priežastimi laikyti poetų ta­ lento stoką. Dėl talento reikš­ mės poezijoj nesiginčykim, bet lygia greta, mano suprati­

mu, reikia atsižvelgti į mūsų poezijos laidos pastarųjų me­ tų ypatumus, kurie iš esmės ir nulemia niveliaciją.

Prieš keletą metų mūsų poe­ zijoje įsitvirtino nauja archi­ tektonikos principų sistema, kuri pilniausiai, iš dalies — netgi forsuotai, pasireiškė jau pirmame Sigito Gedos eilėraš­ čių rinkiny ir kuri palaipsniui formavosi gerą dešimtmetį prieš S. Gedą. Kadangi niekas naujos architektoninės siste­ mos formavimosi primygtinai neakcentavo, tai pilniausia jos išraiška — S. Gedos „Pėdos" — buvo neeilinis ir ne visai suvokiamas poetinio gyveni­ mo reiškinys. Tuo metu ypač populiari buvo intelektualinio meno ir intelektualinės poezi­ jos sąvoka, po kuria, labai nesismulkindami, apjungdavome visa, kas neatitiko ankščiau vyravusios, bet iki šiol netu­ rinčios vardo architektoninės sistemos, kurios tipišku pavyz­ džiu gali būti S. Nėries lyri­

džiaugsmas LITERATŪRINIO KON­ KURSO, SKIRTO KOM­ JAUNIMO 50-MECIUI, LAUREATU EILĖRAŠČIAI

I. MACKEVIČIŪTE IV k. lituanistė

TAKELIS Į mėlyną girią takelis...

Apeisiu devynis ežerus.

Prieš motinos vardą — Ant kelių, Per pūgą, džiovinančią ašaras Kris žodžiai į veidą — Lyg akmenys, Aš nieko, sakysiu, neatmenu, Tik vėjy pušis Siūruojančias, Dar — žemę kapų Garuojančią.

ka, reikalavimų. Taip intelek­ tualine poezija imta vadinti ir V. Mykolaičio-Putino, ir E. Mieželaičio lyriką, ir beveik visus jaunųjų ieškojimus, ir iš kitur atkeliavusias madas, ir t. t. Remiantis tokiomis kon­ cepcijomis, buvo imta galvoti apie filosofinę S. Gedos įvaiz­ džių prasmę, kalbėti, jog poe­ tas norįs perteikti mūsų pro­ tėvių mąstymą ir pan. Toks S. Gedos aiškinimas, atvirai sa­ kant, nėra retenybė ir dabar.

Kita — naujoji architektoninė sistema, kuriai S. Geda, nors ir pilniausiai ją išreiškęs, tebuvo tik eiliniu „pavaldi­ niu", ir toliau sėkmingai uži­ minėjo bei tebeužiminėja sa­ vo pozicijas poezijoje. Ėmėm kalbėti apie sekimą S. Geda, S. Gedos įtaką, S. Gedos epigonizmą, rašymo kaip S. Ge­ da maniją etc. Patyliukais tebekalbam ir šiandien.

Trečia — naujoji erchitektoninė sistema po „Pėdų" pa­ sidarė labai apčiuopama ir su­ vokiama. Daugelis intuityviai pajuto joje slypinčias ir anks­ čiau nežinotas galimybes. To­ dėl ne tik suaktyvėjo poetų persiorientavimas į ją, bet ir atsirado, ypač jaunųjų, prade­ dančiųjų tarpe, mechaniško jos taikymo ir sekimo tiesio­ gine prasme atvejų.

O svarbiausia, tur būt, yra tai, kad naujoji sistema nėra galutinai susiformavusi ir nu­ sistovėjusi. Kiekvienas poetas ja naudojasi intuityviai, sa­ vaip taiko jos dėsnius, laispus, — žodžiu, poezija ta prasvai kombinuoja abiejų architektoninių sistemų princime pergyvena eksperimentinę stadiją. Dėl to dar net neįma­ noma suformuluoti bent kiek konkretesnių naujosios siste­ mos dėsnių. Kol kas galima kalbėti tik apie pačius bend(Nukelta į 5 psl.)

Poetai J. Marcinkevičius, V. Šimkus ir Lietuvių lite­ ratūros katedros vedėjas prof.

J. Lebedys su jaunosiomis poetėmis. įiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiii

M. KONTRIMAITfi IV k. lituanistė Laumių tvenkinėly, palei seną pirtį, Kaip užmiršto vieškelio žvyrą Laumių tvenkinėly, tarp žaliųjų meldų, Plaus lietūs gegužę jaukią, Tarp vandens lelijų jaunas mėnuo plauko, Per mėlyną mėlyną girią Pievų rūko sruogas baltos laumės skalbia.

Baltaplaukės lanksčios, baltapirštės sesės, Sugrįšiu ryte Raskit tarp tų meldų mano liūdną dainą — Baltaplaukė.

Nupūtė ją vėjas, tarsi lengvą pūką, Tarsi baltą pūką iš gulbelių sparno. * * » Į nendryną žalią užrausė, nunešęs, Po vandens lelijų lapais paskandino — Ateisiu į jūs planetas, Įsikibsiu į grumstą, į smiltį. Mano liūdną dainą, man suraskit, sesės, Mano tylią dainą, nei vanduo tylesnę.

Augsiu lėtai ir nedrąsiai — Jau pienė, Žeme Žemynėle! Žolė ant skruostų duobėtų.

Jau smilgos viršūnė... ... Birželyje pievas nupiaus Prigimdei akmenėlių — Gal kad upeliai skambėtų?

Kaip ženklą, kad visa netikra. Debesiukai plūkauja Bet šaknys grumste pasiliks.

Palei gandro dagiuotą gūžtą.

Vyturiai ant siūliukų, (Jos tikros).

Vėjas kad nenupūstų.

Vėl kilsiu — iš lėto. Į žolę pargriūsiu kniūpsčia, Gal krisiu — į kitą planetą.

Tik žinau, kad pabusiu vis viena. — Bet į jūsų žemes ateisiu Slenka samanos pilkos — rūpesčiai Dienomis, lyg klevų kamienais.

Uogienojo ar rudenio teise.

O. BALIUKONYTE IV k. lituanistė * * * Ir bėgčiau per miestą. Ir naktį, ir dieną, Vis bėgčiau ir bėgčiau. Taip noriu namų...

Palikote vieną palikote vieną Tarp vasarų. Tarp žiemų...

Tas bepročių juokas. Tas kelias — atgal vis, Ir tiltų nėra per upes — toks vanduo.

Nukalki man pasagą, pasakų kalvi, Su savo ir mano vardu.

Nukalki man laimę. Visiems, kas gyvena, Po tūkstantį saulių. Ir dieną — žvaigždes.

Tas bepročių juokas... Ta bepročių žemė — Akimirką degt — ir užgest...

ŠĄLTINIS

Apkrito žvaigždės ir lapai gerąją tavo širdį.

Rusvus lapus nužersiu nuo pasakų šaltinio.

Plaukus lyg žalią liną miško verdenėn įmerksiu.

Ir atsigersiu. šaltiny — akyse veidrodinėse — jau ne save, o tave pamatysiu.

Ir būsiu labai stipri.

Užmušiu savy juodąjį varną.

Ir būsiu labai gera.

Kaip saulėlydy dirvos suartos.

♦♦♦

* * *

Laukit įspūdingo žodžio, — Kad eilėraštis — kaip varpos Vis skambėtų. Ir jau visad Jį nešiotumeis savy.

Ant šiaudinių stogų — Didžiulės geltonos varpos.

Ir kaip tuos rugius nuplausim, Ir kaip juos surišim?

Laukit netikėto žodžio, — Kad jau niekad neužmirštum, Kad ne tuštuma, ne smėlis, O sunkiausia geležis —

Mėnulio dalgiu nuplausim, Iš saulės grįžtes susuksim.

Ir bus pėdai Sunkūs tarsi vaikai.

Virpanti, karšta, raudona — Degintų. Bet kaip dainuoti, Kaip, sakykit, man kalbėti, Jeigu netikiu savim?

Paskui pabaigtuvės. Sukals Iš pušinių lentų stalus.

Sėdėsim ilgai ilgai Prie duonos riekės.

N. MILIAUSKAITE I k. lituanistė

* * *

Pasileido žirgai, Žolės ir laisvės kvapą pajutę.

Pernėrė balzganą rytmečio upę.

Plaikstosi karčiai, plaikstos lyg dūmai.

Pražydo kartys, pražydo drobės ir samanotos durys.

O. RASIUKEVlClCTE II k. lituanistė RUDENS

SVAJONE

ĮSKILĘS VARPAS

Dūmų gyvatės apraizgė kojas.

Akis užgraužė, Širdin įkrito.

Mes jau nebeisim laužo raudono tarp debesėlių — kad neišblėstų — tyliai sužerti.

Aš tebeglostau tavają širdį tartum varinį varpą įskilusį.

Varpas įskilo — nesuskambėjęs.

MEDŽIAI

Šimtašakiai, šimtamečiai, Nesodinti, o išdygę Pro lapus, pro išbaidytas varnas Užliūliavo šitie medžiai Pražiūrėjau langus ir kelius. Ir medinę mano vygę.

Gal aky ne baltas paukščio sparnas — Taip nelauktas, neprašytas Gal tik lašas ašaros užklius.

Pas mane atėjo džiaugsmas.

Gal jame ir surašytos Kyla vėjas, ir varniukų riksmas Mano nuodėmės didžiausios?

Susilieja girių ošime.

Mano dienos, naktys mano Vyrai, dantimis sugriežę, visos Susidegino ant kalno.

Dabar eina tiesiai į mane.

Ir keliauja giriom briedžiai Lyg medžius iškėlęs galvas.

Manyje gerumas išsisaugo, Kad palikčiau tuo, kuo Krinta debesys ant kelio, tebesu.

O visi keliai — bedugnėn. — Skrenda mano paukštė paskui saulę, Reiks parpuolusiai ant kelių Pasikėlus ligi debesų.. .

Pasimelsti žemės ugniai.

1968 m. gruodžio mėn. 27 d.'*'***'**'*'*'*'**'*'*^*'*'****’'

TARYBINIS STUDENTAS

Metodologinis - filosofinis medikų seminaras Siandien nereikia įrodinėti, jog kiekvienas apsišvietęs žmogus turi nusimanyti politi­ koje, žinoti pagrindinius marksizmo dėsnius ir susivok­ ti filosofijoje aplamai.

Aukštosios mokyklos pe­ dagogai, nors ir ne visuome­ ninių disciplinų dėstytojai, turi būti išsilavinę plačiau, nes jų uždavinys — mokyti ir auklėti studentus.

Jaunųjų medikų auklėj imas — gana savotiškas užda­ vinys. Medicinos objektas yra žmogus, biologinė ir so­ cialinė būtybė. Todėl supran­ tama, jog medikui statoma eilė specifinių reikalavimų.

Salia biologijos, taip vadina­ mų mediciniškųjų ir tiksliųjų mokslų žinių bei įgūdžių, me­ dikui būtina nusimanyti apie sociologiją, psichologiją, ži­ noti medicininę etiką, turėti plačią erudiciją, mokėti bend­ rauti su žmonėmis. Žinome, kad seniau medici­ na buvo labai glaudžiai susi­ jusi su filosofija. Ne veltui F. Bekonas rašė, kad „medici­ na, nesiremianti filosofija, yra kažkas labai netvirto".

Tačiau šiais laikais medici­ nos pobūdis daugeliu atžvil­ gių keičiasi: didėja medici­ nos specializacija, mokslas ir technika ima betarpiškai tar­ nauti praktikai, įsisavinami .kibernetikos elementai. Paci­ entas kaip asmuo lyg ir tols­ ta nuo gydytojo. Diagnozės ir gydymo klausimai spren­ džiami pagal objektyvius mokslo dėsnius. Ryšium su

tuo „Medicinskaja gazeta" puslapiuose šiuo metu vyksta diskusija apie gydytojo san­ tykį su technika, su pacientu, su visuomene, apie šiuolaiki­ nio gydytojo psichologiją, jo pasaulėžiūros formavimą stu­ dijų metais. Daugumos nuo­ mone, šių dienų medikas ta­ ri išlikti mąstytoju ir huma­ nistu. Medicinos specializavimas ir technizavimas nepanei­ gia, o, gal būt, dar daugiau reikalauja logiško mąstymo, dialektikos, tvirtos materialistinės pasaulėžiūros. Vystan­ tis mokslui ir technikai, me­ dikams iškyla eilė naujų problemų, susijusių, pvz., su reanimacija, organų persodi­ nimu, gyvosios medžiagos sinteze, žmogaus reprodukci­ ja ir pavaldumu, kosmoso įsi­ savinimu, urbanizacija ir ki­ tais civilizacijos padariniais.

Pagaliau, gydytojas susiduria su vis labiau išprususia vi­ suomene, jo santykiai su pa­ cientu darosi sudėtingesni.

Neatsitiktinai ateinančiais metais numatyta sušaukti Visasąjunginį medikų suvažia­ vimą, skirtą deontologijos klausimams: gyvenimo padik­ tuotas buvo ir medicininės psichologijos kurso studen­ tams įvedimas. Tam tikslui turėtu tarnauti ir dėstytojų filosofinis-metodologinis se­ minaras.

Si politinio švietimo forma fakulteto darbuotojų tarpe pati masiškiausia ir apima apie 100, daugiausia pedago­ ginio personalo, narių. Jų tarpe profesoriai ir docentai

katedrų vedėjai: P. Norkū­ nas, M. Marcinkevičius, A. Marcinkevičius, L. Laucevi­ čius, H. Polukordas, P. Čibi­ ras ir kiti. Pagrindinė mūsų seminaro tematika — filoso­ finiai biologijos ir medicinos klausimai. Šios srities pranešimai mums labai svarbūs metodolo­ giniu požiūriu: tai „Socialinis ir biologinis pradai medicino­ je" — doc. S. Pavilonis, „Są­ monės ir pasąmonės santykio klausimai žmogaus psichinėje veikloje" — asist. Dembinskas, „Subjektyvizmo žala bio­ logijos mokslams ir medicinos praktikai" — prof. A. Pronc­ kus ir t. t.

Salia to, mes stengiamės neatsilikti nuo aktualių šių dienu 'ir praeities įvykių nag­ rinėjimo. Tuo tikslu organi­ zavome paskaitų ciklą apie įvairių medicinos sričių lai­ mėjimus per 50 Tarybų val­ džios metų, išnagrinėjome Di­ džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 50-mečio tezes (doc. A. Domaševičius).

Siekdami paįvairinti temati­ ką ir sudominti klausytojus, į savo planą įtraukėme ir to­ kias temas, kaip „Kai kurie nūdieniai teismo medicininiai seksuologijos aspektai LTSR" — doc. J. Markulis. „Šiuolai­ kinės šeimos ir jaunuomenės problemos" — doc. Horodničienė, „Gydytojas ir visuo­ meninė veikla" — asist. S. Gurčinas.

Mes patenkinti galėdami tematiką planuoti patys. Ma­ nome, kad pranešimo filoso-

GERŲ ŽINIŲ NAUJAMETINIS SERPANTINAS

Dėstytojų publikacijos gįįjERŽVELGĘ

1968

me-

J. JURGINIS

drauge

finis bei politinis įprasminimas priklauso ne nuo temos pava­ dinimo, o nuo klausimo, nuo pranešėjo. Pranešėjus iš kitų fakultetų kviečiame tik ret­ karčiais, specialiems klausi­ mams nagrinėti. Pasiūlymui organizuoti atskirus teoretikų ir praktikų seminarus mes ne­ pritarėme; priešingai — bend­ ri užsiėmimai išeina tik į nau­ dą.

Seminaro konsultantu jau kelinti metai yra doc. J. Rep­ šys. Jis padeda mums pasirink­ ti temas, o po pranešimų api­ bendrina diskusijas, išaiškina painesnius klausimus. Semina­ ro dalyviai ir organizatoriai juo labai patenkinti. Fakulteto partinis biuras organizuoja seminarą, svarsto jo eigą, duo­ da nurodymus vadovui. Semi­ naro užsiėmimai vyksta regu­ liariai kas mėnesį, narių lan­ komumas ir aktyvumas paten­ kinamas.

Trūkumu reikia laikyti tai, kad pranešėjas neretai užberiamas klausimais, o diskutuo­ jančių atsiranda nedaug. Dis­ kusijose pasisakoma drąsiai ir principingai, tačiau diskutuo­ ja dažniausiai tie patys vyres­ nieji profesoriai draugai: H. Polukordas, ----P. Norkūnas, V. Micelmacheris, docentai S. Pavilonis, K. Katilius, Steponėnas, P. H. Stupelis, Baublys. Kad seminaro darbe aktyviau dalyvautų jaunieji dėstytojai, ateityje numatoma skirti juos pranešėjais bei koreferentais. Ateity sieksime, kad pranešėjai keltų aštrius diskusinius klausimus, o ne skaitytų išsamias paskaitas, kaip neretai pasitaiko. Tiki­ mės, kad bendromis viso ko­ lektyvo pastangomis, semina­ ras taps dar įdomesnis ir nau­ dingesnis.

E. doc. p. J. ŪSAITIS Seminaro vadovas

5 psl.

ŠVENTINĖ „TS" ANKETA

pagodokim...

1. Pirmasis susitikimas su Universitetu 2. Ar mylėsite Alma Mater iki „qrabo lentos“. O qal kas nors trukdo tai meilei7 3. Džiauqsmas.

4. Svajonė, rūpestis.

Atsako komjaunimo komi­ teto sekretorius Antanas SKRUPSKELIS: 1. Atvykau tiesiai iš armi­ jos. Buvo labai ankstyvas ry­ tas, ir dar sekmadienis. Suli­ ko mane ta maloni sena mo­ teriškė, kuri ir šiandien budi prie stalelio centriniuose rū­ muose. Tą dieną nedirbo jo­ kie skyriai. Todėl ji apgyven­ dino mane — pirmąkart ma­ tytą žmogų — savo kamba­ ryje, arbata ir sūriu pavaiši­ no.

2. O taip! Ir norėčiau ma­ tyti mūsų šlovingąjį Universi­ tetą ne tokį vargingą, turintį ne tik geresnes sąlygas mokslui ir mokymuisi, bet kartu ir puikesnį, iškilminges­ nį.

3. Džiaugiuos, kada mūsų Universitetas minimas geru žodžiu, kada studentai stengiasi didinti jo šlovę, kai skamba naujos dainos, kai iš stovyklų grįžta patenkinti studentai, kai atgaivinamos senos ir gražios lietuvių liau­ dies tradicijos. Kai jaunatviš­ ka energija nukreipiama ge­ riems darbams ir būna aki­ vaizdūs mūsų organizacijos darbo rezultatai.

4. O rūpestį kelia priešin­ gi dalykai ir visų pirma — nemažos studentų dalies ne­ rimtas požiūris į studijas. To­ kį elgesį dažnai lydi įvairūs nusižengimai, o kartais ir nu­ sikalstami veiksmai.

Rūpestį kelia ir tai, kad kai kuriose grupėse neteisingai suprantami komjaunimo or­ ganizacijos uždaviniai, o kartais ir mes esame priversti užsiiminėti ne tuo, kuo priva­ lome, tampame įvairių loteri­ jos bilietų pardavinėtojais ir

Antanas BENDIKAS WU studentu profkomiteto pirmininkas:

1. Pirmas susitikimas su Universitetu įvyko prieš tre­ jus metus. Neramia širdim atvykau laikyti stojamųjų eg­ zaminų. Vilniuje buvau pir­ mą kartą. Universiteto duris pravėriau nedrąsiai, kažko bi­ jodamas. Įsivaizdavau dėsty­ tojus solidžius, senus, praži­ lusius, o Universitete — bega­ linę rimtį.

2. Alma Mater — mano mokytoja. Aš privalau ją gerbti ir mylėti. Kol dar tebestudijuoju, didžiuojuosi tuo, kad aš Universiteto, o ne ku­ rios nors kitos aukštosios mokyklos auklėtinis.

3. Būna džiugu, kada žinai, kad tavo darbas bus naudin­ gas studentams, Universitetui.

Džiugu, kada apie Universite­ to studentų profsąjungą kiti atsiliepia geru žodžiu.

4. Studentiška — pradžiai: gerai išlaikyti artėjančią se­ siją. Kita ne mažesnė svajo­ nė, bet ji gal kol kas neįgy­ vendinama. Norėčiau, kad profkomitete kuo mažiau tektų svarstyti studentus už bendrabučio taisyklių laužy­ mą, už girtuokliavimą ir įvai­ rius kitus prasižengimus. Gal kada nors ateis laikas, kada tapsim kultūringesni, protin­ gesni.

Didžiausias rūpestis buvo kaip galint geriau suruošti studentams Naujųjų Metų sutikimą. Dabar studentams pasiūlyta patiems organizuoti Naujųjų Metų sutikimą fakul­ tetuose, bet jie atsisako, ne­ nori patys dėl savęs vargti.

Mat, mūsų studentai įpratę viską gauti ant lėkštutės. Net linksminti juos turi kas nors kitas. Jei įtinki pralinksminti, juokiasi, jei ne — verkia kaip pasakų karalaitė. Rūpes­ čių daug, bet argi jais verta temdyti artėjančių švenčių džiaugsimą.

su roję dažniausiai buvo nagrinė­

|r tais Vilniaus universite­ dviem bendraautoriais paruošė jama reakcinė katalikų baž­

to dėstytojų publikuotus spau­ doje darbus .randame eilę lei­ dinių, kuriuose nagrinėjami klausimai literatūroje atsispin­ di pirmą kartą, kai kurie dar­ bai išleidžiami pakartotinai, sutinkame darbų .skirtų atski­ rų mokslų istorijos raidai Lie­ tuvoje atspindėti, paruoštų naujų mokymo priemonių stu­ dentams, aptinkame ir prakti­ kams skirtų leidinių, o taip pat daug nedidelės apimties darbų, skirtų įvairių mokslų pagrin­ dams propaguoti.

Daktarinės disertacijos pa­ grindu yra išleistas J. DUN­ DULIO darbas „LIETUVOS KOVA DĖL VALSTYBINIO SAVARANKIŠKUMO 15 AMŽ.". Jame nagrinėjami Lie­ tuvos ir Lenkijos politiniai san­ tykiai XV amžiuje.

KELIU...

(Atkelta iš 4 psl.)

riausius architektonikos princi­ pus, kurie kokybiškai skiriasi nuo senųjų: senojoje (S. Nė­ ries) sistemoje eilėraštis bū­ davo kuriamas kaip griežtai apibrėžtas emocinis-loginis vyksmas. Eilėraščio faktūra — detalės, vaizdai, vaizdų kaita, ritmika, rimuotų kadencijų sąskambiai, fonetiniai efektai semantinės ir asociatyvinės žodžių reikšmės etc. — ten pajungtos kaip tik emociniamloginiam vyksmui kuo natū­ raliau, įtaigiau, subtiliau iš­ reikšti, o pats vyksmas ten

stambią, gausiai iliustruotą monografiją „VILNIAUS MIESTO ISTORIJA". Remda­ miesi gausia archeologine ir dokumentine medžiaga, kny­ gos autoriai labai gyvai ir įdo­ miai nušviečia Lietuvos sosti­ nės istoriją.

Taip pat J. JURGINIO su kitu bendraautorium parengta yra vidurinės mokyklos IV klasei skirta „KNYGA DLIA CTENIJA PO ISTORII LI­ TOVSKOJ SSR". Tai yra jau šeštas šio vadovėlio leidimas.

S. VANSEVICIUS kny­ goje „LIETUVOS VALS­ TIEČIŲ TEISINE PADĖTIS BURŽUAZIJOS VALDYMO METAIS" nagrinėja iki šiol literatūroje neliestą temą.

Jei iki šiol tarybinėje lie­ tuvių istoriografinėje literatū-

nyčios veikla feodalizmo arba socializmo laikotarpiu, tai R. VĖBROS darbas „LIETUVOS KATALIKŲ DVASININKIJA IR VISUOMENINIS JUDĖJI­ MAS" skirtas katalikų dvasi­ ninkijos veiklai XIX a. antroje pusėje nagrinėti.

A. GUČAS knygoje „PSI­ CHOLOGIJOS RAIDA LIETU­ VOJE" tyrimo objektu pasi­ rinko XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios (iki 1917 metų) Lietuvos psichologijos istoriją.

Pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų problemų, labiausiai atskleidžiančių būdingesnius Lietuvos psichologinės minties raidos bruožus, tos raidos pa­ žangiųjų tendencijų parody­ mui, jos ryšių su kitų tautų psichologijos mokslų nušvieti(Nukelta į 6 psl.)

yra savotiškas kūrinio tikslas, nes jis betarpiškai perteikia skaitytojui poeto mintis ir jausmus, jo dvasinio pasaulio įvairiapusiškumą. Naujoje sis­ temoje nebėra emocinio-loginio vyksmo griežto apibrėžtu­ mo, čia reikšmingiausias tam­ pa emocijos daugiaplanišku­ mas, gilumas, jos spalvų deri­ nys, impresijos nepakartoja­ mumas bei minties dialektika.

Todėl kiek kitokia tapo kūri­ nio faktūros elementų paskir­ tis bei vaidmuo. Pasidarė ypa­ tinga detalės padėtis. Detalė — sąvokos simbolis ėmė už­ leisti vietą detalei — asociatyvinių emocijų pamatui, kas ir nulėmė detalės įvairiarūšiškumo skalės išaugimą. Detalė tuo požiūriu dabar svyruoja nuo betarpiškos realijos iki

jokios „sveikos" loginės pras­ mės neturinčio žodžių derinio, paremto vien asociatyviniais ryšiais. Lygia greta susilpnėjo tarpžodiniai loginiai ryšiai, semantinis-emocinis turinys suabstraktėjo kaip teorinė są­ voka ir tuo pačiu sukonkre­ tėjo kaip subjektyvi emocinė realybė. Sumažėjo rimo vaid­ muo, ankstesnės reikšmės ne­ teko ritminis kūrinio vieningu­ mas, minties ir jausmo neper­ traukiamas vystymas. Į kūri­ nį atėjo asociacijų logika, pa­ gal kurią iš esmės ir tvarko­ ma faktūra.

Naujoji architektoninė siste­ ma kaip tik ir įkūnija šituos principus, visiškai pateisinda­ ma kai kuriuos iš pirmo žvilgsnio nesuprantamus ar net šokiruojančius poezijos

— KODĖL JIE VĖLUOJA Į KARNAVALĄ?

faktus. Tačiau pasakyti, kuri iš tų sistemų pranašesnė — kažin ar įmanoma. Dalykas tas, kad ir naujoji sistema tu­ ri iš esmės tą pačią paskirtį: išreikšti kūrėjo dvasinį pasau­ lį. Tik ji tą uždavinį atlieka kiek „demokratiškiau": prislo­ pina poetą — skaitytojo jaus­ mų valdytoją ir duoda dau­ giau laisvės pačiam skaitytojo subjektui. Naujoji architekto­ ninė sistema atsirado, tikriau­ siai, ne dėl to, jog poetų dva­ siniai pasauliai būtų virtę ypač sudėtingais, nesupranta­ mais, kad nebebūtų įmanoma pasitenkinti senąją sistema.

Reikšmingiausias faktorius, apsprendęs naująją sistemą, yra nuolatos didėjantis žodžio vaidmuo, nenutrūkstama jo vi­ dinių galimybių evoliucija.

(Atsakymas aštuntame puslapyje.)

Poezijoje naujoji sistema vis labiau įsitvirtina. Ir kaip ten bebūtų, bet vis dėlto su šiais dalykais yra susijęs supanašė­ jimas, nors ir nelengva pasa­ kyti, kas konkrečiai jį nule­ mia. Naujosios sistemos nenusistovėjimas trukdo galutinai suvokti netgi pamatinius jos principus; iš čia kyla karštas, bet abejotinas ar netgi visai neteisingas naujosios poezijos interpretavimas. Todėl retkar­ čiais prieinama iki to, kad naujoji poezija pradedama su­ prasti kaip nedisciplinuotos kalbos ir nedisciplinuotų są­ vokų poezija, kur galima ra­ šyti be rimo, ritmo, be skyry­ bos ženklų, kalbos taisyklių, kur galima nesilaikyti jokios — nei sveiko proto, nei aso­ ciacijų, nei meninių reikalavi­

mų — logikos. Tai, savaime suprantama, kraštutiniai ir, ačiū dievui, reti atvejai. Dau­ guma jaunųjų jaučia tikrąją naujosios poezijos esmę, jau­ čia jos galimybes, ir sąžiningai stengiasi pasinaudoti jomis.

Tie bendri tikslai ir bendri sunkumai, o taip pat apyly­ gės jėgos (patirtis, talentas), tur būt, ir lemia niveliaciją.

Poezija niekada nemėgsta patarimų. Nemėgsta nurody­ mų, įtikinėjimų, siūlymų. Ir kelio, kuriuo būtų galima ap­ eiti tuos ar kitus sunkumus, niekas nenurodys. Poezija pa­ ti susiras sau kelius, kaip iki šiol, kaip dabar, nes ji — am­ žina. O kelių, kelių netrūksta.

Tad sėkmės Naujaisiais!

Petras SKIRMANTAS II k. lituanistas

6 psl.

»*■'

/*/*^*^*w*/*^*^*^*^*^***^*** /** TARYBINIS STUDENTAS /»^*/*/*^*/*/**/**/*/***/*'**z*/*’ 1968 m. gruodžio mėn. 27 d.

IEŠKOJIMAI Buvau kruopščiai susira­ šius klausimus sekretoriui.

Tikėjausi — jei ne jis, tai pati rasiu atsakymą. Man nerūpė­ jo parašyti išsamią Filologijos fakulteto komjaunimo istori­ ją. Tiesioq buvo įdomu, kaip sekasi žmonėms, kas liečia jų darbą: pareiga, įsitikini­ mas, suinteresuotumas.

Prisipažinkim, kad mes, eiliniai studentai į komjau­ nimo darbą žiūrim skeptiškai.

Grupėse prisimenam, kada renkam nario mokestį. Silp­ niausia musų vieta.

Užėjęs kartą, kitą į kurį nors komi­ tetą, pradedi abejoti. Pasėdė­ jęs, pastebėjęs, pavartęs pla­ nus, pamatai, kad čia nesėdima, galvojama, svarstoma, gerų norų ir minčių turima. ,,Filologija“ — vienas di­ džiausių fakultetų. Ir kom­ jaunuolių daugiausia.

Dabar į komitetą žmonės rečiau užeina. Sesija. Bet visad rasi ką nors iš narių. Centriniam sakė: vienas geriausių komi­ tetų. Buvę šio fakulteto kom­ jaunimo sekretoriai: vienas draugiškiausių ir nuošir­ džiausių kolektyvų.

Studen­ tai žino: istorikai ir filologai garsus savo tradicijom.

Be­ veik mirusias prikėlė, dabar papildo, kuria naujas.

Kas už tų žodžių, įvertini­ mų, pastabų?

Aš nespėjau pakalbėti su visais dvidešimt dviem komi­ teto nariais. Kelios eilutės — trumpi fragmentai iš prabė­ gusių dienų, švenčių ir šio­ kiadienių — gali daugiau nutylėti, nei pasakyti.

SIGITAS Renčys. Mūsų galva, — sa­ ko komitete.

Sigi, tau skambino; laikas suvesti rezultatus.

Sigi, palik, raktą, leisiu sienlaikraštį.

Medžioju Tave, vade, nuo vakar dienos. Būk 16.30 pos­ te. (— Sigitai, ar tau labai

sunku?) (— Kartais taip).

Aš mėginu įsivaizduoti sek­ retoriaus dieną.

Paskaitos (Sigitas III kurso lituanistas), ruošimasis joms, darbas ko­ mitete: pareiškimai, nario mokestis, buitis, įsipareigoji­ mų įsipareigojimai, ir visi tie posėdžiai — reikalingi ir ne­ reikalingi. Diena dienon — darbymetis.

— Sigitai, ką tu pakeistum komjaunime, jei nuo tavęs priklausytų?

— Manau, komjaunimas — išrinktųjų organizacija.

Da­ bar deja. . Jei liktų pusė, lengviau būtų.

— Kartą mėginom.

Peratestavom.

Praktiškai — se­ nus bilietus pakeitėm naujais.

Kai kas savaip suprato: koks tu bebūtum (aktyvistas — vieni pagirs, kiti pasijuoks), jei didžiulio nusikaltimo ne­ padarei, gyvenk ramiai, tavęs nejudins.

— O kas priklauso nuo ko­ miteto grynai?

— Didelė dalis fakulteto studentų gyvenimo. Aš už tai, kad komjaunimas daugiau or­ ganizuotų kultūrinių-masinių renginių, darbo ir poilsio stovyklas vasarą. Gal iš tik­ rųjų mažiau tų frazių? Darbo.

Pavyzdžio.

MARTA Kazalupskytė.

Veteranas: treti metai. Vadovauja įskai­ tos skyriui.

— Smagiausios mūsų fakul­ teto šventės. Atsimenu, rug­ sėjo pirmai pynė vainikus. Il­ gus, iš ąžuolų lapų.

Fuksai kančių keliu pro juos praėjo.

Sako, patiko. Po sesijos tuoj pradėsim mediumui ruoštis.

Tradicija. Ir dar viena tra­ dicija, sena: komitete gerai susigyventi, kartu pasidžiaug­ ti, paliūdėti, kartu gimimo dienas švęsti. Naujuosius taip pat sutiksim kartu.

GRASILDA Marcinkevičiūtė. Ji antra­

kursė germanistė.

Puiki, — atsakys, ko bepaklaustum.

Komitete neseniai: nuo pava­ sario. Susigyveno: linksmu­ tė, paprasta, energinga. (Rū­ ta išeina. Sako, ne prie šir­ dies buvo. Ideologinis lieka be vadovo. Reikia gero žmo­ gaus. Darbo daug).

— Grasilda, sutiksi? Tu — tinkamiausia.

— Neįsivaizduoju savęs be vokiečių. Susigyvenom. Čia vyro reikia. Nekraukit tam, kas veža.

— Grasilda, suprask: tu reikalingiausia.

Išrinko. Paskyrė.

Klausiu: ar gerai? Na taip, Grasilda dirbs.

Tikriausiai ųerai.

Ji pareiginga. Tik ne visi tokie ir ne visiems primesti daly­ kai malonūs širdžiai.

TAUTVYDAS Pečiulis. Antrakursis rusistas. Komitete pirmi metai, o jau sekretoriaus pavaduo­ tojas. Organizacinis sektorius ant pečių.

— Praėjo spalis. Pražygiavom demonstracijoj. Komjau­ nimo bū-metį paminėjom, o studentų diena — nepavyko.

Nesusitarėm.

Ar mums lengviau ar sun­ kiau, atsiskyrus nuo istorikų?

Aplamai, likom geri draugai ir posėdžiuos pasigendam kolegų. O organizuoti leng­ viau, kada mažiau žmonių. . .

Susipažinom su keliais. Ne­ papasakota daug darbų, ne­ suminėta gerų vardų.. . Kris­ tina Jurkšaitė, darytė Kar­ pavičiūtė, Joana Juškevičiū­ tė, Julius Būtėnas... Kaip at­

(Atkelta iš 5 psl.) mui. Knygos gale pridėta dar­ be minimų autorių biografinių duomenų rodyklė. Šių metų pradžioje mus pa­ siekė Leningrade išleista V. je mokymo priemonėje „LO­ lymus, ypač į tai, kad vado­ me vadovėlyje aprašyti chemi­ MICELMACHERIO knyga GIKOS ĮVADAS" šalia iš se­ vėlis skirtas ne lietuviams, o jos laboratorijose naudojami „OCERKI PO ISTORII MEDI- nosios logikos paimtų mūsų norintiems pramokti lietuvių ne tik klasikiniai makrometoCINI V LITVE". Tai pirma­ laikotarpiui vertingų idėjų kalbos. dai, bet ir naujieji pusiau sis leidinys, kuriame nušvie­ randame ankstyvesniuose va­ E. MARCENKO ir L. SŪ­ mikrometodai. čiama Lietuvos medicinos dovėliuose neminėtų simboli­ DĄVICIENĖ paruošė mokymo Šiemet sulaukėme P. SNARSmokslo ir sveikatos apsaugos nės arba matematinės logikos priemonę studentams „UČEB- KIO „VADOVO LIETUVOS istorija nuo pirmykštės bend­ pagrindus. Knyga skirta stu- NOJE POSOBIJĖ PO PRAKTI- AUGALAMS PAŽINTI" antro­ ruomenės periodo iki 1965 dentams-filologams ir teisi­ CESKOMU KURSU RUSKOjo leidimo. Lyginant su 1954 metų.

GO JAZYKA ” . Čia surinkti ninkams. m. laida, šis leidimas yra kiek Lietuvos ekonomikos klausi­ Grupė Teisės fakulteto dės­ įvairios tematikos ir įvairaus pataisytas ir sutrumpintas. Į mai nagrinėjami A. JAB­ tytojų: K. DOMAŠEVIČIUS, sunkumo tekstai rusų kalbos vadovą visi dabar Lie­ LONSKIO monografijoje „TA­ A. BARKAUSKAS, E. ME- ir rašybos, leksikos ir grama­ tuvoje įtraukti augantys laukiniai ir RYBŲ LIETUVOS EKONOMI­ DŽYS, A. ŽIURLYS, J. MO- tikos pratyboms. Leidinys pa­ KA IR JOS RYŠIAI’1. Auto­ REINAS, V. NEKRAŠAS, A. ruoštas prisilaikant sąjunginių svarbesni bei dažniausiai augi­ kultūriniai augalai. Nu­ rius, remdamasis Tarybų Lie­ BULOTA, J. ŽĖRUOLIS ir A. ir autonominių respublikų nami tuvos ekonomikos analize, pa­ KLIMKA paruošė aukštųjų aukštųjų mokyklų nacionali­ rodomos augalų augimo vie­ rodo respublikos vietą TSRS mokyklų studentams — netei- nėms grupėms sudarytos rusų tos, jų didumas, spalva ir kiti liaudies ūko sistemoje, jos sininkams vadovėlį „TARYBI­ kalbos praktinio kurso progra­ būdingi požymiai. Vadovo pa­ baigoje duotas įstatymų sau­ ekonominius ryšius su tarybi­ NĖS VALSTYBĖS IR TEISĖS mos. gomų ir vaistinių augalų są­ nėmis respublikomis ir užsie­ PAGRINDAI". Vadovėlis pri­ D. CEPELYTĖ sudarė stu­ rašas, lotyniškų ir rusiškų ter­ nio šalimis, nušviečia respub­ taikytas Lietuvos TSR sąly­ dentams - neakivaizdininkams minų Vadovas skiria­ likos liaudies ūkio tolesnio goms. Jame nagrinėjami dau­ skirtą „UCEBNOJE METODI- mas rodyklės. studentams biologams, vystymo ir ekonominių ryšių giausia tie bendrasąjunginiai CESKOJE POSOBIJĖ PO miškininkams ir agronomams. tobulinimo klausimus.

KURSU ir respublikiniai normaty­ PRAKTlCESKOMU J. KAZLAUSKO „LIETUVIŲ Užsienio šalių ekonominę- viniai aktai, kurie galioja RUSKOGO JAZYKA".

KALBOS ISTORINĖ GRAMA­ geografinę padėtį charakteri­ mūsų respublikoje.

B. KAZLAUSKAS parengė TIKA" skirta pagrindiniams zuoja V. LASTAS leidiniuose Studentams, studijuojantiems teisininkams skirtą vadovėlį „ČEKOSLOVAKIJOS SOCIA­ pramonės įmonių ūkinės veik­ „LOTYNŲ KALBA”. Jis apima lietuvių kalbos lyginamosios LISTINĖ RESPUBLIKA" ir los analizę, yra skirta J. lotynų kalbos fonetiką, mor­ istorinės gramatikos klausi­ mams: fonologijos, akcentolo­ „LENKIJOS LIAUDIES RES­ MACKEVIČIAUS paruošta fologiją, sintaksę. Yra pridėti gijos ir morfologijos procesų PUBLIKA". brošiūra „PRODUKCIJOS SA­ skaitymui tekstai, lotynų-lie­ istorijai. Knygoje išryškinami G. ZIMANAS naujame dar­ VIKAINOS ANALIZĖ". tuvių kalbų žodynėlis, lotyniš­ pagrindiniai lietuvių kalbos be „PER SUKLESTĖJIMĄ Į Ekonomikos specialybės stu­ kų posakių vertimai. struktūros raidos dėsningumai, VIENYBĘ" analizuoja tarybi­ dentams Z. JUŠKYS paruošė V. GAIDELIS, N. MARKE- remiantis gausia lietuvių kal­ nių tautų nacionalinius santy­ metodinius nurodymus „TIKI­ VIC ir E. MONTRIMAS kny­ bos tarmių, senųjų rašto pa­ kius, kaip vystosi nacijų eko­ MYBĖS TEORIJOS IR MATE­ goje „FIZICESKIJE PROCESY minklų medžiaga, kitų baltų nomika, kultūra, o taip pat MATINĖS STATISTIKOS PA­ V ELEKTROFOTOGRAFlCES- ir indoeuropiečių kalbų duo­ liečia kai kurias nacijos teo­ GRINDŲ" kursui.

KICH SLOJACH ZnO" patei­ menimis. rijas, nacijos esmės, nacionali­ kia šiuolaikinės elektrofotoL. BABILOS IR L. SIMABibliotekininkystės klausi­ nės specifikos, proletarinio ir NAUSKO parengtas leidinys grafijos teorijos pagrindus, iš­ socialistinio internacionalizmo „SKAIČIAVIMO TECHNIKA samiai aprašo cinko oksido mus nagrinėja KL. SINKEVI­ problemas.

LIAUDIES ŪKYJE" charakteri­ elektrofotografinių sluoksnių ČIUS drauge su respublikinės darbuotoju A. KU­ Per respublikos radiją zuoja įvairias skaičiavimo eksperimentinių tyrinėjimų re­ bibliotekos BILU leidinyje „MASINIŲ 1966/67 metų rudens semestre technikos priemones. Tai vie­ zultatus. Darbas skirtas elekt- BIBLIOTEKŲ FONDŲ KOMP­ K. RICKEVlClUTĖS skaitytų nas pirmųjų leidinių šia tema rofotografijos ir puslaidininkių LEKTAVIMAS". Čia pirmą specialistams, moksliniams dar ­ lietuvių kalba. studentams - neakivaizdinin­ P. RUMŠOS darbu „SISTE­ buotojams, dėstytojams, aspi­ kartą nuosekliai ir išsamiai kams paskaitų konspektą ran­ masinių bibliote­ dame B. KUZMICKIO IR KT. MA KOMAND I PULT rantams, o taip pat aukštųjų nagrinėjama MAŠINY mokyklų vyresnių kursų stu­ kų komplektavimo metodika knygoje „IŠ FILOSOFIJOS UPRAVLENIJA BESM-4", pradedama leisti se­ dentams. Pabaigoje duodamas bei organizacija. Darbas skiria­ ISTORIJOS".

A. LOZURAICIO skaitytų rija brošiūrų, supažindinančių labai platus tuo klausimu ru­ mas studentams-neakivaizdipaskaitų konspektas pateiktas su matematiniu BESM-4 maši­ sų ir užsienio kalbomis litera­ ninkams, pradedantiems bib­ tūros sąrašas (552 pavadini­ liotekų darbuotojams ir tiems, jo knygoje „MATERIALISTI­ nų aprūpinimu. kas domisi bibliotekų komp­ 1964 m išleistas E. ORVI- mai).

NIO ISTORIJOS SUPRATIMO K. DAUKŠAS, M. FINKELŠ- lektavimu.

DIENĖS „LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDAI”.

Apie respublikos aukštojo Iki šiol išleisti lietuvių kal­ VADOVĖLIS" buvo beregint TEINAITĖ ir R. PAJĖDA pa­ ba logikos vadovėliai aukštųjų išpirktas. Patenkinant gausius ruošė įvairių specialybių aukš­ mokslo įstaigos rašo H. ZA­ mokyklų studentams nebeati­ pageidavimus, šiemet vadovė­ tųjų mokyklų studentams rin­ BULIS turistams skirtame lei­ tinka šiuolaikinio logikos lis išleistas pakartotinai. Nau­ kinį „BENDROSIOS IR NEOR­ dinyje „HIGHER LEARNING mokslo išsivystymo lygio. R. jame leidime atsižvelgta į gau­ GANINĖS CHEMIJOS LABO­ IN LITHUANIA".

Medicininių žinių skleidi­ PLEČKAIČIO naujai paruošto- tas kritines pastabas ir pasiū­ RATORINIAI DARBAI". Šia­

Dėstytojų publikacijos

rodys skaitytojui: per daug girta? Gal peikta? O gal visai neaišku, ką veikė šis komite­ tas. Matyt, komiteto veiklą negalima vertinti vien pagal tai, kiek suorganizuota kar­ navalų, kiek „paukščiukų“ padėta planuose. Geriau, ka­ da žmonės į savo darbą vis daugiau pradeda žiūrėti ne amatininko akimis, daugiau galvoja. Tai nėra lengva. Vis­ kas labai nusistovėję, plau­ kia sena pilka vaga.

Reikia versti, ieškoti. Filologijos fa­ kulteto komjaunimo komite­ tas, sakyčiau, vienas iš tokių.

S. RAINYTĖ

GERŲ ŽINIŲ NAUJAMETINIS

SERPANTINAS

Daugiau negu kiti

1968 metais Alma Mater Kairėje — S. Renčys.

M. KURAIČIO nuotr. mokslininkų šeima padidėjo 9 mokslų daktarais ir 33 kan­ didatais. Šeši mokslininkai savo daktarines disertacijas gy­ mūsų Universiteto tarybo­ mui gyventojų masėse kai ku­ nė se.

Tai — Lietuvių kalbos ka­ rie VVU Medicinos fakulteto vedėjas docentas Vy­ dėstytojai paruošė ir išleido tedros tautas Mažiulis ir tos pačios keletą populiarių brošiūrėlių. katedros docentas Jonas Palio­ V. KVIKLYS leidinėlyje nis, Filosofijos katedros do­ „TIEMS, KURIE DIRBA IR centas Romanas Plečkaitis, MOKOSI" rašo apie higieninį Lietuvos TSR istorijos kated­ dienos darbo ir poilsio reži­ ros docentė Pranė Dundulienė, mą. S. PAVILONIS ir G. ČES­ Infekcinių ligų katedros vedė­ NYS knygelėje „ŽMOGAUS jas docentas Povilas Čibiras, KŪNO SANDARA" supažin­ jauniausias respublikoje moks­ dina su anatomijos, fiziologi­ lų daktaras Teorinės fizikos jos ir antropologijos pagrin­ katedros docentas Antanas dais. L. STEPONAITIENE bro­ Bandzaitis. šiūroje „VAIKŲ ALERGINĖS Trys mokslininkai daktari­ LIGOS" populiaria forma apra­ nes disertacijas agynė kitose šo seruminę ligą, vaistaligę, aukštosiose mokyklose: Pus­ kvėpavimo organų, odos, virš­ laidininkių katedros docentas kinimo trakto, kraujo, inkstų Jurgis Viščiakas, Teisės fakul­ ir kitas alergines ligas. teto docentas Josifas MoreiŠio pobūdžio leidiniams pri­ nas, Medicinos fakulteto do­ klauso ir V. ŠČEMELIOVO centas Juozas Markulis. knygutė „STONCA CZY Universitete šįmet apginta DESZCZU. PROSZĘ BAR- 16 daktarinių disertacijų. 10 DZOI", skirta gamtos mokslo daktarų — kitų aukštųjų mo­ žinių populiarinimui. kyklų .mokslinių įstaigų dar­ Daugelis mūsų dėstytojų buotojai. Štai gruodžio mėne­ yra „Žinijos" draugijos nariais. sį istorijos mokslų daktaro Jie ne tik skaito įvairiais klau­ laipsnis suteiktas Partijos is­ simais paskaitas visuomenei, torijos instituto prie LKP CK bet taip pat ruošia ir išleidžia direktoriaus pavaduotojui B. atskiromis temomis pagalbines Vaitkevičiui, kiek anksčiau — medžiagas žemesnės kvalifika­ LTSR MA Istorijos instituto cijos lektoriams. Tokių leidi­ vyr. mokslinei bendradarbei nėlių 1968 m. išleista gana R. Kulikauskienei ir kt.

Daug didesnis mokslų kan­ daug: K. DOMAŠEVIČIAUS „Spalio revoliucija ir tarybi­ didatų skaičius. Vien fizikainio valstybingumo sukūrimas matematikai per metus apgynė Lietuvoje", K. DAUKŠOS 34 disertacijas, 7 iš jų — mū­ „Medžiagos būviai ir chemi­ sų Universiteto jaunieji moks­ niai ryšiai", M. FINKELŠTEI- lininkai. Neatsilieka ekonomis­ NAITĖS „Ką galima gauti iš tai — taip pat septyni tapo oro", M. KRIŠTOPAICIO emo­ kandidatais (viso taryboje ap­ cijos ir jų įtaka vidaus li­ ginta 18 disertacijų). Po 21 goms", H. JONAIČIO „Spekt­ disertaciją apginta medicinos, riniai metodai moksle ir tech­ chemijos ir biologijos moksli­ nikoje", P. PEClŪROS „Ma­ nėse tarybose. Mokslų kandi­ datais tapo 5 mūsų medikai, nieros, įpročiai, papročiai" ir 4 — chemikai ir du biologai. „Mandagumas mandagumą Filologijos mokslų kandidato perka", P. UŽKALNIO „Mak­ laipsnis suteiktas 12 žmonių (dviems iš jų — Universiteto), simo Gorkio gyvenimas ir geologijos ir mineralogijos — kūryba" ir kt.

5, pedagogikos — 4, filosofi­ Čia paminėti ne visi 1968 jos — 3 (vienam — mūsų Uni­ metais mūsų Universiteto dės­ versiteto), teisės — 2 (abu ■ geografijos — tytojų išleisti atskiri darbai. Universiteto), 2. Per metus apgintos net 148 Dalis jų dėl įvairių priežasčių kandidatinės disertacijos, vien mūsų dar nepasiekė. Apie juos birželio mėnesį — 43, gruodžio galėsime informuoti kita pro­ mėnesį — 33.

Džiugina jau vien skaičiai. ga.

Bet už kiekvieno skaičiaus I. ČERNIAUSKIENĖ slypi žmogus, reikšmingi mūsų Mokslinės bibliotekos mokslui jo darbai.

Z. SASNAUSKAITĖ bibliografinio skyriaus II k. žurnalistė darbuotoja

1968 m. gruodžio mėn. 27 d.^^*^*^*^*^*^^*^*^*^*^*^^*/* TARYBINIS STUDENTAS

Paskaita apie paskaitą SŠSSSSšSSSŠSSSSSŠSSŠSŠSŠiSŠSŠSSSŠšS^ A JAUČIA, galvo|\/\ ja dėstytojas C skaitydamas pa­ skaitą? Atsakyti nelengva.

Tai priklauso nuo dėstytojo amžiaus, patirties, būdo, tem­ peramento, nuo tos dienos nuotaikos, savijautos ir dau­ gelio kitų aplinkybių. Be to, jei dėstytojas neskaito iš anks­ to pasirašyto teksto, o pasa­ koja, improvizuoja, jo dėme­ sys visą laiką įtemptas, min­ tys neturi laiko blaškytis. Ir vis tik, atrodo, galima kalbėti apie daugumos dėstytojų slap­ tas, „pogrindines" minčių tėk­ mes paskaitų metu.

Sąmoningai ar nesąmoningai auditorijoje vyksta susipažini­ mo, suartėjimo procesas, Stu­ dentai stebi dėstytoją, dėsty­ tojas — studentus. Kokia nors detalė — žvilgsnis, poza pa­ traukia dėmesį, kažką prime­ na, maloniai ar nemaloniai nu­ teikia. Kiekviename kurse yra mielesni, artimesni veidai, ir gaila, kai nepamatai jų pa­ skaitoje. Neretai, arčiau susi­ pažinus, tenka jais nusivilti, ir maloniai nustebina tie, kuriuos mažiau pastebėdavai. Būti ge­

ru žmogumi — sunkiausia ir svarbiausia.

Dėstytoją visuomet jaudina studentų reakcija. Stovėdamas prieš auditoriją, jis pastebi vi­ sas smulkmenas. Kai mato, kad kažkas abejingai dairosi pro langą, už draugo nugaros susigūžęs skaito knygą, darbš­ ti mergaitė mezga po suolu, uolus visuomenininkas sudari­ nėja planus ir per rankas ke­ liauja laiškiukai, — dėstyto­ jas kaltina save, prasideda ne­ lemtas vidinis monologas, „ne­ pasisekimo" priežasčių ieško­ jimas, o nuo to nukenčia pa­ skaita. Nieko nepadarysi, dės­ tytojas taip pat žmogus, nors jis puikiai supranta, kad kas­ dien klausytis maždaug po še­ šias valandas paskaitų — ne­ lengva. Neišsėdėsi, kaip sta­ bas — nenorom bakstelsi kai­ mynui į pašonę, paskrajosi mintimis toli už auditorijos sienų, parašysi eilėraštį ar pribraižysi keisčiausių dalykų (gerai dar jei į sąsiuvinį). Jau­ nystė — meilės amžius.,.

Bet jaunystė taip pat ir pa­ siruošimo gyvenimui metas.

Dėstytojas čia geriausias pa­ galbininkas.

Jis visuomet džiaugiasi matydamas, kad stu­ dento ne tik kūnas auditorijo­ je. Todėl manyčiau, kad ne­ blogų rezultatų galėtų pasiek­ ti paskaitos-pokalbiai, kai stu­ dentai, iš anksto žinodami te­ mas, ruošiasi paskaitoms: skai­ to literatūrą, patys mėgina iš­ siaiškinti sudėtingus ‘klausi­ mus, o paskaitų metu, kartu su dėstytoju, svarsto, ieško, kartais ir pasiginčija.

Idealu, kai visa auditorija — studentai ir dėstytojas — tarsi viena būtybė. Ta bendranuotaika paprastai gimsta, jei pagrindinės paskaitos mintys ypač artimos pačiam dėstyto­ jui. Tokiu atveju, kaip pasakė kartą vienas studentas susirin­ kime, auditorija „jaučia dėsty­ tojo širdį". Tikriausiai jis bu­ vo teisus.

prašokančius asmeninę reikš­ mę, jausdami visišką atsako­ mybę už savo veiksmus. To­ kią atsakomybę dėstytojas pergyvena dėstydamas.

Skaitydamas paskaitą, dės­ tytojas mato kiekvieną studen­ tą. Įdomu tai, kad dėstydamas (šnekėdamas) turi laiko apie juos galvoti, susidaryti įvairių prielaidų apie jų psichinį ar kitokį būvį (kad tos prielaidos gali būti kartais klaidingos — tai kitas klausimas). Atrodo, tarsi auditorijoj sėdi keletas studentų tipų (grupių).

Pirmojo tipo studentai j dėstymą reaguoja,betarpiškai ir tartum kokie rezonatoriai jautriai atsiliepia į dėtytojo mintis ir jausmus. Antrasis ti­ pas — tai skeptikai. Jie klau­ sosi dėstymo, bet labai rezer­ vuotai ir kritiškai, pasakyčiau, net su tam tikru įtarumu. Tre­ čia grupė — abejingieji. Jie kantriai neša studento vargų kryželį ir perdaug nesigilina į tai, kas vyksta aplink. Reik­ tų išskirti dar ketvirtąją gru­ pę — svajotojus. Daugiausia tai merginos (nes jų ir audi­ torijoj daugiausia). Jos žiūri blausiom akim kažkur į tolį pro kitų galvas. Bet tai labai laikinas tipas. Greitai jis gali

pereiti į kitą. Penktoji grupė — poetai, beletristai, kritikai, mokslininkai (arba beveik jau mokslininkai), studentų visuo­ menės veikėjai... Jie kartais ateina, kartais neateina į pa­ skaitas. Atėję esti labai užsi­ ėmę savo darbais. Tik retkar­ čiais kokia frazė ar pavyzdys ištraukia juos iš apmąstymo ar kūrybos gelmių. Tada pasi­ žiūri nepatikliai ir vėl nugrimsta į savo darbą. (Visuo­ menės veikėjai, kai ateina į paskaitas, klausosi įdėmiai). Ir dar viena, šeštoji, labai nedi­ delė studentų grupė — snū­ duriuoja. Jie dėl tam tikrų priežasčių neišsimiegojo: tru­ putį susivėlę, akys paraudu­ sios. Vieni jų, tur būt, naktį dirbo geležinkelio prekių sto­ tyje, antri, priešingai, turėda­ mi per pilną piniginę, gerokai paūžė.

Tokiai nevienodų interesų, nusistatymų, dažnai ir nevie­ nodo išsilavinimo auditorij ai skaityti paskaitą nėra lengvas darbas. Tačiau tai nesvarbu, svarbu, kad dėstytojas prieš save mato daugybę atskirų pa­ saulių, kuriuos jo žodis turi pasiekti.

Tikrovė yra pilna prieštara* vimų. Jų yra ir mokslo teigi­

niuose. Dėstytojas ne visus tuos prieštaravimus išaiškina.

Laukia studentų klausimų ar tiesiog priešingos nuomonės, bet to paprastai nebūna. Yra kadaise fekę klausyti paskaitų, kurių metu studentai tiesiog nutraukdavo profesorių su klausimais, ir dalis paskaitos virsdavo labai gyva diskusija.

Mūsų paskaitose to nėra. Ar čia kalti tik mes, dėstytojai, kad neiškeliame diskutuotinų .Klausimų, ar kalti studentai, kad per mažai pasirengę toms paskaitoms ir todėl jiems ne­ kyla klausimų?

Nepaisant to, dėstytojas stengiasi išplėsti studentų min­ ties akiračius ir sudominti juos bent kai kuriais per paskaitas keliamais klausimais ir labai nori, kad su studentu, išklau­ siusiu kurį nors dalyką, neat­ sitiktų, kaip su tuo R. Kiplingo mokiniu, kuris ilgai buvo mokomas skaityti, o kai vieną diėną mokytojas pasakė, kad vaikas jau išmoko skaityti ir daugiau pamokų nebebus, jis nudžiugęs sušuko: „Tai puiku, dabar niekad nebeimsiu kny­ gos į rankas!"

Doc. A. GUČAS Psichologijos ir pedagogikos katedros vedėjas

IV"

— KĄ JUS GALVOJA­ TE APIE SAVO PASKAI­ TĄ?

— BE ABEJO, SKAITY­ DAMI JĄ, JŪS PASAM­ PROTAUJATE IR APIE STUDENTUS, KURIE KLAUSOSI JŪSŲ, IR KAŽ­ KĄ PRISIMENATE? — STUDENTAS PA­ SKAITOS METU DAŽNAI NUOBODŽIAUJA. O KAIP JUS STENGIATĖS SUDO­ MINT JĮ, PAJUNGTI SA­ VO MINČIŲ IR ŽODŽIŲ VALIAI? Atsakyti į tokius klausi­ mus mes pasiūlėme kele­ tą! studentų tarpe populia­ rių dėstytojų.

Bet pokalbis apie paskai­ tą dar nebaigtas. Siūlome į šią, mūsų nuomone, Įdo­ mią diskusiją įsijungti ne tik dėstytojus, bet ir stu­ dentus. Be abejo, dažnas studentas turi dėl ko pa­ siginčyti su dėstytoju, o, gal būt, net ką nors pasiū­ lyti.

ANYČIAU, kad kiekvie­ nas dėstytojas, nors ir kiek metų būtų dėstęs, atėjęs į auditoriją ir atsisto­ jęs prieš studentus, vis dėlto , jaudinasi. Jaudintis verčia at­ sakomybė prieš tuos dešimtis ar šimtus jaunuolių, kurie atėjo į Universitetą ne tik dip­ lomą gauti, bet ir rimtai pasi­ gilinti į kai kuriuos klausi­ mus, nedavusius jiems ramy­ bės.

Sunkiausia surasti pirmuo­ sius sakinius (jei nėra pasira­ šyto teksto), kuriais prasideda minčių komunikacija per pa­ skaitą. Dėstytojui nemalonu, kai studentas, užbėgdamas jam už akių, gali jau pasakyti žo­ džius, kuriais prasidės paskai­ ta, kaip tame evangelijos skai­ tyme: „Anuo metu kalbėjo.. ."

Toliau jau seka tolesnis kar­ tais lengvesnis, kartais sun­ kesnis dalyko dėstymas.

Kai dėstytojas neįsikniaubęs į savo užrašus, o atkuria ir apsvarsto faktus bei dėsnius, su kuriais tuo pačiu supažin­ dina ir studentus, jis mato prieš save daug jaunų akių, junta daug guvių protų, kurie netrukus visai savarankiškai pradės spręsti sudėtingus gy­ venimo ir mokslo klausimus,

M

E. CERVINSKIENĖ Rusų literatūros katedros docentė

GALIU pasakyti kimus. Kaip šykšti mūsų moks­ litosferos, hidrosferos, atmo­ bekalbėtum, ypač jaunesniuo-

atsirado se kursuose. Viską užsirašo.

1^/4 apie savo paskai- linė literatūra šiuo klausimu! sferos ir biosferos * Z tas? Nieko ne­ Mokslinėse monografijose daž­ nauja, labai pretenzinga antrosinori kalbėti — geriau, kad to nė nebūtų klausiama Dar­ bo pradžioje buvo kažkaip įdomu: labai ruošiausi, net laukiau savo paskaitų. Kai da­ bar pagalvoju apie tą savo dėstomojo darbo pradžią, pir­ mųjų metų paskaitas, tai jos bene man pačiam ir tebuvo labiausiai įdomios. Įdomumą jaučiu todėl, kad jų metu te­ ko lyg ir kurti, lyg ir kažką atradinėti. O dabar su kiekvie­ nais metais papildomą įdomu­ mą sau savo paskaitų metu kažkodėl vis sunkiau surasti.

Studentas per tuos aštuone­ rius metus pasikeitė. Ypač jei įpusėjusių studijų studentas: mažiau rašo, daugiau klauso ir klausia. Su tokia auditorija bendrauti įdomiau.

Labiau patenkintas būnu skaitydamas speckursus. Ir stu­ dentai jaučia reikalą susikaup­ ti. Dėstydamas „Geogra­ fijos raidos istorijos ir dabar­ tinių problemų" kursą noriai pakalbu ir apie žmones, ne tik sausai apie jų minties pasie­

nai aprašytas žmogaus didelis pasiekimas, atradimas, pasaky­ ta pavardė, o daugiau nieko, net kurios tautos atstovas ne­ sužinosi. Kaži, ar tai bereikš­ miai dalykai, ar reikia gailėti kelių minučių kalbant, pavyz­ džiui, apie Nanseno mokslines mintis, pasakyti apie šio žmo­ gaus vyriškumą, visapusišką tobulumą ir grožį; šalia to įdomaus, ką Kropotkinas vie­ nas pirmųjų pasakė apie konti­ nentinį apledėjimą, priminti, koks nepamirštamai žmogiškas, originalus jis pats buvo.

Skaitydamas šį kursą, kas­ met vis plečiu papildomą sky­ rių apie Lietuvos geografinės minties raidą nuo seniausių laikų iki dabar. Nebuvo toks nebylus mūsų nedidelis kraš­ tas. Nors sunkioje priespaudo­ je gyveno lietuvis, bet paliko jis reikšmingą žymę ir moksle.

posfera, kalbėti šiame kurse turiu apie ką.

Džiaugiuosi man patikėtais naujais speckursais ir praktikumais: „Aerometodų taikymo geomorfologijoje" seminaru ir „Paleogeografijos" speckursu. Čia pats turiu progos neati­ trūkti nuo įdomių mokslo naujienų.

Paskaita yra labai atsakin­ gas, rimtas kūrybinis aktas, pareikalaujantis visų pastan­ gų. Tačiau ir čia, kaip ir kiek­ viename darbe, pasijunta sun­ kesnės įkalnės ir laisvesnės nuožulnumos. Tokių atoslūgių metu ir nepajunti, kai štai kažką jau ir pagalvojai, paša­ linei minčiai leidai save už­ imt. Dažniausiai apie savo klausytojus pamąstau.

Ir mums, dėstytojams (kalbu čia jaunųjų vardu), reikia žy­ miai daugiau skaityt, ir visais kitais keliais lavintis. Dėsty­ tojas turi būti plačios erudi­ cijos žmogus. Grožinė litera­ tūra, parodos, meno vakarai — viskas tai mums! Skundžia­ masi studentų abejingumu tiems dalykams — jaunų dės­ tytojų beveik nepamatysi sos­ tinės meno renginiuose, drau­ gijų veikloje.

Sakome — laiko nėra. Tas tiesa. Tur būt; maža yra pas mus dėstytojų, kurie žino savo darbo dienos pradžią ir pabai­ gą, ilsisi sekmadieniais, spor­ tuoja, keliauja. Kažką reikia daryt, mobilizuotis savęs to­ bulėjimui. Šituo klausimu nie­ ko nesu pasiekęs, neturiu pa­ tirties.

Mažokai patys studentai Doc. C. KUDABA Labai platus, reikalaujantis skaito. Todėl rašo, rašo — ką Gamtos fakultetas mokslinių panoramų apžvelgimo ir istorinių žinių, yra „Įvado į ekonominę geografi­ ją" kursas. Šiandieną, kada Apie paskutinę šių metų paskaitą pasakojo ir A. NARšalia kitų geografinių sferų: MONTO, G. MEDZEVlClAUS, M. KURAIČIO nuotraukos.

'*'*■**'*'•'•'*'7 psl.

Sutrum­ pino...

— TRUMPIAU, — pasakė redaktorius, nervingai atsiloš­ damas kėdėje.

Rašytojas sutrumpino.

— Dar trumpiau, — susier­ zinęs pasakė redaktorius.

Rašytojas sutrumpino.

— Trumpiau, kiek galima trumpiau, — pasakė redakto­ rius, puldamas j ekstazę.

Rašytojas sutrumpino.

— Dar trumpiau! — sušuko redaktorius, mosteldamas ran­

elektrinio žibinto šviesos drumstą ramybę..."

Teismas atmetė abiejų rei­ kalavimus, tačiau įpareigojo miesto elektrinę pastatyti ant žibinto specialų gaubtą, kuris mestų šešėlį ant Bulmano lan-

Taip jau buvo, atsitiko O MARKIAI aplamdytas '“■'ir išsitepęs alyva, į vie­ ną loterijos biurą Meksikoje užėjo advokatas Ričardas Kaspedas ir pareikalavo duoti jam loterijos bilietą su nume­ riu 8816.

— Šį numerį, — pareiškė mikčiodamas Kaspedas, — aš išvydau žvaigždėse...

Policijai išaiškinus reikalą iki galo, pasirodė, kad advo­ katas naktį dideliu greičiu už­ lėkė ant autobuso, kurio už­ pakalyje žibčiojo numeris 8816... ¥ ¥ ¥ D RANCOZIJOJE vienas televizoriaus žiūrovas buvo teismo nubaustas ir vie­ šai pasmerktas. Nuosprendyje rašoma: „...jokiu būdu neleis­ tina, kad televizoriaus žiūrovai savo pyktį dėl blogų televizi­ jos laidų išlietų ant televizi­

jos kampanijos įrengimų bei prietaisų".

Mat, kaltinamasis, vienos laidos metu apimtas įniršio, sviedė televizorių per langą ir... pataikė į atsitiktinai pro šalį važiavusią televizijos lai­ dų transliavimo mašiną, ją ge­ rokai aplamdydamas...

go. Kadangi gaubto priežiūra reikalauja papildomų išlaidų, teismas įpareigojo misterį Bulmaną mokėti kas mėnesį 42 centus „Už netiesioginius pa­ tarnavimus..."

¥ ¥ ¥ P) UNBĖJUJE (Australija) *■“'boksininkas - nevykėlis ¥ ¥ ¥ Sinklairas didvyriškai sumušė Harperį.

C DINBURGE Kingo Leino boksininką-dievaitį •—1 elektrinė, remdamasi Premija: trys savaitės kalėji­ 1872 metų nutarimu „Dėl ne­ mo, kadangi jis tai padarė gat­ tiesioginių patarnavimų", pa­ vėje... reikalavo iš misterio Fredo ♦ * * Bulmano užsimokėti 42 centų mėnesinį mokestį už tai, kad Graikijos televizija «per tris jis ilgą laiką naudojosi šviesa, kanalus transliuoja atskiras kuria skleidė ties jo langu programas. Vienas graikas pa­ stovintis elektrinis žibintas. sirinko pirmąjį kanalą. Kalba Bulmanas atmetė šias pre­ generolas Patakosas: tenzijas ir pareikalavo, kad — Mūsų misija yra viena — elektrinės šeimininkai sumo­ ginti Graikiją nuo bedievių. kėtų jam 100 svarų sterlingų Visą Graikiją...

Supykęs graikas įjungia ant­ „Už ilgus metus spiginančios

Dekanas: Bet tu jau ketvir­ tą kartą prašalsi atleidžiamas nuo paskaitų dėl tėvo mir­ ties.

Dabar jis vaisingai dirba Studentas. Ir aš taip, deka­ daugely literatūrinių žanrų, ne, pagalvojau: ar tik jis ne­ bet dažniausiai pasirodo simuliuoja? . . spaudoje kaip kritikas.

G. ŠACHNOVIC Įėjęs į auditoriją, dėstyto­ („Literaturnaja gazeta") jas pamatė ant grindų nuorū­ ką. Ją pakėlė ir, rūsčiai nu­ žvelgdamas studentus, klau­ ATSAKYMAS Šitie bernlokėlial su šalmais sia: ■— Kieno? į karnavalą neis. Jiems lemta — Jūsų, — įsiteikiamai at­ stovėti vietoj 200 gesintuvų, kurių Universiteto ūkvedžiai sakė drąsiausias. — Juk Jūs negauna (arba neieško). Vi­ pirmas ją pamatėt. .. suomeniniais pagrindais, ne­ Studentas rašo namo laišką: atsitraukdami nuo gamybos, Jie dar nuorūkas rankios, ku­ „Tėve, aš kasdien bėgu pas­ rių kai kurie studentai ir dės­ kui autobusą ir taip sutaupau tytojai vis neišsigudrina mes­ keturias kapeikas".

Tėvas atsako: „Kvaily, bėk ti į šiukšlių dėžes.

Profesija Išsirinkti profesiją visam gyvenimui taip pat sunku, kaip ir išsirinkti kaklaraištį visam amželiui.

Sunku, bet įmanoma. Šiuolaikinis jaunas žmogus, blaiviai pamąstęs, nutarė būti plagiatu.

Jis atidžiai perrašė eilėraš­ čius iš vieno žurnalo ir nu­ siuntė kitam. Iš pastarojo ei­ lėraščius grąžino jam su pri­ trenkiančia recenzija. Geram šeimininkui niekas nedingsta: jaunasis žmogus perrašė re­ cenziją ir nusiuntė trečiam žurnalui.

Ten recenziją išspausdino.

Tai galutinai apsprendė jo likimą.

Eksperimentas pavyko!

ka lyg dirigento lazdele. — Štai dabar kaip reikiant! Na, parodykite, mielasis, kas jums išėjo...

Rašytojas ištiesė savo apsa­ kymą kartu su padidinamuo­ ju stiklu.

— O išėjo štai kas, — pa­ sakė redaktorius, — keturi daugtaškiai, dešimt klaustukų ir tik vienas šauktukas. Ką mes matom, brangusis? Pir­ miausia, jūs pesimistas, ant­ ra, užduodate daug klausimų ir neatsakote j juos. Ir paga­ liau jumyse nėra gyvenimą teigiančios jėgos. Ne, miela­ sis apsakymas mums netinka.

A. KAZARIANAS („Zurnalist")

rąjį. Kalba pulkininkas Makaresas: — Mūsų misija viena — ginti Graikiją nuo bedievių Visą Graikiją... Įtūžęs graikas įjungia tre­ čiąjį kanalą. Ekrane pasirodo kareivis su durtuvu ir suriau­ moja: — Na, kurį kanalą renka­ tės? Pirmą ar antrą!?..

GRAŽIAI GYVENU

„Mens sana in Corpore sano" (Sveikame kūne — svei­ ka siela). Posakio teisingumu įsitikinsi, užėjęs į II bendrabu­ čio 35 kambarį. Ten pat de­ monstruojamas ir robotas-va-

* * * Sako, kad mes pasyvūs!? O Panamoje vienas ponas kas organizuoja išgertuves, užįskundė gydytoją policijai už jūrietiškai kalbant, piknikus? (iš ugningos 4 bendrabučio tai, kad šis per vizitaciją jam gyventojo kalbos, pasaky­ pasakė: tos per Naujametinį susi­ — Pas jus per mažai raudo­ ėjimą). nųjų kraujo rutuliukų.. ♦ « » Garsus prancūzų mokslinin­ kas Amperas, rytą išeidamas iš namų, užrašė ant durų: „Ponai, Ampero nėra namie.

Ateikite šiandien vakare".

Po pusantros valandos Am­ peras grįžo namo, bet pama­ tęs ant durų užrašą, pasuko atgal. Grįžo jis tik vakare. ¥ * ¥ Kartą Diogeno paklausė: — Ką tu darysi, jeigu su­ byrės statinė, kurioje tu gy­ veni?

Subatos vakarėlį — Man tai nekelia nerimo, juk vieta, kurią aš užimu, Linksmiausiai gyvenu subyrėti negali.

Mat, pradedam žaidimą „Vyručiai! Pa rubliu!.."

Išversta iš „Berliner Ceitung"

Beveik ne juokai paskui taksi, daugiau sutau­ pysi".

Nesijaudink, jei valgykloje ilga eilė. Suspėsi perskaityti E. Hemingvėjaus „Badas — geras mokytojas".

— Ką pasirinktum — protą ar pinigus? — klausia dėsty­ tojas studentą.

— Pinigus!

— O aš protą, — sako dės­ tytojas.

— Paprastai pasirenkame

Studentas neatsigavo. Išėjęs iš auditorijos, bejėgiškai su­ mosikavo rankomis ir krito.

Draugai nusivožė kepuraites.

Artimieji sutiko kritusioj o širdį paaukoti drąsiam ekspe­ rimentui — atiduoti ją profe­ soriui. ..

Operacinė. Prasmingoj ty­ loj girdėti vien chirurgo pa­ liepimai. Kažkas barkšteli ant grindų. Akmuo. „Tai profeso­ riaus širdis", — abejingai sa­ ko chirurgas. Vėl blyksi inst­ rumentų plienas.

Pacientas atsigavo. Įvyko stebuklas — jo veidą nušvietė palaiminga šypsena. (To nebu­ vo matę net 1948 m. laidos absolventai.) Profesorius uostė gėles, glostė kačiuką ir sakė: „Neįdomu gyventi be komedi­ jos". Šiandien drąsiai galime pa­ sakyti — žiemos sesija nebai­ si! Drąsus eksperimentas pa­ vyko!

lytoja T-l-35 (iššifravus pava­ dinimą, jis reikštų: Tinginys, pirmoji laida, išradėjai 35 kamb.). Netrukus pasirodys nauja, patobulinta laida!

IV bendrabučio 2 aukšto se­ niūnas H. Ališauskas labai ge­ rai atlieka savo pareigas.

(Draugiškas šaržas) Aš aukštui vadovauju Ir masėms diriguoju.

Su vyrais randu kalbą, O merginas — „skalpuoju”

J budinčiojo prašymą paro­ dyti leidimą IV bendra­ bučio 59 kamb. gyventoja Urbelytė atsakė: „Parodysiu ry­ toji"

tai, ko mums trūksta, — sako studentas.

Niūri rudens diena. Pusė grupės „nusiėmė". Dėstytojas bereikšmiu, nuobodžiaujančiu balsu tikrina dalyvaujančius paskaitoje. Į kiekvieną šau­ kiamą pavardę kas nors atsi­ liepia: „Yra“. Atėjo Pranckūno eilė. Tyla. Kiek palaukęs dėstytojas klausia: — Tai ką, argi Pranckūnas čia neturi draugų?

— Dabar gulkite ant nuga­ ros ir judinkite kojas, tarsi važiuotumėt dviračiu, — sako fizinio auklėjimo dėstytojas mokiniams. — Taip... grei­ čiau. .. dar greičiau! Jonai, kodėl tu nedarai taip kaip kiti?

— Aš, tamsta dėstytojau, važiuoju į pakalnę.

URBELYTE aš esmi, Tai kokių velnių kimbi?

Na, gadynė, Na, laikai, Kur sukies — viršininkai!..

A.

Tiktai šviesą užgesinki jei nori sutikti Naujus Metus (Nė taryba nesulos), — miško prieglobstyje, po atvi­ Pikniką galėsim drąsiai ru dangumi, prie garsiosios Kelt, brolau, ligi aušros.

Velnio duobės ar Gulbinų ežero pakrantėje, ateik šį (Mūsų patarimai tiems, ku­ penktadienį (XII. 27 d.) 20 rie „švęs“ Naujuosius Metus). vai. į Universiteto Turistų klubą (Sporto katedra).

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA

Jei žiemos atostogų metu nori keliauti po Žemaitiją ir kitas Letuvos vietas, pagy­ venti Smiltinės (Latvija) turis­ tinėje stovykloje, jei svajoji apie Karpatus, Kolą, Uralą, Kareliją, irgi užeik į Turistų klubą penktadieniais 20 vai.

Redakcijos adresas: Vilnius; Universiteto g-vė Nr. 3, tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK Laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė.

Užs. Nr. 6989

LV 13215