visą savią PKOLčcanai,vieny aires!
canvBinis sr.či nencas
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 36(1375)
LAPKRIČIO 24 D. PIRMADIENIS
KAINA 2 KAP.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
Mirga tamsiame monitoriaus įtrane ryškiai žali skaičiukai ir laidės. „Gal sužaisim prezidentą?“ — mirkteliu kompiuteriui. „Turiu vienodai šansų ir tapti, ir netapti prezidentu. Kokie ga limi lemties ėjimai?" — klausiu to protingo daiktelio, kurio at minties lobynuose logiška seka atkrauti neaprėpiami mano gal velei turtai. O gal ir nereikia viso to talpinti homo sapiens smegenyse, jei yra jo rankų produktas — ESM, iki begaly bės praplečianti žmogiškosios, atminties lauką. Patogu, praktiš ka, operatyvu — įsivaizduokit, kiek sutaupytume laiko, jei pri —
mą, nors visame pasaulyje bib liotekininkystės mokslas remiasi kompiuterių atmintimi. Universiteto skaičiavimo cent ras — vienas stipriausių Lietu voje, turime daug displėjų kla sių, turtinga ESM metodų gistema. Tik WPI gali pasigirti tokio pat lygio mokomosios TV aparatūra, paminta VDR firmos „Studion technik". Mokomoji televizija ypač reikalinga studi juojantiems fiziką, teisę. Juk busimasis teisininkas piršto at spaudą, rodomą didžiausios įstri žainės ekrane, iki kurio — 3 metrai, galės daug geriau įsidė mėti, išsinagrinėti, nei tokį pat
SVARBIAUSIA -GALUTINIS REZULTATAS | klausimus atsako fizikos fa kulteto komjaunimo komiteto sekretorius Raimondas ŽEMAI TIS.
------------------------------------------------------------------------------------------- - --------- -—■—‘"——
SUŽAISIM „PREZIDENTĄ“? >.____ -_____________ _________________________________________________ __________
teikus vienos ar kitos knygos, neišeidami iš kabineto, labora torijos, pakalbintumėme ant stalo stovintį kompiuterį ir jo ekranas pavirstų reikiamo leidi nio reikiamu puslapiu... ESM - pagalbininkė ne tik poilsyje, darbe, bet ir — moks le. Anie šią jos veiklos sritį ir buvo kalbama spalio 22-24 die nomis Universitete vykusioje šeštojoje Pabaltijo respublikų, Baltarusijos ir Kaliningrado sri ties zoninėje mokslinėje-metodinėje konferencijoje „Techninių priemonių panaudojamas moky mo procese". Veikė penkios sekcijos, kuriose buvo aptartas ®Rro, mini, maksi, tipų ESM, uždarų TV sistemų bei kitų techninių priemonių naudojimas mokymo procese. Gausi ekspo natų buvo šių priemonių paro to. Universiteto skaičiavimo centras irgi įėjo į eksponatų skaičių 131-uoju numeriu... Mikro, mini ir maksi tipo elektroninėmis skaičiavimo ma tinėmis daugiausiai naudojamasi tekantis bendrųjų fizikos, že®ės ūkio, ekonominių discipli°>I, matematikos, kalbų, medici*>*- 0 štai bibliotekininkai net ’-ejipažindinami su pagrindiniais veikimo principais. TarySąjungoje ESM sunkiai skitasi kelią į informatikos siste
atspaudą plakatėlyje, pakibusia me ant lentos.. Konferencijoje buvo aptartos ir kitos techninėj priemonės. Svečiai iš KKI skaitė praneši mus aipe treniruoklius: vietoje važiuojančius dviračius, bėgan čius iš po kojų takelius; medikai — apie techniką, padedančią vystyti atskiras raumenų grupes, filologai — apie naudojimąsi magnetofoniniais įrašais, lingofoniniais, audiovizualiniais kabi netais. Pastebėta, kad techninės mo kymo priemonėg mažai naudo jamos humanitariniuose fakulte tuose. Dažnai jos stovi neliečia mos, nes dar, viena — dėstyto jai neperžengė psichologinio bar jero, jiems stinga pasiruošimo, antra — jie nėra materialiai su interesuoti dirbti nauja metodi ka: tas laikas,- kuris sugaištamas paruošti, pavyzdžiui, mokomajai TV laidai, — niekur neįskaito mas. O jau vesdamas tokią lai dą, dėstytojas dažnai pamiršta, kad turi egzistuoti ir atsakoma sis auditorijos ryšys —- tam techninės galimybės taip pat yra... Tai gal sužaisim „prezidentą"? Arba pažiūrėsim, kaip auga kri stalas? Paskaitos fizikos fakul tete metu...
Nina SEMIONOVA
Gamtininkų konferencija Spalio mėn. įvyko respublikinė *°klinė konferencija „Genefir'e‘ programos realizacija ap‘fendžiant organizmų reakciją hormonams ir vitaminams Ir ^genezės procese". Jos or___,_______ _ ___ rfoj'iatoriai -— VVU gamtos faT ĮJCISItIVJ tetas, Lietuvos genetikų ir se"pionierių draugija ir Lietuvos * MA Botanikos institutas, konferencijos darbe dalyva*° daugiau nei 170 mokslinių ’^otojų, tarp jų apie 50 sve'1 'i broliškų respublikų, Greis'5|do universiteto, su kurio ’arr"imnkais bendradarbiaujame
antrą dešimtmetį. Sekcijoje „Naujos kryptys au galų jeukariotų) mutagenezėje" buvo sprendžiami šie klausi mai: mutagenezės mechanizmas, jos specifiškumas ir valdymas, genetinė mutacinio proceso rep likacija, mutagenezės ryšys su rekombinogeneze, genetinis ne stabilumas, transportinių elemen tų ir egzogeninės DNR ir RNR -eikime mutagenezėje, mutagenezė somatinių ląstelių kultūro se, mirtagenezių metabolizmas. Antrojoje sekcijoje „Vitaminai ir fitohormonai augalininkystė
1. Kokios aktualiausios Jūsų dar bo problemos! Kaip bandote jas spręsti! Žmogus. Jo patikimumas (žo dis tapatu darbui), iniciatyva. Taip pat informacija, viešumas. 2. Ar daug paramos susilaukiate iš komiteto narių, fakulteto kom jaunuolių!
Negaliu skųstis. Tai priklauso nuo to, ar esu teisus. 3. Kaip, Jūsų nuomone, būtų ga lima suaktyvinti komjaunuolišką veiklą fakultete! Kokį vaidmenį čia turėtų vaidinti grupės kom jaunimo organizacija! a) duoti grupėms ruošti kon krečius renginius fakultete. b) kiekvieną pažinti ir kaskart apstulbti nuo pomėgių ir užsi ėmimų lavinos — fakultete be veik visi „gyvi“. 4. Koks, Jūsų nuomone, turėtų būti komjaunimo organizacijos (grupės, fakulteto) vadovo vaid muo! Jis turėtų reikalauti ir skatin ti, atverti kelią naujoms min tims. 5. Koks jūsų komjaunimo komi teto indėlis organizuojant stu dentų laisvalaikį! iki šių dienų didžiausias fa kulteto šventes ruošdavo visas fakultetas: pirmakursių krikšty nas, grupių saviveiklos apžiūrą FIDI, sąskrydį, gegužinę. Komjaunimo komiteto rengi niai šj mėnesj: baigėsi „Rudens puokštė", vyko informatyvus su LTSR valstybinės sitikimas su premijos laureatu prof. J. Grigu,
pradės veikti mėnesinė filmoteka (mėgėjiškų filmų ir multifilmų pagrindu), yra galimybė gauti jaukią vietą grupių susirinki mams. 6. Kaip fakultete organizuotas aktyvo mokymas! Kokią naudą jis duoda! Ką būtų galima pato bulinti! Aktyvo mokymai — instrukci ja darbui. Mėgstam instruktažą, pasitarimą prieš renginius, kon kursus. Problema šiai dienai — „suvaržytas" susirinkimas grupė je, patiems sau svetimi — laužti iš piršto — planai. 7. Kaip turėtų vykti bendradarbia vimas su dekanatu, partiniu biu ru, studentų profsąjungos komi tetu! Draugiškai, dalykiškai. Svar biausia galutinis rezultatas. 8. Kokios paramos pageidautu mėte iš Universiteto komjaunimo komiteto! Universiteto komjaunimo ko mitete puiki atmosfera — taria masi, iki galo argumentuotos mintys ir darbai. Tai — stipri atrama.
Valdo VILŪNO nuotr.
VVU ADMINISTRACIJA IR VIRO TARYBA SKELBIA „GERIAUSIO IŠRADIMO" RIAUSIO 1986 M. RACIONALIZACINIO PASIOLYMO" Konkursų tikslas — suakty vinti išradybinį ir racionalizaci nį darbą Universitete, išaiškinti geriausių darbų autorius ir po puliarinti šiuos darbus. Konkursui pristatomi išradi mai, kurių teigiami sprendimai gauti 1984.0t.01--1986.12.01 lai, kotarpiu, išskyrus darbus, pre mijuotus analogiškuose ankstes nių metų konkursuose, arba ra cionalizaciniai pasiūlymai, kurie priimti ir įdiegti VU nuo 1985. 12.01. iki 1986.12.01. Konkursui pristatoma ši me džiaga: 1. Pareiškimas. 2. Teigiamo sprendimo kopija. 3. Išradimo aprašymo kopija. 4. Išradimo anotacija, kurioje nurodoma išradimo paskirtis, pa grindiniai techniniai-ekonomi niai rodikliai, pranašumas prieš
je" buvo nagrinėjami B grupės vitaminų ir fitohormonų veikimo mechanizmas, jų įtaka augalinių ląstelių bioelektrinėms charakte ristikoms, augalų derliui bei jo kokybei, šių agentų taikymas kartu su kitomis agrocheminėmis priemonėmis žemės ūkyje. Pranešimų ir diskusijų pagrin du konferencijos dalyviai paren gė rekomendacijas tolesnei auk ščiau minėtų mokslo krypčių plėtotei, platesniam mokslo pa siekimų įdiegimui į gamybą. Tiems, kurie domisi genetikos ar augalų fiziologijos klausimais, bibliotekose pasirodė du ver tingi rinkiniai — konferencijos tezės „Organizmų jautrumas mu-
KONKURSUS kitus analogiškus darbus (iki 1 psl.j. 5. Įdiegimo arba panaudojimo akto kopija, jei išradimas pa naudotas. 6. Duomenys apie panaudoto iš radimo metinį ekonominį efek tą, arba koeficientų apskaičia vimo duomenys. 7. Išradimų komiteto sprendimo kopija, jeigu Išradimas paten tuojamas užsienyje. Išradėjai medžiagą pateikia VU VIRD Tarybos narei v. m. b. O. Adomėnienei (Chemijos fakuifelas, 92 kamb.) arba Tary bos pirmininkui doc. P. Žilins kui (Fizikos fakultetas, 707 kamb.) iki 1986.12.10. Žiuri ko misija konkursų rezultatus su sumuoja iki 1986.12.20.
tageniniams faktoriams ir muta cijų atsiradimas — naujos kryp tys augalų (enkariotų) mutagenezėįe" bei „Vitaminai ir fito hormonai augalininkystėje" (ru sų k.), kurias išleido VVU.
IR
„GE
„Geriausio išradimo" nugalė tojams skiriamos 4 premijos: I vieta — 250 rub., II vieta — 150 rub., dvi III-os vietos — po 100 rub. Racionalizaciniams pasiūly mams skiriamos 6 premijos: I vieta — 100 rub., dvi II-os vie tos — po 70 rub., trys III-os vietos — po 35 rub. Atskirai bus premijuojami du geriausi studentų rac. pasiūlymai (po 50 rub.). Premijos išmokamos iš VVU, MTD ir VIRD lėšų. Žiuri komi sija Ir administracija priklauso mai nuo pateiktų darbų lygio ir skaičiaus gali šiek tiek pa koreguoti konkursų sąlygas. Vyr. m. b. O. ADOMENIENE VVU VIRD Tarybos narė, atsakinga už konkursų organizavimą
Konferencijos pirmininku buvo prof. V. Rančelis, pavaduotoju — prof. P. Bluzmanas. Konferencijos mokslihis sekretorius, doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
Kraštotyrininkų „Ramuva" nuolat rūpinasi buvusių Uni versiteto profesorių kapų tvarkymu. Pasodine gėlių, išpurena že mę, nušluoja takelius. Neseniai „ramuviškiai" vėl suorganizavo talką Rasų ir Bernardinų kapinėse, savo nuoširdžiu darbu pager bė ten palaidotų didžių žmonių atminimą. Rasose sutvarkytas medicinos profesorių F. Spicnagelio ir F. Rimkevičiaus, matematiko T. Žickio, fiziko V. Dzevulskio, bu vusio Universiteto bibliotekos darbuotojo A. B. Jocherio, taip pat K. Borutos, K. Sakalausko-Vanagėlio, o Bernardinų kapinė se — dailininkų Ruseckų, matematiko Z. Niemčevskio ir daugelio kitų amžino poilsio vietos. Talkoje dalyvavo 26 „ramuviškiai", sutvarkyti 44 kapai. Regina BUIVYDAITĖ FilF III k. lituanistė
2 Tarybinis studentas
„TURIME DAUG MEDŽIAGOS APMĄSTYMAMS IR DARBUI“ UNIVERSITETO KOMJAUNIMO ORGANIZACIJOS XXIX ATASKAITINĖS- RINKIMINĖS KONFERENCIJOS DELEGATŲ PASISAKYMAI Asta KARLONAITfi — filologijos fakulteto lietuvių kalbos literatūros spec. III k. II gr. komjaunimo sekretorė Neretas grupės sekretorius pa aimanuoja, kad kai kurių sekto rių veikla tėra formali, „popie rinė1'. Lengviausia, žinoma, sek torių apkaltinti neveiklumu. Bet pabandykime į šią problemą pa žiūrėti kiek kitu aspektu, paban dykime pasiaiškinti šio neveiklu mo priežastis. Artėjant ataskaitiniam-rinkiminiam susirinkimui grupėje, sektorių pirmininkai rašo ataskai tas: ką, kaip nuveikė per atas kaitinį laikotarpį, su kokiomis problemomis susidūrė Čia dažnai ir prasideda kurio zai, mat kai kurių sektorių na riai paprasčiausiai nenutuokia, ką jie turėtų veikti. Nedrįstu kalbėti apie kitas gru
ir
pes, nors neabejoju, kad ir ten susiduriama su tomis pačiomis problemomis. Kalbėsiu tik apie savąją Turėjome mes sektorių, atsa kingą už socialistinį lenktyniavi mą grupėje. Beje, sektoriaus na rių skaičius pamečiui augo: pir mame kurse už šj darbą buvo atsakingas vienas žmogus, antra me — 31 Manote, ėmėme akty viau lenktyniauti, ir sektoriui darbo padaugėjo? Anaiptol. Net sektoriaus pirmininkas neišmano, kas čia su kuo ir kaip turėtų lenktyniauti: grupės sekretorius su seniūnu ar dar kaip kitaip? Ir pagal ką turėtų būti sumuo jami to „lenktyniavimo" rezulta tai?
Kęstutis BAUSYS — Unlversitel o komjaunimo komiteto narys
Kasmet mūsų būriai pasiekia gražių laimėjimų gamybinėje ir visuomeninėje veikloje. Apie tai galima sužinoti Iš spaudos. Iš girsti per radiją ar pamatyti per TV. Apie tai byloia Ir penki valstybiniai apdovanojimai VU komjaunuoliams. Galiausiai kaip tik už „trečiojo semestro" dalyvių nuopelnus ir uždirbtas lėšas 100 geriausių Universiteto komfaunnolių Ir būrių aktyvistų su komjaunimo kelialapiais kasmet išvyksta dirbti Į užsienį, stu dentų stovyklas. Yra kuo pasi džiaugti. Nežinau, kaip vertina savo indėli j būrio pasiekimus patys vadai ar eiliniai būrių na riai, bet man atrodo, kad 99 proc. būrio gamybinio ir visuo meninio darbo laimėjimų yra būrio vado ir komisaro patyri mo, sumanumo, išradingumo, su tarimo ir atkaklaus darbo rezul tatas. Nuo jų iniciatyvos, ener gijos, asmeninio pavyzdžio pri klauso Ir būrio pažiūra j darbą, visuomeninius įsipareigojimus, ’ atmosfera būrio viduje ir santy kiai su priimančia organizacija. Atsakingiausias žingsnis stu dentų būrių judėjime — būrių vadų Ir komisarų parinkimas. Tam . fakultetų komjaunimo ko mitetai Ir dekanatai turi skirti ypatingą dėmes). Egzistuoja pui ki būrių vadų ir komisarų ska tinimo sistema: iki 0,25 visuo meninės veiklos balo už vieną vasarą pridedama prie bendro pažangumo vidurkio, (gyjama pagarba tarp kolegų studentų, atsiveria galimybė būti išrink
tiems į vadovaujančius profsą jungos Ir komjaunimo organus, rezervuota vieta studentų būry je, vykstančiame j užsienį. Re tas aktyvus ir nežloplas studen tas atsispirs tokiai pagundai, perdaug nepasvarstydamas, ar su gebės susidoroti su jam patikė tam būrio vado ar komisaro pa reigom. Iškyla grėsmė būrių va dovais paskirti nepakankamai tam pasiruošusius ar tinkamus studentus. Ir fakultetų komjau nimo komitetai, deja, padaro to kių klaidų. Tokio apsirikimo ža la dvilypė — iš vienos pusės — nukenčia būrys, iš kitos — nu kenčia ir perdaug savo jėgomis pasitikėjęs studentas. Jau minėto „Dainavos" būrio vadas K. Latvys nesusidorojo su patikėtomis pareigomis ir vietoj lauktų paskatinimų buvo griež tai nubaustas. Universitetui tai neigiamai atsiliepė respublikos aukštųjų mokyklų soc. lenkty niavime. Dėl panašių priežasčių nukentėjo matematikos fakulte to būrio „Alfa" vadas I. Zolotuclilnas, parengiamojo skyriaus būrio „Vėjelis" vadas K. But kus. Manau, kad ir pramonės ekonomikos fakulteto komjau nuoliai neliko patenkinti „Tau ro" būrio vado D. Valėntukevlčiaus darbu.
Praėjusių metų paruošiamuoju laikotarpiu nepakankamą dėme sį studentų būriams skyrė TF komjaunimo komitetas. Dėl to būrio .Justicija" vadas K. Gaubys buvo nušalintas, kaip nesu sitvarkantis su patikėtam parel-
Gintaras YASKELA — darbuotojų komjaunimo organizacijos sekreforių tarybos pirmininkas. Aš norėčiau plačiau pakalbėti apie darbuotojų komjaunimo or ganizaciją. Dabartinė padėtis jo je vis dar nepatenkinama. Labai mažas šios organizacijos vaid muo, autoritetas. Tai iš dalies ga lima pateisinti tuo, kad jos sta tusas Universiteto padaliniuose yra prilyginamas pirminės kom jaunimo organizacijos studentų grupėje statusui. Faktiškai dar buotojų komjaunimo organizacija veikia kaip savarankiškas pada linys. Tačiau norėdami realiai „pajudėti" tuo ar kitu klausimu, darbuotciai turi kreiptis į fakul tetų komjaunimo komitetus, ku rie faktiškai yra studentiški (ne skaitant etatinių komjaunimo dar buotojų). Be to, abejotina, kiek kompetentingai studentai gali spręsti klausimus susijusius su darbuotojų komjaunimo organi zacijos veikla, ypač tai liečia personalinių bylų svarstymą. Nepakankamas ir Universiteto komjaunimo komiteto vado vavimas. Pastarasis menkai ko ordinuoja tarpfakultetinę veiklą, nekelia konkrečių, rimtų reikš
lavimų. iš kitos pusės, nėra ir skatinimo priemonių. Nenorma lu, kad komjaunimo komitete nė ra žmogaus, atsakingo už dar buotojų komjaunimo organizaci jos veiklą. Nenormali padėis yra ir su darbuotojais išaugančiais iš kom jaunuoliško amžiaus. Jų priklau syme' komjaunimo organizacijai dažniausiai pasibaigia tik kom jaunimo bilieto atidavimu. Negi niekas iš jų nenusipekio pagyri mo, padėkos žodžio. Negalima nepaminėti, kad pa staruoju metu jaučiami poslin kiai j gerąją pusę. Pavasarį bu vo priimti tarpfakuitetinio soc. lenktyniavimo nuostatai, kurie ateityje bus darbuotojų komjau nimo organizacijos veiklos ver tinimo pagrindu. Dabar svarbu, kad lenktyniavimas nepavirstų sausu duomenų rinkimu bei ly ginimu, svarbu, kad jis padėtų pagyvinti komjaunimo veiklą, padidintų komjaunimo organi zacijos autoritetą. Aišku, turėtų būti numatytas ir nugalėtojų ska
tinimas.
Ne ką geresni reikalai ir su šefavimo darbu. Mūsų fakulte tas šefuoja keletą Vilniaus vidu rinių mokyklų, vaikų darželių. Deja, tas šefavimas dažnai apsi riboja referatų rašymu. Tiesa, bandėme ir veikti: Vilniaus 50osios vid. m-klos; vadovybė pa siteiravo, ar mūsų folklorinis an samblis negalėtų padainuoti jų tradicinėje derliaus šventėje. Mes su džiaugsmu sutikome. Ne ilgai džiaugėmės: mus papras čiausiai paliko likimo valiai, už miršo. Mes, žinoma, sudainavo me, bet kalbėti apie užsimezgu sius šiltus ir draugiškus ryšius, man rodos, nėra reikalo. Kok§ šiame šefavimo darbe trijų mūsų grupės komjaunuolių (šio sektoriaus narių) indelis — taip ir lieka retorinis klausimas. Tas pats ir su internacionali gom, likus vos dviem savaitėm iki būrio išvykimo. O galėjo bū ti ir blogiau. Šiemet TF kom jaunuoliai padirbėjo žymiai ge riau. Tačiau apie nepakankamą dėmesį būrių vadams byloja tas faktas, kad vfeno gero būrio vadas liks be žinybinio apdova nojimo vien todėl, kad fakulteto komj aunuolfal laiku nepateikė reikalingų dokumentų. 1987-ieji — jubiliejiniai metai Universiteto studentų būrių judė jime. Prieš 30 metų istorijos fa kulteto studentų būrys pirmą kar tą Išvyko statyti Žilinų kolūkio kultūros namų. Pirmojo būrio garbei, kultūros namai dar tebe stovi. Tebedirba ir IF būrys „Ži linai". Šiemet „žilinlečlai" atliko darbų už 115 tūkst. rub. — ge riausias rodiklis tarp Universite to būrių. Ne mažiau jspūdingl bu vo ir visuomeninio darbo laimė jimai. Sakau buvo, nes juos už braukė būrio komisaro Ž. Ba nevičiaus aplaidumas — būrys iki šiol nesumokėjo komjaunimo nario mokesčio. Manau, kad IF komjaunimo komitetas turės apie ką pakalbėti per artimiausią po sėdį.
Nenorėčiau baigti savo pasisa kymo tokia griežta kritika IF adresu. Fakultete tikrai gražios studentų būrių tradicijos, būriai gerai atrodė Universiteto būrių „puokštėje". Neseniai istorikai iš kėlė gražią darbinę iniciatyvą — skirti dalį savo laisvalaikio Vil niaus senamiesčio archeologi niams kasinėjimams. Planuojama suorganizuoti būrius tiek vasarą, tiek ir studijų laikotarpiu, laisvu nuo paskaitų metu. Palinkėsiu jiems sėkmėsl Pastaruoju metu žymiai dides nį dėmesį darbuotojų komjauni mo organizacijai skiria VU kom jaunimo komiteto sekretorius, jo pavaduotojai. Komjaunimo ko miteto iniciatyva š. m. spalio mėnesį buvo sudaryta darbuo tojų komjaunimo organizacijos sekretorių taryba iš 5 žmonių. Ateityje numatoma reguliariai rengti darbuotojų komjaunimo or ganizacijos sekretoriaus rinkimus. Šios tarybos pirmininką numato ma įtraukti į komjaunimo komi teto yudėtį. Tokios tarybos su darymas be abejo žymiai page rins bei palengvins darbuotojų komjaunimo organizacijos veiklą, įgalins operatyviau spręsti iški lusias problemas, nekalbant apie galimybes geriau spręsti jau nų darbuotojų laisvalaikio prob lemą. Be to, atsakingo už minė tą veiklą išrinkimas Į komjauni mo komitetą pagerintų darbuo tojų komjaunimo organizacijos veiklos koordinavimą tiek pa daliniuose, tiek viso Universite
to mastu, priartintų VU komjau nimo komitetą prie darbuotojų komjaunimo organizacijos prob lemų, taip pat įgalintų labiau su-
niu, ateistiniu sektoriais. Jei šių gektorių narių pasiteirautumėte, ką jie nuveikė, jie, matyt, pa manytų, jog tai provokacija. . Kaip matote, pareigas skiria me formaliai. Gal iš tradicijos — kaip radau, taip ir paliksiu, o gal iš baimės, kad kuris nors grupes komjaunuolis neliktų be įsipareigojimo, o tai irgi neįpras ta. O paskui stebimės, iš kur šie neveiklu^ (beje, ne iš blogos va liosi sektoriai. . Viena iš dviejų: arba komjau nimo komitetas turėtų skirti šiai problemai daugiau dėmesio ir akivaizdžiai įrodyti šių sektorių reikalingumą grupei, nurodyti jų konkrečią veiklą, uždavinius, o ne kažkokius perspektyvinius pla nus, arba šių sektorių grupėje visai nereikia. Laikas parodys, gerai ar blogai pasielgėme, bet
Reiktų į skirstymusi pan;^ mis pažiūrėti ne formaliai, o kri tiškai, atsižvelgiant į grupės po reikius, gal tuomet neteks auna nuoti, dėl komjaunuolių neakty. vumo ir laužyti galvas, rašant ataskaitas.
Raimondas ŽEMAITIS — FF ko
mjaunimo komiteto sekretorius
Kalbėsiu apie penkis dalykus fakultete: grupes, apklausas, vertinimą pagal galutinius re zultatus, viešumą ir finansus. Egzistuoja reali galimybė gru pių sekretorius skirti atsakingais už atskirus fakulteto renginius. Neišvengiamai reikia naujai pa žvelgti j grupės sekretorių ir jo galimybes. Jam padės: komite to nariai — patarimais, „grupiokai" — darbu. Iki šiol skelbta kryptis j grupę. Manau, laikas paskelbti ir grupės kryptį į fa kultetą. Čia kyla sekretoriaus rinkimų klausimas. Šiemet kone kiekvienas šioje salėje turėjome rankose sociolo ginę anketą. Pamenate, buvo klausimas „Ką rinktum grupės sekretoriumi?" — aiškintasi ar sekretoriumi yra tikrasis grupės lyderis. Tai gal taip ir reikia rinkti sekretorių? Trijose FF I kurso grupėse savo nuomonę parašė ir abejingiausi. Ir tuoj pat po to rinkti sekretoriai. Pa stebėjom: jie tikrai to verti žmonės. Galima pridėti — blo gam sekretoriui toks metodas negarantuoja perrinkimo. Apie apklausą. Fakultete per metus jų atlikta penkios. Kas labai krito į akis — tik kas sep tintas nori eiti j masines sporto šventes, manau, iš šioje salėje sėdinčių taip pat. Vadinasi, tik kas septinta takia švente vyku si, paprastai mokslo metų pra džioje ir pabaigoje. Apie vertinimus pagal galuti nius rezultatus. Fakulteto MAK’as, „Komjaunimo prožekto riaus" štabas tari vieną užduotį
— duoti teigiamus galutinius rezultatus. Priemonės — jų nuo žiūra. Nulio verti sienlaikraščiai rei dai, svarstymai, kritika, kai re zultatų nėra. Laiko gaišinimas Taip galima vadinti ir kiekvie no sektoriaus darbą. Maža to. Tiesiogiai susiekim VPP balus su galutiniais re;- -3tais. Grupė pirmauja soc. lenk tyniavime — gauna pakvietimus į specialybės dieną, sekreto-iui — septynios šimtosios balo, grupė „autsaiderė" — sekreto riui dvi, viena ar net nulis šim tųjų Komitetų nariams, sekreto riams — analogiškai. Svarbu, kad jie iš anksto žinotų blogo darbo pasekmes. Apie viešumą. „Komjae mo prožektoriaus" štabo sienla ' -li tyje turim skyrelį „Dialogas' Visi studentai gali mesti raštelius su klausimais j specialią dėžutę Klausimai skirti komjaunimo ko mitetui, bendrabučio taryba SMD ir kt. parodė būtinybę bent kartą į mėnesį skelbti apie kom jaunimo komiteto nuveiktus ar nenuveiktus darbus. Ir pabaigai apie finansus Lk trys fakulteto studentų būriai per vasarą pervedė įvairiems fon dams beveik 2000 rublių. 400 fakulteto komjaunuolių sumoka virš 1000 rublių komjaunimo mo kesčių per metus. Ar neverta bent dalį šių lėšų palikti fakul teto komjaunimo komitetui ku rio išlaidas kasmet sudaro aP'e 100 rublių? Kviečiu diskutuoti visais Pa‘ liestais klausimais.
artinti studentų ir darbuotojų komjaunuolišką veiklą. Organizuojant darbuotojų komjaunimo organizacijos veik lą, reikėtų atsižvelgti į jos su dėtį. Žymią jos dalį sudaro Uni versiteto auklėtiniai. Kaip žinia Universitete paliekami dirbti vie ni Iš geriausių studentų. Todėl neleistina ignoruoti jų žinių, gy venimiškos patirties potencialo. Darbuotojai komjaunuoliai gali ir turi žymiai aktyviau įsijungti į studentų idėjinio-politinio auklė jimo procesą, padidinti savo in dėlį sprendžiant specialistų ruo šimo problemas. Iš kitos pusės* toli gražu ne visi iš buvusių stu dentų yra buvę aktyvūs visuo menininkai. Ne visi iš jų gali dirbti organizacinį darbą, gal tiksliau neturi tokio darbo pa tirties. Todėl reikėtų geriau pa galvoti, kokiu būdu įtraukti juos Į visuomeninį darbą. Nemaža dalis darbuotojų kom jaunuolių dirba mokslinį darbą. Neleistinai mažas jų, kaip jaunų mokslininkų, pastangų koordina
organizacijos veiklą. Juk ne pa slaptis, kad JMT Universitete ne atlieka to vaidmens, kurį gaiėtųl atlikti. O bendromis pastangomisl lengviau būtų dirbti. Dalinai at-l kristų Ir „trumpaamžiškumo I problema. Juk nemaža dalis J*'I buotojų būdami komjaunuolu“ dirba apie J—4 metus, tuo ,a'l pu, kaip jaunieji mokslininkai. iie dirba žymiai ilgiau. Minėtų I ganizacljų koordinavimas į9alinl tų nustatyti kiekvienos komi-“1 nimo organizacijos, klekvien® jauno darbuotojo vietą ir vall'j
vimas, skatinimas. Reikėtų labiau suartinti Jaunųjų mokslininkų ta
mu pasižiūrėti j darbuotojų * 1 jaunimo organizacijos t..| mas bei operatyviai jas *Pr I
rybos ir darbuotojų komjaunimo
šiemet mūsų grupėje nėra tie. ateistinio, nei internacionai^n, nei šefavimo, nei soc. lenktyn^ virno sektorių. Paklausite, o ką veiks tie, ku. rio liko be pareigų. Nemari .. kad šie ne ąavo valia neveiklu žmonės iš tiesų neveiklūs: tai ikultūros klubo branduolys. ;r folklorinio ansamblio, kiemo te atro nariai. Neužkraukime jiem^ bereikalingų pareigų tik dėl j... " o jie savo ruožtu neliks ab' .gi grupei; suorganizuos va: m nę ar kokį susitikimą.
menj sprendžiant daugelį goginio ar mokslinio pobudb°l problemų. Dabar kaip niekada si'S|da'n palanki dirva pertvarkyti bei P’J gerinti darbuotojų kom|auniB1 organizacijos veiklą. Visoj® ’aJ lyje jaučiama parsttvarkyrm ■-■•-I šia, artėja LLKJS XI *uVėiia*ilB*l
ir VLKJS XX suvažiavimas. pasibaigus šiai konferencija*
1
kia visu rimtumu bei atsa*"n9ul
3
KULTŪROS KLUBAS Nuvilnijo studentiška šventė, palikdama džiugesį, tą beatodairišką lėkimą, kad tik galėtum visur suspėti, įsisukti į tą entuziastų ratą.
Žinoma, kiti skeptiškai nu sijuokę pasakys: „O tu paban dyk visur suspėti". Bet daugelis suspėjo. Ir turbūt kažkas išliko, kad šiandien galima susėdus pa
Gal ne faip sklandžiai vyko testivalis, kaip norėjosi, gal ne tą pamatėme, apie ką svajojome. Tačiau liko kalbėti, aptarti.
kažkokios nuotrupos, įspūdžiai.
kažkokie
Baigėsi III Vilniaus aukštųjų mokyklų festivalis. Ką gi jis mena šiandien, praūžus tokiai aud ringai kūrybingai savaitei.
AR PARAGAUSIT TURISTO DUONOS? 'Laužų, pečius slegiančių kupįsių, lietaus, teškančio į palapiės įi'-gą — visų tų romantiškų pulk n enų, susijusių su žodžiu juristus" diskotekų jajėje ketlinadienio vakarą nebuvo. Čia Sukosi iš pažiūros patys paprasįaus: monėj. Turistai, jų draupi, bi< iuliai ir šiaip prijaučian ti, Žodžiu, tie, kurie sugebėjo ijyti Kokį nors dokumentą, leiBant tiems šį vakarą patekti į plės teritoriją. Su nelabai, gausiu Stonių srautu patenku į vidų, teieniais sėdi žmonės, galėz vitoryje mįslinga tvarka sustatyds kėdės. RiTi.ųi komandų sąšauka. Va ire dalyvauja WU, VISI, IVP1 Valstybinės konservatori■ komandos. VD1 turistai kol as iėi nepaaiškinamų priežasčių ■tvyko. Reikia pasakyti, kad renginio Ijaniz. ija tikrai buvo nebloJai pirmosios užduotys pa to? ead organizatoriai gerai toiruo-iė. Komandų dalyviams iąiopi 115 prariirų jaudinimąsi. «wku sėkmingai jas įveikti ir irambbų" lenktynės („diamhbis" lr.ro patys turistai) atrodė to gana įspūdingai. Duodamas tortas, Kartu su „drambliais" j tekt šoka ir žurnalistas, rankot laikydamas mikrofoną. Siame Mginyie jįg atstovauja Jauni ui bangą, Auka pasirenkamas taservatorijos ,, dramblys" i'®Pos interviu. Koresponden to grįžta prie starto linijos, o drajmiys" estafetę, aišku, pra to!. kngalėtojus turi išaiškinti •todnų ir dainos konkursai, bikėtų pasakyti, kad nors užtootys kėlė pasigėrėjimą, vykbffios tos buvo blankokai. Kad ’ Svidrių konkursas. Sumany’hs tikrai neblogas. Kiekviena demonstruoja savo kuriai turi sugalvojusi
pavadinimą. Kitoj komandos galvoja savo užvardinimus. Kuo sąmojingesnią — tuo geriau. De ja, atsakymų, kurie sukeltų nuo širdų juoką ir pasitenkinimą kaip ir nebuvo. Tai visiškai nereiškia, kad komandoms stinga išradingu mo ar jumoro Renginys būtų tik laimėjęs, jeigu joms būtų su teiktas tam tikras laikas apgal voti atsakymus. Dahar gi reikė jo atrakinėti iš karto, vos tik pa sirodžius ekrane skaidrei. Čia juk ne sportas, kad viską lemtų se kundės. Kalbant apie renginį, norėtųsi pažymėti, kad turistų vakarui labiausiai ir trūko būtent turisti nės specifikoj. Tiesa, viena iš užduočių, būtent toji, kurioje fi gūravo „mįslingosios" kėdės, tuo pasižymėjo. Joj metu reikėjo že mėlapyje (pvz. 1914 m. Kėdai nių apylinkių) pagal maršruto aprašymą surasti tam tikrus punktus, naudojantis mąsteliu pa versti centimetrus žingsniais ir pagal azimutą salėje, taip tam tiikra tvarka išdėstytų kėdžių, gurasti reikiamas, ant kurių bus korteles su kita užduotimi. Kaip matote, užduotis tikrai turistiš ka, bet žiūrovams ji .didesnio įs pūdžio nepadarė. Manau, kad ne vienam, tą va karą buvusiam salėje norėjosi smulkiau sužinoti, kas per vieni tie turistai, kuo gyvena, kaip atrodo jų sunkios ir romantiškos kelionės, t. y. noi§ šiek tiek ..pri siliesti" prie jų pasaulio. Tai ir buvo galima įgyvendinti skaidrių lydimais pasakojimais, turistinių dainų pagalba. Vakaras nepraėjo veltui. Juk tikriausiai atsirado žmonių, su mąsčiusių paragauti turistinės duonos (su „Turisto pusryčiais"). O toks tikriausiai ir buvo svar biausias jo tikslas. Dainius KAMINSKAS
HEMO TEATRO RUDUO "Jsiba:gė. Ne taip ramiai, kaip r' Pagalvoti tie, kuriems teatr nė motais. Dar neišblėso dar šen ten kunkupa ginčai, susikerta nuomor v'$ą savaitėlę senojoje Kief teatro salėje aidėjo šurmuf leokas, plazdeno rimtyje ^'ndcsi mintis. O paskui — rl'n’ai Svetingi mūsų studentai i nepagailėjo svečiams ir gė rį', įr šypsenų. Bet pradėkime įf n pradžios... A'1' laukė tikro studentiško rro 0 koks gi jis turi būti? , *°ks, kokį mums pristatė p'*°s universiteto studentai. l “I toks — jaunų, kūrybingų į...0n'"'l1l! kolektyvai, kolektyvas. Kaip pastebeveik visose teatrinėse ?*eie aktoriai — jau iseniai var ''vadinantys studento Suprantama, nesinori po metų atsisveikintii su , 415 žmonėmis, tačiau... ‘ Pasakė maskviečių trupės gėrius E. SLABUTINAS, tru?’iela — studentas, o dide. būryje besimokančiųjų 1 nesunku atrasti gabių.
Tačiau sugrįžkime prie maty tų spektaklių. „Svarbiausia — im provizacija, žaidimas", — pab rėžė režisierius. To mes ir pa sigedome kitų trupių darbuose. Maskviečiai parodė senoviškus prancūzų farsus „Trims, arba su siaurintas švarkelis", „Skrajo jantis daktaras" ir K. Anderseno žirnio“, pasaką „Princesė ant Jie žaidė teatrą. Jie sugebėjo jtikinti žiūrovą, kad tie seni seni farsai gali būti įdomūs ir šiandien. O muzikinė šešėlių pasaka! „Žinai, valandėlę pabuvau vaiku," — prabilo kaimynė iš kairės. Žiūrovai buvo dėkingi senajam Maskvos studentų teal rųi, kuris šiais metais švęs savo 230-ąjj jubiliejų. Daugelis ginčų kilo dėl ♦o. laurus kam skirti festivalio ar ar minėtiems maskviečiams, M. leningradiečių pastatymui GINTINO ir V. SINAKEVIČIAUS kaip „Žvėris". Sis antiutopinis, GOLIpavadino režisierius V. KOVAS, kūrinys perspėja apie grėsmę, kuri tiesiogiai liečia mūsų kartą. Kūrinyje išties paliesta opi
Turistų vakaro sirgaliai.
„Hilda".
Ne visai DŽIAZO VAKARAS Lapkričio U-tą dieną Didžio joje auloje įvykusį džiazo vaka rą pradėjo Tallat-Kelpšoą aukš tesniosios muzikos mokyklos an samblis, vadovaujamas Skirman to Sasnausko Ansamblis atliko kelias S Sasnausko „fri" gtiliaus kompo zicijas, iš karto nuteikusias au ditoriją rimtam klausymuisi. Džiazas — improvizacijos menas (ką puikiai įrodė S. Sasnausko ansamblis), be to pakankamai sa varankiškas, tad vargu ar buvo tikslinga sujungti ansamblio ir Universiteto pantomimos trupės, parodžiusios surežisuotą kompo ziciją, programas. Kas kito, jei trupė būtų improvizavusi — ta da abu kolektyvai būtų darniai papildę vienas kitą. Ansamblio ir trupės pasirodymas kartu, kaip ir kitų dviejų kolektyvų programos, rodė renginio organizatorių sku botumą parenkant atlikėjus. Mat po Tallat-Kelpšos muzikos mo kyklos ansamblio pasirodymo džiazo šiame koncerte daugiau lyg ir negirdėjome. Kitas pasirodęs kolektyvas, kaip jį pristatė vakaro vedanty sis, —‘tai „nachalo eksperimentrnig fiziškai-morališkai žlugęs,
„ALISA“, „HILDA“, ROKAS Lapkričio 12-ąją Didžiojoje auloje vyko dar vienas festiva lio renginys: kaip ir praėjusi va karą joje skambėjo muzika. Si kartą rokas. Susirinko gražus būrys jo ger bėjų, gal net dvigubai didesnis, nei tikėjosi renginio organi zatoriai. Taigi, kaip tokiais atve jais sakoma, — salė buvo sausa kimša. Nors jau gerokai po septynių, bet scenoje nematyti jokio judė jimo. Salė j tai reaguoja labai ramiai, — geriau jau vėliau pa matyti (ir išgirsti), nei niekada. Iš dalies tai teisinga: ne taip jau dažnai turime galimybę pasiklausyti „gyvo" roko. Pagaliau j sceną išeina grupė
Tarybinis studentas
I’o gero pusvalandžio grojimo Ir kiek trumpesnės pertraukos scenoje pasirodo roko grupė iš Leningrado „Alisa". Leningradie čius į festivalį atsikviesti pavyko Jaunimo muzikos klubui. Taigi, dabar scenoje penki jau ni, liekni, kana ekstravagantiškai apsirengę vail-.nal. „Alisa" gro ja „heavy metai". Tiesa, supras ti dainų tekstus (Išskyrus pavadi nimą) buvo sunkoka — gal dėl aparatūros netobulumo, o gal
toks buvo Išankstinis grupės su manymas. Bet, kadangi salė, at liekant dainą apie „raudonąsias brigadas". pradėjo skanduoti
LTSR valstybinės konservatorijos folk džiazo instrumentinis trio „Gal plius, gal minus" su savo šou programėle „Smagu, kad net mė lyna". Trys linksmi vyrukai ba lalaikomis pagroję porą rusų liaudies dainų, S. Džoplino „Linksmintoją" ir judainavę „Ty liai leidžias pavargusi saulė" smarkiai pralinksmino ii išjudi no publiką, tuo pačiu par uosda mi dirvą paskutiniam koncerto dalyviui — bliuz grupei „Hilda". „Hilda", susidedanti iš dviejų muzikantų — pianisto ir gitarigto — atliko gana margą progra mą: keletą bliuzų, rokenrolų, dainą iš „Bitlų” repertuaro. An samblio vadovas Aleksas Bezginas savo temperamentu pelnė tikrą žiūrovų simpatiją ir užbai gė pasirodymą sėkmingai — te ko kelis kartus groti „bisui"... Vakaras daugeliui pakėlė nuotaiką, tačiau savo pavadinimą pateisino ne iki galo; atėję pasi klausyti tikro džiazo liko nuvilti Tiesa, reikia paminėti, kad buvo pakviesti ir kiti kolektyvai, ne atvykę dėl objektyvių ir subjek tyvių priežasčių. Arvydas JOCKUS „2al-gl-rls", vadinasi, viską suprato ir viskas labai patiko. Nustebino ,Alisos" vargoninin kas, į koncerto pabaigą sumanęs paskambinti scenoje stovėjusiu fortepijonu, tiesa kiek neįprastu būdu — šokinėjant ant iustrumento klaviatūros. Ekstazė? Gal ir taip. O greičiau bus persižiū rėjęs videokoncertų. Besi skirstau f klausytojams salė je suskambo į magnetofono juos tą įrašytos „Anties" dainos. Ga na simboliška. „Foje", „Anties", „Kardlofono" koncertai būna ne ką dažniau už Naujuosius me tus, todėl patekti | juos nėra taip jau paprasta. O juostos su šių grupių Įrašais keliauja iš ran kų Į rankas. Tad ar ne geriau būtų išnaudoti susidariusią progą ir pabendrauti su savais muzi kantais, o toe su alisom, net įei jos ir iš stebuklų šalies? Lalsvis KARVELIS
iš Vilniaus „Hilda". Ilgai uenutyla plojimai, nors dar n 'sugro tas nė vienas akordas. Nieko
stebėtino — „Hlldos“ gerbėjais
tapo dauguma, girdėjusių grupės atliekamą muziką praeitame — džiazo — vakare. problema, tokia artima šiam metui: po katastrofos žemėje lieka trejetas žmonių — tėvas, motina ir dukra. Pasaulį jie at randa iš naujo, bet civilizacijos likutis pražudo ir juos. įtaigiai dirbo aktorių kolektyvas, kito mis dienomis parodęs dar du spektaklius: pagal S. VASILJE VO apsakymus — „Laikas ir papročiai" ir P. VAISO „Mara tą". Kaip kiekviename teatre pasitaiko ir gerų ir „šiaip sau" pastatymų. Turbūt prie pastarų jų ir priskirsime šiuos darbus. Kalba, kad Maskvoje j teatri nės jaunimo studijos „U Nikitskich vorof" spektaklius sunku patekti. Gal todėl ir Vilniuje bu vo paskelbtas papildomas spek taklis. Iškart perspėju: su stu dentišku teatru tai neturi nieko bendro. Tai kūrybinė studija, kurioje susibūrę jvairių profesi jų ir amžiaus žmonės, vienijami vieno tikslo — iš scenos kalbėti aplinkiniams apie tai, kas juos jaudina. Matėme dvi vienaveiks mes pjeses — M. ROZOVSKIO (tai ir studijos režisierius) „Rau donąjį kampelį" ir K. FORTIUNO „Mokykimės vairuoti auto mobilį neakivaizdžiai". Ką žavi
„Alisa".
realistinė inferpretacija — tas nenusivylė. M. ROZOVSKIS, ilgą laiką vadovavęs Maskvos uni versiteto teatrui, statęs spektak lius — MCHAT-e, Rygoje, pats būdamas neprofesionalus reži sierius, sugebėjo per penkerius metus studiją išvesti į profesio nalių gretos. Sakau „profesio nalių", nes, įsigalėjus teatri niam eksperimentui, šiai studijai suteikiamas profesionalaus teat ro vardas. Rizikuoju įsigyti priešų, šaky dama, kad svečiai iš Rygos ir Tartu universitetų nepateisino vilčių. Visų pirma — kaltas kal bos barjeras. Rygiečiai, atvežę J. EDLIO „Krantinę", bandė čia pat scenoje verstą iš rusų kal bos pjesę vėl versti į originalo kalbą. Tai šiek tiek trikdė ir pa čius aktorius ir žiūrovus. Šiaip ne taip vieni kitus supratom. Su estais buvo sudėtingesnis atve jis. Scenoje įkūnyta estų klasiko F. TUGLO filosofinė novelė, įdomiai dirbo jauni aktoriai, ta čiau ką jie kalbėjo, vargu ar kas suprato. Nors kai kas šūk čiojo: „Kaip nuostabu" — (da bar madinga žavėtis tuo, kas ne suprantama) — tačiau šiame
Laisvių KARVELIO nuoir.
spektaklyje, kuriame svarbiausia žodis, žodžio nebuvo. Tiesa, moteriškas balsas vertė kas kai kelintą sakinį netaisyklinga lie tuvių kalba. Gaila buvo estų pastangų, dėkingi jiems už lie tuvišką programėlę ir atsiprašo me, kad liko nesuprasti. Nors nenorėjau liesti organizacinių klausimų, bet ar nereikėtų ki tą kartą pasirūpinti vertėjais, arba perspėti atvyksiančius ko lektyvus, kad jie ieškotų išei ties. Pavyzdžiui, ką daryti dide lę salės dalį užėmusioms sve čiams, kurie nei lietuviškai, nei estiškai nesupranta? Keletas žodžių apie Lietuvos studentų teatrus. KPI studentų teatras, parodęs pagal K. Boru tą „Baltaragio malūną" — nie ko nenustebino, o Žemės ūkio akademijos studentai. vieninte liai atvyko su poezijos teatru. V. RACKAICIO poetinės minia tiūros apie gamtą — su kokia meile jas skaitė busimieji kaimo specialistai. Pasirinkę artimą temą, be didelių įmantrybių kal bėjo apie gimtą žemę... Iki naujų susitikimų, festiva li! E. AUGAITE
Tarybini* studentas
„ALKOHOLIO ŽALA“ Su šiuo pavadinimu spalio 27 dieną įvyko Vilniaus klinikinės ligoninės ir VVU gydytojų tobu linimosi fakulteto surengta meto dinė konferencija. Į ją atvyko svečiai ii Kauno klinikų bei Vilniaus gydymo įstaigų. Pra nešimus skaitė: doc. J. Andrluškevičienė, doc. A. Vidugiris, doc. A. Petrauskas, prof. I. Pučinskas, prof. A. Sviklius, prof. A. Dirsė, prof. R. Ptaiekas ir prof. M. Krikštopaitis.
Kai kas tvirtina, kad piktnau džiauti alkoholiniais gėrimais lin kusios nepakankamai organizuo tos asmenybės, nesugebančios nugalėti nerimo ir įtampos so cialiai adekvačiais būdais. Ta čiau, atrodo, kad svarbiausią vaidmenį formuojant potraukį al koholiui turi mikrosocialiniai veiksniai: žmonės, su kuriais gyvenama ar bendraujama, jų pažiūros, elgesys, idealai. Ser gantys alkoholizmu būna fiziš kai ir dvasiškai sumenkėję. Jie, galvoja, kad geria „kaip ir vi si", kad, bet kada gali atsisaky ti šio įpročio be medikų pagal bos. Deja, liautis piktnaudžiauti alkoholiu atidėliojama ir taip tęsiasi metais arba dešimtme čiais. Alkoholio vartojimas yra viena iš pagrindinių mirtingu mo priežasčių. Antai Prancūzi joje mirčių dėl alkoholizmo
skaičius yra trečioje vietoje po aterosklerozės ir vėžinių susir gimų. Alkoholį vartojantys as menys greičiau persišaldo, daž niau suserga viršutinių kvėpavi mo takų katarais. Ūminės ir lė tinės plaučių ligos tarp alkoho likų pasitaiko kur kas dažniau, negu tarp asmenų, nepiktnau džiaujančių alkoholiu. Daugeliu tyrimų nustatyta, kad girtaujan tys asmenys dažniau serga plaučių tuberkulioze. Alkoholi kams dažniau išsivysto hiperto ninis gastritas. 1985 m, dėl neblaivių vairuo tojų kaltės respublikoje įvyko 784 avarijos: žuvo 190 asmenų, 966 — sužaloti. Reikia konsta tuoti dar vieną liūdną faktą, kad vis dažniau prie vairo sė dasi neblaivūs jauni asmenys. Apibendrindamas tai, kas bu vo pasakyta konferencijoje, no riu pažymėti, kad kai kurie mo kslininkai visiškai atvirai alko holizmą laiko 100% mirtina liga (jei nenustojamą girtuokliauti]. — Šioje konferencijoje buvo apibendrinti visi duomenys apie alkoholio žalą. Auditoriją sudarė vieni gydytojai, atėję pasiklausyti autoritetingiausių medikų nuomonių apie šią pro blemą, — sako konferencijos pirmininkas prof. P. Visockas. — Mes tikimės, kad pasipildys da lyvių žinių bagažas. Yra išleista knygelė su pasisakiusiųjų kalbo mis, kuri pasitarnaus gydytojams kaip parankinė medžiaga. Darius RIMVYDAS
— Kas dar laukia? — paklau sė nuvargęs profesorius. — Ašį Laba dienai — į audi toriją guviai įžengė studentas. — Čia, jeigu neklystu, statybos fakultetas? — Taip, — patvirtino profe
sorius. * — Jeigu leisite, aš nusivilksiu švarką ir atsisėsiu.
HIPNOZE
— Prašau. — Manau, kad prieš pradėda mas mane klausinėti, j egzaminų lapą, jūs turite užrašyti mano
PO VIDURINĘ AZIJĄ
BIOLOGŲ 0LIMP1AD0JE-ANTRI Šiais metais TSRS respublikų ir Maskvos bei Leningrado mies tų universitetų biologijos olim piados dalyvius priėmė svetingas Turkmėnijos universitetas, įsikū ręs jos sostinėje Ašchabade.
Apsivilkusios ilgomis suknelė mis, šaligatviais oriai vaikštinė ja moterys, pietietišku tempera mentu signalizuodami pralekia taksi. Daug kur aikštelėse iš di džiausių krūvų pardavinėjami arbūzai, svogūnai ir bulvės. — Jūs mums atvežėte vėses nį oią ir lietų, — tvirtino pasi tikęs juodbruvas universiteto dėstytojas, — keturiasdešimt laipsnių karštyje jo laukėme iš tisus tris mėnesiu^. Kiek pailsėję, daugiau nei 70 studentų, tarp jų ir mūsų Uuniversiteto gamtos fakulteto penktakusis Alvydas Stočkuą, ketvirtakursiai — Alė Grumbinaitė, Edita Ginevičiūtė ir Vytautas Ūjelis, sėdo spręsti uždavinių. Širdyje buvo kiek neramu, nes užduotys išties nelengvos. Guo džiamės tuo, kad visiems olim piados dalyviams jos vienodos. Smalsesniam skaitytojui, o ypač biologijos žinovui norėčiau pa
su kaupu buvo atlyginta: vyrau janti temperatūra -f-35°C pavė syje (pavegio nebuvo); sniegas perėjose ir ištirpąs asfaltas slė niuose, nardymas srauniose upė se. .. su dviračiai^ ir vandens stoka karštyje; dviračių taisymas kelio dulkėje ir galų gale nega lavimai dėl vietinio maisto ne virškinimo — viskas mums la
giui. Išvažiavome iš Frunzes ir po 20 dienų intensyvaus darbo atrie dėjome į Dušanbė. Nuvažiuota
bai patiko. Ir patikėkite mumis ten graži gainta, nuostabūs kalnai, ten verta nuvažiuoti.
1340 km., įveiktos 7 perėjos (aukščiausia 3630 m.j. Ieškojome egzotikos ir mums
Grupės dalyvis, IT darbuotojas
g.
Šlekys
biologai
skirtumams tarp populiacijų." „Tretinės ir ketvirtinės balty-
mo struktūros vaidmuo, atsiran dant ir evoliucionuojant fermen tinei funkcijai." „Kokį ti įlaipinusias vandenilio atomo kelias i.š vandens moleku lės, pradedant nuo vandens įsiur bimo augalo šaknimis ir baigiant jo įjungimu į krakmolo moleku lę lapo tnezofilio fotoįintezuojančios ląstelės chloioplaste". Ne lengvesni ir kiti klausi mai. Be teorinių klausimų olim piados dalyviai gprendė kitas už duotis: reikėjo atpažinti prepa ratus, juos ' aprašyti, apibudinti
ir aprašyti Turkmėnijos florų pavyzdžius. Susumavus, rezultatu.^ peaiske jo, kad Lietuvos komanda, su rinkusi 112 taškų, užėmė antrą ją vietą (po Leningrado jtuden tų). Pritruko vos dviejų taškų kuriu-s mūsų biologai pasison atsiimti ateinančiais metais , Beliko pamatyti, kaip atrcdi juodieji ^mėlynai — Kaia Kūmai prie jų prigludęs Ašcha badas pajusti vaisių saldumą. ..Op to lauke ilga kelionė atgal. Doc. Romualdas SlMKCNA!
pavardę ir vardą. Ar ne taip? — Taip. — Aš — Manolas PenčevasDelčevas. — Penčevas-Delčevas. Taip. . — O dabar jums reikia pažy mėti mane egzaminus laikančių studentų sąraše. Taip? — Taip. — Linktelėjo galvą profesorius, brūkšteldamas sąra še „paukščiuką". — Na, o dabar jau mano eilė. Aš turiu ištraukti bilietą? Taip? — Taip. — O kai aš jį ištrauksiu, aš turėsiu teisę pasėdėti ir apmąs-
tyfi atsakymą? — Taip. — O pagalvojęs turiu jums atsakinėti. Taip? — Taip. — O jeigu aš puikiai atsaky siu, jūs paprašysite manęs stu dijų knygelės. Taip? Pasakęs šiuos žodžius studentas ištiesė profesoriui studijų knygelę — Taip, — patvirtino profesorius imdamas knygelę. — Ir parašysite man penketą. Taip. — Taip... — iš inercijos pat
virtino profesorius ir ryškiai ui rašė „labai gerai". — Ir po to man beliks pa dėkoti jums ir išeiti. Ar ne taip — Taip. — Tai viso geriausiol — link lėtėjo galvą studentas. — Iki pasimatymo! — atsak profesorius ir kelias minutes m sfebęs žiūrėjo į uždarytas * ris. Paskui susigriebė už galvc ir šūktelėjo: — Kas dar laukiai? Sergejus TRAIKOVAS, bulgai rašytojas Vertė Jonas LAURINA VlCIt
minėti keletą iš jų:
„Izoliacijos, atrankos ir genų dreifo reikšme, formuojantis
JOSŲ laisvalaikiui
Šią vasarą Vidurinėje Azijoje antrą kartą Universiteto dviračių turizmo istorijoje atlikome V su dėtingumo kategorijoą žygį, ku riam vadovavo „gražiausias vy ras Europoje" Algis Pelekauskas Tai jij suagitavo mus, fizikos fa kuiteto darbuotoj u§ ir studentus kartu su buvusiu UTK pirminin ku Nerijum Kisieliumi šiam žy
Antano LEVICKO nuotraukoje— mūsų Universiteto kartu su komandos vadovu, doc. R. Šimkūnu.
LAPKRIČIO 24 d. (pirmaditnį). 19 vai. CR 20 aud. |Rextorato posėdžių salėje) VPF komjaunimo organizatorių mokyklos mokslo metų ati darymas. LAPKRIČIO 26 d.(trečiadienį). 19 vai. Saulėtekio ai. 9, JK-3 aud. prekybos fakulteto SSB vakaras. LAPKRIČIO 28 d. (penkta dienį). 15 vai. VVU diskote kų salėje diskoklubo „Amicus" naujos programos vie ša peržiūra. 20 vai. VVU diskotekų sa lėje tarpfakultetinis poilsio vakarų konkursas, fizikų va karas. LAPKRIČIO 29 d. (šeštadienį). 19 vai. „Žaltvykslės" kavinė je VPF kraštotyros skyriaus vakaras.
Už elgesį, nesuderinamą su ta rybinio studento vardu (girtavi mą) iš Universiteto pašalinti EKFF studentai: iš I k. M. AR LAUSKAS, iš V k. A. SADAUS KAS ir A. SLEFENDORFAS. PASALINTI NEPAŽANGOS STU DENTAI: MaF: Iš 1 k. — V. Mildažyte, iš IV k. — O. Slokina, I. Luščik. FF: Iš IV k — D. Nečiporenko, I. Savickaja. ChF: Iš III k. — R. Steponavi čius.
LTSR AUKŠTOJO IR SPECIALIOJO VIDURINIO MOKSLO MlNiSTERMA VILNIAUS VALSTYBINIS V, KAPSUKO UNIVERSITETAS
KIEMO TEATRAS Pradžia <9.30 vi Gruodžio Lapkričio mėn. mėn.
Spekfakliai teatro salėje.
Z. Anujis 27, 28 Euridikė Drama K. Abė 6,7 Vergų medžioklė Grotesko drama Numatoma premjera N. Sadur 16, 17 Keista bobulė 2-jų dalių fantastinė komedija Z. Skujinis 20. 21 Jauno žmogaus memuarai 2-jų dalių J. Vytuolinio inscenizacija Numatoma premjera R. Venckus Hamleto sąvoka Repeticija su komplikacijomis LTSR n. a. y. Lima"1 Teatro vadovas valandai Pri Bilietai parduodami teatre (Universiteto 3). likus spektaklį; r Įėjimas per Sarbievijaus ir Didįjį kiemus. Teatras turi teisę keisti spektaklius.
MF: Iš I k. — L. Stončienė, iš II k. — B. Cerepakaitė. FtlF: Iš II k, — R. Lingvenytė, R. O. Bobkova. iš IV k. Kučinskaitė. EF: Iš IV k. — V. Juozapaitis,
PEF: Iš IV k. — L. Sopys. Už sistemingą paskaitų praleidi nėjimą pašalintos: MaF. Iš IV k. — O. Girik, L. Griniova.
Nuoširdžiai užjaučiame grlJ pės draugę Janiną STI TĘ dėl tėvelio mirties. V k. n gr. Iituan|s,d Filologijos fakulteto natas, visuomeninės orgaoė aovijup »***v.*»~n kalb° zacijos (i ir p* prancūzų katedra nuoširdžiai užiauC’į docentą Lauryną-AlginW" SKCPĄ motinai mirus.
LV 09710 Ofsetas, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2717. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".Telefonas: 61-11-79. „Cobctckhh cryAeHT» — opraa napTKOMa, peicropaTa, KOMHTera komcomoab, npocpKOMa opACHOB Tj yAOBoro Kpacnoro sHaMenn h ApyMOs: tiapoAOB BHAbHioccKoro vHMBepcnTeTa hm. B. KancyKaca. Bhashioc. PeAaKtop A. Amuurac. Ha ahtobckom natine. _______
Redaktorius A. LIPSTAS