uanvBinis scciDencas
Visų Hdlit, firoleiflraC, vienvkrtės!
1973 m. gruodžio 7 d.
VILNIAUS DADBO PAUDONOSIOS wSLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REnTORATO m PARTIJOS, kv/MJAUNlMO, PROFSĄJUNGOS KOMifETŲ LAIKRAŠTIS
Su pūgom ateina sesija Per sukilusį sniegą sunku “iūrėti ne tik kelią, sutiktą raugą, bet ir kūlvirsčiom ėgančias dienas. Nespėsim jsidairyti, kai reiks susiiešoti studijų knygelę, apsirauti knygomis, išplėtoti įrašus ir sapnuoti egzaminarių. akia bus artėjanti sesija lorijos fakultete, kurio stu mtai jau patyrė vienų egminų sesiją — kontrolinę, lyg barometras rodo „būsią orą". Kreipėmės į fakulto prodekaną doc. V. LES-
buvo įvesta kontrolinė sesijai — Kaip žinoma, reikalavi mai ugdo. Kontrolinė sesija kelia studento darbo siste mingumą ir ritmingumą se mestro metu. Studentai sten giasi geriau lankyti paskaitas. Didžiausias studijų krūvis nenusikelia semestro pabaigai. — Kokį efektą šitai davė? — Kontrolinę sesiją {ve dėme pernai. Ji daug prisi dėjo, kad bendras fakulteto pažangumas pakiltų 13 pro centų. — Ką rodo neseniai pasi — Prašom pasakyti, kodėl baigusi kontrolinė sesija?
— Poveikis studijoms labai jaučiasi. Studentai rimtai jai ruošėsi. Geriausiai laikė žur nalistikos ir psichologijos specialybių pirmieji kursai. Iš jų pažymėtini žurnalistės L. Kizelytė, L. Lekeckaitė, R. Zaleskytė, psichologai R. Am brazevičius, S. Galinytė, V. Valentinavičius. Iš vyresniųjų kursų pasižymėjo IV kurso psichologai V. Bukauskaitė, V. Navickas, III k. istorikas E. Ivaškevičius. Silpnesniais pasirodė bib liotekininkystės I kurso vai kų specializacijos grupė, psi
SMD padeda studijuoti Rugsėjo pabaigoje, kai ru:o dar spalvino Vilniaus rvus, pilni didelio noro bti, toliau tęsti savo eksrimentus, į pirmąjį šių kslo metų posėdį rinkosi rdicinos fakulteto Nervų psichinių ligų studentų kslinio būrelio nariai. 23sius savo darbo metus būlis pradėjo, turėdamas 30 irių. Savarankišką gydytojo irbą pradėjo aktyvūs stu mtai R. Galdikas, E. Jasiurviėiūtė, S. Karlonaitė ir kio jų vietas užėmė jaunes nių kursų studentai. Pirmaisiais darbo metais kelio nariai savo posėiuose skaitydavo daugiauai referatyvinio pobūdžio įnešimus. Pastaruoju metu 'ūsų studentai vis aktyviau irba mokslinį — tiriamąjį ūbą, studijuoja tarybinę ir vienio mokslinę literatūrą, ai atspindi ir paskutiniųjų letU darbai, skaityti Univer•'eto studentų mokslinėse ®nferencijose. Daugumoje
jų sprendžiami aktualūs šiuo laikinės medicinos klausimai, eksperimentams ir tyrimams naudojama naujausia apara tūra, tinkamai apdoroti duo menys. Aktyviai būrelio na riai dalyvauja Pabaltijo ir Baltarusijos respublikų jung tinėse studentų medikų mokslinėse konferencijose: XIV konferencijoje, vykusio je Vilniuje, buvusio būrelio pirmininko stud. D. Andriuš kevičiaus pranešimas buvo pripažintas geriausiu, o XV konferencijoje Vitebske D. Andriuškevičiaus ir V. Sruo gos darbai nervų ir psichinių ligų sekcijoje buvo pripažin ti pirmos kategorijos. Kas mėnesį vykstančiuose būrelio posėdžiuose studentai skaito pranešimus įvairiais neurapatologijos, psichiatrijos klausimais. Mes dėkingi Vil niaus zonos neuropatologų ir psichiatrų draugijai, kuri maloniai priima būrelio na rius į savo posėdžius. Daug naujo, negirdėto paskaitų,
praktinių užsiėmimų metu iš girstame patyrusių gydytojų — praktikų pranešimuose. Didelį dėmesį būrelio dar bui skiria visi nervų ir psi chinių ligų katedros, vado vaujamos prof. P. Visocko, darbuotojai, ypač dėst. R. Pamarauskienė. Jų naudingi patarimai, geri linkėjimai skatina mus dar aktyviau dirbti, gilintis į pasirinktos specialybės lobynus. Aktyviai būrelio nariai įsijungė j darbą, nagrinėjan tį galvos smegenų kraujo apytakos sutrikimus. Jis atlie kamas visoje Tarybų Sąjun goje. Todėl būrelio taryba, (pirmininkas VI k. stud. V. Sruoga) sudarė mokslinių darbų planą šiems mokslo metams, kurių pagrindinė te ma ir yra cerebrovaskuliniai susirgimai. Šiuos darbus dirbs visi būrelio nariai. Tai, kad SMD duoda visa pusišką naudą studentui, ro do tas faktas, kad visi būre-
chologų ir žurnalistų antrieji kursai. Kontrolinės sesijos rezulta tai aptariami visų grupių ir komjaunimo susirinkimuose, imamasi priemonių neatsakin gų studentų atžvilgiu. Deka natas gauna informaciją, kontroliuoja šį darbą. Fakulteto tarybos ir kated rų posėdžiuose buvo apžvelg ta kontrolinė sesija. Padėtis ir nuotaikos sveikos. Rezul tatai rodo, kad tikroji egza minų sesija skaudžių netikė tumų neatneš. Noriu palikėti studentams per likusį iki sesijos laiką gero susikaupimo, gero dar bo I — Ačiū už pokalbį. A. STANlONAS
lio nariai mokosi tik gerai ir labai gerai. Norėtųsi pacituoti būrelio vadovės, dėst. R. Parnarauskienės žodžius, pasakytus pir mojo šių metų posėdžio me tu: „Pirmieji savarankiško mokslinio tiriamojo darbo įgūdžiai formuojami studentų moksliniame būrelyje. Čia žengiami pirmieji žingsniai į mokslininko „virtuvę": iš mokstama ne tik daryti eks perimentus, bet ir nagrinėti literatūrinę medžiagą, apdo roti gautus duomenis, daryti išvadas. Be to, darbas moks liniame būrelyje leidžia „at rasti save", t. y. pasirinkti specialybę ir joje gilinti ži nias. Aktyvūs ir pasižymėję mūsų būrelio nariai nukrei piami dirbti neuropatologais arba psichiatrais. Būrelio darbe išugdyta mokslinio ieš kojimo aistra, kaip rodo 23-jų metų būrelio veiklos istorija, esti daugeliui toles nio mokslinio darbo švytu rys. Linkiu, kad ir dabarti nius būrelio narius mokslinio ieškojimo aistra vestų iki di sertacijų". V. RAJECKAITE
>«.
Nr. 36 (856)
JIE GAUNA VARDINES STIPENDIJAS V. LENINO STIPENDIJĄ:
Regina Bagvilaitė, Fil. F. lietuvių k. ir lit. spec. IV k., Zenonas Bllznikas, ChF chemijos spec. IV k., Janina Bražėnaitė, GF biologijos spec. V k., Lina Budrevlčlūtė, MF pediatrijos spec. IV k., Saulius Endriuška, MMF matematikos spec. V k., Stanislava Krinlckaitė, Fil. F lietuvių k. ir lit. spec. V k., Edmundas Kuokštys, FF fizikos spec. III k., Alvyda Mockutė, GF biologijos spec. V k., Justinas Pečkaitis, TF teisės spec. V k., Nijolė Petkevičiūtė, IF psichologijos spec. III k., Henrikas Ramonas, MF gydomosios spec. VI k., Juozas Ruževičius, PF prekių mokslo spec. IV k., Arūnas Staras, MMF matematikos spec. V k., Meilutė Talijūnaitė, IF psichologijos spec. IV k., Zenonas Vaigauskas, FF fizikos spec. IV k., Romualdas Valkauskas, FAF buhalterinės apskaitos spec. III k., Dalia Žvirblytė, MF sanitarijos spec. VI k., Vida Žukauskaitė, PEF darbo ekonomikos spec. V k. K. MARKSO STIPENDIJĄ:
Eglė Paulavičiūtė, FAF ekonominės kibernetikos spec. IV k. V. KAPSUKO STIPENDIJĄ:
Vytautas Daujotis, ChF chemijos spec. V k. P. CVIRKOS STIPENDIJĄ:
Saulius Lapinskas, Fil. F vokiečių k. ir lit. spec. II k. F. DZERŽINSKIO STIPENDIJĄ:
Nijolė Juškaitė, PEF pramonės planavimo spec. III k.
L. TOLSTOJAUS STIPENDIJĄ:
Leokadija Lazdin, Fil. F rusų k. ir lit. spec. IV k.
Romualdas
Valkauskas
IKI ŽIEMOS EGZAMINŲ SESIJOS
PRADŽIOS LIKO
VOS MENUO. KAIP TU
JAI RUOŠIESI, KOLEGA?
Nieko nenustebinsi, sa kydamas, kad jis iš Finan sų ir apskaitos fakulteto. Čia netrūksta pirmūnų: studentų, sąžiningai besi ruošiančių pasirinktai pro fesijai, negailinčių laiko visuomeniniam darbui. Bet daugelis kraipo gal vas, kai sužino, kad Ro mualdas Valkauskas, var dinis stipendininkas, stu dijuoja buhalterinę ap skaitą. Ir jie, tie buhalte riai, gali gauti Lenino stipendiją?! Vaikinas kruopščiu darbu tikrai ke lia šios specialybės, netei sėtai nužemintos į neįdo mių ir sausų rangą, pres tižą. Taip studijuoti turėtų visi.
Istorijos mokslo kelias mūsų universitete Lenkijos ir Lietuvos sienas (1758 m.). Stanislovas Rostovskis išleido Lietuvos jėzui tų istorijos I dalį (1768 m.). 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, Vilniaus akademija perėjo įsteigtos valstybi nės Edukacinės komisijos žinion. 1781 m. Vilniaus aka demija buvo pavadinta Lietu vos Vyriausiąja mokykla. Dabar kratomasi jėzuitinės scholastikos, plinta pasaulie tiška istorinė mintis, ieškojus1 istorijoje ne antgamtinių jė gų poveikio, o natūralių prie žasčių, įžiūrėjusi visuomenės praeityje nuolatinį procesą, kritiškai žvelgusi į žmonijos veiklos liudininkus — isto rijos šaltinius. Turime jau tikslių žinių apie istorijos dėstymą Lietu vos Vyriausiojoje mokykloje 1783 m. Šviečiamojo amžiaus pažiūrų įtakoje ir visuomenei pageidaujant istorinių žinių, perorganizuotos mokyklos vadovybė susirūpino istorijos dėstymu ir jos profesoriumi pakvietė Tomą Husaževskį, kuris 1783 m. pabaigoje (gruodžio 5 d.) iškilmingai paskaitė savo įžanginę pa skaitą. Dėstomojo dalyko programoje jis numatė klau sytojams pateikti „istorines žinias su pastabomis.., Tomis visomis pastabomis sieks, kad mokinių protas įgustų kaip reikiant teisingai spręsti apie įvykius, taip pat skatintų jų širdis girtiniems atskiro žmogaus veiksmams ir veiks mams, kurie krašto visuome nę darytų laimingesnę". Bu vo skaitoma visuotinė istori ja, kuri yra seniausia istori nė disciplina, kaip seniausia Šiemet sukanka' 190 metų ir ilgą laiką vienintelė uni versitetuose istorijos katedra nuo istorijos dėstymo buvo visuotinės istorijos ka Įvedimo pojėzuitinėje Vil tedra. T. Husaževskis skaitė senovės istorijos kursą ir Vaniaus aukštojoj mokykloj.
Lietuvos visuomeniniame ir kultūriniame gyvenime isto rija nuo seno vaidino žymų vaidmenį. Pirmoji Lietuvos raštija buvo istorinė — Lie tuvos metraščiai (XIV—XVI a.). XVI a. antroje pusėje, iš kilus unijos su Lenkija klau simui ir lenkų ponams isto riniais duomenimis ir dokumentais įrodinėjant savo pre tenzijas į Lietuvą, Lietuvos feodalai taip pat ėmėsi isto riniais liudijimais griauti jų teiginius. Tai paskatino susi domėti Lietuvos praeitimi ir dar daugiau atsirasti istorinių raštų. Apie istorijos dėstymą jė zuitų vadovautoje Vilniaus akademijoje (1579—1773) m.) kol kas tikslesnių žinių ne aptikta ir šis klausimas lau kia specialaus tyrinėjimo. Ta čiau istorija turėjo būti dės toma iš pradžių kaip nesava rankiška disciplina, susieta su retorika, geografija ar kitu kursu, o vėliau ir kaip sava rankiškas dalykas. Be to, is torijos veikalai buvo mėgia ma lektūra. Akademijoje mokėsi ir vėliau dirbo jos profesoriumi Albertas Vijūkas-Kojelavičius, siekęs supa žindinti su savo krašto isto rija ir parašęs lotyniškai dviejų tomų „Lietuvos isto riją" (1656—1669 m.). Be abejo, akademijos poveikyje Motiejus Dogelis išleido tris tomus Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių dokumentų rin kinio (1758—1764 m.) ir vie ną dokumentų tomą apie
karų Europos bei Azijos šalių istorijų iki XVIII a. 1803 m. Vilniaus Vyriau siąją mokyklą pavertus Vil niaus imperatoriškuoju uni versitetu, jo moralinių ir po litinių mokslų fakultete buvo įkurta Visuotinės istorijos ka tedra ir įvestas visuotinės is torijos dėstymas. Iš pradžių dėstė tas pats T. Husaževskis. 1815 m. Visuotinės istorijos katedrą konkurso keliu už ėmė buvęs to paties univer siteto auklėtinis Joachimas Lelevelis (dėstė 1815—1818 ir 1821—1824 m.). J. Lelevelis buvo plačios erudicijos ir iš kalbingas profesorius, pasi žymėjęs nauju istorijos faktų aiškinimu, kėlęs demokrati nes ir antifeodalines idėjas. Paskaitos sutraukdavo labai daug klausytojų. Iš kitų to meto Vilniaus istorikų, dirbusiu Visuotinės istorijos, Teisės ir Statistikos katedrose pažymėtini Ignas Onacevičius, Ignas Danilavičius, Juo zas Jaroševičius, kurie skyrė daug dėmesio senajai Lietu vos istorijai. Senojo Vilniaus universi teto istorikų ir kitų profeso rių mokamasis darbas ir vei kalai veikė studentus ir visą inteligentiją. Tarp Universi teto auklėtinių iškilo istorikas-etnografas Simonas Dau kantas, kuris pirmasis pradė jo rašyti lietuvių kalba Lie tuvos istoriją ir kitus darbus. Tuo laiku taip pat reiškėsi studijavę Universitete etno grafas Liudvikas Jucevičius, tautosakininkas Simonas Sta nevičius ir kt. Su Universite tu turėjo ryšių ar patyrė jo poveikį Lietuvos istorikas Teodoras Narbutas, rašytojas Dionizas Poška, švietėjas Mo tiejus Valančius. 1919 m. įsikūręs Vilniuje Stepono Batoro universitetas
turėjo tarnauti burzuazinėsdvarininkiškosios Lenkijos politikai. Nežiūrint šiam universitetui primestų reak cinių polonizacijos tikslų, mokslo personalo tarpe buvo profesorių, kurie įnešė teigia mą indėlį į istorijos mokslo raidą. Iš universiteto istori kų pirmoje eilėje pažymėtini H. Lovmianskis ir St. Zajončkovskis, tyrinėję feodalinės Lietuvos visuomenės ir vals tybės istoriją, kurie po karo dirbo Liaudies Lenkijos uni versitetuose. Be jų dar dirbo St. Koscialkovskis, J. Ivaške vičius ir kt. Vilniuje taip pat dirbo įžymus etnografas K. Mošinskis, po karo taip pat tęsęs darbą Liaudies Lenkijo je. Tarybų Sąjungai 1939 m. rudenį grąžinus Vilnių Lie tuvai, pradėjo veikti buržua zinis Vilniaus universitetas. 1940 m. pradžioje (pavasario semestre) perkeltame iš Kau no universiteto į Vilniaus universitetą Humanitarinių mokslų fakultete dirbo Visuo tinės istorijos ir Lietuvos istorijos katedros. 1940 m. vasarą atkūrus Tarybų val džią Lietuvoje, Vilniaus uni versitetas buvo perorganizuo tas ir išplėstas. Čia tęsė dar bą anksčiau dirbę prof. Leo nas Karsavinas (visuotinė istorija), prof. Ignas Jonynas (Lietuvos istorija) ir kt. Ta čiau prasidėjusi (1941 m.) hitlerinė okupacija Vilniaus universitetą sutrypė ir galop (1943 m.) jo darbą visiškai nutraukė. Raudonajai armijai 1944 m. išvadavus Lietuvą iš hitlerinės okupacijos, Vilniaus uni versitetas tuojau pat buvo atkurtas. 1944 m. rudenį vėl prasidėjo darbas Istorijos ir filologijos fakultete, kuris vė liau suskilo į du atskirus fa kultetus. Atsistatė ar naujai susiformavo ir dabar veikia šios istorijos katedros: Visuo tinės istorijos, Lietuvos TSR istorijos (apimanti ir archeo logiją su etnografija), TSRS istorijos ir TSKP istorijos ka tedros. Nuo pat 1944 m. ru dens dirbo istorikai: J. Žiugž-,
da, I. Jonynas, L. Karsavinas, l!IĮII|[lj| J. Baldžius, P. Galaunė, B. “'■Il Untulis, P. Dundulienė, B. Dundulis. Kiek vėliau į darbą įsijungė: J. Galvydis, P. Ku likauskas, R. Kulikauskienė, V. Neupokojevas, S. Lazutka, K. Navickas, B.I. Sudavičius, A. Bendžius, R. Žiugžda, R. Krutulytė, A. Vaitkūnas, A. Šidlauskas, K. Strumskis, J. Dobrovolskas, V. Lesčius ir kiti. Universiteto istorinėms katedroms talkininkavo kitų mokslo įstaigų istorikai: R. Šarmaitis, M. Jučas ir kiti. Be to, negalima nepažymėti, kad istorijos mokslo baruose MOKSLINIUOSE dirbo Teisės fakulteto dar buotojai: K. Jablonskis, P. BURELIUOSE Pakarklis, S. Vansevičius. Vilniaus universitetas nieka da negalėjo nė svajoti tokio Dabar SMD yra suburti išaugimo, tiek studentų, tiek 2 tūkst. studentų. Universit ir mokomojo personalo skai te veikia 80 būrelių. Ir čiumi, kuris buvo pasiektas kaskart daugėja. tarybiniais metais ne tik Štai lapkričio 23 d. Isto: istorijos specialybėje, bet ir (jos fakultete Mokslinės inf< kitose mokslo šakose. (macijos katedros vedėj Nuo pat pokario pradžios ( doc. L. Vladimirovas ir v} vyko intensyvus mokomasis (dėst. A. Kancleris suren ir mokslinis darbas. Reikėjo) Informatikos būrelio steigi paruošti Tarybų Lietuvai la-) mąjį susirinkimą, j kurį s bai reikalingų naujų kvalifi- J sirinko daug studentų ent kuotų istorikų kadrų. Peržiū- J ziastų. Į būrelį įstojo 21 st rėdami senojo mokslo paliki-j dentas (9 antro, 8 — treči mą, remdamiesi marksistine 4 — ketvirto kurso). Steigi metodologija, vyresnieji Ir mojo susirinkimo metu dėst jaunieji tarybiniai istorikai tojai supažindino studenti taip pat, tyrinėjo svarbias su darbo uždaviniais ir met Lietuvos istorijos problemas. dika. Informatikos būre! Iš baigusių Vilniaus V. Kap moksliniai vadovai padės si suko universitete istorijos dentams pradėti mokslo tiri mokslus daugelis šiandien mąjį darbą, derinti jį su pi jau yra plačiai žinomi istori čia visuomenine veikla. Susirinkimo metu buvo f kai, dirbą įvairiose mokslo įstaigose, kaip istorijos moks- (teiktos mokslinio vadovo dc lų daktaras B. Vaitkevičius, (L. Vladimirovo ir vyr. dė M. Jučas, V. Merkys. Sunku A. Kanclerio temos. Pv rasti vidurinę mokyklą, mu „Informatikos problemų n ziejų ar kitą kultūrinę įstai švietimas Lietuvos TSR spa gą, kurioje sėkmingai nedirb doje 1971 — 1973 m." „Ki tų buvę Universiteto klausy gos padėtis ir ateitis mod tojai — istorikai, archeolo- niškų masinės komunikaci gai, etnografai, archivistai ir (priemonių sistemoje", „I kt. Padarykime viską, kad (manitarinio profilio studei mūsų Alma Mater, po kelių skaitymo greičio analize“ metų švęsdama savo 400 me-) kt. Kiekviena tema yra ga tų jubiliejų, gražiai prisimin-) įdomi, turininga, reikalauji tų savo išaugintus ar joje J ti iš studentų kruopštumo, i dirbančius istorikus. (manumo, savarankiško dari
D
Prof. B. DUNDULIS
A. PUTINAI ž v
Sieninės spaudos kultūra
FOTOKONKURSUI
A. BERŽANSKIS, MMF taikomosios mate matikos spec. IV k. I gr. studentas.
UŽDAVINYS IŠSPRĘS „UNIVERSITETIEClAI TAS! Nuotraukoje: IV k. matematikas Antanas Pet PRO OBJEKTYVĄ" rauskas.
Kad sieninė spauda fakul tetuose reikalinga, neabejo jame. Tačiau, kaip ir visiems laikraščiams, jiems reikia .kietos“ redaktoriaus rankos, kad savo fakulteto studentus jie ne tik mokytų nebūti abejingais fakulteto gyveni mui, bet ir žodžio bei min ties kultūrai. Bet ar visada fakultetų spauda yra didelės kultūros? Štai Gamtos fakultete gerai matomoje vietoje kabo „Jau nasis gamtininkas" (1973 m. Nr. 5), dekanato ir visuomeninių organizacijų organas. Penktasis numeris šventinis, be to, jame yra fakulteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus, SMD pirminin ko ir kitų straipsniai, iš ku rių matyti, kad rašo žmonės, kurie išmano fakulteto rei kalus ir jais rūpinasi. Kitas klausimas — kaip rašo. Laikraštis mirgėte mirga rašybos, skyrybos, kalbos ir stiliaus klaidomis. Jas ap tarsime, tikėdamiesi, kad tai duos naudos ir kitų sieninių laikraščių leidėjams. Krinta į akis tai, kad „Jau najame gamtininke" vartoja mi tokie žodžiai, kurie jau seniai yra taisomi, kurių neberasime jokiame kitame laikraštyje. Visi žino, kad žodis sekantis reiškia „einąs po ko nors", o čia rašoma: Konferencijos metu išrinktas naujas komjaunimo biuras sekančios (=tokios) sudėties (arba tik: naujas komjaunimo
biuras). Netinka žodis pa švęsti tokiame sakinyje: Ne tolimoje ateityje ( = Netru kus, greitai) fakultete vyks mokslinė konferencija pa švęsta ( = skirta) ateistiniams klausimams (arba: konferen cija ateistiniais klausimais). Vertinį Išstoti keiskime žo džiu kalbėti: Labai keista, kad po pranešimo vykusiose diskusijose neišstojo ( = ne kalbėjo, nedalyvavo) nei vie nas SMD narys... Yra ir kitų ne savo reikš me vartojamų žodžių, pvz.: Studentų sportinio auklėjimo bare reikalinga (=reikia, tu rime) dar labiau stiprinti visų fakulteto komandų drausmę; SMD taryba iš karto griebėsi (šio stiliaus sakinyje geriau ėmėsi) iniciatyvos organizuoti tarpines konferencijas įvai riomis tematikomis ( = temo mis) (...). Netaisyklingai vartojami linksniai: Visuomoje (=Iš viso, apskritai) musų grupė — darnus kolektyvas (...); Praėjęs spalio mėnuo fakul tete buvo gausus Įvairiais įvykiais ( = įvairių įvykių); Be to reikalinga ( = reikia) mums ir plačiau fakultete pa rodyti apie musų sportinikų pasiekimus ( = parodyti mūsų sportininkų pasiekimus), pa rodyti nuotraukomis ir juos pačius ginančius mūsų fakul teto sportinę garbę (šiame sakinyje, beje, yra dvi ra šybos ir dvi skyrybos klai dos, sakinys nevykęs stilis tiškai).
Nepriimtina lietuvių kalbai ir kad su bendratimi, pvz.: Todėl mums reikės žymiai ( = daug) glaudžiau bendra darbiauti su partine organiza cija, kad sukaupti ^sukaup tume) didesnį patyrimą (...). Ne vietoj vartojamas pa dalyvis daro sakinio mintį neaiškią, nelogišką: Norėtųsi, kad fakulteto komjaunuoliai aktyviai dalyvautų joje ruo šiant pranešimus, o neliktų nuošalyje. Kas ruošia SMD konferencijai pranešimus? Dėstytojai? O komjaunuoliai tik dalyvauja, juo6 ruošiant? Jeigu ne, tai sakykime: (...) komjaunuoliai aktyviai daly vautų joje, ruoštų pranešimus Yra ir visai netikusių saki nių, perkrautų nereikalingais žodžiais: Svarbu pažymėti, kad trukę ilgamečiai niekuo nepagrįsti kirvirčai tarp komjaunimo biuro ir profbiuro galutinai užsibaigė. Šių organizacijų glaudus bendra darbiavimas turėtų duoti daug naudos fakulteto labui. Ar gali kivirčas (ne kirvirčasl) negalutinai baigtis? Be to, tarp gretimų sakinių čia yra minties šuolis: pir majame kalbama apie biurus, o antrajame jau apie visą organizaciją. Ar logiška sa kyti duoti naudos kieno nors labui? Tik dirbti kieno nors (fakulteto, universiteto, savo) labui galima. Dar vienas be jokios logi kos sakinys, nusižengiąs kal bos kultūrai: Būtų didelis pageidavimas ir iš studentų
pusės (ypač I irll kursų), k kurie moka groti bet kuri instrumentais praneštų komjaunimo organizaci, sekretoriui, ar tai profbiiį pirmininkui. Kieno pageidavimas, sj IiiK dentų ar biuro? Kurios pusi Mintis visiškai paaiškėtoj r kinį pertvarkius taip: M r jaunimo komitetas prašo I irra sus studentus (ypač I | kurso), mokančius groti < kiais nors instrumentais, pi nešti sekretoriui ar profbiiL pirmininkui. K Laikraštyje pilna rasyj P' (ar korektūros) klaidų: imi! organizuoti tarpine konferj pf cijas, įgūdžius (kitur jau !<■ džiai), per du metus (m yra ir taisyklingai — dve. metus), todeėl, sinjorus, •: kūmai, visąsą junginio ( = sąjunginiame)... Skyrybos klaidų nė nei skaičiuosi: neišskiriamos skirtinės aplinkybės, M niai žodžiai, neatskiriami grindiniai sakiniai nuo * tinių ir kt. Bet jų čia ne minėsi, be to, jas galima taisyti, pavarčius mokyk* gramatiką. Mes nesiaiškinome, ta kieno kaltės buvo pakabu^ toks, švelniai tariant, baigtas kepti" numeris^ bent korektūros klaidos pataisytos, ir tai jau jo '■ p das būtų geresnis. Apm«B kai po nebloga kalba to redakcinio straipsnio, ■ i riame yra ir tokie z B ėi „Pasikeitė sąlygos, seniai ■ mūsų šalyje nėra neras® y gų..." — eina septyB skiltys, rodančios, kad JU ■ dėlto yra... Bronė BAU “B ll
Šių mokslo metų pradžio je buvome paskelbę geriausio pirmakursių eilėraščio kon kursų. Mums savo literatūri nius bandymus patikėjo li tuanistai ir žurnalistai, medi kai ir gamtininkai... Eilėraš čių prisirinkome ne tiek jau mažai, deja, poezijos „dei mančiukų" buvo kur kas re čiau. ., Erofesionallal stipriausiais
iš tosaa šūsnies pasirodė esą Filologijos fakulteto I k. lituanisto Jono LINIAUSKO eilėraščiai. Jam Ir skiriame konkurso nugalėtojo laurus. Medicinos fakulteto I k. studentė Marytė Kuzmaltė turi daug temų, stengiasi (nors ir nevlsada pavyksta) poetiškai Įprasminti savo specialybės dalykus. Mary tei mes irgi linkę suteikti
Jonas LINIAUSKAS
POETUI
„Žemiau negu aš .visada žemiau už mane yra vanduo. Todėl visada žiūriu į jį nuleidęs akis". (Fransis Ponžas. „Apie vandenį". Fransis Ponžas — prancūzų poetas, Pasipriešinimo dalyvis, išgarsėjęs po Antrojo Pasaulinio karo.)
Nenorėki daugiau, negu skirta, — Jei mylėjai paukščius, — jie išskris, Nes išmokei pakilti nuo žemės. Neprašyki, kad plunksną numestų, — Kam dar aitrinti savo silpnumą, — Jie sugrįš pas tave Paskutiniam gyvenimo skrydy, Jeigu lauksi dar jų tarp dienų — Tų margų pastatytų prekystalių... Nenorėki daugiau, negu skirta, — Tau daugiau niekas nieko neduos, Tu atrodai perdaug jiems turtingas Ar pamišęs, eilėraščiais kliedintis elgeta... Te eilėraščiai lieka lyg paukščiai, Kurių nieks prijaukinti negali, — Nuo jų plunksnų kritimo pabalęs, Tu naujus palydėsi Į kelią, O poete, karaliau su elgetos rūbais...
1. APIE SAVE
Aš visada žiūriu Į debesis, nuleidęs galvą. Taip pat žiūriu, nuleidęs galvą, į medžius, j jūrą, plaukiančią sugrįžtančiom bangom į dangų. Į lietų, mirštantį plaukuos ar ant langų, aš visada žiūriu, nuleidęs galvą, nes ir vaivorykštės, ir debesys sugrįžta žemėn, pajutę begalinį norą virst žeme, kad Ir ant jų — ant debesų, vaivorykščių — statytume namus Ir savo miestus. Bet, būsimo pabūgę nuolankumo, jie veržias Iš po mūsų kojų vėl į dangų fontanų tryšklmu ar priešaušrio migla, j savo atspindį ant pajuodavusio vandens paviršiaus, naktinio lango, veidrodžio gelmėj aš vis žiūriu, nuleidęs galvą. Aš — kaip vanduo — jeigu pakelsiu galvą, — jau nesitenkinsiu (kaip driežas ar varlė) žeme.
SAPNO MERGAITEI
2. ŽVAKĖ „Naktimis kai kada atgyja savotiškas augalas" (Fransis Ponžas) Žvakė — tai tavo šviesa, kurios visiems neužtenka. Išlieka liepsna — paslaptis, paveldėta amžiams, — kas palietė ją ir suprato, — numirs kaip pavargęs drugys, niekam neišdavęs kerštu jau pavirtusios meilės. Ši žvakė balta — tai vienintelė likus kolona — vis auga žemyn ir žemyn — kaip akmuo Į dirvožemį rupų, užkrovus ant mūsų pečių skliautuotą nutilusią tamsą. Žvakė — savotiškas naktį pražystantis augalas, — j| mes dovanojam tik tiems, kurie iš tamsos nebegrįžta. Tai upė sustingus, — ja plaukia be garso laivai, Ir, virpant ant veido šešėliams, krantai du nutolsta I rytą... Žvakė — per naktį Išaugusio kalno širdis, vėl matau, — graudžiai renkas ant jo nesugrįžę... • Marytė KUZMAITE
* Kas vakarą j seną trobą ateina saulė. Sėdasi už stalo, paleidžia plaukus, rankomis kelius apglėbia K verkia Ryte žirgai po šlapią žolę braido. *
*. *
Nesvarbu, kad ruduo — 'olungės spėjo išskristi, 'Nesvarbu, kadvanduo ____ , *Pė| nespėjo išdžiūti.
Lietaus debesys, lyg prira®ti tamsos, kybo virš Stuo°s-Gucevičiaus kiemo. O tas ienas — pilnas žmonių, benejaučiančių, kad štai vieną kartą ir antrąkart ėiokai nukrapnojo. O scena “kaip neįprastai blizga, ir paliestum Vysuomio ar “rkuvienės rūbus, pajustum, at* jie drėgnoki. Aktoriai 1 neima į galvą, tik gal aiJgiau, negu paprastai, jau gsi režisierius L. Ciunis. ?*ius, spektaklio dailininkas, ®nuršęs laksto nuo vieno "lektoriaus prie kito ir "karpiais sumurma: „Kad * neįsismagintų..." Juo tarpu, scenoje Tautvy'aria paskutinius žodžius. ■ '.Pora minučių ir štai jie, Kūno „Probočių šešėlių" Aėjai, vėl paprasti žemiš<*• Tautvyda pasirodo beT5 Matematikos ir mechaOs fakulteto V kurso stu-
konkurso laureato vardą: ji geriausia iš nehumanitarinių fakultetų literatų. Linkime visiems konkurso dalyviams tikėti savo sugebė jimais, nenuleisti rankų, ne pabijoti paimti į rankas Ir poetikos vadovėlj. Be didelio darbo sunku eiti kūrybos ke liu. ..
.. .O rytmečiuos nepabaigti gyvent sapnai Sugrįžta pas mane kiekvieną naktį Ir glaudžiasi prie šono lyg ėriukai. Ir kaip užteks man laiko susapnuoti juos, Jei aš žinau, kad ant kalvos už miesto Mergaitė laukia. Baltas jos drabužis Po mėlynai žaliu medžiu — Tai mano meilė (net nepajutau, Kada jinai užaugo.) O miestas šaukia, — Ir namai, ir gatvės, . Iškėlę pigų mažą džiaugsmą... Mergaite, nenubėk, — šviesa meluoti gali, — Aš nežinau to juodo miesto vardo, Tai kaip tave surasiu tokią mažą Tarp tų namų visuos pasaulio miestuos? Palauk manęs, — aš jau einu, Sapnai balti tarsi ėriukai seka, Aš negaliu neleisti jiems sugrįžti, Nes nebaigtam sapne tave Aš pirmąkart išvydau, — kas išduos To juodo miesto vardą. Kur ant kalvos po mano meile — lyg medžiu — Kažko, liūdnai šypsodamasi, lauki?
Ir žolė vandeny dar užaugs lig žiemos...
.. .Tik miškai, pilni volungių nerimo, ilgai nenurims, laukdami pirmo lietaus.
DUDORIAI
„Tarybinio studento" ir Studentų profkomiteto paskelbtas meninės ir reportažinės nuotraukos konkursas baigiasi gruodžio 20 d. Nuotraukas (blizgintas, ne mažesnio kaip 18X13 cm formato) sku-
bėkite nešti į redakciją. Geriausios bus spausdinamos laikraštyje ir apdovanotos emijomis: pirmo. . Z* J . J1 ~ 20 rb ’ dvl antrosios — P° 15 rb., trys trečiosios — po 10 rb.
giau pažinti pasaulį, plačiau viskuo domėtis. Kiekvienas mūsų narys — daugiau ar mažiau meninin kas. Šių žmonių savotiška prigimtis. Kartais dirbti bū na sunku: stengiesi, ieškai, bet nesurandi to, ko norė tum. O kartais ieškomas ke lias išdygsta kažkaip savai me. Ir prieš repeticijas aš porą valandų negaliu niekuo užsimti. — Ar tiek jau daug teko dirbti? — pagalvoja R. Gent vilas. — Na, teko. Visi mes dirbome daug. Kad ir Liliana — „Aliutė". Kiekviena proga stengėsi kuo daugiau išsiaiškinti vaidmenį, pasi kalbėti su režisierium. O Valentinasl Jis Universitetą bai gęs dar pernai, dabar į repe ticijas važinėja iš Elektrė nų. O kiek dirbo Stepas!.. Ir R. Gentvilas pasakoja apie S. Liktoravičių, savo
kurso draugą, I. Tumavičiūtę, dabar jau Universiteto dėsty toją, bet vis nepaliekančių teatro, apie daugelį... Vis dėlto, kokie paties R. Gentvilo ateities planai? — Režisierius: — Pradedame ruošti nau ją veikalą: R. Samulevičiaus „Paukšti, ateik čia!" Rimo čia laukia irgi sudėtinga# vaidmuo, tiesa, kitokio plano, negu „Probočių šešėliuose", R. Gentvilas: — Norėčiau ir pats paban dyt režisuot spektaklį. O to liau. .. Gali tekt atsisveikin ti su studentišku teatru — esu penktame kurse. Tačiau tą jaunatvišką dvasią, kuria mes gyvename, aš pasisteng siu nunešti ir į kitą kolekty vą. Su scena skirtis nesiruo šiu. Juk teatre randu džiaugs mą. Didelį džiaugsmą.
šauksme ištirpsta. Žemė Lietuva, Tėvynė.
JI — mano
•
Ji gera. Ir didelė. Ji kiekvienam dosni ir skirtinga. Ji žalias laivas Ir mėlynas kamuolys. Ji turi daug vardų
PRO OBJEKTYVĄ“
ir visl gražiausi... Ji skrendančių ir praskrendančių paukščių
*
*
•!
TĖVYNĖ
„UNIVERSITETIEClAI
A. SABALIAUSKAS ir A. STANIULIS, IF III k. žurnalistai
FOTOKONKURSUI
Ateisim, kai žemė miegos, kai dar tik pradės gėlės busti. Ateisime iš nebūties, norėdami žemėj pabūti. Būsim geri ir liūdni, rasą surinksim Į rėtį.., Ir niekas net negirdės, kai tyliai išeisim iš savo planetos...
Teatre randu džiaugsmą dentas Rimas Gentvilas. Ką gi, susipažinkime. Režisierius L. Cfunis: — Mūsų Rimas — tikras žemaitis, Atkaklus. Dirbo, dirbo ir dirbo. Jam reikėjo dalyvaut ištisai visose repeticijose. Juk toks vaidmuo, kad... Bet pirmiausiai prisi minkime pačią dramą ir tada galėsime suprasti, kiek ji pa reikalavo triūso. „Probočių šešėliuose" dūnas sprendžia tautos mą per vieną žmogų, žmogus (Mantvydas — Mykolas — Tautvydas) yra tauriųjų ir tamsiųjų jėgų ko- gai ieško gyvenimo prasmės, vos laukas. Visose trijose Tik nuo jo paties priklauso epochose, pavaizduotose dra tiek jo, tiek tautos likimas. moje, šis personažas aistrinSis charakteris nepaprastai
įdvasintas. Jį netgi būtų ga lima pavadinti lietuvišku Hamletu. Ir dėl to vaidmens atlikėjui buvo iškeltas sun kus uždavinys — pakilti virš savęs, tapti tokiu .kokiu bū name labai retai. Gerai, kad Rimas nepasi metė, ruošdamas vaidmenį. Čia jo stiprybė. Jaučiu, kad kiekviename spektaklyje jis vis po truputį auga savo darbštumo dėka. „Mantvyda — Mykolas — Tautvyda": — Dramos studijoje aš jau ketvirti metai. Nė minutės nenusivyliau, kad atėjau čia. Pirmiausia, studijoje sutikau daug įdomių žmonių. Čia vis kas skatina kiek galima dau-
A.
GUIGAITE
Studentas ir mokslo bei technikos pažanga Nuo 1973 m. lapkričio mėn. iki 1974 m. spalio mėn. vyks trimis turais sąjunginė olim piada „Studentas ir mokslo bei technikos pažanga". Svar biausi jos uždaviniai yra: mobilizuoti studentus giliam ir tvirtam žinių, marksistiniolenininio pažinimo metodo įsi savinimui, ugdyti jų meilę pasirinktai specialybei, plėsti akiratį, vystyti savarankiško darbo įgūdžius. Pirmas turas vyks 1973 m. lapkričio — 1974 m. kovo mėnesiais kiekvienoje aukš tojoje mokykloje. Pirmajam olimpiados turui organizuoti ir surengti Uni versitete sudarytas organiza(cinis komitetas. Rektoriaus įsakymu fakul) tetų dekanai ir katedrų ve dėjai įpareigoti, bendradar; biaujant su komjaunimo or ganizacija, užtikrinti studen tų aktyvų dalyvavimą olim piadoje. Olimpiadai organi zuoti fakultetuose, o esant reikalui, ir katedrose turi būti sudarytos komisijos. Olimpiados nugalėtojai Universitete bus apdovanoti.
Pasirodo, norint tapti senojo Universiteto studentu, ne pakanka išlaikyti stojamuosius egzaminus ir įveikti man datinės komisijos barjerus. Tu dar turi būti „apkrikšty tas11. Sunku dabar tiksliai atsakyti, kaip šitai buvo da roma Stepono Batoro laikais, tačiau jei patikėsime rašy tiniais ir kitokiais šaltiniais, iškilmės būdavo linksmos ir išmoningos. Neatsiliko nuo savo pirmtakų ir šiuolaikiniai „krikštatėviai" — antro kurso bibliotekininkai. Tvarkin gai išrikiuotų „nekrikštų" būrelis po ilgų klaidžiojimų mokslo šventovės labirintais pagaliau buvo atvestas į ceremonijos vietų. Pirmiausia iš aukštos tribūnos „oberfuksai" drožė ilgas kalbas, mokė, ką daryti ir ko nedary ti, kaip išvengti klystkelių studijų vieškeliuose. Tačiau tuo viskas nesibaigė. Kas savo noru, o kas stiprių „bude lių" rankų verčiamas, turėjo nulenkti galvą, kad būtų apšlakstytas vargu ar šventu skysčiu, nuryti keletą žiups nių druskos. Ir tik paženklintas kaktoje „fukso" antspau du bei gavęs „krikšto" pažymėjimą, laimingas pirmakur sis bibliotekininkas tapo pilnateisiu Alma Mater kolekty vo nariu. Nuoširdų sveikinimo žodį tarė katedros vedėjas doc. L. Vladimirovas, kurso kuratorius dėst. A. Samėnas. Toliau vakaras buvo tęsiamas linksmam dainos ir šo kio sūkuryje. D. KAUNAS
Tam skirta 2155 rubliai. Universiteto komisija, fa kultetai Ir katedros turi stengtis pasakoti apie olim piados eigą „Tarybiniame studente", sienlaikraščiuose. Organizacinis komitetas, at sižvelgdamas į aukštosios mo kyklos profilį bei specifiką,
gebėjimą spręsti praktinės reikšmės uždavinius, atlikti bandymus. Užduočių įvykdy mo vertinimo ir nugalėtojų išaiškinimo sistemą parengia aukštosios mokyklos orgkomitetas. Specialybių konkursai vyks ta vyresnių kursų studentų
SĄJUNGINE OLIMPIADA
sudaro pirmojo olimpiados turo nuostatus, kurie apima: dalykines olimpiadas; spe cialybių konkursus; kursinių, diplominių darbų ir projektų apžiūrą; gamybinės praktikos rezultatų apžiūrą - konkursą. Dalykinės olimpiados vyks ta pagal bendramokslines dis ciplinas. Jose gali dalyvauti visų aukštosios mokyklos kur sų studentai. Dalykinių olimpiadų užduo tis paruošia atitinkamos ka tedros ir numato: patikrinti studentų teorines žinias, su-
tarpe analogiškai dalykinėms olimpiadoms. Konkurso už duotis paruošia išleidžiamo sios katedros. Kursinių ir diplominių dar bų bei projektų apžiūrą ren gia vadovaujančios šiam dar bui katedros. Konkurso nugalėtojais tam pa studentai, kurių darbai yra aktualūs, įdomūs konstra vimo ir technologinio spren dimo atžvilgiu, gali būti pri taikyti gamyboje, gavo auto rinius liudijimus arba skelb ti spaudoje. Susumavęs ap
PAŠALINTI
KOVOJE DĖL
NEPAŽANGŪS
STUDENTAI
„Karpatų taurės“
Chemijos fakulteto stud. B. Gugytė iš I k., Karpatų papėdėse vasa Gamtos fakulteto stud. O. ros sezoną baigė WU Pavlovą iš II k., orientacininkai, dalyvavu Istorijos fakulteto stud. J. sieji atvirose „Karpatų į taurės“ pirmenybėse .Ma Voveris iš I k.. lonu, kad ne visai sėk Finansų ir apskaitos fakul mingus vasaros startus teto studentai S. Gaidutis, V. reabilitavo graži mūsų pergalė: Kontvalnytė ir S. Sipavičiūtė universitetiečių „Mokslo" atstovai univer iš II kurso.
I save — is Šalies
Augantys, šviečiantys, eruditai Šaunios pirmadienių per traukėlės. Kai po niūrios pa skaitos kurso vyrai sustoja prie lango padūmyti, sužinai vertingesnių dalykų, negu per visą mokslo savaitę. Išsi traukia iš lėto kuris nors ne matytų cigarečių pokelį, tai visi apstoja, skaito pavadini mą. Jo nuskambęj imas pri klauso nuo to, kokią užsienio kalbą studentas mokosi nuo vidurinės mokyklos: anglų, prancūzų ar vokiečių. Estiški rašmenys skaitomi pagal ang lų ir vokiečių, ispaniški pa gal prancūzų kalbos skaitymo taisykles. Ir draugui malo ni!, kad bendrakursis erudi tas. Paskui apsidalijama ciga retėm ir saugojamas! mergi nų, kurios griebia cigaretes kaip smakas pakulas. De monstruojamos naujos užsi degimo manieros ir būdai, sužinoti, savaitgalio pobū viuose įr išvykose. Šurmulys nutyla, kai pra skrieja pirmas „pletkas" apie Odesą. Mįslingas dūmas kyla ties naujiena, kad štai matė besiplūstant girtą kritiką, — Ot, kreizi bičas! .. Kaip jo nesupakavo?.. . — Jis nemato prasmės ne gerti! — apibendrinama. Lyg teletaipu pereina žinios iš Kino studijos, Artimųjų
LAIKRAŠTIS EINA NUO IJOJ METŲ
Rytų, Konservatorijos ir Dai lės instituto, Kultūros klubo veiksmų Aktuose ir apie nuotraukas filologų „Pegaso" sienlaikraštyje. Sužėri antrosios cigaretės; prasideda provincijos atsto vų šnekos. Vieno nuotykio atpasakojimas sukausto Kori doriaus draugijos dėmesį. Garsus teatro režisierius nuėjęs į „Seklyčios" restora ną pietauti. Atsisėdęs jis, lau kiąs, laukiąs — stalas klebt, paklebt... — Duokite skundų knygą! — sušukęs. Padavėjos prašę, maldavę, kad didelio žmogaus didelis skundas neatsidurtų šioje knygoje. Jis nenusileidžiąs ir tiek. Atnešusi knygą pati restorano direktorė, sriūbau dama, verkdama. Režisierius paėmęs knygą ir — šmakšt po trumpesne koja. Stalas ne bekruta. Koridoriaus draugijai bekvatojant, atsiskiria Zigfridas ir skuba, nuskuba taisydama sis kaklaraištį. .. .Jo kulnai nukaukši „Ne ringos" koridoriumi. Per sku bėjimą užkliudo barzdočių. — Pardon, — mandagiai taria šis. — Savo bobutės atsipardonyk, — atsako Zigfridas, ne
KABU 2 KAP.
REDAKCVC3
rimastingai dairydamasis vie tos. Klesteli prie tinkuotų da mų ir nervingai . barškina pirštais į stalą. — Panele, reikalauju skun dų knygos, — sušunka jis, pamatęs padavėją. Damos su sidomi, bet jis kol kas te skiria joms tik mažumą dė mesio. O padavėja — niūrų niūra — be pakartoto prašymo, at neša ir flegmatiškai padeda gražiai įrištą, odos viršeliais atsiliepimų bei pageidavimų knygą. Zigfridas vikriai ją čiumpa ir kyšteli po stalo ko ja. Kavutės puodelis slysteli, krinta damai ant kelių, čiūž teli ir peleninė. « « « Smilksta trečiosios cigare tės. — Vakar buvau teatre. Kaip sėdom per pertrauką bufete prie alaus, taip ir bai gėsi antras veiksmas!.. O snobai ten salėj sėdi, smak rus parėmę. Ir žavisi vaidy ba. .. — O man beprotiškai liūd na, — taria Jonas, nusidegi nęs lūpą, ir visi sužino, kad jam beprotiškai liūdna. Pasi rodo dėstytojas, ir visi suei na j auditoriją. A. STANEVIČIUS
žiūros rezultatus, orgkomitetas rengia geriausių studentų darbų ir projektų parodą. Gamybinės praktikos rezul tatų apžiūrą - konkursą orga nizuoja vadovaujančios stu dentų praktikai katedros. Pirmojo olimpiados turo dalyvius, įvykdžiusius užduo tis, skatina aukštosios mo kyklos rektoratai ir visuome ninės organizacijos. Dalykinių olimpiadų ir specialybių kon kursų nugalėtojai orgkomitetų nutarimu rekomenduojami dalyvauti antrajame olimpia dos ture. Antrasis olimpiados turas vyks 1974 m. balandžio-ge gužės mėnesiais sąjunginėse respublikose ir apima: bendrų dėstomų dalykų olimpiadas, specialybės kon kursus. Trečiasis olimpiados turas vyks 1974 m. spalio mėn. Maskvoje. Jame numatomos tokių dalykų olimpiados: ma tematikos, fizikos, chemijos, biologijos, rusų kalbos ir li teratūros, užsienio kalbos (anglų, vokiečių arba prancū zų).
sitetų tarpe pasirodė ge riausiai. Pirmąją dieną indivikomandinėse dualinėse varžybose greičiausiai 6 km trasą moterų tarpe įveikė KPI I komandos narė sp. m. P. Bredelytė (1.28.00). Antra finišavo „Mokslo" I komandos at stovė IF V kurso studen tė sp. m. J. Šležaitė (1.31.00). Vyrų tarpe grei čiausiai 10 km trasą įvei-
KREPŠINIO TARPKURSINĖS Medicinos fakultete jau ke linti metai rengiamos tarpkursinės krepšinio varžybos. Naujai išrinkta sporto taryba ir šiemet aktyviai ėmėsi or ganizacinio darbo. Lapkričio 24—25 dienomis įvykusiose tarpkursinėse krepšinio var žybose dalyvavo 6 vaikinų ir 4 merginų komandos. Žai džiama buvo vieno minuso sistema. Komandos kovojo dėl Pereinamųjų taurių. Pusfinalyje įveikę V k. vaikinus, pernai ir užpernai metų varžybų nugalėtojus,
KORESPONDENTŲ POSTŲ DĖMESIUI! Pranešame, kad „Ta rybinio studento" ko respondentų postų fa-
kė taip pat KPI I komandos narys sp. m. A. Paspirgėlis (1.25.35). Iš „Mokslo" atstovų geriau siai pasirodė II komandos narys MMF II k. studen tas kand. į sp. m. J. Vil kelis .iškovojęs III vietą (1.35.54). Pirmąją dieną startavo apie 70 moterų ir 130 vyrų. Reikia pažy mėti gerus mūsų II ko mandos merginų (L. Grigorjeva, V. Kairytė, V. Giedraitytė) rezultatus. Jos, turėdamos žymiai mažiau patirties, vos viena vieta tenusileido tituluotoms „Mokslo" I komandos atstovėms. Dėl labai blogo oro se kančią dieną į estafetės startą stojo vieni vyrai. Gražią pergalę pasiekė II
komandos vyrai. Iš pirmo etapo sugrįžę penkiolikti (ChF stud. V. Butkus), iš antro — penkti (buvęs ChF stud. J. Tuleika), iš trečio — antri (WU dar buotojas G. Juškaf, jie po ketvirto etapo užėmė pir mą vietą (MMF stud. J. Vilkelis). Kitais dviem prizininkais tapo Černovi cų sporto klubo „Magnito" ir „Mokslo" I koman dos atstovai. Geriausiai pasirodę uni versitetų tarpe, mūsų I ir II komandos pasidalino II —III vietomis bendroje 33-jų startavusių koman dų įskaitoje (į priekį pra leido tik Černovicų spor to klubą „Magnitas").
trečiakursiai pateko į finalą. Čia jie susitiko su II k. krepšininkais, nugalėjusiais šeštakursius. Finale varžovai atkakliai kovojo dėl prizo, į metimą atsakydavo meti mu. Finalinis švilpukas nu traukė šią permainingą dvi kovą. Rungtynes rezultatu 51:50 laimėjo trečiakursiai. Visų rezultatyviausi žaidėjai — Bareika (VI k.) ir Saniukas (II k.), savo koman doms pelnę po 28 taškus. Merginų grupėse dalyvavo I, II, III ir IV k. komandos. Prizas atiteko antrakursėms. Kiekvienais metais varžy bos susilaukia šiltų atsiliepi mų. Manome, kad ir visi fa-
kultetai galėtų pasekti šia gražia medikų tradicija.
kultetuose nariai kvie čiami šiandien, gruo džio 7 d., | redakciją (centriniai rūmai, 32 kmb.) 16 vai.
2 32000 Vę-tjM , MTP 3 ADRESAS:U.’van't'** j. X .,1 ryblnto «tud<'atI-T Telefoną* — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėle — 29815
V. JONAUSKAS
V. MAŽU YT£ MF II k. studentė
SPORTO MĖGĖJŲ DEMESIL1!
lubas1 „Mokslo" dento“) ir „Tarybini onkur-l redakcija skel metą są geriausiam rtininktl) Universiteto i (žr dešimtukui „TS" Nr. 35). Sąrašą nesti iki gruodžio 17 d. į spor to klubą, redakciją arb; perduoti fakulteto spod< tarybos pirmininkui.
Užjaučiame vyr. Inži"®' rių Viktorą JARMASAU5KĄ dėl tėvelio mirties. Administracijos darbuotojai ir visuomeninės orqanizac,J°_
Tiražas 4600 egz. Užs. Nr. 4691 LV 14486
redaktorių ALGIS