CaRVBIPIS scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
19'5 m. lapkričio 14 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 36 (936)
ipkričio 17-oji — tarptautinė studentų diena. Šiai datai buvo irtas Tarptautinis politinės dainos festivalis, kurį surengė liversiteto internacionalinis klubas. NUVILNIJO GRAŽI didžiojo spalio
Švente.
KARTU SU MUSŲ STUDENTAIS JĄ ŠVENTĖ IR KITŲ PASAULIO SALIŲ JAUNIMO ATSTOVAI. L. KLlSAUSKO nuotrauko se matote įvairiakalbį studen tų būrį šventinėje demonstra cijoje. V. KANISAUSKAITES nuo traukoje (apačioje): Lotynų Amerikos „Pažangios dainos" ansamblis.
dėnų genties (kečua) kalba tai reiškia „auksiniai pirštai". Dabar, kai fašistinės chuntos kalėjimuose kankinami pat riotai, kai mes nebegalime grįžti namo, mums aktualios kitos dainos. Tos, kurios pa dėtų kovoti ir laimėti, — pa sakė Lotynų Amerikos „Pa žangios dainos" ansamblio atstovai iš Čilės. Be jų, šia me kolektyve yra studentų iš Peru ir Bolivijos. Visi jie studijuoja Maskvoje, — Tur būt, patį didžiausią įspūdį mano gyvenime pali ko IX pasaulinis jaunimo ir studentų festivalis Berlyne. Tai buvo neužmirštamos die nos,-— pasakojo čilietis Klaudijo. (Tai, beje, buvo antra sis festivalis jo gyvenime. Klaudijo dalyvavo ir Sofijos festivalyje). — Ties Gile tada jau kaupėsi juodi debesys. Apie perversmą tėvynėje, Salvadoro Aljendės, Viktoro Charos ir kitų mums brangių žmonių nužudymą sužinojau, būdamas čia, Tarybų Sąjun goje. Neįmanoma apsakyti to, ką aš jaučiau... Taip, daug ko negalima ERAMUS .pasaulio me nusakyti žodžiais, Sunku išridianai. Tegul mes reikšti ir tai, ką pergyveno nebegirdime kurtinan čių bombų sprogimų, šaižaus kulkų švilpesio. Dar rodo sa ro geluonį rasizmas, trypia mos žmogiškas teisės. Dorųjų žmonių akys nukreiptos į kenčiančią Čilę, kuri tapo kruvina mūsų žemės žaizda. Ir nesvarbu, kad nemačiau karų. Užaugau taikoje. Visi visi privalo ginti Ją!..
Šią dainą išgirdome tarp tautiniame politinės dainos festivalyje universitete. Nu skambėjusi lietuvių kalba, ji tarsi tapo visų amžininkų šū kiu. Nesvarbu, kas bebūtum — vokietis ar rusas, bulga ras ar lietuvis — tu vieno dai nori ramiai mokytis, dirbti, ilsėtis. Kad viso pa saulio studentai turėtų šią teisę, teks dar ilgai kovoti, •r vienas kavos ginklų už taiką, draugystę, solidarumą Wa politinė daina. — Anksčiau dainavome Lo tynų Amerikos šalių liaudies dainas. Mūsų ansamblis vadi nosi „Karimaki". Vienos in«
kiekvienas mūsų, dalyvauda- rfiiui stiprėjantis, kol virsta mas šiame, jau antrame, po protestu. litinės dainos festivalyje, ar ...Siaurės Airijoje niekas stebėdamas jį. Tik iš kietai nesikeičia — toliau sproginė sugniaužtų kumščių, tvirtų ja bombos, zvimbia kulkos, žvilgsnių, įsmeigtų j sceną, žūsta žmonės. .. ...Beveik keturiasdešimt iš karsto pritarimo dainai metų Nikaragvą engia Somogalima buvo suprasti, jog sos šeimos diktatūra, plė šianti šalį, parduodanti jos abejingų neliko. turtus užsienio mono Scenoje Roberto, studijuo gamtos polijoms. .. . . .Anglijos mokyklose vai jantis Maskvoje ekonomiką kus mokys, kaip, nepuolant Į Tyliai, jaudinančiai skamba nevilti, sutikti žinią apie at leidimą iš darbo... salvadoriečio įgitara. Balse — (Iš TASS-o ir APN pranešimų liūdesys ir skausmas, palaipsš. m. lapkričio mėn.)
— .. .Reikia išgelbėti mūsų draugą Lučo — Luisą Korvalaną, reikia išgelbėti visus, besikankinančius už spygliuo tų vielų, — karštai kalba či lietis Giljermo. — Sis festi valis lai bus dar vienas smū gis fašizmui ir kapitalizmui! Interklubietė R. Urbonaitė skaito Interklubo ir festivalio dalyvių kreipimąsi į visus studentus, visas jaunimo or ganizacijas. Pažangaus jauni mo pareiga — kovoti prieš fašizmą, rasizmą, socialinę nelygybę. Universiteto studentai R. Vaitkus ir V. Mikalauskas dainuoja „Apie taiką". Scenoje SPI studentas V. Stakėnas. Virgis pučia lūpinę armonikėlę, o pirštai bėgioja gitaros stygomis. Už „Kelkis Pablo" ir „Mūsų tėvų dainą" Virginijus pernai gavo pri zus „Protesto dainos" konkur se. Ruošiasi Demokratinės Vo kietijos jaunuoliai, studijuo
jantys Maskvos Lomonosovo universitete. Berbel Stainberg, jų vadovė, kažką pasako Folknarui Snitui, šis pataiso mikrofonus, ir pasigirsta dai na apie raudoną vėliavą, ku ri graži ne dėl to, kad plaz da vėjyje, o dėl to, kad ji — kovos vėliava. — Dabar mums dainuos Olegas Vovkas iš Rygos uni versiteto, — skelbia pranešė ja. Vaikinas rudu odiniu švar keliu atvežė savo „Baladę
„Kelkis". Daugelis moka prie dainį, vėl iškyla kumščiai... Dainuoja visa salė. Kai po festivalio užkalbino me dalyvius, Tarptautinių santykių instituto bulgarų studentų ansamblio vadovas Michailas Stojanovas atsakė: — Žinot, kas Lietuvoje mums labiausiai patiko? Žmo nės. Mus žavėjo publikos be tarpiškumas, nuoširdumas. Di delį įspūdį paliko Vilnius. Tarp kitko, jis latrai panašus į kai kuriuos Bulgarijos mies
apie Čilę", Zalitės „Baladę apie Ce Gevarą”, Dolmatovskio ir Rodrigio „Kelkis". Skamba žodžiai iš paskutinio jo Ce Gevaros laiško artimie siems: „.. .Ieškau tiesos, ne gailėdamas savo kailio. Da bartis — kavai, ateitis — mums!" — Paukštis gimsta skraidy ti, žmogus gimsta laisvei, tik ją reikia išsikovoti, — sako LŽŪA studentas Vytautas Dubravičius. Šviesiaplaukis energingas vaikinukas dai nuoja V. Charoš „Baladę apie Ce Gevarą", savo paties „Credo". Po Vytauto į sceną išeina Sulevas Lene ir Kole Jents iš Tartu universiteto. Abu — Teisės fakulteto pirmakursiai. „Geroje Čilės žemėje gais rai, — dainuoja bulgarai, — jums, generolai, turėtų būti karšta". Visi atsistoja, visi ploja Bronimirui Radovui, Todorui Bukovskiui, Andrejui Demirevui, Pančui Bojedžijevui. Vėl skamba V. Charos
tus. Bulgarijos studentai į an samblį susibūrė visai nese niai, 1974 metais. Tiesa, prieš tai kiekvienas jo daly vis grojo atskiruose an sambliuose, ir jiems politinės dainos festivalis — nebe pir mas. — Kokie artimiausi jūsų kolektyvo tikslai? — Gerai pasiruošti Bulgari jos studentų, besimokančių Tarybų Sąjungoje, festivaliui, kuris įvyks gruodžio 8 die ną Maskvoje. Politinė daina — tai viena iš priemonių plačiai bendrauti su žmonė mis. Ir ji skambės. Ji turi skam bėti! Juk ateis ta diena, kai pasaulyje nebeliks juodųjų fašizmo jėgų, ir kiekvienas žmogus galės ramiai pažvelg ti į skaisčiai degančią žydra me danguje saulę. Ir jokie debesys jos netemdys. D. KURMILAVlClUTĖ V. KANISAUSKAITE
Vietoj sekcijos — simpoziumas! Spalio pabaigoje Gardino Medicinos institute vyko XVII Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos TSR medicinos aukštųjų mokyklų studentų mokslinė konferencija. Joje buvo perskaityti ir 8 mūsų fakulteto darbai (iš viso konferencijoje girdėjome 297 pranešimus). Penki iš jų buvo pažymėti kaip geriausi savo sekcijose. Visų premijuotų darbų autoriai yra penktakursiai: V. Šapoka (vaikų ligų sekcija), Z. Stanevičius (higienos sekcija), mūsų fakulteto SMD pirmininkas A. Serapinas — du darbai (gastroenterologijos ir pat. morfologijos sekcijos), S. Cicėnas (kardiologijos sekcija), Konferencijoje dalyvavo
‘ t ------------- toto konferencijoje. STUDENTŲ Susipažinome su noSmir Medicinos instituto kl ______ draugijoje________ mis Įsįgįjome naujų dr Kai kuriuos iš jų pakvietj daug svečių ir iš kitų šalies atvykti perskaityti prane'l medicinos aukštųjų mokyk- j mūsų fakulteto rengiad lų (Uljanovsko, Maskvos, Le- konferencijas. ningrado, Kijevo). Buvo ir Kita konferencija vyks naujovių. Vietoj ankstesnėse goję. Mūsų eilė ateis luti konferencijose veikusių 3 jiniais universitetui meT sekcijų šiemet buvo trys sim- 1979-aisiais. Reikės poziumai: gastroenterologijos, tai konferencijai pasiruoši kardiologijos, polisacharidų L. GAVRII.r\K \ j apykaitos. Si naujovė save Vaikų ligų būrelio pirmininl pateisino. Simpoziume įdomiau klausyti pranešimų, gyNUOTRAUKOJE: mūsų SJ vesnės diskusijos, išryškėja deniai medikai: Z. Staru] pranešėjo mokslinis akiratis, čius, V. Šapoka, S. Cicėnl objektyviau galima įvertinti A. Serapinas, D. Vaigiįj darbus. Kažką panašaus ban- L. Gavrilenkaitė, J. Valau] dysime daryti ir savo fakul- nas.
r.l 11
J
Tas įdomus ramuviečių gyvenimas Paskutinėmis spalio dieno mis Kraštotyros klubas „Ramuva" šventė savo šešerių metų gyvavimo sukaktį. Apie vaisingą klubo darbą kalba jau vien tas faktas, kad dau gelis buvusių ramuviečių ne metė pamėgto darbo ir pali kę studentiškus suolus. Du iš jų dirba Rumšiškėse įsikūru siame liaudies buities muzie juje, o Fizikos fakulteto as pirantas Regimantas Pranaitis bei laborantas V. Zaikauskas ir dabar klubo nariai-senbuviai. Šįmet mūsų kraštotyrinin kams tikriausiai bus kiek sunkiau: mat, jų vadovas dėstytojas V. Mačiekus išva žiavo J Maskvą stažuotis. Kol kas su klubo ,.galvos" pareigomis puikiausiai susido roja Bonifacas Stundžia ir klubo valdyba, ramuviečiai
TRUMPAI Lapkričio 6—10 dienomis universitete Studentų profsą jungos komiteto kvietimu viešėjo grupė studentų — profsąjungos aktyvistų iš Le ningrado Elektrotechnikos ir Kijevo Politechnikos institu tų. Svečiai kartu su mūsų studentais dalyvavo šventinė je demonstracijoje, apžiūrėjo Vilnių, pabuvojo Trakuose. Mūsų universiteto profsą jungos aktyvistų grupės gruo džio 5—9 dienomis vyks į Leningradą ir Kijevą. L. VAICEKAUSKAITĖ
Kiekvieną pirmadienį, kai nurimsta šurmulys senajame universitete, į vieną iš tuš čių auditorijų ima rinktis studentai į eilinį lenkų kalbos užsiėmimą. Praėjo daugiau kaip mėnuo, ir prof. A. Antonovičius gali būti patenkin tas pirmaisiais bendro darbo rezultatais. Studentai jau su geba atsakyti į klausimus, suregzti sakinį. Lenkų kalbos fakultatyvinis kursas lietuvių grupei šįmet surengtas po ilgesnės pertrau kos. Mokymosi laikas — me tai. Lenkų kalba nėra paplitusi pasaulyje, bet mums gana reikalinga. Nemaža studen tams reikalingos literatūros išleista lenkiškai. Daugelis besimokančių jau turi elementariausias kalbos žinias. Užsiėmimų metu svar bu jas susisteminti. Lituanis tės V. Kosobuckaitė, D. Ločerytė, A. Austrevičiūtė gana neblogai supranta kalbą, bet norėtų išmoikti rašyti lenkiš kai. Juk malonu, kai savo draugui iš Varšuvos ar Gdy nės gali parašyti laišką tai syklinga gimtąja jo kalba. R. GRUMADAITĖ
gyvena tikrai įdomų ir turi ningą gyvenimą. Rugsėjo ir spalio mėnesiais klubo narių gretas papildė 85 naujokai. Nekrikštai ra
muviečiai buvo iškilmingai apkrikštyti Mančiagirės kai me. Siekiama paskatinti pir makursius aktyviau įsijungti
Nauji
fakultetų
studentų
profbiurų
pirmininkai
KREPŠINIS Pasekdami universiteto mo terų krepšinio komanda, tur nyre dėl „Vakarinių naujie nų" laikraščio taurės perga lę iškovojo ir mūsų vyrai. Ta proga kalbamės su „Mokslo" vyrų krepšinio komandos tre nere J. Daktaraite. Taurė Jūsų rankose, o koks kelias buvo iki jos. Tikriausiai, ne rožėmis klo tas? Iš tiesų sunkus, bet, pasa kyčiau, ir įdomus. Finalinę grupę be mūsų sudarė pajė gios komandos: žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto komanda „Ekonomi ka", VISI „Inžinerija" ir VPI „Šviesa". Jei pralaimėji mas prieš tikrai jaunatvišką „Ekonomikos" komandą (o ten susirinkę krepšinio vete ranai) dar taip smarkiai ne komplikavo padėties, tai po jos pergalės prieš „Inžineriją" (nors pastarąją mes ir nuga lėjome), taurė vos vos neišslydo iš mūsų rankų.
žygyje buvo Viktoras Dagys, V k. matematikas. Kartu su studentais traukė ir Lietuvių kalbos ir literatūros institu į organizacijos gyvenimą; jų to mokslinis bendradarbis K. atstovai išrinkti į klubo val Eigminas, senas ramuviečių dybą. draugas ir bendražygis, „RaSpalio 31 dieną kraštotyri muvos" ekspedicijos dalyvis. ninkai turėjo svečią — Dzū Spalio švenčių dienomis kijos kaimo dainininkę O. universiteto kraštotyrininkai Damukaitienę iš Mikalavo aplankė vietas, susijusias su km. Sį nuoširdų susitikimą M. K. Čiurlionio vardu. Šios suruošė tautosakos rinkimo kelionės iniciatorius ir orga sekcijos aktyvistės, V k. li nizatorius — V. Zaikauskas. tuanistės Gražina Meilutytė Ramuviečiai dirba ir „juo ir Aldona Vaitkevičiūtė. dą", tačiau nė kiek ne ma Prieš kelias savaites ramu žiau įdomų darbą: renka viečiai aplankė etnografinį medžiagą apie Verkių popie Zervynų kaimą, o lapkričio riaus fabriko praeitį. Dau antrąją, palikę jau kiek pa giau nei dvidešimt narių bodusius vadovėlius ir pa klauso LTSR Paminklų apsau skaitų konspektus, jie patrau gos ir kraštotyros draugijos kė Kernavės link, apžiūrėjo pirmininko pavaduotojo K. Kernavės muziejų, aukščiau- • Račkausko paskaitų Visuome šią Lietuvoje piliakalnį ir tris ninių profesijų fakultete. Jie jo „brolius": Barščių vardu taps kraštotyros organizato vadinamą, Mindaugo sostą ir riais. Smailiakalnį, aplankė AirėR. KLIMAITĖ nus, Dūkštas. Vadovu šiame
Istorijos — Romualdas Vosylius (III k.) Filologijos — Aleksandras Federas (III k.) Chemijos — Vaclovas Klimas (III k.) Teisės — Vaclovas Valčiukas (III k.) Finansų ir apskaitos — Rimantas Šklėrius (V k.) Pramonės ekonomikos — Aurelija Sarpaliūtė (III k.) Prekybos — Pranas Zvinys (II k.) Medicinos — Zigfridas Dermelkis (V k.) Matematikos ir mechanikos — Justinas Sadauskas (III k.) Gamtos — Albertas Kvletkus (IV k.) Fizikos — Arūnas Bėkšta (III k.)
Gal tartumėt kelis žodžius apie finalinę kovą su „Švie sa". Pergalė mums buvo Teikalinga it oras. Ir ne bet ko kia, o ne mažesniu kaip 10 taškų skirtumu. Varžovas iš tiesų grėsmingas. Juk jie du kartus iš eilės iškovojo šią taurę, o, be to, kova tarp mūsų ir „Šviesos" komandų visada būdavo bekompromisinė ir principinė: pergalės di desne kaip 5 taškų persvara nei vienai, nei kitai, kiek prisimenu, nepavykdavo iš kovoti. Šioms lemiamoms rungty nėms mūsų vaikinai iš tiesų buvo nusiteikę labai kovin gai. Aikštelėje matėme dar nų komandos kolektyvą. Pir masis kėlinys — 39:37. Ne galiu išskirti nė vieno žaidė jo, visi sutartinai „pūtė į vieną dūdą". Vyrai, labai pa kiliai sužaidę rungtynes, iš kovojo pergalę 13 taškų skirtumu — 75:621 Daugiau siai nemalonumų varžovams pridarė sporto meistras A. Pavilonis. Jo sąskaitoje — 27 taškai. Taurė Iškovota, artimiausi planai? Visos šio sezono oficialios rungtynės sužaistos. Jis kaip
niekad buvo sėkmingas. Aukštųjų mokyklų turnyre iš kovojame antrąją vietą, at ėję į Tespublikos aukščiau siąją lygą iškovojame šeštą vietą. Netrukus pasikviesime į svečius draugiškoms rungty nėms Leningrado ir Rygos universitetų krepšininkus. Šį savaitgalį žaisime — vyrai ir moterys — Kišiniove.
TINKLINIS Prasidėjo Lietuvos vyrų ir moterų tinklinio čempionatai. Pirmąsias rungtynes sužaidė ir „Mokslo" tinklininkės. Lai mėjusios vienodu rezultatu — 3:0 prieš LTSR moksleivių rinktinę ir Panevėžio „Nevė žio" komandas, mūsų tinkli ninkės buvo priverstos „sudė ti ginklus" prieš Vilniaus „Kooperatininko" tinklininkės — 0:3. Paaiškėjo ir tarpfakultetinio tinklinio turnyro nugalėtojos. Jomis tapo Medicinos fakul teto sportininkės, finale nu galėjusias Istorijos fakulteto komandą. Užvakar sužaisti pirmieji susitikimai ir vyrų grupėje.
J. STEPONAVIČIUS
Susitikimas su donorais Prie Respublikinės kraujo perpylimo stoties sutikau būl retį studentų. Jie ką tik davė kraujo ir dabar skubėjo sa] vais reikalais. Tarp jų ir absoliutus fakulteto „rekordiniu] kas" J. Lizdenis, šešto kurso pediatras (nuotrauka viršuj je). Jau aštuntą kartą pareiga padėti žmonėms atvedė Jo] ną į kraujo perpylimo stotį. Medicinos fakultetas turi ir daugiau donorų — rekor] dininkų. VI kurso studentės L. Budrevičiūtė, J. Paukštyte] davė kraujo šeštą kartą, .penktakursis Z. Dermeikis — sep] tintą. Yra daugkartinių donorų ir žemesniuose kursuose] Šįmet fakultete jų jau apie keturiasdešimt. Kaip mums pa] .pasakojo Raudonojo Kryžiaus fakulteto draugijos pirminiu] kas J. Butkus, medikai kasmet rengia donorų dienas. Dide lį darbą grupėse nuveikia Raudonojo Kryžiaus įgaliotiniai Padeda ir remia fakulteto vadovybė, ypač dekanas, kaž kada pats buvęs daugkartiniu donoru. Darbas duoda vai sius. Anksčiau nemokamų donorų būdavo apie 140, o šie met spalio dvidešimt septintąją duoti kraujo atėjo 195 žmonės. Aktyviausi buvo pirmakursiai. Net 52 dabar ga li vadintis garbingais donorų vardais. Aukštesniuose kur suose aktyviausi donorai jau daugkartiniai. Trečią kartą kraujo davė trečiakursiai P. Alchovka, J. Pauliūtė. R Giedraitis, E. Mačiūnas. Matyt, jie bandys šturmuoti JLizdenio,, rekordą". Matyt, ir kitais metais kraujo perpylimo stoties duris pravers ir V. Paulauskaitė, ir V. Ivanovaitė, ir V. Vargi nas, šįmet davę kraujo jau ketvirtą kartą, ir B. Masickis (nuotrauka apačioje), kuris šioje stotyje tik antrą, bet tikėsimės, ne paskutinį kartą. Kitų fakultetų Raudonojo Kryžiaus draugijos galėtų daug ko pasimokyti iš medikų. L. KLIŠAUSKAS
MŪZŲ PAVILIOTI ClA PRIĖJO OBERFUKSAS
^stutis Griškevičius I k. žurnalistas
Kalbasi du pirmakursiai: — Kažin, ar tas dėstytojas geras? Čia dviračiu privažiavo oberfuksas ir tarė: — Nusipirkite dviratį, nes atsibos vaikščioti įskaitos.
ŽEMES RYTAS Tegyvuoja saulė, stebuklingas šviesos šaltinis... (Sezanas) Žemės rytas — danguje,
austančios saulės šoki, ,a tave regiu visu savo kūnu. ,2 piromantas — ką atneš įdegantis šviesos virpėjimas? Įdėsiu rankas ir apkabinu pačią didžiausią iaū Gogo saulėgrąžą — įmano kojomis nukrenta lakščiui skrydį padovanojęs įnkštis. Išpešu tris jo .minės plunksnas — įano laimė ir mano širdis teramiai plaka erdvių troškimu.
Antanas Andrijonas III k. žurnalistas
TARYBŲ LIETUVAI Kur einu — mano kraštas gyvenimu dega Ir ryžtu, ir kova ateities. Mano kraštas vainiką sau dedas Savo darbo ir savo širdies. Bus rytojus, tik vienas rytojus; Jam darbai, jam kova ir širdis. Praeity kaimo svirtys, smūtkelial nutolę, Priešaky — Komunizmo žvaigždė Išdidi.
Žingsnis laikmečio — žingsnis tikrovės, Žingsnis žygių ir mūsų svajų. Išsities, lyg prie motinos kojų, Naujas kraštas siekimų naujų.
*** — At „Tarybinio studento" redakcija moka honorarą? — klausia pirmakursis. Buvęs oberfuksas atsakė: — Geriau jūs primokėkit, kad „išlėkus" pavardės neiš spausdintų.
L.
Žemės rytas — ežere,
SKIRPSTAS
Kaip džiugu man šiandieną didžiuotis Ir pakilusia galva praeit. Aš jaučiuosi tarytum sparnuotis, Nes žinau — ir manųjų dar rankų prireiks.
KAIMIŠKAI
Atslgerčiau karvės pieno Dobilienoj tarp rugių. Kur kvepėtų kaugė šieno, Atsigerčiau karvės pieno.
Apkabinčiau karvę žalą Per sulinkusius pečius. Už tą linksmą kaimo stalą Apkabinčiau karvę žalą.
Pakalbėčiau su piovėju Apie dalgį ir javus. Kai sudužtų pradalgė jo, Pakalbėčiau su piovėju. Aš iš sodžiaus žalio kiemo. Kaimo žmogų suprantu. Atsigerčiau karvės pieno — Aš iš sodžiaus žalio kiemo.
TĖVIŠKĖS RUDUO
Nuriedėjo atostogų saulė Su rugpiūčio žvaigždėta vėsa. Byra grūdas auksinis j saujas Ir ruduo j gimtinės brastas.
Kvepia aušros pageltusiais sodais, Kas naktis obuoliai žemėn krenta. Visuomet man gražiausia atrodai, Tėviškėle, prie Nemuno kranto.
Visuomet tik tave be apgaulės Aplankau aš kas rudenį lėtą. Nuriedėjo atostogų saulė Su rugpiūčio vėsa žvaigždėta.
elmių giliaakės žuvys (yla, pamiršę bailų avo širdžių plakimą, — flenintelėje žemės ašaroje rausiasi saulė, debesys laukia — gyvena manyje i švelnumas šią šviesią Valandą, kur baltas įplaukia gulbės kaklas, lelijos taurė gražia legėjimo vizija šviečia... Žemės rytas — paukščių čiulbėjime Neaprėžtoj erdvėj — vyturių sidabrinis Koncertas. Atsimuša žemėn Pasėlio jausmas jaukus, pirmapradis — Gyvybės jutimas iš skaitlingų lizdų. Atkartoja dangus, Atkartoja žemė pempės mielą JGyvt"
Toli, ir nubudusių miestų triukšme Žemės rytas, sudužęs Vitrinų vitražuose. Šaltas Naktinės rasos lašas ant Kertinio akmens šiąnakt gimė. Šiandien gyvena ir gyvens pažinimo aistra... Mano rytas — ŽEMEJE.
VERSMĖ šis šaltinis — skalsus, šis šaltinis — vėsus. Per pačią kaitrą, — Gerk pirmas, Praeivi, tai mūsų Versmė. Akyse įsižiebia Tikėjimas. - Gerk, praeivi, Tai mūsų šaltinis, — šako man girių Mergaitė. Ir jos Akys žvilga Kaip tas šaltinio Vanduo. Ir jos lūpos vėsios, Kaip toji požemių Versmė.
Geriu, •r niekaip negaliu Pasisotinti. GYVENIMAS IŠ BITĖS SKRYDŽIO
Aukštai aukštai Pakilsiu — 0 saldus žemės Skonis Plevens Manyje — Vienas vieninteli? Alyvos, Pienės, Ramunės, Rožės, dobilo žiede, Sauksi mane Savo kvapu, Savo saldybe, Vienintelis žiede ’emėje...
Vienintele žeme, ’iedo Skaistybe, Saldus tavo nektaras.
ko j „Tarybinio studento" redakciją vos pradėjęs studi jas universitete. Tuo, matyt, jis ir užsitarnavo mūsų sim bibliotekininkystės spec. n k. patijas — žurnalistiniu „aki studentas, — pirmąkart užsu plėšiškumu", atkaklumu, noru
Kęstutis Mikoliunas
Dvi jumoreskos
DUONA
Gležnas daigo virpėjime Dienų tėkmėje, Rankų lytėtas, Akių numylėtas, Ašaroj duona mirkyta Išauga, — Dainuoja Širdis, vyturio Giesmę išgirdusi, — Įspaustoje arklio Pėdoje Prilytas artojo Veidas Švyti.
PLAČIŲ PAŽIŪRŲ DIDVYRIAI
Horizonte Raudonas šermukšnio Medis Laša pirmųjų Šalnų skausmu Neišeik dar, Delnais sušildyk. Lūpomis suvilgyk. Žvilgsniu nuglostyk Blėstančią saulės Šilumą... Bet medžių Nuogumas, Lizdų tuštuma. Rudens pilkumas Tavo akyse.
I
Saiko, studentui reikia labai nedaug — visų parašų stu dijų knygutėje, ramybės, o dar jei stipendiją kas prime ta — tai jau vos ne rojus. Bet aš su tokia pažiūra katego riškai nesutinku — argi tai viskas, kuo gali gyventi dabar tinis studentas, busimasis aukštos kvalifikacijos specialis tas. Tai būtų žema, tai būtų tiesiog katastrofiška padėtis, jei atsiminsime, kad gyvenimas kasdieną tampa vis sudė tingesnis, iškelia naujų reikalavimų. Jie būna labai įvai rūs, tačiau studentas turi būti reiklus savo laikmečiui. Ir reiklus sau! Argi jis be jokio sąžinės graužimo gali ger ti atskiestą vandeniu alų — juk tai žemina jo orumą ir kartu žlugdo pilietinės pareigos jausmą, kuriuo studen tas turėtų įgyventi. Taip, studentui maža vien ramybės ir visų parašų studijų knygutėje, o dėl stipendijos ir kal bėti neverta — materialinės vertybės tiek nublanksta prieš dvasines, jog kiekvienas studentas stengiasi kuo greičiau išleisti savo stipendiją, kad jo rankos ir siela nebūtų su teptos materialinių vertybių troškuliu. Ir tai teisybė — reikia siekti daugiau, reikia būti reikliam — argi studen tas susitaikys su tuo, kad merginos nešioja maksi ar midi sijonus. Jos juk tokiu savo elgesiu tik žemina studento vardą, nes nepadeda valstybei taupyti medžiagų. Taigi. Štai kaip... Studentas pirmiausia turi būti pilietis, o tik paskiau... Bet ne tai svarbiausia — svarbu tai, kad stu dentui maža to, kas yra, — jis siekia vis daugiau. Tas siekimas labai pagirtinas ir tuo studentas rodo, kokius plačius ir įvairiapusius reikalavimus jis kelia savo laik mečiui. O laikmetis taip pat nestovi vietoje — iškelia vis naujas problemas, į kurias kiekvienas studentas turi rasti originalų sprendimą: jei vakar reikėjo sukti galvą, kaip
pasidalyti su skaitytojais jį jaudinančiomis studentiško gyvenimo problemomis. Šiandien Kęstutis jums ro do dvi savo fotonuotraukas („Draugų portretai") ir
spausdina dvi jumoreskas. Ti kime, kad jis ir ateity liks ištikimas laikraščio bendra darbis. Savo ruožtu mes jam linkime sėkmingų studijų, kū rybingų laisvalaikio minučlųl
pasiruošti egzaminui per vieną naktį, tai dabar Teikia gal voti, kaip pasiruošti panašiam egzaminui per porą valan dų. Argi tai lengva?! Tai argi mūsų studentai jau tokių siaurų pažiūrų, argi juos patenkina ramybė, visi parašai studijų knygutėje? Aš tvirtinu, kad ne ■—tik nedidelė grupė yra tokių, ku rie jau sesijos metu susirenka visus paiašus, o kiti — amžinai nerimstantys, ieškantys, gyvenantys, o ne egzis tuojantys. . . Kad ir neilgai, bet plačiai ir didvyriškai — argi ne tai ir yra svarbiausia! i
KEIČIU GYVENIMO BŪDĄ
J
Viskas! Su praeitimi viskas baigta, sakau! Ir jokių kompromisų, jokių nuolaidų. Taip daugiau gyventi ne įmanoma — reikia eiti pasitikti laimės, o ne laukti, kol ji pati ateis. Pala, aš vakar lyg sakiau, kad laimės nėra — ne, aš buvau neteisus. Laimė vis dėlto yra, tik reikia mo kėti ją surasti. Bet ir vėl problema — kur jos ieškoti? Vakar buvau aklas — sėdėjau „Tauro rage“ ir galvojau, kad kaip nors ją surasiu, ji pati ateis pas mane ir ištars: „Pagaliau tave suradau.. ." Bet štai jau nuo tos lemtin gos dienos praėjo gana nemažas laiko tarpas, o jos nė ra. .. Neateina pati, nors pasiusk! .. Ir aš pasiūlau! Pasiutau ir atsisveikinau su alaus baru, su kavinėmis, su šokiais. . . Žodžiu, pakeičiau gyvenimo būdą — dabar sė džiu sau skaitykloje ir galvoju: „Nejaugi ir čia jos ne rasiu, nejaugi reikės dar daugiau aukotis!" O laimės vis nėra. Yra tik viltis, kažkur gilumoje rusenanti viltis: o gal vis dėlto ją rasiu... Gal? Sako, viltis — kvailių mo tina. Nepasakyčiau, kad aš jau toks kvailys — juk visą medžiagą jau išmokau, tik kur rasti užsienio kalbos dės tytoją. Kur rasti savo laimę, jei jau trečia diena varstau Vokiečių kalbos katedros duris, o jos kaip nėra, taip nėra... Bet aš tikiu, kad ją surasiu, pagaliau kam gi ta da tiek daug mokiausi, kam keičiau gyvenimo būdą, jei įskaitos nebus kam pasirašyti.
BU PARTIJOS
SUVAŽIAVIMUI PUIKŲ MOKYMĄSI!
Dėl teisės raportuoti suvažiavimui TSKP CK balandžio (1975 m.) Plenumo nutari mas apie eilinio XXV Par tijos suvažiavimo sušauki mą (1976 m. vasaryje) pa kėlė respublikos komjau nuolių ir jaunuolių akty vumą darbe, moksle ir vi suomeninėje politinėje veikloje. Daug komjauni mo organizacijų tapo reikšmingų darbų iniciato rėmis. Štai Vilniaus radi jo matavimo prietaisų ga myklos komjaunuoliai še fuoja svarbiausių produk cijos rūšių gamybą, dirba devizu „Komjaunimo kontrolę — kokybei". Šiai ir kitoms patriotinėms ini ciatyvoms pritarė LLKJS
CK Biuras, jos plačiai pa plito respublikos jaunimo tarpe. 1975 m. rugsėjo 12 d. VLKJS CK Biuras priėmė nutarimą apie socialistinio lenktyniavimo dėl teisės pasirašyti Lenino komjau nimo raportą TSKP XXV suvažiavimui organizavi mą. Jame sakoma, jog kiekvienas jaunas darbi ninkas ir kolūkietis, spe cialistas ir mokslininkas, studentas ir moksleivis tu ri dirbti komunistiškai, puikiai mokytis, nenu krypstamai vykdyti mora linį komunizmo statytojo kodeksą, įnešti savo as meninį indėlį į visaliaudi
nę kovą už garbingą Ko munistų partijos suvažia vimo sutikimą. Kiekvie nas komjaunuolis turi iš tiesų kovoti dėl garbin gos teisės pasirašyti Ra portą. Universiteto komjauni mo komitetas, vadovauda masis VLKJS CK reko mendacijomis, paruošė studentų socialistinio lenk tyniavimo metodiką. Lenk tyniavimas vyks kiekvie noje akademinės grupės komjaunimo organizacijo je. Šiose komjaunimo or ganizacijos grandyse vyks tarpinis ir galutinis (1976 m. vasario mėn.) lenkty niavimo rezultatų sumavi-
mas, kurio metu ir bus iš aiškintas nugalėtojas. Tei sė pasirašyti Lenino kom jaunimo raportą suvažia vimui bus suteikta studen tams, sėkmingai derinan tiems puikų mokymąsi ir aktyvią visuomeninę veik lą. Žodžiu, geriausioms iš geriausių. Komjaunimo organizaci jose būtina reguliariai su muoti socialistinio lenkty niavimo rezultatus, kas dvi savaites operatyviame komjaunuolių pasitarime išrinkti etapo nugalėtoją. Tikslinga, pavyzdžiui, įsteigti pereinamąjį man datą, kuriame įrašyti eta po nugalėtojo pavardę.
Ar sunku studijuoti užsienio kalbą
KOMJAUNUOLIŲ DAR BAI IR MINTYS
INTERVIU SU VOKIEČIŲ KALBOS KATEDROS VEDĖ JU DOCENTU VYTAUTU BALAlSlU
SMD: KALBAM KOKYBĘ
Paskutiniuoju metu universitete skiriamas nemažas dėmesys užsienio kalbų dėstymui ir studijavimui. Matyt, tuo rūpinasi ne vien tik ka tedra.
APIE
UŽSIENIO KALBŲ KA TEDROS GRUODŽIO PA BAIGOJE IŠVARDYS STU DENTUS, KURIE PER SE MESTRĄ TINGĖJO IR TODĖL NEGALES GAUTI {SKAITOS
A. STANEVIČIAUS nuotr.
Propaguokim ir skatinkim Vienas iš pagrindinių momentų studentų mokslinės draugijos veikloje yra darbų apžiūros ir konferencijos. Per praėjusius mokslo įmetus uni versitete vykusiose konferen cijose perskaityta beveik 1500 pranešimų, iš jų 78 — kitose šalies aukštosiose mo kyklose. . Konferencijos ir toliau lie ka viena iš pagrindinių SMTD formų. Ji aktyvina studentus žymiai daugiau, ne gu rengiamos darbų apžiūros ir konkursai. Po universiteto XXVII stu dentų mokslinės konferenci jos buvo paruoštas leidinys „1974/75 m. m. geriausi stu dentų moksliniai darbai", ku ris turėtų išeiti iš spaudos dar šiemet. Ir bus 280 psl. ap imties, .tiražas —■ 300 egz. Tokio leidinio spausdinimas, be abejo, prisidės prie Stu dentų mokslinės .veiklos ak tyvinimo. Dabar draugija turi 3-jų laipsnių diplomus, taigi, skatinti galime daugiau. 1974 m. gruodžio 10—12 d. d. universitete vyko res publikinė apžiūra. Į 21 sekci ją iš 9 Lietuvos aukštųjų mo kyklų įbuvo -pateikta 665 dar bai, iš jų — 304 universite to studentų darbai. (Be to, 22 darbai iš Universiteto buvo pateikti į sekcijas, veikusias Kaune. Iš 326 Universiteto darbų 72 buvo apdovanoti. Praėjusiais metais į apžiū rą ipateiktų darbų skaičius ibūvo ribotas — ne daugiau 15 iš vienos aukštosios mo kyklos. Vis dėlto vertinimo komisijos buvo perkrautos bereikalingu darbu peržiūrėti daugybę darbų, o aukštosios mokyklos vargo, gabendamos didelius ryšulius. Visos mo kyklos stengiasi pateikti ap žiūrai darbų ne mažiau, kiek leista, nes kasmetinio studen tų mokslinės veiklos konkur-
so vertinimo anketoje 19 a puriktas skamba taip: „stu dentų darbų, pateiktų apžiū roms bei konkursams, skai čius". Atidžiau pažiūrėjus to kią darbų masę, galima pa sakyti, kad dauguma jų ga lėtų būti geriau apiforminti, išbaiigtesni, kad būtų tikrai verti respublikinėje apžiūro je atstovauti aukštajai mo kyklai. Mūsų nuomone, šį punktą derėtų iš konkurso nuostatų išbraukti. Tas pats liečia sąjunginę darbų apžiū rą: ir čia daug bereikalingų, techninių sunkumų turi įveik ti fakultetų SMD Tarybos. Nors praėjusiais mokslo me tais į sąjunginę apžiūrą bu vo pateikti tik 67 darbai (vi dutiniškai po 6 iš fakulteto), jų kokybė galėtų būti daug geresnė. Preliminarinėmis ži niomis, 3 darbai (MMF, FAF, ChF) pažymėti diplomais. 15 dartbų, siųstų Gamtos fakul teto, ir 9 darbų, siųstų Medi cinos fakulteto, nė vienas ne apdovanotas. Atsiųstos recen zijos rodo, kad nėra jokio reikalo siųsti darbą, kuriame nėra naujų idėjų ar origina lių darbo metodikų. Fakulte tai turėtų rimčiau atrinkti darbus. Ryšiai su kitomis aukšto siomis mokyklomis yra svar bi (pažintinė ir skatinimo priemonė. Studentai konferen cijų metu bendrauja su sve čiais, susipažįsta, dalijasi pa tyrimu, auklėjami internacio nalizmo dvasia. Mūsų Uni versiteto studentai, grįžę iš konferencijų, savo įspūdžius pasakoja būreliuose, grupėse, rašo spaudoje. Fakultetų SMD Tarybų veiklos kontrolė taip pat turi tikslą aktyvinti jų darbą, su sipažinti su darbo patyrimu atskiruose fakultetuose. Uni versiteto SMD Tarybos narių patikrinimo ataskaitos buvo
svarstomos posėdžiuose. Nepatenkinamai rašoma studen tų mokslinės veiklos apskai ta Filologijos fakultete, Tary ba tikrinimo metu neturėjo net savo darbo plano. Studentų mokslo tiriamojo darbo propagavimas labai padeda studentus įtraukti į šią veiklą. Daugelyje fakul tetų net būreliai leidžia sienlaikraščius, stendus, o fakultetų sienlaikraščiuose vi sada rašoma apie studentų mokslinę veiklą. „Tarybinis studentas" beveik visuose praėjusių metų numeriuose spausdino medžiagą apie stu dentų mokslinį darbą. Salia mokslo pirmūnų Garbės len tų fakultetuose galėtų būti stendai su aktyviausių SMD narių nuotraukomis, trumpu jų mokslinių pasiekimų apra šymu. Ne labai kas žino, ko kius apdovanojimus ir už ką gauna fakultetų studentai, ak-' tyviai dirbantys mokslinį darbą. Nėra įdomios konferencijų ataskaitos ir jas spausdinda mi maža ką tepasiekiame. Daug geriau spausdinti prane šimus, ar bent jų anotacijas, tematika, liečiančia studen tus, visuomenės mokslus. O tokių renginių universitete buvo: konferencijos „Stu dentų sveikata", Visuomenės mokslų konferencija, skirta Pergalės prieš fašistinę Vo kietiją 30-mečiui ir Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 35-mečiui, II ateistinė konfe rencija Gamtos fakultete. Fi lologijos fakultete net 4 kanferenci j os-minė j imai. Sėkmingesniam darbui Stu dentų mokslinė draugija dar turi rezervų. Vienas jų — tinkamas mūsų veiklos pro pagavimas ir narių skatini mas. Pagalvokime apie tai dažniau. Doc. p. Šileikis
lę galima būtų svetima kalba.
pasiskaityti
Ar nejaučiamas atstumas tarp vidurinės mokyklos kur so ir programos aukštojoje mokykloje? Ypač pirmame Noriu pirmiausia pabrėžti, kurte. kad didelės paramos susilau Uždaviniai aukštojoje mo kėme iš (rektorato. Anksčiau kažkodėl pro pirštus buvo kykloje visai kiti. Pagrindinis žiūrima į užsienio kalbos stu ketvertų metų kurso uždavi dijavimą. Skola iš jos de nys yra išmokyti studentus kanatuose nebuvo laikoma skaityti specialybės literatū už skolą. Ypač tai galima bu rą be žodyno pagalbos ir su vo pastebėti Fizikos, Pramo sikalbėti buitinėmis temomis. nės ekonomikos fakultetuose. Tačiau mes neiname tiesiogi Kai rektoratas ėmėsi griežtų niu keliu. Viskas vyksta pa priemonių prieš užsienio kal laipsniui. Pirmąjį semestrą bos skolininkus, reikalai uni kartojamas vidurinės mokyk versitete pasitaisė. Dabar jau los kursas, gramatika, ugdomi negalime skųstis nepakanka šnekamosios kalbos įgūdžiai. mu dekanatų dėmesiu. Sustip Antrajame — jau pirmoji rėjo ryšiai tarp jų ir mūsų. pažintis su specialybės litera Fakultete vokiečių kalbą dės tūra. Nuo antro kurso pra to keli dėstytojai. Vienas iš džios studentai skaito ir ver jų yra atsakingas už .ryšius čia tik specialybės literatūsu dekanatu, t. y. pateikia . rV ~ Taigi, metodika visame jiems žinias apie paskaitų universitete bendra. Skiriasi lankymą, pažangumą. Tai pa tik krūvis. Du fakultetai — deda laiku išaiškinti pritin- Istorijos ir Filologijos — tu ginčius studijuoti užsienio ri keturias savaitines valan kalbą ir imtis griežtesnių das, kituose fakultetuose tėra priemonių. Toks bendradar tik dvi savaitinės valandos, biavimas jau davė rezultatų. . Tiesa, artimiausiu laiku viSkolininkų žymiai sumažėjo. suose fakultetuose užsienio kalba bus dėstoma ketverius Gal kelis žodžius apie ka metus. Bandysime keisti ir tedros dėstytojus. valstybinio egzamino temas. ' Iki šiol čia dominavo buiti Dėstytojų kolektyvu nega nės. Dabar stengiamės kuo lime skųstis. Šiuo metu ka daugiau duoti specialybės tetedroje dirba 23 etatiniai dės miĮ (pvz.: „Mano specialybė", tytojai. Šeši iš jų turi moks „Naujausi • pasiekimai mano lų kandidato laipsnius. Reta specialybėje", „Žymiausi ma kuri taflpfakultetinė katedra no srities mokslininkai"). Pa ■ šalies aukštosiose mokyklose liekamos ir buitinės temos. gali tuo pasigirti. Beveik vi Taigi, šnekamieji įgūdžiai tu si dėstytojai tobulinosi spe rėtų pagerėti. Tai ir yra mo cialiuose kursuose Maskvoje, kymo kokybės kriterijus. Minske, Vokietijos Demokra tinėje Respublikoje. Taigi, _ Jūsų minėtuose Fizikos, dėstytojai — savo dalyko ži Matematikos ir mechanikos novai. fakultetuose paskaitų lankyNa, o studentai. .. Studen mu domimasi nereguliariai. tai (gana skirtingi. Jau se Dar nėra čia ir lankymo žur niai žinoma tiesa, kad vieni nalų, todėl ir kontroliuoti sun žmonės linkę prie tiksliųjų kiau. Dėstytojai Irgi nelabai mokslų, kiti prie literatūros, dažnai apsilanko dekanate, treti prie kalbų. Visapusiškai Finansų ir apskaitos fakultegabių labai reta. Tur būt. tuo te visai kttoks vaizdas. Ten ir paaiškinamas nevienodas įrengtas net specialus užstestudentų dėmesys užsienio nio kalbų kabinetas, yra lan kalbai įvairiuose fakultetuose. kymo žurnalai, kurie leis Štai fizikai, matematikai, ma kontroliuoti paskaitų lankymą tyt, linkę į tiksliuosius moks per visą kalbos dėstymo lai lus. Gal jiems ir sunkoka ką. Panašus kabinetas renkalbas studijuoti. Bet neuž- giamas Pramonės ekonomikos mimškime, kad šiuolaikinis fakultete. Griežta lankymo specialistas, nemokantis už kontrolė, matyt, turėtų pakel sienio kalbos, yra pasmerk ti dėstymo kokybę. tas likti konservatyviu. Jam tektų apie naujienas užsieny Be abejo. Tuose fakultetuo je sužinoti tik iš referatyvi- se, kur užsienio kalbai skir nių žurnalų. O jie pasirodo tos tik dvi valandos savai dažnai jau pavėluotai. Me tėje, paskaitų lankymas yra džiaga juose ne iš pirmų šal bene svarbiausia gero moky tinių. Kalbos mokėjimas — mosi .priežastis. Kitų mokslų tai lyg raktas į pasaulį. Juk aibėje dažnai užsimiršta iš gimtąją kalba pasirodo tik mokta medžiaga. O jei dar nedidelė dalelė visos reika užsiėmimas praleistas, tai at lingos literatūros. Kitą dale- siranda didelė spraga, kurią
Vaikinus ir merginas, ku rie žengia pirmose lenktd niaujančių gretose, tur pažinti ne vien grupės ko lektyvas. Nuolatinį dėme sį jų pasiekimams ir pj tirčiai skirs fakultetų be universiteto spauda, nuotraukos puoš Garbei lentas, o pavardės — Gari bės knygas. Kiekvieno komjaunuolio pareiga dirbti ir mo kytis giliai įsisąmoninus tai, kad jo asmeniniai pa siekimai įeis į Lenino komjaunimo raportą, kad jo pastangomis kuriama kolektyvinė komjaunuo liška dovana Komunistų partijai, jos XXV suvažia vimui. L. CIBUTAVICIUS komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas gan sunku paskui užpildyk Lankantiems užsiėmimus šiuo atveju daug lengviau įsisa vinti (kursą. Mat, pusę užsiėmimo yra kartojama praeita medžiaga, o pusę — moko masi naujos. Tuo būdu ta pa ti medžiaga pateikiama lyg ir du kartus, ir todėl ilgiau išlieka atmintyje. Mums ro dos, kad studentai, nelankan tys užsiėmimų, daro žala tik sau. Katedros dėstytojams be dekanato (pagalbos kiek sun koka (kovoti su nelankan čiais. Nebent baudžiant ir save, t. y. skiriant papildo mas valandas darbui su sko lininkais, kas į dėstytojo krū vį neįskaitoma. , Lanl. ,-mo kontrolei stiprinti šiuo metu universitete įvedami lanky mo žurnalai specialiai už sienio kalboms. Kol kas ne visi fakultetai juos turi. Ta čiau, tikėsimės, ateityje jie padės ne tik dekanatams, bet ir dėstytojams. Pabaigai gal papasakotumė te apie katedros pastangas gerinti užsienio kalbų dėsty mą. Dekanatai ir specialybių katedros yra tuo suinteresuo ti. Ypač Fizikos ir Matemati kos fakultetuose, kur labai daug specialybės literatūros yra užsienio kalbomis. Ruo šiant kursinius bei diplomi nius darbus, tenka neišven giamai studijuoti specialybę užsienio kalba. Dėl to ir referentų-vertėjų užsiėmimus VPF lanko daugiausia šių fa kultetų studentai. Ekonomis tai literatūra užsienio kalba naudojasi labai retai. Tik riausiai, gerinant užsienio kalbos dėstymą, neišvengia mai kils Ir jaunųjų specialis tų kvalifikacija.
Kiekviena katedra stengia si pakelti savo dalyko dėsty mo lygį. Stengiamės ir mes. Gautas naujas vokiečių kal bos vadovėlis, turime magne tofono juostų kalbos įgū džiams ugdyti. Kasmet vis iš leidžiame chrestomatijas skai tymui. Dabar beveik visos specialybės jas turi. Ruošia mas panašios chrestomatijos psichologams. žurnalistams, Taigi, ne .be katedras pastan ’’’ gų, literatūros badu skųstis negalime. Rengiame ir kitas priemones. Pernai neblogai pasirodėme respublikinėje už sienio kalbų olimpiadoje. Pa' našią olimpiadą bandysime rengti ir šįmet. Bus ir naujo vė. Manome surengti vertėjų konkursą. Visa tai kaip tik ir skirta užsienio kalbų stu dijoms gerinti. Paskutiniu metu stengiam-’S propaguoti literatūrą vokiečių kalba kursiniams ir diplomi niams darbams. Tik gaila, kad tokia literatūra yra tik siūloma, o ne privaloma Naudos ji galėtų duoti dide lės. Aišku katedros pastangos — tai dar ne viskas. Svar biausia — studentų noras studijuoti užsienio kalbą. Be jo mūsų pastangos nueitų niekais. Dėkojame už pokalbį. Kalbėjosi L. KLISAUSKAS
k svarą kryptingą iždinę itacijg L-.-ersitete kasmet remtį aplinkos ir patalpų Lyno apžiūra. Neseniai Fapžiūros komisija (proKorius administracijos ir L reikalams P. Eigminas, Los komiteto sekretorius [pcėk’us, darbuotojų profsąLos Vietos komiteto pirErko pavaduotojas I. Žetas, šio komiteto gamybiL komisijos vadovas V. įonas ir Komjaunimo koEĮo narys A. Kasperūnas) įurėjo fakultetus, ir susuKo atliktą atlikta darbą 1975 m. ■fakultetų dekanatai ir vi■c,:: nės organizacijos, re■E, VU ūkio tarybos, ge■ >. /.įdirbėjo. Fakultetuose ■T puošnių ir informatyvių trumų (PEF, 1F), išvaizdžių tormninių fotonuotraukų tl tematinių fotoparodų tr vertinga Medicinos faEete tema — „Medikai tu’.i s revoliucinio ir partnn.o judėjimo dalyviai"), ■atteku stendų (jų gausu ■ano auklėjimo katedroje) ■ net dailės kūrinių parodų IaF, Estetikos katedra), ■oruos fakultete eksponuo ta |O darbuotojų publikaI. paroda, turima fakulteto feiliatų fotostendas, garbės fcta stendai, bylojantys apie ■uit- '.o veiklą. Medicinos ■uite te kabo fakultete ■ksi.au dirbusių mokslinin■ portretai. Pramonės ekoĮrr.ios fakultete — vi lais prieinama „Pasiūlymų I papeidavimų knyga". Ma lkai nuteikė žaliuojančios Bes Pramonės ekonomikos, Bolonijos, Istorijos fakulte te Galima pasigrožėti Fikop. os fakultete atliekamais Istaiiravimo ir dekoravimo r ■ Remontuojami Chektos ir Gamtos fakultetai. [Komisija rado ir nemaža [tikumų. Tenka konstatuoti, Iri tik Fizikos ir Filologijos įku! totuose patikrinimo metu priėjo studentai. Bet ir šie [riejo prie stalų netoli įėji-
PREKYBOS FAKULTETE Į Studentų profkomitetas, atĮtvelgdamas j studentų inir-ty ą ir poreikius, visuose liultetuose įkūrė kultūros tubus. Prekybos fakultete jis hdėjo dirbti tik šiais me[ Pirmasis jo stambesnis prginys — dailiojo skaitymo prkursas, skirtas TSKP XXV [■važiavimui. | Konkurse panūdo dalyvau14 žmonių (tai nemažai, plyginus su mūsų fakulteto plentų skaičiumi). Didžiąją hdovų dalį sudarė pirmarirsiai.[Daugelio skaitovų eilėse kambėjo žodžiai: taika, žemeilė, Lietuva, revoliuZiuri buvo nelengva at tikti geriausius skaitovus, [tis tapo V. Butkevičiūtė, A. uukonytė, D. Venckutė, V. •idanavičiūtė. Šios skaitovės tstovaus mūsų fakultetui bū tiname universiteto dailiojo saitymo konkurse. V. ŽIDANAVlClūTĖ „TS" visuomeninė korespondentė
Prieš ketverius metus juos tetiko gelstantys rudens 'Mi, išskrendantys paukš ti. besišypsantys dėstytojų e!dai,., Tarp fuksų buvo ir ^didutis prekių mokslo spec. - studentų būrelis. Šiais metais jie jau baigė tūrinių .paskaitų kursą, iš!*kė sesiją ir išskubėjo į taktiką. Paskutinė paskaita. I audi
mo (Filologijas fakultete net be raiščio) ir mokėsi. Jeigu fakultetuose būtų aktyvūs bu dintieji, į tinkamai kūrena LTSR mas auditorijas visi studentai eitų nusirengę rūbinėse, ne būtų rūkančių neleistinose AUKSCIAUSIOSIOS vietose, nesimėtytų nuorūkos ten, kur jų iš viso neturėtų būti. Pavyzdžiui, Finansų ir TARYBOS apskaitos fakulteto studentais perpildytoje 209 auditorijoje PREZIDIUME paltai gulėjo ant kėdžių, o to paties fakulteto III aukš Vilniuje įvyko respubliki to fojė matėme paltais ap krautą palangę. Tuo metu nis studentų statybos būrių rūmų rūbinėje buvo pakan sąskrydis. Jubiliejinės, 25kamai vietų. Fakultetuose — MMF di džiojoje auditorijoje, PEF braižykloje ir kt. — dar ap rašinėjami stalai. Švaros sto koja Fizikos fakultete. Fakultetuose neestetiškai tvarkomi skelbimai. Dažniau sia jie be tvarkos sukabinė ,.Lyroj", kur pardavinėja ti lentose, kabinami kur pa kavą ir konjaką, laukiu ka kliuvo (ypač Fizinio auklėji vos. Priešais eilutėje stovi mo katedroje, MF). mano amžiaus jaunuolis, o Fakultetai turėtų atnau jam pro nosį į bufetą ranką jinti senas skelbimų lentas tiesia solidus dėdė, gerašir ir senus stendus, tvarkingiau diškai kreipdamasis į mano ir estetiškiau daryti juose bendraamžį: — Jūs studentai, laiko tu stacionarinius užrašus. Nepateisinama, kad pačiose rit, palauksiu .. — Prašau neįžeidinėti žmoDidžiojo Spalio išvakarėse beveik visuose fakultetuose niųi — matau, kaip jaunuo kabėjo pasenę sienlaikraščiai, liui muša j veidą raudonis. Piliulę nurijau. Greit jos buvo nemaža tuščių stendų, aitrus skonis nuslinko. Tačiau nepakankamai kryptingi. kartais nei iš šio, rodos, nei Daugiau dėmesio reiktų iš to iškyla tie žodžiai... skirti Marksizmo-leninizmo Atvažiuojam bulvių kasti ir kabinetui Saulėtekio alėjoje. tai, žiūrėk, po tris prižiūrė Jame galėtų būti jaukesnė tojus į kiekvieną lauką pa aplinka ir ryškesnė kabineto stato: ar tai jiems, miesčio specifika. niukams, darbą dirbti — pa Naujuose rūmuose Saulėte liks pusę žemėse, išsilakstys, kio alėjoje reiktų sutvarkyti obuolingi sodai suvilios.. . palanges: dalis jų keramiki Jau kaip studentas, taip ir nių plytelių nubyrėjusios. nerimtas žmogus. Jiem tik Apžiūros komisija, susuma knygeles skaityti ir po viso vusi fakultetų atliktą darbą, kius ten šokius maklinėti. tvarkant aplinką, patalpas „Prieš trisdešimtmetį pen bei vaizdinę agitaciją, nusta kiolikos, šešiolikos metų pa tė tekias vietas: auglys galėdavo tapti šeimos I — Pramonės ekonomikos maitintoju; šiandien jis — fakultetui. aštuntokas, devintokas, ku II — Istorijos fakultetui. riam mokytis liko kone tiek III — Filologijos fakultetui. pat metų, kitaip jis nepajėgs IV — Teisės fakultetui. dalyvauti šiuolaikinėje gamy V — Prekybos fakultetui. boje. Tokiu būdu susidaro vaVI — Medicinos fakultetui. kumas tarp fizinių jėgų, pa VII — Fizikos fakultetui. sitikėjimo savimi ir realių VIII — Finansų ir apskaitos galimybių tapti savarankiš fakultetui. ku", — vienam interviu apie IX — Matematikos ir me mus pasakė mūsų ministras chanikos fakultetui. profesorius H. Zabulis. Taigi. Nevertinti Gamtos ir Che Bendraamžiai, kartais ir ma mijos fakultetai dėl vykstan žesnių gabumų, gal menkes čio remonto. nio intelekto ir dvasios po reikių, — jie, baigę profesi nę technikos mokyklą ar pa V prasčiausius specialybės kur tori ją atskubėjo grupės kura sus, dirba ir uždirba, teisėtai torė doc. G. Milvydienė, gali tuo didžiuotis, nes tai jie daug dėstytojų ir svečių. kuria gėrybes, kuriomis nau Vadovė apžvelgė grupės dojamės ir mes. pasiekimus. Svarbiausias stu O tie mes — kaip dievo dentų bruožas — darbštumas. paukščiai: nei sėjam, nei Ne veltui du kartus šarvo pa žangumu ir visuomenine pjaunam. .. Taip išeina? Papasakosiu apie savo veikla tarp universiteto gru pių jie iškovojo prizines vie draugus — universiteto kraš Mintyse ryš tas. Per ketverius metus eg totyrininkus. zaminuose gauta 187 penke kiausia jų vakaronės. Ir ši tai, 173 ketvertai ir 44 tre čia, mūsų rūmuose, ir įvai jetai. Grupėje — 8 mokslo riausiuos Lietuvos sodžiuos, miesteliuos, daugiausia vasa pirmūnai. Buvusi fakulteto komjauni rom, per kompleksines eks mo sekretorė Sigita Mažuly pedicijas. Taigi, po tikrai tė, iš sustingimo ir abejingu įtempto dienos darbo — vėl mo išjudinusi komjaunimo visas būrys keletą kilometrų darbą, pasiekė, kad Prekybos į sodžių, ir vėl tie patys žmo fakulteto komjaunimo organi nės: liaudies dainininkai, šo zacija universitete minima tik kėjai, pasakoriai, vis senesni geru žodžiu. Linksma, trykš žmoneliai. Ir jaunimas. Atei tanti energija ir labai drau na kolūkių ar tarybinių ūkių giška Sigita visada laukiama pirmininkai, specialistai, pa apie savo ūkius, draugų būryje. Visuomeninė sakoja veikla netrukdo jai mokytis džiaugiasi gerais derliais ir gerais žmonėm, o jei kokios, — ji mokslo pirmūnė. Prekybos fakulteto deka ir bėdas, rūpesčius iškloja. nas doc. L. Butkevičius pa Šneka rimtai, pasitikėdami, linkėjo sėkmės praktikoje, jausdami tikrą dėmesį. Lyg padėkojo grupei už visuome nebe su tais pačiais vėjavai ninę veiklą ir aktyviausiems kiais studentais... Žmonės įteikė atminimo dovanėles. jau suprato, kad šie atvažia Visą nueitą prekiamokslių vo ne iš dyko smalsumo —ketverių metų kelią parodė atvažiavo dirbti, tyrinėti jų skaidrėmis. Malonu buvo pri apylinkės, jų gyvenimo, kad siminti linksmas studentiško pagaliau apie juos parašys knygą. gyvenimo nuotrupas. Rytą vėl tolimi kilometrai, Pirmuosius grupės žings nius prisiminė ir prodekanė magnetofonas rankas ištam doc. K. Vaištarienė. Linkėji po. .. Taip diena iš dienos, mų nepašykštėjo doc. A. Bu- dvi savaites. Važiuoja kas cevičiūtė, doc. V. Mikalaus met. Ne tik fuksai, oberfukkas, vyr. dėst. M. Dudėnas sai, bet ir diplomantai, ir jauni dėstytojai, kiti neprair kt. Auditorijoje nuskambėjo leidę nė vienos iš šešių eks pedicijų. „Ilgiausių metų"... E. RIMGAILAITE Paskiau ilgutėliai vakarai
osios studentų darbo vasaros dalyviai aptarė savo veiklą, susumavo savojo penkmečio rezultatus. Už aktyvų darbą Ir visuo meninę veiklą studentų sta tybos būriuose LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TA RYBOS PREZIDIUMAS apdo vanojo Garbės raštais grupę aktyviausių SSB judėjimo da lyvių. Tarp jų — Tatjaną MOTORlCEVĄ, universiteto inžinierę, Minvydą UTARĄ, Pramonės ekonomikos fakul teto studentą, Praną ZlUKĄ, Medicinos fakulteto studentą.
SAVARANKIŠKUMO prie stirtos magnetofono juos tų, šūsnis įrašų: šifravimas, perrašinėjimas, metrikavimas, transkribavimas ir kitoks smulkus kapstymasis, kur reikia begalinio atidumo ir kantrybės, tylus darbas, be galo lėtai judantis pirmyn, visi metai iki kitos vasaros, kol pagaliau visa, kas per dvi savaites surinkta, bus su tvarkyta, atiduota saugoti ir naudotis mokslo įstaigoms, daugiausia universiteto bib liotekas rankraštynui ir įvai riems LTSR Mokslų akade mijos institutams, o prieš tai parašyti straipsniai mono grafiniam rinkiniui apie tyri nėtą apylinkę. „Per pertrauką išsiima bal tas korteles, išdėlioja tarsi kortas Ir pasišnibždėdamos pradeda skubiai rašyti. Ir tai jos vadina — moksliniu darbui" — tai vienam „Ne muno" numery Lukrecijaus K., dvidešimt treji metai ne sėkmingai ieškančio įdomaus gyvenimo būdo, ironija mer ginoms, dirbančioms SMD. Man irgi kažkada, po vidu rinės, visi pasišventėliai krapštukai, prasėdantys dienas prie knygų, skrupulingai dėliojantys, naršantys faktelius, įknibę į ženklus, schemas, formules, atrodydavo nepilna verčiai, pusiau gyvi keistuo liai. Kol neperpratau jų, kol nepažiūrėjau jų akimis, kol nepamačiau jų didelės tylios aistros savo pomėgiui. Žmogus nelygu žmogui: nelygu temperamentas, išsi lavinimas ir daugybė kitų
r-----
*
biologinių ir socialinių jo komponentų. Vienas didžiau sią pasitenkinimą patiria šo kio siautuly ar bokso ringe, kitas ne mažesnį — radęs naują matematinį sprendimą, nugirdęs iki šiol neužfiksuo tą kokios tarmės priegaidę ar fonemą, eilėraštyje perga lėjęs minties, žodžio inerciją. „Negali būti matematikas, jei nesi poetas, antraip nieko iš tavęs neišeis," — yr pasakęs prancūzų mokslininkas Sarlis Anri, poetu, aišku, vadin damas ne vien žmogų, rašan tį eiles. Kazimieras Garšva jau tre ti metai Maskvoj, TSRS Mokslų akademijos Kalboty ros instituto aspirantūroj. Kol buvo studentas, ekspedicijose mindavo basas; kuprinė ant pečių ir makarai per so džius! .. Kažkur Guostagaly, netoli gimtosios Linkuvos, kur mokykloj praktikavosi, net į apylinkės vykdomąjį komitetą „budrių" žmonių buvo nedraugiškai atgabentas asmenybei išaiškinti: vaikšto, klausinėja, kaip tą lomelę, tą upeliūkštį, pertakėlį žmo nės vadina, o daugiausia — kaip visokias miško vietas. Tai ir buvo nutarta, kad miš ko spekuliantas. .. Dar dides nis įtarimas — taškelių ant
Lapkričio 13 d. (vykusia me komiteto posėdyje buvo svarstyta, kaip Istorijos fakul teto III kurso psichologijos specialybės akademinės gru pės komjaunimo biuras ska tina studentus dalyvauti vlsuomeninėje-politinėje prak tikoje. Komjaunimo komitetas pri ėmė į VLKJS narius PEF IV k. studentes R. Morkūnaltę,
A. Povllonytę, FF II k. stud. A. Sutkų. Į TSKP narius rekomenduo ti PEF jaunesnysis mokslinis bendradarbis R. Eimutavičius ir stažuotojas A. Kasperūnas, kandidatais ( TSKP narius — FF V k. stud. L. Cibutavlčlus, TF stažuotojas G. Kiš kis. Už komjaunimo bilietų pa metimą pareikštos nuobaudos MF I k. stud. J. Cepinskaitel, Fil. F aspirantei E. Gud, Fil. F II k. stud. R. Kontrimaitei, TF III k. stud. O. Rojutei ir V. Šiugždaitei.
ė nededa ir iš vis keistai ra šo, suprast neišeina... Nę kožnam išaiškinsi, kad renki vietovardžius ir užrašinėj i juos, o taip pat tarmės žo džius su visais sakiniais, fo netine transkripcija, kaip dialektologijos, žodyno moks lai reikalauja. Universiteto kraštotyros ekspedicijų nepraleidžia ir dabar, nors dėl aspiranto rango jaunesnių draugų pro fesorium iš Maskvos pravar džiuojamas. Kazimieras dėl to nesišiaušia, pagaliau ir bū ta ko: jis jau iš tikrųjų mokslininkas, tikras kalbinin kas. Keleto rimtų straipsnių apie savo tarmę autorius, jos patriotas. Beveik visi laiškai, kuriuos gaunu iš Maskvos, parašyti tikra šiau rės panevėžiečių kalba, net raštas savas — fonetinė transkripcija. Įdomiausia, kai Kazimieras po keleto mėnesių ar pus mečio grįžta, paprastai iš anksto nepasigarsinęs, tykiai praveria duris ir vietoj karš tų apsikabinimų ar elementa riausio „labas": — Žiūrėk, žioply, praeitą kartą kiek klaidų pridarei! .. Ir jau žinau, kad neatstos,
duose nepastebėdavo: jo min tys buvo kitos. Pasivijo. Ir toji sesija nesiskyrė nuo ki tų, vėl buvo ar ne vien pen ketai, darbas, ruoštas SMD konferencijai, vėl prizinis. „Kaip ir mes... Viena tik, kas jame ypatingesnio: ką užsimojęs, ką reikia — Ba nys sugeba padaryti, padaro iki galo ir gerai," — lako niška grupės draugių (jis grupėj — vienintelis vyras) charakteristika. Ne kiekvie nas šituo galėtumėm pasigirt. Nors jaučiam, kaip šitai svar bu: pamažu tampam tokie, kaip atliekam savo darbą. Profesorius T. Ivanauskas, jau senatvėje žiūrėdamas į nugyventas dienas, svarbiau siu savo nuopelnu pripažino „tai, kad (...) nieko nemė gau daryti vidutiniškai". Viskas prasideda nuo men kų dalykų, netgi didžiausias žemės stebuklas — meilė. Taip ir meilė gyvenimui, mei lė darbui. Laimingas, kam ji ateina „iš pirmo žvilgsnio", bet dažniausiai pašaukimo ke lias ilgas, klaidus... Kasmet iš respublikos aukš tųjų mokyklų dieninių skyrių dėl nepažangumo ir kitų priežasčių išbraukiama tūks
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE
PRELIUDIJA nusitemps į audiovizuali nę laboratoriją, uždarys įra šų kabinon, ir turėsiu iš nau jo skaityt jo nesibaigiančius žodžius ir sakinius, jis pas kiau klausys ir perklausinės, tikrindamas savo hipotezes, ir vėl keiks mane. .. Bonifacas Stundžia. Pavasa rį baigs lietuvių kalbos ir li teratūros specialybę. Aršus kalbininkas, draugų pramin tas „Lapsus linguae" („Kalbos klaida"), nes kiekvieną, kam tik kas ne taip išsprūdo, tuoj pataisys. Pasirinko spe cializaciją, kurioje visus pen kerius metus moko ne tik fi lologų ašarom aplaistytos lo tynų kalbos, bet ir senovės graikų, netgi šitų nebegyvų kalbų istorijų. .. Kalimo daug, niekur nuo jo nepa bėgsi. Nors Bonifacas, ar Ba nys, kaip jį paprasčiau vadi nam, visai neneša į kaliką: gyvas, sangviniškas, įregiu jį vienmarškinį, suprakaitavusį nuo ilgo smarkaus grojimo, prasišiepęs, ir, aišku, dar dai nuoja: „Žalkaus polką šokit šokit"... Jei pats Žalkus, t. y. Valius Zaikauskas, ar Regi mantas Pranaitis, abu fizikai, jau universiteto darbuotojai, perima armoniką, Banys, Tegėk, jau sukasi... Tą vakarą universiteto ka vinukėj irgi viskas taip pat. Plušo, dūko — sušilo. Ir pri reikė staigiai parbėgt bendrabutin ir vėl grįžt. Lauke šaltis... Atsigulė skaudančia galva — mokytis jau buvo nebe įmanoma. Bet rytdienai, kaip ir kiekvienai graikų kalbos paskaitai, turi būt išverstas geras gabalas teksto. Trečią nakties atsikėlė. Galva jau plyšta... Atvažiavo greitoji. Meningitas. Keletą savai čių Banį tematydavom, tik retkarčiais atėję aplankyti. Įsimesdavo nejauki mintis, kad grįš jau Banys — ne į mūsų kursą, kad be akademi nių neapsieisi. Tuo tarpu jis, matyt, šito šešėlio mūsų vei-
tantis su viršum studentų — vos ne įkętvirtadalis tų as tuonių tūkstančių, kurie tam pa absolventais. „Kodėl aistra mokslui ne dažnesnė, negu pramušta gal va sportui, meno saviveiklai, visuomeninei veiklai? (.. .) Vienas iš „todėl" ar tik ne bus moralinės kompensacijos vaidmuo. Gerų sportininkų, muzikantų, šokėjų, visuome nininkų, deklamatorių, solis tų būna vienas ar keli, jie savo sugebėjimais greit išsi skiria iš daugelio klasės ar mokyklos bendramokslių. Sportas, saviveikla tampa jaunos asmenybės raiškos dirva, o mokymasis daugeliui lieka bendra prievolė, nepa dedanti išsiskirti iš kitų," — VPI docentas V. Drotvinas svarsto apie vyresniųjų kla sių moksleivius. Mes irgi — kiek čia au gesni už tuos „vaikus"! Įtvirtinti, iškelti savąjį „aš" — vienas iš stipriausių asme nybės veiklos stimulų. Taip tvirtina psichologai. Tai kiek vienas užčiuopiam savy. Bet, mat, jei tavo galvoj pernelyg neužsigulėjo infan tiliškas Jengvamintiškumas, tu pradedi matyti kiek toliau į priekį ir svarstyti, kas ko verta. Tu atmeti smagius, bet netoli tevedančius kelius ir išsirenki kitą, kurio gale di delis tikslas. Ar, tiesiai sa kant, tu, kai ko atsisakęs, rimtai mokais, tavo visuome ninė veikla, net tavo pramo gos, — visa sutvarkyta taip, kad padėtų tapti tikru spe cialistu. Kaip daro Kazimieras, kaip daro Bonifacas ir kiti links muoliai triūsinėtojai kraštoty rininkai, knygų ir kortelių „žiurkės" iš SMD — visi, ku riem studijų metai, šita, re gis, pernelyg užsitęsusi sava rankiško, „tikro" gyvenimo preliudija, yra savo aistros įtvirtinimas, gera didelio dar bo pradžia. VI. TALACKONIS
KAS BUS Pjfl Finišuoja .JComjaunJ rėš" vaižybos. Prieky gia PEF, FAF, MN1F į* dos. Busimą taurės savi išaiškins PEF -bei faf'| ninku susitikimas įvyks šiandien 20 ’VJ versiteto pirmojoje j Kviečiame visus sporto gėjus, laikraščio skair, užsukti pasveikinti Ouj
tinkli
TIKĖTI PERGALE Sekmadienį universiteto šaudymo sekcijas trenerio I. Vorobiejaus namuose nera dau. Teko jo ieškoti Vingio parke, SDAALR šaudykloje, kur treniruojasi mūsų šau liai. 1. Vorobiejus aiškino sa vo auklėtiniams šaudymo me no pagrindus. .. .Sportinio šaudymo vete ranai gerai prisimena pirmuo sius savo žingsnius -prieš 25 metus. Ir pats sportinis šau dymas respublikoje tada bu vo naujiena. Trūko ginklų, aprangos, įgūdžių. Universite te tuo laiku buvo du prisie kę šauliai — Medicinos fa kulteto studentas (dabar Rau donojo Kryžiaus ligoninės gydytojas) I. Vorobiejus ir Chemijos fakulteto studentas (dabar -sporto meistras) S. Petrauskas. Šių dviejų entu ziastų rūpesčiu universitete ir
pradėtas kultivuoti šaudymo sportas. I. Vorobiejus prisimena: „Mudu buvome to dalyko pionieriai. Studijavome skir tinguose fakultetuose, todėl vidaus varžybose susikibda vome draugiškoje dvikovoje. Abu rūpinomės sekcijas rei kalais, užmezgėme pirmuosius ryšius su Tartu universiteto ir Rygos žemės ūkio akade mijos šauliais..." Gyvenimas nestovėjo vieto je: 1959 m. I. Vorobiejus tampa universiteto šaudymo sekcijas treneriu ir suburia po „Mokslo“ sporto klubo vėliava šaunų kolektyvą. Jis — daugkartinis respublikos čempionas ir rekordininkas, daugelio sąjunginių varžybų ir 38-jų pasaulio pirmenybių Maskvoje dalyvis. Šiandien I. Vorobiejus taip pat daly
Kodėl merginos nežiūri į vyrus? y• —
•)
vauja varžybose, tačiau jau kaip sąjunginės kategorijos teisėjas arba treneris. Nemažas būrelis puikių šaulių paliko universiteto au ditorijas: matematikė D. Pet rauskaitė, ekonomistai R. Ka tinas ir F. Žiedas ne kartą buvo respublikinių varžybų nugalėtojais ir rekordininkais. R. Zacharka, dabar žurnalis tas, visada teiraujasi apie sū nų Ričardą, antrakursį medi ką, kuris iš tėvo perėmė es tafete ir taip pat yra univer siteto šaudymo rinktinės na rys. Rūpesčių niekada nemažė ja, o iš praeities išplaukę, jau pamiršti darbai atrodo daug menkesni už tuos, ku riuos dar teks įveikti. Į pir mąjį šiais mokslo metais sek cijos užsiėmimą atėjo 40 nau jų narių. Tiesa, po mėnesio
Atidžiau pažvelkime į laikraščių, žurnalų iliust racijas (turiu omeny nuo traukas). Nueikime į fotoparodas. Pastebėsime, kad moterų -portretai kur kas įdomesni, nuoširdesni, gyvesni, pagaliau tų -port retų ir daugiau. Puikus pavyzdys dabar veikianti Profsąjungų kultūros rū muose fotoparoda, skirta tarptautiniams moterų me tams. Kodėl fotografija skriaudžia „ąžuolus“!? Straipsnio ar apybrai žos veikėjai visada būna patrauklesni, jeigu rašan tysis išreiškia savo simpa tijas jiems. Taip pat ir fo tografijoje. Su fotoapara tais daugiausia darbuojasi vyrai, gal todėl ir turime daugiausia dailiosios lyties nuotraukų. Mes, vyrai, norime, kad kuo daugiau moterų fotografuotų, kad dažniau objektyvas nukryptų į mus! Gal po metų kitų jos surengtų meninės fotogra fijos parodą, skirtą tik vyrams. Kuo mes bloges ni? Mes irgi būnam švel nūs, susimąstę, laimingi, ir šypsotis -gražiai mokam, ir gerai dirbti. Pabandykime įsitikinti patys. Pradžiai redakcijai pateikiau keturias nuo traukas. Dviejose iš jų — šypsosi mergina ir vaiki nas, o kitose — panašų darbą bedirbą taip mergina ir vaikinas, rios geresnės? Taigi, fotografės, snauskit! L. SKIRPSTAS
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
jų sumažėjo trečdaliu, tačiau ir likusių daugoka, taigi, rū pesčių užtenka. Daug sekcijai padeda aprūpinti komandą, organizuoti vidaus varžybas, išvykas universiteto SDAALR komitetas ir jo pirmininkas B. Blažys. Tik, vis dėlto, di džiausia našta tenka koman dos treneriui. Sportinis šaudymas — ne kaubojiški triukai kino ek rane. Todėl mokyti šaudymo meno I. Vorobiejus pradeda, pasakodamas apie šaulio psi chologiją. Tai ne atsitiktinis dalykas, nes pirmųjų nesėk mių kartėlis dažnai padaro galą tolimesniam tobulėjimui. Treneriui laibai svarbu įsi klausyti į sportininko širdies plakimą — kada lemia sekandės, tikras žodis visada padeda. Tikriausiai todėl universiteto šaulių rinktinė res
publikinėje aukštųjų mokyk lų spartakiadoje jau ketve rius metus iš eilės moterų grupėje — čempionai, o vy rai užima II—III vietas. „Svarbiau už mokėjimą ką daryti yra tikėjimas tuo, ką darai. .. Štai kokio meistriš kumo mes siekiame dabar — tikėjimo pergale". . . .Trenerio svajonė tapo komandos svajone, dar dau giau — tikslu. Nuostabu, kai taip atsitinka. Skliautuotame tire pokši šūviai. Sportininkui reikia įtempti visas dvasines ir fi zines jėgas. Treneris I. Vo robiejus eina nuo vieno auk lėtinio prie kito, vis ką nors patardamas, pataisydamas. ..
Pasibaigė LTSR tinklinio pirmenybių Dir ratas. Finišuodamas „Mokslo" tinkliniai;ės B mėjo (0:3) iš Iespul rinktinės narių sudj Kauno „Dinamo“ k.orn, ir -nugalėjo kitą Kauno, mandą —-„Šilką" (3:1).
ranki: Prasidėjusiose LTSR n rų rankinio pirmenybėse mingai žaidžia „Mokslo“ manda. Ji .pasiekė pc.-£ prieš Klaipėdos NSK (13 Šiaulių „Elnią" (11:10), J no „Atletą" (18:17) ir pa tinėse sekundėse pralak Kauno „Medvilnei" (13 „Mokslas" turnyrinėje le Įėję užima antrą vietą.
SPORTO ĮVYKIUS APŽVELGIA J. STEPONAVIČIUS
V. ARMALIS Autoriaus nuotraukos
POKALBIS „MOKSLO" KLUBE
Kam kam, o sportininkams rūpesčių netrūksta. Tauri ir diplomams rinkti reikia prakaito, ir dar kiek! Tie, . riems rūpi sportas (pasirodo, ne visiems — trūko isti jos, Finansų ir apskaitos, Chemijos, Prekybos sporto ta bų pirmininkų), — praėjusį antradienį „Mokslo" k!i aiškinosi, ginčijosi, dalijosi patirtimi. ,.Mokslo" pirmininkas E. Paškevičius supažindino naujųjų mokslo metų XXVIII tarpfakultetinės universl spartakiados, skirtos TSKP XXV suvažiavimui, nua tais. Diskusijų ir ginčų metu padarytos pataisos, tikri šiai, padės dar geriau rengti varžybas. Nemaža pataisy (tai tik sparto labui) padaryta ir aptariant fizkultūri masinio darbo fakultetuose konkurso-apžiūros nuostal Netrukus sporto klubas visus nuostatus, nurodymus, v žybų lenteles išleis atskira knygute. Fakultetų atstovai pasidalino į pogrupius (tai viena nuostatų naujovių!) stalo teniso, krepšinio, tinklinio futbolo tarpfakultetinėms varžyboms. Šį šeštadienį start ja krepšinio pirmenybės. Iškilmingas universiteto spa kiados atidarymas — sekmadienį, 13 vai. sporto sali Kviečiame dalyvauti.
mokytis, tačiau vis ne Įėjau, kadangi mes bir me labai neturtingi“. 1 mingai studentei sukak 84 metai.
Amerikiete Berta Farmer neseniai įstojo į vie ną Niujorko koledžų. „Vi sų gyvenimą aš norėjau
Studentas rašo tėvams: reikalo neišleidau rul Bėgioju net paskui troleii — sutaupau 4 kap. Tėvas atrašo: „Bėgiok I kui taksi, daugiau šutai si".
vai.
prie
Medicinos fak'
DĖMESIO! Jaunuosius fotomėq« kviečiame 1 „Tarybinio ■ dento“ redakciją lapkr' 25 d. 18.30. vai.
Už eląesi, nesuderinamą su tarybinio studento vardu — girtuokliavimą, iš Interklubo pašalintas IF III k. istorijos spec. studentas E. Meilus. Interklubiečiai, ekspedicijos „Mano Tėvynė — TSRS“ da lyviai maršrutu Vilnius—Rau donė—Vilnius, renkasi lapkri čio 23 d. (sekmadieni) 6.30
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Studentų profkomiti
Redai
TSKP istorijos katedroj kolektyvas nuoširdžiai “• jaučia bendradarbę Stefaniją ČEPULIENE * mylimo tėvelio mirties
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 15170 Užs. Nr. 3470
REDAKTO®) ALGIS Kl’