Visų šalių proletarai, vienykitės!
CčVŽVBII1IS scuoencas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1972 m. gruodžio mėn. 15 d.
Sesija
SALIES SOSTINĖJE
artėja su kiekviena diena.
Neseniai į Maskvos Ener getikos institutą buvo nuvykę mūsų universiteto studentų visuomeninių organizacijų atstovai. Delegacijos sudėtyje — studentų profkomiteto pir mininkas V. Žeimantas, kom jaunimo komiteto sekreto riaus pavaduotojas J. Galinaitis ir interklubo prezidentas V. Kvietkauskas. Mūsų neetatinei korespon dentei E. Daraškevičiūtei apie kelionės tikslą papasakojo: J. GALINAITIS: -— Į Maskvos Energetikos institutą atvykome komjauni mo ir studentų profsąjungos komitetų kvietimu. Maskvoje buvo aptarti bendradarbiavi mo tarp mūsų aukštųjų mo kyklų visuomeninių organiza cijų bendri principai, bend radarbiavimo kryptys ir for mos. Atsivežėme daug meto dinės medžiagos. Dabar lau kiame Maskvos energetikos instituto delegacijos atsako mojo vizito. Vilniuje pasira šysime bendradarbiavimo su tartį. — Kas jums paliko didžiausią įspūdį Maskvoje? V. KVIETKAUSKAS: — Atvykęs į mūsų šalies sostinę, pajutau didybės ir pasididžiavimo jausmą. Mask va — tai tikras mūsų galybės ir suklestėjimo simbolis. Sostinės gatvėse dažnai te
ko matyti įvairių tautybių žmonių. Aplink mus kalbėjo rusiškai, gruziniškai, uzbekiš kai, baltarusiškai. .. Energetikos institute susi pažinau su interklubo darbu. Institute studijuoja daugiau kaip 1000 užsienio studentų. Apie įdomesnius susitikimus žadu papasakoti mūsų inter klubo artimiausiame susirin kime. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti MEI interklubo na rei Ninai Simakovai už nuo širdumą ir šilumą, kurią mes jutome visos viešnagės metu. — Kokie konkretūs bend radarbiavimo renginiai numa tyti artimiausiu laiku? V. ŽEIMANTAS: —- Per žiemos atostogas pailsėti ir susipažinti su Maskva išvyks geriausia aka deminė grupė. Vasario mėne sį surengsime MEI dailės stu dijos darbų parodą Vilniuje, o mūsų universiteto fotoklubas išsiųs į Maskvą parodą apie WU. Pasikeisime meno saviveiklos kolektyvais. Vil niuje viešės instrumentinisvokalinis ansamblis. Vasaros metu 30 universiteto studen tų ilsėsis prie Maskvos esan čioje sporto-sveikatingumo stovykloje. Nuotraukoje: V. Kvietkaus kas, N. Simakova ir J. Galinaitis prie Maskvos energeti kos instituto rūmų.
Pirmadienį interklubiečiai susitiko su laikraščio ,,Sovetskaja Litva" redaktoriu mi V. Jemeljanovu. Svečias dalijosi įspūdžiais iš turisti nės kelionės po Čilę. V. SABATAITYTE
kultūros veikloje, išsamiai ir įdomiai pasakojo apie gyve nimo sąlygas tuometiniame Vilniuje, apie lietuvių orga nizacijų veiklą ir pastangas kovoti už nacionalines ir kul tūrines teises. V. BARTASEVIČIUS
temą. O dabar busimieji pre kių mokslo, prekybos ekono mikos ir materialinio - tech ninio aprūpinimo specialistai iki ateinančių metų balandžio mėnesio atliks praktiką. A. JUODUPIS
Gruodžio 8 d. Universitete kraštotyrininkų pakviesta vie šėjo poetė Ona Miciūtė, stu dijavusi čia dar lenkų oku pacijos metais. Sena vilnietė, aktyviai dalyvavusi lietuvių
Praėjusią savaitę Prekybos fakulteto diplomantai gavo paskyrimus j darbą. Daugu ma, baigę studijas, vyks dirb ti į rajonus, keliolika paskir ti į Prekybos ministerijos sis-
WU studentų profkomitetas apsvarstė Istorijos ir Me dicinos fakultetų profbiurų kultūrinį-masinį darbą, bend rabučių Nr. 1 ir Nr. 5 tarybų veiklą. Numatytos priemonės darbui pagyvinti.
Atsakingai ruoškimės jai. MŪSŲ GERAS MOKYMASIS — DOVANA TARYBI NEI TĖVYNEI.
[SRS 50-MEClUI SKIRIAMA
MOKSLINĖ KONFERENCIJA I i įodžio 6—9 dienomis vyko Gamtos fakulteto darbuo ti! II mokslinė konferencija, skirta TSRS įkūrimo 50Is.urns metinėms. Joje dalyvavo fakulteto profesoriai, dės liojai, moksliniai bendradarbiai bei studentai. Dabar Gamtos fakultete yra penkios mokslinio tyrimo lapratorijos, kuriose dirba daugiau kaip 95 žmonės. 85 proc. estytojų turi mokslinius laipsnius. Tarybų valdžios metais kkultetas paruošė 1875 specialistus, o šiemet į savarankišh darbą išėjo 1000-asis biologas. O padaryta nemažai. Fatalteto biologai beveik baigė tyrinėti Lietuvos florą, vitaiinii poveikį augalų augimui, gamtinių vandens telkinių Bdr< biologinius procesus ir kita. Geografai aktyviai dalybvo Siaurės Pabaltijo ežerų ir kitų vandens resursų ty ri teriuose, profesoriaus V. Chomskio vadovaujama grupė įruošė smulkų gamtinių sąlygų ir gamybinių jėgų išdėsty ta Lietuvoje žemėlapį. Fakulteto darbuotojai savo pranešimuose pateikė nauijauų tyrinėjimų rezultatus, kurių dalis artimiausiu metu bus liegta į gamybą. Be to, komisija aptarė tolimesnes mokstaų darbų gaires. Keturiose mokslinėse sekcijose, kurioms vadovavo profebriai J. Dagys, S. Jankauskas, A. Basalykas, docentas S. eitu i ir kiti, buvo perskaityta beveik 100 pranešimų. I. CESAITIS
SKAITYTOJAI PRANEŠA
šią savaitę DiĮtrijus Gerasi. pvas atšventė Įrbo Universik 25-metį. tniversit e t o Įhalterijos vytasiąjj buhal[i D. Gerasi*4 pasveikii rektorius “f- dr. J. Ku bus ir įteikė !’’ UniversiteGarbės raštą. Parbo drau■ administra05 darbuotolinkėjo drq. į Gerasimovui ros sveikatos, fmės darbe, f šių sveiki mą prisijun, visi, kam ka turėti reią SU Šiuo ir sąžiRu darbuoto-
ANESA
“UTYTOJAl
Dvi dienas Tarybų Lietuvo je viešėjo Kopenhagos dažy tojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Georgas Lipertas bei Danijos televizijos ir radijo darbuotojų vyriausia sis patikėtinis Jorgenas Moricenas, atvykę j musų šalį VPSCT kvietimu. Svečiai lankėsi ir Universitete. Juos priėmė prorektorius doc. B. Sųdavičius. Po kalbyje dalyvavo WU dar buotojų profsąjungos komite to pirmininkas doc. S. Staskonis ir Studentų profkomiteto pirmininkas V. Žeimantas. Mūsų inf. Istorijos specialybės pir makursiai buvo imatrikuliuoti j studentų šeimą. ,,Krikšty nos" įvyko gruodžio 8 d. B. VALDŽIŪNAS
Nuošalūs ekonomistų rūmai Antakalnyje retai susilaukia kokių linksmybių. O tokios tai tikrai dar nebuvo! Šeš tadienį FAF ir PEF rūmų fojė suskambo liaudies dainos, su plėšė polkutę armonika. Tai ramuviečiai pakvietė šių fa kultetų studentus į savo vaka ronę. Jos metu dr. C. Kudaba pasakojo apie Žemaitiją. Ir dabar, ir naujo semestro pra džioje tokias vakarones kraš totyrininkai rengs kituose fa kultetuose. V. BRAZIŪNAS
H
t
Mūsų respub likoje pirmą kartą gastrolia vo Veimaro Vo kiečių naciona. linis teatras. Grupė jo artistų lankėsi Univer sitete, susitiko su studentais germani štai s, žiurėjo spektak lį Istorijos fa kulteto požemio teatre (kur sve čius ir matome R. SAVICKO nuotraukoje).
ATEINANTĮ KETVIRTA DIENĮ, GRUODŽIO 21 D., AULOJE ĮVYKS UNIVERSI TETO SMD ATASKAITINĖRINKIMINĖ KONFERENCI JA.
Vilniaus universitete gruo džio 6—8 d. veikė 1972/73 m. m. respublikinė aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų apžiūra. Pra ėjusį trečiadienį Aktų salėje
įvyko iškilmingas apžiūros uždarymas. Jį pradėjo apžiū ros respublikinės komisijos pirmininkas, Universiteto rektorius prof. dr. J. Kubi-
PROFESORIUS: STUDENTŲ DARBAI ĮDOMUS.. Prieš 25-erius metus buvo įkurta Studentų mokslinė draugija. Tiek pat laiko ji gyvuoja ir Medicinos fakulte te. Pirmasis vadovas buvo prof. V. Girdzijauskas, Pastaruoju metu fakulteto SMD vadovauja med. m. dr. prof. A. Dirsė, kurį ir paprašėme atsakyti į keletą klausimų. — Gerbiamas profesoriau, kokiu tikslu buvo įkurta SMD? — Pagrindinis tikslas — pakelti studentų mokslinį ly gį, ruošti naujus mokslinius kadrus, išmokyti savistoviai eksperimentuoti, gautus re zultatus sintezuoti, analizuo ti.
— Ar Jūsų studijų metais veikė kokia nors panaši stu dentų mokslinė draugija? — Tokios studentų moksli nės draugijos nebuvo. Stu dentai medikai pranešimus skaitydavo studentų medikų draugijoje, kurios tikslas bu vo toli gražu ne kelti studen tų mokslinį lygį. vertinate — Kaip Jūs dabar darbus, mokslinius skaitomus konferencijų metu, pateiktus apžiūroms? — Malonus faktas, kad studentų mokslinių darbų skaičius metai iš metų auga. Darbai jau išeina iš kliniki nių rėmų ir pereina į ekspe rimentus. Jie įdomūs, plečia
TEMAS SIŪLO GYVENIMAS Svarbiausias devintojo penkmečio uždavinys — žymiai pagerinti materialinį ir kultūrinį tarybinės liaudies gyvenimą, kuo pilniau patenkinti socialis tinės visuomenės narių po reikius. Didelis vaidmuo, sprendžiant šį kompleksinį uždavinį, tenka tarybinei prekybai. Aktyvią veiklą moksli niais šio uždavinio spren dimo aspektais tęsia SMD prekybos ekonomikos sek cija. Pats gyvenimas nuolat iškelia sekcijoje nagrinė jamų problemų ratą. Profesoriaus M. Gregorausko vadovaujami stu dentai domisi racionalių maisto produktų vartoji mo normų nustatymu, var tojimo vystymosi dėsnin gumo klausimais, vyr. dėst. B. Cereškos — nagri nėja aktualius visuomeni nio maitinimo klausimus, doc. A. Pajuodžio — tiria marketingo klausimus. (Marketingas — tai moks las apie vartotojų paklau-
sos prekėms patenkinimą). Kol kas ši prekybos sfera dar nepakankamai tyrinėjama,, “tai -1 savotiška prekybininkų „terra incognita". Doc. A. Venckaus vado vaujami sekcijos nariai domisi prekybos organiza vimo klausimais — šaldy mo įrengimų eksploatavi mo, prekybinių automatų efektyvesnio panaudojimo bei tolesnio prekybos vys tymo tendencijomis. Taip pat sekcijoje susi domėta DMO problemo mis, darbo našumo ir efektyvumo klausimais. Sekcijos „branduolys", cementuojantis visą būre lio veiklą, tai pirmininkas studentas A. Razgūnas, stud. L. Merkelytė, V. Tulskytė, A. Nikitinas ir kiti. Apie sekcijos darbą ga lime spręsti iš rezultatų. Trys darbai (V. Turskytės, L. Markelytės, A. Nikiti no), pateikti į respublikinę apžiūrą, buvo premijuoti.
PASIEKIMAI PRIKLAUSO IR NUO VADOVŲ
dėl konferencijose praneši mus dažniausiai skaito III—V kursų studentai. Geriausių darbų autoriai per pastaruosius kelėrius me tus skaitė pranešimus dau giau kaip 10-je TSRS aukštų jų mokyklų, ir daugelis jų susilaukė gero įvertinimo, pvz. IV k. studentai V. Lau čys iš Lvovo, o V. Daujotis ir R. Sakavičius iš Kijevo grįžo su garbės raštais, be to, Maskvos M. Lomonosovo universiteto SMD konferenci joje R. Sakavičius fizikinės chemijos sekcijoje užėmė II vietą. Nemaža darbų gerai įvertinti ir visasąjunginėse apžiūrose: šiais metais apžiū roje gero įvertinimo susilau kė buvusių diplomančių G. Gleiznienės ir N. Šidlauskie nės darbai. Visi pasiekimai priklauso nuo darbų vadovų. Visada didelį dėmesį studentų moks linei veiklai skiria fakulteto dekanas doc. E. Ramanaus kas, fakulteto SMD mokslinis vadovas vyr. dėst. P. Vainilavičius, nors ir labai stokoda ma laiko doc. E. Jasinskienė, būrelių moksliniai vadovai doc. G. Dienys, doc. S. Ra monaitė, doc. A. Levinskas. Darbas SMD atneša tik naudą. E. BUTKUS Fakulteto SMD pirmininkas
Kas trečias Chemijos fakul teto studentas yra SMD na rys. Daugiausia SMD narių yra vyresniuose kursuose, nes tada paaiškėja specializacija ir dažnai darbas būrelyje tampa kursinio ar diplominio darbo pradžia. Bet fakulteto SMD taryba siekia, kad kuo anksčiau stu dentai įsitrauktų į veiklą bū reliuose, todėl jau I kurse su pažindiname su katedrose ir būreliuose atliekamu darbu. Doc. G. Dienys, pasitelkęs SMD tarybą, pirmiausia į bū relius nukreipia pirmakursius, kurie, dar būdami mokslei viais sėkmingai pasirodydavo respublikinėse jaunųjų che mikų olimpiadose. Nemažą naudą I kurso stu dentams duoda ir pašneke sys „Darbas su knyga“, kurį visuomet sutinka pravesti MA Chemijos ir cheminės technologijos instituto vyr. moksl. bendradarbis J. But kevičius. Dėl tam tikros specifikos mūsų fakultete vieni ar net dveji darbo būrelyje metai praeina įvaldant eksperimen to techniką, gilinant dar ne dėstytos teorijos žinias. To-
R. LEKAUSKAITĖ
mokslinį akiratį, turi ne tik praktinę, bet ir didelę teori nę reikšmę. — Kokius Jūs pastebite trūkumus SMD veikloje? — Sakyčiau, per daug kon ferencijų. Imkime, kad ir šiuos mokslo metus. Spalio mėnesį buvo organizuota Pa baltijo respublikų ir Baltaru sijos TSR studentų medikų konferencija. Gruodžio mėne sį įvyks konferencija „Stu dentų sveikata". Kovo mėn. bus eilinė viso Universiteto konferencija. Liepos mėn. įvyks zoninė konferencija, plius dar kvietimai į konfe rencijas broliškose respubli kose. Praktiškai neįmanoma
liūs. Pirmąsias tris vietas už AR SKATINAME SMD NARIUS ėmusių darbų autoriai buvo BŪTI AKTYVESNIAIS? apdovanoti diplomais, pagyri mo raštai įteikti didelei gru Kiekvienais metais studen galės ugdyti mokslinio darbi tų mokslinių draugijų veikla įgūdžius ir panaudoti jua pei mokslinių vadovų. įgauna vis platesnį užmojį, praktikoje. Vis daugiau studentų skaito Fakulteto SMD turi ir pro pranešimus mokslinėse kon- blemų. Ligi šiol studentų tuo paruošti labai gero, išsamaus ferencijose, įdomesnė ir gi- šiami darbai konferencijoms lesnė tampa studentų rašomų o ir pranešimai susirinki pranešimo. — Kokie, Jūsų nuomone, mokslinių darbų tematika. mams daugiausia susiję s( ir Pramonės kursinių darbų tematika. Sa geriausi būreliai Medicinos Tai pastebima 'T ekonomikos fakulteto studen varankiško mokslinio aktyvu, fakultete? atiduočiau tų mokslinėje veikloje. mo studentai nelabai rodo. — Pirmenybę Šiuo metu fakultete yra 4 bendrosios chirurgijos būre Trūkumas dar ir tas, kaJ liui, kurio pirmininkas V k. būreliai, kurie jungia 123 stu didelis skatinimas įsijungti dentus. Praeitais metais vy stud. A. Pletkus, mokslinis SMD veiklą visiškai sumažin vadovas — doc. V. Triponis. kusiai respublikinei mokslinių reikalavimus iš studentii Sekantis būtų hospitalinės te darbų apžiūrai buvo pateikta Šiuo metu studentui, dalyvad rapijos būrelis — pirmininkas 10 darbų. Iš jų atžymėtas jančiam SMD veikloje J V k. stud. A. Laucevičius, darbo ekonomikos spec. IV k. skaičiusiam pranešimą, uį mokslinis vadovas — doc. stud. J. Guntarskytės darbas skaitomas kursinis darbas į I. Misevičius ir akušerijos- tema „Srovinės linijos įdiegi to dalyko, kurio skaitė pral ginekologijos būrelis — pir mo ekonominis efektyvumas nešimą. Be to, kursini] mininkas VI k. stud. R. Kvi- Vilniaus skaičiavimo mašinų darbas įvertinamas aukštu J lius, mokslinis vadovas — gamykloje". Jam buvo pa lu, tuo tarpu kai mokslinį med. m. kand. doc. V. Baro skirtas II laipsnio diplomas. darbas, lyginant jį su kitail Rimtai buvo ruoštasi SMD kursiniais darbais, studentu nas. A. PLETKUS 24-ajai konferencijai, skirtai nedalyvaujančių SMD veiJ Fakulteto SMD pirmininkas TSRS Įkūrimo 50-mečiui. Joje loję, yra prastas. buvo perskaityti 24 darbai. Todėl studentai ir pereidl Dirbo visos keturios sekcijos. Aktyviai konferencijoje da nėja iš vieno būrelio į kiti lyvavo pramonės ekonomikos apgindami be jokio vara būrelis, vadovaujamas vyr. kursinius darbus. Kai toki dėst. K. Prunskienės, o taip padėtis, vis sunkiau gaut: : J pat pramonės Įmonių veiklos ramą iš katedrų, o tai labi būrelis, kuris susikūrė tik trukdo studentams, nori! praeitų metų lapkričio mėne tiems rimtai užsiimti moksli niu darbu. sį. Retai dėstytojai dalyvaul Kiekvienas būrelis suorga nizavo ekskursijas į gamyk būrelių susirinkimuose, ml las. Ekonominės geografijos žai padeda ruošiant studenl I būrelio nariai lankėsi Tartu darbus respublikiniams universitete, užmezgė ryšius sasąjunginiams konkursarrl Šiais metais fakulteto S.M| su tokio pat profilio SMD bū reliu. Šių metų gruodžio veikla bus toliau piečiam 6—9 d. d. trys studentai ket- Jau žengti pirmieji žingsnia apžiūri virtakursiai — pramonės pla respublikinei SMD dvigubi beveik navimo spec. studentės N. pateikta Kairytė, M. Ciučkytė ir dar daugiau darbų, negu pernd bo ekonomikos spec. stud. V. Užmegzti ryšiai su kitoml Žukauskaitė buvo išvykę į aukštosiomis respublikos Maskvą skaityti savo praneši šalies mokyklomis. Fakultetį ir toliau įgyvendins savo pi mų. grindinį devizą: „Mokslo <ia| Numatomas įsteigti penkta buotojai išauga SMD". sis — pramonės technologi jos“— būrelis. Tai įgalins J. KAZINO pirmųjų kursų studentus PEF III k. stuc įtraukti į SMD veiklą, jie nuo SMD tarybos nar pirmųjų studijavimo dienų
STUDENTŲ MOKSLINES DRAUGIJOS VEIKLA TARYBŲ SĄJUNGOS AUKSINIO JUBILIEJAUS METAIS Apie aktyvią ankstesnių metų Fizikos fakulteto SMD veiklą liudija ne tik perskai tytų pranešimų skaičius, ap dovanojimai, bet ir šios or ganizacijos globoje „išaugę" mokslininkai, dabar jau tapę pripažintais net tarptautiniu mastu. Dar daug kas gerai prisimena kaip aktyvų drau gijos narį Juozą Vaitkų. Da bar jau jis docentas, baigia ruošti daktaro disertaciją. Apie praėjusių metų nuo pelnus kol kas ‘gali kalbėti tik perskaitytų XXIV konferen cijoje pranešimų bei paro doms pristatytų darbų skai čiai ir vienintelis Visasąjun ginėje parodoje apdovanotas
Respublikinėje studentų ge riausių mokslinių darbų ap žiūroje velkė 17 sekcijų. Bu vo pristatyti 678 darbai. Dau giausia pateikė Universitetas — 473. Geriausi mūsų studentų darbai įvertinti taip: Matematikos sekcijoje vi sas pirmąsias tris vietas užėmė VVU matematikai: V. Mackevičius (I v.), A. Kutka, R. Kašuba (II v.), R. Morkvėnas, R. Sandleris, V. Bagdo navičius (III v.). Fizikos sekcijoje — V. Balevičius (I v.), V. Narkevi čius, I. Velickaitė (II v.); A. Janušas, K. Tumkevičius (III v.). Chemijos sekcijoje — S. Armalius (I v.), R. Račiukaitytė, (II v.), V. Mincevičius, J. Markeliūnaitė, A. Žebrauskaitė, A. Patinskaitė, V. Paškonis (III v.). Geologijos - mineralogijos sekcijoje visas tris pirmąsias vietas užėmė: A. Lebioda (I
DRAUGIJOS AUKLĖTINIAI ŽYMUS MOKSLININKAI G. Trinkūno darbas. Plačias galimybes gabes niems studentams nuo studijų laikų įsijungti į mokslinį . ti riamąjį darbą atveria studentų mokslinė draugija. Apie tai ir buvo kalbama fakulteto SMD ataskaitinėje konferen cijoje, įvykusioje spalio mė nesį. Kaip pagerinti SMD darbą, kodėl dar nepakanka mai aktyviai į jos veiklą įsi jungia žemesnių kursų stu dentai, ką daryti, kad SMD tikrai taptų efektyvia organi zacija fizikų — mokslininkų
ruošime? Tokie klausimai bu vo gvildenami diskusijose. Fakulteto partinės organiza cijos sekretorius, buvęs akty vus SMD narys, fiz.-mat, m. kand. Z. Kupliauskis, Moleku linės spektroskopijos ir biofi zikos katedros vedėjas doc. H. Jonaitis, studentų komjau nimo organizacijos sekreto rius S. Arlauskas, IV k. stud. A. Urbas ir kiti pateikė daug gerų minčių, kurios ne abejotinai pravers naujai iš rinktai tarybai (pirm. A. Ma tulionis).
GERIAUSIEJI
Z. Tamašauskaitė (II v.), A. Grušas, R. Abloževičiūtė (III v.). Istorijos sekcijoje — A. Bu činskas (I v.), B. Dirgėlaitė (II v.), J. Markelevičįus, O. Bliujutė (III v.). Teisės sekcijoje visas tris K. Pėdnypirmąsias vietas čia (I v.), R. Brilius, V. Gyliūs (II v.), L. Papirtis, A. A. Barauskas Bauklytė, (III v.). Literatūros sekcijoje — P. Skirmantas (I v.), J. Šlekys (II v.), O. Rasiukevičiūtė, A. Pavlovą (III v.). Kalbų sekcijoje visas tris pirmąsias vietas — R. Bagvilaitė (I v.), S. Krinickaitė, T. Juškaitė (II v.), N. Požėraitytė, T. Galčina, L. Simėnaitė (III v.). Psichologijos sekcijoje — M. Ragauskaitė (II v.), V. Na vickas (III v.). Metodikos sekcijoje — D. Dūdaitė (II v.).
v.), K. Sustikas, A. Brazauskas (II v.), A. Juškevičiūtė, A. Biezais, D. Kivlina, S. Bucevičiūtė (III v.). Biologijos sekcijoje — I. Idzelienė (I v.), G. Treigytė, I. Juknaitė (II v.), A. Matuty tė, A. Sokolovas, V. Baranauskienė (III v.). Geografijos sekcijoje — L. Klimaitė (I v.), J. Petniūnaitė (II v.), V. Žinytė, T. Duksa (III v.). Liaudies ūkio ekonomikos sekcijoje — N. Kairytė (II v.), S. Gučiūtė (III v.). Prekybos ekonomikos Ir prekių mokslo sekcijoje — R. Levinskas (I v.), A. Bany tė, R. Kvietkutė, V. Spietinytė (II v.), R. Lukoševičienė, E. Skrebienė, S. Griganavičiūtė (III v.). Buhalterinės apskaitos ir fi nansų-kredito sekcijoje — V. Srolienė (I v.), A. Silauskaitė,
Fizikos fakulteto SM1 d rai rūpinasi dekanatas suomeninės organiza ijd Žvelgiant į ateitį, norisi I keti, kad geriau, negu pa nai, dirbs fakulteto SMD j ryba, kad jubiliejinėje XX] konferencijoje bus perskait] ta daugiau, negu periu pranešimų, kad vėl užsime] studentų moksliniai ryšiai Į kitomis aukštosiomis moky] lomis, kad — svarbiausia Į iš dabartinių aktyvių SM narių išaugs žymūs muksi ninkai. Vyr. dėst. L. KIMTĮ Fizikos fakulteto sM mokslinis vado']
ŽINIŲ ŠALTINIS Gana populiarūs Gan'1 fakultete yra įvairūs būreli] Vienas iš tokių yra geol gijos būrelis. Jis jungia dl gelį tos specialybės studenl gal todėl būrelio veikla '] gera. I Aktyviai būrelio veikli dalyvauja III ir IV kursi) J dentai. Praėjusių metų burei darbą apsvarstė lapkrii 15 d. įvykęs ataskaitinis I kiminis susirinkimas. Iš būj lio pirmininko IV kurso s| dento B. Kairio ataskaj matyti, kad padaryta neit žai. Nauju būrelio pirmininl išrinktas II k. studentas I Mikaila. Ta pačia proga buvo pi skaitytas Geologijos-minel logijos katedros vedėjo <'| S. Žeibos pranešimas 1 kurie mėnulio geologjl klausimai." A. KA,RI
Daug neįkainojamų turtų saugo senoji Vilniaus univer siteto biblioteka. Vieni jų lengvai visiems prieinami, dalis dar laukia rūpestingų restauratorių rankų. — Tarptautiniais knygos metais ypatingas dėmesys ski riamas knygų, vertingų mokslo, meno leidinių atnaujini mui, restauravimui — pasakoja bibliotekos rankraščių skyriaus vedėjas Vytautas Bogušis. — Susirūpinta pogrin dinės, karo metų literatūros išsaugojimu. Kaip žinia, ši li teratūra) brošiūros, atsišaukimai, laikraščiai) buvo spaus dinama ant labai blogos kokybės popieriaus, negausiu tira žu. Todėl atskirų leidinių yra išlikę labai nedaug, neretai vos po vieną egzempliorių. Drbar dėl susidėvėjimo jų jau beveik negalima sklaidyti. Tobulu leidinių restauravimu Vilniaus universitetas susi rūpino vienas iš pirmųjų Sąjungoje. Šios srities specialis tai dar neruošiami. O žinių reikia tikrai nemaža: kad ga lėtum sėkmingai dirbti, turi būti ir puikiu menininku, ir neblogu chemiku. Dažnas res auratorių įsivaizduoja tik kaip karpantį knygos puslapius ir klijuojantį. Teko vilnie čiams, busimiesiems restauratoriams, stažuotis Estijos, Le ningrado, Maskvos muziejuose, restauracinėse dirbtuvėse. Dabar Universitete jau yra būrelis tos srities specialistų. Šiuo metu restauruojami „Lietuvos žinios", „Aušra", „Skar das", „Lietuva", „Vienybė lietuvninkų" ir kiti leidiniai. Di deli darbai dar laukia jaunų specialistų: ruošiamasi iš pa grindų restauruoti pažangiąją JAV darbininkų spaudą, ki tus vertingus leidinius ir rankraščius. Gal netolimoje atei tyje galėsime skaityti V. Hugo laiškus, dabar saugomus bibliotekos rankraštyne, ir daugelį kitų unikalių mokslo, meno darbų, Bene didžiausią šlovę tie uolūs darbininkai įgijo, restau ravę gaublius. 1750 metais, ryšium su Vilniaus observatorijos kūrimusi, Universitetas užsakė pagaminti du gaublius. Manoma, kad gaublių užsakytojas buvo Tomas Žebrauskas, observatori jos kūrėjas ir iniciatorius. Kas užsakymą finansavo, neaiš ku. Tais pačiais metais Johanas Erdešas pagal užsakymą pagamino du gaublius — Žemės ir Astronominį (žvaigž džių) — ir dedikavo juos Augustui III-ajam. Praėjo šimtmetis. Apie tuščias gaublio vietas žmonės daug ką sužinojo. Ir buvo manoma, kad seneliai jau atgy veno savo amžių. Ėjo metai — dulkės, suodžiai pamažu tu šavo labai brangius ir vertingus mokslo ir meno kūrinius. Pasakojama, kad pokario metais studentai - medikai ban dė „iššifruoti" gaublius, atsinešę kibirą formalino, trynė ■juos maišu. Bet dulkės ir kiti nešvarumai buvo taip įsigė
loge) už eilėraštį ,.Obels vai kai“, Zitą Lukošiūtę (IV k. litua nistę) už eil. ,.Pokaris“ ir ,.Ruduo“, Zitą Mažeikaitę (III k. ger manistę) už eil. ..Prie nežino mo kareivio kapo“, Nijole Miliauskaitę (V k. li Vertininimo komisija (pir tuanistę) už eilėraščius vai mininkas V. Bubnys, V. Areš- kams. ka, A. Baltakis, V. Daujotytė, Albiną Visocką (III k. litua A. Sprindis, D. Sakavičiūtė, nistą) už eil. ..Ekspromtas V. Viltrakytė, V. žeimantas, ant dviračio“, „Sugrubusios E. Bukelienė), apsvarsčiusi šaknys“, „Tik manęs palau konkursui pateiktą kūrybą, ki“. nutarė premijuoti šiuos lite ( ratus: II Už prozą — Juozą Mažeikį (V k. žurna-I. Už poeziją — listą) už apsakymą „Pilka Ritą Liausėdaitę (III k. bio brydė žalioje pievoje",
Universiteto literatų konkurso, skirto TSRS .jO-mečiui, rezultatai
Zita Čeponytė (I k. lituanis tė) už eilėraščius — miniatiū ras kaimo tema, Jonas Daniliauskas (Dailės I institutas) už poetines minia III. Už kritiką — tiūras, Janina Riškutė (V k. litua Rimantą Zmajauską (V k. lituanistą) už straipsnį „Poe nistė) už kritikos straipsnį „Sąlytis su tradicija“, zija ir muzika“. Gražina Ramoškaitė (V k. 1 IV. Studentų profsąjungos lituanistė) už recenziją „Uni prizas už geriausią kūrinį versalios tremties poezija“, studentiška tematika skiria Saulius Kondratas (II k. mas psichologas) už novelę „AkValdui Vasiliauskui (III k. menžmogis“, žurnalistui) už apsakymą Vytautas Gocentas (II k. „Žaliosios salos".. I finansininkas )už eilėraščius, _ V. Atminimo dovanėlėmis Zita Zokaitytė (IV k. litua paskatinami šie konkurso da nistė) už ciklą „Atominis ka ras“. lyviai: Vytautą Račicką (IV k. li tuanistą) už apsakymus „Du tragiški vaizdai iš mano kaimo gyvenimo“.
KIENO PLUNKSNA GRAKŠČIAUSIA Ir susibūrė tą subatos va karėlį daug gražaus jaunimė lio. Tiek poetų ir prozaikų net Literatų svetainėje nepa matysi. Vieni atėjo savęs pa rodyti, kiti pasiklausyti, tre ti — i žymius poetus pažiū rėti. Bet daugiausia visus čia atginė smalsumas: kieno Universitete plunksnos pasta biausios, grakščiausios? O rašančiųjų būrys tą vakarą buvo gausus ir margas: litua nistai, germanistai, žurnalis tai, psichologai. Galėjai su likti ekonomistų, fizikų. Vie na viešnia atvažiavo net iš Preikšo Pedagoginio instituto Klaipėdos Muzikos fakulteto. Kaip ir kiekvienais metais, į mūsų literatų ginčą mėgino įsiterpti Dailės instituto poe tai.
■ . .Kas sužinos, kiek kon kurso dalyviai jaudinosi, pra kaito prisunkė, laukdami re zultatų. Čia pagelbėjo IV k. lituanistai, viską apvertę aukštyn kojom. Visi laukė iš kilmingo, oficialaus atidary mo. O jie ėmė savo eiliuoto mis parodijomis poetų savi meilę baksnoti, pegasų spar nus pešioti. Tai buvo links mą! Paskui gražiabalsė I. Ta mulevičiūtė padainavo. Beje, tą vakarą literatūra ir muzi ka visą laiką prie vieno sta lo sėdėjo: dar griežė konser vatorijos studentų kamerinis kvartetas, mazurkas skambi no bei aiškino tarprespubliki nio K. Čiurlionio konkurso laureatas C. Kontrimas. Na, o paskui ėmė ir atsi
stojo Literatų konkurso-72 vertinimo komisij os sekreto rė vyr. dėst. E. Bukelienė. Kuo toliau ji skaitė protoko lą, tuo daugiau veidų šypso josi, nemažai ir niaukėsi (Ne gali konkurse visi laimėti!) Buvo ir taip, kad konkursų favoritai nieko nelaimėjo, o visai nežymūs literatai laurų vainikus užsidėjo. Paskui atėjo pėrimo ir glostymo metas. Poetų padus kuteno kritikas, Lietuvių lite ratūros katedros vedėjas doc. V. Areška. Gerai, kad tiek daug žmonių rašo — rašyda mas žmogus tampa geresnis, tauresnis, bet iš tokios dau A. STANEVIČIAUS nuotraukose: (viršuje) kalba verti gybės sunku atrinkti grūdus nimo komisijos sekretorė vyr. dėst. E. Bukelienė; konkurso nuo pelų. — Taip ir panašiai laureatai A. Visockas ir Z. Mižeikaitė. docentas porino. Mūsų lite ratams kliuvo ir nuo poe to Alg. Baltakio. Nebūkime tokie tragiški, minkštakūniai, džiaukimės jaunyste ir gyve nimu! Rašykime apie tai, ką matome gyvenime, o ne apie tai, ką išskaitome iš kny gų... Žinoma, poetas nemaža literatų ir pagyrė. Rašytojas Vyt. Bubnys taip pat viena ranka prozininkų leidinius pėrė, kita glostė. Meniškas vaizdas, grakštus sakinys — tai dar ne viskas. Svarbiau sia — ką tuo vaizdu pasako me. Reikia žinoti, ką norime pasakyti. Tą vakarą dar daug buvo kalbų, eilėraščių, muzikos. Ir ne vienas, tur būt, jau minė mintis apie ateinančių metų konkursą. V. LAZDYNAS
rę Į laką, kad „restauratoriai" nieko neišvydo. Ir vėl gaub liai stovėjo kampe niekieno nesaugomi. Jais susidomėta 1969 metais. Prasidėjo ilgas paruošiama sis etapas. Gaublių kopijos apkeliavo šimtus laboratorijų ir visur tas pats: „Darbas beviltiškas, neįmanomas". Tada to „beviltiško" ėmėsi jaunos, kupinos energijos Universi teto restauracinių dirbtuvių darbuotojos Gražina Drėmaitė, Nijolė Murelytė ir Audronė Želvienė. Prabėgo ištisi įtemp to ir atkaklaus darbo metai, ir pamažu ėmė ryškėti žalios salos vandenyne, rusvos kalnų keteros, šaulys, įtempęs lan ką. .. Šis didžiulis darbas valstybei kainavo apie 12 tūks tančių rublių. Dabar stovi gaubliai po stiklo gaubtais Lelevelio salėje ir tarsi džiaugiasi grąžinta jaunyste. Yra kuo džiaugtis: juk jie vieninteliai Tarybų Sąjungoje, panašių nerasi jokioje bibliotekoje, mokslo įstaigoje. Gabios restauratorės, paskatintos pirmosios sėkmės, ėmė si nemažiau sunkaus darbo — restauruoti dar ankstesnius, 1622 metais Guljamo Blau (gyvenusio Amsterdame, įžy maus kartografo, knygų, atlasų leidėjo) padarytus gaub lius. Gaubliai (Žemės ir Astronominis) irgi labai vertingi, labai meniški, juose pirmą kartą buvo panaudoti labai ge ros kokybės vario raižiniai. Kada jie pateko į Universite tą, nėra nustatyta. Manoma, kad gaublius taip pat buvo už sakęs koks didikas, nes Guljamas Blau dirbo daugiausia pagal užsakymus. Šiais metais buvo baigti restauruoti ir pastarieji gaub liai. V. Bogušio žodžiais tariant, jokio atlyginimo nėra už to kį milžinišką darbą, kartu ir eksperimentą. Dabar į Vilnių visi važiuoja mokytis restauracijos meno. Galima pridurti, kad už sugrąžintą gaublių jaunystę res tauratorės pristatytos LTSR valstybei premijai gauti. Tarptautiniais knygos metais gaunama labai daug leidi nių, enciklopedijų, žinynų, meno leidinių katalogų. Univer siteto bibliotekos mainų skyrius palaiko glaudžius ryšius su visomis tarybinėmis respublikomis, visomis Europos ša limis, JAV, Japonijos, Australijos, kai kurių Afrikos vals tybių bibliotekomis, moksliniais centrais. Dideliais ir reikšmingais darbais, plačiais užmojais Vil niaus universiteto biblioteka pažymi tarptautinius knygos metus, TSRS penkiasdešimtmetį. Aišku, sunku būtų pasiekti tokių laimėjimų, jei ne Kul tūros ministerijos, Dailės muziejaus, Universiteto Rekto riaus nuolatinis rūpestis ir dėmesys bibliotekai, jos darbui. Juozas MAŽEIKIS
PUBLICISTINIAM KONKURSUI
AŠ — TSRS PILIETIS
TAIGOS SPALVOS Smagu per žemę eiti Ir pėdsakus palikti... Just. Marcinkevičius Nebeįmanoma žmogui visas tiesas patikrinti pačiam, bet juk dėl to negali sumažėti natūralus troškimas ar pa prasčiausias smalsumas. O jei gu vieną kartą išsiruošei į kelionę žinok — ne pasku tinį. Kelionės visada žada ne matytų kraštų egzotiką, svai gulį ir nerimą, o svarbiausia — naujų pažįstamų, nepa mirštamų susitikimų, ir, žino ma, draugystę, kurios vertybė ir patvarumas priklauso nuo mūsų pačių. Tur būt, panašiais jaus mais gyveno ne vienas iš mū sų, pasiryžusių studentišką vasarą praleisti Sibire — vi sasąjunginėj spartuoliškoj komjaunimo talkoj, prie Obės besistatančiam naftinin kų mieste — Streževoje. Neišardoma grandine už traukinio langų tęsėsi pramo nės centrai — Minskas, Penza, Ufa.. . Vieni aikčiojo, ki ti susikaupę stengėsi užfik suoti kas minutę besikei čiančius reginius, kurie dirgi no vaizduotę, svaigia karuse le suko minčių ratą.
Saitas vėjas Uralo Beria dulkėm akis.. . Ar tas kelias be galo? Ar be galo naktis? Salomėja Nėris. 1942-ieji, žiema. Trapioji poetė, karo nubloška į šaltį, nežinią, ilge sį. Ją, kaip ir tūkstančius Lietuvos sūnų ir dukterų, priglaudė motina Rusija. Gy venimo daina, Tėvynė, Perga lė — geriau nebeieškoti šių sąvokų prasmės skirtybių. O vieną rytą atsidūrėm jau tikroj taigoj. Bendrakursė Verutė, visą laiką žiūrėjusi tik pro langą ir į žemėlapį, Suka laikrodžio rodyklę dar
viena valanda į priekį — mes jau treciojoj laiko juostoj. O iki Tomsko dar toloka.. . Iš Tomsko iki Streževoje — 1200 kilometrų į šiaurę Obe. Upių milžinas „Patris Lurnutnba" svetingai priėmė mus į savitą, triukšmingą ir tvar kingą gyvenimą, net dušus pasiūlė. Rytą pabudau nuo kažko kių neaiškiai pažįstamų žo džių. Suvokusi, kur esu, tuoj atpažinau ir tuos tolimą ilge sį sukėlusius žodžius — per laivo radiją skambėjo S. Je senino „Laiškas motinai". Už simečiau striukę ir išbėgau į denį. Supilkavo nedidelis kaime lis, medinės apvalių rastų pirkelės. Virš kiekvienos te levizoriaus antena, o pakran tėj dešimtys laivelių. Matyt, žvejai. Ir vėl gūdi tyla kelias dešimčiai kilometrų. — Ko verta mintis, kad že mėj bus ankšta, pažvelgus į Sibirą? Krūptelėjau, kas gi mano mintis skaito ir dar taip įžval giai. — Šalta, čia jums ne Lie tuvos zefyrai, — prieš mane stovėjo laivo kapitonas, žils telėjęs, ramių, susimąsčiusių akių vyriškis.. . Trečios dienos pavakare atsisveikinom su „Patriu Lumumba", baltas ir grakštus milžinas išdidžiai apsuko ra tą, suūkė sirena, mojom nu plaukiantiems, nukėlė ke purę kapitonas. Jutau keistą nerimą, neišvengiamą graudu lį, kai žinai, kad ką tik kal bėjai su žmogum, jautei jo nuoširdumą, jautrumą tavo įspūdžiams, o daugiau gal nebesutiksi... Apie baltąsias naktis svajo jom, tur būt, jau nuo tos die nos, kai parašėm pareiški mus, kad priimtų į Tomsko (Nukelta Į 4 psl.)
(Atkelta iš 3 psl.)
Vilniaus „Žalgirio" sporto salėje gruodžio 2—3 d. pa skutinieji respublikos stu dentų žaidynėse rungtyniavo sambo imtynininkai. Daly vavo Vilniaus universiteto, Lietuvos Žemės ūkio akade mijos, Kauno Politechnikos instituto, Vilniaus Inžinerinio statybos instituto ir Kūno kultūros instituto rinktinės. Pagrindinė kova vyko tarp Universiteto ir LŽŪA koman dų. Nežymia taškų persvara nugalėjo busimieji žemės ūkio specialistai. _Ąntri — Universiteto sportininkai, tre niruojami LTSR nusipelniusio trenerio, tarptautinės katego rijos teisėjo P. Eigmino. Tre čią vietą užėmė KPI rinktinė. Vilniaus universitetui at stovavo vienuolika sportinin kų iš šešių fakultetų. Tai G. Pūkas, A. Virbickas, N. Bag donavičius — visi TF, J. Lu košius — FF, V. Stravinskas, R. Kliminskas, K. Sustikas, V. Maslinskas — GF, D. Žardeninas — MMF, M. Karalevičius — FAF, V. Vadoklis — Fil. F. Dešimt iš jų apdova-
DEŠIMT svorio KATEGORIJŲ — PENKI
Čempionai
noti žaidynių medaliais, o G. Pūkas, J. Lukošius, A. Vir bickas, V. Stravinskas ir D. Žardeninas — aukso. Ypač atkakli kova vyko puslengvio svorio kategorijoje, kur ėmė si mūsų sportininkai — pirmaatskyrininkai K. Sustikas ir J. Lukošius (pastarasis jau įvykdė kandidato į sporto meistrus normą). Čia dalyva vo Lietuvos eksčempionas sporto meistras E. Bagdanovas, sporto meistras P. Punys (LŽŪA) ir kt. Finale susitiko sporto meistras P. Punys ir J. Luko šius. Geros technikos ir su manios taktikos dėka pergalę pasiekė Fizikos fakulteto dip lomantas J. Lukošius, kuris nepralaimėjo nė vienam var žovui. Lengvo svorio kategorijoje Universitetui atstovavo du Gamtos fakulteto studentai —
TAIGOS SPALVOS
statybininkų būrį. Ir suspė jom: vieną tokį baltą vaka lis, svarbiausias tavo šaunu tys, kad juos puola pikti mil rą kateris ir atplukdė mus mo kriterijus. Netruko išryš žinai. Sujungė savo rankas Obės intaku Pasol į Streževo- kėti šio požiūrio teisingumas, ir širdis Kamč ir Atka, sutai nors stovykloj kas vakarą kė tėvus, suvienijo jėgas, nu jęMiestas įsikūręs taigos vi skambėjo dainos, viliojo šo galėjo priešus, ir nusi dury, baloje — tiesiogine kiai, ir tik reiklus komen lenkė jiems gentis skyrę prasme. Ir dabar kasmet klo danto Rašido „atbaj" nu miškai ir kalnai. Nuo tada ši ja betoną, o jis vis prasmen traukdavo tylius pokalbius žemė ir vadinasi Kamčatka. ga. Ir su Žora tapom artimi bei vakarones prie laužo, ir Streževoje studentai —• sa palapinių miestelis kietai už draugai. Jis mėgo literatūrą, vi žmonės. Jie mūrijo pirmą migdavo. domėjosi mūsų menu, o stu sias šio miesto plytas 1967 Mūsų būrys netruko pagar dijavo Tomsko Politechnikos metais ir kas vasarą trečiąjį sėti geru darbu, išradingumu, institute ekonomiką. semestrą mokosi čia statybi linksmumu. Paskaitos apie Vakarais visose pusėse du ninkų paslapčių, ištvermės, Lietuvos kultūrą, mokslą, jų fakelai uždegdavo ir taip dirbti ir gyventi būryje, gerb praeitį ir dabartį ne tik su spalvotą dangų. Kitą dieną ti kito krašto žmones — ne pažindino kitataučius draugus mūsų valdybos viršininkas pa iš reikalo, ne iš kilnaus pa su mūsų kraštu, bet ir padė aiškino, kokia svarbi jiems pročio, o nuoširdžiai, įsitiki jo būriui įaugti į tūkstantinę yra dujotiekių problema. Naf nus, kad kitoks požiūris ir stovyklos šeimą. O Lietuvos ta toli nuo pramonės centrų, neteisingas, ir beprasmiškas. būrio šventė — liepos todėl kartu su ja gaunamos Tomsko aukštųjų mokyklų 21-oji — nejučiom tapo visos dujos kol kas nepanaudoja studentai — Streževoje že stovyklos švente. Po iškil mos, Užtat ir liepsnoja fake miečiai ir šio miesto statybų mingos rikiuotės ir šventinių lai. O ateityje čia, chantųveteranai. Šią vasarą pirmą raportų stovyklos Čiurlionio mansių nacionalinėje apygar kartą atvykom ir mes — es gatvė pražydo visomis aukšta doje, gaunami turtai pasieks tai, latviai, lietuviai ir balta ūgėmis taigos gėlėmis. Baškirijos ir Totorijos fabri rusiai. Tačiau nėra namų be dūmų kus. R. Kliminskas ir V. Stravins Jau važiuodama šį tą žino — ši sena liaudies patarlė Atsisveikinimas su Sibiro kas. R. Kliminskas pusfinali jau apie Vakarų Sibiro tur įrodė savo gyvybingumą ir vasara buvo kaip ir kiekvie niame susitikime gavo sunkią tus, sunkią jų ieškojimo ir čia. Liūdna, kad atsirado iš nas išsiskyrimas ilgam. Pas traumą ir toliau kovoti nelei pergalingą atradimo istoriją. mūsų tokių, kurie tūkstančius kutiniai broliški linkėjimai, do gydytojas. Jam teko ten Jeigu prieš karą naftos kara kilometrų važiavo pademonst kartu dainuotos dainos ir ge kintis bronzos medaliu. V. lystė buvo Kaukazas, poka ruoti Sibirui savo pseudocivi- rokai padažnėjęs pulsas. Dar Stravinskas finale įveikė A. rio metais Volgos—Uralo ra lizaciją ir nekultūrą. Kai kas kartą pažvelgiau į sumažėju Bieliauską (LŽŪA). jonas savo žemėlapy pasista turėjo ir stovyklą palikti ir sią „Gedimino pilį" prie pala Sekančioje svorio kategori tė daugiausia trikampių rimtai susimąstyti. Kartą bū pinės, atsisiveikinau su „Tri joje finale A. Virbickas ėmė 'bokštelių, tai šiandien karū rio komjaunimo susirinkime jų smėlynų karčiama" — mu si su daugkartinio savo var ną su džiaugsmu atiduodam viena mergaitė kaip nuo sų valgykla, o Čiurlionio gat žovo A. Bubnelio auklėtiniu Vakarų Sibiro žemumai, už sprendį lengvabūdžiams drau ve vaikščiosim ir Vilniuj, tik P. Rinkevičium (LŽŪA), kurį imančiai vieną septintadalį gams pasiūlė vyriškumą, tik platesne.. . nugalėjo. Tarybų Sąjungos teritorijos. rąją vertę įrodyti darbu. Tas Grįždami trejetą dienų pa Antro pusvidutinio svorio Ir pusė šios teritorijos gali pats totorius Rašidas atsilie buvojom Tomske. Miesto kategorijoje finale D. Žarde teikti naftą ir. gamtines du pė: komjaunimo komitetas orga ninas nugalėjo KPI atstovą R. jas. Kaip vėliau sužinojau, šį — Pernai pas mus buvo nizavo mums ekskursijas, pa Vinkauską. teiginį galima perfrazuoti ir panašus atvejis, nubaudėm sakojo apie miesto praeiti J. CIVILIS taip — tai stambiausias naf savo draugus — keturias die dabartį, ateitį. Svečiavomės aukštosiose mokyklose, atra Autoriaus nuotraukoje: XX tos ir gamtinių dujų baseinas nas neleidom į darbą! .. Ir tyla. Darbas — ne baus dom kiekvienas savo kolegų. studentų žaidynių sambo var planetoje. Seniausias Sibire Tomsko O mums teks dirbti stam mė. Šventa pareiga. žybų nugalėtojai (iš kairės) (įkurtas 1888 Gerai, kad žmonės turi pui universitetas — D. Žardeninas (MMF I k.), biausio pasaulyje 850 kilo G. Pūkais 1TF IV k.), A. Vir metrų ilgio naftotiekio Alek kią savybę prisiminti tai, kas m.) garsėja savo įspūdingu bickas (TF V k.) ir V. Stra sandrovas — Anžero — Sud- gera. Tą vasarą Tomsko srity botanikos sodu, istorijos ir muziejumi, ženskas statybos objektuose. komjaunuoliškose statybose paleontologijos vinskas (GF III k.). Nutiesti naftotiekį per taigą, dirbo 60 tūkstančių studentų: turtingiausiu pasaulyje herbaupes, balas — tai reiškia... 20 — tomskiečių ir 40 - • at rijum. Žavėjausi universiteto nesišvaistyti perdaug dažnai važiavusių iš visų TSRS kam mokslinėj bibliotekoj esančio mis retomis Šekspyro kūrinių frazėm apie statybų romanti pelių. ką, žydruosius taigos tolius, — Gimiau Bratske, vaikys iliustracijomis, čia išgirdau jeigu iš tikrųjų nežinai, kas tė Sajanuose, mokausi Toms apie išdidų rusų grafą Strogake — tikras sibirietis. Tėvas novą, kuris savo turtingos slypi už jų. Molina vasara. Visa. Nuo didelis užsispyrėlis ar roman bibliotekos nepardavė atkak Prenumerata 1973 metams ryto aštuonių iki vakaro de tikas buvo. Girdėjai apie plie liems pirkėjams — per men šimtos, o kartais ir ilgiau. no trasą Abakanas—Taišetas? ką sumą pasiūlė, o padovano priimama studentų profkomi- Guminiai batai, vatinuke, ce — Taip. Dar ji vadinama jo ką tik įsikūrusiam univer sitetui. mentu sulipę specrūbai, skie didvyriškumo trasa. tete. Kaina 3 mėn. — 24 kap. dinys dėžėj, ant rankų, akių, Studentai čia, kaip ir visur, Mano naujas draugas Ati krūtinės, tik ne ant tinkuoja kas ilgai tyli. buvo įsimylėję savo miestą, didžiavosi juo. Ir ne be pa mos vietos, kur jis privalėtų —■ Žuvo jis. Aš vienas. .. būti. Juokas — patikimiau Sis pokalbis įvyko jau vie grindo. Tomskas iš tikrųjų sias pagalbininkas, kada sun ną iš paskutinių stovyklos stambus pramonės, mokslo, ku. „Pasižiūrėk į save iš ša dienų. O Aliikas, kaip ir anks kultūros centras Sibire. Ka lies, matysi, kokia tu komiš čiau, kas vakarą prie laužo daise buvęs „užkampio" var ka", — drąsinau save, nes iš dainavo, ir ne visada galėjai das šiandien jam netinka. O toliau vėl kelios paros estetikos jau gerai žinojau, skirti jo čigoniško balso gai traukiny. Įsigiję daug draugų kad juokas — dalykas rimtas. das — liūdnas ir linksmas. Kaip nuoširdžiai mes pavy — Aš gražuolės Atkos sū iš Kazanės, norėjom pažvelg ti į jų miestą. Gėrėjomės Vol dėjom savo instruktorei, ku nus! rios rankose visi tinkavimo Apžvelgiau pagyrūną nuo ga, viešėjom S. Jesenino gim tinėj Riazanėj. Kumeliukas įrankiai tiesiog skraidė, o galvos iki kojų.. . Gal būt? bėgąs paskui traukinį, poetui skiedinys tiško tik ant sienų. — O tėvas? Netikėjom, kad vėliau ir pa — Kamč. Kamč. ir Atka. kažkada buvo brangus seno čioms panašiai išeis. Visos Kamčatka — mano gimtinė. jo kaimo paveikslas. Ir nieko būrio merginos sudarė tin Senovėj ten gyveno dvi tar keisto, kad poetas, kurio visa kuotojų brigadą, o vaikinai pusavy nesutariančios gentys poezija — tai meilė Rusijai, betonavo takus, klojo būsimų — Elnio ir Erelio. Elnias turė pajuto bendrą žingsnį su nau pastatų pamatus, maišė be jo stipruolį sūnų Kamč, o ju laiku. Nijolė NAGAITYTf Erelis — protingą ir gražią toną. V k. lituanistė Darbas čia buvo vieninte- dukterį Atką. Išgirdo abi gen-
Dėmesio!
KAI EISMAS NESAUGUS Mano dėdė, kai dar buvo jaunas, girtas įlipo į kriaušę ir ėmė purtyti vaisius. Ant žemės bumbtelėjo ne pernoku si, peršviečianti kriaušė (nes tada buvo žiema ir medis sto vėjo nuogas), o pats kratytojas. Nuo to laiko dėdė vaikšto su kreiva nosimi ir visiems kartoja: „Girtas ūliosi, blaivas vaitosi". | FAF buhalterinės apskaitos spec. III k. stud. E. Maceržinskis, tokio dėdės, kuris perspėtų, matyt, iki šiol netu rėjo. Tai patvirtina ir autoinspekcijos pranešimas: „Sulai kytas ir negalės vairuoti transporto vairuotojas mėgėjas E. Maceržinskis — Vilniaus universiteto studentas". Bet negi jis pats iki šiol nežinojo, kad girtam sėsti už vairo negalima?! A. DARGUŽIS MINTYS BE MINTIES •Fj Akademines valandas išdirbom teigiamai. Paminklų apsaugos pinigai buvo nukreipti paminklų apsaugai paremti. Reikėtų apsvarstyti ir labai gerai besitvarkančius kambarius. *’• Būtų gerai pravesti stebėjimus, kokį gyvenimą gyve na vaikinai negyvenantys bendrabutyje. -I- Meno saviveiklai organizuoti jėgos nereikia, bet pro to atima labai daug. '4- Panai iš vyro visada sunkiau išreikalauti. (Galvok, žmogau, apie nario mokestį). X Už žiebimą budinčiam į ausį, Alvydas K. paliuosavo bendrabutį. Neeilines mintis N fakulteto profsąjunginėje konferencijoje nugirdo ir užrašė M. ŽEMAITIS
Dėmesio!
Skelbimai POILSIO VAKARAS
PAŠALINTI KAIP NEPAŽANGUS
Gruodžio 17 d. 19.30 vai. Aktų salėje įvyks Filologijos ir Fizikos fakultetų poilsio vakaras. Bilietai platinami šių fakultetų profbiuruose.
Filologijos fakulteto II k. stud. A. Širvytė, Chemijos fakulteto III k. stud. K. Petrauskas, Finansų ir apskaitos fakulteto III k. stud. A. Mickutė. Fizikos fakulteto II k. stud. N. Rasčiauskaitė,
DĖMESIO! Gruodžio 28 d. 20 vai. Fil harmonijoje rengiamas forte-
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KP.
REDAKCIJOS ADRESAS:
toma premjera. Ch. Sachani, L. Pirandelas, Lukianas. NUO IRANO IKI PRAGARO (3-jų dalių satyrinė reklama). Gruodžio 20 — G. Hauptmanas. PASKENDĘS VAR UNIVERSITETO TEATRAS PAS. Gruodžio 21 — MUZIKOS TEATRINĖS DIENOS VAKARAS (dalyvauja Kon k Studentų profkomitete dar servatorijos studentai). Vaidinimai vyksta teatrinės yra bilietų į šiuos spektak studijos patalpose Čiurlionio lius: Gruodžio 15 — SAULĖS 21. Pradžia 20 vai. TILTAS (Tarybinių tautų poe JAUNIMO TEATRAS zijos ir muzikos koncertas, I skirtas TSRS 50-mečiui). Gruodžio 17—18 — Numa Gruodžio 16 — V. Palčinspijono muzikos vakaras. Skambina A. Juozapėnaitė. Bilietų į šį koncertą galima įsigyti studentų profkomitete. Kaina 0,50 rb. — 1,50 rb.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis stu dentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ,29815.
Užs. Nr. 4949
kaitė. GELEŽINES PRINCE SES DIENA. Gruodžio 23 — V. Rozovas NUO ŠEŠTADIENIO IKI SEK MADIENIO. Gruodžio 29—30 — Prem jera. E. Vetema. VAKARIĘN1 PENKIEMS. Kasos veikia: Akademini11 dramos teatro kasoje kasdiem išskyrus pirmadienį, 12—15 vai. ir 16—19 vai. Antra kasa Profsąjungų kultūros rūmuo se tik spektaklių dienomis tuo pačiu laiku. Spektaklių pra džia 19.30 vai., gruodžio 16 d. 18 vai.
LV 08351
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA