VISŲ SALIŲ PROLETARAI, V/ENYK/TESI
Artėja egzaminų sesija
1907 m. gruodžio mėn. 20 d.
ubentas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS Aptilo musų senasis Univer sitetas, tarsi močiutė gamta prieš audrą. Prisipildė skaityklos, nutilo kalbos jose. Re čiau bepamatysi bindzinėjantį studentą, apretėjo jaunimo kino teatrų Ir šokių salėse: susikaupė nutrūktgalviai, prie knygų labiau palinko ir vyresnieji. Kas ruošėsi nuo rugsėjo pirmos, tam tik medžiagą be reikia pakartoti. Ką žada 'sesija — parodys ateitis. V. DARGUŽIO nuotraukoje — Tenė ruošiasi Įskaitai.
Ekonomistų susirinkimai L
APKRIČIO mėnesio pa baigoje Ekonomikos fa kultete įvyko išplėstinis komjaunimo komiteto posėdis, kuriame be komiteto narių dalyvavo ir pirminių komjau nimo organizacijų sekretoriai. Posėdžio tikslas — pasitarti, kaip organizuoti ir pravesti susirinkimus pirminėse kom jaunimo organizacijose, ko kias pasirinkti temas ir vietą susirinkimui. Šis klausimas, be abejo, susilaukė daug no rinčių pasisakyti. Apie savo darbo patirtį kalbėjo III kur so pramonės planavimo spe cialybės pirminės komjaunimo
Įsteigta Lietuvių kalbos sekcija Gruodžio 11 dienos vakare Aktų salėje įvyko Lietuvos Paminklų apsaugos ir kraš totyros draugijos Vilniaus skyriaus steigiamasis Lietu vių kalbos sekcijos susirin kimas, į kurį atvyko žinomi kalbininkai lituanistai, įvairių kitų specialybių atstovai ir tie, kuriems rūpi gimtoji lietuvių kalba. Po įžanginio Istorijos ir fi lologijos fakulteto prodekano doc. J. Balkevičiaus žodžio, išsamų pranešimą „Lietuvių kalbos kultūra ir mes“ per skaitė Lietuvių kalbos ka tedros vedėjas doc. J. Pikčilingis. Apie sekcijos uždavinius ir tikslus diskusijoje kalbėjo prof. J. Dagys, KPI Vilniaus filialo radijo elektronikos ka tedros vedėjas inž. J. Stanai tis, akademikas prof. A. Ju cys, doc. J, Galvydis, Akade minio dramos teatro akt. S. Nosevičiūtė, Mokslinių-gamy binių restauraciniiį ūirotuvių moksl. bandr A. Rąulinaitis, prof. K- Daukšas, doc, J. Pa lionis, Lietuvių kalbos ir li teratūros instituto Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektoriaus vad. K. Ulvydas ir kiti. Dabar kas mėnesį vyks sekcijos susirinkimai, kuriuo se bus svarstoma įvairių lei dinių, įstaigų kalba ir skel biama apie tai spaudoje. Bus įkurtas kalbos konsultacijų punktas. Bus renkami ir skal biami Lietuvos vietovardžiai bei kita Didžiajam Lietuvių kalbos žodynui reikalinga medžiaga. Pasiūlyta „Žinijos“ draugijai įsteigti visuomeninį lietuvių kalbos fakultetą. Dalyvavę susirinkime nu tarė suvienyti savo jėgas sėkmingesniam lietuvių kalbos tyrinėjimui, kalbos kultūros skleidimui visuomenėje. Išrinkta sekcijos taryba pradėjo savo darbą. „T. STUD." koresp.
organizacijos sekretorė Skurkytė. Jos grupė dirba gerai, iš jų yra ko pasimokyti, o ypač pirmakursiams. Sekreto rė sako, jog bet kuriame dar be reikalingas darnus kolek tyvas. Reikėtų organizuoti daugiau masinių priemonių, kurios cementuoja grupę. Su sirinkimams temas reikia pa rinkti tik tokias, kurios do mina komjaunuolius. Savo nuomonę apie kom jaunimo susirinkimus pasakė ir dėstytojas Juodka — dės tytojų pirminės komjaunimo organizacijos sekretorius.
RUODŽIO 2 d. įvykusia me partiniame Ekonomi kos fakulteto susirinki me vienas iš nagrinėjamų klausimų buvo fakulteto kom jaunimo veiklos aptarimas. Ataskaitinį pranešimą pa darė V. Šopys — Ekonomikos fakulteto komjaunimo komite to sekretorius. Mūsų darbo trūkumus kėlė susirinkimo dalyviai prof. M. Gregorauskas, prodękanė K. Vaištarienė, A. Skrupskelis ir kiti. Pasirodo, jog komjaunimo darbe yra nemažai trūkumų. Nepatenkinamai dirbama su aktyvu, apleista saviveik la, SMD. Iš kitos pu sės pažvelgus, matomos ir šviesios vietos: gerėja draus mingumas, akademinio sekto riaus darbas. L. ORLOVĄ
G
TREČIADIENIS Nr. 36 (622)
Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
UNIVERSITETO SAVAITĖ
•:
. •
■
-i
-n'-
■
>;
Chemikams re ikia pasitempti Chemijos fakulteto komjau nimo komiteto darbe yra gerų Ir blogų pusių. Univer siteto komjaunimo komitete sudaryta komisija, tikrindama šio fakulteto komjaunimo biuro darbą, pastebėjo, kad blogai vedama dokumentacija, planai be tikslių datų. O be planų komitetas negali kont roliuoti sektorių darbą. Blo gas lankomumas bei didelis skolininkų skaičius (ypač II kurso technologų) rodo, jog
AKTYVISTŲ DISKUSIJA Grupė Universiteto Matema tikos ir mechanikos bei Fi zikos fakultetu komjaunimo .aktyvistų svečiąvosi pas Peda goginio instituto flzmatus, ku rie turi savo fakultete Įsteigę Diskusijų klubą. Patekome Į antrą šio klubo organizuotą vakarą — diskusiją tema „Aktyvisto patirtis“. Vakaras vyko bendrabučio valgykloje prie kavos puoduko. Kalbėjo mės ir ginčijomės rimtai, juo kavome, dainavom, šokom. Kad turėtume tikru klubo na rių teises, teko išgerti jų tra dicinio gėrimo, skirto sVečiams Problemos, su kuriomis su siduria savo darbe draugai ir mes, panašios. Pąkąlbėtį bu vo apie ką. Šis vakaras tik patvirtino seniai patikrintą tiesą — komjaunimo aktyvis tams būtina rinktis: išsakyti savo neramias mintis, tartis, rasti kelius Įdomiam darbui. Mūsų draugų Diskusijųklųbas ateity numato pokalbius „Kino žvaigždės“, „Meilė ir šeima“, „XX amžiaus poezija“. J. SIMONAVICIŪTĖ MMF IV k.
i
■
akademinis sektorius per ma žai tam skiria dėmesio. Artė ja sesija, tačiau dar šiandien fakultete 31 skolininkas. Pasirodo, jog jokių priemonių jiems išgyvendinti nesiimta. Blogai dirba ideologinis sek torius, už kurį atsakingas biuro narys Kuncė. Aišku, yra ir gerų pusių. Reguliariai leidžiamas „Komjaunimo pro žektorius“, įdomi medžiaga dedama sienlaikraštyje „Che mikas“, neblogai dirba SMD. Komjaunimo darbas nepaten kinamas dėl to, kad biuro nariai nepalaiko glaudžių ry šių su komjaunuoliais, nesi-
Paminėjo „Talentingas chirurgas, hu manistas, mokytojas ir drau gas“... Šie žodžiai aidėjo tą lapkričio 21 dienos vakarą Universiteto kavinėje, kur buvo minimos vieno žymiau sių Lietuvos chirurgų, LTSR Mokslų Akademijos akademi ko profesoriaus, medicinos mokslų daktaro Vlado Kuz mos 75-osios gimimo metinės. Prie kavos puoduko susi rinko Medicinos fakulteto Bendrosios chirurgijos būre lio nariai, grupė bendrosios chirurgijos katedros darbuo tojų, jų tarpe prof. A. Mar cinkevičius ir svečiai — gy dytojai, kuriems teko pažinti VI. Kuzmą, gėrėtis jo chirur gine technika bei klausytis turiningų ir originalių pa skaitų. įdomus ir nuoširdūs buvo
lanko grupėse bei susirinki muose, o ir pats biuras dar nedirba kaip geras kolekty vas, kai kurie biuro nariai stengiasi matyti tik savo dar bo sritį. Visus šiuos klausimus ap svarstęs, Universiteto kom jaunimo komitetas, gruodžio 14 dieną (vykusiame posėdy je, Įpareigojo Chemijos fakul teto komjaunimo biurą ištai syti trūkumus, geriau kontro liuoti planų ir įpareigojimų vykdymą ir, svarbiausia, su burti biure kolektyvą, kurio darni veikla ir bus sėkmingo tolimesnio didelio darbo pra džia. E. VARPIOTAITĖ (Mūsų koresp.)
VI. Klizmą doc. P. Baublio, gyd. A. Dir sės, nusipeln. gyd. Rabinovičiaus prisiminimai apie ta lentingą gydytoją. Naujos klinikos 1940 metais žadėjo VI. Kuzmai gražią ateitį, savarankišką ir turi ningą darbą. Bet ankstyva mirtis atėmė didijį talentą. Kalbėjęs vakare respublikos nusipelnęs gydytojas Rabinovičius, pažymėjo, kad jei VI. Kuzma būtų gimęs kiek vė liau, jis būtų žymiai daugiau pasiekęs kaip gydytojas ir kaip mokslininkas. Tarnavimas žmogui ir jo kančių lengvinimas — tai gražiausias paminklas, kurį mums paliko profesorius. Vakūras-minėjimas užsitę sė gana ilgai. G. ZALĖNAITĖ '■ IV k. medikė
. -3
V ■'
' ■
I
MEDICINOS FAKULTETE O Neseniai fakultete svečia? vosi LLKJS CK studentų sky.riaus vedėjas drg. Makarevi) čius. Svečias įdomiai papasar kojo apie pasaulinę parodą EXPO-67 Monrealyje, apie Ka nados jaunirho gyvenimą, at sakė Į studentų klausimus^ parodė nuotraukų. O Antradienį, , įvyko iškiLmingas fakulteto mokslines Tarybos posėdis, sk’rtas proft Kairiūkščio 10\metų mirties irt medicinos mokslų daktaro J. Misiūros 50 metų gimimo sū* kakčiai pažymėti. Prof. Kai* riukštis buvo ilgametis fakul teto dekanas, jam vadovau; jant buvo .susintezuotas pre paratas neobenziholis, kuris ir šiandien plačiai naudojamas gydymui. Medicinos mokslų daktarui J. Misiūrai šį mėnesį būtų sukakę 50 metų. Tai bu vo geras gydytojas, pedago gas, mėgiamas- kolegų ir stu dentų. Staigi ,mirtis prieš me' tus išplėšė jį iš mūsų tarpo. O šeštadienį prof. M. Mar cinkevičius) gąusiai susirinku^ šiai auditorijai >v perskaitė pa skaitą ..Gydytojo etika“. Po to koncertavo III kurso saviveika lininkai. šis kursas yra rirm čiausias kandidatas į fakųlte^ to, stud. profbiuro paskelbto konkurso geriausiam kurso meninės saviveiklos kolekty,vui išaiškinti,, .nugalėtojus. Žiuri komisija įvertino kon-* certą ketvertų šu pliusu“. , S R. MATUZAS ; ,. kursas.
IŠVYKOS •V v> Viename Interklubo susirin kime kažkas pasakė: „Mes tik kviečiame, priimame/ Vie ni svečiai inespėjo durų ^užda ryti, žiūrėk, jau kiti beldžiasi. O patys niekur, neišvažiuojame“.(Bhuka^s teisinasi: „Nėra lėšų . Xas qi dėl itb kaltas? Visi Interklubo nariai. Kiek vienas privalo .mokėti nario mokestį^ O kiek reikia |S. Vanglikaitei maldauti: „Būk geras, duok ;30 kapeikų“. Labai maža] yra savanorių, kad važiuotų kur nors už savo pinigus. Kiekvienam rub lis brangus. Ypač studentui. O tam, kas sakė, kad Interklubas . niekur neišvažiuo ja, galima prieštarauti. Štai kad ir praėjusį šešta dienį ir sekmadienį keturi Inj terklubo atstovai (S.e Janūj taitė, A. Kūrpaitytė, Ir Tumavičiūtė ir V. Medeišis) svei čiavosi Leningrado Elektro mechanikos In-stitute. Dalyva vo studentų internacionalinia me vaka're. į Ivano —t Frankovskio Pe, dagoginį institutą išvyko V. Anuškevičius ir. O. Draugelytė. Jų kelionės tikslas — su sipažinti įsu aukštosios md? kyklos , internacionaliniu dar bu, planais ir susitarti dė'Į žiemos atostogų, kurias gru‘ pė klubo narių norėtų prat leisti Karpatuose. Nor$j vasara dar už kalnų, bet apie Ją reikia jau pagal) votį.. Kas nelaukia studentiš kos vasaros? Jeigu nepasirū pinsi žiemą, tai, pasibaiguš mokslo metams, gali būti Vė* lu. Todėl Interklubo pirminiu ko pavaduotpja Š. Vanglikaitė išvažiavo į Jerevaną tartiš dėl stovyklos organizavimo. ■ Su Interklubo komandiruote aplankys Kijevą, susipažinę su jo1 įžymybėmis O. Narbu taitė. \ Jeigu būsi aktyvus klubo narys, laiku atneši mokestį, visada galėsi įšvažjuoti. A. VAl.IONYTfi
**«tTARYBINIS STUDENTAS
1967 m. gruodžio mėn. 20 d.
reputaciją. „Apskritai, Universitete — neįdomu", — rašo Aldona. Bet juk mes čia susirinkome ne pramogoms, o mokytis. Studentas pakankamai apkrau ARAŠIUS Aldonai K. « MAŽAI PAŽINDAMI GYVENIMĄ — KLYSTAME • IŠTIŽĖLIS AR GABUS tas — didžiąją dienos dalį jis laišką, kilo gana aštri PRAKTIKAS • ALDONA, NEPATARIU TAU KEISTI SPECIALYBĖS • NEŽINAU NĖ praleidžia paskaitose ir sava diskusija, kurią pratęs VIENO, KURIS BEPROTIŠKAI MYLĖTŲ SAVO SPECIALYBĘ • VILIOJANČIOS PRO rankiškai mokydamasis skai damas, norėčiau ir aš pasam FESIJOS BŪNA TIK PAAUGLIO AMŽIUJE • NESUTINKU SU J. JUOZAIČIU • Į tykloje. Šitą punktą reikėtų protauti, pasiginčyti su pasisa UNIVERSITETĄ ĮSTOJOME NE PRAMOGOMS, O MOKYTIS • AR DAUG STUDENTAI diferencijuoti, ko nepadarė kiusiais draugais. IŠMANO APIE TAS MOKSLO ŠAKAS, KURIOS TIESIOGIAI NESUSIJUS1OS SU JŲ pati Aldona, nei kiti pasisa Pačios laiško autorės prisi SI ŪDIJU OBJEKTU • UŽRIŠTOMIS AKIMIS MES PRAEINAME PRO NEIŠMATUOTUS kiusieji draugai. Pačių studijų pažinimu ir diskusijoje pasi LOBIUS • PAKEISKITE VISUOMENININKUS, KURIE NESUGEBA, UŽUOT JUOS KRI kaip mokslo objekto mes ne TIKAVĘ Q sakiusių draugų tvirtinimu to padarysime įdomiomis, jeigu kie žmonės kaip Aldona ne bus gerais specialistais. Ko- vu, nebūtina gerai mokytis. nemato tokio kelio, kuris ją čiau dievintomis specialybė tai neįdomu pačiai Aldonai. dėl? Argumentuojama tuo, Anaiptol. Daugiau tikimybės, sušildytų ir sužavėtų. O jei mis ir nori lengvabūdiškai Mes kalbėkime, tik apie tai, kad pasirinktoji specialybė kad tie, kurie uoliai sėmėsi gu Aldona ir susižavėtų kita pereiti į kitą, visiškai nepa kaip paįvairinti studentų lais nežavi. Aš pratęsiu sampro žinių, geriau jas pritaikys gy specialybe, tai kas gali ga galvoję, kad ir ta juos lygiai valaikį. tavimų logiką. Jeigu pasirink venime ir perduos kitiems. rantuoti, kad po kurio laiko taip pat gali apvilti. ANO supratimu, dėl to, toji studijų objektu mokslo Tačiau mokydamiesi mes dir jos pasiryžimas vėl užges. kad kai kurių studentų šaka nežavi, tai dirbama ne bame su knygomis, o baigę Blaškytis iš vienos specialy ĖRA reikalo Aldonai laisvalaikis pilkas ir ne per daug uoliai ir įsigyjama dirbsime su žmonėmis, mums bės į kitą, tuo labiau, kol rinktis to kelio, kurį siū ERŽENGĘS Universi nepakankamai teorinių žinių, bus patikėti cechai, laborato dar nesusipažinai su jomis lo J. Juozaitis, — padir įdomus, kalčiausi jie patys. teto slenkstį, jaunuolis kad būtų galima tapti geru rijos, klasės, mes betarpiškai praktiškai, mano supratimu, bėti gamykloje, kolūkyje arba Daugelis žmonių turi silpny nuo pirmos dienos išeiti į akademines atostogas, bę kokiam nors užsiėmimui, mąsto labiau negu bet specialistu. Tokia pasisakiu santykiausime su verdančia labai neprotinga. siųjų ir pačios Aldonos nuo sudėtinga tikrove. O visa tai Iš visų žmonių, kuriuos kad pažintum gyvenimą. Kiek kuriam jie ir pašvenčia dalį kurią gyvenimo valandą. juk pareikalaus iš mūsų kito man teko gyvenime sutikti ir vieną jauną specialistą geru laisvalaikio, o tas užsiėmimas monė. Jam ar jai rupi viskas, Tur būt, nerasime nė vie kių sąvybių negu reikalavo pažinti, nežinau nė vieno, padaro tik keli praktikos me atsilygina jiems, suteikdamas nes mes atsakingi, uz vis no gerai besimokančio stu mokymasis Universitete. O kuris būtų beprotiškai įsimy tai, per kuriuos jis pakartoja malonumą. Vilnius — miestas ką. Mes — tai šio amžiaus dento, kuris nebūtų tvirtai jeigu žmogus pasirodys netu lėjęs savo specialybę, kuris ir visą teorinį kursą, nes to nemažas, yra kur nueiti, yra penktame dešimtmetyje įsitikinęs, kad taps geru spe rįs tų naujų bruožų, nenuo labai girtų savo darbą. Ir iš pareikalauja pats gyvenimas. į ką pažiūrėti. Žmonės suran ■gimusi karta. ." cialistu. Deja, tačiau tokie stabu, kad jis gali nepritapti tikrųjų, profesijos viliojančio O meistriškumas priklauso ne da pasitenkinimą sportuoda Kur pasukti, kas Tavo draugai, būdami pernelyg nai gyvenime, gali nusivilti savo mis atrodo tik paauglio am vien nuo to, kad darbas prie mi, dalyvaudami saviveikloje, draugai? Ką jie galvoja, vūs ir mažai pažindami gy specialybe. žiuje, tik iki tol, kol mes širdies, bet taip pat nuo žmo turizme, visuomeniniame dar veikia, dirba, kaip supras venimą, net neįtaria, kad nesusiduriame su jomis prak gaus sąžiningumo, kruopštu be ir kitur. O tie, kurie lais ti juos? Kaip suprasti save klysta. Yra nemaža atvejų, EISTI specialybę Aldo tiškai, Juk kiekviena specia mo, nepriekaištingo pareigų valaikiu neturi kur dėtis, — draugų būry? Pagaliau, kai, pamėgę savo specialybę, nai K. aš nepatarčiau. lybė turi dvi diametraliai atlikimo, ko bus reikalauja tie paprasčiausiai nemėgino kodėl, iš kur, kada Tavy gerai baigę aukštąjį mokslą, Ne dėl tų galimų sunku priešingas puses. Pirmąją — ma visur, kur bedirbtum. Nie kuo nors domėtis. Kiekvienas je pabudo tas blogio pra žmonės praktikoje pasirodo mų, kuriuos nurodo diskusi šviesią ir viliojančią, ją ma- kas nenori, kad būtų nuolat tikriausiai yra sutikęs žmonių, das? Kodėl nebęįstmgi ištižėliais, nesugebančiais pri joje pasisakiusi drg. S. Zala tome, kol neįsigijome specia- linksniuojamas už blogą dar kurie azartiškai, tiesiog liguis susigaudyti šiame mar taikyti įsigytų žinių. Ir at gaitė, ne dėl to, kad bus lybės, o antrąją — tamsią- bą, todėl stengiasi dirbti kaip tai, atsidavę kuriai nors pra gaspalviame minčių pa virkščiai, nepasižymėjusieji prarasta kažkas jau įsigyta. ją, tą sunkų ir atsakingą juo galima geriau, juo labiau, mogai. Tokie žmonės net ste hek saulyje, kai aplink < uolumu bei brandžiomis žinio Ryžtingas žmogus, aiškiai ma dą darbą, neatskiriamai susi kad našus, kokybiškas darbas bina savo prisirišimu prie mė daug veržlumo, sveikos mis aukštojoje mokykloje, tantis savo gyvenime pašau jusį su kiekviena, netgi gana yra skatinamas. Norint geriau giamo dalyko. Mums kartais nuotaikos ir norų, norų gyvenime dažnai pasirodo ga kimą ir tikslą, nė nedvejoda romantiškiausia profesija, mes dirbti, reikės gilintis į darbą, jie atrodo tikri keistuoliai. O didesnių už ankstesnius — biais praktikais. Aš nenoriu, mas padarytų tokį žingsnį. pajaučiame tik pradėję dirbti. semtis papildomų žinių, steng- juk tai neįgimti žmogaus po padaryti gyvenimą su žinoma, pasakyti, kad, norint Tačiau laiško autorė, matyt, Štai kodėl, mano supratimu, tis. O tai jau keliai j meist- linkiai tai veiklos sferai. prantamesnį, įdomesnį sau tapti geru savo dalyko žino- kaip pastebėjo S. Zalagaitė, daugelis nusivilia savo anks- riškumą ir į gero specialisto ir kitiems, sukurti savo ŪSŲ amžius — nuosta tvirtą aš ir niekad neuž bus — technikos sukles miršti kurso draugo ar tėjimo, progreso amžius. draugės bet kuriame gy Žmogaus protas prasiskverbia venimo klausimo sprendi į pačius slapčiausius gamtos me, kai yra būtina ir reikampelius. O paklauskime, ar kalinga. daug sudentai išmano apie Gyveni tarp draugų. tas mokslo šakas, kurios tie Gyveni ir mokaisi!.. Į au siogiai nesusijusios su jų stu • „SOS! VIDUTINIAI!" • SU TAVIMI, ALDONA, NESUTINKU • MANO SPECIA ldonos k. laiškas ditoriją dėstytojas atė'o, dijų objektu. O juk tokiuose „MAN NUSIBODO ŠI LYBĖ NEĮDOMI. • MOŠŲ AUKLĖTOJAI MELUOJA 9 APLINK MUS LAKSTO AKTY dėstytojas išėjo. Dėstyto žmogaus proto genijaus lai PILKA PADĖTIS" sukė VISTAI, KALBA APIE KAŽKOKIUS IDEALUS IR PRIIMINĖJA RUŽAVOMIS SPALVO mėjimuose, kaip kosmoso už jas moka kalbėti, dėstyto lė daug diskusijų studentų jus rašo pažymius. MIS NUSPALVINTUS KONFERENCIJŲ NUTARIMUS • AŠ — SUBRENDĘS IR SAVA kariavimas, gyvybės kilmės tarpe. Vieni Aldonai pritaria, žemėje praktinis sprendimas, Šią valandą svarbu — RANKIŠKAS • MANĘS TOKIA VISUOMENINĖ VEIKLA NEPATENKINA • SKAUDU, kiti piktinasi, o treti skeptiš medikų eksperimentai žmo ką galvoja ir dėdutopus. kai numoja ranka. Mane šis KAI MES SUGEBAME BOTI TIK STEBĖTOJAIS-KALTINT OJAIS • gaus gyvenimui pratęsti ir Ir studentas... laiškas gerokai „krėstelėjo". šimtuose kitų, negalima pa Kryptingos visuomeni Mano nuomone, tai buvo rie mums teigia, tiksliau me apgauti save, tuo tapdami brendusiai ir sąmoningai, šis justi tikrojo žavesio, neįsisa nto darbo idėjos prilygsta pirmas laiškas (bent per šiuos luoja, jog mes visi gabūs. juokingais, (žinoma, patys jie lakstymas atrodo juokingas. vinus bent elementariausių ži kosminiam skrydžiui. metus), kuris nuskambėjo tik Kam jūs stengiatės įrodinėti, niekada to nepastebės ir iš to Kaip visa tai suprasti? Vie nių iš šių sričių. Mums reikia Taigi, studijų metai — rai studentiškai ir įtikinamai, kad aš gabus, kad turiu spar nesijuoks). ni (vidutinieji) skundžiasi esa tapti gerais savo srities spe vieni iš svarbiausių /aunus ir galiu skraidyti. Juk tai nepuošiant esmės žodžiais. Aš jau subrendęs, savaran ma padėtim, mato negeroves, cialistais, tačiau inteligentui rtuolio gyvenime. Ką /<aTačiau dėl Aldonos nuomo nepagrįsto optimizmo skiepiji kiškas, pats SĄMONINGAI kritikuoja jas, o kiti (akty būtina susipažinti su visomis sėsi, tą ir plausi. nės verta ir būtina pasiginčy mas. Aš gerai žinau, kad ESU GALIU RINKTIS. Tačiau iš vistai) bando tą padėtj patai- mokslo, technikos ir politikos ti. Su tavim, Aldona, nesutin NEGABUS, NETURIU SPAR ko? Juk nepakanka teatro, syti, laksto, bet nieko iš to problemomis, kurios šiandien ku. Ir dėl populiariosios „vi NŲ IR NEGALIU SKRAIDY stovyklos, išvykos į užmies jiems neišeina? Belieka — jaudina žmoniją. dutinybės" ir dėl aktyvistų, ir TI. Todėl reikėtų sakyti tiesą tį, keleto susirinkimų, norint laukti. Laukėme metus, kitus, Neišmatuoti lobiai, neat dar dėl daug ko. Tarp kitko, į akis, ir nedangstyti jos „fi sukurti kolektyvą, kuris ne palauksime ir trečius, kol skleistos paslaptys slypi lite tik egzistuotų, bet turėtų sa aktyvistai supras mūsų psi- ratūroje, „vidutinių" problema visais gos lapeliu". mene, muzikoje, Aš, KAIP IR DAUGELIS vo vidinį gyvenimą. Argi tai chologiją ir pateiks tai, ko laikais buvo viena iš opiau technikos laimėjimuose, medi „VIDUTINIŲJŲ", gyvenu be ne tiesa? Juk esamas visuo sių, viena iš sudėtingiausių. mums reikia. cinoje, geografijoje, politiko ir meninės veiklos lygis nepa ELETU žodžių noriu Mes dabar stovime skirtingo prošvaisčių. Tik teatras je. Tačiau mes praeiname pro knyga dar, lyg meteoras, tenkina ir nepraturtina mūsų. AN skaudu rašyti apie tuos lobius lyg atsakyti Aldonai K. se pozicijose. Dėl to nesame užrištomis O štai reiklesnė nuomonė. /VI vidutiniuosius ir akty- akimis, mes tiesiog nenorime Nekalbėsiu apie kalti nei tu, nei aš. Gal būt, švysteli mano nuobodžiame Labai gerai, kad mes drą Bvistus. Tokio skirtumo jų atrasti ir praturtėti. Begė specialybę, tai buvo pasa tai apsprendė mokykla, drau kelyje... Po to vėl tamsu, pil kyta S. Zalagaitės laiške. gai, gal buvo kažkieno už ka. Aplink laksto aktyvistai, sūs, netylime, sugebame iškel neturi būti. Kol mes kalbėsim diškai nusigręžę nuo tų bran Tu, Aldona, kaltini kom mus žymiai vyresnio įtaka, o kažką dirba, kalba apie kaž ti trūkumus, bandome ieškoti apie šią diferenciaciją, tol bus genybių šaukiame — nuobo jaunimą, kad tau jame ne gal... Priežasčių daug, bet kal kokius idealus, optimizmą, pri kaltininkų. Tai padaryti su sunku rasti bendrą kalbą. Su du, neįdomu gyventi ir pikti įdomu. Bet komjaunimas bėkime apie dabartį. Laiško iminėja rūžavomis spalvomis gebame kiekvienas. Ši pro tinku, ne visi vienodai gabūs, namės bei kaltiname kitus, tai juk mes patys! Ir jei leitmotyvas: „SOS! Viduti nuspalvintus konferencijų nu blema keliama susirinkimuo ne visi gali viską padaryti. kad jie mūsų nelinksmina. tarimus. O čia kankinasi „vi se, spaudoje, kasdieniuose po Tačiau tai dar nereiškia, kad Jeigu tie, kuriems mes pati gu komjaunimas nepaten niai!" kina mūsų, vadinasi, mes Tu, Aldona, nupiešei tą pil dutinis". Tas pats „vidutinis", kalbiuose. Tačiau skaudu, kad „nuskriaustieji" privalo atsi kime savo laisvalaikį, nesu at sėsti į pavėsį. patys kalti. ką padėtį, tik pareikšdama kai kuris nėra nei talentas, nei niekada nesistengiame geba parodyti nieko įdomaus, Tavęs nedomina šokiai. kuriuos priekaištus, nieko sportininkas, nei saviveikli skleisti savo pačių santykio Sutinku, mūsų komjaunimo imkime ir pakeiskime juos, ninkas. Absoliutus vidutinis. su vienomis ar kitomis nege ir profsąjungos darbe ne vis užuot kritikavę. Ir padirbėki Tu skaitai, kad ten ieško konkrečiai ir kategoriškai ne ma tik atsitiktinių pažin sugėdintume reikalaudama ir nepasiūlyda O jūs jam nieko nepaduodat, rovėmis. Skaudu, kad suge kas idealu, bet patikėk, Aldo me taip, kad čių. O daugeliui šokiai yra ma. Matyt, tu nesi didelė op tik pilstot iš tuščio į kiaurą bame būti tik stebėtoj ais-kal- na, visi aktyvistai, kaip irtu juos. Tačiau daugelis į visuo malonumas. timistė. Parašei todėl, kad tau ir moralus bei pasakas skai tintojais. pastebi tai, stengiasi tuos trū meninį darbą žiūri kaip į be Štai, Aldona, tu savo laiške kumus Man, atrodo, kad tu, nusibodo tokia „pilka" padė tot. Supraskit! Šitoks gyveni pašalinti, nori, kad reikalingą krūvį, taip ir dre Aldona, neapkenti pati sa tis, bet netiki, kad nuo to kas mo būdas negalimas. Prisi pareiškei: aš, „vidutinė". Su mūsų laisvalaikiai būtų turi ba, kad tik nepaskirtų ko minkit mus, „vidutinius". prantu, kad tai blogai, tačiau ningi, įdomūs. Ir, mano nuo kioms nors pareigoms, o jei vęs. Bet vis tiktai save nors pasikeis. Įsivaizduok, kad teisini, apkaltindama visą man taip pat ji nusibodo, bet Greičiau ką nors paduokit! Tik faktas lieka faktu. Dėl tos pil mone, tai, kas dar nepadary gu jau „užkrovė", tai juda pasaulį. aš truputį didesnis optimis labai prašau, ne sportą, ne kos padėties kalti: komjauni ta, yra dėl daugelio, ypač va tik tiek, kad nebūtų per tas, ir tikiu, kad turi pasi- saviveiklą ir ne kokį nors vi mas, profsąjunga, literatūra ir dinamųjų „vidutiniųjų", abe daug baramas. Iš kurgi bus Netikiu, kad tavęs niesuomeninį darbą su išgalvoto t. t. Klausimas: kas esi tu pa ta kokybė? keisti. kas nedomina. Žmogus mis iliuzinėmis priemonėmis. ti? Atsakymas: studentė, kom jingumo. Didžiausias pavojus Dėl visuomeninių organiza negali būti toks. Jeigu tapti abejingu yra pirmakur Š - filologas, Studi- Visur reikia materialaus pa jaunuolė, žmogus, kuriam nu siui. Ramus, lengvabūdiškas cijų darbo pagerinimo bei pabandytum atrasti save ir juoj u antrame kurse. grindo, dalykiškumo. PADUO sibodo pilka padėtis. O ką da gyvenimas labai viliuoja dar kritikos (beje, Aldoną K. šiuo žinotum, kas tave domina, atžvilgiu palaiko S. Zalagaitė) Mano specialybė ne- KIT KĄ NORS DALYKIŠKO! rai, ką siūlai, kad šito ne nesubrendusį tau, gal būt, būtų įdomu ir abiturientą. būtų? Tu atsakysi: „Ką aš ga „Kam tų rūpesčių Universite dėl „pilkos padėties" įdomiai įdomi (bent man). Manęs ji fakultetiniuose renginiuo UR tas vieningas cent liu padaryti. Aš — eilinė, „vi ir teisingai pasisakė draugai nežavi. Keisti ar mesti nega se. ras, kuris turi mus ap- dutinė", be talento, ne spor te. Pakako jų mokykloje". J. Juozaitis ir B. Kliukaitė, liu ’— per toli įbridau. Būsiu Reikia tik trupučiuko Tokia mano nuomonė. Kaip atspindėdami kai kuriais as jungti, Komjaunimas, tininkė, ne saviveiklininkė ir „vidutiniu". KAIP IR KITI. optimizmo ir „ši pilka pa Nieko pana- t. t. Tai privalo daryti kom išvadą galiu pridurti, būkime pektais ir mano nuomonę. To Būsiu nei geras, nei blogas profsąjunga? dėtis" prašviesės. savo gyvenimo, sėkmių ir ne dėl kartoti panašias mintis specialistas toks, KOKIŲ DA šaus. Tie „aktyvistai1"1 moka jaunimas, profsąjunga, akty sėkmių šeimininkais. manau nevertėtų. lakstyti. Konservatoriai, vistai..." Tačiau, tavo nuomo tik BAR YRA LABAI DAUG. M. BELKINDAS . St. KARALIŪNAS S. RENCYS ne, jie nieko daugiau kaip formalistai ir karjeristai. Jie Reiškiu priekaištus mūsų’ lite JI k. ėkon.■kibernėtikoš' '■ II k. žurnalistas II kurso lituanistas ratūrai, mūsų auklėtojams, ku- bando miglotomis iliuzijomis lakstyti nesugeba. Tau, su1 >'!’spefc; '-Studentas
PILKAS LAISVALAIKIS - KALTINK SAVE PATĮ! P
Diskutuoja vyrai
N
P
K
Bukime gyvenimo šeimininkais
A
TRUPUTĮ
OPTIMIZMO
K
M
M
TARYBINIS STUDENTAS'*’
1967 m. gruodžio mėn. 20 d.**”
SVEIKINAME NUGALĖTOJUS nilio ryšio įtaka benzodioksano — 1,4 darinių elektroni nių spektrų absorbcijos Juos tų padėčiai ir intensyvumui“. Vadovas asp. V. Urba. b) VVU IV k. stud. Z. Kupliauskiui už darbą „Vanadžio, chromo ir mangano atomų ir ionų energetinio spektro teo rinis tyrimas. Vadovas prof. A. Jucys. c) VVU V k. stud. A. Braziulytei už darbą „Srovės triukšmų tyrimas plonose me talinėse plėvelėse“. Vadovas vyr. dėst. Kudaba.
ESPUBLIKINEI 1967/68 m. m. matematikos, fizi kos, biologijos, geologi jos-mineralogijos, geografijos, ekonomikos, kalbų, literatū ros, istorijos, pedagogikos, metodikos, teisės, filosofijos ir menotyros geriausių studentų mokslo darbų apžiūrai buvo pateikti 257 darbai. Įvykęs 1967 m. gruodžio mėn. 2 die ną apžiūros organizacinio ko miteto posėdis aptarė visus patelktus darbus. Apžiūrai pristatė darbus šios aukštosios mokyklos: Vil niaus Pedagoginis institutas (49), Kauno Politechnikos ins titutas (14), Kauno Medicinos institutas (13), Lietuvos Žemės ūkio akademija (12), Kūno kultūros institutas (U), Vals tybinė konservatorija (6), Šiaulių Pedagoginis Institutas (3) ir Dailės institutas (3). Organizacinis komitetas, su sipažinęs su sekcijų komisijų medžiaga, nutarė geriausius darbus įvertinti taip: MATEMATIKOS SEKCIJA PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU VI k. stud. V. Paulauskui už darbą „Įvertinimas dvimatėje centrinėje ribinėje teoremoje nepriklausomų atsitiktinių dy džių atveju“. Vadovas doc. V. Statulevičius. Konvergavimo greičio įver tinimas daugiamatėse ribinėse teoremose yra vienas iš pa grindinių ir sunkiausių klau simų. Atžymėtame darbe na grinėjamos dvimačių nepri klausomumų atsitiktinių dy džių sumos konvergavimo į normalinį dėsnį greitis. Gauti darbe rezultatai yra optima lūs, be to, gautas Eseno—Sadlkovos nelygybės analogas daugiamačių atveju. Gauti re zultatai yra originalūs ir turi mokslinę vertę, gali būti skelbtini spaudoje. ANTRĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU VI k. stud. F. Mlšeikiui už darbą „Van der Karputo temos apibendrini mas s kintamųjų atvejui“. Va dovas prof. J. Kubilius. b) VVU VI k. stud. D. Surgailiul už darbą „Stochasti nių lygčių, atitinkančių Mar kovo procesus, sprendinio egzistencija Ir vienatiškumas“. Vadovas fiz.-mat. m. kand. B. Grigelionis. TREČIĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU VI k. stud. S. Paukš tytei už darbą „Absoliučiai konverguojančios Dirichle ei lutės Ir Kramerio teoremos apibendrinimas“. Vadovas e. doc. p. A. Miškelevičius. b) VVU V k. stud. N. Žvi kaitei už darbą „Vienos kla sės diferencialinės lygties sprendinių asimptoninė sa vybė“. Vadovas doc. P. Golokvoščius. FIZIKOS SEKCIJA PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU IV k. stud. P. Mikulskiui už darbą „Benzodioksano Ir jo darinių protonų magnetinio rezonanso spektrų tyrimas“. Vadovas asist. L. Kimtys. Branduolinių magnetinio re zonanso spektrų tyrimai rei kalauja Įvairiapusiško gilaus pasiruošimo, ir stud. P. Mi kulskio darbas vertas I vie tos, tuo labiau, kad darbai iš BMR mūsų respublikoje žen gia tik pirmuosius žingsnius. Minėtame darbe buvo ištirti benzodioksino 1,4 cheminio poslinkio priklausomybė nuo tirpiklio Ir koncentracijos, o taip pat <t oksibenzodloksano 1,4 hldroksilinės grupės che minio poslinkio priklausomy bė nuo koncentracijos anglies tetrachloride. Komisija mano, kad tokio lygio studentų dar bai yra labai reti respublikos SMD apžiūrose ir darbo auto rius P. Mikulskis už pateiktą darbą vertas ypatingo paska tinimo. ANTRA VIETĄ SKIRTI: a) VVU IV k. stud. R. LamIr III k. stud. V. danskajal Kabelkai už darbą. .„Fotosrovės spektrinės priklausomy bės didelės varžos puslaidi ninkiuose tyrimas“. Vadovas asist. S. Venarys. TREČIĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU III k. stud. M. Ig natavičiui už darbą „Vande-
BIOLOGIJOS SEKCIJA PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU V k. stud. A. Baskakovaitei už darbą „IEDTA Ir etilenimino poveikis chromosominių _______ , aberacijų dažnumui skirtingu greičiu J *’ dygstančiose pupų sėklose“, Vadovas biol. m. kand. V. Rančelis. Darbe buvo tiriamas kombinuotas EDTA ir etllėnimino poveikis chromosominių ___________________ aberacijų dažnumui ir jų spekt rui. Darbas atliktas kruopš čiai, įsisavinta sudėtinga ty rimo metodika. Gauti duome nys yra nauji, aktualūs, dar bą numatyta spausdinti są junginiame žurnale „Geneti ka". Apipavidalinimo, iliustra cijų požiūriu darbas neturi jokių priekaištų. ANTRĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU IV k. stud. K. Cieminlui už darbą „Tiamino Įtaka kai kurių hidrolitinių fermen tų aktyvumui giluminėje pe lėsinio ųrybo Aspergillus nlger 1273 kultūroje“. Vadovas vyr. dėst. P. Bruzgulis. TREČIĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU V k. stud. V. Tamu levičiūtei ir D. Zablockaitei už darbą „Gigantinių neuronų spontaninio aktyvumo kai ku rios charakteristikos prie įvairių Ca + + ionų koncentra cijų“. Vadovas asist. R. šiliu kas. c) VVU III k. stud. A. Slučkai už darbą _____ „Labanoro girios pietinio pakraščio amflbijos ir peptilijos“. Vadovas dėst. A. Levickas.
GEOLOG1JOSMINERALOGI JOS SEKCIJA
bininkų aptarnavimui page rinti tyrinėjamose Įmonėse. ANTRĄ VIETA SKIRTI: VVU V k. stud. D. “ “ Pau„Lietuvos žinskui už darbą žuvies TSR vidaus vandenų pramonės išvystymas ” Tarybų metais“. Vadovas valdžios vyr. dest. V. Baranauskas. TREČIA VIETĄ SKIRTI: a) VVU IV k. stud. K. Jaskelevičiui už __ darbą __ . „Lentvario kilimų fabriko audėjų ap klausos kai kurie duomenys dėl jų darbo sąlygų ir kelių Joms pagerinti“. Vadovas soc. tyr. labor. bendradarbis A. Mačiulis. b) VVU IV k. stud. L. Bedžiūtei už darbą „Naujos ne pertraukiamo operatyvinio gamybos planavimo sąlyginėskompleksinės sistemos taiky mas Vilniaus elektros suviri nimo įrengimų gamyklos ga mybos organizavimas“. Vado vas doc. Pauliukonis.
GEOGRAFIJOS SEKCIJA ANTRĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU IV k. stud. K. Kil kui už darbą „Srovių matavi mai Nidos poliniame poste“. Vadovas doc. E. Cervinskas. b) VVU IV k. stud. A. Amankavičiutei Ir P. Brazdžiūtei už darbą „Aukštadva rio ir Strėvos aukštupio draustinio augalija“. Vadovas vyr. dėst. D. Galvydytė. TRECIĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU II k. stud. R. Ar malytei, M. Mačkinytei Ir I. žižmaraitei už darbą „Minijos ir Žeimenos upių slėnių senvagis“. Vadovas vyr. dėst. V. Dvareckas. b) VVU III k. stud. R. Gallevičiūtei už darbą „Ultravio letinės radiacijos ypatumai Palangoje 1967 m. vasarą“. Vadovas vyr. dėst. V. Matule vičienė.
KUDVBOS
kogo ideala. Vadovas doc. N. K. Mitropolskaja. TREČIĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU V k. stud. G. B. Miciūnaitei-Kurliandskienei už darbą „Juozo Žiugždos biblio grafija“, Vadovas vyr. dėst. J. Basiulis. b) VVU V k. stud. A. Salatkaltel už darbą „Dialogas I. Simonaitytės romane „Vilius Karalius“, Vadovas doc. L. Lisenkaitė.
Lietus. Atidreksta žeme. Po lietaus? Langus ir Kiemą? O upėj — Glisoriai ardė tą tylą Peršlapę bučiavomės, Apkvaitę, juokingi.
ISTORIJOS SEKCIJA
Dabar atidrėko žemė. Vėl sukaukė gliserial. O bučiniai nuplaukė. Vis pasroviui. I jūrą. Ir sumirgėjo kojos, išeinančių ir grįžtančių.
ANTRĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU V k. stud. V. Bara nauskui už darbą „Lietuvos TSR kolūkių ekonomikos su sikūrimas ir vystymasis bei ūkinės-organizacinės priemo nės Jai sustiprinti (1944 — 1953). Vadovas doc. S. Lazut ka.
MEDŽIUOS GULI MANO DIENOS
TEISĖS SEKCIJA
PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU IV k. stud. T. Avižen už darbą „Kai kurie Lietuvos TSR civilinio kodekso ypatumai“. Vadovas doc. A. žiurlys. Darbas yra mokslinio-tiriamojo pobūdžio. Jame autorė parodo sugebanti savarankiš kai ir giliai analizuoti nagri nėjamus klausimus, daryti mokslinius apibendrinimus ir pagrįstas išvadas. Iškelti kai kurie Lietuvos TSR civilinio kodekso trūkumai yra rimti ir verti dėmesio. Pažymėtina kad Lietuvos TSR Civilinio ko dekso ypatumai iki šiol teisi nėje literatūroje dar beveik nenagrinėti, dėl to pranešimas pasižymi originalumu ir sava rankiškumu. ANTRĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU III k. stud. A. Ur monui už darbą „Operatyvaus tvarkymo teisė kaip civilinės teisės institutas“. Vadovas tei sės m. kand. K. Lapinskas. b) VVU IV k. stud. V. Šer mukšniui už darbą „Chuliga nizmo priežastys ir priemonės joms pašalinti (Tauragės rajo no praktika)“. Vadovas vyr. dėst. M. Apanavičius. TRECIĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU III k. stud. L. Bukelytei už darbą „Piliečių ir organizacijų garbės Ir orumo civilinis-teisinis gynimas“. Va dovas doc. J. Žėruolis. b) VVU II k. stud. G. Boguškai už darbą „Operatyvi nės grupės prie Vilniaus m. I Spalio rajono komjaunimo ko-1 miteto pagrindinės veiklos I formos, užtikrinant socialisti-l nĮ teisėtumą“. Vadovas teisės I m. kand. K. Lapinskas. c) VVU III k. stud. A. Kva-1 raciejūtei už darbą „žemės I ūkio produkcijos paruošų tei-1 stmo reguliavimo vystymasis! Tarybų Sąjungoje“. Vadovas vyr. dėst. P. Rasimavičius. I
Eilėraščius rašau jau senokai, bet į „plačiąją areną" vis neišėjau. Taip pat rašinėju proza. Ka dangi mokausi vokiečių kalbos, galiu skaityti ori ginale tokių vokiečių lite ratūros milžinų, kaip J. V. Gėtės, F. Šilerio, R. M. Rilkės poeziją. Iš nau jesnių vokiečių poetų pa tinka V. Borchertas, J. Bobrovskis. Savo pirmuosius eilėraš čius 1965 m. paskelbiau gimtojo miesto — Aly taus laikraštyje. Vėliau eilėraštis „Rudens akva relė" buvo išspausdintas „Tarybiniame Studente“, Paskutiniuoju laiku rašau intensyviau, turiu artimesnių temų. J. KUNČINAS IV k. germanistas
KALBU SEKCIJA PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU IV k. stud. D. BajorūnaiUi už darbą „Lietuvių kalbos žo džių tvarka“. Vadovas doc. J. Pikčilingis. Siame darbe nagrinėjama svarbi ir aktuali, dar mažai tyrinėta lietuvių k. žodžių tvarkos sakinyje problema. STUOKYNĖ Autorė parodė nemaža sava rankiškumo bei Įžvalgumo, nagrinėdama gana painią lie Skiriu visiems, kada nors tuvių k. sintaksės sritį. Dar gyvenusiems „Stuokynėje“ be remiamasi gausia kalbine medžiaga, plačiai panaudoja Gyvenom senoj Stuokynėj. ma literatūra šiuo klausimu Dabar — lyg prieš tūkstantį Įvairiomis kalbomis. metų. Siame tyrinėjime surasti žo džių tvarkos dėsningumai pa Dienas ir nuodėmes skvrėm, dės kalbos praktinei stilisti Ir žvelgėm pro lango kai. kvadratą. ANTRA VIETĄ SKIRTI: a) VVU V k. stud. V. Gra Turėjome bendrą puodą, bauskui už darbą „Dabartinės t i iv. v j lietuvių kalbos naudininko Kalbą bendrą turėjom, reikšmės ir funkcijos“. Vado Ir matėme vargą juodą, vas vyr. dėst. A. Girdenis. Ir draugą prie ginklo b) VVU V k. stud. V. StočMETODIKOS SEKCIJA kūnaitei už darbą „Kilminin lydėjom. ko linksnio reikšmės ir funk ANTRĄ VIETĄ SKIRTI: cijos lietuvių liaudies pasako a) VVU V k. stud. V. AlekIlgai negalėjom užmigti. se“. Vadovas vyr. dėst. A. Gir ,nai, darbą „Kūrybiniai dik-1 Vis ginčai bei rūpesčiai denis. tantal“. Vadovas filolog. m. 1 TREČIĄ VIETĄ SKIRTI: ėdė, kand. P. Galliūnas. a) VVU IV k. stud. B. Skir. Bet gaila buvo palikti. nevičlūtel už darbą „Les eqBe premijuotų darbų res- I Stuokynės džiaugsmus ir des groupements revalents apžiurai buvo I bėdą verbaux libres du type v+sur publikinei +N dam le lituanien“. Vado pristatyta eilė kitų gerų dar-I vas vyr. dėst. Mickienė. bų. Kai kuriuos iš jų organi- Gyvenom senoj Stuokynėj b) VVU III k. stud. J. Stančiukaitei už darbą „Etimologi zacinls komitetas pasiūlė at-1 Prieš kokį tūkstantį metų, jos Ir onamastikos tyrinėji žymėti pačioms aukštosioms Ir įkalėm sienon vinį mai Tarybų Lietuvoje“. Vado mokykloms. I Ir langą iškirtom platų. vas doc. V. Urbutis.
PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU V ... k. stud. G. Matuzai už darbą „Litologo-facijinių ir paleo geografinių žemėlapių sudary mo būdai ir metodai“. Moks linis vadovas doc. S. žeiba. Darbas yra originalus, at liktas savarankiškai, panaudojant naują metodiką Litologofacijinlų žemėlapių sudarymui. Tyrimo objektu buvo pakarbono sirinktos Pabaltijo piūvis. (apatinio) darinių Gauti tyrimo rezultatai turi mokslinės reikšmės, aiškinant jų susidarymo sąlygas. Darbą numatyta išspausdinti VVU Gamtos fak. „Mokslų dar buose“. ANTRĄ VIETĄ SKIRTI: VVU IV k. stud. O. Imbrasaitei už darbą „Likėnų ku rorto mineralinių vandenų formavimosi hidrogeologinės sąlygos“. Vadovas doc. A. Kondratas. TREČIĄ VIETĄ SKIRTI: a) VVU III k. stud. V. Balt rūnui ir A. Alminui už dar bą „Pietinio Pabaltijo ikimezozoinė tektoninė kartosche ma“. Vadovas doc. J. Paške vičius. b) VVU IV k. stud. K. Mar kauskui, K. Dumčiui ir R. Digriui už darbą „Įvairaus dy LITERATŪROS SEKCIJA džio granulometrinių frakcijų PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU poringumo ir vandens pralai dumo eksperimentinių tyrimų V k. stud. R. Umbrasaitei už rezultatai“. Vadovas geolog. m. darbą „M. K. Čiurlionis lietu vių literatūroje“. Vadovas doc. kand. H. Valukonis. D. Sauka. R. Umbrasaitė analizuoja EKONOMIKOS SEKCIJA, sudėtingą literatūros Ir vaiz PIRMĄ VIETĄ SKIRTI VVU duojamojo meno santykį. Su V k. stud. J. Gaidamauskaltei didele erudicija nagrinėja lie už darbą „Dirbančiųjų maiti tuvių poeto ir dailininko pa nimasis Kauno miesto Vili saulėjautos ypatybes, poetinio jampolės rajone darboviečių vaizdo ryšį su Čiurlionio pa valgyklose“. Vadovas doc. veikslais. įrodo dailininko po K. Lukša. veikį ne tik analizuojamų po Darbas yra didelės apim etų kūrybos tematikai, bet ir ties — 102 psl. turi 7 tomus jų meniniam augimui. Darbe sugrupuotų priedų. Darbas panaudota daug teorinės lite parašytas remiantis anketinės ratūros. savarankiškai su medžiagos duomenimis, ku rinkta gausi bibliografija. riuos autorė apdorojo, išana ANTRA VIETĄ SKIRTI: lizavo Ir apibendrino (3,5 a) VVU V k. stud. J. Rudy tūkstančio). Darbe yra visa tei už darbą „Rolj ženskich eilė konkrečių pasiūlymų dar- obrazov v raskrytii Cechovs-
.
4- •• 4
Apžiūrai nebuvo pristatyta I nei vieno darbo iš geometri PO RAUDONU jos srities, nors mokslinis dar MIESTO STOGU bas šioje srityje dirbamas tiek Vilniaus universitete, tiek ir Vilniaus Pedagoginiam insti Po raudonu miesto stogu Žmonės miega ir sapnuoja tute. Daugiausia darbų (59) buvo Migdo moterys vaikus. pateikta ekonomikos sekcijo Tad jų sapnas neramus. je. Reikėtų pagalvoti dėl I Po raudonu miesto stogu ekonomikos sekcijos suskal- Į Šnabždasi įkaitę poros dymo j kelias grupes. I Moterys — išsirpę uogos. Tikslinga įsteigti blblioteki-1 Liesos, laukiančios ir storos, ninkystės Ir bibliografijos I _ , sekciją. I Po raudonu miesto stogu Universitetas, pateikęs 1461 Alpsta se®*a* nuo infarktu, darbus, pralenkė visas respub- 9. ŽXe.9s kamuoja slogos, likos aukštąsias mokyklas ir Į Girdisi lyg vaikas verktų, pelnytai iškovojo pirmąją I Po raudonu miesto stogu vlet4| Gimsta ir džiaugsmai, ir bėdos. Rytą kiemsargis sublogęs, Paslaptis sušluos tylėdams.
PRISIMINIMAS APIE LIETŲ Lietus. Atidreksta žemė. Atmirksta prisiminimai. Meni? Tada per lietų — Matinės miško akys Žvelgė ir nieko nematė.
susirin
rti svarbių problemų.
L. BUTKEVIČIAUS nuotr.
Medžiuos guli mano dienos. Mano metai ant rievių. Senas samanotas dievas Vaikšto kryžiais kapinių. Ir atsiverčia iš medžių •Mano protėviai ūmai. Ir ošimas dingsta skradžiai. Dingsta sodžiai ir kiemai. Aš grįžtu į savo medį. Šaknimis geriu vardus. Kojos-šaknys junta geležį. Iečių smaigalius aštrius.
Medis aš. Kalbuos su medžiais Apie praeitį. Liūdnai Tiesias mano žalios šakos Pasiguost ties jų veidais.
SAPNAS APIE NEGYVĄ MED| Vakare atsiremiam i tyląVakare atsimušam j tamsą. Šiltos žolės sugeria žingsnius Minkštos miško samanos — balsą. Ant kelio guli išrautas
medis.
Ant kelio guli išrautas
žodis. Vakarą drėgną, prisirpusį pykčiu Aš išeinu aplankyti medžio. Gali negyvas, išsiskėtęs
medis Patsai paminklas, patsai atminimas Medžio prie kelio. Medis ant kelio Gyvas paminklas žalio dvelkimo.
Atsisėdu ant drėgno
kamieno Galvą parėmęs, lyg koks dievukas. Skausmas delnuose, žievėj. O lūpos — Tyli lyg užmirštas, senas liūnas. Kryžium gulu ant nuvirtusio medžio.
įsikimbu į šakas ir
kamieną. Sakos apsipina. Tamsa. Lyg varnas. Sapnas... Pabudęs žodžiu guodžiuosi. ***
Keliai voratinklius išmetę Žali brūzgynai. Saulė. Bus Vis naujos pėdos Ir vis naujas nuskalbs lietus.
Ir akmenys tėkmėj įstrigę. Išrietę nugaras tvirtas, Stovės ilgai. Ir net surikę Jų neišjudins tie krantai. Mąstai. Sustoji. Laikas krenta. It giljotina ant galvos Ta laimė vėl išplaukt į Krantą, Ta laimė nieko negalvot.
Linksmai apie rimtus dalykus askutine „Fakto“ premjera „Kaip aš nu stojau tikėti" buvo ne įprasta. Gausi publika, visa da su nekantrumu laukianti mūsų agitmeninio kolektyvo pasirodymų, šį sykį buvo tru putį nustebusi ir net nusivy lusi. Tiesa, kvatojimas ir aplodismentai lydėjo ne vieną epizodą, pvz., pirmakursių krikštynas medicinos fakulte te, studentų eisenos repeticiją („Nustatytas šventes švęsk"), ruošimąsi egzaminams („Ne žudyk"), Tačiau „Faktas" jau nedavė progos juoktis ištisas dvi ar pusantros valandos, — spekaklįs vertė žiūrovus susikaupti ir mąstyti. Taip, mąstyti, kas gana retai pasi taiko studentiškų programų metu. Kam čia apsimetinėti, — juk į „Fakto" programas mes einama daugiausia pasi juokti iš komiškų situacijų, iš aštrių bei kritiškų replikų visuomeninių organizacijų, dėstytojų ar administracijos adresu (tai, kad „Faktas“ juokiasi iš daugelio pačių studentų ydų, žiūrovų, atro. do, neliečia). Taigi, paskutinį kartą „Fak tas" pasirodė kitoks — sudė tingesnis ir gilesnis. Jis nu tarė pakalbėti apie tokius da lykus, kurie tarsi išeina iš įprastinio studentiško gyveni mo rėmų ir liečia platesnius gyvenimo reiškinius. „Kaip aš nustojau tikėti". Si ne vieną kartą girdėta te ma „Fakto" intei-pretacijoje tarsi apvirsta aukštyn kojo mis. Kuo nustojau tikėti? Re ligija? Ne. Tikėjimo atmirimu. Kas čia? Pasijuokimas iš ate istines propagandos? Taip pat ne. Bet pradėkime iš pradžių. . . Atidaroma uždanga, ir sceno je — Faustas. Pats didžiojo Gėtės Faustas, kurio žodžiai priverčia mus įtempti klausą ir dėmesį:
P
...Kasdieniai reikalai slopina laisvą mintį Ir nejučiom vergte pavergia mus; Pasaulio šio gėrybių apsvaiginti, Pamiršta žmonės aukštus siekimus Ir savo dvasios brangų lobį meta Į kunkuliuojantį gyvenimo verpetą...
Spektaklis prasidėjo ilga „Fausto" ištrauka. Kam? Juk greitai paaiškėjo, kad stu dentai šioje knygoj ę ieško tik citatų, kuriomis galėtų „pritrenkti" fuksus. jų krikš tynų metu. Pirmoji ištrauka netinka ’■— pasigirsta kita, dar ilgesnė. Šitoji jau kalba apie studentus, apie tikrą ir , taria mą mokslą, apie daiktų esmės ir vertės supratimą. Žiūrovą vėl patraukia ištraukos min tys, išreikštos šmaikščiu žo džiu (su studentu kalbasi aštrialiežuvis gudruolis Mefis-
RECENZIJA
paskutinė premjera — ne po kalbis labai aktualiais kiau Simais? Ir — prisilaikant savo specifikos. Tiesa, naujoji „Fakto" premjera dar nėra tobula nei literatūriniu, nei sceninio įkū nijimo atžvilgiu. Buvo galima surasti ryškesnį ir prasmin gesnį jungiamąjį tekstą; nori, si itin tikslaus ir nesusmul kinto choreografinio vaidybi nio priešinio, pajungto vienai rimtai minčiai, svarbiausia — laukiam aiškios ir gražios sce ninės kalbos, kuri šiame spektaklyje bene svarbesnė už vaidybinį elementą. Bet tai, kaip sakoma, tech ninė reikalo pusė. Džiugu, kad „Faktas" žengė naują žingsnį. Sėkmės jaml
tas). Bet šis dialogas, pasiro klausimai — kuo mes nusto. do, taip pat tik repetuojamas. jom tikėti? Skelbiamais idea Pagaliau „Faktas" paskelbia lais? Ne vien kitų, bet ir pa savo programos pavadinimą ir čių žodžiais? Meile? Proto ga tikslą — parodyti, kaip buvo lia? .. Kodėl? Kas dėl to kal nustota tikėti. Bet kam tada tas? O gal mes ėmėm nebe tokia ilga įžanga iš „Fausto?" tikėti tariamu savo pačių abe Žiūrėkime toliau. jingumu? Juk yra tokių ver Programą sudaro tarsi trys tybių ir idealų, kurie šaukia veiksmai. Pirmasis — „Krikš žmogų eiti pirmyn ir pirmyn. .. .Užsiskleidžia uždanga, ir tynos" (remiamasi konkrečiais vieno fakulteto gyvenimo fak žiūrovai kyla iš savo vietų be tais). Antras — „Raganos ir įprastinės šypsenos ir linksmų jų veikla" (XX amžiaus sep komentarų. Ar tai gera? Kai tintojo dešimtmečio pabaigo kas sako, kad ne. „Fakto" je). Šiam veiksmui medžiagos tikslas, esą, išjuokti blogy duoda jau viso mūsų Uni bes. versiteto (ir ne vien Universi Bet kodėl gi „Faktas" nega teto) merginos, kurios lyg li kalbėti apie tai, kas jam „Fausto" raganos skelbia to rūpi, ir kalbėti tokia menine P. ČESNULEVIČIŪTE kius devizus: „Gyvenimą tu forma, kokia jis nori? Argi semki pilna sauja... Kam sukti galvą, kas po amžių bus? Šiandien užsimiršimo il gisi žmogus ir laukia mūsų teikiamos pagalbos“... — ir, nedaug tesuslmąstydamos, me tasi j girtų linksmybių sūkurį. Ir trečias veiksmas „Stabai". Šią programos dalį sudaro 4 paveikslai. Trys iš jų paremti studentijos buities, jų psicho logijos, savitarpio santykių, pažiūros j mokymąsi bei kito kia medžiaga ir sukelia žiūro vams nemaža juoko. Mes juo kiamės iš taiklių pastabų, dialogų, replikų, studentiško gyvenimo situacijų... Juokia mės, bet kažkur širdies gilu moje negalim užmiršti anks čiau praskambėjusių Fausto žodžių apie amžiną žmogaus nerimą („Tauri žmogaus dva sia pati savaime vis vien tie sos ir gėrio sieks..."), apie tikrų moralinių vertybių ilge sį, apie tikrą draugystę, tikrą meilę. Nejučiomis atskiros scenos pradeda įgyti vidinį ryšį, o pro išorinį komišką apvalkalą imame įžiūrėti, toli gražu, ne komiškus dalykus. Ir tada mums aiškėja pats „Fuksas" po „apipiaustymo". M. KURAIČIO nuotr. spektaklio sumanymas, nebe atrodo nereikalingas nei Faus tas, nei Mefistas, nei Vedantysis, kuriam šį kartą ne juo kas rūpi. Vedantysis ne lik sujungia atskiras dalis, bet ke lia mums klausimus, verčia Įdomu keliauti ir visai ne bą, poilsį, mokslą. Apžiūrėjo paieškoti įvairių reiškinių ry šio bei prasmės, susimąstyti svarbu kuo: traukiniu, auto me laboratorijas, įrengimus. apie iš pirmo žvilgsnio ne busu ar pėsčiomis. Juk kiek Didžiausią įspūdį paliko Me reikšmingas smulkmenas, iš viena kelionė papildo tavo dicinos istorijos muziejus. Muziejaus pastatas didelis, kurių susidaro dideli dalykai. žinias, tu dar geriau susipa kiekvieno jo aukšto ekspo Todėl prie visos programos žįsti su supančia aplinka. Su šiomis mintimis mes, natai pasakoja apie laipsniš pritampa ir paskutinysis epi zodas („Neturėk kitų dievų, Medicinos fakulteto Higienos ką medicinos išsivystymą. tįk mane vieną"), kuris tarsi ir sveikatos apsaugos būrelio Mes susipažinom su pirmykš permeta tiltą tarp praeities, nariai — išvykome kelionėn tės bendruomeninės, vergovi dabarties ir ateities. Labai į Rygą. Pagrindinis kelionės nės santvarkos, feodalizmo ir prasmingai praskamba V. My tikslas — aplankyti Stradinio kapitalizmo laikotarpio medi kolaičio-Putino eilės, kuriomis vardo Medicinos istorijos mu cina, sveikatos apsaugos ir ziejų, Higienos katedrą Me medicinos išvystymu TSRS, su baigiamas spektaklis. dicinos institute, susipažinti Pabaltijo tautų medicinos is Ir vis dėlto, ko siekė „Fak su miestu. torija. tas" šia premjera? Ar tai nė Vaikštai po muziejaus sales Rygon važiavome trauki ra pretenzija — suintriguoti niu. Esu tikra, kad visiems ir prieš tave atgyja žila seno pavadinimu, o kalbėti visai važiavusiems ši kelionė dar vė. Matai liepsnojantį inkvi kita tema? Pagalvokime. Šį ilgai neužsimirš, dar ilgai zicijos laužą, pirmųjų medici sykį nebuvo einama faktų skambės ausyse studentiškos ninių operacijų atlikimą, joms iliustracijos keliu, o keliami dainos (nors važiavome trau naudotus instrumentus ir kt. Muziejus įrengtas kruopš kiniu), įdomūs bendrakeleivių čiai, su labai įdomia kompozi pasakojimai. Į Rygą atvykome anksti. cija. Jis palieka nepaprastai Pavaikščiojome po miestą, gerą įspūdį kiekvienam apsi pasigrožėjome juo ir (tiesa, po lankiusiam. Į Vilnių grįžome nuvargę, kai kurių vargų) atvykome į kytės dekoracijų fone žmonės Rygos Medicinas instituto Hi tačiau tai, ką pamatėme, su džiaugiasi, myli, neapkenčia, žinojome, ilgai išliks visų at keršija. O režisierius Kauno gienos katedrą. Studentų mes Dramos Teatro aktorius Algis nematėme, tačiau iš dėstytojų minty. Vrubliauskas jaudinasi. „Dirb daug sužinojome apie jų dar G. LUKŠYTĖ
Kelionė į medicinos istoriją
„Teiskite mus, žmonės“ — Aš atbėqsiu pas Tave, tik pašauk... Aš negaliu gy venti viena. . . be Tavęs, Alio ša. .. — Tu gi, Ženia, pati išėjai... Aš niekada neprašysiu Tavęs grįžti. . . Aš nebesižeminsiu. .. Ženia palūžo. Išlepinta genero'o dukrelė nepajėgė nu galėti kliūčių. . . Aleksiejus ja nebetiki. Nebetikime Ženia ir mes. O meilė?.. Juk Aleksie jus ir žema myli vienas kitą. Paprastai ir nuoširdžiai apie tvirtą draugystę, apie ty rą meilės jausmą ir pasakoja spektaklis „Teiskite mus, žmonės“, kurį musų studen tams praėjusį šeštadienį pa rodė Lietuvos žemės ūkio akademijos studentų teatrinė dramos studija, A. Andrieievo vardas mums gerai žinomas, todėl afišos, skelbiančios, kad bus vaidina ma Portko inscenizuotas A. Andrie’evo kūrinys „Teiskite mus, žmonės“, sudomino ne vieną šios meno rūšies mylė toją. Originalių dailininkės I. Pū-
ti buvo sunku, reikėjo kūrinį pritaikyti savo scenai, kolek tyvo jėgoms“, — pasakoja jis. Gėlės, šypsenos, suvenyrai, lietuviška daina sujungė dvie jų aukštųjų mokyklų meno mylėtojus j vieną darnų būrį. Mums nereikėjo žinoti pavar džių, netgi apie specialybes nebuvo kada pakalbėti. Apie meną ir didelę, gražią žmo nių draugystę kalbėjome. „Musų draugystė turi augti ir tvirtėti“, — kalbėjo svečių Teatrinės studijos vadovas Al elis Vrubliauskas, mūsų studi jos vadovai Ciunis ir Vladas Limantas, studentai. Pavasarį mes vešime kau niečių teismui savo spektak lius. O iš ten parsivešime tie sų draugų žodj ir būtinai pa jusime džiauasmą tokį, kokį gali pajusti tik teatrą mylin tys žmonės. I. VOVERYTĖ
Universiteto darbuotojai — autoriai „BE ŠVENTUMO AUREOLĖS“ Filosofijos katedros dėsty tojas P. Pečiura kartu su Tiesos“ redakcijos darbuotoja T. Pažūsiene parašė knygelę ,.pe šventumo aureolės“. Ją išleido „Minties“ leidykla.
*** Praeitame skyrelyje „Uni versiteto darbuotojai — auto riai“ („Tarybinis studentas“ Nr. 34—351 įsivėlė kelios ko rektūros klaidos. Poskyryje „Ekonomika" antros pastrai pos ir pabaidos trečioje eilu tėje vietoje žodžio „moksli-
niui“ skaityti „mokiniui“. Po skyryje „Filosofija" 4 pastrai pos pirmą eilute skaityti „As pirantas J. Karosas“...; 6 pastraipos pirma eilutę — „E. docento p. R. Plečkai —12 pastraipos pirmą eilutę „As pirantas K. Stoškus. . toliau kaip tekste. Skyrelyje „Lietu vių kalba ir literatūra“ pir moje pastraipoje pavardę „Bukerienė" skaityti „Bukelienė“. Minėtus autorius maloniai prašome atleisti. V. ŽEIMANTAS laikinai ėjęs „Tarybinio studento“ red. pareigas
ČEMPIONĖMIS PENKTĄ KARTĄ Panevėžyje vyko baigiamosios respublikos tinklinio moterų pirmenybės. Universiteto tinklininkės po sėkmingų startų Lenkijoje nepatyrė nė vieno pralaimėjimo ir penktą kartą tapo respublikos čempionėmis. Komanda žaidė tokios sudėties: S. Brazinska-
ja, R. čepikova, T. Tichonova. A. žaldarytė, D. Žilaltytė, I. žilaitytė, B. Celkonaltė (ko mandos treneris St. Batoras), Po respublikos čempionato „Mokslo“ komanda išvyko Į Naujametini Pabaltijo moterų tinklinio turnyrą, kuris vyksta Taline. x
VYRAMS — ANTROJI VIETA Sekmadieni pasibaigė mies technika“ irgi neišvengė pra to vyrų tinklinio pirmenybės, laimėjimo. Ją rezultatu 3:2 kuriose sėkmingai pasirodė nugalėjo „Jaunasis Dinamiemūsų tinklininkal, treniruoja tis“. Tai dvi komandos patyrė mi žaidžiančio trenerio S. po vieną pralaimėjimą, bet Kričalos. Universiteto tinkll- varžybų nuostatai buvo pa ninkal patyrė tik vieną pra lankesni „Politechnikai“, o laimėjimą pajėgiai „Politech mūsų tlnklininkams atiteko nikos“ komandai, kuri sėk antroji vieta. mingai debiutavo „Sporto“ Ypatingai aukštą tinklinio laikraščio taurės varžybose, techniką pademonstravo S. rezultatu 3:2. Tačiau „Poli Kričala ir V. Artomonovas. „
PRALAIMĖTA TIK „STATYBAI“ Neseniai pasibaigė miesto vyrų krepšinio pirmenybės, kuriose dalyvavo ir Universi teto komanda. Mūsų krepši ninkai iki finalinio susitiki mo žengė be pralaimėjimo. Miesto čempioną turėjo išaiš kinti „Statybos“ ir „Mokslo“ tarpusavio susitikimas. Kaip ir reikėjo laukti, miesto čem piono vardą iškovojo viena iš stipriausių respublikoje
krepšinio komandų, „Staty ba", antroje vietoje liko mu sų krepšininkai, iškovoję tei sę dalyvauti respublikos „Žalgirio“ pirmenybėse, kur susitiks stipriausios koman dos. Tai labai gražus Uni versiteto krepšininkų, o kar tu Ir trenerio E. Paškevičiaus pasiekimas.
J. VASILIAUSKAS
Turistų žiburėliai RAĖJUSĮ penktadienį draugai iš Kauno Poli technikos instituto pra vėrė mūšų senoj 6 Universite to kavinės duris. Šeštadienį būrys mūsiškių mynė taką pažliugusiame sniege. Vidūno alėjoje: greta garsiojo Micke vičiaus Ąžuolyno. Mūsų žiburėlis buvo skir tas vasaros žygiams prisiminti ir suplanuoti naujiems, žiemos Slidžių žygiams tiek Lietuvoje tiek už jos ribų. V. Baltrūnas — Universite to turistų klubo pirminin kas —paskelbė turistų klubo ženkliuko, vėliavos ir pava dinimo konkursą. S. Timonovas — turistų še fas. Kandidatas į turizmo meistrus ir maršrutinės kvali fikacinės komisijos pirminin kas įteikė atliktų daugiadie nių žygių pažymėjimus dau giau kaip dešimčiai grupių vadovų, o taip pat turistųinstruktorių dokumentus tiems, kas praėjo paruošia mąjį kursą ir atliko mokomąjį žygį Karpatuose. V. Jasinskaitė •— Chemijos instituto darbuotoja, šiemet baigusi mūsų Universitetą, įdomiai papasakojo apie savo kelio nes. Konservatorijds studen
P
'iiiiiiiiniiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiii
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIUS“ .iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiin „Komjaunimo prožektorius" atsiprašo V. Kireilytės, „Tau ro" bendrabučio gyventojos, kuri buvo mūsų kritikuota šių metų gruodžio 13 dienos savaitraščio „Tarybinis stu dentas" skyrelyje „Komjauni mo prožektorius". Reikia atvirai prisipažinti, ELENA, priimk mūsų nuoširdžią užuojautą šią sunkią Tavo gyvenimo valandą. II kurso I grupės chemikai
Reiškiame gilia užuojau tą Apolinarui KOŽUKAUSKUI, jo mylimai motinai mirus. Teisės fakulteto II kurso vadovas Ir draugai
IFF V kurso germanistų vadovė ir draugai liūdi kartu su Antanu ZAMACKU, netekus mylimo tėve lio.
tai — vis dažniau ir dažniau mes juos matome paš Save — paskaitė savo ir kitu autorių prozos ištraukas apie turizmą, romantika perpintų vaizdelių
uristas užsivelka kostiumą. i — Kai baigsite, pa matysite, kaip gamyklose in žinieriai planuoja savo šešta dienius, sekmadienius, ap tilus dainoms, pradėjo senas KPI turizmo organizatorius inž. J. Dapkevičius. — Atva žiuoji, susitikti senus trene rius, iškart pasijunti žmogu mi. . , Po to jis pasiūlė įsteigti naują kolektyvą prie KPI tu ristų klubo tiems kurie šią aukštąją mokyklą baigė. Buvo priimti nuostatai ir teises. Jų žiburėlis buvo skirtus diplomantų išleistuvėms — vienuolikai tų, kurie šią žie mą jau po kelionių nebegrįš į aūditorijaš. Vinjetėje 11 veidų tarp snieguotų kalnų ir apšalusiu palapinių. Kitoje pusėje dau gybė nuoširdžiausių drąugų, linkėjimų ir vardų tų, su ku riais prakaito skoniu dalinasi Jie liks draugais ilgam ilgam, gal būt, visam laikui. L. GAJAUSKAS
T
Atsiprašo jog mes „Komjaunimo pro ■žektoriaus" darbuotojai per daug sutirštinome spalvas minėtos draugės adresu. Savo pageidavimus ir pre tenzijas apie mūsų darbą, mū sų iškeltas problemas, faktus mes prašome laikraščio skai tytojus kreiptis į „Komjauni mo prožektorių", kuris įsikū ręs Komjaunimo komiteto patalpose, komiteto darbo va landomis (nuo 9.00 vai iki 17.00 vai ). Adolfas UŽA WU „Komjaunimo prožektoriaus" pirmininkas
REDAKCINE KOLEGIJA niiiiniiiiiiHiųiiitiiiiiiHHiitiiiiiiimii, Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių Ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. IV 06820
Užs. Nr 6734