visų Salių
proletarai. vibnvkjt&si
canvBos scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. lapkričio 30 d., penktadienis
Nr. 36(1295)
Kaina 2 kap.
Siame NUMERYJE: SMD ŽINIOS XXX STUDENTŲ VASAROS PRISIMINIMAI X X X RAŠO TARYBINĖS ARMIJOS KARYS K X X FOTOPAŠAKOJ IMAS APIE KAUNO VAKARINIO FAKULTETO ATIDARYMĄ
Kasmet mielai einu j teinas pažymėjo, kad ge gu šitos paskaitos tekstą gali surasti pats studen naujųjų mokslo metų ati ras charakteris ir stipri išspausdintume, jis gali tas), o tam tikra žinių si darymą pasiklausyti >rek- valia svarbiau už protą būti labai įdomus. Vadi stema, kuri ir perteikia toriaus prof. J. Kubiliaus bei erudiciją ir tik stip nasi, paskaita buvo ne ma paskaitų metu. Ir tik kalbos, kurioje visada rios asmenybės gali iš įdomi 'ne todėl, kad netu tada prasideda rimtos ryškus pakrindinis studi vengti paviršutiniškos rininga, o dėl to, kadi pa studijos, kai studentas jų akcentas. Šių mokslo analizės. rašyta kalba pakeitė žo pajunta tą sistemą, ir tik Labai gaila, kad silpna dinę". Ta prasme V. Le tada atsiranda, rektoriaus Lapkričio 23 dieną j tai, kad 1984 metais spe- metų atidaryme rektorius Unlversiteto kiemo teat- cialistų išleidimo planas kalbėjo: „Mokslas pir vališkumas formuoja abe ninas yra nę kartą pabrė žodžiais tariant, žinių al ro salę rinkosi Universi- buvo įvykdytas tik labai miausia yra darbas, daž jingą požiūrį i studijas, o žęs, kad svarbu yra ne kis, savęs tobulinimo po teto darbuotojai. Čia vy- sutelkus pastangas. Dau- nai nuobodus, dažnai mo iš čia atsiranda viduti tik tai, kas sakoma, bet reikis, dvasinis nerimas. ko darbuotojų profsąjun- giau dėmesio reikia skir- notoniškas ir visada sun nybės problema. Yra ma nemažiau svarbu, kaip Noriu pabrėžti, kad aš gos ataskaitinė-rinkiminė ti ir pedagoginio persona- kus darbas. Darbas — noma, 'kad žmogus iš pri sakoma. Dėstytojui svar čia kalbu apie fundamen konferencija. Joje Uni- |o kvalifikacijai. Dabar tai visų pirma smulkių, gimties truputi linkęs tin bu, kad studentai supras talias disciplinas, o ne versiteto profsąjungos ko- dėstytojų kvalifikacijos dažnai ir neįdomių kas gėti. Neretai nesąmonin tų jo mintis ir žavėtųsi apie siaurus kursus, ku mitetas atsiskaitė už tre- kėlimo planai yra vykdo- dieninių priedermių vyk gai jis stengiasi įdaryti ne jomis, o ne juo pačiu. riuose duodamas tam tik dymas. Tik išmokę stro tai, kas reikia, o tai, ko Nors dėstytojo išvaizdos, ras žinių kiekis ir kuri jų metų darbą. Apie tai mi. pranešimą perskaitė profPažymėta, kad spren- piai atlikti kasdienines nori. Iš visų darbštumo jo manierų irgi nereikėtų nesunkiai gali įsisavinti sąjungos komiteto pirmi- džiant svarbias ekonomi- pareigas, galime tikėtis ir ugdymo būdų pats nevai- atmesti, -tačiau reikėtų studentas ir savarankiš ninas L. Gašlūnas. Prane- nes ir socialines proble- didelių rezultatų". Taigi singiausias — dėstytojų nepamiršti, kad dėstytojas kai. Todėl turime laisvą vieną kasdieninę įkalbinėjimas, kad reikia — ne teatro artistas ir ne paskaitų lankymo grafi šime itin didelis dėmesys mas, Universitetas pasie- apie sklrlamas aukštosios mo- kė nemažų laimėjimų: priedermę — paskaitų gerai studijuoti. Ta pras konferansje. ką, kuri gali praktikuoti kyklos atsakomybei už buvo išplėstas Ir tapo lankomumą ir norėčiau me prancūzų rašytojas Kitas dalykas — pa gerai besimokantys stu specialistų rengimą, spe- efektyvesnis mokslinis ti- pakalbėti. dentai!. Plačiau neliesiu paskai ciallstų, kurie sugebėtu riamasis darbas, tai turėPaskaitų lankomumas spręstl materialinės tech- jo didelę įtaką specialis- tos reikšmės ir vietos pagerėtų, jei grupių se mokslo žinių sistemoje ninės komunizmo, bazės tu rengimui. niūnai sąžiningai atliktų kūrimo uždavinius, aktyPranešime buvo akcen- tik .priminsiu, kad paskai savo kasdieninę pareigą viai kovotų už komunisti- tuotas aktualus šiandie toje perteikiamos ne tik —• gerai kontroliuotu, nius idealus ir juos pro- nos klausimas — tinka- elementarios ir naujau kaip jos lankomos. Nėra mas darbo organizavimas sios mokslo žinios, bet ir paguotų. ko slėpti, nemaža dalis Priėmus bendrojo lavi- Praėjusioje konferencijo- orientuojama studijų kry seniūnų linkę sukčiauti. nimo mokyklų reformą, jc buvo kalbama apie ne- ptis. Todėl paskaitų lan Kai paskaitų srautai dide Universiteto profsąjun- patenkinamą darbo orga- komumo būtinybė neke li, dėstytojas kontroliuo gos komitetas sutelkė dė- nizavimą, nepakankamą lia abejonių, tačiau iš vi ja mažiau, o seniūnų ne mesį jos keliamų proble- padalintų vadovų reiklu su mokymo formų mažiau sąžiningumas padidėja mų sprendimui. Svarbu mą savo darbuotojams siai lankomos.. . paskai Dar viena bėda — silp pasiekti, kad kiekvienas Šiandien galima pasi- tos. nai seniūnų darbą kontro Renaras rašė: skaitų skaitymo lygis. liuoja dekanatas. Seniū dalykas būtų dėstomas džiaugti, kad padėtis pa Kol kas, palikęs dėsty Žiulis tikrai moksliškai. Būtina gerėjo. Reikšminga gere tojus ramybėje galiu pa „Kvailas žmogus, supran- Ypač tai liečia pirmuo- nai ne visada duoda žur gerinti studentų idėjinį- ir sėkmingo darbo sąlyga minėti kai kurias paskai tantis savo kvailumą, jau sius kursus. Jei sąlyginai nalus pasirašyti dėstyto politinį, darbinį ir mora- — operatyvus socialinių tų nelankymo priežastis. ne toks kvailas, bet tingi- suskirstysime studentus į jui, labai nenoriai atneša Iinj, estetinį auklėjimą Ir problemų sprendimas, Dalis studentų mano, kad nys gali suprasti savo tin- tris grupes: silpnus, vi- i uos roo pirmos pertrau fizinį grūdinimą, pagerinKomitetas reikiamą dė galima išlaikyti egzaminą gėjimą, skustis juo ir pa- dutinius ir stiprius, tai kos, vienu žodžiu, visaip Taigi visas grupes sudominti slepia dykinėtojus. Tuo ti studentų teorinį ir pra- mesi skyrė organizacinio ir nelankant paskaitų. Tai siliikti tinginiu“. ktinį parengimą. Būtina darbo dalims — ataskal- studentai, kurie mokosi aukštosios mokyklos sėk, ne taip jau paprasta. Ir tarpu seminaru ir praty rūpintls ir Universiteto toms ir rinkimams. Pa- pažymiui. Kita dalis stu mės laidas priklauso ne ar būtina? Šiuo atveju bų metu lankomumas pa darbuotojų darbo, poilsio, brėžta, kad profsąjungos dentų įsitikinusi, kad ta tik nuo ryškių dėstytojų paskaita įgauna pulsuo- gerėja, nes čia tikrina kultūrinio gyvenimo sąly- nariams būtina aktyviai disciplina jų darbe bus asmenybių (ju paskaitos jantį pobildį ir nepasie- pats dėstytojas. Jei se gų gerinimu. dalyvauti ataskaitiniuose- nereikalinga. Tai studen irgį nelankomas), naujau- kia savo galutinio tikslo niūnas gerai žinotu, kad Šiuo metu, buvo kalba- rinkiminiuose susirinki tai, kurie nemato ryšio šia technika aprūpintų la- Kitas reikalas sudėtingus už nesąžiningumą gaus mą pranešime, stengiama- muose, kuriuose turi vy tarp atskiru mokslų. Tre boratoriijų, erdvių skai- dalykus dėstyti paprastai, dekano papeikimą, o už si padidinti fakultetų ir rauti kritikos ir savlkriti- čia dalis — nelanko dėl tykių, jaukių bendrabu- suorantamai. Tai jau dės- tai. kitą semestrą negaus profbiurų vaidmenį ir at- kos atmosfera. Akcentuo- apsileidimo. Tai studen čių. bet ir nuo pačių stu- tytojo menas, kuri. deja, stipendijos, paskaitų lan kiekvienas turime, komumas tikrai pagerėtų. sakomybę už mokomąjį- tas profsąjungos darbo ir tai, kurie nežino ko ii° dentų darbštumo, sąžinin- ne prasme auklėjamąjį procesą, už stiliaus formų visuomeni- nori. Ketvirti skundžiasi gurno, pareigingumo. No- Pranašesni šia Baigdamas noriu pa būsimųjų mokytojų pe- r.io prado tobulinimo, vi- laiko stoka. Tai studentai, rint to pasiekti — reikia užsienio kalbu dėstytojai brėžti, kad. jei žmogus iš dagoglnės praktikos orga- daus demokratijos Iaiky- neplanuojantys savo daT- dirbti su savimi. K. Sta- kurie turi galimybę su- mažens iki universiteto mosi būtinumas. Gerinant bo. ir dažniausiai jie pa nislavškis mokė: „Sunkų daryti įvairaus žinių ly- baigimo įprato tingėti ir nizavimą. Ataskaitiniu laikotar- organizacinį darbą leng- skęsta smulkmenose. Pen dalyką reikia -paversti gio grupes. dykinėti, ir tekiam gyve Apskritai universitete nimo būdui pateisinti yra Piu profsąjungos komite- vlau bus sprendžiami kta dalis (jų daugiausia) įprastinių, o įprastinį datas stengėsi mobilizuoti Profsąjungos keliami už- tvirtina. kad paskaitos lyką reikia paversti len- prastu dėstytojų nedaug sukūręs savo 'koncepciją, visus darbuotojus, kad daviniai. Reikia tobulinti neįdomios. Tai studentai gvu ir maloniu". įprotis ir jie čia ilgai nedirba, tai ir toliau jis taip gy — antroji žmogaus pri- tačiau studentai daugiau vens. Iš tokiu žmonių ne būtų įvykdyti valstybl- darbo metodus. labiau — dvkinėtojai. ar mažiau nraleid'inėja karta teko girdėti, kad niai planai, viršyti sočia- remtis pirminėmis organlNeįdomumas — išvirši Rimtis. Norėčiau mesti vieną visu. dėstytoju paskaitas, gavau, darba. kur nieko listiniai kolektyvo jsipa- žarijomis, skatinti prof- nė reiškinio pusė, o iš reipojlmaf. Svarbiausia biuru ir profgrupių inl- tikrųjų tai silpnavališku kita akmenuką ir j dėsty- Neįdomios paskaitos — nereikia dirbti. Nesmagu prlemone tapo soclallstl- ciatvvą, dalykišką akty- mas. abejingumas, tingi toiu „daržą", bet geriau paprasčiausias atsikėl bet tai ’ žmogaus su aukšnis lenktyniavimas. vumą. Pranešime buvo nystė. t. y. nėra išugdymo ęs tai padarysiu I. Andro- binėiimas, nes daugelis toio mokslo dinlomu žo Savo kalbo|e L. Gaslū- minima ir tai, kad page- vidinio noreilkio darbui nikovo žodžiais: „Jeigu dudentu. negali paaiškinti, džiai. Sis gyvenimo būdo nas pastebėjo, kad ga- rėio darbo planavimas Tai ne fizinė, o socialinė mokytojas skaito savo 'kuo i0* neįdomios. Tie- brokas labai skiriasi nuo mvbinlo - masinio darbo sumažėjo ir posėdžiuose žmooaus savybė. Jei žmo namokos tekstą iš kny- siog neklausė, ka dėsty pramoninio broko, bet iis komisija turėtų daugiau svarstomu problemų: kal- gus iki universiteto buvo tos, jis neturi autoriteto. ♦oias kalbėjo. Pagaliau labai trukdo dirbti ir gy rūpintis atskiru fakultetų bama tik apie tai, kas įpratęs tinginiauti. tai Jeigu agitatorius visą lai- ,v'(’ ir negalėjo būti jdo- venti kitiems — doriems, ir katedrų kolektvvų ska- svarbu visam Universiteto universitete ta tinginvstė ka žvilgčioja i lapeli, ži- nuo*. iei nėr semestrą te- sąžiningiems ir pareigin tinimu, kad būtų jvykdy- kolektyvui. dar daugiau sūbuioio. nckite — iis nieko nesu- buvai 2—3 paskaitose, giems žmonėms. ti ir viršvti pagrindiniai Pranešėjas savo kalboa‘«irado tariama lais agituos. Jei žmogus teis- Keikia nepamiršti para Būtu idomu bei nau Pianu rodikliai. Svarbiau- io aptarė ir socialines- vė — nebekordroliuoia mą savo tiesą irodys iš dnksalaus dalyko, kad ir dingą išgirsti dėstytojų ir ęias rodiklis — specialls- buitines reikmes. »Avai ir mokvtoiai. Ma- popieriaus, jo parodymais ’*• nrastu paskaitų taip studentu nuomone mano tu išleidimas. Ilgai šiais Revizijos komisijos ata- r>aii. kad riudiiu nagrin- niekas nepatikės. Blogas ra< galima pasimokyti, nagrinėtuoiu klausimu. klausimais rūpinosi tik įkalta perskaitė jos pir- “■km _. nfi tjeJc žinių kie lektorius, kuris skaito. Gilioms studijoms relDoc. P. MIKUCIONIS rektoratas ir mokymo da- mininkas B. Gurklys. kis. kiek užgrūdinta, va ibedes nosį i atsineštą iš kalingas ne tam tikras tarpfakultetinės politinės Lis, Būtina atsižvelgti Ir į L. VALENTINAVlClOTĖ linga asmenybė. A. Einš namų rankraštį. Bet jei- žinių kiekis (jį nesunkiai ekonomijos katedra
Darbuotojų profsąjungos konferencijoje
PASKAITA IR LANKOMUMAS
Tarybini* alubantaa 2
©
LEIDZIA
UNIVERSITETO
SMD TARYBA
Sių metų lapkričio 22 dieną Rektorato posėdžių salėje jvyko VVU SMD ataskaitinė-rinkiminė kon ferencija. Konferencijoje ataskaitinį pranešimą per skaitė SMD tarybos pirmininkas |. m. b. A. Aidietis. Supažindiname su pra nešimu.
SMD sėkmės ir nesėkmės Universitete studentų mo kslinė draugija turi jau su siklosčiusias studentų kūry binės veiklos organizavimo tradicijas. 1945/46 moks lo metais buvo sukurti 9 studentų moksliniai būre liai, kuriuose dirbo apie 200 studentų. 1948 m. įvyko pirmoji SMD konferencija, kurioje perskaityti 63 pranešimai, Tuo metu dirbo 37 būreliai, kurių veikloje dailyvavo 323 studentai. Šiuo metu veikia 94 moksliniai būreliai, kuriuose mokslinįtiriamąjį darbą dirba 3005 studentai, t. y. 35% viso stacionaro studentų skaičiaus. Lentelė parodo SMD narių skaičiaus dinamiką procen tais per septynetą metų. Ga lima padaryti išvadą, kad kiekybinis SMD gretų augi mas yra sustojęs. Jau prieš penkis metus šis reiškinys buvo komentuojamas taip: „kiekybinių rodiklių vysty-
Praėjusiais mokslo metais Universitete buvo surengtos konferencijos, iš kurių pami nėsiu svarbiausias. Gruodžio mėnesį vykusioje medikų XIV konferencijoje „Studen tų sveikata" perškaityta 12 pranešimų. Darbai buvo įdo mūs, aktualūs. Tik gaila, kad šiais metais nedalyvavo tokios aukštosios mokyklos, kaip Šiaulių pedagoginis in stitutas, Vilniaus pedagogi nis institutas, Kauno kūno kultūros institutas, kurios anksčiau buvo aktyvūs daly viai. Šios konferencijos ak tualumas ir problemos buvo nušviestos jaiunimo radijo laidoje „Jaunimo banga", pa sinaudojant proga buvo kreiptasi į kitas aukštąsias mokyklas aktyviai įsijungti į šį renginį. Noriu priminti, kad šioje konferencijoje vi sada yra laukiami praneši mai. nagrinėjantys studentų sveikatingumą ir iš kitų
gos, Talino, Tartu, Odesos, Lvovo. Minsko, Jerevano, Alma-Atos, Rostovo, Charko vo, Tbilisio, Kišiniovo, Kaza nės, Voronežo ir Kauno. Mū sų Universiteto studentai šiai konferencijai paruošė 1297 pranešimus. Si konferencija vyko 96 sekcijose. Daugiausia prane šimų buvo perskaityta Medi cinos fakultete — 223 prane šimai, antroje vietoje pagal pranešimų skaičių buvo Isto rijos fakultetas — 190 prane šimų. Trečioje vietoje — Gamtos fakultetas — 149 pranešimai. Pernai, pagal pranešimų skaičių, šie trys pirmaujantys fakultetai buvo išsidėstę analogiškai. Aišku, ši konferencija turėjo rimtų problemų ir trūkumų. Blogai tai, kad darbas sekcijose vyko po pietų, t. y. po pa skaitų ir pranešimai buvo skaitomi iki vėlaus vakaro. Sekcijų pirmininkai buvo pri versti labai apriboti laiką, skirtą pranešimui (kai kurio se sekcijose pranešimui bu vo skiriamos tik 4 min.). Su prantama, kad nukentėjo ir darbų aptarimas, diskusijos. Be abejo, tai labai trukdė palaikyti šventinę konferenci jos nuotaiką. Todėl Universi teto SMD taryba prašo rek toratą leisti konferenciją or-
teto studentų 3 darbai buvo apdovanoti TSRS aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ir CK VLKJS diplomais. Tai S. Aujakalio darbas fizikos mokslų srity je, J. Uršulytės ir R. ZemaiJytės darbas medicinos moks lų srityje, A. Zamulskio, R. Ratkaus, J. Raubaitės, L. Rimševaitės, D. Keihaitės, S. Misevičiūtės, A. Liakštučio, N. Stašaitytės ir A. Stuckaitės darbai taip pat medicii nos mokslų srityje. Tačiau šie trys diplomai Universiteto nepatenkina. Akivaizdus ly deris Sąjunginiame ture — KPI, toliau eina VISI, Uni versitetas būdavo trečioje vietoje, o 1982—1983 m. m. nusileido ir Lietuvos žemės ūkio akademijai. Pastangų, norint priartėti prie KPI, rei diplomus. (I kia didelių. Reikia pabrėžti, laipsnio — 8 darbai, II —17, kad ir toliau būtinai gerinti III — 15). Kaip matyti iš siunčiamų dalbų j sąjunginį lentelės rezultatai per pasku turą kokybę. tiniuosius ketverius meilus Lietuvos TSR Mokslų Aka beveik nesikeičia. Kauno Po demijos Prezidiumas, siekda litechnikos institutas šiais mas skatinti aukštųjų mo metais laimėjo 14 medalių ir kyklų studentų kūrybinį ak 57 diplomus, t. y. 17 diplo tyvumą ir plačiau įtraukti mų daugiau negu Universite juos j mokslines paieškas, tas. Apdovanoti 34 Vilniaus jau 4 metai skiria 9 kasme Inžinerinio Statybos instituto tine premijas už geriausius darbai. Pirmaujančią vietą respublikoje aukštųjų motarp fakultetų pagal darbus, kyklų studentų mokslinius apdovanotus respublikiniame darbus. Kaip matyti iš lenteture, jau daug metų užima lės, šiame konkurse pirmau-
darbas jau yra įdiegtas. Taip pat patvirtinti L. Labanaus ko ir A. Rukšytės išradimai. Tris racionalizacinių pasiūly mų pažymėjimus gavo Pre kybos fakulteto studentai ir vieną — Fizikos fakulteto. Ataskaitiniu laikotarpiu Universiteto studentai paskel bė 32 publikacijas, 347 stu dentai dalyvavo vykdant ūki skaitines sutartis. Aktyviausiai šiemet dirbo pediatrijos būrelis (pirminin kė IV k. studentė Bialoglovytė V., moksl. vad. doc. A. Vingrvs). Sis būrelis jau antri metai iš eilės iškovojo VVU geriausio mokslinio būrelio vardą. Vertinant fakultetų stu dentų mokslinį aktyvumą, geriausiu reikia pripažinti Medicinos fakultetą. (SMD Tarybos pirmininkas V k. studentas G. Stankevičius, moksl. vad. prof. J. Serapi nas). Šio fakulteto SMD jun gia 482 narius, kurie dirba 18-oje būrelių. XXXVI kon ferencijos metu perskaityti 223 pranešimai, respublikinia me ture iškovoti 2 medaliai ir 5 diplomai, sąjunginiame ture —■ 2 diplomai (iš tri jų), pediatrijos būrelis pri pažintas geriausiu Universite te. Antroje vietoje pagal mokslinį aktyvumą — Istori jos fakultetas. (Pirmininkas
SMD NARIŲ SKAIČIUS (%)
Garntos fakultetas. Aišku, ja Universitetas. Ataskaitiniu — III k. studentas V. BereUniversiteto nis, moksl. vad. doc. D. Kau kad pagrindinį vaidmenį čia laikotarpiu 3 vaidina tai, kad fakultetas darbai buvo pripažinti ge nas). Istorijos fakultete yra darbus gali siųsti net į tris riausiais ir premijuoti po 200 322 SMD nariai, 14 būrelių, sekcijas: geologijos-mineralo rublių. Fizikos, technikos ir per konferencijas perskaito gijos, geografijos ir biologi matematikos mokslų srityje ma po 190 pranešimų, res jos. O kiti fakultetai — tik — IV k. Fizikos fakulteto publikiniame konkurso ture į vieną ar dvi sekcijas. Sun studento M. Strumskio dar pelnė vieną medalį ir 6 dip kiausia —■ Prekybos fakulte bas, visuomenės mokslų sri lomus. Trečioje vietoje pagal tui. Jie į šį konkursą darbų tyje — 2 darbai iš Filologi aktyvumą — Gamtos fakul nepristatinėja iš viso. Ir tik jos fakulteto: TV k. studento tetas (SMD Tarybos pirmi šiais metais pagaliau atrado D. Kuolio „V. Mykolaičio- ninkas IV k. studentas J. Tasekciją, kurioje galėtų daly Putino rinkinio „Būties valan minskas, moksl. vad. D. Galvauti. Neblizga ir EKFF, šiais da" etinė ir filosofinė pro vydytė). Gerai dirbo Fizikos, metais negavęs nei vieno blema" ir V k. studentės Filologijos, Chemijos ir Tei apdovanojimo, nors darbus I. Ručinskaitės „Trys šiaurės sės fakultetų studentų moks gali pristatyti į dvi sekcijas. panervėžiškių tarmės foneti linės draugijos. Reikėtų su aktyvinti SMD veiklą EKFF, Nusirito ir Pramonės ekono kos etiudai". Universitetas jau keletą Matematikos, Pramonės eko mikos fakultetas, gavo 2 II laipsnio ir 2 III laipsnio dip metų didžiuojasi Chemijos nomikos ir Prekybos fakulte lomus. Visi kiti fakultetai fakulteto jaunaisiais išradė tuose. Mūsų Universiteto studen šiais metais pasirodė taip jais. Per praėjusius mokslo metus šio fakulteto studentai tai aktyviai dalyvavo kitų pat, kaip ir anksčiau. Į Sąjunginį konkursą išsių pateikė 5 paraiškas išradi aukštųjų mokyklų konferen sti 45 darbai. Tikslių duome mų autorinėms teisėms gauti cijose. Išvykę buvo apie 80 nų apie šių metų nugalėtojus ir 3 studentai jau gavo tei studentų. Daugelis fakultetų mokslinių neturime. Norėčiau paskelbti giamus atsakymus. Tai V k. turi nuolatinius medaliais I I dipLomais praeito konkurso, įvykusio studentas A. Kareiva, kuris darbų partnerius ir nuolat 1982—1983 mokslo metais, už šį išradimą apdovanotas vyksta vieni pas kitus į mosi laikai praėjo, o dabar- Universiteto fakultetų. Šiai ganizuoti iš ryto'ir konferen- nugalėtojus. Mūsų Universi- VIRD diplomu ir premija. Jo nukelta į 3 p. tinius skaičius pasiūlė pats konferencijasi buvo skirtas djos dienomis studentus iš gyvenimas. Juk SMD — tai atskiras „SMD žinių" nume- leisti iš paskaitų. laisvanoriška organizacija, ris (Nr. 6). Kai kuriuose fakultetuose LTSR MOKSLŲ AKADEMIJOS KONKURSAS kuri vienija tik tuos, kurie Kaip ir kasmet, Gamtos vyko mokslinės praktinės kelia sau didelius reikalavi- fakultete balandžio mėnesį konferencijos studentų gam/us, siekia gilesnių žinių ir vyko IX teminė gamtos ap- mybinės praktikos metu: mem. 19S2m. 19&S m. mokslinio darbo įgūdžių", saugos konferencija, kurią dikai tokių konferencijų meSMD pasiekė tam tikrą iš- organizavo gamtos apsaugos tu ptrskaitė 25 pranešimus, fizikos, technikos, 1 VVU 1 VVU vystymo lygi, kurį lemia būrelis. Perskaityta 12 prane- teisininkai 20. daug sąlygų. Pirmiausia šis Šimų. Ir apie šią konferenciĮ Sąjunginio studentų geXi kpi 1 matematikos lygis priklauso nuo katedrų ją buvo kalbama jaunimo riaušių gamtos, technikos ir 1 KP! 1 VISI požiūrio į studentų mokslinį radijo laidoje „Jaiunimo ban- humanitarinių mokslinių dardarbą, nuo mokslinių vadovų ga". bų konkurso mokyklinį turą suinteresuotumo, nuo drauO svarbiausias įvykis Uni- pateikti 385 darbai. Konkur1 KP! Chemijos ic giįos autoriteto Universitete versiteto mokslinės draugijos sas vyko 24 sekcijose, pažy1 KMI 1 KMI 1 LŽŪA biologijos ir nuo studentų skatinimo gyven me buvo XXVI SMD mėti 97 darbai, 112 darbų resisemos efektyvumo. Mano konferencija. Joje dalyvavo komenduota į respublikinį manymu, studentų mokslinės 123 svečiai iš kitų TSRS konkurso turą. RespublikiVVU draugijos veiklą pakelti į aukštųjų mokyklų. Svečiai su niam konkurso turui pateik1 VVU ž VVU 1 KP! aukštesnį lygį galima tik at- pranešimais atvyko iš Mask- tas 151 darbas, apdovanoti sižvelgiant į šiuos faktorius, vos, Leningrado, Kijevo, Ry- 55 darbai. 15 laimėjo meda-
PREMIJUOTI VVU SMD DARBAI RESPUBLIKINIAME TURE
Visuomenes mokslu
2
1 Tarybinis studanta*
atkelta iš 2 p.
konferencijas. Universiteto jaunieji mokslininkai palai ko glaudžius ryšius su Ry gos, Tartu, Užgorodo, Kije vo,. Maskvos, Jerevano, Tbi lisio bei kitais universitetais ir institutais. Dažnai iš kyla diskusijos, ar verta tiek daug važinėti studen tams į kitų aukštųjų mokyk lų konferencijas. Girdi, tai būna tik lėšų švaistymas. Manau, taip nėia. Svarbu tinkamai išnaudoti komandi ruotę, sugebėti pasisemti to, kas gera ir naudinga. O pasimokyti, manau, tikrai turėtų būti ko. Skaityti pra nešimų į kitas aukštąsias mokyklas vyksta geriausieji ir aktyviausieji SMD nariai. Be abejo, kelionės yra ir paskatinamoji priemonė. Juk visiems įdomu susitikti su kitos aukštosios mokyklos studentais, pabendrauti, su tikti naujų draugų. Kita pro blema — grįžę studentai ne skuba atsiskaityti būreliuose, pasidalinti įspūdžiais apie konferencijų organizavimą jų aplankytose mokyklose. Kaip ir ankstesniais metais daug važinėja medikai, teisininkai, istorikai. Norėčiau paliesti labai ak tualią SMD narių skatinimo problemą. Reikia pasakyti, kad šiuo metu dar nepakan kamai atsižvelgiama į SMD nario nuopelnus skirstant j specialybes, o ypač — į darbo vietas. Naudojant da bar egzistuojančią visuomeni nės veiklos vertinimo siste mą, praktiškai neįmanoma
įvertinti SMD nario moksli nio aktyvumo, ir, palyginus su kitomis visuomeninės vei klos formomis, SMD darbas įvertinamas žymiai mažesniu koeficientu. Norint efektyviai propaguoti SMD veiklą, būti na kelti studentų mokslinės draugijos prestižą. Todėl rei kia pakoreguoti šią vertini mo sistemą, kuri leistų dera mai ir pakankamai įvertinti kiekvieno studento mokslinį aktyvumą. Prieš 6 metus tu rėjome labai gerą skatinimo priemonę, t. y. galėjome pa siųsti studentus su moksliniais pranešimais į kai kurias už sienio aukštąsias mokyklas, bet deja, dabar tokios gali mybės nėra. Šiuo metu yra labai jau neapibrėžtos gali mybės 2 aktyviausius narius pasiųsti su statybiniais bū riais į socialistines šalis, bet tai trims tūkstančiams SMD narių per mažai. Norėtųsi, kad šių vietų būtų kuo dau giau ir kad SMD nebūtų priverstas jų prašyti. O mo kslinių vadovų skatinimo vi sai nėra. Labiausiai nusi pelniusius mokslinius vado vus galima būtų siųsti SSB vadais į socialistines šalis. Turime dar ir daugiau pro blemų: nėra atskiros patal pos, kurioje galėtume laiky ti SMD dokumentaciją, ar chyvą, komandiruotiems ski riamų lėšų per mažai. Šias problemas viena SMD iš spręsti nepajėgi, nes tai ne mūsų kompetencijoje. Todėl tikimės, kad su rektorato ir visuomeninių organizacijų pagalba jas pavyks išspręsti. Ataskaitiniu laikotarpiu
Prisimindami kiekvieną autobusiuką, Gražina, Daiva kartą savo vaizduotėje atku- ir komisaras Aidas pradėjo riame prabėgusias dienas, „pažintinę ekskursiją". Buvo įvykius skirtingai, naujai, antra valanda nakties, o Tuos pačius reiškinius išvys- dangumi jau ropštėsi saulė, tame kartais netikėtai net Kažkas nusistebėjo, paklausė, patiems sau. Laikas persi j o- kur vakarai, o kur rytai, ja praeitį, palikdamas tai, — Ten vakarai, — mostekas tikriausia — juoką ir Įėjo Gražina ranka į raudoašaras, skausmą ir džiaugs- na saulės kamuolį. — Nors mą. nežinau, ji prieš pusvalandį . . .Skridom į naują, mums čia nusileido.. . dabar teka?! nežinomą kraštą, kurį kiekXXX vienas įsivaizdavo vis kitaip Gyvenom viena didelė šei— velnioniškai tolimą ir vos ma — 250 žmonių. 5 Lietune laukinį, egzotišką ir niū- vos būriai — „Saulėtekis", rų, geliančiai šalto vandens „Soliaris", „Nevėžis", „Ginupėmis, uodų ir kitokių taras", „Aras“ — apsigyvevabzdžių negailestingam gau- no neįrengtame vaikų dar iom, tamsiu taigos rūbu nu- želyje, ir netrukus jiems barstyta žėrinčiais deimanto prilipo „dairželiečių" varatšvaitais, siaubingai permai- das. ningu oru, retai ir mažai Pirmomis dienomis mūsų apgyvendintą.. . triaukštis namas vos tesimaArtėjom prie Mimo, taikos tė pro sustumdytus žemių ir jaunystės miesto, kur rei- kalnus, lentų krūvas. Neprakalingas ir laukiamas mūsų ėjo nė savaitė, o aplinkui. .. studentiškas triūsas. lyg burtininkui mostelėjus. Taip jau išėjo, kad į Jaku- Keli langai sužiuro margatiją skridau paskutine mūsų spalvėm užuolaidėlėm, kambūrio „Saulėtekis" grupe, o bariuose jauku ir švaru, patenai pasitiko „senbuviai" — merktos gėlės, ant sienų supara anksčiau atvykę drau- tviska pirmieji stendai. Bū gai. Viskas buvo netikėta: ir riai tvarko pagal grafiką elektroniniai laikrodžiai, ro- darželį ir jo teritoriją. Pradantys Maskvos ir vietos lai- sižengėliai darbuojas po naką, nepaprasta naktis, gero- mu (mat namai čia kaip šimkai šviesesnė nei Leningra- takojai stovi ant pastolių), do baltosios naktys, ir. .. ra- šluoja, tempia skaldos, ar minės. Tokios ir pas mus, matūros, betono likučius. Lietuvoje, auga, tik čionykš-; Nelengvas darbas ir menkas tės gležnesnės ir smulkes- malonumas skaičiuoti viršvanės. Kai sugriuvam ir su-, landžius. fempėm lagaminus į ankštą XXX
SMD veiklą koordinavo Ta ryba, į kurią buvo įtraukti visų fakultetų pirmininkai, o jos veiklą kontroliavo moks linis vadovas doc. P. Šileikis. Siūlyčiau ir šiais metais lai kytis tokio pat principo, nes kiekvieno fakulteto pirminin kas yra suinteresuotas savo fakultetu, ir tokiu būdu įvai rios problemos lengviau sprendžiamos. Organizavome išvažiuojamuosius Universi teto SMD Tarybos posėdžius Matematikos, Pramonės eko nomikos ir EKFF fakultetuo se. Matematikų SMD einamo ji dokumentacija, archyvas tvarkomas labai blogai, o su Pramonės ekonomikos ir EKFF fakultetų medžiaga su sipažinti nepavyko, nes nie kaip negalėjo rasti rakto. Tokios mūsų Universiteto studentų mokslinės draugijos sėkmės ir nesėkmės. Apskri tai, visi Tarybos nariai dir bo noriai ir gerąjį. Gal tik kai kada trūko patyrimo. Manau, kad ateinančiais me tais Universiteto SMD Tary ba dirbs geriau Gerai dirbo IF SMD pirmininkas Vytau tas Berenis, MF SMD tary bos pirmininkas Gintas Stan kevičius, FF SMD tarybos pirmininkas Gintaras Sinda, ravičius, ChF SMD tarybos pirmininkė Birutė Blelinytė. Ypač norėčiau padėkoti VVU SMD Tarybos pirmininko pa vaduotojui FF v. moksl. b. Edmundui Kuokščįui, VVU SMD Tarybos narei TF IV k. stud. Rasai Kučinskaitei už didelį organizacinį darbą. XXX Pranešimas sukėlė gyvas
atstovai. Daug buvo pa sakyta šiltu žodžių, paim keta sėkmės, ištvermingurno, optimizmo, kvietė sugrįžti atgal, nepamiršti Universiteto. .. .. .Praėjo beveik pusantrų metų nuo tos .ne pamirštamos dienos. Bet ji dažnai iškyla i atminties paviršių, nuspalvinta vis kitokiu nuotaikos atspalviu. Štai ir dabar, ar tėjant Tarptautinei studentu dienai, mintimis grįžtu iš Ukrainos miesto
SVEČIUOSE PAS DAILININKĄ V. KISARAUSKĄ Paskutinį šių metų rugsėjo penktadienį SMD knygotyros būrelio nariai svečiavosi pas dailininką Vincą Kisaraus'ką. Įdomios ekskursijos organizatoriumi buvo būrelio mokslinis vadovas doc. D. Kaunas. V. Kisarauskas — dailininkas — tapytojas, vienas iš žymiausių Lietuvos mažosios grafikos atstovų. Dailininko sukurti exslibrisai (toxlibris" — knygos savininko ženklas) puošia ne vieno bibliofilo knygas. Tarp jų ir poetų Ed. Mieželaičio, S. Gedos, M. Martinaičio. Yra žmonių, kurie žavi savo paprastumu, nuoširdumu, Jie nemėgsta, o gal paprasčiausiai nemoka daug kalbėti apie save, savo darbus, Neieško kažko nepaprasto, nerealaus, o kasdieniniame darbe atranda džiaugsmą, gyvenimo prasmę. Juk gyvenimas ir susideda iš tos paprastos, kasdieniškos visumos. Vienas iš tokių žmonių, man atrodo, yra ir V. Kisarauskas. Dailininkas neskubėjo kalbėti apie save. Iš pradžių susipažinome su grafikos istorija, cinkografija, plieno graviūras, linografijos darbo technika. Dailininko mėgstamiausia lino graviūra, atliekama panaudojant linoleumo klišeles. Apžiūrėjome nemažai šia technika atliktų
kery,
kad
exslibrisų. Įdomu, kad viena klišelė gali duoti keletą tos pačios graviūros niuansų, Dailininkas parodė ir akvarelės darbų. Įdomios jose dominavusios kampuotos formos. Paklausus, kodėl ta-pytojas pasirinko būtent tokį piešinį, atsakymas buvo pa prastas. „Vieniems patinka apvalios formos, kitiems — pailgos, o mane traukia tokios". Daug išgirdome apie akvarelinio popieriaus bei akvarelės rūšis, jų gamybą, Malonu buvo rankose pajusti storą, baltą semitinio popieriaus lakštą, pirmą kartą pamatyti lape įspaustą vandenženklį. Vartant bibliofilių leidinius, mažosios grafikos pa rodų katalogų, ne viename matėme ir V. Kisarausko pavardę bei Įjo sukurtų exflibrįsu reprodukcijas V. Kisarauskas ne tik pats kuria knygų ženklus, bet juos kolekcionuoja ir tyrinėja. Netrukus pasirodys l’o monografija „Lietuvos knygos ženklas (iki 1917)". Tai ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas. Knygoje turėtų būti apie 1100 exlibrisų reprodukcijų. Be exlibrisų daiIi cinkas domisi įrašais knygose. Jais domėtis V. Kisarauskas pradėjo nuo 1966 metų. Daiva KVEDARAITE
nenusisitovėtų ir vadų užsinorėjo miego, eina
į signalą, jog su kito būrio migdyti, nors ry VASAROS PRISIMINIMŲ žvilgčioti spėtam laiku išjungti. toj niekas nedirba. Penki
linti. Praeis kiek laiko ir į mūsų sporto salę ateis pir mieji stambiaplokščių kon strukcijų kombinato žaidė jai. .. . . .Baigiasi darbo diena, po truputį temsta, o skiedi nio nemąžta, rodos, kiek bu vo, tiek ir tebėra. Stingsta. Alma guminiais batais mina tą masę, šliūkšteli vandens sau po kojomis ir... vėl ra tu, kad tik nesustingtų. Kak ta nurasoja, švarkas pakim ba ant vinies, o akys karšt ligiškai stebi signalinę lejnputę. Užsidegs, pulsime su Alma pilti skiedinį. Ne, ne užsidegė. Aš užlekiu pas merginas. — Nereikia skiedinio? — Daug turite? — Pakankamai Pusantro kubo. — Ne, nereikia. Mes so čios. Vėl abi su Alma einam ratu, minam minimėlį. Karš ta, dar labiau įkaistam, kai merginoms prireikia skiedi nio. Spėk, sese, dabar suk tis. Iš dėžės semti pilkąją košę ir pilti nepasotinamon siurblio ryklėn, nuo sietelio nubraukti akmenis, jei per tiršta, maišyti skiedinį bun
Vakarėja, o darbo nebai giant. Brigadininke bėga skambinti, kad vakarienę ne tik vaikinams, bet mergi noms į objektą atvežtų. Vaikinai išsižioja mus pa matę. Tai bent merginos! Po dvi pamainas dirba! Valgo ir šypsosi. Smagiau kartu. Vieni kitus „per dantį pertraukiam". Nuovargio lyg ne būta. Po valandos viskas baigta. Merginos leidžiasi nuo pastolių, tvarko įrankius. Kažkas uždainavo, ir Daiva su Reda pasileido Taliu. Nu sitaškiusios veidus, išsidrai kiusiais plaukais, šlapiais keliais, tokios mielos, pavar gusios, bet linksmos. Mergi nos dar galingiau užtraukia dainą, šoka beveik jau visos. Nepaprastai gera, padirbėti iš peties ir iš širdies. Stai ga mūsų žvirbliukas Gražina pragysta gruziniškai, kitos pagauna gaidą, ir didžiulis pilkas pastatas paspringsta nevaldomu, laimingu juoku. XXX Nėra ugnies be dūmų, o namų be barnių ir nesusipra timų. Vienas kitą užgaudavom, bet tuoj pat atleidimo prašėme. Pykomės ir Laikė mės. Jaunam žmogui ne tilt darbas reikalingas. Jis nori pašokti, padainuoti, o disko teka — problema. Vienas iš
armija — vyriškumo mo kykla. Ateina į kariuo menę gležnus vaikinuikai, bet per dvejus metus (palyginus su visu gyvenimu, tokį trumpą laiką!) tampa tikrais vyrais, Stiprėja fiziškai ir dvasiškai, tvirtėja charakteris, keičiasi požiūris į gyvenimą. Nesutinku su tais, kurie sako, jog kariuomenė nieko neduoda. Netiesa, Galbūt mažiau gauname mokslo žinių, dvasinio peno, tačiau gyvenimiškos patirties semiamės su kaupu, O tai labai svarbus dalykas! Baigęs
vidurinę ir iš karto įstojęs į Aukštąją, retas kuris iš mūsų žinojo tikrąją juodos duonelės, žmogiskų santykių, uždirbtų pinigų vertę. Ir tik atsidūrę Armijoj, praėję, kaip sakoma, „ugnį, vandenį ir varines triūbas", sužinome su kuo tai viskas „valgoma". Nelengva buvo, ypač pradžioje, bet nepalužome, sugebėjome atrasti savyje jėgų, nugalėti tuos praeinančius sunkumus. Juk iš tiesų— sunkumai grūdina žmogų, verčia jį mąstyti, stebėti, mylėti ir įžiūrėti gėrį kituose, pačiam tapti
KAROLIUKAI Mimas — šviesus, baltų mūrų ir medinių nameliukų, deimantų kasyklų, šachtų miestas. Šią vasarą atšventė 25-metj. Čia gyvena atkak lūs, darbštūs žmonės, mokan tys iš širdies linksmintis ir džiaugtis. Tikri sibiriečiai — paprasti ir tiesūs, stiprūs ir gražūs žmonės. Mes įsikūrėme pačiame Mimo pakrašty. Iki statybos, kur darbuojamės, toloka, pusvalandis kelio pėsčiomis. Būdavo tokių dienų, kai po darbo vos kojas paveiki. Te reikia pakelti ranką, ir pir ma pasitaikiusi mašina par veš namo. Net jei tu ir dul kinas, net jei vairuotojui ir nepakeliui, neatsakys. Malo nūs ir svetingi mimiečiai. Mums labai pasisekė, matėm pašviesėjusį, puošnų Mimo veidą. Vaikinai dalyvavo šventinėje eisenoje, mūsų ir VPI būrio dainininkai kon certavo Leninio aikštėje, už kurios juodavo asfalto, pir mojo ta proga nutiesto, juo sta. XXX Žvilgsnis matuoja , .salės" aukštį. Kokie 4—5 metrai Į aukštį ir 25 metrai Į plotį. Tiek reikės ištinkuoti, išdai
Keletas minčių apie gyvenimą Praeitais metais vasaros pradžioje Universiteto kiemeliuose buvo surengta daug šventinių vakarų. Tarp jų ir tas — Pirmakursių išlydėjimas į Tarybinę Armiją. Tai buvo pirmas toks renginys senoje Alma Mater. Susirinko ne tik „fuksai" — ■šlydintieji, bet ir vyrėsnių kursų studentai (panorėję pažiūrėti i būsišiuosius karius), Universiteto rektorato ir dekanatą, komjaunimo organizacijos ir profsąjungos
diskusijas. Geriausio SMD būrelio mokslinis vadovas doc. A. Vingras pabrėžė, kad labai teisingai praneši me keliamas klausimas dėl konferencijų pravėdinto lai ko. A. Vingras kalbėjo apie seniai rūpimą problemą — studentų mokslinių darbų publikacijas. Prekybos fakulteto SMD būrelio mokslinė vadovė doc. D. Jaręiašauskienė pa minėjo, kad dabar padėtis jų fakultete pagerėjo, dar bai į respublikinį turą bus pristatomi. Naujasis SMD globėjas, mokslo reikalų prorektorius prof. J. Grigonis padėkojo SMD tarybai, moksliniams vadovams už aktyvią veik lą. Prorektorius kalbėjo, kad draugija turėtų labiau susi rūpinti savo veikla, nes ket virtoji vieta tarp- respubli kos aukštųjų mokyklų są junginiame ture tikrai neda ro garbės. Reikia siekti kuo geresnės mokslinių darbų kokybės. Į sąjunginį turą siųsti ne daugiau kaip po tris—du darbus, bet tokius, kad būtų galima tikėtis dip lomo. SMD aktyvistus sveikino Universiteto komjaunimo ir profsąjungos komitetų atsto vai. A. Aidietis specialų prizą įteikė geriausio būrelio moksliniam vadovui doc. A. Vingrui. Garbės raštais bu vo apdovanoti geriausieji. Buvo priimtas nutarimas, išrinkta nauja SMD taryba.
į Vilniaius V. Kapsuko Universitetą, į jaukius Daukšos ir Sarbievijaus kiemelius ir krūtinę užlieja švelni nostalgija... Norėtųsi būti smagiame studentų sūkury, džiaugtis, šokti, dainuoti, bert... Tokia jau, mūsų, vyrų dalia — reikia saugoti Tėvynę, saugoti taikų gyvenimą, tą juoką, šypseną, būti visuomet pasiruošusiam, mokėti tobulai valdyti karinę techniką bei ginklą. Ne veltui sakoma, jog
būriai po vienu stogu, ne lengva vienam prie kito pri siderinti, tačiau pasilinksmin ti visi, net ir tie, kurie tu rėtų rytoj dirbti, nori. Bet mūsų norai zonos vadams visai nė motais. Reikia ilsė tis, reikia dirbti. Gal ir nor malu, per dvi savaites — viena diskoteka. Tūlas pasa kys: ne šokti atvažiavai. Taip, ne šokti, bet gal būtų geTiau išėję, užuot nuolati niai konfliktai dėl šeštadie nių, sekmadienių. Dar nete ko girdėti, jog SSB, tai ,ka riuomenė", gyvenanti pagal „įstatus", kaip zonos gydyto jas sakė. Negerai, kai vadai užmiršta, jog studentai — žmonės, tarp kitko, sąmonin giXXX
Vienintelė pasaulyje am žinam įšale pastatyta hidro elektrinė Cermyševske. Mil žiniška, kaip žaisliukas daili, suspaudusi šiaurųjį Viliujį, pajuodusi nuo pykčio ir. .. paskendusi miške. Grįždami iš ekskursijos, parsirvežėm glėbį pasakiškų gėlių, tačiau nublanko jų grožis, kai Rūta parsivežė iš taigos tikrąją orchidėją. Šiandien Rūtos kambary ji sudžiovinta vazoj, o Skaidrėj — žydinti, žavinga. Elona JANULYTĖ
geresniu... Tačiau to kareiviško gyvenimo metai neužgesino žingeidumo kibirkšties, o atvirkščiai, pavertė ją į ryškią žinių troškimo liepsną, Ir manau, jog sugrįžę gimtinėn, garbingai atlikę savo šventą pareigą Tėvynei, noriai vėl kibsime į mokslius, tęsime studijas mylimame Universitete. Kas dieniniame, kas neakivaizdiniame skyriuje. Bet ne tai svarbiaušia. Svarbu, kad išliktume ištikimi savo svajonei, drąsiai eitume toliau pasirinktu keliu. Henrikas GAICEVSKIS
Tarybini* studentą* 4
Kur nūdiena žvelgia į praeitį ir į ateitį Fotopasakojimas apie Kauno vakarinio fakulteto atidarymą Didžiosios Kauno vakari Maloniai pakviesti, tradicinę nio fakulteto Aulos durys juostelę perkerpa LKP Kau jau birželio pabaigoje buvo no miesto komiteto pirmasis plačiai atidarytos iškilmėms. sekretorius Romualdas RiPradėjęs naujakurio darbus, ma'itis, LTSR Aukštojo ir fakulteto dekanatas į Aulą specialiojo vidurinio mokslo pakvietė absolventus. Čia ministras, prof. dr. Henrikas žydėjo gėlės ir jaunystė. Zabulis, universiteto rekto LKP Požėlos rajono komite riaus akad. prof. dT. Jonas to pirmasis sekretorius A. Kubilius. Įžengiama j rūmus, Guiga ir WU prorektorius kur, A. Žukausko žodžiais doc. I. Žeberskis telkė dip sakant, „žioruoja pojauniai, lomus 84-jų absolventams. naujoviški, atjauninti ErdvyIškilmių dvasia pleveno Au nai". Svečių ir šeimininkų loje, o vėliau ir už jos slen žvilgsniai krypsta j skliau ksčio — Pergalės krantinė tuose ir sienose, spalvų ir je, kur šeimų, draugų, dėsty linijų darnoje atsimušančią tojų lydimi skirstėsi jaunieji architektūrinę amžių sankir specialistai. tą.. . " Lapkričio 5-ąją iškilmių Pagaliau visi salėje. Daly būta, gali sakyti, visuotinių. kiškus pokalbius, įspūdžius, Ypač įspūdingų. Atidarytas vertinimus sukausto Aulos rūmų ansamblis — tą dieną akustinę erdvę užliejusi var-. dažnokai minėtas 'kaip Kau gonų skambesio veržli tėk no vakarinio fakulteto kom mė, nuteikusi iškilmingai pleksas". Tas kompleksas — rimčiai, apmąstymams. . . tai dviejų pastatų — restau Fakulteto dekanas doc. Al ruoto 16—17 amžiaus pa girdas Šalčius pažymėjo, minklo ir šalia jo pastayto kad tai neaitsitiktinumas, jog auditorijų korpuso — ansam čia visi susirinkę Spalio blis. Nūdiena čia žvelgia j švenčių išvakarėse. Tas fak praeities langus, praeitis — tas byloja apie Partijos ir Vy į dabartį. Kiemelyje, kur, riausybės rūpinimąsi mokslo sakytume, ir sueina jų ribos, plėtojimu, specialistų rengi susirinko daug brangių sve mo gerinimu. Fakulteto ko čių, padėjusių priartinti iš lektyvas į tai atsilieps našiu kilmių valandą. darbu. Dekanas nuoširdžiai Statybininkai perduoda padėkojo LTSR Aukštojo ir simbolini raktą fakultetui. specialiojo vidurinio mokslo
ministerijai, jos padaliniams, Universiteto rektoratui, Kau no miesto partiniams ir tary biniams vadovams, projek tuotojams, restauruotojams, statybininkams, Kauno poli technikos instituto Tektoratui — už paramą rūpesčius, darbą, globą. Universiteto rektorius akad Jonas Kubilius kalbėjo, kad naujųjų rūmų atidarymas esanti dviguba šventė — ir pabaigtuvės, ir įkurtuvės, jos viena kitą papildo. Tik aka deminis darbas nežinąs pa baigtuvių. Rektorius palinkė jo vaisingo darbo gavusiam „naujų gTažių namų raktus" kolektyvui, kalbėjo apie jo uždavinius, ateitį, geru žo džiu minėjo tuos, kurie pa dėjo fakultetui įsikurti nau juosiuose rūmuose. Rektorius vėliau įteikė pasižymėju siems darbininkams, darbuo tojams, restauravimo ir sta tybų vadovams Universiteto Garbės raštus. LTSR Aukštojo ir viduri nio specialiojo mokslo mi nistras Henrikas Zabulis pa tyvos įgyvendinimo ryžtą. Ir Kaunas turi aukštosios mo žymėjo, kad Kauno miesto kyklos humanitarinio pobū. vadovai ėmėsi įdomios inicia tyvos, siekdami mieste atkur džio fakultetą. Ministras pa ti humanitarinių mokslų stu linkėjo, kad Kauno vakari dijų tradicijas, — rengti čia nis fakultetas savo darbais filologus ir ekonomistus, — organiškai įsilietų į miesto ir parodė didžiulį tos inicia ekonominį ir kultūrinį gyve nimą. LKP Kauno miesto komite to pirmasis sekretorius Ro mualdas Ramaitis pasveikinc korektyvą Spalio švenčių ii įkurtuvių proga, palinkėjo įvykdyti partijos ir vyriausy bės keliamus uždavinius, pareiškė viltį, kad trūkstamų auditorijų kolektyvas sulau ksiąs greičiau nei iki šiol. Akto metu taip pat buvo įteikti Ministerijos ir aukš tųjų mokyklų profsąjungos respublikinio komiteto Gar bės raštai pasižymėjusiems restauruojant ir statant fa kulteto rūmus, žmonėms. Respublikinio paminklų res Tarp apdovanotųjų: Aleksan tauravimo instituto vyr. ar dras Gustas — Kauno 3-csios chitektas ir kt. Susirinkime Kauno miesto statybos ir remonto valdybos pagerbti darbų vykdytojas, Jonas Ar Liaudies deputatų tarybos vydas Staskevičius — Res vykdomojo komiteto pirmi publikinio paminklų konser ninko pavaduotojas Bronius baldų vavimo instituto vyr. archi Kučinskas, Jonavos tektas, Bronlslavas Vyžintas kombinato direktorius Čes — Kauno restauravimo dirb lovas Dovydonis, Kauno ra tuvių medžio drožinių meist dijo gamyklos vadovai ii’ ras, Kęstutis Žalnierius — daug kitų.
— LLKJS Kauno miesto komiteto sekretorė, Biru tė Valmienė, — Partijos miesto komiteto mokyklų ir mokymo skyriaus ve dėja ir daugelis kitu, kuDidelės ir reikalingos ugdė ir paruošė liaudiestytojus, tuos, kurie su di- rinį fakultetą: studentų rie įgytas žinias sėkmindovanos susilaukė Vii- ūkiui nemažą būrį gerų dele meile sipecialybės meno saviveikla, moksli- caį realizuoja vykdyda ma us valstybinio uoiver- specialistų. Prisimenu sa- dalykams, kantrybe dali- nių referatų gynimas, mi vidurinių bendrojo lasiteto Kauno vakarinis vąiij kursą — gausią Ii- no save, savo žinias sienlaikraštis, vakaronės, vinimo ir profesinių mofakultetas 21-aisiais savo tuanistų grupę, garsėjusią mums, būsimiems gimto- — pilnakraujis studentiš- kyklų reformą, darbo metais, — naujųjų fakultete ne tilk stropiu sios kalbos r literatūros kas gyvenimas. Apsilankius naujuosiuorūmų pačiame Senamies- mokslu, bet ir moksliniais specialistams. Tai docenTodėl ne vienas baigęs se Kauno Vakarinio fačio centre. Peržengus res- darbais, aktyvia visuome- tai J. Jasaitis, V. Žulys, būtent šią aukštąją mo- kulteto rūmuose, pasitauruotą XVI a. pastatų nine veikla, savais litera*- vyr. dėstytojas J. Abara- kyklą, gerai dirba jvai- džiaugus gražiais darnaus slenksti, akis i akį susi- tūros kritikais, rašytojais vičius, dėstytojai A. Būt- riose visuomeninės veik- kolektyvo laimėjimais dūri su senove dvelkiau- ir poetais. kus, doc. A. Radzevičius los srityse. Kaip pavyzdį noriu visiems dėstytočiomfe, senąji Vilniaus Nelengva vakarinioko ir kiti. Ruošdamiesi gyve- galiu paminėti savo buvu- jams, studentams palinkėUniversitetą menančiomis studento dalia: dieną pra- nimui, iš jų sėmėmės iš- sios grupės diraugų veik- ti didelės sėkmės, naujų patalpomis, įspūdingais leidi gamykloje ar mo- minties, jautrumo ir ati- lą: grupės seniūnė Anta- sumanymų, vykdant TSKP kiemeliais, koridorių labi- kyklpje, vakarais — pa- durno žmogui, lygiavo- mina Danylaitė - Likšienė Centro komiteto nutaririntais patenki į šviesias skaitose. O kur savi- mės i juos. Jie, lietuvių sėkmingai darbuojasi Kė- mą ..Dėl partinio vadovaauditorijas, aulą, puikiai' svietą, ruošimasis semina- kalbos ir literatūros ka- dainių rajono Kaplių vi- vimo ik om jaunimui geriįruoštą biblioteką, skaity- rams, užsiėmimams? Kai tedros dėstytojai, buvo ir dūrinėje profesinėje tech- nimo ir jo vaidmens didiklos salę, dekanatą, ka- kuriems dar ir šeima, yra Vakarinio fakulteto nikos mokykloje, Ramutis nimo komunistiškai auktedras. Negalima nepasi- i vaikai... Vis dėlto studi- šviesuliai. Maža respubli- Karmalavičius, — rašyto- lėjant jaunimą", gerėti ir nepasidžiaugti jų metai žavūs, nepakar- kotje aukštųjų mokyklų jų sąjungos Kauno skyL. DYDIENĖ taip seniai laukta sava tojami, prasmingi, kupini vakarinių skyrių, kuriuo- rfuie (literatūros kritikas), Kauno miesto pastoge! žiinių siekimo, tobulėji- se dalyku dėstymas ir ki- Aldona Ruseckaitė, — Požėlos rajono Kauno vakarinis fakul- mo. ta veikla lygiuotųsį į sta- Respublikinio Literatūros Liaudies deputatų tarybos tetas per savo veiklos ir Šilta gerumo banga už- cionarą. To negalima pa- muziejaus skyriaus vedėvykdomojo komiteto darbo dvidešimtmetį iš- lieja širdį prisiminus dės- sakyti apie Kauno vaka- ja, Nijolė Radzevičiūtė pirmininko pavaduotoja
Apsilankius naujuosiuose rūmuose
Redakcijos adresas: 232734. Universiteto LV 11978. Iškilioji spauda, spaudos lankas. bCobotckmA eryfleHT» — opraų napruoMa, 3uaMeHH m Apyu<6bi HapoflOB BnabHioccKoro
g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. Tiražas 4500. Užs. Nr. 3148 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė. Tiesos g. 1. petrropara, KOMurera KOMCOMona, npotpuoMa opfleHOB Tpyponoro npacnoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancyitaca. Ha rhtobckom fl3MKe. PejąaKrop R. npaHKafire.
Bernardui Vasiliauskui var gonuojant su fakulteto folk loriniu ansambliu studentų „Gaudeamus igituT" giedojo daugelis. Seimininkai ir svečiai tą dieną ilgiau bendravo ir da lykiškai svarstė fakulteto to lesnio plėtimo numatytame kvartale perspektyvas. Juozas
ABARAVIČIUS
I
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 811125, išduotą IF studentei Redai RADIKAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 801180, išduotą IF studentui Arvydui LEKA VIČIUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 821578, išduotą EKFF studentei Vilijai ALEKNAVI ČIENEI, laikyti negaliojan čiu. Vakarinio ir neakivaiz dinio mokymo skyriaus darbuotojai nuoširdžiai užjaučia prorektorių lqną ŽEBERSKĮ dėl sesers mir ties.
Universiteto darbuoto jų profsąjungos komite tas nuoširdžiai užjaučia neakivaizdinio ir vakari nio skyriaus prorektorių, profsąjungos komiteto na rį. doc. Igną ŽEBERSKĮ dėl sesers mirties.
Redaktorė J. PRANKAITfi