Visų šalių proletarai, vienykitės!
eam/Binis VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTDRA1O, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS T —------------------- —--------------------------------------------------- ■
-4”
Eina nuo 19(50 metų
1969 m. gruodžio mėn. 12 d.
TALINE, SMD KONFERENCIJOJE Glaudūs ryšiai sieja VVU bibliotekininkystės ir moksli nės informacijos ir Talino Eduardo Vildės Pedagoginio instituto bibliotekininkystės katedras. Šiemet mūsų res publikoje lankėsi estų III kur so bibliotekininkystės specia lybės studentai, o neseniai mūsų IV kurso bibliotekinin kai pabuvojo Taline. Jie su sipažino su miesto istoriniais paminklais, bibliotekomis. Es tijos TSR Mokslų akademijos bibliotekoje visų dėmesį pa traukė Amerikos lietuvių laik raščio „Spindulys" komplek tas, medžiaga, susijusi su Lie tuva. Daug naujo ir įdomaus sužinojo mūsų studentai Esti jos sostinėje. Draugiškus santykius šie met užmezgė šių mokslo įstai gų jaunieji mokslininkai. Lap
kričio pabaigoje Talino peda goginiame institute vykusioje SMD XIV konferencijoje da lyvavo studentės V. Starkūnaitė ir J. Bublevič. Instituto studentų mokslinė draugija įkurta 1954 metais, dabar tu ri 15 sekcijų. Konferencijoje buvo per skaityti 93 darbai be svečių iš Maskvos, Leningrado, Daug pilio, Vilniaus pranešimų. Bibliografijos sekcijoje sa vo darbus skaitė 8 studentai. Įdomu pažymėti, kad tai buvo geriausi dieninio ir neakivaiz dinio skyrių studentų praei tais mokslo metais paruošti diplominiai darbai, dalis jau gavę premijas respublikinia me studentų mokslinių darbų konkurse. Mūsų universiteto IV kur so studentė Vanda Starkūnai-
-f-
tė skaitė pranešimą „Lietuviš kų knygų parodos užsienyje 1940—1965 metais". Trumpai apžvelgusi lietuviškų knygų parodų užsienyje istoriją, au torė pažymėjo, kad mūsų knygos pokario metais pir moje stambesnėje tokioje pa rodoje (Rumunijoje) buvo eksponuojamos kartu su estų knygomis. Pranešimas buvo iliustruotas: parodytos konfe rencijos dalyviams knygos, apdovanotos Tarptautinėse parodose. Konferencijos dalyvius su domino II k. studentės Jadvy gos Bublevič pranešimas „Pa baltijo bibliotekininkų draugi jų ryšiai buržuazijos valdymo metais". Katedros vedėja He lena Johani-Mugasto, ano meto bibliotekininkų draugijų konferencijų dalyvė, šiltai at siliepė apie šį darbą. Dabar lauksime estų stu dentų 1970 m. kovo mėn. Įvyksiančioje mūsų SMD XXII konferencijoje. V. JANONIS
„FAKTO“ FILOLOGIJOS FAKULTETE Praneša ,.TS“
korespondentai
ir skaitytojai
Naujas sienlaikraščio numeris Filologijos fakultete išėjo naujas, penktas, sienlaikraš čio „Rusistika" numeris. Įdo miai apie įvairias kryptis lingvistikos struktūralizme pasakoja IV k, studentė N. Bursina. — Sienlaikraštis su pažindina skaitytojus su naujomis knygomis, kurias išleido įvairios šalies leidyk los. Šios knygos padės rusų literatūros ir kalbos dėstyto jams ir studentams jų dar be. „Rusistika "supažindina taip pat su lingvistikos bū relio „Bilingv" veikla. Šiame būrelyje studentai nagrinėja sudėtingus rusų kalbos klau simus. Naujas būrelio pir mininkas — IV k. stud. L. Karpovas. Paskutinė sienlaikraščio skiltis pasakoja apie nese niai mirusį įžymų lingvistą ir literatūros tyrinėtoją aka demiką V. Vinogradovą. Sienlaikraščio „Rusistika" ir žurnalo „Bilingv" redakto rė yra antrakursė R. Pekelytė. T. FRIDMANAS
TEORINIS SEMINARAS
IŠVYKA „Don Kichoto" premjera sezoną pradėjo Universiteto satyros teatras „Faktas". Pir maisiais spektaklio vertinto jais buvo Žemės ūkio akade mijos studentai. „Don Kicho tą" matė ir eržvilkiečiai, kurių vidurinė mokykla šventė sa vo dvidešimtpenkmetį. „Fak tas" šį spektaklį parodys VPI, KKI ir kitų respublikos aukš tųjų mokyklų žiūrovų audito rijoms. K. VILIUS
Ruošiasi paminėti V. Le nino jubiliejų Filologijos fak. dėstytojai. Teorinių semina rų tematika siejama su re voliucijos vado teoriniu pali kimu. Štai Lietuvių kalbos katedros docentė J. Žu kauskaitė ir Rusų kalbos ka tedros docentė E. Galnaitytė ruošia pranešimą „Lenino Raštų lietuviško vertimo kal ba". Neseniai įvyko teorinis seminaras tema „V. Leninas apie kalbos kultūrą". Prane šime doc. J. Pikčilingis pri minė V. Lesino straipsnio „Apie rusų kalbos apvaly mą" aktualumą dabar, kovo jant už kalbos kultūrą. Dis kusijose dalyvavo doc. J. Vėjas kelia tikrą raganų Kabelka, prof. V. Mažiulis, puotą. Atrodo, jis nori už doc. V. Kostelnickis ir kt. pūsti visus Vilniaus žibintus, Mūsų inf. reklamas, žiburius. Tirta dviaukščio namo Vytauto gatvėje langų rėmai. Vėjo gūsiai neatslūgdami puola šviesą už stiklų. Pikti nakti K. NASTOPKA niai drugiai. .. Langas tebešviečia. Įvyko eilinis literatų būre lio susirinkimas. Jame buvo Pirmieji kursai nelengvi. Į mėginama struktūrinės anali zės principais panagrinėti gydomosios medicinos specia konkrečius eilėraščius. Daly lybę buvo priimta daugiau vavo literatūros kritikas ir kaip aštuoniasdešimt studen tų, o štai dabar, šeštame kur teoretikas K. Nastopka. P. SKIRMANTAS se, beliko septyniasdešimt. Loretai Simokaitytei gali ma pavydėti darbštumo. Vi sas egzaminų sesijas laikė vienais penketais. Jos III k. lituanistai surengė beveik visuomeninė veikla latvių-lietuvių dainos vakarą, žinios, į kurį pasikvietė Rygos P. įvertinta Lenino stipendija. Simpatiška tamsiaplaukė Stučkos universiteto filologus. Kavinėje jie visi kartu daina mergina pasakoja nuoširdžiai vo abiejų tautų dainas. Bend ir atvirai. Ji mėgstanti muzi rauti buvo nelengva, todėl ką, dar mokydamasi viduri labai pravertė doc. J. Kabel- nėje, baigė muzikos mokyk los akordeono klasę. Ir da kos pagalba. svečias R. VAITULIONIS bar Loreta dažnas
Nr. 36 (696)
VIEŠĖJO LATVIAI
Trečiadienį Aktų salėje įvyko partinės organizacijos ataskaitinis-rinkiminis susi rinkimas. Ataskaitinį pranešimą pa darė VVU partinio komiteto sekretorius V. Nekrašas.
Plačiau apie susirinkimą skaitykite sekančiame nume ryje.
SVEČIAS IS VDR Savaitę mūsų aukštojoje mokykloje viešėjo Graifsvaldo universiteto profesorius dr. Rolandas Haukas. Svečias savo viešnagės metu skaitė Ekonomikos fak. studentams paskaitą „Socia lizmo statyba VDR", dalyva vo Politinės ekonomijos ka tedros bei kitų Vilniaus aukštųjų mokyklų dėstytojų dispute.
Apdovanoti jaunieji mokslininkai Žinomi Visasąjunginės jau nųjų mokslininkų darbų vi suomenės mokslų srityje kon kurso-apžiūros respublikinio turo rezultatai. Siekiant to liau skatinti aktualių visuo menės mokslų problemų tyri nėjimą aukštosiose mokyklo se, sutinkamai su konkurso organizacinės komisijos pa siūlymu, Lietuvos TSR aukš tojo ir spec. vidurinio moks lo ministro H. Zabulio Įsaky mu aukštojo ir spec. viduri nio mokslo ministerijos pir mojo laipsnio diplomais ap dovanoti: Universiteto e. doc. p. J. Dobrovolskas už darbą „Lie tuviai kariai Didžiojo Tėvy nės karo frontuose", Univer siteto e. doc. p. A. Šileika už eilę straipsnių ir teorinę apy braižą „Būtinasis produk tas ir jo ekonominės formos socializmo sąlygomis". II laipsnio diplomu apdo vanotas Universiteto docentas J. Mackevičius už eilę bro šiūrų ir apybraižų. III laipsnio diplomais apdo vanoti: Universiteto vyr. dėstytoja A. Sausanavičiūtė už eilę straipsnių spaudoje, dėstyto jas J. Tamulevičius už eilę brošiūrų ir straipsnių. Numatyta organizuoti aukš čiau minčių dėstytojų išvyką į vietas, susijusias su V. Le nino gyvenimu ir veiklą Ta rybų Sąjungoje.
PRIESAIKA
SVEČIUOSE
Kaina 2 kap.
UNIVERSITETO KOMUNISTU ATASKAITINIS
koncertuose ir Jaunimo te atre. Jos namuose knygų spintoje — Baltušio, Marcin kevičiaus, Dostojevskio, Bro lio tomai... Jeigu pridursime, kad ji — dar ir grupės komjaunimo organizacijos sekretorė, tai bus toli gražu ne pilnas jos pareigų sąrašas. Gal būt, tai išvardinimas studentiško gyvenimo, stu dentiško charakterio bruožų. Bet už visų tų sausų faktų stovi žmogus. Šiandien dar varstantis auditorijų duris, skubantis užsiėmimams į kli niką. Netrukus ir jam teks ištarti Hipokrato priesaikos žodžius: „visas jėgas, protą ir žinias..." Universiteto stu dijos tik pirma pakopa tame ilgame priesaikos kelyje. To kelio kiekviena pakopa svar bi, ir kiekviena moko sau goti šviesą tavo lange, tavo gatvės languose, visuose na muose. V. KATILIUS J. MAŽEIKIO nuotr.
J|fcl
Interkiubo Tarybos
kreipimasis 1970 m. balandžio 22 d. visas pasaulis švęs V. Lenino 100-ąsias gimimo metines. Jo idėjos išju dino visą progresyviąją žmoniją. Jos randa atgar sį ir jaunimo kovoje už savo teises. Lenino gimi mo jubiliejų pažymi visų socialistinių šalių, Ang lijos, Italijos, Suomijos studentija. V, Lenino 100-sios gimimo metinės — didelė šventė ir mūsų Universitetui. UIK rimtai ruošiasi pažymėti šį jubiliejų: mes susitiksime su žmonė mis, kurie matė Leniną, studijuosime jo teorinį palikimą, šefuosime Vilkaviškio rajono Pajevonio vid. mokyklos Internacionalinį klubą, palaikysi me ryšius su visų respublikos aukštųjų mokyklų interklubais, keisimės veiklos palirtimi, suruoši me balandžio pabaigoje internacionalinę savaitę, į kurią pakviesime stude ntus iš lenininių vietų. Klubo Taryba kreipias i j visų Universitete vei kiančių būrelių, draugijų narius: kviečiame kuo garbingiau sutikti V. Lenino jubiliejų, kviečiame visus aktyvinti savo veiklą, žadinti studentijos žingeidumą bei politinį aktyvumą. Ruoškime dau giau renginių leninine tematika. Giliau studijuo kime teorinį lenininį palikimą, siekdami suprasti tą mokslinį kelią, kuriuo ėjo V. Leninas, vystyda mas marksizmą. Brangūs draugai! Būkime aktyvūs lenininiais metais. UIK Taryba
Lenino stipendininkai
t
pri
JAUNIMAS TURI
TARYBINIS STUDENTAS
Pasižiūrėjus į mūsų
fakul-
I teto komjaunimo organizaci
jos gyvenimą, galima paste bėti nemaža tikrai pagirtinų dalykų: jie ir teikia garbę paI čiai organizacijai ir jos komiKomunisto rūpesčiai I tetui. Tačiau atidesnis žvilgsInis neapsigaus ir nesunkiai paĮ stebės nemaža fakulteto, o ypač jo pirminių komjaunimo prieš silpnesnius; yra tokioj nizacijos — auklėjamąjį dar tormozuoja pirminės komjau organizacijoj šaunių komjau bą, kuriam visiškai tinka A. nimo organizacijos, veiksmin Neseniai daugelis matė pui klausią reikalą, atlikti jį I organizacijų trūkumų. kų dokumentini filmą „Fra Nė kiek neabejotina, kad nuolių, bet iš esmės nėra šau Makarenkos žodžiai, kad „pa gai neįvertindamos tokio sa kas ir palaidinė“, pasakojan nuoširdžiai ir gerai. Ko buvo sunku išmokti iš I fakulteto komjaunimo komi- nios organizacijos, ir ji neat grindinė auklėjimo priemonė vo narių dezertyravimo. tį apie pirmuosius Tarybų vaid — tai geras pedagogų ko Mūsų fakultetas žinomas respublikos diplomatus. Gerai Vladimiro Iljičiaus — tiek I tetas ir visi aktyvieji komjau- lieka to auklėjamojo prisimename V. Lenino ben jis buvo čia viršesnis už vi I nuoliai kovoja su tais trūku mens, kokio galima iš jos ti lektyvas ir gerai organizuotas, visoje respublikoje kaip pras dražygį, užsienio reikalų ko tai mais. Taip pat ir fakulteto kėtis ir reikalauti. Taigi daž vieningas moksleivių kolekty mingų tradicijų kūrėjas ir misarą Grigorijų čičeriną, sus savo pašnekovus, nas mūsų pirminių komjau vas". puoselėtojas, bet ir čia jos mus sužavėjusį savo revoliu jo mokėjimo visur, net I partinė organizacija bei deka- nimo Jeigu norime išugdyti ko diegiamos tik „iš viršaus": organizacijų trūkumas I natas, visi dėstytojai norėtų cine aistra ir ištikimybe. smulkmenose, būti sistemaŠiandien spausdiname su I matyti savo komjaunimo or- — kolektyviškumo stoka, ko lektyvą, o kartu ir jo narius, jos vis dar neapima visų stu trumpintą jo straipsnį apie tingam. turime padidinti, pagriežtinti dentų; jie Į tai daugiausia I ganizaciją veiksmingesnę, jos lektyvo nesubrendimas. Vladimirą lljičių Leniną. Viskas turi būti griežtai I veiklą efektyvesnę. Mes visi — tiek partinė or reikalavimus kiekvienam ko žiūri kaip žiūrovai į tam tik Vladimiras Iljičius buvo tikslinga, šis tikslingumas Iš tikrųjų džiugu, kad mū- ganizacija, tiek fakulteto kom lektyvo nariui, tikriau reika rą pramogą. O giliai įaugusios tikra to žodžio prasme mo turi nugalėti nuotaiką ar | sų fakultete yra nemaža šau- jaunimas — kartais primiršta lavimą labiausiai branginti į kolektyvą tradicijos nepa štai ko mokėsi instinktą, — I nių komjaunuolių — gerų stu- me auklėjamąjį kolektyvo kolektyvo interesus, dėl jų, prastai stiprina kolektyvą. kytojas. Jis mokė savo pa I dentų ir veiklių visuomeninin vaidmenį ir per maža rūpina reikalui esant, atsisakyti ir sa Kolektyvo ugdymas — ilgas vyzdžiu, savo nurodymais, kartu su juo dirbę, Kiekvienas asmeninis sukų. Tai jų pastangos pelno mės studentų kolektyvų ug vo asmeninių interesų. Tuo ir sudėtingas procesas, ir vie savo vadovavimu, visa sa metimas turi atsitraukti prieš Į fakulteto komjaunimo organi- dymu. Apie kolektyvą kartais nenorima sakyti, kad indivi nu straipsniu nei visų proble vo asmenybe. jo asmenybės darbo interesus. Sis prin- Į zacijai pagyrimus. Tačiau, daugiau pakalbam (nors ir das turi tapti visiškai priklau mų neišspręsi, nei visų prie į keletą bruožų aš norėčiau atkreipti cipas taip buvo įsismelkęs I prisipažinkime, neretai pasitai- kalbame per maža ir gana somas nuo kolektyvo, jo be monių neišgvildensi. Šiuo jaunųjų skaitytojų dėmesį, Vladimirui Iljičiųi, kad po I ko, kad ne viena pirminė abejingai — akademiškai), ne veidžiu atomu. Ne. Kolektyvas kartu buvo svarbu viena — Visų pirma, Vladimiras II- kalbyje buvo tiesiog nepato I specialybės komjaunimo or- gu stengiamės atidžiai ir nuo kaip tik turi stengtis paten parodyti, kad Filologijos fa gu griebtis kokių nors as I ganizacija gali pasigirti tu sekliai juos ugdyti. Bene čia kinti visus esminius individo jičius išsiskyrė absoliučiu meninių sumetimų, kada kal rinti savo eilėse visą dešimtį ir glūdi mūsų daugelio nepa interesus, bet visada bus at kulteto komjaunimo organi tikslumu bet kuriame darbe ba ėjo reikalo inte aktyvistų, bet negalinti pasi sisekimų priežastis. vejų, kai dėl tų esminių inte zacija neišleistų iš akių to ir to paties reikalavo iš bet resus. Ašapie niekada nemačiau Komjaunuoliško studentų resų reikės aukoti neesmi fakto, jog ne visos jos pirmi kurio kartu su juo dirbusio jo labiau susierzinusio, kaip girti pačios organizacijos dar bu — jo beveik nėra, jis su kolektyvo nebuvimas visų nius individo interesus. Tai tu nės organizacijos yra subrenjo. . . tais momentais, kada asme Norėdamas tvirtinti, priva ninės intrigos keisdavo da žlugdytas. Šiemet fakultete pirma skurdina kiekvieną rėtų suvokti kiekvienas kom dę, veiksmingi kolektyvai, lai žinoti vardus, skaičius, lykiškus argumentus. Kartu komjaunimo komitetas svarstė komjaunuolį, studentą. Šian jaunuolis, ir tada nekiltų jog reikia rūpintis jų ugdy ar per šventes iš citatas, aplamai — griežtai jis pasižymėjo subtiliu deli IV kurso lituanistų komjau dien jie patys gal nepakanka klausimas, važiuoti j namus pusdieniu mu. Fakulteto partinė organi mai suvokia tą patiriamą nuo nuolių darbą — ir tuo darbu patikrintus konkrečius duo katumu bendradarbių atžvil anksčiau, ar dalyvauti su visu zacija yra visada pasirengusi stolį, gal tik kartais tai pasi nepasidžiaugė. O ten juk kom menis. Geriau nieko nekal giu, jis netgi mokėjo nema jaunimo aktyvo netrūksta. Vi reiškia kaip skundas, kad fakultetu ir Universitetu šven padėti komjaunuoliams šiuo bėti, negu nepagrįstai tvir lonumą įsupti į tokią minkš są laiką buvo linksniuojama komjaunimas jam per maža ar tinėje demonstracijoje. Dabar tinti. tą ir taktišką formą, kuri už blogą darbą dėstytojų visai nieko nedavęs. Paga fakulteto kolona nėra tokia ir kitais klausimais. Ji, be Tai atitiko ir pats Lenino visiškai nuginkluodavo pa komjaunimo organizacija, ku liau gali jis ir niekada to ne įspūdinga, kokia galėtų būti, minties tikslumas. Vladimiras šnekovą. Ir iš kitų jis rei ri sukomplektuota, kaip gali suvokti, bet tai nesumenkina jei susirikiuotų 900 studen abejo, ieškos ir pati priemo Iljičius nuolat savo nepa kalavo tokio pat delikataus ma tikėtis, iš geriausių mūsų mūsų atsakomybės už tokį re tų. Dekanato ir partinės orga nių komjaunuoliškam fakul kartojamu jumoru pašiepda ir taktiško santykiavimo su fakulteto absolventų. Tokiose zultatą. nizacijos pastangos, kurios teto studentų kolektyvui ug vo bet kokią neaiškią ir ne- aplinkiniais. Komjaunuoliško studentų šiuo atveju išreiškia fakulte dyti. organizacijose susidaro padė apgalvotą mintį. Jo pašne Aukščiausia jo darbo ver-1 tis — kaip kokioj futbolo ar kolektyvo nebuvimas kartu to ir Universiteto kolektyvo kad kovas mokėsi iš jo, A. PIROČKINAS reikia laikyti jo sąmo-1 krepšinio komandoj: yra ge nepaprastai apsunkina ir mū interesus, dažnai nepaveikia mintis tybe kiekviena žmogiška ningą pavaldumą kolektyvui rų individualių žaidėjų, bet sų — viso dėstytojų kolektyvo visų nerangiųjų, visų „indivi Filologijos fakulteto partinio būtų nuoširdus darbas, o ne netgi tada, kada kolektyvas, I nėra komandos ir ji pralaimi ir pirmiausia partinės orga- dualistų", nes tai savotiškai biuro sekretorius blefas. Tegu kiekvienas mo jo nuomone, klydo... Jis I kosi iš Lenino, kad mintis niekada nesirėmė nuogu au- Į yra kažkas daugiau, negu toritetu, o visada argumen KAIP PASIRUOSĖME nuotaika ir instinktas. Ji pri tavo, įtikinėjo ir nenurimda-I SESIJAI? valo turėti logišką baigtį. vo, kol neįtikindavo kitų. Trečia, ko išmoko iš Vla Prisimenu jo ginčą vienu I dimiro Iljičiaus tas, kas kar labai jautriu partijos vidaus] tu dirbo, — tai būtinumas klausimu su labai žinomu | pirmiausia aiškiai matyti darbuotoju. Išdėstęs savo ar- Į realius faktus. Kada jo pa gumentus, Vladimiras Ilji- 1Į * N/ * šnekovas“' leisdavosi į teori čius pasakė: ............ ’’ „Aš įsitikinęs, % i■ f K’K I **> nius samprotavimus ar linko jog bet kė: kokiam partiniam y | jĮ | Į 1 į deduktyvinį mąstymą, taip susirinkimui įrodysiu, kad | išplitusį mūsuose, Vladimiras jūs neteisus, ir kad kiekvie- Į Nebe laikas su senom skoIljičius visada jam pateikda nas partinis susirinkimas su Į lom kamuotis, kai naujoji sevo tikslius, realius gyvos tuo sutiks". Jis pergalę prieš sija beldžiasi į auditorijų dū tikrovės faktus. Si jo ypaty kitaip manančius suprato tik ris. Deja... Beveik kiekviebė labai išryškėjo svarstant kaip savo argumentacijos | nais metais pats skolų likviklausimą dėl Bresto taikos. pergalę organizacijos ribose. I davimo įkarštis prasideda taKetvirta, darbas su Vladi Tegu jaunimas mokosi iš Ida, da: kai iki naujų egzaminų miru lljičium reiškė tikslų belieka kelios savaitės. jo gyvo pavyzdžio. Vladimi realiais faktais pagrįstų di Su skolininkais visada sun ras Iljičius — tai tikrai ne rektyvų Įvykdymą. Vladimi ku. Kiekvienais metais kiek pakartojamas proletarinės ras Iljičius labiausiai verti viename fakultete. Gamtos fa Visada pilna marksizmo-leninizmo skaitykla. Studentus čia atveja ne tik artėjančių eg pavyzdys, kultete studentų pažangumu, no tuos, kurie realiai ima te kultūros atstovo zaminų baimė. Jie čia studij roja V. Lenino veikalus, nue kurių prasideda jų teorinė kultūros, pagrįstos žinių tiks , ką mokėjo suprasti, padėtį, lankomumu, drausme rūpina komunizmo mokykla. M. KURAIČIO nuotr. reikia šioje padėtyje pa- lumu, viso žmogiškojo darbo si akademinis fakulteto sek racionalumu, vienu žodžiu, jokių daryti, ir, nežiūrint torius. V. Brukštaitę palikti li kur— Nuo lankomumo didele kad sėdėti kiekvienoj paskai v. dėst. A. Kavaliauskienė, kliūčių, sugebėjo tai atlik proto pergale prieš prigimtį, ti. . . Reikia to mokytis — visuomenės valdomos garny-1 dajjmj priklauso ir pažangu- toj nepritinka, — tęsia Mary dėst. A. Vanagas, dėst. A. se.. .“ Vieni beveik vėjais nulėkę ““*■* aklą stichiją. mas, — kalba studentų prof tė. O iš tikrųjų reikėtų įbesti Mikšys, e. doc. p. V. Dvarec labai rimtai žiūrėti į men- bos — prieš sąjungos akademinio sekto jų nosį į tą pačią suvestinę, kas, studentai J. Jalinskas, . . metai. O kas kaltas? Komisija gruodžio mėnesį pažymėta, kad pvz., IV Latakaitė. Komisijos> susirinMan atrodo, riaus, atsakingo už lankomu kur Vladimiras Iljičius labai mėgo juokus. mą, pirmininkė Marytė Maša- geologų kurso kiekvienas stu kimuose kartu su akademi- tikrins, kaip fakultete pravekad apibūdinant jo manierą dirbti, galima pasakyti, kad nauskaitė. — Ypač nelanko dentas tėra praleidęs tik 0,3 niais sektoriais svarstomi darni koliokviumai. Kartu su jis dirbo linksmai. Jis turėjo ypatingą jumoro jausmą. 1 pa- Moksline taryba buvo nagri vai. be pateisinamos priežas skolininkai, blogai lanką Priėmimo metu Vladimiro Iljičiaus kabinete dažnai girdė antrųjų kursų studentai. lan- ties. Neblogai lanko pirmieji skaitąs studentai. nėti akademinės drausmės be: I — IV kursų studentų davosi juokas; jis dažnai juokdavosi ir Liaudies Komisa — Dabar svarbiausias dė- mokymo klausimai. Studentų, pra- kursai. komumo suvestinė, imant rų Tarybos posėdžiuose. Jo juokas buvo nepaprastai už leistų valandų skaičių vieStudentų pažangumu rūpi mesys — skolininkams, turinčių skolas iš seniau, ne krečiantis ir niekuomet nebūdavo užgaulus. Tai buvo nam žmogui, tą patvirtina. nasi komjaunimo komiteto pasakoja doc. I. Sarkinienė. gu paskutinė sesija, nėra. trykštančios energijos, turinčio gyvybinių jėgų perteklių Pavyzdžiui, antrame geologų akademinis sektorius. Abiejų — Jau sudarytas studentų, Sunku su tom skolom. O žmogaus juokas. Ir šis jėgų perteklius persiduodavo ki kurse pirmoje spalio pusėje sektorių nariai lankosi patys paliekamų antriems metams juk jei nereikėtų su skolinin tiems, ir viskas aplink jį gyveno ryškiai, džiaugsmingai, kiekvienam studentui teko grupėse, tikrina lankomumą, kartoti kursą, sąrašas, kurį kais temptis, akademiniai sek šventiškai. toriai galėtų daugiau dėme 14,7 valandų, praleistų be pa siūlo akademinei komisijai pateiksime rektoriui. Savo potvarkius Vladimiras Iljičius beveik visada pa teisinamos priežasties, ir tik apsvarstyti skolininkus. Aka Sąrašas ne toks jau trum sio skirti darbo organizavimo lydėdavo linksma pastaba ir šypsena. Su juo buvo malo 1,2 vai. — su pateisinama. deminės komisijos pirmininkė pas: gerinimui, lenininei įskaitai. nu dirbti, ir didžiausia disciplina, kurią įvedė Vladimiras „Tur būt, didžiuojasi savo prodekanė doc. I. Sarkinienė. Į „P. Zubricką palikti II kur Leninas buvo visiems maloni ir suprantama. G. JANUŠONYTĖ oberfukso titulu ir galvoja, komisijos sudėtį įeina taip pat se. L. FOTIJEVA
MOKYTIS IŠ LENINO
Nelaukta
. . .Leninas buvo reiklus, bet niekuomet jo santykiuose su žmonėmis nebuvo nieko irzlaus ir įžeidžiančio. Kiek vienas kalbėdavo tai, ką galvodavo, nebijodamas, kad jo kalba bus šiurkščiai nutraukta. Su Leninu buvo galiifa visiškai lengvai ginčytis bet kuriuo klausimu, ir tokie ginčai vykdavo. Jis niekuomet savo nuomonės nelaikė neginčytina ir visuomet atidžiai išklausydavo kitų argu mentų. A. ANDREJEVAS
MUSŲ GARBE Aukštojoje mokykloje ne mažas dėmesys kreipiamas akademinei drausmei. Ir tai suprantama, nes nuo jos pri klauso ne tik atskirų kursų, fakultetų, bet ir visos aukšto sios mokyklos garbė.
Tačiau sąvoka „akademinė drausmė” labai dažnai supran tama pernelyg siaurai ir kom jaunimo bei profsąjungos biu rų akademiniai sektoriai savo pagrindiniu uždaviniu laiko
kovą su paskaitų praleidinėtojais. Žinoma, tai svarbu, ta čiau tuo negali akademinio sektoriaus darbas apsiriboti. Jis yra efektingas tik pirmo kurso atžvilgiu, nes kaip tik čia paskaitų lankomumas yra pamatas sėkmingoms tolimes nėms studijoms. Kas daroma mūsų, Teisės, fakultete?
Studentai, kurie per mėne si praleidžia be pateisinamos priežasties 8 valandas, svars tomi kursuose bei komjauni mo biure. Dažnai pasitenkinam vien individualiu pasi kalbėjimu. Bandom išsiaiškin ti, kodėl praleidinėjo paskai tas. Pasirodo, kad iš tikrųjų beveik visa kalte tenka ap-
f GRYBINIS studentas
vvu KOMJAUNIMO KOMITETE I Reikšmingą barą auklėjaĮnajame darbe varo Universi teto interklubas, neseniai at šventęs savo penkmetį. Jis Leapsiriboja vien renginiais, bet svarsto ir aktualias teori nes problemas, imasi šefuoti Laimo mokyklas ir kt. Universiteto kompleksinė įpartakiada, susitikimai su ži nomais sportininkais, draugiš kos varžybos su sąjunginių lespublikų bei VDR aukštųjų Įnokyklų sportininkais — vi li,r čia prideda savo ranką Iporto klubas „Mokslas“. Pagerėjo Turistų klubo
3 psl.
Apie klubų ir būrelių veiklą veikla, suaktyvėjo kraštotyri ninkai. Dar yra nemaža daugiau ar mažiau žinomų klubų ir būre lių. Tai, žinoma, gera laisva laikio, profesinio tobulėjimo forma. Tik gaila, kad ne vi sada ji duoda reikiamą nau dą. Universiteto klubų ir būre lių veiklą neseniai nagrinėjo komjaunimo komitetas. Posė dyje kalbėjęs sekretoriaus pa vaduotojas R. Valentukevičius atkreipė dėmesį į tai, kad jų veikloje daug atsitiktinių renginių, trūksta išankstinio kryptingumo. Palankią dirvą šitokiai padėčiai atsirasti su daro tai, kad daugelis Univer siteto klubų faktiškai veikia visiškai autonomiškai, jų
veikla nesidomi, jos nekoreguoja komjaunimo organizacija, katedros, o kai kuriems vadovauja ne Universiteto organizacijos. VVU Komjaunimo komite tas, išklausęs komisijos pra nešimą apie Universiteto klu bų bei literatų ir kraštotyros būrelių veiklą ir būrelių va dovų informaciją, nutarė: 1. Planuojant ir organizuo jant Universiteto klubų bei būrelių veiklą, ypatingą dė mesį skirti renginių idėjiniam kryptingumui bei kompleksiš kumui. Šiais mokslo metais ruošiami renginiai turi būti orientuojami į lenininę tema tiką. 2. Ruošiant renginius, veng ti formalizmo ir nepaversti jų
vien savo skambų pavadinimą išsaugančiu dalyku. Jiems tu ri būti kruopščiai ir atidžiai ruošiamasi. 3. Įpareigoti visų Universi teto klubų ir būrelių vadovy bę derinti ruošiamų renginių planus su VVU komjaunimo komitetu. 4. Prašyti šias Universiteto katedras koreguoti dalykiniuprofesiniu bei organizaciniu atžvilgiu klubų bei būrelių veiklą: a) Žurnalistų klubo — Žurnalistikos katedra, b) Bibliotekininkų klubo — Bibliotekininkystės katedra, c) Turistų ir sporto klubo — Fizinio lavinimo katedra, d) Literatų būrelio — Lietu vių literatūros katedra,
e) Kraštotyros būrelio — Lietuvos TSR istorijos kated ra ir Universiteto kraštotyros tarybą. 5. Įpareigoti Universiteto klubų vadovus, kad numatant naują klubo valdybą (tarybą), būtų tariamasi su fakultetų, kuriems priklauso klubai ir būreliai, komjaunimo komite tais. Klubų valdybų (tarybų) pir mininkai privalo būti tvirti nami VVU komjaunimo ko miteto biure. 6. Įpareigoti klubus bei li teratų ir kraštotyros būrelius plačiai propaguoti savo veik lą „Tarybiniame studente". Numatyta iki 1970 m. gegu žės mėn. apsvarstyti vvu komjaunimo komitete, kaip vykdomas šis nutarimas.
Vienoje iš „Jaunystės" raEijo laidų buvo perskaitytas kieno dirbančio specialisto aiškas, kuriame rašoma, kad būti mokslininku pasidarė ma dinga. Daugelis jo mokslo [raugų, nepasižymėjusių anks tiau gabumais ir polinkiu tyįnėjimams, dabar jau apgynė kandidatines disertacijas.. . Vien tik disertacijos apgy nimo faktas dar nereiškia, tad jos autorius jau tikras pokslininkas. Tikras mokslilinkas turi būti atsidavęs ir lasišventęs mokslui. Tapti mokslininku neužten ki vien „mokslininko" talenP t. y. originalaus mąstymo požymio. Talentą reikia sau kti, ugdyti, ir tik tada jis bus pilnavertis. Tam reikia daug [ atkakliai dirbti. Universiteto Studentų moks [ne draugija suteikia galilybes studentams pabandyti hoksle savo jėgas. Jos uždaįnys — suburti studentus, esidominčius viena ar kita pokslo šaka. Malonu matyti aktyvią ir įsame Universitete plačiai momą Ekonomikos ir Medi enos fakultetų SMD veiklą. atraukia žvilgsnį ir jų stenai su straipsneliais ir nuo[aukomis. Istorijos fakultete šiuo at[ilgiu aiškiai atsiliekama. ĮMD darbas čia daug kur sufingęs, mokslinių būrelių piktos profilis neplatus. Tik [proc. fakulteto studentų do[isi moksliniu darbu. Tuo tu pu rimčiau susidomėti Uni[arsiteto SMD taryba ir kom[unimo organizacija.
Ataskaitiniais, 1968/69 moks lo metais, Studentų mokslinė draugija sustiprėjo tiek kie kybiškai, tiek ir kokybiškai. Išaugo draugijos narių skai čius. Dabar 60-tyje būrelių yra 1267 nariai. Daugiausia studentų dalyvauja moksli niame darbe Gamtos (38 proc. ir Medicinos (30 proc.) fakul tetuose. Praėjusiais mokslo metais buvo suorganizuota XXI Uni versiteto studentų mokslinė konferencija, kurioje 38 sek cijose buvo perskaityta 380 pranešimų. Konferencijoje da lyvavo 2580 mūsų studentų ir 103 kitų šalies aukštųjų mo kyklų akademinio jaunimo atstovai. Džiugu, kad tik iš mūsų Universiteto respubli kiniam aukštųjų mokyklų konkursui buvo pateikti 203 moksliniai darbai, iš kurių 69 atžymėti piniginėmis premijo mis. O 21 mūsų Universiteto studentas savo mokslinius dar bus pateikė visasąjunginiam konkursui. Tai rodo, kad pa gerėjo ir studentų darbų ko kybė. Tam be abejo daug pa dėjo ir dėstytojai. Centrinės SMD tarybos pirmininkas A. Adomaitis paminėjo profeso rius J. Kubilių, V. Statulevičių, A. Marcinkevičių, A. Ju cį, daugelį Universiteto dės tytojų, aktyviai talkininkavu sių savo auklėtiniams. Tačiau dar tik 28 proc. visų dėstyto jų dirba kartu su studentais. Be abejo, norėtųsi, kad rim tas, patariantis vyresniojo draugo žodis būtų dažnesnis. SMD ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime buvo iš kelta dar viena svarbi prob lema — tai jaunesniųjų kur sų įtraukimas į mokslinį dar bą. Nereikia užmiršti kiekvie no fakulteto specifikos. Pa vyzdžiui, Fizikos fakultete, kaip kalbėjo doc. J. Vaitkus, studentai labiau mėgsta dirbti tokį darbą, kur jie mato rea lų rezultatą, ir bodisi referatyvinio pobūdžio darbais. Tuo tarpu filologams ir istorikams pagrindinis mokslinis darbas yra referatai. Prorektorius mokslo reikalams doc. J. Gri gonis pasiūlė fakultetų SMD taryboms įtraukti pirmakur sius ir antrakursius daugiau į
teorinio pobūdžio mokslinę veiklą. Būtina, kad jie gerai susipažintų su darbų atlikimo metodika, vienu žodžiu, kad šiuose kursuose studentai gautų tas pradines žinias, ku rios vėliau būtinos dirbant praktiškai. Visų šių problemų išspren dimas didele dalimi priklauso nuo SMD tarybų fakultetuose darbo. Jį bene labiausiai ir charakterizuotų paruoštų mokslinių darbų skaičius. Tai realus rezultatas, pagal kurį mes galime spręsti apie stu dentų dalyvavimą mokslinėje veikloje. Štai praeitais moks lo metais daugiausia darbų respublikiniam aukštųjų mo kyklų konkursui pristatė Che mijos, Filologijos ir Gamtos fakultetai. Gerai dirbo ir Me dicinos fakulteto SMD taryba. Ji organizavo konferenciją „Studentų sveikata", skirtą V. Lenino 100-osioms gimimo metinėms, gamybinės prakti kos metu medikai suruošė tris mokslines konferencijas zoni nėse ligoninėse, paruoštas albumas-metraštis, kuriame atsi spindi fakulteto SMD veikla nuo pat jos įsikūrimo dienos. Pastaruoju metu susirūpino ir sukruto Istorijos bei Filologi“‘ jos fakultetų SMD tarybos. Tačiau Matematikos ir mechanikos fakultete moksline veikla studentų tarpe ab soliučiai niekas nesirūpina. Šio fakulteto SMD tarybos pirmininkas A. Skrebutėnas visiškai užmiršo savo parei gas. Čia studentai mokslinius darbus daugiau dirba dėstyto jų iniciatyva. Artinasi šimtosios V. Leni no gimimo metinės. Šiai datai numatyta paruošti daugiau mokslinių darbų visuomeninių mokslų tematika. Ruošiamasi konferencijai, kuriai jau pri statyta 100 tezių. Numatoma visuomeninių mokslų konfe rencijoje perskaityti 150 pra nešimų, kuriuos paruoš Filo logijos, Istorijos, Ekonomikos bei Teisės fakultetų SMD na riai. Komisijos atrinkti darbai bus siunčiami j studentų dar bų visuomeninių mokslų te matika respublikinę ir visasą junginę apžiūrą. Be to, Istori jos, Ekonomikos ir Filologijos
M'>mui, nerūpestingumui, [‘■Pareigingumui, nors kai kas rado prisidengti kažkokiais pitiktinumais, dėl kurių esą e?ali ateiti į paskaitas. Bū1 net tokių, kurie kaltę meP visuomeniniam darbui. Žiptna, kas geras visuomeni škas, tas nepraleidinėja papitų. Studentas visuomeni-
ninkas spėja atlikti pavestą darbą ir būti paskaitose. Tačiau pagrindinis akade minio sektoriaus darbas turė tų būti pasiruošimo visuome ninių ir specialiųjų mokslų seminarams bei pratyboms, pasiruošimo kokybės kontro lė. Artėja sesija. Daugelis stu-
dentų ją pasitiks gerai pasi ruošę, bet rasime ir tokių, ku riems sesija — nelaukiama viešnia. O ši sesija — tai mū sų dovana V. Lenino jubilie jui, lenininės įskaitos įvertini mo sudėtinė dalis. Jai turime ypač gerai pasiruošti, gerais pažymiais išlaikyti visus egza minus.
Lapkričio 26 d. Univer siteto partinio komiteto posėdyje buvo patvirtinta Kraštotyros taryba (pirmi ninkas doc. C. Kudaba). Taryba koreguos visą kraš totyrinę veiklą ir jai va dovaus. Dabar kraštotyri niai renginiai turės būti šios tarybos aprobuojami. Artimiausiu metu tary ba sudarys Universiteto Kraštotyros draugijos nuo status. MŪSŲ INF.
TIKĖTI AR NETIKĖTI?
OKSLININKU REIKIA GIMTI R... TAPTI Gruodžio 8 dieną, pirmalienį, įvyko Universiteto Stu dentų mokslinės draugijos Itaskaitinis-rinkiminis susirin kimas. Atsiskaitė SMD tary bos pirmininkas A. Adomai tis. Diskusijose dalyvavo do centai J. Vaitkus (TF), E. Jalinskienė (ChF), A. Rančelis MF), prorektorius mokslo reikalams doc. J. Grigonis ir kiti. Išrinkta dešimties žmonių centrinė SMD taryba, kuriai kėl vadovaus Medicinos fa kulteto asistentas Antanas Adomaitis.
Kraštotyros taryba
Universiteto SMD centrinės tarybos pirmininkas A. maitis. fakultetuose vyks studentų mokslinės konferencijos, skir tos V. Lenino 100-sioms gimi mo metinėms. Šiam jubiliejui bus skirta ir Universiteto SMD XXII konferencija, ku riai jau pristatyta 317 tezių. Plečiasi Universiteto Stu dentų mokslinės draugijos ryšiai su kitomis šalies ir už sienio aukštosiomis mokyklo mis. Praėjusiais mokslo me tais mūsų studentai pabuvojo 25-iose šalies aukštosiose mo kyklose, kur skaitė savo pra nešimus, o du medikai savo darbus skaitė Krokuvos Jo gailos universiteto studentų mokslinėje konferencijoje. Ateityje numatoma užmegzti ryšius su Graifsvaldo univer siteto Studentų moksline drau gijaMusų visų pirma pareiga studijuoti, todėl pastangos studijuoti giliau ir visapusiš kiau turi susilaukti visokerio pos paramos ir pritarimo. Gal ne vienam iš dabartinių stu dentų lemta ateityje daryti atradimus. Ta proga norėtu me pažymėti — kiekvienas nori, kad apie jo pasiekimus žinotų. O darbus ir jų autorius mes visi per mažai propaguojame. Pernai SMD centrinė taryba daug rūpinosi, kad page rėtų studentų mokslinė veik la. Ir kaip matome, rezultatai neblogi. Tikėsimės, kad tary bos ir jos pirmininko kruopš taus darbo dėka SMD veikla Universitete ir toliau gerės.
KOKIE INFORMACIJOS ŠALTINIAI? Bibliotekininkų klubas su ruošė vakarą tema „Studen tas ir informacija". Buvo nagrinėjami šaltiniai, iš ku rių studentas gauna infor maciją, taip pat paskaitų reikšmė. Labai įdomu buvo klausytis vyresniųjų draugų — informacijos instituto dar buotojų. J. SikSnelis
UŽK spaudos
konferencijoje
Žurnalistų klubas pasišovė pasakoti savo rimtus, juo kingus ir liūdnus įspūdžius iš spaudos konferencijų, ku riose dalyvaus šio klubo na riai. Kartu tai bus informacija apie įvyksiančias parodas, apžiūras, festivalius, koncertus. Gruodžio 8 d. žurnalistų klubo narys dalyvavo spau dos konferencijoje, kuri bu vo suruošta Radijo ir televi zijos komitete atidarant telefilmų festivalį „Žmogus ir jūra". Toks konkursas Sąjun goje ruošiamas ketvirtą kar Dabar — Klaipėdoje. tą. (Anksčiau vyko Vladivosto ke, Kaliningrade, Rygoje) Lietuva dalyvauja pirmą Z. BURNYS kartą su telefilmu „Kapito A. DARGŪNAS nas".
Teisės fakultete tam skiria mas didelis dėmesys. Komjau nimo biuras patikrino, kaip I ir V kursų studentai ruo šiasi visuomeniniams moks lams. Pasirodė, kad dėstyto jai studentais patenkinti, nes šie seminarams ruošiasi. Ži noma, „nėra namų be dūmų". Dėstytojai nurodė tuos, kurie
nemėgsta lankyti seminarų bei nesiruošia. Kovoje su akademinės drausmės laužytojais efektin ga priemonė — prasižengėlių „išreklamavimas" fakulteto sieninėje spaudoje, lankomu mo biuleteniuose, pranešimai tėvams apie taikytas fakulte to dekanato bei visuomenintų
Pokalbį tokia tema suor ganizavo „Žinijos" draugi jos taryba ir Istorijos fakul teto komjaunimo komitetas. Mūsų svečiai — buvęs seleziečių kongregacijos vie nuolis, dabar Respublikinių mokytojų namų direktorius B. Jauniškis, Ateizmo mu ziejaus direktorius, buvęs kunigas S. Markonis ir „Ži nijos" draugijos lektorius, buvęs jėzuitų ordino vienuo lis J. Stankaitis. Kas atvedė šiuos žmones į vienuolyną, ką jie pergy veno, ko sielvartavo ir kuo tikėjo — tai bene pagrindi niai klausytojus dominantys klausimai. O atsakymas vienas — mokslo ir žinių troškimas, begalinis noras mokytis. Ne turtingųjų vaikams tik sva joti tekdavo apie mokslą — gi vienuolyne jo nemokamai galėjai semtis. Taip ir įsipai niodavo į gudriai suregztas pinkles vos po šešiolika me tų teturį paaugliai. Nuolat girdėdami, jog pats tobuliau sias gyvenimo būdas — gy venimas vienuolyne, vienuo liai atsisakydavo absoliučiai visų pasaulio džiaugsmų, at sisakydavo savo šeimos. Niekas nežinojo, kokia kaina ir kaip gyvena šie jaunuoliai už storų kurčių sienų. Tik grumtynės tęsėsi. Pir miausia su pačiu savim, su žmogiška prigimtim, vėliau — griaunant teologinius ar gumentus, ieškant tiesos, su dievo tarnais. Vienas po ki to atkrito dogmatiniai išve džiojimai. Beprasmiškos pasi rodė ir vienuoliškojo gyve nimo taisyklės, kurių pa grindinis reikalavimas — be sąlygiškas, aklas, visiškas paklusnumas savo viršinin kui. Pasyvumas ir inertišku mas — tai tikras krikščioniš kas tobulumas. Ne atgailos ir ne bausmės, o moralinis Žmogaus asmenybės menki nimas buvo baisiausia. Ne galėjo patikti toks gyveni mo būdas, kurio kratėsi visa žmogaus prigimtis, ir su klausimu „O ko verta pati religija" žmonės išeidavo iš vienuolynų, kad niekad dau giau ten nebegrįžtų. V. CIŽINAUSKAITĖ II k. žurnalistė organizacijų poveikio prie mones. Akademinė drausmė — mū sų garbė. Sugebėkime būti garbingais. O. TRAKAITĖ TF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja akademiniam darbui
ninniniiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiniiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiniiHiiiiiiiniiiiiiiiniinniiinniiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiininiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiniiiiiiiiiiiiBiiniinHiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiniiiniiiiniiiiiiHiiiiiiiiiiiiiniiiiniiniHit
NORIM SAVO
T I E SOS Kažkas yra pasakęs, kad žurnalistika — tai žinios, dar bas ir nuolatiniai santykiai su žmonėmis. Aš ne prieš tokį apibūdinimą, nes tai — tie sa. Atimk iš žurnalisto suge bėjimą bendrauti su kitais žmonėmis (ne tik stebėti juos, o stengtis kiekvieną suprasti), atimk iš jo gyvenimišką pa tirtį — kas liks? Skurdus žiupsnelis seniai įrodytų ir visiems žinomų tiesų. Žinoma, jei lengvai valdysi plunksną, tai dar nepražūsi. Geriausiu atveju, pavirsi šablono meist-
ru. Tokie atsitikimai — ne retenybė. Viena iš keturių mums dės tomų grynai žurnalistinio pro filio disciplinų — fotoreportažas. Dėstytojo S. Krivicko paskaitos — tai ne tik nau dingos teorinės ir praktinės žinios būsimiems spaudos re porteriams. Tai — visada kiek nelaukti susitikimai su prityrusiais, populiariais lie tuviškosios fotografijos meno atstovais, įdomūs pašnekesiai. Mene svarbiausia —- indi vidualybė. Kiekvienas foto-
meistras turi ryškų braižą, savitą pasaulėjautą. A. Sutkus siekia atskleisti žmogaus vidinį pasaulį, R. Rakauskas ieško poetinių su gretinimų tarp žmogaus ir gamtos. R. Dichavičiaus tiks las — grožio įprasminimas. — Aš noriu parodyti žmo gaus sielą, o ji ryškiausiai atsispindi veido bruožuose, ypač — akyse. Todėl portre tinė nuotrauka mano pamėg ta nuo pat pirmųjų bandymų fotografijoje, — kalbėjo mums A. Kunčius. O mes ieškom savęs visur. Kalbėdamiesi su menininkais ir įsižiūrėdami į jų darbus parodų salėse bei žurnalų puslapiuose, ginčuose su draugais, dėstytojo žodyje per paskaitą — ieškom sa vęs. _. N. MACKEVIČIŪTĖ II k. žurnalistė
Konkursai
STUDENTŲ-MEDIKŲ GERIAU SIAS RACIONALIZACINIS P ASIŪLYMAS AR IŠRADIMĄ, 1. Studentų-medikų respub likinio konkurso geriausiam racionalizaciniam pasiūlymui ar išradimui medicinos srity je tikslas — įtraukti į aktyvią kūrybinę veiklą busimuosius gydytojus. Konkursas skiriamas V. I. Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažymėti. 2. Konkurso tikslas yra iš aiškinti ir atrinkti geriausius išradimus ir racionalizacinius pasiūlymus bei studentų moks linius darbus, kurie patobuli na profilaktikos, diagnozavi mo bei gydymo priemones ir metodus, įvairias tyrimų me todikas, ligonių statistinę ap-
TAIKLUS ŠŪVIAI Pon gana ilgos pertraukos — po 10 metų — Vilniuje įvyko šaudymo varžybos tarp mūsų ir Latvijos valstybinio P. Stučkos universitetų ko mandų. Apie šias vilniečių iniciatyva surengtas varžybas paprašėme papasakoti Fizinio lavinimo katedros dėstytoją, šaulių trenerį, sp. m. I. VOROBIEJŲ. — Abu pratimus (mažo kalibro pistoletu po 30 šūvių iš 25 m į apvalų taikinį ir mažojo kalibro šautuvu 3\ 20 — gulom, stačiom, klū pom) laimėjo aikštės šeiminin kai. Vyrų tarpe pistoletu taik liausiai šaudė MMF III k. stu dentas I. Šapyra — 282 tšk., o šautuvu — TF III k. studentas
sp. m. R. Kurklietis — 537 tšk. Abu pratimus merginų tarpe laimėjo rygietė sp. m. A. Botnarė (atitinkamai 287 tšk. ir 538 tšk.) Nugalėtojams įteikti asmeniniai prizai. Ką galėtume išskirti iš mū sų merginų? — Nors tarprespublikinėse ir pirmavom, bet iš mūsiškių pagirtinai šaudė tik antraatskyrininkės FF II k. stud. D. Januševičiūtė ir III k. filologė I. Černiauskaitė. Jos pagerino savo asmeninius rekordus. Neseniai mūsų šauliai buvo išvykę į Tartu. Gal galėtume sužinoti, kaip sekėsi svečiuo se? — Estijos šauliai žinomi Sąjungoje. Tartu universiteto
komanda irgi stipri — ji jau aštuoneri metai iš eilės yra Estijos aukštųjų mokyklų čempionė. Taigi, turint tai omenyje, mes savo šūviais labai patenkinti. Nugalėjome pratime mažo jo kalibro šautuvu 3X20 (vy rai ir merginos). Vyrų grupė je nugalėjo sp. m. R. Kurklie tis — 556 tšk. (193+174+189) tšk. Kandidatas į sp. m. MF I k. stud. V. Beiša buvo antras. D. Januševičiūtė ir L. Beinoraitė iškovojo prizines vietas. Pratimuose pistoletu 30 šūvių į apvalų taikinį iš 25 m pir mavom prieš šeimininkus 2 taškais. Ir tik siluetinis taiki nys „parklupdė" mus. Taigi, komandinis rezultatas 1:1.
Su estų studentais susitarė me susitikti. Kitąmet gegužės pradžioje jie atvažiuos į Vil nių. Kokios dar stambesnės var žybos numatomos ateinančiais metais? — Kovo mėnesį galvojam pasikviesti Varšuvos univer siteto šaulius. Būtų labai įdo mu ir naudinga susitikti tarp tautinėse varžybose. Mums mielai tarpininkauja ir remia LDAALR Universiteto komite tas ir jo pirmininkas V. Bla žys. Dėkojam už pokalbį. Linki me Jūsų auklėtiniams taiklių šūvių ir 1970-aisiais. A. JUODUPIS
TENISAS. CHEMIKĖS IR ISTORIKAI-ČEMPIONAI Pasibaigė VVU komandi nės stalo teniso pirmenybės. Komandos iš pradžių žaidė pogrupiuose. Merginų tarpe pajėgiausio mis buvo Chemijos fakulteto studentės, visas savo varžo ves įveikusios vienodu rezul tatu 3:0. Nugalėtojų koman doje startavo sporto meistrė V. Domanskaitė ir S. Jaku bauskaitė. II ir III vietas ati tinkamai užėmė medikės ir matematikės.
Vyrų pogrupių nugalėtojais tapo istorikai, savo rimčiau sius varžovus — Teisės fakul teto studentus — įveikę re zultatu 3:1, ir ekonomistai. Nugalėtojų vardas IF koman dai atiteko be kovos (ekono mistai finalinei kovai nesusi rinko). Istorikų spalvas gynė kandidatas į sporto meistrus V. Blinovas ir E. Jovaiša. Tre ti — teisininkai. Nugalėtojams ir dalyviams tenka palinkėti tolimesnės
sėkmės prie žaliųjų stalų. Ta čiau neduoda ramybės sena „liga" — kai kurių fakultetų nedalyvavimas varžybose. Ji neišnyksta. Jeigu vyrų gru pėje nedalyvavo tik Matema tikos ir mechanikos fak. atsto vai, tai merginų grupėje težaidė penkios komandos, „Poilsiavo" fizikės, istorikės, gam tininkės ir ekonomistės. Sportininkų, ir įvairių, yra kiekvienam fakultete. Bet
f
kiekvienose varžybose vis ta pati bėda: nedalyvavo toks ir toks fakultetas. .. Gal barti neorganizuojančius „organi zatorius" — sporto tarybų pirmininkus? Ne kartą jau apie tai ra šėme, bet naudos nėra. Mūsų žodžiai atšoka kaip teniso ka muoliukai nuc stalo. Tikras pingpongas. S.
PASIGAMINK PATS! Nagingas studentas gali iš kią liūtį. Patenkinamas rezul laikyti bet kurį egzaminą, pa tatas — garantuotas. sigaminęs šį nesudėtingą įren Būdą išbandė ir užpatentavo Zenonas RAŠTIKAS ginįImame paprastą med. skal V k. medikas pelį, pagalvėlę su vandeniu ir polietileninį vamzdelį (gali REIKALINGOS MEDŽIAGOS | SKALPELIS PoufriifNiMis būti ir nuo kokteilio). Montuojame: skalpeliu pra- j h rėžiame skalpą ir Įtvirtiname II PAGALVEI 1 pagalvėlę taip, kad užšuka- i UL vus plaukus, jos nesimatytų. ^onTavimas fPiūvię) PA6AIVĖCĖ RQEI?VUĄRA5 Polietileninį vamzdelį prave dame po oda taip, kad jo ga pravesti liukai atsidurtų ties akimis. Paruošiamieji darbai baigti. Egzamino metu, patekus į ST| kritišką būklę, kasomės pa ~o®AS: žemyn kaušį, tarsi norėdami kažką prisiminti, ir kartu spaudžia me žemyn rezervuarą — pro vamzdelius pradeda tekėti vanduo — ašaros. Net „kiečiausias" egzami natorius neatsilaikys prieš to-
skaitą, padeda geriau organi zuoti darbą gydymo-profilaktikos ar medicinos mokslinėse įstaigose, palengvina gydyto jų, medicinos seserų bei pa galbinio personalo darbą. 3. Konkurse gali dalyvauti Vilniaus Valstybinio V. Kap suko universiteto Medicinos fakulteto ir Kauno medicinos instituto visų kursų studentai, 4. Konkursas vyks nuo 1970 m. sausio mėn. 1 d. iki 1970 m. birželio mėn. 15 d. 5. Mokslinius darbus, kurie gali būti pripažinti racionali zaciniais pasiūlymais, kon kurso dalyviai pateikia api forminimui savo mokslo įstai gai, kurioje jie studijuoja, arba gydymo-profilaktikos ar mokslinio tyrimo įstaigai, ku rioje atlieka gamybinę prak tiką. Įstaigos pateiktus pasiūly mus apsvarsto ir, jeigu pa siūlymas priimamas įdiegi mui, su atitinkama pažyma juos pateikia Lietuvos TSR Sveikatos apsaugos ministeri jos Išradimų ir racionalizaci-
nių pasiūlymų biurui ne v liau 1970 m. gegužės nv 15 d. 6. Pateikiant pasiūlymJ konkursui, būtina nurody] pilną autoriaus vardą ir p, vardę, mokslo įstaigą ir ku] są, studijuojamą specialybe o jeigu autorius atlieka g] mybinę praktiką gydym] įstaigoje ar gamybinėje įmc] nėję, tai tos įstaigos pavad] nimą. Be to, reikia nurody] autoriaus gyvenamosios viJ tos adresą. 7. Konkurso nugalėtojai ap| dovanojami Medicinos dar] buotojų profsąjungos Respub] likinio komiteto Garbės ras] tais, o taip pat numatomo] sekančios premijos: — viena pirmoji — 50 r’c -— dvi antrosios po 40 rt — trys trečiosios po 30 ri]
Lietuvos TSR sveikatos apsa gos ministerijos išradimų ir ra] cionalizacinlų pasiūlymų bii ras, Medicinos darbuotoji] profsąjungos respublikinis ko] mitetas
GERIAUSIA BENDRABUČIO TARYBA IR GERIAUSIA: KAMBARYS Konkursas vyks nuo mą, virtuvių, koridorių tva] 1. 1969 m. gruodžio 15 d. iki kymą, bendrabučio taisykla 1970 m. balandžio 30 dienos. Rektoriaus įsakymų ir taryb] 2. Geriausio kambario kon nutarimų vykdymą, gyventa] kursą pravesti dviem etapais: jų pažangumą ir visuomeninį I etapas nuo 1969 m. gruo veiklą. džio 15 d. iki 1970 m. kovo 5. Konkursą vykdyti dvie 31 d. ir II etapas — 1970 m. jose kambarių grupėse: I grul balandžio 1—30 d. d. pė — iki 4 gyventojų, II gri] 3. Išaiškinant geriausiai dir pė — daugiau kaip keturi gy bančią tarybą, jos darbą ver ventoj ai. tinti pagal studentų auklėja 6. Dvi pirmąsias vietas ui mojo, kultūrinio-masinio, spor tinio darbo organizavimą, ėmusių kambarių gyventoja buities sąlygų gerinimą, tary kitais mokslo metais bendra būtį gaus be eilės. bos sektorių darbą. 4. Išaiškinant geriausią 7. Konkurso vykdymą pa] kambarį, kambarius vertinti vesti profkomiteto buitie] pagal jų švarą ir tvarkingu- bendrabučių sektoriui. VVU studentų profsąjunga] komitetą]
TRUMPAI
REDAKTORIUS
Keletą dienų VDR viešėjo ALGIS KUSTA Universiteto nusipelnęs dai nų ir šokių ansamblis. Stu iii.iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiijiiiininiiiii dentai koncertavo Berlyno ir Graifsvaldo miestų gyvento KVIEČIA „FAKTAS" žymesnes Vo i jams, aplankė kietijos Demokratinės kesBUCHAVECKAS publikos vietas. Gruodžio 11—12 d. Kolon]
AŠ VIENAS NEGERIU... Gražiausią ir geriausią at kirtį filosofams, postringau jantiems apie žmonių susvetimėjimą, davė bendrabučio pirmininkas Nr. 4 tarybos planavimo EF pramonės spec. II k studentas Juozas Bičkūnas. Štai ką rašo jis pats savo memuaruose: „Pasiaiškinimas š. m. lapkričio 26 d. vai. pas mane atėjo du draugai. Vienas iš jų atvažiavęs iš Kupiškio, antras vilnietis. Susitikimo proga jie atsine šė „Sostinės" bonką. Kalbė damiesi apie dienas, praleis tas armijoje, pradėjome va karieniauti. Išgėrus po vieną stikliuką, kažkas pasibeldė į duris. Įėjo draugai Žeimantas, Balčiūnas ir Brazauskas (studentų profkomiteto prezi diumo nariai — Red. pastą. Aš jiems paaiškinau aplin kybes. Jie atsisveikino ir išėjo. Tuoj po jų išėjo ir draugai." Pasakysime, kad šie draugai bendrabuty ne gyvena ir nebuvo užsiregistravę. Gruodžio 2 d. J. Bičkūną pakvietė į VVU studentų profkomiteto prezidiumo po-
Konkursą
sėdį. Jis iki galo liko ištiki mas draugystės jausmui: at ėjo ne vienas, atsivedė iš savo bendrabučio dar du kortuotojus. Posėdyj e neneigė, kad ir anksčiau gerdavęs ir lošdavęs kortom bendrabutyje (!). Netgi dro-
viai pridūrė: „Nebuvo tokio karto, kad būčiau vienas gėręs. . J. Bičkunas, tarybos pirmi ninkas, gerai žinojo bendra bučio vidaus taisykles. Tai gi, posėdyje trumpai drūtai buvo pasiūlyta už sistemingą girtuokliavimą ir kortavimą pašalinti J. Bičkūną iš bend rabučio.
ŠYPSENOS — Kokia Popovo atradi mo reikšmė? — Jis atrado aparatą, kuris suvokia įvairius daiktus tam tikrame atstu me. Mokytojas paklausė ber niuką, kaip reikia padalinti obuolį, kad visiems tektų po lygiai. Berniukas atsakė: — Reikia išvirti kompotą. Matematikos pamoka. Mo kytojas vieną kartą paaiškina ir klausia: — Ar supratot? Mokiniai atsako, kad nesu pratę. Aiškina antrą kartą, dar mokiniai nesupranta. Aiš kina trečią kartą. — Ar supratot? — klausia. — Ne, — atsako mokiniai. Mokytojas supykęs užriko: — Avi galviai I Jau net aš viską supratau, o jūs dar ne supratot.
salėje Literatūrinis-filosofinis va karas „Neištartu vardu". Pro gramoje: R. Roždestvenskio A. Čechovo, V. Mykolaičio Putino kūriniai. Muzika ] K. Tendereckio. Pradžia 20 vai. Gruodžio 13—14 d. Akt] salėje Miniatiūrų spektaklio prert:] jera „Don Kichotas". j Pradžia 20 vai. j žurnalistikos spec. I k. studentei Elenai TERVIDY TEI, netekusiai mylimo tė velio, reiškia ųilią užuo jautą grupės drauųai ir vadovas.
Užsienio kalbų ratūros katedrų vai nuoširdžiai Užsienio kalbų vedėją Antaniną NĖNIENf Jos mamytei mirus.
I s B n r J s n I t B ii
ir litekolekty’ užjaučia kabineto MARTImylimai
REDAKCIJOS ADRESAS Vilnius, MTP-3, Universitet‘1 r g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-M SI Telefonas spaustuvėje 2-54--] Ik Rinko ir spaudė LKP CK I*] If dyklos spaustuvė Vilniuje, j j irv LV 14460 Užs. Nr. 50'