Visų šalių proletarai, vienykitės!
a CARVBII JIS scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1976 m. lapkričio 19 d Nr. 36 (978)
Jauniesiems specialistams visapusišką išsilavinimą
APIE VENGRIJOS LIAUDIES RESPUBLIKĄ
Praėjusį ketvirtadienį mū sų universitete įvyko moksli nė konferencija „Vengrijos Liaudies Respublika". Ją or ganizavo TSRS — VLR drau gystės draugijos Lietuvos sky rius ir Vilniaus V. Kapsuko KAIP PRANEŠTA SPAUDOJE, VILNIUJE ĮVYKO RESPUB universitetas. LIKOS' AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ AKTYVO PASITARIMAS, Konferenciją pradėjo uni KURIAME BUVO APSVARSTYTI UŽDAVINIAI, VYKDANT versiteto prorektorius, TSRS TSKP XXV IR LIETUVOS KP XVII SUVAŽIAVIMŲ NUTA —VLR draugystės draugijos RIMUS. Lietuvos skyriaus Prezidiumo narys J. Grigonis. OKSLO ir technikos re nius, tiek ir ideologinius už Apie mūsų aukštosios mo voliucija, sąlygojanti davinius. šiuo metu kas tre kyklos draugystės ir bendra sparčią visų socialisti čias dirbantis žmogus respub darbiavimo ryšius su užsienio nio liaudies ūkio šakų irlikoje kul turi aukštąjį, nebaigtą šalių aukštosiomis mokyklo mis papasakojo universiteto tūros pažangą, reikalauja la aukštąjį arba vidurinį išsila Internacionalinio klubo pirmi bai kvalifikuotų specialistų, vinimą. Mokslas tapo socialis sugebančių iš mokslinio ko tinės ekonomikos pažangos ninkas V. Elinskas. Konferencijos dalyvius ir munizmo pozicijų vertinti su būtinybe. Respublikoje moko svečius pasveikino ir perskai dėtingus gyvenimo reiškinius, si 64 tūkstančiai studentų. tė gautą iš Maskvos TSRS — savo žinias ir sugebėjimus Pagal besimokančiųjų aukšto VLR draugystės draugijos panaudoti didingiems komu siose mokyklose skaičių mes sveikinimo telegramą šios nizmo idealams įgyvendinti, aplenkėme daugelį labai išsi draugijos Lietuvos skyriaus pažymėjo Lietuvos KP CK vysčiusių pasaulio šalių. Komunistų partija ir tarybi atsakingoji sekretorė O. Ta sekretorius L. šepetys savo kalboje, pradėdamas šį pasi nė vyriausybė nuolat rūpina mašauskienė. Konferencijoje buvo per tarimą. Be išaugusios aukšto si švietimo ir aukštojo moks lo vystymu. Daug dėmesio skaityta per 10 darbų, kuriuos sios mokyklos ir jos pareng skiriama materiali paruošė mūsų studentai. Jie tų kvalifikuotų kadrų negali nės bazėstolesniam plėtimui ir stipri ma įsivaizduoti didžiulių mū susipažino su VLR istorine sų ekonomikos ir kultūros nimui. Per devintąjį penkme praeitimi, šiandieniniais kul sparčios visuome tį aukštojo ir specialiojo vi tūros, švietimo, mokslo pasie laimėjimų, durinio mokslo ministerijos nės pažangos. kimais. išlaikymui išleista Tarybų valdžios metais res mokyklų Vertingus darbus pateikė aukštosios mokyklos 257 milijonai rublių, kapitali Istorijos fakulteto II k. stu publikos išugdė gausų inteligentijos nei statybai — 26 milijonai dentai V. Malakauskas, E. būrį, pajėgų spręsti tiek ūki rublių. Dešimtajame penkme Petreikytė, A. Baranauskaitė, G. Bajorinaitė, Matematikos ir mechanikos fakulteto V k. studentas G. Stepanauskas bei Lapkričio 16 dieną sukako kiti. Konferencijos darbą api 80 metų Visuotinės istorijos bendrino TSKP istorijos ka katedros docentui Juozui Gal tedros doc. P. Vitkauskas. Jis vydžiui. Kilniam liaudies švie pabrėžė, kad toks renginys timo darbui atiduotas gyve turi ne tik didelę pažintinę nimas. Gimęs valstiečių šeimoje reikšmę, bet ir padeda auk lėti studentiją proletarinio in Utenos apskr. Davainių kaime, ternacionalizmo idėjomis, lei J. Galvydis pradžios mokyk džia ugdyti jaunajai kartai lą baigė Petrograde. Ten lan kė ir gimnaziją, tačiau dėl lė tvirtos draugystės jausmą. Z. BESASPARYTfi šų stokos jos nebaigė. Pirmo LLKJS universiteto jo pasaulinio karo metais mo komiteto sekretoriaus bilizuotas j carinę armiją, po pavaduotoja Didžiosios Spalio socialistinės
M
tyje asignavimai šiems reika lams dar labiau išaugs. Pranešėjas — respublikos aukštojo ir specialiojo vidu rinio mokslo ministras H. Za bulis išanalizavo aukštųjų mo kyklų veiklą, organizuojant akademinio jaunimo mokymą ir auklėjimą, stiprinant mate rialinę bazę, plečiant profe sorių ir dėstytojų mokslinio tyrimo darbą, pirmiausia vi suomenės mokslą srityje. Pasitarime buvo akcentuoti aukštosioms mokykloms iškilę uždaviniai, įgyvendinant TSKP XXV suvažiavimo nubrėžtą kursą užtikrinti nenutrūkstamą ekonominio šalies potencialo didinimą, socialistinių visuo menės santykių tobulinimą, mūsų tolesnį žengimą į komu nizmą. Šią didingą darbų pro gramą sugebės įgyvendinti tik politiškai subrendę, išma nantys savo reikalą, visuome niškai aktyvūs specialistai. Kai kurioms aukštosioms mokykloms buvo padaryta rimtų priekaištų dėl žemo da lies studentų pažangumo, dėl to, kad nemaža jų nebaigia
Musų mokytojas
60 SPARTAUS DARBO SAVAIČIŲ METRAŠTIS
Istorijos fakulteto bibliote kininkystės ir bibliografijos spec. pirmakursiai aktyviai da lyvauja socialistiniame lenkty niavime dėl teisės pasirašyti Lenino komjaunimo Raportą TSKP Centro Komitetui Di džiojo Spalio 60-mečio pro ga. Visose trijose grupėse įvy ko atviri komjaunimo susirin kimai, kuriuose buvo aptarta, kaip studentai lanko paskai tas, dalyvauja seminaruose ir pratybose, visuomeninėje veikloje. Antrą kartą (rugsėjo ir spa lio mėnesiais) nugalėtojomis pripažintos Danutė Suslavičiūtė (V grupė) ir Vilija Saukaitytė (T grupė). Aldona SABONAITYTĖ T gr. komjaunimo sekretorė
revoliucijos pergalės kurį lai ką buvo kuopos vadu Raudo nojoje Armijoje. Trokšdamas tapti mokytoju, 1923 m. J. Galvydis, išlaikęs egzaminus brandos atestatui įgyti, įstojo į Kauno universi tetą, studijavo istoriją. Uni versitetą jis baigė 1931 m nes, neturėdamas pakankamai lėšų studijoms, jau 1925 m. kartu pradėjo mokytojauti Uk mergės valstybinėje gimnazi joje, dėstė visuomenės moks lą ir istoriją. Savo pamokose _J. Galvydis skleidė materialis tines pažiūras. Todėl 1928 m. jis buvo fašistinės valdžios atleistas iš darbo kaip taria mai netinkamas pedagoginiam darbui. Po to J. Galvydis d'rbo pažangiame „Kultūros" žurnale ir 1928—1933 m. bu vo jo faktiškuoju redaktoriu mi. Ten jis atspausdino straips nių dialektinio ir istorinio ma terializmo klausimais. Keletą metų jis vadovavo P. Višinskio liaudies universi tetui. Atkūrus Lietuvoje Tarybų
studijų. Būna atvejų, kai ab solventai neišlaiko valstybinių egzaminų arba neapgina dip lominių darbų. Tokie reiški niai pasitarime buvo kvalifi kuoti kaip aukštosios mokyk los, atskirų fakultetų ir dėsty tojų darbo brokas. Todėl svarbiausia dešimtajame penk metyje sutelkti aukštųjų mo kyklų kolektyvų jėgas busi mųjų specialistų dalykiniam parengimui bei jų idėjiniam politiniam auklėjimui toliau gerinti. Specialistai ruošiami ne šiems ar kitiems metams, o ateičiai, kalbėjo Vilniaus uni versiteto rektorius profeso rius J. Kubilius. Šiais metais į pirmąjį kursą priimtieji stu dentai baigs aukštąjį mokslą tik kitame penkmetyje. O ruošiami jie dar tolesniam darbui. Aukštojoje mokykloje įgytų žinių šiais mokslo ir technikos revoliucijos laikais jiems užteks labai trumpam laikui. Per darbingą 35—40 melų laikotarpį būsimam spe cialistui teks ne kartą iš es mės atnaujinti savo žinias.
valdžią, J. Galvydis paskiria mas Kauno 6-osios gimnazijos direktoriumi. Tuoj po Tarybų Lietuvos išvadavimo 1944 m. pabaigoje J. Galvydis buvo pakviestas dirbti j Kauno uni versitetą, kur dėstė TSRS is torijos ir visuotinės istorijos kursus. 1945—1948 m. jis buvo TSRS istorijos ir Lietuvos TSR istorijos katedros vedėjas. Nuo 1949 m. rudens doc. J. Galvydis dirba mūsų univer sitete Visuotinės istorijos ka tedros docentu, 1961—1973 m. buvo tos katedros vedėjas. Doc. J. Galvydis nuolat rū pinasi, kad studentai istorikai geriau įsisavintų savo specia lybės žinias, marksistinę-lenininę pasaulėžiūrą, kad jie tap tų kvalifikuotais tarybiniais specialistais. Doc. J. Galvydis yra pla čios erudicijos, studentų my limas pedagogas. Jis nuolat ieško būdų studentų savaran kiškam darbui gerinti ir to bulinti, vienas iš pirmųjų Isto rijos fakultete ėmė praktikuo ti koliokviumus, parengė spe cialius metodinius nurodymus studentams, rašantiems kontro linius, kursinius ir diplominius darbus. Kartu doc. J. Galvydis daug rūpinasi, kad studentai būtų aprūpinti naujausiomis moky mo priemonėmis. Jis pats iš vertė iš rusų kalbos TSRS is torijos, senovės, naujųjų am žių ir n'u:ausiųjų laiku istori jos vadovėlius aukštosioms mokykloms. Be to, doc. J. Galvydis išvertė bei redaga vo N. Cernyševskio „Esteti
SVEIKINAME UNIVERSITETO
STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS XXV KONFERENCIJOS
DELEGATUS IR SVEČIUS!
Studijų tikslas — išmokti būti amžinu studentu, tik, žinoma, ne senąja prasme. Mokslo ir technikos revoliucijos tempai verčia iš esmės pamąstyti apie bendramokslinio, funda mentinio ir specialaus moky mo aukštojoje mokykloje op timalų santykį, optimaliai tą santykį reguliuoti, atsižvel giant ne tik į dabarties, bet ir ateities mokslo bei gamy bos reikalavimus. Vilniaus universiteto TSKP istorijos katedros vedėjas profesorius K. Navickas, Kau no Politechnikos instituto pro rektorius docentas Č. Jakima vičius, Mokslų akademijos vi suomenės mokslų skyriaus akademikas sekretorius V. Niunka, Valstybinės konserva torijos Klaipėdos fakultetų prorektorius docentas V. Jakelaitis, kiti kalbėtojai pasi dalijo patyrimu, tobulinant akademinio jaunimo mokymo ir komunistinio auklėjimo pro cesą, organizuojant jų prakti kos darbus, kultūrinius masi nius renginius, įtraukiant busi muosius specialistus į moks linę ir visuomeninę veiklą. Komunistinį jaunimo auklė jimą partija patikėjo komjaunimui. Apie aukštųjų mokyklų komjaunimo organizacijų veik lą šioje srityje papasakojo Lietuvos LKJS CK sekretorė G. Šaltenienė. Ji pasakė, kad aukštųjų mokyklų komjauni mo organizacijos, spręsdamos jaunimo komunistinio auklėji(Nukelta į 4 psl.)
ką" ir kitus veikalus. Jo ilgų metų mokslinį darbą apvaini kavo stambi knyga — moky mo priemonė aukštosioms mo kykloms „Žmogus ir pirmykš tės visuomenės kilmė ir rai da", už kurią doc. J. Galvy džiui buvo paskirta respubli kinė premija. Doc. J. Galvydis yra tikras darbštumo ir pareigingumo pavyzdys. Visiems žinomas jo nepakantumas dar pasitaikan čiam kai kurių studentų abe jingumui, nerūpestingumui. Doc. J. Galvydis yra la bai principingas, reiklus sau ir kitiems, nesigaili jėgų ir lai ko, jei kam reikia padėti. To dėl jj gerbia visi, kam teka turėti su juo' reikalų. Dirbdamas jau daugiau kaip 30 metų aukštojoje mokyklo je, doc. J. Galvydis daug pri sidėjo, išugdant ne vieną šim tą kvalifikuotų istorijos moky tojų ir dėstytojų, švietimo, kul tūros ir mokslo darbuotoių. Už ilgametį vaisingą peda goginį darbą 1961 m. doc. J. Galvydžiui buvo suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio mokytojo garbės vardas; jis apdovanotas V. Lenino gimi mo 100-ųjų metinių jubilieji niu medaliu. „Darbo vetera no" medaliu, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumo Garbės Raštais. Garbingos sukakties proga iš visos širdies linkime jubilia tui geros sveikatos, jėgų ir neišsenkančios energijos, vi sokeriopos sėkmės ir laimės. Doc. R Ž'UGŽDA
J. JAKIMAVIČIAUS nuotr.
ŠEIM/MMfAV/MO
SĄRAŠE-TREČIAS, KONKURSE—PIRMAS
Trečiasis bendrabutis — kaip praverčia organizafo- :yba! kritiku S. Valiuliu. Per metus ne šiuolaikinis gelžbetonio riaus, įkvėpėjo talentas. Koks — Tai centras. Svarbiausia buvo išleisti 32 sienlaikrašgražuolis, net ir baldai jame turi būti pirmininkas! Visų — kiekvieną pažinti, prieiti čio numeriai, iš jų — 4 fotojau seniai keistini. Tik ar gali pirma, mokėt patraukti, įjung- prie jo taip, kad pats būtų stendai. Mūsų futbolininkai būti liūdna, nuobodu ten, ti, uždegti žmones. Kaip ga- suinteresuotas savo darbo re- universiteto bendrabučių sparNIVERSITETE studentų profsąjunga, Kaip byloja pa mykioj nuo vadovo „populia- zultatais. Pasitaiko tokių, ku- takiadoje užėmė I vietą, šachgeltę dokumentai, gyvuoja nuo 1945 metų. Neleng kur gyvena studentai! Čia — mūsų namai. Kaip rūmo" priklauso darbas, taip rie pasitenkina gavę parei- matininkai — trečią. va keliais žodžiais aprašyti, kaip augo organizacija, Kitas svarbus bendrabučiui plėtėsi jos veikla, kito darbo formos ir metodai. Tik pa juos paversti jaukesniais, gra- ir čia nuo asmeninių pirmi- jjas, „titulą". Reikia sąžiningrindinis uždavinys liko tas pats: universiteto studentų žesniais, patogesniais! Visi ninko savybių priklauso vi- gurno. Gavai darbą — pada- rūpestis — švaros ir draus— bendrabučio sas mažos „valstybės" — ryk iki galo. Žinoma, taryba mės. Savo kambarį tai dar profsąjunga padeda spręsti svarbiausią aukštosios mokyklos rūpesčiai uždavinį — ruošti liaudies ūkiui, mokslui ir kultūrai aukš branduoliui — tarybai. Bend- bendrabučio gyvenimas. Ži- viena nelabai ką įstengtų, šiaip taip susitvarko, o ten, nors ir tos kvalifikacijos specialistus, įsisavinusius marksistinę- rabučio komendante S. Leo- noma, to nereikia suprasti Mums labai daug padėjo kur naudojasi visi lenininę teoriją, geras specialybės ir politinio auklėjamojo navičienė irgi pritaria šiai kaip vieno žmogaus „pašiau- profkomitetas, buitinės komi- tvanas. Kas čia žinos! — tokia minčiai. Ji dirba čia jau 13 kojimo" kitų labui. Be to, sijos pirmininkas A. Trumpu- dalies mūsų gyventojų nuo darbo teorines žinias. metų. Į klausimą, kaip pasi- vienas žmogus čia nieko ir lis, fakultetų komjaunimo or- monė. Štai ir iškyla iš probleŠiuo metu Universiteto studentų profsąjunga jungia keitė bendrabučio gyveni- nepadarys. Reikia grupės, ganizacijos, profbiurai. Vie- mos dar viena problema: stu8327 narius, ji masiškiausia studentų organizacija iš res mas, šypteli — skiriasi kaip reikia aktyviausių. Dideliam nas iš pagrindinių mus palai- dento-šeimininko auklėjimas, publikos aukštųjų mokyklų. Darbo kryptys įvairios — diena nuo nakties. Patalynės, žmonių būry visada bus to- kiusių veiksnių — tai jų kont- Ar laužo kas savo daiktą! atstovaujama studentų ir paruošiamojo skyriaus klausyto baldų trūko anksčiau. Iš viso kių", — vos spėju paskui pjr- rolė, būtent: komisijos, jvai- Ne. Tai kodėl negali būti lyjų interesams mokymosi, darbo, buities, poilsio, kultūros bendrabutyje gyveno 650 mininko mintis. rūs konkursai. Pavyzdžiui, giai tokia pat pažiūra į visų reikaluose. žmonių, kambaryje po 6 stu— Prisimenu praėjusius kiekvienais metais renkamas naudojamą daiktą! Visos organizacijos darbui vadovauja studentų profsąjun dentus. O kaip dabar! metus, — kalba toliau V. Ja- geriausias kambarys. Čia jau Praėjusiais metais buvo apgos komitetas, kuris turi juridinio asmens teises. Fakul Bendrabuty gyvena 465 nuška. — Pradžioje daug kas studentai nelieka abejingi, svarstytas 91 studentas bendtetų profsąjunginėms organizacijoms vadovauja studentų studentai iš Istorijos, Chemi- su atlaidžia šypsena sekė Didesnę įtaką galėtų turėti fa- rabučio taryboj, pašalinta — profbiurai. Jų turime jau dvylika. Mūsų organizacijos dar jos, Gamtos fakultetų. Yra pirmuosius tarybos žings- kultetų dekanatai, kuratoriai. 16. Bendrabučio taisykles ži> bo sėkmė didžia dalimi priklauso nuo grupių proforgų. skaitykla, poilsio kambarys, nius. Tik pradžioje. Greit pir- Glaudžius ryšius palaikėm su no kiekvienas, bet, matyt, Profsąjunginių grupių, kurios sudarytos akademinių gru Tai vis sausi skaičiai ir faktai; mininkas K. Medzevičius, Istorijos, Chemijos fakulte- daugelis prisimena liaudišką pių pagrindu, yra 397. 1970 m. balandžio 20 d. Universi iš pažiūros viskas paprasta tuomet III k. žurnalistas, už- tais. Mažiau sukalbami — sąmojį, kuris, išvertus į stuteto studentų profkomitetui buvo suteiktos rajoninio komi ir aišku. Tik iš pažiūros. III degė būrelį kitų tokių „ne- gamtininkai. Kai ruošdavome denių kalbą, reiškia: taisykteto teisės. Žymiai sustiprėjo fakultetų profbiurų vaidmuo. k. chemikas V. Januška ne- ramių" žmonių... ir rezulta- įvairius renginius, daug pade- lės tam, kad jas apeitume, Jie dabar aktyviai dalyvauja stipendijų, bendrabučių, but- seniai pradėjo eiti tarybos tas (nelauktas!) — bendrabu- davo VI bendrabutis, nes Tik šiuo atveju daugelis apsi pinigių, įvairių materialinių pašalpų skirstyme studentams. pirmininko pareigas. Jos ne- tis tapo geriausiu iš respub- mes neturime tam patalpų, gauna. Universiteto studentų profesinė sąjunga visada ten, kur lengvos. „Surašyt popieriuje likos studentų. Žinoma, trijų fakultetų studenProblemos lieka problemosprendžiami aktualūs studentų gyvenimo klausimai. — viena, o padaryt — kita. Apie savo paties darbą K. tų didelė įvairovė darbo ne- mis. Jos niekur nepabėgs, jų visuomet bus — girdžiu Studentų bendrabutis — neatskiriama aukštosios mokyk Įdomybių, patogumų visi no- Medzevičius kalba nenoriai, lengvino... Todėl į klausimą dėl stu- skeptišką balselį. Ir visuomet los dalis. Su juo glaudžiai siejasi daugelio studentų kas ri, bet patys padirbėti — ne- „Buvo sunku, laiko daug atdieninis gyvenimas, buitis, užauditorinis darbas ir laisva labai. štai ir atsitrenki į abe- imdavo", — bando išsisukti dentų laisvalaikio organizavi- bus tokių, kurie jas knibinės, laikis. Todėl suprantamas didelis studentų profsąjungos rū jingumo sieną. Praverčia, oi nuo tiesaus atsakymo. O ta- mo mano pašnekovas šypteli: spręs, gaudys genialias minpalietėt skaudžią vietą. Čia tis, darys išvadas ir vėl jas pestis bendrabučiais. Dar tik prieš penkerius metus tetu kultmasinio sektoriaus dar- tikrindami knibinės, spręs... rėjome 6 studentų bendrabučius, šiandien jau — 12, šeši korpusai pastatyti Studentų miestelyje Antakalnyje. Prieš bas. Sudomint tokią masę Ar ne geriau, iškišus vakare pusantrų metų duris atvėrė labai reikalinga gydymo įstai žmonių, surast visiems patogų galvą pro langą, pasiklausyga — 140 vietų sanatorija-profilaktoriumas. Šiuo metu laiką — sunku. Kiekvienas ti mūsų solistų balsų, kuriuos mūsų bendrabučiuose gyvena 2649 studentai. Aišku, tas savo laisvalaikį pats tvarko, galima dar prie Gamtos faskaičius mūsų studentų nepatenkina, nes aprūpiname tik Čia geriau kalbėt ne apie kuiteto atpažint. Juokai juo43% norinčiųjų gyventi bendrabutyje. Numatoma, kad laisvalaikį, o apie „gyvenimo kais, o problemos pačios ne1980 m. bendrabučiuose gyvens apie 5000 mūsų studentų. paįvairinimą", jei taip galima išsispręs. Bendrabutis — mūDidelį darbą atlieka bendrabučių tarybos, kurios dau pavadint. sų antri namai, tai ir mes tugiausia rūpinasi kultūriniu-auklėjamuoju darbu. Iš labiausiai įsiminusių ren- rim tapti šeimininkais, ginių — susitikimai su che Ne mažiau svarbus darnus studijų derinimas su poilsiu. miku prof. K. Daukšu, kino V. DOTAITC Studentų profsąjungos komitetas nemažą dėmesį skiria stu
U
dentų sveikatingumui ir poilsiui. Organizuojame sporto sveikatingumo stovyklas, platiname poilsinius, sanatorinius ir turistinius kelialapius. Mes turime puikią poilsio vie tą — Žydiškėse, tačiau ji nebepatenkina studentų porei kių. Todėl stengiamės organizuoti poilsio stovyklas kitų šalies aukštųjų mokyklų bazėse. Mūsų studentai turi gali mybę ilsėtis Leningrado, Kijevo, Lvovo, Tbilisio, Užgorodo, Sevastopolio ir kitų aukštųjų mokyklų poilsio vietose. Bendradarbiaujame iš viso su 27 šalies aukštosiomis mo kyklomis. Visa tai turtina mūsų studentų žinias, ugdo tau rius internacionalinius jausmus. Kultūriniam-auklėjamajam darbui vadovauja prie stu dentų profsąjungos komiteto esantis kultūros klubas. įvai riomis formomis organizuojami meno saviveiklos, liaudies kūrybos rateliai, kolektyviniai teatrų, koncertų lankymai. Prigijo gražios tradicijos: pirmakursių krikštynos, mediu mai, diplomantų palydos. Neseniai vykusios fakultetų studentų profsąjungos ataskaitinės-rinkiminės konferencijos parodė, kaip išaugo stu dentų profsąjungos vaidmuo, sustiprėjo organizacinė veik la. Šiandien, kai vyksta XXV universiteto studentų prof sąjungos konferencija, noriu palinkėti visam studentų prof sąjungos aktyvui sėkmingai dirbti, kad profsąjungos, anot Lenino, būtų komunizmo mokykla, šeimininkavimo ir val dymo mokykla. Pirmiausia reikia mokytis būti geru šei mininku universitete. Antanas KAIRYS VU Studentų profsąjungos komiteto pirmininkas
VIS DIDESNI VAIDMENĮ STUDENTIJOS GYVENIME TURI VAIDINTI AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PROFSĄJUN GŲ ORGANIZACIJOS. DERAMAI ORGANIZUOTI MO KYMO PROCESĄ, GAMYBINĘ PRAKTIKĄ, STUDENTŲ POILSI, UGDYTI MENO SAVIVEIKLĄ, KŪNO KULTŪRĄ , IR SPORTĄ, RŪPINTIS GEROMIS GYVENIMO SĄLYGO MIS BENDRABUTYJE, MATERIALIAI PADĖTI STUDEN TAMS, SUKURTI JIEMS GERĄ, DARBINGĄ NUOTAI KĄ — VISA TAI, DRAUGAI, NE SMULKMENOS, O SVARBI SĄLYGA, (GALINANTI SĖKMINGAI FORMUO TI IR AUKLĖTI AUKŠTAI KVALIFIKUOTUS SPECIALIS TUS.
L. BREŽNEVAS
Graži aplinka — linksmiau ąyventi. Po talkos — bend rabučio komendantė S. Leonavičienė (viduryje), tarybos pirmininkas V. Januška (kairėje) Ir tarybos narys GF III k. studentas J. Dovidavičius.
Paskaitos baigėsi, bet neišeikite... Filologijos fakulteto kultū ros klubas praėjusiais mokslo metais dirbo aktyviai globo jamas ne tik profsąjungos, bet ir komjaunimo biuro. To kį darbo organizavimą nulė mė kelerių metų patirtis. Pa simokę iš nesėkmių, nuspren dėme atsisakyti kai kurių ne betinkamų tradicinių darbo metodų. Mūsų eksperimentai pasiteisino. Pirmą kartą praėjusiais me tais pabandėme suruošti pa našių renginių ciklą. Pavadi nome .Poezijos ir muzikos penktadieniais". M. Martynaičio kūrybos, klasikinės gi taros, naujų muzikos kūrinių ir kiti vakarai nestokojo dėme sio ir populiarumo. Jie susi laukė ir kitų miesto aukštųjų mokyklų studentų pripažini mo, tai paskatino mus šiais mokslo metais organizuoti pa našaus pobūdžio ciklą. Iki naujųjų metų vyks „Muziki niai trečiadieniai". Kompozi torius G. Kuprevičius skaito Muzikos filosofijos kursą. Va karai baigiami fonotekos naujienomis. Po Naujųjų Metų
ir mas vienose rankose iš tiesų pagirtinas dalykas, tačiau kul tūros klubui vargu ar pavyk Įdomios ir turiningos buvo tų stimuliuoti viso fakulteto fakulteto specialybių dienos. kultūrinį gyvenimą, jei akty Išradinga ir sąmojinga litua viai neremtų ir nedalyvautų nistų Melagių diena, labai renginiuose kursai. Deja, dar populiarus anglistų festivalis, ne visuomet šito kursams pa gerai paruošti ir malonų įspū kanka. Kai kurie proforgai dį palikę germanistų ir roma laimingi vien bilietus išplati nistų vakarai. Rimto rūpesčio nę, o komjaunimo biurų kulfreikalauja tradiciniai Filologi masiniai sektoriai — surengę jos fakulteto renginiai: Imat specialybės dienas. Dėl kur rikuliacija, Mediumas, Paly sų pasyvumo neįvyko fakul dos. Praėjusiais metais įdo teto intermedijų konkursas, miausios buvo palydos. Išra „nesulipdėme" choro. Ne vi dingesnis, nei paskutiniaisiais suomet sklandžiai vyksta ir metais, buvo ir Mediumas. bendri su kitais fakultetais Čia pirmąkart pasirodė fakul renginiai. teto kapela, tiesa, šįkart dar Kultūros klubas pageidautų sustiprinta konservatorijos aktyvesnės literatų būrelio studentais. Kapelos likimas ir veiklos fakulteto gyvenime. dabar neaiškus. Instrumentai To paties norėtume sulaukti yra, norinčių groti — taip ir iš dramos studijos narių. pat, jau susidarė ir liaudies Juk jie labiau negu kas ki dainų atlikėjų grupė, o vado tas galėtų suteikti klubui kva vo — neturime... lifikuotą pagalbą. Galėtume Minėjau, kad praėjusiais turėti ir savus scenaristus, ir metais kultūros klubas jungė režisierius, ir aktorius. Studi tiek komjaunimo, tiek profsą jos baigimo pažymėjimas su jungos biurų kultmasinių sek teikia teisę vadovauti liaudies torių darbą. Jo koncentravi teatrų grupėms. Tad kodėl vėl atgaivinsime Poezijos muzikos penktadienius.
LAIPTAI ] GROŽ]
nepabandžius jėgų jau čia — iakultete! Vakarais, kai baigiasi pa skaitos, auditorijos neužraki namos. Repeticijas jau pra dėjo pramoginių šokių rate lis. Repetuoja mūsų vokalinis kvartetas. Spalio šventes fa kulteto kultūros klubas suti ko su svečiais iš Lomonosovo universiteto. Mus aplankė už sieniečių politinės dainos an samblis „Venceremos". Kultūros klubas stengiasi kiek įmanoma išlaikyti šių dienų ritmą. Ne visada mums tai pavyksta, tačiau... Vyks tant lenkų teatro „Teafr Narodovy" gastrolėms Vilniuje, suruošėme susitikimą su teatro ir kino aktoriumi Danielium Olbrychskiu. Gausiai susirin kusiai auditorijai aktorius skaitė lenkų poetų eiles, at sakinėjo į klausimus. Susitiki mas buvo tikrai betarpiškas ir pakilus. Fakulteto saviveiklininkai rudens semestro darbo ata skaitą pateiks lapkričio 27 dieną savo šefuojamoje mo kykloje. Tikslas yra — ruošia mės iš širdies.
• Pramonės ekonomikos fakultete, kopdamas laiptais, gali atlikti malonią kelionę į meno pasaulį. Pirmojo aukšto fojė atėjusįjį pasitinka Dailės instituto studentų rengia mos parodos. Pasikėlęs liftu iki šešto aukšto, gali susipa žinti su Lietuvos fotografijos meistrų nuotraukomis, sep tintame aukšte — sustoti ties Čiurlionio meno mokyklos auklėtinių darbais. Visu fakulteto apipavidalinimu rūpinasi studentų profbiuro organizacinis sektorius — ketvirtakursės V. Vaitie kūnaitė ir D. Žemrietaitė. Tai jos praeitais mokslo metais pasistengė, kad studentai galėtų gėrėtis fotografijos pa rodomis „Moteris", „Lietuva pasitinka rSKP XXV suva žiavimą", autorinėmis A. Sutkaus, V. Butyrino ir kt. meni ninkų parodomis. Parodos vertingos, studentai labai jomis domisi. Jau treti metai palaikome ryšius su Dailės instituto stu dentais. Buvo suruoštos tapybos ir grafikos darbų paro dos. Tris parodas eksponavo Čiurlionio meno mokyklos auklėtiniai. Tuo mūsų bendradarbiavimas nesibaigia: ren giame pokalbius, diskusijas, kur studentai supažindinami su atskiromis dailės kryptimis. Nuotaikingas studentiškas gyvenimas, daug jame nepa kartojamų akimirkų. Todėl šiemet fotografijos parodos bus sudarytos iš mūsų pačių studentų nuotraukų. Vyks savotiškas konkursas: darbai bus vertinami žiūrovų, moks lo metų pabaigoje išaiškinsime nugalėtojus — jaunuosius fotografus. Fakulteto bendrabučio aukštų fojė ir laiptų aikšteles puošia meninės fotografijos, Dailės instituto studentų ta pybos darbai, Čiurlionio reprodukcijos. Bendrabučio taryba (pirmininkas E. Brazaitis) palaiko ryšiuš su ELTA, iš kur gauna fotonuotraukas apie svarbius šalies įvykius. Bendrabučio taryba ir profbiuro buitinis sektorius rūpi nasi, kad bendrabutyje būtų gražu, žydėtų gėlės. Kai ap linka jauki, ir žmogus, atrodo, gražesnis daraisi.
NENARTAVIČIŪTĖ Filologijos fakulteto Kultūros klubo pirmininkė
A. SARPALYTE PEF profbiuro pirmininkė
B.
Sąjunginės Profesinių sąjungų Centro Tarybos Prezidiumo nutarimu geriausi Universiteto studentų proforgai apdovanoti VPSCT ženklais „Už aktyvų darbą profsąjungos grupėje": 1. Irena Beinorytė, GF IV k. 2. Janina Kašėtaitė, PEF IV k. 3. Palmira Narušaitytė, Fil. F IV k. 4. Danutė Skėrytė, FAF IV k. 5. Janina Bausytė, PF V k. 6. Aldona Gliebiūtė, FF IV k. 7. Jonas Rėklaitis, Ch F IV k. 8. Algirdas Gailiūnas, TF V k. 9. Danutė Silėrytė, MMF IV k. 10. Janina Jančytė, IF V k. 11. Jadvyga Lisevičiūtė, Fil. F V k. 12. Geimą Lukšaitė, PEF V k. 13. Genovaitė Siaučiūnaitė, MF VI k.
Apdovanoti
geriausieji Ryt — varžybos, reikia pasitarti.. . Studentų profko mitete susirinko: Algis Galminas, FAF |V k. studentas, sporto sektoriaus pirmininkas (viduryje); Vytas Sinkevi čius, PEF II k. studentas, Alqio pavaduotojas; Juozas Baniota, PEF III k. studentas, X-2 bendrabučio sporto sek toriaus vadovas, Ir Aloyzas Tolvaišas, FF III k. studentas, VI bendrabučio sportininkų organizatorius.
SVEIKAM KŪNE SVEIKA SIELA Mūsų studentų profkomiteto sporto sektorius organi zuoja daug sporto varžybų. Bendrabutiečių spartakiada, prieš pora metų surengta studentų profkomiteto sporto sektoriaus, tapo populiariu renginiu, kuris šiemet į spor to varžybas sukvietė jau ir Vilniaus aukštųjų mokyklų studentus, o gruodžio 4—5 d. vyks ir respublikos studentų
kas, atstovavę X bendrabučio 1 korpusui. Pereinamąją prof komiteto taurę iškovojo X-1 bendrabučio komanda. Antrą ir trečią vietas komandomis užėmė X-2 ir XI-2 bendrabu čių stipruoliai. Nugalėtojai buvo apdovanoti prizais Ir kompleksinė profkomiteto Garbės raštais.
bendrabučių spartakiada. Lapkričio 4 d., pažymint Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 59-ąsias metines, buvo surengtos dvipūdės kil nojimo varžybos. Jose daly vavo studentai, gyvenantys bendrabučiuose. Stipriausias buvo Vytautas Janulis, PEF darbo ekonomikos spec. II kurso studentas, atstovavęs X bendrabučio 2 korpusui. Antrą ir trečią vietas užėmė Teisės fak. studentai Visval das Račkauskas ir Jonas Valic-
JIE VADOVAVO MUSŲ STUDENTŲ PROFSĄJUNGAI 1945— 46 m. — Leonas Maleckas (šiuo metu — Vilniaus gimdymo namų vyr. gydytojas), 1946— 47 m. — Kazys TomkeviČius (miręs), 1947— 48 m. — Regina Krutulytė (Istorijos fakulteto TSRS istorijos katedros docentė), 1948— 49 m. — Jonas Zubaitis (Valstybinės plano komi sijos skyriaus vedėjo pavaduotojas), J949——50 m* — Kostas Kaukas (Klaipėdos statybos tresto aikraščio „Statybininko žodis" redaktorius), 1950—51 m. — Eugenijus Katinas (Onkologijos instituto hirurginio skyriaus vyr. mokslinis bendradarbis), 1951 53 m. Kostas Karašauskas (radijo komponentų gamyklos direktoriaus pavaduotojas), 1955— 56 m. — Algirdas Jakaitis (LKP CK mokslo ir moymo įstaigų skyriaus vedėjo pavaduotojas), 1956— 57 m. — Antanas Trakimas (Lietuvos tarybinės enciklopedijos vyr. redaktoriaus pavaduotojas), 1?57—58 m. — Benjaminas Merkšaitis (LKP CK admi nistracinių organų skyriaus instruktorius), 1958—61 m. — Bronius Tarutis (LTSR prokuratūros sky riaus vedėjas), 1961—63 m. — Juozas Stasinas (LTSR Gamtos apsaugos draugijos komiteto pirmininko pavaduotojas), 1963— 64 m. — Mykolas Karčiauskas (LTSR Knygos bi čiulių draugijos vyr. redaktorius), 1964— 66 m. — Romas Navickas („Eltos" gamyklos pla navimo skyriaus viršininko pavaduotojas), 1966— 67 m. — Vytautas Sviderskis (LTSR Teisingumo mi nisterijos skyriaus vedėjas), 1967— 68 m. — Petras Remeika (Kauno miesto prokura tūros vyr. tardytojas), 1968— 69 m. — Antanas Bendikas (LTSR MA Fizikos ir matematikos instituto sektoriaus vyr. inžinierius), 1969— 73 m. — Vytautas Žeimantas („Tiesos" laikraščio korespondentas), 1973— 74 m. — Antanas Graliauskas (Vilniaus m. Spalio aj. Butų ūkio valdybos vietos komiteto pirmininkas), 1974— 76 m. — Antanas Kairys (Gamtos fakulteto dėsty tojas).
V. SINKEVIČIUS PEF II k. studentas Vytautas Janulis spalio mė nesi Panevėžyje vykusiose respublikos sunkiosios atleti kos pirmenybėse Įvykdė sporto meistro normą. Pussunkio svorio kategorijoje iš suaugusiu Jis buvo trečias, iš Jaunimo — pirmas, pasie kė du respublikos rekordus. Universiteto bendrabučių varžybose Aloyzas iškėlė dvipūdę rovimu 36 kartus, spaudimu — 41 kartą.
DARBŠTUOLIS Tik įžvalgus žmogus, nors ir gerai žinantis mūsų Teisės fakulteto gyvenimą, galėtų didžiai susidomėti penktakur siu Algirdu Galliūnu. Nekrin ta į akis tas tylus, lėtokas žmogus, nelenda į priekį ir nesigarsina: „Va, aš pada riau". Tuo tarpu jis visus pen kerius metus buvo fakulteto visuomeninio gyvenimo cent re. Gal tik ne ten, kur triukš mingiausia ir linksmiausia, o ten, kur darbą reikia atlikti tyliai, kruopščiai ir sąžinin gai. Penkerius metus — gru pės proforgas, ketverius — bendrabučio tarybos pirmi ninko pavaduotojas.
Sakysite, krovė tam, kas veža! Atsakysiu irgi klausi mu: o jei žmogus dirba ne dėl to, kad reikia, o kad ne gali kitaip! Įstrigo atmintin vienas epizodas Įko gero ne vienintelis!]. Atrodytų, dide lis daiktas budėjimo bendra butyje grafikas. Surašei pa vardes ir tvarka. Algiui — ne taip. Kelis vakarus jis ne šiojosi tą grafiką po bend rabutį ir vis klausinėjo:
NAUJI FAKULTETŲ PROFBIURŲ PIRMININKAI
Kai V bendrabučio tarybos pirmininkės R. Sišlaitės pasiteiravome geriausio kam bario, ji mus atvedė j trisdešimt šeštąjį. Jame gyvena ir pavyzdingai tvarkosi trys Medicinos fakulteto studentės. Gydomosios medicinos spec. diplomantė Daina Alek navičiūtė yra grupės komjaunimo sekretorė, mokosi tik gerai ir labai gerai. IV k. pediatrė Danguolė Girdzijauskaitė — universiteto liaudies kontrolės grupės narė. Yra iš ko imti pavyzdi ir studijose, ir buityje, ir visuomeninėje veikloje jauniausiai kambario kolegei pirmakursei Juditai Gerikaitei (beje, ji jau išrinkta fakulteto profbiuro nare).
— Ar tau tiks tas laikas! Ar galėsi budėt tada! Menkiausią darbą Algirdas dirba atsidėjęs. Kaip tikras šeimininkas. ĮJo visai povy zai gal tiktų net ir žodis „ūki ninkas"). Turėjom bendrabu Kalbėt apie studento dienas buvau universiteto studentų Belecką ir kitus, su kuriais ty siuvamąją mašiną. Kažkas juokdamasis ją vadino „Gai- ir nepasakyt, kad tai nuosta profsąjungos pirmininku. Pa teko dirbti, posėdžiauti ir kar liūno mašina", mat, Algis biausios gyvenimo akimirkos? gal visus įstatus ir nuostatus tais — tuščiai. Gal todėl ne buvo jos „šefas". Ką tos pa Išjuoktų, tiesiog žiopliu pa mokiausi valdyt, vadovauti, o mėgstu posėdžių, kurie dabar reigos reiškia! Daboti reikia. vadintų. Jaunystė yra nerašy pats savęs iki šiol nesuval- netgi planingai organizuoja O jis ir valydavo, ir taisydavo tas įstatymas ir reikia jį įgy dau. Tai, matyt, ir sunkiausia. mi. Tikriausias terorizavimas. Dirbau puikiame kolektyve. Per dažnai planuojame ne tai, ją, kad tik merginos galėtų vendinti. Studijų dienos iš tiesų ža Vieni bendradarbiai, anot ką reikėtų planuoti. Maloniai dabintis ilgais sijonais.
Žmogiško bendravimo pamokos
vios, pilnos netikėtumų, pla Maironio, greit į žmones iš ėjo, kiti dirba kruopštų kas dieninį darbą. Visada prisi menu profkomiteto buhalterį Petrą Kasperavičių, jį pakeitusį Algį Semanavičių, prof statyt filmus, operas.. . gai. Bet manęs prašė parašyt komiteto narius J. Zologaitę, Apkrautas kartais darbais apie darbų studentų profsą Antaną Bekevičių, dabar de iki ausų. Bet kuklus. Gal to jungos komitete. Taigi, dau putatą, gražų ir taurų žmo kaip prieš dešimtmetį gų; Antaną Urbelį, Rimantą dėl atrodo, kad taip ir turi giau Man rodos, neverta čia mi nų ir jgeidžių. Jos išlieka gy nėti, kad, be kita ko, jis va venime kaip apsisprendimo, dovauja SMD darbo teisės brendimo metas. Apie tai rei būreliui. Mokosi irgi neblo kia rašyt poemas, romanus,
būti — jo grupė geriausiai prenumeruoja spaudą, siuva moji mašina tarška tarška ir negenda... Įžvalgaus žmo gaus, atrodo, reikėtų pastebė ti tam jo darbui. O pastebė jo. Algis apdovanotas dviem studentų profkomiteto Garbės raštais. Šiandien jam bus įteiktas ženklas „Už aktyvų darbą profgrupėje".
2. ŽEMGULAITĖ TF IV k. studentė
* ATIDĖJĘ j šoną net sku biausius darbus, studentai teisininkai rinkosi i dešimtojo bendrabučio skaityklą. Visi norėjo išgirsti, ką papasakos fakulteto prodekanas Z. Na maičius. Prodekanas vos ne metus stažavosi Vienos uni versitete, taigi ir pokalbio tema buvo: „šiandieninė
Austrija“. Skaidrės, gyvas pa sakotojo žodis perkėlė j Al piu kraštą, supažindino su šalies papročiais, studentų tradicijomis, ekonominiu ir kultūriniu gyvenimu.
V. MONSTAVICIOTĖ X-2 bendrabučio tarybos narė
prisimenu trumpus, dalykiš kus ir labai mielus susitiki mus su rektorium Jonu Kubi lium, prorektoriais J. Grigoniu, B. Sudavičium. Tai ne įkainojamos studento ir uni versiteto vadovų žmogiško bendravimo pamokos. Dabar dažnai tokių pamokų pasigen du.
Istorijos fakulteto — Kęstutis Medzevičius (IV k.) Medicinos — Žibutė Skulskytė ĮV k.| Matematikos ir mechanikos — Justinas Sadauskas (IV- k.) Gamtos — Rimantas Kaulakys (II k.| Prekybos — Toma:, Jonikas [III k.) Pramonės ekonomikos — Aurelija Sarpalytė (IV k.) Teisės — Vaclovas Valčiukas (IV k.) Filologijos — Aleksandras Federas (IV k.) Chemijos — Vaclovas Klimas (IV k.)
(
Fizikos — Zenonas Vaišvila (III k.) Finansų ir apskaitos —' Vygantas Elekšis (IV k.) Bibliotekininkystės specialybės — Regina Kalvaitytė (IV k.)
Ko išmokau? Daug ko. Pa žinti bendraamžius, jausti, kas gražu ir kilnu, svarbiausia — nekęsti. Melo, palaižūnų, dvi veidžių. Jaučiu koktumą, kai kalbama apie teises. Juk tu rėjau ir teisių. Taip, jos yra ir reikia jomis naudotis, ta čiau tik pareiga, šventas jos supratimas daro mus kilnes niais. Kiek gerų žmonių su gadino bukas savo teisių su pratimas! Teisė yra sunkes nė už pareigą. Ant savo pe čių privalai pajusti kalną — kitų nuoskaudas, bėdas, kal tes, keiksmus. Tik krištolinio sielos skaidrumo žmonės tu ri teisę įgyvendinti teisę. Reikia įsisąmoninti visą žmo nijos istoiinę patirtį, kad bū tum teisus. Tam yra studijų
Puslapius parengė studentų profsąjungos aktyvas.
Foto
grafavo IV k. žurnalistas K. Medzevičius.
dienos. Dažnai girdžiu: kaip jūs žiūrite j šių dienų jaunimą? Studentiją? Teigiamai. Bet, ■rodos, jaunimas kiek apsnū dęs. Jis .turi ibūti maištinges nis. Visuomenine prasme. Subtilesnis dvasiniame gyve nime. Traiškyti biurokratiz mą, kol dar pačių neslegia važtaraščiai, potvarkiai, inst rukcijos. .. Taigi, kaip matot, išmokau ir moralizuot. Profsąjungai, kaip komu nizmo mokyklai, norėčiau palinkėt mokyti jaunimą kū rybinio bendravimo, nes nė ra nieko brangesnio žemėj, kaip žmogaus ryšys su žmo gumi. Mykolas KARČIAUSKAS
Jauniesiems specialistams visapusišką išsilavinimą (Atkelta iš 1 psl.) mo uždavinius, svarbiausią dėmesį skiria TSKP XXV su važiavimo dokumentų, visuo menės mokslų studijavimui. Visuomenės mokslų katedrų dėstytojų pirmaeilės svarbos uždavinys yra padėti komjau nimo organizacijoms efekty viai ir su maksimalia nauda pravesti lenininę įskaitą, pa siekti, kad tai būtų gilus poli tinis renginys, prisidedantis prie studento asmenybės for mavimo marksistinės-lenininės pasaulėžiūros dvasia. Pasitarime buvo pabrėžtas aukštųjų mokyklų partinių or ganizacijų vaidmuo ir atsako mybė, tobulinant studentijos idėjinio auklėjamojo darbo sistemą. Apie tai kalbėjo Lie tuvos KP CK mokslo ir mo kymo įstaigų skyriaus vedė jas J. Aničas, partijos Kauno
miesto komiteto antrasis sek retorius A. Brazaitis, partijos Pedagoginio instituto komite to sekretorius I. Mikalauskas. Svarbiausias aukštosios mo kyklos partinės veiklos efek tyvumo kriterijus, buvo pažy mėta pasitarime, yra visų dės tomų dalykų nuoseklus partiš kumas. Tik tuomet aukštosios mokyklos partinės organiza cijos veiklą galima laikyti veiksminga, kai visi profeso riai ir dėstytojai — komunis tai Ir nepartiniai — aktyviai, kūrybiškai gina partines po zicijas, yra nesutaikomi bur žuazinės ideologijos prieši ninkai ir kovingi komunistinės ideologijos propaguotojai. Apibūdindamas aukštosios mokyklos partinės organizaci jos vaidmenį, draugas L. Brež nevas nurodė: „Universiteto ir instituto partinė organizaci ja — tai kolektyvo politinis
avangardas, o aukštosios mo kyklos partinis komitetas — jos kovinis štabas. Ryšium su tuo, kad aukštųjų mokyklų partinėms organizacijoms su teikta administracijos kontro lės teisė, išauga jų vaidmuo visame aukštosios mokyklos gyvenime. Nė vienas princi pinis aukštosios mokyklos darbo klausimas neturi išslys ti iš partinių organizacijų aki račio". Pastaraisiais metais aukštų jų mokyklų partinės organiza cijos daugiau dėmesio skyrė visuomenės mokslų dėstymo tobulinimui, siekė didinti jų poveikį visam idėjinio politi nio studentijos auklėjimo pro cesui. Iš pozityvių poslinkių būdingas yra studentų domė jimasis marksistine-leninine metodologija, analizuojant ir vertinant socialinius reiški nius. Gili*u nagrinėjami mark
sizmo-leninizmo klasikų vei kalai, partijos dokumentai. Komunistų partijos ir Tarybų valstybės vidaus ir užsienio politikos klausimai. Marksistinės-lenininės teo rijos studijavimas labiau pa deda kelti studentų humani tarinę kultūrą, geriau moksliš kai suvokti visuomenės raidos procesus, įgyti reikiamų dar bo su žmonėmis įgūdžių. Partinės organizacijos turi rūpintis, kad visuomenės mokslus dėstytų žmonės, su sieję savo gyvenimą su Ko munistų partija. Tik giliai idė jiška, tauri dėstytojo asmeny bė gali išugdyti taurią jau nojo specialisto asmenybę. Respublikos aukštųjų mo kyklų pasiekimai, rengiant ir komunistiškai auklėjant busi muosius specialistus, neduoda pagrindo nusiraminti. Pasitari mo dalyviai nurodė, kad aukštųjų mokyklų laukia di delis darbas, tobulinant visuo menės mokslų dėstymą ir visą akademinio jaunimo komunis tinio auklėjimo sistemą. TSKP XXV suvažiavimo iškeltas tei ginys apie komunistinio auk lėjimo kompleksiškumą turi principinės reikšmės ir aukš tosioms mokykloms.
Pirmose rungtynėse 3:0 (15:11, 15:4, 15:5) nugalėta Vilniaus „Aušra". Po to mūsiškiai „par klupdė" ir dvi Kauno koman das: „Politechniką" (15:6, 15:6, 15:0) ir „Maistą" (15:4, 15:3, 15:10). Žiūrovams ir tre neriams ypač patiko pirma kursio teisininko S. Ligeikos žaidimas. Jo smūgiuotų ka muolių niekas nesugebėdavo paimti. Apskritai, gerai žaidė visi — ir puolėjai, ir gynėjai,
ir jungiantieji. Neatsitiktinai turnyro „laureatų" sąraše net keli mūsiškiai. Geriausiu puo lėju pripažintas S. Ligeika, geriausiu jungiančiuoju žaidė ju — V. Kireilis. Tai jau antroji mūsų koman dos pergalė šiemet. Prieš ku rį laiką ji tapo II LTSR jau nimo žaidynių čempione. Da bar dar vienas prizas — „Sporto" laikraščio taurė. Universiteto spalvas komando je šį kartą gynė J. Voišnys, V. Artamonovas, V. Gataveckas, V. Kireilis, S. Ligeika, R. Palionis, A. Strazdas ir A. Žilinskas. Komandos treneris — Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas S. Kričiala.
„SPORTO" TAURĖ — UNIVERSITETO VAIKINŲ RANKOSE
Netruko pasklisti žinia, kad dingo paltai. Kažkas pavogė kailinius ir striukę. Visa tai įvyko neseniai Studentų mies telyje, pirmo korpuso rūbinė je. Tą dieną jokio budinčio rūbinėje nebuvo. Studentai patys kabinosi paltus ir net neįtarė, kad gali atsirasti to kių, kurie pasinaudos šitokia tvarka rūbinėje. Pavogė... Kas pavogė! Nejaugi iš stu dentų atsiranda tokių! Belie ka tik spėlioti. Tylėti apie tai irgi negalima. V.
Ne pirmus metus mūsų „Mokslo“ vyrai dalyvauja „Sporto" tinklinio taurės var žybose. Dažnai į finalinį ket vertuką prasimušdavo, tik vis prizą iškovoti nesisekė. Šiais metais daug kas tikė josi, kad Fortūna bus pagaliau palanki mūsų tinklininkams. Ir jie neapsiriko. Ignalinoje vy kusiame finaliniame taurės turnyre studenfai žaidė pui kiai. Jie užtikrintai (nepralai mėjo nei vienos partijos!) įveikė visus savo varžovus.
LAURINAVlClOTĖ I k. bibliotekininkė
PASALINTI
PASKUTINIS SKAMBUTIS...
NFPAŽANGŪS DUDENTAI 'š p rmo kurso — Istorijos fa' ulfe o studentė E. Lisaus kaitė,
iž sistemingą užsiėmimų praleidinėjimą — Matemati kes ir mechanikos fakulteto I k. stud. J. Sabaitytė, Istori jos fakulteto II k. stud. D. Mikalauskaitė ir R. Namikaitė.
Taip būna mokykloje. Uni versitete teorinį kursą studen fai baigia paskutine paskai ta. Tur būt, tai vienintelė pa skaita, kuri sukelia graudulį — teks išsiskirti. Lapkričio 12 dieną ji įvyko Prekybos fakulteto prekybos ekonomi kos specialybės ketvirtakursiams. Paskutinę paskaitą stu dentams skaitė jų mylimas, didelę pedagoginę patirtį tu rįs Prekybos ekonomikos ka tedros docentas. A. Venc kus. Neilga turininga kal ba, prasmingi linkėjimai bū
SKAITYTOJAMS —
TEMINIAI PLANAI TSRS Mokslų akademijos leidyklos „Nauka“ 1977-ųjų metų teminiai planai, su ku riais galime susipažinti kny gynuose, ne vienam iš mū sų sužadins norą įsigyti rei kalingą knygą. Vieniems gal parups visuomeninė politinė, kitiems gamtos arba humani tarinių mdkslų literatūra. „Nauka" teminiuose planuo se rasime visų šios įvairiapu
KAINA 2 KAP.
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
simiems jauniesiems specia listams sujaudino ne vieną studentą. Daug gražių žodžių tarė Prekybos fakulteto deka nas doc. L. Butkevičius. Ne kiekvienas dėstytojas dar su geba taip pažinti savo stu dentus, kaip dekanas doc. L. Butkevičius pažino per šiuos metus kiekvieną iš mūsų. Su geriausiais linkėjimais diplo mantams kalbėjo ir kiti dėsty tojai. Vėliau „testamentas" — tradicinis studentų palikimas ir pamokymai jaunesniems draugams. Padėkos žodžiai už įgytas žinias — tai tik nedi delė dalis to dėkingumo už mums atiduotą laiką, energi ją, jėgas. Mokslai Universite te dar nebaigti. Dabar prasi deda eilinė sesija, po jos — praktika, o pavasarį — vals tybiniai egzaminai.
KŪRYBINIO JAUNIMO VAKARAS
■ OA SU KUPRINE PEČIŲ tų gamyklos komjaunuoliais, visada dalyvaujame įvairiose varžybose, kurias rengia Kau no „Sakalo" jaunimo klubas, LŽŪA, VPI. Susirašinėjame su Odesos politechnikos instituto turistais. Iš vairių TSRS kam pelių plaukte plaukia laiškai: Prieš metus mūsų susirink keičiamės žemėlapiais, dalina davo vos geras pusšimtis, o mės patyrimu. dabar pasklinda po tėviškės kalnelius ir klonius 246 turis Jeigu anksčiau visada nutai. Tam dideliam būriui va skindavome laurus, tai dabar dovauja šešiolikos asmenų ta sporto varžybose vietos gana ryba su J. Šimėnu priešakyje. kuklios. Respublikinėse turiz Stropiai pluša ūkvedys B. mo technikos pirmenybėse Girdziušas, gerai tvarko do pernai metais iškovota antro kumentaciją E. Muniūtė, V. ji vieta šįmet smuktelėjo ge Balsevičiūtė, kupini naujų su rokai žemyn. manymų V. Raguckas ir J. Nors draugiškose rungtynė Valiukaitė. Norų turime įvai se su VISI, „Sakalo" klubo rių, net ne viską įvykdome turistais kol kas laimime, bet iki galo. Daugelis turistų da reikėtų sudaryti komandas iš lyvauja įvairiuose kituose ra anksto, kurios treniruotųsi ir teliuose, todėl trūksta laiko, ruoštųsi varžyboms. Užsiimti o kai kada ir... entuziazmo. tuo tikrai yra kam. Taigi, Jeigu kitų sričių veikėjai gau drožkime iešmą iš anksto, na bendrabučius pirmoje ei tuo labiau, kad mus palaiko lėje, tai ir vienam kitam tu universiteto studentų profsą ristui tokia parama būtų ne junga: padeda nusipirkti in pro šalį, kaip, beje, pačiam ventorių, organizuoti kultmaklubui — patalpos, geresnis sinius renginius, remia dau inventorius. giadienius turistinius žygius. Klube kiekvienas gali pasi Vilniaus m. Turistų klubas or rinkti labiausiai mėgstamą ganizuoja turizmo organiza sekciją: slidinėjimo, pėsčiųjų, torių, turizmo instruktorių kalnų, vandens turizmo. La kursus. Neužmiršta mūsų ir biausiai galime džiaugtis sli Fizinio auklėjimo katedros dininkais ir pėsčiaisiais. Slidi vedėjas V. Bimba. nėti į Karpatus, Altajų, ChibiAteityje daugiau bendrau nus, Uralą važiavo net 8 gru pės. Pėstute po Kaukazą, sime su pirminėmis SDAALR Tian-Sanį, Kareliją kulniavo organizacijomis, tada mūsų 6 grupės. Baidarių mėgėjai žygiai bus dar įdomesni, daž surengė 5 kategorinius žy niau vingiuos mūsų takai re gius. Poilsio dienomis lanko voliucinėmis, karo šlovės vie me mūsų respublikos istori tomis. nes vietas, gamtos paminklus. Spalio švenčių dienomis Kasmet išeiname į aukštes keliavo apie 90 žmonių. Že nės kategorijos žygius, daly maitijoje aplankyta Plungė, vaujame respublikinėse A Telšiai, Bukantė, svečiuotasi klasės pirmenybėse. Įsikūrė pas liaudies menininką S. turistų sekcijos Pramonės eko Riaubą. Kita grupė keliavo nomikos ir Fizikos fakultetuo po Kaliningrado sritį. Ne se. Klubui tai didelė parama, vieną dainą sudainavo, ne nes, kaip sakoma, daug rankų vieną posmą iš K. Donelai didžią naštą kelia. čio „Metų" perskaitė Tolmin Banguojančioje savaitgalio žmonių upėje nejučiomis atsi trenkti į kietai prikimštą kup rinę. Vieni jas palydi pašai piais žvilgsniais, kitų akyse blyksteli nuostaba, džiaugs mas ar pavydas.
Lapkričio 11 d. Meno dar buotojų rūmuose įvyko kū rybinio jaunimo vakaras-susitikimas su jaunaisiais poetais, Savo būreliu neapsiribojauniversiteto auklėtiniais R. me. Susidraugavome su Grąž Vanagu ir A. A. Jonynu. Poe tai papasakojo apie savo kū rybinį kelią, skaitė naujausius eilėraščius. Jų eiles įdomiai interpretavo Valstybinės kon servatorijos diplomantai, gan problemiškai įvertino jauna sis kritikas V. Sventickas. Kūrybinio jaunimo vakarai Menininkų rūmuose vyks ir ateityje. Kiekvieną mėnesį juos organizuos neseniai susi kūręs kūrybinio jaunimo klu bas (vadovas A. Antanavi čius). Jis suburs jaunuosius rašytojus, aktorius, studentus, visus, kuriuos jaudina ir vei B. LAUMENSKAITĖ kia nūdienis menas. PF IV kurso studentė R. KAROSATTE Džentelmenas
siškos literatūros leidinių anotacijas. Studentai, besigilinantys į savo specialybę, gali susipa žinti ir su „Nauka" leidyk los kai kurių redakcijų, kaip Glavnaja redakcija fiziko matematičeskoij literatūry, Gdavnaja redakcija vostočnoj li teratūry, teminiais planais. Centrinės leidyklos „Chimija" teminius planus, be abe jo, bus naudinga pasivartyti chemikams. Juose pateiktos naujų knygų — mokslinės literatūros leidinių, vadovė lių, žinynų anotacijos.
REDAKCIJOS ADRESAS:
Apie naujausių užsienio šalių mokslininkų cįarbus (jie bus išleisti rusų k.) matema tikos, fizikos, chemijos, bio logijos, naujosios technikos srityje informuoja „Mir" lei dyklos teminiai planai. Pageidaujamus centrinių leidyklų kitų metų leidinius galima užsisakyti knygynuo se iš anksto.
Knygų propagandos ir reklamos biuras
kiemyje, nulenkė galvas prie tarybinių karių kapo, dalyva vo VISI turiadoje prie Mini jos.
Visiems šiems žygiams bu vo pasiruošta iš anksto. Rei kėtų kiekvienais metais pa ruošti bent po keletą naujų maršrutų, kad žygis neliktų tuščiu bimbinėjimu, bet parsi neštame širdyje visi po kris lelį gėrio, žinių troškulį. Ateikite visi, kurie norite dar daugiau sužinoti apie sa vo kraštą. Ten, kur išgirsite dainas, linksmas kalbas ir juoką — susirinko universite to TURISTŲ KLUBAS. R. JAKUCIONAITė
pradžia 18 vai. Atsineškite ir savo darbų. Šiandien, 16 vai., Fotografi jos meno parodų salone ati daroma VDR Berlyno centri nės fotografijos komisijos at stovų jaunųjų fotografų Klopelo ir Steindergo darbų eks pozicija. Visus, kas apžiūrės šią parodą, visus universite to fotomėgėjus ar šiaip be sidominčius menine fotogra fija kviečiame į susitikimą su šios parodos autoriais. Pokal bis vyks universiteto kavinė je pirmadienį, lapkričio 22 d.,
232000 Vilnius —- M1P-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 2981C
VPF fotoklubas „Momentam"
Šiandien (XI. 19), 20 vai., Filologijos fakulteto 92-ojoje auditorijoje prasidės Krašto tyrininkų klubo ATASKAITI NIS-RINKIMINIS susirinki mas. Visiems klubo nariams — dalyvauti! Kraštotyrininkų klubo valdyba
LKP CK leidyklos spaustuvė LV 14668
Užs. Nr. 3372
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA