VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
Siame
canj/Binis scuoencas
NUMERYJE: GERIAUSIAS SMD BŪRELIS *
!
MŪSŲ INTERVIU
į
IŠ UNIVERSITETO ISTORIJOS *
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1979 m. gruodžio 7 d.
N;. 36 (1101)
Ne už kalnų kalnelių...
LINKSMOJI AUDITORIJA
Kaina 2 kap.
f 4^'6
Sveikiname
Ct
I1579J
o
Vilniaus Darbo Raudonosios vėliavos ir Tautų drau gystės ordinų valstybinis V. Kapsuko universitetas šven čia savo 400-ąsias įkūrimo metines. Jubiliejus tapo visos respublikos mokslo ir kultūros švente. Universiteto kolek tyvas savo šventę sutiko gražiais laimėjimais mokslo, studentų mokymo Ir auklėjimo srityse. Už vaisingą mokslinį-pedagoginį darbą, aktyvią visuo meninę veiklą ir ryšium su Vilniaus universiteto 400siomis įkūrimo metinėmis apdovanoju:
Visai neseniai žemė buvo pasipuošusi Įvairiaspalviu nu kritusių lapų kilimu, o da bar jau gruodis žingsniuoja per respubliką. Beliko kelios savaitės ir ištuštės senojo universiteto auditorijos. Pra sidės žiemos egzaminų sesi ja. Kaip jai pasiruošėte, to kie bus ir rezultatai.
GARBĖS RASTU, JUBILIEJINIU MEDALIU IR SUVENYRU: MATEMATIKOS FAKULTETAS
ARTĖJA SESIJA Ruošiasi sesijai ir FF radiofizikos spec. IV ir V kursų studentai. K. Taločkos nuotr.: viršuje — R. Rozga, dėsi. K. Sakalauskas ir labo rantas G. Šimėnas puslaidi ninkių elektrodinamikos tyri mų laboratorijoje; apačioje — diplomantams darbų taip pat užtenka.
Prof. Doc. Doc. Doc. Doc. Doc.
PAULAUSKAS Vygantas, VAITKUS Pranas, KRUOPIS Julius, IVANAUSKAS Feliksas, UNDZENAS Valdas, CIOCYS Vaclovas,
FIZIKOS FAKULTETAS
Doč. KRIŠČIŪNAS Vaclovas, CHEMIJOS FAKULTETAS
Doc. SKUČAS Vytautas,
GAMTOS FAKULTETAS Doc. ZlLIUKAS Romualdas
MEDICINOS FAKULTETAS Dekanas prof. PAVILONIS Salezijus, Doc. JONAITIS Vincas .Vytautas, Doc. GAVELIS Vytautas, Kom. sekretorius dėst. RAMONAS Henrikas, ISTORIJOS FAKULTETAS
Kat. ved. LAPE Juvencijus, Doc. JEGELEVlClUS Sigitas, Doc. BATŪRA Romas Konstantinas, FILOLOGIJOS FAKULTETAS Vyr. dėst. KENTRA Albinas, Doc. PAZUSIS Lionginas, Kat. ved. SKUPAS Laurynas Algimantas, Doc. MICKIENE Vitalija, Vyr. dėst. BUKELIENR Elena, Doc. CERVINSKIENE Elena.
Gruodžio 3 d. Didžiojoje Abiems kolektyvams bu auloje skambėjo Mocarto vo įteikti VU Garbės raštai. koncertas smuikui ir orkest Šis koncertas — tai gražus rui ir fragmentai iš Haidno mūsų universiteto ir VOBT ..Mišių". Kūrinius atliko draugystės akordas. akademinio operos ir baleto Asta KUNCAITYTE teatro simfoninio orkestro kamerinis ansamblis, kuriam dirigavo LTSR liaudies artis tas J. Aleksa ir Aklųjų draugijos ahoras (vyr. diri gentas ir meno vadovas — LTSR nusipelnęs meno vei kėjas prof. A. Jozėnas). Kaip pasakė J. Aleksa, šis orkestras pirmasis mūsų res publikoje parengė Haidno Lapkričio 29 d. Rėkto-, ..Mišių" fragmentus. Studen tai — pirmieji ju klausyto rato posėdžių salėje vy fakultetų, katedrų jai, nes premjera dar tik ko nusimato. partinių organizacijų sek
į
retorių ir jų pavaduotojų organizaciniam darbui seminaras-susitikimas. Renginyje dalyvavo LKP Vilniaus miesto Le nino RK darbuotojai: bendrojo skyriaus vedėja C. KARDAM AVICIENE, organizacinio skyriaus vedėja G. CESTNOVA, partinės komisijos pirmi ninkas V. SUCALKINAS, partinės komisijos narė N. TELEVNAJA, VU par tinio komiteto sekretorius doc. K. POŠKUS, pava duotojai doc. V. GOBIS ir J. BAGDONAS, fakul
tetų ir katedrų sekreto riai bei pavaduotojai. Svečiai perskaitė įdo mius pranešimus apie darbų su partiniais doku mentais, susirinkimų or ganizavimą ir apie nuta rimo vykdymo kontrolę. Su įdomumu buvo iš klausytas pranešimas apie priėmimą į TSKP ir per sonalines bylas. J iškilusius partinio darbo organizavimo klau simus atsakė LKP Vil niaus m. Lenino RK dar buotojai. „T. S." inf.
PRAMONĖS EKONOMIKOS FAKULTETAS
Doc. IMBRASAS Steponas, Doc. KREJERIS Mironas, Vyr. m. b. BALTAKIS Algimantas,
PREKYBOS FAKULTETAS Doc. VAIŠTARIEltE Ksavera, Kat. ved. doc. MORKEVlClUS Antanas, EKONOMINES KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAKULTETAS
Vyr. dėst. BERENIS Adolfas, Vyr. dėst. BELKINDAS Miša,
TEISES FAKULTETAS Doc. NAMAVlClUS ZENONAS, Doc. VILEITA Alfonsas,
BENDRAUNIVERSITETINES KATEDROS
i ...IKI IPENIKTADIENIO
TSKP Įsi. kat. doc. PŠIBILSKIS Vygantas, Doc. MORKŪNIENĖ Elena — Estet. lav. kat., Vyr. dėst. LIMANTAS Vladas — Estet, lav. kat. Nukelta į 2 psl.
v
DARBAS PUOŠIA MUS Vilniaus universiteto 400 metu jubiliejui pažy mėti studentų mokslinė draugija organizavo kon kursą geriausiam moksli niam būreliui išaiškinti. Pirmąją vietą jame už ėmė Medicinos fakulteto ŠMD Bendrosios chirurgi jos būrelis (pirmininkas VI k. stud. R. MARCIN KEVIČIUS, mokslinis va dovas doc. V. TRIPO NIS). Būrelis susikūrė prieš tris dešimtmečius prie Bendrosios chirurgijos ka tedros. Iš negausaus, ke lių studentų, besidomin čių chirurgija, jis išaugo iki gana didelio, šiandien turinčio daugiau kaip 40 narių — I—VI kursų stu dentų. Jie naudojasi gera eksperimentine laborato rija, aprūpinta modernia aparatūra ir eksperimen tiniais gyvuliukais. Stu dentams sudarytos visos sąlygos atlikti sudėtingus eksperimentus, išmokti gerai valdyti chirurginę techniką. Be kita ko pas kutiniais metais tyrinėja mos šiuolaikinės širdies ir kraujagyslių chirurgi jos bei kardiologijos pro blemos. Aukštų (vertini mų susilaukė studentų A. Aidiečio, A. Gradausko, A. Mečėjaus, V. Nor kaus, K. Strupo, S. Strupo darbas „Eksperimentinis širdies skilvelių pertvaros modelis" (mokslinis vado vas doc. D. Kavoliūnas), R. Marcinkevičiaus ir R. Sirmenio — „Hipoksijos
ir išemijos įtaka širdies laidžiai ai sistemai kardioheinodinamikai" (moksli nis vadovas A. Laucevi čius). R. Normanto ir R. Ražuko — „Plautinio ka mieno vožtuvo nepakan kamumas ir stenozė eks perimente" (mokslinis va dovas R. Karalius) ir ne maža kitų darbų, Dalis minėtų darbų buvo skal tyti Respublikinėje bei Pabaltijo aukštųjų mokyklų konferencijose, taip pat sąjunginių respublikų ir Vengrijos bei Lenkijos universitetuose, kur buvo apdovanoti medaliais ir diplomais. Mūsų būrelis palaiko mokslinius ryšius su ko legomis fakultete, kasmet
Komjaunimo komiteto sudėtis Egidijus BIELlONAS (TF darbuotojas) — sekretorius. Zita BESASPARYTjt — sekretoriaus pavaduotoja ideo loginiam politiniam darbui. Kęstutis GALVICIUS (TF V k. studentas) — sekreto riaus pavaduotojas akademiniam darbui. Vytos SINKEVIČIUS (PEF V k. studentas) — sekreto riaus pavaduotojas organizaciniam darbui.
IDEOLOGINIS SKYRIUS Laimis Budrys (GF II k. studentas) — ateistinio auklėji mo sektorius. Eugenijus Bogušas (PEF II k. studentas) — sporto sek torius. • Albinas Jacevičius (IF V k. studentas) — estetinis kul tūrinis masinis sektorius. Liucija Goverskaja (EKFF II k. studentė) — šefavlmo sektorius. Vaidotas Kažukauskas (FF V k. studentas) — Lenininės įskaitos ir visuomeninės politinės praktikos sektorius. Arvydas Kibirkštis (PF II k. studentas) — savanoriškos liaudies draugovės sektorius. Algirdas Kumža (TF V k. studentas) — studentų prof sąjungos komiteto pirmininkas. Aurimas Morkūnas (IF IV k. studentas) — agitacijos propagandos sektorius. Audronė Nugaraitė — „Tarybinio studento" redaktorė. Henrita Pautienytė (IF III k .studentė) — internaciona linio auklėjimo sektorius. Rimantas Siniauskas (ChF IV k. studentas) — karinispa’.riotinis sektorius.
DRAUGYSTĘ
pušį bendradarbiavimą su Kauno medicinos institu to Hospitalinės chirurgi jos būreliu. Studentas, sykį įstojęs i mūsų būre lį, negali likti pasyvus. Jis privalo kruopščiai ir atkakliai dirbti, nes anot F. Šilerio: „Darbas puošia darbininką ir apmoka sunkumus: Kaip garbė karaliui tinka, taip ir triūsas puošia mus". O dirbti mus moko va dovai, nes daugelis šian dien įžymių chirurgų, kaip prof. A. Marcinkevi čius, prof. V. Sirvydis, docentai D. Kavoliūnas, V. Triponis, G. Uždavinys ir daugelis kitų savo ke
REIKIA
PUOSELĖTI dentų moksliniame būre lyje. Iškovotas garbingas bū relio vardas visus narius be galo džiugina ir įpa reigoja dar aktyviau stu dijuoti ir dirbti, kad Vil niaus universitetas dar labiau garsėtų respublikofc, šalies ir pasauliniuo se studentų moksliniuose darbuose. R. MARCINKEVIČIUS Nuctr: grupė Bendrosios chirurgijos būrelio aktyviau sių narių eksperimentinėje
Atkelta iš 1 psl.
VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORIAUS ĮSAKYMAS
1979 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius,
rteL DARBUOTOJŲ APDOVANOJIMO
Už gerą darbą, ruošiantis Vilniaus universiteto 400-jų įkūrimo metinių jubiliejui apdovanojami:
GARBĖS RASTU, JUBILIEJINIU MEDALIU IR SUVENYRU: MaF asist. Gemas KUPČIŪNAS, EKFF doc. Andriejus Arimantas BARTKUS, MaF mat.-progr. Bernardas VASMANAS, FF vyr. inž. Roma STATULEVICIUTĖ. PAGYRIMO RASTU, JUBILIEJINIU MEDALIU IR SUVENYRU:
MaF asist. Antanas SKUPAS, MF stažuotoja-tyrinėtoja Birutė KUBILIŪTĖ, MF j. m. b. Andrius AIDIETIS, GF vyr. dėst. Mykolas DOBKEVIČIUS, MTS FF vyr. inž. Jonas ASMONAS. Bus daugiau
TALKINAME
Kažin ar atsitiktinumas susitikimas be skambios lėmė universiteto krašto liaudies dainos ir tran tyrininkų ir Šiaulių K. kaus šokio! Ir nors anot Preikšo pedagoginio ins ŠPI Filologijos fakulteto tituto studentu draugys dekano doc. J. Korsako, tę. .. Pora šiauliečių li gyvename diskotekų am tuanisčių studenčių daly žiuj, tačiau tai turbūt bu vavo X-ojoje klubo kom vo užmiršę universiteto ir pleksinėje kraštotyrinėje pedagoginio instituto stu ekspedicijoje. O jų darbo dentų draugystės vakaro vadovas buvęs universi ■dalyviai. Iir kur neužmir teto auklėtinis, ŠPI Filo ši, kai visus linksmino logijos fakulteto dėstyto klubo veterano lituanisto jas S. Valentas sako, kad aspiranto Bonifaco Stun iš tiesų nemažai padirbė džios armonika, energin jusios. .. Tad susitikti, gai griežė ir žurnalistas prisiminti savo kraštotyri Klaudijus, šauniai būgną nio darbo vasara rūpėjo mušė fizikas Petras. ir vilniečiams, ir šiaulie Ir ar gali stovėt nuoša čiams. ly, kai šalia tavęs drauge Kai šešiasdešimt uni dainuoia kolegas žurna versiteto kraštotyrininkų listai klubo veteranė Gra klubo narių pasiekė Šiau žina ir pirmakursis Ra lius, jų laukė ne tik mūnas. O kaip nesusigun merginos, dalyvavusios dysi pažaist naują, žaidi ekspedicijoje. Universite mą, kurio moko šaunio to kraštotyrininkus suti sios klubo dainininkės ir ko ŠPI studentai, besido šokėjos penktakursės ma mintys kraštotyra, jos tematikės Daina ir Dalia. problemomis bei uždavi Kažin ar nusakysi tą su niais. sidomėjimą; su kuriuo Tačiau svetingi šeimi šiauliečiai klausėsi klubo ninkai pirmiausia savo vadovo universiteto vyr. svečius supažindino su dėstytojo Venanto Mačie institutu, jo muziejaus kaus pasakojimo apie veiklos ekspozicija. Klubo nariai kraštotyrininku regėjo ir šiauliečiu stu barus — universiteto ab dentų dailės darbų paro solventų ir dėstytoju pri dą, surengtą institute. siminimų rinkimą, kom ekspedicijas. Lydimi buvusio ŠPI dės pleksines tytojo respublikos nusi Sunku apibūdinti ir klube pelniusio mokytojo J. veterano matemaVko Vik Adomaičio, kraštotyri toro pademonstruotą ir ninkai pakeliavo po pakomentuotą skaidrių miestą, aplankė žymias programą, kurioje žiūro Šiaulių vietas, apžiūrėjo vai pamatė klubo šiokia paminklus 1863 metų su dienius. Vakaronės daly kilėliams, Preikšui, Leni viai džiugiai sutiko ir nui, pabuvojo Istorijos ŠPI dėstytojų folklorinio etnografijos muziejuje ansambl io pasi rodymą bei parodų rūmuose. Tad tikriausiai teisūs uni Šiauliečiai teisėtai di versiteto kraštotyrininkai džiuojasi savo miešto ra ant klubo leidinio „Sočia dijo mėgėjais, kurie en lizmo laimėjimai Lietuvo tuziastingai darbuojasi je. Sariai ir Luokė" užra kurdami radijo raidos šę: „Busimajam ŠPI kraš Lietuvoje muziejų. Tik totyrininkų klubui". Tad kad pavasarį riausiai vykdami i Šiau tikimės, kraštotyri lius, kraštotyrininkai nė universiteto nesitikėjo susitikti su šio ninkus Šiauliuose pasitiks muziejaus kūrėjais, kurie ŠPI kraštotyros klubo na papasakojo apie savo riai, pradėję kurti savo darbą. Deja, nors muzie kolektyvo istoriją. Svar jus turtingas ekspona biausia, kad graži drau tais, tačiau juos visus te gystė atneša gerus, nau ko pamatyti skaidrėse. jus sumanymus, kuriuos Mat muziejus dar neturi reikia puoselėti. pastovios vietos, kur bū Jolanta tų galima patalpinti retus VARAPNICKAITE ir įdomius eksponatus. Kraštotyros klubo narė .. .Koks kraštotyrininkų
ŽEMDIRBIAMS
ORGANIZACINIS SKYRIUS Jonas Ašmonas (FF darbuotojas) — darbinio auklėjimo sektorius. Nijolė Orentaite (MaF III k. studentė) — metodinio darbo sektorius. Ada Rudienė — universiteto komjaunimo komiteto įskaitos sektoriaus vedėja. Zofija Staškevičlūtė (ChF IV k. studentė) — spaudos platinimo sektorius. Kęstutis Vlrkietis (TF darbuotojas) — komjaunimo aktyvo mokymo sektorius.
AKADEMINIS SEKTORIUS Vidas Cekanavičius (MaF II k. studentas) — darbo su pirmakursiais ir parengiamojo skyriaus klausytojais sek torius. Ričardas Keliuotis (TSKP istorijos katedros darbuotojas) — atsakingas už visuomeninių mokslų konkursą. Jeronimas Maskeliūnas (MF darbuotojas) — jaunųjų mokslininkų ir specialistų tarybos pirmininkas. Romas Stuoka (MF V k. studentas) — studentų moksli nės draugijos pirmininko pavaduotojas. Daiva Sadauskaitė (FilF III k. studentė) — akademinės drausmės sektorius.
APIE SAULĖTAS SPALIO DIENAS Jau ir gruodis atžingsniavo, o mes vis dar pri simename saulėtas spalio dienas. Mes — tai Matemati kos fakulteto taikomosios matematikos specialybės III kurso 2 ir 3 grupių studentai, talkinę šiemet Trakų rajone Onuškio kolūkyje. Iš pradžių ne jaukus atrodė Onuškio vid. m-los bendrabutis, kuriame mus apgyvendi no, šalčiu dvelkė nekū renti kambariai. Bet grei tai įsitikinome, kad tai tik apgaulingas pirmas įspūdis.
Maloniai mus sutiko ūkio vadovai, palinkėjo linksmai praleisti laiką, ir aišku, gerai padirbėti. Jau pačią pirmą dieną iš važiavom į laukus darbo „skonio" pažinti. Ilgos tos bulvių vagos, ir kibirai nelengvi... Pasiekėm čia savo rekordą — per die ną pririnkom kiekvienas po 1300 kg bulvių. Nukasus bulves, teko rauti ir valyti griežčius. Nemažai sudorojom šių labai rei kalingų kolūkiui daržo vių. Darbas, žinoma, lieka darbu, o poilsis — poil
siu. Nuobodžiauti tikrai neteko, ir tai didelis mū sų vadovo dėst. V. Dauk šo nuopelnas. Vakarais lankydavome kino filmus, visada mums buvo atvira mokyklos sporto salė, kur sužaidėme ne vienas draugiškas krepšinio var žybas su vietos vyresnių klasių moksleiviu koman da. Mėnuo prabėgo nepa stebimai, kaip ir visada, kai linksma, kai esi būry draugų. Atsisveikinant kolūkio vadovybė nuošir džiai padėkojo mums už darbą, pabrėžė, kad tikrai
jiems labai reikalinga bu vo mūsų parama, pakvie tė atvykti į jų kolūkį ir kitais metais. Prie bendrabučio atva žiavo mūsų ištikimasis mėlynas autobusiukas, tu rintis nuvežti mus atgal į Vilnių. Ir tada pajutom, kad liūdna išvažiuoti, pa likti kažką labai artimo ir brangaus. D. GLOBYTE MaF III k. stud.
TRAUMATOLOGIJOS PRADININKAS LIETUVOJE S. m. lapkričio 16 d. grupė medicinos fakulte to profesorių bei dėsty tojų dalyvavo atidengiant paminklą žymiam XIX a. gydytojui - visuomeninin kui, Vilniaus universiteto auklėtiniui Jokūbui Rimkevičiui Utenos rajone Taukšlių kaime. J. Rimkevičius gimė 1775 m. VII. 3 d. netur tingoje lietuvių šeimoje kasetinių paviete. Baigęs pavieto mokyklų, 1796 m. jis įstojo i Vilniaus aka demijos fizikos skyrių — taip tada buvo vadinamas Vilniaus universiteto me dicinos fakultetas. Jaunam studentui J. Rimkevičiui teko dirbti turtingų Vilniaus mieste lėnų šeimose vaikų auk lėtoju, taip pat griebtis bet kokio atsitiktinio darbo. 1802 m. baigęs Vilniaus universitetą, J. Rimkevi čius tam tikram laikui iš važiuoja i Paryžių, o nuo 1803 m. apsigyvena Vil niuje, dirba Gailestingųjų seserų ligoninėje ir grei tai tampa vienu populia riausių gydytojų prakti kų. J. Rimkevičius neapsiri boja vien praktine medi cina. Daug laiko ir jėgų jis skiria mokslinei ir vi suomeninei veiklai. 1805 m. Vilniuje įkuriama vie na pirmųjų Rusijos impe rijoje mokslinė Vilniaus medicinos draugija, vė liau suvaidinusi neeilinį vaidmenį vystant medici ną Lietuvoje. J. Rimkevi čius buvo vienas iš pen kiolikos tos draugijos or ganizatorių, o 1813—1814 m. ir jos pirmininkas. 1806 m. J. Rimkevičius parašo pirmąjį veikalą — dvitomį vadovą „Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas". Ri knyga pir masis originalus chirurgi jos vadovas Lietuvoje ir vienas pirmųjų Rusijoje. Literatūrinis J. Rimke vičiaus palikimas nesiri boja vien šiuo chirurgi jos vadovu. 1810 m. jis išleidžia savo antrą kny gą „Mokslas apie vaikų ligas" — pirmąjį pediat rijos vadovėlį Lietuvoje, įžanginiame žodyje auto rius ryškiai nupiešia siaubingas nėščios ir mai tinančios motinos — Lie tuvės baudžiau n i n k ė s
valstietės — gyvenimo są lygas: sunkų sekinantį darbą, vyrų girtavimą, at imantį jai sveikatą ir jė gas. 1818 m. pasirodo jo „Knyga apie girtavimą" — solidus tyrinėjimas apie alkoholizmą ir jo pasekmes, turintis nema žą socialinę vertę. Moksliniai J. Rimkevi čiaus darbai, ypač jo „Teorinės ir praktinės chirurgijos mokslas" bei „Mokslas apie vaikų li gas", tapo to meto stu dentų ir gydytojų kasdien skaitomomis knygomis. Daugelis jose išdėstytų dalykų nenustojo savo reikšmės Ir šiandien. O pats autorius — medici nos ir chirurgijos dakta ras J. Rimkevičius — yra laikomas traumatologijos pradininku Lietuvoje ir Rusijoje. Ryškų pėdsaką J. Rim kevičius paliko ir visuo meninio- politinio to meto Lietuvos sąjūdžio istorijos raidoje. Kaip tipiškas XIX a. pradžios švietė jiškų idėjų atstovas, J. Rimkevičius įstoja j Vil niaus masonų ložę „Uo
lusis lietuvis". Ložės na rių tarpe buvo keletas Vilniaus universiteto pro fesorių ir daugelis kitų apsišvietusių to meto žmonių. Ložės narių pa saulėžiūrai buvo būdinga pagarba žmoniškojo proto jėgai, indiferentizmas ofi cialiosios bažnyčios fana tizmui, ištikimybė švietė jiškiems idealams, patrio tizmas ir pastangos refor muoti visuomenę. Tačiau netrukus masonų veikla ėmė nebepatenkinti J. Rimkevičiaus. 1817 m. ei liniame ložės susirinkime jis pasiūlo projektą iš es mės reformuoti ložę. Jis reikalauja atsisakyti ne reikalingų mistinių apei gų ir paslaptingumo, kad visą savo veiklą ji nu kreiptų į kovą dėl geres nės savo krašto ateities, dėl savosios liaudies švie timo. Be to, jis siūlo, kad ložės nariai būtų verti nami ne pagal kilmę ar turtinę padėtį, o pagal asmenines savybes ir veiklą. Dauguma ložės narių tokiai reformai ne pritarė. Tada J. Rimkevi čius paliko ložę ir su gru pe vienminčių įkūrė nau
ją draugiją. Rokiruojančiu pavadinimu „Nenau dėliai". (Rubravcal). Drau gija ėmėsi leisti laikraštį „Gatvės žinios", kurio satyros skyriui vadovavo draugijos pirmininkas J. Rimkevičius. Deja, pačiame amžiaus žydėjime, įkopus į šlovės Ir garso viršūnę, atsisklei dus kūrybinėms galioms, J. Rimkevičius pajaučia, kad pradeda atsiliepti sunkioji praeitis: vargin gi studijų metai, pusalka nis gyvenimas, šaltas ir ankštas studentiškas kam barys. J. Rimkevičius su serga plaučių tuberkulio ze. Ilgas dienas gulėda mas lovoje, naktimis dus damas nuo kosulio, J. Rimkevičius mato savo ateitį — neišvengiamą ir artimą mirtį. 1818 m. jis visam laikui persikelia iš Vilniaus į savo Taukelių dvarą, kur vienišas ir vi sų užmirštas rašo testa mentą. Beveik visą savo turtą J. Rimkevičius paskyrė švietėjiškiems reikalams: amatų mokyklai įsteigti, Vilniaus muzikos mokyk los paramai, nusenusiems muzikantams išlaikyti, trims stipendijoms Vil niaus universiteto studen tams, valstiečių vaikų mokyklai. Savo testamen tu jis taip pat apribojo eksploatavimo galimybes savojo dvaro baudžiau ninkams valstiečiams: už draudžia atimti iš jų že mę, leidžia jiems pasi rinkti lažą arba duoklę. J. Rimkevičius mirė sa vajame Taukelių dvare 1818 m. lapkričio 18 d. Vykdant paskutinę jo valią, palaidotas kaimo kapinaitėse po beržais kur buvo Utenos rajono gydytojų iniciatyva, va dovaujant vyr. gyd. G. Lazdauskui ir visapusiš kai paremiant Daugailių kolūkiečiams, pastatytas liaudies meistro St. Karanausko paminklas. Po paminklo atidengi mo Utenos rajono centri nėje ligoninėje įvyko konferencija, kurios metu gyd. G. Galkutė perskaitė išsamų pranešimą, supa žindinantį su J. Rimkevi čiaus gyvenimu ir veik la. Taip pat kalbėjo Me dicinos fakulteto prof. M. Kiauleikienė ir prof. V. Kviklys. Vitalija MIEŽUTAVlClŪTĖ Higienos katedros vyr. dėstytoja K. Prelkšos nuotr.
MOKUMO AUKLĖJIMO KOMISIJOJE Interviu su Prekybos fakulteto mokymo auklė jimo komisijos pirminin ke Dalia Klabyte. Pirmiausia norėčiau Jus paklausti, kuo pasižymi mokymo auklėjimo komi sijos veikla Prekybos fa kultete, ką komisijos na riai konkrečiai dirba? — Komisija susideda iš septynių narių. Kiekvie nas iš jų turi atskirą darbo sritį — atsako už socialistinį lenktyniavimą ar darbą su pirmakur siais, už visuomeninių mokslų konkursų ar mokslinių tyrinėjimų or ganizavimą. Svarbiausia mūsų užduotis — siekti geros akademinės draus mės. Iki šių metų buvo organizuojamos sustiprin to lankymo dekados. Riemet išrinkta komisija pa skaitų lankymą tikrins nuolatos. Labai svarbus yra seniūno darbas. Dar dažnai šiame darbe yra daug trūkumų. Mėgstan čius praleidinėti paskai tas svarstome komisijos posėdžiuose. Kokie svarstymo rezul-
taitai? — Pirmą kartą svarsto mam — MAK-o įspėji mas, antrą kartą — pa peikimas, o jeigu trečią kartą sutinkam tą patį žmogų — pranešame apie jo elgesį dekanui. Žino ma, tai neliečia studen tų, kurie praleidžia pa skaitas dėl pateisinamų priežasčių (liga ir kt.j. Įspėjimai ir papeikimai labiausiai veikia pirma kursius — jie stengiasi ištaisyti savo klaidas. Pa sitaiko ir užkietėjusių ap sileidėlių. Tokie žmonės per numatytą laiką turi atsiskaityti.
Ar neįmanoma, kaip liaudis sako, užbėgti ne laimei už akių? Ar MAKas turi tik tikrinti, svars
Organizaciniame komiteto posėdyje studentų profsąjungos komiteto pirmininku išrinktas Algirdas KUMŽA (TF V k.), pavaduotojai: Vydas MEDEIŠIUS (IF III k.j, Romas JANULIS (TF IV k.). Į komiteto prezidiumą išrinkti: A. Gudas (TF III k.j,
tyti, bausti? Gal gali eiti kitu keliu — padėti stu dentui apsisaugoti nuo šitų bėdų, perspėti ii? — Dar nevisada galime džiaugtis savo darbo vai siais. Bet mes nenuleidžiame rankų. Labai svar bus mūsų veiklos baras — darbas su pirmakur siais. Jiems yra rengiami susitikimai su dekanu, vi suomeninių organizacijų atstovais. Jie supažindi nami su universiteto isto rija. Mūsų fakulteto pir mūnai dalijasi su jais sa vo patirtimi, pataria, kaip ruoštis pirmajai sesijai. Taip pat stengiamės pa šalinti vis dar aktualią problemą — vėlavimą. Kur matytai Bendrabučiai čia pat, o studentai ma siškai vėluoja i paskaitas. Todėl drauge su profsą jungos ir komjaunimo biurų nariais organizuoja me reidus j bendrabučius: jeigu tik paskaita bendra arba pirmadienis — mie galių bendrabuty randam į valias. Tokių reidų me džiagą iškabiname sten duose. Kokie artimiausi komi sijos planai? — Žadame sesijos metu stenduose skelbti egzami nų rezultatus. Studentai galės palyginti savo pa siekimus su kitų. O gal pasistengs pasivyti ar net pralenkti savo draugus. Dėkoju už pokalbį. Kalbėjosi Birutė JONUSKAITĖ
R. Janulis (TF IV k.|, G. Ke meklis (GF I k.), N. Krikščiūnaitė (FilF III k.), A. Kumža (TF V k.), V. Medeišius (IF III k.j, N. Mozūraitytė (FilF IV k.j, N. Purmalytė (PEF III k.), V. Slrvlnskas (PF I k.j.
UNIVERSITETO STUDENTŲ PROESĄJUNGOS KOMITETO NARIAI:
Viskuo žavėtis protingai Interviu su Chemijos fa kulteto V kurso studentu, Lenino stipendininku Vytau tu Kuliešiumi. Į universitetą iš vidurinių mokyklų ateina nemažai pir mūnų, pasiruošusių ir toliau gerai mokytis. Tačiau ne daugeliui pavyksta Įgyven dinti šį norą. Kokie buvo jū sų pirmieji metai universi tete? Kas. jūsų nuomone, trukdo gerai mokytis? — Pirmiausia norėčiau pa prieštarauti — ne tiek jau mažai turime pirmūnų. Štai mūsų fakulteto studentų mo kymosi vidurkis —- ketver tas o kurse kas trečias mo kosi labai gerai. O tie, ku riems nesiseka, dažniausiai būna per daug susižavėję pašaliniais dalykais. Aš ne sakau, kad reikia vien mo kytis. Reikia viskuo žavėtis protingai, stengtis tiksliai pa skirstyti laiką ir nepraleidi-
nėti paskaitų — štai pagrin diniai pirmūno principai. Į pirmą kursą atėjau ku pinas baimės. Nauji reikala vimai, naujos mokymosi są lygos. .. Visa tai privertė mane rimtai padirbėti prie knygos. Pirmieji penketai atnešė ne tik džiaugsmą, bet ir truputėlį nuramino. Ėmiau galvoti, kad ne taip jau sunku laikyti egzaminus, kad galima ir mažiau mokytis. Tačiau klydau. Antrųjų metų nesėkmės tai įrodė. Teko vėl pradėti rimtas studijas. Lenino stipendija skiriama ne vien už puikų mokymąsi, bet ir už aktyvią visuomeni nę veiklą. Tikriausiai jūs taip pat nemažai dirbate? — Jau pirmame kurse bu vau fakulteto komjaunimo biuro narys. Paskui darbai darėsi atsakingesni: ketvirta me kurse išrinko biuro sek retoriumi. Šiais metais dirbu
truputį mažiau — pablogėjo sveikata, o diplominis reika lauja, kad ilgiau užsibūčiau laboratorijoje. Ar turite daug laiko? — Vadovaujuosi taisykle: „Kuo daugiau užimtas, tuo daugiau padarai", todėl labai nesijaudinu, kai to laisvo laiko ir nelieka. Tačiau yra tokių dalykų, kuriems visa da randu valandėlę. Tai Jau nimo teatro spektakliai, SMD, saviveikla, futbolas, knygos. (Atsimenu, kai su kom mėgėjišką filmą, miegui išvis nelikdavo nė minutės: dieną filmuojam, naktį ryškinam.). Ką jums duoda veikla SMD! — Viename ,,Tarybinio studento" numeryje buvo pa rašyta: „SMD — atradimų džiaugsmas..." Man atrodo, kad tokių minučių labai ne daug. Gal todėl jas taip
branginu ir laikau didžiausia laime. Daug daugiau laukimo L. Alekna — PF II k. — FilF N. Mozuraitylė ir nusivylimo. Jei vietoj A. Bernatavičius — FF IV k žurnalo „Uspehi organičeskoj V. Nekrašas — MF II k. himij" būtų žurnalas „Neus- III k. E. Cinką — TF III k. O. Petrauskas -- ChF II k. pehi organičeskoj himij", ga D. Drąsutytė — PF I k. J. Petravičius - PEF III k. lėčiau ne vieną straipsnį pa E. Gentvilas — GF 11 k. N. Purmalytė -- PEF III k. rašyti. .. J. Gramba —- MF V k. V. Rimkūnas — EKFF II k. Greitai teks atsisveikinti G. Grigoras - PF II k. R. Rževuskls —■ IF I k. su senąja Alma Mater. Ko V. Grinaitė -- PEF III k. V. Stašinskas -- PF II k. kie įvykiai jums labiausiai A. Gudas — TF III k. V. Strazdai'ė -- EKFF III k. įstrigo į atmintį? R. Janulis — TF IV k. S. Svlatošnluk — FilF IV k. — Pirmiausia universiteto G. Kemeklis — GF I k. V. Širvinskas -- PF I k. jubiliejaus iškilmės, nuostabi V. Klanaitė - MF II k. A. Šliužas — TF IV k. studentų eisena. Ilgai prisi N. Krikščiūnaitė — FilF A. Tubeiytė — IF II k. minsiu chemikų dienas, su . o V. Umbrasas -- IF I k. sitikimus su kolegomis Mask III k. B. Kryiovaitė — FilF III k. P. Vaišvila — PF I k. voje, Jerevane, savajam fa J. Kulvinskaitė — MaF A. Zakarevičius — FF III k. kultete. E. Žironas — TF IV k. Tradicinis klausimas — at IV k. A. Kumža — TF V k. R. Žitkevičius — TF III k. eities planai?.. G. Maneiytė — EKFFIII k. J. Gerlkaitė — MF IV k. — Norėčiau pasilikti fa V. Medeišius — IF III k. J. Šiaulys — MaF II k. kultete, toj pačioj laborato J. Mizeikis -- PEF I k. S. Navikaitė — MaF I k. rijoj. Būti tarp žmonių, ku rie bendraudami su studen tais patys lieka „amžini stu dentai". Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Limina KEPALAITĖ
Po žemaičių kraštą
Spalio švenčių dieno mis Gamtos fakulteto stu dentų ir darbuotojų gru pė, vadovaujama VU Bo tanikos sodo darbuotojo S. Deveikio, atliko II ka tegorijos sudėtingumo ke lione pėsčiomis šiaurės vakarų Lietuvoje. Pradėjome keilionę Pa pilėje. Čia gyveno ir dir bo senojo Vilniaus uni versiteto auklėtinis Simo nas Daukantas. Aplankė me didžiojo žemaičio kaPį, paminklų ir namų, kuriame jis gyveno. Ant Ventos kranto apžiūrėjo me šešiolikamiene liepa, juros periodo atodanga — gamtos paminklus. Pasu kome per Kamanų pelkę, neseniai paskelbtų rezer vatu. Visi tikėjomės ro mantikos .ir nuotykių, bet... pelkė buvo visiš kai užšalusi. Tačiau tai nesumenkino gamtos gro žio ir didybės. Pelkė iš
tikrųjų graži: aplink ledu šys ir apgriuvę dvaro rū tviska akivarų „akys", mai. Kadaise čia būta samanų kupstai pasipuo dvarininkų Renų (nuo jų šę tamsiai raudonais ir vietovės pavadinimas) spanguolių karoliais, pa valdų. Dvare yra gyvenęs sitaikė keletas ežerų. L. Ivinskis. Parkas ir įūRytų mus dusliu beldi mai pradėti restauruoti ir mu i palapinės stogą pa greitai vėl džiugins pra sveikino lietus, kuris su eivio akį. mumis jau nebesiskyrė Po kelių dienų pasie visų likusių žygio dalį, kėme Apuolę. Jos pilis Tačiau tai nesutrukdė minima IX a. metrašti baigti kelionę ir pasiekti ninkų. Tai seniausiai ra užsibrėžtų tikslų. O nuke šytiniuose istorijos doku liauta, pamatyta, sužino mentuose paminėta Lietu ta iš tiesų daug. vos vietovė. Užkopėme į Grožėjomės žemaičių didžiuli, baigiamų kruopš liaudies architektūros ir čiai tvarkyti Apuolės pi dailės paminklais. Laižu liakalni. Toliau per Skuo voje aplankėme poeto du pasukome Lenkimų A. Vienažindžio, Židikuo link. Netoli šio miestelio se — rašytojos Šatrijos Kalviuose gimė S. Dau Raganos kapus. Ukrinų kantas. Iš čia jis pėsčias kaimo kapinaitėse yra pasiekė Vilnių. Dar kartų XIX a. vidurio akmeni-. prisiminėme šj didi Lietu niai paminklai, pakerian- vos sūnų: Gretimame kai tys tokia savita, nepakar me yra gimęs kitas „mo tojama skulptūra. Tai kytas žemaitis" — bota liaudies menininko, skulp nikas J. Pabrėža. toriaus S. Gaiilevičiaus Nepastebimai prabėgo kūriniai. tos romantikos ir įspūdžių Renave mūsų dėmesį kupinos dienos. Vėl sėdi patraukė didelis dvaras ir me auditorijose smagūs, parkas. Jų buvusių didy pailsėję, kupini jėgų... bę mena šimtamečiai bu kai, klevai, glaustašakiai Algirdas STRIUKA ąžuolai, svetimžemės pu GF II k. geologas
GALĖJO TAIP IR NEBŪTI žeidė ir, nenusižengda mas trečiajam Niutono dėsniui (veiksmas visiš kai lygus atoveiksmiui), atsakė tuo pačiu.
DAILININKAS ŠYPSOSI
4. Nustebęs Tupkus tu rėjo progos įsitikinti, kad jis moka skraidyti, o po to minkštai nusileido ant tetulės, vežusios į turgų kiaušinius, kelių.
SKAITYTOJŲ DĖMESIUI!
UŽSIPRENUMERUOKI TE LIETUVOS TSR LIAU DIES RAŠYTOJO, VIENO ŽYMIAUSIŲ LIETUVIŲ TARYBINIŲ DRAMA TURGŲ JUOZO GRUŠO RAŠTUS. VISI PENKI RAŠTŲ TOMAI, KU RIUOSE SKELBIAMA REIKŠMINGIAU S I A JUOZO GRUŠO KŪRY BA, IŠEINA 1980—1981 METAIS.
Studentas Tupkus įsi spraudė pro troleibuso duris ir savo nelaimei, nutarė pasielgti taip, kaip nesielgia nė vienas save gerbiantis studentas: užkompostiruoti talonų. To liau jau viskas vyko grandininės reakcijos principu:
6. Stebėdamas pro veid rodėli jo valdose vyks tančius nuotykius, susiža vėjęs vairuotojas laiku 1. Talonas, valdomas nenuspaudė stabdžio, ir neprityrusios rankos, iš troleibusas pralėkė stote slydo ir nupleveno že lę. myn. 7. Vydamasis tolstantį vėluojantis 2. Plačiu ir staigiu mos troleibusų, tu gaudydamas nelemtąjį pėstysis gana sėkmingai užsižiopsojusią talonų, Tupkus netyčia sumindė stuktelėjo ranka į kažkie katę. no per daug atsikišusių Jūs manot tuo viskas ir nosį. baigėsi? Deja... Ši įvykių grandinė nusidriekė per ’ 3. Nosies savininkas įsi visų Vilniaus miestą. O
PRENUMERATĄ PRI IMA RESPUBLIKOS KNY GYNAI IKI Š. M. GRUO DŽIO 20 D.
Knygų propagandos ir reklamos biuras
5. Lipdamas žemėn, jis rūpestingai numindė mo teriškės nuospaudas, tuo sukeldamas ir taip jau apsalusiai damai dar ma lonesnius pojūčius.
Antano BUNIKIO piešinys.
kas dar sugebės nų&tatyti tą skausmą, kurį patyrė tiek Tupkus, tiek nosies šeimininkas? Kas išma tuos tas dvasines kančias moteriškės, skaičiuojan čios sudaužytus kiauši nius? Kas įvertins skaus mų, kurį patyrė moteris su nuospaudomis? Ir visa tai dėl talono, vieno vie nintelio talono! O kiek tų talonų mes suv ar to ja me?! Nejaugi nėra išei ties? Yra! Gerbiami studentai, dar nevėlu įsigyti mėnesinį bilietu gruodžio mėnesiui. Skubėkite ir galbūt jums pavyks išvengti visų ne laimių, kurios ištiko Tupkų! Virgaudas GUDAS
MunHniiHniiuiiuiiiiuiiiiHHiiiiiiiiiiiiiiiiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiuiuiiiiuuuiHiiiuuiiiiiiiiiuiniiiiHniHHiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiuiiiiiiiiiiiiu'iiiiuiiiiiiiiioniinniiiiiHiiiiiiiiiHiuiiiiiiiiiiiiiiiiiH
*
*
*
dui SUDNICKUI, negaliojančiu.
laikyti
Dingusį studento pažymžjimą Nr. 780965, išduo tą Fil. F studentei Ritai Dingusi studento pažy SAVICKAITEI, laikyti ne mėjimą Nr. 771793, iš galiojančiu. duotą TF studentei Liud milai MARTYNOVAI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 751443, iš Prancūzų kalbos ka duotą EKFF studentui Ri tedros dėstytojai reiškia <jillą užuojautą doc. Lai mantui GAROLIUI, laiky mai RAPSYTEI dėl moti nos mirties. ti negaliojančiu.
Saulėtekio ai. auditori Dingusį studento pažy niame korpuse esanti val mėjimą Nr. 761806, iš gykla dirba šiomis valan duotą Tatjanai MASLOdomis: VAI, Fil. F studentei lai kyti negaliojančiu. 8.30— 11.30; ♦ • • 12.00 — 16.00; 17.00 — 19.00. * ♦ * Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 780951, Iš Dingusį studento pažy Šeštadieniais ir sekma duotą Fil. F studentei Vir dieniais valgykla nedir ginijai VIZBARAITEI, lai mėjimą Nr. 761611, iš duotą EKFF studentui Ta kyti negaliojančiu. ba
Prancūzų kalbos ir li teratūros specialybės stu dentai nuoširdžiai užjau čia doc. Laimą RAPSYTĘ dėl motinos mirties.
Už aktyvų ir sėkmingą bendradarbiavimą „Tary binio studento" laikraštyje premijuoti šiuos kores pondentus: V. Oškinis — GF III k. L. Krivelytė — Fil.F II k. D. Bernotaitytė — Fil.F II k. A. Mažeika — PF III k. L. Slaboševičiūtė — IF ] k. K. Matačiūnas — IF Ij k. K. Driskius — IF III k. A. Bunikis — MF III k. Pinigus atsiimti studentų profsąjungos komiteto kasoje. Taip pat prašome studentus, kurie buvo premijuoti anksčiau („Tarybinis studentas Nr. 23) atsiimti premijas.
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinio studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis Išeina penktadieniais. ■TapnOnsnc cryAeHTac» («CoBeTCKHk cTyAerrrs). Opran napncoMa, pexropaTa, Komrrera AAKCM, MecmoMa h npotjntoMa opAenon Tpy^osoro Kpecnoro 3HaMemi ■ Ąpymfiu HapoAOB BHAEHroccnoro VHHBepcHTera hm. BHHųaca Kancynaca Akt. CCP. Ha ahtobckom H3wce.
Tiražas 4757 Užs. Nr. 3069 LV 09696
REDAKTORE A. NUGARAITE