I
visu šautą PRoverauai,vieny mes!
LEIDŽIAMAS NUO 1950
carevBinis scu nencas
. METŲ
BALANDŽIO 15 D.
*
Nr. 36 (1455) 1988 m. GRUODŽIO 23 D.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAlTRASTIS
KAINA 2 KAP.
iiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiitniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiimiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiHiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiii
Svarstymas
Jo Magnifiscencijai Vilniaus Universiteto Rektoriui VU laikraščiui Esame labai nudžiuginti vie šai paskelbtu Vilniaus Universi teto Statuto projektu, kurio se niai laukėme. Iš esmės visiškai pritardami svarbiam dokumen tui, norime pareikšti keletą ne didelių pastabų, kurios mums, Studentams, yra labai svarbios. 1. Manome, kad VU Statute neturėtų būti fiksuojama išskir tinė komjaunimo organizacijos padėtis tarp kitų jaunimo orga nizacijų. Ypač tuo metu, kai pats komjaunimas nebepretenduoja į viso jaunimo vadovo vietą. VU šalia senokai veikian čių įvairių klubų bei draugijų
(pvz. žygeiviai, ramuviškiai), jau kuriasi studentų korporaci jos (pvz. „Varpas"), greitai atsi ras vyresnieji skautai, vyčiai bei kitos organizacijos. Nors jos kol kas nesiruošia atvirai kon frontuoti su LKJS, tačiau nėra linkusios visiškai pritarti jos programai bei veiklos princi pams, taigi nesiruošia būti komjaunimui pavaldžios organizaci niu ai Ideologiniu požiūriu. O paskelbtas VU Statuto projek tas įtvirtina tokį pavaldumą, nes VU valdžios organuose užtikrin tas LKJS atstovavimas. Esame įsitikinę, kad tiek VU, tiek fa
kultetų Tarybose, kituose orga nuose turėtų būti užtikrintas Studentų sąjungos atstovavimas (nepainioti su Seniūnų taryba, atstovaujančia visų studentų in teresus). Studentų sąjunga (ar kitaip pasivadinusi organizaci ja) atstovaus visų VU esančių jaunimo sambūrių (korporacijų, sąjungų, tarp jų LKJS) intere sams. Kol tokia vienijanti orga nizacija nėra iki galo susiforma vusi, jos atstovo vieta galėtų būti vakuojanti arba laikinai (pabrėžiame — laikinai, o VU Statutas tvirtinamas ilgam lai kui) užimama LKJS sekretoriaus.
2. Ilgus metus pažangios vi suomenės nusivylimą kėlė VU baigiantys pusinteligenčiai ir pusspecialisčiąi. VU Statutas, už tikrindamas mokslo prioritetą ir didelį dėmesį aukštos kvalifi kacijos specialistų, tarp jų mok slo darbuotojų ruošimui, turėtų pabrėžti svarbios, bet jau seno kai vos vegetuojančios organi zacijos — Studentų mokslinės draugijos svarbą Universiteto gyvenime. Mūsų manymu ren kamas VU SMD pirmininkas (bū tinai studentas) turėtų pagal pa reigas įeiti į VU Tarybos sudėtį,
o fakultetų SMD pirmininkai — į fakultetų Tarybų sudėtį. Nea bejotina, kad mokslinio studen tų darbo visokeriopas skatini mas, palaikymas ir rėmimas ga rantuotų būsimų VU dėstytojų, MA mokslininkų gerą paruošimą dar studentiškose auditorijose. Paulius Subačius, Inga Bušmaltė, Rasa Stamparlckaltė, Lina Dzlgaltė, Asta Zdanavičiūtė, Li na Balčiūtė, Vega Jonlkaltė, Evaldas Ignatavičius, Llzeta Lozuraitytė (F1LF studentai).
Sulaužykime stereotipą Šiuo metu Universitete stu dijuoja 5,1 takšt. neakivaizdi ninku Ir 2,1 tūkst. vakarinio skyriaus studentų. Iš viso Iki 1988 m. tokiu badu Universi tetą baigė 21,5 takšt, žmonių. Tik ką turėjome galimybę su sipažinti su Vilniaus universi teto Statuto projektu Ir autorių požiūriu 1 dirbančio jaunimo ga limybę siekti aukštojo mokslo neatsitraukus nuo pagrindinio darbo. Tiesa, projekto autoriai neneigia galimybės įsigyti aukš tąjį mokslą dirbantiems (kaip supratau Iš doc. S. Vengrio ko mentarų) tik Vilniaus miesto gyventojams. Manau. ši klau simą reikia visapusiškai apsvars tyti. Kalbėdami apie soclalln| teisingumą neturėtume pamiršti kad dalis jaunimo stacionare ne gali studijuoti dėl blogų mate rialinių sąlygų, kai kurie anks ti sukuria šeimas, o mes lu stacionare materialiai aprūpin ti negalime ir artimiausioje ateityje matyt negalėsime. Ga liausiai negalime Ignoruoti Ir tu <aunuol, : kurie po vidurinės mokyklos baigimo 1 studijas žiūrė jo atsainiai, bet dabar, subren dę norė.tų siekti aukštojo mok slo. Jiems privalėtume padėti. Sutinku kad dabartines mo kymo neatsitraukus nuo pag rindinio darbo formas reikia Iš esmės pertvarkyti. Šiuo straipsniu siekiu dvlelu tikslų: 1) Vilniaus universiteto Statute numatyti palankias są lygas dirbančiam launlmul siek ti aukštojo mokslo; 2) jau da
bar nelaukiant, kol Statutas bus prlmtas. ryžtingai pertvarkyti šią mokymo forma. Apmaudu kad šiandien kai galime tobulinti neakivaizdini bei vakarini mokymą nepažeis dami mūsų taip dažnai keiksno jamo centro Instrukcijų, dėl savo nerangumo per lėtai tai darome. Kokius mano nuomone, klau simus reikia aptarti? Būtina api brėžti neakivaizdinio ir vakari nio mokymo funkcinę paskirti ir spręsti kitus su juo susijusius klausimus Pirmiausia, dirban čiam jaunimui tai turėtu būti kvalifikacijos kėlimo forma To kiu badu Universitetas atpalai duojamas nuo praktiniu spe cialybės įgūdžiu formavimo, pagrindine kryptimi tampa teo rinis humanitarinis paruošimas. Antra funkcinė paskirtis — bendras tautos kultūrlnlo-humanitarinlo lygio kėlimas Tai matematika visos filologinės is torijos. filosofijos, sociologijos specialybės kurias studiiuolant nebūtina šioje srityle dirbti Jas galėtu studijuoti jau turintys aukšta 11 mokslą. Šios funkcllfis susiaurinti nevertėtu priešingai reikėtų skatinti. Lygiagrečiai privalome spręs ti Ir paruošimo kokybės klausi ma. Šiuo metu vra įsišaknijęs vakarinio Ir neakivaizdinio mo kymo stereotipas: |o rezultatas — pusiau paruoštas specialis tas Iš to seka iog reikalavimai tokio būsimo specialisto ži nioms gali būti ir menkesni. Tuo daromą žmogui Ir tautai .meš
kos paslaugą". Tokia praktiką reikia pakeisti vadovaujantis principu: vienodas diplomas — vienodos žinios. Tai pasiekti jau turime sąlygas Iš mūsų jau nereikalauja, kad kursas būtų baigtas per mokslo metus. Jeigu žmogus per mokslo metus dėl pateisinamų priežasčių nesugebė jo Įsisavinti programos, darba vietei tarpininkaujant palieka me kartoti kursą neteikdami antramečiams valstybės numaty tų lengvatų. Tegu Universitetą baigia ne per 6 bet per 10 me tų tačiau ne su paviršutiniško mis žiniomis. Manau, batų visiš kai priimtina sudaryti mokymo programą dirbančiam jaunimui ne griežtai nuo rugsėlo 1 d iki kitu metų rugsėjo 1 d., bet ovz. pirmam kursui nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metu vasario 1 d. Ir nuo vasario keliame 1 antrą Jsursa kuri normaliai studijuo jantis galėtų baigti kitų metų rugsėjo 1 d. Ir t. t. Čia reikėtų atsižvelgti I specialybe kontin gentą Pagrindini, kriterijus keliant Iš kurso | kursą — priva lomu žinių apimtis ir disciplinų skaičius turėtų būti lygiai toks pat kaip ir stacionaro studentu. Vienas mokymo planas, tik kur se — detalizuota. Taip spręsda mi klausima, duotume Impulsą visu dabartinių mokymo formų integracijai. Susidarius nepa lankioms sąlygom6 stacionaro studentas be didesniu sunkumu tęstų studijas dirbdamas Ir ži nodamas. kad taps pilnaverčiu specialistu ir priešingai, dir
VU partinio komiteto posėdyje, įvykusiame gruodžio 7 dieną, pateiktas svarstymui Universiteto partinio komiteto politinės veiklos programos pro jektas. Jame aptariami Universi teto komunistų uždaviniai de mokratizuojant tiek Universiteto vidaus, tiek politinį Respubli kos, šalies gyvenimą; numato mos pagrindinės Universiteto partinės organizacijos veiklos kryptys. Programą numatoma pri imti sausio mėnesį įvyksian
čiame partinio komiteto posė dyje. Sudaryta partinio komiteto ko misija, kuri tirs pašalintųjų iš Universiteto dėl ideologinių priežasčių bylas (pradedant 1940 m.). Komisijos pirmininkas — teisės fakulteto docentas J. Prapiestis. Apie tai, kad buvo nuspręsta pakeisti „Tarybinio studento" pa vadinimą ir kreiptasi su atitinka mu prašymu į LKP CK, jau
rašėme. Pridursime, kad posėdy je buvo patvirtinta redkolegija,, kuri spręs su laikraščio kryptim bei turiniu susijusius klausimus. Posėdyje buvo priimama į TSKP narius bei kandidatus. „T. S." tnf.
LKP Vilniaus Lenino rajono konferencijoje Universiteto ko munistai išrinkti: RK nariais — J. Bagdonas — partinio komiteto sekretoriaus
bantys studentai, susidarius pa lankioms sąlygoms. tęstu stu dijas stacionare. Suprantama, ne visos specialybės tai gali Įgy vendinti bet Universitete ne mažai tokiu kurios tai pasiekti galėtų. Žinoma, taip formuluojant neakivaizdinio ir vakarinio mo kymo uždavinį, sumažėtų stu dijuojančių skaičius, bet laimė tu kokybė. Neatidėliotinai reikia tobulin ti labai sustabarėjusias per dau geli dešimtmečių nekintančias mokymo formas. Neakivaizdinė Ir vakarinė mokymo forma ne atlaiko kritikos. Prieš penketą metų paprašiau žinomo Lietu voje higienisto, dabar velionio prof. V. Kviklio patyrinėti ir paruošti moksline darbo higie nos rekomendaciją vakarinio skyriaus studentams. Problema labai opi. nes jie per savaite dirba 41 vai. ir vakarais dar privalo lankyti 16 vai. užsiėmi mų Be to. turėtų surasti laiko savarankiškam darbui bei kultūrinlams-bultlnlams poreikiams. Profesorius atsakė taip: ..Pigaus propagandinio darbo lūs nepriimsite. ir aš nenorėčiau to dary ti. o mokslinė studlla griaus vi sa mokymo sistema Toks dar bas taip pat nereikalingas nes JOs los keisti negalite. Tad gal negaiškime laiko". Tuo metu jis buvo teisus. Man regis atsira dus realiai galimybei, reikia ieš koti nauju tobulesniu mokymo formų. Tiesa, kol Respublika ne turi ekonominio savarankišku mo o mes — geidžiamos auto
pav.; V. Paulauskas — matema tikos fak. profesorius, katedros vedėjas; J. Prapiestis — teisės fak. docentas. Kandidatais | narius — A. Apynis — matematikos fak. do centas; A. Smilga — fizikos fak. docentas. Revizijos komisijos nariu — R. Bubelis — filosofijos istori jos ir logikos katedros aspiran tas. Docentas J. Prapiestis išrinktas Lenino rajono komiteto biuro nariu. LKP Vilniaus miesto konfe rencijoje Universiteto komu nistai išrinkti:
nomijos. sąjunginių normatyvu keisti negalime mus šiek tiek varžo neakivaizdinio ir vaka rinio skyrių studentams vals tybės teikiamos skirtingos len gvatos Ir nevienodi dėstyto |ų normatyvai galiausiai normaty vai knygoms įsigyti ir t. t To dėl kalbant apie neakivaizdinio ir vakarinio mokymu formų tobulinimą reikia nepamiršti laviravimo tarp veikiančiu nor matyvu principų. Tačiau Ir čia — neišsenkamos galimybės Ka dangi šis straipsnis diskusinio pobūdžio Ir aš savo nuomonės Jokiu būdu nenorėčiau primes ti kuriai nors specialybei ar fa kultetui. leiskite laisvai pasam protauti Ar nukentės vakarinio skyriaus studentu žinios. lelgu apgalvotai atsisakysime tu 16 savaitiniu valandų kurios yra dieninio skyriaus studentu kur so mini atspindys, o paliksime 8—12 valandų? Tarkime pagrin dines kurso paskaita,, skaitome šeštadieniais nuo 10—11 vai. iki 16—17 vai. J jas žmonės ateina pailsėję apie tokias paskaitas žino neakivaizdininkai ir taip pat gali jose dalyvauti (netgi rekomenduotume). Kitomis sa vaitės dienomis — koliokviumai seminarai probleminiu temų na grinėjimai kviečiant Ir neaki vaizdininkus (pvz.. vyresniu lu kursu ekonomistams galima pa telkti nagrinėti respublikos eko nominio savarankiškumo koncep ciją net atskiromis disciplino mis. Norint išsiaiškinti ko sie kiame reikės suvokti ką turiNu kelta j 2 psl.
MK nariais — B. Genzelis — partinio komiteto sekretorius, profesorius; R. Pavilionis —filo sofijos istorijos ir logikos kateddros vedėjas, profesorius; V. Pšibilskis — TSKP istorijos ka tedros vedėjas, profesorius. Kandidatu į MK narius — A. Šliogeris — filosofijos katedros profesorius. Revizijos komisijos nariu — A. Andriuškevičius — teisės fa kulteto docentas. Profesorius R. Pavilionis iš rinktas miesto komiteto biuronariu.
........—MM................ ,ni n HW.Į|.IM......... .
Sulaužykime stereotipą Atkelta ii 1 psl.
me t. y studijuoti visa tai ka numato mokymo programa). Tokia studijų forma padidintu suinteresuotumą. 2inoma ki-
tl fakultetai surastu savas for mas. Vadovaujantis tokiais prin cipais irai reikėtų teisės, ram ios fakultetuose sudaryti vaka rinius skyrius (palankesni vei kiantys normatyvai), kad gerėtu ir neakivaizdininku ruošimas
Bendra tendenclia — reikėtų naikinti skirtumą tarp vaka rinės Ir neakivaizdinės mokymo formų. Be to. reikėtų operaty viai keisti priėmimą I atskiras specialybes. Jeigu neturime gero kontingento I kurią nors
specialybe neskelbkime priė mimo. Priimkime l tas specialy bes kurių atstovų reikia liau dies aklui. Mes galime priimti i visas specialybes kurtos vra stacionare. Išskyrus gal medici na Gerbiami kolegos ir studentai aš paliečiau dirbančio jaunimo studliu problemas labai bend rais bruožais. Viename straips nyje detaliau panagrinėti ŠI
klausimą nėfra galimybių. Ma nau Tarybiniame studente" batų galima plačiau aptarti šluos dalvkus. 1989 m. kovo mėn. ne akivaizdinio ir vakarinio moky mo tobulinimui aptarti galėtu me surengti vienos dienos prak tine moksline konferencija I. ZEBERSKIS Prorektorius neakivaizdinio Ir vakarinio mokymo reikalams
Novosibirskas:
Ten, Sibire, nešalta
+2° C Ruošdamiesi kelionei | Novo sibirsko universitetą, apie jį ži nojom labai nedaug, — kad jie pirmieji reorganizavo karinės
katedros darbą, o ne taip seniai Sąjūdžio „Ekspress-informacija" paskelbė, kad universiteto lai kraštis Išspausdino slaptuosius Molotovo-Ribentropo pakto pro tokolus. Dar mažiau žinojome apie pat} Novosibirską; kad ten
jau Sibiras ir, kad, aišku, labai šalta. Kai gruodžio 13 dieną iš Vil niaus pakilo lėktuvas „Vilnius — Novosibirskas", čia buvo '10 laipsnių. Nusileidę Gorkyje su žinojome, kad ten -13, po poros
valandų skridimo Stavropolyje temperatūra buvo *18. Pakilę iš Stavropolio aerouosto pagal vojome: na, ten tai jau bus. Tačiau, lėktuvui leidžiantis No vosibirske, stiuardesė pranešė, kad oro temperatūra -|-2 laipsniai.
Tai buvo pirmas netikėtumas Si biro žemėje. Aerouoste pasuko me laikrodžio rodykles keturiom valandom j prieki 'r autobusu pasiekėme Akademinį miestelį, kur įsikūręs Novosibirsko uni versitetas.
kas galvojama apie universiteto autonomiją. Atsakymus j pirmus du klausimus mes gavome, galima sakyti nepraėjus nė valandai nuo atvykimo. Mat komjaunimo komitete kiek netikėtai atsirado universiteto partinio komiteto sekretoriaus pavaduotojas Vale rijus Ciuvakovas. Iš karto reikia pasakyti, kad partinio komiteto atstovai atsirasdavo visur, kur mes apsilankydavome: komjaunimo komitete, universiteto laikraš čio redakcijoje, rektoriaus kabi nete. Nepasakytume, kad tai mus varžė, nes jie buvo gerano riškai nusiteikę, stengėsi kuo daugiau papasakoti, tačiau tokie „sutapimai", truputį stebi no. Aš nemanau, kad pas mū sų Universiteto Rektorių apsi lankius svečiams, jis būtinai vestųsi partinio komiteto sek retorių. Tačiau, kaip mums pa aiškino, Novosibirske tokia jau tradicija. Ką gi, tradicija lieka tradicija.
Taigi pasakoja V. Ciuvako vas: — Jau 1988 metų vasario mė nesį mūsų studentai pareiškė nepasitenkinimą karinės kated ros darbu. Buvo sudaryta ko misija, kuri nutarė: studentams, attikusiems karinę tarnybą, ka rinį rengimą perkelti į ketvirtą kursą — po dvi savaites pir mame ir antrame semestre ir vasaros stovykla. Programa bu vo sutrumpinta 100 valandų. Rugsėjo mėnesį keletas iakultetų taip ir mokėsi. Tačiau ne visi, kitiems karinis rengimas buvo nukeltas į gruodžio, sausio mė nesius, o tai trukdė sesijai. Tad studentai vėl ėmė piktintis, rei kalauti, kad programa būtų su trumpinta dar šimtu valandų. Vėl sudarėme komisiją, kuri programą sutrumpino dar 60 valandų, dabar nepatenkintų lyg ir nėra. Kai aš papasakojau V. Ciuvakovui apie mūsų Mokslo tary bos nutarimą dėl visuomeninių
mokslų, jis nustebo: tokių revo liucingų pertvarkymų jie nepa darė. Matyt, kad ir rev jliucinė situacija nebuvo subrendusi. Ta čiau ir šiuo klausimu jis turė jo ką pasakyti. Taigi: buvo par tinis susirinkimas, kuriame nu tarta vietoje trijų semestrų, TSKP istoriją dėstyti tik du. Tas pat ir su kitais visuomenės mokslais. Visų šių mokslų pas kaitos dėstomos vienu metu vi suose fakultetuose, studentai gali pasirinkti, pas kurį dėstyto ją eiti į paskaitą. Taip pat su daryta komisija, kuri rengia naują programą. Taigi, kaip matome, mūsų ir jų kryptys ir tikslai lyg ir su tampa. Tik skirtingais keliais jų siekiama. Apie visuomeninius mokslus kalbėjome ir su studentais. Pa sakysiu, kad jų nuomonės vi siškai sutampa su mūsų, senti mentų TSKP istorijai nė vienas iš tų, su kuriais aš kalbėjausi, nepuoselėja. Penktakursis eko
nomistas Olegas Dučkovas sakė, kad jis su manimi drąsiai kal bės tik todėl, kad mokosi jau penktame kurse. Štai jo nuo monė: — Aš manau, kad Tarybų Sąjungos aukštosiose mokyklose yra dvi visiškai nereikalingos disciplinos — tai mokslinis ate izmas ir TSKP istorija. Kiekvie no individo „santykiai su Die vu" yra jo asmeninis reikalas. Priverstinis mokslinio ateizmo mokymas yra nusižengimas są žinės laisvei. TSKP istorjja — tai vienas iš mūsų sistemos absurdų. Aš gal voju, o kas, jeigu TSRS būtų dvi partijos? Tada, tikriausiai, valdant vienai partijai studijuo tume jos istoriją, atėjus į val džią kitai, visi pultų studijuoti šios istoriją.
Universitete
Tiesą sakant, Akademinis mies telis nustebino dar važiuojant autobusu ir dairantis pro langą, — visi namai buvo panašūs vie nas j kitą, kaip du, vandens la šai, daugiausia Chruščiovo lai kais statyti. Universiteto vesti biulyje didžiulis stendas kvie tė teikti pagalbą Armėnijai, o ir komjaunimo komitetas gyve no „armėniškomis" nuotaiko mis. Ten buvo pilna išsiuntimui į Armėniją paruoštų rūbų. Bet mes važiavome į Novosibirską sužinoti, kas naujo karinėje ka tedroje, ar pajudėjo iš mirties taško visuomeniniai mokslai ir
Bus daugiau Audrius SIAURUSEVICIUS Novosibirskas — Vilnius Gintaro KUDABOS nuotr.
Tarytais stadeatas
1988.12.23
Raimundas Radžiukynas -
VU PopS’as 88
— Studijuotojai ir studentam tojai! — Merginos ir mergišiai! — Draugai prekių ieškotojai (tovarišči)! Taip ir panašiai kreipėsi j pu blikų pretendentai į Pops'o — populiariausio Universiteto stu dento vard^. Jų buvo šeši: Daiva Clapaltė (IF I k.), Vid mantas Ložys (MF, V 1l), Osval das Markevičius (F1LF, V k.), Arūnas Noreika (EKFF, II k.), Gintaras Pašvenskas (TF), Rai mundas Radžiukynas (PEF, III k.). Rungtys nugalėtojams išaiš kinti taip pat buvo šešios. Rei kėjo dainuoti, negirdint savo balso, nes ant ausų užmaukšlin tos ausinės (užtat publika girdė
jo ir kvatojo), pasakoti anek dotus (pasakotojai nesivaržė, „skėlė" nuo sekso iki didžiosios politikos), rodyti kitus oratorinius ir plastinius sugebė jimus. Kandidatus žiūrovai ver tino balsuodami. Jau po dviejų rungčių į priekį išsiveržė Rai mundas Radžiukynas, kuris ir tapo Universiteto Pops'u. — Anksčiau norėjau daly vauti „Gražiosios vilnietės" kon kurse, — pasakoja Raimun das. — Bet buvau per aukštas. Kiti duomenys tiko... — O ar Universiteto Pops'as mėgsta pop muziką? : — Mėgstu popsą, taip pat me talą, o labiausiai — šokti pasadoblį. Raimundas nesigiria — kon
kurso metu jis taip aistringai vaidino metalistą, kad publiką kvatojo iš susižavėjimo, o kartu su Osvaldu Markevičiumi sušok tas pasadoblis visada išliks gru pės mačiusiųjų širdyse... Kaip pareiškė ekonomistas Arūnas Noreika, per 400 metų Universitetas priėjo bedugnės kraštą, o dabar tvirtai žengia pirmyn. Tad palinkėkime naujai iškeptam Pops'ui visuomet būti priekyje, tegu nesustoja jam padovanotas laikrodis ir — lai mingos kelionės į užsienį (pats Raimundas pageidauja aplanky ti Mongoliją ir padėti gėlių prie Suche Batoro paminklo). Aldas KAZLAUSKAS
Sparnuotą frazę pabaigai tegu kiekvienas suranda pats DAINA KARLONA1TĖ, žurna listikos spec. IV kurso studentė, VU komjaunimo komiteto 88. 11. 25 nutarimu išbraukta iš VLKJS eilių. RYTIS MARTIKONIS, teisės fak. II kurso studentas. 88. 11. 21 išrinktas i VU komjaunimo komitetą. Rytis: Turbūt mes neslstentr-
sfm vienas kito atvesti i sagp tikėjimą ar Išvesti iš Jo. bet negalime ir apsimesti kad nie ko nevyksta, kad viskas kom jaunimo organizacijoj kaip bu vę Tavo pareiškimas išstoti Iš komjaunimo kiek skiriasi nuo kitu: ..Stojau 1 komjaunimą iš puoširdaus Įsitikinimo iš tokio pat įsitikinimo noriu išeiti“. Ki tu formuluotės maždaug to kios: „Noriu išstoti iš komjauni mo kadangi ilę — susikompro mitavusi organizacija. Svarsty me nedalyvausiu“. Arba: „Kadan gi l šita organizacija įstojau per prievarta dabar Iš jos išstoju“. Tavo žodžiuose randu gilesni jausmą ar bent apmąstvma tad vis dėlto, ka reiškia tas išstoji mas .iš įsitikinimo“? Daina: Nori, kad viską išdėstyėiau vienu atsikvėpimu? R.: Tada kokia priešistorė? D.: O buvo taip... 1 komjau nimą stojau ne taip kad da bar turėčiau teisę rūgotl prievarta ir baiminimąsi Vil niaus 39-ojoje. To nebuvo. Sto jau nes tikėjau tomis taip nuo širdžiai skelbiamomis Idėjomis stojau iš pagarbos ir supratimo. 0 gal nesupratimo, kad galima Ir nestoti.. Tikėjau komjaunimu jo prasme stėbėiausi to nesu prantančiais. Būtent ta žingsni vadinu Iš nuoširdaus Įsitikini mo“. 0 Iš kur tas priešingasis Iš isltlklnimo“? Galingasis Lie tuvos sudrebinimas. atėmęs Iš žmonių teisę drebėti patiems, lavinos teisybės užkaitinusios širdis, silpniausiu pamatų griu vimas. Tiesa komjaunimo orga nizacijos „nuolaužu“ ne tiek daug Ir jos ne tokios sunkios.. Čia Ir prasideda mano kelionė iš po lu Be to kursas šiemet Išrinko mane sekretore Dėkui, nes tat privertė dar labiau su simastyti apie komjaunimą... Ir štai susimąsčiau... R-: Jei tąye Išrinko kurso se kretore vadinasi, tikėjo. D.: Noriu tuo tikėti. R.: Jie manė kad tu gali la būti. Ir kas pasikeitė? Kol bu vai eilinė“ komjaunuolė —mokėjai ta mokesti, buvo ramu. 0 aukščiau palvnėial — Ir Išsi gandai atsakomybės? D.: Anaiptol. Būti formaliu Ivderlu argi reikia atsakomy
bės? Jei ko galėjau Išsigąsti — Kčjdos. Prie sekretorės vardo lau buvau pripratinta dar mo kykloje. Gėda būti tuo. kuo ne tiki. Iš tiesų buvo priekaištai: ..Negražiai padarei — jeigu tave išrinkome, tai turi ir neš ti ta naštą“.. R.: Ta našta juk visi supran tame skirtingai. Ir nuodėmė ją krauti jos nenorintiems D.: Kad bent ta našta būtu reali.. Dėl atsakomybės — jos rezultatas tas kad mano kom jaunimo bilietas savo vietoie. Klek teisingesnis draugu prie kaištas — kam išėjau nepaliku si vietoj savęs kito žmogaus Ta da 1 raštu paskelbtą komjau nimo susirinkimą atėjo 3 žmo nės ir aš nekomjaunuolė. Ir tie pradėjo kurpti kolektyvini pareiškimą išstoti Padoriau su sirinkęs kursas nusprendė kad komlaunimo sekretoriaus jiems iš viso nereikia... R.: O organizacijos reikia? Bet kuris sprendimas jų valio je. Svarbu kad jis būtu apgal votas Negalime gi visi pasi duoti tai emocinio neigimo ban gai. Iškyla problema — susi mąstyti apie komjaunimą, apie priklausymą jam Mums. kaip organizacijai, šito smegenų papurtvmo reikia labiausiai. Kad kiekvienas pasakytą: ..taip“ arba ne" Pati sakai. kad išrinkta sekretore pajutai didesne at sakomybe už komjaunlma. Su pratai kad tai ne tik mokesčio mokėjimas ar susirinkimas. Kad tai daugiau — žmonių turinčiu bendrus tikslus. susivienijimas kolektyvas stiprus vienybės |ėga. Ir keista kad subręsta toks tavo sprendimas — išstoti Ko dėl tu nebandei taip pasielgti — išbraukti iš komiaunimo žmo nes kurie tikrai jam abejingi. Dabartini tavo poelgi suprantu kaip protestą tačiau kodėl tu nebandei paskelbti kad ir to kios kampanijos: visi, kas nesu mokės mokesčiu laiku kas ne norite būti komjaunuoliais iš komjaunimo esate išbraukiami. Tegul išeina — nieko dramatiš ko čia nėra. Niekas neban dys užginčyti to kad komjau nimo organizacija buvo nenatū raliai didelė. D.: Kokia turi būti tikra or ganizacija žino kiekvienas. Bet ”ra tokiu kurie nori ia tokia darvtl Ir daro vra tokiu ku rie nelabai. Pirmleil — gal tikėdami idėjos prasmingumu gal Iš pateptųjų“ fanatizmo. Ir aš tokia buvau. Bandžiau ra ginti. prašyti kol nepabandžlau suprasti. Suprasdama kitus
žmones, (r savyje daug ką su dėliojau i lentynėles“. Kodėl pati išstojau nebodama abejinga komiaunlmui? Zinai man ątrodo, kad visi lšstolantlejl sudarytu gražia .Neabejin gųjų komjaunlmul" sąjungą... Vienas draugas sužinojęs apie mano poelgi samprotavo: ..Žiū riu. kad iš komjaunimo išstoja patys didžiausi buvę komjauni mo lyderiai sekretorei. Man tas komjaunimas tiek ..vieno dai“ kad aš net išstoti tingiu“ ... Kodėl nepabandžlau tojo ap sivalymo metodo per mpkesčiu rėti? Jei tada II ir būčiau žino jusi nebūčiau jam pritarusi. Manau, kad garbės reikalas są moningai. apgalvotai asmeniš kai padėti bilietą ant stalo jeigu tu jo nevertas Jeigu 1 komlaunimą ir sustojome banda tai duokime žmonėms galimybe — jeigu jau nusprendė taip, išeiti iš komjaunimo garbingai. Ne laimi komjaunimas, šlavimo me todais besikuopdamas. Man at rodo jis labiau apsidžiaugtu Išėjusius turėdamas, o ne at virkščiai. Nes daugelis neišeina iš paprasčiausios baimės. Su kuo besišneku — būtent todėl. „Skirstymai, karjera. Jei butu galima kažkaip teisiškai garan tuoti komjaunuoliui, kad ir juo nebūdamas Jis Hk« žmogumi tada ir tu ir aš pamatytume fto dabar turbūt dar nesuvokiame. R.: Sis bijojimas — Ir jis. de ja ne be pagrindo — tai tik nedidelė didžiulio bljolimo da lelė. Klek dar bljolimo sakyti tiesa kaip greit keičiasi princi pai ir t. t. — tai vis ta pati bai mė suformuota per ilgus me tus: Ilgu metu reiks lai nugalė ti kaip ilgą metu reikia kad susiformuotu kiekvieno tvirta asmeninė pozicija kuria būtu me Daslruoše vintl bet kada. Bijodami toli nenueisim.. žinai kaip tik toks paskutinio kom iaunimo plenumo šūkis — nebi jokime savo drąsos Bet grįž kim prie Įsitikinimu. Pati nebū dama abejinga komiaunlmui tu kitus susimąstyti privertei iš duodama save. Tai neatitinka tavo parašymo Iš Įsitikinimo“, D.: Tačiau neabejingumas ne reiškia — simpatija R.: Tu prieš dabartine orga nizacija? D.: Taip. R.: Prieš bet kokia organiza cija? D.: Ne. Prieš komlaunimo organizacila. R.: Šita organizacija gali būti gera ar negali?
D.: Jei gali — ne man Abe joju jos reikalingumu. R.: O čia jau Įdomiau. Sa kyt kad organizacijos nereikia, tu negali. Jos reikia tol. kol los reikia bent trims žmonėms. Trys nariai bus. ir jie bus šita organizacija. D.: Gerai, komjaunimo sek retorius ir du jo pavaduotojai... (Juokas) R.: Bet juk ne sekretoriui žmonės o sekretorius žmo nėms. Neliks organizacijos sek retorius nereikalingas bus. O du lo pavaduotojai tuo Ia£lau... Sakyk Jaunimui reikalinga or ganizacija? D.: Negali būti organizacijos, kuri apimtu visą Jaunimą. R.: Negali. Mes lau pasakėm: komjaunimas nėra ir ngjuri bū ti vienintelė jaunimo organiza cija. D.: Puiku, laiminu liekančius Iš tiesu nuoširdžiai O jaunimo organizacijos greta komlauni mo jam išeis tik i nauda Ta čiau komjaunimas vis tiek pasi lieka Išskirtinėje padėtyje kuri jo neleis prilyginti kaimynams. Komlaunlmas — lyg savotiškas paparti lys“. Tai II Išskiria kai turime gienpartlne sistemą. Iš čia šios organizacijos Ir gaila ir negalia. Komjaunuolis ir komunistas Iš esmės turėtu skirtu tik amžiumi Komjau nuolis. nenorintis tapti komu nistu — ne savo ratuose. Be to |el aš Išeinu Iš komjaunimo organizacijos tai nereiškia kad aš tapau antikom launuole Dabartinis priklausymas šiai oolitinei organizacijai man pri lygsta lyg priklausymui kažko klal neorlešu socializmui orga nizacijai Trūksta apibrėžto svaraus krlterllaus oagal kuri galima būtu pasirinkti viena ar kita kelia. R.: Bet sakyk kaip vertinti šitokį DateriallDl pagrindą or ganizacine struktūra lausima i mūsų gyvenimą — nuo Kons titucijos Iki aukštosios mokyklos statuto. Šitie dalykai savaime su daro prielaidas atgimimui ne kalbant kad ateina nauji žmonėjs kitas supratimas D.: Iš tiesu ekonomika — politikos pagrindas Šiuo atžvil rlu komiaunimas neblogo|e oadėtv Komlaunlmas" — toks navadlnlmas geriausiai tlkį^i 'aunlmo bankui... žinau kad perlenkiu bet ... realybės Pu sėn R.: Vadinasi tu neižiūri nei komlaunimo tikslu net progra mos O aš manau kad I bet ku ria problema kiekviena organi zacija turi reaguoti savaip Mes
pasiūlysime vienoki, problemos sprendimą kokia religinė orga nizacija — kitokį. Pacifistu or ganizacija — dar kitą. Tai Ir yra vadinamas politinis gyvenimas. Kitas dalykas kad mes neišdrįs tame siūlyti sakyti savo nuo monę: o Jeigu ne taip supras, o gal ką nege ro pagalvos... Komjaunimo organizacija ne beveidė abstra kcija. O mūsų komjaunimo tik slams. funkcijoms Ir skirsime pagrindini dėmesį artėlančiame Lietuvos komjaunimo suvažia vime. Na gerai. Jei tau komjau nimas nereikalingas tai kokia tau organizacija reikalinga? D.: Profesinė, pavyzdžiui žur nalistu studentu salunga. Jei kalbėsim apie pelitine organlzaclla Iškyla klausimas — ar nepriklausymas lokiai politinei organizacijai vra apolltiškumas? Apie tai dar reikia galvoti. R,: Sutinku Kas dėl specialy bės — juk kuriasi korporacllos. Gražu. Teisės fakultete apie kažka panašaus irgi galvojam gal draugiją kokia ar ka bet yrlžklm prie to nuo ko pradė jome. O kaip I tai kad išstojai iš komlaunimo reagavo tavo draugai šeima? D.: Draugai: ..Šaunuolė!" bet patys išstoti neišstoia. Kiti klausia ar sunku ar' daug for malumu — jis irgi bandytu... Smerkiančiu dar nesutikau. Tė vai ilgai nežinojo. Kai pasakiau — dėl įdomumo, kaip reaguos — mama paklausė, kur aš da bar Įstojau Paskui padejavo gal ir blogai padariau — skirs tymuose darbe tai nepadės Tė vas tai suprato kaip protestą prieš komjaunimo neveiklumą bet Jo manymu, tai lengviau sias kelias Sesuo. komunistė Pasveikino... Manau mumK Jau reikėtų baigti šitą pokalbi. Visko per syki neišsakysi. Nesijaučiu vi siškai tiksliai ir galutinai leidu si suprasti savo pozicija Be to. daugelis dalyku suformuluo ti gal pernelyg kategoriškai tačiau ta« „persūdymas" ne be prasmis Tebūna taip todėl kad būtu su kuo ginčytis Galbūt teisingiausias kelias — komoromisas bet ar Ils Kali būti tokiuose dalykuose? R.: Jau vien tai. kad mes sU tavimi kalbame apie tai ka prjeJ pora n>e u būtume šven tai" nutylėję, tau vien tai gerai. Tai vadavimasis Iš sustingimo ėjimas 1 pasirinkimą. Pabaigai gal reikėtų kokios sparnuotos frazės?.. žinai tegu kiekvienas la suranda pats.
O jei NATO neaštrintų situacijos? Patelkiame Pabaltijo karinės apygardos v<alo pavaduotojo atsakytt?*' i Pabaltijo studentų klausimus (sutrumpinta iš Rygos politechnikos Instituto laikraš čio „Jaunais lnžlnleris"). Klausimas: Kodėl šaukiami į armiją studentai? Atsakymas: Studentų šauki mas j TA vykdomas pagal TSRS galiojančius įstatymus. Situaciją aštrina NATO bloko veiksmai. Kl: Ar yra galimybė atleisti nuo karinės katedros lankymo merginas? Ats.: Taip, yra! Remiantis 1988 m. birželio mėn. direktyva jos jau atleistos, bet merginos
pradėjusios karinį rengimą pri valo užbaigti. (Tokį pat atsaky mą parsivežė papulkininkis V. Kravčenka, grįžęs iš karinės apy gardos štabo užpraeitą savai tę, - J. K.). Kl.: Ar galima tikėtis, kad bus sumažintas karinio rengimo programos valandų skaičius, atleisti nuo karinio rengimo studentai, tarnavusieji TA? Ats.: Mes tikimės, kad nuo 1989 m. rugsėjo 1 d. bus nauja programa — 350 vai. , (Tikėji mas... — J. K.). Nuo karinės katedros lankymo atleidžiami tie tarnavę studentai, kurie iš TA grįžta turėdami jaunesniojo leitenanto laipsnį.
Kl.: Kodėl karinėje katedroje nėra laisvo užsiėmimų lankomu mo? Ats.: Apie laisvą lankomumą negali būti ir kalbos, nes karinė technika, spec. literatūra galima naudotis tik karinėje katedroje. Kl.: Kodėl negalima karinį rengimą sukoncentruoti tik IV kurse? Ais.: Sį klausimą turi spręsti aukštosios mokyklos Rektorius ir Mokslinė Taryba. (Mes jums — 350 vai., o Rektorius Ir Mok slinė Taryba tegu galvoja... — K. J.). Kl.: Kokios galimybės dėstyti karinį rengimą gimtąja kalba? Ats.: Jokių. Mūsų Ginkluoto
sios pajėgos yra internacionali nės. Kl.: Ar nevertėtų aukštosios mokyklos Mokslinei Tarybai pavesti spręsti visus karinio ren gimo klausimus? Ats.: Si teisė yra suteikta, bet ne visi rektoriai , tai vykdo. O ten, kur ir vykdo, tai nekompe tentingai. (?! — K. J.j. Kl.: Kodėl po aukštosios mo kyklos baigimo studentai šaukia mi į TA, t. y. pakartotinai — karininko pareigoms? Ats.: Nuo 1989 m. toks šau kimas bus NUTRAUKTAS! Bus šaukiami tik netarnavę TA. (Tai turbūt vienintelis konkretus Ir teigiamas atsakymas. — K. J.).
Kaip matome, atsakymai pa dėties nepaaiškina. Kokiais tik kanalais nekeliauja į Maskvą raštai su siūlymais, prašymais, reikalavimais. Susidaro toks įs pūdis, kad aukštieji pareigūnai renka makulatūrą iš mūsų raš tų. Padėtis komplikuojasi — studentų judėjimas įgauna vie ningumą ir platesnį mąstą. Bet, taip ir neaišku, kada ši groble ma bus sprendžiama? Kada stu dentai sulauks teigiamų atsaky mų? O gal atitinkamiems orga nams netikslinga skubėti? Už makulatūrą gaunamos neblogos knygos...
Parengė Kęstutis JASKUTELIS
1988.12.23! ____ _____ i
Tarybiais stideitas
Universiteto turistų klubui —trisdešimt... Žvilgsnis į praeitį
Praeitą šeštadieni buvo minimas Turistą klubo 30-metls. Bene pirmą kartą Saulėtekio ai. Jung lamą] ame korpuse susirinko ši tokia gausybė buvusių ir dabar tlnlų klubo narių, tarp jų ir devyniolika šio klubo pirminio kų. Audringiausi aplodismentai pirmajam pirmininkui, klubo įkūrėjui Vaidotui Janušklui (1958 —60 m.). Buvo nemažas būrys ir svečių iš LŽŪA, VISI, WPI turistų klubų. Vienbalsiai priimtas nutarimas, gražinti klubui senąjį vardą — nuo šiol jis vadinsis „Žygeivių klubu". Kiekviena žygeivių karta, ateidama Į susitikimą, atsinešė pluoštus nuotraukų, skaidrių. Didžiausia klubo relikvija — pir mas žygelvlškas V. Janušklo fll mas, sukurtas 1958 m. Po Ilgų kalbų, dalijimosi Įspū džlais, prisiminimais — šokiai griežiant armonikai, dainos, žai dlmai. Ištvermingiausi išsiskirs tė tik prieš pirmuosius gaidžius. Tautvyde SUDE1KYTĖ
UTK sąskrydžiai (KADA — KUR — KIEK DALYVIŲ — FAKULTETAS NUGALĖTOJAS 1959.05.30—31. Bražuola (Trakų raj.) 75 1960.05.07—08. Rykantai (Trakų raj.) 305 1961.05.06—07. Žalvės ež. (Vievio ap.) 450 1962.05.12—13. Akmenos ež. (T raku ap.) 600 1963.05.11—12. Gvazdikai (Nemenčinės ap.) 250 1964.05.09—10. Bražuola (Lazdėnų ap.) 220 1965.05.10—11. Ilgio ež. (Paberžės ap.) 350 1966.05.07—08. Topelių ež. (Nemenčinės ap.) 410 1967.05.08—09. Kukiškis (prie Merkio) 470 1968.05.11—12. Bražuola 330 1969.09.27—28. Aškelaičiai (prie Merkio) 310 1970.09.26—27. Pudeliai (prie Visinčios) 280 1972.05.07—08. Pamerktai (Varėnos raj.) 170 1973.05.08—09. Mera (Pažeime nės ap.) 300 1974.05.08—09. Vilkokšnis (Trakų raj.) 270 1975.04.25—26. Šalčia (Varėnos raj.) 100 1976.05.08—09. Kiauna (Labano ro giria) 120 1977.09.17—18. Aisetas (Saldutiškio ap.) 230 1978.05.27—28. Skersabaliai (prie Neries) 110 1979.05.19—20. Merkys-Spengla (Valkininkų raj.) 210 1980.05.17—18. Visinčia (Šalčininkų raj.) 170 1980.05.17—18. Visinčia (Šalčininkų raj.) 170 1981.04.25—26. Žilvytynė (Skersabaliai) 150 1982.05.01—02. Kiauna Žeimena (Švenčionių raj.) 110 1983.04.23—24. Paūliai (Varėnos raj., Žiūrų ap.) 250 1984.05.12—13. Mera (Pažeimenė s ap.) 200 1985.04.20—21. Kašėtos (prie Olos, Varėnos r.) 250 1986.04.19—20. Pasgrinda (Matuizų ap.) 230 1987.04.25—26. Žeimena (Pailgio ap.) 180 1988.04.23—24. Visinčia (Šalčininkų raj.) 100
UTK pirmininkai 1958 — 60 Vaidotas Januškis 1960 Kazys Monstvilas 1960 Algis Dembinskas
1960 — 1961 Stasys Karpinskas 1961 — 62 Tadas Šidiškis 1962 — 63 Jonas Paršeliūnas
1963 1963 1964 1965 1967 1969
— — 64 — 65 — 67 — 69 — 71
Vanda Aliulytė Birutė Valnytė Elvyra Vaitukaitytė Rimantas Krupickas Valentinas Baltrūnas Jonas Grabavlčius
1971 čius 1971 1972 1974 1977 1978
— 72 Edmundas Stankevi 1980 1982 — 72 Edmundas Stankevi- 1984 — 74 Benius Paukštys 1986 — 77 Jonas Šimėnas 1986 — 78 Romanas Benaitis — 80 Dainius Samkus 1987
Yra tokių kampelių, kurie tū no širdyje ir kartas nuo karto paaitrina vaizduotę skaidrios erdvės toliais. Pūpso ten ugni kalniai — galingi žemės gum bai, susproginėję, suirę, grės mingai tvoskiantys karščiu, ar išdidžiai užsimaukšlinę ledo ke pures. Tai mano svajonių že mė, amžinoji paslaptis, tolimoji Kamčiatka. .. Pirmą kartą ji pažymėta že mėlapiuose XVII a. viduryje. Manoma, kad upė pavadinta ru sų kazoko S. Kamčiatskio pavar de, o po to taip buvo pradėtas va dinti ir pusiasalis. Keliautojas šias žemes aplankė 1658—1660 m. Po pusiasalj keliavo ir A. Atlasovas 1687—1699 m. ir pir mą kartą jį aprašė. Žingsniuoji bežade tyluma spengiančiais lavos laukais ir jautiesi vienu metu ir viešpačiu, ir menkysta. Sugrįžtu jau trečią kartą priglusti prie alsuojančios karščiu žemės krūtinės, iki
skausmo pajusti, koks mažas žmogus, paskelbęs save pasaulio viešpačiu... Gūriname koja už kojos fan tastiškiausių figūrų lavos lau kais, o prieš akis atsiveria nuo stabi Didžiųjų ugnikalnių pano rama. Norisi kuo greičiau paž velgti į Plutono žaizdrą. Ugnikalnis Bezymianyj (3085 m.) visą laiką užsimaukšlinęs dū mų ir debesų kepurę, o didinga sis Kliučio ugnikalnis (4800 m.) tarytum užsiglaudęs už aštriojo Kamen. Dunda ir dunda, o nak tį kyšteli raudoną lavos liežuvį. Purvinu ledynu užsikabarojame j Bezymianyj krateri, o Kliučio ugnikalnis tegul palaukia kito karto. Apleistą vulkanologų namelį prie Plokščioj o Tolbačiko sun kiai surandame: medžiai smar kiai ūgtelėję per dešimtmeti. Saulė žeme ridinėja, į mus žiūri skaidri visatos akis, o iš kiek vienos namelio kertelės lenda
prisiminimų vaiduokliai. Kuz ma išsikėlė. Žemės pulsą stebi sudėtinga technika bazinėje vul kanologų stotyje Kliūčių kaime. Aplinkui nė gyvos dvasios, Plokščiasis Tolbačikas žėri snie go sidabru. Kopti nesunku, tik nenuorama vėjas plėšia, stumia mus žemyn, vos spėjame pa matyti pulsuojantį žemės mo menėlį. Tolyn tolyn, link Tumaroko kalnagūbrio traukia visa mūsų futbolo komanda: Universiteto turistų klubo senbuviai ir keli studentai. Mes savo žygį skiria me Universiteto turistų klubo trisdešimtmečiui. Pakelyje nuvingiuoja vande ningos upės: greitos, triukšmin gos, krantuose riogso susigrūdę riedulynai. Brendam, kabinamės už slidžių akmenų, kol, paga liau atsidūstama išėję į tun drą. Puikusis kalnagūbris seniai žavėjo savo dantytomis viršū nėmis ir keliautojų nesulaukian
čiomis perėjomis. Kokia tyla! įsi klausau į mėlynuose toliuose gūbsančias ugnikalnių pirami des, ramiai vinguriuojančius dū melius ir suprantu: gimsta ir sensta net ugnikalniai. O, trapi mūsų būtie! Šiaip ne taip suran dame perėją. Kaip gaila! Mes čia ne pirmieji. Ją įveikė lvo viečiai, pavadino savo miesto vardu. Storožo upė pasitiko galingais pursluotais sūkuriais, su tingiai snaudžiančiomis duburiuose la šišomis. Atplaukia jos neršti į upes, kur kažkada pačios gi mė. Išneršusios miršta, o jų kūnais maitinasi mailius. Amži nasis gyvybės ratas. O mes šliaužiame keliais, kabinamės į šlaituose augančią sodrią žolę ir... skubame. Skubame prie karš tųjų versmių, kurios kaip ran ka nuima įsismelkusį kelionės nuovargį. Horizonte stūkso Komarovo ugnikalnis. Sausa upelio vaga nesunkiai pasiekiame jo papėdę. Mes dar dar nežinom, kad tai — vienas įspūdingiausių ug
Dingusią studijų knygelę Nr. 8610059, išduotą EKFF studen tei Liudmilai ARTAJEVAI, laiky ti negaliojančia. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710930, išduotą ChF stu dentei Nadeždai ANESOVAI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą
Nr. 8810102, išduotą EKFF stu dentei Vidai ISODKAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 821287, išduotą PF studentui Raimundui RAŽANAUSKUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8811553, išduotą MF studen
tei Irenai VAITKEVIČIŪTEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8711404, išduotą FilF stu dentei Loretai SIMONAITYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8621125, išduotą Filį studen tei Rasai RIMICKAITEI, laikyti
negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850288, išduotą PF studentui Valdui DAMBRAVAI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8811234, išduotą TF studen tui Kęstučiui JANKAUSKUI, lai kyti negaliojančiu.
Žygis klubo jubiliejui
GF MF FMF ChF ChF GF GF GF GF ChF ChF GF GF GF GF GF GF GF GF EKFF PEF PEF GF GF GF MaF GF MaF GF GF
— 82 Stepas Deveikis — 84 Vidas Bezaras — 86 Nerijus Kisielius Romas Valeška — 87 Tautvydas Cibas — 88 Naglis Šyvis
nikalnių Kamčiatkoje. Raudo nos, rožinės, geltonos užgesę fu marolės, įvairiaspalvių akmenų sąvartynai, auksu spindintys sie ros kristalai. Qar viena kita keterėlė ir prieš akis atsivėrė sukrečiantis vaiz das: iš didelių geltonų skylių švilpdamos veržiasi įkaitusios dujos. Žemės paviršius suspro ginėjęs, sueižėjęs, sumaitotas... Šnypčia, garuoja, kriokia. To kios spalvų įvairovės dar niekur neteko matyti. Nutilę leidžiamės žemyn ir skubame link bazinės stovyklos, iš kur keliausime link paskutinio mūsų ugnikalnio Kizimino. Penktos sudėtingumo kategori' jos maršrutas baigiasi. Pavar gom, bet akyse dar ilgai mirgės kibirkščių spiečiai, švytės besipi lanti ugnikalnio lava, ir be di delio nerimo širdyje Ištariu: su die, Kamčiatka! Iki pasimatymo, seneliai ug nikalniai.
Ofsetinė spauda, spaudo* lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2655 Spausdino LKP CK leidyklo* spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresai: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-76. ■CoaeTcsM cryAenrs — opran napmoMa, penropaTa, KOMH-reTa OMcoMOAa, upocpKOMa opAeuos Tpyaoaoro Kpacnoro naMenii n ApyncOu aapoAoa BnAsuioccKoro vunepcnrera hm. B. Kancynaca. Bhamioc. PeAaKTop A. Annnrrac. Ha amtobckom s3Mxe.
Regina JAKUCIONAITĖ
Istorijos fakulteto bibliote kininkystės ir bibliografijos specialybės V kurso IV gru pės studentai nuoširdžiai už jaučia docentę Iną DAGYTĘ, mirus tėvui.
Redaktorių* A. LIPSTAS