PROFSĄJUNGOS
AKTYVO
VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYK1TESI
SEMINARAS
Svečiai iš visos Sąjungos
caRj/BOS
Lapkričio 28 — gruodžio 3 dienomis Vilniuje vyks zo ninis sąjunginis studentų profsąjungos komitetų pirmi ninkų seminaras, kuriame da lyvaus delegatai iš kaimyni nių respublikų, Maskvos, Le ningrado, Kaliningrado ir ki tų miestų. Universitetas še fuos svečius iš Archangelsko, Komi ATSR, Murmansko ir kt Seminaro dalyviai aptars aukštosios mokyklos profko- VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO mitetų vaidmenį tobulinant mokymo auklėjimo procesą, REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS gerinant buities ir darbo EINA NUO 1950 METŲ KAINA 2 KAP. sąlygas ir kt. Laisvalaikiu jie susitiks su mūsų kino ir teatro aktor ais, respublikos sparto meistrais, k. II gr.), A. Juška (II k. II turės progos aplankyti Ope gr.), G. Katilius (II k. II gr.), GEROS STUDIJOS, ros ir baleto teatro cpektoKS. Sedbaras (II k. UI gr.). R. lius. Taip pat numatoma su Vaščiula (V k. III gr.), S.\ GRAŽŪS DARBAI — Lapkričio 17 d. įvyko Rektorato ir Jubiliejinės komisi rengti draugystės vakarą su Zaura (III k., II gr.) ir kt. VU studentais, o lapkričio Nemaža dėmesio Kreipiama jos ideologinio darbo sekcijos posėdis, kuris svarstė, kaip TIK TAIP trisdešimtą jiems Universite pirmakursių adaptacijai. Vie ruošiamasi sutikti 400 metų jubiliejų. Kas jau nuveikta, to aktų salėje pasirodys res na iš priemonių — „Tėvų sutinkant šią šventę Ekonominės kibernetikos ir finansų PASITIKIME fakultete, papasakojo dekanas prof. A. Žilėnas. Finansinin publikos aukštųjų mokyklų dienos". geriausi meno saviveiklos ko Nusiviliančių savo studijo kai baigia ruošti fakulteto komjaunimo organizacijos met ALMA MATER lektyvai. mis beveik nėra. Tiesa, mer raštį. Su dideliu entuziazmu rašoma fakulteto istorija. Doc. A. Vengrys paruošė metodinius nurodymus, metraš ginos, baigusios mokslus, JUBILIEJUI L. KAVICIUS kartais ieško ramesnio dar tininkams pataria, kokią medžiagą rinkti. Katedrų istoriją nagrinėja studentai savo kursiniuose bo, bet vis tiek dirba pagal darbuose. savo specialybę. Fakultete tebevyksta meno saviveiklos apžiūra, kurios nugalėtojai dalyvaus Universiteto konkurse. Doc. R. Tarvydas apibendrino patikrinimo rezultatus. Jis Po tuo pačiu stogu gyve na ir prekybininkai. Atrody pažymėjo skoningą patalpų apipavidalinimą, džiaugėsi, tų, klimatinės sąlygos tos pa kad finansininkai moka kūrybiškai spręsti jiems iškilusius čios, bet ketvirtakursių mo s- klausimus. Be kita ko, čia sumaniai panaudojamos ir „Ži Teisės fakulteto vadovai įsitrynusį ketvertą ir rasi. tas jo, kaip simulianto, ta lo daigai šįkart gležnesni. nijos" draugijos paskaitos ,į darbą įtraukiamos Katedros. tikrai negali skųstis, kad Vėl nepavyko 1. Sukaitei, E. lentas. Pranešėjas baigdamas pridūrė, kad atsiskaitomumas iš Kritiška padėtis su ekonomi studijuoti ateina silpnai pasi Būbeliui. Girdėjau, pastarasis judino dekanatus, katedras ir kitus padalinius. Norėtųsi, Mosymo auklėjimo komisi ne analize prekyboje (dėst. ruošę abiturientai. Konkur mitriai sakąsis saviveikloje. ja tikrina paskaitų lankymą, V. Mackevičius). Iš 10 mais kad dar labiau jaustųsi jubiliejinė atmosfera, kad į daroą sai čia vieni iš didžiausių. Tik, gerai išlaikęs pir organizuoja reidus į bendra to prekių specializantų tik drąsiau įsijungtų komjaunimo ir kitos visuomeninės orga Matyt todėl ne taip jau daž mąjį egzaminą, E. Bugelis bučius. Kiekvieną mėnesį viena vienintelė V. Staniony- nizacijos. nai teisininkai svečiuojasi tos energijos kaip sykis ir komisija suskaičiuoja studen tė išlaikė įskaitą, tš 9 a'siPosėdyje taip pat kalbėjo prorektorius B. Sudavičius, skyrelyje „Pašalinti nepažan- pritrūko — iš antro skola: tų praleistas valandas ir re skaitytų disciplinų po Jvi Istorijos fakulteto dekanas doc. V. Lesčius, atsakingas uz gūs studentai". muziejų ruošimą fakultetuose V. Mačiekus. sugadinta praktikos nuotaika, zultatus skelbia viešai. MAK skolas turi E. Gumauskaitė, Iki sesijos teks lukterti dar kiti nemalonumai per deka tikrina seniūnų darbą — jie R. Monkevičiūtė, A. SarafiRektorato posėdyje apsvarstytas viktorinos „400 atsa daugiau negu mėnesį, o štai no kabinetą. kymų apie Universiteto praeitį ir dabartį" vyksmas fakul kartais pernelyg demokratiš naitė. diplomantai ją jau išlaikė. Pramonės prekių mokslo tetuose. Vertėtų susirūpinti antra ki. Draugas draugu, bet žy Tiesa, žiūrint kaip kam pa Kai kuriuose fakultetuose, pavyzdžiui, Teisės, Filologi mėti reikia teisingai. Jei studentai (IV k.) tą pačią kursei L. Dumblinu skaitei, ku vyko. jos, viktorinoje dalyvauja visi studentai. Tačiau yra 'ažodis nepadeda — yra tokia ekonominės analizės preky Kai su prodekanu Zenonu ri tik po kolūkinės taUos lik nemaloni kultetų ir atskirų specialybių, kur, organizuojant viktori studento kišenei boje (dėst. V. Mackevičius) Namavičiumi pažangumo su vidavo skolą. Ja dabar vėl priemonė — nemokėti sti įskaitą laikė ne ką geriau uz ną, pasitaiko nemaža formalumo. Reikia, kad viktorina skundžiasi vokiečių kalbos vestinėje pabandėme rasti pendijos. savo kolegas — iš devynio skatintų ir padėtų studentams bei dėstytojams geriau stu dėstytoja. sKolininkų, radom. Bet tik Studentai, praleidę daugiau likos keturiolika laikys ant dijuoti Universiteto istoriją. Tada mūsų auklėtiniams savo vieną kitą. Jų grafas be pa Kovoti už pažangumą ir kaip 4 paskaitas be pateisi rąkart. Mažai dėmesio studidarbo įstaigose bus žymiai lengviau pasakoti apie mūsų žymio slepia pirmūnų penke drausmę padeda komjaunimo namos priežasties, svarstomi joms skiria B. Lingytė, G. Alma Mater istoriją, dabartį ir perspektyvas. tai, kurių kiekvienam dveje organizacija, kuriai vadovau aKademinėj grupėj, specialy Einoraitė — jos turi po 3 Posėdis įpareigojo dekanus, fakultetų visuomenines or tui dešimtimis tektų. Tik la ja Sigitas Židonis. Veiksmin bės ir fakulteto komjaunimo skoias. ganizacijas šventiškai ir. pakiliai rengti viktorinos pirmojo bais gerais pažymiais sesiją giausia jų priemonė — laiš biuruose. Paaiškėjo ir šių Žiemos sesija nelauks at turo baigiamąjį etapą. Apdovanojimai nugalėtojams turi išlaikė K. Virketis, P. J igo- kas tėvams. Prasižengęs su mokslo metų pirmųjų mėne siliekančių. Negi yra kitaip būti įteikiami iškilmingoj aplinkoj ir tuoj pat po kon rovas. Jie visada mokėsi pen tiktų su trimis Dapeikimais, sių „lyderiai": V. Foikin (IV manančių? kurso. ketais — gal kokį netyčia negu su laišku, kur atskleis- k. IV gr.), V. Ivaškaitė (II L. ADUT1S A. LEKAVIČIUS
1977 m. lapkričio 25 d. Nr. 36 (1020)
REKTORATE
Laikas nelaukia atsiliekančių
Fakultetų aktyvistų ieškoti (prasta visuomeninių orųani. zacijų kabinete? Istoriios fa. kulteto komjaunimo biuro na. rę Saulę Niunkaitę tain pat ten- suradau. Ji gan dažnai užsuka per pertraukas ar po paskaitų. Vadovauja (skaitos sektoriui. — Šiandienos darbus bai. giau — lyq sau, bet qarsiai ištaria Saulė. — Einu na. mo... Tas ėjimas i namus mums dažnai baigiasi p rma troiei. buso stotele. Saulė i namus dažniausiai kuln.uoja pėstute. Girdim dažnai: studentai la biausiai skundž asi la ko sto. ka, o Ii kelionei i Universite. tą paaukoja net pusantros valandos (ten ir atqal). Ga. lėtum sakyti, perniek tos ml. nutės eina, štai ką Saulė tv.rtina: „Pripažįstu visas transporto rūšis, bet labiau, šiai pasitikiu savo kojom. Juk per diena ne tiek iau dauq Judame. Man tegis, tokie pasivaikščiojimai tik i naudą. To laiko negaila. Be tikslo jo praleidžiam ne tiek ir ne taip. Žingsniuodama ry tais dauq ką perųalvoiu. Nu. matau dienos darbo plana Lieka laiko ir pasvajoti. Va karais irgi minčių netrūks, ta“. Spėja Saulė ir teatrus ap lankyti, ir prie knygų pašė, dėti (ketvertus ir penketus ne taip iau lengva gauti). Besišnekučiuodami neiučio. m'c Ir kliniką pasiekėm: — Matai, net nepastebį, jom, kaip prabėgo tos minu, tės. Aš suku j dešine. V so geriausio, šypsodamasi išta. ria Saulė. Fusę kelio nukeliavau, bei ar ryšiuos iki galo eiti? Vis to laiko trūksta.. . Ir šoku j troleibusą.
L. SKIRPSTAS
Broliška darbininką sąjunga SVARBUS, GYVENIMO PATIKRINTAS KOMUNISTŲ VEIKLOS PRINCIPAS
K. Marksas ir F. Engelsas, moksliškai pagrįsdami da bininkų klasės istorinį vaid menį, aiškino, kad, išeida mas į istorinę areną, prole tariatas sukuria socialinįekonominį pagrindą naujai pasaulėžiūrai, taip pat ir jos sudėtinei daliai — proletari niam internacionalizmui. „Ka dangi visų šalių darbininkų padėtis vienoda, kadangi jų interesai vienodi, jų priešai tie patys, tai ir kovoti jie pri valo bendrai, ir visų tautų buržuazijos broliškai sąjungai jie turi priešpastatyti broliš ką visų tautų darbininkų są jungą". Tarptautinė darbi ninkų klasės vienybė tamoa viena būtinų sąlygų pergalin gai kovai prieš kapitalo jun gą, už komunizmo perga'ę. Marksizmo klasikų pagrįs tus proletarinio internaciona lizmo principus toliau išvys tė Rusijos darbininkų klasės vadas V. Leninas. Su internacionalizmo vėlia va buvo pasiekta Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos pergalė, buvo stiprinamos pirmosios socialistinės valsty bės pozicijos, susikūrė pa saulinė socializmo sistema, tvirtėja ir vystosi socialisti nių valstybių sandrauga, au
ga ir telkiasi tarptautinis ko munistinis darbininkų judėji mas. Tarptautinio darbo žmo nių solidarumo jėgą ir reikš mę patvirtina kiekvienas šiuolaikinių progresyviųjų jė gų žingsnis. Todėl neatsitiktinai reakci nės jėgos siekia bet ko.cia kaina skaldyti bendrą progre syviųjų jėgų frontą. Viena šios kovos pasireiškimo for mų — puolimas proletarinio internacionalizmo ideologijos. Tai daroma arba atvirai, arba mėginant ją iškraipyti, su siaurinti, iškelti tik kai ku riuos jos aspektus ir pan. Šiandien proletarinį inter nacionalizmą suvokiame kaip daugiaplanę sąvoką, turinčią daugybę aspektų. Proletarinio internacionaliz mo ideologija teigia visišką visų rasių ir nacijų lygiatei siškumą ir lygiavertiškumą. Tačiau aiškiai per siaura tik taip jį traktuoti. Tai tik da lis, , nors ir svarbi, proletari nio internacionalizmo. Dažnas ir nuolatinis viso dėmesio su telkimas tik į tautų ar parti jų lygiateisiškumą, savaran kiškumą gali atvesti į užmir šimą svarbiausio proletari niame internacionalizme — jo klasinio pobūdžio. liek
revizionistai, tiek dogmatikai tuo ir nusideda, Kad jie ly giateisiškumo klausimą atplė šia nuo bendrų darbininkų klasės uždavinių. Lozungas „Visų šalių proletarai, vienykitėsl" pirmoje eilėje reiškia visų nacijų ir rasių darbo žmonių klasinį solidarumą kovoje už komunizmo perga lę. Svarbu ne vien skelbti, o užtikrinti revoliucinę darbo žmonių vienybę. Plečiantis pasauliniam re voliuciniam procesui, turtėja ir pasipildo proletarinio inter nacionalizmo turinys. Pagrin diniai principai nesikeičia, iš siplečia tik jų įtakos sritis. Dar V. Leninas, supratęs ir įvertinęs kolonijinių tautų nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo reikšmę imperializ mo pozicijų silpnėjimui, nu rodė, kad komunistų šūkį „Visų šalių proletarai, vieny kitės!" reikia papildyti k.-eipimusi į kolonijų ir priklau somųjų šalių tautas: „Visų šalių proletarai ir engiamo sios tautos, vienykitės!" 1369 metais Maskvoje įvykęs tarptautinis komunistų ir dar bininkų partijų pasitarimas dar labiau išplečia šį šūkį: „Socialistinių šalių tautos, (Nukelta į 3 psl.)
NUO RYTO IKI VAKARO
Z. KĖVELAICIO nuotr.
Ir žiūrėkime, ir padėkime
Visą dieną Studentų miestelio I korpuso audi torijose ir korid iriuose galima sutikti šį aukšti ir liekną žmogų. Tai v.siems prekybininkams >r dauge lio kitų fakultetų s.udentams ir dėstytojams pažjstamas Prekių mokslo ka tedros vedėjas respublikos nusipelnęs ekonomistas doc. Juozas Pričinauskas. Lapkričio 24 d. jam suka ko 60 metų. Padaryta daug. Keli šimtai doc. J. Pričinausko per 16 metų išugdytų prekių žinovų rado savo gyvenimo rašaukimą prekyboje. Kiek viena docento darbo die na prasideda ir baigiasi tarp studentų. Ne tik skaitydamas įdomias prekių mokslo paskaitas, bet ir bendraudamas su s»udentais po paskaitų, doc. J. Pričinauskas visada pa prastas, kuklus, trokštan tis padėti jiems. Doc. J. Pričinauską myli ir gerbia ne tik studentai,
bet ir jo kolegos dėstyto jai. Visų širdis jis paver gia begaliniu atsidavimu pedagoginiam darbui, aukštu pedagoginiu meist riškumu, sugebėjimu be tarpiškai bendrauti »u įvairaus amžiaus bei išsi lavinimo žmonėmis. Vedėjas su neišsenkama energija rūpinasi Prekių mokslo katedros materia line baze. Jo dėka su kaupta daug prekių pa vyzdžių, Įsigyta nemažai mokslinės ir mokymo apa ratūros. Doc. J. Pričinauskas ruošia spaudai didelį kelerių metų darbą — Rusų—lietuvių prekių ter minų žodyną. Jis autorius daugelio prekių moksio metodinių priemonių studentams neakivaizdiainkams. Iš visos širdies sveikiname jubiliatą jo 60-mečio proga, linkime geros sveikatos ir ilgų gyveni mo metų. Doc. K. VAlSTARIENc
daktorė N. Kišūnieoė supažin dino mus su bibliografavimo „virtuve". Kiek kruopštumo, kantrybės ir įžvalg įmo reik’a, kad būtų suklasifikuotos Kny gos, periodika ir net mažiauh lakšteliai su lietuvišku lėkštu: atsišaukimai, kvietimai, valgiaraščiail Įdomu buvo išgirsti Mažosios Lietuvos knygos kelią Sužinojome, kad Klaipėdos krašte 1865 m. ėmė veikti pirmoji Lietuvos poligrafistų mo kykla. Ją Priekulės našlaičių prieglaudoje įsteigė F. šiioderis, o pirmaisiais mokiniais ir amatininkais buvo lietuviai paaugliai. Mažoji Lietuva ga li pasigirti gražiausiais krašte knygų viršeliais. Kaip tik ierėdydavo jų knygryšiai — oda su metalo apkaustais,
dramblio kaulu, su savininkų superekslibrisais! Iš D. Gargasaitės pasakoji mo sužinojome apie lietuviš ką spaudą Amerikoje. S. Daukanto žiniomis, jau XVIII a. lietuviai emigravo „laimės ieškoti" į užjūrius. Deja, ne visiems fa laimė šypsojosi. Toli nuo Tėvynės, nežinodami kalbos, lietuviai :eškojo pa galbos. „Aš pirmas artėjau", — rašė Mykolas TvarausKas, 1875 m. išleidęs „Tlumočių arba slovniką šnekos angielskos". Išlydėdami svetingi Knygų rūmų darbuotojai kvietė pri sidėti prie Lietuvos istorijos registravimo.
Iš praeities kovų... Prekybos fakulteto prekybos ekonomikos specialybės I ir III kursų studentai, vadovaujami grupių kuratorių doc. B. Cereškos ir vyr. dėst. V. Liakaitės, rūpestingai ruošėsi vakarui, skirtam Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci jos 60-osioms metinėms pažymėti. Į susitikimą atvyko gar bingi svečiai — revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyviai JAV lietuvių pažangus visuomenės veikėjas, Niujorke lei džiamo lietuvių laikraščio „Laisvė" direktorių tapybos pir mininkas Povilas Venta, direktorių tarybos narė, „Aido" choro dalyvė Nelė Ventienė (juos matome nuotraukoje), TSKP istorijos katedros vyr. dėst. Laurynas Kapočius. Povilas Venta papasakojo apie Didžiojo Spalio aidus jo darbininkiškoje kovoje už geresnį savo ir viso proletatiato gyvenimą. Prisiminė dalyvavimą darbininkų streikuose, MOPR'o organizacijos veikloje, kalėjimą. Iš praeities su grįžo kova internacionalinėje brigadoje pilietinio karo Is panijoje metais, koncentracijos stovykla Prancūzijoje, ke lionė į JAV, mūšiai su jajx>nais II pasauliniame kare. Daug įdomaus išgirdome ir apie šiandieninę Ameriką, pa žangiųjų lietuvių veiklą. Svečias papasakojo apie JAV studentus, didelius mokesčius už mokslą ir medicininį ap tarnavimą. Nelė Ventienė kalbėjo apie pažangiųjų JAV lietuvių kultūrinę veiklą, „Aido" chorą, jo dalyvius, repertuarą. Išgirdome ir įdomų mūsų dėstytojo Lauryno Kapočiaus pasakojimą. Jis kalbėjo apie savo revoliucinės veiklos pradžią .dalyvavimą darbininkų judėjime, prisiminė kalė jimų „universitetus", bado streikus .darbą Jungtinėse Ame rikos Valstijose. L. Kapočius plačiau supažindino su mū sų svečių iš JAV gyvenimu ir veikla. R. SAIDYS A. SAVICKO nuotr.
Spalio 60-mečio išvakarėse Aktų salės scenoje vėl pama tėme ir išgirdome Universite to nusipelniusį dainų ir šo Neseniai grupė iF knygoty kių ansamblį. Šventinio kon ros būrelio narių svečiavosi certo programą jis pradėjo Lietuvos TSR Knygų rūmuose. tradiciniu pasveikinimu. lai Išvykos tikslas — susipažinti buvo lyg atsakymas į tartą su ruošiamos „Lietuvos TSR LTSR Aukštojo ir specialio bibliografijos" darbo specifi jo vidurinio mokslo ministro ka, pamatyti archyve saugo prof, H. Zabulio žodį vyriau mus kultūros lobius. sybinio apdovanojimo proga. Ikitarybinės spaudos bbKada ne tik kaip eilinis liografijos skyriuje vyksta at žiūrovas, bet' ir kaip dėstyto sakingas ir įdomus darbas. jas žiūri į pažįstamus studen „Lietuvos TSR bibliografijos" E. JOVAIŠA1TĖ tų ansambliečių veidus, gir 2-ojo tomo „Knygos lietuvių Knygotyros būrelio narė di jų muziką, damas, matai kalba 1862—1904 m." vyr. rešokius, prisimeni — kaip jie klausė paskaitų, kaip laikė įskaitas ir egzaminus. Pagal voji ir — kiek jie, vadovai turėjo įdėti darbo, kad pa siektų tokį aukštą menišku mo lygį. Tuo labiau kai ma tai, kad ansamblyje aktyviai dalyvauja studentai ir tokios „kietos" specialybės, kaip medicinos. Jame matome II kurso studentus — K. Siru Dėl to tatai šiomis dienomis apie tai, kaip, atvažiavus A. pą, G. Kundrotą, III kurso — nemaža jų teko išsiųsti į Pri Smetonai, jie iškėlė raudoną R. Kaukėną, V kurso — S. verčiamojo darbo įstaigą, j vėliavą. Kliuką, V. Daugelavičlų, A. teksią dar daugiau jų siųs Toliau mūsų maršrutas ėjo Liubšį, VI kurso —- E. Vitkų, ti (...) Kadangi dabartinės per Žarėnus (prisiminėm, kad net jau interną L. Bemalopatalpos jau dabar perpildy miestelio apylinkėse 1815 m. nįiir kt. Tai pažangūs stu gimė lietuvių filologas, tauto tos (...) tad prašau poną Mi dentai, aktyvistai, surandą nistrą paliepti pag-eitinti ba sakos rinkėjas Jonas Juška), laiko ir moksliniam darbui. rakų statybą". Hitlerinės oku nuo jų žingsniavome Minijos Ar mūsų ansambliečiai turi pacijos metais dabartiniame pakrantėmis. įgimtą universalų talentą ar Plungėje prisijungė dar 15 Kretingos raj. ir Palangoje to pasiekė ryžtu bei sugebė nužudyta beveik 5000 žmo mūsiškių. Klegantis būrys ap jimu tiksliai derinti darbo ir nių, iš jų Dimitrave — 1770. žiūrėjo parką Babrungo upe aktyvaus poilsio režimą? Tur Baigėsi mūsų kelionė Kre lio slėnyje, puikų medžių de būt reikia ir vieno, ir kito. tingoje, apžiūrėjus Kraštoty riniais, tvenkiniais. Pa r ve O kokios mūsų, tąi /ra, ros muziejų, prieš pat šven stovintys pseudorenesansinio dėstytojų, pažiūros į juos? tes persikėlusį į restauruotas stiliaus rūmai — vieni gra Ar visi juos (ir kitus savi senovines patalpas .puikiai žiausių XIX a. Lietuvos arveiklininkus) bent moraliai derančias jam. 'Autoriaus nuotraukose: remiame? Deja, nemaža dalis Nors daugelis parsivežė dėstytojų nesilanko studentų TURISTINE EKSPEDICIJA viršuje — varpinė Plungė Vilniun pūsles ant kojų, nors „MANO TĖVYNĖ — TSRS" koncertuose, kai kurie dargi buvo dienų, kai nė vienas je, iš kurios 1861 m. valstie per įskaitas ir egzaminus nesugebėjo išlikti sausas, bet čių miniai buvo perskalty as juos užgaulioja: „Ko iš ta nekantriai laukiam kitų žy baudžiavos panaikinimo ma vęs norėti, tu ansambliegių. Kraštotyrininkų klubas nifestas; tis..Praktika rodo, kad ouplanuoja iki Naujųjų metų chitektūros kūrinių. Nulenkė jektus. „Negali vadintis tikru kraš vę ansambliečiai oūna ir ge kairėje — prie Minijos, būsiant ir sekmadieninių, ir me galvas prie paminklo V. Spalio šventes praleidome rais specialistais, ir visuome totyrininku, jei nepažįsti sa didesnių žygių. Ateikit j klu ties Dauginčiais; Rekašiui — proletariniam nininkais - organizatorais. vo krašto miškų, upių, kai Vakarų Žemaitijoje, aplankė bą — išgirsit, pamatyit Mokslas ir menas visais lai mų ir, žinoma, žmonių“ („TS“, me penkis ekspedicijos ob poetui, revoliucionieriui, žu skaidrių... apačioje — memorialas Di kais dubliavosi. Tarybinis 1975 m. vasario 7 d.). Keičia jektus ir kitas Įdomias vė vusiam netoli Minijos, M laV. DAGYS mitravo aukoms. šaičių kaimo laukuose. Kraštotyrini :ikų tąs. žmogus negali užsidaryti sa si žmonės Kelionę pradėjome vien 10- \ Paskutiniąją, penktąją, die vo siauros specialybės keva klube, bet kelionių dvasia likos žmonių būrelis Var ną pasiekėme Dimitravą, Bu le. Šiandien j pilną žmogaus nesilpsta. sekmadieniniai niuose, seniau buvusiame že vusią priverčiamojo darbo Rengiami sveikatos sąvoką įeina darni (prie memorialo fizinių .protinių, psichinių ir žygiai po Vilnių, jo apylm- maičių kultūriniu bei admi- stovyklą socialinių ypatybių sąveika. kes — ieškomos buvusių nistraciniu centru. Mokytoja įrengimo savo įnašais į Pa Tas pasiekiama tik šias ypa Universiteto profesorių laido J. Dzindzelletaitė supažinii- minklų apsaugos fondą prisi tybes sistemingai ugdant. jimo vietos, susipažįstama su no su miestelio praeitimi. dėjo ir Universiteto dėstyto Un versitete prie to daug pri istorija, kultūros paminklais, Pamatėme namą, kuriame gy jai bei studentai). Įspūdin sideda dainų ir šokių liau Vilnijos gamta. Spalio mėne veno M. Valančius. Varniuo gas muziejus, kuriame eks datoo kalinių dies ansamblis, choras, kitos sį buvo aplankytos vietos, se yra gyvenę ir S. Daukan- ponuojami saviveiklos formos, sporto susijusios su revoliucionie tas, M. Daukša, A. Strazdas, įrankiai, suvenyrai, parodo riaus F. Dzeržinskio, jo šei čia A. Baranauskui kilo min- mos buities sąlygos. Viena klubas. tis parašyti „Anykščių šile- me iš dokumentų — Polici Iš širdies linkiu studentams mos gyvenimu. Švenčių dienomis išsiruo- ii". Varniuose 1927 m. b’jvo jos departamento direktoriaus ansambliečiams ir jų vado šiame į tolimesnes keliones. įsteigta koncentracijos sto raporte buržuazinės Lietuvos vams tolesnių sėkmių. Šių metų pavasarį dalis klu vykia, kurioje yra salėję apie Vidaus reikalų ministrui — „Pastaruoju metu Prof. dr. V. KVIKLYS bo narių pradėjo lankyti jau 600 žmonių, smetoninės dik rašoma: pradėjo aktyviau MF Higienos katedros nimo turistinės ekspedicijos tatūros priešininkų. Išgirdo krašte vedėjas „Mano Tėvynė — TSRS“ ob- me apie jų bandymus bėgti, veikti Lietuvos komunistai.
Musų skaitytojų puslapis
GYVA KRAŠTO ATMINTIS
Broliška darbininkų sąjunga (Atkelta iš 1 osl.) Kapitalo šalių proletarai, vi sos demokratinės jėgos, išsi vadavusios ir engiamos tau tos, susivienykite bendroje kovoje prieš imperializmą, už taiką, nacionalinę nepriklau somybę, socialinę pažangą, demokratiją ir socializmą'" Tai rodo, kad kai kurie šian dien pasireiškiantys mėgini mai apkaltinti proletarinį in ternacionalizmą siaurumu, sektantizmu, darbininkų kla sės atribojimu nuo kitų re voliucinių jėgų, neturi jokio realaus pagrindo. PrasilenKtume su proleta riniu internacionalizmu ir tuo atveju, jei, skelbdami tarptautinės vienybės būtbiumą kovoje už taiką, pažan gą, demokratiją, sąmoningai ar nesąmoningai užmirštume, kokį vaidmenį čia vaidina tarptautinis proletariato soli darumas ir realusis socializ mas. Svarbus proletarinio inter nacionalizmo principas — būtinumas derinti nacionali nius interesus. Darbininkams visai nesvetima meilė sa'ro gimtajam kraštui, jo žmo nėms, papročiams. Kaip tik proletariatas, kovodamas už nacijos daugumos išvadavimą iš išnaudojimo jungo, už jos socialinę pažangą, yra patrio tinė jėga, pilniausiai atsto vaujanti nacionaliniams inte resams. Tačiau norint išva duoti savo šalies d ubo žmo
LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijoje GERINTI SPECIALISTŲ RUOŠIMĄ IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ ORGANIZAVIMĄ Lietuvos TSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos kolegija apsvars tė ministerijos aparato ir jos organizacijų darbo stilių, sprendžiant specialistų rengi mo ir mokslinių tyrimų or ganizavimo uždavinius. Kolegijos posėdyje buvo pažymėtas spartus aukštojo ir specialiojo vidurinio moks lo vystymasis respublikoje. Nuo to laiko, kai buvo su kurta sąjunginė-respublikinė aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo valdymo sistema, studentų skaičius nuo 25 tūkstančių išaugo iki t.7,4 tūkstančio. Dabar aukštąsias mokyklas baigia pustrečio karto daugiau absolventų. Labai išsiplėtė mokslinių tyrimų apimtys. Nagrinėjamų temų skaičius jradidėjo 2,4 karto, išradimų — 30 kartų, mokslo darbų finansavimas išaugo 16 kartų. Vien tik mokslė įstaigose prie aukštų jų mokyklų dirba apie 2 tūks tančius žmonių, neskaitant katedrų profesorių ir dėstyto jų. Iš jų 45,5 procento tari mokslo vardus ir laipsnius. Pagerėjo materialinės jau nųjų specialistų ruošimo są lygos. Vien kapitalinei staty bai dabar skiriama 6,4 karto
nes iš kapitalistų ir dvarinin kų jungo, būtina internacio nalinė darbo žmonių vieny bė, nes kapitalistai nuslopi na izoliuotus revoliucinius są jūdžius. Visų šalių tikrieji patriotai yra ir internaciona listai. V. Leninas daug dėmesio skyrė tam, kad komunistų partijos sugebėtų veiKti kaip nacionalinė jėga, kad vado vautų darbo žmonių kovai, atsižvelgdamos į konkrečius kiekvienos šalies ypatumus. Šiuo požiūriu ypač reikšmin gas V. Lenino veikalas ,,Vai kiška ,,kairumo" liga komu nizme". Principinė pozicija šiuo klausimu yra patvirtinta daugelyje svarbių tarpta įtinio komunistinio judėjimo dokumentų. Todėl Keista, kad atsiranda veikėjų, tarp jų Ispanijos komunistų partijos generalinis sekretorius S. Xariljas, išleidęs knygą „Euro komunizmas ir valstybė", ku rie šias žinomas tiesas siekia pateikti kaip ‘ naują žodi marksizme. Kitas dalykas, kai kalbant apie komunistų na cionalinius uždavinius, už mirštama, kad, esait reikalui, nacionalinius interesus reikia pajungti internacionaliniams, kaip svarbesniems, lemia miems. Labai svarbus prole tarinio internacionalizmo pa tikrinimo šiuolaikinėmis są lygomis kriterijus yra pažiū ra į realiai egzistuojančias socialistines šalis. Po Didžio
sios Spalio revoliucijos per galės rėmimas pirmosios dar bininkų ir valstiečių valsty bės tampa švenčiausia viso pasaulio proletarų pareiga. „Tarybų Sąjungos pynimas nuo tarptautinės buržuazijos, — nurodė Komintemo VI kongresas, — atitinka klasi nius tarptautinio proletariato interesus ir yra jo garbes reikalas". Dabartinėmis sąlygomis progreso priešai bet kuria kaina siekia nuo bendro re voliucinių jėgų fronto izo liuoti socializmą ir pagrindi nę jo grandį — Tarybų Są jungą. Šioje kovoje susijun gia ir buržuazija, ir dešinieji revizionistai, ir maoistai. Ta čiau jų pastangos neduoda laukiamų vaisių. Viso pa saulio šalyse pažymimas Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-tųjų metinių jubiliejus. Tai rodo, tariant Bulgarijos Komunistų partijos CK pirmojo sekretoriaus T. Živkovo žodžiais, kad ,ir šiandien, kaip ir prieš šešias dešimt metų, pažiūra į Leni ną, Lenino partija, Didžiąją Spalio socialistinę revoliuciją ir Tarybų Sąjungą — pi'mąją ir pačią galingiausią rea liojo socializmo šalį, pasilie ka išbandymu tkrojo revo liucingumo, proletarinio in ternacionalizmo, ištikimybės Komunizmo idealui". Doc. A. BERZiNSKArfE
Jau trisdešimt metų ji čia gyvena ir dirba. Tik nepamirštamos tos išban dymų dienos, gimtasis Le ningradas, sunkūs karo keliai, vedę pas broliškas Armėnijos, Tadžikijos, Baškirijos tautas. — Buvau vienintelė Jau trečią dešimtmetį šeštoji žemės rutulio da lis, pražydusi raudonu žiedu, statė gamyklas ir tiesė kelius, kasė anglį ir mokėsi aukštosiose mo kyklose. Spalio revoliuci jos saliutų šviesoje gimė ir augo nauja tarybinių žmonių karta. Šaliai buvo labai reikalingos drąsios širdys ir jaunos rankos. Ir jų netrūko! Netrūko bebaimių šir džių ,ir kai reikėjo ap ginti Tėvynės laisvę. Kai reikėjo atstatyti karo su griautus miestus, pirmieji į talką stojo jaunieji. Mažas buvo tais metais duonos kąsnis, namams trūko šilumos, žmonės ne sivaikė madų, bet koks drabužis pravertė. — Ir tokiu sunkiu ša liai metu tarybinė vyriau sybė rūpinosi savo jauni mu, — prisimena tas die nas Gamtos fakulteto F-zinės geografijos ir kntografijos katedros vyr. dėstytoja V. Suchockaja. — Atvykusi į Lietuvą, įstojau į Universitetą, ga vau vietą bendrabutyje, stipendiją.
SPALIS MANO GYVENIME
ATVERTI MOKSLO
LOBYNAI komjaunuolė fakultete. Reikėjo įkurti komjauni mo organizaciją, išjudinti jaunimą, — pasakoja dės tytoja. Jai, komjaunimo orga nizacijos sekretorei fakul tete, tuo metu nuoširdžiai padėjo dekanas profeso rius V. Chomskis, vyr. dėstytojas P. Šinkūnas. — Nuo pat pirmųjų dienų aš įsitraukiau į vi suomeninių rūpesčių ver petą, be kurių mano gy venimas neturi pras.ncs. Baigusi Universitetą, nuta riau čia likti dirbti ir to liau, — pasakoja V. Su chockaja. — Jeigu jau Spalis suteikė man gali mybę auklėti jaunąją kar tą, aš ir stengiuosi 'ai
daugiau lėšų. „Praktikos" su sivienijimas per metus paga mina už 9 milijonus rublių mokymo technikos, vaizdinių priemonių ir kitos produkci jos. Kartu posėdyje buvo at kreiptas dėmesys į tai, kad ministerijos aparato ir jai pa valdžių mokyklų bei mokslo įstaigų darbe dar neįgyven dinta efektyvi direktyvinių organų ir savų nutarimų vyk dymo kontrolė. Mažareikš miai klausimai neretai ati traukia dėmesį nuo problemi nių uždavinių sprendimo. Nepakankamai ryžtingai likviduojamos studentų be. moksleivių nepažangumo ir Viktorinoje darbo turi ne tik dalyviai, bet ir vertinimo komisija. Nuo nubyrėjimo priežastys, moks traukoje kairėje matome besitariančius jos narius: fakulteto komjaunimo biu liniu aspektu mažai tyrinėja ro atstovę II k. anglistą N. Mozuraitytę, Klasikinės filologijos katedros mas mokymo bei auklėjimo vedėją doc. R. Mironą ir Prancūzų kalbos katedros dėst. R. Jaskūnaitę. De metodikos tobulinimas. Prak šinėje — į klausimą atsakinėja IV k. rusistė N. Liulkauskaitė, šalia fakul tiniam specialistų rengimui teto prodekanas doc. A. Jovaišas. gerinti ne visada efektyviai panaudojamos gamybinės Ne vienas studentas u ■ ■ į ■ ■ r**|O**r| ME7 A I“X A praktikos ir jaunųjų specia listų stažuotės. Auklėjimo Universitetą galėtų pava Q| Į Qj | | Į\ r“ / /Al J/A trūkumus rodo ir tai, kad da dinti savo namais, ir ne lis jaunųjų specialistų nenu- tiek svarbu — pirmaivyksta dirbti pagal paskyri siais ar antraisiais. Čia VIKTORINA „400 ATSAKYMŲ APIE VILNIAUS mą, atskiri studentai ir moks kyla klausimas, kaip ge- UNIVERSITETO PRAEITĮ IR DABARTĮ" leiviai pažeidžia teisėtvarką. rai mes pažįstame jo pra Kolegija pareikalavo* užtik tų nugalėjo rasistų II k. rodė tikrai šauniai. Štai Iirinti, kad specialistų renginio eitį ir dabartį? Baigėsi viktorinos I tu- jungtinė komanda (250 ba tuanistų I komandos kapiplanai būtų laiku ir visiškai įvykdomi, kad mokyklose ro antras etapas Filologt- lų). Ketvirtakursių buvo tonas A. Malakauskas nėsistemingai būtų svarstomos jos fakultete. Tarpusavyje 6 komandos: dvi lituams- veik pats vienas atsake studentų ir moksleivių nuby rungėsi 34 akademinių tų ir keturios rasistų. Tei- į pirmus keturis klausirėjimo priežastys ir imamasi grupių komandos. Pirmos sę dalyvauti fakulteto li- mus ,ir tik žiuri sprendipriemonių joms pašalinti. dienos nugalėtojų laurai nale iškovojo lituanistų mu penktasis atiteko jo Aukštosios mokyklos įparei atiteko anglistų I kurso kalbininkų ir klasikų I komandos draugai. gotos toliau gerinti idėjinį Didžiausią entuziazmą busimųjų specialistų auklėji komandai, surinkusiai 187 komanda (258 balai), Tikriausiai ne paslaotis, ir nuoširdumą žiuri pripamą, formuojant jų politinį balus. Kovinės ugnies nesąmoningumą ir komunistines stokojo ir kitos: vertėtų kad filologės turi vaikinui žino jaunesniesiems kurišskirti romanistų rinkti- mažoka, bet jau tie, ku- sams. moralės bruožus. ELTA nes. Tarp II—III a. studen- rie priimti į jų būrį, pasiPrieš finalines varžybas
atlikti kaip galima ge riau. Dar jaunystėje suvo kiau, kad mano asmeni niai interesai turi būti tik antraeiliai, o visas jėgas aš turiu atiduoti visuome nei. Aš gyvenu ne sau, ir ne karjera man rūpi. Sa vo gyvenimą aš paskyriau jaunimo auklėjimui. — Reikšmingi man bu vo 1950 metai: Komunistų partija priėmė mane į sa vo gretas. Buvau fakulte to pirminės partinės or ganizacijos sekretorė. Nors ir nelengvas, tačiau malo nus buvo man tas dar bas. . — Mane labiausiai džiu gina Spalio iškovota teisė į darbą. Iš jos ir kitos teisės: teisė į mokslą, po ilsį, aprūpinimą senatvėje. Kokios bebūtum tautybės, Spalis visiems atvėrė mokslo lobynus. Šiemet V. Suchockaja — IV kurso geografų ku ratorė. Todėl ir kalba greit pakrypsta į jaunimą, studentus, su kuriais bendrauja diena iš die nos. — Dabartinis jaunimas moka mąstyti, sugeba orientuotis visuomeninia me ir politiniame gyveni me, — džiaugiasi vyr. dėstytoja. Kalbamės jau gerą pusvalandį, kai ji susigriebia — netrukus partinis susirinkimas. Kei kia skubėti...
E. RUGINYTE
Autoriaus nuotraukos
komandoms numatytos konsultacijos su VU komjaunimo komiteto ir SMD Tarybos atstovais, — Finalą žadamo su rengti ateinančią savaitę. Pasikviesime fakulteto vokalinę-instrumentinę rapelą „Serbentą", svečių, Nugalėtojams bus įteikti VU jubiliejiniai žensliukai. Kaip ten bebūtų, nusileisti be mūšio nežada me niekam net ir patiems istorikams, — sako fakulteto prodekanas žiuri pirmininkas doc. A. Jovaišas.
V. SAVICKAS
Lapkričio 5-oji buvo išties padirbėti maršrutų valo- skulptūras Žemaitijos išva- šakiški ežerai visą laiką 1y- mal pakerėjo mus. Taigi, vidosni saulės spinduliais tiems, vams: G. Račiukaičiui, R. Ja- duotojams, Raudonės pilį, Pa- dėjo atkaklius Keliautojus, si seni ir nauji klubo nariai kurie, pasiryžę keliauti, ru- kučiūnaitei, D. Samkui, G. nemunės pilį bei parką, Ve- Sunku buvo apsakyti džiaugs- liko patenkinti švenčių žydens keliais patraukė link Balčyčiui ir kt. Neapsiėjome, liuoną, pasiekė Kauną, o mą, žvelgiant nuo Klepkalnio, giais. Klaipėdos, Telšių bei Talino, aišku, ir be veteranų pagal- kitą kelionės dieną sūrų Sal- Moteraičio, Girgždutės ir Kas viso to nematė, siūloKeliautojų nemažas pulkas: bos. tijos vandenį atvežė į Vii- Medvėgalio. me keliauti kartu. Mūsų klugal koks šimtas susirinko. Buvo sudarytos šešiosg'u- nių. Įspūdžių ir nuotykių bu-Negalėjome atsistebėti sa- bas ateityje organizuos dar Šiuos žygius Universiteto tu- pės, viena iš jų keliavo į Es- vo per akisl vo senolių nagingumu ir ne vieną tokį įdomų ir turiristų klubas organizavo su tijos TSR.Taig., rudenskeDaug ką turi papasakoti ir darbštumu, žvelgdami į pa- ningą žygį. devizu „Nuo gintarinės Bal- liai, kuriais patraukė klubo kitos grupės, pėsčiomis ke- kelių stogastulpius, koplytePasitarimai ir informacija tijos iki olimpinės Maskvos’, žygeiviai, buvo .domūs ir Uavusios po kalvotą Žemaiti- les. Nors ir vėlyvas ruduo ketvirtadieniais nuo 20 vai. Todėl vadovų ir dalyvių už- romantiški. Pavyzdžiui, dvi- jos kraštą. Maršrutas prasi- buvo, tačiau Žemaitija visu Olandų g-je 55 (8 bendrabuduotis buvo rimta: kuo to- ratininkų grupė pradėjusi dėjo nuo žemaičių sostinės grožiu parodė savo nuostau'ą tis). liau nukeliauti ir kuo dau- nuo Klaipėdos, patraukė į Telšių. Didžiuliai eglynų miš- dabartį ir žilą senovę. Įdomūs D. SAMKUS glau pamatyti. Daug teko Tauragę, pro Ušnėnų medžio kai nuo Kegų iki Tverų, pa- vietinių gyventojų pasakoji- UTK pirmininko pavaduotojas
Kauno vakariniame Prieš mėnesį savo laikraštyje buvome išspausdinę pokalbį su Universiteto Kauno vakarinio fakulteto dekanu doc. V. Cesnavlčluml. Manome, kad sis puslapėlis, kurį parengti padėjo KVF studentas Emanuelis Zingeris, pratęs mūsų pažintį su kolegomis Kaune.
į j > S s <
ojo aukštų. Praėjusių mokslo metų gale sužinojome, kad mūsų kampinlnkiškas gyve nimas amžiais netruks. Taip, tai tiesa. Jūsų fakul teto rūmams jau skirtos šim tatūkstantinės lėšos. Rugsėjo pradžioje darbininkai paklo jo pirmąsias stogo čerpes ant namo, esančio Pergalės k an tinėje. Kitų metų I ketvirty je bus baigtas projektuoti gretimas korpusas. Kaip atrodys rūmų vidus!
Supažindiname: JAUNIAUSIA KAUNO VA KARINIO FAKULTETO DĖSTY TOJA RITA MAKSVYTYTĖ
rimtį altorių, langus papuoši me spalvotais vitražais, ku riuose, asad. J. Kubiliaus pasiūlymu, bus pavaizduoti garsūs Lietuvos moikslo vy rai. Deja, nebeįmanoma at naujinti medinių vargonų (karai, marai, laikas, žmones). Visi jūsų busimieji rūmai dabar gerokai apgriuvę; kai kurių patalpų skliautai, užuot prilaikę griūvančias lulras, patys yra pakibę. Apskrita., aktų salei restauruoti yra skirta apie 200 tūkst. lublių. Fakulteto administracija ,sikurs V. Kuzmos ir I. Stiuko gatvių kampiniame pastate. Kiemo neasfaltuosime. Jis Lūs grįstas raštuotu grindiniu. Dėl palyginti lėtos darbų eigos nereikėtų ko nors kal tinti. Tai tik pabrėžia šių XIV ir XV a. kvartalų restau ravimo svarbą. Generaliniame Kauno sienamiesčio restaura vimo plane jų atnaujin.mas laikomas svarbiausiu darbo baru. Restauravimo projektą jau keli metai rengia keturi architektai. Metus kitus rū mų atstatyme plušės dešim tys Kauno restauravimo dirbtuvių darbuotojų, archeo logų, technikų, .vėliau skulp torių, nes numatoma sukurti vadinamąsias skulptūrų v ejas. Kaip jūs manot išvengti šio serz'mlesčio „sumuzlejinimo"?
— Jei ne paslaptis, kiek jums metų! — Dar tik 22-eji. — Net nepatogu jus ir dėstytoja vadinti: liežuvis taip ir niežti leptelėti „Kelin tame jūs kurse!" — Šiemet baigiau Vilniaus universitetą ir gavau paskyri mą pas jus, šiai ir viskas. Dirbu pirmi metai. — Studentams, be abejo, labiausiai rūpi jūsų požiūris Į mokymąsi ir mokymą... — Mano dildžiusia svajo nė — kad studentai pamėgtų mano paskaitas. Noriu rasti tokį bendravimo būdą, kuris nevargintų nei dėstytojo, nei studentų. Iš studentų laukiu atidumo, susidomėjimo užsie nio kalba, kuri šiais laikais iš Gal dėl to ir buvo nutaria silavinusiam žmogui yra bū šioje miesto dalyje įkurdinti tina. meninę liaudį. — Geriausias būdas, nevar KVF III k. lituanistas E. Zingeris pabuvojo Paminklų filologinę, ginantis nei dėstytojo, nei konservavimo instituto Kauno skyriuje ir kalbėjosi su ai- Veiks studentų kavinukės. studentų, yra paskaitų nelanchltektu Kęstučiu Žalnierium. Dailės instituto vakar: nio kymas. Gal jūs manot kitaip! skyriaus menininkai siaurose — Mėgstu, kai daugiau au Gausų fakulteto studenPirmiausia bus baigtas ręs gatvelėse galės rengti asme sų girdi tuos keistus anglų tų būrį jau kuris laikas vir- tauruoti buvusios .kirchės" nines parodas, tapyti. Tada, kalbos garsus. Be to, juk stu pina mintis apie išsiveržimą bokštas. Joje bus jūsų aula dentams tai yra galimybe iš „palėpės" — Politechnikos — aktų salė. Res’auruosime man regis, senamiesčio kolo praktiškai pasinaudoti tuo, <ą instituto III rūmų 1-ojo Ir 5- išliekamąją meninę vertę tu- rito problema bus išspręsta. išmoko. — Jūsų hobi! — Turiu jų net du. Dar be simokydama trečiame kurse, pradėjau dirbti gide Vil K. MENClNSKAITfi niaus „Inturiste". Vasaromis KVF V k. lituanistė MEILEI aptarnauju turistus iš JAV, Kanados, Anglijos, Naujosios Tu — mano sapnų šviesa. Zelandijos, Australijos. Su Tu — mano kelių tiesa. jais apvaikštau Vilnių, Mask Pati saldžiausia bausmė, vą, Kijevą, Leningradą. Dar Pati giliausia versmė. bas labai įdomus r, žinoma, labai atsakingas. Tavo šviesą geriu geriu Antrasis „arkliukas" — XX Ir tolstu gelmėj vyturių. a. Vakarų dramaturgija. J. Tu savo erdvėj, vytury, O'Nilas, Viljamsas ir kiti au Mirtingas, o aš — nemari toriai yra mano numylėtiniai. Ir studentams stengiuosi įk O vienąsyk pabudo mumyse vėpti susidomėjimą jais. Juk : Didingas amžinybės pajautimas. skaityti kūrinį originalo kalba'J Ir žemė — didelė, gera dvasia — JAUNŲJŲ — laimė. Pagavo mus ir nešė, nešė, nešė... LITERATŲ — Įdomūs tie jūsų „arkliu-1 kai". Linkime toli nujoti. Offl Viršum žmonių šnekos, viršum sapnų. — BALSAS kas jums labiausiai įstrigo at-B Menu, kaip žvaigždės į akis subiro, mintin iš studentavimo metų! K Sušneko žvilgsniai spalvomis, menu, — Teko viešėti VDR, Len-B Ir laiko šauksmas pralėkė pro šalį. kijoje, dalyvavau SMD veiklo-B JUOKAS je, žodžiu, įstrigo visa tai,B C magiška jėga pasaulius du, kas nepakartojama, o sfudijųB Žaliu žaibu palaiminus, supynė. TAISO metai juk ir yra nepakarroja-B Prieš rytą paukščiai krykštavo džiugiai Apie naujos planetos atradimą. mi, nuostabiausi. SVEIKATĄ
KVARTALAS SENAMIESTYJE
VAKARAS BENDRABUTYJE
Lapkričio 21 d. dešimtojo bendrabučio I korpuso skai tykloje įvyko teisininkų susi tikimas su fakulteto profeso rium J. Žėruoliu. PokalDio tema — „Mano fakultetas". J. Žėruolis pradėjo studijas 1926 m. Kauno iniversiteto Teisės fakultete. Teiko studi juoti ir dirbti. Profesorius papasakojo apie tuometinės
REDAKCIJOS ADRESAS: 232000 Vilnius — MTP-3
studentijos margumą tiek so cialine padėtimi .tiek; amžiu mi, prisiminė ir apie drau džiamą komunistinę veikią Universitete. Nepaisydami represinių priemonių, 1928— 39 m. pažangūs studentai lei do nelegalius atsišaukimus. 1931—34 m. Unlve'sitete vei kė studentų komunistų biu ras, kuris vadovavo parti nėms kuopelėms. 1934 m. J. Žėruoliui buvo įteiktas teisininko diplomas. Pats profesorius sa«io, jog jis visados norėjęs studijuoti technikos mokslus, tačiau tai buvo prieinama tik turtingie siems. „Labai nenusivyliau. „Šiokiu tokiu" teisininku ta pau“, — šypteli. Z. STEPONKAIT.2 TF IV k. studentė
KAS MES
apmastyma.
Keturi ilgi amžiai praslinko sunkiu žingsniu pro Universiteto sienas, mačiusias nirtulingas feodalų grumtynes ir visa naikinančias epidemijas, inkvizi cijos laužų liepsną ir raudonas sukilimų vėliavas... Daugybė žmonių pabuvojo per tą laiką Universiteto auditorijose, įvairiai susiklostė jų likimai, tačiau ir juos, ir mus, dabartinius studentus, jungia vienas bendras pasididžiavimo savąja Alma Mater jaus mas. Mes — šimtmečius pergyvenusios studentų bro lijos nariai. Žinoma, mūsų Alma Mater istorijoje būta ir nuo puolių. Būta laikotarpių, kai ji tapdavo reakcijos tvirtove. Tačiau ir juodžiausią tamsą perskrosdavo ryškūs žmogaus minties ir talento blyksniai. Prisi minkime K. Leščinskį, A. Mickevičių... Daugelis žmonių, stovėjusių prie mūsų kultūros ištakų, vie naip ar kitaip susiję su Universitetu. Kaip tik to kiais šviesuliais mes ir remiamės, ieškodami sektinų tradicijų. Universiteto istorija yra tvirtai susijusi su visuo menės istorija — tokią išvadą galime padaryti, pa žvelgę atgal. Si tendencija matyti per visą Universi teto gyvavimo laiką. Studijuodami paskutiniame XX amžiaus ketvirty je, mes dažnai neatkreipiame dėmesio į reiškinius, apibūdinančius mūsų kultūrą apskritai, apsiriboja me tik savo specialybe. Suprantama — MTR, spe cializacija, gyvenimo ritmas ir kiti tarptautiniais žo džiais vadinami veiksniai daro savo. Tik ar tokiu būdu neprarandame daugiau, negu gauname, ar neiškeičiame visumos j dalį, tegul ir labai svarbia ir labai reikalingą? Apsiribojimas grynuoju mokslu neleidžia žmogui išreikšti save iki galo, galbūt at virkščiai — daro jį panašų į nuogą formulę išpieš tame lape. Sugebėjimą savarankiškai analizuoti ir vertinti ugdo tik platūs visuomeniniai interesai. Mūsų fakultetas yra Universiteto oazė Kaune. Nuo stacionaro skiriasi mokymosi specifika. Dauge lis studijuojančių yra užimti darbu. Mokslui skiria mi tik vakarai ir poilsio dienos. Žmones čia suvedė įvairios priežastys: vieni mokosi, norėdami pakelti savo kvalifikaciją, kiti — nepavykus įstoti į dieninį skyrių, dar kiti (yra turbūt ir tokių) -- dėl malo numo, kurį jaučia turtindami savo žinias. Šiaip ar taip, bet kaip tik Universitete yra sudarytos geriau sios sąlygos studentų minčiai pasireikšti, ne tik mokslinei, bet ir visuomeninei. E STRIAUKAS III k. lituanistas
ŽODYNĖLIS
Civilizacija prasiskverbė ir pas mus. Nebenustembi, pa matęs Laisvės alėjoje barz dočių ,ant kurio striukės švy ti, sakysim, 1LINOIS UNIVERSITY emblema. Nenu stembi, tačiau kartus apmau das suima, jog pats esi tik varganas KVF studentas, ne turintis nei Prinstono žiedo, nei Harvardo kaklaraiščio... Ir pakyla tada nenugalimas noras sužinoti, kokius dva sios lobius slepia barzdotas eruditas, kokios kosmines problemos jaudina jo protą... Bėda tik, kad erudito kalba būna dažniausiai taip smar kiai evoliucionavusi ir taip nepanaši į provincialią lietu višką šneką, jog vaisingas pasikeitimas nuomonėmis tampa sunkiai Įmanomas, Ne panaši j,i ir į jokią kitą vi durinėse mokyklose dėstomą
kalbą. Todėl, vedami kilnaus tikslo palengvinti susižinoji mą tarp miesto piliečių, mes ryžomės pasiūlyti jums že miau pateikiamą žodynėlį: dabias — tualetas grupsas — muzikuojantys jaunuoliai (ės) člosas — pasilinksminimas čiusl — ikil viso geroi torsai — pinigai hauzas — namas plersas — patefonas makalūzas — spiritu pa skanintas vynas siksa — mergina spukinti — žiūrėti ty-vy — televizija ir t. t. Tai, žinoma, toli gražu ne viskas. Tačiau pra džia padaryta ir, reikia tikė tis, sukels entuziastų susido mėjimą šiuo originaliu feno menu, liudijančių apie Kau niečių siekimą ir toliau gra žinti bei tobulinti savo gim tąją kalbą.
PASALINTI NEPAŽANGUS STUDENTAI Fizikos fak. I k. slud. R. Užomeckas, Ekonominės kibernetikos ir finansų fak. I k. stud. C. Valeiko, Gamtos fak. I k. siųd. K. Mikelkevlčiūtė, Filologijos fak. ’II k. stad. D. Martišflnaltė, O. Kasas. Už grubų drausmės laužy mą iš Universiteto pašalin tas Istorijos fak. II k. stud. A. Ažubalis. Prekybos fak. III k. slud. G. Butkus buvo pabalintas iš Karinės katedros, todėl jis išbrauktas iš studentų sąrasų.
Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 2. ''43
INTERKLUBIEClŲ 5 rub. 16 kap., 6 .nėn. — 2 DĖMESIUI! rub. 58 kap. Visi, norintys dalyvauti parodomojoje ekskursijoje po Komjaunimo komiteto Vilniaus senamies'į, renkasi spaudos sektorus lapkričio 27 d. (sekmadienį), 16 vai. prie Istorijos fakul teto. Lapkričio 28 d. (pirmadie UIK taryba nį) 20 vai. Fizikos fakulteto 109 a. įvyks VU alpinizmo sekcijos susirinkimas. Rus STUDENTE, ar jau užsipre aptariami vasaros {kopimai numeravai „KOMJAUNIMO bei priimami nauji nariai. TIESĄ" 1978 m.? Prenumera Kviečiame dalyvauti. tą priima fakultetų spaudos platintojai. Kaina metams — VU alpinizmo sekcija
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 3334
LV 14154
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA