visų
Salių
proletarai, vienykitės;
Siame
t
numeryje:
sccioencas _____ ...........................................................................................................................................................................................
II fflCM®
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ................ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS_______
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. gruodžio 3 d.
penktadienis
Nr. 36(1215)
! • '
IŠ CIKLO „BENDRABUČIO REPORTAŽAI"
I
XXX
UNIVERSITETAS: DATOS. ŽMONES. DARBAI.
Kaina 2 kap.
XXX
SVARSTOME •
Kasdien vis verčiame ka lendoriaus lapelius. Ir nors pirmakursio ir penktakursio interesai, mintys, pagaliau dvasinis pasaulis geroKai skiriasi, tačiau visiems vie nodai greitai lekia laikas. Netrukus egzaminai, o įskai tos ir ant kulnų lipa. Tačiau tą laiką ne visi vienodai lei džia: vieni, žiūrėk, užgulę knygas dieną naktj ir vis tiek nieko nespėja, kiti, vos kar tą žvilgtelėję i konspektus, neblogai mokosi, net ir lais valaikio turi. Vienų nuomo ne, studentas turi tik mo kytis, kitų — koks tu stu dentas, jei Vilniuje gyvenda mas net teatre nesi buvęs’, kai draugas iš rajono ne tik kad eilinį spektaklį, bet ir premjerą matęs... Vieni ko legos deda ryžtingą „veto” teatrams, diskotekoms, alaus barams, kavinėms (A. Juozapaičio rašinys „Tarybinio studento" 32-ame numeryje), kiti be viso to neįsivaiz duoja jauno žmogaus, o ypač studento, gyvenimo. Vieni suspėja „penktadienį pas draugus, šeštadienį alaus ba re, o sekmadienį Vizbaro diskotekoje“* (cituoju A. Juozapaitį) apsilankyti ir ne blogai pasiruošti semina rams, pratyboms ar koliok viumams, kitiems tokie apsi lankymai net penktadienį, šeštadienį ar sekmadienį —-
„lengvabūdiškas požiūris į mokslą" (vėl citata iš minė to rašinio). .. Kaip yra iš tikrųjų?! Stu.dijos ar studentavimas? Sė dėjimas prie knygų dieno mis ir naktimis ar vadinamas laisvas gyvenimas su beri biais pasilinksminimais? Sis klausimas iškylą kiekvienam pradedančiajam studentui. — Studentauti — tai, visų
pirma, mokėti tvarkyti lais valaikį, nes be jo, koks tu studentas, —■ sako Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto I kurso studentė Audra Juodkaitė. — Lankytis teatruose, diskotekose ar ka vinėse — tai nereiškia vien tuščiai leisti laiką. Jeigu mokėsi planuoti mokymuisi skirtą laiką, aišku, turėsi ir laisvalaikio. Kiekvienas, dau giau ar mažiau mokslo raga vęs studentas pasakys, jog mokytis vien prieš sesiją, kai visada pritrūksta vienos nakties — absurdas. Tačiau ne mažesnė kvailystė abso-
tais tiesiog būtina pašokti, pasėdėti kavinėse, todėl man visai nesuprantamas A. Juozapaičio požiūris i studento laisvalaikį. Jo nuomone, stu dentas laisvalaikiu tik ir tu ri „mąstyti ir daryti reikia mas išvadas", o, jei studen tas praleido savaitgalį ne prie knygų, tai jis vertas mažiausiai visuotinio pa smerkimo, jei ne draugiško jo teismo. Užkalbinu EKFF studentes Astą Grigaitę ir Daivą Jakaitę. — Svarbiausia — studiios. Pasižiūrėkime kiekvieną rug pjūtį, kokios minios norin čiųjų studijuoti Universitete rašo pareiškimus rektoriaus vardu, kokios šūsnys vado vėlių perverčiamos, ruošiar.egzami Nijolė Pansevičiūtė, to pa tis stojamiesiems ties fakulteto pirmakursė. — nams, kaip kiekvienas trokš Įsisukdamas į tokį mechani ta pamatyti savo pavardę nį „amžino judėjimo" ratą priimtųjų sąrašuose ir, kaip paskaitos — paskaitos — mo tie patys, tiek svajoję apie žmonės išmoksta kymasis namie, greitai gali studijas visai netaupyti savo darbo pavirsti vos ne robotu, ku riam nebus reikalingas joks dienos, tuščiai leisdami lai dvasinis tobulėjimas, o tuo ką, — mano Daiva. — Studijos ir studentavi labiau saviaukla, savišvieta ar kas nors panašaus. Kal mas, manau, neatskiriami da bant apie mūsų fakultetą lykai, — tęsia Astą, — ta kaip vieną iš matematiškes- čiau ' įstojame juk mokytis, nių, to savanoriško dvasinio ' o ne laiką ' vėjais leisti. Tie tobulinimosi, savo meninio sa, kartais, atrodo, jog . ~ kai skonio formavimo tikrai la-' knfib dalykai nereikalingi baį reikia. Pagaliau mes juk būsimajai specialybei, tačiau jauni žmonės, kuriems karNukelta j 3 psl.
Bendradarbiauja draugai: TSRS - ČSSR Viktorinos sąlygos Antrosios dvišalės viktori nos „Bendradarbiauja draugai TSRS — CSSR" dalyviams rei kia atsakyti į aštuonis klau simus apie Tarybų Sąjungos ir Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos bendradarbiavimą įvairiose gyvenimo srityse, konkrečius Pietų Moravijos įmonių ir organizacijų ryšius su TSRS. Kiekvienas teisingas atsakymas vertinamas balu.
ventojai? 3. Kur gimė pirmasis Čeko slovakijos darbininkas prezi dentas? Kaip tiksliai vadinasi miestai, kuriems suteiktas jo vardas? 4. Kas ir kur parengė Dukovanuose statomos atominės elektrinės techninį projektą? 5. Kokių dujotiekio Orenburgas—TSRS Vakarų siena barų statyboje dalyvavo Kle mento Gotvaldo gamyklos montuotojai? 6. CKP XVI suvažiavimo išvakarėse gamyklos „Raudo, nasls Spalis" kolektyvas pri ėmė padidintus įsipareigojimus — pirma laiko Tarybų Sąjun gai patiekti savo produkciją. Kam ji buvo skirta? 7. Kas 1989 metais susiejo kooperatyvo „Moravaka ustržedna" kolektyvą su TSRS sostine? 8. Koks Tarybų Sąjungos srities centras susigiminiavęs su Brno? Kurio lietuvių poeto biografija susijusi su šiuo miestu?
1. Brno miestas yra žino mas pasaulio tarptautinės pre kybos centras. Paminėkite d arbiausias tradicines kasineHnes tarptautines muges, ku riose dalyvauta Tarybų Sa-' lunga. 2. Trumpai apibūdinkite ' SSR plačiai žinomos operac,jos „Zet" renginių prasmę, klek valandų šiems populia Nugalėtojų išaiškinimas riems renginiams pernai pa gyrė Pietų Moravijos gy Autoriai, teisingai atsakę į
visus aštuonis viktorinos „Bendradarbiauja draugai: TSRS — CSSR" klausimus ir surinkę po aštuonis balus, bus renkami traukiant burtus. Nu galėtojus paskelbs autoritetin ga žiuri, kuriai vadovaus Lietuvos draugystės ir kul tūrinių ryšių su užsienio ša limis draugijos prezidiumo pirmininkas R. Petrauskas. Burtus numatoma traukti 1983 metų sausio mėnesį. Atsakymus į draugystės viktorinos klausimus reikia siųsti iki 1982 metų gruodžio 30 d. adresu: 232720 Vilnius, Pilies skg. 8, „Vakarinių naujienų" laikraščio redakcija, pažymėjus „Viktorina „Bend radarbiauja draugai". Be to, prašome nurodyti pavardę ir vardą, tikslų adresą, darbo vietę ir profesiją. Žiuri taip pat prašo pranešti, kelinta kartą jūs dalyvaujate mūsų konkursuose. i
Atsiųsti atsakymai nerecen zuojami ir negrąžinami auto riams. S. m. lapkričio mėnesi „Va karinių naujienų" puslapiuo. se išspausdintos publikacijos
iš Čekoslovakijos padės daly viams išsamiau ir tiksliau at sakyti į pateiktus klausimus.
Nugalėtojų apdovanojimas Autorių, atsiuntusių tei singus atsakymus i viktorinos klausimus, laukia šie prizai: penki nemokami kelialapiai Į CSSR; trisdešimt vertingų CSSR gamybos dovanų ir suvenyrų. Aktyviausiems dalyviams bus įteiktos CSSR gairelės ir CSSR firminių ženklelių komplektai. Geriausi darbai bus perduo. ti j Vilniaus 3-osiOg vidurinės mokyklos internacionalinės draugystės muziejų, kuris ateinančių metų pradžioje at vers savo duris visiems lan kytojams. 1983 metų sausio pabaigoje numatomas tradicinis draugys tės vakaras, kuriame laure-* atams bus įteikti kelialapiai į CSSR, o nugalėtojams — vertingos dovanos. Taip pat numatomas CSSR leidyklų knygų pardavimas, kurį su rengs Vilniaus „Draugystes" knygynas.
SPORTAS.
<
PENKIASDE5IMT SESTOJI SAVAITE: TARYBŲ TADŽIKIJAI
liūčiai visą laiką skirti tik mokymuisi. Paprastai tie, kurie gerai mokosi, yra ir aktyvūs visuomenininkai, ir ne rečiau už kitus lanko teatrus ar diskotekas. Meno nuomone, studentui svarbiau sia žinoti, kaip ir kam skirti savo laiką. — Koks tu studentas, į ei į šalį nuo konspektų ir kny gų nė per žingsnį, — tęsia
DĖMESIO: VIKTORINA!
Viktorinos klausimai
;
NESUTINKAME • MANOME KITAIP • — l]lil|||il||||i!lli|||BIIIIIIISII
TADŽIKŲ GIMTINE—KALNAI Kalnai lyg tie Rytų išminčiai rymo Kol neprakalbinsi, — Išdidūs ir nebylūs.
sutriuškintos paskutinės Fuzailos Maksumo ir Ibragimbeko basmačių gaujos. Iki Spalio revoliucijos geografi jos žemėlapiuose niekur ne LOIKAS rasi pavadinimo „Tadžikis tanas, Tadžikija". Didysis Didžiulių Žemės rutulio Spalis, Tarybų valdžia aavė raukšlių, galingų Alajaus, tadžikams Tėvynę ir savo Tian Šanio, Pamyro kalnų respubliką. Antropologiniu požiūriu sistemų sandūroje glaudžiasi Tadžikijos TSR, besipuikuo tadžikai — europeoidai. Ta janti visomis Pietų ir Rytų džikijos TSR tadžikų gyvena krašto gėrybėmis: medvilne, šiek tiek daugiau nei pusė šilku, saldžiais vaisiais, re visų gyventojų. Daug tadži tais .. mineralais ir, svarbiau kų kitose Vidurinės Azijos sia, aukštomis snieguotomis respublikose, yra jų Afganis viršūnėmis. Tadžikijoje' — tane, Irane, Kinijoje. Ypa aukščiausia Tarybų Sąjun tinga tadžikų grupė — jaggos — Komunizmų (7495 m.) nobai, gyvenantys Jagnobo viršūnė, didžiausias ' — Fed- upės slėnyje. Jų kalba — čenkos ledynas. Kalnai už vienas iš senųjų Sogdų dia ima apie 93 procentus res- lektų. Tadžikija — labai savitas publikos teritorijos. Respublikos plotas 143 kraštas. Čia ryškus kontinen tūkstančiai kvadratinių Wlo- tinis klimatas, didelis absometrų, gyvena apie 4 milijo Hutus aukštis, Ypeč atšiaunus gyventojų. 'Nacionalinė rus Pamyras, kur įsikūrusi sudėtis labai marga. Etninę Kalnų Badachšano autonomi margumą lėmė istorija. Juk nė sritis. Augalija — žolės ir Tadžikija, kaip ir visa Vidu krūmokšniai, slėniuose persi rinė Azija — didžiųjų seno kų, abrikosu sodai, vynuogy vės ir viduramžių prekybos nai, šilkmedynai, apgenėto kelių kryžkelėje. Toje kryž mis lajomis šilkverpių vikš kelėje gimė, klestėjo, nyko rams penėti. Kalnuose gyve didžiulės valstybės. VI—IV na reti gyvūnai: sniego pan suktaragiai a. pr. m. e. čia klesti Baktri- teros (irbiai), ja ir Sogdiana, vėliau suklu ožiai. Tadžikijoje klesti aukšti pusios prieš Aleksandro Ma kedoniečio galybę. I a. pr. kalnių žemdirbystė. Grūdinės m. e. — V a. m. e. — uni kultūros auginamos 3000— kalios kultūros Kušanų vals 3500 metrų aukštyje. Tadži tybė. Vėliau arabų kalifato kistanas — vienas iš varpi jungas, IX a. feodalinė Sa- nių grūdinių kultūrų kilmės manidų valstybė. XII a. čia centrų. Nelaistomuose plo valdė klajoklių tiurkų gen tuose — bogaroje auginami tys Seldžiukai, paskui Cingis miežiai, rugiai, kviečiai. Kal ganyklose auginamos chanas, Timūras... XVIII— nų XIX a. Tadžikijos teritorijo avys, ožkos, jakai. Kai kur je egzistavo daug smulkių Tadžikijoje neįtikėtinai pa lankios sąlygos augti svetim. chanatų, kunigaikštysčių. žemiams augalams. Dušanbės XIX a. pabaigoje Vidurinę botanikos sode gerai tarps Aziją užkariavo carinė Rusi ta tikrieji — Libano, Atlaso ja, buvo įkurta Turkestano kalnų kedrai... generalgubemija, į kurios Ilgai Pamyras tebuvo ži sudėtį įėjo Siaurės Tadžiki nomas tik iš XIII a. italų ke ja ir Pamyras; o centriniai • liautojo Marko Polo apra ir pietiniai dabartinės Tadži šymų, 1877 metais Pamvrą kijos rajonai — vadinamoji tyrė zoologas N. Severcovas Rytų Buchara — caro vasalo ir geologas I. Mušketovas. Bucharos emiro valdos. Dirbo čia Ferganos—Pamyro 1916 metų ir vėlesni suki ekspedicija, atskleidusi daug limai, Bucharos Liaudies res Pamyro paslapčių. Tadžikija publika (1920—1922), tuikų — alpinistu ir turistų numy pašos Enviro basmačių gau lėtas kraštas. Jame teko pa jos — tokia kovos už Tary dirbėti ir Universiteto stu bų valdžią Rytų Bucharos dentams geologams. kalnuose epopėja. 1924 meTadžikija — senos kultūros tais Uzbekijos sudėtyje įku- kraštas. Žavimės senųjų po riama Tadžikijos ATSR, nuo etų Rudaki, Firdousi, Saadi, 1929 metų — sąjunginė res- tarybinės tadžikų literatūros publika. Po 1939 metų buvo Nukelta į 4 psl.