visų
Salių
proletarai, vienykitės;
Siame
t
numeryje:
sccioencas _____ ...........................................................................................................................................................................................
II fflCM®
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO ................ REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS_______
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1982 m. gruodžio 3 d.
penktadienis
Nr. 36(1215)
! • '
IŠ CIKLO „BENDRABUČIO REPORTAŽAI"
I
XXX
UNIVERSITETAS: DATOS. ŽMONES. DARBAI.
Kaina 2 kap.
XXX
SVARSTOME •
Kasdien vis verčiame ka lendoriaus lapelius. Ir nors pirmakursio ir penktakursio interesai, mintys, pagaliau dvasinis pasaulis geroKai skiriasi, tačiau visiems vie nodai greitai lekia laikas. Netrukus egzaminai, o įskai tos ir ant kulnų lipa. Tačiau tą laiką ne visi vienodai lei džia: vieni, žiūrėk, užgulę knygas dieną naktj ir vis tiek nieko nespėja, kiti, vos kar tą žvilgtelėję i konspektus, neblogai mokosi, net ir lais valaikio turi. Vienų nuomo ne, studentas turi tik mo kytis, kitų — koks tu stu dentas, jei Vilniuje gyvenda mas net teatre nesi buvęs’, kai draugas iš rajono ne tik kad eilinį spektaklį, bet ir premjerą matęs... Vieni ko legos deda ryžtingą „veto” teatrams, diskotekoms, alaus barams, kavinėms (A. Juozapaičio rašinys „Tarybinio studento" 32-ame numeryje), kiti be viso to neįsivaiz duoja jauno žmogaus, o ypač studento, gyvenimo. Vieni suspėja „penktadienį pas draugus, šeštadienį alaus ba re, o sekmadienį Vizbaro diskotekoje“* (cituoju A. Juozapaitį) apsilankyti ir ne blogai pasiruošti semina rams, pratyboms ar koliok viumams, kitiems tokie apsi lankymai net penktadienį, šeštadienį ar sekmadienį —-
„lengvabūdiškas požiūris į mokslą" (vėl citata iš minė to rašinio). .. Kaip yra iš tikrųjų?! Stu.dijos ar studentavimas? Sė dėjimas prie knygų dieno mis ir naktimis ar vadinamas laisvas gyvenimas su beri biais pasilinksminimais? Sis klausimas iškylą kiekvienam pradedančiajam studentui. — Studentauti — tai, visų
pirma, mokėti tvarkyti lais valaikį, nes be jo, koks tu studentas, —■ sako Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto I kurso studentė Audra Juodkaitė. — Lankytis teatruose, diskotekose ar ka vinėse — tai nereiškia vien tuščiai leisti laiką. Jeigu mokėsi planuoti mokymuisi skirtą laiką, aišku, turėsi ir laisvalaikio. Kiekvienas, dau giau ar mažiau mokslo raga vęs studentas pasakys, jog mokytis vien prieš sesiją, kai visada pritrūksta vienos nakties — absurdas. Tačiau ne mažesnė kvailystė abso-
tais tiesiog būtina pašokti, pasėdėti kavinėse, todėl man visai nesuprantamas A. Juozapaičio požiūris i studento laisvalaikį. Jo nuomone, stu dentas laisvalaikiu tik ir tu ri „mąstyti ir daryti reikia mas išvadas", o, jei studen tas praleido savaitgalį ne prie knygų, tai jis vertas mažiausiai visuotinio pa smerkimo, jei ne draugiško jo teismo. Užkalbinu EKFF studentes Astą Grigaitę ir Daivą Jakaitę. — Svarbiausia — studiios. Pasižiūrėkime kiekvieną rug pjūtį, kokios minios norin čiųjų studijuoti Universitete rašo pareiškimus rektoriaus vardu, kokios šūsnys vado vėlių perverčiamos, ruošiar.egzami Nijolė Pansevičiūtė, to pa tis stojamiesiems ties fakulteto pirmakursė. — nams, kaip kiekvienas trokš Įsisukdamas į tokį mechani ta pamatyti savo pavardę nį „amžino judėjimo" ratą priimtųjų sąrašuose ir, kaip paskaitos — paskaitos — mo tie patys, tiek svajoję apie žmonės išmoksta kymasis namie, greitai gali studijas visai netaupyti savo darbo pavirsti vos ne robotu, ku riam nebus reikalingas joks dienos, tuščiai leisdami lai dvasinis tobulėjimas, o tuo ką, — mano Daiva. — Studijos ir studentavi labiau saviaukla, savišvieta ar kas nors panašaus. Kal mas, manau, neatskiriami da bant apie mūsų fakultetą lykai, — tęsia Astą, — ta kaip vieną iš matematiškes- čiau ' įstojame juk mokytis, nių, to savanoriško dvasinio ' o ne laiką ' vėjais leisti. Tie tobulinimosi, savo meninio sa, kartais, atrodo, jog . ~ kai skonio formavimo tikrai la-' knfib dalykai nereikalingi baį reikia. Pagaliau mes juk būsimajai specialybei, tačiau jauni žmonės, kuriems karNukelta j 3 psl.
Bendradarbiauja draugai: TSRS - ČSSR Viktorinos sąlygos Antrosios dvišalės viktori nos „Bendradarbiauja draugai TSRS — CSSR" dalyviams rei kia atsakyti į aštuonis klau simus apie Tarybų Sąjungos ir Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos bendradarbiavimą įvairiose gyvenimo srityse, konkrečius Pietų Moravijos įmonių ir organizacijų ryšius su TSRS. Kiekvienas teisingas atsakymas vertinamas balu.
ventojai? 3. Kur gimė pirmasis Čeko slovakijos darbininkas prezi dentas? Kaip tiksliai vadinasi miestai, kuriems suteiktas jo vardas? 4. Kas ir kur parengė Dukovanuose statomos atominės elektrinės techninį projektą? 5. Kokių dujotiekio Orenburgas—TSRS Vakarų siena barų statyboje dalyvavo Kle mento Gotvaldo gamyklos montuotojai? 6. CKP XVI suvažiavimo išvakarėse gamyklos „Raudo, nasls Spalis" kolektyvas pri ėmė padidintus įsipareigojimus — pirma laiko Tarybų Sąjun gai patiekti savo produkciją. Kam ji buvo skirta? 7. Kas 1989 metais susiejo kooperatyvo „Moravaka ustržedna" kolektyvą su TSRS sostine? 8. Koks Tarybų Sąjungos srities centras susigiminiavęs su Brno? Kurio lietuvių poeto biografija susijusi su šiuo miestu?
1. Brno miestas yra žino mas pasaulio tarptautinės pre kybos centras. Paminėkite d arbiausias tradicines kasineHnes tarptautines muges, ku riose dalyvauta Tarybų Sa-' lunga. 2. Trumpai apibūdinkite ' SSR plačiai žinomos operac,jos „Zet" renginių prasmę, klek valandų šiems populia Nugalėtojų išaiškinimas riems renginiams pernai pa gyrė Pietų Moravijos gy Autoriai, teisingai atsakę į
visus aštuonis viktorinos „Bendradarbiauja draugai: TSRS — CSSR" klausimus ir surinkę po aštuonis balus, bus renkami traukiant burtus. Nu galėtojus paskelbs autoritetin ga žiuri, kuriai vadovaus Lietuvos draugystės ir kul tūrinių ryšių su užsienio ša limis draugijos prezidiumo pirmininkas R. Petrauskas. Burtus numatoma traukti 1983 metų sausio mėnesį. Atsakymus į draugystės viktorinos klausimus reikia siųsti iki 1982 metų gruodžio 30 d. adresu: 232720 Vilnius, Pilies skg. 8, „Vakarinių naujienų" laikraščio redakcija, pažymėjus „Viktorina „Bend radarbiauja draugai". Be to, prašome nurodyti pavardę ir vardą, tikslų adresą, darbo vietę ir profesiją. Žiuri taip pat prašo pranešti, kelinta kartą jūs dalyvaujate mūsų konkursuose. i
Atsiųsti atsakymai nerecen zuojami ir negrąžinami auto riams. S. m. lapkričio mėnesi „Va karinių naujienų" puslapiuo. se išspausdintos publikacijos
iš Čekoslovakijos padės daly viams išsamiau ir tiksliau at sakyti į pateiktus klausimus.
Nugalėtojų apdovanojimas Autorių, atsiuntusių tei singus atsakymus i viktorinos klausimus, laukia šie prizai: penki nemokami kelialapiai Į CSSR; trisdešimt vertingų CSSR gamybos dovanų ir suvenyrų. Aktyviausiems dalyviams bus įteiktos CSSR gairelės ir CSSR firminių ženklelių komplektai. Geriausi darbai bus perduo. ti j Vilniaus 3-osiOg vidurinės mokyklos internacionalinės draugystės muziejų, kuris ateinančių metų pradžioje at vers savo duris visiems lan kytojams. 1983 metų sausio pabaigoje numatomas tradicinis draugys tės vakaras, kuriame laure-* atams bus įteikti kelialapiai į CSSR, o nugalėtojams — vertingos dovanos. Taip pat numatomas CSSR leidyklų knygų pardavimas, kurį su rengs Vilniaus „Draugystes" knygynas.
SPORTAS.
<
PENKIASDE5IMT SESTOJI SAVAITE: TARYBŲ TADŽIKIJAI
liūčiai visą laiką skirti tik mokymuisi. Paprastai tie, kurie gerai mokosi, yra ir aktyvūs visuomenininkai, ir ne rečiau už kitus lanko teatrus ar diskotekas. Meno nuomone, studentui svarbiau sia žinoti, kaip ir kam skirti savo laiką. — Koks tu studentas, į ei į šalį nuo konspektų ir kny gų nė per žingsnį, — tęsia
DĖMESIO: VIKTORINA!
Viktorinos klausimai
;
NESUTINKAME • MANOME KITAIP • — l]lil|||il||||i!lli|||BIIIIIIISII
TADŽIKŲ GIMTINE—KALNAI Kalnai lyg tie Rytų išminčiai rymo Kol neprakalbinsi, — Išdidūs ir nebylūs.
sutriuškintos paskutinės Fuzailos Maksumo ir Ibragimbeko basmačių gaujos. Iki Spalio revoliucijos geografi jos žemėlapiuose niekur ne LOIKAS rasi pavadinimo „Tadžikis tanas, Tadžikija". Didysis Didžiulių Žemės rutulio Spalis, Tarybų valdžia aavė raukšlių, galingų Alajaus, tadžikams Tėvynę ir savo Tian Šanio, Pamyro kalnų respubliką. Antropologiniu požiūriu sistemų sandūroje glaudžiasi Tadžikijos TSR, besipuikuo tadžikai — europeoidai. Ta janti visomis Pietų ir Rytų džikijos TSR tadžikų gyvena krašto gėrybėmis: medvilne, šiek tiek daugiau nei pusė šilku, saldžiais vaisiais, re visų gyventojų. Daug tadži tais .. mineralais ir, svarbiau kų kitose Vidurinės Azijos sia, aukštomis snieguotomis respublikose, yra jų Afganis viršūnėmis. Tadžikijoje' — tane, Irane, Kinijoje. Ypa aukščiausia Tarybų Sąjun tinga tadžikų grupė — jaggos — Komunizmų (7495 m.) nobai, gyvenantys Jagnobo viršūnė, didžiausias ' — Fed- upės slėnyje. Jų kalba — čenkos ledynas. Kalnai už vienas iš senųjų Sogdų dia ima apie 93 procentus res- lektų. Tadžikija — labai savitas publikos teritorijos. Respublikos plotas 143 kraštas. Čia ryškus kontinen tūkstančiai kvadratinių Wlo- tinis klimatas, didelis absometrų, gyvena apie 4 milijo Hutus aukštis, Ypeč atšiaunus gyventojų. 'Nacionalinė rus Pamyras, kur įsikūrusi sudėtis labai marga. Etninę Kalnų Badachšano autonomi margumą lėmė istorija. Juk nė sritis. Augalija — žolės ir Tadžikija, kaip ir visa Vidu krūmokšniai, slėniuose persi rinė Azija — didžiųjų seno kų, abrikosu sodai, vynuogy vės ir viduramžių prekybos nai, šilkmedynai, apgenėto kelių kryžkelėje. Toje kryž mis lajomis šilkverpių vikš kelėje gimė, klestėjo, nyko rams penėti. Kalnuose gyve didžiulės valstybės. VI—IV na reti gyvūnai: sniego pan suktaragiai a. pr. m. e. čia klesti Baktri- teros (irbiai), ja ir Sogdiana, vėliau suklu ožiai. Tadžikijoje klesti aukšti pusios prieš Aleksandro Ma kedoniečio galybę. I a. pr. kalnių žemdirbystė. Grūdinės m. e. — V a. m. e. — uni kultūros auginamos 3000— kalios kultūros Kušanų vals 3500 metrų aukštyje. Tadži tybė. Vėliau arabų kalifato kistanas — vienas iš varpi jungas, IX a. feodalinė Sa- nių grūdinių kultūrų kilmės manidų valstybė. XII a. čia centrų. Nelaistomuose plo valdė klajoklių tiurkų gen tuose — bogaroje auginami tys Seldžiukai, paskui Cingis miežiai, rugiai, kviečiai. Kal ganyklose auginamos chanas, Timūras... XVIII— nų XIX a. Tadžikijos teritorijo avys, ožkos, jakai. Kai kur je egzistavo daug smulkių Tadžikijoje neįtikėtinai pa lankios sąlygos augti svetim. chanatų, kunigaikštysčių. žemiams augalams. Dušanbės XIX a. pabaigoje Vidurinę botanikos sode gerai tarps Aziją užkariavo carinė Rusi ta tikrieji — Libano, Atlaso ja, buvo įkurta Turkestano kalnų kedrai... generalgubemija, į kurios Ilgai Pamyras tebuvo ži sudėtį įėjo Siaurės Tadžiki nomas tik iš XIII a. italų ke ja ir Pamyras; o centriniai • liautojo Marko Polo apra ir pietiniai dabartinės Tadži šymų, 1877 metais Pamvrą kijos rajonai — vadinamoji tyrė zoologas N. Severcovas Rytų Buchara — caro vasalo ir geologas I. Mušketovas. Bucharos emiro valdos. Dirbo čia Ferganos—Pamyro 1916 metų ir vėlesni suki ekspedicija, atskleidusi daug limai, Bucharos Liaudies res Pamyro paslapčių. Tadžikija publika (1920—1922), tuikų — alpinistu ir turistų numy pašos Enviro basmačių gau lėtas kraštas. Jame teko pa jos — tokia kovos už Tary dirbėti ir Universiteto stu bų valdžią Rytų Bucharos dentams geologams. kalnuose epopėja. 1924 meTadžikija — senos kultūros tais Uzbekijos sudėtyje įku- kraštas. Žavimės senųjų po riama Tadžikijos ATSR, nuo etų Rudaki, Firdousi, Saadi, 1929 metų — sąjunginė res- tarybinės tadžikų literatūros publika. Po 1939 metų buvo Nukelta į 4 psl.
UNIVERSITETAS: DATOS, ŽMONES, DARBAI
Musų profesorius
ii kreiptis, neS(žinai — Profesorius padarys viską, kad padėtų. Ir aišku, psichologiją stu studentiška dijuojantiems šventė — ne šventė, jei jo|e nedalyvauja profesorius A. Gučas, kuris pats niekada neatmes pakvietimo be ypa tingai rimtos priežasties. Ir kokia šventė be profesoriaus! Kas juoką iš „anų" studentavimo laikų papasakos ar dainą su studentais užtrauks, visus susirinkusius užkrėsda mas pakilia ir žvalia nuotai ka! Visų bestudijuojančių ir baigusių psichologiją vardu sveikiname profesorių A. Gučą gimtadienio proga ir iš visos širdies gausiu būriu traukiam: Vivat academia Vivat profesores!
ŠALIES JUBILIEJUI
Kad pradėtas darbas neužgestų
Mokytojo vardas tikriau siai kiekvienam sukelia pri siminimus. Dažniausiai šj vardą siejame su konkrečiu žmogumi. Mums, palyginti neseniai baigusiems (tik prieš kelerius metus atšven tėme psichologijos speciaiybės įkūrimo Universitete de šimtmetį) ir bestudijuojan tiems psichologams, neabe jotinai, Mokytojas (didžiąja raide) — profesorius A? Gu čas. Sunku konkretizuoti to gražaus ir talpaus žodžio „Mokytojas" turini, nes vi sada jis ženklina ir dar kaž ką gilaus, nepakartojamo, di dingo, švento. Bet šis jubi liejus — puiki proga dar karta pabandyti įvardinti tai, kas taip sunkiai nusako ma žodžiais. Nemaža laiko prabėgo nuo tų pirmųjų pradiniuose kur suose išklausytu profesoriaus A. Gučo paskaitų. Plačiausia jo erudicija, giliausias pro fesionalumas ir nepaprastas tų paskaitų gyvumas — toks neįtikėtinai aiškus įspūdis likęs galvoj ligi šiol. Gal todėl, kad tose paskaitose buvo taip darniai apjungti psichologijos mokslo pagrin dai su naujausių šiuolaikinių tyrimų rezultatais, o gal to dėl, kad pats profesorius jau tada tapo visa savo esybe siekimo tiesos moksle ir gyvenime simbolis. Juk pir miausia tų paskaitų metu (o tai tikriausiai svarbiausia mūsų profesijoje) psichologi jos vadovėliuose ieškoti gy venimo, o gyvenime — psi chologijos. Ir dar, labai svarbi ir pui ki profesoriaus paskaitų ypa tybė — jo kalba. Ji vijada aiški, taisyklinga, be nerei kalingų užsieninių terminų, įmantrybių. Ši kalba su prantama žmogui, nestudija
vusiam psichologijos, bet ji nesupaprastinta specialistui. Aišku, mokslo istorijoje bus deramai įvertintas profeso riaus A. Gučo indėli tvar kant lietuviškąją psichologi jos terminiją. Mums gi, pro fesoriaus kalba — akivaiz dus ir įkvepiantis pavyzdys kaip sudėtingus dalykus gali, ma puikiai paaiškinti papras ta lietuviška kalba. Ne visiems vienodai grei tai tenka laimė pabendrauti su profesoriumi A. Guču iš arčiau. Ta prasme „išrinktie ji" — studentai ir aspirantai, kurių kursiniams, diplomi niams ar moksliniams dar bams vadovauja profesorius. Kaip puikiai jis moka sude rinti reiklumą su pagarba sa varankiškai minčiai, padėti
„Aš myliu savo tarybinę tėvynę už tai, kad ji man davė neapglėbiamos šeimos, milžiniškų gimtųjų namų jausmą: kur aš benuvažiuo čiau — kazacho jurtoje, Ark tikos leduose, šiaurės ir pie tų miestuose, gruzino vals tiečio saklėje, kalniečio ta džiko kibitkoje, Moldavijos vynuogynuose ar Latvijos gi riose, Lietuvos kaime, Jere vane ir Vladivostoke, Mask voje ir Kijeve, jau nekalbant apie Leningradą, — visur aš namie ir visur mano šlovin gieji žemiečiai, bičiuliai ir draugai, didžiosios tarybinės valstybės žmonės“ — šie po eto N. Tichonovo žodžiai ta po bibliotekininkystės ir bibliografijos specialybės pirmojo kurso studentų poe zijos vakaro-konkurso, skir to TSRS įkūrimo 60 meti nėms, devizu. Šiame vakare skambėio įvairių Tarybų Sąjungos tau tų poetų kūryba. Studentai skaitė J. Vaičiūnaitės, S .Je senino eilėraščius, latvių poeto O. Vaciečio eiles keitė baltarusio M. Tanko, gruzi no N. Baratašvilio, armėno R. Ovanesiano, ukrainiečio T. Ševčenkos posmai. Skaitovai trumpai papasa kodavo apie kiekvieno poeto gyvenimą, kūrybą, o po to skaitė eilėraščius, stengda miesi kuo geriau perteikti jų mintis, nepakartojamą skam besį. Vertinimo komisijai, kurią sudarė profesoriai L. Vladimirovas, V. Žukas hei studentų atstovai, buvo sun ku išrinkti tris geriausius skaitovus. Visus sužavėjo ir Mindaugas Šiaulys, deklama vęs J. Jakšto eilėrašti „Tu pasilik su manim“, ir R. Švagždytė, perskaičiusi mol davo S. Vejeros eilėraštį „Motinai", ir Lolita Niekutė,
skaičiusi T. Ševčenkos „Sun ku be laisvės" bei kiti. Kol komisija rinko geriausiuosius, susirinkusieji klausėsi dzūkų ir žemaičių liaudies dainų, kurias mielai sutiko padai nuoti vakaro viešnia, Knygų rūmų darbuotoja Janina Bukontaitė, apžiūrėjo nedidelę poezijos knygų parodėlę. Komisija nutarė nerinkti trijų geriausių skaitovų, o kad prizai neliktų be šeimi ninkų, juos paskyrė išsyk šešiems skaitovams: M. Šfau. liui, A .Jonaitytei, M. G’Jdonytei, D. Butkevičiūtei, R. Švagždytei, V. Marčiuliony tei. Taip pat buvo apdovano tos vakaro organizatorės A. Kazakevičiūtė, R. Marcinkevi čiūtė, I. Mažylytė. Po to dar ilgai skambėjo dainos, stu dentai ir jų svečiai šnekučia vosi. Aišku, per tas dvi taip greitai prabėgusias valan das pirmakursiai nepažino geriau vienos ir kitos tautos poezijos, nei tuo labiau pa čios tautos. Vakaro organiza toriai nekėlė sau tokio už davinio .Jie tikėjosi, kad ei lėraščiai, ■ nuskambėję vaka re, patiks klausytojams, su kels norą daugiau domėtis kitų tautų literatūra, menu, ir neapsiriko. Be to jie no rėjo duoti pradžią naujai tradicijai — pirmakursių poezijos vakarams. Kaip jiems tai pavyko ■— dar an kstoka spręsti. Bet, manau, reikia tikėti vyr. dėstytojos O. Voverienės žodžiais: „Taip gražiai pirmame kurse pra dėtas darbas neužges".
Tema, matyt, atsirado tąvakar, kai VU „Komjaunimo prožektoriaus" štabo nariai, pasikvietę talkon Universiteto vyriausiąjį buhalteri Jurgį Akromą, užsuko į bendrabutį Nr. 18. Domėjosi jie labai jau paprastu dalyku — ar studentai gyvena tuose kam bariuose, kuriuos jiems pa skyrė fakulteto studentų profsąjunga ir dekanatas. Bet vos tik komisijos nariai pra. vėrė tai vieno, tai kitef kam bario duris, situacija šilo, po to kaito... Pirmiausia, aštuoniolikta, me, neseniai įkurtuves šventusiame bendrabutyje visiškai nepaisoma nutarimo, kuris, skelbia, kas kur turi gyventi. Deja... Ko gero iš viso bendrabučio tik savajame kambaryje pagal sąrašus (fa kultete skelbtus) gyvena fi nansų ir kredito diplomantės Roma Eimanavičiūtė ir Anta nina Šileikaitė, atsainiai metusios: — Eina ir eina komisijos. Jau įgriso. . . Deja, nei Audronė Žilins kaitė, nei Asta Treigytė ir daugybė kitų prie kurių taip pat galėtume pridėti ta pa čią neiginio dalelytę, gyvena ne tuose kambariuose, kuriuos paskyrė fakulteto studen tų profsąjungos komitetas ir dekanatas. Štai, pavyzdžiui, ekonomi nės kibernetikos antrojo kur so studentės Ina Maneikytė, Rūta Bartninkaitė, Violeta Gaižutytė pagal visus antspau duotus dokumentus turėtų gyventi 302-ajame kambary je. Tačiau jos gyvena 209ajame. O šiame turinčios gy venti merginos „išbarstytos“ kuri kur. Užsukus į 305-ąjį, trims asmenims skirtą kambarį, pa sirodo, kad gyvena dviese iš 307-ojo — ekonominės infor macijos antrakursės Jūratė
dėl to, kad galėtų sukeisti kambarius — norėjau gyventi viename kambaryje su savo pussesere, nes abi mokomės vienoje grupėje. Šiaip kam bario draugės ramios ir jo Keletas faktų su komentarais arba kada kvepia detektyvu kių konfliktų tarp mūsų r.ėri. Ir dėkui, kad nors ir ne biausiai į posėdi pakvietė pa ra buvę". Bulkaitė ir Rima Kreivytė. tą kambarėlį komendante (!) gal komendantės pranešimą — Kas trečioji? ? ? ? ? — Nežinom. Ką tik išnešė paskyrė. Nes buvo ir taip... bendrabučio taisyklių pažei lovą, — kuo nuoširdžiausiai Trečiojo kurso buhalterinės dėjas. Atėjo visos trys 208Žinia, kad šių metų lapkričio gyventojos, 15—21 dienomis Vilniuje vy. apskaitos studentės Rima Ro- ojo kambario porina merginos. Ko tik klausei, kodėl gyve tobilskaia ir Janina Bliujūtė, komendante ir dar viena jos ko sąjunginės matematikų na šiame ar kitame kambary gavusios bendrabutyje vietą, liudininkė, šįkart jau ne iš olimpiados „Studentas ir Universiteto rektorato. EKFF II kurso IV mokslo bei technikos pažan je, o ne tame, kurį paskyrė, užmokėjusios kasoje „už visus metus" nu grupės buhalterinės apskaitos ga" trečiasis turas. Ir štai net išgirdai viena: — Taip mus komendante vyko apsigyventi. Tik... Pa specialybės studentė Galina 70 olimpiados dalyvių nuvyko sak Rimos Rotobilskajos, jų Filipjeva nuoširdžiai įtikinė apsigyventi į naujausią Uni paskyrė. kitos jo posėdžio dalyvius, jog jos versiteto bendrabutį. „Šių metų lapkričio 16 die kambary jau gyveno ną „Komjaunimo prožekto merginos, komendante papra kurso draugė Sigita Širvins Iš renginio organizacinio riaus" štabo nariai E. Valiu šė palaukti... Taigi ir laukė kytė neturi jokių sąlygų gy komiteto nario Rimo Ma kevičius, A. Grigaliūnaitė, A. abidvi keletą mėnesių. Viena, venti ir mokytis 208-ajame liukevičiaus pareiškimo: Norkūnas ir Universiteto vy studentiškai tariant, „zuikiau. kambaryje. „Bendrabutyje stinga tvar riausiasis buhalteris J. Ak- dama" penkiaaukščiuose (kur Tačiau nors jau pakvipo kos. Olimpiados dalyviams romas, patikrinę bendrabučio so draugės priglaudė), kitoji detektyvu, atomazgai pacituo apgyvendinti buvo paskirti — kambarį samdė. Nr. 18 kambarius, nustatė: sime keletą parašais tvirtin du aukštai — VIII ir IX. Uni O per ta laiką bendrabuty tų raštų. 1. Gyventojai apgyvendinti versiteto butų skyriaus dione pagal fakulteto studentų je atsirado nelabai linksnių „Mes, nesutikdamos su ko menimis vietų kambariuose profsąjungos komiteto ir ae- ir visiškai nemalonių istorijų. mendantės tatnybiniame rašte turėjo būti daugiau, negu' „Pranešu Jums, kad studen išdėstytu tekstu, pareiškiame, laukėme svečių, tačiau vi kanato įsakymą, o komendantės nuožiūra; tė Širvinskytė Sigita, gyve kad komendante visa tai siems atvažiavus, paaiškėjo, 2. Rasti 6 asmenys, neuž nanti 208 kambary, jau ne išgalvojo. Ji stengiasi mus kad 14 žmonių apgyvendinti pirmą kartą skundėsi šio kam mokėję Universiteto kasai provokuoti. Pasikvietus savo negalime. 805 ir 806 kamba. bario mergaitėmis Dalinke- draugę ir pristačius kaip rek riuose kažkas gyveno ir nė už bendrabutį." Kelių (Iš „K. P." reido akto) vičiūte ir Zakarevičiūte, ių torato atstovę, liepia rašyti nemanė išsikeldinti. moraliniu elgesiu. Širvins- pasiaiškinimą, ką veikėme va kambarių iš viso negalėjome Irena KOŠIUBAITIENĖ, ben kytė yra priversta ieškoti kar, surašo ta draugė pavar atrakinti mums duotais rak drabučio Nr. 18 komendante: nakvynės negali užsiiminėti, des. Po to komendante, kai tais, o kai kuriuose tebuvo — Bendrabutis naujas. Fa- kadangi kambarys būna vi paklausėme, ką tai reiškia, Po vieną lovą. Jokios pagal tys suprantate, ne visi kam sad pilnas vaikinų, v sad sako, jog reiks ieškoti gy bos nei iš komendantės, nei linksminamasi, rūkoma, nak venamosios vietos. Kaip pa iš sandėlininkės nesulaukė bariai buvo paruošti. Antanas MILAKNIS, staty vojamą. Į jos perspėjimus aiškėjo, „rektorato atstovė" me. (.. .)" nereaguojama. (.. .) Lapkričio 23-ąją „K. P." bos reikalų prorektorius: — kažkokios gamyklos dir Bendrabučio Nr. 18 bančioji, apie ką vėliau paša, štabo nariai E. Valiukevičius — Viskas buvo atlikta laiku. komendante I. Košiubaitieuė" ir G. Akstinas vėl apsilankė Tik kad komendante laiku kė pati komendante." (Išrašas iš tarnybinio bendrabutyje. Užsukę į 301nepasiėmė patalynės ir baldų. (Iš Sigitos Zakarevičiūtės, pranešimo) Visą vasarą neorganizuotai Daivos Dalinkevičiūtės, ąjį dviems asmenims skirtą vežė. Tampęs tampęs iki išvydo tik viena 208 kambario gyventojų kambarį. Pasirodo, už Sigutės Sirrugsėjo antros savaitės. pareiškimo) paklotą lovą ir jame gyve vinskytės ramybę komendan nančią Meilą Sadovnikovą. Ji Jadvyga RAGAIŠIENE, pro paaiškino, jog esanti neakirektoriaus padėjėja bendra te kovojo visokiausiais bū O štai Sigutės Šivinskytės veizdinio skyriaus studentė, o dais. Pavyzdžiui, vieną dieną bučių reikalams: ją užleidusi čia gyventi jos — Visą vasarą ir rugsėjį užėjo net su rektorato at pareiškimas: bendrabučiui Nr. 18 skyrėme stove. . . kaip buvo pasivadi „Komendante rašė, kad aš gera pažįstama, oficiali šio nusi aukšta tamsi moteris. skundžiausi dėl savo kam kambario šeimininkė — talkinti studentus. Tačiau. .. Gerai, studente, Universiteto studentų prof bario gyventojų elgesio. Ta Bondarenko. Kitą dieną fa jei dar stogą virš galvos tu sąjungos komitetas kuo sku čiau į komendantę kreipiausi kulteto dekanate paaiškėjo,
jog šių metų sausio mėnesi EKFF II kurso ekonominės kibernetikos specialybės stu dentė Meila Sadovnikova kaip nepažangį studentė pa šalinta iš Universiteto. O susi, tikus su III kurso studemte Svetlana Bondarenko sužinojome, jog ji Meilos SADOVNIKOVOS nė nepažįs ta (čia jau kvepia detekty vu. ..). Lapkričio dvidešimt devin tąją Universiteto profsąjungos komiteto buities komisijai nuvykus į bendrabutį, paaiškė jo, jog čia jau bandoma „įves ti" tvarką: pavyzdžiui, kaip t.k tą .pačią dieną bendrabučio komendante įsakė gyvento jams apsigyventi tuose kam bariuose, kurie jiems pri klauso pagal sąrašus. Taigi, pats gyvenimas tik prasideda: Jonas iš antrojo aukšto kils į. ketvirtąjį, Ma rytė su savo kraitine dardės iš ketvirtojo i tą, kursai pri klauso. . . — Nieko, persikraustysit — leptelna skeptikas, iš ket virtojo į trečiąjį gabenantis visą savo turtą — kelias elektrines virykles, kadangi viso bendrabučio virtuvėse esančios dujinės kol kas dar be dujų. I. KOŠIUBAITIENĖ, komen dante: — Studentai dar neiš klausė instruktažo. A. MILAKNIS prorektorius: — Pirmiausia instruktažą dėl dujų turi išklausyti bend rabučio komendantas . Po to jį pravesti bendrabučio gy ventojams. Kol bendrabučio Nr. 18 komendante neišklau sys instruktažo, tol bendra butyje nebus įjungtos dujos.
V. Nau|lko skaitos
išsirinkti vaisingiausia tyri mų kelią, bet niekada nepri mesti savo nuomonės. Dažnai į profesorių krei piasi tie, kuriems reikalinga dalykinė pagalba ar žmogiš-' kasis patarimas. Ir visus mus, baigusius ar tebestudijuoįančius psichologijos mokslus, profesorius atsime na, žino, domisi mūsų toles niu profesiniu likimu. Pats mielai dalinasi savo enciklo pedinėm žiniom, knygomis, kurių jo namų bibliotekai galėtų pavydėti ne vienas mokslininkas. Kartą susidū rus su profesoriumi ir paju tus jame spinduliuojančią šilumą, pagarbą ir dėmesį pašnekovui, jau nebegali at silaikyti nuo pagundos ciar ir dar kartą, reikalui esant, j
R. ALIŠAUSKIENĖ absolventė, Z. VASILIAUSKAITE aspirantė
nuotraukoje: profesorius su psichologų dlp lomantals po paskutinės pa
Suaugusių žmonių... „žaidimai“
Remigijus MISIŪNAS, IF bibliotekininkystlės ir bibliografijos specialybės I kurso studentą
Bendrabutis Nr. 18 t,k pra deda savo gyvavimo istorijąDeja, pirmieji josios puslapio' ne dailyraščiu rašyti. Unė VIDUKLYTE P. S. Cituojamų raštų kalba netaisyta.
Atkelta Iš 1 psl. tai visiškai nereiškia. kad jie nebūtini. Manau, jog stu dijuoti — laimė. — Aukštosios mokyklos mokymo sistema gerokai ski riasi nuo vidurinės mokyk los, tiesa? — Be abejo, — kalba Dai va. — Pirmame kurse yra daug sunkumų, kuriems nu galėti reikia tikrai daug at kaklumo, valios ir ryžto, lai ir naujos savarankiško mo kymosi formos, konspektai, rengimasis seminarams, ko liokviumams. Tačiau kiek žmogus praleidžia laiko piie knygų priklauso nuo jo sa vybių ir, jei studentas užsi
Minske vyko mok linė me todinė konferehcija, organi zuota Baltarusijos TSR Aukš tojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos. Konfe rencijoje buvo aptartos stu. dentų gamybinės praktikos efektyvumo kėlimo ir jaunų jų specialistu stažuotės orga nizavimo problemos. Įspūdžiais iš šio mokslo ir mokymo įstaigų darbuotojų forumo dalijasi EKFF buhal terinės apskaitos katedros docentas Leonas KRIVKA.
Specialisto adaptaciios klausimas šiuo metu nėra toks paprastas, kaip mes jį įsivaizduojame. Vienaip ar kitaip jį spręsti apsunkina kai kurie ekonominiai bei socialiniai veiksniai. Tai šiuolaikinė mokslo ir techni kos pažanga, nuolat tobulė janti ūkinio mechanizmo vai. dymo sistema, pagaliau — nūdienės visuomenės išsilavi nimo lygis. Tad buvo šneka ma, jog absolvento adaptaci ios procesui turi įtakos re vien stažuotė. Nemažesnės įtakos tam procesui turi ir gerai organizuota gamybinė praktika.
daro vien mokymosi kiaute, tai apie jj galima manyti kaip apie žmogų, beviltiškai atsiskyrusi nuo pasaulio. Įdomu buvo sužinoti ir tai, ką mano vyresnieji- ko legos. A. Juozapaičio straips nį ,,Tarybiniame studente" paminėjau EKFF komjaunimo organizacijos sekretorei Da liai Kargytei: — Nesutinku su rašinio autoriaus nuomone. Perskai. čius ji, dvelkteli šio pirma kursio nenuoširdumu. Auto rius teigia, jog paskaitų nelankymui didelę įtaką turi teatrai, kavinės, diskotekos. Tačiau, juk tam ir organi zuojamos diskotekos šeštadie niais ir sekmadieniais, o fa kulteto vakarai — penkta dieniais, kad studentai galė tų atsipūsti po įtemptcs dar bo savaitės. Dabar, kSj toks didelis informacijos srautas, žmogui tiesiog fiziškai būti nas poilsis, o juo labiau studentui, kuriam jau nepa kanka keturių per savaitę valandų, skirtu fiziniam la vinimui. Kavinių lankymas taip pat nereiškia žmogaus moralinės degradacijos. Aiš ku, aš jokiu būdu ne už tai,
A E A RBIAUJ A MOKS LININKAI
Mintys po konferencijos Šiuo klausimu pranešėjai išsakė įdomių minčių. Antai V. Kuibyševo liaudies ūkio instituto vyresnioji dėstytoja G. Juša, taikliai pastebėjo, kad bene geriausią proga studento polinkius pažinti kaip tik ir yra gamybinė praktika. Bendraudamas su praktikantu, dėstytojas gali lengvai pastebėti, ar jis la biau krypsta į teorinj-mokslinį darbą, ar labiau jam prie širdies gamybinis dar bas. Be to, praktikos metu lengviau pastebėti studento charakterio bruožus, o svar biausia — jo polinkį i visuo meninį darbą. Juk šiandieni, nis absolventas — potencia lus kolektyvo organizatorius ir vadovas. Baltarusijos Žemės ūkio mechanizacijos instituto do centas A. Lipnickis kalbėjo apie tai, jog mes dažnai į antrą vietą nukeliame praktikantą supančios aplinkos faktorių. Kitaip tariant, igno
EKONOMISTUS LYDI ŠYPSENA Jeigu tau pasakys, kad ekonomikos mokslai daro stu. dentą nuobodžiu, „džiovina" jį — netikėk. Jei būtum tu apsilankęs tą vakarą Jungia mojo korpuso 1-oje auditori joje, tai tikrai įsitikintum, kad EKFF studentai mėgsta smagiai pasijuokti, moka pašiepti blogį. Taigi, čia įvy ko fakulteto satyros ir jumo ro vakaras-konkursas. Sėdėdamas su žiūrovais ir sirgaliais, tu būtum patekęs, visų pirma, į... beprotnamį, kitaip tariant, į bendrabutį nakties metu. Iš jo linksmieji ekonomistai tave iškart bū tų perkėlę į rojų, supažindi nę su Adomu ir Ieva. Tu bū tum susidūręs su visiškai žemiškomis vedusių studentu ir ištekėjusių studenčių pro blemomis, išklausęs nuotai kingą choro koncertinę pro gramą. Tave būtų sužavėjęs netikėtai pasirodęs ‘trimetrinis dievas ir prakalbėjęs Pir makursio buhalterio Bro niaus Riaubos balsu. Negai lėdamas delnų, 'tu būtum plo jęs ekonominės informacijos specialybės antrakursiuj Li nui Sadauskui už konceito „Graužia lapą kirmėla" vedi ma. Kartu su visais širdies gi lumoje tu užjaustum žiuri ir ypač jos pirmininkę, EKFF komjaunimo organizaciios sekretorę Dalią Kargytę, ku riai teko toks nepaprastai
kad studentai taptų nuolati niais kavinių ar barų lanky tojais, o į paskaitas eitu tik retkarčiais. Visur ir visada žmogus turi turėti savo nuomonę ir saiką. — O kaip su studijomis? — Pirmiausia studentui ir yra studijos. Prisitaikyti ypač sunku pirmakursiams. Dažnas nesugeba planuoti laiko, pervargsta. Pervargęs žmogus nesidomi darbu, tampa nervingas, irzlus. Jo nedomina joks įdomus po kalbis, diskusija, spektaklis, juo labiau mokslo dalykai. O nuo'pervargimo netoli ir iki išsekimo. Tokiems stu dentams *het akademinių atostogų prireikia. Aš — už sistemingą mokymąsi, kad prieš egzaminus tereistų tik įtvirtinti įsisavintas ži nias. — Svarbi problema Uni versitete — paskaitų lanky mas. Jūsų fakultete ji irgi aktuali? — Taip, bet, kad ir keista, priešingai A. Juozapaičio straipsniui, mūsų fakultete geriausiai lanko pirmakur siai. Greta jų taip pat „nėra tėvelių", „garuojančių ant
sudėtingas uždavinys - išaiš kinti nugalėtojus. Gal tu bū tum pritaręs žiuri nuomonei ir skyręs pirmąsias vietas ekonominės informacijos ir ekonominės kibernetikos spe cialybių antrakursiams, o gal pradėtum ginčytis, kad geriausiai pasirodė pirmakur siai buhalteriai? . . Tačiau neabejotina viena: tu būtum pajutęs atlikėjų nuoširdumą, supratęs, kad linksmiausi, tinkamiausi žo džiai gimė čia, scenoje. Ir, žinoma, sutiksi su vienos vakaro dalyvės pirmakursės žodžiais, pasakytais kiek vė liau: „Žiūrėjau i draugų vai dybą, tiek kartų matytą per repeticijas, ir viskas buvo nauja, netikėta, ką tik su kurta. .. Argi svarbu nuga lėti? Bet kaip sutvirtėjo grupė, kaip gera buvo ruošti viską' kartu!" Ir ne tik šypseną tu bū tum sutikęs vakaro progra moje. Tave sujaudintu ke liamos rimtos ir labai opios problemos: kaip studentui praleisti laisvalaikį, kur gy venti jaunai studentų šeimai, kai juos sujungia klykiantis trečiasis... Tu negailėtum čia praleis to vakaro, jei jį būtum pra leidęs kartu su ekonomis tais, nes jie tąvakar dova nojo šypsenas. Tautvydas KONTRIMAVIČIUS
ruojamas toks svarbus daly kas, kaip „klimatas", kuris supa studentą praktikos vie toje. Palanki ši aplinka, ar ne, pirmiausia priklauso nuo to, kokie ryšiai sieja įmonę su fakultetu, profiline kated ra. Tai ir apsprendžia, ar praktikantas taps „savas", ar liks tik oficialiai įformintas pagal direktoriaus įsakymą. Todėl buvo siūloma kated roms ieškoti įvairių bendra darbiavimo formų su gamy bininkais, palaikyti kūrybi nius ir asmeninius ryšius su praktikos vadovais įmonėse. Gamybinė praktika praeina gerai tik tada, kai praktikan tas prisilaiko grafiko ir lai ku pervedamas iš vienos darbo vietos į kitą. Tai Bal tarusijos Žemės ūkio akade mijos profesoriaus G .Grimanovo mintis. Jis nepritaria praktikantu įdarbinimo at vejams gamybinės praktikos metu. Skirdami praktikantu etatiniam darbui, jo manymu, mes sąmoningai ignoruojame programoje keliamus reikala vimus ir tuo pačiu žlugdo me juos. Stažuotės organizavimo
pietų stalo valgių", mūsų pirmakursi supa „savaransiškas, įdomus ir paslaptingas gyvenimas". Dėstytojų jie irgi laukia 15 minučių, bet čia jau seniūno pareiga — sužinoti, ar bus paskaita. — Laisvalaikis stude , ui irgi būtinas? — Aišku. EKFF paskaitos dažniausiai vyksta iki 19 vai., todėl visą . dieną sėdėti paskaitose ir be lokio poil sio vėl mokytis namuose ar bendrabutyje viršija studen to fizines galimybes. Šitaip intensyviai jis negalės ilgai dirbti. Laisvalaikis — reika lingas, o, kaip jis bus pra leistas, priklauso nuo paties studento: ar jis sportuos, ar skaitys grožinę literatūrą, ar lankys parodas, ar paga liau šoks Vizbaro diskote koje. Bėga laikas. Greitai ateis pirmas tikrai studentiškas išbandymas pirmakursiams ir taip pat jau įprastas penkta kursiams. Tada visi ir įsiti kins, ar ne veltui buvo pra leistas pirmasis semestras.
Danguolė KOSCIUŠKEVlClOTE
klausimais kalbėjo net septy ni pranešėjai. Įdomiausias, man regis, buvo Baltarusijos Energijos tiekimo sistemos kadrų skyriaus viršininko N. Syčo pasisakymas. Be žino mų bendru dalykų jis paste bėjo negatyvius atvejus, ku rie, deja, pasitaiko ir mūsuo. se. Juk ne paslaptis, kad daug kur sudaromi formalūs stažuotės planai, įmonėje ab solventui tenka blaškytis nuo vienos darbo vietos prie ki tos, arba, išskyrus tiesioginį dafbą, jis nieko daugiau ten ir nebemato. Kad rašomos formalios stažuotės, ataskai tos, irgi nėra prasmės slėpti. O ką žino profilinės katedros apie savo absolventą, jo dar bo perspektyvas? Analogiš kus klausimus galėtume tęs ti. .. Nors konferencijoje apie tai buvo užsiminta, tačiau*, mano manymu, reikia garsiai kalbėti ir reikalauti, kad stažuotės organizavimas dės tytojams būtų įtrauktas i mo. kymo-metodinį krūvį lygiai taip pat, kaip gamybinės praktikos krūvis. Apskritai, mūsų kolegos ir kaimynai iš broliškosios Bal tarusijos pasirengę spręsti nemažai metodinių ir organi zacinių klausimų, kurie tu rėtų gerokai pagerinti stu dentų mokymo ir auklėjimo procesą.
SVARSTOME PROBLEMĄ
Ar pajėgsiu Tiekėjas. Čia geriau dubti skatins, iš dalies, didesnės pa. sirinkimo galimybės kui dirb ti: mieste ar rajone, akty vesnis komunistinio auklėji mo, visuomeninio aktyvumo ir darbingumo kėlimas, dar bo apmokėjimo ir premiiavimo tobulinimas, didesnis as meninio pasitenkinimo kėli mas savo pasiektais galuti niais rezultatais darbe ir gy venime, geresnis aprūpinimas butais ir gyvenamaisiais plo tais, didesnės galimybės įsi gyti nemokamus kelialapius į poilsio namus arba sanato rijas, pakrovimo ir iškrovi mo, transportavimo ir sandė liavimo darbų mechanizavimas ir automatizavimas, to bulesnės sanitarinės higieni nės ir estetinės darbo sąlygos sandėliuose ir kt. Išvardinti veiksniai, geriau plėtojami techniniu, ekonominiu ir so cialiniu požiūriu, padės ma žinti šioje profesijoje dar buotojų „nubyrėjimą" arba persikvalifikavimą į kitas, gretimas ekonomikos specia lybes, laiduos busimosiose darbovietėse mažesnį šių kadrų tekamumą ir dėl to respublikos liaudies ūkis ma terialinio aprūpinimo specia listais bus labiau aprūpintas. Nemažai jų reikės ir svar biausiose vienuoliktojo penk mečio įmonėse, kaip Mažei kių naftos perdirbimo ga mykloje, rekonstruotose įmo nėse — Kauno „Inkaro" gu minių dirbinių fabrike, Kė dainių chemijos gamykloje, „Kauno baldų" gamybiniame susivienijime, Panevėžio stik lo fabrike ir kt. Todėl didės studentų kontingentas aukš tojoje mokykloje į šios spe cialybės vakarinius bei neaki vaizdinius mokymo skyrius. Geriau atlikti darbą skatins ir geresnis materialinio ap rūpinimo padaliniu (barų) aprūpinimas pažangesnėmis dokumentų technologinėmis apdorojimo schemomis, kopi javimo ir dauginimo apara tais, orgtechnikos ir meclianizavimo priemonėmis, rašo mosiomis mašinėlėmis, atsa kymų į tiekėjų ar vartotojų laiškus pavyzdžiais — albu mais, tinkamais baldais dar bo vietose darbuotojų nuo
vargiui sumažinti ir kt. Atei tyje, mūsų nuomone, toliau plėtojant bazių ir sandėlių aprūpinimą šiuolaikinėmis elektroninėmis skaičiavimo mašinomis ir kita technika, bus galima geriau kontroliuo ti šios profesijos darbuotoju sugebėjimus analizuoti ir api bendrinti pateiktas medžiagų, žaliavų ir įrengimų panaudo jimo normas poreikiams nu statyti, jų atminties laipsni apie medžiagų fizines ir che mines savybes, ir kt., sąžinin gumą ir materialinį atsakin gumą už laikomų prekių ko kybę, tvarkingumą, drausmin gumą, operatyvumą ir kt. in dividualias savybes. Mokslininkai yra apskaičia-’ vę, kad apie 80 procentų konfliktinių situacijų darbo kolektyvuose sukelia abejin gumas žmogui. Tiekėjų dar be tai atsilieps gamybos rit mui, jo nenutrūkstamumui, dezorganizuos gamybą, suda rys dirbtines spragas aprū pinime ir pan. Neatsitiktinai Lietuvos TSR valstybinio ma terialinio techninio tiekimo komiteto pirmininkas J. Kiriuščenka viename savo pra nešime pažymėjo; kad.....mū sų darbo kokybė labiausiai lemia vartotojų darbo koky bę, jų planinių užduočių ir socialistinių įsipareigojimų įvykdymą". Tiekėjus geriau dirbti ska tins žvalesnė darbuotoju nuo taika. sprendžiant įvairius ap rūpinimo klausimus, geresnis psichologinis klimatas kolek tyve ir kt. Norint g?riau dirbti, teks labiau įdegti šioje profesijoje racional zacinius laimėjimus psichologi. nėję darbo srityje, atsižvel gti j etikos kodeksus, sudary tus vadovaujantiems darbuo tojams, kad pamainos metu būtų išlaikomas aukštas dar buotojų darbo našumas. Taigi. tik kompleksiškai sprendžiant išvardintus užda vinius, šios profesijos busi mieji absolventai pajėgs ge riau dirbti.
G. SMALENSKAS Prekybos fakulteto materialinio aprūpinimo katedros vvr. dėstytoias ekon. kand.
sius klausimus. .. .Norėdamas patekti į STUDENTŲ ŠVENTES „Ir gerai, kad čia netrū Prekybos fakulteto prekių ko šmaikštaus sąmojo, šyp mokslo specialybės studen senų, visų buvo giedra tų mediumą, privalėjai ap nuotaika", — šventei bai silankyti svetingoje 31 giantis, pasakė buvęs PF Šecherezados ir vieno pre kių mokslo sultono Kara čia jau prodekanę doc. K. darnia studentų šeima, iš komjaunimo organizacijos tiesų nenusivylė. Ne tik sekretorius R. Perveneckas. lystėje. Reiklaus tą vakaią Vaištarienę kalbina... Neliko skolingi ir dės gražias mintis jie išsakė, būta sultono Valdo. Bet A. SlLALYTĖ vikrios ir sumanios Se- tytojai. Atėję pasidžiaugti bet ir atsakė į sudėtingiau cherezados išpildė visus jo norus. Labiausiai sul tonas geidė sugrįžti į pa sakiškąsias „fukso" dienas. „O buvo pirmas, daug ką lemiantis kursas", — dai navo trečiakursiai. Ilgam atmintyje išliko „trečiasis semestras", kai studentai dirbo Druskininkuose. Greitai jie ir „oberluksais" tapo. Patys sako, jog nepastebėjo, kad... jau ir mediumas. „Pusę kelio jau nuėjom", — kalbėjo Prekyboš fakul teto merginos. Labiausiai jie dėkingi sa vo fakulteto dekanatui, „visus mylinčiam ir guo džiančiam“, — kalbėjo šecherezada Asta. „Sumanios mano mergi nos", — gyrėsi sultonas Valdas. Jos kaip vijurkai: čia rateliu pašoko su ku ratoriumi Z. Kevėlaičiu, V. Mackevičiaus nuotraukoje: šypsos drauge ir kuratorius.
MEDI ŪMAS
Gal einam sakmių pasisemt Melsvais rūkais padū mavę Dzūkijos pušynai, kalvos slėpė savyje rimtį ir susikaupimą. Ir, rodos, šiais rudenėjančiais lau kais nuo Gilšės, nuo Mil žinkapio iš girių tankmės traukė į nedidelį Subartonių kaimelį keisti žmonės... Čia ir skerdžius Lapinas, nešąs širdy liepos švokš timą, ir Vainoras, trum
pam palikęs šmėklų kalne lį, eina ir Dvainiai, Traibėnas, apsipykę, apsibarę, kad nesiseka gyventi, bet ir vėl taikūs, pamir šę nuoskaudas. Ėjo visi prie dabar jau vienintelės Subartonių kaime šiaudi nės pastogės. O čia kadai se gyveno Mickevičių šei ma, Vincas Krėvė, kurio 100-ąj į jubiliejų paminėjo me šį rudenį. Dzūkų kraš to sūnus surinko ir atvedė į knygų puslapius daug tų nuostabių žmonių... Ne kartą Universiteto
turistai, maišydami Dzūki jos girias, užsuka Subar tonių kaiman. Lankėsi ir dabar. Vieni dviračiais užsuko prieš pat įubiliejų, kiti pėsčiomis minėjimo dieną. Ir visada čia ne gali nepajusti padavimų romantikos, gerumo tos žemės ir „šiaudinės pasto gės" žmonių dvasios. Liaudies meistras Ipoli tas Užkurnys pasakoja. „Pirmiausia aš turiu susi pažinti su personažais. □ jau, va, Krėvę kai skaitai, tai taip ir matai, ką turi
drožti..Ir taip atsirado pakelėje Gugis su Kukiu, tokie maži maži prie šven to Petro su dangaus rak tais. Bet kiek gyvybės ir nuoširdaus gerumo sena me, raukšlių išvagotame Gugio veide!..
Prabilo ir kitas I. Užkul nio paliestas ąžuolas. Pats V. Krėvė žvelgia į gimtą ją šiaudinę pastogę, augau, čią liepaitę. Tik ne tą Grainio, o mokinių paso dintą. Ir trečias liaudies meistro ąžuolas — rašyto jo jubiliejui. Sustojo prie Merkinės paprasta valstie tė. Ir ji, matyt, iš to se nojo dzūkų kaimo. Lankėsi tą dieną Subartonyse rašytojai, Krėvės žemiečiai, iš toliau atva žiavę. Atsiminimais pasi dalino rašytoja H. Korsa kienė. O žmonės ilgai nesiskirstė, ėjo į namelį, kur juos sutiko Krėvės sesuo Veronika Mickevičiūtė-Lapėnienė. Matyt, reikalingos žmo nėms sakmės, legendos ir tas paslaptingas Gilšės vanduo, leidžiantis nu grimzti į gilų susimąsty mą. Ir žinai, tikrai žinai, kad Krėvės žmonės vaikš to, dažnai ateina pas tave patarti, pasiginčyti, pade ti...
Autorės nuotraukose: Krėvė sugrįžo šiaudlnėn pastogėn.. Paslaptingai tyvuliuota Gilšės ežeras
tį, .didžiąją dalį miško su darė tankios akacijos. Vi sa tai iš sportininkų įvei PASIBAIGUS kiant trasas pareikalavo nežmoniškai daug jėgų ir Gana sėkmingas šis sei- „Mokslo" atstovai startavo ištvermės. Apie dalyvių liudija tai, jog dėl zonas buvo Universiteto o ir per rudens sezoną. Vil- lygį kovojo orientacininkams. Aukštų1- niaus taures ir tarp mote- apdovanojimų jų mokyklų spartakiadojee rų, ir tarp vyrų iškovojo TSRS rinktinės nariai S. iškovota antroji vieta. Stip)- Universiteto sportininkai, Simakinas, N. Misiūra ir resnė už mus pasirodėė „Mokslo" atstovai startavo kiti. Tarp moterų tituluo esanti tik KPI rinktinė,i, Girinskaitė (EKFF) ir Ri- tų orientacininkių irgi ne kurioje buvo Lietuvos rink: mantas Maldeikis (MaF). stigo. 1982 metų TSRS .tinės nariai. J. Valiūnas irr Be to, Rimantas buvo stip- profsąjunginių SSD čeniD. Girinskaitė sostinės rink:- riausias ir sostinės čem- pionu tapo S. Rozumas, tarp moterų — M. Cernuštinės sudėtyje startavoo pionate. respublikos OS čempiona Kiekvieną rudenį Uni- ka (abu iš Ukrainos). D. te. Vilniaus vyrai estate-- versiteto orientacininkų Girinskaitė užėmė šeštąją, tėje, kurioje per trečiąjįį sekcija pasipildo naujais R. Maldeikis — aštuntąją vietas. Neblogai startavo ir likusieji „Mokslo" rink tinės nariai. Tarp rimtų startų buvo surengtos ir pramoginio pobūdžio var žybos „Solo-sprint", kurių antruoju prizininku tapo R Maldeikis. Grįžę iš Odesos įntensyviai ruošėmės Pabal tijo studentų pirmenybėms, kurios... neįvyko. Tuo orientacininkų sekcijos va saros sezonas mūsų res publikoje ir baigėsi. Vyrų rinktinė savo ini ciatyva dar dalyvavo vy kusiose varžybose dėl Kotovskio taurės Kišiniove. Vietovė priminė Ode sos apylinkes, net ir daly viai buvo beveik tie patys. Minties kovoti dėl apdovanojimų nesant merginų Nuotraukoje: LTSR čempio nal estafetėje komandai, teko atsisakyti. Ir vis dėlto iškovota penk etapą bėgo Gamtos fakul nariais. Ne išimtis ir šie toji vieta, kas gana opti teto III kurso studentas metai. Į kolektyvą įsijun mistiškai nuteikia, artė Jurgis Valiūnas, iškovojo gė V. Jakulytė, I. Grigai- jant žiemos sezonui. No aukso medalius, na, o tytė, A. Glemža, T. Umb rėtųsi, kad orientacininkus Universiteto atstovas dar rasas ir kiti. daugiau globotų „Mokslo" ir teisę prisisegti sidabrinį Spalio pabaigoje Odesos klubas, ypač dėl sportinės TSRS sporto meistro ženk universiteto kvietimu da avalynės. Siekiant rezulta lelį. lyvavome daugiadienėse tų, ne pro šalį būtų dar Liepos mėnesį turėjome varžybose. Varžytis teko pora išvykų už respublikos išvyką į stambiausias šaly raižyboje, sunkiai praeina ribų. je estafečių varžybas „II- moje vietovėje. Griovių U. TOM/kS ves" Estijoje. Sėkmingai šlaitai siekė 80 metrų aukšAutoriaus nuotrauka'
SEZONUI
$P§Įriiū
Jūratė MARKELIUNAITĖ
Tadžikų gimtinė — kalnai atkelta iš 1 psl. pradininko Aini, Lenino pre mijos laureato Tursun — zadė kūriniais. Muziejuose pamatysi puošnia keramiką, metalo dirbinius, unikalius Rytų papuošalus, vingriais raštais prieš gerą tūkstantį metų pjaustinėta medi — durų staktas, stalus, altorius. Garsus archeologiniais ir ar chitektūros paminklais sena sis Pendžikentas. O štai Dušanbė — jau niausia iš TSRS respublikų sostinių, išaugusi iš trijų kiš lakų, kurių vienas vadinosi Dušanbė — „pirmadienis", mat čia tą dieną vykdavo tur gūs. 1925 metais miesto dar nebuvo, 1939 — mieste gyve. no 83 tūkstančiai, o dabar jau daugiau nei pusė milijo no gyventojų. Iki 1930 metų Tadžikijoje nebuvo mokslo įstaigų. 1941 metais įkurtas TSRS MA Tadžikijos filialas, šeštojo dešimtmečio pradžioje — sa varankiška respublikos Moks lų Akademija. Tadžikijos MA Istorijos institute yra viena
savičiaųsių pasaulio biblio tekų. Jos fonduose — apie 500 akmenų su užrašais ir daugiau kaip 5000 viduram žių manuskriptų. Tadžikijos universitetas atidarytas *.'J48 metais. Dabar dešimtyje res publikos aukštųjų mokvklų studijuoja daugiau kaip 56 tūkstančiai studentų. Vidurinės Azijos respub likose sakoma: „neklausk, kiek turi žemės, paklausk, kiek turi vandens". Pamyro sniegynuose ir ledynuose (o jie užima apie 6 procentus Tadžikijos teritorijos, 9 tūks tančius kvadratinių kilomet rų) slypi didžiulės vandens, ir hidroenergijos atsargos. Di džiausios upės Pianžas ir Vachšas, susilieję duoda pra džią Vidurinės Azijos ufrių upei — Amudarjai, Vachšo slėnyje išsiliejo galingos Nu. reko hidroelektrinės, kuliai neseniai suteiktas L. Brežne vo vardas, vandens saugykla. Vanduo suka turbinas, drė kina kalnų stepes. Statoma Roguno hidroelektrinė. Kalnai, sužydėję naujomis spalvomis, lieka tadžikui am žina sielos svaja, vilčių že mė. Parengė Stepas DEVEIKIS
G £ D A Tradicija tapęs „Filologi jos ruduo" kaskart suburia vis daugiau jaunųjų poetų, prozininkų, dainų atlikėjų. Ir ne tik filologų — tai, ko ge ro, labiausiai ir džiugina. Tik... Atėjusiam į Domvs Philologiae gal ir nederėtų Išgirsti elementarių kalbos kultūros klaidų... iš pačių filologų. Lapkričio dvidešimt šešto sios „Filologijos rudens-82" vakare nekaip skambėjo ren ginio organizatorių šne ka. (...) — Tiesa, jie nepilnu są statu sudalyvaus... — Į šiuos klausimus atsa kė sekančiai. . — Čia mane klausinėjo, Iš kur tas „Kikilis". Čia yra sumaišytas sąstatas. Kai kas iš Konservatorijos, kai kas iš Universiteto. Kas iš kur, negalių pasakyti, bet kad su maišyta, tai tiksliai žinau. Žinoma, stiliaus „mandrystės" šiek tiek gal Ir paperka žiūrovą. Stiliaus, apkamšyto kalbos klaidomis...
Dingusį studento pažymėji mą Nr. 780944, išduotą FilF studentei Inai IGNATAVlClOTEI, laikyti negalio jančiu. h
Filologuos fakulteto ko lektyvas liūdi dėl Audio vizualinio centro inžin'erlaus Daniaus MARTINONiO mirties ir užjaučia Jo Rimines bei artimuo sius. •
Medicinos fakulteto sani. itarijos. higienos Ir epi demiologijos specialvbės VI kurso studentai užjau čia kuratorių Jeronimą MASKELIŪNĄ dėl tėvelio mirties.
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Fiziologijos ir bio chemijos katedros doc. Eleną GINEITIENE dėl vy ro mirties.
Unverslteto JaunuJų mokslininku Ir specialistų taryba nuoširdžiai užlau. čia pirmininkų Jeronimą MASKELIŪNĄ dėl tėvo mirties.
Universiteto komjauni mo komitetas nuoširdžiai užjaučia komiteto narį MF vyr. dėst. Jeronimą MAS KELIŪNĄ dėl tėvelio mir ties.
Higienos katedros dar. buotojal nuoširdžiai užjau čia vyr. dėst. Jeronimą MASKELIŪNĄ dėl tėvo mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai —611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16463. Iškilioji spauda, Užs. Nr. 3155 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 aCoaeTCKHfi cryĄeHT* — opran napntoua, pesnopan, KOMtrrera AKCM Abtbu, npo$KOMa opĄeHOB TpyĄOBoro itpacBoro snaMem b ApyMŪM HapoĄOB BHAMaoccKorb yHHBepcHTeTa mm. B. KancyKaca. Ha ahtobckom s3MKe. PeĄaKTop H. BapanHaųKažTe.
Redaktorė J. VARAPNICKAITB