VISŲ ŠALTŲ PROLETARAI, VIENYSTES!
CaRS/BOS scuoencas • • 11 lt
• i II ■ • • ^11 ■ ■ ■ • ii bijlj i
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1978 m. gruodžio 1 d. Nr. 36 (1061)
EINA NUO 1950 METŲ
jjs-v/c^
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI
Fakultetai - artėjančiai šventei Pramonės ekonomikos fakultetas aktyviai ruošia si sutikti Jubiliejų. Spa lio 11 dieną partinio biu ro posėdyje buvo aptarti atributikos ir meninio api pavidalinimo klausimai, taip pat patvirtinti vėlia vos, vimpelų, ženkliukų pavyzdžiai. Spalio 20 dieną Preky bos fakultete III k. prekių mokslo specialybės stu dentai, dirbę Trakų rajo no Dusmenų kolūkyje, kartu su vietos jaunimu surengė vakaronę. Joje buvo pasakojama apie mūsų aukštąją mokyklą.
Spalio 23 dieną prekių skaitinės sutartys". Tre- nas vienuoliktokams pa mokslo katedros posėdyje čiam stende surinkta me- pasakojo apie Universitebuvo nutarta paruošti bu- džiaga apie fakulteto par- tą, konkrečiai apie pravuslų katedros vedėjų tinę organizaciją (1945— monės ekonomikos specianuotraukų stendą, skirtą 1978). Parodytas partinės lybes. Mokiniai aplankė VU 400-mečlui. Fakulte- organizacijos augimai, laboratorijas, auditorijas, to profbiuras paskelbė Įdėti buvusių sekretorių Lapkričio 4 d. (domus konkursą, „Ruoškimės portretai. susitikimas vyko 31 vldugarbingai sutikti JubilieIstorijos fakultete taipo- rinėje mokykloje. Jame jų", geriausiai susitvar- gi paruoštas naujas sten- dalyvavo Prekybos fakulklusiai katedrai išaiškinti das „VU — 400“. Jame teto dekanas doc. L. ButKonkursas prasidėjo lap- pasakojama apie Universl- kevlčius. krlčio 1 d. ir baigsis 1979 teto pedagoginį personalą, Istorijos fakultete lstokovo 1 d. skaityklas, laboratorijas, rijos specialybės studenChemijos fakultete pui- Surinkta medžiaga apie tams neakivaizdininkams kuojas! 3 nauji stendai ryšius su kitomis šalies ir buvo surengtas susirinkikuriuos vienija tema socialistinių šalių aukšto- mas. Fakulteto dekanas „Chemijos fakultetas — siomis mokyklomis. doc. V. Leščius, doc. R Jubiliejui". Lapkričio mėnuo buvo Žiugžda papasakojo apie Stende „Chemikų išra- gana turtingas renginiais Universiteto istoriją. Po dimai" pasakojama apie Pramonės ekonomikos fa- to buvo organizuota eksfakulteto darbuotojus, ku- kultetul. Čia vyko susiti- kursi j a j Mokslinę biblioriems suteiktos autorinės kimas su Vilniaus 31 vi- teką, teisės. dūrinės mokyklos abituĮdomus ir stendas „Ūki- rlentais. Fakulteto dėkaParuošė D. PYPLYTĖ
Komjaunimo komiteto sudėtis Henrikas Ramonas (MF darbuotojas) — sekretorius. Zita Besasparytė — sekretoriaus pavaduotoja ideologi niam darbui. Vytautas Alksnerls (EKFF V k.) sekretoriaus pavaduo tojas organizaciniam darbui. Zofija Staškevlčlūtė (CHF III k.) sekretoriaus pavaduo toja akademiniam darbui. Kęstutis Galvlčlus (TF IV k.) sekretoriaus pavaduotojas Internacionaliniam darbui. IDEOLOGINIS SKYRIUS J. Lionginas (EKFF IV k.) — Lenininės įskaitos ir vi suomeninės-politinės praktikos sektorius. V. Monstavičlūtė (TF IV k.) — agitacijos — propagan dos sektorius. M. Almantas (IF II k.) — ateistinio auklėjimo sektorius. A. Baltrukonytė (PF III k.) — šefavimo sektorius. R. Slnlauskas (CHF III k.) — karlnio-patriotinio auklėj1mo sektorius. R. Juškevičius (FF V k.) — kultūrinio-masinlo darbo sektorius. A. Kučinskas (TF IV k.) — laisvanoriškos liaudies drau govės sektorius. L. Jazukevlčius (MF VI k.) — sportinio darbo sekto rius. R. Vosylius (IF V k.) — studentų profsąjungos pirmi ninkas. A. Nugaraitė — „Tarybinio studento" redaktorė. ORGANIZACINIS SKYRIUS I. Budrytė (PEF V k.) — spaudos platinimo sektorius. N. Stankevičius (FF IV k.) — SSB ir darbinio auklėjimo sektorius. J. Ignatonis (GF III k.) — komjaunimo aktyvo mokymo sektorius. L. Leščiauskaltė (MaF V k.) — organlzacfnio-metodlnfoinformacinlo darbo sektorius. AKADEMINIS SKYRIUS E. Butkus (IF IV k.) — studentų mokslinės draugijos tarybos pirmininkas. S. Poškutė (Fil F IV k.) — darbo su pirmakursiais ir parengiamojo skyriaus klausytojais sektorius. N. Garnelytė (MF IV k.) — akademinės drausmės dar bo sektorius. J. Maskeliūnas (MF asistentas) — jaunųjų mokslininkų ir specialistų tarybos pirmininkas. L. Janulevlčius (IF asistentas) — atsakingas už visuo meninių mokslų konkursą. INTERNACIONALINIS SKYRIUS , Z. Pečiulis (TF IV k.) — internacionalinio klubo preiidentas.
Mūsų Universitetas pasirašė draugystės ir bendradarbia vimo sutartį su Tbilisio universitetu. Numatyta keistis meno saviveiklos kolektyvais, sportininkų ^ delegacijomis, rengti tematines parodas, aktyviai bendradarbiauti, spren džiant svarbias mokslines problemas. Nuotraukoje: sutartį pasirašė mūsų Universiteto rekto rius prof. dr. J. Kubilius ir Tbilisio universiteto rektorius prof. D. Cchikvišvili.
sekretoriaus, TSRS Aukį čiausiosios Tarybos prezidiumo Pirmininko, TSRS maršalo, drg. L. Brežnevo' atsiminimų knygą aptaria su didžiuliu susidomėjimu visa tarybine liaudis ir pažangūs žmonės užsienyje. Mintys apie šiuos atminimus skamba gamyklų ir jmonių dirbančiųjų susirinkimuose, mokyklose, įstaigose, miestuose ir kaimuose. Neatsilieka ir studentai. Štai ir mūsų bendrabučio gyventojai prieš keletą dienų aptarė drg L. Brežnevo atsiminimų
ŠIAME NUMERYJE: AKIRATIS SVEČIUOSE VILNIAUS PEDAGOGINIO INSTITUTO STUDENTAI
JUBILIEJINE ANKETA
SPORTAS
KAINA 2 KAP.
NAUJAS PARTINIS KOMITETAS J. BAGDONAS — sekretoriaus pavaduotojas organizaci niam darbui A. BARTUSEVlClENE — kultūrinis darbas Universitete, VPF prodekanė B. BUTKEVIČIENE — spaudos platinimas, partinis orga nizacinis darbas L. BUTKEVIČIUS — ūkiniai klausimai Universitete R. GAILIUS — akademinis darbas V. GOBIS — sekretoriaus pavaduotojas ideologiniam darbui S. IMBRASAS — VPP, studentų bendrabučių reikalai A. JOVAIŠAS — kuratorių darbas J. KAROSAS — partinis politinis švietimas, ateistinis auklėjimas ir vaizdinė agitacija Ir propaganda J. KUBILIUS — ryšiai su administracija K. POŠKUS — sekretorius N. RAGUOTIENE — liaudies kontrolės grupės veikla H. RAMONAS — darbas su jaunais komunistais, kom jaunimo komiteto sekretorius P. RASIMAVICIUS — socialistinis lenktyniavimas, šefavlmo darbas Ir studentų darbinis auklėjimas V. REPŠYS — karinis patriotinis Ir fizinis auklėjimas V. SUGUROVAS — dėstytojų Ir studentų mokslinis darbas I. ZEBERSKIS — profsąjungų veikla, vietos komiteto pirmininkas
PATRIOTIZMAS IR INTERNACIONALIZMAS Lietuvos KP Centro Komi tetas 1978 m. lapkričio 16— 17 dienomis surengė respub likinę mokslinę-praktlnę kon ferenciją „Šiuolaikinė ideolo ginė kova Ir respublikos gy ventojų internacionalinio ir patriotinio auklėjimo klausi mai TSKP XXV suvažiavimo nutarimų šviesoje". Pranešimą „Aktualūs res publikos gyventojų Interna cionalinio ir patriotinio auk lėjimo klausimai šiuolaikinės ideologinės kovos sąlygomis" padarė Lietuvos Komunistų partijos CK pirmasis sekreto rius P. Griškevičius. Pranešė jas gerai įvertino Universi teto internacionalinį darbą. Šioje konferencijoje prane šimus skaitė ir du mūsų Uni versiteto darbuotojai — TSKP istorijos katedros vedėjas, istorijos daktaras, profeso rius K. NAVICKAS „Interna cionalinio ir patriotinio auk lėjimo vienovė" ir TSKP isto rijos katedros docentė A. BERŽINSKAITE „Iš stu
dentų Internacionalinio auk lėjimo patirties". Pateikiame skaitytojams su trumpintą prof. K. Navicko pranešimą. Vladimiras Leninas aiškino, kad tėvynės meilė — tai natūralūs ir taurus jausmas. Sis jausmas — ne biologinė, o istoriškai susiformavusi so cialinė žmonių savybė, tapusi vienu iš pastoviausių, stip riausių ir giliausių žmogaus jausmų, kuriuose „įtvirtino tėvynių atskiro gyvavimo šimtmečiai ir tūkstantmečiai". (Leninas V. I., Raštai, t. 28, p. 164). Klasinėje, antagonistinėje visuomenėje nėra vieningo, bendro, neklasinio patriotiz mo. Tėvynė nėra vien tik te ritorija, gimtoji žemė, liau dis, gimtoji kalba. Tėvynė — tai taip pat tautų arba liau dies gyvenimo būdas, kultū ra, ,tradicijos, visos gyveni mo ir darbo sąlygos, arba, Nukelta į 4 psl.
Tarybinės liaudies žygdarbių metraštis knygas „Mažoji žemė", „Atgimimas", „Plėšiniai", Apie tarybinės liaudies pasiaukojimą, kovojant prieš hitlerinius grobiku;, knygoje „Mažoji žemė" savo mintimis pasidalino A. Kruševičiūtė ir R. Inevičiūtė. Jas papildę draugai mi rodė „Mažosios žemės" simiboliškumą — tai visos didžiosios Tėvynės įvaizdis. Be to, buvo pabrėžtas knygos aktualumas jaunimui. Įspūdžius apie „Atgimi
mą" dalijosi J. Vaišytė ir S. Vingerevičiūtė. Buvo nurodyta, jog tarybinės liaudies žygdarbis buvo tęsiamas ir sunkiais pokario metais. Čia akcentuotas milžiniškas politinio vadovo ,kaip taikios kovos organizatoriaus vaidmuo. Visada priekyje būdavo Komunistų partija. Trečiąjį liaudies žygdarbio etapą — plėšininių žemių užkariavimą — pavaizduotu naujoje drg L. Brežnevo knygoje „Plėšiniai" plačiau anali-
1 zavo S. Kairys ir J. Beinorius. Čia keliamos problemos buvo susietos su mus jaudinančiais dąlykais, kaip jaunimo ištvermė ir atsidavimas liaudies interesams ir kt. Apibendrinant tai, ką išreiškė kalbėjusieji draugai buvo pabrėžta, jog tokios knygos privalo tapti jaunimo kelrodžiu, padedančiu teisingai susiorientuoti sunkiose gyvenimo kryžkelėse. V. GIRDAUSKAS
Garbingas uždavinys
Rugsėjo pabaigoje Uni- jos tyrimo bei propagaviversitete vyko Respubli.- nfo darbą. Po visą respub kinė filosofijos mokslų iiką skambėjo ir dabar tekonferendja, skirta VII-, beskamba prof. P. Slaveniaus universiteto 400- no, prof. Daukšo, prof sioms metinėms. Joįe da Markulio, doc. J. Galvylyvavo mūsų respublikos džio, dėst. P. Pečiūros ir filosofai, svečiai iš kitų kt. įtaigus ateistinis žodis. Universitete sąjunginių respublikų bei 1968 m. socialistinių šalių. Daly įkūrus filosofijos istorijos vius pasveikino rektorius ir ateizmo katedrą, susida prof. dr. J. Kubilius. Ple rė išties palankios sąlygos nariniame posėdyje prof. giliau gvildenti ateizmo dr. R. Plečkaitis perskaitė problemas. Pirmajam ka pranešimą „400 metų filo tedros ved .prof. J. Barzsofijos mokslams Vilniaus universitete". Aktyviai dirbo logikos, mokslo me todologijos ir pažinimo teorijos, estetikos ir eti kos, visuotinės filosofijos istorijos, Lietuvos filosofi jos istorijos ir religijoty daičiiui vadovaujant .dau ros problemų sekcijos. giausia buvo nuveikta, tiSpausdiname religijotyros) r.iant Lietuvos ateistinės sekcijos vadovo filosofijos minties istoriją. Todėl na kand. J. Mačiulio straips tūralu, kad ateizmo sekci joje pirmąją dieną būvi nį.
šiuolaikinės religinės ideo logijos ir filosofijos ypa tybės. Tarytum įžanga į šią problemą nuskambėjo prof. J. Minkevičiaus (LTSR MA) pranešimas Remdamasis scholastikos atstovų kūryba, profeso rius parodė, jog filosofinis mąstymas pačia savo es me yra priešingas religi jai. Viešnia iš Rygos vais tyto. P. Stučkos universite to doc. O. Vilnite savo pranešime „Šiuolaikinio
lįzavo kai kuriuos mora lės aspektus. Aš savo pa sisakyme liečiau kataliky bės evoliucijos specifiką socializmo sąlygomis. Ly gindamas religijos moder nizavimo priežastis bei apraiškas kapitalistinėje ,r socialistinėje visuomenėje norėjau parodyti, jog so cialistinėje visuomenėje katalikų .bažnyčia, atnau jindama kai kurias socia lines, etines koncepcijas neturi socialinės bazės ra dikaliam pagrindinių dog mų modernizavimui, nes socialistinė visuomenė su kelia ne atnaujintos reli gijos, o materialistinės pa saulėžiūros poreikį. Dar viena grupė klausi protestantizmo filosofija" analizavo jos ištakas bei mų, kuriems sekcijos dar dabartines pasireiškimo be buvo skirtas nemažas formas, įgavusias „kilmi dėmesys — tai kuriantysis ninko linksnio (mirusio mokslinio ateizmo vaid dievo, krizės, revoliucijos muo, formuojant namą skaitomi kaip tik šios ir pan.) teologijos vardą žmogų. Jiems aptarti bu problematikos pranešimai. ir ženklinančias neišven vo skirti prof. I. Zakso Prof. J. Barzdaitis, dabar giamą religinės sąmonės (LTSR MA), dėst. P. Pečiūdirbantis LTSR MA, nu irimo procesą. Doc. M. Šu- tos, asp. G. Jatkonio pra švietė iki šiol beveik ne bas (LTSR MA) atskleidė nešimai. Diskusijų daly tyrinėtą klausimą — katalikų bažnyčios pastan viai pažymėjo, jog šiuo „Krikščionybės pirmtakai gas prisiderinti prie šiuo metu ypač svarbu nagri Lietuvoje". Mokslininkas laikinio techninio pasau nėti metodologines moks parodė, .jog nors XIV lėvaizdžio, įtraukiant į linio ateizmo problemas šimtmetyje krikščionybei teologijos orbitą kai kurią atskleisti teigiamą moksli terminologiją. nės ateistinės pasaulėžiū opozicija buvo reiškiamą mokslinę Doc. A. Gaidys (LTSR ros vaidmenį dorovinio idealizuojant pagonybę, tobulėjimo v.is tik kai kurios tuo me MA) savo pranešime „Ti asmenybės tu pareikštos antikrikščio- kinčiųjų dialogo su mark procese, išryškinti ateiz niškos idėjos turėjo išlie sistais koncepcijos JAV mo bei humanizmo ryšį. Man atrodo, kad ir stu kamos vertės. Kiti prane katalikiškoje filosofijoje" šėjai — P. Mikuckas parodė, jog kai kurie dentai šioje srityje gali (KPI), J. Sakalauskas (ŠPl) JAV katalikiškieji sluoks surasti sau įdomių temų nagrinėjo marksistinio niai norėtų šį dialogą pa kurias galėtų tyrinėti savo darbuose ateizmo paplitimo Lietu naudoti marksizmo Įtakai moksliniuose voje (taip pat JAV lietu silpninti. Tuo tarpu mark aptarti ateistiniuose rengi vių tairpe) klausimus, nu sistai minimą dialogą su niuose. Ateizmo, kaip ma rodė jo žymiausius atsto pranta kaip marksistų ir sinio socialistinės visuo vus bei jų idėjų įtaką, ko- tikinčiųjų bendradarbia- menės reiškinio, tyrimas vojant su klerikalizmu, vimą kovoje prieš impe- — šiandien viena aktua fašizmu ir kt. rializmą, už taiką, nesi- liausių mokslinio ateizmo Kita grupė problemų leidžiant į ideologinius problemų. Fil. m. kurios buvo aptartos sek kompromisus. J. MAČIULIS cijos posėdžiuose, — tai kand. F. Mačianskas ana-
Studentai medikai studi na gyvoje tikrovėje, ypač juoja septynerius metui. gamybinėje praktikoje. Visi tie studijų metai yra Jie įpranta būti pavyz griežtai reglamentuoti, džiu kitiems. Tai nėra Studentai turi įsiminti lengva. Tenka save nušli daug įvairių duomenų, ži fuoti, užgrūdinti valią, iš nių, gauti praktinių įgn- mokti užjausti kenčiantį, džių. To reikalauja tary visomis išgalėmis stengtis binio mediko profesija. jam padėti ir visur ir vi Studentas medikas pa sada ryžtingai, bet kultū laipsniui įpranta pažinti ringai kovoti su atgyve gyvą žmogų ir vertinti vi nomis, įpročiais. Jau se sas jį supančio pasaulio novėje sakyta: „Verba — gyvos tikrovės sritis. movent exempla trahunL' Jis turi savo nuomonę — žodžiai jaudina, o pa apie mokslą, meną, doro vyzdžiai patraukia. Būti vę, politiką, bei ekonomi pavyzdžiu kitiems — gar ką. Į žmogaus pažinimo bingas, bet nelengvas už sferą patenka ir religija. davinys. Tenka save visa Aiškinti religiją, kaip ži pusiškai pažinti ir nušli nia, galima iš įvairių po fuoti, užsigrūdinti plienu. zicijų: idealistinių, mate Medikai taip ir daro. rialistinių, dialektinių ir Kai kas bet gi paklaus, metafizinių. Mokslinis re „Ar viskas reikiamu bū ligijos aiškinimas grin du ir masteliu čia daro džiamas dialektiniu mate ma? Ar nėra plyšių?" — Sena lame Vilniaus uni rialistiniu tikrovės supra Taip, labai daug ką pa versitete vyravo teologija, timu, tai yra iš marksisti lengvina studentui medi materializmo bei ateizmo nės filosofijos pozicijų, kui jų dėstytojai gyvu žo idėjoms prasiveržti čia kuri ir apsprendžia medi džiu ir gyvu pavyzdžiu. buvo gana sunku. No t s ko pasaulėžiūros kryptin Bet dar daug reikia padir reikia pasakyti, pažangi gumą. a bėti, norint tapti laimės mintis Universitete nieka Tokį mokslinį religijos žiburio nešėju. da nebuvo užgesusi. Ta aiškinimą ir vertinimą va Didelė spraga, kad me čiau tik tarybiniais metais diname ateistiniu. Ateisti dikams nedėstomi oratori Vilniaus V. Kapsuko uni nis religijos supratimas nio meno elementai. Pri versiteto filosofai, taip pat sutinkamas ne tik teori brendo reikalas tą dalyką ir kitų mokslo sričių atsto niuose, moksliniuose ba išspręsti radikaliai, o ne vai, remdamiesi marksisti ruose, bet ir kasdieniniuo .palikti savieigai, atski ne metodologija, pradėjo se žmonių samprotavi riems mėgėjams tame ba sistemingą religijotyros, muose, jų mintyse. Lietuvos ateizmo istorijos, re kiek tobulėti. Propagandistas privalo mokslinio ateizmo teoriTokia kasdienybėje, kaip teisingai pažymi G Jatkonis (Ateizmo sam prata, 1977), sutinkama žmonių pasaulėžiūros ypa tybė vadinama ateistiškumu, kuris susideda iš in telektinio, emocinio ir va lios elementų. Intelektinis elementas — mokslinių ir patirtų žinių visuma apie religiją, sugebėjimas ją vertinti. Tai žmogaus kul tūringumo rodiklis. Studentai medikai, kaip Lietuvoje, kaip ir kitose bama apie būtinumą kas .palaikyti religinius prieta seit, ir bažnyčios nevieno ir kitų fakultetų studen studijų metais išmokti šalyse, stiprėjant gamtos sekmadienį, bei kitomis rus žmonių sąmonėje nė dos. Kitas studentas nu oratorystės, įgyti šiame tai, studijų metais ir tam minimalius įgū mokslams, plito ir pažan religinių švenčių dienomis jo taip lengvai, kaip to baustas 12 valandų arešto pa kultūringais, išprusu bare siais, valingais, gerbian džius. Kitaip bus menko gios filosofinės idėjos, lankyti bažnyčią. Taip pat tikėtasi. Mokyklų vado už tai, kad nurodytu lai ateistinė mintis, laisvama- nurodoma, kaip laikytis, vybėms plaukdavo rapor ku nebuvo namie. Dar čiais kitus, sugebančiais kas poveikis. kokias religines tai, skundai bei kati šnipi vienas studentas nubaus apginti tiesą, parodyti ki Medikai stengiasi nepa nybė. Tai kėlė bažnyčiai, netgi tiems pažangos ir tikros miršti H. Heines žodžių- dvasininkams nerimą ir giesmes giedoti bažnyčio nėjimo dokumentai apie tas dviem valandoms areš „Fizikos je. Besimokantis jaunimas mokinių, studentų nepa to, kad praleido vienų laimės kelius. Religija „Viduj — žvaigždės, iš susirūpinimą, dvasininkams teologijos paskaitą. Kažliaudžiai suteikia iliuzinę orėje bus šviesu, viduj -- mokslai (taip ilgą laiką privalėjo kas mėnesi eiti klusnumą buvo vadinami gamtos laimę, o ne tikrąją.. tuštuma, išorėje bus tam mokslai), — rašė senojo Medikai įsisaviną daug suma". mokslinių žinių .užsigrūdi prof. J. MARKULIS Vilniaus universiteto fizi kos profesorius kunigas Mickevičius, — teikia stu dentams konkrečias ir įdo mias žinias apie jutimiškai prieinamus daiktus. GYVENIMO Todėl ir nereikia smalsų jaunimą raginti studijuoti gamtos mokslus. Visai ki išpažinties. Mokyklų ka- bei bažnyčios tarnams. koks studentas dekano PATIRTIS taip esti .su moraliniais; pelionai turėjo sekmadie- Štai vienas tokių vadina įspėtas už kalbėjimąsi per mokslais (jiems priklausė■ niais ir kitų švenčių die mųjų „dokumentų". Tai teologijos paskaitą. vizitatoriai ir teologija), į juos ..vi nomis mokyti jaunesniuo tuometinio Vilniaus uni Mokyklų sai kitaip jaunimas žiūri", sius mokinius katekizmo versiteto Fizikos-matema skųsdavosi, kad ir viduri Būjia žmonių panašių į nulius: jiems būtina, kad prieš — kalbėjo kunigas Mic ir egzaminuoti juos iš to tikos fakulteto dekano ra nių mokyklų vyresniųjų dalyko. Instrukcijoje rei portas apie to paties fa klasių mokiniai replikuo kevičius. juos būtų skaičiai. Geriau baisus galas negu begalinė baimė. šis dvasininkas fizikas kalaujama iš dvasininkų kulteto III kurso studentų davo kunigams per tiky Baisus ir bebaimis tas, kam nėra ko prarasti. žinoma, labai nenorėjo iš mokyklų vadovybės, pražangas. Kokius „prasi bos pamokas, su ironija Grasina ir bailys, kai jis saugus. pripažinti, kad studentai seniūnų visokeriopai ir žengimus" studentai buvo atsakinėdavę jiems -išmok Žmogui brangesnis žmogus, o ne angelas. silpnai telanko teologijos visur sekti jaunimą, nė padarę? Pasirodo, visa ių tą medžiagą. Visuomenė nori, kad ją užimtų, bet ne kad ją mokytų. Šie keli pavyzdžiai (o paskaitas, negausiai vaikš nuleisti nuo jo akių. Rei- kaltė buvo ta, kad jie Nenorėk per daug iš žmonių, jeigu nori juos mylėti, kia manyti, kad tai buvo jų galima būtų pateikti ir to į bažnyčias. Esant to vienaip ar kitaip priešino Per didelės pažintys — tai prekyba smulkmenomis, iš jos kiai „negerovei", religijos ne viskas. Juk prakti- si melui ir siekė tiesos. daugiau) rodo, kad religi naudos maža, o vargo — daug. skelbėjai imdavosi atitin kuota dar ir nerašytų re Užuot dykai leidę laiką jos gynėjai žodžiu r Sąžiningi žmonės dažniausiai mažai pažįsta žmones. kamų priemonių, kurios ligijos propagavimo ir klausydami pamokslu baž veiksmais, o tiksliau — Nn visa, kas leista — padoru. Daugiau pasieksi slėpdamas savo ydas, negu demonstruo- turėjo paskatinti jaunimą palaikymo būdų. Žodžiu nyčiose, jie svarstė įvairiomis prievartos prie damas dorybes. „tinkamai žiūrėti" } teolo žmogus, jaunuolis būdavo mokslo problemas, ginči monėmis trukdė ateistinei Kad būtum publikai naudingas, reikia turėti drąsos jai minčiai mūsų visuomenėje gijos dalykus, vykdyti tai, taip apraizgomas bažny josi fizikos klausimais. nepatikti. čios, kad ir žingsnio lais plisti. ko reikalauja bažnyčią. Universiteto vadovybė Kas negali pakelti priešų, tas nevertas turėti ir draugų, Marga, prieštaringa r Ji, kaip žinoma, tokiais vai negalėjo žengti. Pa griežtai nubaudė mokslo Tavo priešas Ir tas, kuris neturi priešų todėl, kad visi jo atvejais būdavo gana „iš grindinis šių pastangų žinių troškusius ir kunigų sudėtinga mūsų krašto bij a. radingą". Krinta į akis tikslas — neleisti jauni pamokslų klausyti nenorė žmonių dvasinė evoliucija, Didžiausias blogis, kurį daro mums priešas, yra tas, kad kruopščiai paruoštos įvai mui nutolti nuo religijos jusius studentus. Vienas dvasinis jų tobulėjimas. jis išmoko mūsų širdį neapykantos. Per didelis jautrumas yra tikra nelaimė. rios instrukcijos, skirtos ir bažnyčios, neužsikrėsti (tokių „nusikaltėlių" buvo Šiame dėsningame proce Ašaros — tai sielos kraujas. mokykloms, Universite gamtos mokslų žiniomis, nubaustas 24 valandų se katalikų bažnyčiai ir Protingas vaikosi ne to, kas malonu, o to, kas gelbsti tui. Štai viena iš jų. neleisti joms giliai skverb areštu už tai, kad nusta apskritai bet kokiai religi nuo nemalonumų. Instrukcijoje — dešimt tis, ypač į augančios kar tytą dieną buvo kitoje jai tenka ne tokia jau Nežinoti skausmo, reiškia nebūti žmogumi. bažnyčioje, o ne toje, kuri garbinga vieta, kokios no punktų. Juose labai smul tos sąmonę. Džiaugsmas Ir liūdesys panašūs tuo, kad aptemdo protą. Tačiau dvasininkų ir jų buvo nurodyta. Kitą die rėtų jos skelbėjai ir gynė kiai nurodyta, kaip reikia Kas nesidžiaugia pasauliu, tuo ir pasaulis nesidžiaugs. skiepyti religiją, jos mo talkininkų triūsas įvairio ną jis praleido mišias. jai. Albinas GRlSKA Parinko Z. BURNYS ralę. Daugiausia čia kai- imis priemonėmis diegti :r Mat, kokia kontrolė! At
Religijotyros problemos
.. akiratis *
STUDENTAI IR TEOLOGUOS PASKAITOS UNIVERSITETE
čia j savo „Poezijos ru dens" renginius. Lanko mės vieni pas kitus susi rinkimuose, disputuose. Sis Pedagoginio instituto studentų literatūrinis pus lapis mūsų laikraštyje — taipogi tvirtėjančios bičiu lystės ženklas. Manome, kad Universiteto studen tams bus įdomu susipažin Danutė ti su būsimų pedagogų kūryba, kuri puikiai at spindi jų mintis, idėjas Neskubėkim j rytą, Jaučiamas polinkis j jaut Tiktai neskubėkim Į rytą, dar miega mūsų šešėliai. rumo, humaniškumo dek Kol Po žeme visai negilu. laravimą. Tai, be abejo, Kad galėtum nuo jų pasislėpti. labai sava pedagogams. O vanduo nepriims — Kiek mąslesnė ir svaresnė Dar nuodėmės mūsų lengvos, prozininko E. Vaičiaus ir Dar auga poetų C. Skaržinsko ir Giliai po akim Neauginamos mintys. L. Vitkausko kūryba. Mes, Universiteto litera AKVARELE tai, palydėdami š| puslapj skaitytojams, linkime sava Toks gražus, lyg išpiltas rasos, kolegoms kūrybinės svei Vaikšto tiltu mieguistas medis. katos, manydami, kad Nors ruduo ant pečių — nesustos, prie šių linkėjimų prisidės Kai vlstlek dar viskas — j pradžią. visi laikraščio skaitytojai. Tu eini, nors žinau, kad bijai,
Česlovas Skaržinskas
MŪZŲ PAVILIOTI
Kažkaip nejučiom, pa lengva prasidėjo mūsų Universiteto literatų būre lio bičiulystė su VILNIAUS VALSTYBI NIO PEDAGOGINIO INS TITUTO LITERATAIS. Tolydžio stiprėdama, nūnai ji peraugo j rimtų draugystę; abipus) bendra darbiavimą, paremtą tiek bendrais interesais, tiek asmeniniais literatų santy kiais. Pavasariais vyksta Uni versiteto literatų konkur sas, kur j baigiamąjį va karą pakviečiame Pedago ginio instituto atstovus. Jie savo ruožtu mus kvie
V. KUKULAS
Nijolė Misevičiutė AKVARELE
Pulokaitė
šitą tiltą mašinos aplenkia. Ir byrės ant asfalto veidai Iš nublukusios vasaros šventės.
Jeigu tau nemokės gerumu — Pabudimą pilką ir ilgą. Jau dabar (jauti?) ateinu, Per siūbuojant) vasaros tiltą.
Neša kregždės dilgėlės karūną, Varputys šešėly saulės tūno.
KELIAS
Laukia baltagūžės pirtys, Kolei lietūs jas ir vėl pagirdys. Ir sruvena paruge aguonos. Ryškios. Šiltos. Šnabždančios. Raudonos. Ir čigoniškai paleidus plaukus, Plakas vėtra po rugsėjo lauką.
ŽIEMIŠKAS FRAGMENTAS Paglostyk mano galvą snieginą. Kaip pūgoje mažytę drėgną sniegeną. Jau Jau nebijosiu, jog vasaris šiltas ir vėjuotas Vėl eisime pro violetinius alksnynų guotus. Kur trobos jaukios, švarios, šiltos, Kur pieno puodelius sulig kraštais priplllų. Kur mums paklojo šalavijų guolj, Keleiviams, kurių šunys neužpuolė, Užuodę, jog geri ir naivūs Netyčia iš baltos pūgos ateinam.
Nepažeidžiamą Beržų liemens baltumą, Kai j rudenį Pavargę pirštai liečiąs. Man nekeista tik balsu — Nemoku Nei tylėt, nei vardu vadint. Kad nekeikčiau Tavo keisto veido Už nebylų, slepiamą švelnumą, Kol einu, Kol dar sunku sustoti Po gija išraudusio rudens. Iki ten Vandens duslus ošimas, Nuo užuojautos suskilęs Baltas lieptas. Mes skubėti turim, Kai pavargslm, Takas žolėje sustos.
Nebus nieko naujo, pasa NOVELE Edvardas Vaičius gausiu taip pigiai, iš ko bekius, jog likimas yra paikas nulygsiu? Kas padės nuskint išdaigininkas ir klastingas gobšioms senėms agrastus, veidmainys. Bet kartais jis kas sukraus malkas, užlopys taip kvailai ir nevykusiai paprakiurusius stogus? Žvelgda makaluoja visagaliu pirštu, mas pro vagono langą, klydi vienu sykiu mažam mieste sirgai? — mokytojas it pane miestį pieno, į turgų, į par nėdamas akimis po minią, no liūkščiui dovanodamas du pa lė grąžo rankas ir ūmai ta duotuves. O ten lūkuriuoja rėtum įtarti: sudie, šunsnukiai, vainikius, ir net neįtardamas, ria: — padarysim. Ir tada tau Alinka, gaudydama kiekvieną bet sakai: likit sveiki, žmo kas iš to bus. Nerimta many reikia atsistot ir visos klasės žodį, krūpteldama nuo nekal nės gerieji... Ir staiga pa čiausio juoko. ti, kad miestely pavainikių akivaizdoje išrėkt: matai atokiau nuo visų sto Ir ūmai, Aliukai begėdiškai vinčią Aliuką, gal ji jau se nebuvo anksčiau ar kad ne — Nebuvo tiek penketų... bus jų kada ateityje. Niekas Nebuvo! Tu... jūs prirašėt! užsižiopsojus, kažkas rikteli: niai šitaip stovi, stebėdama Tada jis čiumpa užkaitusią — Nežiopsok, benkartė i tave. Tu lieki su jais, Alinka. juk nežino, kad pro miestelį pražygiuos vienodų kaip deg tarytum iš ten byrėtų žodžiai, Alinos! Pasislink! Tau pasivaidena, o gal iš tik Aš matau, kaip tyliai ir ne rųjų ji nežymiai linkteli gal tukai kareivių būrys, kada ir ir beviltišku balsu sako: — Kodėl tu nenori atsigrįždama Alinka slenka vą: taip, jie lieka man. kieno pasiųstas atvažiuos palei sieną, ir- matyti, kokios šaunuolis paruošų inspekto pirmūnu? Kodėl? Po keliolikos metų prava mentys, kaip žiavęs pamatysi ją. Karšta rius, kuris taip pat staiga Džiūgaudamas grįžti pas išsišovusios vieną dieną išnyks, palikęs juos ir esi kaip niekada grei- krūpčioja jos pečiai, Pasive- vasara, pats vidurdienis, ir krūvą popierių ir nesutvarky tas, nepralenkiamas ir laimin ju ją ir, uždėjęs ant peties slėpdamasis nuo karščio po tų reikalų. Štai tada ir pasi gas. Pliaupia lietus, tūnote ranką, tyliai sakau: Alinka, kuplia liepa, išvysi ateinant rodo pavainikiai, liūdniausi šienu kvepiančioj daržinėj, einam... Staiga ji grįžteli ir ją per aikštę. Ir kai ji bus Pasaulio vaikai. pakankamai arti, kad išgirstų kur nakčiai paliekamas lent rėkia man į veidą: — Ir tu! Ir tu toks pat! — žengiant žingsnį, tyliai pašau — Žiūrėkit! Žiūrėkit pjūvės arklys. Kiek gi gali kareivio duktė ateina! lyti, žvilgsniais sekate kits ir jos didelė burna persikrei ki: Alinka! .. Ji nesustoja :r Alina krūpteli lyg nuo ba- kitą, ir tada Seilius sako: pia iš pykčio. net nestabteli, tik sulėtina tago kirčio ir susigaužusi le- kas tavo tėvas? Ir visi ūmai — Ne, Alinka, ne! Mano žingsnį ir pasigręžia ton pu k-ia iki artimiausio namo suklūsta: Kas tavo tėvas? Ir tėvas ne kareivis! Ne karei sėn, iš kur kažkas pašaukė kampo, berniūkščiams spy- prasideda pasiutiškas šokis: vis. Tu meluoji! — sakau aš. vardu, bet žvilgsnis jos nu gaujant: Alinka-kalinka, ka- tėvas tėvas tėvas. Ištrūkęs Ji žiūri į mane nustebusi, nu slysta kažkur kitur, neužkliu reivio katarinka! iš jų slepiesi ūksmingam par ščiuvusi, rami. vęs už tavęs. Ir taip pat lė Mokykloje naujasis moky ke, namo palėpėje... Bet vie — Kvailas tu... Kvailas! — tai žengdama, net ir nesku tojas visų akivaizdoje klau ną dieną tu padarai atradimą, sako ir, švytuodama ilgom bėdama, tolsta gatve, neatsi sia: tėvo vardas, tėvo vardas? siaubingą atradimą: juos ga kojom, tekina nubėga link gręždama nė sykio į tave, su Tu tetrokšti, kad prasivertų lima nužudyti — jie skęsta, paežerės. trikusį, apniktą gėdos ir kaž žemė ir prasmegtų mokykla. teškiąs: j automobilį, išnyran Išaušta diena, ir kai reikia kokios baimės. Nepamatė? Bet vieną dieną tas pats tį iš už kampo, siaubingai išvažiuoti, jūs išardote var Betgi atsigręžė. Kad ir nežy mokytojas ploja tau per petį rėkdami krenta į šulinius. tus dykynėje, ir, kažkokio miai. Neišgirdo? O gal nepa >r sako: Svajodamas tu juos nužudai. įniršio kamuojami, supjaustot žino? Negali būti?! .. Pernelyg — Šaunuolis! Būsi pirmūnu! Nužudytieji nebaisūs ir da kamuolį. Ir perone, akimis mažai laiko praėjo, kad už Ne ne nebūsiu, kartoji, jau bar galima grįžti pas juos. ieškote vieni kitų, negirdėda- mirštų. Ir stovėsi medžių pa regėdamas save kopiant | Ir vėl lekiat dviračiais, mi, ką sako artimieji. Žiūrė unksnėje, kol ūmai tave nu sceną, pašėlusiai šnabždantis įausiatės už miesto šiukšlyne, kite, ir jis išvažiuoja, skėrv- diegs mintis, jog kartu su Pirmūnų tėveliams ir pasipū sprogdinate butelius ir lošia- čiojasi stoties viršininko žmo tais, kuriuos išvažiuodamas tusioms mamytėms: ir jis, tik te iš kamščių. Motinos už na, tarsi būtum nematytas palikai jai, sykiu su jais esi Pagalvokit, šitas.. . klumpa jus sandėliukuose, žvėris. Kas gi bepardavinės nužudytas ir tu, artimesnis — Atsitiko tau kas, ar ap- palėpėse ir siunčia į prie- avietes? Pati galvoja, kur jai nei artimiausias brolis.
PAVAINIKIAI
VAKARO NATIURMORTAS
Graži vienatve mano tyluma, Išnyksta žolėje paukščiukų sentimentai. Tai čirpia vlolančele ramia Keisti žmogiukai vakare už upės kranto, Už kaimo geležinkelio... Sakyk, Kur nutūpta drugiai, šermukšniai ant palangės? (Graži vienatvė piršos daugelsyk) Keisti žmogiukai tylomis per kiemą žengia...
*** Sakiau, lšberkite žuvėdroms trupinių Ir jūs išmoksit prijaukinti jūros paukštį... Tiršti — gal pusryčių garai — viršum delnų — Lyg horizontas virptelėtų ir baigtų aušti. Taip ūgteli garsai — kur žemė — tie krantai — įspraus šviesoj neplautą denį. Trumpai tarp sūkurių vandens save matai — Kaip laivas šokteli iš okeano. Tariau, nežadinkit — kas mums arti šalis — Aštrus citrinų kvapas — lai akys šildosi. Užkimusiu balsu — kaip rankomis keli — Lyg štormą artintum ir Romblnzono Kruzo ilgesį.
GARSTYČIŲ LAUKAS
Vienišas būstas geltonojo vasaros maro — Šoka mergaitė, Iššokti virš žiedo negali. Plaukia šviesa už lšklyduslo lauko lyg marių — Neškit garstyčių ant mėtomis kvepiančio stalo. Žydi garstyčios lyg arfos, tik niekas negroja, Tėvas vėl siekia ranka horizontą prieš lietų. Keikia vienatvę Ir sūnų, netapus ortoju. Glosto mergaitė žiedus, nejučiom pakylėta — Supasi žemė — tai šypsos senukas... Anūkė ir laukas gėlėtas.
Kluono sienoj — — — Tai žibėtų Aprasojęs laukas, Dar gali sutikti Kur be garso Moterį Rūkas plaukta. Galukalmy Dar galt sutikti Pražydus mėnesienai Nesuranda vietos Jonvabalis Moterį — — —
Reda Kaulinskaitė GINKLAS
Klek aš kartų iš tavęs pabėgau, Išdaviau ir palikau likimo valiai. Klek aš kartų mindžiau tavo sniegą, Gėriau ašaras Ir valgiau nepadalius. Kiek aš kartų verkšlenau, kad skauda, Kad kažkas įkando ar apspjovė. . .Kaip nepakartojamai paraudus Viršum tuščio lauko saulė stovi. Stovi tartum kruvinas paminklas Ir visus (deja) vienodai šildo. Saulė — tas raudonas tavo ginklas Sužeidė ir mano pliką širdį. Parkritau, ir vaikiškai prigludus, Paprašiau, kad Jei gali, atleistum. Tavo akys motiniškai liūdnos Mano pilką širdį saule laistė.
Tapo mano kūnas tartum sniegas. Niekada nematęs tavo kraujo, Saldžiai ant krūtinės tavo miega Ir nežino kam už jį tu kaunles.
Liudas Vitkauskas
Apgręžkime žirgus — Jau ružava laiškuose ir pakelių berželiuose — taip ružava. Aš noriu prisimint sūroką lūpų rudenį žydėjimu žarų
apibarstytą, rankų nuogį, pabėgusi girtai dainų tylėjlman — vėliau... Užtai pasikalbėkime alsavimu iš nuotraukų — toliausio židinio jūreivio.
Aš vienas iš tos girios, iš tų kregždėtų laiškų ateinu tavim patikėt su smuikelio vilioke daina, su žinia, kad lūpų tilteliu
Išrašytu jau dienąnakt bėgs atbėgs svaigus dobilų užsimiršimas... Aš vienas... Ir tebūnie vėlu ant negražios mano vienatvės...
PATRIOTIZMAS IR INTERNACIONALIZMAS Atkelta iš 1 psl. kaip nurodė Leninas, tėvynė yra „tam tikra politinė, kul tūrinė ir socialinė aplinka’ (Leninas V. L, Raštai, t. 15, p. 171). Turint tai galvoje, antago nistinėje visuomenėje skirtin gų klasių pažiūra į tėvynę nėra ta pati, nes skirtingoms klasėms toje pačioje tėvynė je išlieka ir skirtinga politi nė, kultūrinė bei socialinė aplinka. Todėl antagonistinėje visuomenėje pasireiškia ir skirtingų klasių patriotizmą.“ — buržuazinis patriotizmas, proletarinis patriotizmas r pan. Matksizmas-leninizmas mo ko ir istorinė praktika patvirtina, kad buržuazija nėra nuosekli patriotinė klasė, ir tai nulemia buržuazijos siauri
klasei kapitalizmo sąlygomis, taptų tikrąja tėvyne, kurioje nebūtų jokio engimo, kurioje visi darbo žmonės turėtų ga limybę naudotis visomis teisė mis ir visomis pačių žmonių sukurtomis materialinėmis ir dvasinėmis vertybėmis. Siekiant bet kurios sociali nės pažangos, proletariatas yra revoliucingiausia, kovingiausia klasė. Kovodamas už savo socialinį išvadavimą, proletariatas nesitaiksto ir su nacionaliniu engimu. Kiek vienoje kapitalistinėje valsty bėje jis saugo ir ryžtingiau siai gina savo tautos nacio nalinę laisvę ir nepriklauso mybę, o kolonijose ir priklau somosiose šalyse pasiaukoja mai kovoja už nacionalinį iš sivadavimą. Kad proletariatui tikrai bū dingas nuoseklus patriotiz mas, patvirtina ir jo priešaki nio būrio — komunistų par tijų veikla.
klasiniai ekonominiai intere sai, kuriuos tėvynės dirva ne visada patenkina. V. Le ninas yra pažymėjęs, jog bū na ir taip, kad vardan savo klasinių interesų buržuazija „parduoda tėvynę ir sudaro vertelgiškus sandėrius prieš savo tautą su bet kuriais svetimšaliais" (Leninas V. I., Raštai, t. 28, p.9). Nuoseklus, gilus patriotiz mas būdingas vien darbo žmonėms, ypač proletariatui, darbininkų klasei. Kapitaliz mo sąlygomis proletariato patriotizmo klasinį turinį su daro proletariato revoliucinės pastangos nuversti kapitaliz mą, įgyvendinti socialistinę revoliuciją, pakeisti politinę, kultūrinę ir socialinę aplinką, pasiekti, kad tėvynė iš pamo tės,- kokia ji yra darbininkų Tęsinys kitame numeryje.
Romantika paviliojo
SMD; problemos ir sumanymai ISKUSIJAS pradėjo MF SMD pirminin kas A. Aidietis. Jis pasidalino patirtimi apie studentų mokslinių darb-j pateik imą są j ung in iam konkursui: anksčiau tai būdavo eiliniai darbai, iš versti į rusų kalbv, tai neatitiko konkurso stan dartų, dabar — darbai papildomi iki 50 puslapių ir ypatingas dėmesys ski riamas jiems apipavida linti. Viso to rezultatai — medalis sąjunginiame kon kurse. Problema, iškilusi MF SMD tarybai, kur gau ti nario įskaitos kortelių? Reikia tikėtis, bendromis pastangomis ji bus iš spręsta. LTSR istorijos būrelio pirmininkas A. Bumblauskas papasakojo apie kon ferencijų metu būrelio pritaikytą naujovę: darbų vertinimuose dalyvauja ir studentai. Tai žymiai pa gyvino disputus bei pačią renginių atmosferą. Gai la, kad j šią SMD Tarybos pasiūlytą priemonę kiti fakultetai pažiūrėjo skeprtiškai. Partijos istorijos būrelis (kalbėjo pirmininkė N. Strakauskaitė) rengė daug įvairių susitikimų, kurių metu sužinota naujo ir įdomaus, bet ne visi nariai tai įvertina. Susirinkimai lankomi retai, renginiuose nedalyvaujama, tokia fik tyvi narystė nei mokslui, nei patiems nariams ne gali teikti naudos. Nutar ta kontroliuoti būrelio renginių lankomumą, ir nedalyvaujančius narius šalinti. N. Strakauskaitė
vyresnlejl, pavyzdžiui dėsty tojai, yra teisūs jaunimo at žvilgiu? Nevisuomet ir ne visi. Jei Dabar nemažai absolventų kalbėsime apie dėstytojus, tai ruošiasi atsisveikinti su Uni yra tokių, kurie dažnai JUBILIEJINE versitetu. Apie tai, kaip įsi gniuždo studentų iniciaty/ą ANKETA 1979 M. vaizduoja sąvo tikrosios dar kai kuriais klausimais, yra ABSOLVENTAMS bo dienos pradžią, pasakoja konservatyvių pažiūrų. Ko Gamtos fakulteto penktakur gero, tokių žmonių visais lai sis Valentinus Padriezas. Jis kais buvo ir bus. Ir mes gal būsimasis geografas landšaf- geografo profesiją įsivaizduo būt taip pat kada nors nesu totyrininkas. Šiais mokslo ja tik kaip pedagogo. Bet yra prasime jaunimo. Juk patys metais Alma Mater paliks ne visai taip. Mus ruošia ne prisimenam, kaip mokykloje pirmoji tokios specializacijos tik pedagoginiam darbui, bet elgdavomės, o dabar vaikus laida. ir moksliniam, kūrybiniam, mokome taip nedaryti ir Pirmiausia, pasakykite, ko Aš specializuojuosi krašto pykstame už įvairius pokš dėl pasirinkot būtent šią spe vaizdžio architektūroje. tus. cialybę? Kaip manote, ką reiškia — Kokia mėgstamiausia kny Vaikai daug kuo žavisi, ir „būti reikalingam žmonėms"? ga, muzikos kūrinys, metų ypač įdomiais pasakojimais Bendrauti su žmonėmis, ne laikas? apie keliones, tolimas šalis. užsisklęsti savyje, daug dirbti Labai patinka G. Kuprevi Mokykloje man geografiją ir dirbti taip, kad kitiems bū- čiaus „Ugnies medžioklė su dėstė dvi nuostabios moky tų ką palikti. varovais", mėgstu baletą, Ką reiškia „būti laimin mielai skaitau knygas apie tojos — S. Kripaitytė <r O. Ragauskienė. Abi jos bu gam"? Kada būnate laimin geografiją, keliones, iš „hori vo' daug keliavusios — geo gas ir iš viso — ar egzis zontų" serijos. O geriausiai grafijos pamokos būdavo pa tuoja laimė? jaučiuosi pavasarį, ne tą, patį čios įdomiausios. Galbūt tuo Esu optimistas. Dažniausiai ankstyvąjį, o tuomet, ka.i vis met ir aš panorau patirti būnu gerai nusiteikęs, labai kas sužaliuoja. daug įdomybių, daug sužino retai liūdnas ir nusivylęs. Kas iš Universiteto vado Pradžia Nr. 35 ti. Dar nuotykinė literatūra. Laimė egzistuoja, ir ji jau vų, profesorių, docentų ju3 Taip ir išėjo, kad, kai reikė vien tai, kad mes gyvename, labiausiai imponuoja Ir ko jo rinktis specialybę — gal kad esame kažkam reikalin dėl? voje automatiškai „įsijungė’: giVisų mylimas geografijos tik geografija. Gal ir galima šiemet minime Didžiojo kandidatas P. Kavaliauskas. būtų sakyti — romantika pa Spalio 61-ąslas metines. Ko Jis neseniai atėjo į Universi viliojo. kie revoliucijos įvykiai, žmo tetą, tačiau nuo to laiko įvy Kaip pasielgtumėte, jei bū nės, metai jus labiausiai Im ko nemaža pakitimų. Jis dės Didžiulis būrys žurnalistų tų galimybė profesiją rinktis ponuoja ir kodėl? to įdomias, anksčiau negirdė susirinko į 79 auditoriją. Pir iš naujo? Žaviuosi veržliais, veikliais tas disciplinas. Kai dėl žmo makursiai j žurnalistų klubo Kitos jokiu būdu nesirink- žmonėmis, kurie gyvena ne gaus, kuriuo aš norėčiau sek susirinkimą atskubėjo beveik čiau ir į nieką nekeisčiau. vien savo, bet ir liaudies in ti, tai tokiu žmogum laikau visi. Pakalbėti buvo apie ką Ko tikėjausi — tą ir gavau. teresais. Labai svarbu turėti docentą A. Barysą — nuošir — reikėjo aptarti planus at Ir mokslais nesu nusivylęs. tikslą. Revoliucijos žmonės jį dus, darbštus .pasiruošęs pa eičiai, pasiūlyti ką nors įdo Kaip įsivaizduojat savo bū turėjo. Iš tokių — N. Krups dėti kitiems. maus ir originalaus, pasigin simą darbą ir kokia jo svar kaja, J. Janonis, V. MajaNa, o paskutinis klausimas čyti įvairiausiais klausimais. ba visuomenei? — už ką mylite Universitetą? Su žurnalistų klubo veikla kovskis. Visi darbai labai svarbūs ir Ko labiausiai nekenčiat? Mano svajonė išsipildė bū „naujokus'1 supažindino bu labai reikalingi. Jei darbas Nemėgstu nesąžiningų, me tent čia. vusi šio klubo pirmininkė nebūtų reikalingas — jis ne lagių. B. Jonaitytė. Dalyviai išrin egzistuotų visiškai. Daug kas Kaip manote, ar visuomet D. PYPLYTE ko naująjį pirmininką ir jo
TRUMPAI
Išsipildė ir mūsų svajonė pa matyti Vavelio rūmus, kurie yra glaudžiai susiję su Lie tuvos istorija. ku valčių klasėje mūsų mer doms reikėjo įveikti 7 etapus žinių davė ekskursija ginos — komandos yrininkės — apibėgti 7 ratus. Mūsų poDaug Varšuvą. Neišdildomą Nuo 1970 m. su seniausiu J. Skiudulaitė (EKFF IV k.), lengvaatlečiai visuose etapuo- įspūdį visiems paliko kelionė Lenkijoje Krokuvos V. Jo A. Karpavičiūtė (PF, III k.), se kovojo pagirtinai. Perga į Zakopanę, gamtos gailos universitetu bendradar vairininke V. Žilinskienė lės iškovoti jiems nepavyko, kampelis — nuostabus Morskoje Okn, (ChF, V k.), Z. Kriaučiukaitė biauja 'Vilniaus V. Kapsuko bet jų kaltinti negalima: es kėlimasis funikulieriumi į k.), S. Pledytė tafetėje dalyvavo 13 (!) ko universitetas. Mūsų Alma (TF IV Mater sportininkai paskutinį (EKFF IV k.) — iškovojo per mandų ,ir visos buvo pasi- Tatrų viršukalnes. kartą viešėjo frėčrčrjttffle pa galę, o vaikinai buvo apdo ryžusios nugalėti. Žinoma, daug ko ir nespė gal dydį Lenkijos mieste vanoti antro laipsnio diplo Varžybos baigėsi, bet arti jome pamatyti. Vien Kroku 1971 m. Ir štai po septyne- mais. Antrąsias vietas mūsų mesnė pažintis su Lenkija tik voje yra 16 muziejų, tarp jų rių metų pertraukos mes — irkluotojai užėmė vienviečių prasidėjo. Mūsų draugai pa — 1879 m. įkurtas Naciona grupė irkluotojų ir lengvaat ir porinių dviviečių valčių darė viską, kad kuo dau linis muziejus — seniausias lečių — 'vėl apsilankėme klasėse. giau pamatytume ir sužino Lenkijoje. Visi jie turi su svetingoje Krokuvoje, pasi Bėgikai dalyvavo estafetė tume. Ne vieną dešimtį kilo kaupę gausybę įdomių eks Mes, pavyzdžiui, ryžę išbandyti jėgas varžybo je, kuri vyko prie Jogailos metrų suvaikščiojome seno ponatų. se, skirtose ASZ (jungtinio universiteto centrinių rūmų sios Krokuvos gatvėmis. Ap nebespėjome pamatyti Jogai sporto klubo) 70-mečiui. Collegium Novum. Kad ko žiūrėjome Jogailos universite los universiteto muziejuje Seimininkai lenkai sutiko va bus atkakli, įtempta, rodė to senųjų rūmų — Colle- saugomo cigaro, kurį Adomas mus su gėlėmis, bet sportinė pati varžybų pradžia: vienas giuim Mains — kiemą. Dabar Mickevičius 1830 m. užsidegė je kovoje nebuvo linkę nusi po kito sekė keli falšstartai. šiuose gotiško- stiliaus rū ant Vezuvijaus.. . leisti. Pirmiesiems tuo teko Kai pagaliau po Universiteto muose įsikūręs muziejus, o Kai atsisveikinimo vakare įsitikinti mūsų irkluotojams. prorektoriaus šūvio į trasą kadaise juose gyveno Uni Vis dėlto mūsiškiai savo išbėgo pirmojo etapo daly versiteto profesoriai, vyko susėdome prie bendro sta darniais yriais Vysloje įrodė viai, gana gausiai susirinkę paskaitos. 1964 m. čia buvo lo, staiga pajutome, kaip su ne be reikalo keliavę tokį žiūrovai tegalėjo tik spėlioti, iškilmingai pažymėtas Uni artino mus tos kelios kartu kelią. Keturviečių su vairinin- kas nugalės: iš viso koman- versiteto 600 metų jubiliejus. praleistos dienos, ir nejučia
Viešnagė po 7 metų
REDAKCIJOS ADRESAS 232000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
taip pat palietė studentų darbo vertinimo klausi mus. Pasitaikydavo, jog kairiais pirmąją vietč, nu lemdavo vyresnysis stu dento kursas, o ne jo dar bo vertė. Žinoma, tai tik pavieniai atvejai, bet to būti neturėtų. Tikimasi, kad visos šios priemonės (turės įtakos būrelio dar bo kokybei. Žodį tarė Universiteto SMD mokslinis vadovas P. Šileikis. Jis pabrėžė, kad pagrindinis studentų mokslo tiriamasis darbas vyksta būreliuose ir nuo jų veiklos priklauso viso Universiteto SMD darbo kokybė. Apžvelgęs SMD Tarybos darbą ataskaitiniu laikotarpiu, jis pabrėžė, jog tarp jos ir fakultetų tarybų turi būti glaudus abipusis ryšys, nuolatinis dalijimasis darbo patirti mi. P. Šileikis padėkojo studentams už darbus, parengtus respublikinei ir sąjunginei konferenci joms. Peržvelgti draugijos ry šiai su kitomis šalies ir užsienio aukštosiomis mo kyklomis. Atsitiktinis bendravimas turi tik pa žintinę reikšmę ,kai pasto vūs ryšiai leidžia vaisin gai bendradarbiauti gimi ningų problemų sprendi me. Štai su Rygos, Tartu, Talino universitetais glau džius kontaktus palaiko istorikai. Medikai pasto viai bendradarbiauja su Hradec-Kraiovo ir Erfurto medicinos akademijomis (CSSR) ir (VDR). Pereitais mokslo metais j užsienį buvo išvykę 8 draugijos nariai, kai užpernai — tik 2. Pažanga yra, bet gali-
mybės išnaudojamos ne visos. Draugijos narių iš vykos susijusios su finan sinėmis lėšomis: tolimi maršrutai proporcingai su išvykatančiųjų mažina skaičių, todėl fakultetų taryboms siūloma apsiri boti išvykomis j arčia i esančias aukštąsias mo kyklas, bet palaikyti si jomis pastovų ryšį. V. Visackaitė nuošir džiai padėkojo visos SMD Tarybos vardu prorekto riui J. Grigoniui už pagal bą, organizuojant SMD darbą. Konferencija priėmė nu tarimą SMD darbą ata skaitiniu laikotarpiu ver tinti patenkinamai, tobu linti ir plėsti ryšius su ki tomis SMD, įvairiais klau simais diskutuoti spaudo je ir t. t. SMD natriams aktyvis tams bei konkursų nuga lėtojams prorektorius J Grigonis įteikė apdovano jimus. Įvyko naujos SMD Tarybos rinkimai. Taigi ,tiek SMD organi zaciniame darbe, tiek pa čiame moksle problemų yra užtektinai: entuzias tams teks paplušėti. Bet kitaip ir būti negali. Juk mokslas visada priekyje, visada ten, kur žinios šturmuoja nežinomybę Tad kiekvienam apsi sprendusiam SMD nariui reikėtų dar kartą apmąs tyti posakį „mokslas rei kalauja aukų". Pasiryži mas žengti nepramintai! takais iš žmogaus reika lauja ne tik valios ir iš tvermės, bet ir mokėjimo, o tai pasiekiama tik at kakliu kasdieniniu darbu. V. SAVICKAS
pavaduotoją. Jais tapo IV kurso žurnalistas E. Bukinas ir antrakursis V. Savickas. L. JANUŠONYTE
Lietuvos TSR Istorijos et nografijos muziejuje veike paroda „Komjaunimas — ne ramių širdžių karta”, skirta VLKJS 60-mečiui. Si ekspozicija lankytojus supažindina su mūsų Univer siteto akademinio jaunimo šiokiadieniais. L. SKIRPSTAS
Unlverslteto kultūros klu bas organizuoja skaitovų konkursą tema „Šlovinkime Tėvynę". Baigiamasis turas įvyks gruodžio 13 dieną (trečiadie nį) 19 vai. Universiteto aktų salėje. Čia pasirodymą ver tins autoritetinga komisija: prof. A. Bartusevlčlenė, prof. V. Germanas, doc. P. Užkal nis, N. Llmantlenė, Z. Besą sparytė, V. Kumža. prisiminėme A. Mickevičiaus Nugalėtojų laukia vertingi eiles: prizai. Taigi kviečiame visus „gY’ Vainikais galvas vainikuokim, vo žodžio" mylėtojus. Džiaugsmu lai mūsų akys žibal UNIVERSITETO KULTŪROS KLUBAS Pečius suglaudę, • • ♦ uždainuokim, — Čia jungia mus visus Dingusį studento pažymėji brolybė! mą Nr. 731627, išduotą Stan kūnui Arvydui, laikyti nega Mes tikime, kad sėkmingi liojančiu. ♦ * * irkluotojų yriai Vysloje ir 7 Gruodžio 6 d. 19.30 vai(laimingi) ratai, apibėgti prie Sporto rūmuose koncertuos Jogailos universiteto, dar la ansamblis „Vėtrungė“ ir Vil biau sustiprins dviejų aukš niaus m. estradiniu orkestru tųjų mokyklų draugystę. Da susivienijimo merqinu estra bar lauksime draugų lenkų dinė.instrumentinė grupė. Bi lietus qalima isiqyti fakultetu atvykstančių dalyvauti tarp komlaunimo biuruose. tautinėse varžybose, skirtose mūsų Universiteto 400-sioms Fizikos fakulteto kolek tyvas nuoširdžiai užlaučia metinėms. Tikimės, kad šis Puslaidininkiu fizikos ka susitikimas bus nepaskutinis. tedros vedėla doc. J. Pasikeitimas sportinėms dele VAITKŲ dėl motinos mirtes. gacijoms tarp Vilniaus V. Kapsuko ir Krokuvos V. Jo gailos universitttų taps gra Žurnalistikos katedros kolektyvas nuoširdžiai už. žia tradicija.
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
laučia vyr. dėstytola Lai. mona TAPINĄ dėl mylimo tėvelio mirties.
Bitė STEPONAVIČIŪTE III k. anglistė
I
Tiražas 3500 Užs. Nr. 3386
Užs. Nr. 3470
LV 14473
REDAKTORE A. NUGARAITE