VISŲ SALIŲ PRO-LET ARAI, VIENYKITĖS!
Siame
C,r\RVBII)IS
scuDencas DARBUOTOJŲ
PROFSĄJUNGOS
1983 m. gruodžio 2 d.,
Trumpai Lapkričio mėnesį (vyko Universiteto studentų profsą jungos komiteto ataskaitinis susirinkimas. Jame dalyvavo WU mokymo reikalų pro rektorius B. Sudavičius, švie timo, aukštųjų mokyklų ir ištaigu darbuotojų profsąjun gos Lietuvos respublikinio komiteto atsakingas darbuo tojas K. Lubys ir kiti.
mobilizuojančią darbo kolek tyvus sėkmingai vykdyti pla nus, kelti darbo našumą, stip rinti • drausmę. Reikia įsidė mėti, kad šis pertvarkymas organizuojamas tada, kada įgyvendinami TSKP XXVI su važiavimo TSKP CK 1982 metų lapkričio ir 1983 metų birželio plenumų nutarimai. Profsąjungos bilietų keiti mas pirminėje organizacijo je negali trukti ilgiau kaip tris mėnesius. Todėl švieti mo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos Lietuvos res publikinio komiteto prezi diumas 1980.IX.30 nutarimu įpareigojo Universiteto prof sąjungos komitetą bilietų keitimą organizuoti 1984 me tų sausio—kovo mėnesiais. Tai iš tiesų svarbi, parei kalausianti daug organizuotu mo ir drausmės, priemonė. Jos sėkmė priklausys ne tik nuo profsąjungos ko miteto, profsąjungos akty vo, bet ir nuo visų mūsų organizacijos narių. Tai su prasdami, jau iš anksto pra dėjome ruoštis šiam darbui. Profsąjungos bilietų keitimo klausimas buvo apsvarsty tas komiteto prezidiumo 1983. 11.02 posėdyje, kuriame priimtas nutarimas ir patvir tintas pertvarkymų planas. Sudarytas bilietų keitimo or ganizacinis komitetas, j kurį įeina visų fakultetų, katedrų ir kitų padalinių atstovai. Komitetas ir profbiurai jau pradėjo ruoštis šiam darbui. Kokie pagrindiniai klausi mai, kuriuos reikės spręsti paruošiamuoju laikotarpiu? 1. Pirmiausia fakultetų ir ka tedrų profbiurai turi ap svarstyti šį klausimą savo posėdžiuose. Juose būtina aptarti bilietų keitimo savo organizacijoje tvarką. 2. Sudaryti pirminių organi zacijų bilietų keitimo or ganizacines komisijas Ir teik ti visapusišką informaciją savo nariams. Nauja, kad šioje komisijoje bus asmuo, kuris vėliau bus atsakingas už savo organizacijos narių dokumentų tvarkymą ir ap saugą. Ne paslaptis, kad iki šiol profsąjungos doku mentams neteikdavome rei
Studentų profsąjungos ko miteto pirmininkas V. Medeišius perskaitė pranešimą apie Universiteto studentų profsąjungos organizacijos veiklą per 1982/83 mokslo metus, nurodė problemas, pabrėžė, jog dar nepakanka mą dėmesį kai kurių fakulte tų profsąjungos aktyvistai, kitos visuomeninės organiza cijos skiria studentų pažan gumui, buities sąlygų gerini mui, ideologiniam • auklėja
Nr. 36 (1255)
llllllllllll■llllllllllllll■IIIIIIIIIIIIIIIH
ORGANIZACIJOJE
Keičiame bilietus Universiteto profsąjungos organizacijoje baigėsi atas kaitos ir rinkimai. Jie pa rodė, kad mūsų kolektyvas organizuotai ir dalykiškai sprendžia aukštajai mokyk lai iškeltus uždavinius. Su tokia darbo nuotaika organizacija ruošiasi reikš mingam įvykiui — profsąjun gos bilietų keitimui. Tai TSRS profsąjungų XVII suvažiavi mo nutarimų įgyvendinimas. Bilietų keitimas šalyje prasi dėjo šių metij spalio 1 dieną ir turi baigtis 1987 metais. Paskutinis profsąjungos bi lietų keitimas vyko 1959— 1961 metais. Per šį laikotar pį šalies ir profsąjungų gyvenime įvyko nemažai žymių pakitimų. Nauja TSRS Konstitucija, kiti įstatymai išplėtė profsąjungų teises. Profsąjungų vaidmuo pasi reiškia vis įvairesnėse vi suomenės gyvenimo sferose. Dešimtajame penkmetyje j profsąjungos gretas įsiliejo 9 mln. kolūkiečių. Dabarti niai bilietai buvo paskai čiuoti dešimčiai metų, ir dabar daugelio narių bilie tai pasibaigę, t. y. nario mo kesčio ženklais užklijuoti visi bilieto lapai; nebėra vietos pažymoms apie profsąjungos nario įskaitą. Be to, profsą jungos organizacijos, tarp jų ir Universiteto, perėjo prie naujos nario mokesčio mokė jimo tvarkos, atskaitant nario mokestį iš atlyginimo. Dabar nebėra nario mokesčio ženklų bei jų šaknelių, todėl turi keistis ir bilieto turinys. Bi lietų keitimas bus ir profsą jungos narystės patikslini mas. Ne paslaptis, kad šiuo metu iš inercijos, lyg visi Universiteto darbuotojai prof sąjungos nariai; dažnai vi siems taikomos ir numatytos lengvatos. Tačiau mūsų or ganizacijoje 2% dirbančiųjų yra ne profsąjungos nariai (daugiausia ūkio padaliniuo se ir Fizikos fakultete). To dėl dar kartą reikės tai sutikslinti ir užfiksuoti. Bilietų keitimas sudarys palankias sąlygas įstoti į profsąjungą. Be to, profsąjungos bilietų keitimą reikia suprasti ne tik kaip organizacinį darbą, bet ir kaip politinę priemonę,
penktadienis
kiamos reikšmės. Neskyrė tam reikiamo dėmesio nei profbiurų vadovai, nei pa tys profsąjungos nariai. Dar dažnai pasitaiko ir tokių at vejų, kada profsąjungos na rys nežino, kur jo bilietas ar kiti dokumentai; atsiskai tymui darbuotojas į komite tą atsineša tik profsąjungos bilietą, be įskaitos kortelės ir paaiškina: „man tik tiek davė", dažnai biliete nėra tin kamai pažymėta apie nario mokesčio mokėjimą ir pan. Todėl gaištamas laikas, neatsiskaitęs su profsąjungos or ganizacija, darbuotojas negali išvykti stažuotis į užsienį, ne įrašo jo įskaiton kitoje or ganizacijoje, atsiranda nema žai kitų neigiamų pasekmių. 3. Kiekvienoje pirminėje prof sąjungos organizacijoje rei kia organizuoti susirinkimus . Profsąjungos bilietų keiti mas ir profsąjungos nariu uždaviniai, laikantis TSRS profsąjungų Įstatų reikalavi mų". Jų metu būtina išaiš kinti bilietų keitimo svar bą ir tvarką, panaudoti šiuos susirinkimus kaip priemonę dar kartą iškelti kolektyve pasitaikančias problemas ir numatyti jų sprendimo kelius. Š;ų susirinkimų metu galima priimti darbuotojus į prof sąjungos narius. 4. Organizuoti aktyvo moky mą. pasitarimus. 5. Patikslinti visų profsą jungos narių įskaitą ir do kumentus. 6. Išsiaiškinti visų narių mo kesčio įsiskolinimą, organi zuoti jo likvidavimą. Rei kia pasakyti, kad mūsų or ganizacijoje šių bėdų turime. Ypač jos svarbios, ka’bant apie nario mokesčio mokėji mo tvarką. 7. Visiems profsąjungos nariams turėti nuotraukas 12. 3X4 dydžio) be kampo, kaip komjaunimo bilietui. Profsąjungos biurai nuotrau kas privalo gauti iki gruo džio 20 dienos. Esame įsitikinę, kad išsprendę šiuos organizacinius klausimus, tinkamai pasiruošė profsąjungos bilietų keitimui, sėkmingai atliksime svarbų organizacinį-politlnį darbą ir toliau spręsime mūsų kolek tyvui iškeltus uždavinius.
Laimontas GASIŪNAS Darbuotojų profsąjungos komiteto pirmininkas
majam darbui fakultetuose ir bendrabučiuose. Susirinkime kalbėjo ir gerlausiems Universiteto prof sąjungos aktyvistams įteikė garbės raštus VU mokymo reikalų prorektorius B. Su davičius bei švietimo, aukš tųjų mokyklų ir mokslo Įstai gų darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto atsto vas K. Lubys. S. POVILAITIS
FOTOPASAKOJIMAS APIE SĄJUNGINĘ MOKSLINĘ METODINĘ KONFERENCIJĄ xxx SMD ŽINIOS
XXX
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS______________ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
NUMERYJE:
įvairenybes
Kaina 2 kap
PIRMŪNAI
Virgis Tarutis
Vienintelis — tuo žodžiu žmogus išskiriamas iš kitų, negailima ir dau giau epitetų: darbštus, protingas, ta lentingas, atkaklus... Dabar belieka pristatyti realų žmo gų, apie kurį galima būtų pasakyti tiek daug gero, — tai Medicinos fa kulteto IV k. studentas Virgilijus
Tarutis, draugų vadinamas tiesiog Virgiu. Mokosi jis labai gerai — nuo pirmo kurso vien penketais. Dėsty tojai dažnai mini Virgj pavyzdžiu, nes tokio gero mokymosi nepaaiškin si vien gabumais ar sėkme — reikia daug ir atkakliai dirbti. Bet juk ne vien mokymusi studentas gyvas. Me dicinos fakultete veikla SMD, kuri įtraukė į darbą ir Vlrgį. Nuo pirmo kurso jis skaito pranešimus Anatomi jos, histologijos ir embriologijos bū relyje. Vadovaujamas doc. G. Čes nio, paruošė darbą „Lietuvos gyven tojų antropologinė charakteristika pagal ilguosius kaulus m. e. I—n tūkstantmetyje", kuriam SMD konfe rencijoje Vitebske 1983 m. buvo pa skirta I vieta. Trečiame kurse V. Ta rutis pradėjo dirbti Patologinės fi ziologijos būrelyje ir ėmė domėtis aktualiausia šiuolaikine problema — imuniniu kompleksų reikšme kai ku riems klinikiniams sindromams. Virgio visapusiškumą įrodo ir jo plati visuomeninė veikla: nuo pirmo kurso jis grupės proforgas, aktyvus jau beveik vien tik Medicinos fakul tete išlikusios tradicijos — kurso va karų — puoselėtojas ir dalyvis. Per kurso vakarus Virgis — publikos nu mylėtas vaidintojas. V. Tarutis yra Medicinos fakulteto Kultūros klubo narys, be to, šiemet IV kurso gy domosios medicinos specialybės kom jaunuoliai išrinko JĮ savo sekretoriu mi. Toks jis — mūsų Viruls Tarutis — vienintelis Universitete TSRS Profsą jungų stipendininkas.
G. PIROČKINAITE, MF studentė
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA“ MATEMATIKAI Jau treti metai Universite tas priima svečius į sąjungi nę matematikų olimpiadą. Siame matematikų forume dalyvavo 17 komandų, atsto vaujančių 15 sąjunginių res publikų, Maskvos bei Lenin grado miestus. Kiekviena komanda atsivežė po vieną sudėtingą uždavinį; burtų keliu atrinktus uždavinius sprendė II, III, IV kurso stu dentai. Net tris dienas klai džiota matematikos labirin tais, kol surastas tiksliausias užduoties sprendimas. Po III turo buvo aiškūs nugalėtojai — tai G. Pereimanas (Maskvos valstybinis universitetas), M. Grinčiukas (Maskvos valstybinis universitetas), A. Spivakas (Maskvos valstybinis univer sitetas), A. Boričevas (Lenin grado valstybinis universite
tas), V. Titenko (Maskvos valstybinis universitetas), S. Skriabinas (Kazanės valstybi nis universitetas), A. Dorogovcevas (Kijevo valstybinis universitetas). Stipriausiomis buvo pripažintos Maskvos, Leningrado, Ukrainos TSR, RTFSR komandos. Dauguma olimpiados dalyvių apdova noti garbės raštais. Vadovau jant doc. V. Mackevičiui, WU matematikų komanda žengė didelį žingsnį į priekį. Jie užėmė penktąją vietą. Visus susirinkusius pasveiki no žiuri pirmininkas doc. Kudžma, LLKJS CK instruk torius V. Ramonas, prof. B. Grigelionis. Sekančiais metais WU vėl lauks gabiausių šalies matematikų. Ingrida GUTAUSKATT®, Žurnalistikos specialybės I kurso studentė
CHEMIKAI Spalio pabaigoje Odeso je vyko sąjunginė che mikų olimpiada. Respubli kos chemikams atstovavo R. Valiūnas, R. Vilčinskas, R. Plaipa. Pastarasis asmeninė je įskaitoje užėmė trečiąją vietą. Neblogai pasirodė ir kiti mūsų Universiteto stu dentai. Chemijos fakultetas orga nizuoja ir dalykines olim piadas, kuriose dalyvauja kitų fakultetų studentai, besimokantys chemiją. Pir majame ture dalyvavo 73 Medicinos, Gamtos ir Preky bos fakultetų pirmo kurso studentai. Olimpiados nugalė tojai dalyvaus baigiamajame respublikiniame ture. N. CEPULIONYTĖ
Tarybini* studentas 2
s
a
m*
DARBĄ BAIGĖ
SĄJUNGINĖ MOKSLINĖ
METODINĖ
KONFE
RENCIJA „AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ VADOVĖLIŲ PROBLEMOS"
TRUMPAI
Kaip rašėme, Universitete vyko antroji sujunginė mokslinė metodinė konferencija, kurioje buvo nagrinėjami aukštųjų
mokyklų vadovėlių leidybos klausimai. Konferencijos darbas buvo organlzuotas keliose sekcijose, gausiai dalyvavo žinomi šalies bei užsienio speciaIlsiai. Redakcija numato
skaitytojus plačiau supažindinti su konferencijos dalyvių mintimis apie aukštosios mokyklos vadovėlių leidybą bei jos problemas. „T.S." lnf.
V. Naujiko ir V. Vilpišausko nuotraukose: Konferencijos dalyviai ir svečiai Mokslo muziejuje; Šalies universitetų leidyklų taryba pasėdžiauja; Svečiai iš Čekoslovakijos socialistinės respublikos — R. Chodera, ČSSR aukštosios mo kyklos mokslinio tiriamojo instituto docentas bei Čekijos ir Slovakijos aukšto jo mokslo ministerijų darbuotojos I. Deverova ir F.Malikova; TSRS univer sitetų leidyklų knygų paroda; VU rektorius profesorius akademikas J. Kubilius ir TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos ministro pavaduo tojas N. Jegorovas.
tikimas su „Žalgirio" koman dos žaidėju V. Chomičium. Svečias atsakė į studentų klausimus, dalijosi kelionių įspūdžiais. A. SlLALYTĖ XXX
žygis j miestą didvyri Kije vą, keliauta „Mano Tėvynė — TSRS" maršrutais. Apžvelgta šiuolaikinė tarp tautinė padėtis.
niusi artistė M. Rasteikaitė, ak toriai E. Jakšys, V. Sirka, Nau josios Vilnios liaudies teatro aktorė A. Kalasauskaitė, XXX
Valdas SlPAILA PF SDAALR pirmininkas
Teisės fakultete vyko pir Lapkričio 25-ąją dieną (vy makursių vakaras. Jj orga ko Prekybos fakulteto XXX nizavo fakulteto kultūros SDAALR ataskaitinė-rinkimi klubas, vadovaujamas tre nė konferencija. LTSR meno darbuotojų rū čiakursio Kęsto Daugėlos. Per ataskaitinį laikotarpį muose įvyko LTSR nusipel Ketvirto kurso studentai, nuveikta tikrai nemažai: niusios žurnalistės Jūros pagal fakultete gyvuojan Įkurtas SDAALR albumas, ko Baužytės kūrybos vakaras. čias tradicijas, paruošė spek vų ir darbo šlovės kambarys, Susitikime dalyvavo Istorijos taklį. Įvyko dvylika susitikimų su fakulteto žurnalistikos spe Padrąsinti pirmakursiai da Didžiojo Tėvynės karo vetera cialybės studentai. Jūrą Bau lijosi kuklia studentiška pa nais ir žymiais žmonėmis, daly žytę susirinkusiems pristatė tirtimi, įrodė, kad neapvils vauta šaudymo varžybose, V. Kapsuko premijos laure vyresniųjų. konkurse „TSRS-60", geriau atas Juozas Jurevičius. Vyko sios fotonuotraukos ir sieni- pokalbis apie žmogaus parei XXX nės-valzdlnės agitacijos ko- gą, valią, pasiaukojimą. Jū vine-patrlotlne tema konkur ros Baužytės apybraižas, fel Teisės fakultete įvyko susi suose, organizuotas žiemos jetoną skaitė LTSR nusipel
Matematikos fakulteto stu dentai surengė miniatiūrų vakarą. Vakaro programą sudarė miniatiūrų insceniza cija, kurią atliko autoriai: E. Vaitiekus, G. Vendelskis, Dž. Juodkazis ir kiti. Vyko klausomoji diskoteka. Audringų plojimų susi laukė miniatiūros „Pyragėliai su mėsa", „Pas dantų gydyto ją", „Nevykėlis studentas". Atlikėjai šmaikščiai ir įdo miai vaidino studentų siūlo mas situacijas.
Zina STABINGYTĖ I kurso žurnalistė
XXX
Pareikšti savo protestą prieš karą j mitingą susi rinko Istorijos fakulteto studentai. Reda Griškaitė, Darius Kalibatas, Stasys Lukšys, Algis Krupavičius ir kiti pasmerkė JAV imperia lizmo politiką. — Studentų mitingas pačiu laiku, — kalbėjo „Pravdos" korespondentas Lietuvoje Domas Sniukas. Sunerimę imperialistai vėl siekia preteksto naujam karui. Todėl Jūsų pažiū ros, įsitikinimai, geras ir sąžiningas mokymasis bent mažumėlę prisidės prie talkos išsaugojimo.
Daina suartina žmones, suburia draugėn bendra minčius. Netrūko tą va karą dainų apie talką, žmogų, dirbantį, kuriantį, kovojantį. Didžiausią pripažinimą pelnė Romo Poderio ir Daivos Urbonavičiūtės at liktos dainos. Mitinge buvo perskai tytas kreipimasis į Vil niaus aukštųjų mokyklų studentus. Gruodžio 15 istorikai siūlo paskelbti talkos gynimo dieną vi sose Vilniaus aukštosiose mokyklose. Tylos minute pagerb tas žuvusiųjų atminimas. A. SALNAITE
3 Tarybini* studentai
TRUMPAI
Nr. 5
LEIDŽIA
STUDENTŲ MOKS LINIO DARBO TARYBA
APIE FIZIKĄ, OLIMPIADAS IR... UŽ KĄ DĖSTYTOJAS MYLI STUDENTĄ .. .Laiikraščio puslapiuo se ne kartą tenka skaity ti apie mokslo pirmūnais, aktyvistus. Bet nereikia pamiršti, kad Universite tas garsėja ne tik gerai besimokančiais studentais. Šių metų lapkričio 15—18 dienomis Maskvos M. Lo monosovo universitete vyko studentų fizikos olimpiados „Studentas ir mokslo, bei technikos pa žanga" kasmetinis sąjun ginis turas. Jame dalyva vo visų sąjunginių res publikų bei Maskvos ir Leningrado miestų ko mandos. Mūsų respublikos komanda, kurią sudarė Fizikos fakulteto IV kur so studentai K. Staliūnas, L. Jašinskas ir S. Lapins kas bei II kurso studentas A. Nakas, pasirodė gana sėkmingai — neoficialio je iškaltoje užėmė penk tąją vietą. Asmeninėse varžybose dalyvavo 66 studentai. K. Staliūnas pa sidalino 5—6 vietas ir pelnė apdovanojimą. K. Staliūnas jau trečius me tus iš eilės iškovoja ap dovanojimus Sąjunginia me ture. Įdomumo dėlei galime pasakyti, kad dar nė vienam studentui nė ra pavykę taip ilgai išsi laikyti Sąjunginiame ture. Ir dar pasiekti tokių ne
blogų rezultatų. Mūsų ko mandos vadovas, sąjungi nio turo vertinimo komi sijos narys doc. J. Kala dė liko patenkintas olim piada: — Olimpiados dalyvius šeimininkai supažindino su MVU fizikos laborato rijomis, organizavo eks kursijas po Maskvą, jos apylinkes. Ir mums, dės tytojams, ekskursija buvo naudinga. Pagal tai, kaip olimpiados dalyviai spren dė jiems pateiktus sudė tingus uždavinius, galėjo me spręsti, koks yra ge riausių šalies studentų profesinio pasiruošimo ly gis. Tačiau iškyla ir kai ku rių problemėlių. Ir ne tik fizikams. Sakykime, gerai besimokantieji gauna pa didintą stipendiją. Už vi suomeninę .veiklą — vi suomeniniai balai. O už dalyvavimą olimpiadose? Na žinoma, prizininkams aureolė, gėlės, garbė... Bet juk ne visi dalyvau jantieji užima prizines vietas. Ir štai susidaro tokia situacija: studentas nesuinteresuotas dalyvau ti olimpiadoje. Papildo mo stimulo nėra, o pra kaito tenka nemažai išlie ti. Ir gražaus laikelio su gaišti. O už triūsą niekas
neskuba atsilyginti. Tie sa, kas nors gali paprieš tarauti: besiruošdamas olimpiadai, studentas gili na savo žinias, jis tai daro dėl savęs, o ne dėl ko nors kito. Visa tai taip, bet vis dėl to, ži nias galima plėsti ir ki tokiais būdais, o j olim piadas neretai dėstytojas pasiūlo kandidatus, kaip mėgstama sakyti: „sava noriškai, priverstiniu bū du. .." „Ne vienam dėstytojui yra mielesnis tas studen tas, kuris nors ir nelabai blizga sesijos metu, bet laimi prizinę vietą ar dalyvauja olimpiadoje, negu tas, kuris išlupa per sesiją vien penketus, bet daugiau neparodo jokios iniciatyvos", —■ papildo docentas J. Kaladė. Žinoma, paimkime kaip pavyzdį, kad ir fizikos olimpiadas. Čia reikalin gos jau ne vien standar tinės žinios, neužtenka perskaityti ir išmokti va dovėlio medžiagą. Reikia mąstymo. Dėl to ir ger biami fizikos olimpiadų laureatai, tokie, kaip K. Staliūnas, A. Nakas. L. Jašinskas ir kiti. Juk, blaiviai galvojant, pra bėgs nedaug laiko, ir jie, bei panašūs j juos, for
muos mūsų mokslo bran duolį, tęs savo mokytojų darbus, o gal pradės nau jas vagas fizikos mokslo istorijoje. Norisi palinkėti jiems, kitiems jų kolegoms ne užmigti ant laurų, o to liau sėkmingai šturmuoti mokslo aukštumas, garsin ti mūsų ALMA MATER ne tik šalyje, bet ir už jos ribų. Skirmantas MICKEVIČIUS
KRONIKA 1983 m. lapkričio 22— 24 d. Jerevano universi tete jvyko jubiliejinė konferencija, skirta Gladzoro viduramžių universi teto 700-mečiui. Joje pra nešimus perskaitė VU Fi lologijos fakulteto rusų kalbos Ir literatūros spe cialybės V kurso studen tai: S. Temčinas („Ling vistinio ženklo struktūra". Mokslinis vadovas doc. filol. m. dr. V. Cekmanas), L. Pugačiova („A. Bloko poema „Dvylika" ir konstruktyvizmo poeti ka". Mokslinis vadovas dėst. D. Llsovas) ir L. Latman („Filosofinės lyrikos prielaidos". Mokslinis vadovas dėst. D. Lisovas).
MOKSLO DARBAI ||||||||||f||||HII||||||||||||ll|||||||||į IIIIIIIIIRIIIIBIIIIIIIIIIIIIIIIIBIIIIIIIIRIIIR
PIRMASIS LIETUVIŲ SATYROS LAIKRAŠTIS Šiemet sukanka 125 metai nuo žinomo Mažosios Lietu vos visuomenės veikėjo, spaudos darbuotojo ir spaus tuvininko Martyno Jankaus gimimo. Šj žmogų pelnytai laikome lietuvių satyrinės periodinės spaudos pradinin ku. 1891 m. spalio mėnesį Til žėje M. Jankus savo inicia tyva ir lėšomis išleido pir mąjį satyrinio lietuviško laik raščio „Tetutė" numerį. To kio leidinio pasirodymą lėmė sunkios mažosios Lietuvos visuomeninio-politinio bei kul tūrinio gyvenimo sąlygos, kuriomis satyra tapo priei namiausią priemone smerkti ir pajuokti neigiamus gyve nimo reiškinius. „Tetutė" ėjo nepilnus trejus metus. Be minėto, 1892 m. išėjo 2—6, o 1893 m. 7—12 Tetutės" numeriai. Minėtinas >r šešių puslapių „Tetutės" priedas, kuris buvo išleis tas jau po 12-to numerio Pasirodymo ir neturėjo jokių paantraštinių duomenų.
Straipsnio autorė — 1983-ųjų metų VU absolventė. Pen kerius metus dirbdama Knygotyros būrelyje domėjosi spau dos darbuotojo, spaustuvininko Martyno Jankaus veikla. Sla tema Universiteto SMD konferencijose skaitė pranešimus (pelnė Įvairių laipsnių apdova no|lmus), paskelbė straipsnių. Šiuo metu Laima Draugelaltytė-Dėnlenė dirba LTSR MA Centrinės bibliotekos Senų, retų spaudinių Ir kartografinių leidinių skyriuje.
Metams artėjant j pa baigą, pravartu žvilgtelėti į tai, kas nuveikta ir kas dar taisytina, ko siektina. Tam ir susirinko j rekto rato posėdžių salę SMD taryba, fakultetų moksli niai vadovai ir pirminin kai, studentai — žmonės, kuriems 'rūpi SMD veik la ir likimas. Pirmininkaujant Teisės fakulteto docentui A. Cirtautul, konferenciją ata skaitiniu pranešimu pradė jo SMD tarybos pirminin kas jaunesnysis mokslinis bendradarbis A. Aidintis. Pranešime atsispindėjo draugijos veikla 1982— 1983 mokslo metais. Daug gyvumo į susirinkimo ei gą įnešė diskusijos, ku rių metu buvo iškelta ne mažai problemų. SMD moksliniai vadovai — Me dicinos fakulteto profeso rius J. Serapinas, Gamtos akulteto docentė D. Galvydytė, Istorijos fakulteto e. docento p. D. Kau
nas, Prekybos fakulteto docentė D. Jarmašauskienė kalbėjo jiems rūpimais klausimais, kėlė draugijos veiklos trūkumus. Disku sijos parodė, kad šiame mokslo bare dar daug reiks padirbėti. Tačiau yra ir kuo pasigirti — apie Lietuvių kalbos bū relį, kaip tikrai gero bū relio pavyzdį, papasakojo buvusi Filologijos fakulte to SMD tarybos pirminin kė V kurso lituanistė 1. Ručinskaitė. Diskusijoje iškilusias mintis apibendrino Uni versiteto SMD mokslinis vadovas docentas P. Šilei kis. Buvo perskaitytas nu tarimo projektas ir išrin kta nauja SMD taryba. Maloni naujiena — dai lininkės D. Radavičiūtės sukurti SMD garbės raštai ir diplomai, kuriu pirmai siais simboliškai buvo ap dovanoti moksliniai va dovai ir aktyvia veikla pasižymėję draugijos na riai.
A. KRINICKATTĖ
SMD taryba Petras ŠILEIKIS — GTF doc. — mokslinis vadovas Audrius AIDIETIS — MF j. m. b. — pirmininkas Edmudas KUOKŠTIS — FF v. m. b. — pavaduotojas Juozas PALECKIS — TSKP ist. v. d. — visuomenės mokslų katedros pirmininkas Aušra KAZIMIERAITYJE — IF II k. — atsakinga už „SMD žinias" Vitalijus KANTAROVlClUS — MF IV k. — atsakingas už organizacinį darbą
FAKULTETŲ SMD PIRMININKAI Gintaras SINDARAVlClUS — FF III kursas Vytautas BEREINIS — IF III kursas įneša VALAITYTE — FilF II kursas Vigintas VILIMAS — MaF IV kursas Birutė BIELINYTĖ — ChF IV kursas Julius TAMINSKAS — GF IV kursas Gintas STANKEVIČIUS — MF V kursas Vytautas MASKEVlClUS — TF IV kursas Atikas SAClLKA — PF IV kursas Petras AUŠTREVlClUS — PEF III kursas Vytautas NEMEIKA — EKFF III kursas FAKULTETŲ SMD TARYBŲ MOKSLINIAI VADOVAI Vyr. dėst. V. BALEVICIUS — Fizikos fakultetas Prof. V. URBUTIS — Filologijos fakultetas E. doc. p. D. KAUNAS — Istorijos fakultetas Vyr. dėst. A. RAČKAUSKAS — Matematikos fakultetas Prof. J. SERAPINAS — Medicinos fakultetas Doc. R. KAZLAUSKAS — Chemijos fakultetas Doc. R. PLADIS — EKFF Doc. D. GALVYDYJE — Gamtos fakultetas Vyr. dėst. K. GLAVECKAS — Pramonės ekonomikos fa kultetas Doc. D. JARMAŠAUSKIENE — Prekybos fakultetas Doc. A. CIRTAUTAS — Teisės fakultetas
Iš pradžių M. Jankus vie šai neprisipažino esąs šio laikraščio redaktoriumi ir pasirašinėjo K. Funkaičio sla- merio pasikeitė laikraščio pyvardžiu. Pastovaus perio- formatas, medžiagos redakdiškumo „Tetutė" neturėjo, cine struktūra, apipavidaliPavyzdžiui, l-ojo numerio pa- nimas. Beje, dabar M. Janantraštėje nurodyta, kad tai kus pasirašinėjo „Tetutę" sa„satyriškas laiškelis, išeinantis vo pavarde. nepaskirtais laikais". Antro Vienas laikraščio egzemnumerio paantraštė jau skam- pliorius kainavo 30 pfenigų ba taip: „štukaunas laiškelis Mažojoje Lietuvoje, 15 Lieišeinantis kartą ant mėnesio", tuvoje ir 8 centus JAV. „TeO septinto numerio paant- tutę" buvo galima ne tik raštė skelbia, kad „štukų nusipirkti, bet ir užsiprenumelaiškelis išeina numeriais dėl ruoti. M. Jankus sugalvojo tųjų, kurie jį skaito". įdomią naujovę, kaip praneš„Tetutė" buvo spausdina- ti abonentams apie prenumema lotynišku šriftu. Retsykiais ratos pabaigą. Pasirodo, tam pasitaikydavo straipsnių ir tikroje laikraščio vietoje jis gotišku šriftu. Laikraščio ap- mėlynu pieštuku užbrėždavo imtis svyravo nuo 4 iki 8 brūkšnį, kuris ir reiškė prepuslapių. Antrasis ir ketvir- numeratos termino pasibaigitasis numeriai turėjo prie- mą. Jeigu abonentas, davus dus. Reikia paminėti, kad šį ženklą, pinigų neatsiųsnuo septinto numerio „Tetų- davo, „Tetutės" pristatymas tė" buvo spausdinama Bitė- būdavo nutraukiamas. nuošė. Tai susiję su M. Jan„Tetutę" M. Jankus rašydakaus leidybinės įmonės Tilžė- vo beveik vienas. Tiesa, ję bankrotu ir naujos Jstei- laikarščio puslapiuose minigimu gimtinėje. Nuo šio nu- mas korespondentas iš Balti-
morės, pasirašinėjęs Balandžio slapyvardžiu, ir dar kelios pavardės, kaip D. T. Bačkauskas, m' Kardišauskas^ Debesilas, Žvekas, M. ŽmirkiyS| j. Stulgis ir Matauskas. Atrodo, kad pastarosios pavardės yra paties M. Jankaus slapyvardžiai. Stabilios struktūros „Tetutė" neturėjo. Laikraštyje buvo spausdinami įvairaus turinio straipsniai, satyriniai eilėraščiai, feljetonai, anekdotai, mįslės. Kiek pastovesni buvo skyreliai „Tėvyniški varpai" ir „Literariška peržvalga". Pastarajame leidėjas trumpai peržvelgdavo „Varpo", „Apžvalgos", „Vienybės lietuvininkų" ir kitų to meto laikraščių turinį. Įdomu pažymėti, kad tokias pačias rubrikas turėjo ir „Varpas", „Tetutė" M. Jankui buvo savotiška tribūna, kurios dė ka jis viešai galėjo reikšti Nukelta J 4 psl.
Tarybini* studentas 4
PIRMASIS LIETUVIŲ SATYROS LAIKRAŠTIS
Gardžios TAU duonos
atitinkančios medžiagos. Dau guma straipsnių parašyti gru bia, stačiokiška, neretai su žurnalistine etika nesideri nančia kalba. O gausus „Tetu tėje" išspausdintų eilėraščių, dainų, pamfletų pluoštas ne Atkelta iš 3 psl. mečio”, „Davatkos daina“ ir turi didelės išliekamosios ver savo pažiūras rūpimais vi daugelyje kitų. tės. Todėl nenuostabu, kad suomeninio, politinio, kultūri Drąsiai leidėjas puolė ir laikraštukas netapo populiariu, nio gyvenimo klausimais, lietuvių nacionalinės kalbos visų mėgiamu satyriniu lei diskredituoti politinius ir as niekintojus — vokiečius. Už diniu. Priešingai, jo pasiro meninius priešininkus. Pa- „Tetutėje" išspausdintą eilėraš dymas buvo sutiktas nepa vyzdžiui, 13-me „Tetutės” tį šia tema M. Jankus net bu lankiai. Pavyzdžiui, „Varpe" numeryje jis išspausdino vo pasodintas į kalėjimą. Kri nežinomas autorius rašė, kad straipsnį, kuriame aiškinosi tikos neišvengė lietuvių bur satyra yra reikalingas da dėl varpininkų kaltinimo, iš žuazinė inteligentija, lengvai lykas, bet norint ją parašyti eikvojus jį 1000 rb. fondą, pasiduodanti kaizerinės Vo „reikia ir mokslo, ir išmin skirtą „Varpo" ir „Ūkininko" kietijos vykdomai nutautini ties, o takto kur kas daugiau, leidimui. Dėl neatsargumo mo politikai. Ypač jam ne kaip prie kitų rašto da šiame straipsnyje M. Jankus kliuvo lietuvių politinis trum lykų" turėti. „Tetutės" iš suminėjo varpininkų pavar paregiškumas, susiskaldymas. plitimui ir populiarumui ne des, tuo būdu sudarydamas M. Jankus apgailestavo: padėjo nei gausios rekla Dianos anksčiau nepa pavojų, kad J juos atkreips mos, išspausdintos „Varpe", ; žinojau ir buvau numa dėmesį caro žandarai. „Te „Apšvietoje", „Naujoje auš čiusi pati blogiausią va „Kodėl mūs broliai žūsta tutėje" M. Jankus atsikirto nevienybėj? roje", „Lietuviškame darbinin riantą, tai yra, kad ji pa ir į užgaulų V. Kudirkos kal Kodėl Jonas Juozo nekenčia? ke". Kaip nurodė pats M. nepanorės tinimą, sergant jį „maniamreKodėl Petras, Merčius Jankus 13-ame „Tetutės" nu- prasčiausiai dactoria". Ypač daug aštrių nelaikos tvirtybėj? meryje, iš abonentų grynais kalbėtis. Buvau tos nuo žodžių, eiliuotų baladžių, Kodėl vienybė nešvenčia?" pinigais buvo surinkta tik 16 monės, kad dailininkai feljetonų, epigramų susilaukė markių. Todėl laikraščio lei- gana užsidarę žmonės, o klerikalai. M. Jankus be gai „Tetutėje" M. Jankus kėlė dimą teko nutraukti. apie savo kūrybą visai lesčio demaskavo ir išjuo nacionalinio išsivadavimo klau Nežiūrint visų priekaištų, nelinkę pasakoti. Ir todėl, kė kunigų gobšumą, sulenkė- simą: „Tetutės" vaidmuo lietuvių tiesą sakant, mane malo jimą, davatkų bei kitų baž satyros istorijoje neabejotinas. niai nustebino Dianos su nyčios tarnų apsimestinį pa „Kad būt vienybėj kartu Laikraštis davė pradžią šios maldumą, didelį jų dvasinį pasistoję, rūšies periodinei spaudai, jis, gebėjimas ir nuoširdus ir moralinį palaidumą: Išmintį pirms antro nepeikę, kaip istorinis dokumentas, noras bendrauti. Tada pa Šiandien visi būtų toliau padeda geriau pažinti Mažo galvojau, kad to noro ir „Vargšai jsiskolin ir viską nujoję sios Lietuvos bei visos lie mokėjimo dažnai pritrū ksta netgi mums žurnalis parduoda, Ir patys savęs nekeikę. tuvių periodikos raidą. Už dušaites brangiai ant Nebūt piktumų, bjaurumai Laima DRAUGELAITYTE- tams. Ką ir bekalbėti — mišelių duoda, žūtų, DENIENE pajutau dailininkei dide Kunigai tik penis: geria, Broliška meilė juruotų. 1978—1983 m. SMD lę simpatiją ir dėkingu Tikrai satyrinės medžiagos baliavoja, Knygotyros būrelio narė mą. Tur sau storas panas, su laikraštyje išspausdinta ne Pradžių pradžią atsekti M. Jankus, ,,SMD žinių” redkolegija: toms uliavoja." tiek jau daug. A. Aldietis (atsakingas sek visada sunku, nes ji daž būdamas mažamokslis ir ne Panašus motyvas skamba turėdamas gerų bendradar retorius), V. Kantarovičlus, niausiai būna anksčiau, eilėraščiuose ,,Dievas yra tei bių, nesugebėjo kaip reikiant A. Kazlmleraitytė, E. Kuokš- negu mes galvojame. Bet sybė", „Apaštalams XIX šimt- paruošti laikraščio paskirtį tfs, V. Mikelėnas. Diana ta pradžia laikytų
fortepijono klasę septinmetėje muzikos mokyklo je, kadangi skambinimas fortepijonu savyje turi ir kūrybinio prado ir erd vės improvizacijai. Sekantis laiptelis buvo vaikų dailės mokykla, vė liau Dailės institutas, ku riame pabaigusi vaizduo jamosios dailės fakulteto, grafikos specialybės kny gos specializaciją, gavo paskyrimą i Vilniaus universitetą. Kalbėdama apie savo diplominį darbą, dailinin kė prasitarė, kad labiaumėgsta iliustruoti
FOTOINFORMACIJA
SMD ataskaitlnėkonferencijoje aktyviausiems na riams ir moksliniams vadovams buvo {tel kti naujut naujutė liai, originalūs gar bės raštai, Jų Ir diplomų autorė — dailininkė jauna RADAVIDIANA ClUTĖ.
tų studentai pagal tuos skiriamuosius ženklus leng va i surastų jiems skirtą literatūrą. Tačiau yra dar ir darbai „sau“, kaip juos vadina į i pati, darbai, kuriuose atsiskleidžia menininko asmenybė, jo pasaulėjau ta, kurie padiktuoti vidi nio poreikio. Būtent šia me bare pasiekta ir me ninė pergalė — šiemet vykusioje Talino grafikos trienalėje buvo eksponuo ti du grafikės estampai. Kaip menininkei Dia nai būdingas paslaptingu mo, netikėtumo ieškoji mas, todėl jai artima S. Eidrigevičiaus, J. Dani liausko, D. Gražienės kū ryba. — Laibai įdomi duona, — sako Diana. Yra vi sa tame ir šiek tiek ma tematikos. Grafikoje tas racionalus momentas, la bai įdomus ir reikalingas, glaudžiai persipynęs su emociniu. Didelė laimė kurti gro žį. Tas šventas susilieti mas su juo palieka žymę ir pačiame žmoguje. Bendraudama su dailinin ke, tą jaučiau.
poeziją, o ypač pasakas. Vaikai labai imlūs, kur damas jiems, gali laisviau improvizuoti. Todėl ir diplominio tema — iliust racijos lietuvių liaudies pasakai „Perkūnas ir kunigaikštukė" (Vadovas E. Jurėnas). Suprantamas Dianos džiaugsmas, kati ji kalba apie paskyrimą. Juk ne paslaptis, kad nemažai grafikų savarankišką dar bą pradeda nuo šriftu ra šymo ar kito kokio smul kesnio darbo. O darbas Universiteto leidybos sky riuje — visų Universitete leidžiamų leidinių apipa vidalinimas, knygų virše liu, iliustracijų, maketų, garbės .raštų, diplomų ir Aušra KAZIMIERAITYTE atvirukų kūrimas — arti mas, gana įvairiapusis, sudėtingas ir įdomus. Pirmasis dailininkės darbas Universitete — knygos „Pažangi mintis šalies universitetų istori joje” apipavidalinimas. Tai buvo Universiteto reprezentacinis leidinys, HAŠTAS o dailininkei tapo tuo kertiniu akmeniu, j kurį remiantis dabar kuriami nauji darbai, realizuoja mi įdomūs sumanymai. Vienas tokių sumanymų, laukiantis savo eilės — leisti mokomosios litera tūros seriją, kur kiekvie no fakulteto leidiniai tu rėtu savo ženklą, viršelio ; spalvą, ir atskirų fakulte-
KAS ĮDOMAUS... GAMTOJE
Universitete įvyko kon ferencija, skirta Kursko mūšio 40-mečiui. Joje dalyvavo Didžiojo Tėvy nės karo veteranai, Uni versiteto dėstytojai, stu dentai. Prisiminimais dalijosi „Tė vlškės" d-jos pirmininkas generolas majoras Vilniaus miesto karo veteranų ko-
Dingusį studento pažymė jimą Nr. 790153, išduotą. MaF studentei Liudai VfiŽAUSKYTEI, laikyti negalio jančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 810972, išduotą FilF studentei Ilonai VASI LIAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė
mlteto pirmininkas P. Pet ronis, Lietuvos TSR vidu rinio ir aukšto | o mokslo skyriaus vedėjas, buvęs VU Karinės katedros ve dėjas pulkininkas V. Rep šys, Klaipėdos 16-osios divizijos atsakingas sek retorius pulkininkas B. Adomaitis. Veteranai Įspū dingai papasakojo apie jimą Nr. 822705, išduotą EKFF studentui Laimiui KIN DURIUI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800623, išduotą MF studentei Sigitai MIELDAŽYTEI, laikyti negaliojan čiu. , Dingusį studento pažymė jimą Nr. 770649, išduotą MF studentei Aušrai VĖBRAITEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė
Kursko pasida lijo prisiminimais. Mū šio dalyviams SDAALR pirmininkas A. Sapožnikovas įteikė knygas. Kon ferencijos dalyvius svei kino valstybinės konser vatorijos studentai. Ingrida PIPIRAITĖ
jimą Nr. 780703, išduotą MF studentei Leonidai SABA LIAUSKAITEI, laikyti nega liojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 830044, išduotą MaF studentui Vygirdui ALBRECH TUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėji mą Nr. 761696, išduotą EKFF studentei Alfredai KUDIEKYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 820442, išduotą ChF
Zambezijos slėnio baltieji ir juodieji nosiaragiai buvo sugaudyti ir pervežti į di nacionalinį džiausią šalies parką. Dabar čia geriausia, nes užsitęsusi sausra nosiaragiams grasina troškuliu ir badu. XXX Mongolijos Liaudies Res publikoje arkliai ir kupranu gariai naudojami kaip trans porto priemonė. Žemės ūkio susivienijimai išaugina apie 710000 darbinių gyvulių. Kupranugarių šiuo metu yra trigubai daugiau negu dvi dešimtųjų metų pradžioje. Jauni piemenys skatinami
studentei Dainorai VIZGIR DAITEI, laikyti negaliojan čiu. Dingusį studento pažymė jimą Nr. 800605, išduotą MF studentei Inai JASEVlClŪTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusią studijų knygelę Nr. 811062, išduotą EKFF stu dentei Violetai POSKUTEI, laikyti negaliojančia.
Laikraščio korektorės: A. Buzelytė, D. Rakauskaitė
materialiai, kad gyvulius ap mokytų stepėmis pernešti kro vinius. XXX Prieš 75 metus Maskvoje įsikūrė Darvino muziejus, ku rio rinkiniai ne tik akivaiz džiai iliustruoja didžiojo moks lininko teiginius, bet ir pa tvirtina jų teisingumą. Idėja sukurti tokį muziejų kilo ru sų biologui A. Kotsui. 1913 metais muziejus turėjo 1300 eksponatų, o šiandien jų skai čius peršoko 100000. Muzie jus turi didžiausią pasaulyje albinosų kolekciją, kurioje be varnų, lapių ir kitų yra taip pat lūšių. Greit muzie-
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Gydytojų tobuli nimosi fakulteto Chirur>s katedros profesorių Vincą LAPINSKĄ dėl mo tinos mirties Matematikos fakulteto III kurso 6 grupės studen tai ir kuratorius nuošir džiai užjaučia Venjaminą SABUROVĄ dėl motinos mirties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai—611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 14780. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 3237. Spausdino LKP CK laidyklos spaustuvė Tiesos g. I. «Comtckk* CTyAėBT» — opran napTKOMa, peicropaTa, KOMHTeTa AKCM Aktbu, npotpKOMa opAenoB TpyĄonoro KpacHoro anaMena u ĄpyzKObi mpoAOB BsAianccKoro ynaBeparreTa hm. B. Kancyitaca. Ha ahtobckom H3MKe. Pe^aKrop H. BapannnųKafrre.
jus gaus kol kas vieninteles plaštakių ir kriauklių kolekci jas. XXX Vieno iš Australijos eže rų, esančio tarp Kanberos ir Sidnėjaus, vandenyse pa prastai turškiasi gulbės, pe likanai, o 1983-ųjų vasarą jojo dugne..., apaugusiame žole, aviganiai ganė savo bandas. Skaičiuojant nuo 1820 metų, ežeras pradingsta jau penktą kartą. Šio keisto, periodiškai pasikartojančio reiškinio pagrindinės prie žastys kol kas neištirtos. Pagal tarybinę Ir užsienio spaudą parengė E. J.
Medicinos fakulteto de kanatas ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai užjaučia Anatomijos his tologijos Ir embriologijos katedros docentą Vytautą : GAVELĮ dėl tėvelio mirties.
Medicinos fakulteto de kanatas Ir visuomeninės organizacijos nuoširdžiai įžjaučia Bendrosios chirur gijos katedros docentą Gediminą MARTINKĖNĄ dėl tėvelio mirties.
Redaktorė J. VARAPNICKA1TĖ