Tarybinis Studentas, 1966 m. gruodžio 7 d. Nr. 36 (583)

Page 1

VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!

o O

Tarybinė Konstitucija

1966 m.

gruodžio mėn

d

TUDENTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTUOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

7 d

TREČIADIENIS Nr. 36 (583) Eina nuo 1950 m.

1♦

Kaina 2 kap.

v•

Komjaunuoliai ruošiasi šventei Mūsuose šventė įgijo nau­ ją prasmę. Mums šventė — tai vienų darbų pabaiga ir pradžia naujų. Į šventę mes ateiname priartiname ją vatmano lape, brėžiniais mokslinių darbų formulėmis, ieškodami mūsų dienų hero­ jų (nors patys jais esame), dirbdami kasdien, užsispyru­ siai, su visa jaunystės ieško­ jimų, nekantrumo, smalsumo aistra. Puse amžiaus skaičiuoja­ mas mūsų valstybės gyvavi­ mas. Garbingi, šventiški ir kartu žemiški jubiliejaus me­ tai. Metai, prasidėję prie Nevos krantinių, metai, pilni abejonių, nepalaužiamos re­ voliucinės aistros ir tikėjimo, kovų ir pergalių metai. Mes gimėm penktam de­ šimtmety. Ne viskas mums žinoma apie revoliucijos eros pradžią, mes norime pa­ matyti veidus tų, kurie gir­ dėjo Auroros salves, kovėsi pilietinio karo laukuose, ant savo pečių pakėlė Didžiojo Tėvynės karo nepriteklius, sunkumus ir netekimo skaus­ mą. Jie ateis pas mus į svečius. 1967 metais mūsų Universite­ to fakultetų komjaunimo or­ ganizacijos suruoš susitiki­ mus su revoliucijos vetera­ nais, pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karo dalyviais. Kartais mums sunku pajus­ ti ir suprasti tą kelią, kurį praėjo tėvai, statydami so­ cializmą ir gindami jo iško­ vojimus. Mums būtinai reikia juo praeiti, kad mokėtume vertinti šią dieną, šią šven­ tę. Turistų klubas, LDAALR komjaunimo komiteto inicia­ tyva organizuos turistinį žy­ gį „Tėvų kovos ir šlovės keliais". Reikia tik pasisteng­ ti, kad kuo daugiau studentų dalyvautų šiame žygyje, kad kuo daugiau jų išgirstų jaudinančią relikvijų kalbą, Komjaunimo aktyvistai 1967-ųjų gegužės mėnesį gal­ voja nuvažiuoti į Brestą, ap­ žiūrėti nemirtingosios įgulos tvirtovę. Lauksime jų įspū­ džių.

Spalio šventė — tautų draugystės šventė. Tai ne tik gražūs žodžiai — tai mūsų dienų tikrovė. O kad dar geriau susipažinus su TSRS tautų klestinčiu menu, išau­ gusia pramone — Universite­ to interklubas ateinančių me­ tų balandžio 10 — gegužės 2 dienomis praves TSRS tautų draugystės dekadą. Kuo gyvena šalies aukšto­ sios mokyklos jubiliejiniais metais, kokias studentai sprendžia mokslines proble­ mas, ką jie dovanoja didžia­ jam Spaliui — apie tai pa­ pasakos keliaujantis albu­ mas „Raportuojame 50-ajam Spaliui". Interklubiečiai jį pa­ siųs į TSRS universitetus, o sugrįžęs jis papasakos apie mūsų bendraamžių mintis, džiaugsmus ir darbus. Universiteto komjaunuoliai ruošiasi respublikos darbo žmonėms perskaityti 400 pa­ skaitų apie Tarybų valdžios laimėj ijnus per 50 metų. 400 paskaitų per pirmąją vasario pusę — tai išties šaunus už­ mojis. Belieka tik jį įvyk­ dyti. Daug puikių tradicijų gi­ mė kartu su darbo ir poilsio stovyklomis. Daugelis respub­ likos kolūkių džiaugiasi ne tik darbščiomis studentų ran­ komis, bet ir daina, šokiu. Tiesa, pastaruoju metu nema­ žai kalbama apie stovyklų re­ organizavimą. Tačiau, kaip bebūtų, stovyklos ir toliau šauks studentus j tėviškės laukus. Tokia jaunųjų lemtis — liesti žemę rankomis, puoš­ ti ją. Ateinančią vasarą dar­ bo ir poilšio stovyklų daly­ viai rinks medžiagą apie vie­ tos gyventojų revoliucinę praeitį ir paskelbs ją rajoni­ nėje spaudoje. Jau seniai komjaunuoliškų šeimininkiškų rankų pasigen­ da Universiteto rūmai, kie­ mai. Kalbame daug, mažai dirbame. Senasis Universite­ tas diena iš dienos senėja, tikrąja to žodžio prasme virs­ ta senu, negražiu, nejaukiu. Gėda jau ir svečiui parodyti (išskyrus keletą Bibliotekos

salių). Komjaunimo komiteto darbo planuose numatyta ateinančių metų rudenį orga­ nizuoti talkas rūmų aplinkai sutvarkyti. Planai gražūs. Jei­ gu jie bus įvykdyti, bus dar gražiau. Bet kodėl visi tie dar­ bai atkeliami į prieššventines dienas? O argi negalima bū­ tų nors vieną darbo ir poil­ sio stovyklą organizuoti čia pat, Universitete? Vėl netiki­ me savo jėgomis, vėl kas nors šnektels apie pasyvumą ar pan. Kolūkiuose didžiau­ sius namus pastatome, atsi­ randa ir mūrininkų, ir daili­ džių. O čia tik sienas pada­ žyti tereikia, paremontuoti suolus, nušluostyti dulkes nuo paveikslų, atnešti į auditori­ jas gėlių — ir jau bus švie­ siau, gražiau, jaukiau. Aišku ir ūkio skyriui nereikėtų slėptis. Imkim ir pamėginkim! Į mūsų namus ateina švie­ sus, džiaugsmingas Jubilieji­ nis Spalis. Pasistenkime, kad ir jis mus surastų linksmus, darbščius, laimingus. O čia gal ir nepakaks vien tik va­ karų, nors ir kaip nusisekę jie bebūtų. Reikia konkrečių darbų, kad fiziškai pajustume nuovargį ir džiaugsmą. Daug dar teks padirbėti komjaunimo komitetui, fakul­ tetų biurams, visiems kom­ jaunuoliams. Fakultetų meni­ nę saviveiklą, agitbrigadų spektaklių turinį reikia nu­ kreipti šventine linkme, vi­ suose fakultetuose bus su­ ruošti revoliucinių, komjau­ nuoliškų dainų vakarai. Šven­ čių išvakarėse sužinosime ge­ riausią pirminę komjaunimo organizaciją — visus dešimt mėnesių vyks konkursas jai išaiškinti. Eidami pasitikti šventės, apmąstome žiemų ir pavasarių kelius, praeitus ir nebesugrąžinamus, Geriau įsižiūrime į paliktas duobes. Ne vien todėl, kad būtume diletantai, — mes norime, kad ateities keliai būtų lygesni. Tie keliai, kuriuos dabar ap­ mąstome. A. JUODUPIS

Mūsų korespondentas nu­ vyko į Gamtos m. fakultetą pasikalbėti su dekanu C. Ku­ daba apie fakulteto gyvenimą. Tačiau dekanas šiuo metu išvykęs į JAV. Laukdami jo įspūdžių iš anapus vandenyno, spausdiname pasikalbėjimą su fakulteto prodekane biologijos m. k. I. Sarkiniene, pavaduojančia išvyku­ sį dekaną. Kaip ruošiatės sesijai? Dauguma akademinių grupių su vadovais aptarė, kaip geriau pasiruošti žiemos sesijai. Mokymo planai šiais mokslo metais kiek panaujinti, palyginus su ankstesniais. Biologijos pirmame kurse įvesta lotynų kalba, geolo­ gams įruošta hidrocheminė laboratorija praktiniams už­ siėmimams. Studentai gamti­ ninkai gerai pasirodo semina­ ruose ir, atrodo, kad sesija jiems nesudarys sunkumų. Kokia jūsų nuomonė apie sieninę spaudą? Sienlaikraščiai mums reika­ lingi. Juose spausdinami straipsniai apie akademinę drausmę padeda kelti studen­ tų pažngumą moksle. Nepažangiems tenka raudonuoti. Man pačiai teko rašyti į mū­ sų sieninę spaudą keletą straipsnių šia tema. Reikėtų, žinoma, kelti sieninės spau­ dos lygį ir veiksmingumą. Be to, sienlaikraščiuose dažnai studentai dalinasi įspūdžiais iš vasaros darbų. O tai nau­ dinga. Kaip vyksta studentų ir dėstytojų mokslinis darbas jū­ sų fakultete? Respublikinei studentų dar­ bų apžiūrai buvo pateikta apie 30 gamtininkų darbų. Be to, nemažas studentų skai­ čius dalyvavo su pranešimais neseniai įvykusioje SMD kon­ ferencijoje. Biofizikas vyr. dėstytojas E. Naruševičius ruošiasi ginti kandidatinę di­ sertaciją, botanike doc. M. Ivanauskienė — daktarinę di­ sertaciją. Ar skaitote „Tarybinį stu­ dentą"? „Tarybinį studentą" mėgstu. Tačiau dar labiau mėgčiau, jeigu jo puslapiuose daugiau vietos būtų skiriama mūsų fakultetui. Jaučiamės 5—6 d. d. ir pasibaigė 1942 nuskriausti. Girkite, kriti­ metų sausio 7 d. Kontrpuoli- kuokite, bet nenutylėkite. mo eigoje tarybinė kariuo­ menė išvadavo nuo fašistinių grobikų daugiau kaip 11 tūkstančių gyvenviečių, jų dromuose daugiau kaip 1.000 tarpe Kalininą ir Kalugą, lik- lėktuvų. vidavo Tūlos apsupimo pa• Maskvą puolusios vokiš­ vojų. Priešas buvo nublokš­ tas nuo Maskvos per 100— kosios fašistinės kariuomenės užnugaryje veikė keletas šim­ 250 kilometrų. tų tarybinių partizanų būrių, • Nuo 1941 metų lapkri­ kuriuose kovėsi daugiau kaip čio 16 d. iki gruodžio 5 d. 30 tūkstančių žmonių. Toli hitlerininkai neteko prie gražu ne pilnutiniais duome­ Maskvos 55 tūkstančių žmo- nimis kautynių prie Maskvos nių užmuštais, daugiau kaip laikotarpiu Kalinino, Smolens­ 100 tūkstančių žmonių su­ ko, Maskvos, Tūlos, Oriolo ir žeistais ir apšalusiais. Per tą Kursko sričių partizanai su­ laiką buvo pamušta 777 tan­ naikino daugiau kaip 2 tūkskai, sunaikinta 297 pabūklai lančius priešo automašinų, ir minosvaidžiai, numušta oro 150 tankų ir šarvuočių, 52 kautynėse ir sunaikinta aero- lėktuvus, 122 įvairius sandė-

Tarybų socialistinė valstybė yra visaliaudinė valstybė. Todėl Tarybų valstybė, reikšdama liaudies valią, gina liau­ dies interesus, reguliuoja visuomeninius santykius, tvarko valstybinius reikalus ir sprendžia ekonominius, politinius, kultūrinius ir kitus uždavinius, tikslu vystyti šalies gyve­ nimą ir maksimaliai tenkinti piliečių materialines, kultū­ rines ir kitas reikmes. Tarybų valstybė tvarko visuomeni­ nius bei valstybinius reikalus ir sprendžia visus klausimus įstatymų ir poįstatyminių aktų pagalba. Iš visų įstatymų svarbiausią reikšmę turi TSRS Konstitucija, kuri yra pa­ grindinis Tarybų valstybės įstatymas. Ja remiantis priimtos visų sąjunginių respublikų Konstitucijos. Tarybinė Konstitucija išreiškia visos tarybinės liaudies valią, gina jos interesus, reguliuoja pagrindinius visuome; ninius santykius, sprendžia svarbiausius visuomeninio bei valstybinio gyvenimo klausimus ir nustato tarybinei liau­ džiai reikalingus bei naudingus visuomeninės bei valsty­ binės santvarkos pagrindus, valstybės organų sistemą ir jų organizacijos bei veiklos principus, pagrindines piliečių teises bei pareigas ir jų garantijas. Tokiu būdu, Tarybinė Konstitucija nustato ir tvarko mūsų šalies visuomeninio bei \ aistybinlo gyvenimo pagrindus. Jais remiantis ir juos detalizuojant, konkretizuojant bei vystant, paprasti (staty­ mai ir poįstatyminiai aktai nustato ir tvarko visus kitus visuomeninio ir valstybinio gyvenimo klausimus. Tarybinė Konstitucija griežtai skiriasi nuo buržuazinių valstybių konstitucijų. Tarybinė Konstitucija ir kiekvienos kitos socialistinės valstybės konstitucija nustato realius vi­ suomenės ir valstybės pagrindus Ir padeda vystyti šalies gyvenimą, ginti darbo žmonių Interesus ir kelti jų gerovę. Kiekviena buržuazinės valstybės konstitucija skiriama buržuazijos interesams ginti, neparodo savo klasinio turi­ nio bei pobūdžio, neparodo buržuazinės visuomenės ir valstybės realių pagrindų ir nuslepia buržuazinių demo­ kratinių teisių bei laisvių formalų pobūdį. Todėl kiekvienos buržuazinės valstybės konstitucija yra fiktyvi. Tokio pat pobūdžio buvo Ir buržuazinės Lietuvos valstybės konstltueij a. Sustiprėjus buržuazinėje Lietuvoje liaudies revoliuciniam judėjimui, 1940 m. birželio 17 d. politinė valdžia Lietuvos valstybėje perėjo liaudies žinion. Paskelbus Lie­ tuvą Tarybų Socialistine Respublika ir (ėjus jai j TSRS sudėtį, buvo priimta Lietuvos TSR Konstitucija, kuri su kai kuriais pakeitimais bei papildymais veikia ir dabar. LTSR Konstitucija nustatė respublikoje socialistinius vi­ suomeninės Ir valstybinės santvarkos pagrindus, naują valstybės organų sistemą, lenininius jų organizacijos ir veiklos principus ir demokratinius rinkimų teisės bei siste­ mos principus. Be to, ji nustatė plačias pagrindines pilie­ čių teises bei laisves, kurios reikalingos piliečių reikmėms tenkinti, jų Interesams ginti ir visuomeniniam bei asme­ niniam gyvenimui tinkamai tvarkyti. Kartu ji nustatė piliečiams pareigas, kurių vykdymas sudaro sąlygas nau­ dotis konstitucinėmis teisėmis bei laisvėmis. Be to, Konsti­ tucija, siekdama užtikrinti piliečių pagrindinių teisių bei pareigų realumą, nustatė joms tvirtas materialines, politi­ nes ir juridines garantijas, kurios sudaro sąlygas visiems piliečiams realiai vykdyti savo pareigas visuomenei ir valstybei. TSRS Konstitucija ir LTSR Konstitucija turi svarbią reikšmę mūsų respublikos gyvenime. Remiantis jomis ir jų pagrindu priimtais bendrasąjunginiais ir respublikiniais įstatymais, poįstatyminiais aktais ir vado\aujant Komunis­ tų partijai, tvarkomas bei vystomas respublikos gyveni­ mas, keliama liaudies materialinė gerovė bei kultūra. Šios Konstitucijos padėjo (tvirtinti respublikos liaudies valdžią, įvykdyti socialistinius pertvarkymus, pastatyti socializmą ir dabartiniu laikotarpiu padeda sėkmingai vykdyti komu­ nizmo statybą. E. MEDŽYS

PERGALE PRIE MASKVOS • Kautynės Maskvos pri­ eigose truko apie tris mėne­ sius. Iš abiejų pusių jose dalyvavo tuo pačiu laiku daugiau kaip du milijonai žmonių, apie 2,5 tūkstančio tankų, 1,8 tūkstančio lėktuvų ir daugiau kaip 25 tūkstančiai pabūklų ir minosvaidžių. • Vakarų (Maskvos) kryptimi bendras fronto ilgis buvo 905 kilometrai (Įskai­ tant Briansko fronto 61-ąją armiją), tame tarpe Vakarų frontas — 550 kilometrų, Ka­ linino — 250 kilometrų, Siau­ rės Vakarų frontas — 90 kilometrų. • 1941 metų vasarą ir rudenį iš Maskvos buvo eva­ kuota apie 2 milijonus gy­ ventojų ir perkelta j kitus

šalies rajonus 210 labai stam­ bių įmonių. • Iš Maskvos gyventojų buvo sudaryta dvylika liau­ dies ginkluotų būrių divizijų, kuriose buvo iš viso 300 tūkstančių žmonių. 24 tūkstan­ čiai maskviečių buvo prieš­ lėktuvinės gynybos savanorių būriuose. • 1941 metų lapkričiui įpu­ sėjus, Maskvos kryptimi bendrą jėgų persvarą tebetu­ rėjo fašistinė kariuomenė. Tiesioginiam smūgiui prieš Maskvą hitlerininkai turėjo apie 1.500 tankų ir 650 lėk­ tuvų.

• Tarybinės kariuomenės kontrpuolimas prie Maskvos prasidėjo 1941 metų gruodžio

t

Musų ansambliečiai.

S. GENIO nuotr.

liūs ir beveik 2 tūkstančius vežimų. • Už pavyzdingą kovinių užduočių įvykdymą ir kautynėse prie Maskvos parodytą diąsą keturiolikai divizijų, 3 raitelių korpusams, 2 šaulių ir 5 tankų brigadoms, 9 artile­ rijos ir 6 aviacijos pulkams suteiktas gvardijos vardas. • 110 pasižymėjusių karių, jų tarpe gvardijos I. Panfilovo vardo divizijos 28 kariams buvo suteiktas Tarybų Sąjun­ gos Didvyrio vardas. 36 tūks­ tančiai karių ir vadų apdo­ vanoti Tarybų Sąjungos ordi­ nais ir medaliais.

• 1947 metų rugsėjo mė­ nesį už įžymius sostinės dar­ bo žmonių nuopelnus, už jų drąsą kovoje su priešu Mask­ va buvo apdovanota Lenino ordinu. Medaliu „Už Maskvos gynimą" apdovanota daugiau kaip milijonas žmonių. • Tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvynės kare 20-ųjų metinių dieną (1965 metų gegužės mėnesį) Maskvai suteiktas garbingas miesto didvyrio vardas, (teikkiant Lenino ordiną ir „Auk­ so Žvaigždės" medalį.


2 jpaL

TARYBINIS STUDENTAS i'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'*'

Mokslinio darbo vaisiai tika. Rusistai dialektologai, ravimai Debeikių tarmėje". žiuri komisija pripažino ge­ vadovaujami dėst. Savic­ Pranešėja, taikydama struk­ riausiais šiuos pranešimus: V kienės, tiria rusų, gyve­ tūrinį tyrinėjimo metodą, k. anglistės N. Subatavičiūtės nančių Lietuvoje, tarmę, nagrinėjo, kaip kinta jos „Epitetai, skirti išorinei vei­ renka ir klasifikuoja medžia­ gimtosios tarmės daiktavar­ kėjų charakteristikai Š. Snou gą sritiniam dialektologiniam džių kirčiavimo ir linksniavi­ romane „Lūkesčių metai", žodynui. Mokslinį darbą mo sistema. Daug kruopštaus IV k germanistės N. Araprie katedrų dirba ir kiti darbo įdėjo ir V k. stud. A. mavičiūtės „Veiksmažodžių būreliai. Kepailaitė, ruošdama prane­ junginiai su bendratimi, su­ Tačiau pats didžiausias stu­ šimą „Sintaksiniai grožinio ir darantieji vieną sintaksinį dentų mokslinio darbo ver- mokslinio stiliaus skirtumai". vienetą", V k. romanistės V. tintojas-konferencija. Jai fa­ Autorė, surinkusi gausius sta­ Riaukaitės „Veiksnio inver­ Istorijos ir filologijos fa­ kulteto jaunieji mokslinin­ tistinius duomenis, bandė nu­ sija savarankiškam sakinyje kultete veikia 11 mokslinių kai įtemptai ir kruopščiai statyti, kas apsprendžia šių Sent-Egziuperi" Vol de nui t“. Bibliotekininkai konferen­ kon­ dviejų stilių sintaksinį skir­ būrelių, kurie jungia dau­ ruošėsi. Praėjusioje giau kaip 200 studentų. Bū­ ferencijoje buvo perskaityti tumą. Klausytojai gerai įver­ cijoje perskaitė 6 praneši­ pasižymėjo III relių darbas įvairus. Antai 58 pranešimai. Beje, neda­ tino III k. stud. D. Tarvydai­ mus. Čia lituanistai kalbininkai, vado­ lyvavo etnografijos ir rusų tės, IV k. stud. E. Šimkūnai­ k. stud. S. Samėnas, kurio darbas „Bulgarijos liaudies vaujami vyr. dėstytojo A. dialektologijos būrelių na­ tės ir kitų pranešimus. Lietuvių literatūros sekci­ respublikos bibliotekos-skaiGirdenio, skaičiuoja žodžių riai; jie ruošėsi visasąjungi­ II vietą (I ir fonemų dažnumą lietu­ nėms dialektologijos ir etno­ joje IV k. stud. V.. Daujoty­ tyklos" laimėjo konferencijoms. tė paruošė net 2 pranešimus: vieta neskirta). Autorius, pa­ vių kalboje, renka medžia­ grafijos gą frazeologiniam lietuvių- Daugiausia darbų — net 14 „J. Degutytės poetinė indi­ sinaudojęs plačia medžiaga, bei įvertino rusų kalbų žodynui ir sti­ — pateikė istorikai. Puikiai vidualybė" ir „V. Mykolai­ charakterizavo Bulgarijos bibliotekas-skaipadirbėjo ir lituanistai: lite ­ čio-Putino romanas „Alto ­ listinių pratybų knygelėms. šešėly" literatūrinėje tyklas, parodė jų privalu­ Be to, jie populiarina kalbos ratai paruošė 12, kalbinin­ rių kultūrą, periodiškai leisdami kai — 11 pranešimų. Kon­ kritikoje". Už pastarąjį pra­ mus. Lituanistams ir šiaip didelio formato sienlaikraš­ ferencijoje dalyvavo palygin­ nešėja laimėjo I vietą. Žiuri kultūros darbuotojams gali tį „Lingva", ruošdami sten­ ti daug klausytojų. Visose komisijos nuomone, abu dar­ būti įdomus III k. stud. A. kildavo karštų bai aukšto mokslinio lygio. Markelio pranešimas „Žurna­ dus „Taisyklingai kalbėki­ sekcijose diskusijų. Žiuri komisijos Mokslo pirmūnė V. Daujoty­ lo „Vaivorykštė" bibliogra­ me", spausdindami kalbos klaidų taisymus „Tarybinia­ pažymėjo, kad daugelis pra­ tė gali būti darbštumo pa­ fija", užėmęs III vietą. Istorijos sekcijoje didelį me studente". Istorijos būre­ nešimų buvo aukšto moksli­ vyzdžiu daugeliui fakulteto studentų. Klausytojams pati­ susidomėjimą sukėlė V k. lis (vadovas doc. A. Šid­ nio lygio ir aktualūs. Lietuvių kalbos sekcijoje ko IV k. stud. R. Karpaus- stud. V. Baranausko darbas lauskas) ruošia peržvalgą darbas „Vaižganto „Lietuvos TSR kolūkių eko­ respublikinei kraštotyros didelio susidomėjimo susi­ kaitės tautosaka". nomika 1949—1953 m." Pra­ draugijos konferencijai ir laukė V k. stud. O. Baliu- „Pragiedrulių" labai nešėjas trumpai nušvietė numato išleisti specialų kom­ kaitės darbas „Daiktavardžio Referentė išnagrinėjo skaičiaus keitimąsi pleksinį darbą istorine tema- kirčiavimo paradigmų svy­ savitą „Pragiedrulių" tauto­ kolūkių saką ir paaiškino, kuriam Lietuvoje ir nagrinėjo kol­ tikslui rašytojas ją panau­ ūkių ekonomikos augimą, pa­ dojo kūrinyje. Gero įverti- rodydamas veiksnius, trukrūmo susilaukė III k. stud. džiusius spartesniam žemės V. Leščinsko pranešimas „Pi­ ūkio vystymuisi. Iš kitų dar­ lypo ir Povilo Ruigių reikš­ bų išsiskyrė II k. stud. P. mė ir poveikis", kuriame iš­ Puikio „Militarizmo atgaivi­ Nors jaunųjų dailininkų kelti šių įžymių XVIIIa. Rytų nimas Vokietijos Federaty­ parodos plakatai iškabinti Prūsijos mokslo vyrų nuo­ vinėje respublikoje" ir V. neseniai, bet ekspozicija ža­ pelnai, ginant lietuvių kalbą k. stud. A. Lisankos „Jotvin­ da nebeilgai veikti. Nė vie­ ir kultūrą. gių problema šių dienų nas iš muziejaus darbuotojų Rusų, užsienio ir antikinės- mokslo šviesoje". negali tiksliai pasakyti, ka­ Visų pranešimų neišvardin­ literatūros sekcijoje klausyto­ da paroda bus uždaryta, — jus pradžiugino IV k. anglis­ si. Beveik visi jie buvo geri, gal gruodžio 8, o gal 12 tės D. Dūdaitės pranešimas turiningi, aktualūs. Kai kurių dieną, tik aišku, kad dienų „Uolto Vitmeno „Žolės lapų" žiuri komisijų nariai gerokai liko visai nedaug. Reikia pa­ lyrinis herojus". Referentė, ir pasiginčijo. O šis faktas skubėti parodą aplankyti, išanalizavusi "Vitmeno poezi­ rodo, kad studentų moksli­ nes jeigu nesuspėsi — daug jos specifiką, pažymėjo ir jo nių darbų lygis žymiai išau­ gražių dalykų nepamatysi. poveikį Uitiems pasaulio po­ go. Čia neminimi respubli­ Parodai darbus pristatė studentų mokslinių etams, be kita ko, ir E. Mie­ kinės 135 jaunieji dailininkai, eks­ želaičiui. Gerą įspūdį pa­ darbų apžiūros rezultatai, pozicijoje — 500 darbų. Pa­ darė IV k. rusistės B. Gar- nes, rašant šį straipsnį, auto­ roda — tai galimybė jaunie­ bas pranešimas „Žmogaus riui jie dar nebuvo žinomi. siems pasižiūrėti į savo dar­ Fakulteto SMD tarybos ytus, sulyginti su kitais, įver­ rausko, A. Stasiulevičiaus, laimės problema L. Tolsto­ R. Vaitiekūno tapyba, S. Ki ­ jaus kūryboje (romane „Ka­ vardu dėkoju partijos ir tinti. Kaip visada, jauniems būdingi ieškojimai, todėl sarauskienės ir R. Pakeliūno ras ir taika")". Pranešėja su­ komjaunimo biurams, padėkiekvienas galvoja kitaip grafika. Parodoje dar daug maniai įrodė, kaip didysis jusiems organizuoti XIX stu­ apie L. Katino jaunesniojo skulptūros ir taikomosios žodžio meistras ir mąstytojas dentų mokslinę konferenci­ žmogaus laimės jądarbus, todėl daug ginčija­ dailės kūrinių. Jie — irgi sprendė problemą. V. GRABAUSKAS masi dėl L. Gutausko. Paro­ vienas už kitą gražesni. V. JUREVIČIUS Užsienio kalbų sekcijoje IFF SMD pirmininkas doje populiariausia V. Kisa­

Dar nevėlu-apsilankykite

'*’*

1966 m. gruodžio mėn. 7 d.

„Baltija“... Moldavijoje Siame fotoreportaže — įspūdžiai iš VVU vasaros darbo ir poilsio stovyklos „Baltija".

studentų

Plevendamas dūmų karčiais atbilda traukinys. Visų nuotaika pakili — išvykstame j saulėtąją Moldaviją. lik sveikas, senasis Vilniau! Tau pzrvešime pietų saulę! - ’ i’

Mes akacijų ir topolių alėjų, bekraščių auksinių sau­ lėgrąžų jūrų krašte. Saulė negaili spindulių. Mums nuo nosių lašnoja prakaitas. Išsirengiame kaip pliaže ir stypčlojame po pomidorų lauką. Kai įskausta nugara, — einame kriau­ šių, obuolių, slyvų. O po savaitės rijome seilę, svajodami apie bulves, šiltą pieną ir česnaku kvepiantį skilandį.

Purkarų vyno požemiai ilgam liks atmintyje. Tarp gausybės statinių jautėmės kaip Liudviko XIV rūsiuose. Paragavę taurę raudono nektaro, jau nesistebėjome, kad jį mėgsta prancūzai ir net karalienės Elžbietos vaišių stalą puošia moldaviškas vynas. V. TEBELIŽKIS

F--— Į Aky s įpranta tamsoje Jau ne kartą rašėme apie bendrabučio Nr. 2 bėdas. Skundėsi studentai vandens stoka, nepatogiomis bufeto darbo valandomis ir kt. Bet laikraštis su studentų rūpes­ čiais krito į Letos upę. O gal dar kartą pabandžius?

t. KAM SKYLE?

REIKALINGA

Durys į vienuoliktą kam­ barį. Virš staktos — žiojėja didžiulė kiaurymė. Galima pagalvoti, kad šio kambario merginos įslruošė lėlių teatrą. — Neturim patento, — šypsosi ekonomistės. — Tai gal pro tą skylę j jus kas nors žiūri? — teirau­ jamės. Vėl neigiamas atsakymas. Tai kuriam tikslui ta skylė? Šiuolaikinio interjero pokš­ tai? Apsileidimas? Eksperi­ mentai? — Taip radome rugsėjo pirmąją atsikraustę, — pasa­ koja darbo ekonomikos spe­

cialybės IV k. studentė S. Stančiauskaitė. — Berods, ir pernai tos skylės būta. — Skundėtės Kam nors? — O kam? Bendrabučio taiyba, komendantė dažnai apsilanko — mato. Čia jau Įdomiau. Kalba­ mės su bendrabučio tarybos nare, IFF II k. stud. S. Vanglikaite. — Jūs matėt tas duris? — Nepastebėjau. Be to, aš atsakinga už budėjimą (?!) Čia tai bent filosofija. Kaip liaudies išmintyje: ne mano pupos, ne mano kiaulės. — O bufeto darbo valan­ dos patogios studentams? — Negirdėjau, kad kas nors skųstųsi. Ką gi, tai pasiklausykit dabar. Bufetas dirba nuo 14 iki 20 vai. Nors pietų metu čia retas studentas užklysta. Dau­ guma studentų pageidauja, kad bufetas dirbtų ir rytais. Apie tai reikėtų pagalvoti.

Žinoma, ne tik bendrabučio tarybai. Tęstam pokalbį su vietinės „valdžios" atstovais. — Apie antrą bendrabutį rašėme „Tarybiniame studen­ te". — Sakyčiau apie pirmą... — stebisi S. Vanglikaitė. — O jūs skaitote „Tarybi­ nį studentą"? — Ką jūs ?Kasdien skai­ tau, — skuba ištaisyti klai­ dą pašnekovė. Ir, žinoma, per­ sistengia — Universiteto laikraštis išeina tik kartą per savaitę. O vis tik kam reikalinga skylė virš vienuolikto kamba­ rio durų? Užeiname pas bendrabučio komendantę J. Ragaišienę. — Ką jūs manote dėl tos skylutės? — Matė ją visi — ir Uni­ versiteto vadovai, ir butų skyriaus viršininkai. Tokių skylių ne viena šiame bend­ rabutyje. O ką daryti, ką

pasakyti studentams? Kad čia jau 1963 metais turėjo būti atliktas kapitalinis re­ montas, kad savo jėgomis jau nebegalime išvaduoti studentų nuo visų bėdų. Iš šiaurės pusės išpuvę visų langų rė­ mai, nėra į ką stiklą įstatyti, o studentai prašo, maldauja, pyksta. O ką aš galiu? Nemažai dirba rūpestinga komendantė. O ar stengiasi jai kas nors padėti? Peršasi išvada: dėl tos skylės visi tylės, tik mes vie­ ni išsižiojome. 2. KEISTUOLIŲ PLANETA

Štai viena šio bendrabučio keistenybė. Pirmame aukšte kartu ir virtuvė, ir prausykla. Nieko sau. Viena, ranka šla­ pini žandus, kita maišai manų košę. Patogu ir greit. Nors studentai atvirkščiai galvoja. Sako, sanitariniu-higieniniu požiūriu nelabai dera toks „derinys". Dažnai postringaujame apie

studentų laisvalaikj. A, tie šelmiai studenčiokai, ir pa­ triukšmauti mėgsta, ir butelius tuščius spintelėse komplek­ tuoja. Nusikalsta, šalinam iš bendrabučio. O ką padarė­ me, kad nors kiek turiningiau praleistų laisvalaikį bendra­ bučių gyventojai? Vien tik su vėzdu mojuojam. Galima būtų ir apie bendrabučio ka­ vinukę pagalvoti ar pan. Bet kam čia ta fantasmagoririja, tęskime kelionę bendra­ bučiu. O keliauti ne taip jau lengva — koridoriai tamsūs. Kur ne kur dega lemputės. Bandom uždegti likusias. Ne visur pavyksta šis drąsus eks­ perimentas. Žinoma, daugiaii ar mažiau kalti ir studentai. Kur uždegi — neretai nu­ švinta ir voratinkliai. Sako, ketvirtadieniais bendrabutyje savitvarka. Ką gi, reikėtų ir vorams sukrusti. Taigi, einam. O kampuose tūno studentai įvairiose po­ zose. Lyg Pompėjos kanki­ niai. Ant palangių, ant du­

jinių viryklų, ant šiukšlių dėžių. Ir visi skaito. — Kieno čia išmonė? O gal dabar parodomosios sava­ rankiško darbo su knyga varžybos? — Jūs iš kur, naivuoli, — nustebs bendrabutietis. — Mokomės. — O kodėl ne skaitykloje? — I? — Į jus žiūri lyg į santechniką, kuris neprašytas atėjo sutvarkyti 9 kambario radiatorių. — O gal čia „naminė" paslaptis? Na, bet pasakyki­ te, nebijokite, mes savi — štai jis iš „Tarybinio studen­ to", va šis su nulėpusia ke­ pure iš komjaunimo komite­ to, o aš pats iš studentų profkomiteto, — prašo vienas iš autorių. — Neturim skaityklos, — supratęs, kad mes iš „kito" pasaulio, skėsteli rankomis naujasis pažįstamas. Prisiminėm. Kažkada jau rašėme, kad bendrabutyje


1966 m. gruodžio mėn. 7 d.**'

TARYBINIS STUDENTAS <***^»***^*^****^*****^*^**<*<*^*^,

j psl.

Jam patinka tas gaivališ­ dispečeris kalbėjo apie kito kas nenorės jo vytis. kas stoties judėjimas, tie ta­ traukinio išvykimą, o moky­ Juk Laimis niekam nieko rytum didelės kalvės garsai. tojos traukinys jau riedėjo. nedavė. Bum... Bum... Prieš akis mirguliavo vagonų Sniego adatėlės, genamos Tai garvežys, lyg ožys ra­ šviesos, žmonių veidai — vėjo, skaudžiai pliekė į vei­ gais, įsibėgėjęs skelia į va­ vieni vakarieniavo, kiti kori­ dą. Laimis susigūžė, užsisupo Trečiadienio vakare j Uni­ gonų virtinę. Šie suvirpa nuo doriuose rūkė. Greit pasku­ ant smakro šaliką ir vos ne versitetą filologų kvietimu at­ lokio dūžio, kažko išsigandę tinis vagonas, kaukšėdamas atatupstas yrėsi prieš vėją. ėjo jaunimo mėgiamas rašy­ pasitraukia atgal. Tačiau ožys per bėgių sandūras, parodė Nueis, nusnaus minutę. O tojas Jonas Mikelinskas. beregint pasiverčia žirgu: te­ už posūkio savo nugarą ir išvažiuos pasi­ Studentai, dalyvaujant auto­ paluotas vyras prikabina va­ dingo. Dingo, nusinešdamas vidurnaktyje imti savo knygų. Gal sutiks riui, aptarė ką tik iš spau­ gonus prie garvežio ir šis, mokytoją. Vilniuje mokytoją. Dar kar­ dos išėjusią knygą „O laik­ sunkiai šniokšdamas, ištem­ Dingo. Ir niekaip jo nepa­ tą prašys, kad atsiimtų pini­ rodis eina". pia virtinę iš stoties. Greit vysi, netgi su vidurnaktyje gus. Rašytojas papasakojo, kaip jis dingsta už posūkio, ir tik išeinančiu savo traukiniu. kūrė naująjį romaną, apie ne­ mažas, garvežio paliktas, de­ Gal atsiims. Juk ji nežino, O norėtų Laimis pavyti. lengvą rašytojo profesiją. besėlis plaikstosi ore. Dar kartą prašytų paimti mo­ kad jis jau nebe studentas. Pabaigoje jam teko atsakyti Bet stotyje nelieka nyku. kytoją tuos ranką svilinanJai atrodo, kad jis vis mo­ į daugybę studentus dominan­ Tarsi žaltys, žemę drebinda­ kosi, kad trūksta kapeikų pa­ čių klausimų. mas, įšliaužia šilumvežis. Tas valgyti. Jau tapo tradicija į Istori­ kitokį krovinį velka. Iš va­ jos-filologijos fakultetą sve- gonų pabyra žmonės, ir, at­ Kai abu iš gimtinės kratėsi čiuosna kviestis rašytojus. rodo, stotyje tampa šilčiau. prisikimšusiame žmonių autoNuo to klegesio, kalbų. . . Tai, žinoma, būtina ir nau­ busėlyje, jis jai nieko nesa­ — Greičiau, greičiau, ke­ dinga. Nors retkarčiais reikė­ kė. Paklaustas apie gyveni­ tų pagalvoti ir apie kitų pro­ leiviai- — ragina palydovės, fesijų žmones. Vienpusišku­ — jau ir taip vėluojames! mą, atsakė: Žmonės skuba, tempdami mas gali įgrįsti. — Gerai. sunkius ryšulius taksi stovėji­ Taip visi sako, ir visus tai mo vieton. Atrodo, gyvenime B. VAINYS patenkina. Dažniausiai. dabar nėra didesnio rūpesčio, kaip nusitverti taksi. Jai jis vis toks pats — „ak­ Tačiau už pusvalandžio tuš­ (Novelė) tyvus, stropus, mandagus Lai­ čia. Zuikių kojas turinčios „Volgos" greitai sutvarko vi­ Gediminas GRIŠKEVIČIUS mis, chemikų būrelio pirmi­ ninkas". Vidurinės mokyklos są keliasdešimties metrų ei­ lutę, atiduoda vyrams žmo­ Laimis. nas, žmonoms — vyrus, O ji nežino, kad tam pa­ vaikams — tėvus. O stotyje Neseniai įvyko antrakursių badosi kaktomis nauji ožiai, čius popierėlius. Jis nenori čiam „vidurinės mokyklos lituanistų susirinkimas tema: drebindami žemę, įšliaužia svetimų, nors pats ne tiek Laimiui" rektoratas jau ati­ jau daug jų turi. „Kurso draugų poezijos apta­ nauji žalčiai. davė dokumentus. — Štai ir manasis! — iš­ Nenori svetimų! rimas". „Už nepažangumą"... Jis būtų neėmęs, tikrai bū­ Tokio pobūdžio susirinki­ girdo Laimis mokytojos bal­ Nespėjo likviduoti skolų ir mas antrakursiams buvo pir­ są, kuris privertė atitraukti tų neėmęs, bet ji nejučiomis užteko. Tai ne vidurinėje... akis nuo vagonų ir gyvūnų, įbruko į palto kišenę ir iš ­ mas, ir, gal būt, todėl jame O ji to nežinojo. Būtų ži­ nebuvo karštai ginčijamasi atimti save iš to gaivališko skubėjo į miestą. — Ką jūs, mokytoja! — nojusi — nebūtų brukusi pi­ ar diskutuojama. Tačiau vis­ judėjimo. Jam vėl pasidarė atšoko tada Laimis. Atrodė, nigų. gi nė vienas jo dalyvis ne­ karšta. — Mokytoja, paimkit, — sudegs iš gėdos, atrodė, vi­ sigailėjo atėjęs. „Tau reikia. Valgyk sočiau, Pirmiausia rašantieji pa­ pabandė prašyti dar kartą. si salėje snūduriuoją kelei­ kad sveikas būtum"... — Ką tu čia vis tauški! — viai smerkia jį. skaitė savo eilėraščius. Čia Jam nieko nereikia. Tik — Imk ir tylėk. Nejuokai teko išgirsti kai kurių autorių pyktelėjo mokytoja. — Tau — tokį kelią mano terbas knygas parsivežti. Nors kiek posmus pirmą kartą. Savo labiau reikia.., Ji buvo užsikrėtusi kelio tempei... eilėraščius skaitė G. Triban­ ten jų — per vienus metus... Argi už pinigus jis padėjo dytė, B. Kašelionis, M. Kont- ne, ir Laimio žodžiai jai vi­ Bet parsivežti reikia. sai nerūpėjo. Tačiau Laimis nešti tuos ryšulius!? Argi už rimaitė. neatstojo: Parsiveš. Nusnūs ir važiuos. pinigus!? Kurso draugai aptarė šių — O vis dėlto? .. Man už­ Šalta. Laimis pravėrė bend­ O kai ji grįžo iš miesto, studentų kūrybą. Taikliai ir teks. .. tuoj atšliaužė traukinys. Ji griežtai kalbėjo P. Dirgėla: rabučio duris. Ant stalo mie­ — Ne, ne... Geriau duok „Jeigu rašyti, tai ką nors šen mano terbas, — ir mo­ spėjo įlipti ir traukinys din­ ga budinti mergaitė. Ramus pasakyti, o ne tuščiažodžiau­ kytoja, parodžiusi palydovei go už posūkio. lygus veidas. Tur būt, sap­ ti". Jis konkrečiais pavyz­ bilietą, pradėjo kopti vago­ Dingo. Ir niekaip jo nepa­ džiais analizavo draugų kū­ no laipteliais. Kopė lyg j sta­ vysi. Ir neatiduosi tų ranką nuoja ką nors gera. rybą. Kambaryje prie lovos pa­ tų kalną, sunkiai alsuodama. svilinančių popierėlių. Betgi ji ir neimtų. Pati dėjo žadintuvą. Vėliau buvo paliesti nūdie­ Laimis žinojo, kad mokyto­ Pastūmė į nės poezijos klausimai, dėl jai daryta plaučių operacija įbruko. pasienį draugą, ant krašto kurių kilo nemaži ginčai. — ji, ir lygiu keliu eidama, Laimis ėjo į bendrabutį. atsigulė. Buvo nuspręsta organizuoti greitai pavargsta. Jis prišoko Kai už posūkio dingo trauki­ Greit pabus. daugiau tokių vakarų, o šio padėti, tačiau vagono kori­ nys, nebeįdomu pasidarė sto­ Reikia važiuoti... tyje. Nusnaus minutę su bu ­ doriuje stovįs kareivis ištie­ vakaro draugų kritiką bei sė ranką ir mokytoja įkopė. vusiu klasioku vienoje lovo­ Gal sutiks Vilniuje moky­ pastabas priimti kaip paska­ — Dabar keliausim! — at­ je, o vidurnaktį vėl grįš į tą toją. Jos traukinys jau toli traukinys tinimą rašantiems kurti toliau. siduso ji. — Laikykitės! — triukšmą. Ir jo kažkam iš už' posūkio paro­ ir savuoju nepavysi. mostelėjo ranka Laimiui. Gal sutiks... G. CERNYTE , Per stoties radijo mazgą dys nugarą. Bet, tur būt, nie­

FILOLOGŲ SVEČIAS

Ekonomikos srityje mokslininkai sprendžia socializmo perėjimo j komunizmą dėsningumus. Čia dirba LTSR MA akademikas prof. Dz. Budrys, LTRS MA narys-korespondentas prof. dr. J. Bučas, prof. dr. M. Gregorauskas ir kt. Teisininkai tyrinėja socializmo perėjimo j komunizmą teisinius dėsningumus. Čia dirbo tokie žymūs teisininkai kaip prof. dr. P. Pakarklis, prof. K. Jablonskis ir kt. Tarybų valdžios metais nepaprastai padidėjo moksli­ ninkų skaičius, išaugo jų kvalifikacija. Jeigu 1947 me­ tais iš 339 dėstytojų buvo 26 profesoriai ir daktarai ir tik 29 docentai bei mokslų kandidatai, tai 1965 m. iš 615 dėstytojų buvo 24 profesoriai bei daktarai ir 222 docen­ tai ir mokslų kandidatai. Labai išaugo ir aspirantų skaičius (nuo 2—1948 m. iki 157 — 1965 m ). Per tą laiką iš viso priimta 316 žmo­ nių į stacionarinę ir 82 į neakivaizdinę aspirantūrą. Nuo 1947 m. 236 Universiteto darbuotojai apgynė kandidatų ir daktarų disertacijas. Pokario metais Universiteto darbuotojai įvairiose mokslinėse konferencijose perskaitė daugiau 1400 moks­ linių pranešimų; išleido daugiau kaip 1000 monografijų, knygų, brošiūrų bei metodinės literatūros leidinių, o taip pat išspausdino daug straipsnių periodinėje spaudoje. Kas metai šaukiamos studentų mokslinės konferenci­ jos, 1948—1964 m. jose perskaityta 1851 mokslinis stu­ dentų pranešimas. Tai augantis rezervas respublikos mokslininkams. Nepaprastai gražios yra Universiteto perspektyvos. Jau netolimoje ateityje jame mokysis daugiau kaip 13000 studentų (iš jų daugiau kaip 6000 stacionare.). Bus pastatyti nauji Universiteto rūmai su probleminėmis la­ boratorijomis, studentų bendrabučiais, aikštynais, salė­ mis. 1979 m. Universitetas švęs savo 400 metų jubiliejų, kuris, suprantama, bus didelė visos lietuvių tautos šven­ te. netrukus iš Šiame skyrelyje buvo spausdinama UNIVERSITEspaudos išeisiančios knygos „VILNIAUS TAS“ santrauka. Knygą parašė: istorijos m. A. ginis, filologijos m. k. E.Froiovas, doc.

Viename iš

Universiteto kiemų. B. GRUODŽIO nuotr.

TRAUKINIO NEPAVYSI

Antrakursių susirinkimas

t:::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::::;:::::::::::::::::::::::::::::::::::::::

trūksta skaityklos. Išspaus­ dinus tą žinutę, į redakciją atėjo laiškas: „Gerbiamoji redakcija, Š. m. lapkričio 29 numery­ je straipsnely „Antrame bendrabutyje" studentai skun­ džiasi blogomis buitinėmis są­ lygomis. Be kita ko, jie pa­ sigenda ir skaityklos. Rašo: „Vieta yra, bet ten kažkas gyvena". Noriu jums, brangūs stu­ dentai, per „Tarybinį studen­ tą" pasakyti, Męad aš mielai apleisčiau minėtas patalpas, bet, tikėkit, ne savo valia čia patekau. Cla gyvenu jau daugiau kaip pusantrų metų, laukdama, kol bus atremon­ tuotas mano butas Gorkio gatvėje 15—2. Kreipiausi į daugelį Instan­ cijų, prašydama sutvarkyti mano butą, bet jokio atsaky­ mo negavau. Nebežinau, kur ir kreiptis. Perskaičiusi tą nusiskundimą, pasijutau kalta, kad užimu studentams skirtą vietą. Gal „Tarybinio studento" redakcija galės panaudoti savo įtaką, kad greičiau ga­ lėčiau grįžti j savo butą, o

jiems reika­ blemų. O pats faktas leidžia sklisti apkalboms A. KruglinsJ. KAZLAUSKAITĖ ko adresu. Žinoma, visa tai buvusi U-to Mokslinės asmeniškumas ir apie tai ne­ bibliotekos darbuotoja“. vertėtų kalbėti. Bet apie skai­ Nesunku suprasti šią mo­ tyklą ir televizorių tylėti ne­ terį. Tik labai gaila, kad norim. niekas nesistengia padėti nei 3. KAS PASIEKS VORA­ jai, nei studentams. Kalba žmonės, kad bendrabučio ta­ TINKLĮ? rybos pirmininkas IFF IV k. Apie šį materialų daiktą studentas A. Kruglinskas kas­ dien bėgioja į centrinius rū­ jau buvome užsiminę anks­ mus .maldauja vadovų ati­ čiau. Pažiūrėkime dar kartą daryti skaityklą. Visi sėdi, o į jį, nors daugelis jo nemato jis bėgioja... arba nenori matyti. Tretieji Bendrabutis turi televizorių. kalba (o tarp jų ir pats ta­ O jį žiūrėti tegali bendrabu­ rybos pirmininkas), kad vo­ čio tarybos pirmininkas ir jo ratinklis — tai neesminis kambario draugai. Kodėl toks dalykas, jei čiupt, esą, tai neskaitlingas žiūrovų skai­ čiupt jautį. Hm... čius? Daugiau į mažytį kam­ Trečiajame kambaryje gy­ barį netelpa. O gal paban­ vena vienuolika merginų, džius perkelti į didesnį kam­ daugelis iš jų — pirmakurbarį, kol nėra raudonojo sės-ekonomistės. Beldžiamės j jų duris. kampelio? Bendrabučio komendantė: — Kaip sekasi tvarkytis? — O, ten visi pradės suki­ — Visko pasitaiko. Bet štai nėti. Televizorius toks daik­ neseniai gavome dvejetą. — Už ką? tas. .. Taip, reikalai nekokie. Šios — Degė šviesa rytą apie mažytės problemos nieks ne­ puse vienuoliktos. Žinot, tam­ sprendžia, o gal ir „nepajė­ sios dabar dienos. Bet ką tu gia" išspręsti, nes už jos įsi­ komisijai išaiškinsi... — no­ kibusi ilgiausia virtinė pro­ riai kalba juodaplaukė. studentai gautų lingą patalpą.

Bandome mes išsiaiškinti — dar vienas klausimas bendra­ bučio komendantei J. Ragai­ šienei. — Tą dieną aš dalyvavau tikrinime. Šviesa degė, bet niekas nesimokė. Keletas merginų gulėjo lovose, at­ seit „sirgo". Mes dėl šviesos dvejetų nerašom — ko rei­ kia, to reikia. Pokalbis su J. Ragaišiene, aišku, įvyko vėliau. Taigi, kamantinė j ame merginas: — O kiek šiandien už tvarką galima būtų parašyti? Kambaryje tvarka ne itin ideali. Kai žinai, kad čia gy­ vena merginos, daraisi ypač reiklus ir priekabus. — Keturis, — drąsiai atsa­ ko kambario seniūnė. — Bet voratinklis gi palu­ bėje antai kabo. — ?! Viskas gerai — ir savikri­ tika, ir optimizmas. Bet savo vietoje. Trečio aukšto virtuvėje bai­ si netvarka. Iš kibiro ver­ žiasi bulvių lupenos, ant grindų pilna šiukšlių. Kas šiandien budi? Bandome ieš­ koti budėjimo grafiko — nėra. Vėliau sužinojome: tą­

dien, t. y. gruodžio 1 d., vir­ tuvėje budėjo V. Burokaitė iš 45 kambario. Gal ir apie netvarką virtu­ vėje neverta kalbėti? Kokia jūsų, bendrabučio tarybos na­ riai, nuomonė? Vestibiulyje kabo kamba­ rių tvarkos ir švaros verti­ nimo grafikas. Prie kamba­ rių, kuriuose gyvena tarybos nariai, puikuojasi penketai ir ketvertai. — Štai kur puikus pavyz­ dys kitiems kambariams, — pagalvojome... ir nusivylė­ me, užėję j 40 kambarį, J tą patį, kur gyvena dvi bend­ rabučio tarybos narės. Palu­ bėje kabo voratinkliai. — Žinote, komisija, tikrin­ dama švarą ir tvarką, nevisada užkelia galvas į lubas. Gal ir mano kambaryje yra? — šyptelėjo bendrabučio ko­ mendantė, kai užsiminėme apie voratinklius. Tiesa, šiame bendrabutyje voratink­ lis turi labai menką vertę ir jis dažnai palydimas nerū­ pestinga šypsena. Jaukiame koinendantės darbo kabinete buvo šviesu Ir švaru. O kaip kituose kambariuo­ se, ten, kur gyvena likę ta­

rybos nariai (o jų nemažai — vienuolika), eiliniai studentai? Mes neturėjome galimybių apeiti visus kambarius. O ir neturėjome tokio tikslo. Nors voratinklius visur reikėtų nu­ iminėti. Tik kas juos pasieks? Sa­ ko, lubos aukštai.

4. PASKUTINIS SKYRELIS, KURĮ PERSKAIČIUS, PASI­ DARO DAR NEAIŠKIAU

Bendrabutį reikia remon­ tuoti. Užtinkuoti skyles ir išnaikinti blakes. — Ką ten šneka, — nuste­ bo Universiteto ūkvedžiai, — bendrabučio kapitalinis remontas numatytas tik (!) 1966 metams. Ir rodo pirštu į dar aukš­ tesnį olimpą: — Statybos-remonto konto­ ra sužlugdė visus terminus. Jie kalti. O studentams į ką ištiesti pirštą? V. JASKUTĖLIS Komjaunimo komiteto narys A. KUSTA Studentų profkomiteto narys Br. VERTELKA „T. stud." koresp.


Gesink cigaretę

Kai prabyla pušinė lenta Neseniai einu per nuoša­ lų mūsų Universiteto kiemą ir žiūriu — ogi didžiausias dangoraižis iš lentų sukaltas bestovįs. Nusprendžiau, kad po Žurnalistikos katedros langais kažkas nutarė pasta­ tyti televizijos bokštą. Bet greta stovėjęs pilietis išaiš­ kino, kad tai būsiąs pamink­ las remontininkams. Užsukau į 97 -Istorijos ir filologijos fak. auditoriją. Pasigirdo, lyg kažkas kalba­ si. Įsiklausiau. Iš tikrųjų, girdisi keletas prislopintų vargingų balsų. Niekaip ne­ galiu suprasti, iš kur jie sklinda. Pagaliau suvokiu: kalbasi suolai. Paprasčių pa­ prasčiausi suolai. Manau, kad jų pokalbio būtų įdomu pasiklausyti ne tik man. — Ech, kūmai, nebėra vi­ siškai gyvenimo. .. — prabi­ lo prie lango stovintis ga­ linis suolas. — Štai aš, kaip ir visi, džiaugiausi, kai mane atnešė į šią auditoriją. Bet tai buvo seniai... Dabar mane taip subiaurojo, kad net pats savęs atpažinti ne­ galiu. . . — Taigi, taigi... — prita­ rė jo kaimynas. — Štai bu­ vo pernai atėjęs kartą kaž­ koks studenčiokas, apžiūrėjo mus ir, matyt, pagailo jam

mūsų vargšų — ėmė ir para­ šė į laikraštį. Na, tai paskui visi susirinko ir šnypšdami mus šveitė... — Koks ten šveitimas! — pertraukė iš kito kampo pik­ tas balsas. — Mane taip pat gramdė, plovė, bet nespėjau nei apdžiūti, kaip kažkoks varvanosis ėmė ir užrašė: „Durniai, kam suolus mazgojat!" Ir vėl visi ant manęs ėmė visokias nesąmones ra­ šinėti, rašyti... — Šventa teisybė, broli, — atsiliepė duslus balsas iš kaimyninės 98 auditorijos. — Pas mus galima rasti net didžiausių poemų, sukurtų įvairiausiomis kalbomis. Kai kurie studentėliai taip įsi­ drąsino, kad net pasirašo sa­ vo pavardę ir iš kokios Lie­ tuvos parapijos atvykę. O kiek dailininkų! Ir vis mote­ riškos galvutės. Visų amžių — nuo Senovės Graikijos iki šių dienų „Tauro" gražuo­ lių. .. Antri j epą, treti — į sentencijų rašymą leidžiasi. Štai aš jums pacituosiu kele­ tą frazių: „Viskas, išskyrus rimtas studijas", „Senų mer­ gelių draugijos vardu svei­ kiname tas, kurios seks mūsų pėdomis". Ir dar savo manikiūros priemonių pagal­ ba paliko moteriškos rankos

antspaudą su ilgais, išpuose­ lėtais nagučiais. Raganos. .. Na, o kai suverčia ant ma­ nęs krūvą paltų, tai vos at­ gaunu kvapą... Gerai, jei kuris susipranta pasikabinti art lango arba kur nors nu­ meta kampe. Tada dar atsi­ kvepiu. Čia, sunkiai atsikrenkštęs, liūdnu balsu prabilo iki šiol be jokių gyvybės žymių tū­ nojęs vienas suolas, kurio nugara buvo taip subraižyta, taip sutaškyta, jog iš tolo buvo panaši j raupais ser­ gantį krokodilą. — Pas mus tai, garbė dievui, nors šilta ir jauku. Bet, va, anąsyk buvo įtemp­ tas pažįstamas iš 137 audi­ torijos. Tai, sako, ten šalta, niūru. O sienos, grindys ir lubos pralenkia savo gražu­ mu ir mūsų subraižytus šo­ nus. .. — Oi, brolyčiai, nutilkite! Girdžiu: kažkur sucypė ku­ pinas siaubo balsas. — Jau vėl tie galvažudžiai ateina į paskaitas.. . Auditorijoje įsiviešpatavo kapų tyla. G. BANAITIS

UODEGOS PROBLEMA Trumpa žmogaus atmintis. Daugelis užmiršo net ir tai, Iš ko jie išsivystę. Retkar­ čiais vienas—antras šaunuo­ lis prisipažįsta, kad jis išsi­ vystęs iš beždžionės, ta iš tos, ana iš anos... Laikas trumpino uodegas. Primity­ viausias žmogaus pirmtakas — beždžionžmogis, palyginus, per trumpą laiką padarė mil­ žinišką šuolį ir pavirto žmo­ gumi. Kartą atsitiktinai vie­ nas iš jų akmens skeveldra patrynė žandus. JĮ pasekė ki­ ti. Ši nedidelė racionalizacija pagreitino nuplaukėjimą. Vė­ liau iškilo kelnių klausimas ir t. t. Aplamai, daug nuostabių klausimų neseniai iškilo vie­ name klube, pasivadinusiame „Nėra ko veikti". Ilgai žio­ vavęs ir krapštinėjęs nagus, klubo pirmininkas sumezgė genialią problemą: — O jeigu taip žmogų pa­ bandžius „atvystyti" atgal? Jei nepavyktų į beždžionės stadiją, tai bent į beždžion­ žmogio. Dedukcijos keliu įrūdytume iš kur mes atsira­ dome. •— Galima! — choru su­ maurojo klubo veteranai. — Mintis, m-m-m-, raciona­ li, bet ar suspėsime tai pa­ daryt per artimiausią, m-m-m, tūkstantmetį? — suabejojo vienas naujas klubo narys, neseniai dezertyravęs iš SMD. Pirmininkas nekreipė dė­ mesio į buvusio esemdisto abejones ir nuvargusiu balsu tęsė toliau: — Uodegos nyko... Taigi. O kodėl joms vėl neatsiras­ ti? — Ne pačios, m-m-m, išny-

JUMORESKA ko, vargu ar be pašalinio poveikio atsiras, — vėl įki­ šo dvilekį buvęs esemdistas. — Dar ir dar kartą įsisiū­ kite į baltinių siūles vieną auksinę taisyklę: „Yra žmo­ nių, kuriems uodegos seniai nutrūkinėjusios, bet jie atakliai įsikibę į svetimas". Tiesiogine ar perkeltine pras­ me, bet įsikibę ir laikosi tvirtai... Tai buvo didelė prošvaistė pirmininko galvoje, nesideri­ nanti su klubo principais ir bendru intelektualiniu lygiu. Tokia didelė prošvaistė, kad vienas narys nutraukė kūry­ binį darbą — rašymą ant suolo nemirtingų sentencijų ir nustebęs žioptelėjo: — Al? — Jokių „a". Kas pasakė „a", turi sakyti ir „b" — nu­ traukė jį pirmininkas. — Kaip rodo diskusijų eiga, uo­ degos dar yra. Dargi jaučia­ ma, atsitiktinė jų trumpėjimo ir ilgėjimo nestabilumo būklė. Mūsų uždavinys — nustatyti sociologinių tyrimų būdu šio proceso dėsningumą. Atsiliepė vaikinas, turintis didelį patyrimą vesti temati­ nius klubo „Nėra ko veikti" vakarus, kažkada netekęs priešakinių dantų: — Aš jau dirbu šia link­ me. Tiriu Gėtės herojų vardų genezę. — Tik šveplus domina, „Paustas" ar „Faustas", — nukirto jį pirmininkas, — rei­ kia tirti kosėjimų skaitykloje amplitudę, tuščių kefyro ir vyno butelių kiekį spintelėse, dienomis prieš stipendiją, nu­

trauktų sagų skaičių rytinia­ me transporte, judančiame Universiteto kryptimi, nuo­ rūkų kiekį auditorijose po koliokviumų, išdaužtų langų plotą po šokių bei poilsio vakarų, pirmo kurso studen­ čių plaukų ir nagų spalvos palaipsnį keitimąsi... — Šis procesas turi tiesio­ ginį ryšį su mūsų užsimotą­ ja tema, dėl uodegų nykimo, — nudžiugo buvęs esemdis­ tas. — Jokio, — nukirto švep­ lasis. — Vienur išnyko, ki­ tur atsirado... — Dar neatsirado, bet turi tendenciją... — Nereikia tendencijų, — žvaliai atsiliepė iš galinio suolo, spėjęs išsimiegoti, pir­ mininko pavaduotojas, mik­ liai spiaudydamas saulėgrąžų lukštus į priešais sėdinčio draugo kišenę. — Tendenci­ jos pražudys mūsų klubą. Kur atsiranda tendencijos, ten klubas „Nėra ko veikti" išsi­ jungia. — O gal, broliukai, po rublį, a? Gastronomėlis dar dirba, — tyliai įsiterpė klu­ bo iždininkas, skambindamas skolintomis kapeikomis. — Posėdį skelbiu uždarytą. Idėją laikau operatyvia, ak­ tualia ir nūdiene. Iš esmės juk žmogus tuo ir skiriasi nuo beždžionės, kad moka atidaryti butelį, — apibend­ rino pirmininkas, skaičiuoda­ mas kapeikas. .. .Už pusvalandžio klubas dirbo toliau, intensyvindamas bandymus sugrąžinti žmogų į beždžionžmogio, o gal net į beždžionės būklę. V. RAČIUS

Kaip žmonės pradeda rū­ kyti ir kodėl jie rūko, žino­ dami, kad tai kenksminga? Kaip rodo statistikos duome­ nys, vyrai įpranta rūkyti dažniausiai vaikystėje ir pa­ auglio amžiuje. Mėgdžioja su­ augusius. Tuo tarpu moterys rūkyti pradeda tik suaugu­ sios, ir joms pagrindinis aks­ tinas rūkymui — koketavi­ mas, noras būti Įdomesne, madingesne, turėti pasisekimą. Moterys iš viso yra žymiai jautresnės narkotikams, ir dėl to rūkyti įpranta žymiai grei­ čiau ir rūko labai daug. Daugelis rūkančiųjų, norė­ dami save pateisinti, nurodo, kad rūkymas jiems padeda susikoncentruoti, geriau dirb­ ti protinį darbą. Tačiau moksliniai duomenys tai pa­ neigia. Jeigu rūkymas ir pa­ kelia darbingumą, padeda su­ sikoncentruoti, tai tik labai trumpą momentą. Ilgą laiką rūkant, nervinė ir protinė veikla susilpnėja. Daugeliui ligonių, kurie skundžiasi at­ minties susilpnėjimu, metus rūkyti, ji pasitaiso. Pagyvenusios moterys labai dažnai teisinasi rūkančios to­ dėl, kad bijančios nutuktL Tai irgi ne visiškai teisinga. Pa­ prastai, metuslos rūkyti, kai kurios moterys gali pradėti

pilnėti. Tačiau pllnėjimas ne­ progresuoja. Tai kaip tik ir rodo, kad, metus rūkyti, nor­ malizuojasi medžiagų apykai­ ta, kuri prieš tai dėl rūkymo buvo sutrikusL Rūkančių jaunų merginųstudenčių sutinkame nemažai ir... mūsų Universitete. Tur būt, ne viena jų nėra įpra­ tusi smarkiai rūkyti. Visos jos rūko tik todėl, kad nori išsiskirti, gal būt, labiau pa­ tikti. Tačiau pažiūrėkime sta­ tistinius duomenis, kaip vyrai žiūri į rūkančias moteris. Z. Brusilovskio duomenimis, dauguma vyrų ne tik negali pakęsti rūkančių moterų, bet visai nepakenčia nikotino kvapo, sklindančio iš moters burnos ar nuo drabužių. Be to, ir be medicininės statisti­ kos aišku, kad retas vyras norėtų turėti rūkančią žmo­ ną. Mūsų akimis žiūrint, rū­ kanti mergina — neįprastas, iššaukiantis reiškinys. Ir daugeliui atrodo, kad tokia mergina elgiasi labai nepa­ doriai. Taigi, merginos, pa­ galvokite, ar verta nešioti tokią etiketę ir kartu nuo­ dyti savo organizmą. O mesti rūkyti jums šiuo metu yra gana lengva. Gyd. E. ANDRIULIS

Nauja bibliotekos abonemente

Sportuoja ekonomistai

Iki šiol skaitytojai abone­ mente nedaug gaudavo gro­ žinės literatūros naujienų. Abonemente yra lietuvių, rusų, užsienio rašytojų kūri­ niai, kurie reikalingi, praei­ nant literatūros kursą. Gro­ žinės literatūros naujienų abonementas gaudavo ne­ daug ir nereguliariai. Nuo š. m. gruodžio 10 d. abonemente skaitytojas ga­ lės gauti visą naują groži­ nę literatūrą. Jeigu anksčiau reikėdavo užsakyti tokias naujienas katologuose ir valandą laukti atsakymo, tai dabar belieka skaitytojui pa­ sakyti abonemente jam rei­ kiamos grožinės knygos au­ torių ir antraštę, ir knyga tuoj pat bus paduodama. Prie abonemento pastoviai veiks naujos grožinės litera­ tūros paroda. Vien per šiuos mokslo me­ tus abonementas tikisi gauti apie 3.000 egz. grožinės li­ teratūros.

Po kelerių metų pertrau­ kos fakultete vėl atgaivinta graži tradicija — rengti tarpkursines sportines varžybas. Pirmieji fakultete sportinę kovą pradėjo stalo tenisinin­ kai. Beveik po savaitę tru­ kusios kovos paaiškėjo nuga­ lėtojai. Pirmąją vietą iškovojo IV kurso komanda, nepatyrusi nė vieno pralaimėjimo. Komandos sudėtyje žaidė V. Valčkutė — buhalterinės apskaitos spec., A. Skrupskeiis — pramonės ekonomikos spec., V. Lubauskas — pre­ kybos ekonomikos spec. ir R. Rakauskas — prekių moks­

AKTŲ SEŠTADIENį įvyko Respublikinės studen­ tų mokslo darbų apžiūros organizacinio komiteto bai­ giamasis posėdis. Iš 170 pri­ statytų darbų apdovanoti 72 darbai.

Kažkada mėgstančius rūky­ ti žmones bausdavo pačiomis žiauriausiomis bausmėmis. Pa­ vyzdžiui, Rusijoje 17 amž. jiems išplėšdavo šnerves, įgrūsdavo į duobes. Rūkant tabakas išskiria ne tik nikotiną, kurio 0,1 gramo įeina į 15 cigarečių sudėtį ir yra žmogui mirtina dozė, bet ir anglies rūgštį, sieros van­ denilį, amoniaką ir kitas medžiags, žalingai veikiančias organizmą.

Rūkantiems charakteringas chroniško regimojo nervo už­ degimas. Rūkančių moterų balsas — žemas, nemalonus.

Rūkančiojo širdis per parą padaro 10—15 tūkstančių su­ sitraukimų daugiau, negu ne­ rūkančiojo žmogaus. Tai silp­ nina širdį, didina kraujo spaudimą, priartina senatvę.

Tabako dūmai, patekę į burną, erzinančiai veikia lie­ žuvio, nosiaryklės, juntamųjų nervų galūnes, iššaukia dan­ tų gelsvėj imą, po kurio laiko sugadina juos, menkina jaut­ rumą kvapams ir skoniui, silpnina klausą.

lo specialybė. Antroji vieta atiteko U kurso komandai ir trečioji — I kurso sportinin­ kams. Pasibaigus komandinėms, vyko individualinės varžy­ bos. Vyrų tarpe fakulteto čem­ piono vardą iškovojo IV k. studentas V. Lubauskas, II vietą užėmė taip pat TV k. studentas A. Skrupskelis ir trečiąją III k. studentas A. Tamašauskas. Merginų grupėje stipriausia buvo IV kurso studentė V. Vaičkutė. A. TAMAŠAUSKAS

SALĖJE kraičvežiams, plojo ir rau­ dančiai jaunajai, svečion ša­ lin išvežamai.. .

PIRMADIENĮ koncertavo svečiai — Rygos politechnikos instituto an­ samblis „Vektors". Nuo Dauguvos krantų atveštas šo­ SEKMADIENI trankiai šoko, grojo ir kis buvo šiltai sutiktas mūsų B. kuzminskiene dainavo kupiškėnai savo tra­ studentų. dicinėse senovinėse vestuvė­ WU Mokslinės karštai plojo bibliotekos abonemento se. Studentai REDKOLEGIJA piršliui-melagiui, kviesliui, skyriaus darbuotoja

Mylimam tėveliui mirus, Ekonomikos fak. prekių mokslo spec. IV kurso studentę Elytę LEKEVICIOTĘ liūdesio valandoje užjaučia grupės vadovas ir draugai.

Š. m. gruodžio 11 d. 19,30 vai. studentų kavinėje Įvyks pašnekesys „Žmogus ir ki­ bernetika". Laukiame svečių: J. Trinkūno, A. Kanclerio, V. Statulevičiaus, T. Venc­ lovos ir kt. IFF kultūros klubas STUDENTŲ DĖMESIUI Norinčiuosius gauti kelia­ lapius dietiniam maitinimui, į sanatorijas ir poilsio namus 1967 m. pirmajam ketvirčiui, prašome pristatyti pareiški­ mus į studentų profkomitetą iki š. m. gruodžio 15 d. STUDENTŲ PROFKOMITETAS

l.

Grupės draugai nuošir­ džiai užjaučia MF V kur­ so IV grupės studentą Al­ gį BAREISI, jo mylimam tėveliui mirus.

DODonooooDODnnoooooooonooao

LAIKRAŠČIO PRENUME­ RATA 1967 METAMS PRI­ IMAMA REDAKCIJOJE IKI Š. M. GRUODŽIO 25 DIE­ NOS.

Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3., tele­ fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių ir žurnalų lei­ dyklos spaustuvė. LV 14294

Užs. Nr. 6849


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.