visu
M
LEID2IAMAS NUO 1950
saliu PRoveraitavvieny Rites *
caRj/Binis scij nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 36 (1415) 1987 M. LAPKRIČIO 27 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
.... ll|il|l|lllll|l||lllllllllllllllllllllllliillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllHIIIIIIIIIIII||||||||||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIlllllllllllllllliiihi
UNIVERSITETO PARTIJOS KOMITETE
PAMATAI DIDELIAM
Pateikiame jūsų dėmesiui LKP Universiteto komiteto nutarimą „Dėl VU partinės organizacijos uždavinių gerinant studentų sa varankišką darbą". Primename, jog apie posėdį, kuriame buvo svarstomi šie klausimai, informa vome „T. S." Nr. 31.
NAMUI . . Susipažinimui su Universi teto MaF matematinės analizės katedros docentu Alfredu Rač kausku galėčiau pasiūlyti kur kas platesnę ir išsamesnę medžiagą — atsivertusi „Tarybinės moters" žurnalo 11 numerį, radau didelį D. Liulikaitės straipsnį apie šį žmogų ir jo šeimą, bet perskai čius: lengviau atsikvėpiau — apie tai, kas domino mane ir apie ką ruošiausi rašyti, ten nė ra. .. Gal reikėtų sakyti , dar nė ra", nes, matyt, tuomet, straipsnį ruošiant spaudai, apie tai, kad doc. A. Račkauskui bus paskirta Visasąjunginė Lenino komjauni mo premija, kalbėti buvo kiek anksti — o jeigu ne?..
Dabar doc. A. Račkauską be lieka nuoširdžiai pasveikinti — gruodžio antrojoje pusėje pla nuojamas premijos teikimas Mas kvoje. Prisipažindama, kad tiks liesiems mokslams tejaučiu pa garbią baimę ir apie juos beveik neišmanau, vis dėlto klausiu, koks tai buvo darbas, kam skir tas, ir, žinoma, keliese teko dar buotis? — Dirbome keturiese, — pa sakoja doc. A. Račkauskas. — Mano kandidatūrą iškėlė Mask vos Steklovo institutas. Ten pat buvo pasiūlyta ir tema. Kolegos — to paties instituto, Maskvos matematikos instituto ir Minsko matematikos instituto darbuoto jai. Darbo esmės aiškinti nesii mu. Galiu pasakyti, kad tai —
Gintaro KUDABOS nuotr. stambus teorinis, bent jau kol kas, kol teorija mūsuose, — o ir ne tik mūsuose, — pralenkia praktiką, darbas, kuriam pašvęs ta dešimt metų. Tai darbų cik las, skirtas tikimybių teorijos ri binių teoremų asimtotinei anali zei. Pavadinimą galima būtų for muluoti taip: „Aproksimatijos tikslumas tikimybių teorijos ribi nėse teoremose“.
Visuomenininkų išvyka — Reikia išvažiuoti visiems kur nors — prieš mėnesį tokia Mintis kilo Universiteto komjau nimo komiteto sekretoriui Sau liui Povilaičiui. —Juk dauguma aktyvistų vieni kitus pažįsta tik iš Posėdžių, aktyvo mokymų. Sekretoriaus idėja buvo mlelal priimta, o įgyvendinta lap kričio 19—22 dienomis. Ketu riasdešimt du aktyvistai išvyko i Leningradą. Linksmai pokštaudami visi lš'ažlavom iš Lietuvos. Saitas Le ningrado oras rausvlno skruos tus. \esltikėjom ten rasti žiemą. Šaltukas privertė rišti ant galvų salikus, pirkti kepures, pirštines. Tačiau dešimties laipsnių šal is nė vieno neatbaidė nuo eksursljų .po miestą, į Isakljaus soborą, Ermitažą, Leningrado jaunMjų dailininkų parodą, ateizmo muziejų. Patenkanti ir „ekskursir ‘ Universiteto bendrabučius. °Je dalyvavusių trylika studenM linksmai pasakojo savo įspū džius. Grįžti nusprendėme per Taliną, kenlngrade mus lydėjusi Ana — nansų ir ekonomikos instituto ąudentė su mumis vyko iki Esti jos sostinės Kolektyviai kramsnojome, dalįigV?n,e* Slapom ir Taline. Apr®lę senamiestį, susirengėme 1 namus. Lolita ZEGERIENE
Klausinėti smulkiau dėl išsilavi nimo šioje srityje stokos ne drįstu. Dėkodama už pokalbį, linkiu sėkmės. Juo labiau, kas D. Liulikaitės straipsnyje radau tokią eilutę: „Jau padėti pamatai Al fredo daktarinei disertacijai..." Taigi, sėkmės, ir kad tie pamatai taptų tvirtu pagrindu dideliam namui... Benita PETRAITYTE
Partijos Universiteto komite tas Įpareigojo fakultetų, bendrauniversitetinių katedrų ir padali nių partinės organizacijas sister mingai analizuoti studentų sava rankiško darbo organizavimą, su sirinkimuose ir biurų posėdžiuo se išklausyti ataskaitas apie ka tedrų vedėjų, dėstytojų ir pagal binio personalo veiklą tobulir nant metodinį paskaitų ir prakti nių užsiėmimų vedimą, duodant studentams konkrečias savaran kiško darbo užduotis. Fakultetų dekanatai ruošdami užsiėmimų ir egzaminų tvarkaraščius turi dau giau atsižvelgti į studentų aka deminių grupių pageidavimus ir pasiūlymus. Universiteto komjaunimo ir studentų profsąjungos komitetai įpareigoti pagrindinį dėmesį su telkti studentų geram mokymui si, ryžtingai kovoti su nihilisti niu požiūriu į studijas, didinti komjaunuolių atsakomybę už sa varankiškas studijas, siekti, kad studentams būtų sudaromos ge ros darbo ir poilsio sąlygos. TRUMPAI
* Vakar kiemo teatro salėje įvyko darbuotojų komjaunimo organizacijos rinkiminė konfe-
Partijos komitetas laiko tiks linga paruošti studentų saviruošos (savarankiško darbo vado vaujant dėstytojui) darbo meto diką. Tai atlikti turi medicinos fakulteto, pedagogikos katedros dėstytojai, pasitelkę ir kitų fa kultetų specialistus iki šių moks lo metų pabaigos. Partijos komitetas įpareigojo mokslinę biblioteką kartu su fa kultetų ir katedrų dėstytojais laiku užsakyti reikiamą skaičių vadovėlių ir mokymo priemonių, siekiant, kad juos gautų kiekvie nas studentas. Be to, nurodyta, kad katedros turi rodyti daugiau iniciatyvos ruošdamos originalius vadovėlius, paskaitų konspektus, metodinius nurodymus, laborato rinių ir praktinių užsiėmimų ap rašymus. Fakultetų dekanatai, ka tedros Ir leidybinis skyrius turi principingiau atrinkti dėstytojų siūlomus spausdinti leidinius: pirmiausia turi būti spausdinami leidiniai, kurie padeda studentų savarankiškoms studijoms. Fakultetų partinės organizaci jos kartu su dekanatais įparei goti stiprinti ryšius su įvairiais susivienijimais, organizacijomis, jų bazėje steigti katedrų filialus, vesti studentų praktinius užsiė mimus Tai padėtų priartinti mo kymą prie konkrečių gamybos poreikių, tuo pačiu sumažintų ir auditorijų apkrovimą. rencija. Jos metu Iškeltas ir Jaunųjų mokslininkų tarybos veiklos atnaujinimo klausimas. Plačiau apie konferenciją, skaity kite kitame numeryje.
★ VPP: KOKIA JI TURĖTŲ BOTI! daugiau skatinimo ir padėkos už darbą priemonių. Manau, kad ir nuobaudų sistema taiko ma netinkamai. Čia pasiremsiu „Tarybinio studento“ Informaci ja: „už alkoholinių ųėrlmų var člauslai jam Įdomi ta veiklos tojimą pareikštas papeikimas su sritis ir jis tokiu darbu užsiima Įrašymu Į įskaitos kortelę“. Na negalvodamas apie atlyginimą, ir švelnumėllst O Juk už tokius o tik patenkindamas savo žin ir panašius nusižengimus kai geidumą, siekdamas Išbandyti kurie darbuotojai net Iš darbo save, ieškodamas bendraminčių. atleidžiami. Mes tik „galvytę Trumpiau, šis darbas jam ma Žinoma, nereikia visiškai pa paglostome“. lonus. Taigi, nereikia tokių stu miršti skatinimo sistemos. JI Baigti norėčiau pranešimu, dentų „užmiršti“. Komjaunimo dabar praktiškai užgožta balų kad mūsų studentai masiškai komiteto uždaviniu ir turėtų sistemos. Praranda savo verte serga „baflzmo“ Ilga. Ji pasireiš būti tokių sugebančių sąžinin pagyrimo raštas. Kodėl nepa kia daug paregų prisiėmimu ir gai atlikti darbą studentų ieško garsinus per mūsų laikraštį praktiškai nieko neveikimu (ne Įrašyti Į visais atvejais). Tačiau už tai jimas. Kaip tik tokie studentai komjaunuolių, kurie turėtų būti Išrenkami j visuo „Garbės knygą“ (jeigu ji aps jie gauna daug balų. Komjau meninius organus. „Moka pat kritai vedama?). Kodėl nesuor nime. padėk studentams nugaraukti, suburti kitus“. Išrinkti ganizavus dažniau ekskursijų Į ėtl šią Ilgą! grupių sekretoriais, komjauni kitas respublikas, kurių metu mo komitetų nariais jie tai ir geriausieji, stropūs komjaunuo Rimantas STANKEVIČIUS atliktų, o ne sėdėtų komjauni liai galėtų susipažinti su kitų mo komitetuose, skirstytų balus aukštųjų mokyklų problemomis, VVU komjaunimo komiteto ir mąstytų apie netobulą balų pasiekimais. Norėdami rasime ir narys
O BALŲ VIS MAŽAI Nenorėčiau sutikti su PEF komjaunimo komiteto sekreto riaus A. Variakojo mintimis apie VPP vertinimo sistemą. Many čiau, kad „sužadinti studentų aktyvumą“ turėtų ne VPP verti nimo sistema. Sekretorius prisimena studen tus. vadinamus „grupės siela“, šie studentai, pasak Algimanto „moka suburti kitus, jų dėka crgan.zuojami žygiai, vakarai, pokalbiai, tačiau tokius žmones UŽMIRŠTAME“, šis žodis kaip tik ir atskleidžia reikalo esme, įsivaizduokim, kad toks nefor malus lyderis organizavo vaka rą. Tačiau po to juk Jis neina i komjaunimo komitetą ir ne prašo: „duokite man tiek ir tiek dešimtųjų balo“. PaprasAr paprasta prieiti gatvėje prie merginos ir pakviesti ią 1 kavinę? Ne pirmą kartą matomą, o gerai pažįstamą Gal net drau gę. Iš karto pasirodė, kad čia Ir kalbėti nėra ko — viskas labai elementaru Ir nesudėtinga, bet kada čia pat. auditorijoje, relkėio suvaidinti šią pačią papras čiausią situaciją, ji pasirodė ne tokia jau paprasta. Ir ne todėl, kad mes — ne artistai, kaip tei sinosi daugelis, o todėl, kad pri trūko nuoširdumo, net drąsos prieš draugus Taigi. „Bendravimo problemos Kodė jos iškyla?" Manau, kad šį kartą tema VPP valandėlei buvo parinkta ir Įdomi, ir aktu ali. tuo labiau, kad mums padėti
sistemą. Nebereikėtų tuomet ir tos biurokratinės, „popierinės“ balų sistemos. pavyzdžiui, komjaunimo komiteto sekreto rius galėtų rašyti objektyvias charakteristikas, kurios ir at spindėtų komjaunuolio, išeinan čio i gamybą, mokėjimą dirbti visuomenini darbą, jo pareigin gumą. Charakteristika ir nu lemtų jo vietą skirstymo metu.
Ar paprasta prieiti prie merginos? sutiko psichologas iš aukštųjų mokyklų poliklinikos. Kad jaunimas noriai bendrau ta ir kad tam bendravimui daž nai pritrūksta paprasčiausio žmogiškumo, atvirumo, nuošir dumo. noro suprasti partnerio nuomonę, toleruoti ją aišku mums visiems. Bet kaip išspręs ti šias problemas. Ir kas apskri tai yra bendravimas? Čia jau prireikė psichologo pagalbos. Daugiau kaip dvi valandas po kalbis sukosi apie tuos pačius klausimus. O rezultatai? „Valan-
dėlė buvo reikalinga. Ne kasdie ną prabylame tokiomis temomis. G reikėtųl Juk dauguma akade miniu grupių nesijaučia kaip monolitinis, stiprus. vieningą nuomonę turintis kolektyvas" — kalbėto vieni. ..Ar ne atvlrlaau būtumėm su šnekę specialiai tam nesiruošė, susidarius atitinkamoms aplin kybėms? Kad ir tai. Jog nepavy ko suvaidinti nė vienos situaci jos. Vis tas varžymasis, nepasitikėlimas ir savimi. Ir kitais. Po kalbis nebuvo atviras, mes daž-
nai būname nuoširdesni" — kitų nuomonė. Viena aišku, tos dvi valandos nepraėjo veltui. Tai buvo bandy mas (tegu ir ne visai vykęs), pa reikšti savo nuomone Ir ieškoti atsakymų, sprendimų. susi mąstyti. ar viskas, kas atrodo paprasta, yra paprasta iš tlkrulū? Dalia GURKLYTĖ
Artūras GRĖBLIAUSKAS PEF 3 k. studentai
2 Tarybinis studentas
TIKĖJIMAS ATEITIMI ĮKVĖPĖ JĄ DARBUI Jadvygą Kazlauskaitę išlydėjus Aptariant asmens nuveiktus darbus, svarbu žinoti ir kaip tie darbai atlikti, kokiomis sąlygo mis gyventa Ir dirbta. Ypač tai svarbu minint senuosius vilnie čius, gimusius ir augusius prieš kariniame Vilniuje, negalėjusius mokytis Vilniaus universitete vien todėl, kad jie neatsižadėjo nei savo tėvų, nei gimtosios lie tuvių kalbos. Tokią dalią teko patirti ir ilgametei Vilniaus uni versiteto darbuotojai Jadvygai Kazlauskaitei, kurtą spalio vidu ryje palydėjome į smėlio kalnelį Saulės kapinėse.
Pirmasis sniegas neilgaamžis. 2iūrėk — nebėra jo, nutirpo. Kol kas ruduo dar lengvai įveikia šį žiemos šauklį, tačiau netrukus ir pats bus įveiktas. Ateis žiema. Modesto PATAŠIAUS nuotr.
P. EIDUKEVIČIAUS 9,
SESIJAI š. m. gruodžio 23 d. įvyks Le nino raįono liaudies deputatų ta rybos sesija, kurios metu bus svarstoma rajono tarybos vykdo mojo komiteto veikla. Todėl no rėtume supažindinti jūsų kolek tyvą su padėtimi kai kuriose vyk domojo komiteto veiklos sferose, laukiame ir jūsų pasiūlymų — kokiems klausimams reikėtų skir ti rimtesnį dėmesį, kokią infor maciją apie vykdomojo komite to veiklą norėtumėte gauti jūsų laikraščio pagalba. Šiais metais gyvenamasis ra jono fondas išaugo 26,6 tūkst. kv. m. ir sudaro 2161 tūkst. kv. m. (2960 statmių). Atiduodant eksploatuoti naujus gyvenamuo sius namus, likviduojant avari nius, atliekant butų remontą ir gazifikaciją nuolat didėja gyve namojo fondo aprūpinimas ko munaliniais patogumais: 94,9% gyvenamojo fondo aprūpinta vandentiekiu, 93% — kanaliza cija, 87,4% —- centriniu šildymu. Atliktas kompleksinis 320 gyve namųjų namų remontas už 372,9
tūkst. rub. (planas įvykdy tas 111 %|. Gyventojų nepatenkina prieš karą statytų namų būklė. Namų pagrindinių konstrukcijų susidė vėjimas kasmet didėja. Šiuo metu rajone yra 890 avarinių namų, šiemet nugriauta — 23. Vykdomasis komitetas kontro liuoja eilių butams sudarymo tei singumą 387 rajono organizaci jose, įmonėse ir įstaigose. Per 9 šių metų mėnesius nau juose namuose bei atsilaisvinu sio fondo sąskaita rajono dir bantiesiems skirta 500 butų, kurių bendras plotas 25628 kv. m.
1987 metais rajone suremon tuota ir nudažyta 38 tūkst. kv. m. fasadų, suremontuota 20900 kv. m. kiemų ir šaligatvių, 26800 kv. m. gazonų, skverų, pasodinta 2130 medžių, 10700 krūmų, 20600 kv. m. gėlynų. įrengtas fonta nas Tarybų aikštėje, pradėtas kurti parkas. Už 1,24 mln. rb. atlikta gerbū(nukelta j 3 psl.)
BUVOME DONORAIS Praėjusiomis savaitėmis donoru pabūti teko daugeliui. Apie šios pareigos reikšmę ir reikalingu žurnalisto mą liudija busimojo Viliaus Šimkaus pokalbis su Til to gatvėje įsikūrusio Raudonojo kryžiaus kraujo perpylimo skyj riaus registratore Angele Kavalniene. Štai, ką ji papasakojo: — Skyrius Tilto gatvėje per metus aptarnauja apie 3000 do norų ir gauna virš 700 litrų krau jo. Šiuo metu turime maždaug 500 nuolatinių kraujo tiekėjų. Di delę paramą mums suteikia stu dentai. Čia lankosi medicinos, gamtos, istorijos, filologijos, cher mijos ir matematikos fakultetų vaikinai ir merginos. Yra ir tokių, kurie kraują duoda dažniau. Štai, pavyzdžiui, istorijos fakulteto studentas Baltrūnas mūsų kraujo perpylimo stotyje buvo jau sep tynis kartus. — Na, o kur toliau keliauja studentų kraujas? — Pirmiausia — j Vilniaus li gonines, j traumatologinius punk tus. Dalis — j Žolyno gatvėje
* Tai visai neskausminga", — sako Vilius Šimkus. Gintaro KU DABOS nuotr.
esančią Respublikinę kraujo per pylimo stotį, kur kraujas naudo jamas farmacijoje. O kas link studentų, kurie dar nespėjo tapti donorais — jiems verta susimąstyti. Juk duodamas kraują gali išgelbėti žmogaus gyvybę. O jei kas nors bijo pa čios kraujo ėmimo procedūros, galiu jus užtikrinti — tai visiškai neskausminga.
Kur keliausime žiemą? Iki gruodžio 14 d. VU studen tų profsąjungos komitetas prii ma paraiškas iš fakultetų — ke lionėms žiemos atostogų metu. Organizuojamos kelionės į Maskvą, Leningradą, Taliną, Tar tu, Kijevą, Minską, Rygą, Lvo
vą, Taškentą, Tiumenę, Volgo gradą, Omską, Permę, Jaroslav1Į, Kalininą. Apgyvendinimu bei kultūrine programa rūpinasi VU studentų profsąjungos komitetas. Grupės bus formuojamos gruo džio antrojoje pusėje.
J. Kazlauskaitė gimė 1906 m. greta Universiteto esančiuose Alumnato pastatuose, vargingo amatininko šeimoje. Pasimokiusi „Ryto“ dr-Jos mokykloje Ir dar baigusi šios švietimo draugijos pedagoginius kursus, nuo 1926 m. dirbo mokytoja lietuviškose pradinėse Vilniaus krašto mokyk lose Okupacinės lenkų valdžios persekiojama ir gainiojama per šešerius metus J. Kazlauskaitė pabuvojo daugelyje vietovių. Eksternu gavusi brandos atesta tą Vytauto Didžiojo gimnazijoje, toliau mokytis turėjo keliauti i Krokuvą, kur sėkmingai baigė Jogailos universitetą ir sugrįžo I gimtinę. Nuo 1935 m. ji su Mar celinu Šikšniu, Henriku Horodnlčlum (dabartiniu VU profeso rium) ir kitais dirbo mokytoja
— Seni prietarai taip įsišak niję mumyse, kad negalima vis ko iš įkarto pakeisti, — sako stu dentų profkomiteto pirmininko pavaduotojas organizaciniam darbui Arūnas Baliukonis. — Viskas priklauso nuo žmogaus psichologijos. Jeigu aš sąmonin gai, niekieno nevaromas, neskir ti namas dirbsiu savo darbą ir ramia sąžine galėsiu pasakyti, kad padariau viską, kas nuo ma nęs priklausė — tai jau gerai. Lapkričio 18 dieną įvariusiame Universiteto studentų profsąjun gos komiteto ataskaitiniame susirinkime profkomiteto pir mininkas Valerijus Skinderskis kalbėjo: „Žymus šalies politinio ir visuomeninio gyve nimo pakilimas šiuo demokrati jos ir persitvarkymo laikotarpiu skaiina ir įpareigoja mus nuo lat siekti aukštesnių akademinių rezultatų, didesnio visuomeninio politinio aktyvumo. TSKP CK sausio bei birželio profsąjungų plenumai, TSRS XVIII ir LTSR profsąjungų XIX suvažiavimas nurodė mums konkrečius veiklos kelius. Šalies aukštojo mokslo reforma reika lauja operatyvaus persitvarkymo iš mūsų pačių. Paskutinieji partijos ir vy riausybės nutarimai suteikia šar lies akademiniam jaunimui dide les teises, atveria kelius studen tų savivaldos vystymui". Nuo šių metų birželio mėnesio bendrabučius skirstyti pradėjo studentų visuomeninės organi zacijos, konkrečiai studentų prof sąjunga. „Bendrabučiai — amži na problema, — sako A. Baliuf konis. —Mes dar neturim gero ryšio su studentais, nežinom jų problemų, iškylančių kasdien. Reikia pasiekti betarpišką ryšį kasdieniniame darbe. -Kokiu bū du? Kraštutinai griežtu pareigin gumu ir darbo drausme. Kad fa kultetų profbiurų pirmininkai ne atidėliodami atliktų užduotis". Cituoju V. Sklinderskio praner Šimą: „Nauji bendrabučių skirs tymo nuostatai Ikai kuriuose fa kultetuose buvo ignoruojami ar ba visai nepripažįstami. Štai gamtos fakultete gyventi ar ne gyventi studentui bendrabutyje priklauso grynai nuo dekano va lios. Studentų profbiuras liko nušalintas nuo konkretaus vieno iš savo veiklos barų. Studentų kolektyvams, o kon krečiai akademinėms grupėms, yra suteikta teisė patiems skirs tyti dalį stipendijų. Bet ir šioje darbo srityje mums dar trūksta iniciatyvos, principingumo, pa reigos jausmo (...). Svarbus dar bo baras profkomiteto veikloje tenka bendrabučių buities komi sijai. Bendrabutis — tai antrieji studento namai, ir mūsų visų pareiga yra siekti, kad šie na mai studentams būtų iš tikrųjų malonūs... Tenka pripažinti, kad šioje srityje esama dar nemaža trūkumų ir problemų. Visų pir ma, būtina ugdyti atsakingumo
vienintelėje Vilniaus lietuvlškole Vytauto Didžiojo glmnazijo|e. Pusantros dešimties metų išdir busi mokytoja, 1944 m. rudeni atėjo 1 Vilniaus universitetą, ku riam ir paskyrė visą likusi gy venimą
J. Kazlauskaitė arti dvidešim ties metų dirbo Universiteto bib liotekoje knygų saugyklų ir bib liografijos skyrių vedėja bei ki tose pareigose. Tačiau visur be savo tiesioginio darbo domėjosi Vilniaus bei Universiteto praeiti mi, kaupė medžiagą tyrinėji mams, todėl LTSR aukštųjų mo kyklų mokslo darbuose (Biologi ja, t. 9) 1969 m. išspausdinta jos parengta S. B. Jundzllo darbų ir. apie jį rašytų darbų apžvalga. Daug jos triūso ir 1968 m. Varšuvoje išleistoje periodinių leidinių bibliografijoje — „Bib liografija prasy poiskiej: 1832— 1864". Daugeliu atžvilgių svarbus jos darbas „Vilniaus periodiniai leidiniai 1760—1940", kurio pir mąją dalį, iki 1917 metų, ištisus dešimtmečius išgulėjusią lentynose, jau leidžia „Minties" leidykla. Nežinia, kada leidėjų ar dar kieno nors malonės susilauks darbo antroji dalis.
jausmą, šeimininkišką požiūrį į materialines vertybes, kuriomis studentai naudojasi bendrabu čiuose. Pastaruoju metu bendra bučiuose įrengta po 1—2 sporto kambarius, poilsio kambarius, nupirkti biliardo bei stalo teni so komplektai, bendrabučiai pa puošti naujomis užuolaidomis, veidrodžiais. Bet vis tenka iš girsti, kad, žiūrėk, pirmininke, 14 bendrabutyje iš trijų aukštų dingo tik, ką pakabintos naujos užuolaidos, 18 bendrabutyje pa vogti veidrodžiai, 12 bendrabu tyje išlaužytos durų spynos ir t. t. Sutikite, kad tokie dalykai mums tikrai garbės nedaro / ir supraskite, kad .jokiomis sąlygo-
REALIAI-
l „AMŽINAS“ PROBLEMAS mis yra labai sunku įtikinti rek toratą, kad studentams reikia nu pirkti sportinį inventorių, muzi kinę aparatūrą ar kitką. Reikatlinga ugdyti kiekvieno studento asmeninę bei (kolektyvinę atsa komybę už visą bendrabučių aukštuose bei kambariuose esan tį inventorių". Gamtos fakulteto profbiuro pir mininko pavaduotoja Gintarė Rasovaitė kalbėjo apie fakulteto reikalus, skundėsi mažu pašalpų fondu, kėlė buitines problemas. Pavyzdžiui — dušų remontą. Užburtas ratas — suremontuoti dušus galima, bet komendantas nesurandąs laisvų dviejų savai čių, nes žmonės visąlaik prauf siasi. Remontas pradėtas, bet ar negalima buvo jo atlikti vasarą ar spalyje? Juk ga lėjo trijų vaikinų brigada spa-y lio mėnesį, kai dauguma studen tų triūsė kolūkio laukuose, tvar kyti prekybininkų bendrabutį. Ūkio dalis jiems teikė medžia gas, išmokėjo atitinkamą darbo užmokestį. O tie, kurie neger bia svetimo darbo, niokoja vi suomeninį turtą, nuo šiol turės atlyginti nuostolius. Vasarą studentų bendrabučiai nukenčia nuo švenčių dalyvių, turistų ir stojančiųjų. Susirinkir mo metu iš salės (kažkas paklau sė, ar negalima būtų apsieiti be jų? Vargu. Pasiūlyta palikti po vieną žmogų — padėjėją ben drabučių komendantams. Ar tai išspręs problemą? „Reikia pasakyti, kad mes tu rime nemažai priekaištų ir Uni versiteto ūkio skyriaus tarny
Išėjusi j pensiją, J. Kazlauskai tė daug dirbo Universitete, ypaf rengiantis švęsti Universiteto 400 metų jubiliejų: prie leidinio „Academla et Universltas Viinensls“ (Mokslas, 1979) bei ki tų darbų dažnai net negauti-.mį atlyginimo. Daug laiko ir ištver mės paskyrė Vilniaus universite to 1773 m. rankraštiniam inven toriaus sąrašo („Lustracja Koleglum VVllenskiego...") rengimui spaudai, kurį perrašant, reikėjo Iššifruoti daugelio asmenų kelio mis kalbomis rašytus dokumen tus , sudaryti terminų žodynėlį, rodykles, iš viso 45 autorinių lan kų apimties rinkinį. Deja, ir šis išskirtinės svarbos mokslo istori jos darbas jau Ištisą dešimtmetį laukia leidėjų dėmesio, ir ne žinia, klek dar lauks... Pagrindinių darbų J. Kazlaus kaitė taip ir nesulaukė pasiro dant. Si laimė ją aplenkė, nors ji daugelį savo brandžiausių me tų paskyrė jų rengimui, tikėda ma, kad kada nors bus naudingi, ir šis tikėjimas ateitimi įkvėpė įą darbui.
Vytautas BOGUŠIS
boms. — teigia V. Skinderskis. — Štai, pavyzdžiui, bendrabuty je Nr. 17 visiškai nedirba sta lius, bendrabutyje Nr. 10 — sta lius ir santechnikas; toli gražu ne pavyzdingai atlieka savo pa reigas 13 bendrabučio komen dante L. 2ukienė. Šiuos ir kitus ūkinius klausimus turėtų kelti Universiteto ūkio taryboje prof komiteto atstovai. Šias pareigas turėjo atlikti pirmininko pavąduotojas bendrabučių buities rei kalams TF IV k. studentas A. Pikelis. Turėjo, bet praktiškai jų nevykdė". Kaip matome, aplaidumo dar nemaža. Bet yra gerų norų. Dau guma studentų nori dirbti. Jau dabar bendrabučio Nr. 12 kąmendantu yra PF IV k. studen tas Algis Kundrotas. Netrukus bus skirta papildomų etatų bendrabučių aptarnavimui. Patys studentai galės dirbti budėtojais, valytojais ir kt. „Svarbus darbo baras — stu dentų poilsio ir laisvalaiko or ganizavimas — V. Skinderskis — Universiteto disko klubas „Amicus", pavaldus kultūros klu bui, kasmet respublikinėse dis kotekų apžiūrose pelno įvairias prizines vietas, laureatų vardus Bet jeigu pasidomėtume, kas daugiausia lankosi diskotekose, tai pamatytume, kad Universita to studentų ten būna mažuma Didžiąją dalį sudaro miesto jau nimas — vidurinių ir PTM moks leiviai. Ar nevertėtų kultūros klubui labiau susirūpinti geru diskotekos vardu tarp Universi teto studentų. Tuo labiau, kad dabar vos ne kas savaitę tenka keisti išdaužtus stiklus ar tvar kyti ir kuopti kitus svečių iš miesto apsilankymo padarinius. 2inoma, klubas yra ūkiskaitinis, ir pajamos iš diskotekos yra pa grindinis jo pragyvenimo šalti nis. Bet negalima užmiršti, kad pagrindinis klubo uždavinys yra Universiteto studentų laisvalai kio organizavimas, o ne aklas apmokamų paslaugų vaikyma sis". — Komitete jaučiami persit varkymo vėjai, — sako A. Ba liukonis, — jaučiame didesnę jo narių iniciatyvą. Jeigu jau sa vivalda, tai ar ne pats laikas vienu ar kitu klausimu kreiptis į tiesiogiai pavaldžius žmones. Kol kas mes dar įpratę tvarkyti reikalus „per viršūnes". Plačiau studentiškos problemos imtos nagrinėti šakiniame respubliki niame profsąjungų komitete. Da bar čia labiau atsižvelgiama l studentų pasiūlymus, pageidavi mus. Už gerą darbą organizuojant studentų buitį ir poilsį — SA junginiame 1986 metų konkurse — užimta toji vietą — VU stu dentų profsąjungos komitetui bu vo įteikta TSRS Aukštojo irspec vidurinio mokslo ministerijos bei šakos profsąjungos CK Rau' donoj i vėliava. . Jolanta NARBUTYTE
3 Tarybinis studentas
MAŽOSIOS LIETUVOS KULTŪROS PAMINKLAI IR VEIKĖJAI
P. EIDUKEVIČIAUS 9, SESIJAI (atkelta iš 2 psl.)
Šitaip vadinosi be galo įdo mus Vytauto Šilo pasakojimas apie kiekvienam lietuviui žinoti
nas vietas dabartinėje Kaliningra do srityje. V. Šilas pagal išsilavi nimu — fizikas, dirba inžinieriu mi tačiau laisvalaikiu domisi šio
krašto istorija, keliauja, turi su kaupęs daug faktų, kur prieš ke tuos, tris, du ar šimtą metų gy
venta ir dirbta įžymių mūsų kul tūros veikėjų: Martyno Mažvydo,
Stanislovo Rapolionio, Jono Bret kūno, Abraomo Kulviečio, Kristi
jono Donelaičio, Liudviko Rėzos,
Vydūno... Lapkričio 18 dieną susirinkę j nedidelę MA Turistų klubo salę (Lenino pr. 49) VVU dėstytojai, studentai, kraštotyriniai, žmonės, besidomintys Lietuvos istorija dar kartą įsitikino, kokia apverktina ten architektūros, istorijos, lite ratūros paminklų būklė. V. Šilas parodė spalvotų skaidrių, kurio se pamatėme apgriuvusias Ra gainės, Romuvos, Narkyčių, Valtatiemio bažnyčias — istorijos ir architektūros paminklus. Ragai nės bažnyčia, kurioje skaitė pay mokslus pirmosios lietuviškos knygos autorius, subjaurota nau jų priestatų, be paminklinės len tos, įamžinančios M. Mažvydo at minimą. Narkyčių bažnyčioje įrengtas trąšų sandėlys, Valtarkiemio — įrankių sandėlys. Prie Įsručio pilies griuvėsių stovi ap laužytas obeliskas lietuvių raite liams, šiose vietovėse žuvusiems per l-ąjj Pasaulinį karą. Apleista senoji Karaliaučiaus katedra. O juk joje kadaise giedojo lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitisl Karaliaučiuje išleistas Mažvydo „Katekizmas", pirmoji lietuviška gramatika, pirmasis grožinės literatūros kūrinys lietu vių kalba, K. Donelaičio „MeČia mokėsi Stanislovas Rapolionis, vienas labiausiai išsi lavinusių XVI a. žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Euy 'opoje, taip pat Jonas Bretkūnas, senosios lietuvių literatūros klasiRas. tautosakininkas .................. —S Liudvikas Rėza.... ~ Deja, niekas neprimena, )°g jų čia gyventai ' Ir visa fai mieste, kurio uniiversitetas su spaustuvėmis iki XIX a. pradžios buvo ne tik Mažosios Lietuvos, bet ir visos Letuvių kultūross centras, ______ , dėl Pirmenybės pagrįstai varžęsis su Vilniumi. ■ Šilas pabrėžė,
kad dauge-
•s ku-ltūros paminklų nukentėjo
ne tik karo, bet ir pokario me-
ais dėl paprasčiausio apsileid'mo, atsikėlusių gyventojų neno-
o domėtis istorija. Jei restauruo*' architektūros paminklus reikia lr daug lėšų, ir daug laiko, tai
Pavadinti gatves čia gyvenusių ‘ultūros veikėjų vardais, prie n»
kuriuose jie gyveno, prika lt' paminklines ypatingai sunku.
lentas
nėra
O ir apie res-
-uracinius darbus būtina jau dabar galvoti. Gaila, kad tokia reikalinga apr
'aita buvo
skaitoma
ankštoje,
Perpildytoje, salėje, kad apie ją P'Veriifete nedaug kas žinojo.
v Šilas sutiktų ją pakartoti, -* jau labiau tam pritaikytoje, dvesnėje salėje ir didesnei au-
torijai?
Manau,
kad norinčių
r«' atsirastų? Reikia apie tai Pilvoti, nes mes vis dar dau- ”u
žinome
apie
Karpatus,
Tian-šanj, nei apie savo
ls*°riją. Gintaras VISOCKAS
mokyklinės vaikų įstaigos Pašilai čių mikrorajone. Pirmąją klasę lanko visi šešia mečiai valkai, praktiškai visi besimokantieji, baigę nepilną vi durinę mokyklą, įgyja vidurinį išsilavinimą, vyresniųjų klasių moksleiviams dėstoma informati ka ir skaičiavimo technikos pa grindai. Socialinio aprūpinimo skyriaus įskaitoje š. m. spalio pirmąją bu vo 40473 žmonės gaunantys pen sijas ir pašalpas, jiems per 9 mė nesius išmokėta 20 mln. 409 tūkst. rb. Skyrius nuolat dirba siekdamas išaiškinti ir suteikti pagalbą vie nišiems asmenims. Šiuo metu ži nome 967 vienišus žmones, iš kurių 59 aptarnaujame. Kad galė tume geriau patenkinti jų porei kius, prie soc. aprūpinimo sky riaus įsteigtas „Paslaugos" koo peratyvas, kuris teikia pagyvenu siems žmonėms buitines ir medi cinos paslaugas. Rajone yra 58 sporto salės, 4 stadionai, 38 atviros sporto aikš telės. Veikia 20 kultūros klubų, daugiau nei 600 meno saviveik los kolektyvų, jungiančių 23 tūkst. žmonių. Kultūros ir švieti mo įstaigose veikia 57 mėgėjiški klubai, t. y. dukart daugiau, nei praėjusiais metais, juos lanko 2500 rajono dirbančiųjų. Nuo rug sėjo pirmosios prie rajono liau dies švietimo skyriaus organizuo tas vaikų klubų pagal gyvenamą ją vietą susivienijimas.
vfo darbų. Miesto apžiūroje-kon kurse rajonui paskirta antroji vie ta. Rajone veikia 194 parduotu vės (11$ maisto ir 79 pramoninių prekių) ir 353 visuomeninio mai tinimo Įmonės (bendras vietų skaičius — 27,4 tūkst.), tarp jų 7 restoranai, 13 kavinių ir 123 valgyklos. Jų metinė prekių apy varta — daugiau kaip 390 mln. rublių. 1987 metais atidaryta nauja maisto prekių parduotuvė Paši laičiuose, universalinė maisto prekių parduotuvė „Justiniškės", 7 parduotuvių filialai įmonėse ir organizacijose, stambios pra moninių prekių parduotuvės „Mada", „Pasidaryk pats“ ir kt. Šiais metais užregistruoti 73 kooperatyvai, iš jų 24 visuomeni nio maitinimo, 25 — gyventojų buitinio aptarnavimo, 16 — liaudies vartojamų prekių gamy bos, 8 — antrinių žaliavų pa ruošų ir perdirbimo. Piliečiams, norintiems verstis individualia darbine veikla išduota 2030 pa tentų, 82 registracijos pažymėji mai. Rajone veikia 31 bendrojo la vinimo mokykla, kurioje mokosi 38 tūkst. mokinių, 69 vaikų lopšeliai-darželiai, kuriuos lanko 19 tūkst. auklėtinių. Šiemet atiduoti eksplotacijai vidurinė mokykla Nr. 59 ir vaikų darželis Nr. 165, statomas kurčnebylių mokyklosinfernato bendrabutis ir trys iki
Sukurti aštuoni kultūros ir spor to kompleksai: .Antakalnio", „Parko", „Sigma", „Jaunimo" ir kt. — kur ruošiamos mikrorajo nų, gatvių šventės, įvairūs rengi niai šeimoms, susitikimai.
Lenino rajone gyvena 51,2% Vilniaus gyventojų, rajonui tenka 45,6% visų mieste užregistruotų nusikaltimų. Pastaruoju metu nusikalstamu mo struktūros ir dinamikos kiti me pastebimos neigiamos ten dencijos. Padaugėjo nusikaltimų, kuriuos padarė neblaivūs asme nys (27,3%) bei nepilnamečiai. Bendras nusikaltimų skaičius iš augo daugiausia asmeninio turto vagysčių sąskaita. Pagerėjo KSNG skyriaus darbas išaiškinant nusikaltimus. Kaip ir ankstesniais metais vykdomasis komitetas didelį dė mesį skyrė darbo žmonių pareiš kimams ir laiškams. Per 10 š. m. mėnesių jų gauta 2986, t. y. 500 daugiau nei pernai. Visi pareiš kimai peržiūrėti įstatymo numa tytu laiku, pasitelkiant rajono ta rybos deputatus bei visuomenės aktyvą.
Visus jūsų nes pastabas resu: 232600, vičiaus g. 9.
pageidavimus, kriti prašome siųsti ad Vilnius, P. Eiduke Klausimai sesijai".
K. VIRKETIS Lenino rajono vykdomojo komiteto sekretorius
ir FOTOPARODOS UNIVERSITETE
SUSTABDYTOS ŠVENTĖS
AKIMIRKOS Norėčiau pasidžiaugti gamtos fakulteto kartografijos laborato rijos darbuotoju, inžinieriumi Vytautu Markevičium, kuris Di džiosios Spalio socialistinės revo liucijos 70-osioms metinėms pa rengė fotoparodą „Akimirkos iš Respublikinės moksleivių dainų ir šokių šventės". Studentai, dar buotojai, fakultete apsilankantys svečiai ja ilgą laiką grožėjosi.
EFEKTYVIAUSIAS IŠRADIMAS VVU administracija ir VVU Mokslinės-techninės kūrybos daugijos taryba skelbia „Efekty viausio išradimo" konkursą KorJiurso tikslas — suaktyvin ti išradybinį darbą Universitete ir išaiškinti geriausių darbų au torius. Konkursui gali būti pristatyti visi išradimai, atlikti Universi tete nuo 1981 m., išskyrus dar bus, premijuotus analogiškuose ankstesnių metų konkursuose. Konkursui pristatomi šie do kumentai: 1. Pareiškimas. 2. Teigiamo sprendimo kopija. 3. Išradimo aprašymo kopija. 4. Išradimo anotacija, kurioje nurodoma išradimo paskirtis, pa grindiniai techniniai-ekonomi niai rodikliai, pranašumas prieš kitus analogiškus darbus (trum pai). 5. Įdiegimo ar jjanaudojimo akto tcopija ir duomenys apie panaudoto išradimo metinį eko nomini efektą arba koeficientų apskaičiavimo duomenys. 6. Išradimų komiteto sprendi mo kopija, jeigu išradimas pa tentuojamas užsienyje. Medžiagą galima pateikti: O. Adomėnienei (chemijos fak. 92 kamb.Į, T. Lazovskiui (fizikos fak. 613 kamb.), V. Gustaičiui (biofizikos ir neurokibernetikos k-ra, Čiurlionio 29). iki 1987 m. gruodžio 15 d. Žiuri konkurso rezultatus susu muoja iki 1987 m. gruodžio 25 d. Konkurso nugalėtojams skiria mos 5 premijos: I vieta — 250 rub., II vieta — dvi premijos po 150 rub., III vieta — trys premijos po 100 rub. Premijos išmokamos iš VVU, MTD ir Mokslinės-techninės draugijos lėšų. Žiuri ir adminis tracija priklausomai nuo pateik tų darbų lygio ir skaičiaus gali šiek tiek pakoreguoti konkurso sąlygas.
GERIAUSIAS ESM TAIKYMAS
Talentingas fotomelstras V. Markevičius jau ne kartą džiu gino savo nuotraukų menine iš raiška, techniniu lygiu, ekspozici jų apiforminimu. Jo nuotrauka „Aš ne tavo“ Šiais metais visa sąjunginėje liaudies ūkio pasie kimų parodoje pažymėta bronzos medaliu. Jo nuotraukų darbo, Švenčių, poilsio tematika aptin kame sąjunginiuose ir respubli kiniuose, net užsienio žurnaluo se bei dienraščiuose. Sakoma, kad darbas žmogų gi ria. Anaiptol ne dėl pagyrimo pakilo ranka parašyti keletą žo džių apie Vytauto Markevičiaus fotoparodą. Tiesiog norėjosi pa skatinti Įj, jauną žmogų, toles nei kūrybai, platesniam pripaži nimui. IS nuotraukų Šokio sūkuryje, poilsio ar susimąstymo minutę žvelgia jauni veidai. Jaunystė Šypsosi, dalnuoia. svajoja, kuria. Jaunystei — ateitis, be karo baisumų, be vargo, Koki i -rėjc praeities kartos, mūsų tėvai. Doc. Romualdas ŠIMKŪNAS
INDIJOS KONTRASTAI Kai galingasis Sivas šoka — pasaulis dreba, kai sėdi susikau pęs lotoso žiede — žemėje ra mu. kalbėt daktaras Somanatamas rodydamas man Bombėjaus senamiesti Atvykęs j Indiją ne trunki suprasti, kad ii daro vis ką kad Sivas galėtų sėdėti su sikaupęs. Atskrldau t Indiją balandžio pradžioje. Lietuvoje dar ilgėjo mės šlįumos. o Delio tarp tautiniame Indlros Gandi aero uoste mane pasitiko karšta kepi nanti tiesiai virš galvos saulė, kuri Ir šešėlyje orą Įkaitindavo iki 40' C. Vos septynų valandų skrydis skiria Vilnių nuo Delio, todėl su nuostaba žiūrėlau pake tui iš aerodromo į Deli pro ..Tolotos“ langą l valstiečius, bai giančius laukuose Javapjūtės darbus: plaunančius, vežančius ar net kullančlus tiesiai laukuo se ryžius ir kviečius. Iš pava sario perskridau Į vasarą, kuri Indl|oje tęsiasi nuo balandžio Iki birželio mėnesio, o liepą |au prasideda lietingasis ruduo. Tai gi. šiais metais mačiau dvi va saras Pirmąją skaičiau paskai tas eilėje Indijos universitetų ir mokslo įstaigų, kartu su Indllos
ir KONKURSAI
fizikais atlikome bendrus moks linius tyrimus. Atvykęs | Indiją ir pamatęs senąjį Deli, šventyklas, senąją sostinę Agrą ir Jos Tadž Mahalą — nuostabius balto marmuro brangakmeniais inkrustuotus im peratoriaus rūmus (XVII a.J. pra. dedi geriau suprasti, kodėl Ry tai laikomi žmonijos kultūras lopšiu, kodėl sakoma ,,Ex Orlente Lux" — šviesa ateina iš Ry to šviesą suprantant kaip Iš minti. Vakarai eina mokslo Ir technikos vystymo keliu, o Ry tai nuo seno gilinasi ) žmogaus dvasinės kultūros gelmes. Dau gelyje šalių senosios kultūros užleido vietą naujoms. Indija ne tik sukūrė senąją savitą kultū rą bet Ir Išlaikė Ją Iki mūsų laikų. Vargu ar yra kita tokia šalis kurioje taip taikiai sugy vena sena Ir nauja, kur galima pamatyti tokius riejaakarto jamus kontrastus. Daktaras Somanatamas. pak vietęs mane j namus pietų, vi siškai rimtai aiškino, kad jo na mu židinį ir j| sergi dievai Vlšnūs ir Sivas, todėl Ils du kar tus per mėnesi eina i jiems skirtas šventyklas pagerbti jų
— kartą Sivo, kartą Vlšnaus. Apskritai indai labiausiai garbi na tris dievus — Brahmą. Viš nu ir Slvą. Visi dievai turi žmo nas: Brahma — Surasvatę. Viš nu® - Lakšmę, Sivas — Parvatę Taip pateikiama sampratą apie vyriškąjį ir moteriškąlį pradą, apie dvasią ir materilą. Brahma laikomas kūrėju. Višnus sergėtolu. o Sivas griovėju. Viš nus gali Įsikūnyti bet kuriame gyvame padare — dramblyje, karvėle gyvatėje ir t. t. Štai ko dėl Indui draudžiama užmušti gyvą padarą, jei Jis nekelia pavolaus žmogaus gyvybei. Pavyz džiui karvės kol duoda pieno, prižiūrimos ir šeriamos. Kai ne duoda — išvaromos, vaikšto ir šeimininkauja gatvėse, parkuo se Salyje jų milijonai. Pienas Indljole — šventas gėrimas, pri einamas retam, o per gyvatės švente pienu girdomos gyvatės. Indų etikos normas skelbia, kad užmušantls; kapojantis, perkan tis ar parduodantis, ruošiantis ar valgantis mėsą — visi yra žudikai Iš tikrųjų, bevelk visi indai su kuriais bendravau yra
(nukelta j 4 psl.)
Mokslinės-techninės kūrybos draugijos Universiteto organiza cija skelbia mokslinio tyrimo darbų konkursą „Geriausias ESM taikymas". Konkurso tikslas — skatinti studentų ir Jaunų Uni versiteto darbuotojų kūrybinę veiklą, aktyvesnį dalyvavimą mokslinio tyrimo veikloje, pro paguoti kompiuterių panaudo jimą. Dalyviai. Konkurse kviečiami dalyvauti VU studentai ir jauni darbuotojai (baigę aukštąją mo kyklą ne anksčiau, kaip prieš 2 metus) — mokslinės-techninės kūrybos draugijos nariai. Darbai: pateikiamos kompiute rinės programos ar automatizuo tų darbo vietų aprašai, bet kurto tipo kompiuteriui. Programos ar darbo vietos turi būti skirtos tai komajam uždaviniui spręsti (su tinkamai su biudžetine ar ūkiskai tine tematika). Konkursui patei kiama: programos (automatizuo tos darbo vietos) tikslo, algorit mo, teksto ir veikimo charakte ristikų aprašymas, taikomojo už davinio, kuriam sldrta programa, vadovo recenzija apie programos svarbą; specialisto atsiliepimas. Patelkti darbus gali pavieniai da lyviai arba dalyvių grupės. Vertinimo kriterija: bus verti nama programos (darbo vietos) svarba ir nauda taikomajame už davinyje; programos (darbo vie tos) taikymo išradingumas ir su dėtingumas, programavimo ar techninės įrangos kokybė (grei tis, efektyvus atminties naudoji mas, dokumentavimas). Datos: darbai konkursui patei kiami iki 1987 m. gruodžio 10 d. 1 matematikos fakulteto (Partiza nų 24) ESM matematinės įrangos
(nukelta į 4 psl.)
4 Tarybinis studentas
ir FOTOPARODOS UNIVERSITETE
GERIAUSIAS ESM TAIKYMAS (atkelta iš 3 psl.) katedrą (420 kamb.}, pažymint „konkursui". Rezultatai bus susu muoti iki gruodžio m. 20 d. ir paskelbti Universiteto spaudoje. Premijos: pirmąją vietą už ėmusiam darbui skiriama premi
ja — 100 rub.; antrąją vietą — 60. Žiuri: žiuri sudaryta Iš mate matikos, iizikos, chemijos, gam tos fakultetų, SC specialistų. Jei dalyvaus kitų fakultetų darbuoto jai ar studentai, bus įtraukti ir šių fakultetų specialistai.
* M. Daukšos kiemelyje eksponuojama žurnalistikos specialybės KUDABOS paroda „Mergaitė ir . .."
pirmakursio
Gintaro
INDIJOS KONTRASTAI (atkelta Ii 3 psl.)
vegetarai. Tačiau bene svarbiaušia tai. kad čia niekad netrūksta daržovių ir vaisių, o vegetariškas maistas kainuoja dvigubai pigiau. i Visnus gali Įsikūnyti ir žmo guje Daugelis manė, kad Ma hatma Gandis Irgi buvo Višnaus įsikūnijimas. Todėl jo paraginti indai vieningai sukilo prieš ang lus Ir atsikratė kolonizatorių. <naų dievai nebūtinai visagalin čios teisingos būtybės. Jie dau giau žmogaus vidinių gailų sim boliai. Jie pešasi, elgiasi kaip žmonės. slvas — pikčiausias I dievas, atsiskyrėlių ir |ogų gloĮ Dejas, šokio kūrėjas. Šokis yra iyg materijos ludėjimo forma, žmonių šokis - auka dievams, todėl Indijoje šokis toks popu liarus, savitas Ir nepakartolamas Kiekviena televizijos laida gausi šoklų, kiekvieno filmo pa grindinė dalis yra šokiai. Šo kanti Slvą galima pamatyti ke letą kartų kasdien, ir ne tik šventyklose. Kiekvienam dievui skirtos skirtingos šventyklos. ' Bene puošniausia yra Delio cen' tre turtingo radžos Birios 1938 m. pastatyta šventykla, skirta Višnul. Lakšmei ir kitiems die vams bei deivėms, kurią iškil mingai atidarė Mahatma Gandis. 1 šventyklą reikia Įeiti basam, dešine kola. Iš lėto, susikaupus. Šaltos marmuro ar granito grin dys šaldo kojų pėdas Ir 4(1" C karštyje telkia ypatingą palai mą. Šventykla papuošta svasti komis. kurios yra gerovės ir klestėjimo simboliai. Gaila, kad ias ..pasiskolinę“ hitlerininkai iš niekino. Nemaža praeito tūks tantmečio pabaigoje Ir šio pra džioje statytų šventyklų išpuoš tų visai ne šventomis skulptūro mis. vaizduojančiomis Įvairiau sias žmonių meilės scenas, at{spindinčias meilės meno šedev ro „Kamasutros" idėjas Į į j ,
Vaikščiodamas Delio. Bombė jaus ar Kalkutos gatvėmis nega11 nesistebėti kontrastais. Salia štaigingų gražių rūmu Ir vilų, Į dar yra lūšnų kvartalai. Salia Į brangių užsienietiškų automobii lių gatvėse važinėja rikšos. Į tūkstančiai spalvingai išdažytų triračių dengtų motociklų (sku• terių), kurių vairuotojai, pama1 te žmogų, pasiruošę nuvežti bet kur Dar nuo anglų valdymo lalĮ kų jie neįpratę matyti, kad bal) tasls pėsčias vaikščiotų gatve, (todėl vairuotojai ir šiaip leškan ! tys uždarbio žmonės tiesiog ne duoda praeiti. Pastarų lu gatvė se gana daug Vieni kuo nors prekiauja kiti Ieško atsitiktinio uždarbio, nebodami jokių triu kų. Tik apsigyvenęs Delio cent re ..Janpat“ viešbutyje išėjau su fotoaparatu pasižvalgyti. Ne praėjo nė penkių minučių, kai pribėgo vyrukas Ir sako: ..Se re žiūrėk, koks tavo batas“. Kol aš nustebęs žiūrėjau Į ap tėkštus'. kažkokia koše savo ba tą ir kelnes lis tuoj pat juos nuvalė Ir užsidirbo savo val kams pietus Kai toki pat triuką pakartojo kitas po mėnesio, aš jau buvau pastabesnis: kai Ils sviedė košę, už ..paslaugą” kar tu su rupijomis gavo ir priekaiš tą. Indijos miestų gatvėse gyveni mas nenutrūksta visą parą. Kar tais sunku būdavo suprasti, ka da indai miega Iš Kalkutos Park Hotel“ viešbučio taksi va žiavau Į aerodromą tre čią valandą ryto, tačiau žmo nės nors jų dar šimtai miegojo ant šaligatvių, pasikloję mažus kilimėlius, jau ruošėsi apie sa vo parduotuvėles, kiti stovėda mi prie šventyklų meldėsi, ar jau dirbo statybose. Dieną ir vakare gatvėse vyksta preky ba čia pat verdama, kepama.
J
j
valgoma, miegama. Tie. kurie neturi kuo prekiauti, padeda tu rintiems. Parduotuvių savinln kai už kelias rupijas pasamdo oureų bedarbių, kurie visais ga omais budais stengiasi nuvilioti jus i savo šeimininko parduotu vę. zadė.dami ten viską, ko šir -..s geidžia. Ir |ų pastangos to klos nuoširdžios, kad Kalkutos prekybos centrą teko nedelsiant supyaus palikti, nes Įvairių par duotuvių pasiuntiniai tiesiog negalėjo manimi pasidalinti. indiioje dar yra nemaža be darbių. Vyriausybė kol kas ne Įstengia duoti darbo visiems gyventojams, todėl darbo jėga pigi Mano pažĮstamas prof. Rao .S Bombėjaus pakvietė pietų Jam namų ruošoje padeda dvi tarnaitės kurios gauna po 20 rupijų per mėnesi (tolygu vie nam rubliui) Delyje stebėjau, kaip prie Ištaigingos vilos atve žė mašiną plytų Moteris, apsi supusi sariu. susikrovusi po de vynias plytas ant galvos, kant riai nešiojo jas Į vidų, o būrelis vyrų vilos sode žaidė kortomis. Vienos vilos, kurioje lankiausi Leiyie. sodininkas nupjauna žo-ę ir apkarpo krūmus už 20 ru pijų per mėnesį Jis daugiau nieko nedaro, ir šeimininkas tu ri samdyti dar keletą tarnų. So dininkas mieliau tokį pat darbą dirba dar keliose vilose. Darbo pasiskirstymas atėjo Iš senovės. Indų tikėjimas skelbia. kad Brahma sukūrė skirtingus žmo nes: iš galvos — brahmanus — žynius, šventikus: iš rankų kšatrijus — karius karalius; iš tuosmens — vaišijus — žemdir bius. amatininkus, pirklius, o iš koių — šundrus — žemiausią kastą. Brahmanai — aukščiau sla kasta, dabar yra valdančioslos klasės ir inteligentijos ’di džiausią dalis, tuo tarpu šundral negalėdavo Įeiti net Į šven tyklas Sundrais. atseit, gimda vo už ankstesniuose gyvenimuo se padarytas nuodėmes. |ų žmonos ir vaikai taip pat būdavo šundrai. Sundral dirbdavo neš variausius. sunkiausius ir ma žiausiai apmokamus darbus Ne toliese nuo viešbučio, kuriame fyvenau Bombėjuje, statė keletą auglaaukščlų modernių namu. S ebėlausl kaip ekskavatorių ir buldozerių darbą atlieka sundrų moterys. Jos kasa žemę, pila i Pintines ir ant galvos perneša i kita vietą Tūkstančiai tokių darbininku dirba Įvairiuose sta tybos objektuose. Atlyginimai lų nedideli. Tačiau. jei atvažiuoja mašina. |le susėdę piktai i ją žiūri, nes Ii atima Iš Jų Ir Jų vai ku maistą. Prieš pusketvirto tūkstančio metų Į derlingą Gango slėnį Hi malajų papėdėje atklyduslos šviesiaodžių, aukštaūgiu ir mėly nakių arijų gentys vietinius gyventolus pavertė vergais Ir pa gal gentį pavadino juos čandalals — neliečiamaisiais. Nuo to laiko visi, nepatenkantieji i mi nėtas keturias kastas, vadinami neliečiamaisiais Jie negalėlo gyventi šalia arijų, nešioti auk sinius papuošalus, avėti batus. Kastos neišnykuslos iki šiol, nors vyriausybė rūpinasi likimo nuskriaustaisiais Dž. Neru mo tina — pirmoji brahmanė. kuri viešai paėmė Iš neliečiamojo ranku valgi. Jiems statomos mo kyklos mūriniai namai. Delio i universitete man pasakojo, kad 1 žemesnių kastu studentams ski- j rlama apie 22<y„ vietų. Ilems j mokomos padidintos stipendijos: Į vaikinams stipendijos padidina-1 mos 15 ruplių, merginoms — 25 Į runllomis lie atleidžiami nuo j mokesčio už mokslą.
Prof. Jonas GRIGAS !
(Bus daugiau)
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840212, išduotą IF studentei Daliai MIKUTĖNAITEI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840618, išduotą MaF studen tei Svetlanai RYŽIK, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831789, išduotą MaF studen-
tui Artūrui MICKEVIČIUI, laiky ti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850093, išduotą EKFF studen tei Žanai SINKEVIC, laikyti ne galiojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 850074, išduotą EKFF studen tei Inai KONOVALOVAI, laikyti negaliojančiu.
Dėl mylimos mamytės mir ties chemijos fakulteto V kurso studentę Liliją KOZLOVSKĄ nuoširdžiai užjaučia kurso draugai.
Reiškiame gilią užuojautą Daivai SKORUPSKAITEI dėl mylimo tėvelio mirties. Kurso draugai
MERGAITĖ IR.PASLAPTIS Paslapčių gyvenime daug. Gal todėl ir įdomu gyventi. Paslaptys būna įvairios: vaikiškos ir valstybinės, didelės ir mažos. Priskirkime šią paslaptį prie mažų, vaikiškų paslapčių todėl, kad tai buvo ne šiandien, tai buvo seniai, o seniai mes visi buvome vaikais...
MERGAITĖ IR ATSISVEIKINIMAS
Atsisveikinimai irgi Įvairūs: linksmas,
karčiai liūdnas...
ilgas,
trumpas
Šiandien jis links
mas, bet tik negalvokime apie rytojų...
it ĮVAIRENYBES
KADA LIETUVOJE PRADĖTA DĖSTYTI FIZIKA Vakarų Europoje XV ir XVI a. pradžioje labai paaštrėjo klasi niai prieštaravimai, sustiprėjo ju dėjimas prieš feodalinį išnaudoji mą. Katalikų bažnyčią irgi savo rankose turėjo plačias valdas, kuriose valstiečiai buvo dar žiauriau išnaudojami, negu pa sauliečių feodalų valdose. Dėl šių priežasčių XVI a. pradžioje prasidėjo platus visuomeninis politinis ir ideologinis judėjimas prieš viešpataujančią katalikybę — reformacija. Jos atgarsiai pa siekė ir Lietuvą. Reformacijai ir protestantizmui plisti Lietuvoje sąlygos buvo geros. XVI a. krikš čionybė Lietuvoje dar buvo silp na. Bet dvasininkai buvo privile gijuotas luomas ir turėjo nemaža turtų. Bajorai buvo nepatenkinti privilegijuota dvasininkų padėti mi ir rėmė protestantus. Kovai su reformacija ir protes tantizmu Vilniaus vyskupas V. Protasevičlus į Lietuvą 1569 m. pakvietė jėzuitus. Jėzuitams ko vojant su protestantais dėl įta kos visuomenėje susidarė palan kios sąlygos kilti švietimui, mokslui, visuomeninei minčiai. Atsirado pirmosios kolegijų, gim nazijų, seminarijų tipo mokyklos. 1570 m. spalio 23 d. prasidėjo pamokos jėzuitų organizuotoje Vilniaus kolegijoje, kuri 1579 m. buvo pertvarkyta į Vilniaus akademiją (universitetą). Jėzui tai savo kolegijas steigė ir kito se Lietuvos vietovėse. Salia jė zuitų kolegijų XVI—XVII kūrė si ir kitų bendruomenių viduri nės mokyklos. Pradžioje fizikos, kaip atskiro dėstomojo dalyko jose nebuvo. Fizikos žinios buvo pateikiamos filosofijos kurse. Pir moji mokykla, kurioje pradėta dėstyti filosofija buvo Vilniaus jėzuitų kolegija. Filosofijos kur-
Dar galima (atgyti kelialapį į Universiteto sanatorlją-prolilaktoriumą. Kelialapiai — VU stu dentų proisąjungos komitete. Pa mainos pradžia — gruodžio 7 d.
Parduodu „Ąžuolyno" bendri joje sodo namelį su sodiniais III sklype Nr. 185. Kreiptis į R. Rakauską (tel. 63 21 47).
sas pradėtas dėstyti 1571 m., ta čiau dėl maro ir bado mokslas nutrūko. 1572 m. mokymas at naujintas. Trimetį filosofijos kursą dėstė škotas J. Hejus. Pagal to laiko filosofijos kurso struktūrą, pirmaisiais metais buvo skaitomas logikos kursas, antraisiais — gamtos filosofija į kurią įėjo ir fizika. Taigi, Vilniaus jėzuitų ko legijoje fizikos kursas pradėtas 1573 m. Tuos metus ir galima laikyti fizikos mokymo pradžia.
Tais laikais filosofijos kursą su darė Aristotelio veikalų nagrinė jimas. Bet iš jų buvo pašalinta tai, kas prieštaravo bažnyčios dogmoms. Fizikinius reiškinius Aristotelis nagrinėjo savo veika le „Fizika". Aristotelis laikės) dviejų pagrindinių įvaizdžių: 1. pasaulį užpildo materija, kuri da loma iki begalybės. Tuštumos ne gali būti nei tarp atskirų kūnų, nei mažiausių jų dalių; 2. kūnų judėjimas yra pirminis faktorius. Aristotelis apibendrino to laiko tarpio mokslo žinias ir pirmasis bendė kurti dinamiką. Judėjimą Aristotelis skirstė į natūralų ir priverstinį. Dangaus kūnų judėji mas yra natūralus. Žemės kūnų — priverstinis. Priverstiniame ju dėjime jėga reikalinga ne tik kū no greičiui pakeisti, bet ir tolyginiam ir tlesiaeigiam judėjimui palaikyti. Aristotelis nagrinėjo ir kūnų kritimą. Jis teisingai aiškino garsą. Nors Aristotelio dinamika turėjo klaidingų teiginių, bet ji formavo tokias sąvokas kaip greitis, jėga ir kt. Aristotelio mokslas suvaidi no svarbų vaidmenį plečiant mokslą vėlesniais laikais. Bet ka talikybei kanonizuojant jo veika lus, Aristotelio mokslas stabdė gamtos mokslų plėtrą. Aristote lio tekstai buvo traktuojami kaip
Universiteto, kolektyviniame sode ,.Mokslas" (Baltupiuose) yra laisvi sklypai Nr. 20, II sode ir Nr. 171, III sode. Kreiptis adresu: Saulėtekio ai. 9, III i.corp., 603 kambarys, tel. 76 94 65. XXX
tiesos kriterijus. Tai trukdė atsi kratyti neteisingų aiškini mų. Todėl fizikos dėstymo ir žinių lygis negalėjo būti aukštas. Bet pradedant XVII a. ant rąja puse, o ypač XVIII a. fizi kos kursas buvo keičiamas. To reikalavo pats gyvenimas. Miestų ir technikos plėtojimui reikėjo naujų mokslo žinių, ypač mate matikos, mechanikos, fizikos. Fi zika jau nebetilpo Aristotelio mokslo ribose. Vakarų Europoje sparčiai vystėsi tokios fizikos ša kos kaip mechanika, hidrostatika ir hidrodinamika, optika, elektrostatika ir magnetizmas. Pagaliau fizika tampa savarankišku moks lu. Fizikos mokslo naujovės vie nais ar kitais keliais pasiekdavo ir Lietuvą. Jėzuitai bandė kriti kuoti šias naujoves. Bet kritika dažnai sukelia susidomėjimą kri tikuojamu dalyku. Apie fizikos mokymo turinį i' lygį galima spręsti iš išlikusių <° laikotarpio profesorių ir studentų užrašų — rankraščių. Jų nemala yra ir Vilniaus universiteto bib liotekos rankraščių skyriuje. Rankraščiai lotynų kalba, kuri tuo laiku buvo ir dėstomąja kalba. Ji rodo, kad nuo XVIII a. pra džios fizikos kurse pradėta na grinėti I. Niutono, G. Galilėjaus ir kitų žymių fizikų darbai. Dės tant posakis „taip pasakė moky tojas" pakeičiamas posakiu „taip rodo bandymas". Nauju stimulu fizikos plėtrai buvo, panaikinus jėzuitų ordini Edukacinės komisijos organizavi mas. SI komisija supasaulietino mokymą, lenkų kalba tapo dėsto mąją kalba. E. prof. p. Henrikai JONAITI5
sodiniais — III sklypas Nr. Kreiptis adresu: Vaduvos g-'-6 22—7 (po 19 vai.) į Karčiauskl XXX
Parduodu sodą, yra bitiniu^ namelis. WU kolektyvinis sodas „Ąžuolynas", 7-as masyvas, ; sklypas.
Parduodu „Ąžuolyno" bendri joje sodo namelį (laikiną) su
Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2474 Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoseTCKHH c-ryAeHT» — opran napTKOMa, peKTopaTa, KOMHTe-ra KOMcoMoaa, npo<]>K0Ma opa^hob TpyA»Boro Kpacuoro 3naMeHB ■ ĄpyjKČM ■apoAOB Bhai>hkx-ckoio ynHBepcHTe-ra hm. B. Kancyicaca. Bhabhioc. PfAaKTop A. AHnznTac. Ha ahtobckom g3MKe.
Maialda TuP Žaibo 12—105, tel. 45-92-'’
Redaktorius A. LIPSTAS