visu
M
LEID2IAMAS NUO 1950
saliu PRoveraitavvieny Rites *
caRj/Binis scij nencas
METŲ
BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 36 (1415) 1987 M. LAPKRIČIO 27 D. PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
.... ll|il|l|lllll|l||lllllllllllllllllllllllliillllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllHIIIIIIIIIIII||||||||||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIUIIIlllllllllllllllliiihi
UNIVERSITETO PARTIJOS KOMITETE
PAMATAI DIDELIAM
Pateikiame jūsų dėmesiui LKP Universiteto komiteto nutarimą „Dėl VU partinės organizacijos uždavinių gerinant studentų sa varankišką darbą". Primename, jog apie posėdį, kuriame buvo svarstomi šie klausimai, informa vome „T. S." Nr. 31.
NAMUI . . Susipažinimui su Universi teto MaF matematinės analizės katedros docentu Alfredu Rač kausku galėčiau pasiūlyti kur kas platesnę ir išsamesnę medžiagą — atsivertusi „Tarybinės moters" žurnalo 11 numerį, radau didelį D. Liulikaitės straipsnį apie šį žmogų ir jo šeimą, bet perskai čius: lengviau atsikvėpiau — apie tai, kas domino mane ir apie ką ruošiausi rašyti, ten nė ra. .. Gal reikėtų sakyti , dar nė ra", nes, matyt, tuomet, straipsnį ruošiant spaudai, apie tai, kad doc. A. Račkauskui bus paskirta Visasąjunginė Lenino komjauni mo premija, kalbėti buvo kiek anksti — o jeigu ne?..
Dabar doc. A. Račkauską be lieka nuoširdžiai pasveikinti — gruodžio antrojoje pusėje pla nuojamas premijos teikimas Mas kvoje. Prisipažindama, kad tiks liesiems mokslams tejaučiu pa garbią baimę ir apie juos beveik neišmanau, vis dėlto klausiu, koks tai buvo darbas, kam skir tas, ir, žinoma, keliese teko dar buotis? — Dirbome keturiese, — pa sakoja doc. A. Račkauskas. — Mano kandidatūrą iškėlė Mask vos Steklovo institutas. Ten pat buvo pasiūlyta ir tema. Kolegos — to paties instituto, Maskvos matematikos instituto ir Minsko matematikos instituto darbuoto jai. Darbo esmės aiškinti nesii mu. Galiu pasakyti, kad tai —
Gintaro KUDABOS nuotr. stambus teorinis, bent jau kol kas, kol teorija mūsuose, — o ir ne tik mūsuose, — pralenkia praktiką, darbas, kuriam pašvęs ta dešimt metų. Tai darbų cik las, skirtas tikimybių teorijos ri binių teoremų asimtotinei anali zei. Pavadinimą galima būtų for muluoti taip: „Aproksimatijos tikslumas tikimybių teorijos ribi nėse teoremose“.
Visuomenininkų išvyka — Reikia išvažiuoti visiems kur nors — prieš mėnesį tokia Mintis kilo Universiteto komjau nimo komiteto sekretoriui Sau liui Povilaičiui. —Juk dauguma aktyvistų vieni kitus pažįsta tik iš Posėdžių, aktyvo mokymų. Sekretoriaus idėja buvo mlelal priimta, o įgyvendinta lap kričio 19—22 dienomis. Ketu riasdešimt du aktyvistai išvyko i Leningradą. Linksmai pokštaudami visi lš'ažlavom iš Lietuvos. Saitas Le ningrado oras rausvlno skruos tus. \esltikėjom ten rasti žiemą. Šaltukas privertė rišti ant galvų salikus, pirkti kepures, pirštines. Tačiau dešimties laipsnių šal is nė vieno neatbaidė nuo eksursljų .po miestą, į Isakljaus soborą, Ermitažą, Leningrado jaunMjų dailininkų parodą, ateizmo muziejų. Patenkanti ir „ekskursir ‘ Universiteto bendrabučius. °Je dalyvavusių trylika studenM linksmai pasakojo savo įspū džius. Grįžti nusprendėme per Taliną, kenlngrade mus lydėjusi Ana — nansų ir ekonomikos instituto ąudentė su mumis vyko iki Esti jos sostinės Kolektyviai kramsnojome, dalįigV?n,e* Slapom ir Taline. Apr®lę senamiestį, susirengėme 1 namus. Lolita ZEGERIENE
Klausinėti smulkiau dėl išsilavi nimo šioje srityje stokos ne drįstu. Dėkodama už pokalbį, linkiu sėkmės. Juo labiau, kas D. Liulikaitės straipsnyje radau tokią eilutę: „Jau padėti pamatai Al fredo daktarinei disertacijai..." Taigi, sėkmės, ir kad tie pamatai taptų tvirtu pagrindu dideliam namui... Benita PETRAITYTE
Partijos Universiteto komite tas Įpareigojo fakultetų, bendrauniversitetinių katedrų ir padali nių partinės organizacijas sister mingai analizuoti studentų sava rankiško darbo organizavimą, su sirinkimuose ir biurų posėdžiuo se išklausyti ataskaitas apie ka tedrų vedėjų, dėstytojų ir pagal binio personalo veiklą tobulir nant metodinį paskaitų ir prakti nių užsiėmimų vedimą, duodant studentams konkrečias savaran kiško darbo užduotis. Fakultetų dekanatai ruošdami užsiėmimų ir egzaminų tvarkaraščius turi dau giau atsižvelgti į studentų aka deminių grupių pageidavimus ir pasiūlymus. Universiteto komjaunimo ir studentų profsąjungos komitetai įpareigoti pagrindinį dėmesį su telkti studentų geram mokymui si, ryžtingai kovoti su nihilisti niu požiūriu į studijas, didinti komjaunuolių atsakomybę už sa varankiškas studijas, siekti, kad studentams būtų sudaromos ge ros darbo ir poilsio sąlygos. TRUMPAI
* Vakar kiemo teatro salėje įvyko darbuotojų komjaunimo organizacijos rinkiminė konfe-
Partijos komitetas laiko tiks linga paruošti studentų saviruošos (savarankiško darbo vado vaujant dėstytojui) darbo meto diką. Tai atlikti turi medicinos fakulteto, pedagogikos katedros dėstytojai, pasitelkę ir kitų fa kultetų specialistus iki šių moks lo metų pabaigos. Partijos komitetas įpareigojo mokslinę biblioteką kartu su fa kultetų ir katedrų dėstytojais laiku užsakyti reikiamą skaičių vadovėlių ir mokymo priemonių, siekiant, kad juos gautų kiekvie nas studentas. Be to, nurodyta, kad katedros turi rodyti daugiau iniciatyvos ruošdamos originalius vadovėlius, paskaitų konspektus, metodinius nurodymus, laborato rinių ir praktinių užsiėmimų ap rašymus. Fakultetų dekanatai, ka tedros Ir leidybinis skyrius turi principingiau atrinkti dėstytojų siūlomus spausdinti leidinius: pirmiausia turi būti spausdinami leidiniai, kurie padeda studentų savarankiškoms studijoms. Fakultetų partinės organizaci jos kartu su dekanatais įparei goti stiprinti ryšius su įvairiais susivienijimais, organizacijomis, jų bazėje steigti katedrų filialus, vesti studentų praktinius užsiė mimus Tai padėtų priartinti mo kymą prie konkrečių gamybos poreikių, tuo pačiu sumažintų ir auditorijų apkrovimą. rencija. Jos metu Iškeltas ir Jaunųjų mokslininkų tarybos veiklos atnaujinimo klausimas. Plačiau apie konferenciją, skaity kite kitame numeryje.
★ VPP: KOKIA JI TURĖTŲ BOTI! daugiau skatinimo ir padėkos už darbą priemonių. Manau, kad ir nuobaudų sistema taiko ma netinkamai. Čia pasiremsiu „Tarybinio studento“ Informaci ja: „už alkoholinių ųėrlmų var člauslai jam Įdomi ta veiklos tojimą pareikštas papeikimas su sritis ir jis tokiu darbu užsiima Įrašymu Į įskaitos kortelę“. Na negalvodamas apie atlyginimą, ir švelnumėllst O Juk už tokius o tik patenkindamas savo žin ir panašius nusižengimus kai geidumą, siekdamas Išbandyti kurie darbuotojai net Iš darbo save, ieškodamas bendraminčių. atleidžiami. Mes tik „galvytę Trumpiau, šis darbas jam ma Žinoma, nereikia visiškai pa paglostome“. lonus. Taigi, nereikia tokių stu miršti skatinimo sistemos. JI Baigti norėčiau pranešimu, dentų „užmiršti“. Komjaunimo dabar praktiškai užgožta balų kad mūsų studentai masiškai komiteto uždaviniu ir turėtų sistemos. Praranda savo verte serga „baflzmo“ Ilga. Ji pasireiš būti tokių sugebančių sąžinin pagyrimo raštas. Kodėl nepa kia daug paregų prisiėmimu ir gai atlikti darbą studentų ieško garsinus per mūsų laikraštį praktiškai nieko neveikimu (ne Įrašyti Į visais atvejais). Tačiau už tai jimas. Kaip tik tokie studentai komjaunuolių, kurie turėtų būti Išrenkami j visuo „Garbės knygą“ (jeigu ji aps jie gauna daug balų. Komjau meninius organus. „Moka pat kritai vedama?). Kodėl nesuor nime. padėk studentams nugaraukti, suburti kitus“. Išrinkti ganizavus dažniau ekskursijų Į ėtl šią Ilgą! grupių sekretoriais, komjauni kitas respublikas, kurių metu mo komitetų nariais jie tai ir geriausieji, stropūs komjaunuo Rimantas STANKEVIČIUS atliktų, o ne sėdėtų komjauni liai galėtų susipažinti su kitų mo komitetuose, skirstytų balus aukštųjų mokyklų problemomis, VVU komjaunimo komiteto ir mąstytų apie netobulą balų pasiekimais. Norėdami rasime ir narys
O BALŲ VIS MAŽAI Nenorėčiau sutikti su PEF komjaunimo komiteto sekreto riaus A. Variakojo mintimis apie VPP vertinimo sistemą. Many čiau, kad „sužadinti studentų aktyvumą“ turėtų ne VPP verti nimo sistema. Sekretorius prisimena studen tus. vadinamus „grupės siela“, šie studentai, pasak Algimanto „moka suburti kitus, jų dėka crgan.zuojami žygiai, vakarai, pokalbiai, tačiau tokius žmones UŽMIRŠTAME“, šis žodis kaip tik ir atskleidžia reikalo esme, įsivaizduokim, kad toks nefor malus lyderis organizavo vaka rą. Tačiau po to juk Jis neina i komjaunimo komitetą ir ne prašo: „duokite man tiek ir tiek dešimtųjų balo“. PaprasAr paprasta prieiti gatvėje prie merginos ir pakviesti ią 1 kavinę? Ne pirmą kartą matomą, o gerai pažįstamą Gal net drau gę. Iš karto pasirodė, kad čia Ir kalbėti nėra ko — viskas labai elementaru Ir nesudėtinga, bet kada čia pat. auditorijoje, relkėio suvaidinti šią pačią papras čiausią situaciją, ji pasirodė ne tokia jau paprasta. Ir ne todėl, kad mes — ne artistai, kaip tei sinosi daugelis, o todėl, kad pri trūko nuoširdumo, net drąsos prieš draugus Taigi. „Bendravimo problemos Kodė jos iškyla?" Manau, kad šį kartą tema VPP valandėlei buvo parinkta ir Įdomi, ir aktu ali. tuo labiau, kad mums padėti
sistemą. Nebereikėtų tuomet ir tos biurokratinės, „popierinės“ balų sistemos. pavyzdžiui, komjaunimo komiteto sekreto rius galėtų rašyti objektyvias charakteristikas, kurios ir at spindėtų komjaunuolio, išeinan čio i gamybą, mokėjimą dirbti visuomenini darbą, jo pareigin gumą. Charakteristika ir nu lemtų jo vietą skirstymo metu.
Ar paprasta prieiti prie merginos? sutiko psichologas iš aukštųjų mokyklų poliklinikos. Kad jaunimas noriai bendrau ta ir kad tam bendravimui daž nai pritrūksta paprasčiausio žmogiškumo, atvirumo, nuošir dumo. noro suprasti partnerio nuomonę, toleruoti ją aišku mums visiems. Bet kaip išspręs ti šias problemas. Ir kas apskri tai yra bendravimas? Čia jau prireikė psichologo pagalbos. Daugiau kaip dvi valandas po kalbis sukosi apie tuos pačius klausimus. O rezultatai? „Valan-
dėlė buvo reikalinga. Ne kasdie ną prabylame tokiomis temomis. G reikėtųl Juk dauguma akade miniu grupių nesijaučia kaip monolitinis, stiprus. vieningą nuomonę turintis kolektyvas" — kalbėto vieni. ..Ar ne atvlrlaau būtumėm su šnekę specialiai tam nesiruošė, susidarius atitinkamoms aplin kybėms? Kad ir tai. Jog nepavy ko suvaidinti nė vienos situaci jos. Vis tas varžymasis, nepasitikėlimas ir savimi. Ir kitais. Po kalbis nebuvo atviras, mes daž-
nai būname nuoširdesni" — kitų nuomonė. Viena aišku, tos dvi valandos nepraėjo veltui. Tai buvo bandy mas (tegu ir ne visai vykęs), pa reikšti savo nuomone Ir ieškoti atsakymų, sprendimų. susi mąstyti. ar viskas, kas atrodo paprasta, yra paprasta iš tlkrulū? Dalia GURKLYTĖ
Artūras GRĖBLIAUSKAS PEF 3 k. studentai