Praeis ir šimtmečiai lenktynėm, o Spalis tas, mum laisvės dovana, bus minimas vis žemėje tėvy nėj, kaip komunizmo per galės daina. Šių poeto žo džių tikrumu ir pranašiš kumu įsitikini kasmet, Didžiosios Spalio socialis tinės revoliucijos metinių dieną. Kaip šią garbingą datą šventė Universiteto stu dentai, pasakoja ši ir 3iame puslapyje spausdina mos nuotraukos.
Visų šalių proletarai, vienykitės!
a rankinis scuoencas
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
Sesija - ne už kalnų Įpusėjo dar vienas semest ras. Nors iki naujos sesijos pradžios liko pusantro mėne sio, darbų kiekviename fakul tete — aibės. Per patį akade minio darbo įkarštį kalbamės su Pramonės ekonomikos fa kulteto prodekanu J. KUNČI NU.
Ateinanti sesija jūsų fakul tetui bus antra. O ką parodė pirmoji? Palyginus su žiemos sesija, pavasario rezultatai mūsų nedžiugino. Tik apie 70 proc. fakulteto studentų sėkmingai išlaikė visus egzaminus ir įskaitas. Tiesa, turėjo įtakos ir viena objektyvi priežastis: labai sunki sesija. Aplamai fakultete jaučia mas akademinės drausmės pa gerėjimas. Jis teikia vilčių ateičiai. Gal galėtumėte papasakoti apie akademinės komisijos veiklą šiais mokslo metais? Sis semestras, tur būt, vi siems fakultetams nėra leng vas. Nemažai jėgų ir laiko pareikalavo talka žemdir biams, atsirado ir kitokių ob jektyvių bei subjektyvių prie žasčių, trukdančių normaliam darbui. Tačiau, kaip ten be būtų, akademinis gyvenimas reikalauja nuolatinio dėmesio. Viename fakulteto akademi nės komisijos posėdyje apsvarstėme rezultatus. Kai ku riuos skolininkus pasiūlėme išbraukti, kitus palikome ant riems metams. Numatėme priemones gerinti akademinį darbą.
Ar fakultete egzistuoja sko lininkų problema? Be abejo, ir ne tik mūsuo se. Skolininkai — visų fakul tetų rykštė. Dar turime sep tynis skolininkus. Jų tarpe du užkietėję. Tai pramonės pla navimo spec. trečiakursis (sąlyginai) A. Marcinkevičius.
*
Vyras neblogas sambistas, bet mokslai aiškiai nesiseka. Po žiemos sesijos jis turėjo ketu rias skolas, tiek pat ir pava sarį. Matyt, jam reikia išmok ti derinti sportą su mokslu. Netoli nuo jo atsilieka darbo ekonomikos spec. trečiakur sis (taip pat sąlyginai) V. Bal sys. Žiema jam paliko tris skolas. Pavasario sesiją atidėjom, atnešė pažymėjimą, kad susirgęs. Iki spalio pirmos dienos turėjo susitvarkyti. Nespėjo. Ir į kolūkį savava liškai neišvyko. Kam kam, o šiems draugams reikia jau vi sai rimtai susimąstyti. Palikti Universitetą jie gali labai greit.
O pirmūnais galite pasidi džiuoti? 2inoma. Jų, tiesa, ne tiek jau daug — 24 studentai, be simokantys gerai ir labai ge rai. Viską darom, kad jų pa tyrimas, jeigu galima taip pasakyti, būtų kuo plačiau paskleidžiamas. Vienu metu sienlaikraštyje jie dalijosi sa vo mintimis apie mokymąsi, porą geriausiųjų paprašėme pavasarį tėvų susirinkime pa pasakoti, kaip jie tapo pirmū nais. Teigiamą vaidmenį at lieka pirmūnai ir savo gru pėse, nes visi jie — pavyzdys ne tik mokymesi, bet ir savo gyvenime, visuomeninėje veikloje. Kartu norėtųsi pa žymėti kuratorių reikšmę. Jiems mes perdavėm net to kias funkcijas, kurias anks čiau atlikdavo dekanatas. To dėl, mūsų manymu, kuratorių autoritetas smarkiai pakilo, o ir pačioms grupėms per juos suteikiamas didesnis savaran kiškumas, sprendžiant savus reikalus. Sesija, žinia, ne už kalnų. Žiūrėsim .kokie bus rezulta tai. Stengiamės, kad jie pa tenkintų mūsų reikalavimus.^ Kalbėjosi A. DARGONAS
1970 m. lapkričio 13 d.
LAPKRIČIO
17-0 JI —
TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA Praėjo 31-eri metai. Pa sikeitė šešios studentų kartos. Studentai gaudavo diplomus, atsisveikindavo su alma mater, bet tradici jos likdavo. Iš kur lapkričio 17-osios tradicija? Pavartykime Tarptautinės studentų są jungos, kurios būstinė Pra goję, dokumentus. 1939 m. spalio 28 dieną, Čekoslovakijos respubli kos paskelbimo metinių dieną, fašistų okupuotos Pragos gatves užtvindė tūkstančiai demonstrantų. Tarp jų — Karlo universi teto Medicinos fakulteto studentas Janas Opletalas. Jis aukštai iškėlęs nešė baltą skydą, kuriame buvo įrašytos eilutės iš žymaus čekų proletarinio poeto Voltero kapo epitafijos: „Išėjau į mūšį vardan tie sos pasaulyje". Demonstrantų susidūri mo su fašistais metu buvo sužeisti 5 žmonės. Sunkiai sužeistas ir Janas. Tuo laiku mažai kas ži nojo, kad čekų ligoninėje miršta Janas Opletalas. Jo gyvenimas nutrūko lap kričio 11 dieną. Opletalo vardas tampa simboliu. 15ąją, laidotuvių dieną, su sikaupęs pyktis pratrūksta. Vėl demonstracijos gatvė se. Lapkričio 17-osios nak tim prisidengę, ginkluoti esesininkų būriai, vokiečių
Nr. 36 (734)
Kaina 2 kp.
Išėjau į mūšį vardan tiesos..." policija ir gestapas apsupa studentų bendrabučius, įsi veržia į juos. Tą naktį bu vo suimta 1850 žmonių. 1200 jų kitą dieną buvo iš siųsti j koncentracijos sto vyklas. Gatvėse pasirodo skelbimai, kad „Bohemijos ir Moravijos protektorato" aukštosios mokyklos užda romos trejiems metams. Visą pasaulį apskriejo žinia apie tragiškus lap kričio 17-osios įvykius. 1940 metų lapkritis. Pa ryžius. Lotynt} kvartalo studentai išeina į gatves su šūkiais „Šalin Hitlerį!", „Tegyvuoja respublika!", „Neužmiršim savo draugų Pragoję, Varšuvoje, Belg rade!" 1941 metų ruduo. Mask
va, Sąjungos rūmų Kolonų salė. Didelė tarybinio jau nimo antifašistinė mani festacija. 1941 metų Londonas. Manifestacijoje, kurią Tarptautinė studentų tary ba suruošė kartu su Ang lijos studentų sąjunga, pa skelbiama lapkričio 17-oji Tarptautine studentų die na. Tarptautinis studentų suvažiavimas, kuris buvo atidarytas 1942 m. rugsėjo 5 dieną Vašingtone, oficia liai patvirtino šią datą. Plačiai Pragoję buvo pažymėta pirmoji pokari nė „lapkričio 17-oji". Pa čioje didžiausioje miesto salėje „Liucerna" įvyko
Pasaulinis studentų kong resas, kuriame dalyvavo 600 delegatų iš 52 šalių. „Liucernoje" priimamas nutarimas sušaukti steigia mąjį kongresą 1946 metų rugpiūtyje. Kongresas ir paskelbė apie Tarptauti nės studentų sąjungos su kūrimą. Sąjunga suvienijo 43 pasaulio šalių 2,5 mili jono studentų. Šiandien TSS vienija 88 studentų organizacijos iš 87 šalių. Tai 10 milijo nų studentų armija. Galingai skamba per pasaulį studentų daina. Skamba raginimas kovoti už taiką: „Giedro dangaus ir žėruojančios saulės nie kam neleisim užtemdyt gaisrais".
Mūsų namai ir širdys atviros draugystei. Dažnai Univer siteto studentų pamatyti jų bičiulių Iš daugelio pasaulio šalių.
būrvle
gali
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Vilnius: jo žmonės. jo ateitis
PASAKOJA TARYBŲ LIETUVOS SOSTINES DZDT VYKDOMOJO KOMITETO PIRMININKAS VYTAUTAS SAKALAUSKAS
f
Iki revoliucijos buržuazija marksizmo-leninizmo mokslo Specialistų su aukštuoju išsi įdomu sužinoti, kad per pa ir dvarininkija siekė, kad pasiekimais, nes tik mokslas lavinimu kasmet reikia vis skutiniuosius penkerius metus mokslas būtų prieinamas ne atveria prieš mus progreso ir daugiau ir daugiau visose mū Vilniuje buvo pastatyta apie daugeliui. Jie padarė mokslą klestėjimo horizontus. sų veiklos srityse. Paimkime 900 tūkst. kv. m gyvenamojo Nemaža vandens spėjo nu tik pokario metais susikūru ploto arba daugiau kaip 25 savo klasės monopolija, o pla čias darbo liaudies mases tekėti po to, kai sėdėjau, kaip sių mokslinių įstaigų skaičių. tūkst. butų, 12 mokyklų, 36 stengėsi išlaikyti tamsiomis, jūs dabar, auditorijos suole. Tuoj po karo turėjome Vil darželiai ir lopšeliai, dvi kli neišsilavinusiomis, kadangi Tačiau tie laikai išliko atmin niuje kelis taikomųjų mokslų nikinės ligoninės ir daug ki tokią liaudį buvo galima tyje iki šiolei ir, manau, nie institutus ir 2 aukštąsias mo tokios paskirties objektų. lengviau valdyti ir eksploa kuomet nebus užmiršti. Kiek kyklas, o dabar mieste veikia Vilniui pastarieji metai tuoti. Jie puikiai žinojo, jog vienam buvusiam studentui 6 aukštosios mokyklos ir 21 tikrai buvo derlingi, gausūs mokslas — tai jėga. Ir tik metai prabėga kitaip, turi sa mokslinio tyrimo įstaiga, 16 gražiais pasiekimais, turtingi Didžioji Spalio socialistinė vų neužmirštamų momentų. technikumų ir spec. vid. mo įvykiais. revoliucija atvėrė duris į Tačiau mes visi gėrėme kyklų, kuriose mokosi apie Buvo, tiesa, ir trūkumų, ne mokslą visiems. Mažumos jė tada ir geriame dabar iš vieno 100 tūkst. studentų ir mokslei įvykdytų punktų planuose. ga tapo daugumos jėga, liau — žinių — šaltinio. vių. Tuo tarpu 1939 m. jų bu Deja, be jų vis dar sunku ap Prisiminkime puikius rusų vo tik 8 tūkstančiai, t. y. 12,5 sieiti. dies jėga. Čia mes matome Spalio didingumą ir nemirtin mokslininko Lobačevskio žo karto mažiau. Kaip ir visi vilniečiai, taip, džius, kuriuos jis pasakė ka gumą. Gerėja ir Universiteto ma tur būt, ir Universiteto stu Tarybų valdžios, kurios daise apie universitetą: „Jau terialinė bazė. Po karo jam dentai laukia nesulaukia ope 53-sias metines minime, me nuoliai įžengę į šią įstaigą ne priklausė vienas „žymusis" ros ir baleto teatro, sporto tais mokslas prasiskverbė į išgirs tuščių žodžių, be jokios „Tauro" bendrabutis, o dabar rūmų ir kitų objektų statybos visas visuomenės gyvenimo minties, vien garsų, nieko ne mes turime išaugusį ištisą stu galo. Kol kas galiu tvirtai pa nių mašinų skaičius siekia rėsime pajėgių statybos-re sritis, tarybinė visuomenė reiškiančių. Čia moko to, kas dentų miestelį Čiurlionio gat sakyti, kad kitąmet bus už 5500, motociklų — 8000. Su monto organizacijų, gyvena tapo labiausiai apsišvietusią tikrai yra, o ne to, kas sugal vėje, numatoma pastatyti dar baigti sporto rūmai, kad spar prantama, bendras autotrans mojo ploto, reikalingo gyven vota dykinėjančiu protu". La tris naujus bendrabučius. Ne čiau statysime universalinę porto priemonių skaičius kelis tojų iškėlimui iš remontuoja visuomene žemėje. Aišku, mūsų visuotinis ži bai teisingai pasakyta. Čia kalbame čia, aišku, apie kitas parduotuvę, operos ir baleto kartus didesnis. O gatvių pra mųjų namų. Tad, aišku, kad nių siekimas yra paaiškinamas yra gili prasmė. aukštąsias mokyklas. Plečiasi teatrą, „Turisto" viešbutį, kitą laidumas aiškiai nepakanka ir darbų apimtis nepadidės. ne vien smalsumu, ir mes Universitetas — mūsų se ir Universiteto fakultetai. baigsim Čiurlionio gatvėje. mas. Apie miesto ūkį ir jo prob i vystome mokslą ne dėl to, nojo Vilniaus ne tik didžiau Greitai nauji jų pastatai su Toliau bus statoma autobusų Nemaža daroma, kad grei lemas būtų galima daug papa kad trokštame garbės. Moksle sia, bet ir žymiausia mokslo puikiomis, šiuolaikinėmis au stotis, naujas telegrafas. O ki čiau transporto sakoti, tačiau tam reikėtų mes matome ne tikslą, o prie įstaiga. Nuo pat senų dienų ditorijomis iškils Antakalnio tos statybos, kurias galima problema.spręstųsi Statome naujus skirti daug vietos. Manau, monę, kurios pagalba kuriame jame siekė mokslo aukštumų gale — studentų miestelyje. butų pavadinti mūsų kasdieni tus, transporto mazgus, til re kad aukščiau išdėstyti faktai pačią aukščiausią žemėje daug talentingų Lietuvos jau Šiais metais žilojo Universi ne duona, vyks kaip ir anks konstruojame gatves. Štai da leis jums kitokiomis akimis dvasinę ir materialinę kultū nuolių. Ir dabar čia ruošiami teto biblioteka šventė savo čiau. Nauji rūmai iškils stu bar skirtinguose miesto kraš pažvelgti į miesto reikalus, ir mūsų mokslui, švietimui ir 400 metų sukaktį. Iškilęs vaiz dentų miestelyje, esame nu rą, vadinamą komunizmu. tas žvilgsnis nebus toks griež V. Lenino bendražygė N. liaudies ūkiui reikalingi kad dingoje senamiesčio gatvėje matę pastatyti „planines" tris tuose vyksta dvi didelės sta tas, kaip kad dažnai būna, kai tybos — Antakalnio gale tie Krupskaja yra pasakiusi: „Ži rai. Sunku būtų išvardinti naujas bibliotekos saugyklos vidurines mokyklas, 5 darže- siamas Valakampių tiltas, o žiūri žmogus nesuprantantis nios gyvenime reikalingos, žymiausius jo auklėtinius, rūmas — tai lyg ir simbolinė lius-lopšelius, projektuojame Raudonosios Armijos pros ar nenorintis suprasti reikalo kurie mūsų respublikai davė kaip šautuvas mūšyje". Labai dovana tai išties žymiai, gar šiuo metu didelę polikliniką, pekte statomas stambus trans esmės, visų jo pusių. nepaprastai daug, ir kuriems taikliai, labai tiksliai. Iš tiesų, bingai datai. O po nepilnos kuri iškils Antakalnyje. Pra porto mazgas. Rekonstruoja Sakoma, kad žmogus per kaip šautuvas — mūšyje. O mes visi esame skolingi. dešimties metų bus malonu dėsime medicinos miestelio ma Olandų gatvė, tiesiamas savo gyvenimą pasensta kele Manau, kad nereikia aiškin dalyvauti paties Universiteto Jeruzalėje statybą, kur pra mūšiai tie, kuo toliau, tuo per Vilnelę. Tai, be tą kartų. Pirmaklasis ilgainiui karštesni ir didingesnį. Tuo ti ir apie tai, kiek ši mokslo 400 metų sukakties iškilmėse. džioje bus pastatyta 1000 lo tiltas abejo, padės pagerinti susisie tampa abiturientu. Tik ką pra geresnis, tuo tikslesnis turi įstaigas jos auklėtiniai yra Mums rūpi šios mokslo vų TBC ir 450 lovų onkologi kimą tarp įvairių miesto ra dėjęs mokslą Universitete jau nusipelnę Vilniui. Juk tai, įstaigos ateitis, jos rūpesčiai nė ligoninė. būti mūsų mokslo ginklas. jonų. Numatome rekonstruoti nuolis už kelerių metų — jau Žinios mums reikalingos kad Vilnius yra Lietuvos mums taip pat svarbūs ir vi Mūsų miesto opiausiomis G. Vilties, Vilkpėdės, Polocko, senas studentas. Jaunas spe statyti, kurti naują aukščiau mokslo centras, didele dalimi sada suprantami. Man apie problemomis ir toliau lieka Komjaunimo, Ukmergės ir kt. cialistas po kiek laiko jau lai sio tipo visuomenę. Kažkada „kaltas" Universitetas, jo pro juos nederėtų kalbėti, nes jie gyvenamojo ploto trūkumas ir gatves. komas patyrusiu, senu specia žinomas romėnų filosofas Se fesoriai, docentai, dėstytojai, kur kas geriau žinomi jums naujų transporto linijų tiesi listu. Tai visai suprantamas Kam kam, o Universiteto neka yra taip išsireiškęs: paruošę jam šimtus puikių patiems. Galiu tik pažadėti, mas bei senųjų rekonstravi žmogaus vystymosi, augimo studentams senamiestis tikrai „Man neįdomu žinoti, nors ir darbuotojų įvairiose mokslo kad miesto vykdomasis komi mas. Jaudina mus ir kitos, gal dėsnis. O štai mūsų revoliu gerai pažįstamas. Mes visi juo labai naudingą dalyką, jeigu srityse. Be abejonės, ir atei tetas visada gilinsis į jūsų kiek smulkesnės, bet nema kuriai dabar 53-ieji, ne didžiuojamės, bet tuo pačiu cija, aš tai žinosiu vienas". Ir jei tyje daugelis, palikę Univer reikalus ir esant mažiausiai žiau svarbios problemos. pasens ir už daugybės metų. gu Senekos laikais žinančių ir siteto auditorijas, papildys galimybei — padės. Vilniaus teritorija — 26000 liūdime, kad jis ne toks, koks Ji liks visada jauna, nes išju Pragoję, Varšuvoje ir kituose galinčių žinoti ratas vis dėlto mūsų miesto mokslinių insti Šiandien norėčiau tarti ke ha. Dabar Vilniuje gyvena dino pačias gyvybingiausias, buvo gana siauras, tai tarybi tutų, laboratorijų darbuotojų letą žodžių apie kai kurias daugiau kaip 370 tūkst. gy miestuose. Norint jį tokį tu pačias kūrybingiausias masių rėti, reikalinga daug darbo nėje1 visuomenėje semtis ži eiles, kels Lietuvos mokslą j Vilniaus ūkio sritis, esančias ventojų, iš jų apie 170 tūkst. jėgas, paskatino jas nuolat naujas aukštumas. problemas. nių gali kiekvienas. vyrų ir apie 200 tūkst. mote jėgos, lėšų, specialių me ieškoti, kurti, nenurimti. Re džiagų. Aš nenoriu čia sumažinti Apie mūsų šių dienų jauni Jūs puikiai žinote šį miestą, rų. Dauguma jų jauni, ener voliuciniai pertvarkymai pa Rekonstruoti senamiestį yra keitė pasaulio veidą. Jie mą, geriausiąją jo dalį — stu vaidmens ir tų Universiteto ne kartą esate žvelgę j jį nuo gingi žmonės. Kas trečias mo dentiją galima pasakyti daug auklėtinių, kurie su pasiauko Gedimino pilies bokšto, de kosi. Vilniečių amžiaus vidur sunkiau, negu pastatyti naują vyksta kasdien, visur, jie ša puikių žodžių. Vargu ar be jimu ruošia mūsų jaunąją šimtis kartų vaikščiojote jo kis — 31 metai. Bet laikui bė miestą tuščioje vietoje. lia mūsų. jos mūsų šalis, mūsų Tarybų kartą mokyklose, kurie gydo gražiomis gatvėmis. Ir kasdien gant, galime ir pasenti. Mū Linkiu Jums, draugai stu Šiuo metu jame yra apie Lietuvos respublika būtų taip žmones ligoninėse ir polikli matote, kaip jis gražėja, kaip sų jaunosios šeimos darosi 780 gyvenamųjų namų, iš ku dentai, visada būti tų pertvar toli nužengusi. Geriausieji nikose, kurie ieško Lietuvos auga jame nauji pastatai, vis atsargesnės, pradeda vis rių apie 100 avariniai. Sena kymų sūkuryje, ten, kur la studentijos atstovai tapo žy žemėje naftos, dirba ekono kvartalai. Puikūs pasiekimai labiau bijoti šeimyninių rū miesčio teritorijoje gyvena biausiai reikės Jūsų sugebėji miausiais mokslo, kultūros ir mistais ir vadovais Vilniaus įrašomi ir į raportą TSKP pesčių. mų ir energijos. apie 32 tūkst. gyventojų. liaudies ūkio darbuotojais. Jų ūkinėse organizacijose, kurie XXIV suvažiavimui. Jau išskirta 18 sklypų Vil Per paskutinius penkerius Einant metams, likite jauni rankų ir proto pastangomis kuria naujus eilėraščius, ap Tik praeitais metais buvo niaus aukštosioms mokykloms. metus restauruota bei komp savo dvasia, nes tik tada, bet pasiekti didžiausieji mūsų sakymus ir romanus, žodžiu, pradėtas mūsų naujausio Laz Juose turi būti pastatyti stu leksiškai atremontuota apie kuriame amžiuje, galėsite pra visų tų, kurie vienokiu ar ki dynų rajono užstatymas, o dentų bendrabučiai. Tad atei 40 gyvenamųjų namų. Visai dėti ir baigti didelį, žmonėms laimėjimai. Šių dienų jaunimas puikus, tokiu būdu prisideda prie mū dabar ten statybos jau eina tyje studentai bus geriau jais neseniai baigti atstatyti ir būtiną reikalą. juo didžiuojamės visi. Didesnė sų gyvenimo pasiekimų. prie pabaigos. Per dvejus me aprūpinti. restauruoti trys Antokolskio Saugokite nuo jaunų dienų jo dalis gerai dirba, kopia į Universiteto auklėtinių skai tus šiame rajone statybininkai Dar pernai miestas turėjo gatvės pastatai, toliau remon savo garbę, nustatykite savo mokslo aukštumas. Tačiau iš čius kiekvienais metais didė pastatė 114 namų (30, 60, 90, labai nemalonią problemą — tuojami kiti šios gatvės na aukščiausią principą, poelgių, mūsų šiuolaikinio jaunimo ja. Jeigu pirmoje Universi 108 butų. Iki naujų metų bus trūko vandens. Dabar ši prob mai, atstatomas taip pat Stik minčių ir darbų pagrindą. daug tikimasi. Juk tarybinė teto pokario laidoje buvo tik atiduota gyventojams dar 12 lema išspręsta, tačiau vilnie lių skersgatvis, kompleksiškai Atsiminkite, Jūsų laukia. visuomenė — tai besivystanti 48 diplomantai, tai 1970 me namų.) su bendru 300 tūkst. čiai suvartoja vandens dau remontuojami Giedrio—Toto Planuose jau numatyta, kada visuomenė, remianti visą sa- tais jų išleista 1807. Dar prieš m2 plotu, didžiausią respubli giau, negu iš tikrųjų reikalin rių—Antokolskio gatvių na Jūs ateisite j mokyklas, labo vo veiklą tvirtomis žiniomis, penkerius metus buvo 64 ka koje vidurinę mokyklą, du ga. Apie 40 proc. vandens nu mai. ratorijas, gamyklas, institutus. Projektavimo-tyrin ėjimo Jūsų laukia visa respublika, Iš pranešimo, skaityto iš tedros, o dabar — 84. Kasmet darželius (bus užbaigti dar teka be jokios naudos ir, aiš kilmingame Didžiosios Spalio daugėja profesorių, docentų. du), 2 parduotuves, kitais me ku, nebegrįžta. Kalti visi gy darbai šiuo metu vykdomi laukia ir jos sostinė. Laukia, tai liudija apie didelius tais, pirmaisiais devintame ventojai, kalti studentai, ku penkiuose senamiesčio kvar kaip savo naujo inteligentų, socialistinės revoliucijos Visa šios mokslo įstaigos augimo penkmetyje, bus pradėtos sta rie irgi nelabai moka saugoti taluose. statytojų ir kūrėjų būrio, tvir 53-ųjų metinių minėjime Ak tempus. Deja, nei šiuo metu, nei ar tų kovotojų už komunistinius tybos naujame rajone — Ka- valstybės turtą. tų salėje. Ir tai savaime suprantama. rohniškėse. Tur būt, visiems Dabar mieste vien asmeni timiausioje ateityje mes netu idealus.
SVEIKATINGUMO TALKININKAI Urbanizacija, technikos ir mokslo pažanga kelia naujas gyventojų sveikatingumo problemas. Šalia tradicinių priemonių, kurios jau davė milžiniškus rezultatus mūsų šalyje, likvi duojant maliariją, mažinant gimdyvių, vaikų mirštamu mą, sergamumą, atsirado ir ki tų: rūpinamasi vandens ir oro
apsauga, įgimtų susirgimų, nelaimingų atsitikimų profi laktika ir gydymu, kova su staigia mirtimi ir pan. Gera mūsų pasiekimų iliustracija yra gyventojų amžiaus vidurkio augimas. Dabar mūsų šalyje gyventojų vidutinis amžius viršija 70 metų; t. y. po Spalio revoliu cijos jis išaugo dvigubai.
Milžiniškiems sveikatingu mo uždaviniams vykdyti ne gali užtekti net ir didžiausios pasaulyje medikų profesiona lų armijos, kuri yra tarybų šalyje. Būtinas aktyvus visuo menės talkininkavimas. Viena masiškiausių organi zacijų, atliekančių šią kilnią pareigą, yra Raudonojo Kry žiaus draugija. Norėčiau šia
me straipsnyje apžvelgti kele tą šios organizacijos veiklos mūsų aukštojoje mokykloje aspektų. Tai ir pasiruošimas teikti pirmąją pagalbą nelai mingo atsitikimo atveju, bendras higieninis auklėjimas, medicininių žinių pagrindų skleidimas, donorystė ir kt. Universitete atliekamas platus darbas, siekiant, kad kiekvie
nas specialistas, baigęs aukš tąjį mokslą, sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą įvykus nelai mei namuose, kelyje, mokyk loje. Mes žinome, kad kaip tik dėl tokių žinių stokos ne retai būna tragiškos pasek mės. Todėl medicinos žinių įsisavinimas leistų per metus grąžinti gyvenimui tikriau siai ne vieną žmogų. Noriu paraginti studentus atsakin giau pažvelgti į medicinos pa grindų studijas. Jos gali būti labai reikalingos kasdien. Štai
neseniai mums pasitaikė 38 metų ligonis. Staiga įvykęs širdies susirgimas sustabdė jos veiklą. Tik jo žmonos pastangų dėka (pritaikė širdies masažą) pavyko palaikyti gy vybę ir atgaivinti ligonį. Vė liau, nuvežus į kliniką, buvo galima atstatyti ligonio svei katą ir darbingumą. Higieni nių žinių pagrindų studijos yra neatskiriama bendro žmo nijos kultūros lobyno įsisavi nimo proceso dalis. Keista,. (Nukelta Į 3 psl.)
TARtblNlS STUDENTAS,
3 psl.
DIDŽIAJAM SPALIUI — 53. ŠIĄ ŠVENTUS DIENĄ MES SAKOME: „ŠIANDIEN TU MUSŲ NAMUOSE, REVOLIUCIJA!“ Mūsų šalyje dirbamas di džiulis darbas, rengiant socia lizmui ištikimus kadrus vi soms liaudies ūkio šakoms. Mes nuolat rūpinamės dideliu mokslininkų, inžinierių, gy dytojų, mokytojų, technikų, darbininkų ir kolūkiečių pro fesiniu meistriškumu. Kiek vienas tarybinis žmogus turi puikiai mokėti darbų, kuris jam pavestas. Kartu negalima mažinti mūsų pastangų, for muojant marksistinę-lenininę tarybinių žmonių pasaulėžiū rų, juos auklėjant didelio są moningumo, komunistinės moralės, idėjinio atsparumo,
tarybinio patriotizme ir prole tarinio internacionalizmo dva sia. Visi mūsų laimėjimai socia lizmo statyboje — iškovoti marksizmo-leninizmo mokymo pagrindu. Nepajudinama išti kimybė šiam didžiajam mo kymui yra pagrindinė būsimųjrį komunizmo statybų ga rantija.
Iš drg. M. Suslovo praneši mo iškilmingame posėdyje, skirtame Revoliucijos 53osioms metinėms, Kremliaus suvažiavimų rūmuose 1970 m. lapkričio 6 d.
Veiduose — giedra, šir dy — daina, rankose — sveikinimų žodžiai. Šian dien viena tų gražių mūsų gyvenimo dienų, kurias vadiname švente. Šiandien praeini ne vien tik šventinėmis Lietuvos sostinės gatvėmis. Minty se perkratai ir visą savo gyvenimą: kaip gyvenai, kuo džiaugeisi, ko neap kentei. Ir patvarus pilna ties jausmas užvaldo visą tave: puikus ir prasmingas gyvenimas. O jam sparnus davė Revoliucija. Šiandien — mūsų šven tė. Šiandien tu mūsų na muose, Revoliucija! Gatvės pilnos žmonių ir vėliavų. Dideliam būry ir tu, gražus, stiprus gimto sios žemės jaunasis šeimi ninkas.
Nuo penktadienio PRANEŠA „TS" KORES PONDENTAI IR SKAITY TOJAI.
O Beveik prieš trejus metus išgirdome apie Vil niuje atliktą sudėtingą širdies vožtuvų keitimo operaciją. Tada ligos su naikinti vožtuvai buvo pa keisti dirbtiniais — plast masiniais. Šiandien mes vėl gali me kalbėti apie naują Uni versiteto Bendrosios chi rurgijos katedros ir klini kos kolektyvo, vadovauja mo prof. A. Marcinkevi čiaus, laimėjimą. Pirmą kart Tarybų Sąjungoje šir dies vožtuvai pakeisti nau jais, padarytais iš kitų ope ruojamo ligonio audinių. Operacija pavyko sėkmin gai. Viena iš pacientų jau išvyko namo.
T. FRIDMANO nuotraukos
(
.
© Ateinantį trečiadienį kavinėje įvyks Universite to mokslo pirmūnų vaka ras. } jį žadama pakviesti ir komjaunimo aktyvistus, žmones, atsakingus už aka deminį darbą.
SVEIKATINGUMO
DVI DETEKTYVINĖS ISTORIJOS SU NELINKSMA PABAIGA
TALKININKAI
Iš pradžių jie buvo dviese: Jis ir Ji. Jūroje ošė paskuti nės vasaros dienos. Jie stovė jo ant tilto, įbridusio toli į vandenį, ir žiūrėjo į patekan čią saulę. Buvo šešta valan da. . . Paskutinis rytas Palan goje. Trečias j jų tylų svajonių pasaulį atėjo netikėtai. Jiems — Jam ir Jai — nebuvo net kada nustebti. Lengvutis pie tų brizas virto suominiu... „Ko jam, trečiam, čia rei kia?", — pagalvojo abu. Ir lyg susitarę, Jis ir Ji iškėlė trečiąjį aukštai virš galvų ir
(Atkelta iš 2 psl.)
kad žmogus, skaitąs astrono mijos, aukštosios matemati kos arba archeologijos kursą, kartais neįvertina auditorijos Gėdinimo arba taisyklingo apšvietimo reikšmės. Nepa kankamas dėmesys mitybos higienai, netobuli tvarkaraš čiai kartais dar būna svar biais skrandžio susirgimų at siradimo faktoriais. Šiuo metu Raudonojo Kry žiaus komiteto ir Higienos katedros iniciatyva Medici nos fakulteto dėstytojų grupė uošia higieninių žinių pa grindų paskaitų ciklą. Tai leis inkštųjų mokyklų studentams feriau susipažinti ir perduoti utiems šias žinias. Kiekvieną ašarą mūsų studentai medi nai gamybinės praktikos metu '•lieka nemažą darbą: įsteilia Raudonojo Kryžiaus orianizacijas, apmoko sanitari nis draugoves kaimo vietovėe. Kasmet Universiteto bei akultetų skaityklose platinana literatūra sanitarinio švie■mo bei pirmosios pagalbos eikimo klausimais. Stengianasi, kad kiekviename fakulete, laboratorijose, sporto alėse būtų pirmosios pagal ios vaistinėlės. VVU Raudonojo Kryžiaus raugijai talkininkaujant pa
ruošta respublikos sanitari niam aktyvui atmintinė apie pirmąją pagalbą staigios mir ties atveju, nurodymai kaimo žmonėms, kaip išvengti apsi nuodijimų. Be kraujo perpylimo šian dien neapsieina nė viena su dėtingesnė operacija. Iškyla labai svarbus uždavinys — įvykdyti donorystės talką. Būtina iki lapkričio pabaigos visų fakultetų studentams ir dėstytojams, norintiems ir ga lintiems jvykdvti garbingą do noro pareigą, ją atlikti. Tiki me, kad fakultetų visuomeni nės organizacijos padės Rau donojo Kryžiaus pirminėms organizacijoms. Gydymo įstai goms labai reikalingas krau jas. Kviečiame studentus ir čia būti pirmaisiais, padėti gydytojams suteikti pilnaver tę pagalbą ligoniams. Universiteto kolektyvas re mia humanišką Raudonojo Kryžiaus organizacijos veiklą Ir materialiai. 1970 m. surink ta daugiau kaip 700 rublių nario mokesčio. Tai leidžia dar labiau stiprinti ir plėsti sveikatingumo talkininkų veiklą.
© Vilniuje vieši trys Krokuvos Jogailos univer siteto mokslininkai. Prof: K. Mrazovska do misi mokslu, švietimu ir kultūros istorija. Lietuvoje ji susipažins su mūsų kul tūros įstaigų veikla, Uni versiteto rankraštynu, ar chyvais. Vyresniųjų kuršų istorikams bei dėstytojams ji skaitys paskaitą apie Vilniaus universitetą ir jo vietą Europos aukštųjų mokyklų tarpe XIX a. pir moje pusėje. Doc. dr. T. Buinickis -— filologijos mokslo specia listas. Jis skaitys paskaitą apie rašytoją Henriką Sin kevičių Filologijos fakulte to studentams. Doc. dr. L. Lysiakas paruošė keletą paskaitų vals tybės ir teisės istorijos klausimais.
Kam dabar eilė? bloškė jį tolyn į Baltijos jūrą. Tai įvyko akies mirksniu. Jie net suakmenėję iš netikė tumo. Kai Jie vėl atsigavo, jų akys nukrypo tolyn į jūrą. O viešpatie! Trečiasis nardė per bangas: jis buvo lengves nis už vandenį ir neskendo. Ką daryti? Jis ir Ji apsidairė. Čia pat, šalimais, kabojo gel bėjimo ratai. Ryto spalvos mirgėjo jų abejingame pavir šiuje. Jie čiupo ratus, apsi juosę ir jau buvo bepuolą j jūrą, kai kažkieno šaltos ran kos pastvėrė juos. Jis ir Ji atsigręžė: ant nepažįstamųjų rankovių raudonavo raiščiai.
RIMTAS VYRAS
Kiekvienas suaugęs žmogus, turįs savo asmeninius doku mentus, žino, kad juos reikia saugoti, kad jų negalima už statyti, perduoti kitam asme niui ir pan. Be to, kai kuriuo se dokumentuose šie pamoky mai netgi yra įrašyti. Tai kodėi gi kai kurie stu dentai atžagariai daro? Pa miršta, laiko tai nekaltu juo keliu, ar jie dar nesubrendę ir neatsako už savo poelgius? Kad suaugę, tai faktas: turi pasus. Vadinasi, už tai, kad perduoda, „paskolina" savo studentų bilietus kitiems as E. prof. p. dr. I. STUPELIS menims, juos reikia griežtai VVU Raudonojo Kryžiaus bausti. Be to, tai ne atskiras komiteto pirmininkas atvejis. Apie tokius „gerada
„Draugovininkai..." — nu diegė jų galvas mintis. . . — Kas buvo antrasis? — Mano draugas V. Ždanovičius iš KPI. — Jūs buvote girti? — Ne, mes nebuvome gir ti, tik iš naktinio baro. V k. chemikė Ch. Idovič atsakinėja linksmai ir trumpai. Jos ma nymu, nieko baisaus neįvyko. Ėmė jie, Jis ir Ji, vieną anks tų rytą ir numetė nuo Palan gos tilto į jūrą. . . suoliuką. Taigi, ir mes taip galvojam — o kas čia baisaus. Tik, va, kam dabar eilė? Ką mesim? A. DARGUŽIS
• Lapkričio 10 d. į Vo kietijos Demokratinę Res publiką išvyko du mūsų universiteto chirurgai G. Martinkėnas ir D. Kavoliūnas. Jie du mėnesius stažuosis Graifsvaldo uni versitete. • J Graifsvaldo univer sitetą iškeliavo fotoparoda apie mūsų universiteto, gy venimą bei veiklą. Greitu laiku ji bus pradėta eks ponuoti. Analogišką parodą ruo šia ir graifsvaldiečiai.
iki penktadienis
NERIMTAI PASIELGĖ
rius" esame rašę, ne vienas yra nubaustas. Visai neseniai Aktų salėje buvo sulaikyti keli piliečiai su svetimais dokumentais. — Vyras tai aš rimtas, — tvirtina ekonominės informa cijos spec. III k. studentas Olegas Matvejenka, — tik ne rimtai pasielgiau... Vaikinukas atėjo j šokius. O ten be studento bilieto pa sirodo, neįleidžia. Kur jis čia grįš į Subačiaus gatvę (ten gy vena), verčiau iš draugo pa siskolins. .. Olegas ne tik žmones ban do mulkinti, bet ir studentas, pasirodo, ne koks: skolų pri
sirenka. Už tai net nuobaudų turįs. — Antram kurse komjauni mo komitetui priklausiau. .. — O dabar? — Tegu kiti pabando, pa bėgioja. .. Žiūrėkit, senjoro - orumas nebeleidžia! Nieko sau filoso fija. Tegu kiti vargsta, dirba, tegu kiti ir Aktų salėj saugo tvarką. O man kas! Tai kad tokį „senjorą" pa stačius su raudonu raiščiu prie salės durų: tegu kelis va karus pastovi. Gal išgaruotų tada tinginys ir noras kitus apgaudinėti? PF prekybos ekonomikos spec. III k. studentė Irena
Peldytė irgi nusikalto: ji savo pažįstamai iš Klaipėdos davė studento bilietą. O kad ta drauge ne tik j šokius gali nueiti su svetimu dokumentu, bet dar kokią nors šunybę iškrėsti, Irena nepagalvojo. Nepagalvojo, kad studento bilietas, — studento garbė. O jį saugoti juk reikia, ar ne taip? I. Peldytei dabar studento bilietas atimtas metams. Vadi nasi, ji ne tik gėdos turės, bet ir negalės naudotis tų laiko tarpą studentų lengvatomis. Toks atlyginimas už blogai suprastą draugiškumą.
A. JUODUPIS
ATĖJUSI IŠ PASAKOS Ne vienas, besigėrėdamas mūsų galingu ir darniu poetų choru, vis dėlto neramiai klau sia: o kurgi( solistai? Jau pra dėta ilgėtis iš visumos išsiski riančio poetinio balso. Dauge lio jaunųjų literatūros bičiulių akys krypsta į Gražinos Cieškaitės kūrybą. Gražinos poezijos pasaulis — pasakiška vizija, kur ošia „pražydę vėjo miškai", sklan do „paukščiai užburti". Į skai tytoją prabyla trapus balsas — „neatrastas vaiko slėnis". Jaunoji poetė sugebėjo išsau goti vaikystės slėnio pasakų stebuklingą grožj. Ir kai ji pavargsta kasdienybėje, šau kiasi (gal kiek egzaltuotai — tačiau nuoširdžiai!) jų. O saule, patikėk — aš gyvenau laimingai!— Manęs nevargino jausmų lava. Ir švietė sieloj atmintis gyva, kol praeitis kankinosi žaismingai.
Visas eilėraštis taip ir keri formos grakštumu, rimo „lengvumu". Kaip tik žais mingas tonas padeda išvengti pozos, sentimentalumo. Ir skausmas, vinguriavęs eilė raščio gilumoje, netikėtai išsi veržia žodžiais, tarytum ne turinčiais sąryšio su konteks tu: „O netikėtas žaibo spin desys!" Gražinos poezijoje dažni liūdesio aidai, melancholijos žymės, nes juk sunku sude rinti kasdienybę su pasaka. Kartais poetės balse išgirsta me ir tikrąjį tragizmą. Štai, kad ir eilėraštis „Plaukiam vi sad. . .", pretenduojantis į pla tesnius žmogiškosios būties apibendrinimus. Vykęs jūrosamžinybės įvaizdis, didingos talpios metaforos („Klajoja mėnesienoj laivai po sūriuoju, keistuoju vakarėjančio lauko dangum") ir daro šį eilėraštį meniškai įtaigų. Mes išgirsta me skausmingus žodžius, pri menančius V. Mykolaičio-Pu tino eiles.
Gražina Cieškaitė eina sun kiu poetinės abstrakcijos ke liu. Ji nesistengia kurti at skirų strofų, o kalba visu pos mu ar net eilėraščiu, tuo pa siekdama brandžios visumos. Vaizdai plaukia gaivalingu srautu, sukurdami pačias neti kėčiausias asociacijas. (Tik gal Gražinai, pasiekusiai tokį brandos laipsnį, jau reikėtų šiame sraute siekti didesnės būtinybės ir laisvės santarvės). Turtingos asociacijos, žodžiai, sujungti vidiniais ryšiais, kaip tik ir kuria poetinę erdvę, tal pinančią didžiulius tiek jaus mo, tiek minties krūvius. Čia kiekvienas žodis sušildytas poetiniame žaizdre — net ret karčiais pasitaikančios nuo gos sąvokos įgyja emocinį at spalvį. Tą galima pasakyti ir apie gamtovaizdį — transfor muotas poetės sąmonėje, jis tampa nerealiai trapiu, pasa kišku. Savo poetiniais įvaizdžiais Cieškaitė tarytum siekia tyru mo pradų („Žvaigždė nepa
liesta"; „Vėjo skonis lūpose žvaigždėtas"; „Paukščio spar nas nelytėtas"). Bet kartais, susižavėjus „nežemiškais" įvaizdžiais, mintis nuklysta paviršiumi, tariamose platy bėse „išsisklaido" visas su kauptas jausmas. („Galiu iš tiest rankas į erdvę, su kuria pažįstami jausmai ir ilgesys iš naujo"). Galima papriekaiš tauti ir dėl „aukštų" sąvokų pamėgimo (meilė, dangūs, širdis), dėl egzaltuotų kreipi nių („O saule"; „O liepsno jančio krašto vijokli"!; „o dainuok su manim visados") ir kai kurių įvaizdžių („baltas slėnis" — „vaiko slėnis"; „le dėjančios jūros galybė" — „ledėjantis spindulys" — „le dėjančios saulės ašaros...") kartojimosi. Gražina Cieškaitė jau ne naujokė kūrybiniame pasau lyje, yra įveikusi jau nemaža poetinių seklumų ir rifų. To dėl tikime, jog Gražina, atsi kračiusi dar pasitaikančių trūkumėlių, padovanos mums savo eilėmis naujų pasakų, naujų vaikystės vizijų.
V. VASILIAUSKAS I k. žurnalistas
• SVARSTOME
SAVO
KOLEGŲ KORYBĄ
• NAUJI LITUANISTŲ IR GAMTININKĖS
EILĖ
RAŠČIAI
IDA STANKEVIČIUI Ė biologijos spec. I kursas
Jau švinta, man tylėti noris.. . Tavo paukščiai gieda, klega — Man naktis užkanda žadą. Mano valtys rūke plaukia. Kur tu eisi, kur nueisi? Šaltinėliai užuakę — Tavo paukščiai gieda, klega, O aš raudomis juokiuosi ------
Plauks pušinės lauko vėtros, Aš tave toli paslėpsiu: Bus tik akmenys laukuose Ir mediniai kelio kryžiai, Saulės, prismeigtos ant iečių, Viršum miško blaškos, šypso. Tu užmiršk, o aš tylėsiu Ir virš miško tuščias laukas. Tik ražienos, tik ražienos, Ir vienoj guboj tylenė Vėjo dukterėčia, Tavo pamesta užsnūdus.
Gražina CIEŠKAITE I k. lituanistė Bet vėl eina diena tolumoj savo baltumo; bet geidžiu susilieti vėl su tamsa, iškelti save virš gėlių gedulingo ėjimo, geidžiu dienos pradėjimo giliai. Ir vėluoja mano širdy sudarkyto laikrodžio Niekas. Auksu tyliu aš krentu į spalvotą vidurnaktį — Niekur.
Dega saulė gėlėm ir tolimu aidu nakties, plaka širdis su tavim po delnais, kurie neša akmenuotus namus už girios vėlai.
Kaip toli neša, kaip sukasi žemė vidurnaktį sieloj giliai! . .
Man prieš akis nakties žolė, ir vienas mano žodis tau skirtas... Tu, kurio dangus praėjo su liūdesiu švelniuoju — visados tylėjau tavo lūpose, kentėjau su tavimi viduržemio sunkaus bespalvėj nišoj. Mano širdį nešė pro mėnesienų skambesį jausmai... Ilr laiko švelnų kraštą palytėjau besielėm lūpom, tartum ledą skaistų. O tolumoj žydėjo sniegas, krito gėlių naktis pro akmenis žalius. . . Plaukiam visad — Ugny musų kaktos. Klejoja mėnesienoj laivai po sūriuoju, keistuoju vakarėjančio lauko dangum. Amžinai mūsų rūbuos kiti pasislėpę blaškysis prieš ledėjančios jūros gyvybę, ir eis jų menkystė, kai saujos už nieko laikysis, ir po samanom akys dairysis. Praskleis mūsų bėgančius veidus diena paskutinė. O liepsnojančio krašto vijokli!. . Visus atspindėjo dangaus išdidi, sidabrinė, spinduliuojanti jūra, kol kraujas šviesus.. .
Rimantas VANAGAS V k. lituanistas
„... IR NIEKAS NENORĖJO MIRTI..." „Ištraukiau žiedą, ir granata mano del ne išsyk pasunkėjo..." ii Iš kareivio dienoraščio
Švyti saulė ir vėl pro šakas. Į rugsėjį keliauju pro šešėlių rieves po sapnais. Mano krašto mėnesiena graudi tau priklauso iš naujo, iš naujo. Su ledėjančiu spinduliu saujoj stovėjo šventoriuj mano sapno dangus — jo šešėlis beprotis bėgo jūrom žaliom, sklidinom ir juodom... Tavo jūrom. . . Kas naktį, kai liūdno paveikslo aureolė švelni virš gėlynų raudojusių vaikšto, negaliu su tavim be tylos išdavystėj kalbėt. . . Atsidūsta po medžiais lėta, paskutinė žolė. Išskrido paukščiai jau. Ir sielai neramu. Po rudenio lankas ji klaidžiojo beveidė. Ir klausėsi širdis, kaip vasaros namų bedugnėje švelnioj žaibų choralas aidi.
Ir atmintis giliai kvėpavo nerami rugsėjo naktį, kai auksinis vėjas, tekėjimas gėlių ir žodžiai svetimi už paskutinio šviesulio judėjo.
Galiu ištiest rankas į erdvę, su kuria pažįstami jausmai ir ilgesys iš naujo.. . O amžinas dangus — boluojanti giria, o pilnatis neišsakyto kraujo!.. Uždainuok su manim. Iš toli jau girdžiu tavo balso jėgoj tiek žvaigždynų graudžių. Uždainuok su manim, jeigu sieloj tavoj aš alsuoti galiu. O žydroj sietuvoj dėl tavęs, dėl tavęs ties bedugne giliai plaks į širdį žali pilnačių spinduliai.
O dainuok su manim visados, visados — virš begarsių dienų, virš gėlių valandos. Virš ugnies patylėk, nes alsuoti šviesu, o ištiesus rankas — prasilenkti baisu...
neapykantą sau pačiam. Plaukia debesys, dobilai ir paukščiai, ir sunki tyla, lyg kažko nepataisomai blogo laukčiau.
Ištįsę žolių veidai ir mano šešėlis nustėro — kodėl tyla, kai kietai suspaustam delne tvaksi it senas laikrodis būsima priešmirtinė agonija?..
Kai buvau mažas ir mokėjau verkti, iškasdavau smėlyje šulinį ir paslėpdavau ašaras. O geri tolimi laikai! . .
Ne, aš palauksiu, kol baltą debesį pridengs horizonto sieną, o žiopliuke kielė nuskraidins šeimyną už ano akmenuoto kauburio.
Kartais būnu labai negeras ir pavydžiu visiems laimingiems. Net mažyčiam šikšnosparniui, nė ploniausios šakelės tamsiam paupy neužkliudžiusiam.
Arba dar geriau: pastovėsiu, kol šviesios žolės prasikals pro naktinį dangų ir suskaldys beprotiškai sunkų atjaųnėjančios žemės kevelą.
Štai ir stoviu, suspaudęs delne
Vėjas, tas vėjas dulkių parėdais! Saulė ta saulė sudegins žvilgsniu! Kur man šaltinis gintarus neša, Kur mano medžiai žali smaragdu? Ar jau pavasaris? Ar žydi saulės, paskendę pievoj? Ir klega paukščiai: „Saulė, jau saulė, Su kaukėm medžiai — neatpažinsi. Žydi, jau žydi mėlynos saulės, Ir vėjas siaučia į šydą kriaušę. Eikš pas mus, nerege, Eikš pas mus, nebyle, Tuoj prakalbėsi šnekom varnėnų, Tuoj praregėsi akim nustebusiom, Skrisim į dykumas Nemuno potvynio, Sparnus turėsi mažyčio elfo, Eikš pas mus, nebyle, Paukščiu pragysi".
Kiekvieną kartą, grįždamas į namus, pažiūriu į rūkstantį kaminą, baltai nudažytus langus, smėliu išbarstytą taką. Ir drąsiai einu vidun.
Nuoširdžiai užjaučiame Prekybos ekonomikos ka tedros docentą A. VENC KŲ, mirus jo tėveliui.
Prekybos ekonomikos ir orųanizavimo laboratorija
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Unlversite to g. 3. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15. Tiražas 3500 egz. Užs. Nr. 4372 LV 143-