Chemikų pavyzdžiu Pasibaigusi studentų mokslinė konferencija parodė, kad šiais metais labai išaugo ChF SMD gretos. Konferencijos medžiaga pasižymėjo ir temų įvairumu. Spausdinamoje nuotraukoje matome jaunąsias mokslininkes, neorganinės chemijos katedros 111 k. chemikes V. Jasinskaitę ir B. Ingaunytę, kurios konferencijoje užėmė UI vietą chemikų tarpe. Savo moksliniame darbe „Kobalto mikrokiekio nustatymds kinetiniu metodu" nagrinėja naujo būdo, t. y. kinetikos pritai kymą kobalto kiekybinėje analizėje. Pažymėtina, kad V. Jasinskaitė ir B. Ingaunytė ne tik rezul tatyviai dirba mokslinį darbą, bet suspėja ir akademinėse dis ciplinose, aktyviai dalyvauja sporte, fakulteto visuomeniniame darbe, o V. Jasinskaitė yra grupės komjaunimo organizacijos sekretorė. III kurso chemikams šis semestras yra sunkus — pagrindi nė disciplina organinė chemija. Studijuodami organinės chemi jos kursą didesnę laiko dalį jie praleidžia organinės sintezės la boratorijoje. Pasikalbėjus su dėstytojais, tapo aišku, kad šios merginos, pagal atliktų laboratorinių darbų skaičių, pirmauja grupėje. Mūsų fotoaparatas užfiksavo minėtas jaunąsias moksli ninkes, beruošiančias aparatūrą sekančiam organinės sintezės laboratoriniam darbui.
S. PUNTEZIS (Mūsų koresp.)
Kolektyvas ruošiasi skrydžiui P
. c
— Jokių pasiašklnimų! Užteks! Kolūkyje krėtėte išdaigas, o sugrįžę visą savaitę nesirodėte paskaitose. Išsimaudyti ir išsikal bėti galima per dieną. Tam nereikia šešių. Todėl nuspręskite: arba studijuosite rimtai, arba eikite dirbti. Visų žvilgsniai griežtai kartoja tą patį: „užteks“, ir nei Ma rinas, nei Kęstutis nebedrįso teisintis. Kalti! .. Paskui seniūnas Ištiesė Jiems pinigus: tai — kurso draugų parama. Juk abudu negauna stipendijų. Net namiškiai susirūpino, kodėl, o sužinoję nepatikėjo. — Kęstutis visada buvo toks ramus, — pasakė mama. Gal būt, draugas paveikė? Tačiau Marinas — vienas, o Tei sės fakulteto antrame kurse b* jo dar dvidešimt studentų. Kas nugalės? Be abejo, kolektyvas. Praėjo keletas savaičių. Ir antrakursiai stebisi: Kęstutis Mik šys pasisako beveik kiekvieno seminaro metu. Ir paskaitų nebepraleidinėja, vadinasi, tvirtas kolelAyvo žodis, Jeigu negalima Jam nepaklusti. 0 kada jis, kolektyvas, subrendo antrakursiai ir nepastebėjo. Gal karštai ginčijantis jaudinančiais klausimais su sirinkimų bei pertraukų metu, gal bendrai švenčiant gimimo dienas, įtemptai besiruošiant sesijai .kada paprašai draugo užra šų, reikalingos knygos, paaiškinimo, ir jis tau neatsako? Jau pir momis praėjusių mokslo metų dienomis devyniasdešimtojoje auditorijoje buvo kalbama apie darnų kolektyvą. Vaikinai, ką tik demobilizavęsi iš Tarybinės armijos, pradėjo nuo dainos. Pertraukų metu dažnai skambėdavo sutartinė, tai linksma ir gaivi, tai graudi ir svajinga. Dainos buvo jaudinančios Ir neapgaulingos. Jos padėjo pažinti vienas kitą, sukeldamos norą iš sipasakoti. iš kur atvažiavai, su kokiais žmonėmis prieš tai dir bai, apie ką svajoji. Tačiau ilgai dar vis atrodė, kad vienas kitą per mažai pa žįsta. Todėl antrame semestre komjaunimo organizacija suorga nizavo disputą tema: „Pakalbėkime apie save“. Kokius charak terio bruožus labiausiai vertini? Koks tavo gyvenimo tikslas? Kuris kurso draugas labiausiai patinka? Kodėl? Ko trūksta mūsų kolektyvui? Studentai atsakė į šiuos disputo anketos klau simus, o po paskaitų prasidėjo gyvas pokalbis apie save ir apie kitus kurso draugus. Bet ir geriausiai organizuoto susirinkimo metu neišsikalba ma taip, kaip mažesniame būrelyje. Susirinkę vakarais kuriame nors bendrabučio kambaryje arba pertraukos metu, tebetęsdami ginčą seminare iškeltu klausimu, draugai artimai pažino vienas kitą. Jeigu draugo mintys buvo neteisingos, visas kolek tyvas stengėsi įrodyti, kad Jis klysta. Ir beveik visada tarp dviejų studentu kilęs ginčas apima visą auditoriją. „Ginčuose gimsta tiesa“. Ne, ne visada sėkmingai surasdavo Ją pirmakur siai. Ne kartą teko prašyti pagalbos vyresniųjų. Susirinkimuose dalyvavo ne tik kurso vadovas. Marksistinės-lenininės teorijos ir komunistinės moralės klausimais kalbėjo TSKP istorijos kated(Nukelta į 2 psl.)
GARBES LENTA įSiEIGTA VVU KOMJAUNIMO KOMITETO NUTARI MU. JOJE RAŠYSIME APIE GERIAUSIUS STUDEN TUS IR AKTYVIUS VISUO MENININKUS.
v
Nijolė Selvestravičiūtė dar tik antri metai universitete, bet apie ją jau galima pasakyti daug ge ro. Nijolė labai gerai mokosi nuoširdus ir principingas drau gas. Kaip puikią darbininkę pri simena Nijolę visi Tauragės ra jono „Lenino keliu" kol. I pa mainos nariai. Šįmet Nijolė — fakulteto kom jaunimo komiteto mžrys. Ją la bai jaudina pagrindiniai mūsų organizacijos uždaviniai. Pasiek ti, kad akademinis darbas būtų suprantamas ne kaip darbas su skolininkais, o kaip rimta ruošimosi seminarams koliokviu mams, pratyboms kontrolė, pa siekti, kad fakultete nebebūtų skolininkų — štai Nijolės sva jonė. Jos įgyvendinimui ji ne gaili nei laiko, nei energijos.
VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖSI
TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 37 (506)
Eina nuo 1950 m.
1964 m. lapkričio 26 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap.
AR PATEISINAMAS universitete įsiskolinimas? Istorijos ir filologijos fakulteto Valstybi nės kontrolės rėmimo grupės komisija patik rino, kaip likvidavo šių mokslo metų pra džioje fakulteto studentai akademines skolas. Fakultete, pradedant mokslo metus, buvo 98 studentai, pavasario sesijos metu neišlai kę tam tikrų egzaminų, negavę įskaitų, ne parašę kursinių darbų ir kt., t. y. 33,5% vi so universiteto skolininkų (292) skaičiaus. Iš jų 7 studentai, kaip nepažangūs, pašalinti. Dalis, rūpestingesnieji, skolas likvidavo, bet iki spalio 24 d. dar buvo likę su įsiskolini mais įvairių specialybių 35 stud. Susipažinus su kiekvienu, galima padaryti išvadą, kad šių įsiskolinimų priežastys — nepakankamas dar kai kurių studentų su brendimas, nerūpestingumas, susižavėjimas išoriniu studentų gyvenimu, savikontrolės stoka. Tokių studentų nematei bibliotekoje, jų nėra skaitykloje, jie nedalyvauja SMD darbuose, jų neišgirsi ginčijantis jokiais mokslo klausimais, nors jie ir „atsėdi“ pa skaitoms skirtas valandas... Vienas kitas po metų, o kartais ir vėliau ima bodėtis pasi rinktąja specialybe (pvz., III kurso prancūzų spec. stud. Graniūnaltė), abejoja, nusivilia neradę, kas- juos domintų. Abejingumas mokslui — tai bene svarbiausia atsilikimo priežastis. Toks jaunuolių lengvapėdiškas po žiūris į studijuojamąjį dalyką, į studento darbą, jo pareigas — užkrovė fakultetui ne maža darbo, likviduojant visus įsiskolinimus. Užuot sprendę mokymo, auklėjimo ar moks lo kėlimo tobulinimo problemas, dekanatas ir katedros gaišo daug valandų, kviesdami po kelis kartus atsilikėlius, registruodami jų skolas, aiškindami priežastis, įtikinėdami kaltininkus rūpintis savimi, „vedžiodami kiekvieną už rankelės“. . . Bet ar turės ko kios naudos visuomenė iš tokių, vedžiojamų bei kalbinamų, jeigu jie ir baigtų aukštąją mokyklą? Valstybinės kontrolės rėmimo komisija mano, kad skolininkų skaičius fakultete yra per didelis ir dekanatas per daug delsia, lik viduojant tuos įsiskolinimus. Vis dėlto be veik visų įsiskolinimų priežastys nėra pa kankamai rimtos, kad galima būtų pateisinti įdėtąjį darbą, sugaištąjį laiką, kuris reika lingas tobulinant mokslo žinių teikimą ir pa
dedant tiems, kurie tų žinių trokšta, patys siūlydami įvairių efektyvių priemonių (plg. š. m. X.29 atvirą laišką universiteto Rekto riui ir VVU Mokslinei tarybai.. . Todėl dekanatui siūloma: 1. Negaišti, aiškinant skolų priežastis: pa tys skolininkai (turint galvoje, kad dirbama su suaugusiais žmonėmis) tuo turi rūpintis. O laiku nelikvidavusius įsiskolinimą brauk ti iš studentų skaičiaus, patariant jiems im tis kito visuomenei naudingo darbo, ir aukš tosios mokyklos baigimą palikti tiems, kurie jo siekia. 2. Kadangi dalis stojančiųjų J aukštąją mokyklą, būdami per jauni, nesugeba dar savarankiškai suprasti savo pomėgių, stoja mųjų egzaminų komisija turi pagalvoti apie tikslesnės atrankos metodus. 3. Jau pirmajame kurse reikia padėti stu dentams galutinai išspręsti savo specialybės pasirinkimą. Todėl komisija pritaria tai tra dicijai, kad yra priimami dar šalia tikrųjų studentų — kandidatai Į studentus: pirmojo semestro darbas ir žiemos egzaminų sesija galės padėti spręsti apie kiekvieno pašauki mą. 4. Studentai turi būti įspėti, kad rengtųsi visą laiką egzaminams, nes yra tokių dalykų, kurių egzaminas negali būti skirtas pagal kiekvieno įgeidį: pvz., valstybinis svetimo sios kalbos egzaminas IV k., pedagoginė praktika ir kt. Todėl tokių dalykų nepaten kinamas mokėjimas verčia studentus arba nutraukti mokslą, arba likti antrus metus kartoti kurso. 5. Nemažas įsiskolinimų skaičius tenka tiems, kurie ateina J universitetą iš kitur, sa kysim, iš neakivaizdinio skyriaus. Komisija mano, kad tokius galima būtų priimti ir lai kyti studentais tik tada, kai bus likviduoti visi skirtumai. Tik sistemingas savarankiškas darbas ga li padėti pažinti kaip reikiant studijuojamą jį dalyką. L. e. doc. p. ’J. ŽUKAUSKAITĖ
Bažnyčia prisitaiko .SMHUlUUUUUlUIHUlUlUliUUUlUUlUUlUUilUIlIUIllIUUllllUUIIUHUBlUtlinUilUlinillU
Indijoje, Bombėjaus mieste, šį mėnesį di delis .sumišimas. Iš viso krašto sutraukiami policijos būriai. Kas atsitiko? Gruodžio pra džioje čia įvyks Afrikos ir Azijos šalių ka talikų kongresas, kuriame dalyvaus Kristaus vietininkas žemėje (taip jį tituluoja katali kai) — popiežius Pijus VI. Reikia jį apsau goti, kad koks fanatikas musulmonas ar lndusas nepasikėsintų ir neišgąsdintų švente nybės. Tai nebe pirmoji šio popiežiaus ke lionė. Šių metų pradžioje popiežius VI pir mą svkl katalikų bažnyčios Istorijoje lėktuTU išdrįso nuskristi į Palestiną, kur pirmą kartą po kelių šimtų metų nesantaikos susi tiko taikingam pokalbiui apie vienybę su vienu iš aukščiausių p ravoslavų bažnyčios atstovų — Konstantinopolio patriarchu Atenagoru. Kas čia pasidarė? Juk iki šiol Joks popie žius nedrįso sėstis į lėktuvą, tuo labiau bi čiuliautis su pravoslavais. Katalikybė, atro do, nemėgo naujovių. Taip, ji visados buvo ir bus su atgyvenusiomis klasėmis ir idėjo mis. Tačiau šiandien visų religijų bažnyčios, be abejo, ir katalikų, oergyvena didžiulę kri zę. Tikinčiųjų skaičius smarkiai mažėja, juk net į kunigų seminarijas nebesurenkamas rei kiamas klierikų skaičius? darbininkų klasė visiškai atšalo nuo tikėjimo. Ieškodama iš eities, katalikų bažnyčia, ypač paskutiniuo ju metu, bando moderninti religiją, taikyti ją prie šių dienų gyvenimo, kad' tik kaip nors išlaikytų savo pozicijas. 'Taigi, norom nenorom, tenka imtis reformų, lopyti ir tai syti „amžinas ir nepajudinamas“ religines tlOSHS "*■ Juk dabar pragaras, tai nebe ugnis, o dvasinės kančios, velnias ne su ragais, o be dieviška spauda, radijas ir kovojantis ateis tas. Šiandien, einant prie komunijos, nebe reikia laikytis griežto pasninko, diskutuoja ma apie išpažintį telefonu. Lietuvoje bažny čiose dar tebeskamba lotynų kalba, tačiau šiandien katalikų bažnyčia jau įveda nacio nalines kalbas. Daug kas prisimename, kaip bažnyčia puolė darvinizmą už žmogaus {di dinimą iš žemesnių gyvių. Kunigai šaukda vo, kad tai žmogaus pažeminimas, sulygini mas su gyvuliu, o dabar Jau ir patys po truputį net ir garsiau Ima šnekėti, kad žmo gus tikrai galėjo atsirasti iš gyvulio. Buržuazinėje Lietuvoje per pamokslus ir religinėje literatūroje buvo puolami žydai už Kristaus nukankinimą. Dabar padėtis pa sikeitė. Tikintysis žydas yra krikščionio ka taliko artimas, žydai — dievo išrinkta tau ta. Juk ir pats Kristus kilęs ne iš kitos, o iš žydų tautos. Jį gi nukryžiavę ir tebekryžluoJa žmonių nuodėmės. Auksu ir sidabru žvilga katalikiškų baž nyčių altoriai, šilkais šlama kunigų rūbai. O šiandien Vatikane vykstančiame bažnyčios susirinkime Jau keliamas klausimas, kad di delis blizgesys netinka ypač neturtingų kraš tų bažnyčioms. Per daug didelė prabanga gali sudaryti darbininkams įspūdį, kad baž nyčia yra kapitalistinė organizacija, beslpelnanti iš jų skurdo. Iš tikrųjų, ji tokia ir yra. Juk vien Vatikano aukso fondai siekia virš
11 milijardų dolerių. Negi kunigai ir vie nuoliai tai uždirbo. Aišku, kad čia, liaudies pinigai. Amžiais bažnyčia šventuosius skirdavo Iš turtingųjų tarpo, XX a. atsirado šventieji iš tarnų ir tarnaičių. Šventas Juozapas paskir tas darbininkų globėju, gegužės pirmoji — šio darbininkų patrono šventė. Afrikoje katalikų bažnyčia net pagoniškų kultų nesibaido, o pritaiko juos katalikybei. Bažnytiniame susirinkime, kurio III sesija Vatikane tik ką baigėsi, svarstė bendrų pamaldų su pravoslavais, bendro didžiųjų religinių švenčių šventimo, vienodo biblijos aiškinimo klausimą. Prieš keliasdešimt metų už tokius pasiūlymus bažnyčia būtų apšau kusi savo vyskupus eretikais. Dar didesnį vi sų susidomėjimą sukėlė diskusijos Vatikane dėl celibato panaikinimo. Nors nebuvo pri eita prie teigiamo klausimo sprendimo — dvasininkai ir toliau lieka nevedę — tačiau vlstlek pirmieji žingsn iai padaryti, ledai pralaužti, galimas dalykas, kai kurie dvasi ninkai galės kurti šeimas. Katalikų bažnyčioje Marijos garbinimas bevelk visiškai nukonkuravo ir Išstūmė die vą tėvą, apie šventąją dvasią iš viso mažai užsimenama, nėra per daug populiarus ir Kristus. Tik prisiminkime įvairius gegužės mėnesius, daugybę Marijos garbei atlaidų. Juk ir Lietuvoje stebuklingi paveikslai ir visokiausi pasirodymai yra susiję Ištisai su Marijos garbinimu. Bažnyčia daro tai nevel tui, nes šiandien tikinčiųjų tarpe vyrų sun kiau rasti, daugiausia moterys. Tačiau pro testantai Marijos garbinimą vadina stadmeldyste. Kas daryti? Juk katalikams ne laikas pyktis su jais. Todėl katalikų bažnyčia, nors :abai atsargiai ir tyliai, bet apriboja Marijos garbinimą, mažinta jos vardan fabrikuoja mus stebuklus, kitaip protestantai vieton vie nybės vėl Ims Juoktis iš visokiausių „nekal tų prasidėjimų“, „viso Kūno i dangų paėmi mo“ bei kitų su Marijos garbinimu katalikų bažnyčios įvestų keistenybių. Katalikų bažnyčia ieško kontakto ir su musulmonais. Tai, žinoma, ne iš gero gyve nimo. Kai 1869 m. vyko visuotinis katalikų bažnyčios susirinkimas, tai katalikai sudarė apie 25% žmonijos, o šiuo metu tik apie 18%, Be to, tai, toli gražu, netikras procen tas. Maždaug tiek yra katalikiškai pakrikš tytų, o Juk daug jų seniai jau nebetiki. Re ligijos krizė verčia bažnyčią prisitaikyti. Ta čiau tas negali išgelbėti jos padėties. Socia lizmui ir mokslui vis labiau įsigalint, religi ja, užleisdama vietą mokslinei materialisti nei pasaulėžiūrai, turi išnykti. P. PECIŪRA
IS UŽSIENIO JUMORO IŠRADINGAS MEDIKAS Profesorius klausinėja jauna mediką: — Misteri Džounsai, sakykim, kad Jus pakvie tė pas ligoni, kuris prarijo monetą. Kaip pra dėtumėte Ji gydyti? — Aš pakviesčiau dvasininką. Profesorius nustebintas: — Kodėl? — O, jie sugeba pinigą ištraukti iš visur.4
tyloAi iodi-Macui Mgl
6D' NESAKYKIME „GAUNASI“, „RANDASI“! Kas negirdėjo net ir išsilavinusius žmones kalbant: „Knygynas randasi miesto centre“. „Taip jau gaunasi: tu prakaituoji, o jis tinginiauja“. „Mūsų kolūkis randasi ra jono pakraštyje“. „Kodėl gaunasi tokių nesklandumų?“ V Dažniausiai nevykusiai vartojamas bendraties „rastis“, „gautis“ esamasis laikas. „Radosi“ (būtasis kartinis) ir „rasis“ (busimasis) turi kitą aiškią reikšmę (tiek jam terasis), todėl klaidingai nemėgstama vartoti. Kiek dažniau išgirsi: „gavosi“, „gausis". žodžio „randasi“ vartojimas reikšme „yra" pagal rusų kalbos „nachoditsia“, o „gaunasi“ — reikšme „yra (būna)“, „pasitaiko“ — pagal „polučaetsia“ pavyzdį ir yra nepagei dautinas lietuvių kalboje. Šie sangrąžiniai veiksmažodžiai gali būti vartojami ir taisyklingai, bet jie reikš ką kitą: „gautis“ — taisytis, gai vintis („Ligonis atsigavo“) arba vykti, veržtis, keliauti („Ar nusigausim iki namų“) „rastis" — darytis, atsitikti, rody tis (kas jam rados?). Sangrąžiniai veiksmažodžiai parodo veiksmą, susijusį su pačiu veikėju (pvz.: mokosi, griebiasi, stumdosi). O žmonės, sakydami „randasi“, „gaunasi“, šito, aišku, ir nenori pasa kyti. Jie dažniausiai pakeičia veiksmažodį „yra“. Taigi vietoj „randasi“ ir vartokime „yra“ arba žodį pra leiskime: „Knygynas (yra) miesto centre“. „Mūsų kolūkis (yra) rajono pakraštyje“. Panašiai pataisykime ir sakinius su „gaunasi“. „Taip jau yra (būna, pasitaiko, atsitinka): tu prakaituoji, o jis tinginiauja“. „Kodėl pasitaiko (yra) tokių nesklandumų?“ A. DULKINAS IFF V k.
Kolektyvas ruošiasi skrydžiui (atkelta iš 1 psl.) * ros dėstytojas P. Vitkauskas, savo mintimis apie kurso kolektyvą pasidalino dėstytojas J. Dvilevičius. Bet iniciatyvą čia visada pareiškia patys studentai. Ir klausimus iškelia patys. Tokius, ku rie Juos labiausiai domina. Kursas kovoja už gerus sesijų rezultatus, už komunistinę pažiūrą ne tiktai į mokslą, bet ir i aplinką, kurioje dirba. Praėlusiais metais konkurse, skirtame „Gražiausiai sutvarkvtai auditorijai“ Išaiškinti pirmakursiai laimėjo pirmąją vietą, šie met stengiamasi padaryti auditoriją dar jaukesne. O žinios kaupiamos ne tiktai paskaitų metu ir ne tiktai iš dėstomų da lykų, vadovėlių. Akiratis plečiasi, skaitant papildomą literaūrą, laikraščius bei žurnalus. Naujųjų metų pirmajam ketvirčiui antras kursas išplatino dauųiausia spaudos egzempliorių. Už tai universiteto profsąjungos komitetas paskyrė jam bilietus Į dramos teatro premjerą. Aplankę spektaklį, antrakursiai pa sidalino savo įspūdžiais, aptarė Jį. O kaip išaugo šiame kolektyve Liudgardas Trakelis. Iš pažiū ros savyje užsidaręs, nekalbus, jis patraukė draugus dideliu stro pumu, pareigingumu, ir Jie išrinko Liudgardą kurso komjauni mo sekretoriumi. Beveik penketais išlaikė pavasario sesiją Jus tinas Aleksandravičius, o žiemos egzaminų metu jis buvo ga vęs porą trejetų. Jokio visuomeninio darbo pernai nedirbo Al dona Senkutė; šiemet JI rūpinasi kurso proforganizacijos reika lais. Kolektyvas padėjo šiems antrakursiams, tapti aktyviais visuomenininkais, gerais studentais. Savo ruožtu, jie daro viską, kad kurso kolektyvas taptų tokiu vieningu ir tvirtu, ku riame nebaisūs Jokie sunkumai, kuriame būtų visos sąlygos ge rai pasiruošti nelengvam ir labai atsakingam teisininko darbui... — Reikia, kad kursas turėtų savo dainą, — pasakė kartą pra ėjusi rudenį A. Gužauskas, bedainuojantiems draugams. Tokios dainos dar nėra. Tačiau kolektyvas ją kuria. Dainą apie drąsų draugų skrydį! Ir kuo darnesnis kurso kolektyvas, tuo gražesnė gims daina, kurią studentai išsineš į gyvenimą, kaip vieną maloniausių jaunystės prisiminimų. Z. REMEIKIENĖ < TF II k.
Stambiausias TSRS kultu ros ir istorijos muziejus VALSTYBINIO ERMITAŽO įkūrimo data laikoma 1764 metai, kada į žiemos rūmus buvo atgabenta kolekcija paveikslų, nupirktų Berlyne. Bet tik po Spalio socialstinės revoliucijos ERMITAŽAS tapo tuo moksliniu — šviečiamuoju centru, kokiu jis yra dabar. Muziejaus dailės kolekcijos pastoviai pasipildo geriausiais Vakarų Europos meno kūriniais, šiuolaikinių progresyvių dailininkų, kaip R. Gutuzo, R. Kento ir kt., darbais.
ERMITAŽAS dirba didelį šviečiamąjį darbą, estetiškai auklėja darbo žmones. Si didelė, plati jo veikla aukštai įvertinta: 200 metų jubiliejaus proga ERMITA ŽAS apdovanotas Lenino ordinu, didelė grupė jo darbuotojų — ordinais ir me daliais.
J. GIRDVAINIO nuotr.
LC
V 1 įs
M tr K un N o? “u A Ar S
J. ZIKARAS (1881—1944)
Lapkričio mėnegį sukako 20 metų nuo įžy maus lietuvių skulptoriaus J. Zikaro mirties. I lietuvių dailės lobyną skulptorius yra (nešęs nemažą Indėli ir išgarsėjęs už Lietuvos ribų. Skulptoriaus žodžiai: „Lietuva maža, bet JI tu ri būti išgarsinta menu** šiandieną skamba, tarsi jam pačiam skirti. Gimęs ir augęs vargingoje valstiečio šeimoje, anksti patyręs samdinio pie menuko, juodadarbio dalią, matė socialinę ne lygybę, sunkų Lietuvos darbo liaudies gyveni mą. Dar piemenaudamas lipdydavo ir drožinė davo įvairias figūrėles. Tačiau svajonė tapti dailininku išsipildė negreitai. Tik 1904 m., kal bininko J. Jablonskio paremtas, J. Zikaras išva žiavo 1 Vilnių mokytis dailės, kur lankė J. P. Trutnevo Ir J. Montvilos piešimo klases, “irmuosiuose Jo mokykliniuose darbuose jau atsispindėjo socialinė nelygybė, pvz., medinėje statulėlėje „Ne visiems taip šalta“ ir kt. 1906 m. J. Zikaras išvažiavo i Peterburgą. Tačiau j Dailės akademiją jam pavyko Įstoti tik 1910 m. Mokėsi iki 1916 m. skulptūros fakultete. Iš Įdomesnių šio laikotarpio darbų pažy mėtini: „Iš Tilžės“, „Knygnešys“, „Mąstytojas“, eilė portretų, kaip M. Gorkio, J. Tumo-Vaižganto, B. Sruogos, Ir diplominis darbas „Motina“, apie kurį teigiamai atsiliepė tuometinė Pe terburgo spauda. O įžymus rusų dailininkas I. E. Repinas yra pasakęs, kad „šis dailininkas turi dievišką ugnį“. Dalyvaudamas Akademijos konkursuose, Jis nuolat buvo premijuojamas už kū rinių ekspresiją. Gyvendamas Peterburge, J. Zikaras aktyviai dalyvaudavo Lietuvoje rengiamose dailės parodose. įdomus K. Jasiukaičio pasisakymas iš pirmosios (1907 m.) dailės parodos įspūdžių. „Iš visų dailininkų, dalyvavusių parodoje, Zikaras skiriasi sa vo realizmu“. Tai „ne išsvajota fantazija, o tikras, labai iiūdnas ir apverktinas gyvenimas“. Baigęs Dailės akademiją, J. Zikaras kurį laiką tarnavo ca rinėje armijoje, vėliau Stenbergo realinėje ir lietuvių pabėgėlių mokykloje Peterburge. 1918 m. grįžo i Lietuvą. Iki 1928 m. dėstė Panevėžio gimnazijoje, o nuo 1928 m. iki 1944 m. dirbo Kauno meno mokykloje, [domūs buržuaziniais Lietuvos metais sukurti darbai: „Be vietos“, „Bedarbis“, „Ant vieškelio“ ir kt. Juose atsispindėjo socialinė nelygybė. Skulptorius mėgo portretą-bareljefą. Siame žanre yra sukūręs K. Petrausko, Mairo nio, V. Kudirkos, J. Tumo-Vaižganto ir kt. portretus. [domūs skulptoriaus portretiniai darbai — psichologinės stu dijos, kuriuose autorius perduoda [vairių žmogaus nuotaikų at spalvius, kaip „Svajonė“, „Senatvė“, „Senelio pasaka“ ir kt. Buržuazijos viešpatavimo laikais skulptorius dėl kūrinių realizmo buvo nuolat kritikuojamas. Jis buvo net atleistas iš Meno mokyklos skulptūros katedros vedėjo pareigų. Tik Tarybų valdžia įvertino tikruosius J. Zikaro nuopelnus. 1944 m. jam buvo suteiktas profesoriaus vardas. Tais pačiais metais buvo paskirtas skulptūros ir keramikos fakulteto dekanu Ir medžio drožimo katedros vedėju. Tarybiniais metais skulp torius pradėjo grupinę monumentalinę skulptūrą „Mokslas ir darbas . Skulptoriaus gyvenimas ir kūryba plačiai nušviesti St. Bud rio monografijoje: „Juozas Zikaras“ ir to paties autoriaus straipsniuose: „Menininko kelias“ („Meno saviveikla“, 1960, Nr. 2), „Juozas Zikaras“ (Pergalė, 1956, Nr. 11) ir kt. Iš anksty vesnių straipsnių apie J. Zikarą pažymėtinas J. Tumo-Vaižgan to straipsnis, išspausdintas „Lietuvių balse“ (1916, Nr. 88, 89, 90) V. ADAMONYTĖ
Dirbdami mes mokomės Augalų fiziologų-mikrobiologų būrelis dirba Gamtos fa kultete. Tai gausus kolektyvas, turįs daugiau kaip 50 na rių. Kiekvienas iš jų, pradedant pirmkursiu ir baigiant dip lomantu, gali surasti čia mėgstamą darbą. Pvz.; II kurso studentės, vadovaujamos asistento V. Griniaus, tiria vitami nų Įtaką plūdenų augimui, studentės F. Zakarauskaitė ir G. Bobelytė, docentės J. Gruodienės vadovaujamos, tiria nafti nio augimo skatintojo įtaką bulvių, cukrinių runkelių, pu pelių derliui. Teigiamų rezultatų pasiekė mikrobiologai, vadovaujami doc. Pečiulio. Jie tiria įvairių aktyvių medžiagų, mikroele mentų įtaką pašarinių mielių, biomicino augimui. Žinoma, vyresnių kursų studentų moksliniai darbai yra platesni ir brandesni. Mūsų darbų rezultatai ne visada būna teigiami, bet dirb dami mes mokomės, sužinome daug naujo, ko negalima sužinoti paskaitų metu. G. TRUMPICKAITE, GF II k
NUOTRAUKOJE:
Lapkričio 3 d. literatūros ir kritikos būre lio susirinkimas buvo skirtas pirmo kurso poetų kūrybos svarstymui. Oponentai R. Umbrasaitė, S. Geda, R. Gražys, V. Marcin kevičius išnagrinėjo pirmakursių eilėraščius, palinkėjo aukštesnės poetinės kultūros ir sėk mės kūrybinio kelio ieškojime. Diskusijose kalbėjo dėsi. P. Česnulevičiūtė, poetas M. Martinaitis, vyr. dėst. L. Lisenkaitė, studen tai: V. Vitkūnas, P. žemgulytė ir G. Dzigaitė. Susirinkusių prašomas, M. Martinaitis pa skaitė naujus savo eilėraščius. Susirinkime nebuvo tylenių, abejingų, nebuvo oficialios nuotaikos. Džiugu, kad literatų būrelyje pagaliau įsi vyravo draugiška, nuoširdi atmosfera. Siame skyrelyje spausdiname jaunųjų lite ratų kūrybą.
----------------- $ L. SADAUSKAS. FMF I k.
Į grožio ateitį Erdvėn! Erdvėn! Erdvėn! Žmogaus krūtinėj
V. CEPULYTE, 1FF I k. lit
NESU... Aš nesakau, Kad saulę tau nešu Ir gintarus barstau Ant pamario krantų. Aš nesakau, Kad sėju tolimas žvaigždes Į gelsvą kasą tau, Kad lyra jau stipri — nebręs. O ne, to nesakau... Tik štai nešu, Tėvyne, Tau dvi nedideles rankas Ir savo plunksnos dainą Ir pagaliau save. .. Nešu, sugriaudama Niūriuosius obeliskus, Tą virpesį ir nerimą puikių dienų, — Nešu, nešu, ką jau seniai turiu, Dar tiek mažai — Mažai, Bet viską. T. BUCNAITE, 1FF I k. ruslstė
NUSKAITĖ (deši nėje) ir B. GLOVACKAITĖ
kraujas dega, Jame liepsnoja genijaus aistra Pakilt! Pakilt! Pakilt! I naują sferą, naują žemę Vilioja žmogų auganti svaja „Vostok“! „Vostok“! ,,Vostok"! Į melsvą dangų tiesia kelią, O proto ribos ' bėga vis tolyn. „Voschod“! „Voschod“! „Voschod“! Sis žodis žemėj džiaugsmą kelia, — Juk mes keliaujam grožio ateltin.
N. BLAŽEVIC1OTE, IFF I k. lit
*** Mano naktys, Kaip upės mėlynos nuteka, O paskui vėlei juokiasi saulė. . . Mano naktys nubėga Kaip mėlynas takas. . . Mano naktys — posmų pasaulis. Mano rytas — aušra, Kai minčių spinduliais Saulė beldžiasi švelniai į langą. . . Mano dienos skuba sunkiausiais keliais. Viena kitai paduodamos rank ą. .. Kaip mergaitės — jos kuklios. Kiekviena jų — nauja. Brangų nešulį neša ant rankų. Gal todėl jų kaktas Išdabino svaja, Kad liūdėti ir džiaugtis Joms tenka
!| biologų kurso
studentės J. JO-
#-----------------
išeisiu Kai aš išeisiu į kelią, Nereikės man kuprinių pilnų. Imsiu beržo bučinį žalią Ir nenuoramos vėjo dainų.
Imsiu pievų rasotą krištolą Ir žilvičio dūdelės garsus. Lai kartu su manim jie krykštauja, Kad pasaulis jaunystės platus. Kai aš iškeliausiu, o žeme, Neliūdėsiu, klausysiuos dainų. Veda priekin jaunystę neramią Meilė tau. Ir aš išeinu.
... O kad visos jos būtų
Kaip šventinis tostas, Pakeltas už džiaugsmą,
Už gėrį----------
A. GVILDYTE IFF I k. vok.
tiria
vitaminų
įtaką
plūdenų mui.
augi
Akmenėlis, Jei geros rankos jį glosto, Žinai, kartais žėri.
VI. VAITKEVIČIUS, IFF I k. lit ***
SĖKMINGAI Neseniai Į Vilniaus miesto Profsąjungų rūmus suplaukė svečiai iš visos respublikos. Čia vyko geriausių meno ko lektyvų 1965 metų Dainų šventės rep -rtuaro peržiūra. Joje sėkmingai pasirodė ir mūsų universiteto šokėjai. įdomu pažymėti, kad ,,Studentų valsą“ (pastatymas V. Grivicko, muzika B. Gorbulskio) šoko ansamblio Jaunesnio sios grupės šokėjai. Debiutas tikrai neblogas. Alg. KUPRYS
Užsuko saulė bokštų laikrodžius, Suskambo šeštą kartą bokštai. Aš ieškau panery tavų pėdų. Kaip įkvėpimo... O laikrodžiai septintą dūžį muš, Ir paneriu greit vakaras ateis, žvaigždžių atneš... Ir aš ieškosiu, žvaigždėse pametęs, Tavų pėdų — lyg Įkvėpimo... ...Tik nenueik Į gilią naktį tu...
Jeigu busiu poetė... Tilps eilėraščiuos naktys žvaigždėtos Ir papieviai, apkloti migla, Atsiras mano posmuose vietos Eglių miškui su savo tyla.
Tilps eilutėse aušros vėlyvos, Nušalnoti jurginų žiedai, Ir darželyje gėlės negyvos. Lyg seni, bet mylėti vardai.
Būtinai būtinai apdainuosiu Savo brolius, kaimynus, tave, Baltą giją mamos smilkiniuose, Išsiliejusią metų srove.
NUOTRAUKOS ii tarpjakultetinių „Komjaunimo taurės" plau kymo varžybų.
Rykantuose Įvyko universiteto orientacinio sporto var žybos, kuriose dalyvavo penkių fakultetų komandos. Pirmąją vietą varžybose iškovojo Gamtos fakulteto at stovai, antrąją vietą — fizmatal. O medikai — liko trečio je vietoje. Čempiono vardus vyrų grupėje Iškovojo G. Juška (FMF V k.), V. Cekuolls (MF V k.) ir T. Šidiškis (GF). Merginų tarpe pajėgiausia buvo S. Kaparkalėja (GF), N. Krakauskaltė (GF). D. Navickaitė (ChF). Keista, kad ir orientacinio sporto varžybose nedalyva vo IFF bei Teisės fakultetų komandos. Vyr. dėst. S. Timonovas
KAIRĖJE: antruoju bėga V. Zutelis (GF VI k. stud.), už ėmęs pirmą vietą 800 metrų bė gime. DEŠINEI E NUOTRAUKOJE: 100 metrų laisvu stiliumi plau kia M. Olchinas (FMF I k. stud.). M. MERKSAITJS
Slavijos" viešnagė Neseniai Lietuvoje viešėjo Bratislavos „Slavijos“ tinkli nio komandos. CSSR — šalis su puikiomis ir senomis tinkli nio tradicijomis. Cekoslovakų komandos pastoviai yra tarp geriausių pasaulio ekipų, tai įrodo ir Tokijyje iškovoti vyrų sidabro medaliai. Bratislavos vyrai šiemet savo šalies pir menybėse užėmė ketvirtą vie tą, o moterys — antrą. Lietu voje šios komandos turėjo su sitikti su „Dinamo“ ir studen čių rinktinėmis. Studenčių rinktinėje buvo trys kaunietės ir net dešimt Vilniaus atstovių — visos mūsų universiteto studentės: V. Balytė, I. Bur neikaitė, B. Celkonaltė, V. Mažutytė, A. Zaldarytė, G. Fe-
Pirmoji pažintis žmogaus genijus žemėje sukūrė tūkstančius nuostabių dalykų. Primygtinai visi teigia, kad mane, „Teleskopą“, ji sai taipogi sukūręs. Aš nelabai šiai minčiai prieštarauju ir, kaip kiekvienas sąmoningas padaras, tuoj kimbu Į aktualų darbą. SĮ sykĮ mano toliaregė akis sudėtinguose Alma mater labirintuose užtiko objektą, vertą mano profesinio darbo paskirties. Galiu garantuoti, kad nė vienam tūlam universi teto studentui nežinoma Įstaiga, kurios pavadinimas sukels savo menkystės pajautimą, o iš kitos pusės — herojišką mintĮ atsikratyti šiuo jausmu. Niekas nekaltas, kad ši Įstaiga lokalizuojasi taip aukš tai — centrinių rūmų pastogėje, kad joje dirbą asmenys tokie tylūs, paslaptingi. Tai mūsų žilojo universiteto mokslinių darbuotojų skai tykla. Prisipažinsiu, aš seniai jaučiu silpnybę aukštesnėms materijoms. Todėl iš pažiūros ši tyli ir kukli skaltyklėlė asocijuojasi mano sąmonėje su dievų Olimpo kalnu... Ir jei ne mano smalsi žmogiškojiprigimtls, tai tikėkite, nė vie no nepadoraus žodžio nepasakyčiau apie šią garbingą vie telę. Kasdien čia susirenka nemažas būrys dėstytojų ir as pirantų. Vieni iš jų čia praleidžia didesnę dienos dali, ki ti — užeina paskaityti laikraščių, žurnalų, dar kiti... — apie juos papasakosiu vėliau. Ateina žmogus į skaityklą, bet laisvą stalą rasti lengva. Ant stalų stūkso šūsnys knygų. Mano toliaregė akis pro debesis mato Marsą, deja, ji neįžiūri pro storą dulkių sluoksnį šių knygų pavadinimų. Mat, tų knygų mėnesiais niekas nejudina, o kitam žmogui pavojinga prisiartinti, nes guli jspėjantys užrašai: „Rašau disertaciją“, „Atsargiai, nelieskit!“, arba „Nebandyk prieiti!“ ir pan. Ir tie Olimpo kalnai su tokiais „muziejiniais prierašais" dunkso mėnesi, kitą, o gal ir pusę metų. Ką gi, jei stalai užimti, užėjęs žmogus pasitenkina žur nalu: pradeda jo ieškoti. I eško, ieško, bet... Laborantės trumpai atsako: „Žurnalo nėra, neieškokite! „Stropūs“ skai tytojai paėmė“. Taigi, o 1 tuos Olimpo kalnus dažnai pakliūva iš skai tyklos lentynų žddynal, žinynai, moksliniai periodiniai leidi niai. Nesilaikoma jokių taisyklių. O aptarnaujanti labo rantė tik sėdi ir sausainiukus kramto. Bet Įdomiausia būna, kai vakarais prasideda lempų me džioklė. Mat, skaitykloje (nepilnais duomenimis) yra tik pu santros geros stalinės lempos. Na tada, kuris drąsesnis, tam ir nusišypso laimė. Tas skaitytojas, kurio silpnesnės akys, apsidairęs keliauja namo. Temstant — skaitykla ištuštėja. Taip tylu, net girdisi, kaip sausainiukas trupa. O ir bibliotekos direkcija, sako, čia retai pasirodo, kaip tas jaunas mėnulis virš bokšto laikrodžio.
dosejeva, T. Mitrofanova, V. Ciuladytė, R. Ceplkova ir S. Brazlnskaja. Tiek vyrų, tiek merginų šešetukai turėjo 3 kartus susi tikti su svečių komandomis. Vyrai du kartus nugalėjo (3:0 ir 3:1), o vieną kartą teko ap leisti aikštelę nugalėtiems (2: :3). Toks pat ir moterų koman dų susitikimų rezultatas (3:2, 3:2 Ir 1:3). Neatvykus ollmpiečiams J. Labudai ir B. Golianui, vyrų komanda nebuvo labai pajėgi, tačiau moterų šešetukas, kur žaidė kelios CSSR rinktinės narės, atrodė visai neblogai, ir mūsų merginų pergalės la bai garbingos, tuo labiau džiu gu, kad i tas pergales ,.liūto dalį“ Įnešė ir mūsų universiteto studentės. L. GRIFAS STUDENTŲ DĖMESIUI! __________ Artinasi žiema. Daug malonu mo suteikia čiuožimas. Mūsų uni versiteto čiuožimo sekcija iki šiol dirbo gana silpnai. Tai rodo ir tas faktas, kad aukštųjų mo kyklų spartakiadoje teužėmė tik penktąją vietą. Nuo šių metų prie Fizinio auklėjimo katedros organizuo jama čiuožimo sekcija. Stu dentai, norintieji užsiiminėti šiuo įdomių sportu, kviečiami regi struotis sporto klube. Kad geriau pasiruoštume aukštųjų mokyklų spartakiadai, čiuožimo rinktinei vadovaus pri tyrę dėstytojai-trenerlal. Sporto klubas „MOKSLAS“
TAUKU bendrabutyje BUDINTIS: — Prašau pateikti leidimą. J. MYKOLAITIS (TF III k. studentas): - Ką?... Leidimą?! Aš... teisininkasl Ir Įstatymus žinau geriau negu Jūs.
Liūdna žinia apskriejo vi są universitetą. Antradienį, t. y. lapkričio 24 dieną mirė mūsų Esteti kos ir meninio lavinimo ka tedros vedėjas KAZYS ŽIŪ RAITIS. Velionis pašarvotas Aktų salėje. Laidotuvės ivyks šiandien 14 vai 30 min. Antakalnio kapinėse. REDAKCIJA
A
Užsienio kalbų ir literatū ros katedrų kolektyvai nuo širdžiai užjaučia vyr. dėsty toją Aleksandrą DANTAITĘ, jos mylimai mamytei mirus.
Nuoširdžiai užjaučiame gerbiamą dėstytoją Aleksand rą DANTAITf, jos brangiai mamytei mirus. III ir IV kurso anglistai
I
Anglų kalbos vertėjų būrelis nuoširdžiai užjaučia bū relio vadovę vyr. dėstytoją Aleksandrą DANTAITĘ, jos mylimai mamytei mirus.
Už redaktorių J. GIRDVAINIS JĮ,....... 11 O 11-11 11 11 11 'I » H 1 Slo numerio korektūrą skai tė D. Sabonytė, B. Vėlyvytė, V. Daujotytė ir A. Gusčius. Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17. — Turiu bendrabutį Ir galiu nesiskaityti nė su vienu bendr i bučio tarybos nariu. (Antro bendrabučio 10 to kambario gyventoja Zina BOREIKYTĖ (IFF II k. angllstė)
1
Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. Užs. Nr. 6759
'i