Laimingų Naujųjų meių' hEIDŽIAMAS NUO 1950
visą saliu prolccarAšvienyuires J
cartt/Binis scu nencas
METŲ
rili 1 ■ s jf v' ' III 1 1 9 I f ’ 11 1 I III JI s i I
BALANDŽIO 15 D.
įs
*
*•- l"nr t_l ■ rr ' • -r>' *• •-
Nr. 37 (1456) 1988 m. GRUODŽIO 30 d.
PENKTADIENIS
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
KAINA 2 KAP.
............................................................ ........................................................................................................................iiimimimiiiiiimn
SUGRĮŽUSIOS KALĖDOS
Gintaro KUDABOS nuotr
?. v . -
Vilniaus Universiteto Statutas (svarstymas) —-
Pastabos dėl pastabų Nudžiugino Universiteto Sta tuto projektas, tikriausiai, kaip ir visus Universitete bestudijuo jančius, dėstančius ar kitus dar bus dirbančius. Nepritarti prak tiškai nėra kam, gal tik kai ką patikslindami detalesnius pasiū lymus pateiksime artimiausiu metu. Tačiau keletą pastebėjimų dėl pasirodžiusios pastabos, lie čiančios komjaunimo organizaci ją, — malonu, kad pirmiausia krinta į akis būtent tai, — no
rėtųsi pateikti jau dabar. 1. Komjaunimo organizacija nepretenduoja j viso jaunimo vadovo vietą. 2. Komjaunimas KOL KAS neturi savo atskiros programos; o ir tikrieji veiklos principai tik pradeda ryškėti. Todėl nesu prantama, ar galima konfrontuo ti su LKJS neišsiaiškinus šitų dalykų. — 3. Universiteto komjaunimo organizacijoje — daugiau, nei
7000 narių. Greta profsąjungos — tai KOL KAS didžiausia vi suomeninė organizacija. Kai jos narių bus tiek, kiek „Varpo" korporacijoje ar „Ramuvoje"^ tuomet apie atskirą šios organi zacijos atstovavimą Universite to valdžios organuose neteks kalbėti. 4. Komjaunimo organizacija Universiteto valdžios organuose yra ATSTOVAUJAMA, ir tuo nejtvirtinamas JOKS kitų orga
nizacijų pavaldumas jai. Toks atstovavimas yra šios organiza cijos narių reikalas. Jei kiltų diskusijų dėl tokio atstovavimo tikslingumo, siūlytume organi zuoti Universiteto komjaunuolių referendumą: siekti ar nesiekti tokio atstovavimo. 5. Siūlant kurios nors kitos organizacijos atstovavimą (dar nežinomas naujas Studentų są jungos traktavimas), ji turėtų visų pirma BŪTI.
6. Pastabos ir pasiūlymai dėl komjaunimo organizacijos veik los ar vietos Universitete galėtų būti pateikiami ne tik Jo Mag nifiscencijai Vilniaus Universite to Rektoriui ir VU savaitraš čiui, bet ir Universiteto kom jaunimo komitetui Juras ALEKSEJEVAS Rytis MARTIKONIS VU komjaunimo komiteto nariai
Tarybinis studentas
1988.12.30
Novosibirskas:
Ten, Sibire, nešalta Rektorius
Karinėje katedroje
Būti Novosibirsko universitete ir neaplankyti karinės katedros būtų nusikaltimas. Šiaip ar taip, nevosibirskiečiai — karinio ren gimo programos pertvarkymo aukštosiose mokyklose pionie riai. Tiesa, mūsų pokalbis prasi dėjo kiek neįprastai. Nuėję į karinę katedrą dėstytojų ten ne radome, jie pietavo. Tad nusku bėjome j universiteto valgyklą, dėstytojai stovėjo eilėje. Susita rėme dėl susitikimo laiko. Gin taras juos ir nufotografavo val gykloje. Kai sutartu laiku atė jome j karinės katedros viršinin ko kabinetą, mus pasitiko ketu ri rūstūs veidai. Katedros virši ninkas ir, kaip buvo paaiškinta, partinis aktyvas. Vietoje įprasti nių pasisveikinimo frazių, ger biami dėstytojai iškart perėjo į puolimą. Rūsčiu, kareivinėse iš lavintu balsu buvome užklaušti kodėl ir kam juos fotografavo me. Nors tiesiai mums to nepa sakė, bet jautėsi, kad gerbia mieji pulkininkai ir majorai, čia įžiūrėjo kažkokią diversiją. Pa aiškinome, kad jokių piktų ke tinimų mes neturime, papras čiausiai norėjome parodyti nešablonišką nuotrauką. Šitaip pa simokę toliau elgėmės atsargiau, klausėme ar galime mūsų po kalbi užrašinėti į magnetofono juostą, ar nieko prieš, jeigu pa minėsime jų laipsnius ir t. t. Iš girdęs teigiamą atsakymą, užda viau pirmąjį klausimą: ar paten kinti dėstytojai programos pasi keitimais. Atsakymas buvo kiek netikėtas: labai nepatenkinti, nes dėl to kenčia studentai, jie gauna nekokybiškas žinias. „Štai rikiuotės užsiėmimus padarėme fakultatyvinius, o studentai ne moka žygiuoti". Ar jums neatrodo, kad ne kiekvienas studentas gali būti karininku? Atsakymas buvo
vertas karinės katedros dėstyto jų: stodami j universitetą stu dentai žino, kad turės išklausyti karinio rengimo kursą, jeigu nu jaučia kad negalės būti karinin kais tegul pasirenka kitą aukš tąją mokyklą. Mūsų pokalbis užtruko ilgo kai. Bet išgirdau dar tik vieną, mano manymu, dėmesio vertą mintį: mūsų jaunimas išauklėtas nepasitikėjimo dvasia, juk kari nio rengimo programas ruošė protingi žmonės, turintys didelę gyvenimo patirtį, tad nėra ko juos mokyti, kaip ir ką keisti. Paskutinis klausimas: tai jie už ar prieš karinio rengimo programos pakeitimus? Visi vie ningai „už". Išeitų, kad gerbia mi dėstytojai prieštarauja pa tys sau. Kur jie bedirbtų, pana šūs vieni į kitus kaip du van dens lašai. Beje, lankydamiesi katedroje, mes, pasirodo, nepamatėme vie no svarbaus dalyko. Skaitydami universitete esantį vadinamą „neformalų stendą", savotišką „Haid parką", kuriame kabina, kas ką nori, radome informaciją, kad karinėje katedroje, vis dar kabo Stalino portretas. Gintaras su fotoaparatu nuskubėjo atgal ir rado. Stende „Didžiojo kelio etapai", šalia kitų „didžiųjų vy rų portretų, puikavosi ir besi šypsantis Generalisimas. Tik riausiai, kaip vieno iš tų etapų kelrodė žvaigždė. Jokiu būdu nenorime pasakyti, kad karinė je katedroje ar visame universi tete dirba ir mokosi stalinistai. Tačiau, nutylėti šio fakto nega lėjome. Juo labiau, kad ir Vil niuje iki šiol prekiaujama 1989 metų sieniniais kalendoriais ru sų kalba, kuriame šalia Stalino portreto įrašyta, kad tai „žy mus partijos ir Tarybų valstybės veikėjas".
„Leninas, Karlas ir Marksas" — su tokiu pavadinimu šią nuot rauką išspausdino Novosibirsko universiteto laikraštis. Jo foto korespondentas Jurijus Pisarenka padovano|o ją mums. — Tokį plakatą buvo galima pamatyti šiemet per Spalio šven tes Novosibirsko Lenino aikštėje, — sako Jurijus Ir šypsosi. Befetišlzuojant visko pasitaiko. G. K.
j
Pokalbis su Novosibirsko Universiteto rektoriumi, ma tematikos mokslų daktaru Jurljiftn Jeršovu, sukosi apie labiausiai mums rūpimas pro blemas: visuomeninius mo kslus ir universiteto autono miją. Rektoriaus mintis pa teikiu Ištisai, be savo klau simų: — Kai kilo triukšmas dėl karinio rengimo, manęs pa klausė, kokias problemas stu dentai kels po to. Aš atsa kiau, kad visuomeninių mok slų, tada paklausė: „o po to?“ Aš atsakiau, kad dėl užsienio kalbų dėstymo. Ateitis pa rodys, ar buvau teisus. Apie karinį rengimą jūs jau žino te, visuomeninių mokslų problemos mūsų universite te nebuvo labai aštrios. Ma no nuomone, todėl, kad mūsų dėstytojai niekada ne buvo konservatoriais. Ta čiau reikalai juda j priekį, mes įau sutrumpinome prog ramą, dabar sprendžiame klau simą dėl mokslinio komuniz mo valstybinio egzamino. Ta programa, kurią sudarė Liaudies švietimo komitetas mūsų nepatenkina. Sudarė me komisiją, kuri turi pa rengti naują programą. Aiš ku, mes nusižengėme ga liojančioms instrukcijoms, ta čiau nieko nedaryti taip pat negalime. Komisijos mūsų nebaugina, nes po komi sijos dėl karinio rengimo reikalų, evoliucija į gerąją pusę buvo tiesiog akivaizdi. Mano nuomone, mokslinį ateizmą tikslinga pakeisti re ligijos istorija. Mes jau galvojame ir apie užsienio kalbų dėstymo re formas. Praėjusį rudenį vie nam fakultetui sutrumpino me darbą kolūkyje iki dvie jų savaičių, o likusias dvi mokėme vien tiktai anglų kalbos. Turiu pasakyti, kad eksperlmentąs pasiteisino. Dėl autonomijos, nepasa kyčiau, kad čia būtų didelių problemų. Mat mes nuo Uni versiteto įsikūrimo turime teisę patys sudarinėti moky mo programas ir planus. Ta čiau autonomijos, kaip ir laisvės, negali būti per daug. Turime problemų su finansa vimus!. Kiekvienais metais mums „nuleidžia“ profesorių atlyginimų fondus. Taigi, kiekvienais metais gali lauk ti netikėtumų. Geriausia bū tų, kad piniginį fondą univer sitetui patvirtintų penkme čiui ir nenurodinėtų, ką su tais pinigais daryti, kad uni versitetas Juos galėtų naudo ti savo nuožiūra. Dabar ke liamos idėjos, dėl aukštųjų mokyklų ūkiskaitos. Aš kate goriškai nesutinku su tokiais pasiūlymais. Mūsų unjversitetas pasirengęs gyventi sa varankiškai. Rektorius yra lankęsis Vil niuje, didelį Įspūdį jam paliko mūsų Universiteto se nieji rūmai. Prašė perduoti linkėjimus VU Rektoriui Jo nui Kubiliui, kurį gerai pa žįsta.
Nustebino, oi, nustebino mus ta universiteto televizija. Įsivaiz duokit: universitete tik 3000 studentų, o gali puikuotis sava universiteto, televizija. Koridoriuose, auditorijose stovi kabeliais sujungti televizoriai. Ryte, prieš paskaitas, jie rodo mulUpilkakacinius filmus, videoklipus ir pan. Vėliau skelbimus: „Dėme sio! Trečiajame korpuse nuo 15 Iki 17 vai. nebus elektros energijos". Nežinau, ar atsiperka jiems toks skelbimų rodymas kiaurą dieną, tačiau noriu paminėti, kad rengiamos ir savos laidos. Universiteto televizijos įkūrėjas Saša Dobrvcovas (nuot raukoje) džiaugiasi, kad nė vienos laidos neuždraudė, nė vie name epizode niekas neprašė nieko pakeisti. Studija gyvuoja nuo 1984 m., po truputį turtėja, tobulėja techniniu atžvilgiu. Jos velklo|e aktyviai dalyvauja studentai. Tik keista, kad jie nepa darė laidos apie karinį rengimą. — Mes husprendėme, kad neve ria liesti ir taip opių problemų,jos ir be mūsų opios, — pasakė vienas studijos darbuotojų Vjtta Userdnas. G. K.
Sąjūdis Novosibirske Jeigu perskaitę pavadini mą, kas nors pagalvojote, kad Novosibirske įsikūrė Sąjūdžio rėmimo grupė, ga ilu nuraminti, taip nėra. Ta čiau žodj „Sąjūdis" Novosi birsko gyventojai taria tai syklingai. Kur mes bepasirodydavome, visur pasipildavo gausybė klausimų apie Lie tuvą, Sąjūdį. Abejingų nebu vo. Net karinėje katedroje, kai jau išseko mūsų klausimai ir ruošėmės atsisveikinti, vie nas karininkas pasakė: na, o dabar vaikinai pasakokite, kas ten pas jus darosi. Pokalbis truko dar gerą pusvalandį. Viešbuty|e, viename kam baryje gyvenome su vaiki nu iš Rostovo. Pamatęs ant stalo „Atgimimą" rusų kalba, Jis pasakė „O, znamenltoje „Vozroždenije". Užklausiau, ar skaitęs. Skaityt neskaitęs, bet toks laikraštis Rostove ži nomas. Universiteto laikraštis „Unlversitetskaja žlzn" išspausdi no slaptuosius 1939-ųjų metų protokolus, didelį straipsnj apie Estijos liaudies frontą, ruošiasi rašyti ir apie Sąjūdį. Ten dirba Vladimiras Potapjevas, kuris labai domisi Pa baltijo demokratiniais judėji mais. Vladimiras nuolat gau na „Atgimimą", tad apie mū sų gyvenimą gerai informuo tas. Sutikome ir daugiau žmonių, skaičiusių „Atgimi mą". Pabendravęs su Jauni mu, susidariau nuomonę, kad Jie gana gerai informuoti. Tokie klausimai, kaip: ar pas jus galima atvažiuoti, ar tik rai nemylite rusų buvo re tenybė. Daugelis teisingai supranta mūsų siekimus, lin ki sėkmės. Redakcijos dar buotojams padovanojome plakatą „Valio Lietuvai!", ku rį tuojau pat pakabino ant sienos. Tad mūsų Vytis šuo liuoja ir Novosibirsko žemė je. Sužinojęs, kad universitete lankosi du studentai iš Lietu vos, atskubėjo jaunas Istori jos dėstytojas iš Politechni kos instituto Maksimas Sandarovas. Jis truputį pra mokęs lietuviškai, nori moky tis toliau, prašė atsiųsti vadovėlių, žodynų. Pa dovanojome jam „Atgimimo" komplektą, sakė, kad apie Sąjūdį jis papasakos savo
studentams, nes susidomėjimas didžiulis.
Taigi, rašydamas šio pasa kojimo pavadinimą „Ten, Si bire, nešalta", turėįau galvo je ne vien du laipsnius šilu mos, pasitikusios mus Novo sibirske, bet ir daugybę susi tikimų su draugiškais ir ge ranoriškais žmonėmis. Centri nių laikraščių dezinformaci ja juos mažai paveikusi. Kaip pareiškė vienas dėstytojas; „Pabaitljys — persitvarkymo viltis, jeigu jums pasiseks, tai bus galima patikėti, kad per sitvarkymas nugalėjo". Audrius SIAURUSEVICIUS Gintaro KUDABOS nuotraukos Novosibirskas — Vilnius
Po Naujųjų Metų Išspaus dinsime pasakojimą apie No vosibirske gyvenančius lie tuvius.
Universiteto linksmųjų Ir išradingųjų klube (KVN) pa sipylė klausimai: — Kaip ten tas Sąjūdis pas jus? — Ar teisybė, kad nežiūrite Maskvos televizijos? — Kodėl jūs nemėgstate KVN laidos? — Ar norėtumėte, kad mes pas jus atvažiuotume į sve čius, jei laimėsime pirmąją vietą KVN konkurse? Į pirmuosius klausimus mes jiems jau atsakėme, o į pas tarąjį galėsime atsakyti po to, kai pamatysime Novosi birsko komandą per CTV sausio pirmąją. Gintaras KUDABA
3
Tarybinis stadeita*
1988.12.30
PROLOGAS
Kristijono Donelaičio pasaulis: M'Ale, želėk, Dieve!“ Dvi nuotraukos apie Kristijoną
I Donelaitis giedantis darbą ir Viešpaties ratai dardantys per pažliugusią
būro sielą plėšiantys gabalus purvinus aptaškantys užversto psalmyno lapus
Donelaiti
II.
Donelaitis meistraudamas prietaisus
optinius
slapta tikėjosi Įžvelgti Viešpats veide tą raukšlelę kurią paliko
keistas gyvenimas šioje žemėj Sigitas PARULSKIS
K. Donelaitis perima ir jų papročius. Būrai kalbos tyrinėjimas". „Tyrinėji ninku santykius KJstijonui Donelaičiui (1714— namas knygų leidimas. 1618 m. Prūsija atiteko Bran- me" lietuvių kalbos žodžius jis aiškina daugiau moraliai nei so- „kaip ponaičiai su puikiais so1780) gyvam esant, nė vienas jo kūrinys nebuvo išspausdinta^ denburgui, o 1701 m. buvo pa lygina su graikų, prūsų, lenkų, daliai, Visas ponų luomas mo- pagais", mergaitės su „kedelaines „seniai čiais" prancūziškai pasirėdžiu Rėza parengia ir išleidžia pir skelbta karalyste. Mažoji Lietu vokiečių kalbų žodžiais, patei rališkai pakrikęs, mąjį „Metų" leidimą. Vėliau K. va, įėjusi į Prūsijos sudėtį, gy kia tris lietuvių liaudies dainas, velniui pasidavęs". Tuo tarpu sios „savo viežlybumą pražai Donelaičiu susidomi A. Slejche- veno bendrą gyvenimą su Prū pavadindamas jas odėmis. Ne būrai privalo iškelti savo mora- džia". Lietuvninkų tarpe nema „vokiškas ris, G. Neselmanas, F. Tecneris. sijos valstybe. 1618—1648 m. drąsiai dėdamas dainas, jis at linius pranašumus ir doru gy- ža ir tokių, kurie Lietuvoje „Metai" išleisti 1940 vykęs reformacijos karas, 1756 siprašinėja tardamas, kad verti venimu žemėje užsitarnauti Die dainas dainuot ir keikt pasipm„ fotografuotas autografų lei —1763 m. karas su Austrija ir na jas daugiau kalbiniu požiū vo atpildą. Žmogus išlieka mo ratin / ir kaip vokiečiai kasdien sulig į karčemą bėga". dinys 1955 m„ brošiūra apie se- Rusija, 1709—1711 m. bado ir riu. Tačiau iškeldamas jų poeti raliai tyras, jei gyvena Tauta gali išlikti nuolat gai paracijos bvlą įdėta | „Prūsijos maro metai atsiliepė Prūsijos, o kos turtingumą, deminutyvų gau gamtos ritmu. Todėl Slunkius, valdžios gromatas, pagraudeni - kartu ir Mažosios Lietuvos ūki sumą, savaime atskleidžia jų es bandantis savo tingumą paaiškin vindama savąją dorą — žmoTačiau lietuvninkų lietuvių ti protėvių paveldėto gyvenimo niškumą. mus ir apsakymus lietuviams nei struktūrai, kultūrai, religijai. tetinę vertę. Vėliau J. tadicijorms, svetimas darbščiai tarpe ji vis labiau gęsta, ją pa Prasiautęs „juodasis tautų liaudies dainomis susidomi valstiečiams". Minint poeto 250keičia klasta, apgaulė. Tad do ąjį jubiliejų, išleistas „Literatū duobkasys" paliko ištuštėjusias Herderis, G. E. Lesingas. Pasta kaimo bendruomenei: „Juk tu jau su savo namais, rasis Seimas pastebi, jog ir „šviežius rasis net priekaištauja P. Rui ros ir kalbos" VI] t.; jame nagri Rytų Prūsijos žemes, kasmets šūdinėdams, „tarp lietuvninkų tūls randasi nėjamas K. Donelatčto palikimas, kapus" Nuo maro išmirė treč giui už tai, jog šis neišspausdi Sau ir mums, lietuvninkams, kiaulė, kūrinių redagavimo klausimai, dalis gyventojų. Į tuščias Mažo no daugiau tokių dainų. padarei daug gėdos". O tiktai ir pats kaip tikras Rytų Prūsijoje parengiami ir patelkiama F. Tecnerio paskelb sios Lietuvos žemes ėmė plūsti Tolerancija (išbara ir vėl at šveistens elgias". ta archyvinė medžiaga. Pilnas svetimieji. Daugiausia — vokie grožinės literatūros kūriniai. Tai Viežlybieji K. Donelaičio būK. Donelaičio raštų rinklnvs iš čių liuteronai dėl tikėjimo iš A. Šimelpenigio proginio turinio sidūsta: „Ale ką darys žmo eiliuoti gus?!), artimo meile (,Kas tau ' rai — „lietuviški kytri pilosofai" varyti iš savo krašto, 't. p. pran eilėraščiai, epigramos, leistas 1977 m. Donelaitį galime vadinti „lai cūzai, šveicarai. Likusiai lietuvių laiškai; Milkaus Ch. Gelerto pa- nemalonu, nevelyk artymui sa< — glūpai nezaunijantys, turi iš savimonės minguoju": tai vienintelis lietu daliai iškilo nutautėjimo grės sakėčios „Kūlikas" vertimas, is- vo, o kas tau malonu, daryk ir siugdę lietuviškos jam tai širdingai"), didžiojo Tei grūdelį. Jis kalba ne tik apje tarp lietuvninkų, torinio siužeto „Pilkalnis". vių literatūros klasikas, kurio mė. įsikūrę Taigi, vertėtų atminti, nusistovėjusią j°g singumo žemėje siekimu poetas tą laiką, kai lietuvninkai „vo kūryba paskelbta be kupiūrų. kolonistai ardė Tereikia atversti 1977-ųjų „Raš kaimiečio gyvenseną Tai būta nei Donelaičio kūriniai, nei M vadovaujasi visada, tikėdamas, kiškai nesirėdė ir dar vokiškus žodžius ištart negalėjo", bet ir tus", ir visi išlikę poeto kūriniai lyg ir savaiminio lietuvių ir vo Mažvydo parengta pirmoji lie- kad jo „šventa priedermė" — „Nekerštauti niekada, nepamiršta pastebėti, • kad „kož prabyla j pius: „Metai", pasakė kiečių maišymosi — bendros mo tuviška knyga neatsirado tušGyvo padaro gailėti, nas Lietuvą giria" ir kad daug čios, vokiečių kalba parašyti ei kyklos, artimas bendravimas są čioje vietoje kaip atsiro indivi Dievą, žmones jo mylėti". svetimų žmonių iš šio svieto lėraščiai, dokumentinė medžiaga. lygojo neišvengiamą vokiečių do triūsas. Juos skatina suklesImdamasis pozityvaus darbo, „pažiūrėti ir pamylėti mus susi Greta autentiškų Donelaičio bei įtaką. Būdami politiškai ir ūkiš tėjęs kultūrinis ir literatūrinis poetas tiki jo prasmingamu, rinko". G. Neselmano redaguotų tekstų kai stipresni (geresnės žemės, gyvenimas. Ir kur išgirsi švarią lietuvišką nauda kitiems. Kad atliktų sa Pasak K. Donelaičio, tautos pateikiamos bendrinės kalbos atleidimas nuo mokesčių), kitahetuvninkus kalbą? Tik pastorius, skelbdamas vo pareigas, Donelaitis įsitraukia gyvybingumas priklauso ne nuo normas atitinkančios publikaci taučiai ignoravo „per paiką drimelį" juos laiky Dievo raštą, turi gaivinti vis la į dvaro ir bažnyčios vaidus dėl atskiro žmogaus valios, o nuo jos. Nors žemių padalinimo „Nereikalau visos bendruomenės. Tik ben papročius, biau primirštamą žodį Džiaugiamės, atidavę duoklę dami, bruko savo Nuo Donelaitis pastebi, kad „šiais ju jokios padėkos iš įpėdinio. drija, gyvendama draugėn ir pa fioetui, patikėję, kad Donelaitis šaipėsi iš „vyžotų“ būrų stovi šalia, neatskirtas nuo mu amžių sėslus valstiečio gyveni netikėjimo laikais dievobaimin Padariau, ką turėjau padaryti, klusniai vykdydama Dievo bei sų dviejų šimtmečių. Tik kas ži mas susvyravo — lietuvninkai ga ir rimta kalba pastorių tar nereikalaudamas pagyrimo" — gamtos įstatymus, yra moraliai no, ar suradom „jo pradžią", pradėjo gėdytis savo tautišku pe vis rečiau pasitaiko", kad krikščioniškasis nusiteikimas ky stipri. Donelaitis į savo laiką žiūrėjo pajutom didingą kūrybos tėk mo. perėmė kitataučių ūkio nau nuolat galvojama „apie pajamų la iš įsitikinimo amžino teisėjo mę Dažniausiai pasitenkiname jienas, palinko j girtavimą, tin didinimą ir žemišką pelną". To buvimu, kuris „visą pasaulį ka kaip j „baisingos gadynės" lai ką, suvokdamas, jog lietuvnin dėl krikšto metrikų knygose da nors teis". žinojimu, kad K Donelaičio giniavimą. Etines problemas poetas su- kams iškilęs išlikimo ar išnyki Tautinę asimiliaciją greitino ir kreipiasi „Mano įpėdiniI Tegul reikšmė mūsų literatūrai neabe jotina ir pan valdžios politika. Leidžiami Įsa tavo sunūs, jeigu tu jų turėsi ir gebėjo blaviai įvertinti. Duoti at- mo klausimas nulems tolimesnį likirtįą. ~ . ... Ar buvo Apie pagarbą poetui liudija kymai: draudžiama medžioti žvė norėsi paskirti teologijai, laiku svarą beįsigalinčiam ateivių gy- Rytų Prūsijos daliai susiformavus atskira literatūrolo- ris karaliaus giriose, įsakoma iš išmoksta gerai lietuviškai, kad venimo būdui buvo galima tik vilties iišlikti nedidteliai gijos sritis — donelaitika. Ne griauti pirkiose duonkepes kros galėtų tinkamai vadovauti para- iškeliant savąją dvasią. Prasidė lietuvių?.? O gal ji s pasmerkta jus germanizacijai, poetas laikė asimiliuotis ir išnykti\kultūrtrėgepirmi metai dirba speciali ko nis, neleidžiama avėti vyžomis, pijai lietuvių kalba". Protestantiškoji aplinka forma si sąmoningo lietuviško nusista riškoje vokiečių tautele? Išlikimo misija, besirūpinanti Donelaičio vartoti užsieninę druską. Jais palikimu. Mokyklų programose norėta priversti lietuvį atsisa vo Donelaičio pasaulėvaizdį. Va tymo, Tauta išliks tuomet, jei galimybę K. Donelaitis matė ne krikščioniškai - neatsižadės savo kalbos, tradici vien dorovinėje plotmėje: kal „būrų poetui" skiriama nemaža kyti tradicijų ir įjungti jį Į ben dovaudamasis valandų Tačiau vis dažniau Do drą ekonomini Rytų Prūsijos siais kuklumo ir nusižeminimo jų, papročių. Viskas vienodai boje (tik per kalbą tauta gali nelaičio vardas tampa eilute iš gyvenimą. Mat ateiviai skleidė principais, gamtos ir žmogaus svarbu — tiek lietuviškas žo save išsakyti), moralėje, religi instrukcijos kurią visiems pri savo ūkio naujienas, amatus ir gyvenimo vyksmą aiškina Dievo dis, tiek senovinis apavas, tau joje (būrai turi būti kantrūs, pamaldūs, valu žinoti, tačiau kuri niekam gniuždė net mažiausią lietuvio nustatyta tvarka, todėl „kožnas tinis valgis Todėl ekonominė ir sąžiningi, teisingi, su nelinkstantys j materialią naudą) tur, kaip dievs skyręs yr pasi- kultūrinė pažanga siejama nereikalinga ir neįdomi savarankiškumą. Ar nevertėtų dar kartą perLiteratūrinis procesas Rytų kakint, kad tikt viežlybai kaip konservatyvaus, uždaro gyveni — tai patriarchalinių santykių koks adoravimas, bet ir ūkinėje — versti „Metus" ir įsiklausyti I ’š Prūsijoje — gyvas. Jau XVI a. reik atlieki savo darbus". Kiek mo būdo išlaikymu. Bet siekimas, būrai privalo būti darbštesni praeities atsklindantį žodį Pats Albrechtas pradeda vykdyti vienas auga lyg iš „pumpuro" naujumo, svetimumo laikas „pasodinti Donelaitį prie švietimo reformą, steigdamas kopdamas, „paslėptą savo grožį perimtas iš „glupokų vokiečių", („juk tingėdami vis ir snausda savo darbo stalo" (Just. Marcin mokyklas, teikdamas pirmenybę parodo"ir pranyksta „peržydė K. Donelaičio suvokiamas kaip mi sviete netinkam"), ekonomiš įsigalinčios asimiliacijos kai stipresni už kitataučius. kevičius) Ir ypač dabar, kai puo gimtąjai kalbai. Tokia nuostata jęs ir nusirėdęs", Atsisakyda- vis Nenutoldamas niokodamas stiprėjimas. Todėl visiškai su nuo gamtos, lame skaityti iš sj>ec. fondų grą — iš protestantų užmojo garbin mas prigimties, „barzdotų žmogus atranda savos būties tiežintus kūrinius, Donelaitis, ku- ti Dievą gimtąja , o ne lotynų gamtą, žmogus priešinasi Kūrėjo prantama nostalgija riam laikui atidedamas i šalį, kalba. Ruošdamas pastorius lie valiai. Todėl būro, perimančio gadynių", kur papročių, kalbos, są — ne vien „pilvą kasdien užgožiamas naujų tiesų, atrodo , tuvių parapijoms, Karaliaučiaus kitos tautos ypatumus, dar nega tradicijų laikymasis buvo aukš protingai palinksmint", bet ir lyg „pasenęs". universitetas tampa lituanistikos lime vadinti tos tautos žmogu čiausia žmogaus moralinė ver pajusti amžiną gyvybės kitimą: „Mes silpni daiktai, kaip Aktualėjant Lietuvos istori- centru, čia Mažvydas parengia mi. Jo prigimtis visai kita — tybė: „Bet kaip sviets po tam švents mums praneša Dovyds, niam pažinimui, nederėtų pa- ir 1547 m. išleidžia „Katekizmą" ta, kurią jis gavo iš protėvių. didžiuotis jau prasimanė Nei žolelės ant lauktj dar Būt) žmogus turi priimti kaip miršti ir Rytų Prūsijos istorijos įsteigti net du lietuvių kalbos Ir lietuvninkai su vokiečiais augdami žydim. kaip lietuvių nacionalinės kul seminarai (1723 m. prie Kara- Dievo duota. Paukščiai turi saKožnas viens žmogus susimaišė, tūros dalies. Rytų Prūsijos lie liaučiaus, 1727 m. prie Halės vo valdovą erelj, žmonės Štai ir viežlybums tuoj aus į poną: užgimdams pumpurui lygus, tuviai gyveno kryžiuočių ordino universitetų). nieką pavirto"; Iš kurio žiedelis jo pirmiau .... kožnam dievs vietą užkariautoje nadruvių ir skalvių Besimokanti ems lietuvių kalKitataučių grėsmę poetas įžiū mandagiai teikė, išsilukštin, žemėje. Po Žalgirio mūšio, nu bos reikėjo gramatikų, žodynų, rėjo tiek ūkiniame, tiek kultū Ik po tam jis, peržydėjęs ir kad viens kaip baisus stačius sieną su Lietuva (Melno kurių pasirodymas sukėlė nema kunigaikštis skiauterę rodo, riniame gyvenime. Pasiduodami nusirėdęs, taika 1422 nj.), Nadruva ir Skal- ža ginčų tarp kunigų dėl knyUžaugin vaisius ir amžj savo o kits per purvus klampodams svetimųjų įtakai, būrai pamiršta va atiteko kryžiuočių ordinui, gų kalbos. Daugelis laikėsi M. mėžinį rauso“. savo ūkį, palieka nedirbtas že pabaigia kuris ėmė kurdinti šioje terito- Merlino reikalavimų šalinti iš Taip, iš viso taip, ir mums Socialines ir moralines prie mes. O juk lietuvninkų prigim rijoje vokiečių feodalus, vadi- lietuvių kalbos barbarizmus, varbiedniems pasidaro". nęs juos prūsais. Tad ordino toti būrų šneką. Pasak Merlino, dermes K. Donelaitis skyrė, nors tis esti daug kilnesnė, negu ki Ir ne užguitų, suvargusių bū valstybės šiaurinės srities gyven- gyvoji kalbos gramatika — liau išvados visad būdos: „tiek nu- tataučių kolonistų, turinčių didį svarbus mums tojai buvo vadinami ir lietu- dies priežodžiai, patarlės, dai- sipelnom, kad viernai atliekame įprotį — „klastuot, vogt, keikt“, rų paveikslais pamokslaujantis K. Donelaitis, nuplaktas svetimą gerą teriot: nos. Galbūt M. Merlino idėjos slūžbą", graudena viais, ir prūsais „Tu, prancūziškas žoply! su Svarbus savo sąmoningai pasiXVI a Prūsijoje išplitus re bus paskatinusios ir J. Šulco Pričkus. šveisteriu storu rinkta lietuvybe, stoiška laikyIr vis dėl to K. Donelaičio formacijai, paskutinis magistras knygelės „Ezopo pasakėčios" iš Ir kas dar daugiau susibastėt sena ir atkakliu darbu atsakęs Į Albrechtas panaikino kryžiuočių leidimą. Matyt, ir J. Brodovskis, pažiūros pernelyg plačios, kad Lietuvą vargint, „būti ar nebūti" klausimą. Laiordino valstybę ir 1525 m. įkū ir T. Hakas, parengę dvikalbius galėtų nepastebėti: Kas jums liepė mus ir žmones mingas žmogus, galintis pasa„Laiminga parapija, kur nėra rė Prūsijos kunigaikštystę, val vokiečių — lietuvių ir lietuvių mūsų paniekint? kyti: karaliaus kelio, stybine religija pasirinkęs pro — vokiečių žodynus, bus laikęsi Ar negalėjot ten pasilikt, kur „Aš garbingai nešioju žilus testantizmą. Netekęs popiežiaus jo nurodymų. Dar laimingesnė — kur nėra jus superėjo?“ plaukus ir galiu prieš nieką ne karaliaus dvaro, 1747 m. P. Ruigys išleidžia paramos, Albrechtas ėmėsi prie Labiausiai poetą jaudino doro sigėdyti ", O laimingiausia — kur nėra monių savo valdžiai Prūsijoje „Lietuvių-vokiečių ir vokiečiųpono". viniai motyvai. Lietuviai, išmo įtvirtinti. 1544 m. įkuriamas Ka lietuvių" kalbų žodyną, pridėda nona CIUŽAUSKAITE „Lietuvių raliaučiaus universitetas, skati- mas trumpą skyrelį Egzistuojančius būrų ir valdi- kę vokiečių, prancūzų kalbos,
Tarybinis studentas
---------------------------------------
1988.12.30
KONKURSAS--------------------------------
„Informacijos apdorojimo automatizavimas“: rezultatai Konkursui matematikos, fizi kos, medicinos fakultetų ir skai čiavimo centro atstovai pateikė 16 darbų. Konkurso žiuri komisija visiš kai supranta darbų vertinimo sąlyginumų, tačiau konkurso są lygomis numatytos premijos ge riausių darbų autoriams. Jaunųjų specialistų darbai {vertinti taip: I- ojl vieta — VU SC Inž. pro gramuotojui A. Žemaičiui už darbų „AITS programų pake tas"; II- ojl vieta — MaF asisten tams A. Glemžal ir S. Ragaišiui už darbų „Trasų tvirtinimas vienpusių spausdintų plokščių automatizuoto trasavlmo siste moje"; in-ojl vieta — MaF vyr. la
borantei K. Moroz už darbų „Galvaninių Unijų elektrinės da lies Išdėstymo schemos automati zuotas projektavimas ir braižy mas". Studentų darbai (vertinti taip: I- ojl vieta — MaF 5 kurso studentui A. Maislejul už darbų „Interfeisas P-CAD — Įvalriagabarlčių elementų tankaus iš dėstymo programų kompleksas"; II- oslos vietos — MaF studen tams L. Lalbinlul, A. Mockevi čiui, R. Rukšėnui už darbų „Gal vaninių linijų elektrinės sche mos automatizuotas projektavi mas"; MaF studentams S. Kargaudul, A. Svirskui už darbų „Sistemos DRAFT programinės Įrengos tobulinimas"; III- oslos vietos — MaF stu
VU Mokslinėje bibliotekoje gruodžio mėnesį veikia ANTANO ŠAKALIO estampų paroda. Tai daugiau nei pusantros dešimties didelio formato raižinių ir dukart tiek vokų. Tai yra Vilniaus universiteto, o tuo pačiu ir Lietuvos mokslo istorija raižiniuose — pradedant 16 a. pirmąja puse: P. Roizijaus, S. Rapalionio, M. Mažvydo, Žygimanto Augusto ir baigiant 19 a. — J. Leleverio, S. Daukanto ir kt. portretais. Galima pridurti, kad A. Ša kalys yra pats produktyviausias Lietuvoje kuriantis mokslo is torijos tema dailininkas. Paroda veikia bibliotekos II a. prie grafikos kabineto, o vokai išdėstyti III a. prie bibliografijos skyriaus. Šia _proga 100 egz. tiražu išspausdintas ir parodos katalogėlis — plakatas. V. B.
dentams L. Leonavičiui už dar bų „VU studentų sveikaUngumo duomenų bazė"; D. Načlūnul už darbų .Judančių grafinių objek tų sudarymas ir redagavimas"; V. Misevičiui, 1. Rūdaitei už darbų „Interfeisas DRAFT — montažinės schemos kontrolės programų kompleksas". Konkurso rezultatai rodo, kad geriausi darbai yra atlikti vyk dant ūkiskaitines temas. Darbų vertinimo komisija at skirai pažymi sėkmingų MaF j. m. b. J. Zagūno darbų vadovau jant studentų moksliniams tyri mams. Keturi J. Zagūno vado vaujamų studentų darbai buvo Įvertinti pirmąja, antrąja, trečią ja Ir paskatinamąja premijomis. Kartu konkurso žiuri atkreipi;
dėmesį, kad daugumos studen tų, dalyvavusių konkurse, mok sliniais vadovais yra mokslo darbuotojai. (vykusio konkurso patirtis ro do, kad būtų tikslinga skirtin gai vertinti darbus, kuriems ESM yra tyrimo priemo nė ir kuriems — tyri mo objektas. Taip pat būtų tikslinga griežčiau atskirti studentų Ir jaunųjų specialistų darbus, vykdant konkursų gegu žės mėnesj. Visus studentus ir jaunuosius specialistus, kurie mokslinio ty rimo darbe naudoja šiuolaikinį instrumentą — ESM kviečiame ruoštis būsimam konkursui. ORGKOMITETAS
Gruodžio 15 dienų įsikūrė Universiteto krikščionitj klubas. Pir mųjų narių ne taip jau daug — per 30. Manoma, kad ne visi pastebėjo iškabintą informaciją. Klubas dar tik ieško veiklos kry pčių. Pagrindiniai principai —mylėti Dievą, Jo vardą, mylėti venas kitą. Klubo pamatas yraDievo žodis — Sv. Raštas. Nariai numato skleisti Gerąją Naujieną (Evangelijų), vesti dis kusijas šventraščio temomis, studijuoti teologinę filosofiją, or ganizuoti ekskursijas po Lietuvos šventoves, pasikviesti pasikal bėti kunigų. Klubas renkasi ketvirtadieniais, Saulėtekio 9, Norintys tikslesnę informaciją gali gauti telefonu 75-38-86 (Rimgaudas Kiliulis). Jurgita LAUKAITYTE
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Užs. Nr. 2713 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoaeTCKUH cry^enr* — opran napntoMa, peKTopaTa, KOMi-reTa OMCOMOAa, npotįtKOMa opacbob TpyAOBoro Kpacnoro 3HaMeHH b Ąpy»6u ■apoAOB BBABHroccKoro yBHBepcnTeTa hm. B. Kancyxaca. Bhabhioc. PeAaKTop A. Arnrnrrac. Ha abtobckom srtrKe.
Geriausi Universiteto (1988 m.) turistai 1. 2. 3. 4. 5. k.
Moterys: Dubosaitė Gražina GF V k. Žigaitė Gabija MaF II k. Puišytė Rasa MaF II k. Komkaitė Audra EKFF II k. Vaišvilaitė Daiva MaF II
Vyrai: l. Šyvis Naglis GF III k. 2. Cibas Tautvydas MaF k. 3. Vilius Gintautas MaF k. 4 Lileikis Žilvinas FF IV 5. Sinkevičius Linas MaF k.
IV V k. IV
Sunkių liūdesio valandų lie tuvių kalbos ir literatūros specialybės U kurso stu dentę Audrutę ŽUKAUSKAI TĘ dėl brolio ir jo žmonos tragiškos mirties nuoširdžiai užjaučia kurso draugai ir ku ratorė. Dingusią studijų knygelę Nr. 8611284, išduotą PEF studentei Kornelijai KAULINYTEI, laikyti negaliojančia.
Redaktorius A. LIPSTAS