V4SŲ SAUŲ PRGLC1ARAJ. VIENYKJTSSl
cara/Bos scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
1984 m. gruodžio
7 d., penktadienis
Atsakomybė už „mūsų“ Nepatenkinti mes paskai tų tvarkaraščiais, niurname: auditorijose — iki vakaro, nereikalingi „langai", 36 sa vaitinėms paskaitoms skirtas valandas galima būtų taip paskirstyti, kad tik porą die nų tektų mokytis popiet. Sakom: tvarkaraščiai sudaro mi visiškai negalvojant apie mus, studentus. Ir tik vie nas kitas žinom, kad juos jau kruopščiai patikrino liau dies kontrolieriai. MaF, ChF turi tik po keletą auditori jų ir tvarkaraščių sudarinė tojai, nors ir labai norėda mi, mažai tegali padėtį studentams. O fakultetai, įsi kūrę Saulėtekio alėjoje turi pakankamai patalpų bet jos ne visada tinkamai paskirs tomos. Nubyra brangios stu dentų, dėstytojų valandos.. . O, kad to nebūtų ir organi zuojami liaudies kontrolės reidai. Tvarkaraščiai — tik viena, nuolatinio tikrinimo reikalaujanti liaudies kontro lės darbo sritis. Kontrolierius — kritiškas, reiklus, pastabus, principin gas, padedantis mums pa tiems tausoti savo turtą, šiuo atveju — laiką. O rei dai į bendrabučius akivaiz džiai rodo, kad dar nemo kam naudotis tuo, apie ką sakom „mūsų". Kiek kartų trumpiau gyvena bendrabučio kėdė už jau nuo vaikystė? atmenamą taburetę namuose arba, kur dingsta kranai, du šo gaubteliai 13-ojo bendra butyje, ar laužam na muose duris, jei nerandam mamos palikto rakto? .. „Kontrolė — tai pirmiau sia gyvas darbas su žmonė mis". (Iš drg. K. Černenkos kalbos). Reikia mokytis ūkininkiškos pažiūros į viską, kas aplink mus: griežtinti tvarką bendrabučiuose per „Komjaunimo prožektorių“, per studentų savivaldos or ganus — bendrabučio tary bas, organizuoti studentų budėjimą. Nors čia vėl pro blemos: budėjimas dar nepa siteisina, nes vyksta jis for maliai: pasėdi kokia mergai tė valandą—kitą bendrabučio fojė, nuo to niekas nepasi keičia, tik mažiau lieka poil siui valandų. Mums visai nepastebint, kontroliuojamas įskaitų ir egzaminų priėmimas, moky mo planų bei programų vyk dymas, gamybinių praktikų organizavimas, jaunųjų spe cialistų paskirstymas. Nese niai reido metu buvo tikrina ma, kaip dirba studentai dėl vienokių ar kitokių priežas čių per rudens talkas neišvykę į kolūkius ir pasilikę Universitete. Neretai jų iš
Į Gerbiami diplomantai! Į Nuo gruodžio vidurio iki birželio pabaigos 1957 studentų iš vienos .pusės, viso nepavykdavo sutikti ir apie 100 dėstytojų iš darbo vietoje: sakė ateiti kitos pusės stalo kalbėsis rytoj. . , arba — 8 mergai aktualiausiais mokslinio tės su vienu lygintuvu lygi komunizmo klausimais: no užuolaidą.. . Kad kitais ąpie pasaulio revoliucinio metais darbas eitų sparčiau, proceso problemas, apie reikia sudaryti darbo štabą socializmo statybos dės ir konkrečius planus, kur, ningumus, brandaus socia kada ir kiek reikės žmonių. lizmo tobulinimą, apie Reidus į mokyklas, bufetus .ideologinę kovą dabarti temka organizuoti pagal Stu niame pasaulyje. Mūsų dentų, dėstytojų ir darbuotojų pokalbio forma — valsty prašymus bei skundus: eilės, binis egzaminas. nepatenkinamas asortimen Pradėsiu nuo to, kaip tas. Pernai po reido į Istori mes, mokslinio komuniz jos fakultete įsikūrusią val mo dėstytojai, pasiruošėgyklą, buvo nutarta, kad, me šitam abi puses jau norint sumažinti eiles, reikia dinančiam susitikimui. budinčiųjų, kurie į valgyklą Pirmiausia, pagal naująją praleistų tik studentus (įtei valstybinių egzaminų in kdami studentų pažymėjimą). strukciją, nuo šių metų Bet tokį budintąjį pamatysi egzaminuoja specializuota bene vieną kartą per mene komisija iš 3—4 žmonių. sį. Į ją įeina du mokslinio Yra dar viena studento komunizmo dėstytojai (pir akiai nematoma liaudies mininkas ir egzaminato kontrolės darbo dalis — pa naši į ledkalnį — nemato rius) ir vienas — du at moji žymiai didesnė už aki- stovai iš išleidžiamosios vaizdžiąją. Tai — etatinės- katedros bei kitų visuo finansinės darbo drausmės, meninių mokslų katedrų. Iš viso vienuolikai fakulte ūkinės veiklos ir socialistinės tų sudarytos 46 komisi nuosavybės apsaugos kontro jos. lė. Prieš egzaminus bus dar 1983 m. rudenį buvo patik rintas dėstytojų antraeilinin kartą patikslinti ir pakeis kų darbas 1983/84 m., ir iš ti kai kurie klausimai, aiškėjo, kad ne visiems dės kurie buvo neaiškūs. Kiek tytojams teisingai apmoka galima, pašalinti pasikar mas pedagoginis, mokslinis ir tojantys klausimai. Pasi metodinis darbas, rasta finan tinkant Pergalės 40-čio sinės drausmės pažeidimų. jubiliejų į egzaminų pro Dėl katedrų ir pačių dėsty gramą įtrauktas klausi tojų kaltės (neteisingai užpil mas „Pasaulinė -istorinė domi darbo laiko apskaitos tarybinės liaudies Perga lapeliai) dėstytojams antraei lės Didžiajame Tėvynės lininkams buvo mokama už kare reikšmė". Kiekvie komandiruotes, atostogas ir nas studentas gaus bilie pan. Dėl to 56 iš 70 teko tą, kuriame bus trys klau grąžinti neleistinai gautus simai. Du klausimai — pinigus — iš viso apie 7,5 įvairios mokslinio komu nizmo teorinio kurso pro tūkst. rub. Liaudies kontrolės darbo blemos, viename — mark sfera plati: ūkinės veiklos, sizmo - leninizmo klasiku mokymo proceso ir mokslinio darbuose išdėstytų .moksli-
darbo organizavimo tikrini mas. Šiuo metu Universitete veikia Centrinė Liaudies kontrolės grupė, 11 fakultetinių, bibliotekos, administra cijos ir Karinės katedros grupės, o taip pat trys Liau dies kontrolės postai. Kont rolierius ne etatinis — juo būna dėstytojas, darbuotojas. Dažnai mes gana skeptiškai net su šypsenėle žiūrime j žmogų, kuris saugo, kad ne būtų plėšiami, grobstomi mū sų valstybės turtai, vis vien kokiu būdu: daužant langus ar neteisėtai išmokant premijinius. Esmė ta pati: platėja regėjimo laukas, ny ksta smulkiasaviniškas jaus mas, išauga atsakomybė — netik už „mano”, bet ir už „mūsų,. O to reikia mokytis kiekvienam. Nina SEMIONOVA
Nr. 37 (1296)
klausimu. Sąžiningai dirbęs stu dentas prieš egzaminą ne turėtų jaudintis. Jeigu jūs iš susijaudinimo užmiršo te ne tik tai, ką išmoko te, bet ir savo pavardę, nepulkite į neviltį. Paty rę dėstytojai klausimais jums padės prisiminti. Ir ,iš gana nerišlaus atsaky mo mes esame įpratę teisingai spręsti apie studen to pasiruošimą egzaminui, įsisavinusio kursą studen to atsakymas bus įvertin tas teigiamai. Bet jeigu žinių nėra, bus įvertinta objektyviai. Norisi pabrėžti štai ką: savo atsakymuose venkite „valio — .patriotinio" mo nologo. Mes stengiamės jums paskaitas skaityti objektyviai, atskleisdami socializmo sistemos pra našumus prieš kapitaliz mą, tuo pačiu neslepiame tolesnio vystymosi rezer vų. Tokia partijos princi pinė politika, nušviečian ti mūsų gyvenimo reiški nius. Todėl, kai studentas
Viešnagė Tartu Universitete Lapkričio 16—18 dienomis lankėmės Tartu valstybinia me Universitete. Teisės fakul teto studentai kvietė daly vauti studentų dienose, skar ose Estijos išvadavimo 40mečiui. Kelionės metu užsi mezgė nuoširdi draugystė. Malonius įspūdžius paliko pirmosios susitikimo akimir kos. Išlipus iš traukinio mus pasitiko busimieji teisininkai su lietuvišku pasveikinimu „Labas vakaras". Deja, mes nemokėjome atsakyti estiš kai. Susipažinimo vakaras pra ėjo linksimai ir įdomiai. Sten gėmės įsiminti savo draugų vardus, kuo daugiau sužinoti
vieni apie kitus. Pirmiausia aplankėme se nąjį Tartu valstybinį 'univer sitetą, prieš dvejus metus atšventusį 350 metų jubilie jų. Didelį įspūdį paliko uni versiteto antikinių Skulptūrų muziejus. Gidė supažindino su muziejaus įkūrimo istori jaFakultete mus pasitiko de kanas. Jis papasakojo apie Teisės fakultetą, jo katedras. Dekanas pažymėjo, jog jau seniai socialistinio lenktynia vimo ryšilai sieja mūsų bei Tartu universiteto Teisės fa kultetą, kalbėjo, jog užsi mezgusi draugystė tarp abie jų fakultetų turėtų ilgai ne
NUMERYJE: XXX PATARIA EfESTYTOJAS XXX CHEMIKAI ŠVENČIA SAVO SPECIALYEIES 200 METŲ XXX PROLOGAS XXX MORALtĖS TEMOMIS XXX „KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS REIDAS
Kaina 2 kap.
Į EGZAMINĄ IR IŠ JO -
pio komunizmo idėjų arba pasaulinio komunistinio .judėjimo dokumentų ana lizė, Tarybų Sąjungos bei Lietuvos TSR KP ir vy riausybės nutarimai. Klau simai išdėstyti nuosekliai pagal mokslinio komuniz mo teorijos struktūrą. Visi klausimai jums ži nomi, su jais jau esate susipažinę, ruošd’amiesi mokslinio komunizmo įs kaitai. Mūsų katedroje galima susipažinti su bu simaisiais klausimais. Ki tas reikalas —• klausimų grupavimas bilietuose. Su kokia nuotaika ir uždaviniais mes pasitin kame valstybinį egzami ną? Katedroje dirba gera noriai dėstytojai, tokie pat dėstytojai pakviesti ir iš kitų aukštųjų mokyklų. Visi norime padėti išlai kyti jumis egzaminą tik gerais pažymiais: bus įkaitomos apžvalginės pa skaitos, vyks konsultaci jos. It prieš pat egzaminą .jūs galite pasikonsultuoti su dėstytoju neaiškiu
SIAME
nutrūkti. Atsisveikindamas dekanas visiems padovanojo fakulteto ženkliukus. Neišdildomą įspūdį visiems paliko universiteto bibliote ka, atliekanti viešosios bib liotekos funkcijas. Joje gali skaityti ne tik studentai, bet ir visi miesto gyventojai. Bibliotekoje — 4 milijonai knygų. Knygų fondai užima tris pastato aukštus. Aptar naujantis personalas — 500 darbuotojų. Bibliotekoje yra knygų restauravimo staklės, kurių pagalba atnaujinamos senosios knygos. Gidės lydimi, aplankėme bibliotekos muziejų. Čia su žinojome, jog pirmasis bib
ima viską girti, komisijai kyla teisėtas klausimas: koks žmogus šis studen tas? Iš kiltos pusės, mes ne reikalaujame neargumen tuotos mūsų gyvenimo kritikos. Būkite objėktyvūs. Žinoma, jūsų atsaky mai turi būti teoriškai pa grįsti ir apibendrinti. Ypatingą dėmesį atkreip kite į tikslu mokslinio komunizmo sąvokų, kate gorijų ir dėsningumų api.brėžimą, apgalvokite at sakymų struktūrą. Nebijo kite papildomų klausimų. Jais mes ne tik/ patikri name jūsų žinias? bet ir Stengiamės išsiaiškinti, kaip mums patiems pavy ko išaiškinti tas ar kitas .teorines problemas. Kaip vyko egzaminai ankstesniaisiais metais? 1983/84 mokslo metų vi dutinis balas 3,7. Šių mo kslo metų valstybinio eg zamino įvertinimas pri klausys nuo jūsų pačių. Norėtųsi, kad gautumėte tik gerus ir labai gerus ,pažymius. Prisiminkite: limito geriems ir labai geriems pažymiams nėra. Pabaigoje norėčiau pa sakyti: visus metus jus mokėme, o štai per eg zaminą mes ne tik verti name jūsų žinias, bet ir mokomės iš jūsų. Man ne kartą teko girdėti tokius genus studentų atsakymus, apibendrinimus, įdomius pavyzdžius, kuriuos su malonumu panaudoju savę praktikoje. Manau, kad ir .šie metai nebus išimtis. Nuoširdžiai norisi, kad ir dėstytojai, ir studentai j egzaminą ir įš jo eitų ge rai nusiteikę. A. SIZONOVAS Mokslinio Komunizmo katedros vedėfas
liotekos direktorius buvo Karias Morgenšteinas, kuris knygas supirkdavo iš auk cionų. Muziejuje pamatėme seniausias knygas, žurnalus, laikraščius estų kalba, įžy mių žmonių autografų rinki nius. Sužinojome, jog šiame muziejuje saugoma didžiausia disertacijų kolekcija. Pama tėme universiteto bibliotekai dovanotas knygas lietuvių, latvių, suomių kalbomis. Didelį įspūdį paliko biblio tekoje esančios individualios darbo kabinos, .kuriose gali dirbti dėstytojai ir paitys ge riausi studentai-diplomantai. Lapkričio 17 dieną univer sitete įvyko mitingas, skirtas Estijos išvadavimo 40-mečiui. Vilija LEONAVIČIŪTE Teisės fak. IV k. stud.
a
IŠTIKIMI CHEMIJOS MOKSLUI
LTSR NUSIPELNĘS MOKSLO VEIKĖJAS, PROFESORIUS K. DAUKŠAS.
Tądien Chemijos fakul tete jautei prieššventinį subruzdimą. Foje dar te bestovėjo pastoliai, džiū vo tik ką išdažytos šie- jos. nos, dėstytojų ir studen(XXX tų būreliai tarėsi dėl bū- Polimerų chemijos kasimų iškilmių. 200 metų, tedra — fakulteto pagrankai Vilniaus Universitete dūkas, savo amžių skaidėstoma chemija — jubi- čiuojanti nuo 1968 m. Karliejus rimtas ir leidžiam tu tai — paslaptingiausia tis minutėlę atsitraukti katedra. Čia kuriamos nenuo laboratorinių eksperi- birios medžiagos, vykdomentų, nuo įtempto gal- mos dar neregėtos reakcivojimo, pasidžiaugti lai- jos, žmonės, dirbantys mėjimais, susitikti su bu- šioje srityje, remiasi ir fiyusiais studentais, dabar zikinės chemijos, ir orgajau žymiais mokslininkais, ninės bei analizinės cheXXX mijos žiniomis. Fakulteto muziejuje dirKatedros vedėjas doc. ba doc. Z. Mačionis „mū- L. Radžiūnas papasakojo, sų istorikas", kaip su pa- kad į jų katedrą kasmet sididžiavimu vadina jį-paskiriama po 15—20 bendradarbiai. Stenduose studentų, baigusių trečią—■ praeitis ir dabartis, jj kursą. Kartu viso famokslininkų, dėstytojų, kulteto studentams padvistudentų veidai, katedrų gubintas polimerų chemiistorija, fotonuotraukos — jos kurso valandų skaidžiaugsmų ir atradimų čius. Taigi, polimerų cheliudytojai. mija — ateities chemija, Fakultete penkios ka- .reikalaujanti kruopštaus tedros: Fizikinės chemijos, darbo ir gilių žinių. Organinės chemijos, PoliXXX merų chemijos, NeorganiMokslo tiriamasis darnės ir analizinės chemi- bas kaltedroje vyksta jos ir Bendrosios chemi- dviem kryptimis. Pirma,
Sunku ką nors spręsti vien tik iš skaičių: 200 metų Universiteto chemi jai. Ne metais skaičiuoja mas žmogaus nueitas ke lias, ne metais — ir mo kslo svarba bei reikš mė. .. Su senu, gražiu stu dentišku himnu ,,Gaudeamus igitur.. per .penke rius mėtus įauga meilė pasirinktai specialybei. Šiuo himnu savo jubilie jinį susitikimą pradėjo įvairių laidų absolventai — chemikai. Kaip kalbėjo proiesorius, Universiteto prorektorius J. Grigonis, ne vieno plauikaį pašvie sėjo, bet... visi pasiliko ištikimi chemijos moks lui. Nelengvas buvo šio mokslo formavimas, dau,g kas jo nenorėjo priimti. Dabar, ikai jis tvirtai sto vi šalia kitų, kai jo svar bos ir ryšių su kitais mo kslais nepaneigsi, jdamu prisiminti tas šaknis, pra eitį. Kaip kalbėjo docen tas Z. Mačionis, pirmasis chemijos muziejaus kūrė-
naujų, vandenyje tirpių polimerų sintezės ir panaudojimo klausimai, antra, gamtinių baltyminių medžiagų cheminis modifikavimas. Vandenyje tirpių polimerų panaudojimas turi didelę praktinę reikšmę: jie plačiai taikomi lakųdažų technikoje, dengiant elektroforezinio nusodinimo būdu automobilių kėbulus, stakles, sodrinant rūdas ir naudingas iškasenas, kaip Rotaciniai agentai. Doc. L. Radžiunas prasitarė, kad čia dar daug neaiškių teorinių dalykų, kuriuos ištirti bando docentai Z. Mačionis, G. Bajoras, asistentas A. Makuška. Apgintos 4 disertacijos, ruošiamasi ginti dar keletą, patvirtinta nemažai autorinių teisių, Katedros mokslininkai bendradarbiauja su Minsko mokslininkais, kai kurie išradimai pritaikomi Panevėžio ,,Ekrano" gamykloje.
TRAUKOS IR RASINIAI PASAKOJA APIE CHEMIJOS FAKULTETO DABARTĮ.
Žmonių — Universiteto auklėtiniai vaikščiojo se jas, 1781 m. Universitete įsteigta medicinos kole auklėtinių — su chemija naisiais kiemeliais, nore gija, būsimiems gydyto susietas kelias daug trum josi pabūti su senais jams reikėjo chemijos pesnis negu paties moks draugais, norėjosi pabūt: mokslo. Iš Italijos pakvie lo nueitas. Bet kiekvieno ten, kur buvo visko pra čiamas Juozapas Džiuzepė savaip gražus, įsiliejantis džia... J. Markellūnaitės teks Sartorijas. Sudaroma uni į tuos du šimtus metų. versitetinio dėstymo pro Dar ilgai Alma Mater tas ir nuotraukos. grama ir skaitomos che mijos paskaitos medi kams. Chemija pradėta naudoti, norint pagelbėti žmogui. Neatpažįstamai išsiplėtė šio mokslo sfera dabar. Daug kur dirba chemikai — Universiteto auklėtiniai. Chemija įdo mus ir gilus mokslas, tu rintis viliojančių paslap čių. Galbūt visada įsimin tiniausi sunkiausi lai kai. .. Juos prisimena akademikas J. Matulis. Ne tokios buvo tada ga limybės chemijai’ klestėti, kai kartu viename fakul tete buvo ir gamtos mo kslai, ir medicina, mate matika, fizika.. . Chemija. Du šimtai me tų. Suprantama, daug pa kitimų. Bet, matyt, ta pa ti liko meilė ir pasišventi mas, be kurių būtų ne įmanomi ieškojimai, netgi rizika. Be kurių neįma nomi būtų nauji atradi CHEMIJOS MUZIEJAUS ĮKŪRĖJAS, POLIMERŲ CHE MIJOS KATEDROS DOC. Z. MAClONIS. mai.
Neseniai vykusioje Ukrainos TSR Liaudies pasie kimų parodoje eksponuo tas doc. L. Radžiūno ir Donecko universiteto chemikų bendras išradimas apie pašarinių mielių gavimą iš naftos, pridedant tam tikras polimerines medžiagas, Docentas L. Radžiūnas — D. Mendelejevo draugijos pirmininkas. Šios draugijos nariai — studentai, dalyvaujantys SMD veikloje, kasmet pristato savo darbus respublikiniam D. Mendelejevo draugijų konikursui-apžiūra i. Šiemet pirmoji vieta tarp žemesniųjų kursų studentų paskirta A. Vareikiui. SMD — tarsi langas į tikrąjį mokslinį darbą, j naujus atradimus ir problemas. Chemijos fakulteto pirmininkas ir mokslinis vadovas docentas G. Bajoras noriai kalba apie draugiją, o ypač apie SMJ — stambiamolekuli-
pių junginių sekciją. Į 5MJ kasmet ateina po 10 —15 vyresnių kursų stu dentų įsijungti į polimerų .chemijos katedros ieškoji mus, eksperimentus, į1 problemų sprendimą. Viskas prasideda tuo. kad gabesni, linkę į ti riamąjį darbą studentai pakviečiami j mokslinius būrelius prie katedrų, o vėliau pradeda dalyvauti SMD veikloje. Čia pasi renkamos kursinių ar dip lominių darbų temos, ku rios neretai išauga į mo kslinius straipsnius, j di sertacijų temas. Polimerų chemijos (ka tedros kolektyvas kartu su jaunaisiais pagalbinin kais — studentais — ti ria radikalinės polimeri zacijos ir kopolimerizacijos reakcijų mechanizmus ir kinetiką, ieško būdų šių procesų reguliavimui, studijuoja gautų polime rų chemines, mechanines ir kt. savybes, ieško nau jų būdų ir sričių taikyti teorijai. Studentų mokslo tiria mojo darbo rezultatai kas met aptariami kovo—ba
landžio mėnesį SMD kon ferencijoje. Šiemet XXXVI SW konferencijos I laipsnio diplomais apdovanotos V. Čekanauskaitė, R. Bra zylė, II laipsnio diplo mais — M. Liudvinavičius, L. Jonušas, III laips nio diplomu — S. Kelmelyte. Geriausieji darbai at renkami Universiteto SMD studentų darbų apžiūrai vėliau — respublikine1 bei sąjunginei apžiūrai XXX Docentas G. Bajoras P3’ sidžiaugė, kad fakulteto dėstytojai turi kuo geriau sias galimybes ugdyti P3’ tikimus savo mokinius, e studentai — įsijungti • mokslinį darbą, tapti pil’ nateisiais katedros bend radarbiais. XXX Mokslininkų mintys nežino švenčių ir poilsio dienų. O gražus 200 metų iu’ biliejus tegul padeda nialios minties kibirkštė lei įsižiebti... Diana LABOKAI^
* Tarybini* *tud«ntM
VYTAUTAS V. LANDSBERGIS
XXX kambary, kur lyja kambary, kur nieks nebegyvena, kambary, kur tu šią naktį pažadėjus neateisi, krovikai išneša šiukšles ir baldus, pamažėli kraustomės — tik kambary pro išdaužta langą šypsos elektros lemputė, o tarpdury jau stovi krizendama prisiminimu šmėkla, tyliai pro langą įslenka ruduo ir lediniais pirštais sutraiško šviesą kambary
PROLOGAS V r. 13 LEIDŽIA UNIVERSITETO LITERATŲ BŪRELIS
Būti kartu
1 Šiemet literatų konkursas buvo kiek neįprastas — plrmiausia tuo, kad vyko rudenj, antra — tuo, kad buvo sujungtas su Vilniaus pedagoginio instituto „Poezljos rudeniu". Konkursas buvo skirtas S. Nėries 80-mečlui, jame dalyvavo 14 VU Ir 4 pedagoginio instituto 11teratal. 21 lapkričio (vyko REGINA PLIUŠKYTE konkursui patelktos kūrybos aptarimas, po to — vakaras Menininkų rūmuose. ApskriXXX tat universiteto literatų kūryba gana sunkiai klausoma, Nenutolkim... jl greičiau skirtą skaityti, tačiau atrodo, kad vakaras pajutę sniegą delnuos, — pavyko — kamerinėje atmoištirpdykime jį, sferoje gražiai skambėjo L. bet gerai įsiminkim J akimavlčiaus, V. GaSillūno, jo spalvą ir kvapą, V. Daškevičiaus, E. Karnaųsir trapumą, ir svorį kaitės, M. Martinaičio ir klpajuskim... tų eilėraščiai, A. Oržekauskaltės, N. Pranckevlčiūtės proza. Konkurso laureatais LIUDVIKAS JAKIMAVIČIUS tapo: 1-a vieta už prozą — V. Papievis (VU V kurso
lituanistas), už poeziją — L. Jakimavičius (VU V k. lit.), 2-a vieta už prozą — N. Pranckevlčlūtė (VU IV k. lit.), už poeziją — E. Karnauskaitė (VU III k. lit.) Ir V. V. Landsbergis (VU V k. lit.). 3-a vieta už prozą — A. Oržekauskaltė (VVPI II k. lit.) Ir A. Valiulis (VU V k. medikas), už poeziją — R. Pliuškytė (VVPI. IV k. lit.), V. Daškevičius (VU IV k. lit.) ir V. Gasillūnas (VU V k. lit.). 2 Bendras VU ir VPI llteratų konkursas parodė, kad apie studentus-literatus gallma kalbėti kaip apie bemaž susiformavusius autorius. Dąbar apytikriai matome, kuria kryptimi kiekvienas jų eina, galime numatyti, kaip paslkeis jų kūryba ateityje, Aforlstlškesnt, tvirtesni, lablau koncentruoti tapo L Jakimavičiaus eilėraščiai, paradoksas, lengva Ironija su
telkia gelmės muzikaliems, lengvos konstrukcijos V. V. Landsbergio tekstams, išsiva davo, atrodo, iš banalybės Ir stereotipo spąstų E. Karnauskaltės lyrika. Intymesnė, ne tokia drastiška ir skaudi at rodo V. Daškevičiaus poezi ja. Profesionali literatų pro za — galime kalbėti apie N. Pranckevlčiūtės ar V. Papievio pasaulėžiūrą, galime svarstyti kūrybos principus, bet kalba apie proiesionalumo stoką, apie prozininko amato neišmanymą (kas kar tais būtina) neįmanoma. Klek kitokios mintys ateina, skaitant pedagoginio institu to literatų kūrybą — šiuo atveju galime mąstyti apie rašančio pašaukimą, kūrėjo misijos pojūti ir panašius dalykus. Dviejų poečių, ku rios dalyvavo šiame konkur se, kūryba nelabai išsiskiria savo poetinio balso origina lumu. Galėtų netgi būti pri imtinas ir nepasižymintis ypatingu savitumu kalbėji mas, tačiau tuomet norėtųsi bent jau, kad jis būtų tvir tesnis. Dabar gi nuolat nu slystąją j štampą, eilėraštis
„rašosi" pats, kūrybos porei kis išrenka iš visos banaly bių masės kurią nors vieną, kuri apkimba poetizmais stereotipais. Nestokoja nema žų ydų ir universiteto litera tų poezija, kurių didžiausia turbūt — saviraiškos akcen tavimas eilėraštyje, kuris ga li pagaliau atvesti prie eitarinės poezijos. Universiteto literatų atve ju netikslu būtų kalbėti, kaip kad kartais bandoma, apie kokią nors kartą, gru puotę ar panašiai. Dabar universiteto literatus vienija vien buvimas kartu, ir pana šumai, kuriuos, turėdami no ro, gulime (žvelgti jų kūry boje, sąlygoti greičiau pana šios skaitomos literatūros kontaktų su tais pačiais žmonėmis, nei kokios nors sąmoningos kūrybinės nuo statos. Svarbiausia, ką paro dė vykęs konkursas — tai, kad bendras universiteto li teratų kūrybos lygis gana aukštas, ir jau bene treti metai išlaikomas. Aurelijus KATKEVIČIUS IV k. lituanistas
XXX Man reikia pavargti, man reikia mirtinai išsekti, nes apie žmones bežinau tik tai, kad jie prarado mano gedė jimą, nes tebėra gyvi, jie gyvi — o aš; ir vakare su sigūžus sofos kampe tegali žiūrėti ašarų pilnom akim į trapiu lelijos žiedu sužydėju sią akimirką, ir praregėjus nežmoniškai gaila visų savo artimųjų, nes jie yra, o aš ELENA KARNAUSKAITfc turėsiu jų netekti, ir šylan tys tėvo smilkiniai patvirti na, kad akimirka yra šita, XXX bet man vis sunkiau tuo ti kėti, nes aš nebežinau, kas gal ir nebus kitaip tik naktys rūke esu, kas yra man mano tė tik šalna tik riksmas pasigailėkit vas ir motina, jie yra mano vaikai, jie yra mano protė vanduo rudas lapai rudi ruduo viai, aš nesuvaldau laiko, vėjas mes nieko negalim pakeisti tik pajuntu, kad visa keičia mes nieko negalim paguosti nes žodžiai si čia ir dabar, visa1 smenga yra netikri ir mintys netikros tamson, aš nespėju laikyti, ir kai sakau myliu netikėk kai sakau aš spėju tik suvokti ir jie nekenčiu netikėk nes yra tik ruduo visi nežino, kas jų laukia, o tik akimirka kuri mano rankoj aš žinau, ir netiesa, kad vi kuri tavo rankoj kuri vėjyje sada yra žmonių, kuriems skauda labiau, todėl man plazda kaip žvakė reikia nuvargti, atbukti, iš sekti, kad nežinočiau, ne jausčiau, negalvočiau. VALDAS DAŠKEVIČIUS Aš pasirenku vaikus, sve timus, ne mūsų kraujo vai XXX kus priemiesčio pušyne ir iš naujo mokausi gyvenimo, ir svarbiausia ko siekiu, yna kaip neįskaitomas hieroglifas esu nemeluoti, aš esu atvira, nes aš akmeninėj steloj įrašytas gyventi reikia atvirai, o kai o nuo tamsos mane apsaugo smėlio rožės taip negali, tai verčiau visai nereikia. Vaikų meilė yra ir šventas mylimosios bučinys tokia — nuo ryto lig vaka ro skaičiuodami kankorėžius nežadinkit manęs iš to letargo pušų viršūnėse, jie šokinėja skaidrus giedravalkis tegaubia man akis aplinkui, kol išsibarsto, pa nes tiktai tiek šioj žemėje aš gyvas sislepia, atsilieka, jie greit kiek jau manęs nėra išduoda, greit atleidžia, o vos pamilsti — jie ima kan kinti, bet visvien jų meilė VIRGINIJUS GASILlONAS yra drėgni spygliai po ko jom, saulė pro medžių ša kas, nulytas avietės krūmas; KELIO ATŠVAITAS „vadove, — sako berniukas, kankorėžiuku įkritęs mano kišenėn — aš esu Tomas", vakar gimsta .toli — gal anapus, „gerai, — sutinku, — būk", bet išnyksta mūs balsas, ir šviesų ulbantį priešaušrį nes nėra taip šviesu, mes išeinam mėlynuojančiais ir dūmai erškėčių negali išgelbėti sielos lubinų laukais, aukštos jų žydinčios rykštės glosto mū sų rankas, einam panemuo tyliai galvoti išmoksim niais virpėdami ir svaigdami numirę — tik šiandien nuo oro, brėkštančio ryto, atmerk dar akis, išklausyk: suvoktos būties, jausdami galingą upės tėkmę po rūko užteks tik beprasmiško judesio, danga, tas kylantis TŪkas kad užaktų verdenė — švytinčiais vandens lašais pakilus ranka — šventina mūsų veidus, ir mū sų brydės keičia Tėvynės nežinioj . žemėlapį, ir kai akinančiu mes begalim užmigti, vis rytas, lelijos žiedu prasiskleidžia ir be galo užsitęsė saulės tekėjimas
Kai paskiepijęs obelis, užmiega sodininkas, medžiai sapnuoja sodininko sapnus apie gražią vienišo sodininko jaunystės meilę. Ir ypač tada, kai ji eina pro gyvatvorių sieną negalima žadinti sodininko — neprigis obelų skiepai.
NERINGA PRANCKEVlClŪTE
Baltosios lelijos pavėsyje Seneliui
dangaus šviesulys, pažadin damas visa aplink ryškiai ir skaidriai dienai, kai baltas gulbės sparnas šnarėdamas suplaka žaliaveidį vasaros upės vandenį, stovėdami pi liakalnio viršūnėje, mes iš girstame galingą ir amžiną plakimą — tai žemė po mu mis gelmėj, tai nenustojan ti tėkmė, lai platybė — tai mes — mes esam aukurai ir toji visad tvinksint! širdis, ir tada, šitaip stovėdama vė juotoj Lietuvos erdvėj, aš staiga suvokiu — Tu nema tai — Tu nematai — nors aš ir gyvenu su Tavim, nors aš ir gyvenu už Tave. — Vadove, — mosteli To mas griuvėsių ant gretimo piliakalnio link — o ‘ten? — Ne dabar, — sakau. — Aš nebegaliu. Ir berniūkščių paspirtu ka muoliu nurieda diena viena po kitos, ilsėkis, — sakau sau, — ilsėkis mano skau danti siela po pliaupiančiom vasaros naktų liūtim, ilsėkis drėgnais lubinų žiedais iš ryto, vaikiška žalių pavogtų slyvų meile, ilsėkis, kai naktimis visiems sumigus, pasislėpę lyg vagišiai, mudu su Tomu kaukšime tamsoj boluojančiu teniso kamuoliu ku, ilsėkis nes privalai, pri valai tapti... Bet visada yra kažkas, kas žiauriai vypteli pastebėjęs mūsų pastangas, yra kažkas, kam atrodo, kad visada y.ra sunku ir niekada nėra leng va, ir per antanines Lietuvoj kalami ąžuolų vainikai, loja šunys, tamsoj dunksi balsai, ir guli užmirštas kamuoliu kas manęs nesulaukusio vai ko, per antanines dainuoja mos dainos ir geriamas vy nas, ir naktis pažadina jėgą, ir tai kas mes esame iš tik rųjų tokią naktį, tėra krū mais susiviję kūnai, pustomi vėjo — bejėgės bevertės yra mano pastangos suprasti ta ve, gyvenime, šitą akimirką, kabintis lig kraujo sueižėju siais pirštais, iš paskutiniųjų laikytis, gyventi — aklu,
(Fragmentas) kurčiu, bepročiu, bet gyven ti, luošiu, parsidavėliu, išda viku, liet gyventi — gyven ti, net jei tesain tik krū mais susiviję kūnai, bet blyksteli spindulys, ir aštrių spyglių sauja guolin subyra mano vaikai, mano tėvai ir mano mintys; „ar tu atneši man lubinų“ — klausiu žiū rėdama į svetimas linijas ne pažįstamam veide, — „ar tu atneši lubinų, nes aš negaliu šitaip", aš negaliu pakelti akių į dangų, tebeslegiantį vyro kūnu, todėl krintu į stingdantį ryto vandenį ir leidžiuosi nešama srovės, mano plaukai pasklinda upėj, draikosi ir žalsvėjančiom vandens žolėm jungia krantus, o paskui aš glau džiuosi sakuotos šiurkščios pušies ir stoviu tylėdama, stoviu ilgai, kol nedrįsdama patikėti, pajuntu lėtą linga vimą, aš apsikabinu medį, spauidžiuos prie jo, bet me dis tebelinguoja — iš lėto, pamažu, ritmingai alsuoda mas — „jis yra gyvas, — suvokiu, — jis yra gyvas", ir aš paklustu jam, ir jis mane priima, o tai reiškia, kad gyvybė man atleidžia. Brisdama tais pačiais lubi nų laukais, jau iš tolo ma tau pakumpusį žmogų mažoj kaimo stotelėj, tą žmogų aš žinau, aš pažįstu jo seniokišką mindžaukavimą, retus žilus vėjo sutaršytus plau kus, darganų sudrengtą dra bužį, todėl neatsitraukdama žiūriu į jo pamiglijusias akis, kol sutrikęs senas žmogus krenkšteli, aš atpažįstu ir tai bet kas yra, kas jis — anapus plentu artėja kitas žmogus, ir jį aš žinau, ir tą kuris po jo, ir dar kitą, vi suose, kurie iš lėto renkasi prie stotelės, aš kažką atpa žįstu, pati negalėdama su prasti, ką, ir tik žiūrėdama pro autobuso langą į saulė tą plytinčią tylą suprantu, kad visi seni žmonės yra panašūs, nors dar nežinau kodėl — priešais sėdintis senukas krutindamas lūpas
skaičiuoja delne kapeikas — aš žiūriu į jo rankas, aš žiū riu į. jo rankas, aš žiūriu j jo rankas — jos ne man — kodėl Tu ne čia, kodėl Tu — aš noriu pulti prie tų ran kų, liesti jas, glostyti jomis savo veidą, aš noriu raudoti, įsikniubus į senus šiurkščius delnus, aš noriu rėkti — jie ne man — kodėl ne Tu, ko dėl Tu — seneli. Visa kas yra, yra tikra, o Tavęs nėra, .nors grįžti neti kėtai gestu, šešėliu, garsu, pasiimdamas mane su sa, vim, todėl negaliu grįžti J namus, nes jie yra visur, tik išlipusi Rotušės aikštėj žiū riu į prabėgantį vaiką, ir baltu lelijos žiedeliu išlin guoja grindinio akmuo, ku rio jis prisiliečia, akmuo, tik ne aš, ne aš. ,■ Grįžtančią mane pasitinka vaikai, „vadove, Tomas din go, — žeria jie sausa miško žeme man akis, — išėjo ir dingo". Vaike, sakau, nejau galė jai pagalvoti, kad neieško siu, juk griaustinis ir vasa ros nakties audra tėra balto teniso kamuoliuko barkštelėjimas, o aš esu vyresnė ir privalau žinoti, ką daryti, ir žinau, todėl niekas yra da bar mane plakantis lietus, vėjo šuorai šėlstančiuos me džių viršuos, ir kol užlipu iki pilies griuvėsių piliakal ny tvinksėjimas mano smilki niuos užgožia vėtrą; nerei kia bijoti, vaike, nereikia bi joti tai tik aš ateinu, ir drebanti nakties žolė ir pa žadintų paukščių šnarėjimas ir akimirka yra šita — ei kime šia buvusia gyvybe, barbenant lietui į čerpių stogą ten aukštai —- štai čia buvo menė, kurioje, priimda vo svečius, dabar jie priima mus, štai čia miegamieji — tik tu nebijok, aš kalbu tie są, jei tik tu tiki manim, mes dabar žaisime tenisą, nes čia gyveno žmonės, nes aš ieškau tavęs tam, kad surasčiau, nes šitoji naktis, vaike, po spurdančiomis lau kinių karvelių širdimis yra. Ir miegas po tokios nak ties yra, ramus ir lengvas, kai sapnuose skleidėsi balta lelija, Ir yra visa, kas duo ta, tik reikia gyventi, reikia nemeluojant gyventi, nes vi sas gyvenimas yra ruošima sis, o pasiruošti privalai.
Tarybini* atudanta* 4
MORALĖS TEMOMIS
"
MELO AKI VARAX
'
U
Tos kelerios laisvos die- rato lyg ir matytas veidas, dingu šliužu. Pasakei draunos bėgo negailestingai grei- kuriam nejautei simpatijos, gės adresą, pavardę, vardą, tai. Paskutiniais vasaros ma- Bet ar ne juokinga būtų netgi tėvavardį. Puiki atminlonumais mėgavaisi lyg sma- manyti, kad Tave, jau antro tis, tiek padėdavusi per seližiius gardžiausiais ledais, o kurso studentę, tai ir paska- sijas, neapvylė. Žinojai — šie lyg tyčia tirpo, varvėjo tino „pasiimti" tuos pora Rasa nekalta, iš universiteto pro pirštus ir buvo graudžiai maišelių saldainių. Vėliau jos neišmes. Tačiau įpainiogaila, kad ne visas skanu- dar pasakojai, jog buvai su- jai draugę, su kuria gyvemas tau... silažinusi su draugėm — note viename kambaryje ir Namuose tą vakarą laukė pardavėja nepastebės. Deja, ne tik mandagumo frazėmis mama Kai būdavai Vilniuje šiai išsyk į akis krito keis- persimesdavote. „Rasa tikia taip pat laukdavo sugrįžtan- tokai išsipūtęs Tavo megztu- draugė, gal supras". Šitaip čios, tačiau kuomet pairva- kas. Iškvietė miliciją. Ir supratai- draugiškumą. Tegalžiuodavai ir išeidavai, vaka- tuomet, kai milicininkas, vodama apie save, darei nero valandos ištęsdavo lyg prisėdęs rašyti protokolo, malonumą jai. Iš kur ta teiguminės. Būtų dviese — apie paklausė pavardės — sume- sė negalvoti, nusimesti teisėką kitą pašnekėtų, nebūtų ir lavai, pasakei išgalvotą. Ne,' tą atpildo svorį, suversi savakarai tokie ilgi. Tavęs neužmiršai, tiesiog nebuvai vo rūpesčius draugams?". mama laukė viena. Sakei, gė- įsisąmoninusi paprasčiausios Iki rugsėjo pirmosios, kai lė ir tau širdį, slėgė šitoks tiesos — nedaryk to, ką gė- prasidės paskaitos universilaukimas ir tesiinorėjo grei- dyitumeisi prisipažinti savo tete, kai pamatysi Rasą, dar čiau j namus. Bet buvo jau artimiesiems. Negalvojai, kad buvo likusi savaitė. Dabar per vėlu, vis giliau klimpai visa ši istorija pasieks unl- jau turėjai žinoti, kad visį apgavystės ir melo purvą, versitetą, tiesiog rūpėjo kas bus pranešta į universigalvojai apie mamą ir dar lengvai, išbristi. Milicijoje tetą. Nenuėjai, neprisipažigiliau klimpai. Pasiaiškini- budintysis paskambino į Vii- nai. me vėliau rašei, kad galvojai nių ir sužinojo, kad nuroVėliau Rasa patarė, Tu tik viena — kaip neįskau- dytu adresu negyvena jokia sutikai: ilinti mylinčio žmogaus. Kas Ligita Ligaitytė — tokią pa— Eisiu į dekanatą ir visbus, jeigu Tave su milicijos vardę buvo padiktavusi Ta- ką papasakosiu. mašina parveš į namus ir vo fantazija. Išsigandai, kai Nuėjote abi — draugė paviską papasakos mamai, o Tavo nuotrauką prižadėjo lydėjo. Kaip ten bebus, bet pro langus žiūrės kaimy- iškabinti stende „Jų ieško tikėjaisi grįžti jau nusimetunai?.. njilicija". Baimė, beformė si tuos baimės ir nežinojimo Jėjai j didelę, modernią kaip drebučiai, iki šiol šil- svarsčius. Stabtelėjot prie parduotuvę. Prie kasos apa- tai snaudusi, pavirto nuo- durų. Pritrūko drąsos. Ir vėl
viskas iš naujo: — O gal nesužinos?
Grįžusi pasakė: „Prisipažink pati". Parvažiavai į namus pasiryžusi apie viską papasakoti mamai. Ši, nespėjus prasitarti, ėmė kalbėti apie draugių vaikus — gerus, laimingus, Sugniaužė širdį, kad Tu ne tokia ir vėl tylėjai.. . Grįžusi pasakei draugei: „Ne, daugiau nebeištversiu". Dekanui nunešei pareiškimą, kad perkeltų į neakivaizdinį skyrių. Tuomet žinojai, kad Tave jau įtaria, gal pamanei — neverta laukti, kol išmes. O gal tiesiog laukti buvo per sunku.. . Ant stalo dekanate pareiškimas ir pasiaiškinimas — viename prašoma pervesti j neakivaizdinį skyrių, kitas rašytas parduotuvėje, po juo — Rasos pavardė. Raštas — tas pats. XXX Mama verkė: „Kalta tik aš. Nemokėjau išauklėti..." Už Tave, Nijole, netgi da bar prisiima kaltę Mamai, visą gyvenimą mokiusiai ir tebemokančiai tiesos ir gerūmo svetimus vaikus, per ilgai likai maža. Pasirinkai specialybę, įstojai, išvažiavai. Tik ir tuomet negalėjo mama atsidusti, jei matė, ko
Tos dujinės plytelės... Lapkričio 30 dieną VU „Komjaunimo prožektoriaus" štabo nariai surengė Teldą Į Saulėtekio šešiolikaaukščius bendrabučius. XXX Tikrinome švarą virtuvėse, dujines virykles. Liftu paki lę | 18 bendrabučio devintą aukštą radome tvarkingą virtuvę. Abi dujinės viryklės švarios. Trūksta joms tik
trijų dujų galvučių, rankenė lės. Leidžiamės žemyn: visos virtuvės sutvarkytos, o du jinėse viryklėse yra tik po keletą čiaupų, trūksta ran kenėlių, dujų galvučių. Tre čiame aukšte, dviejose vir tuvėse viryklėse buvo tik trys dujų galvutės. O kur dingo kitos penkios? Atsa kyti paprašėme čia sutiktą bendrabučio tarybos pirmi
• SPORTAS • SPORTAS • SPORTAS Tarpfakultetinės stalo teniso varžybos vyko š. m. lapkričio 20—21 d. Vilniaus Sporto rūmuose. Varžybose galima buvo pamatyti daugelį respublikoje žinomų šio žaidimo meistrų: sporto meistrą Z. Rusakevičių, sporto meistrą A. Valaitį, kandidatą j sporto meistrus N. Sauklytę, E. Petronaitį ir daugelį kitų. Tarp merginų spartakiados čempionėmis tapo Ekonomi nės kibernetikos ir finansų fakulteto komanda (E. Valai-
tė ir Kinduirytė), antrosios liko Istorijos fakulteto merginos, trečiąją vietą užėmė Filologijos fakulteto stalo tenisininkės. Vaikinų grupėje čempionais tapo Fizikos fakulteto komanda (D. Legotas, A. Būdvytis, A. Makaravičius), antri — matematikai, o trečiąją iškovojo darniai žaidusi Gamtos fakulteto vaikinų stalo tenisininkų rinktinė,
ninką Ramūną Kalvaiti. — Neseniai susukome daug naujų čiaupų, uždėjome rankenėles, bet ar ilgam?.. — O kas juos nusuka, pa sisavina? — Kas gi daugiau, jei ne patys studentai. .. Dar blogiau atrodė 17 bendrabučio virtuvėse esan čios dujinės viryklės. Dau guma jų dar visai naujos. Liūdna buvo žiūrėti, kai, pakėlę antvožus, pamatyda* vom tokį vaizdą: (žiūrėkite nuotraukose) grotelių nėra, dujų galvučių taip pat. Nau jutėlės, o taip skaudžiai nu kentėjusios. Kur dingo grotelės, ranke nėlės, galvutės? — Pavogė, — atsakė ben drabučio komendantė Dalia Balaišienė. — Grotelės labai greitai lūžta, o naujų negau name. Daug „išneša" iš kitų bendrabučių atėję studentai. Budinčioji netikrina leidimų, jai niekas nerūpi... Iš tikrųjų, išeidami iš bendrabučio, pamatėme sė dinčią budinčią, kuri abejin gu žvilgsniu lydėjo praei nančius studentus. Prirūkytas virtuves radome 15 bendrabučio septintame ir aštuntame aukštuose. Ir čia stovėjo apiplėštos, niekieno nenaudojamos dujinės viryk lės. Malonu buvo žiūrėti i 16 bendrabučio virtuose šeimi ninkaujančias merginas. Be
kią silpną ir nesavarankišką išleidžia. Paprasčiausios tie sos nesugebančią suvokti — kad neturi teisės būti nei maža, nei silpna, prilipti ir traukti gerumo syvus tegul ; ir iš mylinčio žmogaus. Vartau bylą, skaitau pasi- j VISŲ aiškinimus. Keista, netgi da- j bar, atrodo, nesuvoki savo I SKAITYTOJŲ kaltės. Piktiniesi: „Nelikė- i DĖMESIUI! jau, jog praneš į universi- į tetą, negi nebuvo gana vežti Dar kartą primename, kad iš parduotuvės milicijos ma šina, kai gatvėje žmonės redakcijoje steigiamas Pressakim ryte ryja, ir tardyti klubas. Jame galėsite (gyti daugiau nei ketvertą valan žurnalistikos istorijos, teori jos, praktikos žinių. Paskaitas dų..." (iš pasiaiškinimo). Mama sielojasi, netinka ir pratybas ves Universiteto mai Tave išauklėjusi, Rasa Žurnalistikos katedros dėsty nuleidžia dideles apsiblau tojai, korespondentai. Kviečiame visus senus susias akis: „Manęs ten ne buvo. O ir paskui — nesu spaudos bičiulius, naujokus, gebėjau patarti. .." Manei net tuos, kurie niekada ne esanti išdidi. Deja, ten, kur rašė j lalkraštj, bet norėtu turėtų būti sveikas žmogiš šito išmokti. Klubas mokslo metus pra kas orumas/ taurioji gyveni miška pozicija — tik tuštu dės po žiemos atostogų. Iki ma. Linkėčiau tai suprasti sausio 15 dienos laukiame stojamojo egzamino rašinio nors dabar. Rašykite apie savo akademi Jolanta ŠULSKYTE nę grupę, fakultetą, apie tuos dėstytojus ir studentus, Rektoriaus įsakymu už va kuriuos gerbiate ir kurių gystę Ir milicijos organų pavyzdžiu norėtumėte sekti. apgaudinėjimą iš Universiteto Rašykite apie studijų ir lais pašalinta Istorijos fakulteto valaikio problemas. Rašinį,, bibliotekininkystės specialy apimtis — ne daugiau kaip 3 bės II kurso studentė Nijolė mašinraščio puslapiai. Šluos rašinius spausdinsime laik Asadauskaltė. raštyje. Neužmirškite nuro dyti savo tikslaus adreso: juo pranešime apie Jusu įstojimą ir tikslią studijų pra džią. Redakcija
TRUMPAI
velk visose dujinėse viryklėse yra čiaupai, dujų gaivutės, rankenėlės. Bet kodėl kitų bendrabučių virtuvėse esančioms dujinėms viryklėms trūksta tiek daug dėtalių? Gal šio bendrabučio studentai tvarkingesni, drausmlngesni? Moka tausoti ir gerbti visuomeninį turtą? XXX Neieškosime, kas teisūs, o kas ne. Svarbu išspręsti šią
jimą Nr. 811281, išduotą PEF studentui Gediminui DAUKŠIUI, laikyti negalio jančiu.
WU Medicinos fakulteto SMD XV mokslinė konferen Dingusį studento pažymėji cija „Studentų sveikata" mą Nr. 840474, išduotą PF Įvyks gruodžio 21 dieną studentei Astai RUTKUTEI, (penktadienį) 16 vai. Medici laikyti negaliojančiu. nos fakulteto I auditorijoje. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 831364, išduotą EKFF XXX studentei Natašai GERDVIDingusį studento pažymė LIS, laikyti negaliojančiu. jimą Nr. 822017, išduotą MF studentei Dianai RŪKAIDingusį studento pažymėji mą Nr. 800842, išduotą FilF TEI, laikyti negaliojančiu. E. ČERŠKUS studentui Vygantui ŠVOBAI, Dingusį studento pažymė laikyti negaliojančiu.
Lapkričio 28 dieną Teisės fakultete vyko Politinė die na. Studentai susitiko su Teisingumo ministru P. Ku riu, LTSR Aukščiausiojo Tei smo pirmininku J. Misiūnu, LTSR vidaus reikalų minist ro pirmuoju pavaduotoju M. Pročiuchanovu. Susitikime buvo aptartos nusikalstamu mo problemos, respublikos teisėsaugos įstaigų darbas. Profesorius P. Kūris kalbė jo apie dažniausiai respubli koje pasitaikančius nusikalti mus. Opi nepilnamečių nusi kalstamumo problema. Pro fesorius pažymėjo, kad ypač daug nusikaltimų padaro ne blaivūs asmenys. Svečias J. Misiūnas pami nėjo, ■ kad pagrindinės teisė saugos organų pastangos yra nukreiptos į įstatymų siste mos teisingo funkcionavimo užtikrinimą. Aktualias nusikalstamumo problemą. Kuo greičiau, tuo problemas nagrinėjo svečias geriau. Juk negalime reika- M. Pročiuchanovas. lauti, kad studentai nešinaudotų elektriniais virduliais, V. LEONAVIČIŪTE kol nesutvarkytos dujinės TF IV kurso studentė viryklės. Įdomu, ką galvoja ir patys studentai, pasisavindarni dujinių viryklių detales. Tokius studentus visų pirma turėtų svarstyti bendrabučių tarybos. Lolita ANDZIULEVlClOTĖ Nuotraukos autorės.
Universiteto SMD tary ba nuoširdžiai užjaučia mokslinį vadovą docentą Petrą Sileikj dėl mamos mirties. „Tarybinio studento“ redakcija nuoširdžiai už jaučia „SMD žinių“ redko legijos narį docentą Pet' rą šlleikį dėl mamos mir ties.
Bibliotekininkystės spe cialybės dėstytojai ir stu dentai užjaučia Istorijos fakulteto Mokslinės infor macijos katedros docentę žiedūnę ZAVECKIENĘ, mi rus jos motinai.
Redakcijos adresam: 232734. Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610453. LV 15834. Iškilioji spauda, spaudom lankam. Tiražas 4500. Užs. Nr. 3208. Spausdino LKP CK leidyklos spaastavė. Tiesos g. 1. hCobotckmA cryAeHT* — oprau naprKOMa, peKropara, KOMurera komcomohb, npotpKOMa opfleHoa TpyAoaoro spacHOro MBMeHM m Apy»<6w HapoAOi BMUbHioccKOro yHMsepcMTeTa mm. B. Kancykaca. Ha mrroacKOM aabiKO. PegaitTop JI. flpaHKaAre.
Redaktorė J. PRANKAITE