visų
Salių proletarai, vienykitės!
CėM’VBIIJIS
scuoencas Ataskaitos ir rinkimai komjaunime jau" pasibaigė. Fakultetų komjaunimo konferencijose vyko reiklūs, dalykiški pokalbiai. Buvo jaudamas noras dirbti neformaliai, realiai prisidėti prie specialistų ruošimo. Iš tribūnų buvo kartojama: „Mokymasis, ruošimasis našiam darbui — pagrindinė studento pareiga", Buvo akcentuojami drausmes klausimai, išsakyta nemažai pasiūlymų, kritinių pastabų. Jos padės tolimesniame mūsų darbe. Ataskaitiniuose pranešimuose minimi neblogi rezultatai. Pažangumas 92 — 94%. Kas dešimtas studentas — pirmūnas. Paskutiniam visuomenės mokslų sąjungimam turui buvo pristatyti 9 Universiteto studentų darbai. Studentų mokslinėje draugijoje — didžioji dauguma mūsų studentų. Praėjusiais metais jie paskelbė 60 straipsnių, 9 yra racionalizacinių pasiūlymų autoriai. Puikiai dirbo statybos būriai, nemažus darbus studentai atliko rudens talkų metu, Bet visa tai mes paliksime šventiniams pranešimams. O šiandieną mūsų tikslas — pagvildenti akademinio darbo problemas. Žodžiu, sutelksime dėmesį į ateities darbus, neišspręstus klausimus. Jeigu norėtume pasigirti gerais visuomenės mokslų studijavimo rezultatais, minėtume beveik šimtaprocentinį pažangumą. Iš tikrųjų per paskutinę sesiją mokslinį ateizmą išlaikė beveik visi
1983 m. gruodžio 9 d., penktadienis
studentai, politinę ekonomiją — 98% studentų. Paminėjus šiuos skaičius, galima džiaugtis — pažangumui jau augti' lyg ir nėra kur. Tačiau šie skaičiai ne viską pasako. Pažvelkime į pažymius. Trečdalis egzaminus išlaiko trejetais. O tai beveik pusantro tūkstančio studentų. Tokį pat vaizdą matome ir per valstybinius egzaminus. Gal ne reikėtų vadinti trejetukininko idėjiniu priešu. Juk tiems mokslams taip pat reikia ir rimto darbo bei gabumų. Tačiau taikstytis su tokiais rezultatais negalima. Ar galime laikyti geru specialistu jaunuolį, tik paviršutiniškai suprantantį visuomenės vystymosi dėsnius. Negali ma — tai brokas. Gerai tik, kaip pastebėjo žurnalistas A. Agranovskis, kad aukštoji mokykla — vienintelė įstaiga šalyje nepriimanti skundų dėl broko. Apskritai šis klausimas yra labai rimtas ir gerai, kad daugelyje fakultetų visuomenės mokslų studijų gerinimui komjaunimo komitetai skiria reikiamą dėmesį. Vertingų pasiūlymų — seminaruose turėtų būti daugiau diskusijų, visokiais būdais dėstytojai turėtų skatinti studentų aktyvumą, dėstytojai turėtų būti reiklesni, griežtesni. Tik kyla klausimas *— apie kokias diskusijas gali būti kalba, kai j seminarą ateinama tik „pasiskaičius", Opus paskaitų lankymo klausimas. Per praėjusius mokslo metus Ekonominės ki-
DĖMESIO: Konkursas! KONKURSAS VYKSTA VISUS MOKSLO METUS — NUO RUGSJĖJO 1 IKI RUGSĖJO 1. VILNIAUS V. KAPSUKO UNIVERSITETO AKADEMINIŲ GRUPIŲ APŽIOROS-KONKURSO NUOSTATAI
Siekiant padidinti studentų grupių komjaunimo ir prof sąjungos organizacinį vaidmenį, gerinant busimųjų spe cialistų paruošimo ir komunistinio auklėjimo kokybę, nuo 1978/79 m. m. aukštosiose mokyklose kasmet pravedamas akademinių grupių apžiūra-konkursas. Pagrindinis apžlūros-konkurso uždavinys — mobilizuoti grupių kolektyvą tam, kad kiekvienas studentas laiku ir kokybiškai įvykdytų mokymo planą, ugdyti merginų ir vaikinų kūrybišką požiūrį Į žinių Įsisavinimą, įtraukti vi sus studentus Į aktyvią mokslinę-tlrlamąją ir visuomenei naudingą veiklą. i
APŽIOROS-KONKURSO ORGANIZAVIMAS IR REZULTATŲ SUMAVIMAS
Akademinių grupių apžiūrą-konkursą aukštojoje mokyk loje organizuoja komjaunimo komitetas, studentų profsą jungos komitetas ir rektoratas, fakultetuose ir kursuose — fakulteto komjaunimo komitetas, profsąjungos biuras, de kanatas ir katedros. Apžiūroje-konkurse dalyvauja visos aukštosios mokyklos akademinės grupės (25 studentai, ma žesnės grupės jungiamos: I su II ir t. t.). Geriausia akademinė grupė išaiškinama kiekviename aukštosios mokyklos kurse. Sumuojant apžlūros-konkurso rezultatus, į kiekybinius rodiklius pagal nurodytas darbo kryptis reikia žiūrėti tik kaip į pagalbinius. Pagrindiniu rodikliu, išaiškinant nugalė tojus, turi tapti kiekvieno studento požiūris į pasirinktos specialybės įsisavinimą, kūrybiškumo, draugiško reiklumo ir tarpusavio pagalbos atmosferą akademinės grupės ko lektyve.
Nr. 37(1256)
Pagrindinė pareiga skundas... dėl broko .. .vidutiniškai... kolegišką pasitikėjimą lydi kontrolė o juk turime ir šeimininkiško darbo pavyzdžių XXX Lapkričio 29 dieną Universitete įvyko komjaunimo ak tyvo pasitarimas, kuriame buvo nagrinėjami studentų aka deminio darbo klausimai. Pranešimą perskaitė Universiteto komjaunimo komiteto sekretorius A. Kumža. Diskusijoje apie studentų pažangumą, fakultetų MAK-ų veiklą, akade minės grupės mikroklimato įtaką kiekvieno studento mo kymuisi ir visuomeninei veiklai dalyvavo VU komjauni mo komiteto narė, atsakinga už akademinį darbą N. Vlndūnaitė, Studentų profsąjungos komiteto pirmininkas V. Medeišius, MaF komjaunimo komiteto sekretorius, V kurso studentas B. Alsmontas ir kiti. Komjaunuolių diskusiją apibendrino mokymo reikalų prorektorius B. Sudavičlus. Šiandien spausdiname Universiteto komjaunimo komite to sekretoriaus A. KUMŽOS pasisakymą (sutrumpintą).
* * * *
bernetikos ir finansų fakul teto studentai praleido 15% visų visuomenės mokslų užsi ėmimų, po 20 vai. kiekvienas. Nedaug atsilieka ir kiti fa kultetai. O kai kurie ir pra lenkia. Pernai Universiteto MAK-o posėdyje buvo priimtas nuta rimas sustiprinti visuomenės mokslų paskaitų lankymo kontrolę, atskirai sumuoti vi suomenės mokslų paskaitų ir seminarų lankymą bei analizuoti jas komitetų posė džiuose. Išaiškėjo pagrindinės nelankymo priežastys. Štai jos: 1. Manoma, kad visuomenės mokslų žinių darbui nereikės,
kad šie dalykai yra lyg ir antraeiliai. 2. Tikima, kad egzaminui užteks ir vadovėlio, o jam perskaityti pakaks poros dienų prieš sesiją. Žinoma, nieko neprikiši neinančiam j tokias paskaitas, kurios beveik pažodžiui ati tinka vadovėlį. Bet tokių re tai pasitaiko. 3. Blogas paskaitų tvarka raštis. Daug „langų", dalis paskaitų atskirtos nuo kitų ir nukeltos į vėlų vakarą... Kai tokia padėtis, studentai specialybės užduotis įsigudri na atlikti visuomenės mokslų užsiėmimų sąskaita.
Fakultetuose rezultatai susumuojami iki rugsėjo 15 die nos, Universitete — ik! spalio 1 d.
APŽIOROS-KONKURSO NUGALĖTOJŲ SKATINIMAS I vieta — premija 200 rublių. II vieta — premija 100 rublių. III vieta — ekskursija po respubliką. REZULTATŲ SUMAVIMAS, NUGALĖTOJŲ įSAlSKINlMAS
Organizacinių komitetų, komisijų atstovai per kiekvieną semestrą tikrina, kaip grupės vykdo mokymo, darbo pla nus, kolektyvinius įsipareigojimus. Pageidautina, kad or ganizacinių komitetų nariai lankytųsi grupės renginiuose, domėtųsi jų pravedlmo kokybe, efektyvumu. Komisijos taip pat turi išsiaiškinti, ar darnus, draugiškas grupės ko lektyvas, ar efektyviai dirba komjaunimo ir profsąjungos organizacijos. Kaip vyksta akademinių grupių lenktyniavimas skelbia ma „Tarybinio studento" skyrelyje „Akademinė grupė". Kokybinė grupės charakteristika papildoma tokiais kie kybiniais rodikliais:
I. MOKYMO-GAMYBINIS IR MOKSLO-TŪHAMASIS DARBAS 1. Akademinės grupės narių skaičius. 2. Akademinės grupės pažangumas (%) žiemos ir pava sario sesijose. 3. Pirmūnų skaičius (žmonių sk. ir %). 4. Studentų, besimokančių tik „L. gerai" ir „gerai" skaičius (%). 5. Studentų, besimokančių tik „patenkinamai", skaičius (%)• 6. Studentų, dalyvavusių visuomeninių mokslų VLKJS istorijos ir tarptautinio Jaunimo Judėjimo temomis darbų konkurse, skaičius (%). a). b), c) — iš Jų — Universiteto (respublikinio, są junginio) turo nugalėtojais (%). 7. Studentų, dalyvavusių olimpiadoje „Studentas ir mo kslo be! technikos pažanga", skaičius (%).
ALMEKYJE: BENDRADARBIAUJA MOKSLININKAI xxx
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS XXX
UTK PRAEITIS IR NŪDIENA — SKAITYKITE 3—4 PUSLAPIUOSE
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRA5TIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
Siame
Kaina 2 kap.
Matyt, reikia sutikti, kad yra kai kurių objektyvių ne lankymo priežasčių. Vienok didesnioji dalis paskaitų pra leidžiama dėl nedrausmingu mo, ir išvada aiški: valsty binių ir sesijų egzaminų re zultatai priklauso nuo to, kaip studentai dirba ištisus metus — lanko ir konspektuoja pa skaitas, ruošiasi seminarams, kolokviumams. MAK-ai nuveikia nemažai: kontroliuoja lankymą, rengia reidus į paskaitas, semina rus, laboratorinius darbus. Pavyzdžiui, matematikai per mokslo metus pravedė virš 95 reidų į paskaitas ir se minarus. Tikrinama, ar stu dentai nėpramiega paskaitų iš ryto bendrabutyje. Blogai lankantys studentai svarstomi MAK-o posėdžiuose dalyvau jant partinės organizacijos ir dekanato atstovams. Fizikos, Matematikos, FilF, PEF, Prekybos f-to komjauni mo komitetai palaiko ryšius su studentų, ypač pirmakur sių tėvais, informuoja juos apie sesijos rezultatus, nusi žengimus, kiek rečiau — apie laimėjimus. Studentus ši priemonė drausmina — juk kaip rodo anketos, 9 jau nuoliai iš 10 naudojasi tėvų materialine parama. Skeptiškai žiūrintiems į šią pažangumo didinimo priemonę reikėtų taip atsakyti: kodėl nesinau doti, jeigu ji tokia efektyvi. Tėvai savo vaikų studijo mis taip pat gyvai domisi. Praėjusiais metais į pirmakur sių fizikų tėvų susirinkimą atėjo 90 tėvelių.
Į ką vidutiniokas turėtų ly giuotis? Į pirmūną! Jų Uni versitete po žiemos sesijos buvo 815, po pavasario 417. Jiems dėmesio, regis, netrūks ta. Įteikiami ženkleliai „Už labai gerą mokymąsi", fizikai chemikai, matematikai išlei džiami atlikti gamybinės praktikos į užsienį, ChF, MF, FilF, Pramonės ekonomi kos fakultete yra pirmūnų garbės lentos, Fizikos ir Che mijos fakultetuose vyksta pirmūnų vakarai. Tokius va karus rengia ir Universiteto MAK-as. Tačiau kažką daro me, matyt, ne taip, nes į tuos vakarus pirmūnai eina nenoriai, net jei žadamas įdo mus koncertas, premijos ir t. t. „Visa tai gerai, — sako pirmūnas, — bet bus dar ge riau, jei paliksite mane ra mybėje". MAK-as turėtų kū rybiškai šį klausimą išnagri nėti. Būtų įdomu ir diskusi jose išgirsti nuomonių. Kol kas pasakysime tiek: reikia didinti pirmūno auto ritetą, juo būdamas žmogus turi jausti ir dėmesį, ir pa garbą. Siūlytumėme LLKJS CK ir AM Ministerijai šiuo klausimu susidomėti. Juk ki tose respublikose rengiami pirmūnų sąskrydžiai yra po puliarūs — juose koncertuoja meno meistrai, vyksta susi tikimai su žymiais mokslo veikėjais, pasidalijama patir timi. Gerai besimokantiems, kaip žinia, sutelkiama teisė dirbti pagal individualų planą. Bet Nukelta | 2 psl.
a) , b), c) — iš Jų — Universiteto (respublikinio, sąjun ginio) turo nugalėtojais (%). 8. a) paskaitų, praleistų be pateisinamos priežasties, skaičius (valandų skaičius vienam studentui), b) visuomenės mokslų paskaitų, praleistų be pateisina mos priežasties, skaičius (vai. skaičius vienam studentui). 9. Studentų, dalyvaujančių SMD veikloje, skaičius (%). 10. Pranešimų, skaitytų mokslinėse konferencijose, skai čius (% nuo grupės studentų skaičiaus).
II. VISUOMENINE VEIKLA 1. Studentų, dalyvaujančių visuomeninių organizacijų renkamų organų veikloje, skaičius. Nurodyti pareigas. 2. Studentų, dirbančių lektorių-propagandistų darbą, skaičius (%). 3. Perskaityta paskaitų (% nuo grupės studentų skai čiaus). 4. Studentų, lankančių Visuomeninių profesijų fakulte tą, skaičius (%). 5. Studentų, dalyvaujančių centriniuose aukštosios mo kyklos meno saviveiklos kolektyvuose, skaičius (%). 6. Studentų, užsiiminėjančių meno saviveikla kituose kolektyvuose, skaičius (%). 7. Dalyvavo SSB veikloje, {skaitant darbą SSB štabuose (%)• 8. a), b) studentų, dalyvavusių fakulteto, aukštosios mokyklos sportinėse varžybose, skaičius (%).
III. SKAIČIUS STUDENTŲ, PAŽEIDUSIŲ TARYBINES
TEISĖTVARKOS REIKALAVIMUS Klek studentų turi rektorato, dekanato, VU komjauni mo, VU profsąjungos komiteto, fakulteto komjaunimo ko miteto, profsąjungos biuro nuobaudas. Pastaba: Sumuojant rezultatus, 100% atitinka 1 balą.
VU Komjaunimo komitetas, VU Studentų profsąjungos komitetas
Tarybini* studentą* 2
Pagrindinė pareiga
keliai jiems pasiekti, lieka ties ir poilsio sąlygų priklau aktualus kadrų — vykdytojų so ir sesijų rezultatai. O juk turime ir šeunuiiA klausimas. Iškyla uždavinys parinkti norinčius ir sugeban kiško darbo pavyzdžių. Pra radę* čius dirbti studentus. Kom- ėjusiais metais „KP“ žiūrą ir kt. Drau• jaunimo komitetai šio pro- netvarkos bendrabučiuose, iaAtkelta Ii 1 psl. gų reakcija dažnai būna1 ceso neturi palikti savieigai. formavo apie tai rektoratą Gruodžio 6 dieną Universi tams jis perskaitė nemažai kažkaip su baime šiuo planu svaresnė už dekano papeiki Ypatingai pirmame kurse, spausdino straipsnius „Tum naudojamės. Juk už šią teisę mą. Skelbimas apie papeiki kur studentai ■ dar menkai piniame studente". Netvarkin tete įvyko mokslinė konfe paskaitų racionalios mitybos studentas irgi turėtų pako mą kelias dienas kabo lento vienas kitą pažįsta. Naujai gi komendantai buvo nubaus rencija, skirta Istorijos kated klausimais. Ypač didelio dė voti, darbu įrodyti, kad juo je, greitai pamirštamas, o po išrinktus žmones būtina rūpes ti, padėtis pagerėjo. Šiais ros įkūrimo Vilniaus universi mesio susilaukė paskaita, nag rinėjanti maistinės alergijos galima pasitikėti. Gal šią veik kalbis komjaunimo susirinki tingai mokyti, ugdyti jų sava metais taip pat yra benoi* tete 200 metų sukakčiai. Konferenciją atidarė VU problemas. Be to, profesorius smingą priemonę reikėtų sa me išlieka ilgam. Ne visi šias rankiškumą. Palaikyti ryšius su bučių, kuriuose tarybos ge V. Saternlkovas domėjosi Hi votiškai legalizuoti, plačiau tiesas dar suprato. Gamtos visuomenės mokslų dėstyto rai dirba, sakysim, 10 bend rektorius profesorius akade mikas J. Kubilius. Pranešimą gienos katedroje atliekamais panaudoti, net pareklamuoti. fakulteto MAK-as pranešė, jais, organizuoti VPP atesta rabučio I ir II korpusai. Reikia gerinti ir fakultetų apie Istorijos katedros įkūrimą maisto produktų užteršimo Reikia pasitarti. jog svarstė 6 studentus, o cijas. Jo darbas, kad semi skaityklų darbą, Jos didelio Universitete, jos veiklos pra ksenoblotikals tyrimo darbais. Vis dažniau komjaunimo 52 perdavė dekanatui. Ar narai būtų tinkamai lankomi, J. MASKELIŪNAS populiarumo nesusilaukia, džią perskaitė doc. A. Šid komitetai susidomi trejetu šitaip nemenkiname savo au kad grupės draugai juose ak Higienos katedros vyr. kininkais. Vis rečiau atsikal toriteto? Nejaugi tik dekana tyviai pasireikštų. Jeigu nori ypač kai reikia rašyti kursi- lauskas, istorijos dėstymą VU dėstytojas binėjama „pakanka darbo ir to poveikis daro įtaką ne me, kad šios pareigos būtų nius darbus, referatus, ruoš- 1803—1832 m. nagrinėjo prof. XXX M. Jučas, istorijos mokslą ti laboratorinius darbus, Tasu skolininkais1'. Kas tiesa, drausmingiems? Dažnai paste gerai įvykdomos, reikia sek Neseniai PEF Pramonės (iki S. Batoro universitete — doc. tai tiesa. Pastarųjų kiekvie bime komjaunimo komitetų retorius gerai paruošti. O fa da studentai masiškai A. Bacys, akademikas J. Jur ekonomikos katedroje lankėsi 80%) traukia į respublikinę, nas fakultetas turi po kelias aplaidumą, o kartais atvirkš kultetų komjaunimo komitetai ginis kalbėjo apie istorijos Debreceno L. Košuto univer dešimtis. Beje, griežtos ribos čiai atsitinka — komjaunuo neturėtų pamiršti — VU Kom mokslinę-techninę biblioteką. mokslą Kauno universitete. siteto docentas Rudolfas Gertarp trejetukininko ir skoli lių aktyvumas lieka nesu jaunimo komitetas nuošalyje Ten gausiau literatūros, grei Prof. A. Bendžlus perskaitė neris. Viešnagės metu Veng čiau ją gauni, skaitytojai prastas. Štai matematikų ninko nėra. Trejetukinin neliks — organizuos geriausio drausmingesni. Keista, bet dėl pranešimą apie istorikų kad rijos LR mokslininkas kartu kas —• neretai skolą išlaikęs MAK-as dar rudenį pamatė, grupės sekretoriaus konkur drausmingumo susilaukta ne rų ruošimą Vilniaus valstybi su mūsų specialistais aptarė studentas. Profesorius C. Ku kad keturi studentai, būtent są. Konkursas parodys ne vieno nusiskundimo, pvz. is niame V. Kapsuko universi darbus, nuveiktus pagal bend daba yra rašęs: „Vidutiniškai L. Baranauskas, V. Bartusevi tik sekretorių pasirengimą torikų skaitykloje. Yra ir ki tete, IF dekanas doc. V. Les- rą temą „Gamybos valdymo dirba, vidutiniškai žino. Ki čius, A. Marcijauskas, R. Bu- darbui, bet ir fakultetų akty tų nesklandumų. Keletą pami čius apžvelgė Lietuvos TSR ir darbo organizavimo tobuli ti išsiugdo tokius nuoseklius janauskas nesugebės baigti vų mokymų veiksmingumą. nėsime. Iš Pramonės ekono istorijos tyrimus VU, prof. R. nimas". Kai kurie šių moks vidutiniškus įgūdžius, kad vi Universiteto. Ar gali būti Kolegišką pasitikėjimą turi mikos fakulteto atėjo signa Žiugžda aptarė Universiteto linių tyrimų rezultatai buvo dutiniškai džiaugiasi, juokiasi, abejonių, kai R. Bujanauskas lydėti kontrolė Kitaip gali las, kad Saulėtekio skaityklo istorikų ryšius su kitų aukš publikuoti VLR ir mūsų res myli. .. Drįstu pareikšti, kad per mėnesį praleisdavo 90 atsitikti, kad žmogus visus je būna dienų, kai skaitytojus tųjų mokyklų istorikais. publikos spaudoje. su tokiu standartu aukštojoje valandų! Dekanatas vis delsė: metus žlugdys jam pavestą aptarnauja tik viena darbuo Šiuo metu Į Debreceno L. Mūsų inf. mokykloje dar taikstosi stu „Pažiūrėsime, kaip laikys se darbą, o mes apie tai sužinosi toja, Košuto universitetą išvyko XXX susidaro solidi eilutė. dentų visuomeninės organiza siją". Ir, žinoma, pavasarį me tik ataskaitą gavę, o EKFF studentai nurodė nesu Šią savaitę Universitete Pramonės ekonomikos kated cijos. Su neišlaikyta sesija, visi keturi buvo pašalinti. dažniausiai jos negavę. Rodos, sipratimą — nemažai dieni lankėsi žymus TSRS Medici ros docentė K. Prunskienė dvejetais, neatvykimu J pa Suprantama, matematikai sun taip atsitiko Filologijos fa nio Institluto vadovauti abiejų universitetų skyriaus studentams nos MA Mitybos skaitą be priežasties taikstosi kiai surenka reikiamą pirma kultete, kur ne vieną gerą trūkstamos literatūros palie mokslininkas, TSRS MA narys bendrai ekonomistų temai net komjaunimo pirminės or kursių skaičių, bet svarūs ir komjaunimo komiteto idėją kama neakivaizdininkams, o korespondentas profesorius V. „Visuomeninės gamybos efe tuščiai sužlugdė lituanistų biuro sek pastarieji tų knygų neima. Saternlkovas. Medicinos fa ktyvumo didinimo proble ganizacijos , faktiškai pažeis kiti argumentai „T. S." inf. damos savo įstatus. O juk žmogus leidžia laiką, silpsta retorė A. Steponavičiūtė, Chemikai pasiskundė, kad kulteto dėstytojams ir studen- mos". būtina labai griežtai vertinti. aktyvistų noras dirbti, silpnė- profsąjungos b’uro narė V. juos nenoriai aptarnauja gam Tinginiaujantis jaunas žmogus ja jų autoritetas. Būtaitė. Neteko girdėti, kad tininkų ir medikų bibliotekos. Bet pasakytina, kad šis fak jos būtų nubaustos, per Jiems tai labai keista, nes visų pirma yra neidėjiškas ir jam šiandien ne vieta nei tas neneigia puikaus MaF ak rinktos. Studijų laikas per biochemijos paskaitų klausosi Nuo penktadienio iki ir WPI lietuvių ir užsienio komjaunime, nei aukštojoje tyvo bendradarbiavimo su trumpas, kad galėtume paža kartu su medikais ir gamti literatūrų katedros vyr. dės mokykloje". Su tokiais profe prodekanu doc. A. Nagele. dais tikėti visus metus. ninkais. Nepatogus laikas fi penktadienio tytoja U. Orentienė Dėstyto soriaus žodžiais tenka sutikti Šiame fakultete komjauni Šį pirmadienį užsienio lite ja supažindino su T. Viljam Taigi drausmė ne tik treje zikų skaitykloje — dirba iki ir atitinkamai pertvarkyti sa mo aktyvistai — visų svar tukininkui, prasižengėliui, bet 17 vai., o šeštadieniais visai ratūros sekcija pakvietė vi so gyvenimu, panagrinėjo vo darbą, nes besimokančių biausių darbų dalyviai. Skirsto ir aktyvistui. Tai, beje, liečia nedirba. sus, besidominčius užsienio dramaturgo sukurtos poetinėsvien trejetais turime pusę stipendijas, vietas bendrabu ir mūsų pačių darbą. Šių klausimų be atsakymo literatūra ir teatru, j T. Vil simbolinės dramos ypatumus. ttikstančio. čiuose, savarankiškai organi palikti negalima. Dar iki jamso pjesės „Katfe ant įkai Režisierius kalbėjo apie tai, Turime būti reiklūs sau ir naujų metų reikia susitikti tusio skardinio stogo" pasta kokios nūdienos problemos, Kalbos taip ir liks kalbo zuoja studentų būrius. O yra mis, jeigu nesugebėsime gru fakultetų, kur komjaunimo kitiems. „Komjaunimo prožek su bibliotekos vadovybe ir tymo Akademiniame dramos kokie charakteriai labiausiai pėse sukurti darbingos ir komitetai dar neturi tinkamo torius" gyvena artėjančios se pasitarti. O tie fakultetų ak teatre aptarimą. Į renginį bu jį patraukę šioje pjesėje. Ak tyvistai, kurie esamas proble vo pakviesti svečiai iš teat torius H. Kurauskas nuošir veiklios atmosferos. Tam tiks autoriteto nei studentams, sijos rūpesčiais. Beje, jis neretai patikrina mas žinojo ir nieko nesakė, ro: jaunas režisierius R. Tu džiai ir įtaigiai papasakojo lui turėtume geriau panau nei dekanatams. mėnas, n. 1. a. H. Kurauskas apie nelengvą aktoriaus darKai numatyti uždaviniai ir bendrabučių tvarką: nuo bui- nenusipelnė gerų žodžių. doti akademinių grupių apbo specifiką. Irena MARKEVIČIŪTĖ FilF, anglų k. ir lit. III kurso sąskrydžiuose ir turiadose. Ivanauskas mėgdavo lankytis, studentė Gabijos“ organizuojami buvo įsteigęs mokyklą. Ant *** žygiai turi savo specifiką. rojo etapo maršrutas vedė Neseniai Vilniaus peSvarbiausias žygių tikslas iki Marcinkonių kaimo. Tuo dagoginio instituto akių yra pažinti savo gimtąjį metu buvo Jau pavasaris, kraštą, aplankyti vietas, su kovo penktoji. Sekančio eta salėje įvyko poezijos vakaras Ren no maršrutas — nuo Marcin Neveltui sakoma, kad gam pirmininkai buvo bevelk vien sijusias su Jo istorija. „Literatūrinis ruduo-83". Jame giam! žygiai vietovėmis, susi konių iki Perlojos. Buvo gamtininkai. Šiuo metu de tininkai linksmiausi ir entu savo eilėraščius skaitė ne UTK pirminin jusiomis su Gamtos fakulteto pats gamtos atbudimas. Mū ziastingiausi visame Univer vynioliktasis sų kelias vingiavo miško ke sitete. Jie ir geri keliaunin kas taip pat gamtininkas. IV praeitimi. tik Instituto jaunieji litera Vienas iš tokių žygių (net liukais. Olos ir Derežnyčios kai. ir smagtls dainininkai. k. geografas V. Bezaras. tai, bet ir svečiai iš kitų Gabijos“ dėka klube gimė gi žygių ciklas) buvo atlik upelių pakrantėmis. Kilę iš įvairių Lietuvos kam aukšlųiu mokyklų. Universi Tai buvo Ketvirtąjį etapą gegužės pelių. ir daugiausia iš kai tradicija rengti bendrus žy tas šiais metais. mo vietovių, jie atsineša Į gius su kitų Lietuvos aukš vienas Iš svarbiausių „Gabi- 7—9 dienomis įveikėme Jau tetui čia atstovavo J. Kele per visą Jos vandens keliu. . Plaukėme Universitetą ir gaivią liau tųjų mokyklų turistais. Glau Jos“ renginių ras, V. Daškevičius, R. Da SI dau plaustu Merkio ir Nemuno džiausi ryšiai yra palaikomi gyvavimo istoriją. dišką nuotaiką. nys ir S. Parulskis. Konserva Gamtininkai, ko gero, ke su Lietuvos žemės ūkio aka giadieni žvgl gablječlal su upėmis nuo Perlojos iki Aly Penktasis etapas taip torija atsiuntė grupę busi Vilniaus pedagogi rengė prof Tado Ivanausko taus liauja nuo pat pirmųjų VU demijos. įveiktas plaustu. studentų išvykų. 1961 metais nio instituto studentais. 1966 100-ioms metinėms pažymėti, Dat buvo mųjų aktorių, atliekančių dai pirmą kartą žygis buvo pradėtas pernai šį kartą nuo Alytaus Iki Bir didelio kelionių entuziasto ■ metais buvo nuojamąją poeziją. Apie jau šeštasis etapas Jau žygis drauge su gruodžio mėnesi profesoriaus štono. geografo R Krupicko inicia surengtas nųjų kūrybos problemas ir tyva pradedamas rašyti gam Latvijos Ir Estijos studentais. gimimo dienos išvakarėse. Jo ėjo sausuma. — nuo Biršto gimtinėje Lebiodkos kaime — no Iki Garliavos. Tuo metu, tininkų kelionių metraštis. Kita gera tradicija — Naujų perspektyvas kalbėjo poetai 1966 metais įkuriama Gamtos jų Metu sutikimas gamtoje. (BTSR teritorijoje). Tą dieną gegužės aštuonioliktąją lau M. Martinaitis, S. Geda, Ins prie tėvų kapo tylos minute kuose virte virė darbai, vi fakulteto turistų sekcija. Yra Ir kitų tradicijų. šviesų profeso sur žaliavo, žydėjo. tituto dėstytojai V. ZaborsRetai kam ..Gabija“ nusilei pagerbėme Vienas iš jos steigėjų — kar Birželio pirmąją, prof T. varžybose. riaus atminimą Po to iškil tografas. dabar Paminklų džia turistinėse kaitė, A. Zalatorius. D. Judeprikasėme maišelį Ivanausko mirties dieną, že konservavimo instituto dar Kaip minėta, šešiolika kartų mingai levičius ir kiti. Žiūrovams buotojas T. Šidiškis, taip pat ji yra laimėjusi UTK sąskry žemių, tuo pačiu lyg atiduo mės buvo atneštos 1 Tabariš buvo suteikta galimybė iš didis keliauninkas ir entu džiu taurę. Daugiausia gam dami pagarbą kraštui, kuris kių kapinaites. Čia profeso Lietuvai toki žymų; rius palaidotas. Ant kapo iš ziastas. Jo pastangomis nuo tininkai keliauja žiemą slidė davė rinkti vakaro laureatus. Tai noraštį padovanojome žemių grumstelis, Vasarą gamtininkams mokslininką, kultūros ir vi pilamas to laiko ..Gabija" yra vedan mis. moriallniam muziejui Obely pirmas tokio pobūdžio rengi suomenės veikėją. Šias že kuriame tarsi įkūnytas Le keliauti laiko nėra. Tuo me čioji ir masiškiausia sekcija nys, kurį organizavo Insti nešėme l Kauno biodkos parko ošimas, upelių nėje. Universiteto turistų klube. tu jie atlieka praktikas. Ta mes mes mūsų žygiu Todėl nenuostabu, kad „Ga čiau kitais metų laikais jie rajoną Pirmojo etapo metu čiurlenimas. tuto literatai. Tikimasi, kad FREDIS RADVILAS žemės buvo nuneštos apie prakaitas ir tuo pačiu gili atsigriebia už prarastą La bija" yra įnešus! svarų in taps tradicija. IV k. gegografas, jis profesoriui už Jo dėli j viso klubo veiklą. Per bai aktyvūs gamtininkai ma 50 km nuo Lebiodkos. I Mus- padėka „T. S." lnf. „Gabijos“ vadovas renginiuose. . ypač teikos kaimą, kur prof. T. nuveiktus darbus. Žygių dievisą UTK gyvavimą klubo siniuose
Bendradarbiauja mokslininkai
„Gabijos“ veikla
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS
Ateiname linksmintis — Jau tos diskotekos... Vieni valkai renkasi, stum dosi, rūko salėje... — teko išgirsti ne vieną kalbant. Ir daug pastabų buvo sako ma organizatorių adresu. Ar iš tikrųjų Jie kalti? Gruodžio 3 diena, 20 valan da, valgyklų kompleksas. — Pažymėjimą! — kreipiasi prie pat (ėjimo draugovinin kas ir, pamatęs kraštelį trau kiamos knygutės, atidaro du ris. „Turbūt todėl ir eina visi", — tylom nusprendžia me. Šokėjai tik renkasi, rūbi-
ninkal pradeda darbą. — Ir vėl neįeisimi, stovi šita... — tvirtina nusiminęs balselis šalta. — Gal apgausim? — kaž kas viliasi. — Praeitą kartą nepavyko... Prie Įėjimo Į salę stovi pa ti kultūros klubo pirmininkė Rima Juknytė. Kruopščiai tikrina kiekvieną studento pa žymėjimą, atidžiai žiūri Į nuo traukas. — Čia mano draugas, kodėl jo ne'eidžlat? — ne itin švel niai atakuoja Arūną Dvarec ką (jis drauge su Rima Juk-
nyte stovi prie įėjimo) įšė lusi studentė. — Kokia čia tvarka, draugų neleidžiat! — vos nerėkia jau Įraudusi mergina. Ir vis daugiau priekaištų pasipila budinčiųjų pusėn. Nepagrjstų, grubių. Nors visi seniai žino, kad be studento pažymėjimo Į diskoteką neįleidžiama. — Kas Chemijos fakulteto dekanas? — kreipiasi Arūnas Į besibraunant) „studentą". — Kaip? Koks dekanas? — nesupranta vaikinas. Greit iš ryškėja apgaulė — svetimas pažymėjimas, vaikinukas net nepažiūrėjo, kad jis turėtų būti Chemijos fakulteto ket virto kurso studentas Gin tautas Kaikarls. — Čia aš, — bando dar Įrodyti, bet Jau ve'tui. — Praeitą kartą tris „paga
vom" su svetimais pažymėĮfmals, — prisimena R. Juk nytė. Vadinasi, studentai pamiršo, kad skolinti pažymė jimus yra griežtai draudžia ma?! 21 valanda 20 minučių. Spaudimas prie durų dar labiau padidėjo. Veržiasi vi si. Vienas bando „pratemp ti" draugą, kitas iš salės Įšė lęs, Įduoda „billetėlĮ" neaiš kaus amžiaus mergužėlei. — Kiekvieną kartą šitaip, — kalba Arūnas. — Labai sunku sudrausminti Pedago ginio instituto studentus. Re tai pasitaiko, kad mūsiškiai ateitų išgėrę. .. — Jūsų pavardė? — krei piasi operatyvinės grupės vlršin nkas E. Senovaitis Į vie ną vaikiną.
— Stankevičius Vidas, EKFF, — vardina vaikinas. — O ką čia nešat? — Ar aš? Manęs paprašė, aš ne sau, — teisinasi studen tas, kai pasimato į švarką susukto butelio dangtelis. Greit ateina ir pats bute lio „prašytojas". Dabar kalti liekam jau mes. — Aš medikas, aš žinau, mes negertam, kas jūs tokie, matėm mes tokių! — pasipila iš elegantiško vaikino bur nos virtinė „neelegantiškų" žodžių. — Galit miliciją kviest, tegul mūsų girtumą nustato! — jau šaukia. Tik pavardės taip Ir nepasakė, do kumentų neparodė. Taip ir liko kaltas tik V. Stankevi čius. kurĮ visi „draugai" at pirkimo ožiu padarė.
22 valanda. Įeinančiųjų vis mažėja. Salėje nematyti nei rūkančių, nei išgėrusių. Dis koteka eina Į pabaigą. — Nusibodo, — kalba Arū nas. — Bevelk visi šeštadie niai ir sekmadieniai tokie... Tokie pat jie ir kultūros klubo pirmininkei. Diskote kos tvarka kainuoja jos or ganizatorių ramybę, poilsį. Ir todėl priekaištauti nevalia. Kol patys nesuprantame, kas yra elementarus manda gumas. kol patys bandome apgauti, aprėkti organizato rius. Jų diskotekoje būna de šimt. o mūsų — šimtai. To dėl tvarka turim rūpintis ir mes patys.
Reido medžiagą apibendrino J. PRANKAHT:
3 Tarybini* studentas
Keliavome, kad pažintume
Universiteto turistų klubui—25 Klubo archyve užtikom ži nių, kad jau 1948 metais VU studentai keliavo, užsi iminėjo turizmu. Iš pradžių išvykos po Vilniaus ir Aukš tadvario kalvas, o tų pačių metų vasarą dvylika mūsų Universiteto keliauninkų, pa riedant leningradiečiui tu rizmo meistrui Dobkovičiui, keliavo Karelijos ežerais. 1952 metais Vilniaus uni versitete buvo oficialiai įkur ta turizmo sekcija, 1955 me tais jau tapusi pajėgiausiu turizmo kolektyvu respubli koje. VU studentai daug ke liavo, didelį organizacinį darbą dirbo turistai V. Gobis, V. Januškis, R. Tamo šiūnaitė, I. Riškutė ir kt. 1958 metų pavasarį Vil niaus universitete įkuriamas pirmasis respublikoje turistų klubas (pirmininkas V. Januš kis). Klubo archyve saugo mi rektoriaus J. Kubiliaus nasirašytas įsakymas, pirmieji klubo nuostatai. ,,— Turizmas Universitete turi būti masiškas1', — kvietė vienas 1958 metų „Tarybinio studento" numeris. 1960 metais įvairiuo se turizmo renginiuose daly vavo jau apie 1000 studentų. 1962 metais klube buvo įsteigtas konsultacinis punk tas, kuris 1963 metais per organizuotas j maršrutinę-kvalifikacinę komisiją, turė jusią teisę išleisti J pirmos sudėtingumo kategorijos žy gius, tvirtinti „TSRS turis to", „Snieguolės" ir „Turisti nio pavasario" ženklininkus. Daug klubo MKK nuveikė
buvęs VU Fizinio auklėjimo katedros dėstytojas S. Timonovas. Universiteto turistų klubo MKK veikė iki 1977 metų. Aišku, labai gaila, kad pajėgus turizmo klubas dabar neturi savosios MKK. Nuo pat pirmųjų klubo veiklos metų UTK augino ir augina ne vienų gabų turizmo organizatorių. Stu dentiškame turistų klube it tame turistiniame lauže įsi liepsnoja vis naujos, švie žios šakos. Galima džiaug tis, kad to laužo šviesa ir šiluma, turistinės patirties ki birkštys pasklinda po respub liką, kitur uždega naujus laužus. Visų tų šviesulių jau ir nesuminėsi. Tai ir pir-
Klubo branda ir jaunystė masis UTK pirmininkas, dabar LTSR turizmo federacijos pir mininkas, „Mokslo" leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduoto jas V. Januškis, ir K. Monsvila, pirmasis Vilniaus mies to turistų klubo pirmininkas, ilgametis LTSR turizmo pir menybių vyr. teisėjas, buvęs LTSR alpinizmo federacijos pirmininkas, ir WPI dėsty tojas, geografijos mokslų kandidatas R. Krupickas, LTSR Mokslų Akademijos dar buotojai G. Cižauskaitė, I. Genutienė, V. Panumis, V. Bu melis, S. Kučas, žurnalistė R. Jakučiūnaitė - Kubertavičienė, geologai V. Šimėnas, R. Vai
DEŠIMTMEČIŲ SANDŪROJE Rašant apie savo studijų turistinį sąjūdį Vilniaus uni versitete galimi du pasakoji mo būdai: protokolinio ir sta tistinio pobūdžio informacija apie renginius, jų dalyvius bei organizatorius arba laiko tėkmės nugludintas prisimini mas apie svarbiausius Ir es minius įvyktus. Kadangi ar chyvai nepasiekiami, ėmiausi antrojo būdo. Taigi 1965—1970 metai. Per šį laikotarpį Universiteto tu ristų klubas įžengė Į savo antrą dešimtmetį. Turistų maršrutaiį kaip anksčiau Ir vėliau) vingiavo gtmtoįo kraš to keliais Ir keleliais, upių pakrantėmis, miškų takeliais. Vasaros Ir žiemos afipstogų metu drąsesnieji leisdavosi j Užkarpate. Karelilą, Kolą, Uralą, AHalų. Pamlra, Tlan Sanį, Kamčiatką. Paraiškas šioms daugiadienėms kelio nėms svarstydavo Ir maršruti nes knvgeles dalyviams Iš duodavo kompetentinga Ir reikli maršrutinė-kvaiiflkaclnė komtstia. vadovaujama Fizinio auklėjimn katedros dėstytolo, d'de'lo turizmo entuziasto, TSRS turizmo meistro S. Timonovo. Sf sportinio turizmo sritis vlllolo 1'k užsigrūdinu sius. smals'us keliautojus. Bū ta Ir čia ke’etas pakraipų. Vieni užsikrėtė snortiniu azartu, kasmet išvažiuodavo vis i sudėtingesnius žvgfus, d'dindavo ISbandvmu krūvį, cavo pavyzdžiu demonstruo davo tikrai dideles žmogaus
tiekūnas, K. Ga šlūnas ir kiti. Vien tik klubo pirmininkų jau aštuoniolika bū ta. Nebesuskaičiuočiuojame, kiek iš viso UTK su rengė kelionių, žygių. Per pir mąjį dešimtmetį (iki 1968 m.) įvyko 1002 poilsio dienų žygiai. Klubo archyve vartant tvarkingai susegtus tų žygių dokumen tus — maršrutinius lapus, ten ka prisipažinti, kad „nebe mokame" tvarkyti doku mentacijos, „įforminti" atlik
fizines galimybes. Kiti, prie šingai, nesiverždavo į sudė tingus žygius ir išduotu leldlmu-maršrutlne knygele pa sinaudodavo lankydami sve čius kraštus, susipažindami su tų kraštų gamta, žmonė mis, kultūros bei istorijos pa minklais. Ką gi, ir vienu, ir kitu atveju po kelionių stu dentai praturtėdavo dvasiškai, užsigrūdindavo fiziškai, giliau pažindavo save ir draugus, matytą kraštą, žmones. Tačiau daugiausia buvo ke liaujama poilsio ir švenčių dienomis. Į gamtą verždavosi būriais ir pavieniui, stichiškai ir organizuotai. UTK stengėsi padėti visiems norintiems ke liauti, tik žinoma, kultūrin gai. aukštai iškėlus savo Alma Maiter vėliavą. Organi zuojant ši, taip vadinamą masinį turizmą, daug pasi darbavo A. Alminas, A. Buitkus. J. Grabavlčlus, L. Caiauskas, S. Kučas T. Šidiš kis. V. Jaslnskaltė, daugelis kitų entuziastų. Tais metais respublikos tu ristai diskutavo: ar ne verta aVIrlboti nuo turisto vardu prisidengusių atsitikti nių pakeleivių, kuriuos kelio nėje daugiausia domina tur gavietės ir parduotuvės ar galfmvbė gamtos prieglobsty je lėbauti, o pasitaikius pro gai. pabrakonieriauti, nusi kirsti naujametinę eglutę ar nusiaubti pamiškės gyventojo sodą. Buvo siūlyta ir kitaip
tų žygių. O keliaujama daug. 1981 metais atliktos 54 ka tegorinės kelionės ir 80 (re gistruotų) poilsio dienų žy gių, 1982 metais — 61 kate gorinės (iš jų viena — penk tos, dvi — ketvirtos, penkios — trečios kategorijos) kelio nės ir daugiau nei 50 regist ruotų poilsio dienų žygių. UTK nuo pat pirmųjų savo veiklos metų garsus slidžių žygiais. Ne vieną pirmą vė žę Lietuvos turistams nau juose rajonuose pramynė Uni versiteto auklėtiniai. Vyres ni ir dabartiniai geografai ge rai žino žiemos žygių gali mybes Lietuvoje, kiti pažįs ta ne tik Kolos pusiasalį, bet ir Kodara, visa Uralą, Rytų Sibirą, Altajų, Ciukčiją, Ma žąjį Kaukazą. Didžiausi sli džių žygių entuziastai GF darbuotoiai E. Rudnickaitė, doc. E. Žižys, absolventai A. Striuka ir R. Valčiukas. Kada Universitete atsirado pirmieji „kolumbai" jau mi nėjom, o oficialiai vandeninninkų sekcija gyvuoja nuo 1967 metų. Išplaukiotos vi sos Tarybų Lietuvos upės ir upeliai. Galime pagarsinti ir žymesnius klube gimusius vandenininkus — R. Gerčaitė, C. Melvydas. Vanduo pasku
vadintis. Daug šalininkų susi laukė „žygeivio" sąvoka. Ko gero ne1| galima Išskirti sa votišką žygeivystės laikotarpį. Esmė, žinoma, ne pavadini mas. o tasai didelis noras bjti kultūringais ir dorais ke liautojais, mylinčiais savo krašto ir plačiosios šalies gamtą bei žmones. Plito Ir tokia tezė: jei vieną savaltgalj aplankei teatrą ar kon certą, kitą — parodų rūmus, t>i trečią — Iškeliauk prie ežero ar upės, Į mišką ar raistą. Tuo norėta pasakyti, kad žmogaus (tuo labiau jau no!) Intelekto ugdvmut, savęs Ir aplinkos pažinimui reikia paklampotl po rudeninę pel kę, pasigalynėti su siautulin gos upės sraunuma, paganyti akis po tolius nuo aukšto piliakalnio viršūnės, pasigro žėti nagingo kalvio dirbiniais, nulenkti galvą prie paminklo žuvusiems kariams už Tėvy nės laisvę. Su tokiais samprotavimais UTK valdyboje buvo įkurtos gamtos apsaugos, kraštotyros ir žygių tėvų šlovės keliais sekcijos, kurios organizuoda vo įvairius renginius (pvz.: kraštotyros dienas Universite te), specializuotas išvykas, ruošdavo užduotis eiliniams poilsio dienų žvgtams. Daug entuziazmo ir didelį Išradin gumą tais metais parodė R. Krupickas. V. Kučas, G. Mo tuzą. K. Labanauskas. J. Dlenytė ir kai kurie kltj turizmo organizatoriai. Tradiciniais ta po žygiai į tokias gamtas šventoves kaip Raigardas, Čepkelių raistas, Gudų giria,
tiniaisiais metais labiausiai traukia fizikus ir matematikus. 1982—1983 metais Universite to studentai jveikė keletą trečios kategorijos maršru tų Karpatuose, Kaukaze, Ka relijoje. Yra VU ir visai nau jos turizmo rūšies respubli koje — burinio turizmo ger bėjų. Pernai jie plaukė Amudarja ir Aralo jūra. Šiemet galinėjosi su vėjais ir bango mis Kaspijoje. Gražių rezultatų pasiekė tradiciškai energingų fizikų vadovaujama, dar tik septin tus savo veiklos metus skai čiuojanti (įk. 1977 m.) dvira tininkų sekcija. Vilniaus uni versiteto dviratininkai jau spėjo skersai, išilgai išvažinė ti gimtinę, aplankyti Karpa tus, įveikti keletą ketvirtos ir penktos sudėtingumo kate gorijų maršrutus Kaukaze, Vidurinės Azijos kalnuose, Altajuje, pelnyti ne vieną LTSR turizmo pirmenybių medalį, surengti jau tris Uni versiteto turistų dviratininkų sąskrydžius. Klube išaugo graži prityrusių dviratininkų vora: V. Balčytis, G. Jakima vičius, R. Astrauskas, V. Kairelis, Ž. Šova, A. Pelakauskas, D. Jonaitis, G. Šlekys. VU „kalniečių" žygiai, ko gero, visada buvo kuklūs ir ypač dabar — „pirmukės", „antrukės" Kaukaze, Fanų kalnuose. Džiugu tik, kad yra daug jaunų entuziastų. Ir daugiausia jų Matematikos fakultete. Klubas visada mokėjo ir moka atsiliepti į žymias su kaktis. Keliaujama vietomis, menančiomis mūsų kultūros, mokslo veikėjų gyvenimą ir Nukelta Į 4 psl.
Ignalinos ežerynas. Kraštoty rinis darbas buvo atliekamas išvykų metų į Švenčionių Ir Varėnos rajonų senuosius kai mus. Keliauta Žemaičių pul ko ir Lietuviškosios 16-slos divizijos kovų keliais. Būta ir didesnių renginių. 1969 metų gegužės 9 ir 10 dienomis UTK kartu su LTSR aviacijos sporto federacija bei žurnalo „Sparnai" redak cija organizavo S. Dariaus ir S. Girėno skridimo per At lantą minėjimą supilant pil kapį netoli Judrėnų (Klaipė dos raį.) Ir pastatant pamink linį akmenį Vytogaloje (Šila lės raj.). Lygiai po metų, Pergalės švenčių dienomis UTK daug prisidėjo supilant milžinkapi tarybiniams parti zanams Švenčionių rajone prie Peršaukščlo ežero. Siame Universiteto ir Švenčionių ra jono |aunlmo renglnyįe daly vavo respublikos partijos ir vyriausybės vadovai. Šiandien galbūt dar sunku spręsti, kuo tas UTK laiko tarpis skyrėsi nuo ankstesnių Ir vėlesnių, kas gražaus Ir prasmingo buvo paveldėta iš praeities ateinančioms keliau ninkų kartoms. Aišku viena, kad visus dvidešimt penkerius metus Universiteto turistų klubas gyveno turininga ir intensyvų gyvenimą, padėjo akademiniam jaunimui tobulė ti dvasiškai, stiprėti fiziškai, ugdyti aktyvią pilietine pozi ciją kasdieniniame gyvenime. Valentinas BALTRŪNAS 1967—1969 m. UTK pirmininkas
1958 metų kovo mėnesį studijų metais. .. .O kai mes dar tik sto „Tarybinis studentas" rašė: „Turizmo sekcijai prašanti jom Į Universitetą, 1955 m. Rektoratas ir profsąjungų ko vasarą jau girdėjom apie stu mitetas perorganizavo turizmo dentų žygį po Žemaitiją ir sekciją j turizmo klubą. Tai Kuršių Neriją. Ten dalyvavo, bus pirmas šios rūšies klubas klek prisimenu, K. Eigmlnas (Lietuvių kalbos Ir literatūros respublikoje". Kalbamės su buvusios pir Instituto mokslinis bendradar mosios klubo valdybos įtarė bis), J. Stonys (VISI docen tas). N. Narbutaite: 1958 metų kovo 21 d. buvo — Turizmas tada buvo vien tik pažintinis. Nebuvo tokio paskelbtas steigiamasis susi savaitgalio ar švenčių, kad rinkimas. Tuometinis Istori mes, užsivertę kuprines ant jos-filologijos fakulteto stu pečių, nepatrauktume kur dentas V. Gobis šio susirinki nors. Sportiniam turizmui ne mo skelbimą-plakatą išsaugo buvo Ir paruoštų žmonių. Vė jo ir po dvidešimties metų liau patirties pasisemti D. atidavė Universiteto komjau Valšnytė Ir V. Januškis su nimo istorijos muziejui. Įdomu, kaip dirbo pirmieji Leningrado turistų grupe Iš vyko j žygj po Kolą. Po to klubo kūrėjai? — Buvo saujelė žmonių Iš 1959 m. Universiteto turistai jau vyko į Siaurės Uralą. Gamtos, Ekonomikos, Istori Žygiui vadovavo V. Januškis. jos-filologijos fakultetų. Daug .. .Prisimenu, kaip mes, pa ir nereikėjo — visa, kas iš kvipę laužo dūmais, rinkda pūsta, visada žlunga. Kaip organizatorius vomės po savaitgalio j Uni aktyviausius versitetą. O dėstytojai, pama prisimenu V. Januškį, D. tę kuprinę ar ka nors pana Vaišnytę, K. Monsvllą( vėliau šaus, dažnai rėždavo: „Čia Jis vadovavo atskirai alpiniz jums ne KKI“. Bet... mes vis mo sekcijai). Mūsų žygiai bu tiek keliavome. Net namuose vo pažlntinlal-pollsinlal. Tik trenlravomės, plytų Į kuprinę literatūros tuo metu nebuvo jokios. Apie kelionių rajoną, prisikrovę. Baigus Universitetų, N. jo įžymybes informaciją teko Narbutaitei teko vadovauti rinktis iš kur pakliuvo. Tu Vilniaus miesto turistų klu ristų klubo veikla buvo la bui. Dabar ji sekretoriauja bai panaši Į kraštotyros. — O kaip Jūs vertinate da daugelyje respublikos turisti bartinius turistų rašinius „Ta nių renginių. Buvęs pirmosios turistų rybiniame studente"? — Tokie rašiniai reikalingi. klubo valdybos narys, daik tinis Universiteto partinio Tik reiktų vengti smulkmeniš komiteto sekretorius doc. V. ko aprašinėjimo; saikingai pateikti ir įspūdžius, ir in Gobis pasakoja: — Kiek dabar pažįstu Vil formaciją. Manyčiau, kad vi niaus apylinkes, thi dėka tų sada tą vadinamąjį sportinį laikų. Kiekvienas (aunas tu turizmą reikėtų protingai de rėtu kuo daugiau vaikščioti rinti su pažintiniu. Kalbėjosi pėsčiomis, nes niekada gyve Jūratė MARKELIŪNAIT® nime neturės tiek laiko, klek
VILNIAUS UNIVERSITETO TURISTŲ SĄSKRYDŽIAI (KADA - KUR - KIEK STUDENTŲ DALYVAVO — FAKULTETAS NUGALĖTOJAS)
1. 1959.05. 30-31. 2. 1960.05. 07-08. 3. 1961.05. 06-07. 4. 1962.05. 12 — 13.
5. 1963.05. 11-12.
6. 1964.05. 09-10. 7. 1965.05. 10-11. 8. 1966.05. 07-08.
9. 1967.05. 08-09.
10. 1968.05. 11-12. 11. 1969.09. 27-28. 12. 1970.09. 26-27. 13. 1972.05. 07-08. 14. 1973.05. 08-09. 15. 1974.05. 08-09.
16. 1975.04. 25-26. 17. 1976.05. 08-09. 18. 1977.09. 17-18. 19. 1978.05. 27-28.
20. 1979.05. 19—20.
21. 1980.05. 17—18. 22. 1981.04. 25-25.
23. 1982.05. 01—02. 24. 1983.04. 23-24.
Bražuola (Trakų raj.) 75 GF Rykantai (Trakų raj.) 305 MF Želvės ež. 450 FMF (Vievio ap.) Akmenos ež. 600 ChF (Traku ap.) Gvazdikai 250 ChF (Nemenčinės ap.) Bražuola 220 GF (Lazdėnų ap.) Ilqlo ež. 350 GF (Pabradės ap.) Topelio ež. 410 GF (Nemenčinės ap.) Kukiškis 470 GF (prie Merkio) 330 ChF Bražuola Aškeialčlal 310 ChF (prie Merkio) Pudeliai 280 GF (prie Vlslnčios) Pamerkia! 170 GF (Varėnos raj.) Mera (Pažeimenės ap.) 300 GF Vilkokšnis 270 GF (Trakų raj.) Saičla 100 GF (Varėnos raį.) Klauna 120 GF (Labanoro giria) Aisetas (Saldutiškio ap.) 230 GF Skersabaliai (prie Neries) 110 GF Merkvs — Spengla (Valkininkų raį.) 210 EKFF Vlslnčla (Šalčininkų raj.) 170 PEF Žllvytynė Skersabaliai) 150 GF Kiauna — Žeimena 110 GF (Švenčionių ral.) PaOlial (Varėnos raj.. žiūrų ap.) 250 GF
UNIVERSITETO AUKLĖTINIAI — MEISTRAI: 1. V. Januškis 1965. 5. 2. J. Vaitkus 1965. 6. 3. G. Cižauskaitė 1970. 7. 4. R. Gogelis 1973. 8.
TURIZMO SPORTO
I. Genutienė 1976. B. Vaičiulis 1979. A. Genutis 1981. S. Kučas 1982.
Tarybini* studentu 4
DIENORAŠTI IŠ KAMČIATKOS SKLAIDANT
Stoviu ant vulkano Tolbačiko kraterio krašto, žvalgaus } mėlynus Kamčiatkos tolius. Šios rūsčios ir nuostabios že mės grožis ilgus metus dygiu dygsnojo širdyje, todėl atėjau vėl čia, priglusti prie pulsuo jančios žemės širdies, pajusti pirmųjų tyrinėtojų ir atradė jų dvasią. Kiek akys užmato, tai vie nur, tai kitur rūksta vulka nų pypkės, sidabru drykso upių juostos, o žemai — vul kaniniais pelenais nusėta že mė. Ji dar be gyvybės. Čia viskas prasidės iš naujo. .. Salia — susikaupę mano drau gai. Dažnai klausdavau savęs,
Kviečiame keliauti su matematikais Matematikai nors Ir pratę prie begaliniu skaičių seku. ____ .. bet fakultete dokumentus apie matematiku žygius turime tik nuo 1978 metų rudens. Aiš ku. nesakome, kad mūsų fa kulteto turistams — dvigu bas lubilieius. (klubui — 25. mūsų sekcijai — 5). Veikiau neramu, kad pradžia užsimir šo. Taigi vis dėlto matemati kų žygių skaičių seka bus begalinė: be pradžios, be pabaigos. Na. o tie 1978-ieji — jei ne gimimo, tai gal bent at gimimo metai, gal UTK dvi dešimtmečio ar rudens turiados pašaukimas susirūpinti savo kiemu. Matematikų Uni versitete daugiausia, matyt tada ir panorėta, kad Ir tu ristu matematikų daugiausia būtu. Nuo tada turizmas iš ties pavilioja vis daugiau ma tematiku. Tai visu pirma šau niu vyru V. Statulevičiaus (jaunojo) ir E. Skrebės nuo pelnas Jie sugebėjo suburti
kodėl einu į kalnus. Kur ta pradžių pradžia, tas magnetas . Negali pasakyti, kas subū rė mus draugėn, surišo tvir tu mazgu ir kas išsibarsčiu sius po visą Lietuvą, surenka krūvon švęsti Naujųjų Metų ar į tradicinį žygį po gimtinę. Gal Veronikos dainos paūliais, Kazimiero birbynė, gal Kasparo šimtą kartų girdėti anekdotai? O gal. .. turistinio laužo šiluma ir srūvanti iš širdies į širdį daina, bei iš vėsęs namų ugniakuras? .. .Tuksi ir tuksi širdis, dunda ir dunda žemė, pučia žaizdrą Plutono kalviai. Žvar bus vėjas gnaibo rankas, skverbiasi po šturmuote, sau lė spigina akis. Reikia sku bėti. Leidžiamės ketera že myn. Dvi dienas laukėme su sitikimo su Tolbačiku, tame kregždės lizde, prilipusiame prie skardžio — vulkanoiogo Kuzmos Sergejevičiaus name lyje. Užsukame į seną, 1949 me tų išsiveržimo krateriuką. Ap linkui prisproginėję vulkani nių bombų. Jai mūsų pirma sis įveiktas krateriukas. Va kar, nardydami po pienišką miglą, netikėtai i jį pataikė me, sugiedojome „Gaudeamus. .." Pasklindame po di desnių ir mažesnių akmenų
žmones, vesti 1 žygius. Keliauiančiu skaičius fakultete peršoko šimtą Ir dabar suda ro apie 8 proc. nuo viso fa kulteto studentų skaičiaus. Matematikai vis pelno prizi nes vietas Turistišklausio se zono fakulteto” konkurse. Universiteto turistu sąskry džiuose. nors užimti pirmo sios taip ir neįstengiame. Net šiemet, kai žvelgiant statistlko akimis kas trečias Univer siteto poilsio dienos žygiui vadovauja matematikai. kas . antras registruotų poilsio die nu žygiu dalyvis iš Matema tikos fakulteto. Taigi kur nepasisuksi — matematikai. Visur: Ir žygiuo se. ir respublikinėse varžy bose. sąskrydžiuose UTK at stovauja. O gal norite kele to garsesnių matematikų tu ristų vardų? Vyresnių iu nepristatinėsime (atsiprašome), o apyžalio. perspektyvaus Jaunimo — prašom: A. Miežvs V. Daukas. A. Vilkas, broliai A. Ir R Jakščiai. V. Daukai tė. R. žikaitė ir kiti. Gera, graži matematikų tra dicija — kiekveiną pavasari ir rudenį organizuoiami ma. siniai žygiai valtimis po Auk štaiti los nacionalini parką žygiai slidėmis Karpatuose. Anksčiau buvo rengiami drau gystės vakarai ir žygiai su Vilniaus zonos lungtinio kny gyno sekcija Rominta“. žinote. — linksma su ma tematikais keliauti. Netikite? Pamėginkite. Maloniai kvie čiame. Nerijus KISIELIUS
VISAM LAIKUI Jeigu jus vilioja turizmas, bet iki šiol nesiryžtate išeiti 1 pirmąjį žygį, vis atidėliojate iki kito karto, noriu jums pa sakyti: kuo greičiau susikrau kite kuprinę ir dumkite, kaip tai padariau aš. Papasakosiu viską iš eilės. I žygį išvykome šešiese: du senbuviai ir keturios pirma kursės. Kai Jašiūnuose išli pome iš traukinio, jau buvo tamsu. Perėjome miestelį ir pasukome i kitą Merkio kran" tą. Eiti reikėjo per tiltą, ku riuo nutiestas geležinkelis. Drąsiai žengėme koja kojon, negalvodami apie jokį pavo. jų. Kęstas norėdamas mus psichologiškai išbandyti, kaip vėliau prasitarė, perspėio: — Atsargiai, tarp bėgtų plyšiai. Pati nepajutau, kai sulinko kojos. Jei ne Kęsto ranka, 1
SENBUVIŲ DOVANA — AUKŠČIAUSIA CIUKČIJOS VIRŠŪNĖ
Apie savo kelionę po Ciukčiją mes jau rašėme („Tary binis studentas", 1983 m. bir želio 17 d.). Šiandien norime pasidalinti įspūdžiais, kuriuos patyrėme kopdami j aukščiasią Ciukčijos viršūnę. Ištisą parą mūsų kuklų būstą — palapinę įnirtingai atakavo stiprus vėjas: nešė, suko sūkuriais krentantį bei nuo žemės pagriebtą sniegą, keistai dūsaudamas, vaitoda mas daužėsi j sniego sienelę, Tuo tarpu mūsų šešetas ruo šėsi būsimam įkopimui. Kai žygis Įpusėja, kiekvienas da lyvis randa ką lopyti, siūti, pagaląsti, priveržti. Žodžiu, palapinėje darbinga nuotaika. Tik retkarčiais sunerimstiame: tai vienas, tai kitas krapštosi pūgon, tikėdamasis pirmas pranešti gerą žinią, kad pūga rimsta. . .Tą gerą žinią praneša budintieji ankstyvą sekančios dienos rytą. Viskas paruošta, tad išeiti nedelsiame. Vėjas išvaikė debesis, ir dangus giedras. Kylam vis aukštyn ir aukštyn. Iš pradžių šliuožiam slidėmis. Kalnagūbrio ketera beveik besniegė, kyšo uolos, didžiuliai luitai. Slides ten ka palikti. Regina JAKUClONAITE Kuprinės nesunkios, nuosta
būs vaizdai teikia jėgų. Gana sparčiai artėjam prie aukš. čiausio taško. Patikslintas šios viršūnės aukštis — 1886 met rai, bet ne aukštis svarbiau sia. Įspūdingiausia, ko gero, kad „po kojomis viskas — virš galvos tiktai dangus .“ Deja nespėjus pasigrožėti Ciukčijos platybėmis, viršūnę, o kartu ir mus uždengia de besys. Pietaujame čia pat, ant vir šūnės, puoselėdami slaptą vii. tį — gal vėl išsigiedrys. For tūna mums nusišypso. Vėl atsiveria neaprėpiamos akimi, nepaliestos civilizacijos Ciuk čijos kainų platybės, kurių grožio apsakyti žodžiais neį manoma. Susilieja į vieną vi sumą — didybė, begalybė, tyla, kalnų grafika ir.. . Visa tai priverčia net plačiausia kelionių geografija galinti pasigirti Sigitą ištarti: „Vien dėl šios dienos buvo verta čia atvažiuoti".. . Leidžiamės. Ant viršūnės lieka raštelis, kur parašyta, kad šį užkopimą grupė skiria Vilniaus universiteto turistų klubo dvidešimtpenkme'. ji. Tai kukli senbuvių dovana
kurią iš visų jėgų įsikibau, me tai padaryti įvairiausiais nežinia kaip ten butų buvę... bodais. Ryte papusryčiavę bei pri — Kostai. tavo kuprinės veržė kuprinių diržus, patrau dirželis atsisegėl — sušunku kėme pasigrožėti parku ir iš tolo, bet iam nė motais. dvaro rūmais. Vadovas Kęstas Viską supratęs atsigręžia, nupapasakojo. kad čia dažnai sišvoso ir toliau dumia. Po lankydavosi A. Mickevičius, kurio laiko, nusprendęs, kad J. Slovackis ir kiti to meto pakankamai mes išbandyti, įžymūs žmonės. sustoia ir uždeda kompasą Kalvelėje, po viršūnes su- man ant kaklo. Vedu aš. Nie glaudusiomis pušimis — se kada nemaniau, kad taip ge nos kapinės. Tyliai pagerbiam ra eiti priekyie. Po manęs ve atminimą tų. kurie čia ilsisi: da Jolanta. Įveikę išvirtusiu Vilniaus universiteto rekto s’oriausiu medžių barjerus, rius (1807 —1815) J. Sniadec gilius upelius. pasiekiame kis. istorikas M. Balinskis, ežerą apvalu tarsi veidrodį. profesorius A. Sniadeckis. įs Kadangi vakaras dar toli, teigęs Vilniaus universiteto nusprendžiame eiti toliau, chemijos laboratoriją. Ir kiti partizanu žeminiu link, susi Iš garsios Balinskių ir Snia- rasti netoliese esantį upelį ir deckių giminės. ten nakvoti. Deia. tai nepa Žengiame į Rūdininku girią. vyksta nes naktis užklumpa Kostas žvilgteli J kompasą, nu daug anksčiau, nei tikėjomės. stato azimutą ir veda. Iš pra Rytą. Audros vedami, trau džių dar suspėjame eiti pas kiame į Plrčiupius pačiu tiekui tą greitakojį. bet po va landos kitos pradedame smar kiai atsilikti. — Jeigu taip visą dieną ei sime. nebeištversiu. — pasi skundžia Audra. Aš galvoju Marcinkonyse įvyko tradi taip pat. bet Kosto sustabdy cinės UTK naujokų krikšty ti neįmanoma, nors bando- nos. Klubo naujokai buvo prausiami sniegu („Kad grū dintųsi, žygiuose praustųsi tik sniegu arba šaltu vande niu“) — taip šios procedū ros prasmę aiškino klubo senbuviai), turėjo Įveikti mi ni kliūčių ruožą. Po Iškil mingos priesaikos prie storaliemenio ąžuolo, kaip visada, iki paryčių skardeno armo nika. šurmuliavome, linksmi nomės.
slausiu keliu: per brūzgynus, sauspelkę. Išgriuvusių me džių užtvaras. Parymome prie Pirčiupiu M/itinos menančios 1944 metu tragediją. Paskui vykstame | Valkininku geležinkelio sto tį. iš kur mūsų traukinys paluda 1 Vilnių. Klausydama ratu dundesio, prisimenu Kęs to žodžius: ..Jeigu žmogus vieną kartą išeina į žygį, tai iis arba visam laikui pasilie ka mūsų gretose, arba dau giau niekada ten neina“. Pasižiūriu į Audrą Jolantą. Valeriią. Matau ių veiduose laimingas šypsenas. Nereikia nė klausti, suprantu: visam laikui turistų gretose. . . Išlipę Vilniuje turistiškai atsisveiki name. Nežinote kaip? Ir ne sakysiu! Ateikite į žygį, tada ir sužinosite. Dalia SVETKAUSKA1TĖ Ilonos KLANIOTĖS piešinys
sąvartynus: čia rausvai gels vas trapus geizeritas, smul kios, panašios į graikišką rie šutą, lapilės, drybso lyg ma syvūs didžkukuliai vulkanines bombos. Sėdim nutilę ir klau somės, kaip kalnų dvasios tarpusavyje šnekasi. Kiek tik aikys užmato, iki pat melsvo horizonto, tai vienur, tai ki tur rūko vulkanai pypkes. Siauriau — Kliučio Sopka, pietuose — taisyklingas Kizmeno kūgis. Skubame žemyn, nes vėjas nesnaudžia: sugriebė debesis, atvarė nuo Ramiojo vandeny no ir užklojo, apsiautė apy linkes, tarytumei aplinkui nie ko nebuvę. Leidžiamės be dvasiais lavos laukais, klam podami per pilką smėlį. Iš vienos ir iš kitos pusės stirk so fantastiškiausių figūrų lui tai: susiraukšlėję kelių tonų rožės, milžiniški raganosiai. Kojos pačios nešte neša ten, į Kuzmos trobelę, kur pukši linksmas virdulys ir garuoja juoda kaip degutas arbata. Sibirietiška arbata auga ant beržų. Nulupi juodąjį beržo grybą — čiagą — užpili verdančiu vandeniu — ir arbata. Maloniai išylam, rankos tie siasi link džiūvėsių, ir taip nesinori eiti į lietų, vėją, bet mūsų laukia kelias. NAUJOKŲ ĮSPŪDŽIAI
. . .Aplinkui dvelkia ramybe ir palaima. Netgi drambloti akmeniniai beržai užsnūdo vi durdienio saulėje. Šie seno liai gali grumtis su rūsčiais vėjais net penkis—šešis šimtus metų, o plausto iš jų nepastatysi — skęsta. Skęsta užmarštin ir studen tiškos nepriteklių dienos, mes kopiam aukštyn, platesnis žvilgsnis ir blaivesnis protas, bet pirmojo turistinio laužo kibirkštėlės visuomet rusens širdyje, kaip anksti mirusio J. Grabavičiaus jautrumas, kaip Juozo dainos, Jono aukštaitiškas atsargumas, neiš senkantys Vyto pokštai, Kęs to gitaros akordai, Beno en tuziazmas. Jau merkės vakaras prie laužo, išdainuotos dainos, su valgyta geologų dovanota žu vis, kai padangė pažyra me teoritų lietumi. Taip ir pastirom išsižioję: rodos ištiško žvaigždynai. Sumigom tylėda mi. Prieš mus — ilgas, nuoty kių kupinas kelias, bet kol kas mes tik sapnuojam lai mingą jo baigtį, nežinom, kad po dviejų dienų kovos su erškėtrožių brūzgynais mes liksim kaip Napoleono kareiviai, šiaip ne taip prisidengę kūną draiskanomis, kad per galingą Kamčiatkos upę mus perplukdys šaunūs vaikinai. . .
KRONIKA
XXX
KLUBO BRANDA IR JAUNYSTĖ nūs rimtai plėšia gamtinin Atkelta Iš 3 psl. darbą. Daug žygių buvo kai (sekcija „Gabija"), fizikai, skirta VU 400-mečiul: pir• matematikai, chemikai, pra moji (1978 m.) rudens turia- monės ekonomistai, Istorijos da Žemaitijoje, absolventų fakulteto studentai. Turizmo penktos sudėtingumo katego sekcijos arba jų branduoliai rijos žygis slidėmis (vad. yra devyniuose iš vienuoli A. Rapševičius) Putoranuose. kos fakultetų. Kasmet paruo pastarieji metai. Gerai pa duvos gamta. Kita absolventų grupė (vad. šiama per 100 „TSRS turistas" sirodyta visose svarbiausio Aišku yra klube ir proble V. Laucius) 1979 metų vasa ženklininkų, keliasdešimt tre se respublikos turistų varžy mų. Kad ir toji amžinoji — rą Vakarų Tian Sanyje, Pske- čia — ir antraatskyrininkų, tuvėse. inventoriaus stoka, vadovų ■mo kalnagūbryje įveikę nau vienas kitas pirmaatskyrininO svarbiausia, keliaujame parengimas. Pastaraisiais me ją perėją (aukštis 3850 m, kis. Fizikas ir dviratininkas Armėnijoje, Gruzijoje, Balta tais intensyviai kaupiama sudėtingumo kategorija 2A), V. Kairelis studijų metais rusijoje (dvi turiados), Alta klubo bibliotekėlė, turinti tap -pavadino ją „Vilniaus uni įvykdė kandidato j turizmo juje, po gimtinę. Turinin ti rimta paspirtimi studen versitetui — 400" vardu. sporto meistrus normą. goms kelionėms vadovavo R. tams, renkantis ir sudarinė UTK buvo ir lieka visada Valčiukas — slidėmis Armė jant kelionių maršrutus. Siekiant skatinti turizmo Daug širdies ir energijos masiškumą, 1981 metais įstei savo veteranų prieglobstis. nijoje. pėsčiomis pietvakarių gta pereinamoji taurė „Tu- Norisi, kad neužmirštume vie Turkmėnijoje, — A. Striuka, klubui atiduoda dabartinis ristiškiausiam sezono fakul ni kitų. Juk svarbu drau K. Čeponis, C. Kulievičius. UTK pirmininkas V. Bezaras, Šiemet lapkričio švenčių busimoji žurnalistė J. Martetui". Du kartus —zuž 1981 gėn apjungti veteranų patirtį Botanikos sodo metų žiemos ir vasaros sezo ir jaunimo ryžtą. Mes vi dienomis buvo surengta UTK keliūnaitė, nų rezultatus — taurė buvo sada dėkingi už paramą sa turiada Pietų Lietuvoje, Už inžinierė G. Žilinskaitė, ChF įteikta Pramonės ekonomikos vo veteranams. Vilniaus tu nemunėje. Kaip niekad ma studentės J. Didžiapetrytė ir fakultetui. 1982 metų žiemą ristų klubui, VU Fizinio auk siška, — joje dalyvavo apie V. Lileikytė, fizikai G. Janukatedrai, Studen 20 turistinių grupių, bene šauskas, G. Šlekys, R. Valucją pelnė gamtininkai, vasarą lėjimo komitetui, per du šimtus keliauninkų. kas, matematikas N. Kisie — fizikai, 1983 metų žiemą tu profsaiungos — vėlei gamtininkai, o už SDAALR VU komitetui ir ki Keliavo studentai dviračiais, lius. Klubo jubiliejų pasitin 1983 metų vasaros sezono toms visuomeninėms organi baidarėmis. Turistai palytėjo kame jauni ir žvalūs, pilni jotvingių problemą, aplankė troškulio keliauti, pažinti. rezultatus — vėlei fizikai; la zacijoms. Nuo 1980-81 mokslo metų dešimtis archeologijos, is bai nedaug atsiliko mate Stepas DEVEIKIS matikai. klubas ėmė kopti į sporto torijos, architektūros pamink atsakingas UTK vadovas Iš tiesų, turizmo dirvo- aukštumas. Sėkmingi klubui lų, grožėjosi Dzūkijos ir Sū-
Lapkričio 25 dieną Įvyko klubo ataskaitinis - rinkimi nis susirinkimas. Klubo pir mininkas V. Bezaras ataskai toje apžvelgė nuveiktus dar bus. sykiu akcentuodamas trūkumus. šių metu pasiekimai tikrai gražūs. Apie tai kalbėjo klu bo valdybos sporto sekto riaus vadovas G. Jonušauskas. gamtininkų „Gabllos“ sekei los vadovas F. Radvilas ir kiti. Medalis visada turi dvi puses. Sekcijų vadovai ne vengė žiūrėti Ir Į antrąją pusę. Didelė klubo problema — materialinės bazės men kumas. inventoriaus trūku mas. Slidžių turizmo sekci jos vadovas J. Satkūnas bei atsakinga už agitacinĮ-propaųandinl darbą J. Markeliūnaitė pabrėžė būtinumą plė toti organizacini darbą, [traukti Į klubą kuo dau-
Administracijos dar buotojai nuoširdžiai už jaučia Profilaktoriumo vyr. gydytoją Jolitą ARESKIENĘ dėl tėvelio mir ties. Universiteto Akademi nio mišraus choro kolek tyvas nuoširdžiai užjau čia vadovą Bronių JAN KAUSKĄ dėl tėvelio mir ties.
Redakcijos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonai—611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 14809. Iškilioji spauda. 1 spaudos lankas. Užs. Nr. 3287. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė Tiesos g. 1 «CoBerciorit cryAenre —< opraa napmoMa, peKTOpara, kommtct* AKCM Amu, npotJncoMa opAeioa TpyĄoaoro npacnoro snaMeiui ■ ApyacOu HapoĄoa BnAnioccicoro ynaeparTeTa hm. B Kincyuaca. Ha astobckom nsuice. PeĄaKTop R. Bapanniucafrre.
Eugenija RUDNICKAHĮ, GF darbuotoja, žygio dalyvė
q|au studentų, sudominti juos Įdomiais renginiais. Studentų turistu entuziaz mu džiaugėsi Ir Fizinio auklė|imo katedros vedėjas V. Bimba. Jis linkėjo sėkmės plėtojant masini turizmą prieinamiausią fizinės kultū ros formą. Išrinkta naula klubo taryba, apdovanoti aktyviausi klubo nariai, kelionių vado vams Įteiktos gairelės.
Jolanta
MIŠKINYTĖ
XXX Klubo susirinkimai ketvir tadieniais — tai ne PaP™*' tas pasisėdėĮimas. bet turi ninga mokymosi bei pažinti nė programa. Juk keliaunin kai nori pasidalinti savo žy giu Įspūdžiais, visada turi daug skaidrių, mėgėjiškų kinofilmų. . įsimintinas buvo pasakoji mas anie lakūnus S. Darių Ir S. Girėną - A‘'ant° galėtoius. Galėlome apžiūrėti |ų skrydžiui (1933 m) atmin ti skirtų suvenyru parodėlę.
XXX
Respublikiniame turistiniu skaidriu konkurse dalyvavo Universiteto EKFF docentas E. žižys ir Geolooilos muzleiaus vedėja E. Rudnickaii’'Docentas E. žižvs už kelio nės reoortaža ..Ir aš buvau kalnuose“ bei skaidriu ciklą apie Lietuvą pelnė dvi ant rąsias vietas. Jam Įteiktas Ir žiūrovų prizas. S. RAGINIS
Doc. Vytautą GAVELĮ nuoširdžiai užjaučia Ana tomijos. histologijos ir embriologijos katedros kolektyvas Jo mylimam tėvui mirus.
Nuošircižlai užjaučiame Chemijos fakulteto II kur so 2 (Trupės studentą Audrių PADARAUSKĄ dėl tėvelio mirties. Grupės draugai ir kuratorius
Redaktorė J. VARAPNICKAITF