VtSŲ SALIŲ PROLETARAI. V/ENYK/TESI
Naujametinis interviu
1967 m. O
o
(
gruodžio mėn.
d
TIKINTAS VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO. ^.^aPARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
27 d
TREČIADIENIS
Nr. 37 (623) Eina nuo 1950 m.
Kaina 2 kap.
-------------—-
J ^(>$4 ęvici-ify
idugsmingų Švenčių, draugai! VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS KARSTAI SVEIKINA UNIVERSITETO PROFESORIUS, DĖSTYTOJUS, STUDENTUS, ADMINISTRACIJOS DARBUO TOJUS SU NAUJŲJŲ METŲ ŠVENTE IR LINKI VISOKERIOPŲ DARBO IR KŪ RYBOS LAIMĖJIMŲ, SĖKMĖS ASMENINIAME GYVENIME. PRAĖJUSIEJI JUBILIEJINIAI DIDŽIOJO SPALIO METAI UNIVERSITETO GYVENIME BUVO LABAI REIKŠMINGI. MUSŲ DARBĄ, VYSTANT RESPUB LIKOS MOKSLĄ IR KULTŪRĄ, AUKŠTAI ĮVERTINO TARYBINĖ VYRIAUSY BĖ, APDOVANODAMA UNIVERSITETĄ LIETUVOS KP CENTRO KOMITETO. LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO, LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBOS IR LIETUVOS RESPUBLIKINĖS PROFSĄJUNGŲ TARY BOS ATMINIMO VĖLIAVA. ATEINANTYS METAI — JUBILIEJINIAI LIETUVIŲ TAUTAI: ŠVĘSIME PIRMOSIOS SOCIALISTINĖS REVOLIUCIJOS LIETUVOJE PENKIASDEŠIMT MĖTĮ. UNIVERSITETO REKTORATAS IR VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS TIKISI, JOG ŠIĄ DIDŽIĄJĄ LIETUVIŲ TAUTOS NACIONALINĘ ŠVENTĘ VIU MAUS UNIVERSITETAS SUTIKS SU NAUJAIS LAIMĖJIMAIS. SĖKMĖS 1968 METAIS.*
© © © © © © © © © © © © © © © © © © © © © © © ©
|SU NAUJAISIAIS! b
w
mokslų» kandidatai (ŠIAIS METAIS UNIVERSITETO DĖSTYTOJAI APGYNĖ 9 MOKSLU DAKTA RO IR 31 MOKSLŲ KAN DIDATO D’šfrtACIJAS)
A. MERCAITIS (ekonomika)
A. GIRDENIS (filologi ja)
J. STANKEVIČIUS (ekonomika)
SVEIKAS, STUDENTE. NU^KA^TUTAFr7AM?NRKVIVnqV' SS ĮSKAITŲ, ĮSKAITŲ, EGZAMINŲ, EGZAMINU. SUSI SUSIRINKIMŲ, STIPENDIJOS PRASS GĖRIMŲ UC.IVI1VIV HĮ m PAPEIKIMŲ, rAriSUUIIlL VISS SUOMEN1NIŲ RENGINIŲ SS — DARBO BEIPOILSIO POILSIOSTOVYJE STO ------ BEI LŲ. NUALINTAS SAVIVEIK LOS, TVISTO, ŠEIKO IR KO VOS UZ VIETELĘ BENDRABU TYJE! LAI APLENKIA TAVE DVEJETAI, GRIEŽTI PAPEIKI MAI, BLAIVINTUVĖ IR PI*NIGINĖS ’ — ............ VAKUUMAS ILGUS, ILGI ĮJ; ILGUS 1968 M. SEMESTRUS. iŠ LAI PASIPUOŠIA PASIPUOŠIA STUDENTES STlinENT N Sj IMPORTINĖS BEI TĖVYNINĖS & GALANTERIJOS DEFICITU ŽIEMĄ IR VASARĄ. . . LABAS, DĖSTYTOJAU, DO CENTE IR PROFESORIAU, NU SIAUBTAS DARBO MOKSLINIO BEI PEDAGOGINIO, O TAIPO GI SUSIRINKIMŲ, PASITARI MŲ, POSĖDŽIŲ. KONFEREN CIJŲ BEI SIMPOZIUMU, GYNIMŲ IR OPONAVIMŲ, MOKS LINIŲ STRAIPSNIU KOŠMA RO! TEGUL PROFSĄJUNGA PASIRŪPINA, KAD DAR NORS VIENUS NAUJUS ME TELIUS SULAUKTUM BEVEIK SVEIKAS IR ŠIEK TIEK GYVAS. . . LAIKYKIS, DEKANE, PRODEKANE IR KATEDROS VE DĖJAU, VOS NE IKI INFARK TO NUVESTAS NEDRAUSMIN GO. NEKUKLAUS. NEDORO, NEMANDAGAUS. NEDISCIPLI NUOTO, NEUŽGRŪDINTO STU DENTO IR STUDENTĖS. KURIE Į TAVO GRAŽIUS. _PA__ MOKANČIUS ŽODŽIUS ALKŪ NE NUMOJA! NEPAMESK VIL TIES, KAD SEKANČIAIS ME TAIS BUS. PAGALIAU, AT GAIVINTOS KŪNO BAUSMĖS MŪSŲ MOKSLO ĮSTAIGOJE, IR NORS PAVARGS RANKA, BET PAILSĖS GALVA. . . NEPASIDUOK. ASPIRANTE IR LABORANTE, VISUS ME TUS DREBĖJĘS DĖL PERATESTAVIMO! DAR ŠIAME
I
I
V. JONAniS (medicina)
BIBLIOTEKININKAI KABINĘ KABINE_____ METUS ______ VISUS TŲ VEDĖJAI. METUS siti a itkf ttisttt cTnn™»r SULAUKĖJUSIŲ STUDENTŲ IŠPLĖŠTŲ LAPŲ STOROSE KNYGOSE IEŠKOJĘ IR SKAI TYTOJUS KOL1OJĘ! PO NAU JŲ METŲ BIBLIOTEKOJE KNY ŠIMTMETYJE TAVO TROŠKI GŲ DAUGĖS, VADINASI, IR MAI IŠSIPILDYS — Iš TIESŲ. JUMS BEDU NEMAŽĖS. VER IŠ TIESŲ SAKAU TAU — BŪ KITE, O MES PADĖSIME — SI KANDIDATU, O JEI NE KOLEKTYVAS STIPRUS, JAU NUMIRSI, GAL IR DAKTA NAS IR PAJĖGUS. . . RU. . . NENUSIMINKIT. RŪBININ VISUS DREBĖK, UNIVERSITETO KĖS IR VALYTOJOS, REMONTININKE. PER METUS METUS RETAI GERA ŽODĮ 1S NURENGIAMU IR APRENGIA VIENĄ KUOLĄ TAŠĘS IR VIS IŠ NAUJŲ LĖŠŲ PRAŠĘS! GALI MU MOKSLO KANKINIŲ NUORŪ GERT, GALI NEGERT, SUTIK GIRDĘ. CIGAREČIŲ DAMAS PASKUTINIUS SAVO KAS. POPIERGALIUS IR TUŠ METUS. — PASIGAILĖJIMO ČIUS BUTELIUS IS AUDITORI JŲ BEI KITU VIETŲ RINKĘ! NEBUS.. . SAKO. KINIJOS UNIVERSITE RAUDOKITE IR TOLIAU TUOSE BONA IR BLOGIAU. . . BŪKIT PALAIMINTI, VISUO MENĖS VEIKĖJAI, PLUŠAN TIEJI IKI DEVYNIASDEŠIMT DEVINTO PRAKAITO KOMITE TUOSE, BIURUOSE, KOMISIJO SE. TARYBOSE IR KITOKIOSE ŽINYBOSE! POPIERIUS ŽADA BOTI KANTRUS IR PO NAUJŲ METŲ, O GRAŽI KALBA — 0,00.000.000.001 DARBO. . . DAR TŪKSTANTĮ METŲ GY VUOK. VYRIAUSIAS BUHAL TERI, VYRESNIEJI IR JAU NIEJI SĄSKAITININKAI IR KASININKAI, DORU IR NEDO RU BODU SURANDANTIEJI LESŲ IR KANTRYBĖS IŠPE NĖTI VISĄ ŠITĄ MOKSLO SKRUZDĖLYNĄ RUBLIU IR KAPEIKA! TEGUL DEŠIMTĮ ŠU NAUJAISIAIS TŪKSTANČIŲ METŲ NEIŠSEN METAIS KA PINIGU MAIŠAI, O JAU PASISTENGSIM. . . 4078 MERGINAS SU NAUJAIS METAIS, SU 1662 VYRAI NAUJA ALGA, NAUJU ETATU, ŠVIEŽIA STIPENDIJA! CFT’VT?! IC
SENELIS 25 A T Tno Šaltis
Sveikina
R. KAZLAUSKAS (chemija)
R. LUKAUSKAS (pedagogika)
Šie metai reikšmingi tuo, kad Jie buvo Didžiojo Spalio jubiliejaus metais. Už nuopel nus, ruošiant kadrus ir vys tant mokslą, mūsų Universi tetas buvo apdovanotas Lie tuvos Komunistų partijos CK, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, LTSR Ministrų Tarybos ir Respubli kinės profsąjungų tarybos atminimo vėliava. Gruodžio 19 d. Lietuvos KP CK biuras apsvarstė politinį studentų auklėjimą musų Universitete. KUO BUVO REIKŠMINGA ŠIŲ MOKSLO METŲ PRA DŽIA? Jubiliejinių metų Rugsėjis iš tikrųjų įsimintinas — dau giau kaip 2500 studentų nau jai atvėrė Universiteto duris, jų tarpe 1340 stacionaro pir makursių. Kaip niekada, šiais metais Universitete mokslo semiasi 13.500 studentų, tame skaičiuje 5.740 dieniniame skyriuje. O šiemet Universite tą baigė net 1.345 studentai, iš jų 868 stacionare. TOKIAM STUDENTŲ BŪ RIUI PARUOŠTI REIKIA DAU GIAU DĖSTYTOJŲ. KAIP MO ŠŲ UNIVERSITETE SPREN DŽIAMAS ŠIS KLAUSIMAS? Šiuo metu dirba 696 dėsty tojai. Jų skaičiaus padidėji mas ne toks ryškus, tačiau žymiai išaugo jų kvalifikaci ja. Turime 40 profesorių ir mokslų daktarų, daugiau kaip 300 kandidatų ir docen tų. Universiteto mokslinių laipsnių teikimo Tarybos tu rėjo daug darbo, nes 116 žmonių šiemet apgynė kandi datinių ir 13 mokslų daktaro disertacijų, tame skaičiuje Universiteto — 9 mokslų dak taro ir 31 mokslų kandidato. KĄ GALITE PASAKYTI APIE NAUJAS SPECIALYBES, NAUJUS MOKSLO PLANUS? Ekonomikos fakultete pra dėta ruošti naujos specialy bės — ekonominės informa cijos mechanizuoto apdoroji mo — specialistai, šiuo me tu Universitete ruošiami 32 specialybių ir 52 specializaci jų žmonės, kurie dirbs įvai riose švietimo, kultūros ir liaudies ūkio srityse. Mokslą
KUO REIKŠMINGI 1967 METAI UNIVERSITETO VAKA RINIAM IR NEAKIVAIZDI NIAM SKYRIAMS? Įsikūrė atskiras Ekonomi kos vakarinis ir neakivaizdi nis fakultetas, žymiai išaugo Kauno bendramokslinis fakul tetas. šiais metais išleidome 477 specialistus, kurie įvai riuose gyvenimo baruose pa naudoja Universitete įgytas žinias. KIEK STUDENTŲ KASMET PRIIMAMA Į VAKARINĮ IR NEAKIVAIZDINĮ SKYRIŲ? Šiemet priėmėme 1255 stu dentus. 405 studentai paskai tas lanko vakarais, o 850 stu dentų mokosi neakivaizdiniu budu. Dabartiniu metu Uni versiteto neakivaizdiniame ir vakariniame skyriuose moko si 7791 studentas. Studentai gali naudotis naujai paruoš tomis programomis, paskaito mis. Biblioteka stengiasi ap rūpinti vadovėliais, mokymo medžiaga. Bet visiems, žino ma, nepakanka. SU KOKIAIS SUNKUMAIS SUSIDURIA STUDENTAI? Jų daug. Visų pirma, patal pų klausimas. Atvykę į sesi jas, studentai neturi kur gy venti. Bendrabučiais aprūpi nama tik visai maža dalis studentų. Malonu pažymėti, kad studentai daugiau ruo šiasi įskaitoms, egzaminams, skaito daugiau literatūros.
Doc. Br. SUDAVIČIUS Universiteto prorektorius mokymo reikalams
pagal naujus planus pradėjo teisininkai, istorikai, žurna listai. Jie mokysis penkerius metus. Darome viską, kad paruoštume puikius specialis tus. Universitete mokosi ne maža studentų iš broliškų — Estijos, Latvijos ir kitų — respublikų. Palaikomi glau dūs ryšiai su VDR Graifsvaldo Universitetu, Čekoslovaki jos socialistinės respublikos studentais. KĄ GERO ŽADA 1968 ME TAI? Jie turi būti ne blogesni už praėjusius. Tai bus irgi jubiliejiniai metai, nes LTSR darbo žmonės švęs pirmosios proletarinės revoliucijos Lie tuvoje 50-metį. Tai, be abejo,, suaktyvins viso Universiteto^ kolektyvo politinį gyvenimą. Ruošiamės kuo geriau sutik ti šį jubiliejų. LKP CK biuro nutarimas dėl studentų politinio auk lėjimo, be abejo, padės kelti ne tik auklėjimo, bet ir mokymo lygį. Bus žengtas naujas žingsnis stiprinant ir materialinę bazę. Prasidės bibliotekos priestato ir Eko nomikos fakulteto statyba naujame studentų miestelyje.
A. VYGONTIENĖ Prorektorė neakivaizdinio mokymo reikalams KĄ GERO ŽADA 1968 ME TAI? Ką gero jie atneš — sun ku pasakyti. Visi pirmi kur sai pradės mokytis pagal naujus planus. Studentų kon tingentai liks tie patys. No rėtume, kad Į neakivaizdinį stotų tie žmonės, kurie dirba artimą pasirinktai specialy bei darbą. Linkime kated roms ir dėstytojams daugiau dėmesio skirti neakivaizdinin kams. Reikėtų apgalvoti Ir neakivaizdininkų apgyvendi nimo klausimą.
KUO REIKŠMINGI 1967-TIEJI?
1967-tieji mums buvo pas kutinės kandidatinės ir pir mosios daktaro disertacijos metai. Ir ne vienos, o beveik iš karto dviejų daktaro diser tacijų — doc. J. Kazlausko ir doc. Z. Zinkevičiaus. Jei ne to limas kelias oponentams, ga lėjo būti apginta ir trečioji — doc. J. Palionio. Baigta rašyti dar viena — doc. V. Mažiulio. Ne per seniai kan didato diplomą gavo jauniau sias katedros dėstytojas A. Girdenis ir tuo lyg užbaigė kandidatinę ,,epochą“ katedro je. Išėjo iš spaudos lituanistų ir visų jiems prijaučiančių seniai lauktos knygos — Z. Zinkevičiaus „Lietuvių dialek tologija“, J. Palionio „Lietu vių literatūrinė kalba XVI — XVII a“, spausdinama J. Kaz lausko studija „Lietuvių kal bos istorinė gramatika“, pa sirodė du „Baltisticos“ sąsiu viniai, kiti katedros parengti leidiniai. Taigi ropštomės akmenuo tais lituanistikos mokslų tar pekliais. . . Pagyvėjo bendradarbiavi mas su kitais TSRS ir užsie nio mokslininkais lingvistais. Siunčia mums savo darbus iie, gauname „užsakymų“ iš jų ir mes. Lapkričio mėnesį vykusioje mokslinėje konfe-
Doc. J. PIKČILINGIS Lietuvių kalbos katedros vedėjas rencijoje lietuvių kalbos klausimais, skirtoje Spalio 50-mečiui, buvo pažymėta, kad pasaulinis baltistikos centras baigia persikelti iš Poznanės į Vilnių. Štai ties kuo pirmiausia sustoja žvilgsnis, greitomis perbėgdamas praėjusių metų darbus ir dienas. Sutikdami 1968-uosius me tus, turime ne mažesnių už mojų bei sumanymų. Ypač jaučiame būtiną pareigą ge riau padirbėti gimtosios kal bos kultūros baruose.
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
1967 m. gruodžio mėn. 27 d.
žiburiai
ALDONA, IEŠKOK SAVOJO „AŠ“! ant viso pasaulio (gal aš per stipendiją mažesnę gaudavo, dedu?). Tavo įtūžio objektas ir menkesnė iš namų parama yra visuomeninės organizaci tebūdavo, bet 5 metai būdavo jos. Daugelis draugų savo intensyviai išnaudojami ir laiškuose siūlo įvairius bū kultūrinėms gėrybėms). O dus padėčiai pakeisti. Bet Tu poezija, knygos? Jeigu sakai, imsi ir juos kaltinti, sakyda kad kultūrinės vartybės LDONA, aš Tavęs ne ma, kad tau perša trafareti — tik prošvaistės, tai tu pažįstu, tačiau Tavo nius receptus. Tačiau draugai pripuolamai su jomis bend laiškas „Tarybiniam stu teisūs. Jie analizuoja, ieško, rauji ir telaikai pramogomis. dentui" buvo lyg ir Tavo vi siūlo. O ar Tau priimtinos jų Tai ne pramogos, — tai nuo zitinė kortelė, iš kurios daug mintys — čia jau kitas daly latinis dvasinis poreikis. Juo turėti labiau, kad Tu filologė. Sa ką galima spręsti apie Tave kas. Galvoti, ieškoti, pačią. Aš turiu galvoje Tavo savo poziciją yra vienas iš kaisi esanti tokia „vidutiniš gyvenimo būdą, pažiūras apie pagrindinių būsimo inteligen ka", kad ir sportas Tau nepri nereikia, save ir savo amžininkus. Tu to bruožų, kuriuos reikia jau einamas. Bet juk riu pasakyti viena — labai dabar ugdyti. Savo skeptišku kad Tavo pavardė būtų ge nenuginkluoji riausių respublikos sportinin gaila, kad tokių, kaip Tu — požiūriu Tu daug. Susidaro įspūdis, kad nei komjaunimo, nei profsą kų dešimtuke, nereikia re Tau nuobodu gyventi. Pagal jungos. Visai kas kita būtų, kordų. Reikia — poilsio. Čia aš labai abstrakčiai vok: Tu dar jauna (ne dau jei Tu po daugelio protingų giau kaip 22—23 metai), o bandymų sužmoginti visuo paliečiau kai kuriuos psi gyventi reikės dar mažiausia meninę veiklą, argumentuotai chologinius žmogaus požiūrio du kart po tiek. Ir Tu manai, įrodytum, kad netikę visuo į pasaulį nusivylimo momen kad Tave visur turės lydėti menininkų darbo metodai, tus. O iš principo aš Tau visuomeninės organizacijos, kad jie, kaip velnias kryžiaus pritariu, Aldona, kai palieti organizacijų turės Tavimi kas nors rūpin baidosi lankstesnių, kūrybin visuomeninių bijo veiklą. Sakysim, buvo literatų tis? Ne, Aldona, aš Tavęs ne gesnių darbo formų, smerkiu, kad Tu kaltini vi bent kiek laisvesnių minčių. vakaras, bet jį organizavo, iš Keli žodžiai apie „viduti esmės, tik plunksną bandan suomenines organizacijas. Tu teisi — jeigu komjaunimas nybę". Man rodos, tos sąvo tiems ketvirtakursiai lituanis nemoka dirbti — drožk tai į kos pritaikymas yra žmonių tai, susitiko literatų būrelis akis. Tačiau yra ir kita pusė nuvertinimas. Reikia suprasti su poetais A. Baltakiu ir J. — jeigu komjaunimo orga viena — netgi, taip vadina Marcinkevičium, bet beveik nizacija stengtųsi išjudinti Ta mas, gabus žmogus dažnai pogrindinėmis sąlygomis. banalybė Įvairūs renginiai Aktų sa ve, Tu sakytum: „Atstokit būna vidutinybė, nuo mano galvos, aš turiu sa arba abstrakcija, bet ne as lėje oficialūs ir, toli gražu, vų interesų, savų rūpesčių, menybė, niekuo ypatingu ne tik apsukresniems ir išrinktie turiu savo intymų gyveni pasižymįs žmogus būna su siems teprieinami. Fakultetų mą". Štai čia ir reikia ieškoti dėtinga asmenybė. Vadinasi, renginių kažkaip nesigirdi. sa šaknų savo įdomesniam gy toji sąvoka turėtų būti var Nejaugi jie nepateisino labai venimui — pačioje savy, pa tojama ne vidutinių gabumų vęs seniau? Būdavo galvoti apie savo gyveninio žmogui apibūdinti, o žmogui, įdomu juose pabuvoti, o ir prasmę. Matau tavo veide kuris neturi savo požiūrio, sa pabuvoti ten beveik kiekvie •skeptišką šypsnį: vėl banaly vo tikros individualybės. Jei, nas galėdavo. O pobūdis tų bė. Taip, pats pasakymas pa Aldona, Tu save laikai vi renginių būdavo įvairus — šėlusiai banalus, bet nejaugi dutinių gabumų, nėra ko nu diskusijos, susitikimai su žy banaliais pavadinsi meilę, siminti, jei imi laikyti save miais žmonėmis. Tie susitiki džiaugsmą, liūdesį. Šios sąvo vidutinybe asmenybės aspek mai būdavo jaukūs, intymūs. Žinoma, dabar daug kas pa kos egzistuoja tiek amžių, kiek tu — jau labai blogai. Argi jau taip neįdomu mū sikeitė, bet apie įdomias dar egzistuoja pats žmogus. O juk visa tai — tu pati, ta sų Universitete? Apėmė žo bo formas reikėtų būtinai vo sudėtinės gyvenimo da džiais nenusakomas pasiten pagalvoti, ypač žinant, kad lys. Keičiasi žmogaus gyveni kinimas, apsilankius ketvirta- egzistuoja nemaža studen mo būdas, ekonominės struk kursių suruoštame Universi tijos dalis, laikanti save „vi Tikra dutinybe". Ir galvoti ne ko tūros, papročiai, mados, o teto literatų vakare. nors konferencijų, žmogus visada lieka žmo jaunos poezijos saulė švietė kių gum — su mintimis, emocijo tą vakarą — skambėjo saviti pasitarimų, susirinkimų for mis, veržimusi į tiesą, grožį ir jaunų poetų balsai, džiugino ma, o kasdieninėje veikloje, gėrį. Žmogus, kuris ne tik aukštas jų poetinis lygis, ori kasdieniniame bendravime su Reikėjo, žmonėmis, stengiantis įgyven džiaugiasi, bet ir kenčia. Al ginali mąstysena. dona, būtų labai gerai, jeigu Aldona, Tau ten pakliūti! Sa dinti originalius sumanymus Tave nuoširdžiai jaudintų blo kai kartais nueini į teatrą. O bei pasiūlymus ir atmetant gis ir per kovą su juo verž- Tu nueik ne kartais, o daž tuos, kurie nevykę, nors jie tumeisi prie tikros tiesos, prie niau (pinigų tiek daug nerei ir užfiksuoti planuose. V. BRAZYS ir nuoširdumo, bet ne tūžtum kės, anksčiau studentas
jjūLOri
A
Pilka padėtis verčia susimąstyti REIT Naujieji Metai. Ir mes paprastai sutin kame juos dvilypiu jausmu — džiaugsmu ir liūde siu. Džiaugiamės, kad prieš mus ateitis, gal būt, išsipildys neįgyvendintos svajonės ki tais metais pragyvensime metus turiningiau, ir liūdime, nes žinome — kas praėjo nebesugražinsi: upė ta pati, bet vandenys nebe tie. Mes gy vename kasdieninį žmogaus gyvenimą, bet kasdienybė nepanaši viena kitai: kiekvie ną dieną kuriame savo dės nius, kuriuos kūrė dar prieš mus gyvenę žmonės, prisiden gę „figos lapeliais". Aš nenorėčiau sutikti su Tavim, Aldona, kad žmonės diferencijuojami į vidutinio kus ir talentus, kurie, anot Jūsų ir „autoritetų" — gam tos dovana. Marksistiniu po žiūriu galvojantis žmogus ir žinąs žmogaus evoliuciją ma to ir žino, jog atskiras indivi das yra gamtos produktas, o tai reiškia, kad mes visi (ta lentai ir vidutiniokai) esame vieno medžio vaisiai. Jūs sa kysite, kad vaisių būna įvai rių. Taip, tai tiesa. Blogi tie vaisiai, kuriuos graužia kir
G
minai ir kurie pūva. Analo giška su žmogumi: kai jis tik egzistuoja, o negyvena — pū vantis vaisius. Žmogus supil kėją, kai jis susitaiko su esa ma padėtimi, su mūsų gyveni mo trūkumais, kurie kaip kir minai graužia jo sveiką or ganizmą. Tu matai tai, kas pas mus yra žmogiška, bet vertini šį reiškinį iš blogosios pusės. Tu reiški pretenzijas mūsų auklė tojams, kurie siekia įskiepyti meilę gyvenimui, sakydama, jog Tu pajėgi skraidyti, bet Tu nesupratai, kaip dabar ne supranti, prasmės, ir ką jie norėjo pasakyti Tau, dar ne susiformavusiai asmenybei, pilnai svajonių apie ateitį: „išmokyti vaikščioti žeme!" Kaip atrodytų, jei visi būtų tokie kaip Tu, kuriai „Juo kinga iš šitų naivių pastangų įskiepyti žmonėms nepagrįstą optimizmą?" Žemėje, tur būt, pasidarytų dar nuobodžiau ir pilkiau, o kaip tik to Tu ne nori: Tau arčiau prie širdies žmogaus optimizmas, mūsų gyvenimo progresas. Tu teigi, jog Universitete neįdomu. Iš tiesų, kaipgi gali būti įdomu, jei Tau, kiek ga
lima spręsti iš pateiktų laiške faktų, gyvenimas apsiriboja tik tuo: „bendrabutis-paskaitos, paskaitos-bendrabutis", retkarčiais kinas, teatras, knyga, ir viskas!? Argi ne Tu pati kalta? Tu gi pati pasirin kai tokį gyvenimo būdą. Ge rai matai pati, kad gyveni pa gal šabloną, kuris neatitinka Tavo dvasinių poreikių. Savo požiūriu į gyvenimą Tu atstovauji tą mūsų jauni mo dalį, kuri yra daugiau reikli kitam, mažiau sau. To kia pažiūra ir gyvenimo bū das negali būti rišamoji me džiaga, formuojant kolektyvą, kuriuo nusiskundi. Lengva griauti, bet staty ti ir atstatyti yra sunkiau. Va dinasi, be sąžinės dar yra pa reiga, kuri reikalauja iš žmo gaus pasilikti savo vietoje, aukotis vardan kitų. Aukotis reikia ne pasyviai ir bepras miškai, bet suvokiant dėl ko aukojamasi visa širdimi. Nau juosius Metus aš siūlau sutik ti, kaip paprastai sutinka me, — dvilypiu jausmu, — džiaugdamiesi ir liūdėdami ir toliau gyventi sąžinės ir pa reigos kompromise. A. UŽA
STEFA SKURKYTE
Laukia sesija ir III k. eko nomistės Stefos. Į šalį lais valaikį, malonumus, priekyje dar vienas išbandymas. Į Universitetą ji atėjo iš ga myklos, buvo žmogus, kaip sako, su patyrimu. Ne vie ną sunkumą teko įveikti, ne vieną kliūtį nugalėti trupu tį daugiau kaip per dvide šimt metų. Kurso draugai Stefą Skurkytę gerbia už tie są, draugiškumą, nuoširdų žodį, ją gerbia kaip grupės pirminės komjaunimo orga nizacijos sekretorę.
ALBINAS SARPALIUS
Paskutiniai pasispyrimai — ir sudie, Universitete. Penk takursis geologas visus mokslo metus baigdavo tik labai gerai. Šioji sesija taip pat neturi išsiskirti iš kitų. Džiugu tiek pasiekus, bet kartu ir liūdna būti Universi teto veteranu. Neveltui Gedi minas pasirinko geologiją. Jis myli žemę, myli gamtą, trokšta pažinti ją. Geriausias jo poilsis — turizmas ir sportas. Ne kartą jisai gynė jakulteto sportininkų garbę kaip plaukikas ir imtynininkas. ALGIRDAS MATKEVICIUS
GEDIMINAS MOTUZĄ
Artėja Naujieji Metai. Jau antri Albinui Universitete. Apie Naujus Metus kalbant, visada sakoma, kad jie džiu gūs. O šiemet? Koks gali būti džiaugsmas dabar, kai prieš akis sunki sesija. Albi nas pasidžiaugs po jos, atsi kvėps po egzaminų ir įskaitų. O jiems kaip ir paprastai jis pasiruošęs. Nuo pirmos dienos Albinas Sarpalius, be teisės mokslų, pamėgo ir visuomeninį darbą, kuriam skiria dalį savo lais valaikio.
■GDBCDBGDBGDBGDBCDBGDBCDBGDBGDBCDBCDBCDBC
KŪRVBOS IŠEINU Ir tavęs, ir savęs man per maža, Maža įmerktų vazoj gėlių. Aš girdžiu, kaip akimirkos laša Iš atstumų labai didelių.
Slogios, sunkios lyg nuovargis sienos, — Reikia saulės kaitra apsipilt, Reikia pirštais prakalbinti plieną, Sūraus prakaito skonį patirt.
Naujo gylio, nežinomų plotų, Negirdėtų dar posmų, dainų, Naujo jausmo, svajų nesvajotų Paieškot į dienas išeinu. J. BŪRAITĖ I k. žurnalistė
LAUKIMAS Mane 1 užmarštį kažkas Gal šiandien, qal rytoj užkas. Ir niekas jau manęs nelauks, Kaip visada, keistai tylaus. Kai tuštuma bus už langų, Kai bus neaišku ar bauqu. Manęs kažkas ieškos ir lauks Ir qero, ir keistai tylaus.
Aš lauksiu visada visų: žmonių, tavęs ir debesų.. . V. VAITKEVIČIUS III k. lituanistas
nunešt tu Jau spėjai daug ką. Tad mane grąžink savo rankoms. kad galėčiau surankioti save iš visur. . . tokĮ nepanašų, lyg tai būčiau visai ne aš. Ir nebūt manęs tikrojo, šiandieninio: amžinybė renkasi nežinomus. A. ČIUPRINSKAS II k. buhalterinės apskaitos specialybės studentas
NORIU DŽIAUGSMO Aš noriu džiaugsmo. Aš noriu skausmo. Džiaugsmo — kaip saulė, Skausmo — kaip Jūra. . .
Aš noriu gaisro — stipraus Ir greito. Viso pasaulio noriu aš šiandien! Taip pasiilgau ledynų šalčio ir apledėjusių blakstienų. . . Upių plačiausių, jūrų giliausių ir paprasčiausio lašo rasos. .. M. MACKINYTĖ II k. geografė
KAM PASAKEI? Kam pasakei, jog neateisi? Kam pasakei?
AMŽINYBE! Amžinybe, pasakyk, kur bėgi, ką nešiesi rankomis apglėbus? Neskubėk palikti tu manęs. Sustok, amžinybei Dar nebaigiau savo laiko, —
Taip liko drobės neblykluotos, Rūta nediegta liko —-------Tu pasakei, jog neateisi.. . O zylele žinelę nulakinčiau, Rieškučiom vėją tau nuneščiau. — Bet pasakei, jog neateisi. . . Tad kam gi pasakei? I. BRAŽĖNAITE III k. bibliotekininkė
Algirdas — matematikas Dviejų metų studijos, įver tintos penketu, įrodo, kad jis nepasiklydo specialybių mar gumyne. Bet, studijuodamas savo mėgiamą, nuo vaikystės puoselėtą mokslo šaką, jis nepamiršo, kad mūsų amžiuje negalima žiūrėti į vieną taš ką, kai aplinkui tiek daug ir tokių nuostabių dalykų. Algirdas Matkevičius mė giamas draugų būryje ir kaip aktyvus komjaunuolis, drau gas.
Mes naują ligoninę statėm Ir užbaigėm ją Naujiems Metams! Kabinetai, šviesios palatos. Joje mes darbuosimės patys!
Medicinos fakulteto stu dentai praktiką atliks naujoje, modernioje ligo ninėje. kurią jie patys pa dėjo pastatyti. (Faktas)
Chemija reikalauja darbštumo Studentams net prakaltas srūva. O ketvirtadienio metą Jie dirba, pluša, kaip reta: Nuo pat pirmųjų gaidžių — Lig paskutinių žinių. Chemijos fakulteto ant rakursiams ketvirtadienio paskaitos prasideda 9 vat. ryto, o baigiasi. .. 24 val.l Pertrauka nuo 19 iki 21 vai. (Faktas)
Gal qreit skaitysim nekrologą: „Tragiškai žuvo studentas... Darbštus ir gabus filologas. Jį užmušė krintančios lentos.“ Matai, fakulteto remontas Nejuda metai iš metų. ( Griūva sienos, vos laikosi stogas, Lyg būtų kas bombą numetęs. Istorijos Ir filologijos fakulteto patalpų remontas tęsiasi jau eilę metų, bet paramstytos sienos ir lubos, matyt dar ilgai grės studentų gyvybei, grasindamos užgriūti. (Faktas)
/ I ( ) I į I i
Pirmakursiai fizikai Nemėqina rizikos: Paskaitose Jie kaip vienas. Sveikinam! Bet jų kolegos Pasidarė jau įžūlūs. Jiems per didelis tas krūvis. „Oberfuksui“, mat, per žema Vykdyt lankymo programą. (Pagaliau Juk nesvarbu, jei virš šimto valandų T. Grincevičius praleido...)
Fizikos fakulteto pirma lanko kursiai paskaitas negali puikiai. Deja, tuo jų kolegos, j pasididžiuoti „oberfuksai" — Jų lanko- ( blogiausias ( mumas pats fakultete.
(Faktas)
Jubiliejinių metų mokslų kandidatai (ŠIAIS METAIS UNIVER SITETO DĖSTYTOJAI AP GYNĖ 9 MOKSLŲ DAKTA RO IR 31 MOKSLŲ KAN DIDATO DISERTACIJAS)
E. BIRUTYTE (ekonomika)
J. DVILEVlClUS (ekonomika)
D. TEKORIENE (filologija)
V. SIRVYDIS (medicina)
B. KILIUS (ekonomika)
3 psl.
I Ar jau pasiruošei sesijai? Kuo reikšmingi 1967-ieji? I
I I
Atgriūva žiemos šalčiai, o studentams — karščių metas. Sesija... Kaip sutalpinti be gales puslapių į vargšes žmo gaus smegenis. Žinoma, sunku, jei viską pradėsi talpinti tik sesijos metu. Ypač filologui, kurio laukia lentynos literatūros. Kas tu bebūtum — anglistas, istorikas, žurnalistas, jau ne kalbant apie lituanistą. Kad nesusidarytų tokių sun kumų, beveik visose specia lybėse ir kursuose (išskyrus gal tik pirmuosius, kuriuose „skolininkų" paprastai dar beveik nebūna) įvyko susi rinkimai tema „Kaip geriau pasiruošti egzaminų sesijai". Iškilo svarbiausias uždavinys — kova su skolininkais. Ne sant kitos išeities, buvo nu tarta: studentą, nelikvidavusį
trijų skolų ligi numatyto lai ko, šalinti iš komjaunimo. Tai padėjo. Pavyzdžiui, trečiame anglistų kurse, kaip girdėti, praėjus dviems savaitėms po tokio susirinkimo, neliko nė
vieno skolininko. Dažniausiai skolininkais tampa studentai, kurie nelan ko paskaitų. Kaip ištaisyti pa dėtį? Kalbos, aišku, nieko ne padeda, imtasi griežtų prie monių. [vairių specialybių studentams buvo pareikšta nemaža griežtų papeikimų su įrašymu į asmens bylą. Pa vyzdžiui, net penki trečio kur so istorikai susilaukė papei kimų. Žinoma, draugų rūpinima sis ir pastangos yra gražus dalykas, bet studentas, atro do, gi nebe vaikas, nebe mo kinukas, kuriam būtų reika linga nuolatinė globa. Taigi, studente, esi suau gus žmogus. Jeigu jau kaitą užsimojai mokytis, tai rask savyje jėgų ir valios sėdėti prie knygos.
Nejučiom galvoju apie tai, kas man suteikė per tuos me tus daug džiaugsmo ir rū pesčių — apie literatų būrelį ir klubą „Nuoširdumas“. Naudodamasi proga, norėčiau palinkėti draugams nuošir daus darbo ir nuoširdžių ei lių, o vadovams — nors tru putį mažiau vargo. Ir, žinoma, apie kurso draugus — lituanistus — diplomantus. Tegul ateinantys metai, kurie viską žada ap versti aukštyn kojom, leidžia surasti jiems naujus pagrin dus. Kuo reikšmingi šie, 1967 metai? Pirmiausia, tur būt, tuo, kad tai paskutiniai metai Uni versitete. Paskutinis. . . Sąvoka pati savaime, žinoma, nėra reikš minga. Bet ji verčia apie daug ką pagalvoti. Ir pergal voti. O tai jau reikšminga.
Gediminą fotografas užtiko komjaunimo komitete. Pasku tinės 1967 metų dienos, pa skutiniai paruošiamieji dar bai. Jau baigiamos rinkti įskaitos, pradėta kartoti egza minų medžiaga. Naujieji me tai ant slenksčio. 1. KUO REIKŠMINGI 1967 METAI GEDIMINUI BAGUŠKAI, UNIVERSITETO KOMJAU (A. MAGINSKO 60-OSIOMS GI MIMO METINĖMS) NIMO KOMITETO ANTRAJAM „Laiškas iš SSSR“ — vie SEKRETORIUI? rasdamas A. Maginskas turėjo vos 10 apybraižas, kartu — Visuotinis darbas Kom metų, kada Spalio revoliuci laiko ir grožinei kūrybai, ku nas stipresnių jo apsakymų, kuriame parodomas eilinio jaunimo komitete atima ne jos kovose buvo sprendžia ri, deja, nebuvo gausi. Pagrindinė Maginsko poezi darbininko sąmonėjimas. Be maža laiko. Tačiau, kaip sa mas pagrindinis mūsų epo kariuomenės ko žmonės, jei nori —visur nuo darbį Gelažių chos konfliktas. Tuo metu jis jos mintis neatsiejama dar bėgiojo paskui svetimus revoliucijos. Revoliucija įkve teismas nuteisė dvylikai metų suspėsi. O darbo tikrai daug. tik valdžios poetą, suteikia kalėti, bet tai gyvulius, vėliau bernavo buo pia jį kaip Jubiliejiniai metai komjaužėms. silpnumo įrodymas — ir Ge nimui buvo didelio ir sun jam jėgos kaip kovotojui: lažius, ir autorius supranta, kaus darbo metai. Kiekvienas Anksti netekęs tėvų, Alek kad jokia jėga negali atsilai komjaunuolis gavo naują bi sas patyrė būdingas buržua — Pasauli senas, žak, liaudies lietą, kuris dar labiau įparei zinės Lietuvos darbininko me prapulki! kyti prieš sukilusių masių jėgą ir rūstybę. tamorfozes — kurį laiką siu Rašai žaibinga ugnimi. goja ne tik gerai mokytis, bet Autorius nesitenkina vien ir būti pilna to žodžio pras vo batus, išbandė statybinin Kalėjimai subyra dulkėm, iškelta idėja: taiklūs pastebė me visuomenininku. ko, geležinkelio stočių krovi Kada alsuoti tu imi. ko naštą, ragavo „liūdesiu Patetika, išreikšta impul jimai, detalės, veikėjų elge Artėja komjaunimo XV su apkartusios“ bedarbio duo syvia hiperbolika, yra iš es sio niuansų motyvavimas pa važiavimas, jau galvojama nos. mės budinga visai Maginsko didina meninį įtaigumą. Laiš apie ateinančių metų darbo Baigęs vos du pradinės mo poezijai. Simbolika dažnai ko frazė“... pas mus (TSRS — ir poilsio stovyklų organiza kyklos skyrius, jaunuolis iš reiškiamos pergalingos re J. ž) bedarbio nė su žiburiu vimą ir jų parinkimo vietą. nerastum“, giliai įsirėžia Ge Ir, tur būt, pati reikšmingiauėjo nelengvą gyvenimo mo voliucinės idėjos. Poetas visuomet avangarde, lažiaus sąmonėje. Ši frazė kyklą. Sunki buitis jį vertė leitmotyvu susimąstytu o iš prigimties pirmas pasiryžęs sutikti gre tampa apsakymo neramūs būdas — veikti, ieš siančius pavojus. Kartais ir iėga, sužadinusia Gelažiuje norą aktyviai veikti. koti išeities. Didelę įtaką jo prieš jo akis iškyla grotos, KAS NAUJO UNIVERSITETO Reikšminga apsakymo pa BUITINIAME GYVENIME? pasaulėžiūros formavimuisi mirties šmėkla. Tokiais mo turėjo pirmasis lietuvių pro mentais susilpnėja pakilus ei baiga: teismo sekretoriui įsa 1967 metais ypatingų paki daiktinius letarinis poetas J. Janonis lėraščių tonas, į posmus įsilie koma sunaikinti buitiniame gyvenime bei M. Gorkis, kurio kūryba ja nuoširdus lyrizmas, juos bylos įrodymus, kurių beesąs timų buvo jam labai sava. Beje, apgaubia susimąstymo nuo ti kvienas laiškas iš Tarybų nebuvo. Vietų skaičius bend lyg įrodydamas, kad didysis taika. Bet sykiu dar labiau Sąjungos. Laiškas sudegina rabučiuose nepadidėjo, dėsty rusų rašytojas yra artimas jo sustiprėja istorinės savo pa mas, bet tiesa apie „rytų ša tojų gyvenamojo ploto klau sielos bičiulis, A. Maginskas skirties suvokimas, pasiryži lį“ giliai įsišaknija darbo simo sprendimas šiais metais savo literatūrinį slapyvardį mas kovoti: žmonių širdyse. Ši mintis ap taip pat nepajudėjo. Pernai „Karčius44 pasirinko, sekda sakymo pabaigoje išauga iki buvo paskirtos 48 vietos nau name, mas Gorkiu. ,.Vargas į kovą mus veda, meninio apibendrinimo. Ap jame gyvenamajame 1926 m. A. Maginskas — Kova užgrūdina mus“. skritai toks niūrios buržuazi o šiemet panašios laimės nie aktyviai dalyvauja pogrindi Šia prasme panašūs Jo ei nės Lietuvos tikrovės prieš kam neteko patirti. nės komjaunimo organizaci lėraščiai „Kalėjimo svečias“, pastatymas Tarybų Sąjungai O KAIP SU BENDRABUČIŲ jos veikloje, o 1929 m. jis „Ilgesys“, „Motina“. būdingas dažnam proletari REMONTU? JUK „TAURA“, įstoja į Lietuvos komunistų Savo prozos kūrinėliuose A. nės literatūros kūriniui. „VIENUOLYNĄ“ BOTINAI REI Maginskas siekė pavaizduoti Viename eilėraštyje poetas KIA REMONTUOTI. partiją. Kūrybinį darbą jis pradė ne tik sunkią darbo liaudies rašė, kad tik tarybine tapusi Taip, remontuoti reikia. jo kalėjime, į kurį pateko dalią, bet, ir, tai svarbiausia, Lietuva „užgims šalimi gėlė Spalio rajono statybos re 1931 m. už aktyvią revoliuci- konkrečiai ir aiškiai stengėsi ta“. Deja, jam neteko išvysti monto kontoros valdyba dėl nę-pogrindinę veiklą. Grotos parodyti, kad tik revoliucijos suklestėjusios Tarybų Lietu to nepergyvena. Jau mėnuo neįstengė sukaustyti jo va keliu einant „valdžia kalėji vos — 1940 metų džiaugsmą remontuoja pirmo bendrabu lios ir ryžto tęsti kovą. „Tam mų, bado“, „daugiau mūs sau užtemdė karo audra, o pats čio vieną bloką, o remonto sioje akmens skrynioje“ ir gi lės nematys“. rašytojas 1942 m. mirė Kara ir vidurio nematyti. Atrodo, Dažname apsakyme, rem gandoje. mė pirmieji jo kūriniai, pa darbo jiems užteks iki skelbę, kad į lietuvių prole damasis konkrečiais faktais, Gruodžio 16 dieną Jam bū kad 1968 metų pabaigos. O apie tarinę literatūrą atėjo nauja autorius piešia daugiau ar tų sukakę šešiasdešimt metų. „Tauro“ bendrabutį kol kas mažiau organizuotų darbo Minėdami jo gimimo meti nieko negirdėti. Stogas, tiesa, kūrybinė jėga. A. Maginsko literatūrinio žmonių pasipriešinimo val nes, prisimename kuklų žmo sutaisytas. darbo apimtis yra stebėtinai džios pareigūnams vaizdus. gų, aistringą proletarini rašy AUDITORIJŲ SIENOS GRIO plati. Neturėdamas specialaus Apsakymuose „Nesugriauna toją, ryžtingą ir nepalaužia „Kas įvyko mą kovotoją — Aleksą Ma- VA. ARGI NIEKAS NESUINTE pasiruošimo, jis gana Sėk mos lūšnos“, RESUOTAS IŠSAUGOTI AR mingai rašė publicistinius bei Kreivajame skersgatvyje“ to ginską. CHITEKTŪRINIO PAMINKLO J. ŽINIAUSKAS literatūros kritikos straips kie susidūrimai baigiasi dar GROŽĮ? IV k. lituanistas nius, recenzijas, feljetonus, bininkų laimėjimu. Kaipgi. Tuo domisi Mokslinės-gamybinės restauracinės dirbtuvės. Išardyti viską jie paskubėjo, o sutvarkyti ne skuba. Taip ir stovi pastatas „pasipuošęs“ plytų ir suolų krūvomis, su garbingu vardu: Istorijos ir filologijos fakulte tas. KĄ NAUJO ŽADA 1968 ME (J. MAČIO-KĖKŠTO 100-JŲ GIMIMO METINIŲ SUKAKČIAI) TAI?
■
Mūsų literatūros istorikai jį vadina lietuvių revoliucinės poezijos pradininku, šiandien nuo mūsiškės poezijos aukš tumų J. Mačio-Kėkšto kūryba gali mums atrodyti (ir daug kam atrodo) nesklandi, racio nali, sausa. Bet reikia atsi minti, kad tada buvo XIX a. pabaiga — XX a. pradžia, kad tik po jo į lietuvių poezi ją atėjo J. Janonis Ir V. Montvila — revoliucijos šaukliai, kurie tęsė pradėtą darbą. Jo gyvenimas buvo trumpas, sudėtingas ir sun kus. Jonas Mačys-Kėkštas gi mė 1867 m., Marijampolės apskrityje (dabar Kapsukas). Jo tėvas buvo neturtingas valstietis. 1880 —1885 m. J. Mačys mokėsi Marijampolės gimnazijoje. Ten jis perskaitė K. Donelaitį ir A. Baranaus ką, N. černyševskį ir N. Dobroliubovą. Ten formavosi jo demokratinė pasaulėžiūra, ten jis susipažino su „Auš ra“, leido ranka rašytą laik raštį „Priešaušris“, o 1885 m. išleido kitą laikraštį „Iššiepdantis“. Gimnazijoje pra sidėjo jo literatūrinis kelias. J. Mačys išspausdino „Auš
VIKTORIJA DAUJOTYTĖ Lenino v. stipendiatė, IFF diplomantė
Rašytojas-kovotojas
Kovos ir kančios poetas
V. KRIŠČIŪNAS (fizika)
<****•*
TARYBINIS STUDENTAS
1967 m. gruodžio mėn. 27 d.*'*’'*’'*''
roje“ keletą korespondencijų, pirmuosius savo publicisti nius straipsnius, kuriuos pa sirašinėdavo Kėkšto slapy vardžiu. 1885 -1886 m. „Aušroje“ buvo išspausdinti du reikš mingi jo straipsniai („Mūsų vargai“ ir „Dvasė ir medega“), kuriuose rašė apie liau dies vargą ir skurdą, meną laikė ginklu kovoje už teisin gą socialinę santvarką. Jis teigė, kad liaudies gyvenimas yra tikrojo meno pagrindas. 1886 — 1900 m. J. MačiuiKėkštui buvo sudėtingi, sun kūs, kupini vilčių ir nusivyli mų. Tada jis dirbo valdinin ku Virbalyje, Vilkaviškyje, aplink matė carinius parei gūnus — biurokratus, kyši ninkus, kortuotojus. Poetas bodisi aplinka, jaučiasi vieni šas, bejėgis. Jo poezijoje su skamba žmogiška kančia ir tragizmas. Pagaliau net liau nasi kūręs. 1900 m. J. Mačys-Kėkštas emigruoja į Rytų Prūsiją, paskui j Jungtines Amerikos Valstijas. Ten jis atsitiesė, vėl ėmėsi kūrybinio darbo. Re dagavo Amerikos lietuvių
GEDIMINAS BAGUŠKA Teisės fakulteto II kurso studentas
šia šventė mūsų komjaunuo lių gyvenime bus komjauni mo 50-tųjų metinių paminėji mas. Jam dabar komjaunimas rimtai ruošiasi. Noriu palinkėti visiems komjaunuoliams kuo links miausių Naujųjų Metų ir ge ros kloties sesijoje.
STASYS MICKUS Prorektoriaus padėjėjas administracijos-ūkio reikalams
Universitete dirbu 16 metų ir kiekvieni Nauji atnešė ką nors gero. Ką atneš šie — nežinau. Sekančiais metais numatoma atremontuoti „Tauro“ bendrabutį, bendra butį Nr. 3 ir, žinoma, senąjį „Vienuolyną“, jeigu remonti ninkai netupės vietoje. Jau sekančiais metais būtinai pra dės dirbti „Tauro valgykla, nes jau darbai baigiami. Tad norėčiau iš studentų papra šyti vieno: nemėtyti per lan gus šiukšlių; nedaužyti lan gų, negadinti užraktų. Stu dentai turi suprasti, kad bendrabutis — jų namai ir juos reikia saugoti.
laikraštį „Vienybė lietuvnin kų“ (1901—1902 m.), skelbė jame J. Biliūno, P. Vaičaičio, K. Jasiukaičio ir kitų lietuvių rašytoju kūrinius. Amerikoje poetas suartėjo su darbininkais, palaikė jų streikus, savo eilėraščiais Jau 15 stacionaro ir 9 ne darbo metodų ir formų tobu skatino į kovą už teisybę. stu linimo. Paskutiniaisiais metais jis pa akivaizdinio skyriaus Šių metų gruodžio 13—15 rašė daugiau, negu per visą dentų laidas išleido Univer ankstesnį gyvenimą. Kova, siteto bibliotekininkystės ka d. d. daugiau kaip 250 Uni bibliotekininkystės heroizmas tampa poeto idea tedra. Apie 600 aukštos kva versiteto lais. Tą kūrybinį pakilimą lifikacijos specialistų dirba katedros ir kitų šalies aukš kampe tųjų bibliotekinių mokyklų nutraukė mirtis nuo džiovos įvairiuose Lietuvos liuose. Atrodytų, jog su absolventų susirinko į savo 1902 m. konfe nutrūksta IV mokslinę-praktinę J. Mačys-Kėkštas buvo vie diplomo įteikimu ryšys, siejantis renciją, skirtą pažymėti Soanas labiausiai išsilavinusių to paskutinis auklėtinius. lio revoliucijos 50-mečiui. Net meto lietuvių rašytojų. Bairo katedrą ir jos ną ir Šelį skaitė angliškai, Vis dėlto ne. Katedros kolek 40 pranešimų buvo išklausy Gėtę ir Šilerį — vokiškai, Ad. tyvui rupi ir tolimesnis ab ta 4 sekcijų (mokslinių biblio iš tekų, vaikų ir mokyklų bib Mickevičių — lenkiškai. J lie solventų likimas. Viena katedros liotekų, masinių bibliotekų, tuvių kalbą jis išvertė M. bibliotekininkystės su savo bibliotekinio darbo mechaniLermontovo, A. Puškino, M. bendradarbiavimo formų galime zavimo ir automatizavimo) Konopnickos, L. Kondratavi auklėtiniais čiaus, V. Hugo, H. Heinės, Š. laikyti absolventų konferenci dviejuose posėdžiuose. Petefio, F. Freilingrato kūri jas. Visiems žinoma tiesa, jog Kitą absolventų konferen mokymosi procesas nesibai ciją nių. nutarta organizuoti 1948 m. ir 1961 m. Išėjo J. gia. palikus aukštąją mokyk 1969 metais, skiriant ją Mačio-Kėkšto raštų vienato- lą. Minėtos konferencijos ir Universiteto bibliotekininkys mial. Per dešimtmečių tolu parodo, kaip jaunieji specia tės katedros 20 metų darbo mas žaižaruoja revoliucinės listai toliau savarankiškai ke sukakčiai pažymėti. lia savo kvalifikaciją, kaip jie jo kūrybos ugnelė. A. POŽEMYTĖ prisideda prie bibliotekinio A. SAMĖNAS
Katedra ir jos auklėtiniai
!
TAURIECIŲ SKUNDAS - Seneli, seneli, viską at nešei, o „Tauro“ valgyklą pa miršai.
MĮSLĖS Ir užminė mergužėlė savo mieliem bernužėliam „mini“ mįslęl
FAUSTAS t.
EGZAMINAS Žodžiais kailinių nepasiūsi.
XX AMŽIAUS FAUSTAS Gyvenk ir leisk kitiems gy venti.
ATKAKLI NATŪRA Nemoka plaukti, bet kiai plūduriuoja...
KUR GAUTI NAUJĄ „MOKSLINIO KOMUNIZMO PAGRINDŲ“ KNYGĄ? Žiūriu, žiuriu — devyni vil kai vieną bitę bepiauną.
IDEALAS — GROŽYJE Ji keičia kas savaitę kuoseną ir plauko spalvą. — Negi tau prasidėjo idė jinė krizė?
DILEMA Studentai, vykdę archeologi nius kasinėjimus Tolminkie myje, parsivežė įdomų laimikį: kai kurių mokslininkų nuo mone, tai — moterų kaukolės. Kiti mano, kad jos pri klauso ankstesniems rašytojo palaikų ieškotojams. Įdomu, kaip visa ši istorija baigsis?!
PASIKALBĖJO — Ko neini Į paskaitas? — O kam? Aš juk išsimie gojau bendrabutyje.
UNIVERSITETO 1
SU NAUJAIS METAIS!
UNIVERSALUS ŠEPETYS Bendrabučio virtuvės grin dys ir stalas paprastai valo mas tuo pačiu šepečiu. Tai bent šepetys!
RUOŠIASI PASKUTINĘ DIENA. Šonas šyla, šonas šąla, gal va džiūsta, kojos pūsta.
LIMONADO GERBĖJAI — Tegyvuoja jaunystė!
Kur ir kaip keliausime žiemą virš horizonto ir ištisą die ną slenka greta jo, nurausvin dama viską aplinkui. Šitą gamtos grožio ir sti chijos kampelį galės pamatyti tik tie, kurie yra pabuvoję Karpatuose arba Lietuvoje at likę II sunkumo kategorijos žiemos žygį. Koloje bus pra vedami trečios, ketvirtos ir penktos sunkumo kategorijos žygiai, Kelionė, maistas bei kitos išlaidos i sudarys 35 rb. sumą, Žygis užtruks 2 savaitęs. Ne mažiau grupių planuojama ir Uralo kalnuose. Pravažiuoti slidėmis teks 200 ki lometrų atstumą pavojingais, bet viliojančiais šlaitais ir perėjomis. Išlaidos 40 rb. Lai kas 2 savaitės. Bus organi zuojami žygiai ne žemesnės
SKAITYTOJO ANKETA
' Atsakydami į žemiau pateiktus klausimus, Jūs prisi: £*?,te.pr.,e to’ laikraštis taptų įdomesnis, kad jame ( butu keliamos aktualiausios, skaitytojus labiausiai do, minančios problemos. Jūsų pastabos, pasiūlymai bei paųeidavimai padės spręsti ir įgyvendinti Universitete platų sprendžiamų problemų ratą. 1. Ar seniai ir reguliariai skaitote laikraštį? 2. Kas Jus labiausiai domina laikraštyje? 3. Kokiais klausimais laikraštis turėtų plačiau disku tuoti? 4. Kaip turėtų atsispindėti studentiška buitis? 5. Kokias pastabas turite „Komjaunimo prožektoriui“? 6. Kaip vertinate mūsų laikraštyje spausdintą lite ratūrinę medžiagą? 7. Kaip turėtų būti nušviečiami studentų mokymosi klausimai? 8. Kaip vertinate pasakojimus apie gerus komjau nuolius ir visuomenininkus? 9. Jūsų pasiūlymai laikraščio darbui pagerinti? 10. Jus mokotės (dirbate) — — — — — fakultete — — — — — kurse (katedroje), kas ir kada pristato Jums išleistą numerį? 11. Kokia tema Jūs — — — — — — (Davardė, var das) galėtumėte pastoviai teikti informaciją ar rašyti į laikraštį? 12. Ką pažįstate (pavardė, vardas, adresas ir bendri darbo bruožai) iš baigusiųjų Universitetą ir aktyviai dirbančių gamybos baruose? 13. Kurios paskaitos, Jūsų nuomone, duoda didžiausią naudą, ir kas labiausiai nepatinka studijų darbe? Atsakę Į pateiktus klausimus (skaičiais pažymėkite kiekvieną), siųskite šiuo adresu: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3 „Tarybiniam studentui“. Iš anksto dėkojame ir tikimės sulaukti vertingų pa stabų. REDAKCIJA
kaip trečios sunkumo katego rijos. Kiekvienam, kas jau nors kartą keliavo atostogų metu Lietuvoje ir turi pirmo sun kumo kategoriją, yra prieina mi Karpatų kalnai. Tiems, kurie sesijoje turi po 1 ar 2 egzaminus, siūloma padaryti pirmos sunkumo ka tegorijos žygį iki sausio 23 dienos. Jis užtrunka 6 dienas. Atstumas turi sudaryti 150 ki lometrų. Nakvoti galima mokyklose. Atostogų metu taip pat bus organizuojami žygiai Lietuvos kalvomis. Tam, kas mėgsta istoriją, kas domisi partizaniniu judė jimu, bus organizuojamas žygis šešioliktos Lietuviško sios divizijos kovų keliais. Lietuvoje galės keliauti visi,
Ne už kalnų eilinė mokslo metų egzaminų sesija. Jau dabar vidurnakty, praeidamas pro bendrabučius, matai šim tus šviesos akių. Palinko jau nimas prie knygų, konspektų. Sesija lieka sesija, bet pa galvokime jau ir apie poilsį po didžiųjų darbų įvertini mo. Universiteto Turistų klubas turi paruošęs visą eilę ge rų maršrutų. Jau yra žinomi llllllllllllilIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIllIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIlIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIlIT daugumos iš jų vadovai. Tai seni turistai, praėję spečia- į lų paruošimą, patys slidėmis i išraižę Uralo, Kolos, Karpatų ; galėsite : kalnų šlaitus. Jais pasikliauti. Daug grupių šiemet vyks į Kolą. Ten, kur saulė pakyla ne aukšč«A kaip per metrą X
MOŠŲ TURISTAMS! Organizuojamas Naujų Metų sutikimas žygyje. Į pasitarimą renkamės 29.Xii. 20 vai. (penktadie nį) Turistų klube (Sporto katedroje). Visus, norinčius žiemos atostogų metų pakeliauti, kviečiame susirinkti sau sio 5 d. arba sausio 15 d. 20 vai. Universiteto turis tų klube. UTK
VYRAI JAU RUOŠIASI NAUJIESIEMS.
LEVICKO nuotraukomatome Universiteto vyrų krepšinio komandos kapitoną I. Blažį, atakuo janti priešininkus. Tai se nas sporto aikštelių „vil kas“. Jau 9 metai, kai I. Blažys gina Universi teto sportinę garbę. Da bartiniu metu I. Blažys
kurie bent kiek sugeba laiky tis ant slidžių. Kas dar ir to neišmoko, gali pasinaudoti pedagoginėmis pertraukėlėmis arba sekmadieniais organizuo jamuose žygiuose, įsigyti sli dininko patirties. Sėkmes, turiste, sesijos me tu — į žygius nepažangių nepriimame. l. Gajauskas UTK valdybos narys VIKTORAS KAIRYS
STUDIJŲ DRAUGE, ateik išlydėti senųjų I metų į Universiteto Aktų I salę. Čia gruodžio 31 d. į 21 vai. prasidės naujame, tinis vakaras — šoksime ir linksminsimės iki sekan čių metų sausio 1 d. „tre čiųjų gaidžių". Vakaro metu matysime šventinę programą, mažojoje salėje veiks bufetas. Jeigu nori1 gali jau dabar užsisakyti i staliuką. | Laikrodžiai netrukus, pradės skaičiuoti naują, laimingą laiką. Tikriausiai' ir Tu, studijų drauge, atei-1 si kartu su savo draugais | sutikti Naujųjų Metų — ( naujų būsimų džiaugsmų, ( naujos laimės. Į salę pa-) teksim tik su domino ar j kauke (geriausioms kau- J kėms bus skiriamos pen- J kios vertingos premijos!). ( Salėje veiks loterija, šok- ( sime lietuvių liaudies šo- ( kius ir žaidimus. į Tad paskubėk įsigyti) pakvietimus studentų prof- J komitete (kasdien nuo 15 \ iki 17 vai.). STUDENTŲ PROFKOMITETAS
dirba Chemijos fakultete. Darbas iš jo atima daug laiko, bet jis spėja darbą suderinti su sportu. Naujų Metų proga sveikiname „Mokslo“ vyrų krepšinio komandos kapitoną I. Bla žį ir linkime sėkmės dar be, tikslaus bei paklus naus kamuolio.
Laimė — reliatyvus da lykas. Laimė priklauso nuo žmogaus ir skirta žmogui. Sambo imtynės... Į Jų paslaptis kėsinasi ne vie nas, bet, toli gražu, ne kiekvienas jas atranda. O štai antrakursis teisinin kas Viktoras KAIRYS tas paslaptis žino. Fortūną jis privertė šypsotis 1966 Ir 1967 metais Lietuvos plrmenbėse (I vieta), TSRS jaunimo pirmenybėse (I vieta) ir Rygoje įvykusia me I tarptautiniame tur nyre (III vieta). Viktoras Kairys — jau TSRS sporto meistras.
Nuoširdžiai užjaučiame GF biologijos spec. IV k. studentą Edmundą LEKEVICIŲ, jo mylimai mamy tei mirus. KURSO DRAUGAI Kurso vadovui LEKEVICIUI Jeigu nuoširdžios užuo jautos žodžiai gali paleng vinti Jūsų skausmą, nete kus mylimos mamytės, priimkite juos nuo savo auklėtinių. GF I k. BIOLOGAI
KOL NEVĖLU — PASKUBĖK! Fakultetuose yra grupių ir katedrų, kurios dar neužsakė Universiteto laikraščio. Kiekvieno proforgo ir ka tedros laboranto svarbi parei ga — pasirūpinti „Tarybinio studento" skaitytoju. Laikraštis prenumeruojamas per redakcijos buhalterį Alb. ČIUPRINSKĄ išėjusio nume rio platinimo dienomis. Prenumeratos kaina metams tik 76 kapeikos. „TARYBINIO STUDENTO" REDAKCIJA
Skaitytojų žiniai! Kitas „Tarybinio studento" numeris išeis 1968 metų sau sio mėn. 10 dieną.
REDAKCINE kolegija iriniiiiiiiiiiiiiniiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiniiir
Redakcijos adresas: Vilnius, Universiteto g-vė Nr. 3, tele fonas 2-58-84. Spausdina LKP CK laikraščių Ir žurnalų lei dyklos spaustuvė. LV 08092
Užs. Nr. 6934