Naujuosius 1901-uosius metus Universiteto kolektyvas ir visa tarybinė liaudis sutinka su dideliais laimėjimais, politiniu idėjiniu, visuo meniniu, gamybiniu pakilimu: 1981-ieji metai yra TSKP XXVI ir LKP XVIII suvažiavimų me lai. Naujiems laimėjimams moksle, studijose mus žadina, naujiems darbams sutelkia TSKP CK projektas Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimui. Projektas jau buvo svarstomas daugelyje Uni versiteto partinių grupių, jis sulaukė didelio dėmesio ir tarp studentų. TSKP XXVI suvažia vime iškelti uždaviniai jiems bus ypač aktualūs: • iandleniniai studentai — XI penkmečio specia listai, jiems tobulinti gamybą, diegti į ją nau jausius mokslo pasiekimus. Didelis mūsų auklėti
nių būrys jau ne pirmi metai dirba gamyklose, įmonėse, Įstaigose. IX penkmetyje Universitetas paruošė apie 10 000 specialistų, per paskutiniuosius penkerius metus mūsų aukštąją mokyklą baigė dar 12 393 studentai. Visiems jiems — geros kloties darbe, asmeniniame gyvenime.
.. .Kremliaus kurantai skelbia naujus metus, kviečia j tolesnio Tėvynės klestėjimo viršūnes. Tad tegul visus metus Jus lydi kūrybinga nuo taika ir sėkmė. SU NAUJAISIAIS METAIS. SU NAUJA LAI
ME, SU
NAUJAIS
PASIEKIMAIS,
BRANGŪS
DRAUGAI!
Visų SALIU PROLETARAI. VIENY&TTESI
S CARVBIflis sccinencas • > 11 H
• >
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO 1950 METŲ
1980 m. rguodžio 26 d.
Nr. 37 (1139)
Kaina 2 kap.
SVARSTOME IR PRITARIAME Istorijos fakulteto komunis tai, darbuotojai apsvarstė TSKP CK projektą Tarybų Sąjungos Komunistų partijos XXVI suvažiavimui. Pirmiausia kalbėjo fakulte to partinės organizacijos sek retorius doc. V. Urbonas. Jis perskaitė pagrindines prane šimo kryptis, kalbėjo apie fa. kultetui iškilusius uždavinius. Kaip gerinti studentų mo kymą, būsimųjų specialistų rengimą, mintimis pasidalino prof. L. Jovaiša. Daug pro blemų kyla kuratorių darbe. Jas savo pranešime aptarė vyr. kuratorius A. Suslavi čius. Studentų laisvalaikis, darbinis auklėjimas, akademi nė drausmė — visa tai klau simai, kuriuos turi išspręsti komjaunimo organizacija. Apie juos kalbėjo fakulteto komjaunimo biuro sekreto rius L. Janulevičius. Susirinkime taip pat kalbė ję prodekanas S. JegelevičiBs, docentai V. Žeimantas, J. Lapė, studentas R. Žikevicius. Dalyviai vieningai pritarė svarbiam dokumentui.
J. PRANKAITĖ
Universiteto prekybos fa kulteto atvirame partijos or ganizacijos susirinkime buvo aptariamas TSKP CK projek
tas Tarybų Sąjungos Komu nistų partijos XXVI suvažia vimui „Pagrindinės TSRS ekonominio ir socialinio vys tymo kryptys 1981 — 198S me tams ir laikotarpiui iki 1990 metų". Susirinkimo dalyviai išklausė doc. V. Kindurio pranešimą. Buvo pažymėta didelė šio dokumento teori nė ir praktinė reikšmė, aptar ti dešimtojo penkmečio re zultatai. (domių minčių savo pasisa kyme pateikė profesorius M. Gregorauskas. Pranešėjas nurodė, kad šis dokumentas ypatingas tuo, kad pagrindi nės TSRS ekonominio ir so cialinio vystymo kryptys nu brėžtos iki 1990 metų, o ne Jau sesija vėl budina svietą ir studentus kviečia laikyti įskaitas ir egzaminus. Taip, penkeriems metams, kaip bu šiomis dienomis būtų galima perfrazuoti rašytojo K. Donelaičio „Metų" ištrauką. vo anksčiau. Kremliaus kurantai paskelbs Naujuosius metus, praneš apie žiemos egzaminų sesijos Profesorė S. Ginaitė at pradžią. Karštas metas dabar Universiteto vaikinams ir merginoms. Gausų būrį mate kreipė dalyvių dėmesį į pro matikų sutikome fakulteto skaitykloje. jekte numatytą tolesnį socia Filologijos fakulteto fonotekoje egzaminams ruošiasi busimosios anglistės. Linkime linį vystymą ir liaudies gero Sekmes! R. GUIGOS nuotraukos. vės kėlimą. Vienuoliktame penkmetyje numatyta padi dinti minimalias pensijas, ap rūpinti butais jaunas šeimas. — Toliau didės vartojimo prekių gamyba. Numatyta mažmeninę prekių apyvartą padidinti 2O—2S%, — apie tai savo pasisakyme kalbėjo doc. A. Pajuodis. Susirinkime kalbėjo docen tai G. Beržinskas, A. Morkevičius ir kiti. Priimtame nuta rime pritariama Projektui, taip pat numatomi fakulteto ateities planai: gerinti moks linį tyrimo darbą, stiprinti darbuotojų ryšius su gamyba, kelti pedagoginio personalo kvalifikaciją, efektyviau pa naudoti mokslo stažuotes, gerinti studentų savarankiško darbo kontrolę, kuratorių darbą. Susirinkimo dalyviai pasiūlė papildyti Projekto II, III, IV skyrių formulavi mus. A. GODUMĄ vicius
Didelė viena šeima Matematikos fakulteto rau donų plytų pastatas atrodo, tartum butu specialiai atsi skyręs nuo senojo Universi teto gyvo šurmulio, kad ga lėtų tyliai skendėti ..sunkiai įkandamu' formulių pasaulv'CBet ilguose koridoriuose ne tik susikaupimas ir rim tis. ne tik uždaviniai ir gra fikai. bet ir linksmi, džiaugs mingi veidai. Kiekviename kolektyve savas gyvenimas, savos paslaptys. O kokia grupė pripažinta geriausia? — Matematikos . specialy bės antro kurso ketvirtoji, — nedvejodama atsako fa kulteto komjaunimo biuro sekretorė Raimonda Mašanauskaitė. > — Kuo šis kolektyvas išsi skiria iš kitu, juk ir kitose grupėse studentai tokią pat ..duoną Kremta“. Sekretorė kelias minutes pamąsto: — Savo energija ir žvalu mu. -Kiekviena diena — tai susitikimai. įdomios diskusi jos kom‘auninio susirinki mai .Nors pažangumu ji ne pirmauja. bet visuomenine veikla. kolektyviškumu — pavyzdys kitoms grupėms. Įdomu, kas žvaliausi r energingiausi? . Bronių Aismontą, Laimą Barzdėnaitę. Janiną Petraity tę randu kruopščiai studi juojančius uždavinio sprendi mą. Laima ir Janina susi kaupusios sklaido sąsiuvinių lapus - daug kas neaišku — ,|QS visi aktyviai daly vaujate fakulteto gyvenime Bet dar yra studentu, ku riems visuomeninė veikla nuobodi. Tai koką gi tas raktas" į įdomu ir turiningą darbą? — paklausiu Bronių. — Raktas? Tai vengimas bet kokio formalumo. Prie varta padaro žmogų abejin gą, ir i bet koki darbą daž nas komjaunuolis numota ranka; ..Et. kaip padarysiu taip bus gerai" Rugsėjo mėnesi musų gru pėje vyko visuptneninė poli tinė atestacija. Mes stengia mės. kad tai bCtų-'tikra kom jaunuoliškos veiklos peržiū ra. todėl buvome reiklūs ir principingi. Net 6 žmonės buvo neatestuoti. Skaudu, bet reikia, kad kiekvienas pajustų atsakomybę už atlik tą darbą ir išgirstų kritiška pastabą iš draugų. O draū giškumas, pagalba vienas kitara — tai svarbiausias raktas bet kokioje veikloje — Kaip aktyvas sudomina grupės draugus? — Organizuojame Įvairius susitikimus su rašytojais, dėstytojais, grįžusiais iš ke lionių. Užmezgėme draugi stę su Tartu universiteto ma tematikais. Per Spalio šven tes grupė estų atvyko į Vil nių. Draugystės vakaras ekskursija po senamiestį nuoširdūs pokalbiai — šios akimirkos dar ir dabar daž nai prisimenamos. Tokie renginiai uždegė mūsų gru pę. padūrę ją draugiškesnę, Žodžiu, tvirtai galima sakyt! — kolektyvas yra. — Bet kolektyve pasitaiko ir „atsilikėlių", ar visi pa tenkinti grupės veikla? — Laima ir Janina pake lia galvas nuo sąsiuviniu: — Mūsą grupėje tokiu nė ra. Keista, bet visi — viena šeimai ‘Jeigu organizuojami vakarai — tai tokie, kad vi si dalyvautu, pokalbiai — kad suartintu. S. CHADZEVIČIOTĖ
SU GITARA NESISKIRSIU
Gniodžio mėnesį kai kur ioms specialybėms prasideda valstybinis mokslinio komuni zmo egzaminas. Ta proga kreipėmės į Mokslinio ko munizmo katedros vedėja doc. Povilą BERNATAViCiuj prašydami atsakyti į keletą klausimų. Ką galėtumėte pasakyti apie mokslinio komunizmo teorijos studijų ir valstybi nio egzamino reikšmę bend ram aukštosios mokyklos mokymo bei auklėjimo pro cesui?
VALSTYBINIS
KOMUNIZMO EGZAMINAS
komunizmo ir apskritai mar ksizmo-leninizmo kategorijas, nes jų žinios nėra nuo latinio savarankiško darbo rezultatas. Kaip ruošiamasi šių moks lo metų egzaminui? Ką da reikėtų padaryti, kad jo re zultatai būtų geresni? Šiuo metu sudaromos, vals tybinių egzaminų komisijos Mokslinio komunizmo egza minus studentai laikys, čia lyvaujant dviem mokslinio komunizmo ir kitų visuome nės mokslų katedrų dėstyto jams, dekanato, specialybių katedrų, visuomeninių org’a nizacijų atstovams. Tai nu mato mokslinio komunizmo valstybinio egzamino nuosta tai. Sudaromi egzaminų tvar karaščiai. Mūsų katedra pa ruošė valstybinio egzamino bilietus. Jie sudaryti pagal tipinę valstybinio mokslinio komunizmo egzamino prog ramą. Egzamino bilietų klau Simai, išdėstyti nuosekliai lo gine tvarka, padauginti Uni versiteto spaustuvėje, ir juos galės gauti kiekvienas stu dentas. Prieš valstybinį egzaminą katedros dėstytojai skaitys studentams apžvalgines pa skaitas ir rengs konsultaci jas. Apžvalginėse paskaitose daugiausia dėmesio bus krei piama i antikomunizmo, re(ormizmo ir revizionizmo kritiką. Bus skaitomos pa skaitos apie TSRS ekonomi nio ir socialinio vystymosi kryptis vienuoliktajame penkmetyje ir artimiausiame dešimtmetyje. Dekanatai turi pasirūpin ti, kad valstybinio mokslinio komunizmo egzamino pasi ruošimui būtų skiriama ne mažiau kaip dvi savaitės. To reikalauja valstybinių egza minų nuostatai. Be abejo, tu ri būti pasirūpinta auditori jų jaukumu, jų apipavidali nimu. Tikėsimės, kad šiais moks lo metais egzaminų rezulta tai bus geresni.
Susitikome sutartoje vietoje, iš anksto sutar tu laiku, ir pradėjome planuotą pokalbį. Tie, kurie domisi gitara, tikriausiai įsidėmėjo Vygantą Paulauską pavasarį įvykusiame Univer , siteto gitaristų jr vokalistų, konkurse, kuriame jam atiteko pirmoji vieta. ■ Visai ne tokį jį įsivaizdavau. Gal jis turėjo giau kaip 22 proc. visų būti išsiblaškęs — nežinau. Bet pasirodo, spręsti Valstybinį mokslinio ko- kiusiųjų, gerus — 572 arba 38 iš anksto negalima. i egzaminą privalo proc., patenkinamus — 573 — Skambinti pradėjau visai neseniai. Kai munizmo 1979 metų vasarą statybos būrio programėlėje laikyti visų fakultetų ir visų arba 38 proc. Neišlaikė eg studentai (1,5 atlikau keletą dainų jš savo repertuaro — pir specialybių studentai. Tai zamino 23 tam tikras busimojo specia- proc.). masis didesnės auditorijos pripažinimas. politinio Vadinasi, beveik du treč Kalbėjo jis atsargiai, parinkdamas žodžius — listo teorinio bei idėjinio pasiruošimo įvertini daliai Univerliteto diploman dar ims ir prirašys nebūtų dalykų. — Prisimenu — pirmoje klasėje, kai tikrino mas. Egzamino metu išryškė tų valstybinį mokslinio ko balsus, sudainavau „Plaukia žąselė", ir... nepri ja ne tik tai. kaip studentas munizmo egzaminą išlaikė ėmė. Vėliau, nors nelabai to troškau, dainavau suvokė konkrečius mokslinio gerais ir labai gerais pažychore. Visada labiau norėjau šokti. Mokydama komunizmo> teorijos klausi- miais. Jie parodė geras moksis mokykloje, šokau pionierių rūmuose, tačiau mus, bet ir tai, kokius pėdsa- slinio komunizmo teorines vienuoliktoje klasėje šis potraukis taip susilp kus paliko jo sąmonėje nuo žinias, savo gebėjimą sieti pat pirmo kurso studijuoja- jos teiginius su socializmo ir nėjo, kad.. . Tik ne taip jau lengva atsikratyti seno įpra mos TSKP istorijos, politinės komunizmo kūrimo praktikos timo. Vos spėjęs įstoti į Universitetą, Vygantas ekonomijos; ir dialektinio bei uždavinių sprendimu. Daubuvo gerai paskubėjo „pakliūti" į Universiteto dainų ir šo istorinio materializmo dis- gelis studentų ciplinos, kaip jis perėmė vi išstudijavę marksizmo-leni kių ansamblį. marksizmo filosofinių, nizmo klasikų veikalus, TSKP Kaip čia nutiko, kad dažnokai jį galima pa są ir socialinių po ir tarptautinio komunistinio matyti su gitara rankose? Daugelis mėgina braz ekonominių dinti gitara, bet skambinti didelėje scenoje toli litinių pažiūrų sistemą. Pa judėjimo svarbiausius doku galiau; čia išryškėja ir jo ge* mentus. gražu ne kiekvienam skirta. — Apskritai egzaminų re — Pirmiausia susidomėjau baletu, išgirdęs bėjimas orientuotis savo spe D. Verdžio „Traviatą", pradėjau domėtis operos cialiosios disciplinos metodo zultatai nepergeriausi. Ypač didelis yra trejetukininkų muzika. Ir dabar labai mėgstu Mocarto, Vival- loginėmis problemomis. Taigi mokslinio komunizmo skaičius.. Jų žinios yra padžio, Bethoveno, Caikovskio Čaikovskio muziką. Žinoma, stu ,.atiduoti duoklę" ir šiuolaikinei muzikai. 2a- egzaminas kartu su specialy viršutįniškos. Daugelis vėjausi kai kuriais ansambliais, Bet labiausiai bės dalykų valstybiniais eg dentų menkai susipažinę su zaminais ir diplomų gynimu marksizmo-leninizmo klasi mėgstu italų ir prancūzų muziką. Pradėjome kalbėtis apie Vyganto „muzikavi- tarsi apvainikuoja visą stu kų veikalais. Dažnai jaučia dijų metais studentų sukaup ma logiško mąstymo stoka, mą". dogmiškas — Labiau mėgstu lyriškas dainas. Nors svar- tą teoriją ir praktiką, paro prisiskaitymas, biausia ne tai, ar daina liūdna ar linksma, o tai, do būsimpjo.specialisto mok kai kurių marksizmo mokslo slinio pasiruošimo kūrybi- teiginių atkartojimas. Kar kad dainos žodžiai pasakytų viską. Savo dainoms Vygantas dažniausiai pasirenka niam ' darbui konkrečioje tais studentai nesugeba tin konkrečiame kamai suformuluoti pačios J. Jakšto, V. Palčinskaitės eilėraščius. Muziką specialybėje, sukuria jo draugai — pats į harmonijos paslap liaudies ūkio ar kultūros ba problemos. Antimarksistinių koncepcijų kritika dažnai re lygį. tis nesigilina. Kokie yra praeitų metų apsiriboja jų turinio atpasa — Nemėgstu kartotis. Nuolat stengiuosi iš valstybinio mokslinio komu kojimu. Neatskleidžiamos tų mokti ką nors nauja, dar negirdėta. koncepcijų metodologinis Šiemet rugsėjo pirmajai skirtame koncerte nizmo egzamino rezultatai? Dieniniame skyriuje egza nepagrįstumas ir klasinė es Sporto rūmuose eksproirftu sukūrėme trio su Fi lologijos fakulteto studentėmis' Audra, Rūta ir miną laikė 1503 studentai. mė. Kurie ne kurie studen Ceslava. Pradžioje buvo truputį nejauku — di Labai gerus pažymius gavo tai gana paviršutiniškai su Dėkojame už pokalbį. delė scena, šioks toks nepasitikėjimas naujove, 335 diplomantai arba dau- vokia svarbiausias mokslinio bet visai neblogai pavyko, net dabar dar malo nu prisiminti. Studijuoju mediciną trečiajame kurse, atlie PASKUTINIS AKORDAS kompoziciją. Kiekvienas va koracijos buvo neblogos ir kamo laiko perdaug neturiu, bet. . . karas turėjo savo pavadini vadovai stengėsi. Tačiau. . . — Su gitara skirtis nesiruošiu. Kiek įmano Paskutini ..Filologijos ru mą, tematiką: pirmasis va — Manyčiau, kad salės ir ma — noriu tobulinti savo skambinimą. dens" vakarėli pradėjo Filo dinosi „Gatvė", antrasis — scenos pašnekesys — ne tik logijos fakulteto
III
kurso ..Tunelis“ ir t. t.
smalsumas ir
pasigėrė jims,
Romas Lileikis. Tie visi vakarai buvo skir bet abipusis estetinis, vidinis V. SABALIAUSKAITE studentas .yriška, šiek tiek liūdnoka tingi, Keitėsi dainos, eilės, pasitenkinimas, kuris galbūt Lyriška,
Ii
žin... Visa diena plušėti karštai Uzbekijos saulei glostant, vos tik sužibus pirmosioms žvaigždutėms, įvykio vieta — Užbėk i- stoti prie binokuliaro, o jos TSR, Kaškadariios sri- ryte keletą valandų <nutis, Maidanako kalnas; snūdus .tęsti darba stato veikėjai: fizikos fakulte- moje Lietuvos TSR Moks to~ studentai Kazimieras lų Akademijos astronomi Cemys, Jovaras Petraus jos observatorijoje. Sis įvykis svatbus ne kas ir kometa. Tikru tik riausia kometa -Klausiate, tik mūsų respublikos ar kodėl .kometa? Todėl, šalies, bet ir viso pasau kad šių metu liepos 31 d. lio astronomams. Du mė 22 vai. vietos laikų šie nesius, kol dar buvo gali du vaikinai eilini karta ma stebėti tolstančia ko Penktus metus Olandų gat buvo kauDiama vėje veikia Universiteto sa stebėdami dangų Didžiu* meta, profilaktoriumas ir reikalinga me- natorija įdomi jų Grįžulio ratų žvaigžJame gydosi ne tik. mūsų bet dvine pastebėjo iki tol džiaga. Cernio-Petrausko ir kitij aukštųjų ■ mokyklų niekam nežinomu objek- kometa stebėjo amerikie studentai. Kalbamės su vy ta. Taip buvo atrasta ko čių, šveicarų, japonu ast riausiąja gydytoja L. Pilkauspasi kiene. meta ir pagal tradicija ronomai. Galime džiaugti, kad iki šiol dar — Kiek studentų kiek varpavadinta atradėju nė viena kometa neturė vienais metais apsilanko pro daįs. Pasisekė? Galbūt... Ta- jo lietuviško vardo. Tary filaktoriume, kokie ligoniai čiau kas suskaičiuos va- biniai mokslininkai vizua čia gydosi? — Profilaktoriumas tai landas, praleistas orie liai kometa atrado 1957 sanatorijos 'tipo profilakti m. įvairiausių sistemų, teleNetruks ateiti vasara, nė gydymo įstaiga, prietai skopti ar žiūronų, lopinė sais, medikamentais niekuo lis po lopinėli tyrinėjant kai liepos 31 d. vvks vi nesiskirianti nuo kitų sana siškas Saulės užtemimas. dangų. Romantika? Ka* torijų. Mūsų profilaktoriume, Lietuvoje i o nematysime. neatsitraukdami nuo mokslo, Todėl mūsų astrofizikai gydosi studentai, sergantys jau ruošiasi vvkti i Sibi lėtinėmis plaučių, skrandžio rą, kur bus galima stebėti ligomis, turintys padidėjusį ši gamtos reiškini Nema- kraujospūdį, reumatikai. Per žas fizikų būrvs rengiasi visus gyvavimo metus čia kelionei i Maidanaka apsilankė daugiau kaip dekur toliau statys observa- vyni tūkstančiai studentų. tori j a ir kartu tęs stebė Šiemet gydėsi du tūkstanjimus. Kas gali žinoti, čiai. — Kurių kursų studentai gal ir vėl...
GAL IR VĖL
jo daina apie besibaigianti rudeni privertė visus susimąstyti. Vakaro vadovai lt. Lileikis r Y. Landzbergis supažindino susirinkusius su vakaro programa^— nors jau ir žiem a*. tačiau prisiminkime poe tišku rudeni, palydėkime šio rudens laureatus. Pastarieji metai, palyginti su praėjusiais neabejotinai brandesni. Per metus atlikė jai ir rengėjai daug ko pasi mokė. Jie bandė, debiutavo ieškojo nauju išraiškos for mų, bet įdomiausia — suma nė naujai spręsti vakaru
MUSŲ SANATORIJA
gydosi egzaminų „išvarginti" f uksai. Nauja aplinka, nauji reika lavimai, stiprūs išgyvenimai jautresniems žmonėms suke lia nervų sistemos sutrikimų, o pakitusi dienotvarkė ir mityba — įvairias ligas. įreng— Profilaktoriume ta naujausia aparatūra, Kokius kabinetus aplanko studentai gydymosi metu? — Ligoniams privalomos fizioterapijos priemonės, gy domosios vonios. Geri ma sažo, gydomosios mankš tos, terapijos ir stomatologi jos kabinetai. Sveikatą page rina ir reguliarus maitinima sis. — Kokios augimo perspek tyvos? — Jau yra suprojektuota požeminė gydykla, kur bus įrengti dušai, vonios, inhaliatoriumas. Galvojame apie ramesnę aplinką. Artėja Naujieji metai. Vi sus norėčiau pasveikinti ir palinkėti geros sveikatos ir labiausiai serga? —- Rudenį profilaktoriume daug laimes.
dekoracijos, atlikėjai. Grįžkime prie konkrečių vakarų. Kiekvienas jų nely giavertis. Kas pasisekė ge riau. kas prasčiau, viename gausu žmonių, kitame jų stokojo. Tačiau įdomiausia kad.- kiekviename stengtasi bendrauti su žiūrovais. „Va karas — diskusija“, taip ji pavadino organizatoriai. No rėta suvienyti ne tik atlikė jus. bet ir žiūrovus įtraukti į diskusija. Kaip pasisekė? Rengėjai vertina save kritiš kai. Kažko trūko. . . Žiūro vas nesuprato atlikėjo, o at likėjas žiūrovo. Rodos ir de
ir skatina kūryba, — taiD atsiliepė apie savo sumany mą Filologijos fakulteto kul tūros klubo pirmininkas R Lileikis, vienas aktyviausiu Siu vakarų rengėju. Nemažai reikėjo padirbėti ne tik pirmCninkut; bet ir klubo nariams. Šiandien ga lime drąsiai sakyti, kad ne tik šauni „Filologijos ru dens“ tradicija, bet ir naujos formos, novatoriškumas, pa keitimai — darbas, nusipel nęs dėmesio, labai reikalin gas darbas. M. GRICIUS
VILNIAUS MIESTO XXII PARTINĖS KONFERENCIJOS DELEGATAI
Studentiškų rūpesčių
Naujametinis interviu Pagal tradiciją šiame numeryje jo nebus. Kodėl? Visi, kuriu paklausėme apie praeinančius metus, atsakė, kad tai buvo kūrybinei ir sėkmingi me tai. Na, o i klausimą „Jūsų planai t98i-ien»s" atsakė: — Atsakysime 1981-ųjų metu pa baigoje. Linkime visiems geros kloties, sveikatos, kūrybingu sumanymų, na ir, žinoma, laimės.
ARTĖJANČIOS SESIJOS Artėta Naujieji metai. Šventiška nuotaika gau bia. mūsų Vilnių. Tik stu dentams dabar darbo įkarštis. Artėja sesija. Išbandymu metas atėjo T gttr.u1.os fakulteto geo
grafijos specialybės tre čiakursiams. Ši sesija nelengva, bet grupės komjaunimo sek retorė A. Jaka.vonvtė ir seniūnas J. Gibas įsitiki nę. kad visi iu draugai išlaikys egzaminus labai gerais ir gerais pažy miais. Busimieji geogra fai visa semestrą pavyz dingai lankė paskaitas, seminarus, laiku atliko ir apsigynė laboratorinius darbus. Todėl dabar rei kės viską tik pakartoti. Trečiakursiai ne tik ge ri studentai. Jie ir akty vūs visuomenininkai. Su geba suderinti gera mokynissi ir aktyvia visuo menine veikla fakulteto SMD pirmininkas, mokslo
RANKRAŠTYNO TURTAI Senoj: Universiteto Moks linė biblioteka turi ne vien .elis milijonus įvairių leidi nių. Viename iš bibliotekos saugyklos aukštų ypatingomis sąlygomis rūpestingai prižiū rimi XIV—XX a. rankrašti niai. dokumentai: pergamen tai, privilegijos, teisių kny goj rankraštinės knygos, traktatai, atsiminimai, tauto sakos ir etnografinių aprašy mų rinkiniai, grožinės lite ratūros rankraščiai, fotografi jos, piešiniai ir brėžiniai, magnetofono įrašai, kartote kos, dokumentų mikrofilmai ir kt. Apsilankęs Mokslinės bib liotekos Rankraščių skyriuje, paprašiau. skyriaus vedėją Aldoną DZETAVECKAITĘ atsakyti į keletą klausimų. Pirmiausia ji pasakė: — Mūši] skyriaus darbo kambarių, rankraščių skai tyklos durys atviros visiems bibliotekos skaitytojams. Stu dentai, norėdami paskaityti (aišku, išsinešti neleidžiama) dokumentus, diplominius dar bus, parašo pareiškimus, pa tvirtintu, earbo vadovų ir bibjiotekos direktoriaus. Kiti skaitytojai turi pateikti iš savo darbo ar mokslo įstaigų pažymėjimus, rodančius, ku riam tikslui reikalingi rank raštyno dokumentai. — Kas saugoma už Rank raštyno durų? — Rankraščių saugykloje (tiesa, šios durys skaityto jams neatviros) yra 166 fon dai aiba 170.000 saugojimo vienetų. Tai jau įvairių įstai gų, organizacijų, redakcijų, draugijų bei asmenų fondai, kolekcijų rinkiniai. Didžiau sią ir svarbiausią vietą už ima Vilniaus universiteto, i o padalinių, organizacijų, draugijų, profesorių, dėstytojų ir auklėtinių fondai. Šiandien
gaunamus rankraščius nuo seniausių dokumentų skiria net šešių šimtmečių nuoto lis. .. Daugelio dokumentų liki mas kelia rūpestį: pelyja, yra, nes praeity paveikė drėgmė, nešvarumai, kai kur trūksta lapų; ' pamažu blunka senos fotografijos, negatyvai, magnetofono įrašai. — Matyti, kad nemaža problemų. Kas padeda jas spręsti? — Dviejuose skyriaus dar bo kambariuose ir Rankraš čių skaitykloje dirbami svarbiausi skyriaus darbai — dokumentai komplektuojami ir moksliškai tvarkomi. O problemų tikrai daug. į pa galbą ateina Universiteto Mokslinės bibliotekos, Vil niaus dailės muziejaus restauruotojai. Lėšų gauname, tad kiek galima, restauruo jame, konservuojame, ieško me geresnių saugojimo sąly gų. Įvairios dokumentų me džiagos (popierius, oda, me dis, fotomedžiagos, vaškas ir kt.), formatas taip pat reika lauja įvairių saugojimo sąly gų: skirtingos temperatūros, drėgnumo ir t. t. — Prašyčiau papasakoti, kaip komplektuojate doku mentus. — Dokumentų komplekta vimas — labai svarbus sky riaus darbo baras. Sena bib liotekos Rankraštyno tradici ja — kaupti, kaip jau buvo minėta, Universiteto, jo pa dalinių, profesorių, dėstytojų ir auklėtinių fondus. Be jų, renkami ir kaupiami kitų žymių mokslo, meno, kultū ros ir visuomenės veikėjų dokumentai, kraštotyrininkų rankraštinis palikimas. Ta čiau šiuo metu Vilniuje, plečiantis specializuotų ar chyvų ir rankraštynų tink
pirmūnas R. Baubinas. G. Žilinskui treniruotės ne trukdo mokytis. Grupes kuratorius V. Moriakinas visada pata ria, atsako i klausimus Gerai besimokantys stu dentai padeda silpnes niems grupės draugams. Neseniai grupė surengė susirinkimą, kuriame ap tarė TSKP CK projektą Tarybų Sąjungos Komu nistu partijos XXVI su važiavimui. Studentai pri imtame nutarime pasiryžę geru mokymusi, aktyvia visuome n i n e veikla, kruopščiu ir sąžiningu darbu pasilikti artėjanti TSKP XXVI suvažiavimą. E. MOLČADSKYTĖ
lui, susiaurėjo galimybės komplektuoti įvairų rankraš tinį palikimą. Prieš porą me tų skyriuje buvo aptartas dckumentų profilinis komplek tavimas — Vilniaus universi teto padalinių, organizacijų, draugijų, profesorių, dėstyto jų ir auklėtinių fondai. Uni versiteto profesorių šeimų padedami per pastaruosius dvejus metus įsigijome prof. D. Budrio, J. Dalinkevičiaus, R. Mirono, J. Lebedžo, J. Šopausko, J. Vabalo-Gudaičio, P. Baublio, L. Suravikaitės - Steponaitienės, Z. Žemaičio, J. Kazlausko, V. Sezenano foirdus. Geriausiai sukomplektuo jami fondai tada, kai galima rinkti asmeninius dokumen tus, konsultuojantis su fondo sudarytojais. Taip išsaugojo me daugelį dokumentų, išsi aiškinome, ko dar trūksta. Malonu, kad per pastaruo sius melus pradėjom tvarkyti mūsų Universiteto profeso rių P. Galaunės, V. Mažiu lio, D. Saukos, A. Gučo, B. Genzelio, Z. Zinkevičiaus, P. Dundulienės, P. Norkūno, L. Vladimirovo, V. Žuko ir dės tytojų E. Bukelienės, J. Bal kevičiaus, J. Pikčilingio, V. Areškos bei kt. asmeninius archyvus. Šiomis dienomis į fondų sąrašą įrašysime Uni versiteto rektoriaus akademi ko J. Kubiliaus asmens ar chyvą. Žinoma, surinkti visus mokslinę vertę turinčius Vil niaus universiteto dokumen tus — didžiulis darbas. Jis gali būti sėkmingas tik, įsi jungus Universiteto dėstyto jams ir studentams. Tikimės, kad ateityje galėsime aptarti šio svarbaus darbo metodi ką. — Kokie skaitytojai nau dojasi Rankraštyno saugyklų turtais? — Kasmet mūsų skaityklą aplanko apie 2500 lankytojų ir 450 skaitytojų, išduodama skaitytį apie 16.000 vienetų dokumentų. Dokumentai ko pijuojami, atsakome į skai tytojų informacinius paklau-
Universiteto studentų profsą jungos komiteto nirmininko kabinete telefonas nenutyla nė valaudėlei. Duris varsto kiti ir kiti interesantai. K*omiteta pirmininkas, ketvirto kurso istorikas Vvdas Medeišius visus priima, išklauso, stengiasi padeti. Vvdui šios pareigos naujos, tačiau naujoku io nepavadinsi. Nuo studijų pradžios iis aktyviai dalvvauja visuomeninėje veikloje, ilga laika buvo studentu profsąjungos krmiteto pirmininko pavaduotoju. Ta,gi — darbas žinomas, tiktai krūvis ir atsakomvbė padidėjo. Nelengva suplanuoti laika taip, kad ir darbui ir poilsiui užtektu. Kaip tai pavyksta Vvdui? — Pirmiausia mes studentai. Negali būti jokių nuolaidų. Iš aktyvaus visuomenininko turi būti
KRONIKA Ryšium su Universiteto komjaunimo komiteto sekre toriaus E. Bieliūno išvykimu į stažuotę,- sekretoriumi iš rinktas A. Kumža. Taip pat i komjaunimo komitetą išrinkti nauji nariai: R. Mašanauskaitė, Š. Kliokys, E. Kurys, V. Kaupas. Universiteto studentų prof sąjungos komiteto pirminin ku išrinktas V. Medeišius.
Simus (apie 1000 paklausimų per metus). Mūsų skaitytojai įvairūs: Universiteto dėsty tojai, studentai, Vilniaus ir kitų respublikos miestų mokslininkai, tyrinėtojai . iš TSRS, socialistinių ir kapitaListinių šalių. — Kaip skaitytojai sužino apie gautus ir seniai saugo mus dokumentus? — Gavus naujus dokumen tus arba visą archyvą, suda romi laikini saugojimo viene tai, parengiamas laikinas jų sąrašas. Tai — apskaitos do kumentas ir pirmoji informa cinė priemonė skaitytojui. Be to, viso fondo dokumen tai detaliai aprašomi saugo jimo vienetų aplankuose, sis teminami, kataloguojami, ren giamas mokslinis informaci nis aparatas. Ruošiamės iš leisti sutvarkytų fondų rota printu spausdintus katalogus. Taip informacija būtų pla tesnė, nestacionarinė. — Kaip keliama skyriaus darbuotojų kvalifikacija? - Skyriuje dirba filologai ir istorikai, beveik vien mo terys. Iš viso — 10. Profesi nę kvalifikaciją keliame, nuolat sekdami šalies biblio tekų, rankraštynų, archyvų darbo patirtį, skaitydami me todinę literatūrą. Kiekvienas darbuotojas per metus paren gia teminę literatūros apžval gą. Darbuotojų kvalifikacijai kelti organizuojamos paskai tos. Esame dėkingi Universi teto dėstytojams filologijos daktarui A. Antonovičiui ir doc. A. Gudavičiui už mūsų konsultavimą diplomatikos, senosios baltarusių kalbos (kirilicos), archyvistikos sri tyse. — Dėkui už pokalbį. Kalbėjosi Artūras BARANAUSKAS
reikalaujama net daugiau, jis turi būti oavvzdžiu kitiems. Profsąjungos darbas — tik viena V. Medeišiaus visuomenines veiklos da lis. Jis išrinktas Vilniaus miesto Liaudies deputatu tarybos deputatu. Vaikinui patikėta tikrinti sostinės Lenino rajono gamyklų darbą, rūpintis mūsų aukštąja mokykla, Senojo Universiteto kolektvvo įpareigojimai Vvdui vpač svarbūs. Studentu gyvenimo rūpesčiai — jo paties rūpesčiai. Išasfaltuoti Saulėtekio alėja, įrengti bendrabučiuose tarpmiestinius telefonus, pastatyti spaudos kioską Studentu miestelio fakultetuose — tai dalvkai. kuriuos sprendžiant daug prisideda ir Istorijos fakulteto IV kurso studentas Vvdas Medeišius. O dabar Vvdas ruošiasi Lietuvos Komunistu parti
jos Vilniaus miesto XXII partinei konferencijai, i kuria jis vra išrinktas de legatu. Pabaigai — dar vienas klausimas. — Laisvalaikis? — nu sišypso Vvdas. — io be veik neturiu. Tačiau per skaityti naują knyga ar gera spektakli pasižiūrėti visada surandu laiko. Ki taip ir negali būti. Mūsų senasis Universitetas ruo šia ne tik gerus specialis tus .liaudies ūkiui, bet visapusiškai subrendusias asmenybes.
R. BILINSKAITĖ
ŠACHMATAI Baigėsi respublikos aukščiausios ivgu< komandinės šachmatų pirmenybės. Varž». bos vyko turų sistema: pirmiausią pog . . piuose (Panevėžyje ir Klaipėdoje. Siau. liuose ir Kaune), o finalas Vilniuje.’9o ja. bai atkaklios kovos pirmąją vietą ketvirtą kartą iš eilės iškovojo mūsų Univer- teto šachmatininkai. „Mokslas" surinko 29,5 taško, „Vitas“ (Vilnius) — 28,5 .r trečioje vietoje likęs „Pluoštas" -u' 22 ■ taško. Komandos garbę gynė G. Gine.k., (MaF V k.), R. Kartanaitė (Fil F II k V. Majorovas (EKFF II k.), V. Gefeiios (ChF j. m. b.), E. Rozentalis (EKFF ( k R. Valiūnas (MaF II k.), D. Jakįmavtč:,(MaF III K.), D. Jocys (TF III k.),.. G Mo kinis (EKFF II k.). Visos komandos vardu dėkoju „auksinei" vadovei Fizinio auklėjimo ka tedros dėstytojai K Ambraziejūtei. fąh, daug prisidėjusiai prie komandos . perga lės.
4
♦ • *
LTSR aukštųjų mokyklų studentų šach matų pirmenybes Vilniuje laimėm merginų geriausiai pasirodė J. Blųik-i čiūtė, aplenkusi R. Rūgytę bei R. Pleiky: (visos VVU FįlF) tarp vyrų nugalėjo G.-Miškinis (EKFF II k.), aplenkęs D. J ,kimavičių bei R. Valiūną (abu MaFi. Ko mandomis pirmavo „Mokslas".
DŽIUGIOS KŪRYBOS AKIMIRKOS Kultūros klubo iniciatyva, gruodžio 14 d. Didžiojoje auloje įvyko pirmoji Univer siteto meninių agitbrigadų apžiūra. Deja, iš vienuolikos fakultetų joje dalyvavo tik penki. Kolektyvų negausumą kom pensavo pasirodžiusiųjų en tuziazmas, pastangos, kūrybi nis išradingumas, studentiš ko jumoro šmaikštumas. Gai la, kad žiūrovų buvo tik pu sė salės ir šis reikšmingas renginys netapo džiugia stu dentų švente. Pirmieji pasirodė Ekono minės kibernetikos ir finansų fakulteto studentai. Daug dalyvių, daug žadanti pra džia. Tačiau pasirodymo ištęstumas, nereikšmingo teks to gausumas, gyvo vaidybi nio ritmo stoka neleido įs pūdingiau akcentuoti studen tų gyvenimo bėdas: blogai aptarnaujančią valgyklų, beneveikiantį saikį rūkymą, liftą dr pan. Nuotaikingos jaunatviškos dainos kupletais įrėmino savo pasirodymą Matematikos fakulteto studentai, parodę keletą nuotykių iš pirmakur sio Mykoliuko gyvenimo. Iš radingas abituriento „atskridimas" iš provincijos į Vil nių, šmaikščios jo pastabos apie „kviepiantį" sostinės
orą. Gyvu jumoro jausmu apdovanotas studentas, vaidinęs lėktuvą (vėliau buto nuomotoją, komendantę). Bene įspūdingiausias vaizdelis Mykoliuko „nusiskandinimas" dėl nelaimingos meilės. įdo mus jo ruošimasis šokti nuo „Lietuvos" viešbučio stogo į Nerį, dar įdomesnis „sken duolio" vaizdas. Temos aštrumu, aktualumu, gyva vaidyba pasižymėjo Filologijos fakulteto studen tų pasirodymas, pavadintas „Diskoteka-90". Kaip ir deia filologams, jų pasirodyme s buvo taiklus, šmaikštus, tu rėjo aktualią potekstę. Lies dami aktualią studentų laisva laikio problemą, jie labai iš radingai praplėtė šios temos ribas, kone su Majakovskio jėga pliekdami šiuolaikiškas negeroves. Studentiškų pro blemų vaizdeliai vykusiai įkomponuoti į vis stiprėjan čią, entuziastingą „Diskotekos-90 atidarymo programos" nuotaiką. Tą satyrinę vis au gančio entuziazmo nuotaiką sudarė taikliai parinkta ba nali muzika, nuolat besikraipančių šokėjų fonas ir „soli dūs" „atidarymo ceremonijos" dalyviai: Jaunimo draudainininkas Mėlynauskalbėtoja Sviestavičienė-Margarinienė ir ypač pats
* programos vadovas. Linkėti na filologams kiek pamažinti pasirodymo garsinį triukšmą, taip pat mažiau aiškinti žo džiais jų sumanymo poteks tę, — žiūrovui daug įdomiau pačiam įą atspėti. Kuklesnę programą parodė Chemijos fakulteto studentai — gana subtiliai, skoningai parodijavo televizijos tradici nį naujametinį „Mėlynąjį žiburėlį". Labai įtikinama bu vo studentų laikysena, imi tuojant populiarius daininin kus — tarsi ne įrašas skam bėtų, o pats studentas dai nuotų. Vykusios ir geiai ži nomų estrados konferansų parodijos. Gal kiek trūko drąsesnio studentų santykio su parodijuojamu asmeniu, nebuvo aišku, kokius parodi juojamojo bruožus norima pajuokti. Satyriškai taiklūs, įdomūs buvo „Žiburėlio" va dovės pokalbiai su gamybos dailininku ir poetu Sigitu Go gą. Paskutiniai vaidina Pramo nės ekonomikos fakulteto pramones planavimo I kurso II grupės studentai. Nuspren dę parodyti jaunimo profesi nio orientavimo problemas, vaidino gyvai, energingai. Atskirus vaizdelius komenta vo ir jungė dainelių kuple tai, kuriuos atliko visi aš-
tuoni atlikėjai, vadovaujami gitaristo. Energingas daina vimas, bet.. . dalies teksto negalima buvo suprasti dėl neaiškios tarties. Ši bėda, taip pat nebaigta repetuoti pasirodymo pabaiga sumen kino bendrą gana nuotaikin go pasirodymo įspūdi. Geriausiai pasirodžiusiais kolektyvais žiuri pripažino filologijos, matematikos ir chemijos fakultetų atlikėjus. Šie kolektyvai apdovanoti apmokamomis kelionėmis i Taliną, Leningradą. Vertingo mis knygomis buvo apdova noti ir atskiri visų fakultetų atlikėjai. Norėtųsi, jog ateityje fa kultetų dekanatai, visuomeni nės organizacijos labiau ska tintų, remtų šį studentų kū rybiškumą. Studentai, ateity je turėtų kviestis meno saviveiklos kuratorių iš Es tetinio iavinimo lavinimo katedros, kurie padėtų prižiūrėti renginių turinį, ugdyti meninį skonį (suprantama, nevaržydarni studentų iniciatyvos), Palinkėsime ir rengėjams drąsiau populiarinti šią šau nią iniciatyvą, kad šios kū rybos akimirkos išaugtų į gražią viso Universiteto stu dentų šventę. P. ŽVELGA
R. SURVII a
INTERKLUBO VAKARONE Auditorinio korpuso val gykloje vyko neįprasta va karonė — su klastingomis mįslėmis, pamokomis patar lėmis, polkomis su ragučiais. Į Univeisiteto internacio nalinio klubo surengtą vakaronę susirinko svečių iš Leningrado aukštųjų mokyklų Tarybų Šąjungo-
ję studijuojantis jaunimą, iš Vietnamo Socialistinės Res publikos. Vengrijos Liaudies Respublikos, Bulgarijos Liau dies Respublikos, taip pa: svečiai iš Baltarusijos uni versiteto ir Vilniaus aukštų jų mokyklų. NASTOPKA
BUKU PIRMASIS SNIEGAS
Pažvelk, Kaip švelniai, tyliai leidžias snaivės Ant žemės rankų dar šiltų Ir iš nuostabos truputį apsvaigęs, žengi tu kilimu baltu. Miestan jau slenkanti žiema Baltais stogais nubėga. Sakelės glaudžiasi ir saugo Nelauktą svečią — pirmą sniegą.
Vėsus žvaigždžių prisilietimas Gal dar šaltas, nejaukus. Bet aidą širdyje brandina Ir veda i ateinančius — Naujus M. . .
mėjimą Nr. 790116 išduo ta MaF studentei GRINKŪTEI A., laikyti nega liojančiu.
Dingusi studento pažy mėjimą Nr. 780737 išduo tą Fil.F studentei VENC KUTEI Gražinai, laikyti negaliojančiu. Dingusi studento pažyRedakcijos adresas: 232000 — MPT-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444, Rinko Ir iškiliuoju būdu spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos g. 1. Apimtis 0,5 spaudos lanko. •■TkpuŪBHnc čTyAeHTacn («CoBeTCKHM • CTyAeHT»). Opran napncoMa peKTopara, kombtcto AAKCM, npatpKOMa op^eHos Tpy^oBoro Kpacuoro jHaųeHn m ĄpyzKŪM HapųAOB BBAtmoccKoro yuHBepcMTeTa hm. Banųaca Kancyxącą Aht. CCP. Ha ahtobckom B3i>iKe,
Medicinos fakulteto nervų ir psichinių lipų katedros darbuotojai reiš kia gilią užuojautą ihedicinos kandidatei Reqtnsi PARNARAUSKIEN EI d?l jos tėvo mirties.
Tiražas 4500 LV 17162 Uis. Nr. 3178
REDAKTORE A. NUGARAITE