Visų šalių proletarai, vienykitės!
S CrMLVBII )IU sucioenuas
VILNIAUS
DARBO RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ
LAIKRAŠTIS
1972 m. gruodžio mėn. 22 d.
Nr. 37 (819)
>>
Į REIKŠMINGAIS DARBAIS, Į PUIKIU MOKYMUSI | PAŽYMĖKIME
\ TSRS 50-MĖTĮ!
Gruodžio 15 d. Vilniuje, Sporto rūmuose, įvyko bend ras Lietuvos KP Centro Ko miteto ir Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos posėdis, skirtas TSR Sąjungos Įkūrimo 50-osioms metinėms. Pranešimą padarė Lietuvos KP Centro Komiteto pirmasis sekretorius A. Sniečkus. Posėdžio dalyviai vieningai priėmė sveikinimo laišką TSKP Centro Komitetui, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Pre zidiumui, TSRS Ministrų Ta rybai.
Visos respublikos darbo žmonės, studentija savo lai mėjimus ir pasiekimus skiria TSRS penkiasdešimtmečio garbei. Iškilminguose posė džiuose peržvelgiamas ir įver tinamas nuveiktas darbas, apdovanojami socialistinio lenktyniavimo nugalėtojai. Šeštadienį, gruodžio 18 d., Universiteto Aktų salėje su sirinko profesoriai, dėstytojai, studentai. .. .19 vai. Į prezidiumą pa kyla Universiteto vadovybė, visuomeninių organizacijų atstovai, svečiai. Į gausiai su sirinkusius posėdžio dalyvius kreipiasi Universiteto rekto rius prof. dr. J. Kubilius. Jis atidaro iškilmingą TSRS 50mečio minėjimą. Kalba „Tie sos“ vyriausiasis redaktorius A. Laurinčiukas. Jis pasakoja apie didžiulį entuziazmą ir pakilimą, apėmusį visą šalį, apie mūsų respublikos pasie kimus, kuriais pasitinkame auksinį jubiliejų. Pasakoda-
SKIRIAMA TSRS 50-MEČIl
VVU komjaunimo komite BROLIŠKŲ to Biuro ir VVU studentų profsąjungos komiteto Prezi PARTIJŲ diumo bendrame posėdyje su vesti konkurso geriausiai aka PASIUNTINIŲ deminei grupei išaiškinti re zultatai. Vertinant atsižvelgta VIEŠNAGĖ į studentų pažangumą moksle, aktyvų dalyvavimą visuome Tarybų Lietuvos svečiai — ninėje veikloje. LKP CK ir LTSR Aukščiau siosios Tarybos iškilmingo posėdžio, skirto TSRS įkūrimo II KURSAS 50-osioms metinėms, dalyviai — Airijos Komunistų parti Pirmoji vieta Matematikos ir mechanikos fakulteto taiko jos generalinis sekretorius mosios matematikos specialybės II kurso 1 grupei (seniū Maiklas O'Riordanas, Šveica nas Z. Kryžius, gruporgė R. Jankauskaitė, proforgė J. Apyrijos Darbo partijos vadovy valaitė). Grupės pažangumo vidurkis — 4,54 balo. bės narys Edgaras Vogas, GaAntroji vieta — Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir janos Pažangiosios liaudies literatūros specialybės II kurso 1 grupei (seniūnė G. Lupartijos vykdomojo komiteto košaitytė, gruporgė A. Jankauskytė, proforgė L. Černiaus generalinės tarybos narė, par kaitė). tijos sekretorė Džaneta Dža. Trečioji vieta — Pramonės ekonomikos fakulteto darbo gan ir šios partijos atstovas ekonomikos specialybės II kurso 2 grupei (seniūnė V. ZinRalfas Ramkaranas susipažino kutė, gruporgas V. Tamulionis, proforgė V. Purkinaitė). su respublika. Sekmadienį svečiai viešėjo III KURSAS Universitete. Juos lydėjo LKP Vilniaus miesto komiteto pir Pirmoji vieta — Prekybos fakulteto pramonės prekių masis sekretorius P. Griškevi mokslo specialybės III kursui (seniūnė R. Antanaitytė, čius, Vilniaus miesto Vykdo gruporgė M. Nedveckaitė, proforgė A. Kuodytė). Grupės mojo komiteto pirmininko pa pažangumo vidurkis — 4,43. vaduotojas J. Vileikis ir kt. Garbingiems svečiams buvo Antroji vieta — Finansų ir apskaitos fakulteto ekonomi įteiktos gėlės, padovanotos nės kibernietikos specialybės III kursui (seniūnė G. Paula Lietuvos KP Centro Ko studentiškos kepuraitės. vičiūtė, gruporgas J. Jokšas, proforgas P. Baublys). Rektorate įvykusiame po mitetas ir Lietuvos TSR Trečioji vieta — Istorijos fakulteto žurnalistikos specia kalbyje dalyvavo rektorius Ministrų Taryba, apsvars lybės III kursui (seniūnė V. Labžentytė, gruporgė G. Reprof. dr. J. Kubilius, prorek tę darbus, kuriuos patei meikaitė, proforgas G. Vinickas). toriai doc. B. Sudavičius ir kė Lietuvos TSR Respub doc. J. Grigonis, partijos Uni likinių mokslo ir techni IV KURSAS versiteto komiteto sekretorius kos premijų komitetas ir Pirmoji vieta — Teisės fakulteto IV kurso 3 grupei (se doc. P. Bernatavičius, LLKJS Lietuvos TSR Respubliki CK Biuro narė, Fil. F. komjniūnas J. Vasiliauskas, gruporgė J. Vilimaitė, proforgė L. jaunimo biuro sekretorė G. nių literatūros ir meno Soboleva). Grupės pažangumo vidurkis — 4,04. Marcinkevičiūtė, VVU stu premijų komitetas, pasky Antroji vieta — Fizikos fakulteto IV kurso 2 grupei (se dentų profkomiteto pirminin rė 1972 m. Lietuvos TSR niūnas S. Vilčinskas, gruporgė V. Mackevičiūtė, proforgė kas V. Žeimantas. Respublikines premijas. D. Sikšniūtė). Rektorius prof. dr. J. Kubi Laureatų tarpe — du Uni Trečioji vieta — Chemijos fakulteto gamtinių junginių lius papasakojo apie Univer chemijos specializacijos IV kursui (seniūnas P. Džeja, gru sitetą, jo laimėjimus, kuriais versiteto profesoriai. Mokslo ir technikos sriporgė D. Minutkaitė, proforgas A. Balsys). pasitinka TSRS 50-metį. Broliškų partijų pasiuntiniai +yje premijos paskirtos: K. NAVICKUI, istorijos V KURSAS lankėsi bibliotekoje, pasirašė mokslų daktarui, Vilniaus garbės svečių knygoje. Pirmoji vieta — Gamtos fakulteto biologijos specialybės „T S" inf. Darbo Raudonosios Vėlia V kurso 2 grupei (seniūnė D. Misiūnaitė, gruporgė V. Višinskaitė, proforgė I. Rimkevičiūtė). Grupės pažangumo vi durkis — 3,9. Linksmųjų ir išradingųjų Antroji vieta — Medicinos fakulteto gydomosios medi klube gruodžio 17 d. susitiko cinos specialybės V kurso 5 grupei (seniūnė I. Sabutytė, Chemijos fakulteto bei Mate gruporgė A. Mickutė, proforgė J. Vilčikauskaitė). matikos ir mechanikos fakul Trečioji vieta — Filologijos fakulteto anglų kalbos ir li Vivant Fi-Fi-Fa! — toks teto komandos. teratūros specialybės V kursui (seniūnė A. Railaitė, grupor šūkis papuošė Universiteto Vertinimo komisija, susu gė A. Rabašauskaitė, proforgė V. Petkutė). Aktų salę, kurioje gruodžio mavusi balus (56:47), nustatė, 17 dieną vyko Filologijos ir kad sąmojingesni matemati Pastaba. Pirmame posėdyje buvo nutarta pirmą vietą tarp Fizikos fakultetų profbiurų kai. * * * penktų kursų skirti MF V k. 1 grupei. Paaiškėjo, kad ši surengtas draugystės vakaras. V. SVETIKAITĖ grupė pasielgė nesąžiningai: pristatė netikslius duomenis. Gruodžio 14 d. Jaunųjų
Geriausios akademinės grupės
minėjimai mas apie puikų mūsų respub likos eksponuojamų gaminių ir pačio paviljono įvertinimą tarptautinėje parodoje Čilėje, A. Laurinčiukas paliečia ir vi same pasaulyje vykstančią kovą už demokratiją, konkre čiai remdamasis čiliečių kova prieš imperializmo pinkles, už pažangius pertvarkymus ša lyje. Pranešėjas pažymėjo tary binio jaunimo indėlį, kuriant komunizmą, nurodė tuos di džiulius uždavinius ir darbus, laukiančius jo ateityje. Kalba svečias iš Baltarusi jos Valstybinio universiteto, Valstybinės teisės ir tarybi nės statybos katedros vedėjas dr. A. Golovka, dalyvavęs pa sitarime, vykusiame Vilniaus universiteto Valstybinės tei sės katedroje. Jis perduoda savo aukštosios mokyklos sveikinimus TSRS 50-mečio
proga. Maskvos energetinio instituto komjaunimo komite to sekretoriaus pavaduotojas B. Žadinąs kalbėdamas su ma lonumu pažymėjo tą faktą, kad pasirašytas susitarimas toliau plėsti draugiškus ryšius ir bendradarbiavimą tarp Maskvos energetinio instituto ir mūsų Universiteto studentų visuomeninių organizacijų. Iškilmingo minėjimo metu buvo paskelbti geriausios akademinės grupės konkurso rezultatai. Labai šiltai susirinkusieji sutiko Rygos universiteto akademinį chorą, atlikusį ta rybinių kompozitorių ir bro liškų tautų liaudies dainas. Koncertą užbaigė studentišką draugystę simbolizuojantis svečių ir mūsų Universiteto jungtinis choras. V. BARTASEVIČIUS
RESPUBLIKINIŲ PREMIJŲ" LAUREATAI
AVADTĖ
vos ordino V. Kapsuko Valstybinio universiteto TSKP istorijos katedros vedėjui — už monografi jas „Lietuva ir Antantė (1918—1920 m.)", ir „TSRS vaidmuo, ginant Lietuvą nuo imperialistinės agresi jos 1920—1940 m.". J. PALIONIUI, filologi jos mokslų daktarui, Vil niaus Darbo Raudonosios Vėliavos ordino V. Kap suko Valstybinio universi teto Lietuvių kalbos ka tedros profesoriui — už monografiją „Lietuvių li teratūrinė kalba XVI— XVII a.“. žurnalistų klubo nariai susiti ko su „Tiesos" darbuotoju V. Miniotu. Buvo diskutuojama žurnalisto etikos klausimais. Doc. B. Raguotis daug kalbė jo apie žurnalisto principin gumą, taktiškumą. V. Minio tas papasakojo keletą epizodų iš savo, kaip žurnalisto, gyve nimo. B. VALAINYTE
Filologai rasistai plačiai pažymėjo šimtąsias V. Dalio mirties metines. Buvo perskai tyti 9 pranešimai, kuriuose atžymėta šio leksikologo, ra šytojo, rusų kalbos žodyno autoriaus veikla.
A. DOLGICH V. LAZAUSKAITĖ
KOMJAUNIMO BIURŲ ATASKAITŲ INTERPRETACIJA
Devyniasdešimt devyni procentai darbo
PIRMAKURSIAI — patys patikliausi žmonės Universitete. Ir čia ne yda, o tas atramos taškas, kurio dė ka būtų galima stiprokai su purtyti žemę, vadinamą aka deminiu darbu. Fuksams tik pasakyk, jie viską stropiai vykdys. Jie su geria kiekvieną vyresniųjų žodį. Ir apmaudu, kad kartais juos moko ne kuratorius, ne mokslo pirmūnai, o skolinin kas, mėgėjas studentauti. „Pirmakursiams reikia pa dėti kuo greičiau prisitaikyti prie studijų ritmo, nepažįsta mo proceso. Žinoma, vyres niųjų pagalba dar neapspren džia, kuris studentas bus pir mūnų gretose, o kuris vilksis uodegoje. Studentui nurodo mas tik teisingas kelias, o mokslo rezultatai priklausys nuo jo noro dirbti!" „Pasirodo, pirmakursis nė ra pasiruošęs tokiam išbandy mui, kaip sesija. Ateity reikė-
Ir fuksai susirūpino ar tėjančia sesija.
tų žymiai sustiprinti darbą su pirmu kursu". Tai Prekybos bei Finansų ir apskaitos fakultetų komjauni mo organizacijų vadovų nuo monės. Deja, neseniai vykusiose komjaunimo ataskaitinėserinkiminėse konferencijose retokai galėjai išgirsti susirū pinimą dėl pirmakursių adap tacijos, jų savarankiškumo ugdymo. Prisimenu neseniai įvykusį LLKJS Universiteto komiteto posėdį, kuriame bu vo nagrinėjamas Fizikos fa kulteto komjaunimo organi zacijos akademinis darbas. Fakulteto komjaunimo biuro sekretorius S. Arlauskas ak centavo vieną, jo manymu, svarbų momentą jų darbe: didžiausią dėmesį biuras ski ria pirmiems kursams. Ir jie teisūs: pradėti reikia būtent nuo pamatų. Tada ateity gali ma tikėtis gero ir duodančio vaisius organizacijos darbo. GRUPE — tai kolektyvas, kuris auklė ja studentą — padeda jam, reikalauja iš jo. Bet ar kiek viena grupė yra kaip tik toks kolektyvas. „Studentų pašali nimo už nepažangumą faktai rodo, kad mes dar ne viską padarėme. Kaltė tenka ir stu dentams, ir akademinėms grupėms, tvirtina gamtinin kai. — Kartais ateina grupės į dekanatą ir rašo pareiški mus, atseit, leiskit dar kartą tokiam ir tokiam draugui per laikyti egzaminą. Keista, bet tik tuo metu grupė sujunda. Ji pastoviai nesidomi arba lieka abejinga tam, kad kai kurie studentai (o jų nemaža)
R. JOKANTAITĖS pieš
nekonspektuoja paskaitų, ne siruošia seminarams". Medikai tikina, kad grupė galėtų būti geresnė, jeigu ji savo pačių rankomis prigrieb tų skolininkus. Anot matema tikų, akademinės grupės ko lektyvui ar aktyvui reikėtų suteikti teisę pasiūlyti deka natui nemokėti studentui sti pendijos už blogą mokymąsi, nepakankamą ruošimąsi se minarams ir pan. Vadinasi, grupė turi tapti aktyvesne. „Grupės darbo sėkmę dide le dalimi lemia jos vadovo — grupės komjaunimo sek retoriaus — asmenybė", — tokia Chemijos fakulteto komjaunimo biuro nuomonė. Matyt, nuo čia ir reikia pradėti. Grupės aktyvas tik rai turi būti aktyvus — pa vyzdys kitiems moksle ir dar be, kupinas sumanymų. Mažai padarė ir mūsų pir mūnai. Jie gali ir turi tapti didele jėga, kovojant už gerą pažangumą. Labai gerai besi mokantis žmogus turi dar ir moralinę teisę svarstyti, baus ti blogai besimokančius. Jis turi ir pareigą — padėti draugui. Kaip tik toks Filolo gijos fakulteto pirmūnų tary bos devizas — „Išsilaikyk pats pirmūnų gretose ir pa kelk iki pirmūno lygio dar vieną mokslo draugą".
FAKULTETO KOMJAUNIMO BIURAS — pirminių komjaunimo orga nizacijų koordinavimo cent ras. Tai šaltinis, iš kurio pra sideda upė. Pagal žiemos sesijos rezul tatus Teisės fakultetas užėmė penktą vietą Universitete.
Praėjo vienas semestras. Išlai kyta pavasario sesija. Fakul tetas užima pirmąją vietą. Sis palyginimas rodo, kad fakulte to komjaunimo biuras, glau džiai bendradarbiaudamas su dekanatu, katedromis, dėsty tojais, laiko veltui neleido. Biuras tvirtai laikosi nuomo nės, kad draugiškas reiklumas sau ir kitiems, tvirta savi drausmė, nuolatinis mokymo tvarkos keliamų reikalavimų vykdymas — tokios yra būsi mo specialisto profesinio ir pilietinio brendimo sąlygos. Komjaunimo organizacija ir turi skiepyti studentui šiuos bruožus. Akademinę drausmę ir gerą pažangumą laikyda mas politiniu studentų uždavi niu ir šia kryptimi vadovau damas grupių komjaunimo or ganizacijoms, Teisės fakulteto komjaunimo biuras nuolat svarstė akademinio darbo klausimus. Semestro metu ak tyviai dirbo akademinės drausmės sekretoriai grupėse, buvo leidžiami paskaitų lan komumo kontrolės grafikai, semestrų rezultatai buvo svarstomi tradiciniuose akade miniuose vakaruose, komjau nuoliškoms bausmėms ir ad ministracinėms nuobaudoms neduodant gerų rezultatų, bu vo rašomi informaciniai laiš kai nepažangių studentų tė vams, fakulteto sienlaikrašty je pasirodydavo straipsniai akademinės drausmės klausi mais, apie pažangumą buvo dažnai kalbama šefuojančių katedrų posėdžiuose, kuriuo se dalyvaudavo grupės akty vas. Daug geros iniciatyvos ataskaitiniu laikotarpiu rodė
ir Medicinos fakulteto kom jaunimo biuras. Visi gerai žinome, kad stu dentai labai nevienodai lan ko paskaitas. Kokios iš to da romos išvados? Apkaltinami studentai, kad perdaug greitai suklasifikuoja paskaitas j „mėgstamas" ir „nereikalin gas“. Nedrąsiai užsimenama, kad lankomumas priklauso ir nuo lektoriaus, kitaip tariant — nuo paskaitos kokybės. O kodėl, — klausė savo konfe rencijoje chemikai, — mums apie tai nepakalbėti atvirai ir konkrečiai? Bėda ir ta, kad daug ką darom iš tradicijos, nuojau tos ar įsitikinimų (kad ir klai dingų) vedami. Akademiniame darbe pasigendama sociologi nių tyrimų, beveik nepasinaudojame kitų šalies aukštųjų mokyklų komjaunimo organi zacijų patyrimu. Mokykime tą, kuris nori mokytis, kuris išsikovoja vie tą Universitete savo darbu", — pabrėžiama teisininkų
komjaunimo biuro ataskaito je. „Nereikia pamiršti, jog 1 proc. gabumų ir 99 proc. sąži ningo darbo gali užtikrinti net mokymąsi be trejetų, — tvirtina matematikai. „Įvedę dar griežtesnę paskaitų lanko mumo kontrolę, tinkamai or ganizavę koliokviumus, — sakoma jų ataskaitoje, — iš tiesų galėtume sudaryti nepa kantumo atmosferą ir trejetu kininkui. Komjaunimo organizacija paskelbė kovą skolininkams trejetukininkams — vidutiny bei. Organizacijos darbas da bar konkretesnis, negu, saky sim, prieš penkerius metus. Ji reiklesnė savo nariams, ji pati sau stato didesnius reikalavi mus. O tai jau rodo jos jėgą Norint pasiekti geresnių re zultatų, ir toliau reikia dirbti kompleksiškai — bendromis dekanato, vsiuomeninių orga nizacijų ir katedrų pastango mis. A. JUODUPIS
t
A?
»
LABORATORIJOJE
Tur būt, netenka abejoti vitaminų naudingumu ir būti numu žmogaus organizmui. O kokį poveikį vitaminai turi augalams, kokią įtaką jie da ro gyvybiniams procesams, vykstantiems organizme? Šią reikšmingą ir reikalingą mokslui bei respublikos že mės ūkiui problemą — vita minų ir auksinų poveikį au galams ir mikroorganizmams ir nagrinėja laboratorijos dar buotojai (vedėjas, 3, vyr. moksliniai bendradarbiai, vyr. inžinierius, 4 laborantai). Štai ką pasakoja vyr. mokslinė bendradarbė Nijolė Dringelienė: — Laboratorijoje, veikda mi vitaminais (būtent vitami nu Bi), tiriame angliavande nių ir baltymų apykaitą au galuose (cukriniuose runke liuose, svogūnuose). Tirdami angliavandenių apykaitą, nu statome, kokį poveikį vitami nas Bj turi atskirų aurų pa siskirstymui ir susikaupimui įvairiuose augalų organuose. Šiuos tyrimus atlieka labora torijos vyr. moksl. bend radarbė M. Zajaučkauskienė. Biologijos mokslų kan
didatė I. Mateikienė tiria at skirus fermentus, dalyvau jančius angliavandenių apy kaitoje. Vyr. laborantė I. Ur bonaitė, tirdama baltymų apykaitą augaluose, nustato amino rūgščių kokybinį ir kiekybinį sąstatą. Taip pat tiriami ir nukleininių rūgš čių apykaitos procesai įvai riose augalų augimo stadijo se. Augimo ir sintezės proce sų stimuliavimas mikroorga nizmuose — tai laboratorijos vedėjo P. Bruzgulio, jaun. moksl. bendradarbio S. Mila ševičiaus darbų problema. — Pastaraisiais metais mikroorganizmų biocheminė veikla randa vis platesnį pri taikymą įvairiose pramonės šakose, — pasakoja labora torijos vedėjas P. Bruzgulis. — Tiriame pelėsinius grybus. Vitaminų ir auksinų pagalba suaktyviname juose fermentų aktyvumą ir jų sintezę. Be abejo mikroorganizmai gali atnešti ir žalos, sukelti įvai rias ligas ir susirgimus. Vietinės pramonės ministe rijos prašymu ši laboratorija atliko tiriamuosius darbus ir
pateikė taip reikalingas re komendacijas dėl darbininkų ir tarnautojų darbo sąlygų pagerinimo. Ne tokie reti svečiai labo ratorijoje ir studentai. Mikro biologijos ir augalų fiziologi jos specialybių studentai tal kininkauja laboratorijos dar buotojams moksliniame-tiriamajame darbe. P. Bruzgulio žodžiais tariant, ne pro šalį, kad tokių talkininkų būtų .ir daugiau. Laboratorijoje stu dentai atlieka gamybinę prak tiką, renka medžiagą kursi niams ir diplominiams dar bams. Laboratorijos bazėje paruošta daugiau kaip 30 diplominių ir ne mažesnis skaičius kursinių darbų. O jau anksčiau minėti la boratorijos darbai skelbiami spaudoje, referuojami konfe rencijose, simpoziumuose, ku rie vyksta kitose respubliko se, užsienyje. 1972 m. Mask vos Universiteto jaunųjų mokslininkų konferencijoje už pranešimą „Nikelio ir kal cio jonų įtaka plazminių membranų ultrastruktūrai" J. Sabaliauskui paskirta I vieta. Augalų ir gyvulių au
Gamtos fakultete yra įsikūrusi augalų ir gyvulių augi mo stimuliatorių probleminė laboratorija, nedidelė savo patalpomis, bet ne tokia jau maža savo atliktais ir atlie kamais darbais.
NAMAI, KURIŲ ŠEIMININKAS TU
Lapkričio pabaigoje Uni kad ir kitais metais gyvens versiteto kavinėje įvyko tame pačiame kambaryje, bū bendrabučių tarybų vakaras. tų suinteresuoti saugoti in Pasitarti ir pasidalinti min ventorių, geriau tvarkyti NUOTRAUKOSE: laborato timis apie studentų gyvenimą kambarius. Dažnai patys gy rijos darbo dienų momentai. ir buitį rinkosi studentų prof- ventojai ir remontuoja savo Dešinėje — vedėjas P. Bruz komiteto ir bendrabučių tary kambarius. Paskutinį kartą bų nariai, komendantai. Pra bendrabučiai buvo remontuo gulis. dėdamas vakarą, studentų jami 1968 ir 1971 metais. Šiuo profkomiteto pirmininkas V. metu blogiausiai atrodo patal Žeimantas apibūdino esamą pos, kurios buvo remontuoja padėtį bendrabučiuose ir nu mos 1968 metais. Nėra rūbų rodė tas aktualias problemas, džiovyklų, trūksta dujinių kurias neatidėliotinai reikia plytelių, kambariai blogai ap išspręsti artimiausiu metu. šviesti. Nėra bendrabučiuose Buvo perskaitytas Vilniaus ir poilsio kambarių, kur stu miesto Vykdomojo komiteto dentai galėtų kultūringai pra gimo stimuliatorių problemi tikrinimo aktas. Jame nuro leisti savo laisvalaikio dalį. Butų skyriaus viršininkas S. nė laboratorija palaiko ryšius dyti trūkumai Universiteto su LTSR žemdirbystės institu bendrabučiuose: „Bendrabu Mickus pažymėjo, kad arti tu, konkrečiai su Vytėnu čiai sudaro įspūdį ne gyvena miausiu metu bus atiduotas bandymų stotimi, su Lenin mos patalpos, o įstaigos. Lyg naudojimui naujas bendrabu grado citologijos institutu, visi laikinai būtų apsistoję. tis Olandų gatvėje, bus re Maskvos augalų fiziologijos Trūksta jaukumo ir šilumos; montuojami kiti. Iš S. Mickaus pasisakymo institutu, Baltymų sintezės perpildyti, blogos buitinės-hiinstitutu, užmegzti ryšiai su gieninės sąlygos. Prastai atro susidaro įspūdis, kad arti miausiu metu buitinės sąlygos Demokratinės Vokietijos do gyvenamoji aplinka”. Iš dalies galima ir pateisinti bendrabučiuose vis labiau ge Graifsvaldo ir Jenos univer sitetais, Berlyno mikrobiolo iškeltus trūkumus. Tikrinama rės ir, matyt, mažiau bus gy buvo rugsėjo mėnesį, kada ventojų nusiskundimų. gijos institutu. Bendrabučių komendantai Visai neseniai už bendra didesnioji dalis studentų tal darbiavimą, įdiegiant moksli kininkavo kolūkiuose. Tuo reiškia priekaištus dekana nius - tiriamuosius darbus, metu gyvenantieji pirmakur tams dėl atsiskaitymo lapelių studentams LTSR vietinės pramonės mi siai dar nebuvo įpratę prie pasirašinėjimo nisterijos nutarimu Gamtos bendrabučiuose reikalauja Daugelis studentų, kurie jau fakulteto Augalų ir gyvulių mos tvarkos. Praėjo keletas čiasi skolingi bendrabučiui, augimo stimuliatorių proble mėnesių. Kai kuriuose bend visiškai neatneša komendan minės laboratorijos darbuoto rabučiuose dar mažai tesusi- tams atsiskaitymo lapelių. Kažkodėl studentai neturi tvarkyta. Penkto bendrabu jams paskirta premija. — Viskas būtų neblogai, — čio tarybos pirmininkė J. atsakingumo jausmo. Atsiran į klausimą apie sunkumus at Vaišnytė visų bendrabučio da tokių, kurie nesaugo ir ne sako laboratorijos vedėjas, — gyventojų vardu pasiskundė, tausoja visuomeninio turto. bet dar vis susiduriame su kad neveikia bufetas. Jau Sprendžiant įvairius studentų mūsų darbų įdiegimo prakti nuo pat rugipūčio mėnesio gyvenimo bendrabutyje klau koje problema. Labai gaila, vyksta remontas, o jo pabai simus, daugiau iniciatyvos ir energijos turėtų parodyti kad dažnai mokslinių - tiria gos dar nematyti. Bendrabučio Nr. 4 tarybos bendrabučių tarybos, komen mųjų darbų savalaikis įdiegi mas nepriklauso nuo mūsų pirmininko J. Cerkausko nuo dantai ir patys gyventojai. A. ČIURLYS pastangų. mone, reikėtų mažiau kilnoti Studentų profkomiteto _ gyventojus iš vieno kambario "irmininko pavaduotoja1Raimonda MALKEVlClUTE į kitą. Studentai, žinodami,
GERIAUSIOSE GRUPĖSE
Reikia
RANKINIS
tik norėti ir stengtis Y
Įvairių žmonių sutinkame grupėse... Kiekvienas atsine ša savo svajonių, minčių. .. Bendri rūpesčiai ir džiaugs mai, bendros problemos suar tina visus. Apie grupės kolektyvo šio kiadienius kalbamės su Pre kybos fakulteto pramonės prekių mokslo specialybės III kurso studentais: seniūne R. Antanaitytė, gruporge M. Nedveckaite, J. Ruževičium, V. Meištaite. Ką galite papasakoti apie grupės kolektyvą? Juk tiesa, kad svarbu ir tai, kokie jus supa žmonės, su kuriais tenka kasdien bendrauti? Be abejo, darniame, drau giškame kolektyve žymiai ge riau. Manome, kad ir mūsų grupės kolektyvas vienas iš tokių. Gerai pažįstame, su prantame vieni kitus. Nors, žinoma, kaip ir kituose fakul tetuose, taip ir pas mus pasi
taiko visko. Nesklandumus sprendžiame patys. O kas padėjo formuotis jū sų grupės kolektyvui? Tik pirmosiomis dienomis vienas į kitą žiūrėjome su ne pasitikėjimu, bet tai truko la bai neilgai. Suartėjame, susi draugavome, visai nenaudo dami ypatingo „cemento". Daug įtakos turėjo kolekty viniai renginiai — meno sa viveiklos apžiūra, „krikšty nos". . . O neseniai atšventė me mediumą. Smagu buvo talkininkauti Širvintų rajono Alekniškių kolūkyje. Susidraugavome su kolūkiečiais, ypač su jauni mu. Linksmi buvo poilsio vakarai, laisvalaikio popietės. Pilni įspūdžių grįžome iš eks kursijos į Kernavę. O ir pats darbas, kai dirbi kartu, daug lengvesnis. Džiugina puikūs Jūsų gru pės rezultatai moksle — pa
Mums, milicijos darbuoto jams, priekaištaujama, kad nekovojame su apšepusiais, nudiržusiais jaunuoliais mūsų mieste. Girdi, kodėl neapker pame ir neapskutame netvar kingai apžėlusių, kodėl nenu mauname tų odos, dermantino ir spalvotos medžiagos ga balais lopytų kelnių ir diržu neuždrožiame per tam tikrą vietą? Aš su tuo nesutinku. Milicijos darbuotojai nežiūri į tai pro pirštus. Aiškiname, kalbame. Mūsų dėka nemaža jaunuolių apsitvarkė savo pa drikus karčius ir pan. Paga liau milicijos darbuotojai — ne kirpėjai ir barzdų skutėjai. Panašūs priekaištai turėtų bū ti pareikšti, visų pirma, tė vams ir tiems kolektyvams, kurie išaugino tuos gauruo tus, netvarkingai ir neskonin gai apsirengusius vaikinus. Ne milicija kalta, kad jų sū neliai panašūs... į pirmykš tes žmogystas. Dabar niekam nereikia per gyventi dėl savo rytojaus. Nereikia niekam stovėti prie (laibo biržų vartų ir siūlyti savo darbo rankų, nereikia turėti dvarų, norint baigti aukštąją mokyklą. Dabar rei kia vieno — gero noro. Tu rint gero noro, galima pasiek ti daug ką. Bet mūsų darbe ir apskritai gyvenime pasitaiko sutikti tokių vaikinų ir mer ginų, kurie jokių gerų norų, garbingų siekių neturi. Tokie žmonės, paprastai, puikiai ži no savo teises, bet nieko ne nori girdėti apie pareigas. Jie norėtų gyventi nieko nedirb dami, jie norėtų per dienas sėdėti restoranuose, bet tik ne savo sąskaita, t. y., mokėti ne savo prakaitu uždirbtais Pinigais, jie norėtų daug ko
ir viską... veltui. Kai primeni tokiems piliečiams, kad reikia viską užsidirbti, tuomet jie pradeda postringauti apie kažkokią „laisvę". Ir čia kyla klausimas: kokios jums ,-,lais vės "reikia? Ar tokios, kad gyventumėt savo liaudies sąskaita? Ar tokios, kad vaikščiotumėt gatvėmis pus plikiai, nesiprausę, nesikirpę ir nesiskutę? Jums duota laisvė moky tis, kurti, dirbti ir gyventi, statyti naują rūmą. Gyventi visuomenėje ir nuo jos ne priklausyti negalima. O kai kurie mūsų jaunuoliai meta iššūkį visuomenei, kurios duoną jie valgo. Kas tai, ar ne iššūkis, ar ne pasityčioji mas iš savo tėvų, iš save-liaudies, iš darbo žmogaus? Kas tai, jei ne iššūkis, kad mūsų kai kurie jaunuoliai, turėdami visas galimybes skoningai ir tvarkingai rengtis, rengiasi iš šaukiančiai, netvarkingai. Kam tas kai kurių jaunuo-
.Aš manau, kad žmogus, kuris „šviečia, bet nešildo aip pat gražus, kaip ir tas, kuris šildo, bet nešviečia". R. B„ „TS", Nr. 34 O aš nemanau. Tikiuosi, Piskutuojama apie žmogaus grožį platesne prasme, negu M drg. R. B. jį vertina, atsisukdamas gatvėje į kiek vieną gražią merginą". Visų pirma, apie žmogų gaffflie spręsti tik tada, kai gefai jį pažįstame. Apie grožį po labiau. Neneigiu, kad Pnogų galima pavadinti gra-
žangumo vidurkis 4,43. Ne daugelis grupių gali tokiu ar panašiu pasidžiaugti. O su ko kiais sunkumais studijose su siduriate Jūs? Tokių sunkumų beveik ne turime. Grupėje visi labai stropūs, mokosi rimtai, — abejingų nėra. Tur būt, ir tai lėmė, kad į mūsų pasirinktą specialybę įstoti buvo sunku: tik patys stropiausi, darbš čiausi, geriausiai išlaikę eg zaminus, praėjo nemažą kon kursą. Apie darbščius ir stropius šios grupės studentus daug gali pasakyti pavasario sesi jos egzaminų rezultatai. Dau gelio egzaminuojamųjų žinios buvo Įvertintos penketais Ir ketvertais; vien penketais iš laikė V. Barkauskaitė, C. Bučinauskaltė, o J. Ruževičiui paskirta Lenino stipendija. Šie pavyzdžiai patvirtirjį, kad labai gerai mokytis įmanoma.
lių noras pasirodyti pana šiems į elgetas? Kad atkreiptų į save dėmesį: pažiūrėkite, kokie mes: mes nesutinkame su jumis, mes už elgesio „laisvę". Taip, jie nori, kad į juos atkreiptų dėmesį. Tad imki me ir patenkinkime jų norus. Visų pirma, visiems tiems ne švariai ir netvarkingai apsi rengusiems jaunuoliams užda rykime duris į koncertų, teat rų, kavinių, restoranų ir šokių sales. Einant į žmones, reikia pačiam atrodyti žmogumi. Priimant į mokyklas, darbą, taip pat reikia pasižiūrėt;. Jeigu jau įsileidome, tai rei kia jį padaryti žmogumi. Kai kurie žmonės galvoja, kad prieš tokius jaunuolius reikia priimti griežtą įstaty mą. Mano manymu tam jokio įstatymo nereikia. Reikia, kad mūsų partinės, komjaunimo, profsąjunginės organizacijos, mokyklų, įmonių, įstaigų ir organizacijų kolektyvai savo jėgomis sudrausmintų netvar ilIBBIIliOlBIMIIIIM kingus gauruočius. Gal būt, reikėtų turėti taisykles, nuro dančias, kaip žmogus turėtų apsirengti, eidamas į šokius, į koncertų salę, į restoraną, į mokyklą ir t. t. Anksčiau žmonės gėdydavosi nueiti į teatrą ar į res toraną be kostiumo, be kak laraiščio, su suplyšusiais, ne valytais batais, su sportba čiais, nesiskutę, nesusišukavę. Tai kodėl mes turime atsisa KVIEČIAME kyti to, kas gražu ir tvarkin PADISKUTUOTI ga? APIE A. RAMAŠKEVICIUS IŠORINĘ KULTŪRĄ Vilniaus m. Lenino rajono vykdomojo komiteto Pokalbio pradžia „TS" VRS viršininko Nr. 32 ir 34. pavaduotojas, milicijos papulkininkis
GRAŽUS ŽMOGUS. KAS JIS?
žiu iš pirmo žvilgsnio. Tačiau dažnai šis žavesys būna laiki nas ir greit išblėsta. Tikrajam žmogaus grožio supratimui toli gražu neužtenka vien „spinduliuoti savo išoriniu grožiu". Dar trūksta paties svarbiausio: vidinio, dvasinio grožio, gerų darbų ir gražių charakterio bruožų. Kaip jis (ar ji) elgtųsi vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis, žinoti būtina, nes priešingu atveju nepamatysime tikrojo žmogaus veido. Ar suderinamos sąvokos:
„Šildo, bet nešviečia"? Jeigu „šildo" — vadinasi, atlieka kažką gera, kažkam malonu su juo bendrauti, šalia jo lengviau gyventi. Ar viso to nepavadinsime „šviečia"? Jei žmogus „šildo", jisai negali „nešviesti". Visiškai sutinku su drg. A. M. nuomone: . .iš viso esu nusistatęs prieš rūkorius". Kas berūkytų (ypač patalpoje ir kompanijoje), šalia jų nepa vydėtina: dūmų ištisi debe sys, ore nors kirvį kabink. O. ALIŠAUSKAITĖ
Štai kaip mano pats J. Ruževičius: Be abejo, laiko beveik vi sada trūksta: ar tik mokaisi, ar dar užsiiminėji kitur. Aš dainuoju akademiniame cho re, esu fakulteto SMD pirmi ninkas, komjaunimo biuro na rys. Mokslą su visuomeniniu darbu suderinti galima. Rei kia tik norėti ir stengtis. . . O kaip sekasi komjaunuo liškame darbe? Grupėje beveik visi kom jaunuoliai. Gal todėl, kad pa tys komjaunuoliai supranta darbo reikšmę, daug ką nuveikiam nepersunkiausiai. Su darydami darbo planą, sten giamės apgalvoti, užsibrėžti tai,ką galėtume ir įvykdyti. Neseniai aplankėme „Drau gystės" fotoparodą, skirtą TSRS 50-mečiui, ruošiamės pokalbiui apie artėjančią se siją. . . D. CESNAUSKYTĖ
MEDICINOS
FAKULTETE Medikai myli skambią dai ną, trankų šokį. Lapkričio mėnesį savo jėgas išbandė oberfuksai ir ketvirtakursiai, susirinkę į linksmųjų ir išra dingųjų klubą. Nespėję atsigauti po šeštakursių „krikšto", fuksai ėmė si ruoštis tradiciniam konkur siniam meno saviveiklos kon certui. Jų triūsas įvertintas septyniais balais (iš dešimties galimų). O štai praeitą šeštadienį į fakulteto didžiąją auditoriją visus pakvietė trečiakursių vakaronė. Jų pasirodymas įvertintas devyniais balais.
Baigėsi respublikos ranki nio moterų pirmenybių pirmo jo rato varžybos. Jose daly vavo ir „Mokslo" komanda. Universiteto rankininkės už ėmė šeštą vietą. Pirmauja Kaimo „Politechnika", nepra radusi nė vieno taško. „Mokslo" merginų koman dos silpniausia vieta — puo limas. Antrasis ratas įvyks kitų metų vasario mėnesio pabai goje. „Mokslo" komandos tre neriui ir žaidėjams reikia pa daryti išvadas ir gerai pasi ruošti lemiamam pirmenybių etapui. Galimybės tam yra. Tvirčiau „įjungti" į kolekty vą reikia komandos pirmakur ses. * * * Mūsų vyrų rankinio ko manda dar tik ruošiasi LTSR pirmenybėms. Vienas iš pasi ruošimo etapų buvo „Drau gystės turnyras" Klaipėdoje, skirtas TSRS 50-mečiui. P. Urbono ir V. Vygonto treni ruojama „Mokslo" komanda iškovojo pirmąją vietą. Apie turnyro kovas pasakoja ko mandos kapitonas E. Čerškus: — Turnyre dalyvavo ketu rios komandos. Dvi iš jų — Klaipėdos „Maistas" ir Kauno „Pergalė" — žaidžia LTSR pirmenybių I grupėje. Pirmą ją dieną susitikome su silp niausia turnyro komanda — Klaipėdos „Okeanu". Dėl tei sėjų neobjektyvumo pralai mėjome 24:25. Tai tik „įpy kino" vyrus. Jie nugalėjo Kauno „Pergalę“ rezultatu 34:31, Klaipėdos „Maistą" — 24:20 ir užėmė pirmąją vietą. NUGALĖJO K. ŠAPKOS KOMANDA
Baigėsi Universiteto tinkli nio pirmenybės. Moterų ko mandų finalinį susitikimą, tuo pačiu ir taurę, laimėjo Pramo nės ekonomikos fakulteto stu dentės, po atkaklios kovos re zultatu 2:1 nugalėjusios medi kes. Trečioje vietoje liko FAF atstovės. Vyrų grupėje finale susitiko Fizikos bei Matema tikos ir mechanikos fakultetų tinklininkai. Gana lengvai nu galėjo fizikai (2:0), kurių gre tose žaidė Miuncheno olim piados dalyvis K. Šapka. Tre čią vietą užėmė Pramonės Apie kalnų paslaptis, alpi ekonomikos fakulteto tinkli nizmą medikams pasakojo ninkai. vienas žymiausių respublikos alpinistų S. Monstvila, šįmet kartu su savo kolegomis iš Lietuvos pasiekęs Komunizmo viršukalnę. Svečias supažindino su Lie tuvos alpinizmo istorija, pers pektyvomis ir planais, įdo miai pasidalijo įspūdžiais iš žygių į kalnus, parodė daug puikių nuotraukų-diapozityvų. P. KIRDEIK1S
IŠDIDUMAS
PURVAS SALĖJE
) Universiteto sporto salė Čiurlionio gatvėje. Prieš me tus suremontuota, šviesi. Čia kiekvieną dieną vyksta re prezentacinių Universiteto ko mandų treniruotės, respubli kos bei miesto varžybos. Bet pačioje salėje nelabai daug tvarkos. Visos durys atlapos. Na, skersvėjus dar šiaip taip galima pakęsti — juk sporti ninkai užsigrūdinę žmonės, tačiau jausti po kojomis
ŽINGSNIS Į PRIEKĮ JI
Su savigynos imtynių var žybomis finišavo LTSR XX studentų žaidynės, skirtos TSRS 50-mečiui pažymėti. Gerai žaidynėse pasirodė VVU sportininkai. I grupėje (joje startavo 5 aukštosios mokyklos) jie iškovojo pirmas vietas savigynos imtynėse, stalo teniso (bendrakomandinė), meninės gimnastikos, sportinės gimnastikos (mergi nos) varžybose. Antrąsias ko mandines vietas iškovojo merginos akademiniame irkla vime, merginos ir vyrai plau kikai. Trečiosios vietos atite ko irkluotojams vyrams, abe joms rankinio bei tinklinio komandoms. Vietoje 20-ies numatytų įvyko tik 15-os sporto šakų varžybos. Todėl organizatoriai atsisakė ir kompleksinės įskaitos. Įdomumo dėlei re zultatus susumavo SK „Moks las" vadovai. VVU merginos surinko 52 taškus ir aplenkė KKI ir KPI sportininkes. Vy rai turėjo tenkintis ketvirtta vieta (34,5 tšk.). Juos aplen kė KKI, KPI ir VISI. Sudėjus vyrų ir moterų rezultatus, Universitetas užėmė aukštą — antrąją — vietą (86,5 tšk.). Nugalėjo KKI atstovai (105 ttšk.). Trečioje vietoje liko puikias sportines tradicijas turintis Kauno Politechnikos institutas (84,5 tšk.), ketvirto je — VISI (61 tšk.), penktoje — VPI (38,5 tšk.). — Tai puikus pasiekimas, — pasakė SK „Mokslas" inst ruktorius V. Matulaitis. — Ilgą laiką Universiteto sporti ninkai vis atsilikdavo nuo Kauno aukštųjų mokyklų. Šie met iškovojame penkias pe reinamąsias taures vietoje anksčiau turėtų dviejų. Gerai pasirodė stalo tenisininkai, gimnastai. Gaila, kad žaidy nėse nedalyvavo Universiteto klasikinių imtynių mėgėjai. Komandą buvo galima su komplektuoti, tačiau už tai atsakingas inžinierius V. Jarmašauskas nepajudino nė piršto. „Mokslo" klubas dėkingas visiems sportininkams, kurie negailėjo jėgų kovoje dėl LTSR XX studentų žaidynių medalių, prizų ir čempionų vardų. Netrukus juos vėl rei kės ginti: jau vasario mėnesį startuoja LTSR XXI studentų spartakiada.
girgždantį smėlį, kurį čia at neša iš lauko studentai ir sa lėje vaikščiojantys su batais, tikrai nėra malonu. Kiekvie ną akimirką sportininką per sekioja baimė susižeisti. Ka muolys irgi pasidaro purvinas. Fizinio auklėjimo katedros vadovybei reikia visai nedaug tepadaryti: bent porą kartų per savaitę gerai išvalyti sa lę arba nors kontroliuoti, kad studentai nevaikščiotų joje apsiavę batais. V. ŽEMAITIS
Bendrabučio Nr. 1 tarybos narys G. Cerneckis nustėro vietoje: PEF V k. studentės I. Kišūnaitė ir O. Raulinavičiūtė, gyvenančios 103 kambary je, akimirka suseno keliais mėnesiais. Jis apsidairė: gal kambaryje yra kokia stebuk linga lazdelė. Ne, viskuo kal tas, pasirodo, beesąs diplo mančių išdidumas: jos visą rudens semestrą griežtai atsi sako budėti (tokią privilegiją Rektoriaus nurodymu gali tu rėti diplomantai tik po Naujų metų)! O jau O. Raulinavičiūtės vietoje sėdėtume kaip PASALINTI KAIP NEPAŽANGŪS pelė po šluota: juk bendrabu čio taryba nerekomendavo jai Matematikos ir mechanikos fak. IV k. stud. A. Kūjelis ir skirti bendrabutį šiems moks II k. stud. S. Guntulis, lo metams. Medicinos fakulteto III k. stud. A. Montvila
Spausdiname Literatų konkurso-72,skirto TSRS 50-mečiui, laureatų eilėraščius.
OBELS VAIKAI (bendraklasiams)
Rita LIAUSĖDAITĖ III k. biologė t
Kur nuo vėjų apsaugotas klonis, Augom, nokom vaikai obelies Į saulutės pusę raudoni, Į šešėlio pusę žali... Vieną kartą palikome klonį — Į skirtingas išėjom šalis — Į gimtinės pusę raudoni, Į pasaulio pusę žali... Ir kiekvienas auginam sau duoną Pasijutę labai dideli... .. .Jau j lopšio pusę raudoni, Dar j kapo pusę žali...
Nijolė MILIAUSKAITĖ, V k. lituanistė
NIDA Žiūrėk, žiūrėk — įbridęs jūron didžiulis slibinas, jis miega!
Ant uodegos — ilgos smėlėtos — žuvėdros tupia pailsėti!
Albinas VISOCKAS ni k. lituanistas
EKSPROMTAS ANT DVIRAČIO Aš priverčiau taip greitai bėgti žemę — švilpiantis asfaltas kaip pilkas siūlas vijosi ant ratų, o drungnos mėlynos bangelės vėjo sroveno manimi, srovena manimi, nuplaudamos drabužį ploną, purvą ir metus. Toks pirmapradis, tyras ir galingas, palenkęs galvą žemei — žemei nusilenkęs, stebėjau, kaip ji bėga, kaip raibuliuodama ji bėga, jaunystei nusilenkus begalinei. Net apsvaigau, to greičio sklidinas, to supratimo: aš priverčiau ją greitai greitai bėgti. Bet priešaky — saulėlydžio riba, ir kaukdamas įnėriau aš į naktį, šešėliai, kryžių aidas ir vardai, jau pamiršti, dabar atgijo, beprotiška kruša užpylė tolumoj, ant aukšto aukšto kalno, nasrus iššiepus, tykojo tyla. Ir pasidarė man baisu: juk aš verčiau taip greitai bėgti žemę, to vėjo, to gerumo suviliotas. Ir žemė bėgo vis J kalną, kur tyko išsižiojusi tyla (ten ji atbėgusi sustos...) Bet prieky — “ėl riba: saulėtekio sušvito ugnys, ir baimė sunkiai šniokštus atsiliko, giliam purve pasislėpė tyla, ir vėl, ir vėlei ginė žemę jaunystės begalinis džiaugsmas.
Zita MAŽEIKAITĖ III k. germanistė
PRIE NEŽINOMO KAREIVIO KAPO
Lietuvos TSR Ateizmo mu ziejuje įvyko lietuvių etno grafo, literato, ateistinės min ties skleidėjo Mikalojaus Katkaus (1852—1944) 120-ųjų metinių minėjimas. Jame da kis įtraukė į lietuvių kalbos atsiminimų lyvavo istorijos mokslų dak chrestomatijas; taras J. Jurginis, parašęs vei apie 1863 m. sukilimą, apie J. kalą apie M. Katkų, rašytojo Basanavičių; publicistinių straipsnių, daugiausia antireli giminės ir artimieji. Pasakoja Istorijos mokslų ginių ir antiklerikalinių. Prisimena M. Katkaus vai daktaras J. Jurginis: Mikalo Tik naktim, kada gėlės akis užmerks, jus Katkus lietuvių literatū kai E. Katkutė-Savickienė ir ir tik retkarčiais vėjai skambtels surūdijusius ros istorijoje įdomus trimis A. Katkus. M. Katkus buvęs vainikus. aspektais: rašytojas paliko iki keistumo užsispyręs žmo Išsiverš rauda pro sunkius juodžemio klodus, vertingą memuarinio pobū gus. Turėjęs tvirtas pažiūras, išsiverš lietuviški, rusiški, ukrainletiški džio kūrinį; neįprastas daly kurių niekuomet neišduodažodžiai, kas gyvenime — valstietis su vęs. Kartą į jų namus užsu aukštuoju išsilavinimu; iki kęs policininkas. Katkus sėdi motinas šauks, mylimas, šauks Tėvynę, smulkmenų ištikima savo kampe ir taiso pavalkus, ne o .'bebalsis aidas į viršų kils — ligi medžių kreipdamas į atėjusįjį dėme principams asmenybė. viršūnių, M. Katkaus darbas — „Bala sio. Kai šis ėmė kalbėti apie ir lakštingalos raudą tą kasnakt išgiedos. nos gadynė" — pasakoja apie reikalą, šeimininkas papras XIX a. vidurio Ažytėnų apy nusiimti kepurę. Policininkas linkių valstiečių buitį ir pa aiškinasi vilkįs uniformą, ku PAVASARIS SAULĖ pročius, apie pobaudžiavinio ri be kepurės bus nepilna. laikotarpio socialinius santy Katkus laikosi principo, kad Kieno liežuviukas nulaižė Saule, saule, kiekvienas peržengęs jo na kius. sniegą ir ledą? Mokytis M. Katkus pradėjo mų slenkstį yra svečias, todėl kas tave gludino Dotnuvoje. Baigė Šiaulių gim privalo pagerbti tuos namus. Kas danguje paleido kaip akmenėlį? naziją, studijavo Maskvos Konfliktas baigėsi tuo ,kad M. saulę lyg aitvarą? universiteto Matematikos fa Katkus priėjęs nutraukė uni Kaip akmenėlį kultete. Vėliau perėjo į Žem forminę kepurę nuo polici Kuo tu vardu, dirbystės akademiją. Studijų ninko galvos. išmetė nušveistą, padykęs berniuk? Rašydavęs M. Katkus pava metais drauge su J. Basana Pavasaris! dangum nurideno? vičiumi ir V. Pietariu dalyva sarį, kai šviesesnės ir ilgesnės vo lietuvių studentų naciona dienos. Anksti rytą išeidavęs linėse organizacijose, buvo pasivaikščioti į laukus, paskui Zita LUKOŠIŪTĖ rusų narodnikų pažiūrų įtako skaitydavęs laikraščius ir sėsdavęs rašyti. „Rašai, rašai, o IV k. lituanistė je. Baigęs mokslus, grįžo į kas iš to bus?" — klausdavo POKARIS Ažytėnus. Tarnavo įvairiuose žmona. „Knyga bus!“ — atsa Pareina iš lėto Lietuvos ir Latvijos dvaruose, kydavo Katkus. Į nelaukiančius šaltus namus Užbaigęs „Balanos gadynę", Žmonės ir jųjų šešėliai, ir stebisi vartai, o nuo 1885 m. dirbo savo rūpinosi ją išleisti. Lėšų tam Paskubom uždaryti, ūkyje Ažytėnuose. M. Katkaus iniciatyva buvo neturėjo, o iš valdžios pagal Kodėl šešėlių daugiau... atidaryta Ažytėnų pradinė bos nelaukė, nes ši jam buvo Ir jeigu čia pasaka — mokykla, o jis paskirtas jos priešiška. Padėjo gydytojas Tai tūkstantį kartų baisesnė Už tą, vedėju. Vėliau dėstė matema ir visuomenės veikėjas M. tiką Plungės gimnazijoje. At Kuprevičius. Kurią sekė motina, Senuką labai pakeitė žmo leistas už materialistinę pa Prisimenu — būdavo. saulėžiūrą, pažangias pedago nos mirtis. Pasijuto vienišas, Kad pamestų žmogus šešėlį. gines mintis, vėl dirbo savo nebereikalingas. Vaistus gerti Bet kur tai matyta, ūkyje Ažytėnuose. Kritikavo atsisakė — laukiąs mirties, Kad šešėlis pamestų žmogų. buržuazinės valdžios skiepija nors dažnai prasitardavo, kad Kodėl gi, kodėl mą nacionalizmą, klerikaliz norėtų sulaukti karo pabaiJų piktas šuva neišlojo mą, atvirai ignoravo religines gos. Prieš mirtį sūnaus pa Atgal į tamsą ir lietų apeigas ir pareigas bažnyčiai, klaustas, kokio norėtų paParvesti žmonių namo... ★ * * aktyviai domėjosi kultūriniu, minklo ant kapo, atsakė: „Geekonominiu ir politiniu gyve riausias paminklas man bus, Ruduo. .. nimu. Parašė pasakėčių liau jei jaunimas ateis prie mano Raudonas miškų išretėjimas... dies pasakų motyvais ir apsa kapo". Ražienos dar mena B. BRAZA1TĖ kymėlių, kuriuos J. JablonsIšskridusių paukščių šnaresį Ir duonos raugą, Sugrįžusį Iš trobų į savo gimtinę... IRENOS ŽERNYTĖS NETEKUS
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
leidžiami. Jiems bus sudary tos sąlygos keliauti Lietuvo je. Be to, čia galima atlikti ir sunkesnius sportinius žygius. Pavyzdžiui, pernai 8 Univer siteto merginos (vadovė N. Baltrušaitytė, MMF III k.) at liko II sudėtingumo kategori jos žygį po Rytų Lietuvą. Jo dalyvėms pripažinta III vieta respublikos pirmenybėse ir bus įteikti bronzos medaliai. Žiemos atostogų metu Pa lūšėje (Ignalinos raj.) vyks žiemos turiada. Turiados da lyviai galės atlikti žygius sli dėmis puikiomis ežerų krašto apylinkėmis, išmokti nakvoti palapinėje su krosnele. Po turiados jiems bus suteikta teisė vadovauti I sudėtingu-
KAINA 2 KP.
man..."
Ant akių sunkus juodžemio svoris, neatmerksit jų, neatmerksit ir klausa kurčia neišgirsit rožių krūme lakštingalų giedant. Po pašvaisčių raudonų, ugnim alsuojančių, kas prikels jus, kas jus prišauks iš kapų, iš smiltynų, iš motinų išverktų akių, iš tėvų amžinos atminties.
Irenos nebėra. Tik praėjus kiek laiko, suvokėme baisią šių žodžių prasmę. Ji seniai sirgo, bet buvo likęs ryšys su draugais, buvo viltis, kad pasveiks. Ji pati karštai tuo tikėjo, ir, kai atvažiuodavom aplankyti, gaudydavo kiekvieną žod[, mažiausia nupasakota smulkmena jai teikdavo džiagusmo. Kai tik pa sijusdavo geriau, imdavo skaityti, jau kalbėjo apie studi jas, kursini darbą. Jos rašiniai visad būdavo geri, įdomus. Irena mokėsi stropiai, su užsidegimu. Jai buvo būdingas noras kuo daugiau išgirsti, pamatyti, suprasti. Dažnai iš skaityklos skubėdavo į koncertus. Su Irute buvo įdomu bendrauti — ji daug spėjo paimti iŠ studijų metų. į Universiteto suolą atėjo stropi, gera, mer gaitė. Trečiame kurse tai buvo jau visapusiška asmenybe. Ir kaip skaudu dabar sakyti „buvo“ apie dvidešimt dvejų metų mergaitę, turėjusią gražų prasmingą pasaulį. V LITUANISTŲ kursas
Rytai šaltesni, Ir žemė prašo ugnies. — Atneša vėjas i kaimą Dūmus ir kvapą Bulvių, keptų pelenuos — Piemenys laužą kūrena... Pro šulinį, Pro samanotą pirtį Ateina žmogus, Į duris tyliai beldžiasi, Ir nežinia, Kur pakvies — Į vestuves ar į šermenis. I
KUR KELIAUSIME ŽIEMĄ? Artėja sesija, o po jos — visų laukiamos žiemos atostogos. Išlaikę egzaminus, studentai stengiasi kuo įdomiau jas praleisti. Daugelis ateina į Turistų klubą, kur kiekvie nų atostogų metu rengiami žygiai po įvairius šalies ir respublikos kampelius: Šiais metais bus atliekami turistiniai žygiai į Chibinų kalnus akademiko Fersmano ekspedicijų maršrutais, į Ura lą — Čiapajevo kovų keliais, į Karpatus, Vidurinę Aziją. Neužmiršime ir savo tėviš kės klonių. Mažiau patyrusieji keliau ninkai į sudėtingus žygius už respublikos ribų nebus iš-
„Geriausias
mo kategorijos slidžių žy giams. Turistų klube veikia marš rutinė kvalifikacinė komisija, kuri gali išleisti į I ir II su dėtingumo kategorijos žy gius. Komisija rinksis kiek vieną sausio penktadienį 20 valandą. Norintiems keliauti bus teikiamos konsultacijos, padedama apsirūpinti reikia mu inventoriumi. Pageidauti na, kad keliaujantieji už res publikos ribų kuo anksčiau kreiptųsi į maršrutinę . kvali fikacinę komisiją ir susitvarkytų reikiamus dokumentus. > B. PAUKŠTYS UTK pirmininkas
REDAKCIJOS ADRESAS:
Skelbimai
Studentų valgykla, esanti ARTĖJA NAUJIEJI METAI! VVU Studentų profkomite- VVU Centriniuose rūmuose, te yra kvietimų į Naujųjų šeštadieniais nedirbs. Dirbs metų sutikimą Aktų salėje. tik bufetas. Studentų profkomitetas Vieno kvietimo kaina 2,50 rb. Kultūros klubas
„PAŽINKIME GIMTĄJĮ
KRAŠTĄ" VVU komjaunimo komitetas ir Interklubas primena apie viktoriną-konkursą „Pa žinkime gimtąjį kraštą", skir tą TSRS 50-mečiui. Atsaky mus į klausimus (žiūr. „T S" Nr. 27, 1972 spalio 13 d.) neš ti ar siųsti į VVU komjauni mo komitetą iki š. m. gruodžio 29 d. Nugalėtojų laukia kelialapis į užsienio darbo ir poilsio stovyklą 1973 m., turistinės kelionės į TSRS miestus žie mos atostogų metu.
STUDENTŲ DĖMESIUI.
Studentų profkomitete yra kelialapių (1973.1.19—II.7) po Senosios Rusios miestus. Turistai aplankys Novgorodą, Pskovą, Velikije Lūki ir kt. Kaina — 75 rb., profsąjungos 30 % kelialapio nariams vertės.
Gauta sanatorinių keliala pių j Kislovodską (nuo sausio 20 d.) ir į Druskininkus (nuo sausio 23 ir 27 d.). Kaina nuo 90 iki 125 rb, studentų prof sąjungos nariams 30% kelia lapio vertės.
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas“. Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— 29815.
Užs. Nr. 5053
Giliai užjaučiame pro rektorių administracijosūkio reikalams Praną EIGMINĄ dėl jo tėvo mir ties. Rektoratas ir visuome ninės organizacijos Nuoširdžiai užjaučiame J I k. istoriką Edvardą KRIŠ-I ČIONĄ dėl jo tėvo mirties. Kurso draugai ir vadovas, I bendrabučio Nr. 2 taryba |
Giliai užjaučiame kurso draugę Albiną VINDAŠIŪTĘ dėl jos mylimos sesu lės mirties. MF II kurso studentai ir vadove
LV 07381
REDAKTORIŲ ALGIS KUSD