visų
Salių
proletarai, vienykitesi
cara/Binis scuoencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 37 (1021) 1977 m gruodžio 2 d.
EINA NUO 1850 METŲ "» KAINA
UNIVERSITETAS DESIMTAJAME PENKMETYJE
Jubiliejaus išvakarėse, klestėjimo kely
Artėja žiemos egzaminų sesija — mūsų darbo
ataskaita.
Juo darbštesni dabar būsim, tuo lengviau bus
sausio mėnesį.
2 KAP.
VIKTORINA „400 ATSAKYMŲ APIE UNIVERSITETO PRAEITĮ IR DABARTĮ" LABAI PASKATINO STUDENTUS DOMĖTIS IR GERIAU ŽINOTI ALMA MATER ISTORIJĄ. VIKTORINOS DALYVIAI, MUSŲ SKAITYTOJAI PRA SO PAPASAKOTI APIE UNIVERSITETO ŠIANDIENOS PASIEKIMUS, PERSPEKTYVAS. PATENKINAME JŲ SM ALSUMĄ — APIE UNIVERSITETĄ DEŠIMTAJAME PENKMETYJE PASAKOJA REKTORIUS Po naujus studentų na mus dairėsi mūsų fotoko respondentas L. SKIRPS TAS
Prof. dr. Jonas KUBILIUS Rektorius
Mūsų laikais neišsilavinusiam žmogui ankšta gy venti, neraštingas, anot V. Lenino, negali kunti ko munizmo. Įdomu, kad svarstant naujos TSRS Konsti tucijos projektą, buvo siūlymų išsilavinimą laikyti ne tik piliečių teise, bet ir pareiga. Tarybinės švieti mo sistemos tikslai ir principai tarnauja pagrindi niam mūsų valstybės uždaviniui — sukurti Komunis tinę visuomenę, sudaryti sąlygas kiekvieno jos na rio gabumams ir polinkiams vystytis. Kaip tik todėl naujojoje Konstitucijoje įstatymiškai .tvirtintas dėmesys tolesniam aukštojo mokslo vystymui, jaunų aukštos kvalifikacijos specialistų ugdymui. Vilniaus Universitetas Tarybų valdžios metais tu rėjo sparčiau pražygiuoti kitų Sąjungos universitetų jau nueitą kelią. Išaugti tiek kiekybiškai, tiek koky biškai, iš lėtokos gan uždarą gyvenimą gyvenančios kultūros citadelės tapti mokslo ir mokymo įstaiga, jautriai reaguojančia į visus kultūros ugdymo porei kius. Sis uždavinys buvo ir tebėra sėkmingai spren džiamas. Pokario metais vien stacionariniu būdu mūsų uni versitetas parengė 20900 specialistų, o drauge su tais, kurie aukštąjį išsilavinimą įgijo neakivaizdi niame bei vakariniame skyriuose .turime gražų skaičių, prašokantį 33000. Dabar universitete įgyja mos 32 specialybės, yra daugiau kaip 70 specializa cijų. Universitete mokosi daugiau kaip 16000 stu dentų (įskaitant neakivaizdininkus). Studentų skai čiumi VU yra tarp dešimties didžiausių TSRS uni versitetų (šalyje iš viso 65 universitetai). Mūsų Universitetas garbingai tęsia ilgaamžes mokslo centro tradicijas. Šiandien vis labiau verti nami matematiniai tyrimo metodai, kyla bendtas matematinių tyrinėjimų autoritetas. Savaime aišku, didėja dėmesys ir matematikos teorijos klausi mams. Universiteto mokslininkų darbai tikimybių teorijos, matematinės statistikos baruose drąsiai ga li lygintis su kitų matematikos centrų darbais. Tarptautinio pripažinimo susilaukė ir Univer siteto mokslininkų darbai iš kieto kūno bei pus laidininkių fizikos. Sparčiai plėtojasi kvantinės op tikos tyrimai, teorinės fizikos kryptys. Didelės gamtos mokslų perspektyvos. Gamtos mokslai tampa viena aktualiausių žmogaus praktinės veiklos sričių. Ir mūsų mokslininkai nelieka nuošaly nuo globalinių gamtos mokslo problemų, ypač tokioje svarbioje šakoje, kaip genetika. Nemažai pasiekėme širdies ir kraujagyslių chirurgijoje, sukūrėme virškinamojo trakto proble minę laboratoriją. Tai labai aktualios medicinos siitys. Iš humanitarinių mokslų bene žymiausių laimė jimų yra pasiekę Baltų filologijos ir Lietuvių kalbos katedrų lingvistai. Vilniaus universitetas pagristai laikomas pasauliniu baltistikos centru, o mūsų ling vistų darbai šioje srityje vertinami kaip rimtas, di džiausio dėmesio vertas šiuolaikinės baltistikos pa siekimas. Vaisingai dirbama TSKP istorijos, filosofijos, Lie tuvos istorijos, lietuvių literatūros ir kitose srityse. Tai žymiu mastu prisideda prie mūsų visuomenes (Nukelta Į 2 psl.)
Beveik 3000 studentų kas rytą praveria erdvias auditorijas, šiuolaikiškai {rengtas laboratorijas nau juose rūmuose Saulėtekio alėjoje. Čia erdvu ne tik kūnui, gali duoti valią kū rybai ir minčiai. .. .Prekybos fakulteto prekių mokslo laboratori joje tuoj prasidės užsi ėmimai III k. studentėms. Dienos darbingąją bylą pradės busimosios prekių žinovės ir prekybos orga nizatorės.
TF II k. stud. V. Kaupas — uolus mūsų laikraščio talkininkas (malonus su tapimas — ir šiame nume ryje spausdiname Virgili jaus straipsnelį). Jis ir stu dijuoja gerai, ir visuome ninio darbo nesibaido — šiemet fakulteto komjau nuoliai jam patikėjo kom jaunimo biuro sekreto riaus pavaduotojo ideolo giniam darbui pareigas. Šioje nuotraukoje V. Kaupą matome su kitu komjaunimo biuro nariu ketvirtakursiu K. Kailiūnu ir IV k. 3 gr. (pernai universiteto konkurse už ėmusios trečią vietą) kom jaunimo sekretore V. Vėb raite
Jubiliejaus išvakarėse, klestėjimo kely (Atkelta iš 1 psl.)
politinio, dorovinio auklėjimo, bendro kultūrinio lygio kėlimo. Bendradarbiaujame kone su visomis respublikos aukštosiomis mokyklomis. Ne viena Universiteto ka tedra yra koordinacinis savo srities mokslinio bei pedagoginio darbo centras, atlieka vadinamųjų ..at raminių" katedrų funkcijas. Universitete dažnai ren giami seminarai, respublikinės ir tarptautinės moks linės konferencijos. Sukaupta metodinės literatūros rengimo patirtis, kuria mielai dalijamės su visais suinteresuotaisiais. Universitete ginamos įvairių mokslų kandidatinės ir daktarinės disertacijos. Visa tai stimuliuoja gan glaudžius mūsų ir kitų aukštųjų mokyklų ryšius. Keičiamės moksline informacija, fakultetai yra sudarę kūrybines sutartis su LTSR Mokslų akademijos institutais, su daugeliu TSRS Mokslų akademijos institutų, su Greifsvaldo univer sitetu, Magdeburgo aukštąja technikos mokykla, Er furto Medicinos akademija Vokietijos Demokratinė je Respublikoje, Krokuvos Jogailos, Liublino uni versitetais Lenkijos Liaudies Respublikoje, Prahos Karlo universitetu Čekoslovakijoje. Pradedame bendradarbiauti su Kongo Liaudies Respublikos Brazavilio M. Nguabi universitetu, susirašinėjamą, siekiant užmegzti kontaktus, šu Debreceno (Vengri ja) universitetu. Aktyvūs Universiteto Mokslinės bibliotekos ryšiai su kitomis šalies ir užsienio bibliotekomis. Li teratūra keičiamasi maždaug su 500 knygų saugyk
VIKTORINA „400 ATSAKYMU APIE VILNIAUS
UNIVERSITETO
PRAEITĮ IR DABARTĮ '
MAŽYTjĖ ŠVENTE
Kas per daiktas ta viktori na? „Lyg studentai nebeturė tų ką veikti" — girdėti ir nepatenkintų balsų. „Burtų keliu išrinkome komandą" — atvirumo valandėlę prisipaži no vienos (kad tik vienos būtų!) grupės studentė. Ir vis dėlto ji sukasi, kaip pasakytų Galilėjus. Stebėtis reikia, kiek daug ir kokių įdomių Universiteto istorijos faktų „iškasė" iš įvairių lei dinių studentai, kaip kruopš čiai ieškojo atsakymų į stai ga juos sudominusius kla'tsimus. Viktorinos žarijos siplieskė (kad taip būtų atsiti kę per varžybas grupėse)! Smalsumo ir azarto ugnyje dabar tesigrūdina fakultetų komandos, atsakingai tesiruošia lemiamoms kovoms. Teneleidžia ambicija nei pralai mėti, nei nežinoti savo Alma Mater istorijos. Neprastai ją žinojo ir tos astuonios teisininkų koman dos, kurios susitiko antradie nį I turo finaliniame etape. Vieša paslaptis, tos varžybos kiek nuobodokai vyko — gal metas vėlus pasirinktas, gal šventiškesnės atmosferos trū ko. .. Beje, entuziazmo stoka — daugelio fakultetų raišu mas. Šiaip ar taip — neeilinis tas vakaras bu vo viktorinos dalyviams. Ir mažytė šventė laimėtojams (IV k. 2 gr„ II k. 3 gr„ III k. 1 gr.) bei visiems kitiems, turėjusiems progą smagiam kolegų studentų būry pasigalinėti, parodyti, kad ne pešti beesą. Bus įspūdžių ir verti nimo komisijai — prof. S. Vansevičiui, doc. K. Domaše vičiui ,doc. A. Vileitai, J. Pečkaičiui, bus ir pamąstymo — juk fakulteto komandą (ketvirtakuraial L. Meškaus-
kaitė, A. Pauraitė, A. Zubanovas, trečiakursės D. Dičiūtė ir V. Varanauskūtė, antra kursiai A. Staškūnas, V. Kau pas, V. Verseckas, A. Skar džius, pirmakursis B. Sudavičius) teks „treniruoti". Vikto rina dar nesibaigė. A. JUODUPIS X O KAI KAS NESULAUKĖ PABAIGOS
Lapkričio 26-osios popietę į Matematikos ir mechanikos fakulteto didžiąją auditoriją rinkosi visų kursų nugalėto jai, kad išspręstų nelengvą uždavinį — kam atiteks gar bė dalyvauti viktorinos II tu re. Iš viso varžėsi septynios komandos (viena, t. y. III k. taikomosios matematikos spec. 3 grupė neatvyko). Atsaky mus vertino reikli komisija,
lų. Kasmet išsiunčiame 7600 spaudinių ir gauname 10200. Šiuo metu Universiteto biblioteka turi 3,5 mi lijonų spaudos vienetų, aptarnauja apie 24 tūkstan čius skaitytojų. Svarbiausia Universiteto, kaip kultūros židinio, kaip kultūros tradicijų ugdytojo, funkcija yra visa pusiškai išsilavinusio, kūrybingo žmogaus brandini mas. Turime daryti viską, kad Universiteto slenksti peržengęs žmogus paliktų jį su dėkingumu už gaivi nančio kultūros poreikio pajautimą, kad sį poreikį ugdytų ir kituose. Šimkus tas darbas, kaip ir kiekvienas kitas, kuris iš esmės neturi pabaigos, kurio ribos — praktiškai visas žmogaus gyvenimas, o prasmė -— mūsų visuomenės gyvenimo intensyvu mas. Dabar Universitetas ruošiasi didelei šventei — 400-osioms įkūrimo metinėms. Tai tikrai neeilinis įvykis Lietuvos kultūros istorijoje, ir jį deramai pa minėsime. Jubiliejinių renginių programa didelė ir įvairi. Vienas didžiausių darbų — tritomės Univer siteto istorijos rengimas — jau eina į pabaigą. Iš kitų jubiliejui skirtų leidinių reikia paminėti Uni versiteto istorijos šaltinių tomelį ir Universiteto bibliografiją, albumą apie senąją ir naująją Univer siteto architektūrą. Saulėtekio alėjoje bus atidengtas K. Bogdano su kurtas paminklas V. Leninui ir V. Kapsukui. Numa tyta įamžinti įžymiųjų Universiteto profesorių atmi nimą. Jų biustai, memorialinės lentos bus atidengtos auditorijose, įvairiuose Universiteto kampeliuose arba prie namų, kuriuose jie yra gyvenę. Svarbiausias jubiliejinis renginys bus 1979 me tais įvyksiąs iškilmingas minėjimas. Jame dalyvaus respublikos aukštųjų mokyklų, visų Sąjungos uni versitetų atstovai, žadame pakviesti nemažai svečių iš užsienio. Mūsų žvilgsniai ir mintys nukreipti į Saulėtekio alėją, kur kyla nauji Universiteto rūmai. Su stogu jau trečias mokomasis korpusas, kitų metų pra džioje į jį persikels fizikai. Bus pradėtas statyti skai čiavimo centras, kuris tarnaus ir kitoms Vilniaus aukštosioms mokykloms. Netrukus žadame gauti penktąją galingą elektroninę skaičiavimo mašiną,
vadovaujama doc. P. Golokvosčiaus. Kiekviena komanda gaudavo po tris klausimus. Jų atsakymus galėjo papildy ti kilų komandų atstovai. Pirmieji atsakinėjo penktakur siai.. Jie puikiai susidorojo su užduotim, nors papildymų irgi netrūko. Čia didelį ak tyvumą rodė pirmakursiai, ketvirtoji matematikos spec. grupė. Jie rasdavo ką pridėti beveik kiekvienos komandos atsakymams. Labai nekantriai buvo lau kiama viktorinos rezultatų. Išaiškėjo, kad pirmos vietos verta taikomosios matemati kos spec. II k. 4 grupės ko manda, surinkusi 133 taškus. Antrojoje vietoje — pirma kursiai, taikomosios matema tikos spec. 3 grupės atstovai (111 tšk.), trečioje — penkta kursiai (98 tšk.). Visi nugalėtojai buvo ap dovanoti diplomais ir gairelė mis. Renginys, geras ir rei kalingas, pasibaigė, tačiau jis parodė ir kai kurių išvengtinų dalykų. Pirmiausia, vis tas „lietuviškas punktualu mas". Darbotvarkę irgi reikė tų skrupulingiau apgalvoti, iš anksto paruošti renginiui vietą. Pačios varžybos irgi nelabai sklandžiai vyko, gal todėl komisijos pirmininkas turėjo kelis kartus raminti, tildyti auditoriją. Kai kurių komandų (ypač penktakursių) atstovai neatsakingai elgėsi
šiose varžybose: nesulaukę pabaigos, pradėjo eiti iš sa lės. Viktorinos nuostatai skel bia, kad vertinime reikia at sižvelgti ne tik į atsakymų turinį, bet ir ’ į studentišką sąmojį, humorą. Ko ko, o jau sąmojo matematikams šįkart tikrai trūko. Visi atsakinėjan tys atrodė kaip per balsiau sią egzaminą. Papildymai bu vo šiek tiek gyvesni, ypač pirmakursių. Nesimatė ir sir galių, nors patalpa buvo di delė ir galėjo sutalpinti daug norinčių. Pastarieji galėtų pa laikyti savo komandas spal vingais plakatais, plojimais. Juk viktorina domina visus studentus, tad nevertėtų at siriboti, o atvirkščiai — pa daryti šį renginį tikrai pa trauklų, įdomų, gyvą. Žinoma, šios draugiškos pastabos ienesumenkina energingo komi sijos darbo, gero studentų pa siruošimo: neliko neatsakyto nė vieno klausimo, nors ir reikėjo gerai žinoti istoriją, literatūrą. Norėtųsi tikėti, kad matematikai išliks tokie pat atkaklūs, dar geriau pastudi juos Universiteto praeitį ir dabartį ir nenusileis varžo vams iš kitų fakultetų.
J. BABILlUlC A. Skūpo nuotraukoje: Ma tematikos ir mechanikos fa kulteto dekanas doc. V. Mer kys sveikina taikomosios ma tematikos spec. II k. (nuga lėtojų komandos) studentę 2. Merkevičiūtę ir įteikia jai diplomą.
X PASIRUOŠIM DAR GERIAU — Mieli kolegas, tegu Jū sų širdys nedreba, — į Me dicinos fakulteto studentus kreipėsi žiuri pirmininkus, Hospitalinės chirurgijos ka tedros profesorius A. Pronskus. Turbūt jau atspėjote, kad tą vakarą vyko viktor’na. Visi kalba, kad medikai — ramūs ir rimti žmonės, bet viktorinos pradžioje, tarp šitų „ramiųjų" staiga užvirė visai neramus mūšis dėl „špargalkų". Nesinorėtų prie kaištauti komisijai, bet dides nis organizuotumas nebūtų pakenkęs. Taip, gyveni žmo gus ir mokaisi, bet konku~so tvarką reikėtų aptarti prieš, o ne per varžybas.
kai kurios katedros i'ki 1980 m. turėtų būti aprūpin tos kilnojamaisiais ESM valdymo pultais. Šiame penkmetyje išvis didelis dėmesys skiriam is techainėms mokymo priemonėms. Numatoma mokyme procese plačiau panaudoti vidaus TV, įrengti 9 pro gramuoto mokymo klases, 4 lingafoninius kabinetus, 15 automatizuotų auditorijų, 19 kino klasių, 8 au diovizualines auditorijas, 50 kabinetų laboratorijų, radiofikuoti 5 auditorijas. Penkmečio pabaigoje tu rėsime 8 šakinės ir 10 probleminių laboratorijų. Iš viso per 1976—1980 metus bus įsigyta įvairios la boratorinės technikos ir įrengimų už 1,47 mln. rub. Statybų ūžesys girdėti ir kairiojoje Saulėtekio alėjos pusėje. Dviejuose šešiolikaaukščiuose bena rabučiuose kitąmet apsigyvens per 1000 Universite to studentų. Įkurtuvės bus švenčiamos ir šiemet — baigiami du penkiaaukščių bendrabučių korpusai. Penkmečio gale bendrabučius gaus 56% pageidau jančiųjų (visus aprūpinti tikimasi iki 1985 metų). Statoma 600 vietų valgykla, kuri lankytojams duus atvers irgi kitąmet. Šiuo metu Universiteto dėstyto jus ir studentus aptarnauja 5 valgyklos ir 10 bufe tų (iš viso 916 vietų). 1978 m. vietų skaičius išaugs iki 1720 (šimtui darbuotojų ir dieninio skyriaus stu dentų teks 12,1 vietos). Rūpinsimės ir studentų poilsio sąlygomis. Plėsime Žydiškių sporto ir sveikatos stovyklą, vilą Palango je, prie bendrabučių įrengsime sporto aikštelių ir t. t. Artėjantis jubiliejus gerokai pagreitins naująsias Universiteto statybas, senųjų rūmų restauravimą Tam skiriamos milžiniškos lėšos, susilaukėme dauge lio įstaigų, organizacijų nuoširdžiausios paramos. Ypatingą dėmesį, jautrumą rodo ir dalykinę pagal bą teikia LKP Centro Komitetas, LTSR Ministrų ta ryba. Todėl pagrįstai tikimės garbingąją sukaktį pa minėti gražiai ir iškilmingai. Didžiausia savo dovana jubiliejui mes laikome dar geresnį visų Universiteto studentų ir dėstytojų dar bą kuriant mokslo vertybes, dar karštesnį troškimą kelti mokymosi lygį, brandinti save didelės kultūros žmonėmis. Tuo buvo garsus Universitetas, tuo jis turi išgarsinti save šiandien.
Kiekvienas kursas atsaki nėjo drąsiai, kalbėjo daug. Tik pirmakursiai šiek tiek varžėsi. Gal todėl, kad ko misija juos į patį kampą pa sodino, o gal ir dėl kitų prie žasčių. Tačiau ir jų atsaky mai buvo išsamūs, teisingi, o ir papildyti draugų atsaky mų jie niekada neatsisakyda vo. Ir štai rezultatai. Pirmąją vietą iškovojo trečiakursiai, antrąją — šeštakursiai, o tre čioji atiteko ketvirtam kursui. Prof. A. Pronskus komisijas
vardu pasveikino nugalėto jus. įteikė jiems diplomus u gaireles. Taigi, medikai jau žino tris geriausias savo fakulteto ko mandas. Į klausimą, ar ilgai ruošėsi trečiakursiai šiai vjk torinai, aktyviausias grupe: narys, gydomosios medicinos spec. studentas Dainius Pūras atsakė: — Neilgai. Mokslas labai mus spaudžia. Laiko maža. Bet kitą kartą pasiruošim dar geriau. L. KURGONAITČ
Sparnai skrydžiui Paskutiniai metai Universi tete. Galima kai ką ir ap žvelgti, apmąstyti, ar ne vel tui prabėgo šie penkeri me tai? Atsisukti ir pasakyti, kad ne kažkas pasiliko praeityje, o daug reikšmingų darbų, dėl kurių niekados netektų gailė tis kaip dėl tuščiai praleisto laiko. Aleksandro Federo, V kur so studento, „profsąjungas lyderio", kur daugiau beieš kosi — arba skaitykloje, ar ba fakulteto komjaunimo biu re. Mat, fakulteto profsąjun gos ir komjaunimo biurai dalijasi viena patalpa. Taip net patogiau spręsti visiems aktualius klausimus... — Kodėl aš pasirinkau anglų kalbos specialybę? ilga kalba... Tai ne pirmas mano žingsnis profesijos link. 1968 metais baigęs Vilniaus S. Neries vidurinę mokyklą, įs tojau į VISI. Tarnavau armi joje. Tik 1973 m. įstojau j Universitetą. Dabar tikrai ne sigailiu taip padaręs. Matau, kad suradau tikrąją savo vietą. Visus šluos penkerius me tus Aleksandrą lydi gausybė darbų, atsakingų pareigų. I kurse jis buvo grupės kom jaunimo sekretorius, II kur se — Filologijos fakulteto komjaunimo biuro narys, III —IV kursuose — fakulteto profsąjungos biuro pirminin kas, dabar — pirmininko pa vaduotojas. — Žinoma, darbų ir rūpes čių daug. Bet visados suran-
du truputį laisvo laiko sau. Dalyvauju akademiniame chore. Ypač mėgstu skaityti užsienio rašytojų kūrimus, žinoma, originale — anglų kalba. Dar labai patinka ope ra, po jos — teatras. Aleksandras nemėgsta apie save daug kalbėti. Šį pasako j imą lai papildo Anglų filolo gijos katedros vedėja O. Aimatytė: — Nuo pat pirmo kurso Aleksandras mokosi tik gerai ir labai gerai. Puikus orga nizatorius: turi gyslelę visus uždegti, sudominti nauju dal bų. Dalyvauja SMD veikloje. 1977 m. pavasarį mokslini pranešimą skaitė Kijevo uni versitete, o respublikinėje studentų mokslinių darbų ap žiūroje laimėjo III laipsnio diplomą. Nuo 1976 m. yra Televizijos ir radijo komiteto užsienio laidų redakcijos ne etatinis korespondentas. 1976 metais už dalyvavimą studen tų statybos būriuose, aktyvia visuomeninę veiklą ir gers mokymąsi TSRS Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo Įsa; ku apdovanotas medaliu „Už pasižymėjimą darbe“. Šiemet A. Federui praskir ta TSRS profesinių sąjungų stipendija. Jis pirmasis ja gavo Universitete. Laikas veltui nepraleista V. SVILAS
Šiandien rašome apie naują studentų .teatro premjerą — kareivio Švei ko nuotykių inscenizaciją. Archyvuose radome dar vieną Šveiką Universitete — ši nuotrauka byloja, kad jo žygius scęnoje prieš keletą metų rodė ir fizikų „103 auditorija*. Šveiką tada vaidino R. Juškevičius (vidury), poručiką V. Gurevičius, feldfebeli — A. Varana vičių:.
Žvaigždės nešioja dekoracijas
* „Tuk-tuk, tuk-tuk" — monotoniškai dunda traukinys Minskas — Talinas, kurio ketvirtame vagone snūduriuo ja dvylika merginų. Praplėšia akis, kai po vagoną prade da lakstyti (be šluotos) Laima—Raganos duktė, nešina segtuvu, ant kurio užrašyta V. Sukšlnas. „Iki trečiųjų gai džių“. Tai vieną, tai kitą merginą ji kelia iš sapnų, svajo nių karalystės į realųjį pasaulį, kuriame po kelių valandų prasidės gastrolinis spektaklis. Eilinis tai, tiesa, spektaklis, jau aštuntas, bet Šiauliuose Merginų teatras pirmą kartą. Ore skraido draugiškos replikos juokai, linksmą pokalbių nuotrupos, o visų veiduose vis tiek išlieka įtamoa. Lūpos, žiūrėk, ima ir pradeda nejučiomis kartoti vaidmens tekstą. Sustojęs Šiauliuose, traukinys papila pulkelį merginų. „Sostinės teatralų" niekas nepasitinka su orkestru ir gė lėmis — į stotį ateina vienui viena mergaičiukė iš SFI intenklubo. Rodos, nuo tos minutės, kai vilniečių kojo6 paliečia Šiaulių grindinį, ima ūžti reiklus Kontoristo — Ginos balsas: „Tempo, tempo, tempo". Prasideda pačios juodžiausias ir sunkiausios minutės Merginų teatrui: rei kia dekoracijas tampyti ir statinėti. Po sceną žirglioja Alda-Nekvatuolė, mosikuodama plaktukais ir replėmis, ko manduodama galingu balsu, kol susilaukia iš vietinių vai kinų Įvertinimo: „O tiktų tau pameistriu būti". Kai sutvarkyta scena, režisierė N. Kurklietytė dar užbė ga į grimo kambarius, ten permeta akimis merginas. Š’ai prieš veidrodį grimuojasi visos trys slibino galvos — To ma, Gina ir Violeta. Ir baisus, ir gražus tas slibinas išėjo — ką gi, moteriškas slibinas. Greta urzgia Piktas šuo-Rūta, maivosi vargšė Liza, tikra baudžiavinio Rusijos kaimo mergelė. — Na, laikykitės, — paskutinį kartą prataria režisiere ir nusileidžia į parterį. Ko gero, daugiau už pačias akto res ji pergyvena dėl nesėkmių, nesklandumų. Visi jie pa silieka atminty, po spektaklio — mergaitės tai žino — didokas debesis išlis ant jų galvų, jei buvo žioplumo ar apsileidimo. Bet turi tas lietus išlyti, kitaip kas gi nuplaus v.'sas dulkes? Žiūri režisierė į savo merginas ir mąsto, kodėl taip sun ku suburti kolektyvą. Keistas kai kurių merginų požiūris į darbą. Vienos gali anksti atsikėlusios krauti dekoracijas į mašinas, kitoms geriau pamiegoti. Viena dėl didžiausių priežasčių repeticijų nepraleidinėja, kitos pas draugę į mažytę šventę tuo metu nueina. Būna ir taip, kad prieš spektaklį staiga atsiranda dešimtys „mirtinų" bėdų. Nusi leisi vienai kitai, atsiras šimtai jų. Nebent pati tada lips į .sceną ir vaidink už visas. Pašalinis viso to nemato. „Tai šaunios panos, — žavisi po spektaklio šiaulietis V. Stakėnas, politinių dainų atli kėjas. — Drąsios kokios, velniukai". Šiauliečiai katučių negaili. Ir gerų žodžių nestokoja. ŠPI IV kurse lituanistėms Sigitai Poškutei ir Nerutei Gnkienytei labai patiko V. Šukšino pasakos inscenizacija, to paties instituto laikraščio „Pedagogas" redakcijos darbuo toja Svetlana Dirgilaitė džiaugiasi, kad šį spektaklį išvy do ką tik susikūrusio jų dramos būrelio nariai. Nekantriai šio renginio laukė vienos iš aktorių — šiaulietės Rūtos mama D. Zalesklenė, vaikų darželio-lopšelio vedėja. Ji at ėjo su visu kolektyvu, kuris irgi tik šiltus žodžius taria. Rytą pažadino neįprastas garsas. „Vilnius", — skelbia traukinio palydovė. Vilnius tai Vilnius, kas čia keisto, kad Vilnius, bet iš kur mes traukiny? — norom nenorom at eina į galvą tokia mintis. Iš kažkur, matyt, atvažiuota, bet iš kur? Ak, tiesa, iš Šiaulių. Ten buvo gastrolės. Bet gal sapnuota viskas. Už lango rudeninis Vilnius be kruopelės sniego, o ten jo, balto, puraus, lipnaus, buvo tiek, kad į batelius sėmėsi. Gal ir studentiška vakarienė sapnuota, ir tos Virgio Stakėno dainos apie bandeles su varške, ir apie volungę, apie Agotą ir apie Eglę, žalčių karalienę, apie raudoną pomidorą ir apie užrašą ant spalvoto atvi ruko. Ir pačios gastrolės gal sapnuotos? Visas abejones išblaško Valia — garso operatorė, turin ti raktus nuo teatro būsitinės. „Mergaitės, dabar tiesiai į Universitetą, dekoracijas sunešiosim iš mašinos" Jei rei kės nešioti dekoracijas, vadinasi ir gastrolės buvo. Buvo ir pasibaigė, liko tik įspūdžiai, bet ir tie patys, nežinia, tikri ar sapnuoti.
SIENINES SPAUDOS PUSLAPIAI
ne tiek Šveiko nuotykius, pasijuokti iš žmogaus s’lpnybių, kiek atskleisti karo nežmoniškumą. Istoriko J. Genio Š’/eikas — išties labai gyvas, neieškantis žodžio kišeneje, visur ir visada esąs įvykių verpete, tai gr>?udžiai juokingas, tai naiviai rimtas. Šveikui svetimas imperialistinis karas, bet jei sprendžiamas tėvynės, daugelio žmonių likimas — jis negali likti tik ramiu stebėtoju. Po sunkių išbandymų ir pergyvenimų Šveikas supras
karo neteisingumą, nežmoniškumą, pasmerks kairą, kurį sukėlė itmnerialistai pasipelnymo tikslais. Spektaklyje šoko ir dainavo daug aktorių. Išiminė saviti ir ryškūs kiti personažai — brolių G. ir S. Pranckūnų suvaidinti sekliai — budeliai, A. Poviliūno smuklės saviuinkas Polivecas, jo žmona — J. Gedminaitė ir kiti, Greitas nuotaikų kitimas, staigūs minties šuoliai, muzika, improvizac ja daro spektaklį patrauk-
lų. Ilgų ir kruopščių repeticijų nuovargis, gal baimė būti nevisiškai au prastiems ištirpo jau pirmosiose scenose. Liko atviias, nuoširdus ir įtaigus aktorių pokalbis su žiūrovu apie karo beprasmiškurną, jo antižmogiškumą. Dėkodami už gražias susitikimų akimirkas, kurias suteikė miniatiūrų teatro aktoriai, linkime jiems ir ateity daug naujų, gražių sumanymų, originalių sprendimų. O. KALASAUSKAITĖ
VAKARAS
Praėjusią savaitę Olandų gatvės septintojo bendrabu čio skaitykloje įvyko Isto ijos fakulteto Požemio leal ro kūrybinis vakaras. Ar
tistai V. Kukenytė, J. Vitkūnas, S. Kairys ir V. Paltana vičius suvaidino ištraukas iš pjesių „Nematomas smuikas", „Replikos ir monologai", Pla
tono „Dialogai". Apie teatro šiandienos rūpesčius, ateities planus trumpai oapasąkojo režisierius J. Pocius. D. ŽEIMYS
žurnalistai visus nukėlė į žilą senovę — prieš 400 metų... Ne visai lengva buvo pasverti, kas iš tiesų su maniausias, nuoširdžiau sias buvo. Pirmąją vietą pasidalino bibliotekininkės su istorikais, antri liko žurnalistai, o treti — psi chologai. Ką gi — ne laimėti svarbu, o dalyvauti! Rei kia tikėtis, kad pasimokę iš savo draugų klaidų, pirmakursiai dar ne tokius pasirodymus suruaš!
Dėmesio!
BENDRABUTYJE
NIEKAS NEBENORI PIEMENIU BŪTI
Kviečiame į įdomų ren
ginį: gruodžio 9 d. Aktų
so pavadinimą — stengėsi įrodyti, kad jie „jau ne piemenys". Žurnalistai net savo susuktą juostą atsi nešė (profesionaliai, pai kiai nufilmuotą). Rūsti vertinimo komisija pasiū lė netgi specialų prizą jos kūrėjams! Istorikai atgaivino stu dentų karalių, psichologai vėlgi įdomia forma su rengė savo pasirodymą, bibliotekininkės žemaitiš kai dainavo ir kalbėjo,
aukštųjų mokyklų atstovai. Svarstomi aukštųjų mokyklų profsąjungų organizacijų už daviniai, iškelti TSKP XXV Ir TSRS profsąjungų XVI su važiavimų nutarimuose, TSKP CK Generalinio Sekretoriaus, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininko drau
go L. Brežnevo pranešimuose TSR? Aukščiausiosios Tary bos neeilinėje septintojoje sesijoje ir iškilmingame po sėdyje, pažymint Didžiojo Spalio 60-metį. Seminarą įžanginiu žodžiu pradėjo Lietuvos Respubliki nės Profsąjungų Tarybos pir mininkas A. Ferensas. Prane šimą svarstomu klausimu pa darė VPSCT organizacinio instrukcinio skyriaus velėjo
pirmasis pavaduotojas V. Boldyrevas. Seminaro darbe dalyvavo Lietuvos LKJS CK pirmasis sekretorius V. Baltrūnas, Lietuvos KP CK Mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus ve dėjas J. Aničas, respublikos aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministras H. Za bulis, kiti vadovaujantys par tiniai ir tarybiniai darbuoto jai, Tarybų Lietuvos aukšrųjų mokyklų vadovai.
Kiekvienas studentų mokslinės veiklos būrelis Gamtos fakultete leidžia sienlaikraštį. Gerai apipa vidalinti, gausiai iliustruo ti nuotraukomis išeina bo tanikų būrelio leidžiama „Flora“, augalų fiziologų „Bios" bei genetikų „Ge nas". Aktualias problemas savo sieninėje spaudoje nagrinėja biofizikai. O
zoologų būrelis (pirminin kas P. Kindurys) leidžia net du „Zoologo" stendus. Jie puikiai iliustruoti, pa teikiamos ne vien zoologi jos žinios, rašoma ir apie gamtos apsaugą. Taip pat reguliariai iš eina gamtos apsaugos bū relio, jungiančio įvaiių specialybių studentas, sienlaikraščio numeriai.
Juose biologai, geologai ir geografai rašo apie gam tos apsaugą, savo darbus. Įdomus sienlaikraštis „Akiratis". Jaunieji ateis tai, remdamiesi savo, gam tininkų, patirtimi, gvilde na daugelį pasaulėžiūros problemų.
Baigėme prenumeruoti spaudą kitiems, 1978, metams. Stengėmės, kad kiekvienas komjaunuolis užsisakytų kom jaunimo leidinį. Ar įgyvendinome savo užmojus? Bendrą praėjusių metų užprenumeruotų leidinių skaičių pasiekėme ir viršijome. Galėtume didžiuotis, tik .. .kiek blogiau vyko komjaunimo leidinių prenumerata. Per ma žai užsisakyta žurnalų „Studenčeskij meridian" ir „Komsomolskaja žizn". „Komjaunimo tiesos" išplatinome 2552 egzempliorius — 200 daugiau nei pernai. Gerai išplatinti leidiniai „Molodoj komunist", „Laikas ir įvykiai", „Tiesa“, „Komunistas“. Komjaunimo spaudą gerai platino Matematikos ir me chanikos, Filologijos fakultetų studentai. O barti reikėtų Istorijos, Chemijos, Gamtos fakultetus. Universiteto kom jaunimo komiteto spaudos sektorius mano, kad fakultetų komjaunimo biurai mažai padeda spaudos platintojams, nepanaudoja šiam reikalui ir vaizdinės agitacijos. Fa kultetų spaudos platintojai irgi galėtų būti pareigingesn’, didesni šios kampanijos entuziastai. Tik taip dirbdami, pa sieksime gerų rezultatų, galėsime džaugtis, kad kiekvie nas komjaunuolis užsiprenumeravo komjaun mo leidinį. Ateinančią savaitę komjaunimo komitete bus susumuo ti prenumeratos rezultatai, išaiškinti geriaus'ai padirbėju sieji. Už gerą darbą ir atpildas bus.
S. PALTANAVIČIUS GF SMD pirmininkas
Z. STAŠKEVICiOTE Komjaunimo komiteto narė
AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PROFSĄJUNGŲ VADOVŲ SEMINARAS
a
Studentų miniatiūrų teatras pakvietė į naują spektaklį — „Pa Kario aikštę". Jį režisavo IV kurso medikas K. Jokimaitis pagal gerai žinomą čekų rašytojo J. Hašeko knygą „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai". Tas istorijas skaitė ne vienas, ir ne vieną kartą, Dabar Šveikas pats prabilo į žiūrovus — sąmoį'ngas ir niekad nenusimenantis, šaunus paprastas žmogus, kurį jaudina visa, kas vyksta aplinkų', Aktoriai siekė parodyti
Istorijos fakulteto pir makursių saviveiklos ap žiūra „Aš jau ne piemuo" sutraukė nemažą būrį da lyvių ir šiaip smalsuolių. Ir neveltui. „Šių metų pa sirodymas — tai renesan sas fakulteto apžiūrų is torijoje", — pasakė žiuri pirmininkas dėst. A. .Jencevičius. Iš tiesų — buvo ko pa žiūrėti! Sumaniai, links mai, išradingai pirmakur siai interpretavo konkur
D. JUOCERYTE
Šią savaitę Vilniuje vyksta sąjunginis zoninis aukštųjų mokyklų studentų profsąjun gų organizacijų ir jungtinių komitetų vadovų semlnaias. Jame dalyvauja Maskvos, Le ningrado, kai kurių Rusijos Federacijos sričių, Baltarusi jos, Pabaltijo respublikų
KARUI - VISADA NE!
M. MATULIONYTE IF kultūros klubo narė
salėjo vyks
STUDENTŲ
DAINOS KONKURSAS, skirtas
Universiteto 400-nte-
čiui. Pradžia 19 vai.
Kultūros klubas
KIEKVIENAM KOMJAUNUOLIUI — KOMJAUNIMO LEIDINĮ
Festivalis Kuboje — šventė mūsų namuose Visame pasaulyje aktyviai ruošiamasi Jaunimo ir studen tų festivaliui Havanoje. Fes tivalio, vyksiančio su lozun gu „Už antiimperialistinį so lidarumą, taiką ir draugystę programoje numatoma kon ferencijos, forumai, miltingai, seminarai, diskusijos politi niais kilausima.s. Festivalis taps tribūna socialistinių ša lių, ypač Kubos, laimėji mams propaguoti. Siekdami, kad XI festivalio idėjos pasiektų kiekvieną studentą, Teisės fakulteto komjaunimo biuras su Interklubu, padedami dekanato, paskelbė intemacionali lių renginių mėnesį. .. .Šventinė nuotaika tą ketvirtadienio rytą žymėjo Teisės fakulteto studentų vei dus — vyko mitingas, vienas iš mėnesio renginių. Jame da lyvavo fakulteto dekanas I. Nekrošius, prodekanas Z. Namavičius, partinės organizaci jos sekretoriaus pavaduoto jas S. Vėlyvis, VU komjau nimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas K. Galvičius, „Komjaunimo tiesos" atsto vai. Vieningai pritariame TSKP vidaus ir užsienio politikai. Mes su tais, kas kovoja už
tarptautinio įtempimo mažini mą ,taiką, demokratiją, na cionalinę nepriklausomybę ir socialinį progresą. Šios min tys iryškėjo pasisakymuose. Tarp tų, su kuriais vardan taikos pasaulyje bendradar biauja mūsų šalies jaunimas, — jaunieji komunistai, so cialistai ir socialdemokratai, liberalai ir krikščionys de mokratai iš 1350 jaunimo są jungų 130-tyje planetos ša lių. Vis didesnį vaidmenį de mokratinio jaunimo kovoje už taiką, laisvę ir tautų ne priklausomybę vaidina pa sauliniai jaunimo ir studentų festivaliai. Šie forumai suda ro puikias sąlygas jaunimui diskutuoti, pasiekti tarpusa vio supratimą. Politinis festi valių kryptingumas padeda augti jaunimo sąmoningumui, skatina jį būti aktyvia visuo menės dalimi. Mitingui baigiantis, su karštu pritarimu buvo priim tas kreipimasis į visus Vil niaus Darbo Raudonosios vė liavos ordino V. Kapsuko universiteto studentus: „Mūsų pareiga — dalyvau ti pasaulio demokratinio jau nimo kovoje už taiką ir so cialinį progresą.
Kviečiame jus, draugai, ak tyviai įsijungti į ;>asiTuošimą XI Pasauliniam jaunimo ir studentų festivaliui. Kiekvie name Universiteto fakultete organizuokime renginius, skirtus festivaliui, aktyvai dalyvaukime respublikos ren giniuose. Jaunimo ir studen tų festivalį Havanoje sutiki me geru mokymusi ir akty via visuomenine veikla. Už taiką ir solidarumą vi same pasaulyje!" Mitingas baigėsi, tačiau studentai neskubėjo į audito rijas — jie įdėmiai apžiūri nėjo politinio plakato, skir to Havanos festivaliui, eks poziciją, stendus apie Kubą, mindžikavo ties naujai pasi rodžiusiu sienlaikraščio nu meriu, gyvai nušviečiančiu pasiruošimą artėjančiam fes tivaliui. .. .Sunku dabar pasakyti, kam pirmam kilo nedrąsi mintis suorganizuoti tokį di delį neeilinį renginį fakulte te. Tik nuo tos dienos teisi ninkų komjaunimo biure vis dažniau galėdavai išvysti karštai diskutuojantį entuzias tų būrelį. Ilgai buvo aptari nėjamos sumanytų renginių detalės, aibė smulkmenų. Ne retai net pietus tekdavo pa miršti. Užtat dekanato, parti nės organizacijos nuoširdus pritarimas ir pagalba du Rai mondus ir du Virgius skati no Ieškoti ir rasti. Dabar, kai internacionalinių renginių mėnuo jau įpusėjo, galima pasidžiaugt pirmais nuveiktais darbais. Darnia ri-
kiuote prie teisininkų bendra bučio stojo 11 berželių — XI Pasaulinio jaunimo ir studen tų festivalio alėja. Naujai at gijo X festivalio Berlyne įspūdžiai, kuriais pasidalino VPI studentė V. Ptakauskaltė. Kas tris dienas keičiama ekspozicija stende „Kuba — XI festivalio šalis". Akademinės grupės renka medžiagą apie šalių, kuriose vyko festivaliai, jaunimo or ganizacijas ir ruošiasi leisti teminius sienlaikraščio nume rius. Daug literatūros teks studentams perversti, norint tiksliai ir išsamiai atsakyti į neakivaizdinės viktorinos ,10 klausimų apie pasaulinius studentų ir jaunimo festiva lius“ užduotis. Netrukus pa aiškės brandžiausių ir įdo miausių politinių plakatų au toriai. Bene labiausiai studentai laukia baigiamojo vakaro. Jame bus aptariamas rengi nys, apdovanojami nugalėto jai. Kartu visi pabandysime sumanyti kitą ne mažiau įdo mų ir svarbų renginį, kuris sugebėtų išjudinti fakulteto studentus. V .KAUPAS TF komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotojas
Pas Suomijos studentus Kapitalistinė sistema ver- vienas studentų nėra tikras, yra „laudatur", antrąją — čia žmogų gana anksti susi- kadbaigęs aukštąjį mokslą, „eum Įaudė", o trečiąją — mąstyti apie gyvenimą, :res jis gaus darbą, įsidarbinimu „approbatur". Pasitaiko tokių kitaip jis žus kovoje „kas turi rūpintis jis pats. entuziastų, kurie įgyja net po ką". Tėvai labai anksti praSuprantama, kad šalies ai- aštuonias specialybes, tina vaikus prie darbo, o ma mater — tai universiteMokymosi laikas taip pat, svarbiausia — užsidirbti, šios tas. Helsinkio universitetas kaip ir studento amžius, neaplinkybės turi įtakos ir įsteigtas 1827 metais, šiuo ribotas. Vieni baigia „approSuomijos studentams. Jiems metu jame mokosi per batur" per 2 metus, kiti per irgi tenka suderinti mokslą 22000 studentų. Įstoti į uni- šešerius, pasitaiko visaip. Pa su darbu, jeigu tik yra tosia .versiitetą gali kiekvienas, skaitų lankymas taip pat nėra galimybė. Atostogų metu vi- baigęs vidurinį mokslą.ir iš- privalomas, jeigu studentas si studentai dirba, darbą jie laikęs stojamuosius egzam.- gali išlaikyti tą ir kiltą ’disstengiasi susirasti iš anksto, nūs. Amžius neribojamas: to- cipliną, mokydamasis savaJie neišrankūs: kur gauna dėl akademiniam būry išvysi rankiškai, niekas jam jokių darbą ,ten dirba — ir miške studentų nuo 19 iki 32 metų, kliūčių nestato. Kiekvienas pjauna medžius, ir restora- pasitaiko ir 40, ir net 50 dėstytojas turi iš anksto Hu nuose — padavėjomis, ir metų. Universitete mokymosi statytas valandas konsultacistatyboje — darbininkais, ir sistema yra tokia, kad gali- joms, ir studentas gali tuo ekskursijų biuruose. Taip jie ma dirbti ir mokytis. Todėl metu ateiti išsilaikyti egzamiužsidirba drabužiams, knv- maždaug 80 proc. studentų ną, gauti konsultaciją akivalzgoms ir kitokioms išlaidoms, dirba. Daugumas iš jų dirba džiai arba telefonu.' nes už mokslą reik'a mokėti, kelias valandas per dieną, kiĮvairioms pratyboms, laboSuomiai yra nepaprastai ti — naktimis ir pan. istoriniams darbams yra sudarbštūs, tai būdinga, be Mokymo procesas susideda daromos kelios paralelės gruabejo, visai tautai, ir studen- iš trijų pakopų. Pirmoji ir pės, kurios dirba skirtingu tai labai sąmoningai žiūri i pati žemiausia pakopa yra laiku. Studentas pasirenka mokslą. Pats požiūris gal yra vadinama „approbatur", ant- tokią grupę, kuri yra jam daugiau utilitarus, jie nori roji — „eum Įaudė", trečioji patogiausia laiko atžvilgiu, įsigyti. žinių tam, kad paskui — „laudatur". Kaip jau pa- Studentas Tenkasi ir dėstyto.gautų gerai apmokamą J.ar- stebėjote, pavadinimai paimti ją, kuris, jo manymu, ge-iau bą. Juo geresnis bus pasi- iš lotynų kalbos. Studentas, perduoda žinias. Todėl būna ruošimas, tuo daugiau gali- baigęs universitetą, įsigyja taip, kad vienos grupės vra mybės išsilaikyti konkurenci- tris specialybes, bet ne visas . didelės, kitos mažos. Jei pa joję. specialybes jam būtina įsi>a- sitaiko, kad dėstytojas neturi Būtis apsprendžia sąmonę, vinti vienodai. Pirmąją ir studentų, aišku — jam reikia Žmogus ten priveiktas visą pagrindinę savo specialybę galvoti apie kitą profesiją, laiką galvoti apie darbą. Nė jis turi išmokti geriausiai, lai Nuomonę apie dėstytojus
Nevykėlis Jonas Jonaitis oirmą kartą atėjo į paskaitas lapkričio paskutinėj dekadoj. Nustebin tiems kolegoms seismologams paaiškino, kad jis sportinin kas. Į klausimą, kam jis tada išvis vaikštinėja į paskaitas, atsakė, jog nusprendęs pra dėti rimtai studijuoti. Rimtai studijuoti? Tokios kvailystes kolegos seismologai dar ne girdėjo.
REDAKCIJOS ADRESAS: M2000 Vltetes — kfTF-3
Buvo jau po devynių de šimt. Susirinko visi, išskvius dėstytoją, kuris, kaip visada, vėlavo. Nepasakytume, kad jis nemėgtų punktualumo, priešingai — jis skirdavo tam didžiulį dėmesį ir visus, vė liau atėjusius, bardavo, gė dindavo, užrašinėdavo pavar des ir pranešdavo dekanatui. Kai dėstytojas skaitydavo pasKaitą, neatrodydavo, kad jis idealiai žinotų dėstomą kursą, nepasakytum, kad jis
būtų labai talentingas peda gogas. Užtat jis kuo atidžiau siai tikrindavo, ar visi Studen tai lanko paskaitas. Ir tą dieną, kai iki paskai tos pabaigos buvo likę 15 miin., jis paėmė žurnalą. Kai Jonas, išgirdęs savo pavardę, atsakė „aš", dėstytojas ūmai pagyvėjo. Visą likusį laiką jis kalbėjo apie drausmę ir pareigas, skundėsi, kad trūks ta laiko visam kursui išdėsty ti. Paskui pasiūlė apsvarstyti Jonaičio elgesį komjaunimo susirinkime ir nuėjo į deka natą. Po paskaitos komjaunimo sekretorė prisakė grupei ne išsivaikščioti. Nepasakytum,
Universitete g. 3, „TarybteU įtodeotes" Telefoaal — 25444, ketvlrteOcataia spaastavėje 25343
sudaro studentai. Reikia pa sakyti, kad ta nuomonė ob jektyvi. Jeigu studentas vaikšto į paskaitas, užsiėmi mus — praranda laiką (o laikas yra labai brangina mas), jis nori įsigyti žinių. Jeigu jis nieko per tą laiką negaus, aišku, šiaip sau ne sėdės. Jeigu jo žinios, kaip specialisto, bus menkos, jis negaus darbo, o jeigu ir gaus, visada grės pavojus, kad jį gali pakeisti geresnis specialistas. Nors paskaitų lankymas ir nėra privalomas, bet drausme skųstis netenka. Jeigu studen tui tos žinios yra reikalingos, jis uoliai lanko paskaitas, už siėmimus. Ir jeigu jis kartais neateina dėl susidariusių ap linkybių, be abejo, nukenčia tik pats: atsilieka nuo ki‘ų. Doc. O. OLBKIENĖ (Paruošta iš „Tarybinio pedagogo")
kad jai būtų labai rūpėjusi visuomeninė veikla, nepasa kytum, kad ta veikla grupėj pulsavo, bet visi popieriai bū davo laiku sutvarkomi, todėl fakultete I kurso seismologų grupė buvo laikoma pavyz dinga. Sekretorė paklausė, kas nori pasisakyti. Kolegė seis mologe pakėlė ranką. Nepa sakytume, kad ji labai troš ko pasisakyti. Užtat ji labai norėjo valgyti ir pasiūlė li gai negaišti — pareikšti Jo naičiui papeikimą. Visi suti ko. Susirinkimas baigėsi, ir jie nuėjo į bufetą. O Jonas Jonaitis nuėjo na mo. PEGASAS APOLONAMS
Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Didžioji šalies auditorija Iš „Literalurnaja gazeta" laikraščio korespondento pokalbio su TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministro pavaduotoju N. Jegorovu.
Mūsų šalyje įgyvendinta švietimo sistema labiausiai demokratiška iš visų esančių. Kiekvienas vidurinės mokyk los abiturientas, jeigu jo žinios pakankamai geros, gali stoti į bet kurią vidurinę specialiąją ar aukštąją mokyklą. Mokymas šalyje nemokamas, be to, 77 proc. studentų, ne priklausomai nuo tėvų materialinės padėties, gauna stipen diją. Ir žinoma, kiekvienos mokymo įstaigos auklėtinis ga li būti ramus, kad baigęs gaus darbą pagal specialybę. Dar vieną pirmenybę turi mūsų švietimo sistema — joje nėra „aklaviečių". Kelias į aukštąją atidarytas kiekvie nam, nesvarbu, kur jis iki tol būtų mokęsis: profesinėje mokykloje, technikume. .. Juk žinome, kad daugelyje va karų valstybių jauno žmogaus tolimesnis gyvenimas pri klauso nuo to, kokią jis pradžioje pasirinko vidurinę mo kyklą. Tarybinės švietimo sistemos principų privalum'is akivaiz džiai rodo ir aukštosios mokyklos pavyzdys. 860 aukštųjų mokyklų mokosi apie 5 milijonai studentų — visų tauty bių, visų visuomenės sluoksnių atstovai. Tokia maštabiška aukštosios mokyklos sistema yra pa kankamai mobili ir lanksti. Tikslus visoms liaudies ūkio ša koms, mokslui ir kultūrai reikalingų specialistų skaičiaus planavimas derinamas su galimybėmis greitų korektyvų, būtinų mokslo ir technikos revoliucijos periode, kai nuo lat Iškyla būtinumas aprūpinti pilnaverčiais kadrais ndujas, ką tik atsiradusias mokslo ir technikos sritis. Tam tar nauja ir mūsuose sukurta tobulinimosi, jau baigus aukštą ją mokyklą, sistema. TSRS Konstitucijas 47 straipsnyje garantuojama mūsų pi liečiams mokslinės techninės ir meninės kūrybos lasvė. Pasirinkti tolimesnį kelią galima tik tada, kai turime pa grindą. Mūsų švietimo sistema suteikia patikimą atramą ir galimybę laisvai ir plačiai rinktis veiklos sferą. Tarybinė aukštoji mokykla yra grandis „vieningos švie timo sistemos, kuri tarnauja jaunimo komunistiniam auklė jimui, dvasiniam ir fiziniam vystymuisi". Aukštoji mokyk la ne tik garantuoja savo auklėtiniams darbą pagal specia lybę, bet ir atveria galimybes toliau tobulintis, gilinti ži nias. Tuo pačiu aukštojo mokslo sistema neturi tikslo ruošti Kažkokį mokslo elitą, nesusijusį su likusia visuomenės da limi. Paprasčiausiai tai vienas iš kelių, kurį gali pasirinkti į gyvenimą išeinantis jaunas žmogus. Tam, kas neturi aukš tojo mokslo diplomo, neatimama galimybė dvasiniam ir profesiniam augimui. Platus profesinio techninio mokymo tinklas, įvairūs kvalifikacijos kėlimo kursai, savanoriškos draugijos, vienijančios vienodų interesų žmones, meno saviveiklos kolektyvai — tai ir daug kas Kita leidžia kiek vienam mūsų šalies piliečiui tobulėti pasirinktoje veiklos sferoje, užsiiminėti mėgstamu darbu ir netgi bet kuriuo metu keisti užsiėmimo rūšį.
Internacionalinėj studentų konferencija Apie 30 tūkstančių už sienio studentų, kurie mo kosi Tarybų Sąjungoje, dalyvavo sąjunginėje in ternacionalinėje studentų mokslinėje konferencijoje „Didysis Spalis ir dabar tinis pasaulis". Pirmaja me etape ji vyko aukšto siose mokyklose, antra jame — miestuose. Lapkričio 29 dieną Maskvos Valstybiniame Lomonosovo universitete prasidėjo konferencijos, skirtos Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos
60-mečiui, baigiamasis etapas. Joje dalyvauja daugiau kaip 700 užsienio studentų. Jie atstovauja 79 pasaulio šalims. Konferencijos dalyviai pažymėjo Didžiosios Spa lio socialistinės revoliuci jos milžinišką poveikį vi sai pasaulinės istorijos raidai, didėjantį pažangio jo pasaulio jaunimo vaid menį kovoje prieš mono polijų valdžią, už talkos, laisvės, socialinės pažan gos idealų triumfą pasau lyje.
6. Bandzaitis A., Grabaus kas D, Kvantinė mechanika. 7. Zuchovickis A., Svircmanas L. Fizikinė chemija (ru sų kalba). 8. Meščerskis L. V. Teori Vilniaus miesto „Techni nės mechanikos uždavinių kos" knygyne Jūs dar galite rinkinys. įsigyti šių vadovėlių: Knygų propagandos ir 1. Katiliaus P. Analizinė reklamos biuras geometrija. 2. Kvedaras B., Sapagovas M. Skaičiavimo metodai. Administracijos darbuo 3. Paulauskas V. Matema tojai nuoširdžiai užiauč a prorektoriaus administra tinės fizikos lygtys. cijos ir ūkio reikalams 4. Tager A. Polimerų fizi padėjėją Jadvyqą RAGAI kinė chemija. ŠIENĘ dėl motinos mir ties. 5. Javorskis B., Deflatas A. Fizikos kursas, 3 d.
Tiražas 4500 egz. Užs. Nr. 3431
LV 13875
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA