VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cčvivbidis
scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSAJUNCtOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 37 (1062) 1978 m. gruodžio 8 d.
EINA NUO 1950 METŲ
IKI SESIJOS LIKO TIK MĖNUO. NUO TAVO PASTANGŲ DABAR PRIKLAUSYS SĖKMĖ PER EGZAMINUS. UNIVERSITETO JUBILIEJUI — PUIKŲ MOKYMĄSI!
KAINA 2 KAP.
GARBINGAS SVEČIAS Universitete viešėjo Etiopijos Adis-Abebos valstybinio universiteto viceprezidentas Mandefro Bilillin. Svečias susipažino su mūsų aukštąja moky-.la, apžiūrėjo kitas Vil niaus įžymybes.
pažangiosios minties raidą — palietė ir Universiteto Įkūri mo istoriją. Universiteto įstei gimas sudarė palankias sąly gas pažangiai minčiai augti ir plisti. Žinoma, patiems steigėjams buvo svetimos pa žangios to meto mokslo idė jos. Tačiau Universitete bu vo profesorių, reiškiančių teologijos frazėmis maskuoja mas pažangiąsias mintis. Pro fesoriai buvo ne tik dėstyto jai, bet ir poetai, kūrėjai, publicistai. Žymiausias poe tas ir poezijos teorijos žino vas buvo Universiteto auklė tinis, o vėliau jo profeso rius M. K. Sarbievijus. PraNukelta į 2 psl.
Lapkričio 23—24 dienomis Kauno Medicinos institute vy ko XX Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos aukštųjų medi cinos mokyklų studentų mokslinė konferencija. Dvide šimtyje jos sekcijų buvo per skaityta beveik 200 praneši mų aktualiais teorinės ir kli nikinės medicinos klausimais. Konferencija jau seniai per augo Pabaltijo ir Baltarusijos rėmus, tapdama žymiu įvykiu daugelio Sąjungos aukštųjų mokyklų SMD veikloje. Štai ir į XX-ąją konferenciją at vyko per 100 svečių iš 24 šalies aukštųjų medicinos mokyklų. Grupė Medicinos fakulteto studentų, atstovavusių mūsų Universitetą, kruopščiai ruo šėsi šiam įvykiui. MF SMD delegacija, vadovaujama prof. A. Dirsės, garbingai atstovavo mūsų aukštajai mokyklai. Bu vo perskaityta 10 pranešimų įvairiose sekcijose, kurie su kėlė nemažą konferencijos rengėjų ir svečių susidomėji mą. Apibendrindamas konfe rencijos darbą, KMI prorekto rius A. Praškevičius aukštai įvertino mūsų parengtus pra nešimus, o V k. stud. A. Aidiečio, S. Strupo, III k. A. Gradausko ir K. Strupo pa ruoštas pranešimas „Ekspe rimentiniai kontrapulsacijos intraaortiniu balionu hemodinaminio efekto tyrimai1' buvo įtrauktas į rekomenduojamų įgyvendinimui TSRS Sveika tos apsaugos ministerijai dar bų sąrašą. Visa tai, ką pamatėme ir išgirdome XX-ojoje konferen cijoje, panaudosime tiek SMD veikloje, tiek ir organizuo dami XXI-ąją Pabaltijo ir Baltarusijos aukštųjų medici nos mokyklų mokslinę konfe renciją, kuri kitąmet įvyks Vilniuje. R. RAŽUKAS Medicinos fak. V k. stud.
vyzdžių pasakojo prodekanasdekanės prof. I. Cariuk. Sveapie skurdo ir prabangos čiai dalyvavo čia Įvykusioje kontrastą šioje šalyje. Atsakė respublikinėje mokslinėje į daugelį klausimų apie jau konferencijoje „Pažangioji nimą, įvairių religinių sektų mintis ir revoliucinis judėji papročius. mas Vilniaus universitete", Smalsiems klausytojams jis skirtoje Vilniaus universiteto dar pažadėjo parodyti skaid 400 metų jubiliejui. res, kartu papasakoti apie Įvykusiame Vilniaus ir Šri Lankos respubliką. Minsko universitetų istorikų Nepastebimai 'greitai prabė pokalbyje buvo plačiai aptar go susitikimas. Klausytojai ti šių dviejų kaimyninių uni nekantriai laukia dar vieno versitetų istorikų tolesnio įdomaus pasakojimo. bendradarbiavimo klausimai. S. VAICIUKEVIC1US, „TS" inf. bendrabučio tarybos pirmininkas ACIU TEMIDEI Rugsėjo 1-ąją su puikia Vilniaus V. Kapsuko uni nuotaika, su įvairiausių kelio versitetas bendradarbiauja su nių ir nuotykių įspūdžiais Baltarusijos V. Lenino uni skubėjome į fakultetą. Skubė versitetu. Plečiasi ir šių uni- jome susitikti su draugais, versltetų istorikų kontaktal. paspausti jiems ranką ir pa Šiomis dienomis pas mus pasakoti ką girdėjom, ką ma viešėjo Minsko universi- tėm, kur buvom. teto istorikų delegacija, va Šypsenos, smagus juokas, dovaujama istorijos fakulteto nenutylančios kalbos užtvin-
dė koridorius, auditorijas. Lengva ir džiugu buvo kaip niekada. Nejaugi vien rugsė jo 1-oji kalta? Niekaip nega lėjom suprasti. Ir tik pas kui. .. tik paskui pamatėm kuklų užrašą „Korpuso patal pose nerūkoma!" Štai kodėl toks skaidrus oras ir taip lengva kvėpuoti! Ačiū Temidei, išgirdusiai mūsų graudžius prašymus. Ačiū, kad nereikės daugiau užmerkus akis ir įkyriai Įkvė pus tyro oro, nerti Į dūmų kamuolius, kai nori pereiti iš vieno aukšto Į kitą. Dabar Saulėtekio alėjoje kiekviena diena — šventė. Dėkoju visų nerūkančiųjų vardu tiems, kas išgelbėjo mūsų sveikatą ir mūsų autoritetą tėvų aky se. Manau, kad per daug ne nuskriausti ir rūkantieji: jiems yra rūkomieji kamba riai. D. VOSYLIŪTE
V. Naujiko nuotrauko se: priėmime pas rektorių.
„Po vandeniniai rifai“ Kaip ir j visus, taip ir į Filologijos fakultetą kiekvienais metais stoja vis nauji ir nauji būriai studentų. Kaip jiems seksis? Ar sugebės prisitaikyti prie naujos aplinkos, nau jų draugų? Kaip pavyks laikyti pirmąją gyvenime sesiją? Apie šias ir dar daugybę kitų problemų, kurios iškyla pirmųjų kursų studentams paprašėme pakalbėti Filologijos fakulteto pirodekaną doc. A. Jovaišą: — Į Filologijos fakultetą kiekvienais metais stoja vis' geriau ir geriau pasiruošę vidurinių mokyklų auklėtiniai. Žinoma, negalime tvirtinti, kad be išimties stoja tik labai stiprūs mokiniai. Pasitaiko visokių, tačiau per paskutiniuo sius 4—5 metus didžioji dalis būna gerai paruošti, turi tvirtus pagrindus. Pernai j lietuvių kalbos ir literatūros specialybę buvo priimta 100 studentų — dvigubai daugiau negu prieš kelerius metus. Ir kaip matyti iš rezultatų, stu dentai neapvylė. Galima sakyti, kad visi pirmo kurso studentai-lituanlstai pavasario sesiją išlaikė neblogai, daugu ma — gerais ir labai gerais pažymiais. Apie šių metų pirmakursius kol kas sunku ką nors sakyti, bet manome, kad bus nemažai pajėgių studentų. — Į Filologijos fakultetą daugiausiai stoja meigaitės Vaikinų — tik dešimtoji dalis. — Žinoma, pageidautina daugiau vyrų, nors pastebėtu, kad vyrų procentas visame Universitete sumažėjo. Baigę filologijos specialybes, didžioji dalis studentų dirba moky tojais vidurinėse mokyklose, o vyras — mokytojas mo kykloje — laukiamas svečias. — Sakykite, kokie klausimai iškyla dėstytojams ir ku ratoriams, dirbant su pirmakursiais, kaip jie padeda stu dentams apsiprasti naujoje aplinkoje, pasiruošti pirmajai sesijai, kokia, Jūsų manymu, svarbiausia problema vra iškilusi pirmakursiams? — Turbūt svarbiausia problema, su kuria dažniausiai susiduria pirmųjų kursų studentai, tai prisitaikymas piie naujų mokymosi ir gyvenimo sąlygų. Didžioji dalis studen tų palieka tėvų namus, apsigyvena bendrabučiuose. Dau guma „pajunta laisvę". Adaptacijos procesas yra ilgas ir sunkus. Jis nesibaigia pirmame kurse. Jau daugelį metų iš eilės blogiausi rezultatai rodomi antrame kurse. Ir iš tiesų ,antro kurso barjeras — sunkiausias. Dauguma pro blemų baigiamos spręsti tik antrame kurse. — Jūsų darbe vienas svarbiausių uždavinių yra kuo ati džiau parinkti kuratorių tai ar kitai pirmo kurso grupei, supažindinti studentą su Universiteto tvarka. — Kuratoriais renkami tik labai gerai užsirekomendavę darbe dėstytojai. Labai padeda studentui susipažinti su Universiteto tvarka, mokymo tikslais, specialybe, neseniai įvestos „specialybės įvado" paskaitos, nuolat rengiami su sitikimai su katedrų vedėjais. Pirmajai sesijai artėjant, or ganizuojami prodekano mokymo ir auklėjimo reikalams susitikimai su pirmakursiais. Šių susitikimų metu dar kar tą išaiškinama sesijos laikymo tvarka, atsakoma į studen tams iškilusius klausimus. Prieš kiekvieną sesiją vyksta savarankiško darbo patikrinimas (trijų balų sistema). Tuo Nukelta į 4 pgl.
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI Lapkričio 29 d. Universite te Istorijos fakultete vyko mokslinė konferencija „Pa žangioji mintis ir revoliuci nis judėjimas Vilniaus uni versitete". Konferencijoje da lyvavo LKP CK mokslo u mokymo įstaigų skyriaus ve dėjas J. Anlčas, Vilniaus pe dagoginio instituto ir kitų respublikos aukštųjų mokyk lų dėstytojai, studentai, taip pat svečiai iš Minsko ir Gar dino. Konferenciją įžanginiu žo džiu pradėjo Universiteto partinio komiteto sekretorius doc. K. Poškus. Buvo pažy mėta, kad ši konferencija organizuota, kai iki Universi teto 400-ų metų jubilie jaus liko keletas mėnesių, kai respublika ruošiasi LKP įkūri mo ir Tarybų valdžios paske! ■
S
2 JunhIZdienio > Į^enhtadlenio
EKFF prodekanas J- Laškovas — dažnas studentų II— II korpuso bendrabučio sve čias. Jis domisi bendrabutyje gyvenančių studentų buitimi, daug padeda, sprendžiant įvai rias problemas, dalyvauja renginiuose. Lapkričio 24 d. bendrabu čio skaitykloje Įvyko įdomus susitikimas su prodekanu. Si kartą jis mielai sutiko papa sakoti apie egzotišką kraštu — Indiją, kurioje neseniai pabuvojo. Daug naujo ir įdomaus su žinojo bendrabučio gyvento jai apie šio krašto gamtą, papročius, pačius žmones. La bai vaizdžiai, su daugybe pa-
konferencija bimo Lietuvoje 60-mečiui. Konferencijos tikslas — ap žvelgti pažangios minties pli timą senajame Universitete, parodyti tuos kelius, kuriais galutinai įsitvirtino marksiz mo leninizmo idėjos dėstyto jų ir studentų pasaulėžiūroje, mokslinių darbų metodolog*joje. Plenariniame posėdyje kon ferencijos dalyviai ir svečiai išklausė doc. A. Šidlausko r prof. A. Bendžiaus pranešimų. Doc. A. Šidlauskas, kurio pranešimo tikslas — remian tis gausia faktine medžiaga ir marksistlne-leninine metodo logija, apžvelgti senojo Vil niaus universiteto Įnašą į