VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
cčvivbidis
scuoencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSAJUNCtOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Nr. 37 (1062) 1978 m. gruodžio 8 d.
EINA NUO 1950 METŲ
IKI SESIJOS LIKO TIK MĖNUO. NUO TAVO PASTANGŲ DABAR PRIKLAUSYS SĖKMĖ PER EGZAMINUS. UNIVERSITETO JUBILIEJUI — PUIKŲ MOKYMĄSI!
KAINA 2 KAP.
GARBINGAS SVEČIAS Universitete viešėjo Etiopijos Adis-Abebos valstybinio universiteto viceprezidentas Mandefro Bilillin. Svečias susipažino su mūsų aukštąja moky-.la, apžiūrėjo kitas Vil niaus įžymybes.
pažangiosios minties raidą — palietė ir Universiteto Įkūri mo istoriją. Universiteto įstei gimas sudarė palankias sąly gas pažangiai minčiai augti ir plisti. Žinoma, patiems steigėjams buvo svetimos pa žangios to meto mokslo idė jos. Tačiau Universitete bu vo profesorių, reiškiančių teologijos frazėmis maskuoja mas pažangiąsias mintis. Pro fesoriai buvo ne tik dėstyto jai, bet ir poetai, kūrėjai, publicistai. Žymiausias poe tas ir poezijos teorijos žino vas buvo Universiteto auklė tinis, o vėliau jo profeso rius M. K. Sarbievijus. PraNukelta į 2 psl.
Lapkričio 23—24 dienomis Kauno Medicinos institute vy ko XX Pabaltijo respublikų ir Baltarusijos aukštųjų medi cinos mokyklų studentų mokslinė konferencija. Dvide šimtyje jos sekcijų buvo per skaityta beveik 200 praneši mų aktualiais teorinės ir kli nikinės medicinos klausimais. Konferencija jau seniai per augo Pabaltijo ir Baltarusijos rėmus, tapdama žymiu įvykiu daugelio Sąjungos aukštųjų mokyklų SMD veikloje. Štai ir į XX-ąją konferenciją at vyko per 100 svečių iš 24 šalies aukštųjų medicinos mokyklų. Grupė Medicinos fakulteto studentų, atstovavusių mūsų Universitetą, kruopščiai ruo šėsi šiam įvykiui. MF SMD delegacija, vadovaujama prof. A. Dirsės, garbingai atstovavo mūsų aukštajai mokyklai. Bu vo perskaityta 10 pranešimų įvairiose sekcijose, kurie su kėlė nemažą konferencijos rengėjų ir svečių susidomėji mą. Apibendrindamas konfe rencijos darbą, KMI prorekto rius A. Praškevičius aukštai įvertino mūsų parengtus pra nešimus, o V k. stud. A. Aidiečio, S. Strupo, III k. A. Gradausko ir K. Strupo pa ruoštas pranešimas „Ekspe rimentiniai kontrapulsacijos intraaortiniu balionu hemodinaminio efekto tyrimai1' buvo įtrauktas į rekomenduojamų įgyvendinimui TSRS Sveika tos apsaugos ministerijai dar bų sąrašą. Visa tai, ką pamatėme ir išgirdome XX-ojoje konferen cijoje, panaudosime tiek SMD veikloje, tiek ir organizuo dami XXI-ąją Pabaltijo ir Baltarusijos aukštųjų medici nos mokyklų mokslinę konfe renciją, kuri kitąmet įvyks Vilniuje. R. RAŽUKAS Medicinos fak. V k. stud.
vyzdžių pasakojo prodekanasdekanės prof. I. Cariuk. Sveapie skurdo ir prabangos čiai dalyvavo čia Įvykusioje kontrastą šioje šalyje. Atsakė respublikinėje mokslinėje į daugelį klausimų apie jau konferencijoje „Pažangioji nimą, įvairių religinių sektų mintis ir revoliucinis judėji papročius. mas Vilniaus universitete", Smalsiems klausytojams jis skirtoje Vilniaus universiteto dar pažadėjo parodyti skaid 400 metų jubiliejui. res, kartu papasakoti apie Įvykusiame Vilniaus ir Šri Lankos respubliką. Minsko universitetų istorikų Nepastebimai 'greitai prabė pokalbyje buvo plačiai aptar go susitikimas. Klausytojai ti šių dviejų kaimyninių uni nekantriai laukia dar vieno versitetų istorikų tolesnio įdomaus pasakojimo. bendradarbiavimo klausimai. S. VAICIUKEVIC1US, „TS" inf. bendrabučio tarybos pirmininkas ACIU TEMIDEI Rugsėjo 1-ąją su puikia Vilniaus V. Kapsuko uni nuotaika, su įvairiausių kelio versitetas bendradarbiauja su nių ir nuotykių įspūdžiais Baltarusijos V. Lenino uni skubėjome į fakultetą. Skubė versitetu. Plečiasi ir šių uni- jome susitikti su draugais, versltetų istorikų kontaktal. paspausti jiems ranką ir pa Šiomis dienomis pas mus pasakoti ką girdėjom, ką ma viešėjo Minsko universi- tėm, kur buvom. teto istorikų delegacija, va Šypsenos, smagus juokas, dovaujama istorijos fakulteto nenutylančios kalbos užtvin-
dė koridorius, auditorijas. Lengva ir džiugu buvo kaip niekada. Nejaugi vien rugsė jo 1-oji kalta? Niekaip nega lėjom suprasti. Ir tik pas kui. .. tik paskui pamatėm kuklų užrašą „Korpuso patal pose nerūkoma!" Štai kodėl toks skaidrus oras ir taip lengva kvėpuoti! Ačiū Temidei, išgirdusiai mūsų graudžius prašymus. Ačiū, kad nereikės daugiau užmerkus akis ir įkyriai Įkvė pus tyro oro, nerti Į dūmų kamuolius, kai nori pereiti iš vieno aukšto Į kitą. Dabar Saulėtekio alėjoje kiekviena diena — šventė. Dėkoju visų nerūkančiųjų vardu tiems, kas išgelbėjo mūsų sveikatą ir mūsų autoritetą tėvų aky se. Manau, kad per daug ne nuskriausti ir rūkantieji: jiems yra rūkomieji kamba riai. D. VOSYLIŪTE
V. Naujiko nuotrauko se: priėmime pas rektorių.
„Po vandeniniai rifai“ Kaip ir j visus, taip ir į Filologijos fakultetą kiekvienais metais stoja vis nauji ir nauji būriai studentų. Kaip jiems seksis? Ar sugebės prisitaikyti prie naujos aplinkos, nau jų draugų? Kaip pavyks laikyti pirmąją gyvenime sesiją? Apie šias ir dar daugybę kitų problemų, kurios iškyla pirmųjų kursų studentams paprašėme pakalbėti Filologijos fakulteto pirodekaną doc. A. Jovaišą: — Į Filologijos fakultetą kiekvienais metais stoja vis' geriau ir geriau pasiruošę vidurinių mokyklų auklėtiniai. Žinoma, negalime tvirtinti, kad be išimties stoja tik labai stiprūs mokiniai. Pasitaiko visokių, tačiau per paskutiniuo sius 4—5 metus didžioji dalis būna gerai paruošti, turi tvirtus pagrindus. Pernai j lietuvių kalbos ir literatūros specialybę buvo priimta 100 studentų — dvigubai daugiau negu prieš kelerius metus. Ir kaip matyti iš rezultatų, stu dentai neapvylė. Galima sakyti, kad visi pirmo kurso studentai-lituanlstai pavasario sesiją išlaikė neblogai, daugu ma — gerais ir labai gerais pažymiais. Apie šių metų pirmakursius kol kas sunku ką nors sakyti, bet manome, kad bus nemažai pajėgių studentų. — Į Filologijos fakultetą daugiausiai stoja meigaitės Vaikinų — tik dešimtoji dalis. — Žinoma, pageidautina daugiau vyrų, nors pastebėtu, kad vyrų procentas visame Universitete sumažėjo. Baigę filologijos specialybes, didžioji dalis studentų dirba moky tojais vidurinėse mokyklose, o vyras — mokytojas mo kykloje — laukiamas svečias. — Sakykite, kokie klausimai iškyla dėstytojams ir ku ratoriams, dirbant su pirmakursiais, kaip jie padeda stu dentams apsiprasti naujoje aplinkoje, pasiruošti pirmajai sesijai, kokia, Jūsų manymu, svarbiausia problema vra iškilusi pirmakursiams? — Turbūt svarbiausia problema, su kuria dažniausiai susiduria pirmųjų kursų studentai, tai prisitaikymas piie naujų mokymosi ir gyvenimo sąlygų. Didžioji dalis studen tų palieka tėvų namus, apsigyvena bendrabučiuose. Dau guma „pajunta laisvę". Adaptacijos procesas yra ilgas ir sunkus. Jis nesibaigia pirmame kurse. Jau daugelį metų iš eilės blogiausi rezultatai rodomi antrame kurse. Ir iš tiesų ,antro kurso barjeras — sunkiausias. Dauguma pro blemų baigiamos spręsti tik antrame kurse. — Jūsų darbe vienas svarbiausių uždavinių yra kuo ati džiau parinkti kuratorių tai ar kitai pirmo kurso grupei, supažindinti studentą su Universiteto tvarka. — Kuratoriais renkami tik labai gerai užsirekomendavę darbe dėstytojai. Labai padeda studentui susipažinti su Universiteto tvarka, mokymo tikslais, specialybe, neseniai įvestos „specialybės įvado" paskaitos, nuolat rengiami su sitikimai su katedrų vedėjais. Pirmajai sesijai artėjant, or ganizuojami prodekano mokymo ir auklėjimo reikalams susitikimai su pirmakursiais. Šių susitikimų metu dar kar tą išaiškinama sesijos laikymo tvarka, atsakoma į studen tams iškilusius klausimus. Prieš kiekvieną sesiją vyksta savarankiško darbo patikrinimas (trijų balų sistema). Tuo Nukelta į 4 pgl.
V. KAPSUKO UNIVERSITETO 400 METŲ JUBILIEJUI Lapkričio 29 d. Universite te Istorijos fakultete vyko mokslinė konferencija „Pa žangioji mintis ir revoliuci nis judėjimas Vilniaus uni versitete". Konferencijoje da lyvavo LKP CK mokslo u mokymo įstaigų skyriaus ve dėjas J. Anlčas, Vilniaus pe dagoginio instituto ir kitų respublikos aukštųjų mokyk lų dėstytojai, studentai, taip pat svečiai iš Minsko ir Gar dino. Konferenciją įžanginiu žo džiu pradėjo Universiteto partinio komiteto sekretorius doc. K. Poškus. Buvo pažy mėta, kad ši konferencija organizuota, kai iki Universi teto 400-ų metų jubilie jaus liko keletas mėnesių, kai respublika ruošiasi LKP įkūri mo ir Tarybų valdžios paske! ■
S
2 JunhIZdienio > Į^enhtadlenio
EKFF prodekanas J- Laškovas — dažnas studentų II— II korpuso bendrabučio sve čias. Jis domisi bendrabutyje gyvenančių studentų buitimi, daug padeda, sprendžiant įvai rias problemas, dalyvauja renginiuose. Lapkričio 24 d. bendrabu čio skaitykloje Įvyko įdomus susitikimas su prodekanu. Si kartą jis mielai sutiko papa sakoti apie egzotišką kraštu — Indiją, kurioje neseniai pabuvojo. Daug naujo ir įdomaus su žinojo bendrabučio gyvento jai apie šio krašto gamtą, papročius, pačius žmones. La bai vaizdžiai, su daugybe pa-
konferencija bimo Lietuvoje 60-mečiui. Konferencijos tikslas — ap žvelgti pažangios minties pli timą senajame Universitete, parodyti tuos kelius, kuriais galutinai įsitvirtino marksiz mo leninizmo idėjos dėstyto jų ir studentų pasaulėžiūroje, mokslinių darbų metodolog*joje. Plenariniame posėdyje kon ferencijos dalyviai ir svečiai išklausė doc. A. Šidlausko r prof. A. Bendžiaus pranešimų. Doc. A. Šidlauskas, kurio pranešimo tikslas — remian tis gausia faktine medžiaga ir marksistlne-leninine metodo logija, apžvelgti senojo Vil niaus universiteto Įnašą į
Mersitt Manus OKSLINIŲ kolektyvų prof. V. Daukšas turi 17 auir atskirų mokslininkų torinlų teisių, v. m. b. P. darbas lyginamas v Adomėnas — 15, v.m. b. J. vertinamas pagal labai įvai- Daugvila ir v. m. b. R. Marrius kriterijus: tai ir naujų rinkus — po 9. Pažymėtinos teorijų paskelbimas, ir savitų šios katedros bendradarbi 4 mokslinių mokyklų susidarv- gautos autorinės teisės už ri mas, naujų mokslo krypčių ziologiškai aktyvių junginių, išvystymas ir paskelbtų dai- skystų kristalų ir blizgodarų bų skaičius, į liaudies ūkį sintezę. Fiziologiškai aktyvias įdiegtų darbų ekonominis medžiagas sintetina prof. V. efektas ir to ar kito moksli- Daukšo ir v. m. b. R. Martinninko darbų citavimo dažnu- kaus vadovaujama darbuotomas. Tiksliųjų mokslų ir jų grupė. Štai ką tik gautas technikos srityje padaryto teigiamas sprendimas. už darbo vienas iš kriterijų yra naują preparatą nuo uždegiišradimų bei patentų gausu- mo — fluorintą dioksibenzoimas. Autorinės išradimų tei- nę rūgštį. Ji veikia panašiai sės suteikiamos už visiškai kaip aspirinas, tiktai aktyvesnaujus, pasaulio mokslui ir nė už jį, o preparate esantechnikai dar nežinomus pro- ris fluoras pagerina ligonio blemų sprendimus. Todėl jos, kraują, smegenų veiklą. Šlokaip ir naujos teorijos, at- je katedroje susintetintas Nuotraukoje: iš kairės j dešinę — v. m. b. V. Štelblenė, v. m. b. R. Martinkus, v. m. b. spindi mokslinių darbų akfua- fluorintas benzodioksano dari- E. Udrėnaltė, prof. V. Daukšas, j. m. b. S. Rukšėnas. lumą bei jų lygį. nys pasižymi stipresniu už / Mūsų senojo Universiteto novokainą vietiniu aneste,išradėjų priešakinėse gretose zuojančiu veikimu ir už ji kalcio druska, leidžiančia iki rūgštų blizgančio cinkavimo kus, elektra nusodinant ypa P / žengia chemikai. Nors Che- yra žymiai mažiau toksiškas. 46% padidinti bulvių derlių. elektrolitą ir į jį dedamą tingai plonus sidabro sluoks V. m. b. P. Adomėno va betaino tipo blizgodarą. Da nius, savo blizgesiu pralen /-unijos faUtlltetus ■yTJ'pats ma- Respuhlikos žemės ūkyje planetgi poliruotas žiausias Universitete, bet iš tų pritaikymą ras Problemi- dovaujamų darbuotojų grupė bar ir blizgodara, ir elektro kiančius 104 autorinių teisių ir teigia- nėję laboratorijoje gautas (J. Daugvila, A. Tubelyte, litas jau gaminami pramon.- įprastinio nusodinimo elekt mų sprendimų, kuriuos yra naujas miežių augimo retar- A. Vaitkevičius, J. Dienytė, niu mastu ir įdiegti daugiau ra sidabro dangas. Fakulteto dekano chemijos gavę Universiteto darbuoto- dantas: išpurškus į hektarą O. Adomėnienė ir kt. jau yra kaip 30 TSRS įmonių, iš jų gigantuose kaip dr. A. Levinsko ir jo bend jai, — 62 priklauso chemi- miežių vos 5 g šio preparato, gavusi 15 autorinių teisių pa tokiuose kams. Išradimų turi visos fa- net ir labai trąšūs miežiai ne- žymų už naujų skystų krista Toljačio automobilių gamyk radarbių (J. Siniaus, B. Ingaunytės, A. Siniaus ir kt.) kulteto katedros, bet daugiau- išgula, o jų derlius padidėja lų sintezę. Ši grupė dabar — la ir kt. Fizikinės chemijos katedros sąskaitoje — 5 autorinių tei šia — Organinės chemijos iki 40%. Baltarusijos žemdir- stipriausias šia kryptimi dir katedra ir probleminė Vaistų biai ypač susidomėjo vieno bantis Tarybų Sąjungos moks dėstytojų teorinius metalų sių pažymėjimai už galvano nusodinimo stegijos aliuminiavimo dar sintezės laboratorija: vien naftallnsulforūgšties darinio linis kolektyvas. Kai kurie elektrocheminio šio kolektyvo išradimai yra srities darbus apvainikavo bus. Ši grupė vienintelė TSRS patentuojami užsienyje. To 13 autorinių teisių. . Prof. V. tiria plonų aliuminio dangų iki šiol dar nebuvo Univer Kaikario vadovaujama dar nusodinimo elektra iš ete siteto išradimų istorijoje. buotojų grupė (T. Jankaus rinių tirpalų dėsningumus. Charkovo cheminių reagentu kas, V. Skučas, V. Daujotis Pasiūlyta nemažai naujų plie gamykloje jau įdiegti du vil ir kt.) pasiūlė grupę naudų no, vario, kai kurių metalų niečių pasiūlyti skystų krista sidabro elektrocheminio poli lydinių paruošimo aliumilų gavimo būdai. Jų surasti ravimo būdų ir sidabravimo niuoti metodų, nauji aliumi skysti kristalai vartojami elektrolitų, iš jų pirmąjį pa niavimo elektrolitai, skirti elektroninių mikrokalkuliato- saulinėje praktikoje jodidinj smulkių detalių tiksliam loka rių, specialių voltmetrų, blizgančio sidabravimo elekt liniam padengimui elektroni elektroninių berodyklinių rolitą. Šios grupės mokslinin kos, optikos, elektros prie laikrodžių, fotoaparatūros kų pasiūlyti sidabravimo me taisų elementuose. vaizdo ieškiklių gamyboje. todai plačiai taikomi pramo Per paskutiniuosius penkeBeje, kaip tik skysti kristalai niniam smulkių detalių s;- ris metus Chemijos fakulteto ateityje mums žada plokščius, dabravimui prie mažų srovės darbuotojai gauna po 5—7 knygos storumo televizo tankių. Šiuo metu diegiamas o 1977 m. net 15 autorinių rius. .. naujausias katedros darbuo teisių ir teigiamų sprendimų 1973—1975 m. grupė Orga tojų išradimas: stambiausioje jų išdavimui. Chemikai tvir ninės chemijos katedros dar Europos stalo reikmenų ga tai pasiryžę ir toliau žengti buotojų (G. Dienys, L. Archi- mykloje Kolčiugine ruošiama pirmaujančių Universiteto iš pova, J. Gurevičienė, V. Če si pagal vilniečių metodiką radėjų gretose. ponytė ir kt.) gavo dvejas sidabruoti šaukštus, peilius, Doc. Z. MĄČION1S Nuotraukoje: e. doc. p. V. Skučas Ir doc. S. Jankauskas. autorines teises už naują šakutes, metalinius arbatinu
M
Atkelta iš 1 psl. nešime buvo apžvelgta jo kūrybinė veikla. 1803 m. universitetas jau turėjo keturis fakultetus — fizikos-matematikos, medici nos, istorijos ir teisės. Prane šime buvo apžvelgta kiekvie no jų veikla. Didelės reikš mės studentų pasaulėžiūros formavimuisi turėjo pavergtų tautų istorijos dėstymas, šal tinių rinkimas. Kad Univer sitete plito pažangios idėjos, byloja ir 1823 m. studentų areštai. J. Lelevelio, I. Onasevičiaus ir kitų dėstytojų pašalinimas iš Universiteto, pagaliau tai, kad 1832 m. Universitetas buvo uždarytas už aktyvų studentų ir dės tytojų dalyvavimą 1831 m. sukilime. Prof. A. Bendžius kalbėjo apie pažangių idėjų įgyven dinimą Vilniaus universite te, atkūrus Tarybų valdžią. Jis pabrėžė, kad Universite tas per ilgą savo gyvavimo laikotarpį dar niekados nebu vo pasiekęs tokio suklestėji mo, kaip socializmo sąlygo mis. Tiktai Tarybų valdžios (kūrimas, socializmo Įsigalė jimas suteikė galimybes eko nomikos, kultūros ir mokslo vystymuisi respublikoje. Sa vo pranešime prof. A. Ben džius išsamiai išanalizavo klausimą, kaip pažangios idėjos, pagrįstos marksizmoleninizmo teorija, praktiškai pasireiškė gyvenime. Profe sorius nurodė pagrindinius uždavinius, kurie iškilo Vil niaus universitetui, atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje. Pranešime prof. A. Ben
džius išsamiai nušvietė socia linius bei nacionalinius stu dentijos struktūros pakitimus pirmaisiais Tarybų valdžios metais Lietuvoje. Didelį dėmesį profesorius skyrė Universiteto dabarčiai. Pranešime su džiaugsmu bu vo pažymėta, kad Valstybinis Vilniaus universitetas savo 400 metų jubiliejų sutinka pačiame jėgų žydėjime, gar bingai vykdydamas partijos iškeltus uždavinius. Pasibaigus plenariniam po sėdžiui, konferencija tęsė darbą trijose sekcijose. Pirmosios sekcijos „Vil niaus universitetas ikitarybiniu laikotarpiu" pirmininkas prof. Lazutka baigiamajame posėdyje pasakė, kad sekcija įvykdė jai iškeltą uždavinį — pilnai nušvietė, kokį indė lį į pažangios minties raidą Įnešė Vilniaus universitetą' minėtu laikotarpiu. Buvo iš klausyti 9 pranešimai, juo skaitė ne tik respublikos aukštųjų mokyklų dėstytojai, bet ir svečiai iš Minsko bei Gardino. D. Michailovskaja, remdamasi B. Vapovskio XVI a. kronikomis, papasakojo apie Vilniaus universiteto Įta ką baltarusių kultūros vysty muisi. Doc. M. Gusakovos pranešimo tema buvo Lietu vos Didžiosios kunigaikštystės kultūriniai ryšiai su Čekija XVI—XVn a. Jame buvo kal bėta apie Vilniaus ir Prahos universitetų ryšius, J. Huso
idėjų plitimą Lietuvoje. Prof. A. Griška detaliau nušvietė filosofinės minties raidą Uni versitete 1773—1832 m. Antros sekcijos „Vilniaus universitetas tarybiniais me tais“ pirmininkas prof. A. Bendžius. Aptariant sekcijos darbą, buvo padaryti šeši pranešimai. Doc. V. Gobis, doc. V. Kašauskienė ir L. Bu lota pranešimuose lietė parti nės ir komjaunimo organizaci jos darbą. Doc. V. Gobis nu švietė marksistinės-lenininės teorijos reikšmę, ugdant Vil niaus universiteto moksliniuspedagoginius kadrus (1945— 1951). Doc. V. Kašauskienė kalbėjo apie Universiteto komjaunimo organizacijos veiklą, komunistiškai auklė jant studentus brandaus so
cializmo sąlygomis. Doc. P. Kulikauskas atskleidė Vil niaus universiteto įnašą Į Ta rybų Lietuvos archeologijos mokslą. E. doc. p. L. Kapo čius pasakojo apie Universi teto ir JAV pažangių lietu vių ryšius (1945—1978). . Vilniaus universiteto isto rijos studentų sekcijoje, ku riai vadovavo doc. R. Batūra, pranešimus skaitė II—V kurso studentai. Joje akty viausiai dalyvavo istorikai. Pirmas pranešimas, kurį skaitė istorijos spec. VI k. studentė S. Belazarienė nu švietė prof. J. Lelevelio veik lą. Trijuose pranešimuose bu vo nagrinėta Universiteto komjaunimo organizacijos istorija (1940—1978). Parody ta, kokį vaidmenį, įtvirtinant marksizmo-leninizmo idėjas studentų pasaulėžiūroj vaidi no komjaunimo organizacija. Apie JAV pažangių lietu vių ir Universiteto ryšius
kalbėjo Istorijos IV k. stud. A. Cesiuiis. Labai įdomių sociologinių tyrinėjimų rezul tatų pateikė studentė V. Smolenskaitė. Kartu buvo paraginta plačiau populiarin ti mūsų senąją Alma Mater jos 400-čto proga, panaudoti tam saviveiklinius kolekty vus, neaplenkti nuošalesnių rajonų. Baigiamajame posėdyje sve čių vardu kalbėjo Minsko V. Lenino universiteto prof. I. Carluk. Ji padėkojo už pa kvietimą dalyvauti konferen cijos darbe. Organizacinės komisijos vardu kalbėjo Isto rijos fakulteto dekanas V. Leščius. Jis pažymėjo, kad konferencija atliko didžiulį darbą. Tai — nemažas indė lis, sutinkant Universiteto jubiliejų. D. MlSUTYTfi, A. KAVALIAUSKAITĖ I k. žurnalistės
Sveikas, pirmakursi! Pirmakursiai nekantriai la kė vakaro — greit jau ta tikrais studentais — fuksaiBet palikime juos valandel ir pažvelkim j naująjį žurno listų , būstą" Pilies skersga:vyje. Nors lietus lynoja — kk mas pilnas „oberių“. Su fak, lais prie vartų stovi sarga. Laukia kol pasirodys pirma kuršiai kurie gerokai vėluc ja. Pagaliau atidaromi varta ir nelaimingieji po viena , įmetami“ į kiemų. Prasideda šventė. Pirmiau šia suskaičiuojamos pirmakut šių .galvos". O jų daugokai trūksta. Sakoma, ,,vienas už visus — visi už vieną", to dėl už kiekvieną nesantį taip pat teko visiems ,,nukentėti Po ilgos ekskursijos po naująsias patalpas, pirmakur siams leidžiama atminimui nu sikabinti įvairiausių daiktų kaspiną, loterijos bilietą plunksną sąsiuvinį, pieštuk • ir ,t. t. Apdovanotieji šventekaltininkai renkasi į pačia didžiausią auditoriją. Jie nu stemba ir išsigąsta, pamatę solidžią komisiją, sėdinčią už stalo. Perskaičius ištraukas iš pirmakursių charakteristi kų (dosjė), paaiškėja, kad čia ne žurnalistų, o tiesiog vun derkindų kursas. Čia dailinin kai ir poetai, balerinos ir kandidatai į sporto meistrus esperanto kalbos žinovai ir dainininkai, įvairių litoratūr nių konkursų laureatai ir t. t. Net ir tokiai autoritetin gai komisijai nebuvo lengv su jais ..susidoroti". Kol po; tai ir dailininkai koridoriuje atliko savo užduotį, komisij pradėjo darbą. Pažiūrėsim, ką gi mok tie vunderkindai. Kiekvienam būsimam žur nalistui reikia mokėti pareng ti interviu. Tokią užduotį ga vo ir vienas pirmakursis: in terviu su Miklucho Makla jum. Į pateiktus klausimus j:atsakinėjo tik urzgimu. I. šiaip jį kalbino pirmakursi:, ir taip. Tačiau nieko neiš ėjo. Paaiškėjo, kad Miklucha Maklajui papuasai liėžuv nupjovę.. . Baigę darbą susirinko da lininkai ir poetai Dailinin kai tokią šlovinamąją od< komisijos nariams sukūre kad tie iš „džiaugsmo" vo= po stalu nepalindo. Perėję ugnį ir vandenį, pir makursiai įrašomi j studen tus. Vyresnieji paženklina juos fukso ženkleliu, taip pat teko išgerti „Katedros vedėjo kraujo". Tačiau fuksas be priesaikos — dar ne fuksas. Visų dės tytojų ir antrakursių akivaiz doje fuksai iškilmingai pasi žada nelankyti nebūtinai lan kytinų paskaitų, visur ir vi sada lenktis „oberfuksui”. Jei šios priesaikos netesės, teuz griūna juos katedros vedejo bausmė, tenemoka jiems sti pendijos, tenesiunčia mamy tės pinigų. Tariant šiuos siaubingus žodžius, fuksų ba> sai girdėti kaip iš po že mių. . . Baigėsi šventė. Antraku: šiai gali drąsiai ištarti: „Sveikas, fukse"l L. JANUŠONYTE Z. MIELYTĖ
X"Šeštadienio rytas. „Tikras studentas ilgai vartytus: lovoj e, svarstytų, kaip čia pada rius: eiti į paskaitas ar dar snūstelėjus. Fuksas greitai. virsta iš guolio, prausiasi, skubiai lipa į batus ir dumia į užsiėmimus. Jis tvirtai nu sprendė tapti kraštotyrininku, laukia ir bijo vakaro, kada ateis iškilmės, kada senieji Universiteto kraštotyrininkai priims jį į savo greitas, bar vakar vakare jis apie tai gal vojo. O naktį sapnuoja: nu sodina jj ant ilgo smailo bas lio, paskui užkelia virš besi raitančios laužo liepsnos, lie pia priesaikos žodžius kartoti
ŲD A ČTOTVR A‘s 1U 1 I ir vis suktus klausimus uždavinėja. Taip fuksas sapnavo ar kitaip, o kad tas sapnas išsipildytų, Antakalnio žiede jų susirinko vos vos mažiau negu devynios galybės. Net senesnių klubo narių šįkart, gerokai mažiau buvo. 17 au tobusas turbūt, seniai tiek daug jaunimo vežė. Dar keletas kilometrų pės tute, ir mes jau Vilniaus ra jone, netoli Balčio ežero. Ka da fuksui kelias pakinklius šiek tiek pakirto, ir jis pra dėjo kraštotyrininku jaustis,
PAVTT JOTI lituanistai Daiva Būdvytyt" F V ILilU 1 1 Rima Blažytė, Rasa Senkute,
kur buvę — kur nebuvę iš ežero pakrančių pradėjo ra ganos lįsti, aplink vargšelį šokinėti ir vis šluotomis mo suoti. Bet štai prieš mus pa galiau Balčio ežeras. Tamsi naktis, ir lietutis norėtų lyno ti. Rodos, argi protingą žmo gų tokiu metu laukan išva rysi. Tik kai prie laužo lieps nos, griežiant armonikėlei, kartu su senaisiais klubo na riais polką trypė pirmakursiai: istorikės Violeta Valiuškaitė ir Veta Petraitytė, pre kybininkas Gintaras Bingelis,
Povilas Rirgėla ir daugelis kitų, tokios mintys į galvą jau nelindo. Kiek rimtų ir nerimtų klau simų tie fuksai turėjo atsaky ti. Po to priesaika, draugiška vakarienė ir vėl dainos, žai dimai. .. Vilnių kitos dienos rytą pasiekėme. Jau brėško (ši lapkričio naktis ilgesne už Joninių naktį). Štai kokios linksmybės buvo. Kas nemato ar negirdėjo — apie tai, at eikit į mūsų klubą. Dar pa matysit, ko nematę. Klaudijus DRISKIU1-
Baigiamasis akordas Senokai baigėsi trečiasis žai kritikos susilaukė filolrsemestras. Šimtams antrakur- gai ir prekybininkai Šiems šių liko neišdildomi įspūdžiai, būriams mažai dėmesio skyrė Kokia buvo ši vasara Uni- fakultetų komjaunimo biurai, versiteto 400 metų jubilieji- dekanatas. Gal todėl šių faniam būriui? Kokie pasiekti kultetų būrių nariai patyrė laimėjimai, kokie trūkumai? daugiausia nemalonumų kūSu tokiomis mintimis gruo- tie labai atsiliepė ir bendram džio 1 d. į baigiamąjį studei'N Universiteto prestižui. tų būrįų vakarą rinkosi tre- • Kalbėję priimančių organičiojo semestro dalyviai, bū- zacijų vadovai — Naujarorių vadai, komisarai. Sulaukė džių t. ū. direktorius J. Rač me daug svečių. Atvyko VU kauskas ir Varėnos KMK vir partinio komiteto sekretorius šininkas V. Vinickas padėko doc. K. Poškus, pavaduotojai jo studentams už tą didžiulę doc. V. Gobis, J. Bagdonas. pagalbą, nuoširdų triūsą, dir LLKJS CK Respublikinio šta bant statybose ir kolūkių lau bo vadas J. Sijavioius, šio kuose. štabo komisaras R. Murėnas. Į pateiktus klausimus atsa Atvyko fakultetų dekanai, kė LLKJS CK RSB štabo va priimančių organizacijų vado das J. Sijavičius. Daugelis būrių vadų apdo vai. Vakarą pradėjo LLKJS VU vanoti ministerijų Garbės raš komiteto sekretorius H. Ra tais. Trys mūsų Universiteto studentai pristatyti apdovano monas. Jonas Ašmonas — VU SSB jimui LTSR Aukščiausiosios štabo vadas savo pranešime Tarybos prezidiumo Garbės aptarė praėjusios vasaros re raštais. Trijų fakultetų,tapusių zultatus. Linijinių būrių agi socialistinio lenktyniavimo tacinis propagandinis darbas nugalėtojais, dekanams: Isto buvo skirtas VLKJS — 60, rijos fak. dekanui V. Leščiui, Universiteto — 400 metų ju Fizikos fak. dekanui e. prof. biliejams. Būrių nariai per p. V. Kybartui ir PEF deka skaitė daug paskaitų, suren nui doc. P. Kiuberiui pareikš gė fotoparodų apie šias ju tos Rektoriaus padėkos. biliejines datas. Taip pat bu Didžiulį dėmesį ir nuolati vo svarstomos TSKP Genera nę pagalbą mums teikė rek linio sekretoriaus, Aukščiau toratas, partinis ir komjauni siosios Tarybos prezidiumo mo komitetai, VU štabas. Vi pirmininko drg. L. Brežnevo sų praėjusios vasaros trečiojo knygos „Mažoji žemė" <r semestro dalyvių vardu noriu „Atgimimas". Suorganizuoti padėkoti rektoriui prof. dr. teminiai susitikimai su vieti J. Kubiliui, prorektoriui e. niu jaunimu. prof. p. B. Sudavičiui, parti Gamybiniai rezultatai irgi nio komiteto sekretoriui K. džiugina. Universiteto staty Poškui, pavaduotojams J. Bag binės krypties būriai atliko donui, VI. Gobiui, Komjau darbų už 1 milijoną 207,8 nimo komiteto sekretoriui tūkstančių rublių. Planas H. Ramonui, SSB štabui, ku įvykdytas 149%. Nestatybines riam vadovavo J. Ašmonas ir krypties būriai dirbo žemės N. Stankevičius, ir visus už ūkio darbuose, aptarnavimo tikrinti, kad visi būrių vadai sferoje, traukinių palydovais. stengsis kitais jubiliejiniais Tačiau yra dar nemažai metais pasiekti dar geresnių problemų. Buvo fakultetų, rezultatų. kurie į daugelį rimtų darbų E. RUDINSKAS, pažiūrėjo pro pirštus. Nema-
Prieš išsiskiretant studentų prodekanu S. Jegeievičiuia 'Baltarusijos TSR Gardino Me statybiniams būriams po Lie kurie niekada neatsisakydavo dicinos Instituto bei Universi tuvą. vadai susirinko pasku padėti. Daug pagelbėjo parti teto atstovai. Vakaras buvo gera pradžia, užmezgant tvir tinį kartą pasitarti į komjau nis biuras. nimo komitetą. Kai pakilo Gegužės viduryje nuvykę tos draugystės ryšius tarp išeiti, kažkas garsiai, kad gir į Varėną apžiūrėti objekto Vilniaus ir Gardino aukštųjų buvome gerokai nustebinti. mokyklų linijinių statybinių dėtų aplinkiniai pasakė: — Turiu būrio nugalėtojo Varėnos KMK statybininkai būrių. Juk tikra draugystė emblemą! pradėjo kasti pamatus būsi gimsta siekiant bendro tikslo. Daugelis nustebo, koks nu mai 2-jai vidurinei mokyklai, Vilijos" iniciatyva buvo pa galėtojas, jei dar tik liepos buvo praėję tik devyni mėne sirašyta socialistinio lenkty trečia? Nekantriausieji parei siai o statyba gerokai pažen niavimo sutartis tarp „Žiligė į priekį. Jau tada buvo nai-78", Gardino medicinos kalavo: — Parodyk! suvežta 90% visų mūsų dar instituto M Kurbatovo ir Triukšmo kaltininkas pasi bui reikalingų medžiagų, bai VISI „Vilijos" statybinių bū muistė ir ištraukė iš kišenės giamos ruošti darbo aikštelės. rių. Pasiektus rezultatus nuta, Žilinai-78" būrio emblemą. Žvilgsniai nukrypo į būrio vadą istoriką Albiną Jacevi čių. Patraukęs pečiais, jis nusišypsojo ir tarė: — Tikėtis niekas nedrau džia. .. Buvusiam kultūros klubo — Šiemet norėjome suda rėme skirti artėjančiam šlo pirmininkui, dabartiniam ’.F komjaunimo biuro sekretoriui lyti sutartį su VISI, bet su vingojo komjaunimo 60-meA. Jacevičiui dažnai tensa žinojęs, kad ir šiemet atvyks čiui ir najuosios TSRS Kons kartu su dekanatu spręsti ta pernykštis vadas, ramia titucijos pirmosioms meti įvairias problemas. Tačiau šis širdimi pasirašiau sutartį sa nėms. Visi trys būriai tituluoti: kvietimas apsilankyti dekano Universitetu... Mokyklą rei kia atiduoti eksploatacijai M. Kurbatovo būrys pernai kabinete buvo netikėtas. — Mums reikalingas staty rugsėjo 1-ąją, todėl jums teks iškovojo BKP Gardino srities binio būrio vadas, — be įžan gerokai paplušėti, — kalbėjo komiteto pereinamąją vėlia gų pradėjo 1F dekanas doc. per pirmąjį susitikimą KMK vą. „Vilija" treti metai neuž leido geriausiojo vardo insti V. Leščius. — Jūs, kaip b i vadovas V. Vinickas. Žilinai" pernai — Reikia — vadinasi pa tute, o vęs Žilinai-20" vadas, tinka Universitete iškovojo trečią darysim. miausia kandidatūia. Visi studentai puikiai žino, vietą. Nelabai norėjosi Albinui — Tokia sutartis tarp lini antrus metus iš eilės vado kad sėkmė pirmiausiai pri vauti būriui .tačiau žinoda klauso nuo nuotaikos. Nebe- jinių studentų statybinių bū mas, kad dekanas niekada baugino ir didžiausias iš visų rių pasirašyta mūsų respubli nesiima spręsti „nesvarbių" Universiteto SSB darbo planas kos istorijoje pirmą kartą Tikimės, kad šia iniciatyva klausimų sutiko. Tik paprašė — 54 tūkst. rublių. Gerai žinodami savo būrio paseks daugelis būrių ir ki leidimo pasirinkti komisarą. Ir nuo tos dienos praside galimybes, rinkomės birželio tais metais panašios sutartys stimulu skatinancii 10 dieną į VISI studentų bū taps jo. .. Ne juokai sukomplektuoti rio „Vilija" suruoštą neeilinį siekti dar geresnių rezulta dvi pamainas po 25 žmones vakarą, kuriame dalyvavo ir tų trečiojo semestro metu, — nes priimančios organizaci ] us. Varėnos KMK vadovas, prieš pasirašydamas sutartį, paprarė, kad būryje būtų ne ma žiau trijų ketvirtadalių vyrų. Ne tik sukomplektuoti, bet suburti studentus į darbštų draugišką ir tvirtą kolektyvą. Iškilusius sunkumus sprendė me karta su fakulteto deka nu docentu V. Leščiumi ir
TIKĖTIS NIEKAS NEDRAUDŽIA
kalbėjo SSB respublikinio štabo komisaras R. Murėnas Dabar galime tvirtai pasa kyti, jog ši sutartis daug pri sidėjo, kad mes tapome nu galėtojais Universitete. No rėtume, kad draugystė stip rėtų kad lenktyniaujantys būriai pasidalytų sukaupta patirtimi ne tik „trečiojo se mestro" metu, bet ir studijuo dami. Dažnai mūsų paklausdavo, kodėl būrys vadinasi „Žilinai,'8". 1957 m. Istorijos-Filologijos fakulteto vyrai, pakvietus Daugų rajono „Taikos keliu ' kolūkio (dabar Varėnos raj. Žilinų kolūkis) pirmininkui S. Vėgėlei, statyti kultūros namų, subruzdo organizuoti statybinį būrį. Niekas nesudarinėjo planų, nekalbėjo apie išdirbį ir uždarbį. Ska tinami jaunystės veržlumo ir ryžto, per 100 dienų jie pa. statė Žilinų kaime kultūros namus. Jie buvo atidaryti 1958 m. rugpjūčio trečią. To dėl pernykščiai ir šie metai — jubiliejiniai. Pernai sukako 20 metų nuo pirmojo būrio sukūrimo, šiemet — 20 metų, kai duris atvėrė Žilinų kul tūros namai. Atnaujindami pradėtą savo pirmtakų tradiciją pernai ic sukomplektavo būrį „Žilinai20", kuris statė kiaulininkys tės kompleksą netoli Žilinų. Dvidešimt penki busimieji istorikai, psichologai, susi skirstę į 5 brigadas, Liepos 4 dienų kibo į darbą.
Tęsinys kitame numeryje.
proletarinio internacionalizmo vėliava, įvairių šalių ir tau tybių darbininkai gali pasiek ti savo socialinio išsivadavi mo. Taip tegali būti sėkmingai Kiekviena marksistinė leni šaltinis yra socializmas, so sukurtas kiekvienoje šalyje ninė komunistų partija, kaip cialistinė tėvynė. ir socializmas ir komunizmas, ir darbininkų klasė, susikūrė Tarybinio patriotizmo esma arba kaip aiškino V. Leninas, nacionaliniu pagrindu ir kaip yia ta, kad jis sutapatina ta „kiekvienos tautybės darbo nacionalinė jėga, savo politi rybinės liaudies interesus su žmonių masių teisėtos reik ką numato ir įgyvendina pir socialistinės tėvynės likimu, mės ir pažangūs siekimai pir miausia savo šalies, savo su socializmu ir komunistines mą kartą bus patenkinti in darbininkų klasės ir visos visuomenės kūrimu. Tarybi ternacionalinėje vienybėje". liaudies, nacijos interesais. nis patriotizmas — tai didžiJ- (Leninas V. I., Raštai, t. 21., Tokia buvo ir pasilieka Tary lė tarybinės liaudies meilė p. 22.) bų Sąjungos Komunistų parti savo socialistinei tėvynei. Būtent, atsižvelgiant į tai, ja. Tokios yra ir visos mark Tarybinis patriotizmas pa • visos tarybinės respublikos sistinės lenininės partijos. veldėjo ir sustiprino visų ša 1922 metais, kaip pažymima Lietuvos Komunistų partija lies nacijų ir tautybių nacio TSRS konstitucijoje, susivie visa savo pasiaukojama revo nalinį patriotizmą, meilę savo nijo į TSR Sąjungą, vienin liucine veikla irgi įrodė ne gimtajam kraštui, respublikai, gą sąjunginę daugianacionali palaužiamą atsidavimą gim savo kalbai, pažangioms tra nę valstybę, sudarytą „laisvo tajam kraštui, liaudžiai, jos dicijoms ir kultūrai. Drauge nacijų apsisprendimo ir ly socialiniams ir nacionali su Spalio revoliucijos perga giateisių Tarybų Socialistinių niams interesams. le atsirado ir sustiprėjo visų Respublikų savanoriško susi Komunistų pasiaukojama šalies nacijų ir tautybių bend vienijimo pagrindu". SitaiD kova, istorija visgi įrodė, kad ras, internacionalinis patrio 1940 metais į Tarybų Sąjungą tik socialistinės revoliucijos tizmas, meilė visai daugiana įsijungė ir Lietuvos TSR. Tai pergalė užtikrina tiek sociali cionalinei socialistinei tėvy irgi buvo meilės savo gimta nį išsivadavimą, tiek ir nacio nei. Tarybų valstybės dau- jam kraštus, patriotizmo pasi nalinės priespaudos panaikini gianacionališkumas .bendri vi reiškimas, siekiant sparčios mą, nacionalinio klausimo iš sų šalies nacijų ir tautybių socialinės, ekonominės ir kul sprendimą. tikslai, lenininė Komunistų tūrinės pažangos. Tarybų Są-‘ Tai pirmiausia patvirtino partijos nacionalinė politika junga, tarybinių tautų drau Didžiosios Spalio socialistinės apsprendė, kad tarybiniame gystė, jų broliškas bendra revoliucijos pergalė. Laimėjus patriotizme puikiausiai suside darbiavimas tapo ta didžiąja Spalio revoliucijai, pasikeitė rina patriotizmas savo gimta jėga, kuri daro realius di šalyje politinė, kultūrinė ii jam kraštui, respublikai ir dingiausius ekonominės, so socialinė aplinka, Rusija ’š patriotizmas visai Tarybų ša cialinės ir kultūrinės pažan pamotės, kokia ji buvo dar liai. gos planus. bininkams ir darbo valstie Esminis tairybinio patriotiz Tai pasitvirtino ir kiekvie čiams socialinio engimo sąly mo pasireiškimas yra prole nos tarybinės respublikos g y gomis, virto darbo žmonių tarinio socialistinio interna venime. Tarybų Lietuvos dar tėvyne. cionalizmo principų įgyven bo žmonės respublikos eko Spalio revoliucija atvėrė dinimas daugianacionalines nomikos ir dvasinio suklestė visoms šalies tautoms platų Tarybų šalies tautų veikloje, jimo irgi pasiekė, remdamiesi kebą į socializmo ir komu Tarybų Sąjungos tautų veik „milžiniška gyvybine Didžiojo nizmo sukūrimą, į materiali loje, Tarybų šalies santykiuo Spalio idėjų jėga, žengdami nę ir kultūrinę gerovę. So se su kitomis socialistinėmis petys petin su visomis TSRS cialistinės revoliucijos perga respublikomis, taip pat kovo tautomis, nuolatos jausdami •ė Lietuvoje irgi akivaizdžiau jant už taiką ir remiant tau kitų tautų, ypač didžiosios siai tai patvirtino. tų judėjimą už socialistinę rusų tautos paramą". (Lietu Drauge su Tarybų valsty pažangą. vos KP CK nutarimas „Dėl bės susikūrimu atsirado ir Revoliucinėje darbo žmonių Tarybų valdžios įkūrimo Lie naujas, aukščiausias patriotiz kovoje bet kuriuo atveju tuvoje 60-mečio ir Lietuvos mo tipas — socialistinis, ta proletarinis internacionaliz Komunistų partijos 60-čio", rybinis patriotizmas. Tokio mas buvo ir pasilieka svar „Tiesa" 1978 m. rugsėjo Patriotizmo pagrindas, jo biausias dalykas, nes, tik su 10 d.) Pradžia Nr. 36. sitelkę į vieningą frontą po Prof. K. NAVICKAS
PATRIOTIZMAS IR INTERNACIONALIZMAS
Turistų klubo šiokiadieniai Sunku pasakyti, kas žadėję surengti per metus sekcijos gyvuoja vos ke mus suvienijo draugėn: po 3 žygius, deja, kai ku linti metai. Ignalinos šilojai, linksma rie nesurengė nei vieno Kada reikia važiuoti į dzūkiška šnekta ar ramios Ne geresnė padėtis ir su varžybas, prasideda didy Žemaitijos kalvos. Ateida atskyrininikais. Klube yra sis gaudymasis po bendra mi į klubą tais triukšmin žmonių, kurie yra įvykdę bučius: niekaip negalima gais ketvirtadieniais, atsi kandidato į sporto meist surinkti komandos. Ar ne nešame širdyje po mažą rus normas, bet jiems ne laikas būtų klubui turėti gabalėlį gimtinės dangaus patvirtintas net trečias at pastovią komandą, kuri ir pasidaro ankšta jaukia skyris. reguliariai treniruotųsi. me būsų kambarėlyje. Pa Kiekvienais metais di Pažvelgus į metų darbą byrame po senuosius gat džiausias būrys slidininkų liūdnoka. Klube yra daug vinius Rytų Aukštaitijos išvyksta į Uralą, Karpa gražių tradicijų, bet kol kaimus, kur šypsosi į gat tus, bet niekaip nesugeba kas — čia plyšta, ten vę atsigręžę drožinėtų lan atsiskaityti už savo žy-' trūksta... ginių akys, ar sulaikę kva gius. Matyt, griežtai r Tad sukruskim! Pirmieji pą stebime, kaip liepsnoja principingai niekas nepa organizuoto darbo daigai rudeniu panemunės. reikalavo iš klubo narių yra: pirmoji Universiteto Visiems linksma... J D. Mockaus, A. Jurevi tur.iada Žemaitijoje, skir kiekvieną susirinkimą at čiaus, B. Girdžiusio. Fak ta mūsų aukštosios mo gužą beveik šimtas jaunų tiškai jie kalti, kad Uni kyklos 400 metų jubilie žmonių. Tai nemažas skai versiteto komandos neda jui. Atlikta 10 pirmos ka čius, bet, pažvelgus ati lyvavo respublikos pirme tegorijos žygių. Belieka desniu žvilgsniu, ne visa nybėse. Neužmirškime, tikėtis, kad naujai išrinkta da surasime čia klubo ta kad turizmas — aktyvus taryba, į kurią įeis ne rybos narius, tarytum ne poilsis ir sportas, kad klu vien studentai, bet ir dės jais buvo pasitikėta ir ne bo nario vardas įpareigo tytojai, klubo veteranai, jie išrinkti į tarybą buvo ja. pradės prisikelti iš pelenų praeitais metais. Seniausio respublikos Feniksui. Visais laikais Mūsų klubas vienintelis Universiteto turistų klubo Universiteto turistai buvo respublikoje reguliariai neberandame įvairių turis pavyzdžiu, todėl prisimin rengia poilsio dienų žy tinės technikos varžybų kime, kad viskas susideda gius, bet kiekvieną šešta nugalėtojų tarpe. Mus ap ne tik iš malonumų, bet dienį grupę išveda tik... lenkė KPI, VISI, VPI ir iš pareigų ir darbo. J. Šidiškis. O kur kiti? kitos aukštosios mokyk Tarybos nariai buvo pasi los, kurių ne klubai, o R. JAKUČlUNAITE
■
korpuse — Šiais mokslo metais Jungiamajame Universitetas pažymės sa įvyko pirmasis šių mokslo vo įkūrimo 400-metį. Tai metų Komjaunimo mokyk bus ne tik mokymo įstai los užsiėmimas. Jame da gos sukaktis. Pagal išliku lyvavo svečiai: Universi sius dokumentus yra žino teto partijos komiteto at ma, kad jau prieš 400 me stovė prof. dr. A. BartuKomjaunimo tų mūsų Alma Mater bu-_ sevičienė, gyvos ir v i s u o mcrrlh esiom i teto sekretorius H. Mūši Tai įvairios Ramonas, Istorijos fakul tudentų draugijos, dra teto dėstytojas doc. R. Ba mos studija, į kurios spek tūra, ,,Komjaunimo tietaklius susirinkdavo iki sos" korespondentė A. dešimties tūkstančių žiū Orenderaitytė. Visuomeninių profesijų rovų, — taip savo kalbą Komjaunimo mokyklos fakultetas — ne atsitikti antrųjų mokslo metų ati- nis reiškinys. Mes gyve daryme pradėjo visuome- name vienoje šviesiausių ninių profesijų fakulteto žmonijos istorijos epochų dekanas doc. P. Užkalnis. — brandaus socializmo \ Universiteto Komjauni- visuomenėje, kur žmogus Imo mokykla įkurta tik turi visas sąlygas augti pernai metais. Tai vienas kaip asmenybė, užsiiniiiš jauniausių skyrių visuo nėti visuoinenine veikmeninių organizacijų fa la. Socializmo sąlygomis kultete. Lapkričio mėnesį mokslinė-techninė revoliu-
■
ketvirtakursis A. Kučins kas, — taigi jubiliejiniais metais žadame išleisti pir mąjį penkiasdešimt žmo nių laidą. Žodį susirinkusiems taip pat tarė komjaunimo ko miteto sekretorius H. Ra monas: — Šiandien komjauni mo organizacija spren džia daug problemų, jos veiklos sritis labai plati Sėkmingam komjaunimą darbui įvairiose organiza cijos grandyse būtina ruoštis. Pirma gerai pasi ruošti, o tik po to dirbti, pirma patiems padirbėti, o tik po to reikalauti! Ši draugo H. Ramono mintis ne nauja, bet aktuali. Komjaunimo darbe būtinas moralinis pavyz dys, kurį rodo aktyvistas savo draugams, savo elge siu galintis juos patraukti, įkvėpti arba... atstumti
cija, išlaisvindama žmogų nuo sunkaus rankų darbo, taupo jo laiką, atskleidžia neribotas galimybes visa pusiškai tobulėti, įsigyti keletą profesijų. — Jūs, turėdami teori nę ir praktinę organizaci nio darbo patirtį, — krei pėsi doc. P. Užkalnis į Komjaunimo mokyklos lankytojus, — tapsite dvi gubai reikalingi savo bu simojoje profesijoje, dvi gubai gerbiami. Trečioji jungiamojo korpuso auditorija toli gražu nepilna: mokykloje iš viso apie 50 žmonių. Tai antro—penkto kursų studentai, komjaunimo ak tyvistai. — Mokslas trunka pus antrų metų, — pasakoja Komjaunimo mokyklos va dovas Teisės fakulteto Tęsinys kitame numeryje
giiuiiiiiiiiiiiunuiiiiiiiiiiiiiuiiiuniiiiiJiiuiiiinuiiiHiiiiinHuiiiiuiuiiiiiuiiiiiuuiiHriiiUUiiuiiiiiiiiiiiiiiiiiiuinMiiinuiuiiHUi
LLKJS XIX ir VLKJS XVIII suvažiavimų nutari muose pabrėžta, kad būtina toliau stiprinti aktyvią kom jaunimo poziciją gyvenlme, ryžtingai kovoti su telsėtvarjaunimo kos pažeidimais, nusikalstamumu. Komjaunimo operatyviniai būriai — viena iš efektyviau sių tos kovos formų. Prie Universiteto komjaunimo ko miteto yra (steigta ir dauge lį metų sėkmingai dirba ope ratyvinė grupė. Ji turi darlh'rtradicijas, tačiau gyvenimas reikalauja tobulinti darbo for mas Ir metodus. i Operatyvinei grupei keliaj mi šie uždaviniai:
Apie visus išaiškintus pa žeidimus operatyvinė grupė Informuoja komjaunimo ir studentų profsąjungos komite tus, taip pat nedelsiant pa šalina pastebėtus triikumus. Kaip matome, teisės su teiktos tikrai didelės ir atsi randa nemaža avantiūristų, kurie norėtų jomis pasinau doti ir Įvesti „tvarką", kaip jie ją supranta, Prieš porų metų keli išgėrę studentai, vaikščiodavo po bendrabu-
tam fakultetui, kuriam atsto vauja. Fakultetų komjaunimo sekretoriai turėtų jausti di desnę atsakomybę už savo parinktus kandidatus. Operatyvinės grupės nariams išduodami specialūs pažymėjimai. Pastebėta, )O0 buitinė komisija dar neretai mėgsta prisistatyti kaip „ope ratyvinė". Matyt, jau laikas Įprasti prisistatyti savo var du. Studentų profsąjungos komiteto prezidiumas princi-
1. Kontroliuoti, kaip palai koma viešoji tvarka Univer čius, apsimetę operatyviniu siteto visuomeninių organiza kais, Vienam jų teko atst sveikinti su Universitetu, pa cijų renginiuose. gal nuopelnus gavo ir kiti 2. Išaiškinti VU bendrabu Operatyvinė grupė yra de čių vidaus tvarkos taisyklių maskavusi ne vieną tokj nuo pažeidimus. tykių ieškotoją. Patys stu Šių uždavinių (gyvendini deniai turėtų tokius „tikrin mui grupės nariams suteikti tojus", teršiančius operatyvi dideli įgaliojimai. Jie turi ninko vardą, vyti lauk, pra teisę: nešti apie juos komjaunimo 1. Įeiti į visus VU studen komitetui. komjaunimo Universiteto tų visuomeninių organizacij J renginius (tiek atskirų fakul komitetas skiria daug dėme tetų, tiek bendrauniversiteli- šio grupės narių parinkimu1 ir jų moraliniam idėjiniam nius). bei specialiam fiziniam pa ren 2. Tikrinti vISus VU bend gimui. rabučius (taip pat visus jų Fakultetų komjaunimo biu kambarius). Atskirais atvejais ]rai personaliai rekomenduoja operatyvinė grupė turi teisę jpo 2—3 principingus, gero tikrinti bendrabučius bet ku- (elgesio studentus kandida riuo paros metu. ( tais į operatyvinę grupę. Jei 3. ParęĮkalauti iš studentų jjie vėliau netinkamai elgiasi, jų asmens dokumentųl tai, visų pirma, daro gėdą
pingai svarsto visus bendra bučių vidaus taisyklių pažei dėjus, o šie dažnai teisinasi, kad „nežinojo", kokie yra reikalavimai. Svečiai, pateikę budinčiam savo asmens dokumentus i.' užsiregistravę, gali lankylis bendrabučių gyvenamosiose patalpose tik iki 22 valandos su sąlyga, jei visi kambario gyventojai tam neprieštarau ja. Po 22 valandos draudžia mas bet koks triukšmas, gar si muzika bendrabučiuose. Pastaruoju metu pasklido gandai, kai kur net buvo viešai paskelbta, kad leidžia ma bendrabučiuose švęsti gi mimo dienas Ir gerti alkoholinlus gėrimus. Pateikiame oiidalią ir kategorišką rektorato, Universiteto partinio, komjaunimo ir studentų piofsąjungos komitetų nuomonę
Dra ūgys tės dienos
mesys, jų svetingumas. Atvykusiems svečiams ekskursijas po Universitetą, po miestą ir netgi po Karpatus, po žavin gąją Jaremčią, pravedė šau ni gidė Larisa Oleinikova. Gidais ir renginių organizato riais tapo visas Interklubo aktyvas: Ivaną Finkarik, Je lena Dudnik, Valentinas Tkačiovas. Įgijome draugų miesto 18oje vidurinėje mokykloje, kuriai rugpjūčio mėnesį su teiktas TSRS Didvyrio A. Poletajevo vardas. Mums pa sakojo, kad mieste veikia 60 interklubų, tačiau šios mo kyklos S. Aljendės vardo in terklubas yra vienas iš akty viausių. Tuo įsitikinome, ap silankę mokyklos muziejuje, kur sukaupta vertinga me džiaga apie A. Poletajevą Muziejaus vadovybė, gidai — patys interklubiečiai.
Lapkričio 12—-16 dienomis Cemovcų universiteto interklubas „Rovesnik" svetingai priėmė delegatus iš 16 Tary bų Sąjungos aukštųjų mokyk lų. Į Cernovcus interklubiečiai susirinko ne tik pasigro žėti įspūdingais Universiteto rūmais ar „atsipūsti nuo užsi ėmimų". Susirinko aptarti aktualių internacionalinio auk lėjimo aukštojoje mokykloje klausimų, apsvarstyti ir pri imti pavyzdinius interklubo įstatus, kurie būtini, norint koordinuoti internacionalinį darbą. Teorinėje konferenci joje. kurTą atidarė „Rovesniko" prezidentė Ala Litvinenko buvo perskaityti įdomūs pranešimai apie tarptautinį jaunimo judėjimą. Praktinia me seminare kalbėjome visi.
Sužinojome, kaip dirba, kuo gyvena Lvovo taikomosios dailės instituto interklubas „Spektras", Ternopolio medi cinos instituto „Horizontas", Syktyvkaro universiteto „Nar do stela" ir kiti interklubai. Šis internacionalinis sąskry dis „Studentiškas pasaulis78" buvo jubiliejinis. Cernoveų universiteto interklubas švenčia savo dešimtme tį o sąskrydį organizuoja septintąjį kartą. Šį sykį su sirinko apde pusšimtis dele gatų. Susipažinti mums padė jo diskotekos, suorganizuotos studentiškoje kavinėje. Sąskrydžio dienomis virš Cernovcų tvyrojo rūkas, net Vilniuje buvo šilčiau, nei pietų Ukrainoje. Tačiau mus šildė čemoveiečių draugų dė
REDAKCIJOS ADRESAS £32000 — MTP-3
Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas" Telefonai — 617920, ketvirtadieniais spaustuvėje 25343
— bet kokių alkoholinių gė rimų, bet kokia proga stu dentų bendrabučiuose vaitoti neleista. Ar tai būtų vestu vės, ar gimimo diena ir t. I. Alkoholiniai gėrimai — deg tinė, vynas, šampanas, alus. Už šį pažeidimą studentai bus baudžiami, šalinant iš ben.l rabučio, o kurie negyvena bendrabutyje — bus taikomus kitos griežtos nuobaudos. Kategoriškai draudžiama rūkyti kambariuose, (leidžia ma rūkyti tik tam skirtose vietose), lošti kortomis ir ki tus azartinius žaidimus. Kor tos ar kitų azartinių lošimų priemonės konfiskuojamos, o lošėjai pakviečiami pasiaiš kinti Į studentų profsąjungos komitetą. Draudžiama šiukšlinti kam bariuose, koridoriuose- Ope ratyvinė grupė turi teisę už netvarką kambaryje Į kam bario pasą įrašyti dvejetą. Trys dvejetai per metus — ir visi kambario gyventojai be perspėjimo šalinami iš bend rabučio. Perskaičius šį straipsnį, gal! pasirodyti, kad operatyvinė grupė yra studentų baubas. Jokiu būdu. Ji turi tapti visų drausmingų ir dorų studenių draugu ir gynėju, na, o mė gėjai išgerti bendrabutyje ar pažeisti viešąją tvarką, tegul susimąsto, kol nepajuto kie tos operatyvinės grupės ran kos. K. VIRKETI3, operatyvinės grupės prie Universiteto komjaunimo komiteto vadas
„Povandeniniai rifąf Atkelta iš 1 psl. būdu maždaug jau semestro viduryje galime pastebėti at siliekančius, ir kuratoriai bei dekanatas gali spręsti klau simus individualiais aspektais. Kiekvienais metais, pasibaigus žiemos sesijai, rengiamas pirmakursių tėvų, susitikimas su dėstytojais, kuratoriais, katedrų vedėjais. Susitikimo metu aptariami sesijos rezul tatai, studentų gyvenimo problemos. Pirmakursiai — savi veiklininkai rengia koncertą tėvams. — Fakultete labai rimtai žiūrima į dorovinio auklėjimo problemas. Siame darbo bare daug dirba komjaunimo organizacijos, dekanatas. — Tačiau nepaisant visų dedamų pastangų, dar pasitai kė girtavimo atvejų, pasibaigusių skaudžiomis, tragiško mis pasekmėmis. — Ką jūs galite pasakyti apie darbą kolūkyje? — Anksčiau pirmų kursų studentai Į kolūkines talkas nebuvo siunčiami. Tačiau atsirado nuomonių, kad pirma kursiams reikia duoti pailsėti po nelengvų abitūros ir sun kių stojamųjų egzaminų. Ir štai, jau dveji metai iš eilės pirmųjų kursų studentai siunčiami į kolūkius. Aš manau, jog tai teisingas sprendimas. Iš vienos pusės, kuratoriai, dirbdami talkose su pirmokais, gali geriau pažinti atski rus žmones, jų charakteringiausius būdo bruožus. Prieš kuratorių akis atsiskleidžia studentų darbštumas, pareigos supratimo jausmas, sąžiningumas, ir net dorovingumas, iš kitos pusės, jau būnant studentams kolūkyje, dažnai for muojasi „miestietiškos" ir „valstietiškos" pakraipos grupės. Suprantama, kad toks grupavimasis veikia neigiamai. Šiaip pirmakursiai daugiausia dirba gerai. — Grįžus iš kolūkių visi studentai kibo į mokslus, tuo labiau, kad sesija jau ne už kalnų. Sakykite, ar negalvo jate, kad studentai, būdami pirmame kurse, yra per daug apkrauti mokslais? — Nemanau, kad studentų krūvis būtų nepakeliamas Bėga metai, ir žmogaus darbų našta didėja. Studentų ap krovimas nėra per didelis, bet taip pat jis nėra ir per mažas. „Dozė" yra pilna. Taip, darbų našta didelė, bet tegul negalvoja, kad ateityje ji bus mažesnė. Aš nesakau, kad dabar studijuoti lengviau negu mano jaunystės laikais. Sunkiau, ir netgi žymiai sunkiau. Kai aš studijavau litua nistiką, pirmąją sesiją laikiau tik vieną egzaminą. Dabai studijos sunkesnės. Bet ir bendras gyvenimo procesas da rosi sudėtingesnis, o be to, ypač šiais mokslo metais kiek vienas turi jausti itin didelę atsakomybę Jubiliejaus aki vaizdoje. — Ir pabaigai, tradicinis klausimas ir palinkėjimas tiems, kuriems ši sesija bus pirmoji. — Pirmiausia turbūt nepasitikėkite vien sesijai skirto mis savaitėmis. Per jas visko nespėsite padaryti, tad ruoš kitės visu rimtumu per visus mokslo melus. Be kita ko, reikia išvengti „povandeninių rifų", kurie tyko studento įskaitų laikotarpiu. Tie „rifai" yra, pavyzdžiui, fizinio la vinimo pratybos, Į kurias studentai kartais žiūri lengvabū dlškai, ir užsienio kalbos įskaita. Na, linkiu, kad visi stu dentai išlaikytų sesiją tik gerais ir labai gerais pažymiais. Tai bus pati didžiausia dovana Universiteto Jubiliejui. Dėkojame Jums už pokalbį. Kalbėjosi Asta Mlkelevičiūtė
NAUJA SMD TARYBA Edvinas Butkus, IF IV k., — pirmininkas Jonas Kriukas, IF V k. — pirmininko pavaduotojas or ganizaciniams reikalams Romas Stuoka, MF IV k. — pirmininko pavaduotojas ryšiams su kitomis aukštosiomis mokyklomis Audrius Gradauskas, MF III k. — atsakingas už konfe rencijų organizavimą Edvardas Kriščiūnas, Mokslinio komunizmo katedros asistentas — atsakingas už visuomeninių mokslų sektorių Virgilijus Savickas, IF II k. — atsakingas už SMD pro pagavimą „Tarybiniame studente" ir respublikinėje spau doje Eglė Jovaišaitė, IF V k. — atsakinga už apžiūras, senu narus Vilija Visackaitė, PEF IV k. — atsakinga už einamosios dokumentacijos tvarkymą Rasa Jaškevičiūtė, IF I k. — atsakinga už SMD archyvo tvarkymą SMD mokslinis vadovas — doc. Petras Šileikis (MF)
profsąjungos aktyvo pasčtarimas. Dalyvaus profsąjungos ko miteto, fakultetų biurų, bend rabučių tarybų, kultūros klu bo nariai, profoigai. 19 vai. pasitarimo dalyviai Gruodžio 13 d. Universite to Mokslinės bibliotekos kviečiami į koncertą. ¥ * * Bendrojoje skaitykloje įvyks literatūrinis vaka • Gruodžio 12 d. 15 vai. ras, skirtas Tarybų valdžios centriniuose rūmuose savigy Lietuvoje ir Lietuvos KP nos salėje organizuojama ■ įkūrimo 60-mečiui paminėti. kovinės savigynos sekcijos Vakaro svečiai — revoliu susirinkimas. Kviečiame visus cinio judėjimo veteranai, Lie norinčius dalyvauti šioje sek tuvos TSR nusipelnęs kultū cijoje. VU LLD štabas ros veikėjas poetas V. Reimerys, Lietuvos TSR n. a. M. Rastelkaitė, T. Vaisieta ir Dingusį studento pažymėji Jaunieji Universiteto litera mą Nr. 740941, išduotą PAŠIUI RIMANTUI, laikyti ne tai. Vakaro programoje daly galiojančiu. vauja meno saviveiklininkai. Dingusį studento pažymėj1R. ŽLIOBAITE, Pradžia 17 vai. mą Nr. 750595, išduotą V k. istorikė, Gruodžio 15 d. 15 vai. Ak EŽERSKIUI VYTAUTUI, la VU Interklubo narė tų salėje įvyks Studentų kyti negaliojančiu.
Tačiau nenuorama laikas nuskubėjo į priekį. Visai ne lauktai atėjo sąskrydžio užda rymas. Vėl skambėjo gitara. Neįprastai tyliai visi klausėsi Tanios Folomejevos atliekamų dainų, netgi visuotinai pripa žinti „linksmiausia delegaci ja" kijeviečiai nesugebėjo būti linksmi. Atsisveikinome. Liko užra šų knygelėje nauji adresai, liko daugybė ženklelių, suve nyrų. Mes būtinai dar kar tą susirinksime visi į Cer novcus. Susirinksime pažiūrė ti, kaip sulapojo kaštonai Draugystės alėjoje, kurią so dino mūsų — rusų ir ukrai niečių, lietuvių ir moldavų, totorių ir bulgarų rankos.
■ Rinko ir spaudė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje
Tiražas 3500 | Užs. Nr. 35211 1 LV 15047
REDAKTORE A. NUGARAITE