visą saLiąpftoverattahvienyKires!
carevoims sr.ci nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 37 (1376) GRUODŽIO f D.
PIRMADIENIS
KAINA 2 KAP.
|||||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII.IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII|IIIIIIIIIIII!I|||I||I|III||II||II||||I||||||||||||||||||||||||||||||||||I|I||||||I|||||||||||||||||||||||||||
UNIVERSITETO PARTIJOS KOMITETE Lapkričio 12 d. įvykusiame partijos komiteto posėdyje buvo apsvarstyti uždaviniai, iš kylantys studentijos internacio naliniame auklėjime įgyvendi nant TSKP XXVII ir Lietuvos KP XIX suvažiavimų nutarimus. Po sėdyje buvo pažymėta, jog Universiteto rektoratas, partinės ir visuomeninės organizacijos į siekdamos studentų mokymo it auklėjimo vienovės, nuolat ski ria didelį dėmesį busimųjų res publikos liaudies ūkio, mokslu ir kultūros specialistų idėjiniampolitiniam auklėjimui. Ugdant studentų patriotinį pasididžiavi mą savo Tėvyne, stiprinant TSRS tautų draugystę, įtvirti nant draugystės ir vienybės su broliškųjų socialistinių šalių tau pomis idėjas, ugdant jaunuolių | solidarumą su kapitalistinių ir {besivystančių šalių darbo žmo nių išsivadavimo kova, mūsų Universitete pastaraisiais me tais vykusiai panaudotos TSRS įkūrimo 60-čio, tarybinės liaudles Pergalės Didžiajame Tė vynės kare 40-čio, Tarybų vai dilos atkūrimo Lietuvoje 4S-čio jubiliejinės sukaktys. Naują im pulsą studentijos internaciona linio auklėjimo suintensyvinimui įdavė pasirengimas XII Pasau liniam studentų ir jaunimo fes tivaliui Maskvoje. Tačiau posėdyje buvo konsta tuota: nors studentų idėjinio po litinio auklėjimo uždaviniai Uni versitete sprendžiami remiantis ..Kompleksiniu komunistinio stu dentų auklėjimo planu visam studijų laikotarpiui", kuriame numatytos šio darbo kryptys ir lormos, vis dėlto internacio nalinio auklėjimo tobulinimo ga
limybės neišsemtos — jis gali ir turi būti kryptingesnis ir efek tyvesnis. Būtina siekti, kad tarybinio pa triotizmo ir proletarinio in ternacionalizmo idėjos organiš kai įsilietų į mokymo-auklėjimo procesą. Kadangi dideles ga limybes internacionaliniam auk lėjimui teikia mokymo proce sas, reikia ne tik visuomenės
GALIMYBĖS NEIŠSEMTOS
auklėjamuoju poveikiu. Partinio komiteto nutarime pabrėžta, kad katedrų posėdžiuose, metodinė se tarybose ir sekcijose būtina r.uolat analizuoti dėstomųjų da lykų auklėjamąsias galimybes. Kaip parodė apklausa, suren gta fakultetuose, kuriuose yra grupių dėstomąja rusų kalba ĮTF, FilF, EKFF], dekanatai ne visuomet užtikrina informacijos skelbimą rusų kalba. Nors su rengta apklausa parodė, kad beveik visi studenfai, besimo kantys rusų kalba dėstomose grupėse supranta, o dauguma ir kalba lietuviškai. Kartu posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, jog ta nedidelė dalis studentų, anke tose nurodžiusi, kad silpnas lie tuvių kalbos mokėjimas jiems trukdo dalyvauti bendruos^ fa kulteto ar Universiteto rengi niuose, į klausimą, ar savaran kiškai (be to, kas dėstoma už siėmimų metu), mokosi lietuvių kalbos, atsakė neigiamai. Taigi, dėstytojai, kuruojantys šias gru pes, turėtų daugiau gilintis į studentų adaptacijos proble mas, o komjaunimo organizacija — daugiau rūpintis atitinkamų specialybių grupių lietuvių ir rusų dėstomomis kalbomis ben dravimo stiprinimu, organizuoti daugiau renginių, kuriuose bū aktyviai bendrauti tų galima abiem kalbom.
mokslų disciplinų, bet ir spe cialiųjų dalykų dėstytojus orien tuoti paskaitų ir seminarinių už siėmimų metu atskleisti šiuolai kinės epochos aktualijas, mūsų visuomenėje vykstančio parsifvarkymo problemas, ugdyti studentų politinį budrumą, su gebėjimus iš klasinių pozicijų vertinti istorijos ir kultūros pro blemas, nesitaikstymą su prie šiška Ideologija, ypač — su lie tuvių buržuazinių emigrantų na cionalistų mėginimais klastoti le Partijos komiteto nutarime nininę nacionalinę mūsų parti komjaunimo organizacija taip pat jos politiką. plėsti individualų Partinis komitetas atkreipė dė įpareigota mesį, jog fakultetų partiniai biu darbą kaip labai svarbią auklė rai ir dekanatai per mažai rū jimo formą, perkelti pagrin pinasi fakultatyvo baigiamųjų dinį šio darbo svorį į akademi kursų studentams „Nacionali nes grupes. nių santykių plėtojimas bran daus socializmo sąlygomis" dė Irena VALIKONYTĖ stymo kokybe, jo efektyvumu ir Partinio komiteto narė
PROBLEMINIO MOKYMO KELIU Vykdant TSKP XXVII suva žiavimo nutarimus, šiandien vi sose gamybos ir kultūros srity se siekiama spartinti veiklą ir gerinti jos kokybę. Mokymo įs taigų pagrindinė veikla — mo kymo proceso vykdymas. Tad šio proceso optimizavimas įgyja itin didelę reikšmę. Mokymo proceso optimizavi mas — tai geriausių mokymo rezultatų pasiekimas su mažiau siomis dėstytojo ir studento jėgų bei laiko sąnaudomis. Mokymo procesui optimizuo ti tenka taikyti daugelį būdų: kompleksiškai ir racionaliai pla nuoti mokymo procesą, atrinkti studijoms svarbiausius mokymo medžiagos klausimus į tam tikras struktūras (t. y. generalizuoti juos), individualizuoti ir diferen cijuoti mokymo procesą, sudary ti tinkamiausias studijų sąlygas, sumaniai derinti valdymą aukšto joje mokykloje su studentų savi valda, nuolat sekti ir koreguoti mokymo proceso eigą, pagaliau, parinkti tinkamiausius mokymo metodus, būdus, kelius, formas. Optimizavimui labiausiai tinka kūrybiniai mokymo metodų ke liai: euristinis, tiriamasis bei pro bleminis. Kūrybinio mokymo metodų pir miausia reikalauja ta padėtis, kad šiandien mūsų planetoje kasmet rašoma apie milijoną mokslo ataskaitų, apie 100 tūkstančių originalių mokslo straipsnių, pa
teikiama apie milijoną išradimų paraiškų bei aprašų; išleidžiama apie 100 tūkstančių mokslo bei technikos žurnalų įvairiomis pa saulio kalbomis, užregistruoja ma apie pusę milijono patentų, ginama apie ketvirtį milijono mokslų disertacijų. Dabar aukš tojoje mokykloje busimųjų spe cialistų mokslo informacija pa sensta per 5—7 metus (šimtme čio pradžioje ji pasendavo dvi gubai lėčiau). Tačiau originalių mokslo idėjų atsiradimo tempas atsilieka nuo bendrosios moks lo informacijos augimo. Vienok atskirti originalias idėjas iš mil žiniško informacijos srauto daro si vis sunkiau. Tačiau ir atrin kus tenka nustatyti, kurios jų reikalingos informatyvumui, o ku rios — mokymuisi savarankiškai įgyti mokslo žinių, fundamenta lių problemų sprendimui kūry biniam mąstymui, euristiniam, ti riamajam bei probleminiam mo kymui. Taigi, kas yra probleminis mo kymas, kokią vietą jis užima tarp kitų metodų, kaip jis tai komas mokymo procese? Mokymo teorijoje yra žinomi trys pagrindiniai mokymo meto dų keliai: 1) informaciniai-recepcfnlaf metodai (lot. informare — duoti žinių, receptio — priėmi mas, suvokimas). Jiems priklau so taip vadinamieji teikiamieji metodai (pasakojimas, paskaita, pokalbis, demonstravimas, lektū ros panaudojimas) ir atgamina mieji metodai (atpasakojimas, kartojimo pokalbis, tikrinamasis pokalbis, rašiniai, iliustravimas); 2) operaclnlai-reprodukcinlal metodai (lot. operatio — veiks mas, reproduetio — atgamini mas).
(nukelta į 2 psl.)
ĮSIMINTINAS SUSITIKIMAS
Apie c.: __ Universiteto
nusipelniudainų ir šokių ansamblio ba^isterę, respublikos nusipel"'“''š artistę Tamarą Kalibataifę ^'ma kalbėti daug — kaip, be-
' ’Pie kiekvieną savo darbui šventusį žmogų. Tarnybinė a,9kterisfika mini dvidešimt ^rius darbo „Lietuvos" an^'yje metus, LTSR Aukščiau
siosios Tarybos Prezidiumo Gar bės raštą, LTSR Kultūros ministe rijos choreografijos premijas, Uni versiteto Garbės ir Pagyrimo raš tus, ne kartą skamba žodis „lau reatė". Dokumentas, žinoma, objektyvus, tačiau jis šaltas ir abejingas. O aš norėčiau papa-
(nukelta į 2 psl.)
Retai kada pasiseka dalyvauti susitikime su žmogum, kompetetingu atsakyti J aktualius dabar ties klausimus. Mums pasisekė: sėdėjom studijoj ir galėjom savo smalsumu varginti LTSR užsie nio reikalų ministrą, drg. V. Zenkevičių. Susitikime su juo dalyvavome ne vien mes, pir mo kurso žurnalistai, bet ir res publikinių laikraščių bei žurna lų korespondentai, komjaunimo aktyvistai. Svarbiausias nūdienos klausi mas — taikos išsaugojimas. To dėl ir pokalbis buvo pradėtas nuo TSRS ir JAV piliečių susi tikimo Jūrmaloje. Ar gali toks bendravimas duoti teigiamų re zultatų, jei jis tik parodo abie jų šalių prieštaravimus? Ministras atsakė, kad tokie renginiai svarbūs tuo, kad žmo nės gali susitikti, bendrauti. — Reikia skirti du dalykus, — pabrėžė drg. V. Zenkevičius, — paprastų amerikiečių troškimą bendrauti ir vyriausybės neno rą plėsti ryšius. Štai 74 metų amerikietė esan ti patenkinta kelione ( TSRS jau
vien todėl, kad pamatė tarybi nius žmones, ragavo latviškų barščių.
Puiki idėja: susigiminiuoti JAV ir mūsų šalies miestams. Juk egzistuoja tokie ryšiai su kitomis šalimis. — Nusitiesė radijo tltas tarp Vilniaus ir Milvokio, susilaukęs neblogų atgarsių, — kalbėjo mi nistras. — Noras bendrauti yra abipusis, tačiau jį riboja techni nės galimybės, uždara kabelinė sistema Amerikoje. Tačiau jokie apribojimaL jo kios kliūtys negali užgniaužti žmonių noro bendrauti, supras ti vieni kitus. Mūsų pašnekovas lankėsi Ki nijos Liaudies ( Respublikoje, to dėl knietėjo apie šią šalį dau giau sužinoti. KLR šiuo metu gydosi žaizdas, padarytas kul tūrinės revoliucijos. Dedamos pastangos atkurti komjaunimą. Kalbama apie Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos įtaką, apie Tarybų Sąjungos telktą pa ramą šaliai. Dabar santykiai su Kinija normalėja, vystosi eko
nominiai ir prekybiniai ryšiai, plečiamas bendradarbiavimas kultūros, sporto srityse. — Didžioji kinų siena jau pra sivėrė TSRS piliečiams, — pa brėžė ministras. O tai reiškia, kad vėl sten giamasi rasti bendrą kalbą, ir tas ieškojimas duoda vaisių. Susitikimo metu daugiau su žinojome apie Lietuvos ekono minius, prekybinius ryšius su užsienio kraštais. — Reikia suaktyvinti užsienio prekybą, pabrėžė drg. V. Zenkevičius, — kooperuotis su kai kuriomis užsienio firmomis, kad mūsų gaminiai atitiktų tarp tautinį standartą. • Išėjom iš susitikimo, gavę pakankamai medžiagos apmąsty mams, analizei. Aišku, iškils nauji klausimai, į kuriuos norė sim rasti atsakymą. Ir tada pri siminsim susitikimą su LTSR užsienio reikalų ministru, pri siminsim jo mintis. Petras 1MBRASAS Žurnalistikos spec. I k. studentas
2
Tarybinis studentas
Keletas žodžių apie Vadovę (atkelta ii 1 psl.) šakoti apie mūsų Vadovę prastais ir gerais žodžiais.
pa
Ansamblio padavimai pasako ja, kad kadaise žmonės eidavę į Valstybinio ansamblio (dabar „Lietuva") koncertus vien mū sų Vadovės šokimo pasižiūrėti. Mes tuo tikime. Tai nieko nuos tabaus, kad šokio plastika, ju desių lengvumas augte įaugo į kraujų, ir, žiūrėdami pageltusias trisdešimties metų senumo nuo traukas, atpažjsiame būdingų rankos judesį, galvos palenki mų. Kiekvienas Vadovės ju desys, kiekvienas jos rodomas žingsnis yra lengvas ir natūra lus.
Bet nuo techniško judesio iki žiūrovams patinkančio šokio — ilgas kelias. Reikia pajusti šokip nuotaikų, menkiausius jos niu ansus. Ir čia Vadovė tiesiog ne pralenkiama. Kiekvienas jos šo kių judesys yra reikšmingas ir turi savo istorijų. Repetuodami „Parovėjos suktinį", sužinojome, kaip šauniai raitydavo kojas vy rai Parovėjos karčiamoje, kaip ten merginos švaistydavusios sijonais. O pasakojimai apie dva sių varymų, kai buvo statomas „Sakarnis”! Vadovė, slėpiningu balsu pasakodama apie senuo
sius dvasių varymo papročius, taip įkaitino šokėjų vaizduotę, kad iš pažiūros rimti, aukštuo sius mokslus bebaigiu vyrai temperamentingai šaukė burtažo džius „džiungesa, hofernesa, mindruva", pritardami lazdų smūgiais į grindis. Kuo gi pasižymi Vadovės su kurti šokiai? Pirmiausia — liau diškumu. Visi judesiai auten tiški, minimi įvairių autorių dar buose. Juose nėra itin techniš kai sunkių elementų, užtat pa prastumas derinasi su išraiškin gumu, suteiktos didelės indivi dualios išraiškos galimybės. Va dovės šokių nedaug, bet visi jie populiarūs. Tokie šokiai jau šiomis dienomis tampa klasika.
Šokiai neša žmonėms džiaug smų. Todėl juos kuriantis žmo gus negali būti piktas. Mūsų Va dovė visose nuotraukose šypso si. Tai ne poza. Tokia ji ir kas dieniniame gyvenime. Dosnios sielos šilumų greitai pajunta ap linkiniai. Kai Vadovė sveikina kurį nors šokėjų gimimo dienos proga, visi subėga pasiklausy ti, nes tie sveikinimai visada originalūs, įsimenantys. Atsime nu, kaip Vadovė, paklaususi, kiek jubiliatui sukako metų, su šuko: „Dvidešimti Dvidešimtas
pavasarisl" — ir džių nebereikėjo.
daugiau
žo
Žodis „pavasaris" labai arti mas Vadovei — tokia ji žvali, nuotaikinga. Nenorom prisime ni vieno jos statyto šokio pa vadinimų — „Pavasario kadri lis". Netgi Vadovės pyktis trum palaikis, greitai nuslūgstantis. Kartų repeticijos metu mes, šo kėjai, taip įsitriukšmavome, Kad deramai nereagavome į Vado ves pastabas. Atsipeikėjome tik tada, kai ji išėjo iš salės. Kurį laikų sumizgę nežinojome, kų daryti. Vadovė tylėdama sėdėjo estetinio lavinimo katedroje. Nusigandę, ištįsusiais veidais su ėjome j kambarį ir, rankiodami žodžius, bandėme atsiprašyti. Vadovė tylėjo, tylėjo, o paskui kad prapliups juoktis. Beje, tokie konfliktai daugiau nebepasikartojo. Vadovės charakteryje taurus savosios vertės pajutimas derina si su kuklumu. Kažkada besirek lamuojančios „Jaunimo gretos" visur iškabinėjo afišas, kuriose buvo nufotografuota Vadovė, skaitanti „Jaunimo gretas", ant kurių viršelio vėlgi buvo ji pa ti. „Ėjau ir, kur tik radusi, plė šiau tas afišas". Kai šių eilučių autorius paprašė nuotraukos laik raščiui, turėjo išklausyti, anot A.
PAMINĖTAS SAULĖS MOSIS Kivio, „pamokslų, deramų ir ne trumpų", nes ji nesanti tiek nu sipelniusi, kad aoie jų laikraš čiuose rašinėtų. Esu tvirtai įsi tikinęs, kad po šio straipsnio pasirodymo „Tarybiniame stu dente“ susilauksiu nediduko Vadovės pabarimo — lygiai taip pat šniokšteli gaivus pavasario lietutis, po kurio dar skaisčiau spjsteli saulė. Vadovė turi susirinkusi nema žų choreografinės literatūros bibliotekų. Už sekcijos stiklų rikiuojasi įvairių šalių tautiniais drabužiais pasipuošusios lėly'ės. Ant sienų kabo „Lietuvos" an samblio ir užsienio folklorinių kolektyvų afišos. Jeigu šokio mūza Terpsichore panorėtų ap sigyventi Vilniuje, ji pasirinktų tik šį butų. O apskritai Terpsichoros mes visiškai nepasigendame. Mes tu rime savo Vadovę. Audrius
VALOTKA
„T. S." fotokorespondentas Valdas VILONAS užfiksavo akademinių grupių konkurso baigia mųjų vakarų akimirkas. Pateikiame jūsų dėme siui keletu jo fotografijų. Apie baigiamuosius vakarus skaitykite kitame laikraščio numeryje.
Kuo ne Avdotja Nikitišna!
PROBLEMINIO MOKYMO KELIU (atkelta iš 1 psl.) Jiems priklauso pratybiniai metodai (treniruotė, konteks tinės pratybos, kūrybinės pra tybos, skaitymas ir rašymas, gra finiai darbai), praktiniai meto dai (instruktažas, techninis dar bas, mašinų aptarnavimas, ga mybinių užduočių vykdymas, techninių brėžinių kūrimas ir skaitymas) ir laboratoriniai me todai (bandymų demonstravi mas, iliustraciniai-laboratoriniai darbai, eksperimentiniai-laboratoriniai darbai); 3) kūrybiniai metodai — tiriamieji metodai (stebėjimas, eksperimentas, ti riamasis pokalbis, darbas su moksline literatūra bei šaltiniais, tyrimo rezultatų apiforminimas, statistiniai skaičiavimai); euris tiniai (gr. heuresko — randu) metodai (euristinis pokalbis, lo ginis įrodymas, paieškos, techni
TF ketvirtakursių pasirodymas
nis konstravimas); probleminiai (gr. problema •— uždavinys, už duotis) metodai (probleminis dės tymas, probleminis pokalbis pa gal situaciją, uždavinių spren dimas, techninis modeliavimas, kūrybiniai rašiniai, algoritmavimas).
Vadinasi, mokyti galima įvai riomis kryptimis, įvairiais ke liais, galima taikyti įvairius metodus. Kai einama reproduktyviniu keliu, besimokančiajam perteikiamos gatavos žinios. Ta čiau vien to neužtenka. Reikia žinias ne tik perteikti, bet ir įvaldyti. Tam ir reikalingas reproduktyvinis-recepcinis kelias, kai pedagogas organizuoja ži nių suvokimą, įsisąmoninimą, ir kai besimokantysis priima ži nias, jas įsisąmonina ir užfiksuo ja atminty. Taikydamas operacinius me todus, pedagogas irgi eina re produkciniu keliu, tik čia dau giausia įvaldomos ne teorinės ži nios, o mokėjimas jas taikyti praktikoje, sudaromi tam tikri įgūdžiai, t. y. žinios praktikoje. Paminėtinas dar ir savarankiš kas mokymosi kelias, kai besi mokantysis aktyvizuoja save, kai jis pats ieško mokslinės informa cijos. žinių, ir jas praktiškai pri taiko.
O čia — ketvirtakursiai fizikai
Eidamas kūrybine kryptim ti riamuoju keliu, pedagogas kelia problemas, o besimokantysis jas sprendžia savarankiškai. Eida mas euristiniu keliu, dėstyto jas gali problemos ir neturėti, bet jis turi sukurti kažką nauja subjektyviu arba objektyviu po žiūriu (dėsnius, teorijas; žinių įvaldymo būdus). Einant
proble
miniu keliu sudarinėjamos
pro
bleminės situacijos ir su pedago go pagalba bandoma jas spręsti.
Spręsdamas problemas,
studen
tas įgyja naujų žinių, mokėjimo bei įgūdžių ir taip mokosi.
Probleminio mokymo aktualu mas mokymo įstaigose labai di
delis. Tarybų šalyje šis moky
mo kelias atsirado ketvirtojo de šimtmečio pradžioje.
Probleminio
vo
ir
mokymo
reikala
TSRS
1979 m.
MT
ir TSKP CK nutarimas dėl aukš
tosios mokyklos,
1986 m.
—
„Aukštojo ir specialiojo viduri nio mokslo pertvarkymo šalyje
pagrindinės kryptys". Probleminis medžiagos tymas nėra naujas dalykas
kykloje.
Probleminio
išdės
elementų galima rasti ir Sokrato euristiniuose pokalbiuose, ir 2. 2. Ruso pedagoginiame ugdymo metode, ir įžymių pedagogų F. A. Distervego, K. Ušinskio, Dž. Djui pedagoginėse teorijose, šiuolaikinio lenkų pedagogo V. Okonio bei tarybinių mokslinin kų V. Gončarovo, A. Leontjevo, S. Rubinšteino darbuose. Geras pedagogas, geras dėsty tojas visada pirmiausia priver čia klausytoją suaktyvinti dėme sį, susimąstyti dėl keliamos pro blemos, o tik po to pasako ir savo nuomonę. Taip daro ir mū sų geriausieji dėstytojai bei pro fesoriai: kelia klausimus ir ak tyvizuoja auditorijos dėmesį. Tačiau aiškindamas! proble minio mokymo sampratą, pati pedagogika daug ko tvirtai ne žino. Tvirtai nėra, pavyzdžiui, apibrėžtos net pagrindinės są vokos — „probleminis moky mas" ir „probleminė situacija", nekalbant jau apie tokias antra eiles sąvokas, kaip „probleminė užduotis", „pažintinė problema", „probleminė analizė", „proble minis klausimas", „probleminis požiūris" „probleminė paskaita" ir kt. (bus daugiau)
mo
mokymo
Doc. K. POŠKUS
Rusgėjo mėnesį buvo plaf^ pažymimos Šiaulių miesto 75ą_ tosios metinės. Daug dėmes),, tam skyrė ir spauda. Klek nu. žlau buvo kalbėta apie Saulės mūšį — istorinį įvykį, kurį an. rašant ir buvo pirmą kartą pa. minėtas Šiaulių vardas. Siekda mas kiek užpildyti šią spragą SMD LTSR-TSRS istorijos būJ rells kartu su VMF paminklų ap, saugos skyriumi lapkričio 12 ą! organizavo nedidelį mūšio tlnlų paminėjimą. Melodinga daina renginį praJ dėjo IF etnografinis ansarnblJ Po to spalvingų skaidrių pagaN ba pakeliavome po Šiaulių pra-l eit) ir dabartį. Pirmą)j mokslini pranešimą „Šiaulių žemė — ri! bos amžių bėgyje" perskaitė is! torijos f-to IV kurso studentą V. Bliūdžiūtė. Buvo akcentuoja! ma, jog apie XIII a. Šiaulių i<J mę galima spręsti tik sulyginu! to laikotarpio bei vėle mus] ypač XIV a. vidurio Šaltinius] IF V kurso studentas, aktyvui SMD būrelio narys A. Dubonisl gretindamas šaltinius bei istortl kų nuomones, stengėsi atsakyt] j klausimą, ar mūšyje Kalavijuo] člų ordino pusėje Rusijai alsioj vavo tik minimi 200 Pskovo ka| rių, ar ir novgorodiečiai. Pra] nešėjas išreiškė abejonę pas] kutinėję literatūroje išdėstvt] nuomone ir iškėlė j tuotą teiginį, jog mūšyje ture] jo dalyvauti ir nedidelis ska] čius Novgorodo karių . Susirinkusiems buvo perska] tylas fragmentas iš Llvonij] eiliuctoslop kronikos — pagrt] dinio šaltinio, kuriame aprai] mas Saulės mūšis. Po to p] grindini vakaro pranešimą po] skaitė docentas R. Batūra, j] akcentavo, jog Saulės mūšis-] vienas stambiausiųjų Pabalti] tautų kovų su Ordinu XIII a] žiuje įvykių. Jame žuvo 48 r] terlai, pats Kalavijuočių ordir] magistras, bei, tikriausiai, k] liasdešimtkart daugiau eilių] karių. Palyginimui buvo p] minta, jog taip plačiai istorinė] literatūroje aprašomose b*] kautynėse žuvo tik 20 riteri] Pergalė prie Šiaulių sustab] Ordino agresiją keliasr' ] metų. Aptardamas mūšio I] kalizacijos klausimą doc. ] Batūra priminė, jog jo viel] ieškota ir rytų, ir šiaurės u] tuvoje, ir Latvijoje. Pranešė] nuomone, šiuo metu įtikimlaĮ sias vokiečių Istoriko F. bt-nf mu! ghoveno požiūris, jog Muši įvyko ties Tautinio ir santaka, Jauniūnų kaimo IMI (Joniškio raj.). Šią vietą lyta įtraukti Į saugomų pamil klų sąrašą bei atitinkamai a žymėti. Kalbant apie Šiaulių -1 mę, buvo pažymėta, jog I kaip labiausiai j šiaurę išsilj šusi lietuvių gyventa sritis, ■( diDO išskirtinį vaidmenį kova su Ordino agresija. Jos pi iki pat XIV a. vidurio užstd priešui kelią j krašto gilumą- I
Spalio 25-26 d. visuomenė profesijų fakulteto, pamini apsaugos skyriaus lankytojai l vo išvykę .j Šiaulių apylinkl kur apžiūrėjo archeologinius I istorinius paminklus. Apie llj ką papasakojo IF V k. studj tė B. Lisauskaitė. Buvo pabnj ta, jog kelionės metu buvo J likta nemažai paminklų tvari] mo darbų — naujai nustat'] bei pažymėtos kai kurių I kalnių bei papilio gyvens ie] ribos, pašalinti kai kurie Pari] klų apsaugos pažeidimai. ■ | kos dalyvių nuomone, panUĮ lals Šiaulių rajone rūpinanj
nepakankamai, apie tai grubūs jų apsaugos pažeid■ Vakaro pabaigoje buvo p'1'] bta maloni žinia, jog LTSR-T] istorijos būreliui, geriausio I kulteto SMD kolektyvo k'"1] se buvo pripažinta I vieta ■ lieka pasveikinti būrelio r'] nLnką A. Grickevičių, tary'Ml šiuo laimėjimu, bei Pjl ■ sėkmės ir toliau gilinantis ! ] torijos mokslo paslaptis] Vytenis ALMON- ]
3 Tarybini* atudentas
GAL PABANDYSITE Mielas pirmakursi! Seniai bai gėsi talkos kolūkyje. Parvažia vo! į sostinę žvalūs, sveiki. Ži noma, nereikia liga laikyti mė lynės ar guzo, kurį „netyčia" bulve (dėjo tavo „kursiokė". Ką ir bekalbėti, gaila tų dienų, kada gyvenai ir nesirūpinai ry tojumi: nei seminarams ruoštis nereikia, nei vertimo iš pran cūzų kalbos daryti, nereikia ra šyti ir rusų kalbos rašinėlio. Bu vo aišku, kad rytoj rinksi bul ves, skinsi obuolius ar dar ko kį nesudėtingų darbelį dirbsi. Eini, ko gero, ir galvoji: „Pra sidėjo. Va dabar tai jau pra sidėjo". Nieko, nesirūpink, kad šitoks ilgas knygų sąrašas: Pa klausyk penktakursių. Tikrai tau pasakys šitaip: „Pirmam kurse knygų nesutalplnom į krepšius, antram kurse po 4 nešiojomės, trečiam — po 2, ketvirtam — tik sąsiuvinį, na, o dabar — tik studijų knygeles." Ne veltui sa koma: „Visko bus"... Taigi. Tu jau „fuksas". Ko gero dabar eini prie skelbimų lentos ir skaitai: dramos būrelis priima, į choro repeticijas kvie čia.. Niekaip nesugalvoji, ką pa sirinkti, kur savo pavardę Įrašyti. Tik jau paskui nedejuok, kad „kvailys buvau, ne ten pa kliuvau". Ką tuo noriu pasa kyti! Ogi, štai ką. Universitete triūsia šauni studentų mokslinė draugija. Gal čia pabandyk? Ko gero, dar nesi girdėjęs apie ją. Trumpai supažindinsiu. Cituoju: „VVU SMD įkurta 1946—1947 m. m. Pirmasis draugijos moks linis vadovas buvo prof. V. Gir dzijauskas. SMD, telkdama ga bius ir darbščius studentus j mokslo tiriamąjį darbą, tapo rtmta katedrų, dekanatų ir rek torato pagalbininke". Matau, kad numojai ranka. Galvoji, kad neįdomu? O tu dar Palauk. Visi mes mėgstam ke liauti. Maldaujam tėvelių, kad Pinigų kelionei duotų, — Juk lavos stipendijos neužtenka!
O štai SMD nariai aplankė ne vieną TSRS miestą. Pabuvojo Maskvoje ir Leningrade, Ta line ir Rygoje, Kijeve ir Tar tu, Tbilisyje ir Minske. Svar biausia — šitas keliones savo darbu užsidirba, kai kurie daro visai naujus atradimus! Nebijok, čia nebus nuobodu. Visų fakultetų SMD vyksta dis kusijos, pokalbiai. Pavyzdžiui, vokiečių kalbos būrelis švenčia germanistų dienas, lietuvių kal bos būrelio nariai savo susirin kimuose aptaria naujausią baltistinę literatūrą, skaito praneši mus, diskutuoja, neretai pasi kviečia svečių — žymių kalbi ninkų. Be to, pusė šio būrelio narių yra VVU kraštotyrininkų klubo „Ramuva" dalyviai. Na, o anglų kalbos būrelio nariai turi savo polinkių ir po reikių. Bet kuris gali ruošti pra nešimus labiau patinkančia te ma, padiskutuoti, pasiginčyti. Viena iš svarbesnių SMD dar bo formų — ryšiai su kitomis aukštosiomis mokyklomis. Vyk sta diskusijos, konferencijos, po kalbiai. Taip dalijamasi darbo patirtimi, plečiamas akiratis, taip augama ir tobulėjama. Studentų mokslinė draugija susirašinėja su kitų aukštųjų mokyklų SMD, keičiasi darbo patyrimu. Gražia tradicija tapo keitimasis delegatais J mokslines konferencijas. Daug metų vysta sąjunginiai geriausių gamtos, technikos ir humanitarinių mokslų studentų darbų konkurso respublikiniai turai. Vien mūsų Alma Mater konkursui pristato daugiau, nei 100 mokslinių darbų. O gal šiais metais ir tu papildysi šį stalčių? Negalvok, kad bus lengva. Čia' susirenka žmonės, norintys dirbti Tad, užsirašyk J SMD. Kūry binės sėkmės tau, pirmakursi! Rasa RUZGAITĖ
Mokslinių būrelių veiklos ge rinimas, tobulinimas — svarbiau sias filologijos fakulteto SMD tarybos rūpestis. Šiam klausimui pastaraisiais metais daug dėme sio skiria fakulteto taryba, par tinis biuras, dekanas prof. A. Girdenis. Stengiamasi, kad kie kvienas būrelis būtų neforma lus kolektyvas, turėtų savo kryp tį ir moksliškai aktyvų vado vų. Kolektyvinis mokslo tiriama sis darbas, vykdomas per visus mokslo metus, turėtų būti pa grindinis būrelių darbas, — lo dei pagaliau jie ir vadinasi moksliniais. Tai, rodos, savai me suprantamas dalykas, tačiau iki šiol daugumos fakulteto SMD būrelių reguliari veikla apsiri bodavo šviečiamojo pobūdžio renginiais (jie, be abejo, labai
Tokių dienų galėtų vykti fakul teto SMD tarybos posėdžiai, bū relių mokslinių vadovų pasita rimai, įvairūs fakulteto SMD ren giniai, pavyzdžiui, susitikimai su kitų fakultetų ir mokslo įstaigų SMD vadovais, garsiais moksli ninkais, pedagogais. Šviečiamojo pobūdžio rengi nių — susitikimų su mokslinin kais, žymiais literatais, vakaro nių, minėjimų kiekvienų semest rų suorganizuoja visi fakulteto SMD būreliai. Tokie renginiai populiarina būrelius, sutraukia studentų ir iš kitų fakultetų (ypač istorijos), tvirtina būrelių ko lektyvų. Šviečiamoji veikla ne tik plečia studentų akiratį, bet ir rengia juos aktyviam moksli niam gyvenimui, prisideda prie internacionalinio auklėjimo, įga-
SMD-tai moksliniai būreliai naudingi studentams ir reikalin gi — apie tai vėliau), o moks linis darbas blyksteldavo iš es mės tik ruošiantis SMD konfe rencijai, ir tai dažniausiai buvo tenkinamasi geresnių kursinių dar bų pagrindu parengtų pranešimų aptarimu. Nuo šių mokslo me tų iš kiekvieno SMD būrelio mokslinio vadovo reikalaujama planuose nurodyti mokslo tiria mojo darbo temą ar temas (be veik visi būreliai turi po kelias sekcijas), turėti pastovų susirin kimų laiką. Beje, temos susiju sios su katedrų moksliniu dar bu. Pavyzdžiui, lietuvių litera tūros būrelis šiais metais gvil dens ritualinio juoko (mitolo gijos ir tautosakos sekcija) ir 1985—1986 metų poezijos kri tikos (poezijos sekcija) prob lemas; klasikinės filologijos bū relio mokslinio darbo kryptis — vertimų iš antikinių kalbų ana lizė, rusų kalbos būrelio — lie tuvių tarmių slavizmų tyrimas, baltų kalbų būrelio — A. Bara nausko kalbos žodyno rengimas. Palaikytina profesoriaus V. Cekmono mintis įsteigti fakultete SMD dieną (kartą per mėnesį).
GRAŽI MEDIKŲ TRADICIJA Ruduo — darbų rezultatų su sumavimo metas. Šiemet, kaip
liną labai greitai užmegzti ry šius tarp būrelių. Norėtųsi pa minėti tokius bendrai suorgani zuotus renginius, kaip jubilieji nę vakaronę „Jeseninas ir lie tuvių poezija" (rusų ir lietuvių literatūros būreliai), dialekfologinę vakaronę (baltų kalbų ir klasikinės filologijos būreliai), pagaliau — XXXVIII-osios SMD konferencijos laureatų vakarą, prie kurio prisidėjo visi būre liai. Nemažą pasisekimą turėjo užsienio literatūros būrelio su ruoštas M. Tveno 150-ųjų gimi mo metinių minėjimas. Kone vi suomet auditorija būna pilna lietuvių literatūros būrelio ren giniuose, nemažai studentų, as pirantų, dėstytojų sutraukia tra diciniai baltų kalbų būrelio su sitikimai su žymiais kalbininkais, tarp jų ir su lituanistinių ka tedrų stažuotojais bei lektoriais iš kitų Tarybų Sąjungos mokslo įstaigų, užsienio. Atskirų renginių sėkmė nema žai priklauso nuo operatyvios informacijos. Šiuo požiūriu dau geliui būrelių reiktų pasitempti — skelbimus apie savo rengi nius reguliariai pakabina tik li-
Filologijos fakultetas ruošia busimuosius mokytojus, tad vi siškai natūralūs atrodytų SMD būrelių ryšiai su mokykla. Rei kia prisipažinti, kad tokio po būdžio darbas fakultete dar tik pradedamas. Renginių Vilniaus mokyklose yra suorganizavęs rusų literatūros būrelis (moksl. vadovas P. Ivinskis), vokiečių kalbos būrelis paruošė šefuoja mai mokyklai metodinę prie monę. Ryšius su mokykla tam tikra prasme palaiko klasikinės filologijos būrelis: prisideda prie olimpiados „Lingua Latina", periodiškai rengiamos viduri nių mokyklų su dėstomąja lo tynų kalba mokiniams. Gera proga ryšiams su mokykla plė toti laikytina pedagoginė prak tika. Čia turbūt nereikėtų apsi riboti tik šviečiamąja veikla, o ieškoti ir mokslinio bendradar biavimo formų, pavyzdžiui, pa dėti mokiniams rengti konkursi nius kalbos ir literatūros dar bus, paskatinti juos stebėti ir tirti savo šnekamąją kalbą. Filologijos fakulteto SMD mokslinis vadovas e. doc. p. B. STUNDŽIA
ir kiekvienais metais, medicinos fakulteto informacinis stendas mirgėjo nuo pranešimų apie ata skaitinius rinkiminius susirinki mus. Norėčiau papasakoti apie vieną iš jų. Tai MF SMD Ana tomijos, histologijos ir embrio logijos (AHE) mokslinio būrelio ataskaitinis rinkiminis susirinki mas, vykęs spalio 23-ją dieną.
susirinko MF AHE katedroje. Po pirmininko G. Vilkevičiaus ata skaitos buvo aptarti praėjusiais metais atlikti darbai, pasitaikę trūkumai. Būrelio darbas buvo įvertintas teigiamai. Pasibaigus naujos būrelio ta rybos rinkimams, apie šių metų
Jau keturiasdešimti metai, kaip
AHE katedroje kiekvieną rude
nį
renkasi būrelio nariai.
AHE
bu'elis įsikūrė vienas Iš pirmų
jų,
NAUJI PLANAI, NAUJI SIEKIAI
buvo suorganizuota ir su revosusi tikimų: ___ Lietuvoje judėjimo ’^Mu, LTSR MA nariu ko blatas ^talo
respondentu R. Šarmaičiu, Reli gijų reikalų tarybos prie TSRS Ministrų Tarybos įgaliotiniu, LKP CK atsakingu darbuotoju J. Sakalausku ir kt. Šie susi tikimai praėjo šiltai ir buvo la bai dalykiški. Į būrelio valdy bą išrinkti G. Lodaitė, D. Sadaunikaitė, R. Tautkevičiūtė, R. Daujotas ir M. Lukoševičiūtė. Gyviausios diskusijos vyko svarstant būrelio darbo planą 1986/87 mokslo metams. Tęsiant būrelio tradicijas buvo nutar ta ir ateinančiais mokslo me tais organizuoti ir patiems da lyvauti SMD XXIX konferenci joje, be to, būrelio nariai įsipareigojo surengti visuome nės mokslų viktoriną, skirtą VLKJS XX ir LLKJS XXI su važiavimams. Būrelio nariai įsi pareigojo suorganizuoti šiais mokslo metais susitikimą su žurnalo „Gimtasis kraštas" re daktoriumi A. Cekuoliu, dalyva
vusiu Tarybų Sąjungos ir Jung tinių Amerikos Valstijų vi suomenės atstovų susitikime Jūr maloje, su buvusiu tarybinės ambasados Vašingtone darbuo toju V. Sakalausku. Čia paminėti tik svarbiausi, įdomiausi ir dau giausia pastangų reikalaujantys renginiai. Greitai bėgo laikas svarstant naujos, VIII visuomenės mokslų viktorinos klausimus. Artėjanti viktorina — atsakingiausias bū relio renginys. Kaip pabrėžė būrelio vadovas doc. P. Vitkau skas, būrelio nariai jai turi skir ti didžiulį dėmesį. Palietęs labai svarbų patyrimo perdavimo klau simą, būrelio vadovas pažy mėjo, kad penktakursiai būre lio nariai, turintys mokslinio ir organizacinio darbo patyrimo ir įgūdžių, neturėtų nusišalinti nuo būrelio veiklos, stengtųsi kiek įmanoma perduoti savo įgū džius jauniesiems. Būrelio narys V. LUKŠYS
įsteigus
medicinos fakulte'e
studentų
Spalio pabaigoje įvyko SMD TCKP istorijos ir mokslinio ko®unizmo būrelio ataskaitinis^kiminis susirinkimas. Ataskaiuž praėjusį laikotarpį pateikė būrelio pirmininkas, lt7 V k. lentas R. Daujotas. Pranešėpažymėjo, kad ir toliau būrelio veikla turi išlikti įvairia pusiška, jo nariai be mokRio darbo neturi palikti nuo®tyje organizacinės būrelio veik** pusės. Pranešime objekty vai buvo išanalizuoti svar iausi ataskaitinio laikotarpio ®etu organizuoti renginiai: XXVII ir LKP XIX suvaaavimams skirtos viktorinos orfriizacinio darbo pusės, SMD /''VIII konferencija, joje skaipranešimų problematika, ap migti geriausi darbai. Be šių, Augiau mokslinės krypties, ren-
tuanistiniai būreliai. Sutvirtėjus būrelių ryšiams, galima pagalvoti ir apie ben drų mokslo darbų. Šia krypti mi fakultete jau šis tas daro ma. Pavyzdžiui, XXXVIII-ojoje SMD konferencijoje buvo su formuluotos dvi tarpdisciplininės sekcijos — gretinamosios kalbo tyros ir vertimo, kuriose pa nešimus skaitė ir aptarė visų specialybių studentai, dėstytojai. Sprendžiant iš jų atsiliepimų, to kios sekcijos pasiteisina, tad ateityje jų bus organizuojama dar daugiau. Suprantama, kad panašių sekcijų darbas būtų turiningas, kūrybiškas, reikia itin glaudžių ryšių tarp būrelių, — tada būtų galima pasvajoti ir apie sekcijas, skirtas specia lioms, siauresnėms problemoms.
mokslinę
draugiją.
Dabar tai viena gausiausių SMD sekcijų, švenčianti savo 40 me
tų jubiliejų. Daug buvo nuveik
ta
per
tuos
40
metų.
Kasmet
būrelis paruošia daug mokslinių
pranešimų, kuriuos jo nariai skai to SMD konferencijose tiek mū sų respublikoje, tiek už jos ri
bų. Glaudūs, draugiški ryšiai su Rygos, Kauno anatomais. Kasmet vykstančios SMD kon ferencijos įrodo, kad auga stu dentų skaitomų darbų
kokybė,
atlikimo
svarba,
technika.
Spalio 23 d. 19 vai. būrelis
darbų
planus
kalbėjo
anatomi
jos, histologijos ir embriologijos
katedros vedėjas prof. S. Paviionis.
Profesorius pasiūlė naujų
darbų temas, veiklos kryptis bei,
visiems susirinkusiems pritariant, pasisakė už mokslinių ryšių už
mezgimą su Gardino bei Tartu AHE
sekcijomis.
Savo
mintimis
apie būrelio veiklą su studen
tais pasidalijo būrelio kuratorius
vyr. dėst. A. Adomaitis. Naujas temas moksliniams darbams pa siūlė doc.
L.
Slavėnienė,
doc.
Gavelis, gyd. R. Jankauskas. Ataskaitinis rinkiminis
kimas
susirin
baigėsi naujų narių pri
ėmimu. Visi sekcijos nariai pa linkėjo jiems visokeriopos
sėk
mės pradedant mokslinę veiklą.
Arūnas GRIGAITIS MF IV k. studentas
4 Tarybinis studentas
NAUJA MUZIEJAUS EKSPOZICIJA Kasryt atsiveria Mokslo
mu-
ziejaus durys. Per dieną
jame
spėja pabuvoti nemažas
skal-
čius lankytojų, panorusių
susl-
pažinti su mūsų mokslo istorija. Tačiau ne visi vienodai siekia šio tikslo. Pasižiūrėjus į vienus, ilgainiui susidaro įspūdis, tarsi jie būtų sujungti į konvejerį: trumpam stabteli prie žymesnių eksponatų, užmeta akį į juos, pa klauso gidų pasakojimo nuotru pų, ir vėl pirmyn. Kitaip — ne-
Studentams dažnai priekaištau jama, kad jie pasyvūs ir aptin gę, patys nieko nenori daryti, o kitų organizuojamuose rengi niuose neaktyvūs, kad jie neži no ir nepalaiko senųjų lietuvių liaudies tradicijų. Taip kalban tiems mizantropams tikrai ver tėjo spalio pabaigoje ateiti j tryliktame bendrabutyje įvykusią etnografinę vakaronę. Šių eilučių autorius savo laiku visus studijų metus išgyveno bendrabutyje, studentų poilsio vakarų regėjo įvairių, palyginti turi su kuo. Ir reikia iš karto pasakyti, kad šis vakaras atiti ko pačius griežčiausius vertini-
ŠAUNUOLIAI! mo kriterijus. O juk viskas bu vo labai paprasta: nei sudėtin gų dekoracijų, nei skambiai pa vadinto instrumentinio ansamblio, nei liaudies šokius demonstruo jančio patyrusio saviveiklinin kų kolektyvo. Jokios oficialios įvadinės dalies, jokios progra mos. Pranešamas naujo šokio ar žaidimo pavadinimas ir vakaro vedantieji pradeda šokti, Pirneilsukasi moji pora viena iš karto pasipila kitos. gai visa! Ir nors šokis daugumai naujas, nė karto nešoktas, po minutės kitos pasižiūrėdami vie ni į kitus jį jau šoka visi. Ir taip — visą vakarą: šokis kei čia šokį, ratelis — žaidimą. Ne buvęs — nepatikėtum: beveik tris valandas užtrukusiame vaka re nepasikartojo nė vienas žai dimas, nė vienas šokisl Kas gi padovanojo bendra bučiui tokį puikų vakarą! Tai jo organizatorė antrakursė chemi kė Jolita Masalskaitė, vakaro ve dančioji — „Ratilio" ansamb lietė, pramonės ekonomikos fa kulteto trečiakursė Jolanta Lapkauskaitė ir to paties fakulteto antrakursis Dainius Daugėla.
gi suspėsi viską aplėkti. Būtinai viską... Kiti bevelyja sustoti prie vie no ar kito eksponato, pažiūrėti Į jį įdėmiau. Kaip tik į pastaruosius Ir orientuotas! atidarant naują ek spoziciją „Iš muziejaus fondų". Manau, niekas neatsisakys žvilgterėti Į 1534 metų rankraš tinį pergamentą, parašytą LDK kanceliarine kalba arba Į maso nų ložei „Uolusis lietuvis" pri klausiusių apeiginių daiktų eks-
poziciją, sužinoti, kad XIX a. pirmojoje pusėje šios masonų ložės nariais buvo Universiteto profesoriai, rūpinęsi kultūros reikalais. Kaip atrodė Universi teto rektoriaus skeptras, galima pamatyti Homolecklo knygutėje, išleistoje 1843 m. Ekspozicijoje demonstruoja ma nemaža retų knygų — štai, kad ir lituanistinė knyga tynų kalba. Tai bene nintells toks leidinys, išlikęs mūsų respublikoje. Išsiskiria
J
RESPUBLIKA
r-
■- U! r
rankraštinė M. Pretorijaus kny ga „Prūsijos grožybės...", para šyta 1670 uk, kurioje patelkta ma vaizdų is senovės lietuvių gyvenimo. Atskiras parodos stendas paskirtas ankstyvąjal . lietuviškai periodikai. Jame guli „Aušros", „Šviesos", „Varpo" numeriai, išleisti XIX šimtmetyje. Lankytojus turėtų sudominti ir medalių kolekcija, skirta Lie tuvos didiesiems kunigaikščiams bei Lenkijos karaliams.
BMii. 1
i
1
Jau pirmąją sąskrydžio dieną jautėsi pagyvėjimas ir linksmas šurmulys. Lyg grybai po lietaus dygo palapinės. Kiekvienas bū rys norėjo būti nepanašus j ki tą. Nebuvo vienodai susitvarkiu sių. Vieni savo „širdžiai bran gų" kampelį papuošė marga spalviais plakatais, kiti — ren gė stendus, treti — gamino sa vo darbo vietų maketus. Va karop poilsiavietėje išaugo mar-
• *
ŽYGIS Į J. BALČIKONIO TĖVIŠKĘ Išlipę iš šilto autobuso mažo je Molainių stotelėje, pakliuvo me tiesiai rudeninių laukų šei mininko vėjo globon. Gal kaip tik jis, nenuorama išdaigininkas ir nenuilstantis keliautojas, nu rodė mums kryptį ir paskelbė
Lankytojai
laukiami kasdieną
nuo 10 iki 18 vai. išskyrus pįr. madienį ir antradienį.
w ■>,» -* t
's*"'''
gaspalvis palapinių miestelis. O miestelyje, kaip žinia, būna vi sokių įstaigų. Prekybos fakulte to būrys „Saulėtekis" atidarė savo studentišką restoraną, ku riame galėjai nusipirkti įvairiau sių delikatesų, atsigaivinti „Apy niu" ar „Pepsikola". Studentės iš „Alytos" (EKItF) dosniai vai obuoliais ir slyvošino visus iš „Polinomis. Matematikai mo" būrio žaliavo r ’O žirnelių,
Vakare būriai išsirikiavo išatidarykilmingam sąskrydžio mui. Vėliavą pakėlė studentai iš geriausio praėjusiais metais statybos būrio „ŽiIinai-85". Pra sidėjo pasirodymai. Iš estrados
papuoštos piešiniais ir plakatais skambėjo dainos, muzika. Kiekvienas būrys paruošė savitą ir nepakartojamą programą. Ma loniai visus nustebino Kauno Medicinos instituto žemdirbys tės būrys „Pharmacion". Jų programa ilgam išliks sąskrydžio dalyvių atmintyje. Ne prasčiau pasirodė ir mūsų teisininkai bei medikai iš „Justitia". Ekonomis tai iš „Dainavos" sugebėjo vi sus išjudinti šokiams ir žaidi mams. Jų ansambliukas padarė perversmą šeštadienio vakare. Pasibaigus būrių pasirodymams visus pakvietė diskoteka ir studentiškas laužas. Visą naktį nenutilo muzika ir dainos.
Tvarka, susiklausymas bei organizuotumas jautėsi ir kitą die ną. Sekmadienį vyko varžybos, konkursai. Studentai išbandė savo jėgas devyniolikoje įvai rių rungčių. Geriausiai sąskry džiui pasiruošė filologijos fa kulteto būrys „Sudūva". Šiam būriui buvo patikėta nuleisti są skrydžio vėliavą. Geriausiu Kap suko zonos žemdirbystės būriu pripažintas „Integralas". Kaip ir pernai geriausiais statybininkais pripažinti istorikų „Žilinai".
Valdas VILŪNAS
fizikos fakulteto ketvirta kuršio Artūro BUKAUSKO piešinukas nuo šiol pasitiks Jus naujos rubrikos, informuojančios apie Universitete vykstančius renginius, pradžioje. Rubriką ruošia FF komjaunimo komite tas. Taigi, JŪSŲ LAISVALAIKIUI GRUODŽIO 4 D. (ketvirtadienį] 18.30 vai. IF 32 - aud. VPF kultu ros paminklų apsaugos skyriaus vakaras.
M 20 vai. Saulėtekio ai. 9, JK 1 aud. Universiteto turistų klubo susirinkimas. GRUODŽIO 5 D. (penkiadienį) 15 vai. VVU diskotekų salėje naujos diskotekos programos peržiūra. X 20 vai. VVU diskotekų sa lėje tarpfakultetinis poilsio va karų konkursas, teisės fakulteto programa. (šeštadienil GRUODŽIO 6 D. 17 vai. VVU diskotekų salėje agitbrigadų ir miniatiūrų teatru minifestivalis. GRUODŽIO 6 ir 7 D. (šeštadienį ir sekmadienį) Čiurlionio 21/27 Didžiojoje auloje Medikų die nos šventė, skirta 205-osioms fakulteto įkūrimo metinėms.
PRIMENAME, KAD
Saulėtekio alėjoje Nr. 41 veikiai avalynės taisykla. Darbo laika' 11-20 vai., pietūs 16-17 vai., ii elginės — šeštadienis, sekma dienis.
Autoriaus nuotr.
Doc. Z. MAČIONIS
ramu va -
Ričardas VITKUS
-zi
5
Kai ne už kalnų žiemos sesi ja, verta dar kartą prisiminti mūsų vasarą. Kas dirbo studen tų būriuose, tas, tikriausiai me na ne vien darbą. Didžiausia, gražiausia ir pati įspūdingiausia būrių šventė — sąskrydis. Gražioje poilsiavietėje prie Nemuno, Prienuose, vyko Kap suko zonos studentų būrių są skrydis. Šiemet į šią šventę su sirinko studentai iš devynioli kos būrių. Dvylikos būrių nariai buvo pasipuošę marškinėliais su Universiteto emblema.
Besidomintieji įžymių rankraščiais, galės pamatyti, kali raidės popleriun guldė M. Va* lančius, J. Jablonskis, j. navlčius. Gausi ir litografijos k0 lekcija. Liaudies Išmintis sako: rlau pačiam vieną kartą pž matyti, negu šimtą kartų lšglrs. tl", todėl aplankykite muziejų
žygio pradžią. Dar nenuėjus nė pirmo kilometro, mūsų laukė maloni staigmena, Vienkiemyje sutiktas sešaunus nukas pasirodė besąs muzikantas, anksčiau grojęs ka peloje ir vaidinęs mėgėjiškuose spektakliuose. Bandoniją buvo me regėję, bet jos švelnių garsi) mažai kas klausėmės. Ne trukus nedideliame kiemelyje jau sukosi poros. Bet gero po tru putį. Tuo staigmenos nesibaigė. Pietaudami apleistame sode, susipažinome su kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus seserimi. Ji mums trumpai papasakojo apie brolį. Taip pat sužinojo me, kad netoliese dar visai ne seniai buvo Sidabro kalnelis, ant kurio kaimo žmonės švesdavę Jonines, mėgdavę šiaip susi burti, padainuoti. Deja, buvusių pilkapių vietoje pamatėme kol ūkio arimą. Užušiliuose ieškoto piliakalnio
vietoje pamatėme Panevėžio vandens valymo įmonės įren gimus. Buvo labai skaudu ir gė da už tuos, kurie naikina isto rinius krašto paminklus. Apsi nakvojome gražiai sutvarkytoje Upytės vidurinėje mokykloje, prie NeRyte nuskubėjome Ryto šviė* menčių koplytėlės. soje ji atrodė labai įspūdingai. Po to keliavome toliau. Ant Či činsko kalno skaitėme legendas, Anksčiau čia stopadavimus, pilis. vėjo gynybinė lietuvių ] Vėliau, požeminių vandenų paplautas, įgriuvo piliakalnioi vidurys. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad kaip tik čia ir buvęs užkeiktas Čičinsko dvaras. Už poros kilometrų nuo Upy tės—Zubiškių pilkapiai. Jų pa šonėje išvydome didžiulį šiukš lyną. Atsisveikinę su Upyte pa traukėme į Ėriškių pusę. Pa kely apžiūrėjome sename malū-
nie įkurtą, kruopščiai prižiūrimą Linų muziejų. Temstant pasiekėme paskuti nę savo kelionės vietą — Ėriškius, (eidami į miestelį, gro žėjomės retu dailės paminklu — Svirskio drožtu kryžiumi. Ėriškiai — žymaus kalbininko, Universiteto profesoriaus Juo zo Balčikonio tėviškė. Su mu mis keliavęs dėstytojas Kazimie ras Eigminas papasakojo apie savo susitikimus su profesoriu mi. Prie Juozo Balčikonio kapo skaitėme kitų, didįjį kalbininką pažinojusių žmonių, atsimini mus. Žygio metu nemažai pamatė me, sužinojome. Duomenis apie aplankytų paminklų būklę per duosime Paminklų apsaugos in stitutui. Egidijus ZAIKAUSKAS
Korektoriai P. Imbrasas, R. Jan kauskas
Medicinos fakulteto deka natas ir visuomeninės orga nizacijos nuoširdžiai užjaučia gamtinių-židlninlų infekciją tyrimo laboratorijos darbuo toją Bronę BAGDONAVIČIE NĘ dėl motinos mirties. Chemijos fakulteto kom jaunimo komitetas, visuome ninės organizacijos, studen tai nuoširdžiai užjaučia Liną PADEGIMĄ dėl tėvelio mir ties. Grupės draugai ir kurato rius nuoširdžiai užjaučia Pi materialinio aprūpinimo spe cialybės I kurso studentą Arūną STANIONĮ dėl tėvelio mirties.
IF bibliotekininkystės Ir bi bliografijos spec. n k., m sr( kuratorius ir grupės <!><»nuoširdžiai užjaučia Audronę SVIDERSKYTĘ dėl tėvelio J
mirties.
LV 16375 Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500. Užs. Nr. 2812. Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas".TeIefonas: 61-11-79. «CoBeTCKHn cTyAeHTa — opraH napTKOMa, peicropaTa, KOMrrreTa komcomoas, nporpKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacnoro sHaMenn h APY>k6m sapoAOB BnAbHioccKoro yHHBepcHTeTa hm. B. Kancynaca. Bhabbioc. PeAaicrop A. AŪnurrac. Ha ahtobckom «3MKe.
Redaktorius A. LIPSTAS