visą saLiąpftoverattahvienyKires!
carevoims sr.ci nencas
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRASTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO 15 D.
* Nr. 37 (1376) GRUODŽIO f D.
PIRMADIENIS
KAINA 2 KAP.
|||||||IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII.IIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII|IIIIIIIIIIII!I|||I||I|III||II||II||||I||||||||||||||||||||||||||||||||||I|I||||||I|||||||||||||||||||||||||||
UNIVERSITETO PARTIJOS KOMITETE Lapkričio 12 d. įvykusiame partijos komiteto posėdyje buvo apsvarstyti uždaviniai, iš kylantys studentijos internacio naliniame auklėjime įgyvendi nant TSKP XXVII ir Lietuvos KP XIX suvažiavimų nutarimus. Po sėdyje buvo pažymėta, jog Universiteto rektoratas, partinės ir visuomeninės organizacijos į siekdamos studentų mokymo it auklėjimo vienovės, nuolat ski ria didelį dėmesį busimųjų res publikos liaudies ūkio, mokslu ir kultūros specialistų idėjiniampolitiniam auklėjimui. Ugdant studentų patriotinį pasididžiavi mą savo Tėvyne, stiprinant TSRS tautų draugystę, įtvirti nant draugystės ir vienybės su broliškųjų socialistinių šalių tau pomis idėjas, ugdant jaunuolių | solidarumą su kapitalistinių ir {besivystančių šalių darbo žmo nių išsivadavimo kova, mūsų Universitete pastaraisiais me tais vykusiai panaudotos TSRS įkūrimo 60-čio, tarybinės liaudles Pergalės Didžiajame Tė vynės kare 40-čio, Tarybų vai dilos atkūrimo Lietuvoje 4S-čio jubiliejinės sukaktys. Naują im pulsą studentijos internaciona linio auklėjimo suintensyvinimui įdavė pasirengimas XII Pasau liniam studentų ir jaunimo fes tivaliui Maskvoje. Tačiau posėdyje buvo konsta tuota: nors studentų idėjinio po litinio auklėjimo uždaviniai Uni versitete sprendžiami remiantis ..Kompleksiniu komunistinio stu dentų auklėjimo planu visam studijų laikotarpiui", kuriame numatytos šio darbo kryptys ir lormos, vis dėlto internacio nalinio auklėjimo tobulinimo ga
limybės neišsemtos — jis gali ir turi būti kryptingesnis ir efek tyvesnis. Būtina siekti, kad tarybinio pa triotizmo ir proletarinio in ternacionalizmo idėjos organiš kai įsilietų į mokymo-auklėjimo procesą. Kadangi dideles ga limybes internacionaliniam auk lėjimui teikia mokymo proce sas, reikia ne tik visuomenės
GALIMYBĖS NEIŠSEMTOS
auklėjamuoju poveikiu. Partinio komiteto nutarime pabrėžta, kad katedrų posėdžiuose, metodinė se tarybose ir sekcijose būtina r.uolat analizuoti dėstomųjų da lykų auklėjamąsias galimybes. Kaip parodė apklausa, suren gta fakultetuose, kuriuose yra grupių dėstomąja rusų kalba ĮTF, FilF, EKFF], dekanatai ne visuomet užtikrina informacijos skelbimą rusų kalba. Nors su rengta apklausa parodė, kad beveik visi studenfai, besimo kantys rusų kalba dėstomose grupėse supranta, o dauguma ir kalba lietuviškai. Kartu posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, jog ta nedidelė dalis studentų, anke tose nurodžiusi, kad silpnas lie tuvių kalbos mokėjimas jiems trukdo dalyvauti bendruos^ fa kulteto ar Universiteto rengi niuose, į klausimą, ar savaran kiškai (be to, kas dėstoma už siėmimų metu), mokosi lietuvių kalbos, atsakė neigiamai. Taigi, dėstytojai, kuruojantys šias gru pes, turėtų daugiau gilintis į studentų adaptacijos proble mas, o komjaunimo organizacija — daugiau rūpintis atitinkamų specialybių grupių lietuvių ir rusų dėstomomis kalbomis ben dravimo stiprinimu, organizuoti daugiau renginių, kuriuose bū aktyviai bendrauti tų galima abiem kalbom.
mokslų disciplinų, bet ir spe cialiųjų dalykų dėstytojus orien tuoti paskaitų ir seminarinių už siėmimų metu atskleisti šiuolai kinės epochos aktualijas, mūsų visuomenėje vykstančio parsifvarkymo problemas, ugdyti studentų politinį budrumą, su gebėjimus iš klasinių pozicijų vertinti istorijos ir kultūros pro blemas, nesitaikstymą su prie šiška Ideologija, ypač — su lie tuvių buržuazinių emigrantų na cionalistų mėginimais klastoti le Partijos komiteto nutarime nininę nacionalinę mūsų parti komjaunimo organizacija taip pat jos politiką. plėsti individualų Partinis komitetas atkreipė dė įpareigota mesį, jog fakultetų partiniai biu darbą kaip labai svarbią auklė rai ir dekanatai per mažai rū jimo formą, perkelti pagrin pinasi fakultatyvo baigiamųjų dinį šio darbo svorį į akademi kursų studentams „Nacionali nes grupes. nių santykių plėtojimas bran daus socializmo sąlygomis" dė Irena VALIKONYTĖ stymo kokybe, jo efektyvumu ir Partinio komiteto narė
PROBLEMINIO MOKYMO KELIU Vykdant TSKP XXVII suva žiavimo nutarimus, šiandien vi sose gamybos ir kultūros srity se siekiama spartinti veiklą ir gerinti jos kokybę. Mokymo įs taigų pagrindinė veikla — mo kymo proceso vykdymas. Tad šio proceso optimizavimas įgyja itin didelę reikšmę. Mokymo proceso optimizavi mas — tai geriausių mokymo rezultatų pasiekimas su mažiau siomis dėstytojo ir studento jėgų bei laiko sąnaudomis. Mokymo procesui optimizuo ti tenka taikyti daugelį būdų: kompleksiškai ir racionaliai pla nuoti mokymo procesą, atrinkti studijoms svarbiausius mokymo medžiagos klausimus į tam tikras struktūras (t. y. generalizuoti juos), individualizuoti ir diferen cijuoti mokymo procesą, sudary ti tinkamiausias studijų sąlygas, sumaniai derinti valdymą aukšto joje mokykloje su studentų savi valda, nuolat sekti ir koreguoti mokymo proceso eigą, pagaliau, parinkti tinkamiausius mokymo metodus, būdus, kelius, formas. Optimizavimui labiausiai tinka kūrybiniai mokymo metodų ke liai: euristinis, tiriamasis bei pro bleminis. Kūrybinio mokymo metodų pir miausia reikalauja ta padėtis, kad šiandien mūsų planetoje kasmet rašoma apie milijoną mokslo ataskaitų, apie 100 tūkstančių originalių mokslo straipsnių, pa
teikiama apie milijoną išradimų paraiškų bei aprašų; išleidžiama apie 100 tūkstančių mokslo bei technikos žurnalų įvairiomis pa saulio kalbomis, užregistruoja ma apie pusę milijono patentų, ginama apie ketvirtį milijono mokslų disertacijų. Dabar aukš tojoje mokykloje busimųjų spe cialistų mokslo informacija pa sensta per 5—7 metus (šimtme čio pradžioje ji pasendavo dvi gubai lėčiau). Tačiau originalių mokslo idėjų atsiradimo tempas atsilieka nuo bendrosios moks lo informacijos augimo. Vienok atskirti originalias idėjas iš mil žiniško informacijos srauto daro si vis sunkiau. Tačiau ir atrin kus tenka nustatyti, kurios jų reikalingos informatyvumui, o ku rios — mokymuisi savarankiškai įgyti mokslo žinių, fundamenta lių problemų sprendimui kūry biniam mąstymui, euristiniam, ti riamajam bei probleminiam mo kymui. Taigi, kas yra probleminis mo kymas, kokią vietą jis užima tarp kitų metodų, kaip jis tai komas mokymo procese? Mokymo teorijoje yra žinomi trys pagrindiniai mokymo meto dų keliai: 1) informaciniai-recepcfnlaf metodai (lot. informare — duoti žinių, receptio — priėmi mas, suvokimas). Jiems priklau so taip vadinamieji teikiamieji metodai (pasakojimas, paskaita, pokalbis, demonstravimas, lektū ros panaudojimas) ir atgamina mieji metodai (atpasakojimas, kartojimo pokalbis, tikrinamasis pokalbis, rašiniai, iliustravimas); 2) operaclnlai-reprodukcinlal metodai (lot. operatio — veiks mas, reproduetio — atgamini mas).
(nukelta į 2 psl.)
ĮSIMINTINAS SUSITIKIMAS
Apie c.: __ Universiteto
nusipelniudainų ir šokių ansamblio ba^isterę, respublikos nusipel"'“''š artistę Tamarą Kalibataifę ^'ma kalbėti daug — kaip, be-
' ’Pie kiekvieną savo darbui šventusį žmogų. Tarnybinė a,9kterisfika mini dvidešimt ^rius darbo „Lietuvos" an^'yje metus, LTSR Aukščiau
siosios Tarybos Prezidiumo Gar bės raštą, LTSR Kultūros ministe rijos choreografijos premijas, Uni versiteto Garbės ir Pagyrimo raš tus, ne kartą skamba žodis „lau reatė". Dokumentas, žinoma, objektyvus, tačiau jis šaltas ir abejingas. O aš norėčiau papa-
(nukelta į 2 psl.)
Retai kada pasiseka dalyvauti susitikime su žmogum, kompetetingu atsakyti J aktualius dabar ties klausimus. Mums pasisekė: sėdėjom studijoj ir galėjom savo smalsumu varginti LTSR užsie nio reikalų ministrą, drg. V. Zenkevičių. Susitikime su juo dalyvavome ne vien mes, pir mo kurso žurnalistai, bet ir res publikinių laikraščių bei žurna lų korespondentai, komjaunimo aktyvistai. Svarbiausias nūdienos klausi mas — taikos išsaugojimas. To dėl ir pokalbis buvo pradėtas nuo TSRS ir JAV piliečių susi tikimo Jūrmaloje. Ar gali toks bendravimas duoti teigiamų re zultatų, jei jis tik parodo abie jų šalių prieštaravimus? Ministras atsakė, kad tokie renginiai svarbūs tuo, kad žmo nės gali susitikti, bendrauti. — Reikia skirti du dalykus, — pabrėžė drg. V. Zenkevičius, — paprastų amerikiečių troškimą bendrauti ir vyriausybės neno rą plėsti ryšius. Štai 74 metų amerikietė esan ti patenkinta kelione ( TSRS jau
vien todėl, kad pamatė tarybi nius žmones, ragavo latviškų barščių.
Puiki idėja: susigiminiuoti JAV ir mūsų šalies miestams. Juk egzistuoja tokie ryšiai su kitomis šalimis. — Nusitiesė radijo tltas tarp Vilniaus ir Milvokio, susilaukęs neblogų atgarsių, — kalbėjo mi nistras. — Noras bendrauti yra abipusis, tačiau jį riboja techni nės galimybės, uždara kabelinė sistema Amerikoje. Tačiau jokie apribojimaL jo kios kliūtys negali užgniaužti žmonių noro bendrauti, supras ti vieni kitus. Mūsų pašnekovas lankėsi Ki nijos Liaudies ( Respublikoje, to dėl knietėjo apie šią šalį dau giau sužinoti. KLR šiuo metu gydosi žaizdas, padarytas kul tūrinės revoliucijos. Dedamos pastangos atkurti komjaunimą. Kalbama apie Didžiosios Spalio socialistinės revoliucijos įtaką, apie Tarybų Sąjungos telktą pa ramą šaliai. Dabar santykiai su Kinija normalėja, vystosi eko
nominiai ir prekybiniai ryšiai, plečiamas bendradarbiavimas kultūros, sporto srityse. — Didžioji kinų siena jau pra sivėrė TSRS piliečiams, — pa brėžė ministras. O tai reiškia, kad vėl sten giamasi rasti bendrą kalbą, ir tas ieškojimas duoda vaisių. Susitikimo metu daugiau su žinojome apie Lietuvos ekono minius, prekybinius ryšius su užsienio kraštais. — Reikia suaktyvinti užsienio prekybą, pabrėžė drg. V. Zenkevičius, — kooperuotis su kai kuriomis užsienio firmomis, kad mūsų gaminiai atitiktų tarp tautinį standartą. • Išėjom iš susitikimo, gavę pakankamai medžiagos apmąsty mams, analizei. Aišku, iškils nauji klausimai, į kuriuos norė sim rasti atsakymą. Ir tada pri siminsim susitikimą su LTSR užsienio reikalų ministru, pri siminsim jo mintis. Petras 1MBRASAS Žurnalistikos spec. I k. studentas