PRoverauai,vienystes •
visu
caRj/Bims sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS
LEIDŽIAMAS NUO 1950
METŲ BALANDŽIO
15 D.
* Nr. 37 (1416) 1987 M. GRUODŽIO 4 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
t||||||||||||lllllllllllllllllllllllllllllllllllllllilllllllllllllllliilllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllIIIIIIIIUIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIIII)llllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllllll
INFORMACINIS PRANEŠIMAS 1987 metų gruodžio 1 d. įvyko Lietuvos Ko munistų partijos Centro Komiteto plenumas, ku ris apsvarstė organizacinį klausimų. Plenumą pradėjo Lietuvos Komunistų partijos CK antrasis sekretorius N. Mitkinas. Plenumo dalyviai tylos minute pagerbė Lietu vos Komunistų partijos CK pirmojo sekretoriaus Petro Griškevičiaus atminimų. Plenumo darbe dalyvavo ir pasakė kalbų TSKP CK sekretorius G. Razumovskis. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komiteto pirmuoju sekretoriumi plenumas vienbalsiai išrin
I
SAKO... 0 GAL IR PADARYTI GALIMA?
Nuqlrsta frazė Sako visas olologynas paskaitas pradeda po oevynlų penkiolika! ..Užsimiegojusio studento reak(su pavydu). - Negali bū••■Aiškiai matau: nusipurtas ,;u „n(as prisimena sausakimšą ^oleibusą, kuri, Gedimino aikš "I Sprogsta lt balionas. Ir ką a 1 *in°ti. ar negausi svetimo ■diplomato“ kampu i paširdžius, “'uoklama, Išlipti ir užsikoręs am nors ant kojos... Siano^en pasisekė — rytoj gal jau
K»W«nodama pilnus troleibun>’: ,^urle matyt buvo ne viastimulas ieškoti išeities. pI.u, fl'oleųų dekanato linkui. , ‘„a maloni moteris, sekreitax A Pavydlenė. Su pavydu .?Į;st.au: talP lr *aiP. sako, paSį ““ ia.?a*irodo. galima. Suderinus tv..4 su dėstytojais, reikėtų praiuilvProre'<toriaus leidimo Rea,u7 Visiškai. IP’M studentai? - klauir i Ažsąko. labai patenkinti. Net v4,‘ Pakaltas .. .nevėluoja. (Čia j,„_, Pa9alvoju apie troleibusą, ir „lu° .šiandien pati atvažiavau, rx)al šypteliu — pavėlak»u-pu$* valandos Ir puse pasti‘°\ sėdėjau raudonom auDrūii ■,r Pat* ..pikas“ jau buvo L “Slinkęs, o ta pirmoji pertrauųC.’ ’ Dažniausiai juk prašomės, sis. /.°? nebūtų, nes per likumim Ju vienuolikos penkiolika ^nučlų jau ¥|sti,k nespėslm »*H-'u*<įaln*j“. nė „Vaivoj“ atsto■•• Tai ar ne geriau... nu2r‘,umt žinoti daugumos risu^ų?.'1 t,eSM - ar ne qRenita
PETRAITYTE
Gintaro KUDABOS
nuotr.
ko Ringaudų Bronislovą Songailų. Plenume kalbėjo partijos Panevėžio miesto ko miteto pirmasis sekretorius N. Vaitkevičius, Pa baltijo geležirtcelio Vilniaus stoties dyzelinių traukinių depo šaltkalvis R. Oklinskas, rašytojas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiu mo pirmininko pavaduotojas E. Mieželaitis, par tijos Pasvalio rajono komiteto pirmasis sekreto rius S. Bartkus, Vilniaus rajono Lenino kolūkio pirmininkas L. Vorobjovas. Kalbą pasakė Lietuvos Komunistų partijos CK pirmasis sekretorius R. Songaila.
Užvakar įvyko Universiteto Tarybos posėdis. Jo metu nu spręsta pristatyti TSRS valstybi nei premijai medicinos fakulteto profesorių, bendrosios chirurgi jos lr anesteziologijos katedros vedėjų, širdiąs ir kraujagyslių chirurgijos probleminės laborato rijos vadovų Algimantų Marcin kevičių. LTSR Ministrų Tarybos premi jai pristatytas prorektorius moks lo reikalams profesorius Juozas-Vidmantas Vaitkus. Taryba paskyrė penkias 90 rublių stipendijas studentams, aktyviai dalyvaujantiems moks lo tiriamajame darbe. Tai jau antrasis naujos sudė ties Tarybos posėdis. Pirmų kar tų naujoji Taryba, kurios ketvir tadalį sudaro studentai ir studen tų visuomeninių organizacijų ats
Kaip jau informavome, lapkri čio 26 d. Kiemo teatro salėje įvyko Universiteto darbuotojų komjaunimo organizacijos pir moji rinkiminė konferencija, iš rinktas VU darbuotojų komjauni mo komitetas. Pagrindinės jo veiklos kryptys atsispindi konfe rencijos nutarime, prie jo dar grįšime, o dabar pasidomėkime, kokios priežastys paskatino iš rinkti komitetą, tuo pačiu alski-
Šiais metais nemaža Lietuvos sportininkų, studijuojančių įvai riose respublikos aukštosiose mokyklose tapo pasaulio, Euro pos čempionatų. Universiados čempionais, prizininkais. Jie ap dovanoti LTSR Aukštojo ir spe cialiojo vidurinio mokslo minis terijos Garbės ir Pagyrimo raš tais, jiems pareikštos padėkos. Tarp apdovanotųjų ir Universite to studentai. GARBĖS RASTAIS APDOVA NOTI: Virginijus BALTUSNIKAS — Universiados futbolo čempionas, Daiva KALAUSKAITĖ — ranki nio pasaulio jaunimo čempionė,
tovai rinkosi lapkričio 24 d. Pagrindinis svarstytas klausimas — studentų poilsio organizavi mas ir buitinių sųlygų gerini mas.
PRADĖJO MOKSLUS Antradienį pradėjo mokslo me tus parengiamasis skyrius — šimtas stacionaro klausytojų ir šimtas „vakarinukų". Daugiau sia Jų ruošiasi teisės studijoms. „T. S." inf.
* KONKURSAI
Primename, kad tebevyksta „Efektyviausio išradimo" ir „Ge riausio ESM taikymo" konkursai. Pastarojo dalyviams bus skiria mos ir trys trečiosios premijos po 30 rublių (ankstesniame skel bime šį apdovanojimą buvome praleidę). mokymo procesų, nepakankamai bendradarbiauta su studentų moksline draugija. Tačiau dar buotojų komjaunimo komiteto išrinkimas jokiu būdu nereiškia, kad įkuriama savarankiška orga nizacija, kad dabar nutrūks jo ryšiai su studentų komjaunimo organizacija". Didesniam aišku mui pridursiu, kad darbuotojų komjaunimo komitetas pavaldus VU komjaunimo komitetui.
„KP“ - DALYKAS RIMTAS Gerai žinome tokią organiza ciją. kaip ..Komjaunimo prožek torius“. „Prožektorlninkų“ ne tiek daug: iš viso Universitete |ų 72. Kasmet Jų skaičius kinta Dėl griežtos darbo kontrolės ir atsakomybės dalis studentų kas met pašalinami iš štabo sudė ties, Neprinclpingi. neturintys psichologijos, ekonomikos, juri diniu žinių. studentai negali dirbti „Komjaunimo prožektoriu je“. Taigi, „KP“ veikla lygintina su Liaudies kontrolės darbu — ji labai atsakinga ir reika linga. Kuo tik nesirūpina „KP“ štabo nariai: komjaunimo ko mitetų sektorių. komisijų darbu, ūkiniais Ir vidaus tvar kos dalykais bendrabučiuose bei fakultetuose. akademiniais reikalais. Neatsitiktinai „Komjaunimo prožektorius“ užima išskirtinę vietą. Štabų sudėtis tiek Univer sitete. tiek fakultetuose yra su daroma ir nariai išrenkami kom jaunimo konferencijose. Taigi.
ryšys su darbuotojų profsąjungos komitetu, — sako Saulius Povi laitis. — Profsąjunga skiria savo veiklą, renginius daugiau vyres nio amžiaus žmonėms. Tuo tar pu naujasis komitetas realiai ži nos darbuotojų komjaunuolių po reikius, gins jų interesus spren džiant buitines problemas". Buitiniai klausimai, bendrabu čių skirstymas užėmė nemažą vietą konferencijos dalyvių pasi
AR NUSIVILS SKEPTIKAI? riant fakultetuose darbuotojų komjaunimo biurus nuo studentų komjaunimo komitetų, anksčiau tvarkiusių jaunų darbuotojų kom jaunuoliškus reikalus. Tiksliau, turėjusių tvarkyti, nes, kaip tei gia Universiteto komjaunimo ko miteto sekretorius Saulius Povi laitis, atsakydamas j klausimą ko dėl! — „darbuotojų komjaunimo organizacijoje vyravo stagnacija, nebuvo juntama jokios bent kiek aktyvesnės veiklos. Fakultetų sek retoriai, komitetai savo veiklą ir dėmesį skirdavo studentams, — pastarųjų dauguma, be to jie ir aktyvesni. Dauguma darbuotojų komjaunimo sekretorių „nejudi nami" savo pareigas atlikdavo formaliai (t. y. praktiškai naatlikdavo), autoriteto neturėjo, tad nebuvo kam realiai atstovauti jaunųjų darbuotojų komjaunuo lių interesams, darbuotojai kom jaunuoliai buvo blogai įtraukia mi į darbą organizuojant SSB,
Sigitas KUČINSKAS — akade minio irklavimo pasaulio vice čempionas. Romas MAŽEIKIS — Univer siados futbolo čempionas. Aušrelė MIKLUSYTĖ — ranki nio pasaulio jaunimo čempionė, Robertas TAUTKUS — Univer siados futbolo čempionas, PAGYRIMO RASTU AUDOVANOTAS Šarūnas MARČIULIONIS — Europos vyrų krepšinio čempio nato prizininkas. Apdovanotieji Lietuvos spor tininkai studentai bus pagerbti gruodžio 29 d. VVPI įvyksian čiame vakare.
* VPP: KOKIA JI TURĖTŲ BŪTI
TRUMPAI UNIVERSITETO TARYBOJE
Musų sportininkams VALIO!
Konferencijoje naujai išrinkta VU Jaunųjų mokslininkų taryba, praktiškai atkurta, nes senoji ne funkcionavo jau kelerius metus. Tam būta ir objektyvių priežas čių. Jaunųjų mokslininkų tarybos, tiek centrinė, tiek fakultetų, ne galėjo pasidžiaugti dideliu komjaunimo, ir administracijos dė mesiu. Tikimasi, kad dabar JMT, laikinų jaunimo kūrybinių kolek tyvų problemas padės spręsti darbuotojų komjaunimo komite tas (į jį, beje, jeina ir JMT pir mininkas). Konferencijos nutari me yra punktai: „2.1. Teikti konkrečią pagalbą VU Jaunųjų mokslininkų tarybai organizuojant įvairius renginius. 2.2. Aktyviai prisidėti steigiant Universitete mokslinės ir moksli nės-techninės kūrybos nuolatines ir laikinas organizacijas, anali zuoti jų darbą, toliau tobulinti jų darbo formas”. „Menkas ir jaunųjų darbuotojų
sakymuose, svarstant konferenci jos nutarimo projektą, iškelti pasiūlymai siekti, kad būtų su daryta administracijos, profsą jungos ir komjaunimo komisija, kuri apsvarstytų bendrabučių skirstymo tvarką; siekti, kad bū tų sudaryta vieninga jų skirsty mo eilė. Mokslinio darbo; bendradarbiavimo su kitų šalies, o gal ir užsienio aukštųjų mokyklų jaunai siais mokslininkais, skatinimas; buitinių, kultūrinių klausimų sprendimas — tokias komiteto veiklos sritis paminėjo ir jo sek retorius Romas Jackevičius, atsa kydamas j klausimą kam skirsite pagrindinį dėmesį! Kuriamas jau nimo klubas (jį galima būtų pa vadinti ir kultūros klubu), tiks las — renginiai, skirti jaunie siems darbuotojams. Artimiausi planai — naujame tinis renginys jaunoms šeimoms. Algirdas LIP5TAS
akivaizdu, kad „Komjaunimo prožektorius“ nėra ir negali bu ti prilyginamas komjaunimo ko mitetų komisijoms. Komisija, kuri sudarė Visuo meninės politinės praktikos nuos tatu projektą yra nepakankamai kompetentinga visuomeninių or ganizacijų struktūros klausimais Universiteto ir fakultetų „Kom jaunimo prožektoriaus“ štabų darbo vertinimas VPP nuostatų prolekte — neteisingas. „Komjaunimo prožektoriaus" štabuose dirbantys studentai VPP nuostatų projekte siūlo pa daryti tokią pataisą. Universiteto „Komjaunimo pro žektorlaus" štabas: viršininkas — 0,20 pavaduotojas — 0,15 nariai — O.JO Fakultetų „Komjaunimo pro žektoriaus" štabo viršininkas — 0,15 nariai — 0,10 Lolita ANDZIULEVIČIŪTE.
DĖMESIO:
KURIASI KLUBAS Kiekvienais metais j Universi tetą grįžta Tarybinėje Armijoje tarnavę mūsų studentai, tarp jų — ir atlikę internacionalinę pa reigą Afganistane. Suvyriškėję, turintys daugiau gyvenimo pa tirties, pažinę tikros kareiviškos draugystės skonį, supratę gyve nimo ir mirties vertę. Atlikus ka rinę tarnybą, jiems lieka bendri prisiminimai, bendri interesai, to dėl ir mieste, ir WU kuriasi karių internacionalistų klubai. Negausus kol kas besikuriantis WU klubas — 7 žmonės: teisi ninkai G. Šimkus (1 k.), B Chronovskis (IV k.), medikas L. Mikelis (IV k), PEF studentas R. Perminąs (IV k.) ir kiti. Ruošis klubas užsiiminės? Darbas su pirmakursiais, išeinančiais į Tatrybinę Armiją, paskaitos šefuo jamose mokyklose, susirašinėji mas su tarnybos draugais. Taigi, klubas dar tik kuriasi. Pirmasis planuojamas renginys — paskaita-susitikimas su respublikos karinio komisariato darbuotojais. Renginio tikslas — išsiaiškinti privilegijas, teises, kurias turi kariai, atlikę internacionalinę pareigą. Klubas kuriasi pačių jo narių iniciatyva. Kaip jis gy vuos, kiek jis gyvuos, ar bus reikalingas, priklauso tik nuo pačių organizatorių. Neringa KAŽUKAUSKAITE
2 Tarybinis studentas
UNIVERSITETŲ STUDENTAI-Į TSRS IR JAV VADOVUS Lapkričio 26—30 dienomis Je revane vyko pirmasis TSRS uni versitetų studentų festivalis „Uni forum-87". Jo dalyviai priėmė kreipimąsi į TSKP CK Generali ni Sekretorių M. Gorbačiovą Ir JAV prezidentą R. Reiganą. J| spausdiname. Pasakojimą apie patį forumą pateiksime kitame numeryje.
XXX Gerbiami TSKP CK Generalinis Sekretoriau Michailai Gorbačio vai ir JAV prezidente Ronaldai Reiganail Mes, pirmojo universitetų stu dentų festivalio „Uniforum-87" dalyviai, norime jus užtikrinti, kad visa pažangioji studentija sie ja dideles viltis su Vašingtone įvyksiančiu aukščiausio lygio su sitikimu. Žinodami, kad susitarta dėl šio susitikimo, kad visas pasaulis jo
Seniai atsibodo visiems šnekos apie Jaunimo nihilizmą, susveti mėjimą. neorganizuotumą, užda rumą. Nesinorėtų dar kartą lies ti visiems žinomas tiesas. De ja. . Nori nenori, o imi galvoti, kad esame abejingi ne tik orga nizacinei veiklai, bet ir sau pa čiam. O įrodyti tai nėra Jau taip sunku. Tiesą sakant niekas nesi tikėjo. Jog iki tokio lygio, ta čiau. . . žingsnis vėl suburti visus i krovą buvo žengtas — istorijos fakulteto visuomeninių organi zacijų vadovai sugalvojo sureng ti savotišką preskonferenciją. Rodės, susirinksim, pakalbėsim apie musų pačių reikalus, pasi tarsim, Juk visi žinom, kad taip, kaip anksčiau gyvenom — to liau negalima. Be fakulteto ly derių: Mindaugo Karaliaus — komjaunimo komiteto sekreto riaus, Virgilijaus Cesevičiaus — profsąjungos komiteto pirminin ko Ir Algio Kuzmicko — kultū ros klubo pirmininko, taip pat prodekano doc. S. Jegelevlčiaus bei poros dėstytojų. fakulteto veikia susidomėjo dar trylika žmonių. Nežiūrint l tai, preskonferenci ją buvo nutarta pradėti. Pirma sis svarstytinas klausimas buvo tolesnis ideologinio darbo orga nizavimas. Kaip JI organizuoti, kad studentų riepurtytu vien sąvoka „ideologinis auklėjimas"? Klausimas buvo skirtas konkre čiai M. Karaliui: — Tokio darbo, kaip kad mes H suprantame, dabar nėra. Ir pirmiausia reikia padaryti, kad tos Idėjos būtų mums artimos. Pradiniame etape studentai tu rėtų būti nuolat informuojami apie komjaunimo komiteto, prof sąjungos sprendimus ir nutari mus. Tam bus leidžiami IF komlaunimo organizacijos lapeliai, kabinami skelbimai. Buvo plati nama anketa, kurios pagalba su žinojome nors datj mūsų studen tų interesų — dali tos informaci|os. kurios pagalba galėtumė me pamąstyti apie būsimą fa kulteto bei katedrų veiklą, taip pat. kad galėtumėm nustatyti studentų juridini statusą. Be to. turime teikti tokią Informaciją, kurios negali duoti kitos orga nizacijos. Na. o vėliau — kom jaunimas tai pirmiausia studen tų Interesų gynėjas. Ir studen tai turi būti suinteresuoti būti io nariais, nes kitaip Ils nerei kalingas. Nenoriu kalbėti spar nuotomis frazėmis, be to ir apie kokias idėjas galima kalbėti, (ei gų nėra kam. Noriu pridurti, kad ta informacija turės būti to kia. kuri studentams leis sprąsti ir veikti — „ne tik žinau, bet ir darau" Dėstytojai — senos kartos atstovai. Seni Ir ideologinio dar bo metodai. Ar nebijot kon frontacijos. Ir ar manot, kad ir kiti padaliniai persitvarkysi Da bar iuk visas ideologinis darbas paliktas savieigai — prisidengus lozungu „mes visi suaugę žmo nės". Ar tas etapas tik tam. kad išsikovotumėt statusą, o po to grlžtumėt prie senų metodų? M. Karalius. Ideologija užsima spauda, televizija, radijas, bet ir šios masinės informaci jos priemonės susiduria su ta pačia problema — ir ių argu mentai kartais atsimuša kaip i sieną. O ką kalbėti apie mūsų argumentus Si problema ir ver čia mus imtis tokio darbo kad kasdienybėje pajustume realią veiklą Pradėkim pirmiausia nuo mažo. Mano tikslas kalbėti apie tuos reiškinius, kurie vyks ta fakultete.
Regina Sinicaitė — MF ketvirtakursė, Vilniaus miesto liau dies deputatų tarybos deputa tė. Neseniai ji dalyvavo jaunųjų Vilniaus miesto deputatų susirin kime su LLKJS Vilniaus m. komi teto pirmuoju sekretoriumi K. Kamblevičium. — Susitikimas, — sako Regi na — buvo organizuotas siekiant apibendrinti daugybę jaunimo problemų: laisvalaikio, kūrybinės veiklos organizavimo, gyvenamų jų kompleksų statybos ir kt. No rima, kad kiekvienas mikrorajo nas turėtų kavinę, jaunimo klu
laukia su dideliu dėmesiu, mes tikime, kad bus žengtas pirmas žingsnis likviduojant visą bran duolinio ginklo rūšį. Mes giliai įsitikinę, kad tai to lį gražu nelengvo, bet labai svarbaus visam pasauliui kelio pradžia. Jau visą šimtmetį daugelyje ša lių studentija yra svarbus visuo meninio politinio gyvenimo fak torius. Veikia įvairūs studentų susivienijimai, judėjimai, sąjury gos, ir istorija žino nemažai pa vyzdžių, kai studentai susivieny davo kovai prieš karo grėsmę. Mūsų šalies jaunimas aktyviai kovoja už taiką, už nepriklauso mybę, prieš rasizmą ir aparteidą, už socialinę pažangą. Mes nenori me, kad geriausius mūsų gyveni mo metus temdytų branduolinio karo grėsmė. Taika žemėje nėr gali remtis „baimės pusiausvy ra". Mes palaikome branduolinio
nusiginklavimo programą, išdės tytą 1986 m. sausio 15 d. pareiš kime ir suprantame, kad nuo įvy kusio susitikimo priklausys ne tik sutarties, apie kurią jau buvo kalbama Reikjavike, sudarymas, bet ir klausimo apie strateginės puolamosios ginkluotės sumažini mą sprendimas, cheminio ginklo likvidavimas, atsisakymas perkeli ti ginklavimosi varžybas į kos mosą. Festivalio „Uniforum-87" daly viai, ne tik stebi visus su aukš čiausio lygio susitikimu susiju sius įvykius, bet darbais daly vauja kovoje už taikų sambūvį. Tai ne kartą buvo pabrėžta „Uniforumo-87" dalyvių pasisa kymuose, diskusijų centruose. Mes kreipiamės į jus prašyda mi sutelkti visas pastangas, poli tinę išmintį sprendžiant patį svarbiausią klausimą — kokia bus žmonijos ateitis.
— Kas garantuos, kad jums pasiseks? M. Karalius. Kad nenukryptume nuo tiesaus kelio mes pasis tengsime organizuoti diskusijų vakarus. Pakviesim išmanančius ir nebilančius žmones. Stengsi mės. kad tai sudomintų kitus. — Bet juk komjaunimas ne turi tos Idėjos. kuri vienytų žmones? m. Karalius. Aš nesuprantu, ar jūs norite, kad Jums paskaitas skaitytu dėstytojai iš kitų aukš tųjų mokyklų kad būtumėt siun čiami praktikoms l užsieni, kad IŠ šešių egzaminų būtų keturi prlvalomj. o du galėtumėte pasi rinkti, — ar to norite? Tai Ir yra komjaunimo darbo fakultete pradžia — Taip, iki mūsų šitos idė|os neateina. . . M. Karalius. Aš Juk negaliu kiaurą naktį rašyti plakatus, kad lūs sužinotumėte. O 1 susi rinkimus juk nevaikštote
stato medžiagų, neduoda sutarto darbo — tegu vis tiek moka pi nigus kaip už pilnavertę darbo dieną. O kodėl susirinko tiek mažai žmonių? Gailu atsakyti. Susirin kimus. jei reikia, galima vesti ir kavinėje. Susirinkimas — tai „atė|ome pašnekėti apie tai. kas mus laudlna". Ir |am nebūtina raudona staltiesė ir pranešėjas. Ir dar vienas punktas: jeigu |au pas tave, sekretoriau, neina žmonės, tai pats eik — demo kratinio centralizmo principas, o paskui tikrą lyderi, kur nori žmonės eis V, Cesevičius: Daug gerų norų sužlunga vien todėl, kad pirmi nės organizacilos neturi pinigų. Kaip bus Išspręsta ši problema? N. LIvencevas: Numatome kad nuo sausio 1 d. komjaunimas pradės dirbti visiškos ūkiskai tos principais, pirminė organizacl|a iki 40 procentų visų pa jamų galės pasilikti sau. Taip pat. kad bus leista pirkti daiktus už grynus pinigus visose parduo tuvėse išskyrus komiso. Štai gal dabar pagalvosite, ką galima padaryti kad užsidirbtumėte pi nigų. Juk net Ostapas Benderis žinojo šimtą būdų, kaip gauti pinigų sąžiningu keliu. Jūs. man atrodo, ne mažiau sugalvosite. Na, o kiekvienas ..ne“ turi varda ir pavardę. Jei |ums truk do nupirkite brošiūrą už 10 ka peikų Įdėkite | voką ir pasiųs kite tam. kas trukdo. užrašę: „IF komjaunuoliai“. Yra nutari mai ir juos reikia vykdyti. Baigėsi preskonferenciją. Ro dos gavome atsakymą j nemažą klausimu, tačiau klek |ų dar prieš akis? Išsiskirstėme su vil ties kibirkštėlėmis širdyse. 0 gal vis tik pa|udės ledas?
ALIO, KOLEGOS! Dar Ilgai vyko dlskusl|os apie tai. kaip pasiekti, kad studentai Imtų domėtis visuomenine veik la fakultete. Daug pasiūlymų, daug skirtingų nuomonių. .Bet kelias, manau, buvo surastas — reikia komjaunimo komiteto ats tovams eiti l kursą, grupę ir stengtis sužinoti, ko norėtų stu dentai kas jų nepatenkina. XXX
Dar vienas, opus klausimas — SSB „Žilinai" Ir „Archeos“ orga nizavimas. Buvo paklausta: „LLKJS XXI suvažiavimo medžia goje yra pasakyta: „kiekvienas studentas turėtų dalyvauti tre čiojo semestro veikloje". Būtina skatinti, kad kuo daugiau stu dentų dirbtų statybiniuose bū riuose. Na. O VLKJS XX suvažia vimo medžiagoje rašoma. kad SSB turi būti sugrąžintas sava noriškumo principas. Tai kaip gi?" Si klausimą padėjo išspręsti Lietuvos LKJS CK antrasis sek retorius N. LIvencevas. atėjęs I susirinkimą. Jis pasakė kad stu dentų būriai turi būti organi zuojami laisvanoriškumo pag rindu. Kitas dalykas - būrių dabar šimtai, reikia sutelkti stu dentams darbo, tad reikia pla nuoti kur ir ką studentai dirbs, vadinasi reikia žinoti ir klek lų dirbs. — Bet mes Iuk nesurinksime tiek žmonių, klek turi būti už planuotuose dviejuose būriuose? — O kas lums neleidžia su organizuoti tokio būrio kuriame studentai norėtų dirbti. Juk sa vanoriškumas reikalauja didelio darbo. 0 jei pradėsite būrį for muoti birželyje, manau kad ne bebus čia jokio savanoriškumo. Reikia, kad studentai |au važiuo dami žinotų, kiek jie uždirbs, ka dirbs, kur gyvens ir kaip gy vens. Reikia sudaryti sutartis, kuriose abi pusės būtų vienodai atsakingos. Jeigu organizacija nevykdo Įsipareigojimo: nepri
Zigmantas KUPLIAUSIOS
Lapkričio 26 d. po sunkios li gos, eidamas 45-uoslus metus, mirė Vilniaus V. Kapsuko uni versiteto teorinės fizikos katedros profesorius, fizikos-matematikos mokslų daktaras Zigmantas Kup liausios. Z. Kupllauskls gimė 1943 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių rajono Bugenių kaime. 1961 m. Z. Kupllauskls Įstojo | Vilniaus V. Kapsuko univer siteto fizikos fakultetą. Po metų jis buvo pašauktas j Tarybinę
-M
CO
Aušrinė PECIORAITĖ
„Kaip vertinate šį renųlnj?“ — tokj klausimą uždavėme LLKJS VU komiteto sekretoriui Sauliui Povilaičiui. — Pastaruoju metu dauq kal bama apie komjaunimo vaidmens didinimą, stengiamasi išąyvendlntl biurokratizmą iš mūsų or ganizacijos. visokeropal skatina mi Iniciatyva, aktyvumas, daly kiškumas. Šiuo aspektu istorijos fakulteto jaunimo visuomeninių organizacijų noras padlskutuotj su studentais vlsuomenlnlo-poIltinio pobūdžio klausimais, kelti ir bandyti spręsti aktualias mokymo-aukiėjlmo, komjaunimo darbo problemas yra sveikinti nas Tačiau norint neformaliai bendrauti, siekti atviro pokalbio, vien tik parašyti skelbimą apie įvyksiantį fakulteto vlsuomeniųių organizacijų vadovų susiti kimą su studentais nepakanka. Tai. kad i susitikimą susirinko tik keliolika žmonių, dar kartą patvirtina: tenkintis senomis darbo formomis (kai studentų dalyvavimas tokio pobūdžio ren giniuose būdavo užtikrinamas grasinant dekanato bausmėmis, įvairiais papeikimais) negalime. Šiuo atveju, mano manymu, fa kulteto komjaunimo komiteto, profsąjungos komiteto atstovams reikėjo apsilankyti grupėse, su dominti studentus renginiu, jtiklnti, kad jis organizuojamas ne dėl ataskaitos, o tam, kad būtų Iš tiesų dalykiškai aptarti stu dentų reikalai. Išgirsti pageida vimai ir pasiūlymai, kaip gerin ti vlsuomen'nlų organizacijų dar bą, tobulinti savivaldą. Manau, kad tokie susitikimai turėtų vykti betarpiškiau, mažiau ofi cialioje aplinkoje.
E—<
* Vida daiiiuoia. Jos klausytojai — astuonios ansamblio narės ir du „T. S." darbuotojai.
Šių mokslo metų pradžioje technologijos technikumo moks leivių profsąjunga paruošė anke tas, kurių pagalba norėjo šbžino11, kaip jos nariai norėtų praleisti laisvalaikį. Atsirado daug moks leivių, po paskaitų norinčių dai nuoti folkloriniame ansamblyje. Technikumo vadovybė kartu su studentų profsąjungos pirminin ke V. Kirkilaite kreipėsi pagal bos j Konservatoriją — juk an sambliui visų pirma reikalingas geras vadovas. Konservatorijos docentė Z. Kelmlckartė pasiūlė IF penktakursę Vidą Belkytę. Einu koridoriumi link auditori jos, kurioje vyksta folklorinio ansamblio repeticija. Ir jau iš to lo girdžiu — skamba sutartinė... Plačiai, darniai. Tą vakarą Vida mokė dainavimo aštuonias mer ginas (ansamblis jungia apie 20 narių]. Kodėl nesusirinko nė pu sė! Mat, kol kas Įvyko tik pora repeticijų. Moksleiviai dar nes pėjo „apsiuostyti" — ar čia tik rai bus įdomu ir gera! O galų gale čia vaikščios tik tie, kurie nebijos darbo, kuriems liaudies daina būtina.
KREIPKIMĖS Į DEPUTATĘ bus. Dabar ruošiamasi įkurti mu zikos klubą. — Tai vis miesto mąstu nagri nėjamos problemos. O kuo jūs pati užsiimate?
— Noriu padėti jaunimui iš spręsti laisvalaikio problemą. Ti kiuosi, kad pavyks susitarti dėl studentams skirtų spektaklių, res publikos dramos teatruose. Mes, medikai, savo fakultete ruošia
Armiją, kur 1965 m. buvo pri imtas | TSKP eiles. Dar būdamas studentu jis pradėjo dirbti teo rinės fizikos katedros laborantu, o 1969 m. baigęs Universitetą dirbo asistentu, docentu, profe soriumi. Z. Kupllauskls buvo veiklus mokslinis darbuotojas, geras pe dagogas, aktyvus visuomeninių kas. Jis yra 160 mokslinių publi kacijų bendraautorius, paruošė 4 mokymo priemones studentam 1972 m. Z. Kupllauskls apgynė mokslų kandidato, o 1983 m. — mokslų daktaro disertaciją. Jam vadovaujant paruošta apie 40 kursinių bei diplominių darbų, 2 mokslų kandidato disertacijos. Z. Kupllauskls buvo renkamas fizikos fakulteto partinės organi zacijos sekretoriumi, Uaudles kontrolės grupės pirmininku, teo rinio metodologinio seminaro va dovu. Už gerą darbą Z. Kupliau1, klul ne kartą buvo pareikšta Rektoriaus padėka, 1980 m. jis buvo apdovanotas socialistiniu lenktyniavimo nugalėtojo ženkle liu. Šviesus Zigmanto KupUausklo atminimas išliks bendradarbių ir studentų širdyse. FIZIKOS FAKULTETO KOLEKTYVAS
mės įsirengti kultūros klubą bendrabučio rūsiuose. Teko dalyvauti jau dvieioie sesijose. Gruodžio 4 d. dalyvau siu Vilniaus miesto liaudies de putatų tarybos sesijoje, kur bus nagrinėjami miesto biudžeto klau simai. Gal tada paaiškės daugiau veiklos krypčių... — Į jus, kaip į deputatę gali ma kreiptis su įvairiais pageida vimais, nusiskundimais...
— Dažnai man sako: „Padėt gaut butą negali, mašiną — ne gali, sodo namelį — negali. Tai ką tu gali?" Aš sakau, kad blo gai, kai mes matom tik save, esam paskendę asmeninėse problemose. Mes — jauni žmo nės. Juk esam ir būsimi savo miesto šeimininkai. Kokj jį maty sime — priklausys tik nuo mūsų pačių. Todėl iš studentų laukiu iniciatyvos ir entuziazmo. Juk, ką
5ios repeticijos metu dar vyksta pažintis: ansamblį papil dė kelios naujos dainininkės. Joms sekasi sunkiau, tačiau va dovės padrąsintos, pamažėl Įsi lieja j bendrą dainavimą. An samblis repetuoja kelias dainas. Vienos jų skamba geriau, kitos — prasčiau, bet ko norėt — rezultatus parodys metai, o ne savaitės. Pati Vida — „Ratilio" dalyvė. Kadaise ji troško stoti į Konser vatoriją, tačiau gyvenimas pasu ko sava linkme. Ir dabar Vida dainuoja Universitete. Ar nesi gaili! Ne. Ji rado savąjį „aš“ — liaudies dainą. ... Klasą užliejo sodrus bal sas. Merginos sukluso — ir ti*1' rai yra ko paklausyti. Dabar jos pačios bando. Vieną sykį, kitą trečią... Norisi tikėti, kad mer ginos išmoks tai, ko jas moko vadovė. — Daina turi būti skaidri, su teikit jai gyvumo — jsigyvenk it į ją... Jolanta 2ENTELYTŽ Gintaro KUDABOS nuotr
patys padarysim, galėsim sau * panaudoti. Gal jūsų nepatenkina miesto transportas, sakykim norėtumei daugiau maršrutų ar kt., gal hJrife priekaištų studentų miestely“ je esančioms visuomeninio mai tinimo įstaigoms: nepatenkin’ darbo laikas, aptarnavimo kultū ra? Gal yra kitokių buitinių klau simų?. . Visais rūpimais klausimais g8*1' te kreiptis j R. Sinicaitę ketvir tadieniais nuo 16 iki 18 vai. U”*' versitefo komjaunšmo komitete. Aušrė VENGRYte
3 Tarybinis studentas
medaliai, bet ne sportininkams Kaip ir kiekvienais metais vy ko sąjunginis geriausių gamtos, technikos ir humanitarinių moks lų studentų darbų konkurso res publikinis turas. Šiais metais res publikiniam turui VVU pristatė 209 mokslinius darbus parašytus 16 SMD sekcijų. Iš jų apdova nota medaliais 16 darbų, kuriuos parašė 18 autorių, I laipsnio dip lomais — 10 darbų ir 11 jų au torių, II laipsnio diplomais — 15 darbų ir 16 autorių ir III laips nio diplomais — 17 darbų ir 18 autorių. Pristatome šių metų geriausių mokslinių darbų autorius, apdo vanotus medaliais: MATEMATIKOS MOKSLAI: M. Bloznelis už darbą „Apie liekamojo nario centrinėje ribi nėje teoremos erdvėje R* Įver ti“ įmoksi, vad. prof. Vyg. Pau lauskas). M. Šeibakas už darbą „Netie sioginės Srednlgerio tipo diferen cialinių lygčių sistemos sprendi mas įmoksi, vad. doc. F. Iva nauskas).
FIZIKOS MOKSLAI: A. Nakas už darbą „Jonų su žadinimo elektronų dūžiais sker spjūvio tyrimas taikant KulonoBorno artutlnumą“ įmoksi, vad. prof. Z. Kupllauskls). A. Gruodis už darbą „Infraraudonojo spektroiotometro au tomatizavimas“ įmoksi, vad. doc. G Misiūnas). GEOLOGIJA, MINERALOGIJA IR KALNAKASYBA: R. Chomčenko už darbą „Smė lio gruntų stiprumas ir jį apsprendžiantys faktoriai Lietuvos TSR smėlio įvairių genetinių ti pų pavyzdžiu“. įmoksi, vad. doc. K. Dundulis). GEOGRAFUOS MOKSLAI: A. Trumpickas už darbą „Lie tuvos TSR kaimo gyvenviečių tinklo formavimas" įmoksi, vad. doc. St. Vaitiekūnas). IR FINANSŲ PLANAVIMO EKONOMIKA: J. Rusakova už darbą „Kainų produkcijos priedai pagerinus kokybę" įmoksi. vad. doc. S. Melnikienė).
R. Barnlškytė už darbą „Aukš tos kvaUfikacijos specialistų ruo šimo problemos" įmoksi, vad. doc. V. Grigoras). TEISĖS MOKSLAI: S. Rudėnaitė už darbą .Socia listinių teisinių santykių esmė" įmoksi, vad. doc. A. Cirtautas). FILOLOGUOS MOKSLAI: D. Juodvalkytė už darbą „Sap nas XIX a. pab. — XX a. pr. apsakyme“ įmoksi, vad. proi. D. Sauka). G. Bikulčiūtė už darbą „Kal bos suvokimo vienetų problema" įmoksi, vad. prof. V. Cekmonas). MEDICINOS MOKSLAI: A. Razbadauskas ir L. Riauba už darbą „Rūkymas ir ląstelinė hemostazė“ įmoksi. vad. med. m. kand. V. Šapoka). A. Šimaitis ir A. Jazukevičlus už darbą „Kavos poveikis tulžies nutekėjimui ultragarsinio tyrimo duomenimis". įmoksi, vad. prof. M. Krlkštopaitis). ISTORUOS MOKSLAI IR AR CHYVŲ TVARKYMAS: R. Leviškaitė už darbą „Politi nė lietuvių krikščioniškosios demokratljos programa XIX a. Pabaigoje". įmoksi, vad. prof. A. Gaigalaitė). IR VALDYMO TEORIJA PRAKTIKA: V. Valtekėnas už darbą „Valdymo stilius ir jo tobulinimas Vilniaus gamykloje „Plasta" įmoksi, vad. doc. R. Razauskas). BIOLOGIJOS MOKSLAI: E. Jakubčionytė už darbą „Hematoporflrinas Ir jo senslbllizuoj antis poveikis blomolekullų struktūriniams komponentams" įmoksi, vad. prof. B. Juodka).
ŽURNALISTE-APIE MENĄ Vaizduojamojo meno teorijos Ir istorijos sekcijoje antrojo laipsnio diplomu apdovanota penktakursė žurnalistė Jolanta MIŠKINYTĖ. Beje, šioje sekcijo je tai vienintelis VVU studento darbas (kiti — VDI). Jolanta at sako | klausimus: — Kodėl pasirinkote tokią te mą!
I
Temą „Portretas lietuvių dailė je ir fotografijoje" pasiūlė RTV žurnalistikos katedra. Ji man išsyk pasirodė labai įdomi. Port retas tiek mūsų dailėje, tiek fo tografijoje turi senas tradicijas, kurios nelabai tetyrinėtos. Ypač tai pasakytina apie fotoportretą. Stengiausi perskaityti viskąę ką radau Respublikinės bibliote kos meno skaitykloje apie patį žanrą, apie jo vietą įvairių epo chų Vakarų Europos mene Se nąjį Lietuvos portretą savo mo nografijoje aptarė KPI dėstytoja M. Matušakaitė. Daugiau jokios medžiagos, tik lietuvių dailės al bumai, parodų Iratalogai. Na, o apie lietuviškąjį fotoportretą — viso labo kelios frazės laikraš čių, žurnalų puslapiuose. Rinkdamasi portreto temą, mąsčiau ir apie tai, kaip papil-
Kad patenkintumėm žingeidumą ReĮtlkėtinu ųreičiu plinta susl"Omejimas lietuvių tautos praeim' _ jos |storjjai mitologija. »noqraf|ja. V|enas ls dauqelio udų patenkinti savo žingeiduji .— tai susitikimai su žmo*mis, kurie gana neblogai 14. ano tuos dalykus ir gali kai Papasakoti ir mums. „,rraelt9 savaitę tokj vakarą “Orąanlzavo filologai. Buvo pa -i'-stas Lietuvių kalbos ir llteu2uros Instituto darbuotojas N. ir Vilniaus inžinierinio 5 Instituto folklorinis an"jnbl|s vadovaujamas V. VyčiVėlius kalbėjo apie lietuvių u;Sr?.t,UI. būtent vestuvinius ir aP°Jimo. ir jų ryS| su daino fii„- ,,TaiP pat aPle tai. kokią *?» Prasmę turėjo šie papda ? : kaip senovės žmonės banm* įsivaizduoti pasaulio sukūrižmogaus atsiradimą, suvokoa«Y. lr žmogaus gyvenimo ”slaPtls. Papasakojo, kokiais aizdžiais ir simboliais protėsa,,',.sten<Jėsi Perduoti savo pakitoms kartoms. VISI 'sambllečlai padainavo nemažai (Ui *L kurios labiausiai atspin dį0 Šias lietuvių tautos religiti : Pažiūras. Tai padėjo įsigillnrail , ainU tekstus, suvokti tiklų prasmę. Paulė AUGYTE
dysiu savo menkas fotografijos ir dailės žinias. Jos reikalingos kiekvienam žurnalistui, juolab fotospecializantui, tačiau apie rimtą, nuoseklų fotografijos isto rijos ir teorijos dalykų dėstymą kol kas tik svajojam. Ruošdami darbą, pati įsitikinau, kokie nearti dirvonai mūsų fotografijos kritikoje. Pa vieniai faktai, jokių nuoseklių fotografijos istorijas studijų. Antra vertus, į naudą išėjo tas medžiagos stygius, nes rašyda ma man įdomiausią darbą iš ligšiol buvusių, jaučiausi visiš kai savarankiška. — Ką davė bendravimas darbo vadove?
su
Mano darbo vadovė J. Kimbartaitė — pavydėtinai savo darbą mylintis žmogus, Tai pastebėjau per keletą portreto kompozicijos paskaitų, kurios buvo dėstomos fotospecializantams. Prisimenu, mums buvo gai la dėstytojos ir savęs. Viena paskaita per dvi savaites! Dės tytoja skuba, nespėja, nervinasi. Būna tokių paskaitų, kurių metu žiovauja studentai, ir nela bai turintis ką pasakyti dėstytojas. O čia šokinėjam per epo
chas, stilius, menininkus. Arba, skaitomi dailės kritikos dalykai studentams, nesusipažinusiems su dailės istorija. Nukrypau nuo temos, bet no rėjau pasakyti, kad J. Kimbartaitė turi daug erudicijos ir di delį norą perduoti studentams savo žinias ir savo meilę menui. Todėl man, rašančiai kursi nį darbą iš jos srities, šia prasme pasisekė. Drįstu teigti, kad būna formalių vadovų, ku rių vadovavimas prasideda ir baigiasi darbo įvertinimu. Aš su savo vadove artimai bendravau nuo darbo pradžios iki pabaigos. — Kaip tema bus vystoma?
Galima būtų parašyti diserta ciją šia tema, ir neišsemti jos iki galo. Nekalbant apie diplo minį darbą. Mano diplominio te ma tiesiogiai su šiuo darbu nesusijusi. Rašysiu apie jau mi rusį fotografą A. Marcinkevičių, neteisėtai užmirštą labai įdomų menininką. Gal ir nelogiška pra dėt viską iš .pradžių, ta čiau manau, kad mano naujo sis darbas reikalingas dabar, nes būtent dabar dar galima daug maž tiksliai atkurti šio nepap rasto žmogaus gyvenimą.
DIRBANT GIMSTA IDĖJOS Ji — vilnietė. Aukso medaliu baigusi 24 vidurinę mokyklą tampa VVU gamtos fakulteto stu. dente. „Paskutiniais metais mo kykloje turėjau neblogą chemi jos mokytoją, — prisimins Edita Jakubčionytė, — ko gero, išsi galvotos egzotikos suviliota, pa sukau j biochemiją. .. Dabar net sigailiu. Sfudijuot gal ir sun kiau buvo, bet įdomu. 'Juk chemikas tik iš knygų — nebus geras specialistas“. šiandien Edita sėkmingai dar buojasi Universiteto biochemi jos ir biofizikos katedroje. Tęsia studijų metais pradėtą mokslinį tiriamąjį darbą. Trumpam „pa grobiau" ją iš bioorganinės che mijos laboratorijos. —Dar studijų metais sąjunga niame studentų mokslo darbų konkurso respublikiniame ture jūs buvote apdovanota medaliu. Gilinotės j naują mokslo šaką — folodinaminę terapiją. Darbo tema: „Hematoporfirinas ir jo sensibilizuojantis poveikis biomolekulių struktūriniams kompo nentams". Kas turėjo lemiamą įtaką pasirenkant šią temą? — Penkto kurso pradžioje yra galimybė pasirinkti temas. Man temą padiktavo laimingas atsiti ktinumas. Mūsų katedra užmezgė ryšius su astronomijos ir kvanti nės elektronikos katedra bei Onkologijos mokslinio tyrimo institutu. Pasaulyje per paskutinį dešimt metį šalia chemoterapijos, chi rurginės ir spindulinės terapijos iškilo vienas naujas vėžio gydy mo būdas — fotodinaminė tera pijai. Kai tam tikrų junginių — hematoporfirino ir švitinimo la zerio spinduliu poveikyje, žmo gaus organizme esantis auglys sumažėja arba visai išnyksta. TSRS tik neseniai sukurta tiria moji laboratorija. O analogišr kiems tyrimams atlikti gera bazė buvo ir yra mūsų Universitete. — Diplominio darbo vadovas buvo prof. B. Juodka... — Jis nukleininių rūgščių spe cialistas. Optimistiškai nusiteikęs ėmėsi temos, nors ir rizikavo, įrodė man, kad tik darbo pro cese gimsta idėjos... — Grįžtant prie jūsų diplomi nio darbo temos norėtųsi žinoti, kokie etapai šioje srityje įveik ti ir kas laukia ateity?
— Pirmiausia detaliai ištyrėme hematoporfirino fizines, chemi nes savybes. Panagrinėjome, kaip jis veikia paprastas ir biologines molekules. Dabar kitas eta pas — bus nagrinėjama, kas vyksta gyvojoje sistemoje. He matoporfirino veikimas ląstelėje iki galo neišaiškintas, manoma, kad auglio žuvimo priežastis, veikiant hematoporfirinui ir švie sai yra ta, kad pažeidžiamos gy vybiškai svarbios molekulės: nu kleino rūgštys, baltymai, lipidai. Todėl tyrimus pradėjome nuo mažiausių struktūrinių elementų — biomolekulių. Konkrečiai nuo nukleino rūgščių. Išnagrinėję pa prasčiausius dėsningumus, pradė sim žiūrėti kas vyksta su natyvia molekule. Nors oficialiai laboratorija dar neįkurta, bet reikia^ tikėtis, kad bus toks padalinys, kur užsiimsi me biologinėmis problemomis. Reikia pasakyti, kad iš mirties taško išsijudinome. Onkologinia me institute eksperimentuojama su pelėmis, šunimis, katėmis. Ka tedroje mano kolegos stebi ląs telėje vykstančius procesus. Tu rim vilties, kad per artimiausią dešimtmetį pavyks įrodyti šio metodo efektyvumą, ypač oper ratyviai gydant odos vėžį. — Turbūt didelę reikšmę tyri mams turi preparatai. . . — Taip. Jų visada stinga. Man tenka dirbti su labai jautria apa ratūra: spektrofotometru, optiniu prietaisu florrmetru, su absor buojančiu šviesą fotosensibilizaloriumi. Iš Maskvos gauna me pagrindinę medžiagą reikalin gą tyrimams — hematoporfiriną. Ten jis gaunamas iš galvijų krau jo hemo, papildomai jį chemiš kai modifikuojant. Medikai gau na paruoštą injekcijoms, mes — sausu pavidalu. Ilgai dar būtų buvę galima šnekėti apie molekules, dažo ir šviesos poveikį, žmoniją nerami nančios ligos gydymą, bet pasi rodė baltu chalatu vilkintis vai kinas — E. Jakubčionytės „mo kinys" — IV kurso studentas, laboratorijos senbuvis, SMD na rys Linas Padegimas. Jis užsiimi nėja dinukleotidų sinteze, persi meta su Fdita keliais dalykiškais sakiniais. Suprantu, kad laikas baigti pokalbj.
Jolanta NARBUTYTĖ
„SMD žinias" parengė Rasa RUZGAITĖ
INDUOS KONTRASTAI Indiloje stebina ne tik žmonių, bet ir kalbų įvairovė., Čia kalba ma bevelk 900 kalbų ir dialek tų. Labiausiai paplitusios yra hindi urdu, bengalų, pendžabu kalbos. Šiomis kalbomis kalbama ir Pakistane. Bangladeše, Nepale. Šri Lankoje. Hindi Ir anglu yra valstybinės kalbos Jomis trans liuojamos televizilos ir radijo programos. Hindi kalba dau giausia šiaurinės Indijos gyventolal. Visose mokyklose, uni versitetuose mokoma anglų kal ba Indijos vyriausybė negaili lėšų knygoms moksliniams žur nalams Stebėlausl. kokias pui kias bibliotekas turi universite tai Jos nepaprastai gerai aprū pintos naujausia moksline litera tūra. Išleista JAV. Anglllole. Tai kad nėra kalbos barlero. leidžia studentams įsigyti nau jausiu žinių, kurios elektroni kos kompiuterių. naujosios fi zikos Ir technologijos srityse sensta labai sparčiai. Visi Inteli gentuos atstovai kalba 4—5 kal bomis: anglų, hindi. valstijos, kurioje gimė Ir valstijos kurlole dirba O kartais luk Iki pen sijos tenka dirbti keliose valsti jose. Beie. visi tarnautolal su laukė 60 metų būtinai Išleidžia mi J pensiją. Sanskritas Indijoje yra mirusi kalba Mokyklose los mokosi ne kaip kalbos, o tik kaip dalyko. Tęsinys. Pradžia Nr. 36.
nes |l yra beveik visų Indllos kalbų pagrindas, Išsilavinę In dai gerai žino sanskrito gramati ką. daug žodžių ir frazių, ta čiau labai mažai kas iuo kalba. Ir koks buvo Indų nustebimas, kai. paskaitų Bombėjaus atomi nių tyrimų centre ir Karagpūro technikos universitete metu pa šakodamas apie Vilniaus univer sitetą ir lietuviu kalbą, para šiau virš 50 tapačių žodžių sans krito ir lietuvių kalbomis ir pa rodžiau. kad lietuvių kalba yra bene giminingiausia sansk ritui iš visų Europos kalbų Žemėlapyje radau, kad Himala jų papėdėje yra miesteliu Ir gyvenviečių, kurių pavadinimai labai artimi lietuviškiesiems. Žiūrėdamas televizorių pastebė jau kad juose gyvena šviesiaodžiai. mėlynakiai gyventojai, šviesios raudonskruostės mote rys Jų šokiai panašūs 1 mūsiš kius; jie stato rastų namus, dengtus šiaudais, kokių niekas aplirk nestato, jie yra labai sės lūs Ir puikūs žemdirbiai. Indl|a labai turtinga šalis. To dėl nenuostabu, kad anglai, pa sistatė galingą laivyną, pirmiau sia patraukė į Indija, ir papra šė Imperatoriaus Džahangiro lei dimo prekiauti su radžomis įsteigė Ost Indijos bendrovę samdė Indus darbininkus, o šie pastatė Kalkutą. Bombėlų Madrasą Pusvelčiui pirko šilką ir medvilnę. Paskui pirklius atvy
ko valdininkai. Bombėjaus uos tas iki šiol puikuojasi nuosta biais jūros vartais, pastatytais karaliaus Jurgio V atvykimo proga: Nors Bombėjaus ir Kaikutos uostai Iki šiol išlaikė grakščius anglų viešpatavimo laiku statinius, minėtasis kara lius nutarė sostinę iš Kalkutos perkelti i DelĮ. Anglai pasamdė geriausius architektus, pastatė Nauląil Delį ir 1911 m. perkėlė sostine. .Delis“ hindi kalba reiš kia .širdis“. O Naujojo Delio šir dis yra prezidento ir pariamen to rūmų kompleksas Nuo pre židento rūmų iki Indijos Vartų, pastatytų 1921 m. indų kareivių, žuvusių Pirmajame pasaulinia me kare atminimui, veda plati alėja apsupta angliško stiliaus parkais ir ministerijų rūmais Čia vra mėgstama jaunimo poil sio ir demonstracijų vieta, par kuose ant gražiai nupjautos ve jos vaikšto šventosios karvės, o gėlėse skęstančiais parlamento rūmais laipioja beždžionės. Pa stebėjau kad kol jos laipioja skliautais ar kolonomis, jų ra mybės niekas nedrumsčia, tačiau kai būrelis nusileidžia pažaisti ant pievelės, sargybinis meta šautuvą čiumpa lazdą Ir veja tas atgal i rūmus Kareiviai šiandien Indijoje akylai stebi ne tiek beždžiones kiek viską, kas vyksta aplink, nes Indijoje Ir (nukelta į 4 psl.)
4 Tarybinis studentas
♦ ♦♦♦
|
IŠ TAUTINĖS JUOSTOS
Daug kas Lietuvoje pasikeitė per pastarąjį Šimtmetį. Dauq idė jų, srovių, nuostatų atėjo ir iš ėjo. Tačiau kolei kas nekyla dve jonių, kad dabarties mūsų dva sinis vyksmas gimęs iš roman tizmo, išlieka prasmingas tik iškeliant tautos ir žmogaus savi tumą, teorinės praeities suvoki mą. Kaip ir prieš pusantro šim to metų, svarbiausių Lietuvos, lietuvio bruožų bandome ieškoti (ir randame!) liaudies dvasinio gyvenimo išraiškoje: dainose ir pasakose, papročiuose ir tikėji muose, etikoje ir moralėje. Nuo pat XIX a. pradžios pradėta pub likuoti iŠ pradžių tautosaka, o vėliau ir etnografijos dalykai. Daugelis periodinių leidinių, ėju sių panaikinus spaudos draudi mą, turėjo tautosakos, etnogra fijos skyrelius ar net atskirus priedus, moterų žurnalai spaus dino tradicinių patiekalų recep tus. šeimos Švenčių aprašvmus, (liaudiškas pedagogikos nuotru pas. Ir dažniausiai j tai buvo žiū rėta ne kaip j mokslinę publika ciją, o kaip į geriausią ir nacū, raliausią priemonę tautos ir sa vo vietos jos gyvenime suprati mui ugdyti. Ne pranašai suvokė, kad. keičiantis gyvenimo sąly
goms. tradicijas ir kultūra rei kia transformuoti remiantis tūkstantmečiu dvasingumu, kad jo šaknų džiūties sukelta gyve nimo sampratos niveliacija ir išnykimas pražūtingas mums, kaip žmonėms. Tokių publikaci jų laukė taip pat, kaip naujo apsakymo ir sensacingo straips nio, jomis džiaugėsi ir ųyveno įimtai žmonių. Deja pastaruoju metu to nebėra. Taip, mes džiau giamės puikiai parengtomis sto romis tautosakos rinktinėmis, et nografijos ir mitoloųijos studi jomis, bet jos, nors ir skaito mos sunkiai įsigyvena kasdie nybėje, kurioje mažai beliko „gyvos“ dainos. Jos lieka ant ( mokslininkų, ansamblių vadovų 1 darbo stalo, bibliotekų lentynose. Tuo tarpu moksleivių, jaunimo į žurnalai, eiementoriai ir vadovė liai. mūsų literatūra ir publicis- j tika. mes patys, pats pasaulio ir i žmogaus suvokimo modelis fak tiškai remiasi tik šimtu kitu pa- \ tarlių, mįslių, keletu dainų ir pasakų, paskelbtų dar pokario metais. 0 juk tautos dvasinis gyvenimas margas, kaip tautinė juosta. . .
Patinka? Deja, mąstyti taip, kaip šis Pauliaus LILEIKIO pie šinyje pavaizduotas herojus bus galima tik į sausio pabaigą. O kol kas linkime vasario devin tąją (t. y. naujo semestro pra džią) sutikti be skolų ir tuo pa čiu likti VU studentais bei „T. S." skaitytojais!
♦ ♦♦♦
Paulius SUBAČIUS į
Ką papasakojo Kantautas niekur negaunam. A negalėtu i mėta pagrajyt! Na. tas vyrs sutiko greit. Ge rai. Paima mudu, įsisodina j tas ! karietas. Pavaliuojam gerą galą. ; Stubos didelės.. . Sueinam į tas ; stubas. Grajija tas bernas jau. o tie visi jau te a pabroliai, a jaunikis, a piršlys, a kas, tie vi si šokina tą nuotaką. Ta nuo taka tik viena, daugiau nėra į mergiškų. I jie visi iš eilės — vienas tik paleidlia, kits grie- I bla. Iš eilės taip šokina i šokina jąją. Aš dabar... Tas bernas, grajija. o aš llūrlu. Tie visi vy- | rai auliniais tebatals, tie aulai su dirželiais susegti. Ale aš žiū riu, kad batų nėra, o karvių nagos kyšo iš tų aulų. Jau ma ant galvos plaukai atsistojo iš baimėsl Na. ale kur dlnųsi. Tu riu būt. Tai taip šokino, šokino tą- - . tą jau nuotaką. Ta nuo (atkelta iš 3 psl.) taka parėdyta. Ant galvos šydas toks, ką nė pažinot negali. Taip už jos ribų yra jėgų, suintere bešokant mum gaidys užgiedojo. suotu destabilizuoti padėti, Gy Kaip tik gaidys užgiedojo, tie venimas neramus, dažnai aidi visi vyrai nusikvatojo, nusijuo šūviai. Tačiau indų tauta — ryž kė i prapuolė. tinga ir mylinti laisvę Pamink Tamsu. Nežinova, kur mudu las Delio centre 1857 m. sukili esava. Tas bernas apsigrabinėmo prieš anglus vadovui prin dama$ susirado duris šiaip teip. cui Nanai Sahlbui primena, kad Išėjova i lauką. O žiūriva, kad ( laisvę reikia ginti. čia to pačio gaspadoriaus pir Sahibas ginkluotą sukilimą tis, kur linus mina. Parėjova pralaimėjo, tačiau Mahatma Gan jau namo tylėdami abudu, (atsldis indams pasiūlė būdą, kaip gulėva rytą) ats'gulėva vakare atsikratyti anglų nenaudojant argu naktj. Rytą sukilom — nėr prievartos Jis siūlė nebendrau slūginės. Vienur ieško, kitur ti su anglais, nepadėti jiems, — nėr. Nueina j tą plrtj. . . 0 nepirkti jų prekių, o gamintis ta slūgine pasikorus to pirty. Tai viską patiems. Gandis valdė žmo vat. tenul ir buvo ne veseliją, nių širdis, jo. kaip Višnaus įsi ale velnių vesellja buvo. Tai pas kūnijimo. žodis virsdavo nerašy kui tą vyrą Įmonės pradėjo tu Įstatymu žmogus yra savo šnekėt jau, ka jisai velniam par minčių produktas — sakė Gansidavęs. velniui dūšią atidavęs s. Ką jis galvoja, tokiu ir tam jau.“ pa. Sunku patikėti, kad šis neudukas liesas, basas. asketiš „Pas tą ūkininką, da aš. .. Jau kos išvaizdos žmogus kuris val to berno nebuvo, jau aš buvau gė tik ryžius, gėrė tik vandeni, bernu, užaugęs. Vienųsyk žiema miegojo tik ant žemės ir kuris buvo. Anksti, gaidgyste, važiuo- ateinaančloms kartoms pasiliko io vardo muziejuje Delyje, žo java su tuo ūkininku į mišką džiu pakėlė visą tautą prieš mudu. Buvo jjasnigta i paleista anglus 1947 m. rugpjūčio 15 d. io bendražygis Dž. Neru iškėlė teip, kad ant kelio kai kur vanr Indijos vėliava. dens buvo balutės. Pavažiavova nepriklausomos Šiandien Delyje žavi ne tik gerą galą. Ant kelio bala, to ba anglų statyti rūmai Turistai bū lo arklys voliojasi. Atsikelia, at riais eina pažiūrėti Senojo Delio: 1530 m. statyto Senojo forto rū sikelia i vėl virsta. . . O žinai, mų Raudonojo forto. statyto balu slidus ledas labai. Atsike 1639 m., kur buvo karaliaus rū mai. o ypač 1199 m. statyto se lia, atsikelia ir vėl virsta. Da su 70 m aukščio ste bar mudu žiūrėjova žiūrėįova. namiesčio bėjimo bokštu pastatyto pagal Islamo architektūros principus „Kitusyk, žinoma, da malas Tas gaspadorius sdko: buvau. Ganiau pas vieną ūkinin — Žinai ką, mudu. .. Eikiva, bei simetrijos ir geometrijos dės nius Čia stovi geležinė kolona, ką. ui piemenj buvau. Buvo ber — sako, - tą.. . tą arklį pa- kuri nerūdija. Si paslaptis stebi nas: slūginė. Trys mes buvom jis pasieks na žmones jau daugeli šimtme samdyti. To buvo ūkininko ne vilksiva prie krašto, čių. Laimę atneša kolona tiems, toli namų durpinyčia, kaip da liegų i jis atsikels. prisiglaudę nugara ją ap bar vadinama kūdra, pirtis bu Teip i padarėva. Išsivelkav kurie kabina Ir aš negaišiau nueiti vo. O tas bernas tai jis mokėio jos neapkabinęs. ant skriokos grajyt. Tai ai jų vienąsyk mudu jį prie to kraš Indiios miestuose labai trūks prašau. Sakau: to. Kėlė kėlė.. . Tas arklys kai ta visuomeninio transporto. Ne — Išmokyk tu i mane qrajyt, virto! Jau vėl vidury balos. Tai žinau. kaip būčiau išsivertęs De— sakau. — Aš tau atsiteisiu mudu kokius keturis sykius jį jau. — Na gerai, — sako. Išmoky išsivilkova vis i niekaip nišimasiu. Jagu tu valiosi su manim. va iš tos balos. Tam gaspadoUniversiteto sodininkų bendri — Sako: — eisiva ant durplny- riui jau nusibodo tąsytis su tuo čios kranto, per naktj grajysijoje „Šilas" parduodamas mūri va. tai. — sako, — ryto rytų arkliu. Užkeikė: nis dviejų aukštų vasarnamis jau tu mokėsi grajyt. - Ma jį velniai, — sako. — (50, 06 k v. m.) ir sodiniai. Kai Nu, gerai. Kad i bijau, ale Čia mudu vargsiva dėl arklio! einu. Nuėję susėdę grajijava Kaip jis tuos godžius tik na apie 8500 rub. Kreiptis į pro ant to kranto durpinyčios. Atfsąjungos komitetą teI.: 62 60 63. valiuoja trys karietos vesellja. velnius suminavojo, tai tas ark Arkliai šoruoti, karietos apkai lys atsikėlė, nusijuokė tokiu plo šytos, viskas. Sustoja šalia mu nu balsu i nubėgo sau... O dviejų. Ateina vienas tas a pa buvo, o te brolys. a te a jaunikis, nelinau, mat, te ne arklys kas. Prašo: velnias buvo“. Dingusį studento pažymėjimą — Na. — sako. — kaip galė Viliutė RUŽINSKAITE dami. .. — sako. — Dabar va Nr. 820048, išduotą MaF studen V k. lituanistė žiuojam i veseliją, o muzikantų tui Vygintui LEIPUI, laikyti ne
Šią vasarą VU kraštotyrininkų ekspedicija vyko Sakių raj., Sint tautų apylinkėje. Žvirgždaičių kaime tautosaką rinkom su Rū ta Bagužyte, III k. lituaniste. Su tikta moterėlė patarė nueiti pas Kantautus: abu giesminykai esą, tai prigiedosią, kiek tik norėsim. Kantautų sodybos varčiukai kabliuku užkabinti, dar virvele perrišti. Kiemo vejelė lygiai nu pjauta. Visur jaučiasi, kad rū pestinga šeimininko rari'ra pri dėta. Abu Kantautai atrodo ne* seni, nors Antanui 75-eri, o jo ' žmona Natalija 63-jų sulaukusi. Snelka buvo trumpa. Mokąs ir pasakų, ir dainų, bet taip staiga nieko neišeisią. Reikia atsiminti, 1 kad neužsikirstų sekdamas, „su dėti" visą pasaką galvoj, tik pa skui sakyti. O taip — mikčiok, tąsyk žodžius, ne pasaka bus ir gana. Trejetą dienų galvosiąs, o paskui jau seksiąs. Kitąkart įsivedė mus trobon ir ėmė sekti. Kalba nesustodamas, kaži kur į vieną tašką žiūrėda mas. Duktė atsinešė siuvinį, atsi! sėdo tyliai, klauso, įdomu. Anū kas ant grindų voliojasi, žaislą nusitvėręs, žiūri, ką čia jo sene lis dirba. Pasekė dvi pasakas ir pasakė: „Tai jau tam kartui ne bežinau". Prisimenąs dar visokių nuotrupų: vieną iš vienos, kitą iš kitos pasakos, bet nesubėga i krūvą ir tiek. Prašyk neprašąs, geriau nesekti visai, negu su.ne luoti ar pradėjus nebaigti. Dar ne kartą varstėm Kantau tų duris. Senukas pasakojo, ką „sutaisęs", pagalvojęs buvo, rim tai ir santūriai, tarsi dirbdamas svarbu darbą, 'kai nevalia suk lysti. Čia spausdinami du pasakoji mai apie velnius. Tekstai šifruo ti iš magnetofono juostos, netai syti. Taip sekė Kantautas:
1
galiojančiu.
is ;<• įei ne tarybines pasiuntiny bės sekretorius Vladimiras Zachvatošinas su savo „Tojota". Mes sukorėme daug šimtų kilomet rų kasdien važinėdami j uni versitetą ar institutą, kuriuose dirbau. Gatvės nepaprastai per pildytos dviratininkais motocik lininkais rikšomis. skuteriais, automobiliais, todėl greitis nedi delis visi be perstojo signalizuoia O važiavimą užmiestyje aps kritai sunku įsivaizduoti. Auto busu iš Delio i Agrą (150 km) ir atgal važiavau 13 valandų. Visi eismo dalyviai kelyje — dvirati ninkai. motociklininko!, rikšos ir automobilių vairuotojai — yra lygiateisiai važiuoja kelio vidų riu ir neužleidžia kelio, nesitrau kia į pakele sutikę net autobu są Be ių. keliuose dar pėstie ji karvės, ožkos, vaikai. Priva lai važiuot, nesvarbu, kuo va žiuoji taip kad nieko neužklludytum. Pirmumą turi ta transporto priemonė, kurios ga lingesnis signalas. Karagpūre pagrindinė trans porto priemonė yra dviratis. Dvi račiais važinėja beveik visi Stu dentų miestelyje dviratininkai yra visi studentai. aspirantai, dėstytojai ir profesoriai. Aš taip pat atsisakiau man priskirtos Instituto mašinos ir važinėjau dviračiu. Tiesa, neįpratęs prie 'udėjimo kairiąja puse pirmą kart išvažiavęs tuo| pat susidū riau su kitu dviratininku. Autobusai dažnai dviaukščiai tačiau vistiek perpildyti. kar tais važiuojama ant stogų. Indija iki šiol kupina paslap čių. Kas negirdėjo apie jogus, tobulai įvaldžiusius kūną ir dva sią. Gegužės mėnesį Indijoje moksleiviams prasidėjo atosto gos ir mokyklose atsidarė 2—6 savaičių jogos kursai Tokių mo kyklų mačiau visuose miestuose, o Bombėjuje daktaras Somana tarnas nusivedė mane 1 vieną iš ių I mokyklą vakarais susiren ka jauni ir pagyvenę žmonės.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8611439, išduotą IF studen tui Valdui BUOŽIUI, laikyti ne galiojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 820308, išduotą FF studentui Romualdui AMBRAZEVIČIUI, laikyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 851085, išduotą PEF studen tei Ilonai DAUNYTEI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 8710889, išduotą ChF stu
Salele lokių baldų nėra. Moky tujas — guru — aiškina kad kūnas yra šventykla. kurioje gyvena aukštesnioji būtybė dva šia Privalome rūpintis ta šven ivkla, kad dvasia jos nepaliktu Apie jogą knygynuose yra dau gvbė knygų | Įogą pagar biai žiūrėjo Dž. Neru. o tie tikruosius jogus. papiltu*.u> Po Europą. vadino parazi tais. Joga yra viena iš šešių se nosios indų filosofijos slstem: pagal kurią žmogus yra pasauli nes dvasios dalelytė, neužmuša ma ir nesunaikinama, pasireiš kianti per vienam gyvenimui duotą kūną. Joga skelbia i.>g žmogaus kūne yra centrai 1 . rle lyg angos praleidžia gvvv binę kosminę energiją, o pratl mai kurių guru moką vasaros mokyklose, tik padeda sužadln ii tuos centrus. Jogos yra ketu i los rūšys, tarp įsavvje susiju sios ir besiremenčl js dvasinės žmogaus kultūros ugivmu Tre čia jame dešimtmetyje l'jnala juose gimė agni lugiles) joga apibendrinusi v sų jogų pami nta Ji tapo labai populiari, ir ne tik Indiloie ne< nepropagio ia atsiskyrei IL:o gvvr">: o o lik kūno, jam irt it >nln- i.i tvrtnną. drausmingumą I- > idlnr dvasine kultūrą. Deja. tiems kurie gatvėse les'-o “tdtiktlmo uždarbio, ne ioga oi Indai iš pirmo žvilgsnio atro kada neskuba Ipritęs nu lai do pasyvūs, rainis žmonės.' r„e skubėti, aš dažnai jausdav utarp jų nejaukiai gatvėje ir la boratorijoje. Man vis atrodyda vo. kad mes tuščiai gaiš ame laiką. Tačiau Indijoje sėdintis susikaupęs žmogus nereiškia kad jis nedirba, tada jis gal būi sunkiausiai dirba Vienas Iš daž nlauslal man kartojamų patari mų buvo: „Atslpaialduok. sere' Indai yra atviri, kupini meilės žmogui, jų judesiai laisvi Sis is išmokė indus ne tik atslpalaiduo ti. bet ir šokio meno. Jų šoky ie ypatingai juda visas kūnas o kiekvieno raumens judesys yra prasmingas Muzika, anot jų. yra dievų kalba. Indų ausys nuo amžių įprato girdėti kito kius gamtos garsus, negu euro piečių. Karagpūre gyvenau dl džluliame parke esančioje vilole ir pro langą girdėdavau nuosta bias Bengalijos paukščiu treles indai kūrė muziką, mėgdžiodami gamtos garsus. Tik prabėgom pasiklausius indų muzika atro do nuobodoka. Jų muzika ir šo kiai ryškūs ir spalvingi, kaip gamta paukščiai Ir moterų sa rlai. Indiloje gausu švenčių. Balam džio 16 d Delyje nuvykau pas Indijos techninio universiteto prorektorių prof. Malhatrą susi tarti, kad leistų susitikti su ke lėtu profesorių. Jis pasakė, kad šiandien nepavyks susitikti, nes vyksta egzaminai, o kita diena yra didysis penktadienis ir unl versltetas nedirba, po to šeš tadienis ir sekmadienis. todėl paprašė atvažiuoti tik pirmadie ni Aš nustebau, kad |le švenčia katalikiška šventę, nors šalyj* yra vos pora procentų katali kų Vėliau Bombėjuje šventėme nacionalinio didvyrio Sahlbo švente. Kalkutole — Gegužės 1 ią Indai švenčia valstybines religines (visų religijų), dievu, vyrų moterų valkų. gyvuliu, pavasario rudens, ugnies Ir kt šventes kai kurios trunka ke lėta dienų Prof. Jonas GRIGAS
(bus daugiau)
dentei Daliai KALUINAITEI, lai kyti negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 840193, išduotą FilF studen tei Rosrtai URNIEŽIOTEI, laikyt' negaliojančiu. Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850584, išduotą FilF studen tui Evaldui IGNATAVIČIUI, lai kyti negaliojančiu. Dingusj studento pažymėjimą Nr. 840195, išduotą FilF studeri tei Ramutei UZDILAITEI, laikyt' negaliojančiu.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Nr. 2583 Spausdino LKP CK leidyklas spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas; 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBercKHH cTyAeriT» — opraH napTKOMa, peKTopa-ra, KOMHTeTa komcomoau, npotpKOMa opAeaon TpyAoaoro Kpacnoro maMenn ■ ĄpyjKūu ■apoAoa BHAbHioccKoro VHHBepcHTeTa hm. B. Kancysaca. Bh.suuoc. PeAaaTop A. AHnnrrac. Ha ahtobckom HiuKe.
Redaktorius A. LIPSTAS