Tarybinis Studentas, 1966 m. gruodžio 14 d. Nr. 37 (584)

VISŲ SALIŲ PROLETARAI. VIENYKITĖS!

Į

1966 m. <

J

Į

gruodžio mėn.

;

14 d*

Į

■ TREČIADIENIS :

•

:

Nr. 37 (584) Eina nuo 1950 m.

VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO. PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS

JAUNIEJI MOKSLININKAI DŽIUGINA Gražus jaunųjų mokslinin­ kų atžalynas auga mūsų sena­ jame Universitete. Kasmet vis drąsesni jų žingsniai, ieškant naujų dėsnių, naujų elemen­ tų. Apie tai byloja kasmet vykstančios SMD konferenci­ jos, išaugęs mokslinių darbų skaičius.

Neseniai Universitete vyko respublikinė studentų moksli­ nių darbų apžiūra. Šiai apžiū­ rai buvo pateikta 170 res­ publikos aukštųjų mokyklų studentu mokslinių darbų. Be VVPi, KPI, KKI, KMI, Valsty­ binės konservatorijos, apžiū­ rai 98 savo darbus pateikė ir jaunieji mūsų Universiteto mokslininkai.

Ir štai j Universiteto Aktų salę susirinko dėstytojai ir studentai. Čia įvyko respub­ likinės studentų mokslinių darbų apžiūros organizacinio komiteto baigiamasis posėdis.

Susirinkusius pasveikino Uni­ versiteto rektorius prof. dr.

J. Kubilius. Jis pažymėjo, kad respublikos studentai vis la­

biau domisi mokslu. Ryškus to pavyzdys — respublkinė studentų mokslinių darbų ap­ žiūra, kurioje veikė net dvy­ lika sekcijų.

Universiteto prorektorius doc. J. Grigonis supažindino su nugalėtojais. Studentai, kurių moksliniai darbai užė­ mė tris pirmąsias vietas, bu­ vo apdovanoti diplomais ir pi­ niginėmis premijomis. Štai jie — busimieji einšteinai, literatūros vandenynų koiumbai: matematikos sekcijoje — V. Paulauskas (VVU Mate­ matikos ir mechanikos fak. V k. studentas), fizikos sekcijo­ je — M. Ignatavičius (VVU Fizikos fak. II k. stud.), bio­ logijos sekcijoje — G. Goldeinaitė ir J. Jankauskie-iė (VVPI), Ekonomikos sekcijo­ je — A. Račkys (KPI), kalbų sekcijoje — A. Matekūnaitė (VVU Istorijos ir filologijos fak. IV k. stud.), literatūros sekcijoje — V. Daujotytė (VVU Istorijos ir filologijos fak. IV k. stud.), filosofijos ir

menotyros sekcijoje A. Senderovas (Valstybinė konser­ vatorija), pedagogikos sekci­ joje — L. Noreikaitė (VVPI), metodikos sekcijoje — T. Banytė (VVPI), istorijos sek­ cijoje — J. Hofšteteris (VVPI) ir teisės sekcijoje A. Koluina (VVU Teisės fak. V k. stud.), hidrogeologijos sekcijo­ je — Z. Malinauskas ir G. Juozapavičius (VVU Gamtos fak. III k. studentai).

Garbės raštais buvo taip pat apdovanoti tie moksliniai vadovai, kurių auklėtiniai už­ ėmė pirmąsias vietas. Apdo­ vanoti: doc. A. Liakas, istori­ jos m. k. R. Varauskas, bio­ logijos m. k. H. Janonis, doc.

S. Kregždė, doc. D. Sauka, dėst. A. Ambrasas, doc. J. Pikčilingis, vyr. dėst. G. Ciuprinas, dėst. A. Špokauskas, geografijos m. k. C. Kuda­ ba, doc. A. Vansevičienė, aspirantas V. Urba, doc. V. Statulevičius.

P. JANKAUSKAS

Kaina 2 kap.

Spaudos leidinį— kiekvienam Baigėsi spaudos platini­ mas 1967 metams. Universi­ teto dėstytojai, darbuotojai ir studentai užsiprenumeravo apie 8.000' egz. laikraščių ir žurnalų. Tokio užsiprenume­ ruoto leidinių skaičiaus dar nebuvo nė vienais metais.

Dėstytojų tarpe geriausiai spauda buvo platinama Teisės fakultete (ats. drg. O. Zivolti.enė). Čia trisdešimčiai dar­ buotojų išplatinta 270 laik­ raščių ir žurnalų. Gerai spau­ dų platino fizikai (ats. drg.

A. Ališauskas), filologai (ats. drg. M. Žukaitė) ir kt.

Iš studentų daugiausia laikraščių ir žurnalų užsipre­ numeravo medikai, ekonomis­ tai ir matematikai.

Nors šiais metais bendras prenumeratos skaičius ir iš­ augo, bet mažiau užsisakyta partinių ir komjaunimo leidi­ nių. Pavyzdžiui, Gamtos fak. užsakytos 3 „Pravdos“, o Matematikos-mechanikos ir Che­ mijos fakultetuose tik po 2.

Kitas trūkumas — užsiprenumeravimas labai trumpam laikui. Pavyzdžiui, Teisės fak. studentai nors ir užsisakė ne­ maža leidinių, bet dauguma jų užsakyta tik vienam mė­ nesiui.

Dabar spaudos platinto­ jams belieka stengtis, kad šis egzempliorių skaičius ne­ sumažėtų visus metus.

A. GARDŽIULIS

EKONOMISTAI V• . • Spalio 50-mečiui Tarybų valdžios metais mūsų fakultetas labai išaugo, Jei 1945 m. Ekonomikos fak. studijavo 255 studentai ir bu­ vo vos 19 mokslo darbuoto­ jų, tai šiuo metu mūsų stu­ dentų yra beveik keturi tūks­ tančiai, jų tarpe stacionari­ niame skyriuje daugiau kaip tūkstantis.

Dėstytojų skai­ čius siekia beveik šimtą. Už tai mes dėkingi Didžiajam Spaliui, kuris sudarė sąlygas darbininkų ir valstiečių vai­ kams masiškai siekti aukšto­ jo mokslo.

Todėl artėjanti įžymi sukaktis — Didžiosios Spalio socialistinės revoliuci­ jos 50-metis — mums be galo brangi.

Mūsų fakulteto kolektyvas ruošiasi visapusiškai ją pa­ minėti. Įvykęs fakulteto prrtinės organizacijos susirinki­ mas pažymėjo, kad šiuo metu svarbiausiu fakulteto kolekty­ vo uždaviniu yra Spalio 50mečio paminėjimas. Stengia­ mės mokymo procesą glau džiai sieti su šios garbingos sukakties paminėjimu. Dės­ tant visas disciplinas, ' numa­ toma plačiai supažindinti vi­ sus studentus su pasiekimais atitinkamose liaudies ūkio ir mokslo šakose, tolesnėmis jų vystymosi perspektyvomis ir šiuolaikinėmis problemomis.

Taip pat numatoma paskai­ tyti visų mokymo formų stu­ dentams du specialius paskai­ tų ciklus: „Tarybų Sąjungos liaudies ūkis 1917—1967 me­ tais" ir „Tarybų Lietuva bro­ liškų tarybinių tautų šeimo­ je".

Kursinių ir diplominių dar­ bu tematika nukreipiama Di­ džiojo Spalio istorinei reikš­ mei ir liaudies ūkio laimėji­ mams-Tarybų valdžios metais labiau nušviesti.

Studentai susitiks su revo­ liucinio judėjimo dalyviais, aplankys istorines-revoliucines ir Didžiojo Tėvynės ka­ ro metų kovos vietoves, or­ ganizuos ekskursijas į nau­ jas .statybas, parodas, muzie­ jus ir pan.

Bus paruošta keletas eks­ pozicijų, skirtų revoliuciniam judėjimui, TSRS ir LTSR liau­ dies ūkio laimėjimams bei perspektyvoms ir ekonomikos mokslų vystymuisi bei eko­ nomistų kadrų ruošimui pa­ vaizduoti.

Dideli užmojai ir moksliniotiriamojo darbo sriyje. 1967 m. pavasarį numatomos trys mokslinės konferencijos, skir­ tos pramonės, prekybos, fi­ nansų-kredito, statistikos ir buhalterinės apskaitos išsi­ vystymo Tarybų valdžios me­ tais ir tolesnio vystymosi problemoms nagrinėti. 1967 m. rudenį (vyks mokslinėteorinė konferencija pagrin­ diniams marksistinės-lenininės ekonominės minties bruožams po Didžiojo Spalio Ir svar­ biausioms šiuolaikinės eko­ nominės teorijos problemoms nušviesti.

Fakulteto mokslo persona las jubiliejiniais metais spaus­ dins mokslinius propagan­ dinius straipsnius, skaitys pa­ skaitas plačiosioms darbo žmonių masėms. Numatoma išleisti specialų mokslo darbų sąsiuvinį tema: „Ekonomikos mokslų vystymas ir ekono­ mistų kadrų ruošimas Vilniaus Universitete", paruošti spau­ dai paskaitų ciklus „Tarybų Sąjungo siiaudies ūkis 1917— 1967 metais" ir „Tarybų Lie­ tuva broliškųjų tautų šeimoje" ir kt.

Jubiliejiniai metai Ekono­ mikos fakulteto kolektyvui yra labai svarbūs, siekiant to­ liau gerinti mokymo, auklė­ jimo ir moksiinį-tirfamąjĮ dar­ bą ne tik kiekybiškai, bet ir kokybiškai. Mūsų dėstytojai ir studentai kupini ryžto kuO geriau paminėti Didžiojo Spa­ lio 50-melį.

A. METRIKAS EMF partinio biuro sekretorius

Pasitarimas VVU Kolonų salėje įvykt respublikinis aukštųjų mo kyklų laisvanoriškų liaudie draugovių pasitarimas, į kui atvyko visų respublikos aukš tųjų mokyklų atstovai, aukš tojo ir specialiojo vidurini mokslo ministro pavaduotoje V. Pranaitis, VTA minister I jos atstovas J. Kiekys, VV I prorektorius B. Sudavičiu I partiniai darbuotojai.

Pasitarime buvo priimt, I kreipimasis į visus respu I likos aukštųjų mokyk I draugovininkus.

J. RIMVYDAS I

Naujuose namuose Apžiūros nugalėtojus sveikina Universiteto rektorius prof. dr. J. KUBILIUS.

VAKARAI, POKALBIAI... ŠEŠTADIENĮ Vakare į Istorijos ir filolo­ gijos fak. 92 auditoriją susi­ rinko visi, kas mėgsta muzi­ ką, stengiasi ją suprasti.

Muzikologas R. Gučas supa­ žindino studentus su įžymio­ jo vokiečių kompozitoriaus Liudvigo van Bethoveno gy­ venimu ir kūryba. Papasako­ jo, kaip buvo sukurta nemir­ tingoji IX simfonija.

20 vai. į Universiteto kavi­ nę susirinko ištvermingiausi mūsų studentai-turistai. Kaip ir paprastai, turistai visuomet linksmi, sąmojingi. Tokie jie buvo ir čia. kavinėje, kurioje vyko turistinis ,,Žiburėlis".

Be mūsų aukštosios mokyklos, į svečius atvyko žymūs Lietuvos turistai. „Žiburė­ lio" metu buvo pasidalinta įspūdžiais, pademonstruoti

kelionės filmai, o taip pat su­ tu — juk jis seniausias tuoktos viktorinos, loterija. šalyje. Liaudies patarlė sako: „Norint duoti kitam, pirma reikia pačiam gauti". Taigi, PIRMADIENĮ Jeigu esi Interklubo narys, mūsų Interklubo nariai ir su suprantama, tai ir draugų sirinko į Kolonų salę pasi­ daug turi. O kai atvažiuoja semti žinių iš mūsų Alma studentai iš Leningrado, Ba­ Mater Istorijos, kad arti­ ku ar Berlyno, užsimezga miausiame draugų susitikime draugiškas pokalbis apie stu­ galėtų žymiai daugiau papa­ dijas, laisvalaikį. Svečiai sakoti apie mūsų mokslo ypač domisi mūsų Universite­ šventovę.

Į Maskvos sąskrydį Sekmadienį į Maskvą išvyko Lietuvos Jaunimo delegaci­ ja, kuri dalyvaus antradienį prasidėjusiame I-me Visasą­ junginiame studentų būrių sąskrydyje. Delegaciją sudaro 10 žmonių Iš KPI, Kauno 20 A ir mūsų aukštosios mo­ kyklos. Maskvos sąskrydyje dalyvaus Universiteto Inter­ klubo pirmininkė S. Janutaitė, G. Salčiūtė, P. Dubinskas ir V. Šermukšnis.

Apie Matematikos-mechanikos fakulteto studentų ir dėstytojų kasdieninius rū­ pesčius mūsų koresponden­ tei E. CEPONAiTEI papasa­ kojo fakulteto dekanas doc.

A. RAUDELIONAS. Kaip jaučiatės naujose pa­ talpose?

Naujuose namuose mes la­ bai patenkinti. Visi vienoje vietoje, nereikia bėgioti po miestą. Yra mažų trūkumų statybiniu požiūriu, bet tai nesudaro esmės. Geros di­ džiosios auditorijos, geras automatinis vėdinimas. Au­ ditorijų pakanka.

Ar ruošiatės artėjančiai sesijai?

Su sesija kiek blogiau. Ne­ mažai sutrukdė skaityklos ne­ buvimas.

Centrinėje biblio­ tekoje reikia garantinio raš­ telio, tai mes stengėmės jų duoti kuo daugiau. Dabar savo skaityklą jau baigėme perkraustyti, savarankiškam mokymuisi dar išskiriam va­ karais po keletą auditorijų.

Koliokviumai rodo, kad be­ veik trečdalis pirmakursių nepilnai pasiruošę.

Kokius mokslinius darbus studentai paruošė šiais me­ tais?

SMD konferencijoje buvo

perskaityta virš 30 mokslinių pranešimų. 10 iš jų bus pa­ skelbta visasąjunginiame „Lietuvos matematikos rinki­ nyje", kuris leidžiamas -ne tik rusų, bet ir anglų kalba.

Respublikinei apžiūrai buvo pristatyta 10 darbų, iš jų šeši premijuoti. Pirmą vietą užėmė V kurso studento V. Paulausko darbas tema „Daugiamatinė ribinė teorema nehombgeniniam Markovo procesui su baigtiniu būsenų skaičiumi". Šio darbo moks­ linis vadovas — doc. V. Sta­ tulevičius.

Kokia Jūsų nuomonė apie sieninę spaudą, apie „Tarybi­ nį studentą"?

Sieninė spauda reikalinga.

Mūsų sienlaikraščiai nelabai veiksmingi, retai pasirodo.

Labai veiksmingos foto nuo­ traukos ir karikatūros.

Mano nuomone, „Tarybinis studentas" ypač paskutiniu metu pagyvėjo, nušviečia vi­ sų fakultetų gyvenimą, kelia įvairias jų negeroves. Būtų daug įdomesnis, jeigu dirbtų fakultetų korespondentai. Pa­ geidautume, kad apie moky­ mo procesą laikraštis kalbė­ tų ištisą semestrą, o ne tik sesijos metu. „Tarybinis studentas" galėtų dalį

medžiagos imti iš faĮcųltr sienlaikraščių. Tada ir fak tetuose stengtųsi išleisti si< laikraščius įdomesnius dažniau. Mano nuomonė, i kia daugiau spausdinti strąi nių auklėjimo ir njoky klausimais, Susirinkimų' ir ginčijant tiek kalbama tuo klausimu, o laikrašt mažoka apie tai rašoma. rvbinis studentas" galėtų r dėti. ' Su kokiomis žiniomis vyksta abiturientai?

Labai įvairiomis. ĮČrek’ nais metais į fakultfetą I imame 125 studentus./i T jie visi butų labai g I pasiruošę — negalima“ p. I kyti. Iš stojančiųjų išrbr I me geriausius, lieka dai I kitų specialybių. Dalis I mėgsta matematikos, ir I keletą metų nemažai nųb I Vidurinėse mokyklose1 ruošimas negerėja.' Kai I naikino baigiamuosiuose e I minuose matematikos e I miną raštu — lygis k I Svarstome pedagoginį pa 1 širrią. Galvojame dalį n B matikų, dirbančių mokyk B sušaukti ir peržiūrėti jų B tymo metodus, pasidalinti ■ tyrimu. Ieškom išeičių, B rezultatų ko) kas nejaui B

1966 m. gruodžio mėn. 14 d.

TARYBINIS STUDENTAS

2 p*L

■i

PARTIJOS

Kl. SINKEVIČIUS

GYVENIMAS

Olandija iš arti

Jaunųjų komunistų mokymas Arti 15 procentų mūsų (Universiteto partinės organi­ zacijos narių skaičiaus sudaro komunistai, kurių partinis sta­ žas nedidesnis kaip vieneri metai arba jie yra kandida­ tai į TSKP narius. Kasmet jaunųjų komunistų gretos pa­ sipildo naujai stojančių į Uni­ versitetą studentų-komunistų sąskaita. Auga narių skaičius Universiteto pirminėse orga­ nizacijose.

Partijos Universiteto komi­ tetas jau antri metai iš eilės organizuoja sistemingą jaunų komunistų mokymą. Tikslas — supažindinti jaunuosius leniniečius su partijos gyve­ nimo normomis, partine dis­ ciplina ir demokratija, parti­ nio darbo organizavimu, ide­ ologinio bei politinio darbo aukštojoje mokykloje ypatu­ mais ir t. t. Patyrimas sako, kad reikia padėti jauniesiems komunistams jgytl partinio darbo (gūdžius, giliau pažinti partinio darbo formas ir me­ todus, mokytis būti aktyviais

kovotojais už komunistų partijos reikalą. Be to, dau­ geli jaunų komunistų domina nūdienės aktualios tarptauti­ nio komunistinio judėjimo problemos Ir žinios apie ki­ tų pasaulio šalių kompartijas. Šiais klausimais organizuoja­ mos jauniems komunistams paskaitos ir pasikalbėjimai, kurie vyksta kartą per mėne­ si. Savo patyrimu pasidalina partiniai darbuotojai ir Uni­ versiteto TSKP istorijos ka­ tedros dėstytojai. Štai praėjusiais mokslo me­ tais Universiteto jauniesiems komunistams pasakojo: apie aktualius ideologinio darbo uždavinius — LKP Vilniaus miesto komiteto mokyklų ir aukštųjų mokyklų skyriaus vedėjas P. Vaitekūnas, apie LKP XV suvažiavimo darbą — partijos Universiteto komi­ teto sekretorius P. Kūris, apie tarptautini komunistų judėji­ mą — docentė S. Čepulienė ir kiti. Viso buvo penki už­ siėmimai. Šiais metais jau

pravestas užsiėmimas apie partijos nario teises ir parei­ gas, numatoma pravesti už­ siėmimus apie partijos va­ dovavimo komjaunlmui for­ mas ir metodus, apie partinę demokratiją, tarptautinį ko­ munistų judėjimą, ideologinį partijos darbą ir kt.

Jaunų komunistų mokymas susiduria su daugeliu sunku­ mų, kurių žymią dalį reikėtų būtinai pašalinti šiais ime­ tais. Esminis sunkumas — tai laiko klausimas. Tiesiog neĮmanoma rasti savaitėje tokias valandas, kada visų fakultetų jauni komunistaistudentai ir dėstytojai būtų laisvi. Visada nemaža dalis turi užsiėmimus arba kitą neatidėliojamą darbą. Tiesa, Teisės fakulteto.

Mokslinės bibliotekos partinės organizazijos surasdavo išeitį. Tuo tarpu labai blogai užsiėmimus lankė komunistai iš Chemijos, Medicinos, Fizikos fakultetų.

Pasiteisinimas laiko stoka vargu ar gali būti laikomas

JUBILIEJINIAMS METAMS pradėjo neeilinius Šalis metus — artėja pirmosios pasaulyje socializmo valsty­ bės jubiliejus. Visi TSRS Harbo žmonės naujas darbo pergales, mokslo laimėjimus, |neno kūrinius skiria Didžia­ jam Spaliui. | Šiomis dienomis partijos jjniversiteto komitete buvo latvirtintas renginių, skirtų Ipalio socialistinės revoliuciLs 50-mečiui, planas.

I 1967 metais Universitete iyks respublikos matematilų suvažiavimas, respublikos Izikų pasitarimas, Lietuvos KR aukštųjų mokyklų filoĮifijos dėstytojų, chemikų lokslinės konferencijos, Vil­ iaus m. aukštųjų mokyklų |>KP istorijos dėstytojų tikslinė konferencija, moksliė konferencija „Socializ■rs ir lietuvių literatūra", tikslinės konferencijos tarybinės prekybos sukūrilis bei išvystymas ir to-

lesnio vystymo klausimai", „Tarybų valstybės ir teisės 50-metis", „TSRS finansai, kreditas, statistinė ir buhalte­ rinė apskaita Tarybų valdžios metais" ir kt.

Iš visiems fakultetams bendrų renginiiĮ paminėtinos visasąjunginė ir respublikinė parodos „Aukštosios mokyk­ los Tarybų valdžios metais", paroda „Vilniaus Universi­ tetas Tarybų valdžios metais".

Pastaroji paroda bus ruošiama Universitete. Estetinio lavinimo katedra ir Kultūros ateinančiais klubas numatė metais suruošti vakarą-susitikimą su revoliucinės kovos už Tarybų valdžią Lietuvoje 1918—1919 metais dalyviu G. Gajumi, susitikimus su kom­ pozitoriais, Universiteto me­ no kolektyvų — nusipelniusio dainų ir šokių liaudies an­ samblio, akademinio choro, pučiamųjų ir estradinio or­ kestrų — metinius koncertus.

Požiūris į mirtį, kad ateis kkutinė gyvenimo valanda nustos plakusi širdis, pri|uso nuo daugelio aplinkyĮ. Primityvios tautos mirtį ko atsitiktiniu dalyku: pikI dvasių ar burtų darbu, mano, kad nuo jos gar išsigelbėti.

Kai kurios r likos tautelės nepaprastai Iria žilos senovės sulauliūs žmones: esą iš jų ga­ li sužinoti ir pasimokyti, l> išvengti mirties.

Ijugelis primityvių tautų Įjo, kad ir po mirties veIs gyvena panašų gyveniI kaip ir žemėje. Many|i, kad pomirtinis gyveniI yra savotiškas žemiškojo lys, senovės egiptiečiai lo, kad mirusieji, gavę iš Itjų savo palikuonių buti­ nių dalykų, galės amžinai lati ir globoti gyvuosius.

■ jei gyvieji nepasirūpins, ■nio likimas gali būti liūdnas.

Egiptiečiai ■ > sukūrę specialias mi■jų knygas, kuriose buvo Byta, ką turi daryti veB pomirtiniame gyvenime, ■užsitikrintų laimę.

1 dienų religingi žmonės ■ savotiškai žiūri į mirtį.

I katalikai tiki, kad su

mirtimi gyvenimas nesibai­ gia. Vyskupas P. Būčys savo knygoje „Šventoji dvasia" ši­ taip rašo: „ .. siela, atsiskyrusi nuo kūno, tuoj stoja į Jėzaus teis­ mą ir iš to teismo ištarmę bei savo padėtį supranta. Jos likimas po teismo išsispren­ džia". Kitoje vietoje pabrė­ žia: „Pragaras yra ugnis ir baisesnė už visokį mums ži­ nomą karštį. Bet kiti pragaro skausmai bus dar baisesni už baisiausią ugnį".

Dangus piešiamas rožinėm spalvom: „Ko akis neregėjo, nei ausis negirdėjo, nei j žmogaus širdį neįėjo, dievas prirengė tiems, kurie jį myli..."

Ryšium su įvairiais įsitiki­ nimais, žmogus ir įvairiai lai­ dojamas.

Indijoje gyvenantieji parsiai lavoną iaiko nešvariu daiktu, kuris neturi sutepti trijų švarių stichijų: žemės, vandens, ugnies, todėl miru­ sįjį laidoja specialiai pastaty­ tuose bokštuose. Į juos įmes­ tus lavonus greit sulesa mait­ vanagiai.

Yra tautelių, kurios mano, kad mirusieji gyvena kauko­ lėse, todėl specialiose patal-

Profsąjungos vietos komitetas organizuos profaktyvo konfe­ renciją Spalio revoliucijos reikšmei aptarti, studentų profkomitetas organizuos va­ karų ciklą bendrabučiuose „Ką davė mums Didysis Spalis", išleis foto stendus „V. Leninas ir Didysis Spalis".

Kiekvieno fakulteto dekanatai ir visuomeninės organizacijos taip pat numatė renginių, skirtų 5Q-mečiui, planą. Štai, pavyzdžiui, Ma­ tematikos ir mechanikos fa­ kultete- įvyks Lietuvos aukš­ tųjų mokyklų studentų-matematikų draugystės vakaras, fakulteto mokslininkai išleis specialų žurnalo „Lietuvos matematikos rinkinys" nume­ rį, Chemijos fak. dėstytojai Didžiosios Spalio socialisti50-osioms nės revoliucijos metinėms skirs naujus savo leidinius: K. Daukšo „Chemija-nechemikams": R. Pajėdos,

patenkinamu. Dalis komunis­ tų mums aiškinosi, kad jie nebuvo laiku informuojami apie užsiėmimus. Šį trūkumą partijos komitetas kartu su fakultetų biurais gali lengvai pašalinti.

Keliamas klausimas, kad jauniems komunistams reikė­ tų daugiau pateikti pavyzdžių ir konkrečios aktualios me­ džiagos iš partinio darbo praktikos. Š| pageidavimą buvo mėginama patenkinti jau praėjusiais metais. Nėra abejonės, kad ir šiemet teks atsižvelgti į komunistų pagei­ davimus, po kiekvieno užsiė­ mimo atidžiai svarstyti jų klausimų ir pasiūlymų iškel­ tas problemasMes laukiame didesnės pa­ ramos iš pirminių partinių organizacijų, — reikia suda­ ryti sąlygas komunistams lankyti užsiėmimus ir kont­ roliuoti lankomumą.

A. BURKAUSKAS WU partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas

E. Jasinskienės ir E. Rama­ nausko „Bendroji chemija“ ir kt. Istorijos ir filologijos fak. dėstytojai paruoš jubilie­ jui leidinį „Tarybų Lietuvos mokyklos praeitis", studentai-literatai išleis naują al­ manacho „Nuoširdumas" nu­ merį. Šiame fakultete taip pat bus įrengta nemažai sten­ dų ir foto vitrinų, pasako­ jančių apie naująjį penk­ metį, spaudą Tarybų valdžios metais, rašytojus-revoliucijos amžininkus, apie studentų darbo ir poilsio stovyklas ir pan. Bus suruošti literatūri­ niai, poezijos vakarai, vyks rašinio visuomenine-politine tema, literatūriniai eilėraščio, apybraižos, apsakymo, kino scenarijaus konkursai — iš­ ties daug žada padirbėti filo­ logai. Palinkėkim jiems sėk­ mės įvykdyti visa, ką užsi­ brėžė.

Neatsiliks ir kiti fakultetai.

Visos šios priemonės rodo, kad Universiteto dėstytojų ir studentų šeima jubiliejiniam Spaliui skiria gražiausius sa­ vo darbus.

SUNKIU MOMENTU pose laiko kaukolių krūvas.

Daugelis tautų bijojo miru­ siųjų, todėl, kad neatsikeltų iš kapo, apdėdavo lavoną akme­ nimis. Ilgainiui iš to atsirado paprotys statyti ant kapo akmeninius paminklus.

Pagal seną tradiciją, kad sielą apsaugojus velionio nuo piktųjų dvasių, katalikai aplink pašarvuotąjį sudaro užtvaras iš žvakių, statyda­ mi jas iš kampų, gale galvos padeda šventojo paveikslą, o ant rankų užvynioja rožančių ir įdeda nedidelį religinį pa­ veiksliuką. Mirštančiam irgi velnio atbaidymui paduoda į rankas per specialią šventę grabnyčias pašventintą žvakę. Į kapus katalikai veža mirusius uždarame karste, pravoslavai — atvirame. Kuo to­ liau, kuo anksčiau pasitinka varpų skambesiu karstą, tuo geriau. Mat, varpai baido, kaip aiškina katalikų apeigų knygos, piktąsias dvasias, ku­ rios tyko velionio sielos.

Atvežus į bažnyčią, lavo­ nas irgi tampa ceremonijų

objektu. Čia kunigas atlieka apeigas, skirtas sielos kelio­ nei į dangų palengvinti.

Kadangi krikščionybė amžių bėgyje buvo paėmusi globon laidotuves ir buvo priešinga bei šiandien tebėra prieš kito­ kius laidojimo būdus, kaip, sakysim, lavono kremaciją, tai yra sudeginimą, todėl il­ gainiui religinis laidojimo bū­ das tapo tradiciniu ir buvo sunku jsivaizduoti, kaip pado­ riai žmogiškai palaidoti be religinių apeigų.

Tačiau, kai šiandien didelė dalis žmonių jau nustojo ti­ kėti , tai visos religinės lai­ dojimo ceremonijos darosi tuščios ir tiesiog nepriimti­ nos. Be to, jos su senoviškom giesmėm, šlovinančiom po­ mirtinį gyvenimą ir grąsinančiom paragaru bei pamoks­ lais, niekinančiais gyvenimą.

Formalaus gedulo reikalavi­ mas ir mokesčių bažnyčiai da­ vimas, kad mirusiojo sielai pa­ dėtų išsivaduoti iš skaistyk­ los, — visa tai sudaro nerei­ kalingą slogią atmosferą ve­ lionio artimiesiems. Bažnyčia

1966 m. rugsėjo 12—17 d. kurortiniame Hagos priemies­ tyje Ševeningene, Olandijoje, įvyko eilinė 32-oji Tarptauti­ nės bibliotekinių asociacijų federacijos (1FLAFIAB) Gene­ ralinės tarybos sesija. Iš 34 valstybių, iš visų pasaulio kontinentų į čia susirinko daugiau kaip 350 įvairių bib­ liotekų atstovų. Tarybinės bibliotekininkų delegacijos, kurią sudarė 24 žmonės, su­ dėtyje buvo ir mūsų respub­ likos du atstovai — Lietuvos TSR Valstybinės respubliki­ nės bibliotekos metodinio sky riaus vedėjas Povilas Kizis ir šių eilučių autorius.

kraštu. Be Hagos, aplankėme dar Amsterdamą, Roterdamą, Delflą, Harlemą, Leideną, Arnhemą, Zandamą. Tai leido bent prabėgom susipažinti su Olandija, pažvelgti į ją iš ar­ ti.

KOKIA GI TU, OLANDIJA? Išvykdami į Olandiją, iš en­ ciklopedijų oei kitų šaltinių jau žinojome, kad krašto plo­ tas 33.600 km2, kad jame gy­ vena 12,5 mln. gyventojų (t. y. 372 1 km2, — pats didžtausias gyventojų tankumas Eu­ ropoje), kad Olandija — Rembranto ir Erazmo Roter­ damiečio gimtinė, kad tai ša­

Tarybinė bibliotekininkų delegacija Olandijoje.

AUTORIAUS nuotr.

IFLA'FIAB sesijoje buvo svarstomos aktualios bei su­ dėtingos šiuolaikinės bibliote­ kininkystės problemos: biblio­ tekininkystės santykis su dokumentalistika, bibliotekų in­ formacinis darbas, visuomenės bibliotekinio aptarnavimo standartai, bibliotekinių kadrų rengimo, bibliotekų darbo mechanizavimo, jų apskaitos standartizavimo bei mikroknygos panaudojimo ir kt. prob­ lemos. Darbas vyko keturiais srautais, viso labo buvo 39 posėdžiai. Laisvu nuo posėdžių metu vyko oficialūs priėmi­ mai, susipažinimas su biblio­ tekomis bei susitikimai su jų darbuotojais.

Nors sesijos dienotvarkė ir buvo labai apkrauta, jos-me­ tu vis tik pavykdavo paste­ bėti vieną-kitą detalę iš olan­ dų gyvenimo. Be to, 4 die­ nas turėjome laisvas ir sky­ rėme jas susipažinimui su

lis, kurioje anksčiausiai įsi­ galėjo buržuaziniai santykiai ir kuri viena paskutiniųjų Europoje užmezgė diplomati­ nius santykius su TSRS, kad tai tulpių, olandiškų karvių, pylimų, kanalų ir vėjo malū­ nų kraštas ir kad tie vėjo malūnai skirti ne grūdams malti, o vandeniui pumpuoti, Deja, šaltiniai buvo negausūs, ir mūsų žinios ne plačios.

Atsisveikinę su mūsų tary­ biniu oro paukščiu, per porą valandų pernešusiu mus iš Maskvos į Prahą, ir po trum­ pos ekskursijos po miestą, iš­ trūkę iš mus čia šiltai suti­ kusių Čekoslovakijos bibliote­ kų darbuotojų glėbio, mes sė­ dam į jos didenybės Olandi­ jos karalienės karališkosios aviokampanijos lėktuvą. Po sparnu — padūmavęs Vakarų Vokietijos dangus. Trumpas nusileidimas Frankfurte prie (Nukelta į 4 psl.)

religinių laidotuvių metu sten­ giasi padidinti ir taip jau liūd­ ną nuotaiką. Žinoma, niekin­ dama pasaulio tuštybes, ji pati nebėga nuo jų. Per lai­ dotuves, ypač praeityje, baž­ nyčios tarnai stengdavosi iš žmonių nelaimės kuo dau­ giau pasipelnyti.

Mūsų tarybinės visuomenės, mirus jos nariui, pirmas rū­ pestis turėtų būti visokerio­ pai padėti mirusiojo šeimai palengvinti šią sunkią valan­ dą. Tai pasirūpinimas patalpa pašarvojimui, ir pašarvojimas, padėjimas pabudėti ir palaidojimas bei su juo susi­ ję rūpesčiai.

Be abejo, gerinant buities tarnybą mūsų miestuose bei rajonuose, bus įrengiamos pa­ ša rvojimo patalpos, o buitinė tarnyba paims pavaršojimą ir palaidojimą daugiausia į savo rankas, kad būtų išva­ duota mirusiojo šeima ir ar­ timieji sunkiu momentu iš pašalinių rūpesčių. Laidotuvių paėmimas į visuomenės ran­ kas būtų didelis žingsnis pa­ lengvinant artimųjų rūpesčius ir sielvartą šiuo sunkiu mo­ mentu.

Pilietinėse laidotuvėse svar­ būs atsisveikinimo momentai

pašarvojimo vietoje ir ka­ puose. Pasakytas geras žodis apie velionį stiprina ir pake­ lia iš sielvarto jo artimuosius.

Tačiau velionies pagerbimas nesibaigia jo mirtimi. Lietuvo­ je yra įsigalėjęs metinių mi­ nėjimo suruošimas, kuriame vis mažėja religinis momen­ tas. Susirinkę kaimynai ir gi­ minės prisimena velionį, jo darbus, ant kapo padeda gėlių. Be to, artimieji po palaidojimo pagerbia velionio atminimą, nešiodami gedulo nereikaženklus. Žinoma, gedulas. lingas formalus Tai turi priklausyti nuo kiekvieno konkretaus santy­ kio su velioniu.

Išskyrus paprastą pavalgydinimą iš toliau atvykusių pa­ lydėti velionį žmonių, reikėtų vengti laidotuvių vaišių, nes nedera tokia proga linksmin­ tis.

Kai kas teiraujasi, kaip elg­ tis netikinčiam religinėse laidotuvėse? Ateistas religi­ nėse laidotuvėse, mano ma­ nymu, turėtų elgtis irgi pagal savo pažiūras.

Kaip gi galvoja kiti šiuo klausimu?

P. PECIŪRA

TARYBINIS STUDENTAS '*^***^*^***^*^*^*^*^*>*^*/*/»/*^*^*^4

1966 m. gruodžio mėn. 14 d.^%^*^*^**^*'***^*'**'*'

3

psL

✓

Kupiškėnų vestuvės Noriai rinkosi tą vakarą dudentai ir dėstytojai J Aktų salę. Čia vyko vyresniosios kartos Kupiškėnų meno sa­ viveiklos kolektyvo etnograįinis vaidinimas „Senovinės L niškėnų vestuvės".

I Vieni rinkosi pasižiūrėję prisiminti, lavas vestuves liti — būsimas įsivaizduoti, n pažiūrėti buvo ko, juk kuIskėnų vestuvės — kol kas l.nintelis tokio žanro etnojiaiinls veikalas mūsų reslubllkos scenose.

I Ir štai prasiskleidžia už­ landa, vienu mostu nužerdald 100 metų...

■ Vos spėjo duktė Agota lsluoti seklyčią, kai į tėvelių ■mus pasibeldė piršlys su ■> įeliu it žąslnėliu. Jau ■ u Agota laukė piršlių Bangučių. iiklus piršlio liežuvis čia ■: ėsdamas, čia atausdamas ■’> išgiria jaunąjį ir turtin1 sodybą, kad nei pridėsi, 1 atimsi. Piršlys nutarė Besti Agotą „tinkančią ir £ pečiaus, ir prie sve.„II ir bernužėlį „ant suslpiršliui Inimo".

Bet rblau, kaip su „rublaliu Šimtas, sakot? Su šimtu to neišeis! tiinosios tėvai tarėsi, ką dar pridėjus, kad tik ji us Agotą už turtingo vy­ l() pridėti jie turi kų: I su trimis speniais, I pakinkytą, tą, kuris I ą į tvorą trina. Motutė Iketvirtj šimto prideda — I divam atiduoda. Na, o ■ galima ir po čėrkelę. i- vestuvės!..

Inioji — Kostė Jugelle| muši 1899 m., tur būt, i >ia nuotaka respubli1 bet žiūri į ją ir atši­ lk negali. Ne viena mūsų

NOVELĖ A. JUODUPIS nuotaika ją dabar Kažkoks nepaaiškinajjesys — kaip ir tą va­ jai ji atvažiavo į šį .Jis tada senutei pasiI galo didelis ir be ga­ li' >dus. Nebuvo čia nei lasto tako per kiemą L>no, nei Deksnių, ne■ vištų kudakavimo.

Ilas toks ir pasiliko — I nesavas, nesuprantaItižkas jame juokėsi, B kštus ir valgė sauInepažįstamos moterys Bivė šaligatvius, nelyrai ant pečių nešė 1 javais kvepiančias J is lentas. Visi jie tū­ li rūpesčių, o ji nedrį'Jhlbinti — ir visada laši iš to savo drovu-

ta

[n, kaip ir tą vakarą, <>si grįžti atgal į sei matytą ir jau nieI pasikartosiantį paĮtikriausiai, būtų no­ kti ir į taigą, ten, I išvežę jos sūnų, l> kaltą. Bet taigos ji Imačiusi, nežinojo, t/lai ten auga (sū■ įžo ir nebuvo kam ■ kokie žmonės B jie valgo. Į taigą B Ir vis tik ją kanBkeistas ilgesys — ■ mos taigos be­ dimas. Sako, visus, B kartą pabuvojo Biniame pušų kieB'o vėl į jį. Kažkas ■kažkur pasąmonėj.

I. lapus į drėgną, B' rudenio žemę.

Bs į nebūtį. Sako, ■ išgirsta tą šauks| tą nebetolimo Bmę jausmą. Ją ir­

dienų jaunamartė galėtų pa­ vydėti jai linksmumo, jaunat­ viškos energijos, pagaliau — įgimto talento.

Neatsiliko nuo jaunosios ir kiti vestuvininkai, pradedant — senlausiuoju amžiumi svotu P. Vilčinsku, gimusiu 1893 m., baigiant jau­ niausiu — svotu J. Ivanaus­ ku, gimusiu 1924 m. Šeši vestuvių paveikslai prabėgo pro žiūrovų akis tarsi viena akimirka.

Didelių simpatijų nusipelnė šis originalus vyresniosios kartos saviveiklos kolektyvas, savitą Kupiškio išgarsinęs apylinkių tarmę, turtingus senovinius papročius ir tautosaką. Vaidinimas 5 kartus rodomas Kupiškyje. buvo Veselija pagaliau atbildėjo į respublikos sostinę.- Vaidi­ nime dalyvauja keturiasde­ šimt du įvairių profesijų žmonės, kurių vidutinis am­ žius — 60 metų. Didžiulį pasisekimą kupiškėnų kolek­ tyvas turėjo sostinės scenose.

Tik prieš metus Povilo Zulono ir meno saviveiklos en­ tuziasčių Petrės Zulonienės, Onos Paulauskienės vadovau­ jami saviveiklininkai ėmėsi atkurti praėjusio šimtmečio vidurio Kupiškio kaimų ves­ tuves. Tautosakinę medžiagą surinko ir paruošė P. Zulonienė, O. Paulauskienė Ir H. Paulauskas.

Daug ir kruopščiai padirbėjo kolekty­ vas. Neveltui mus žavi gyvy­ bingas liaudies jumoras, lietuviškų papročių spalvingumas.

Z. MASKELIUNAITĖ

PIRMINIŲ KOMJAUNIMO ORGANIZACIJŲ DOKUMENTŲ KEITIMO

G OKGANIZAC1JOS PAVADINIMAS 1. IV k. lituanistai, rusistai, anglistai, germanistai 2. IV k. romanistai, III —IV k. bibliotekininkai, kl. filo­

Sausio !5 d., 14-16 vai.

Naujų dokumentų gavimo diena ir valandos Sausio 9 d., 14—16 vai.

Sausio 13 d., 14—16 vai. logijos spec IV k.

Sausio 10 d., 14—16 vai.

3. Pramonės planavimo, darbo ekon., prekybos ekon.

Sausio 18 d., 14-16 vai. ir finansų-kredito spec. IV k. ' Sausio 16 d., 14-16 vai.

4. Buhalterines apsk., prekių m., chemijos biochemijos, Sausio 19 d., 14—17 vai. technologijos spec. IV k.

Sausio 23 d., 14 — 17 vai.

Sausio :24 d., 14—17 vai.

Sausio 26 d., 14 — 17 vai.

5. Administracija, biblioteka Vasario 7 d., 15 — 17 vai.

Vasario 8 d., 17 — 18 vai.

6. I —lt k. anglistai Vasario 8 d., 15 — 17 vai.

Vasario 9 d., 17—18 vai.

7. III k. anglistai, I —II —III k. germanistai Vasario 10 d., 15 — 17 vai.

Vasario 11 d.. 15-16 vai.

8. V k. anglistai, I — II-III ir V k. romanistai Vasario 13 d., 15 — 17 vai.

Vasario 14 d., 17 — 18 vai 9. V k. germanistai, I —II k. lituanistai 10. III — V k. lituanistai, I k. rusistai Vasario 14 d., 15 — 17 vai.

Vasario 15 d., 17 — 18 vai.

Vasario 15 d., 15 — 17 vai.

Vasario 16 d., 17 — 18 vai.

11. II-III k. Ir V k. rusistai 12. I —II —III k. istorikai Vasario 16 d., 15—17 vai.

Vasario 17 d., 17 — 18 vai.

13. IV— V k. istorikai, V k. lituanistai ir bibliotekininkai, Vasario 17 d., 15 — 17 vai. kl. filologijos spec. V k.

Vasario 18 d., 15 — 16 vai.

Vasario 18 d., 13 — 15 vai.

Vasario 20 d., 17 — 18 vai.

14. I —II ir V k. bibliotekininkai, I —II k. žurnalistai Vasario 21 d., 15 — 17 vai.

15. I — II-III k. pramonės planavimo spec.

Vasario 22 d., 17—18 vai.

16. Materialinio techn. apr. spec. I —II —III k., ekonominės Vasario 22 d., 15 — 17 vai.

Vasario 23 d.. 17 — 18 vai. kibernetikos spec. I k.

Vasario 23 d., 15-17 vai.

Vasario 24 d., 17 — 18 vai.

17. Darbo ekon. spec. I —II — III k.

Vasario 24 d., 15 — 17 vai.

Vasario 25 d., 14—16 vai.

18. Prekybos ekon. spec. I — II — III k.

Vasario 27 d., 15 — 17 vai.

Vasario 28 d., 17 — 18 vai.

19. Finansų kredito spec. I —II — III k.

Vasario 28 d., 15-17 vai.

Kovo 1 d., 17--18 vai.

20. Buhalterinės apsk. spec. I —II—III k.

Kovo 1 d., 15 — 17 vai.

Kovo 2 d., 17 -18 vai.

21. Prekių m. spec. I — II-III k.

Kovo 2 d., 14 — 17 vai.

Kovo 4 d., 13 — 15 vai.

22. EF V k. (visos spec.)

Kovo 6 d., 15 — 17 vai.

Kovo 7 d., 17 — 18 vai.

23. MF I k., 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 gr.

Kovo 7 Kovo 9 d., 17 — 18 vai 24. MF I k. 9, 10, 11, 12 gr., II k. 1, 2, 3, 4 gr. d.. 15 — 17 vai.

Kovo 9 d., 15 — 17 vai.

Kovo 10 d. 17 -18 vai.

24 a. MF II k. 5, 6, 7, 8 gr., III k. 1, 2, 3, 4 qr.

Kovo to d„ 15 — 17 vai.

■■ MF III k.. 5 6. 7. 8 gr., IV k. 1 2, 3, 4 gr.

Kovo 11 d., 14 — 16 vai.

25.

Kovo 13 d., 15 — 17 vai.

26. MF IV k., 5, 6, 7, 8 gr., V k. 1, 2, 3J 4_qr' Kovo 14 d., 17 — 18 vai.

Kovo 14 d., 15 — 17 vai.

27. MF V k.. 5, 6, 7 gr., VI k. 1, 2, 3, 4, 5 gr.

Kovo 16 d., 17 — 18 vai.

Kovo 16 d., 15 — 17 vai.

Kovo 17 d„ 17 — 18 vai.

28. MF V k., 6, 7, 8. 9, 19 '* gr„ VI " ‘k. pediatrijos spec.

Kovo 17 d., 15 — 17 vai.

29. MMF I k. (vises grupės) Kovo 18 d., 14-15 vai.

Kovo 20 d., 15 — 17 vai.

30. MMF II k. (visos grupės) Kovo 21 d., 17 — 18 vai.

21 Kovo d., 15-17 vai.

Kovo 22 d., 17—18 vai.

31. MMF III k. (visos grupės) 32. MMF IV k. (visos grupės) Kovo 22 d„ 15 — 17 vai.

Kovo 23 d., 17 — 18 vai.

Kovo 23 d., 15 — 17 vai.

33. MMF V k. (visos grupės) Kovo 24 d. 17 — 18 vai.

Kovo 24 d., 15 — 117 vai.

34 Geografijos spec. nuo I —V k.

Kovo 25 d., 14—16 vai.

Kovo 27 d., 15 —■17 vai.

35. Geologijos spec. t — V k.

Kovo 28 d. 17-18 vai.

Kovo 28 d., 15 — 17 vai.

36. Biologijos spec. I — V k.

Kovo 29 d. 17 — 18 vai.

Kovo 29 d., 15 — 17 vai.

37. Biofizikos spec. I —V k.

Kovo 30 d. 17 — 18 vai.

Kovo 30 <d., 15—17 vai.

38. Geologijos spec. (latvių, estų gr.) I —IV k.

Kovo 31 d., 17—18 vai.

Balandžio 3 d., 15-17 vai.

39. FF I k. (visos grupės) Balandžio 4 d. 17 — 18 vai.

Balandžio 4 d., 15-17 vai.

40. FF II k. (visos grupės) Balandžio 5 d., 17- 18 vai.

Balandžio 5 d„ 15 — 17 41. FF III k. (visos grupės) vai.

Balandžio 6 d., 17- 18 vai.

Balandžio 6 d., 15 — 17 vai.

42. FF IV —V k. (visos grupės) Balandžio 7 d., 17 — 18 vai.

Balandžio 10 d., 15-17 vai.

43. Chemijos spec. I —II—III ir V k.

Balandžio 11 d., 17--18 vai.

Balandžio 11 d., 15 — 17 vai.

44. Biochemijos spec. I —II —III ir V k.

Balandžio 12 d., 17 —-18 vai.

Balandžio 12 d., 15-17 vai.

45. Cheminės technologijos spec. I —II —III ir V k.

Balandžio 13 d., 17 —-18 vai.

Balandžio 13 d., 15—19 vai.

46. Fakultetų dėstytojų organizacijos Balandžio 17 d., 15 —-18 vai.

Balandžio 18 d., 15-19 vai.

47. TF (visi kursai) Balandžio 24 d„ 15--19 vai.

Pastabos: 1. Nurodytą organizacijos komjaunuoliai . . dieną. ir valandą .... atitinkamos komjaunimo . . ,_________ (kiekvienas asme­ niškai) atvyksta į VVU komjaunimo komitetą ir atneša savo bilietą bei nuotraukas naujiems doku­ mentams.

2. Pasikeitus pavardei, komjaunuolės turi pateikti atitinkamus dokumentus (pasą, sutuoktuvių liudijimą).

3. Nurodytą dieną ir valandą atvyksta atitinkamos pirminės organizacijos sekretorius ir dalyvauja pri­ imant senus komjaunuolių dokumentus.

4. Komjaunuolius, baigiančius Universitetą gruodžio mėn. (GF VI k. — visos spec. , FF VI k. — visos spec., ChF VI k. — visos spec., MMF VI k.), prašome išsirašyti iš įskaitos iki š. m. gruodžio 28 d.

VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS

Nepasiektas kaimas gi apėmė kažkoks keistas, ne­ paaiškinamas jausmas.

Tik senutė, kaip ir daugelis žmo­ nių, nejautė, kad artinasi mir­ ties valanda, kuri sumaišys kaimo spalvas, miesto nuobo­ dulį ir gyvenimo skausmą į vieną neaptėpiamą materialu­ mo netekimo jausmą. Nei baisų, nei džiaugsmingą. Tik nereikalingą ir neišvengiamą. „Iš šulinio jau niekas nebesemia vandens", — senutė galvojo apie kaimą. Ji kas­ dien galvodavo apie pasikeitu­ sį kaimą. Ji buvo įpratusi prie pasikeitimų — keitėsi valdžios, keitėsi orai. Ją bau­ gino, kad kaimas ir ji keitėsi atsiję, nutolę vienas nuo kito, — jame ji buvo gimusi. Tarp tos upės su akmenimis ir vėžiais ir melsvai žalio miško jos pragyventa daug saulės ir žemės metų.

Jos namų neliko kaime — atvežė į miestą ir sukūreno.

Sukūreno vaikai duris. Tas pačias, ant kurių Pranukas žymėdavosi savo ūgį. Ilgai dar jos stovėjo, su peilio iš­ plautais brūkšniais pilkšvoje staktoje. Brūkšniai liko, o Pranukas jau buvo miręs. Nie­ kas nežinojo, kodėl jis mirė, niekas neįspėjo. Tik jai, mo­ tinai, buvo aiški ir supranta­ ma jo mirtis. Paprasta ir na­ tūrali, kaip krintančių obuolių bumbsėjimas į sodo žemę, kaip paukščių veržimasis į pietų kraštus, nors ir ne visi pasiekia tą svetimą tėvynę.

Ir stalą, ant kurio buvo pa­ šarvotas tėvas, sukūreno, ir lovą, kur pagimdė visus pen­ kis vaikus, — viską prieš po­ rą metų pavertė malkom. „Jie apleido šulinį, visi turi savus. O juk kažkada ateida­

Senų dokumentų grąžinimo į VVU komitetą diena ir valandos

vo semtis vandens. Ir girdavo visi tą vandenį — tokio ska­ naus nebuvo visam kaime".

Dangumi slydo pavasariški debesys. Keista, jau įpusėjo ruduo, o debesys primena pa­ vasarį. Žinoma, kartais debe­ sys krečia pokštus. Net karą išpranašauja, nederlių, nevai­ singumą. Tą rudenį irgi tokie pat buvo debesys, kai Margė nusilaužė koją, ir ją reikėjo parduoti mėsai, nes sumažė­ jo pienas. Tą rudenį kažkas padegė kolūkio valdybą. Pa­ sklido kalbos — Dambrauskų Petro darbas. O jo niekaip ne­ galėjo sugauti. Du mėnesius tratino miške kareiviai. O paskui prieš kalėdas atvažia­ vo iš valsčiaus ir išsivežė jos Pranuką. Ir ką ji galėjo pada­ ryti, niekas jos neklausė. Pa­ vardė tokia pat, vardas irgi panašus, dar ne komjaunuolis — ji buvo bejėgė. Visą am­ žių ji taip pragyveno — tyli, nesipriešinanti, nedrąsi ir už­ guita. Jos Pranukas buvo kal­ tas ir nekaltas — kiekvieną žmogų galima išteisinti arba apkaltinti. O tas Dambrauskų Petras — iš gretimo kaimo.

Vėliau jį sugavo. Pati matė milicijos kieme, išrengtą, kru­ viną, išdaužytais dantimis: žmonės jam ir negyvam no­ rėjo atsimokėti už dantis ir už kraują. Bet kas iš to — taigai Pranukas buvo reikalin­ gesnis, negu jai.

Kiemu sukaukšėjo žingsniai. Senutė įsiklausė: taip eidavo Pranukas, kaire koja smarkiau brūžteldamas že­ mę. Pernai atremontavo jų namą ir palange nutiesė šali­ gatvį. Dabar aiškiausiai girdė­ davai kiekvienus žingsnius. Ji net kilstelėjo lovoje — ne, ji

neklydo, kiemu tikrai ėjo jos Pranukas. Staiga žingsniai ne­ tikėtai nutrūko — ji neišlaikė tyliai sunkios vienatvės ir palinko į priekį.

Dangumi slinko pavasa­ riški debesys. Jie pranašavo nelaimę.

Kažkas palietė durų ranke­ ną. Senutė atsigrįžo, ir jos akyse vėl sušmėžavo užgesu­ sį vilties spalva.

— Sveika, Zose, — kaimie­ tis priėjo arčiau jos lovos.

— Labas. Kaip tu čia da­ bar? — gyvai prakalbo ji.

Sakytum, visas kaimas būtų atėjęs čia. Su salstelėjusiu gy­ vulių prakaito ir mėšlo kva­ pu, taku į kluoną, šiaudiniais, žaliais nuo samanų stogais, su barniais ir bulviniais bly­ nais.

— Matai, atvažiavau, — Deksnys prisėdo į sūnaus Vy­ to paduotą kėdę. Kaime jį vi­ si vadindavo Deksniuliu. Jų trobos stovėjo greta — ištie­ sęs ranką, ant kaimyno sienos musę galėjai užmušti. Ji pri­ siminė, kaip jų Vytukas iškū­ lė Deksniulio virtuvės langą.

Akmenį norėjęs per stogą permesti. O mažylio tada Vy­ to būta, ne ką už akmenį di­ desnio. Dabar, pažiūrėkit, koks! Už Deksniulį visa plaš­ taka viršesnis.

Ir obelys jų augo jjagrečiui.

Dabar liko tik Deksniulio. Jų iššalo, lepių būta. „Pranukas su juoda duona valgydavo", — prisiminė ji.

— „Skanėstas tie alyviniai jam buvo". Tikra tiesa, gerų būta. į saulės šviesą pakėlęs, sėklas galėdavai skaičiuoti, Dabar tokių ji nebemato.

Liko tik viena kriaušė, už šulinio. Viena iš viso kiemo ir

jo žmonių liko stovėti ten, kur gimė. „Kažin, apdeda ją kas nors mėšlu, ar ne? Tėvas, amžiną atilsį, kiekvieną rudenį..."

Vyrai užsidegė cigaretes.

— Kaip sveikata? — paty­ lėjęs pratarė Deksnys.

— Akys nebešviesios, — pasiskundė senoji, sunkiai skiriu, kas gatve eina.

Senis nubarstė pelenus ir, linktelėjęs į Vytą, paguodė: — Et, ir mes toki būsim.

Visiems vienas galas. — Ir patiesė ant stalo ranką, raukš­ lėtą, didelę, per tą didumą gal kiek nedailią.

— Vasarą nuvešim į kai­ mą. Tegu pabūna, — girgžte­ lėjo kėdę Vytas.

— Atvežkit, atvežkit, — pagyvėjo senis. — Petronėlė labai pasiilgo. Kaimo oras išgydys.

Senutė žiūrėjo į Deksniulio rankas. Kiek daug jos jai pa­ dėjo. Išardavo lauką, kai mi­ rė tėvas. Vežimą pataisyda­ vo. . .

— Eisiu, — senis susimetė palto skvernus.

— Žiūrėk, — senoji už ran­ kovės prisitraukė jį artyn. — Kai numirsiu, parvežkit mane į Šlapekius. Šitie galgonai šaiposi iš manęs.

— Nesibaimink, tetulyte, parvešim.

— Ten mano tėvas, amži­ natilsį, guli. Ir aš kartu no­ riu, — paleido senio rankovę.

Kai Deksniulis išėjo, senoji prisiminė, kad taip ir nepa­ klausė apie kriaušę. „Kad tik nenudžiūtų, — pa­ sitaisė ji pagalvę ir atsigulė ant šono. — Bet kodėl gi jis neatvežė nė vienos kriaušikės paragauti?" — sunerimo.

Ir vėl prisiminė jo ran­ kas. Skolinga jam — tiek pa­ dėjo, Be jo būtų pražuvusi.

Neatsilygino ir neatsilygins.

Jeigu jis ko nors ir nepadary­ tų dabar dėl jos — nepyktų.

Tegu padeda jam dievas, ge­ ras žmogus buvo.

Deksnys tądien nebeparvažiavo namo. Užtruko krautu^ vėje. Kol nusipirko korių, ir vakaras atėjo. Tik po vidur­ nakčio sulaukė traukinio į Žydryniškį.

Namie jau rado telegramą.

Ji, gal būt, aplenkė jį, dar krautuvėje tebesveriojant vaš­ ką. Vytas kvietė į laidotuves — mirė senoji Dambrauskie­ nė.

Lyg nesava ranka padėjo popiergalį ant stalo ir abiem delnais prispaudė. Tarsi bijo­ damas, kad ta baisi žinia ne­ pasklistų po kambarį, neiš­ sprūstų į kiemą, į laukus, ten, kur kadaise būta Dambrauskų sodo, namų ir tako į kluoną, tvartą ir klėtį. Namus vaikai supiovė malkoms. Sodas išša­ lo, užsilikusi buvo viena kriaušė. Ir tą pačią pirminin­ kas pavasarį liepė nuplauti, esą, kliudanti sėjamajai. Ir kuo daugiau prisimindavo se­ nis Dambrauskus primenančių daiktų, tuo labiau stebėdavosi — nė vieno jų nebeliko. Gy­ veno tik ji, tolimam, sveti­ mam ir nesuprastam mies­ te. Su ilgesiu, su gyvu, bet niekad nebepasikartosiančiu jos pasauliu. Gyveno, ir nie­ kas negalėjo sukūrenti tos jos teisės gyventi. Tik ji pati.

Užpylė ją miesto žemėm.

O ji gulėjo karste, tyli ir niekam nematoma. Kaip ir gyveno — nuskriauta ir ne­ turinti jėgų pasipriešinti.

Jos vaikai .kurie liko gyvi, žinojo daug kraštų. Jai ne­ reikėjo svetimų, ji norėjo savo kaimo, kur jai tebeaugo kriaušė, ir apie padžiautas ant tvoros puodynes skraidi musės.

Olandija iš arti — Marcela, kodėl mie: (Atkelta iš 2 psl.) svetimą šalį. Gidas sutinka Maino paimti naujų keleivių tave atvykstant ,iydi tave per nėra žmonių? . . ir parengti lėktuvą tolesniam visą kelionės laiką iki atsis­ — Be panikos, viskas tv< skridimui. Ir štai pagaliau veikinimo ceremonijos. Jis koje. Olandija valgo pietus. pirmas žvilgsnis į Olandiją iš padeda, kai tu nesusikalbi ar Mes nurimom, tačiau r paukščio skrydžio aukščio. patenki į keblią padėtį, jis rū­ greit jsisąmoninom, ką l Nematytas ir nepakartojamas pinasi, kad tu būtum paval­ reiškia. vaizdas. Tarsi kažkas patiesė gęs ir išmiegojęs, kad nesivėįvairios sąlygos — šen bekraštį žalią kilimą ir apraiz­ lintum ir nepaklystum. gė jį saulėje blizgančių siūlų Tačiau ne tik tuo svarbus įsigalėjęs kapitalistinis g tinklu. Tie siūlai, kaip nesun­ gidas. Gidas — tai visa šalis mybos būdas, nuolatinė ko' ku suprasti, tai nusausinimo viename žmoguje. Iš jo tu su vandeniu ir kt. — reikal kanalai, į kuriuos surenkamas sužinai apie šalies praeitį bei vo iš olandų ypatingai gero lietaus vanduo. Iš šių kanalų siekimus. Jis atsako į visus darnaus organizuotumo b vanduo perpumpuojamas į tavo klausimus: kas? kur, ka­ tvarkos. Tvarka įsismelkė magistralinius kanalus, ku­ da? kodėl? .. Ir kai tu išsive­ visas gyvenimo sritis, tapo t riuose vandens lygis 1—2 ži įspūdžius apie šalį, tai žy­ dicijomis, dažnai nesuprant metrais aukštesnis. O iš jų mioji jų dalis — iš gido arba momis užsieniečiui. Pas ola vanduo pumpuojamas į upes per gidą patirta. Ir aš čia ne dus, pvz., kiekviena savaiti bei jūrą. Pusė visos Olandijos išimtis, ir mano įspūdžiuose diena turi savo paskirtį: pi madienis — baltinių skalbiu teritorijos yra žemiau jūros kyšo gido žodžiai. diena, ketvirtadienis — alg( lygio. Dieną naktį eina kova su vandeniu. Čia atkovota nuo OLANDIJA VALGO PIETUS ir mokesčių diena, penktadii stichijos kiekviena pėda.

Pats didžiausias — pirmasis nis — turgaus ir langų pl< vimo diena, šeštadienis Bendras apsauginių pylimų il­■ įspūdis. gis — 3000 km. Vėliau, važi­ Mūsų automobilis nuo ae- pirkinių ir visos šeimos v< nėdami po šalį, mes matėmi rouosto pasuka į miestų. Pra- karienės diena. Kur bebūdav didžiulius pylimus, supiltusi važiavę naujų 4—5 aukštų mūsų grupė, šeštadienio vč Siaurės jūros pakrante bei ka­ namų kvartalus, šiek tiek pri­ karą gidė palikdavo mus vii nalų ar upių pakraščiais. Su­ menančius mūsų Antakalnio nūs ir vykdavo į savo šeim< sidaro įspūdis, tarsi kažkoks ar Raudonosios armijos pros­ pas vyrą ir vaikus. Sako, i milžinas įdėjo upės tėkmę į pekto statybas, kur, palyginti, karius iš armijos šeštadier didžiulį galų rfėturintj lovį. nemaža žalumos, oro ir stiklo, vakarui paleidžia namo. Pag Po lėktuvo sparnu žalias įvažiuojame į dar viduram­ nerašytą programą sutvarky kilimas baigiasi. Jį pakeičia žiais susiformavusį senamiestį. ir kiekviena diena. Rytą į blizgantį stiklą panaši van­ Dviejų-trijų-keturių aukštų lengvi pusryčiai. Apie 12—1 dens lyguma, išraižyta pylimų namas prisispaudęs prie namo. vai. — antrieji pusryčiai. Ga siūlais. Tai — Zeiderzė, į Dažniausiai pamai maži, jų myklose, įstaigose darom, Olandijos teritoriją įsiterpusi ilgyje telpa du-trys, o kai ku­ trumpa pertrauka. Mokyklos' Siaurės jūros įlanka. Olandai rių iš viso tik vienas langas. pertrauka ilgesnė — vaika paskelbė jai karą. Ji jau ati­ Kaip vėliau sužinojome, Olan­ sugrįžta namo pusryčiauti. € tverta didžiuliu 30 km ilgio dijos senamiesčiuose labai šeštą valandą — pietūs. Nu pylimu nuo Siaurės jūros. Jos taupyta žemė, ir todėl beveik traukia darbą ne tik įmonė: ar įstaigos, bet ir daugumi vidus jau raižomas pylimais, nėra kiemų. iš „atraižų" pumpuojamas Vėliau, lankydamiesi kitur, krautuvių. Visų bibliotekų vanduo, nusausintas paviršius pastebėjome, kad visi Olandi­ netgi universitetų valomas nuo druskos, susi­ jos miestai labai panašūs. Vi­ skaityklos porai valandų uždą kaupusios įlankos dugne. sur namai iš išorės dengti ne­ romos pietums. Visi sėda prit Mūsų kelionės Olandijoje didelėmis specialiomis drėg­ stalo. Visoje Olandijoje. Būt maršrutas nesiekė Zeiderzės, mės nebijančiomis rudomis tuo laiku gatvėje? Tai įma nematėme ir jos pylimo. Ta­ plytelėmis, visų namų apylan- noma tik ypatingiausio atsiti čiau jau ir pro lėktuvo langą gės bei kertės nepriekaištin­ kimo atveju. Kai mes artėjon matyto vaizdo pakako, kad gai baltos, o stiklai — nu­ prie Amsterdamo centro, nie kiltų pagarbos ir pasididžia- plauti. Visur daug kanalų Pa­ ko ypatingo nebuvo nutikę vmo jausmas žmogaus darbu vyzdžiui, Amsterdame kanalų Olandai pietavo. Praeis valan kovoje su stichija. ilgis — 80 km. Kanaluose pil­ da, ir gatvės vėl bus pilno; na valčių, kuriose įrengti bu­ klegesio. O vėliau, po leng vos vakarienės, apie 23—2^ tai su elektra, telefonu ir kt. vai. užges paskutiniai žiburiai Sako, kad butas valtyje netgi „SVEIKI ATVYKĘ" užuolaidomis nedangstomuose Lėktuvas paliečia Amster­ patogesnis už butą name, nes languose, sustos traukiniai, jis čia pigesnis, o, be to, ir damo aerouosto betoną. nutruks autobusų eismas, Du uniformuotieji įdėmiai nuo nemalonaus kaimyno su Olandija eis miegoti. Ir taip peržvelgia kiekvieną, atidžiai valtim pabėgti nesunku. Ka­ kiekvieną dieną. varto mūsų tarybinius užsie­ nalų vanduo pakankamai šva­ nio pasus ir spaudžia juose rus, kas savaitė jis keičiamas OLANDIJA ANT RATŲ atvykimo antspaudus. Mes — nauju.

Apie Olandijos dviračius Tačiau ne namai ar kanalai Olandijos teritorijoje.

— Sveiki atvykę į Olandi­ padarė mums pirmą stulbi­ buvome girdėję. Tačiau tik­ ją. Jus sveikina turizmo firma nantį įspūdį. Kuo labiau mū­ rovė prašoko vaizduotę. Pa­ „Verkju". Aš būsiu Jūsų gi- sų automobilis artėjo prie sakyti, kad dviračių daug, dė. Vadinkite mane vardu centro, tuo mažiau matėsi vadinasi, dar nieko nepasaky­ žmonių. Kur gi dingo olandai, ti. Olandas neatskiriamas nuo Marcela.

Gidas. Kiek daug šiame žo- viską metę, kodėl jie apleido dviračio.

(B. d.) dyje turistui, patekusiam j savo sostinę?

DAR VIENA PREMJERA Praėjusį šeštadienį Aktų salėje rampos šviesą išvydo dar viena Teatrinės studijos premjera. Šįkart žiūrovai ma­ tė J. Ignatavičiaus studenlišką pjesę „Meilės eskizai". Pjesę paruošė Teatri­ nės studijos II k. studentai.

Salėje susirinkę dėstytojai ir studentai buvo gana maloniai nustebinti. Viskas atrodė kiek neįprastai: ir pats kėdžių iš­ dėstymas salėje, ir scena, ku­ rioje beveik nebuvo dekoraei jų. O dar kai spektaklio metu salėje pradėjo. . . groti Universiteto estradinis ansamblis, visų nuostabai nebuvo galo. Daugelis nieko ne­ suprantančiomis, sumišusiomis akimis žvilgčiojo vienas į kitą, gūsčiojo pečiais, tarsi klausdami: „Ką visa tai reiš­ kia? .Nuščiuvusioje salėje skambėjo IV kurso filologės B. Skirkevičiūtės atliekama daina apie Ireną.

Tai tik keletas epizodų iš spektaklio, kuriame pasakoja­ ma apie šiandieninį studentų gyvenimą, jų svajones ir mei­ lęPo spektaklio savo mintimis

pasidalino studentiškos nove­ lės kūrėjai.

J. Ignatavičius, Vilniaus Elektros skaičiavimo mašinų gamyklos vyr. inžinierius, mūsų Universiteto auklėti­ nis.

— Kodėl man šovė į galvą mintis parašyti pjesę, būtent, šia tema? Atsakyti sunku...

Be abejo, tai, kad pats ne­ perseniausiai buvau studen­ tu ir studentiškas gyvenimas pažįstamas, man geriausiai jis mane labiausiai jaudina, Iš pat vaikystės labai mėgau teatrą, na, ir... Čia pjesės autorius trumpam susimąsto, tikriausiai, daugelį nemigo prisimena naktų, kūrybinių ieškojimų kančias ir tęsia toliau: — Parašęs pjesę parodžiau draugui V. Llmantul, bet, atvirai pasakius, mažai tikė­ jausi, kad jis ryžtųsi ją sta­ tyti. Kai ką teko perrašyti.

Dėka kruopštaus nenuilstamo režisieriaus, turinčio šioje srityje didelį patyrimą, dar­ bo pasisekė man savo svajo­ nę įgyvendinti...

V. Limantas, režisierius.

— Pjesės veiksmas beveik visą laiką vyksta Aktų i_ . ’ je, todėl ir stengiausi, kad vi­ sos scenos būtų kuo betarpiškesnės. Kiek man tai pavyko, atsakys žiūrovas. Tik štai repetuoti mums teko labai sunkiomis sąlygomis, Salę dažnai užima šokėjai, perei­ nam į gretimą kambarį, o ten, už sienos, — daininin­ kai. ..

P. Bielskis, dailininkas.

— Aš apie savo darbą ne­ kalbėsiu. Bet mane jaudina ir ima pyktis, kad daugelis skeptiškai žiūri į Teatrinę studiją, nesuteikia reikiamos pagaliau paramos.

Laikas pereiti iš „pogrindinio" dar­ bo Į „legalų". Juk mūsų lau­ kia gastrolės...

Teisinga ir pagrįsta kritika.

Laikas rimčiau susirūpinti Te­ atrine studija, padaryti rei­ kiamas išvadas. Tuo labiau, kad prieš akis dar ilgas, kruopštus Teatrinės studijos kūrybinis darbas. Padėkime jai iškovoti garbingą liaudies teatro vardą.

G. BANAITIS

Tinklininkai baigė

vvu

tinklinio čempionės (iš kairės j dešinę): T. Mitr A. Žalderytė, I. Kabišaitytė, V. Ciuladytė. Nuot

tarpfakultetinės varžybos, kurios vy;o dviem pogrupiais. Vyrų omandos pagrupiuose buvo uskirstytos taip: I-ame — Ekonomikos, Gamtos, Mediciios ir Matematikos — mechaikos fakultetų, II-ame — Izikos, Teisės, Chemijos, Isjrijos ir filologijos fakulteii komandos. O štai kaip trodė merginų pogrupiai: ■ame — Ekonomikos, Me­ lduos, Chemijos ir Fizikos įkultetų, II-ame — Istorijos filologijos. Gamtos ir Majmatikos-mechanikos fakul!tų rinktinės.

Finale dėl pirmų vietų su­ tiko Ekonomikos Ir Fizikos įkultetų vyrų, ir Ekonomikos Istorijos ir filologijos fanltetu merginu komandos.

VU tinklinio čempionų var­ is iškovojo Ekonomikos faidteto merginų ir vyrų koandos. Šia proga norėtųsi

ofanova, S. Br raukoje nėra B

Baigėsi

Ir užtvaros negelbėjo fizikų nuo pralaimėjimo.

Chemijos ir Fizikos fakulte­ tu moterų komandoms, neat­ vykusioms | varžybas, už­ skaityta paskutinė vieta. Jos gavo ir po vieną baudos tašką.

Fizikos fakultetas vis dar negali įsigyti sportinės ap­ rangos, todėl žaidžiama su įvairių spalvų ir atspalvių marškinėliais. Chemijos fakul­ teto sportininkai tebebolkotuoja tarpfakultetines varžy­ bas, j jas neatvyksta. Jų pa­ vyzdžiu pasekė ir Fizikos fa­ kulteto merginos. Kada šį klausima išspręs fakultetų aktyvistai?

VVU tinklinio čempionėmis tapo Ekonomikos fak. mergi-

nos: I. Žilaitytė, A. S. Brazinskaja, T. va, V. Ciuladytė, B. naitė ir I. Kabišaitytė. matome, ekonomisčių kol doje yra kelios respub rinktinės žaidėjos su | jaunimo rinktinės nare to meistre T. priešakyje. Neseniai startuodama šalies sudėtyje, tapo Europos nimo čempione ir baigė dyti sporto meistrės Pasinaudodami proga, džiai ją sveikiname ii me daug pergalių aikštelėse. ' A. PUPi

ių varžybų momentas.

A. LEVICKO nuotr. cinti ekonomistus a pergale. ią vietą vyrų tarpe o Gamtos fakulteto ia. Sekančias vietas Istorijos ir filologijos, atikos-mechanikos ir fakultetų komandos, rijos fakulteto vyrų,

Prie žaliųjų stalų )u draugiškus susitikimus Jė Ekonomikos fak. stalo

Pirmasis susitikimas su Daiinstituto sportininkais igėsi minimalia ekonostų pergale rezultatu 5:4.

Antrąjį susitikimą — su Iniaus televizijos mazgų nykios stalo tenisininkais taip pat laimėjo studentai ’.ultatu 7:2. r dar viena pergalė — Įtikimas su Vilniaus Gelekelio transporto technikumoksleiviais sekmadienį gėsi / mūsiškių pergale 9. Sėkmingai EF komandos Ietyje žaidė IV kurso dentai V. Lubauskas ir A. rupskelis, laimėję visus A. TAMAŠAUSKAS Ekonomikos fak. sporto tarybos pirmininkas

PADĖKA

Nuoširdžiai dėkojame bend­ rabučių administratoriams, tarybos nariams ir bendrabutiečiams, padėjusiems pri­ imti ir apgyvendinti svečius iš Kupiškio, Leningrado, Ry­ Talino, atvykusius gos ir TSRS Konstitucijos dienos proga.

STUDENTŲ PROFKOMITETAS Universiteto studentų Drofkomitetas reiškia gi­ lią užuojautą buvusiam studentų profsąjungos ak­ tyvistui Ekonomikos fa­ kulteto dėstytojui Albinui VES1ALKAI, mirus jo my­ limam tėveliui.

EF III kurso darbo eko­ nomikos spec. studentai nuoširdžiai užjaučia gru­ pės vadovų A. VESIALKĄ, mylimam tėveliui mirus.

Vyr. dėstytoją Albiną VESIALKĄ, jo mylimam tėveliui mirus, nuoširdžiai užjaučia Pramonės eko­ nomikos katedros kolek­ tyvas.

I.aikraštis 1967 m. pi ruojamas redakcijoje valandomis iki š. m. i 30 d.

MWF II k. II grup dentai nuoširdžiai čia kurso draugą j MATKEVICIŲ, jo mį tėveliui mirus.

REDKOLEG Redakcijos adresas Universiteto g-vė Nfl fonas 2-58-84. Spa’d CK laikraščių ir žų dyklos spaustuvė.

IV 118197