Visu šalių proletarai, vienykitės!
MEDICINOS FAKULTETE PRANEŠA MOŠŲ KORES PONDENTAS S. KERŠANSKAS f
KAIP SEKASI PIRMAKURSIAMS
Į VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS į Eina nuo 1950 metų
•
1969 m. gruodžio mėn. 19 d.
•
Nr. 37 (697)
@
Kaina 2 kp.
JAUNŲJŲ SPECIALISTŲ KELIAI Praėjusį sekmadienį susi rinko EF darbo ekonomikos spec. studentai ir sugalvojo įkurti savo klubą. Vakare buvo nagrinėjami baigusių šią specialybę studentų atsa kymai į anketas. Apibendri nus atsakymus, galima drąsiai teigti, kad darbo ekonomika — miestietiška specialybė ir didesnė pusė specialistų lieka dirbti Vilniuje, deja, dažniau siai ne pagal specialybę. Čia daug lemia butų problema. Baigusieji skundėsi, kad nere tai jų sėkminga darbo pra džia priklauso nuo to, kaip įmonės vadovai sutinka jau nuosius specialistus. Baigusie ji agitavo kuo geriau susipa
žinti su darbo teise, nes esą, jos labai prireikia. Vakaro metu buvo spren džiama irgi toli gražu ne eili nė problema: ar verta vesti, kai studijuoji Universitete. Nežiūrint nuomonių skilimo, nuspręsta: „Radai savo laimę — vesk, nes vėliau gali pasi gailėti". Po oficialios dalies buvo iš rinkta „mis darbistė" ir „ekst ra darbistas". Jais tapo naujo klubo vadovai II k. studentė M. Cicėnaitė ir doc. J. Ragalevičius (juos matome nuo traukoje). M. KURAITIS Autoriaus nuotr.
Įskaitos žada sesiją Bendrabutyje Nr. 3 12a kam barys yra vienas tvarkingiau sių. Užėjęs j jį, mūsų kores pondentas kambario gyvento jas rado prie knygų. Užgulę stalą I. Mančiauskaitė, V. Monstavičiūtė, D. Kleizaitė, D. Šeikaitė ir N. Giedraitytė ruošėsi rytdienos paskaitoms. GF geografijos spec. pirma kursės gerai įsiminė vyresnių jų draugų, dėstytojų patarimą — sunku per paskaitas, leng va per egzaminus. Net ir ne
itin stropų studentą vis daž niau traukia skaitykla: ką pa darysi — įskaitos. O įskaitos žada sesiją. Pirmieji pasimatymai su dėstytoju prie įskaitų stalo ne visiems buvo malonūs. Tai rodo, kad vis dar neišmoksta me dirbti sistemingai. Šiemet egzaminus reikės ypač gerai išlaikyti. Juk jų pažymiai — tai kartu ir leni ninės įskaitos pažymiai. K. TRASKOS nuotr.
lia.
į Nuo to, kaip komunistai at lieka savo tiesiogines ir vipomenines pareigas, betarpiš ka! priklauso ir viso mūsų ko lektyvo pasiekimai. Apie koĮmunisto veiklą, jo vaidmenį Į'isame mūsų Alma Mater gy venime Universiteto partinės f'rganizacijos ataskaitiniame-
rinkimlniame susirinkime kal bėjo buvęs komiteto sekreto rius V. NEKRAŠAS. Spausdiname sutrumpintą ataskaitinį pranešimą. IDEOLOGINIS DARBAS
Viena pagrindinių partinės organizacijos veiklos sričių yra viso Universiteto kolekty vo politinis-auklėjamasis dar bas. Ideologinis darbas buvo vykdomas sutinkamai su LKP CK biuro 1968 m. sausio 12 d. nutarimu dėl politinio auklė jamojo darbo Universitete bei TSKP CK nutarimu apie pasi ruošimą V. I. Lenino 100sioms gimimo metinėms. Didelis dėmesys buvo ski riamas V. Lenino 100-jų gimi mo metinių minėjimo rengi nių plano įgyvendinimui. Uni versitete plačiai paminėtas Tarybų valdžios Lietuvoje 50metis. Buvo organizuotos mokslinės konferencijos, pa rodos, stendai, išvykos į mu ziejus ir istorines vietas. Išvydo dienos šviesą ilgai laukta, perspektyvinė studen tų auklėjimo programa, kuri turės pasitarnauti lyg pagrin dinės gairės visam tolimes
TREČIAKURSIŲ
KONCERTAS Praėjusį šeštadienį koncertą-vakarą surengė Medicinos fakulteto trečiakursiai. Į šį vakarą atvykę Kauno Medicinos instituto studentai taip pat parodė nedidelę prog ramėlę. Po koncerto svečiams ir žiū rovams trečio kurso medikaikino mėgėjai pademonstravo savos gamybos filmą.
TRUMPAI IF istorijos specialybės pir mo kurso studentai turi tokias disciplinas, kaip paleografija ir senoji rusų kalba. Įgytas žinias visada reikia palaistyti praktika, patyrimu: su dėsty toju J. Antanovičiumi istori kai praėjusią savaitę aplankė Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyną, o šį antradieni — Centrinį istorinį archyvą.
S. BUCHAVECKAS f.
Praėjusį šeštadienį Universi tete svečiavosi Indijos Valsti jų jaunimo sąjungos vadovy bės nariai. Su jais kalbėjosi partijos komiteto narys doc. R. Mircnas, komjaunimo ko miteto sekretorius J. Karosas, sekretoriaus pavaduotojas R. ValentukevičiuSį TF komjauni mo biuro sekretorius A. Ablingis. Mūsų inf.
Priešakinė komunistų linija Kaip jau pranešėme, Įvyko Universiteto komunistų ata skaitinis-rinkiminis susirinki mas. Jame dalyvavo LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų sky riaus vedėjo pavaduotojas A. Jakaitis, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministras H. Zabulis, LKP Vilniaus m. komiteto sekre torius V. Bikus, LKP Vilniaus m. Lenino rajono komiteto instruktorė S. Butkienė. Kasmet auga Universiteto kolektyvas. Dabar jame yra maždaug 17.000 žmonių, tarp ių — 15.000 su viršum stu dentų. Didėjant kolektyvui, didėjant ir jam taikomiems | reikalavimams, vis sudėtin gesniu tampa Universiteto gyvenimas. Visi darbo barai pra glaudžiai susieti su Uni'erslteto partinės organizaciios veikla, su aukštesnių parĮtlnių bei ūkinių organų veik
Į pirmąjį gamybinį susirin kimą praėjusią savaitę rinko si pirmakursiai, jų dėstytojai. Savo pranešime kurso kom jaunimo biuro narys akademi niam sektoriui A. Blažys pa lietė svarbiausius pirmakursių mokslo, gyvenimo momentus. Po to kalbėjo dėstytojai. Jie nagrinėjo pirmuosius busimų jų medikų studijų rezultatus. Baigiamąjį žodį tarė fakul teto prodekanas R. Lučinskas.
niam mūnų studentų auklėji mo procesui. Partinės organizacijos žy miai daugiau dėmesio kreipė jaunimo auklėjimo klausi mams. Svarbiausia tai, kad aštrėjant kovai ideologinėje srityje, problemų ratas, su kuriomis susiduria jaunimas, yra labai platus, o šios prob lemos nepaprastai sudėtingos. Todėl būtina nuolatinė daly kišką ir rimta partinės organi zacijos pagalba. Partijos komitetas stengėsi pagerinti darbą su komjauni mu. Atrodo, kad tas pavyko neblogai. Per metus beveik nebuvo stambesnių renginių, kurių organizacinė pusė nebū tų kartu aptariama. Svarbu pažymėti ir tai, kad partijos komiteto pagalba neturi ma žinti komjaunimo organizaci jos iniciatyvos ir savarankiš kumo, Toks partijos komiteto dė mesys nereiškia, kad Univer siteto komjaunimo organizaci ja blogai dirba. Atvirkščiai: iš esmės, komjaunimo organi zacija daug padeda rektora tui ir partijos komitetui auk lėjant studentiją komunizmo idealų dvasia, kovojant už akademinę drausmę ir pažan-
gumą, sveiką studentijos mo ralę. Daugeliu atvejų šie klau simai sprendžiami gana bran džiai. Vis dėlto turime dar dau giau dėmesio skirti komjauni mo organizacijos veiklai, juo labiau, kad kai kuriuose fa kultetuose kartais nepilnai įvertinama šio darbo svarba. Ypatingą dėmesį Universi teto partinė organizacija tei kė internacionaliniam studen tų auklėjimui. Auklėjama įvairiomis formomis: paskaitų ir seminarų metu (jis įmano mas visų specialybių paskai tose, nes juk mokslas yra tarptautinis, ir mokslo laimė jimai priklauso visoms tau toms), kasmetinėse studentų mokslinėse konferencijose, dalyvaujant broliškų respub likų atstovams studentų vasa ros darbo ir poilsio stovyklo se, kurios organizuojamos įvairiose respublikose ir jose dalyvauja įvairių tautybių atstovai, ekskursijose po Ta rybų Sąjungą ir užsienio ša lis ir t. t. Pastaraisiais metais mūsų universitetas yra už mezgęs pastovius draugystės ryšius su kai kuriais užsienio universitetais (Graifsvaldo,
Krokuvos ir kt.), kas turi ne mažos reikšmės internaciona liniam auklėjimui. Kartais ideologinių priešų agitacijai, kuri vyksta per už sienio radiją ir per buvusius buržuazinius veikėjus, pasi gendama rimtos atsvaros. Neabejotina, kad tinkamai atlikti komunisto-auklėtojo pareigas gali tik tas, kuris yra pats pakankamai marksis tiškai apsišvietęs. Todėl Uni versiteto partkomas didelį dė mes; skyrė partiniam komu nistų švietimui. Pagrindinė partinio švieti mo lorma Universitete yra teoriniai metodologiniai semi narai. Šiais mokslo metais jų yra 23, kurie apima 988 da lyvius. Jų tarpe 366 komunis tai ir 185 komjaunuoliai. Jų tikslas padėti Universiteto inoksliniam-pedagoginiam per sonalui giliau įsisavinti mark sistinės-lenininės metodologi jos principus bei kūrybiškai juos taikyti sprendžiant ak tualius dabarties mokslinio tiriamojo bei pedagoginioauklėjamojo darbo klausimus. Šiam tikslui teorinių seminarų tematiką stengiamasi suderin ti su fakultetų bei katedrų mokslinio-tiriamojo ir pedagoginio-auklėjamojo darbo specifika. Šiais, lenininiais, jubiliejiniais metais daug dė mesio skiriama Lenino teori niam palikimui studijuoti, pa rodyti leninizmo idėjų reikš
mę gamtos bei visuomenės mokslų srityse. Be to, Universitete veikia. 2 politinio švietimo rateliai pa galbiniam ir aptarnaujančia jam personalui. Tačiau parti niame švietime vis dar jau čiamas skirtumas tarp gerų norų ir jų realizacijos. Todėl ir partinio švietimo darbe dar daug ką gerinti ir tobulinti. Siejant specialiųjų mokslų problematiką su marksistineleninine metodologija, nere tai pasitaiko nukrypimų į spe cialybės dalykų apsvarstymą. Arba, specialių mokslų prob lematika su filosofija siejama kartais gana dirbtinai. Tai už daviniai, kuriuos ne taip leng va išspręsti, bet jie turi būti sprendžiami. Marksistinė-lenininė filsofija kartais dar su prantama kaip nustatymas savotiškų normatyvinių reika lavimų moksliniam darbui, o ne kaip mokslinio tyrimo me todologija. Ne visada teorinių seminarų užsiėmimai būna mokslinių diskusijų bei svars tymų mokykla. Prie Universiteto „Žinijos" draugijos yra organizuota jau nųjų lektorių mokykla, kuri veikia jau antrą pusmetį. Per antrąjį pusmetį darbas per keltas betarpiškai j fakulte tus, kur klausę paskaitos stu dentai turi paruošti praneši mus pagal pasirinktą temati ką (kai kurie fakultetai, pvz., (Nukelta ( 2 psl.)
TARYBINIS STUDENTAS
1 pri (Atkelta iš 1
psl.)
Priešakinė komunistų
skirti ir katedros. Partinė or ganizacija ir rekoratas sten gėsi nuolat didinti katedrų vaidmenį, kadangi mokymo ir auklėjimo pagrindinės gran dys yra katedra ir akademi nė grupė. Nusistovėjo tvarka, pagal kurią fakultetų partiniai biu r ai semestro pradžioje tvirti na katedrų auklėjamojo dar bo planus: katedroms yra iš skirtos studentų grupės ar kursai ir katedros šių grupių visuomeninėms organizaci joms padeda dirbti auklėja mąjį darbą už mokymo pro ceso ribų, kontroliuoja kurą torių darbą; katedros savo posėdžiuose kartu su komjau nimo aktyvu turi svarstyti nepažangius arba netinkamo elgesio studentus. Tokiu bū du į kovą su pasitaikančiais trūkumais įtraukiamas visas dėstytojų kolektyvas, didina ma kiekvieno dėstytojo atsa komybė studentų mokymo ii auklėjimo darbe.
Filologijos ir antrąjį pusmetį skaito labiau specializuotas, priartintas prie busimosios studento specialybės, paskai tas). Paruošti pranešimai turi būti recenzuojami fakulteto darbą: įvykdė 14 karinių-pat- se fakultetuose buvo pravesti ėmimo į pirmą kursą bei pir šešios savaitės suvedami stu dėstytojų. Tačiau šis darbas riotinių turistinių žygių kari sociologiniai tyrimai studentų makursių „aklimatizavimosi” dentų visų dalykų mokymosi paskutiniu metu didele dalimi nės šlovės vietomis, suorgani laiko balansui išaiškinti. Šie klausimams. Dėstytojų kolek rezultatai, vertinant juos tri paliktas savieigai. Juo turėtų zavo 20 ekskursijų j karinės tyrimai parodė, kad studentui tyvas nemažai dirbo, supažin jų balų sistema. Pirmieji re pasidomėti fakultetų partijos šlovės muziejų, pravesta 120 nedaug lieka laiko savaran dindamas jaunimą su Univer zultatai teigiami. Kad darbas su akademiniais pasikalbėjimų, pranešimų, su kiškom studijom. Reikia pa sitetu, jo specialybėmis bei biurai. skolininkais būtų geriau orga Paruošę pranešimus, studen sitikimų su Didžiojo Tėvynės sakyti, kad Universitete dar padėdamas pasiruošti stoja nizuotas, skolininkai kviečia tai žiemos atostogų metu ga karo ir Tarybų Sąjungos did ne viskas padaryta, mažinant miesiems egzaminams. Be tra mi į „sessio pigrorum” (tingi lėtų aktyviai įsijungti į pa- vyriais. LDAALR sporto ko studentų apkrovimą privalo dicinių parengiamųjų kursų, nių sesiją). mandos ne kartą užimdavo mais užsiėmimais bei normuo kuriuos kiekvienais metais skaitinę veiklą. Apie studentų atsilikimą Nors ir toliau sėkmingai mieste pirmąsias vietas. Visa jant namų užduotis. Yra aka lanko 700—800 jaunuolių. moksle informuojami tėvai. dirbo centriniai Universiteto tai padėjo auklėti studen deminių grupių, kuriose pri 1969 m. liepos mėnesį Univer Ryšiai su studentų tėvais — kolektyvai, pagerėjo teatri tus karine-patriotine dvasia. valomi užsiėmimai siekia 40 sitete buvo organizuoti pa tai labai veiksminga priemo LDAALR darbą tam tikra ir daugiau valandų per savai rengiamieji kursai kaimo jau nės studijos veikla, o pati stu nė. Per metus akademinės ko dija išaugo į Universiteto te prasme papildo Universiteto tę, o katedros neieško gali nuoliams, padavusiems pareiš misijos, komjaunimo organi kaip tą krūvį suma kimus stoti į Fizikos bei Ma atrą, turintį jau gana nema turistų klubo, apjungiančio mybių, tematikos ir mechanikos fa zacijos parašo apie 3000— žą repertuarą, tačiau kultūri- 1015 studentų, darbas. Turistų žinti. Daug dirbama, diegiant kultetus. Šiuos kursus lankė 4000 laiškų tėvams. Susitiki klubas suorganizavo žygius niame-estetiniame darbe esa naujus metodus mokymo pro 213 jaunuolių. Daugumas jų mai su tėvais tapo gražia Uni tarybinės liaudies šlovės vie ma ir žymių trūkumų. Vis cese. Universitete yra suda sėkmingai išlaikė stojamuo versiteto tradicija. tomis ir Žemaičių pulko ke dar toli gražu nepakankamai Visa tai, be abejo, padeda egzaminus. rūpinamasi, kad visos kultū liais ir kt. Aktyviausi turizme ryta programuoto mokymo sius Matematikos ir mechanikos gerinti specialistų ruošimą. rinės priemonės tarnautų yra Gamtos, Matematikos-me- metodų bei techninių priemo fakulteto dėstytojai šefuoja Tačiau studentų pažangumo panaudojimo mokymo bendram ideologiniam studen chanikos, pasyviausi — Isto nių O respublikos vidurines mokyk problema ir toliau išlieka ak tų auklėjimui. Tai ypač pasa rijos, Filologijos, Medicinos procese taryba. Plačiau programuoto moky las su sustiprintu matematikos tuali, nes skolininkų skaičius kytina apie kultūrinį darbą fakultetai. Be to, turistai drau Daug vietos ataskaitiniame . Buvo organizuota ir nubyrėjimas tebėra dide akademinėse grupėse. Atskirų ge su kitų grupių kraštotyri mo idėjos taikomos studentų dėstymu pranešime buvo skirta moksli lis, o bendrieji Universiteto neakivaizdinė matematikos mokymosi kontrolės efektyvu fakultetų partiniai biurai turė ninkais plačiai dalyvauja mui pakelti. Programuota mokykla, kurios dviejuose studentų mokymosi rodikliai niam tiriamajam darbui ir dės tų daugiau domėtis šiuo dar kraštotyros darbe. tytojų kvalifikacijos kėlimui. kontrolė taikoma Filologijos, kursuose šiuo metu mokosi pažangos nerodo. bu, siekti, kad jis neliktų vien Ataskaitiniais metais gero apie 1000 moksleivių. Fakul Istorijos, Chemijos, Medici 1968/69 m. m. žiemos egza tik studentų pasismaginimo, AKADEMINIS DARBAS kai pasipildė profesorių ir teto komunistai įpareigojo nos, Ekonomikos ir kituose minų sesijoje dvejetus gavo pramogų dalyku, o prisidėtų komjaunimą ir SMD sudaryti 866 studentai, kas sudarė 14,6 mokslo daktarų šeima (dabar Universiteto partinė orga fakultetuose. prie komunistinio studentų šių moksleivių kontrolinių proc. viso studentų skaičiaus, jų yra 49). Įvykdyta 112 ūkis Per ataskaitinį laikotarpį nizacija per ataskaitinį laiko kaltinių sutarčių už 735.000 auklėjimo. o pavasario egzaminų sesijos rb., pripažintos 2 autorystės Viena studentų kultūrinio, o tarpį daug dėmesio skyrė mo buvo imtasi priemonių page darbų tikrinimo grupę. rinti būsimų mokytojų paruo Vykdydamos LKP CK Biuro duomenimis — nepažangiųjų teisės. Universiteto darbuoto taip pat ir idėjinio auklėjimo kymo proceso tobulinimui, formų turėtų būti fakultetų nes mokymo procesas yra šimą bei studentų praktikų nutarimą, partinių biurų aka skaičius (be absolventų) pa jai ruošia eilę darbų, dedikuo pravedimą. Studentų praktikų deminės komisijos daugiau siekė 766, kas sudarė 15 proc. jamų V. Lenino jubiliejui. meno saviveikla. Tačiau ji studentų komunistinio auklė apskritai vis dar tebėra labai jimo pagrindas. Dėl to parti organizavimo klausimai buvo dėmesio skyrė darbui su pir viso studentų skaičiaus. Be stambių studijų bei mono svarstomi fakultetų tarybose. mo kurso studentais. Organi silpna, o kai kuriuose fakul nio komiteto akademinis sek Praktikų Studentų nepažangumo grafijų, praėjusiais mokslo vadovais skiriami zuojamos fakultetais arba spe priežastis, iš dalies galima pa metais tetuose (pvz., Filologijos) ne torius stengėsi suaktyvinti patyrę dėstytojai, išleista daug Įvairių jos aptaria cialybėmis pirmakursių „krikš fakultetų, specialybių ir kur leistinai nusmuko. Reikia aiškinti nuolat didėjančiais brošiūrų, mokymo priemonių mos gamybiniuose susirinki tynos", susitikimai su žymiais sų akademinių bei metodinių stengtis saviveiklą padaryti reikalavimais. Tačiau labai Partinė organizacija nuolatos masiškesne, rūpintis jos idė komisijų veiklą, daugiau dė muose. Didelę reikšmę turi specialistais. Įdiegiant sava svarbia priežastimi, matyt, rūpinasi toliau kelti teorinį tai, kad LTSR Aukštojo ir rankiško studijavimo įgūdžius jiniu ir meniniu lygiu, plačiau mesio kreipti į dėstomosios reikia laikyti ir mokymo pro mokslinių tyrinėjimų lygį, ge panaudoti ją fakultetų gyve medžiagos ideologinį turinį, specialiojo vidurinio mokslo ir metodus, visų specialybių ceso organizaciją, konkretaus rinti jų planavimą ir publika ministerija patvirtino pedago pirmo kurso studentams įves dėstytojo darbą. LKP CK Biu vimą, didinti jų kompleksiš nime (kursų vakaruose, minė rekomendavo platesniu mastu panaudoti socialoginius tyri ginės bei gamybinės praktikų tas privalomas šešių valandų ras įpareigojo daugiau rūpin kumą, įtraukti į aktualių prob jimuose ir pan.). bazes. apimties bibliotekininkystės tis dėstytojų pedagoginių lemų sprendimą kuo daugiau Labai silpnai kultūrinis dar mus. LKP CK pagalbos dėka Uni ir bibliografijos pagrindų kur kvalifikacijų kėlimu, tačiau moksiinio-pedagoginio bei pa Artėjančios V Lenino 100bas organizuojamas bendra bučiuose, kuriuose gyvena osios gimimo metinės buvo versiteto ūkio dalies pastan sas. 1968/69 m. m. Istorijos Partinio komiteto akademinis galbinio personalo ir studen daug Universiteto studentų. didelis akstinas peržiūrėti gos stiprinti materialinę ir fakulteto pirmo kurso studen sektorius šiais klausimais dar tų. Šiam darbui daugiau dėmesio speckursų, kursinių bei diplo techninę mokymo bazę jau tams buvo įvestas privalomas per mažai rūpinosi, palikda O turėtų skirti kultūrinio-esteti- minių darbų tematiką, susieti davė konkrečių rezultatų. Žy astuonių valandų apimties mas šį darbo barą rektoratui, kursas „Mokslinio darbo me miai pagerėjo mokymo patal ją su marksistinės-lenininės Vadovaudamasis aukštesnių nio darbo komisija. kuris 1968/69 m. m. organiza pagrindai”. Šiais vo Universiteto jaunųjų dės partinių organų rekomendaci Nepakankamai studentų gy teorijos gilesniu studijavimu, pų bei bendrabučiu remonto todikos venimu bendrabučiuose rūpi su šiuolaikinio gyvenimo reiš darbai. Įsigyta nemažai šiuo mokslo metais toks kursas tytojų seminarą „Aukštosios jomis, bei žinodamas eilę trū nosi Universiteto studentų kinių vertinimu V. Lenino laikinės aparatūros moksli įvestas visuose fakultetuose. mokyklos pedagogika ir me kūmų fakultetų partinių orga niam bei mokymo darbui. Bu Verti dėmesio Bibliotekinin todika". Seminarą lankė dės nizacijų darbe, partijos komi profsąjunga. Nors Universite mokymo šviesoje. Mokslinio komunizmo ka vo organizuoti kino demonst kystės katedros atlikti pirmo tytojai, neturintys trejų metų tetas pasiūlė pravesti susi to profsąjunginės organizaci jos atlieka didelį darbą, spren tedra organizuoja sociologi ruotojų kursai ir šias teises kurso studentų tyrimai apie pedagoginio darbo stažo. Se rinkimus „Partinių organizaci džiant įvairius studentų, dės nius tyrimus, kad išaiškintų, gavo 25 laborantai. Universi jų laikytą pirmąją egzaminų minare paskaitas skaitė įvai jų lenininis darbo stilius". To tytojų ir darbuotojų klausi kaip atskirų fakultetų ir įvai tete [rengta stacionarinė kino sesiją Universitete (1969 m. rių TSRS aukštųjų mokyklų kie susirinkimai kai kuriose kovo mėn.). Gauti rezultatai darbuotojai. Panašus semina organizacijose jau įvyko. Jie mus, jų buitines, ūkines ir kt. rių specialybių studentai stu auditorija. Diafilmus kai kurioms te ypač įdomūs studento psicho ras numatytas organizuoti ir turėtų gana dalykiškai ir prin problemas, tačiau ir šiame dijuoja TSKP istoriją, politinę darbe pasigendam pakankamo ekonomiją, filosofiją, moksli moms iliustruoti gaminasi pa logijos, studento ir egzamina ateinančiais mokslo metais. cipingai praeiti visur. Gerai reiklumo, drausmės, finansi nį komunizmą, kiek jie skiria tys dėstytojai. Pradėta gamin toriaus santykių aspektais, ir, 1969 m. sausio—kovo mėn. paruošti susirinkimai turi pa nės kontrolės. Tai rodo, kad laiko šių disciplinų įsisavini ti ir pirmieji mokomieji fil be abejo, padės tobulinti eg Ekonomikos fakultete buvo dėti gerinti Universiteto parti organizuotas 20 vai. semina nės organizacijos darbą. daug kur komunistų vaidmuo mui, kokią literatūrą studijuo mai Gamtos, Teisės ir kituose zaminų metodiką. Studentų savarankiško mo ras skaičiavimo technikos V. Lenino gimimo 100-ąsia-. ir aktyvumas yrą pernelyg ja. Siekiama sužinoti, kaip fakultetuose. Medicinos fakul atskirų fakultetų studentai teto dėstytojo V. Jakelavi- kymosi kontrolei užtikrinti klausimais, kurį lankė 48 dės metines Universiteto kolekty silpni. vas yra pasiryžęs sutikti nau Didelis dėmesys Universite vertina visuomeninių discipli čiaus pagaminti mokomieji Universitete įvesta koliokviu tytojai. te yrą skiriamas kariniam- nų dėstymo lygį, kokios šių filmai „Širdies vožtuvų pa mų sistema. 1969 m. birželio Aukštosios mokyklos peda jais laimėjimais. Jubiliejinių patriotiniam studentų auklėji disciplinų problemos juos la keitimas" ir „Kraujagyslių pa mėn. Universiteto Taryba pa gogikos ir metodikos klausi metų darbų priešakinė linija mui. Svarbų vaidmenį čia vai biausiai domina, su kokiais keitimas" 1969 m. respubliki tvirtino koliokviumų nuosta mams daugiau dėmesio ėmė priklauso komunistams. dina Karinė katedra, o taip objektyviais ir subjektyviais nėje apžiūroje laimėjo pir tus. Nuo 1969/70 m. m. pradžios pat LDAALR organizacija, ku sunkumais susiduria jas studi mąją vietą. Partinių biurų akademinės Filologijos fakulteto akademi rioje šiuo metu yra apie 5500 juodami. 1968 m. Chemijos, Matema komisijos, rektoratas, dekana nė komisija pradėjo taikyti narių. Per ataskaitinį laikotar pį LDAALR atliko nemažą tikos ir mechanikos bei kituo tai daug dėmesio skyrė pri naują kontrolės formą — kas 1. Povilas BERNATAVIČIUS — sekretorius 2. Ričardas MIRONAS — sekretoriaus pavaduotojas ideo loginiam darbui, 3. Valerijus PĖRNATKINAS — sekretoriaus pavaduotojas KAIMO organizaciniam darbui, 4. Adolfas BERENIS — sekretoriaus pavaduotojas — Uni MOKYKLOJE versiteto liaudies kontrolės grupės pirmininkas, Praėjusį šeštadienį grupė 5. Gerardas BAJORAS — narys, atsakingas už profsąjun Universiteto studentų apsilan gų darbą, kė Šakių rajono Griškabūdžio 6. Jonas BALKEVIČIUS — narys, atsakingas už mokymo vidurinėje mokykloje. Stu darbą, dentai papasakojo mokiniams 7. Borisas DEGTIARIOVAS — narys, atsakingas už apie savo gyvenimą, tradici I DA AI R, Raudonojo kryžiaus, Liaudies draugovės, Tu jas, mokymąsi. Matematikas ristų klubo ir sportinį darbą, diplomantas E. Stankus, ket 8. Antanas GARDŽIULIS — narys, atsakingas už spaudos virto kurso chemikas J. Vosy platinimą; šefavimą, lius, šeštakursis medikas A. 9. Justinas KAROSAS — VVU komjaunimo komiteto sek Budrys pakvietė moksleiviusretorius, abiturientus stoti į jų fakulte 10. Jonas KUBILIUS — rektorius, tus. Savo naujausius eilėraš 11. Adelė LAIGONAITĖ — narė, atsakinga už estetinį auk čius skaitė absolventė, VVU Įėjimą, darbuotoja N. Blaževičiūtė. 12. Stasys MAKAUSKAS — narys, atsakingas už spaudą Visus svečius moksleiviai Universitete, įšventė į mokyklos internacio TV®. 13. Jonas MIŠKINIS — narys, Vakarinio Ekonomikos fak f Lokvnfr nalinio klubo narius. dekanas, A. DARGŪNAS 14. Jonas PALIONIS — narys, atsakingas už mokslo darbą 15. Birutė PURVANECKIENE — narė, atsakinga už darbą Autoriaus nuotraukoje Uni bendrabučiuose, versiteto studentai kartu su 16. Jonas REPŠYS — narys, atsakingas už partinį švietimą I mokytojais ir mokiniais prie Griškabūdžio vidurinės mo 17. Jonas ŽĖRUOLIS — narys organizaciniam darbui.
NAUJAS PARTIJOS KOMITETAS
m
kyklos.
TARYBINIS studentas
3 psl.
LIŪDNI SKAIČIAI
Dvi „Fakto“ premjeros „NEIŠTARTU \ ARDU“ Mūsų „Faktas" jau senokai | iškopė iš tradicinių „agitbri| gados" rėmų, peraugo į satyI rinį teatrą. Salia šmaikščių, | dirginančių satyrų, „Faktas" kartas nuo karto imasi rimtos, reikalingos poezijos. Ir šį kartą Kolonų salėje pamatė me tai, ko pasigendame kas dienybėje. Užgęsus šviesai, tarp kolo nų tešviečia tik didžiulis kan deliabras. Ir čia su vitališka jaudinančia jėga užgriūva lenkų kompozitoriaus K. Pendereckio muzika. Po šios mu zikinės įžangos prabyla Rober tas Roždestvenskis — įtaigiai, naujai, neįprastai. (Si eiliuotą tekstą išvertė „Fakto" vadovė I, Stravinskienė). Kam gyve nu? — klausia savęs skaito vai. Du požiūriai į tą patį gy venimą, tokį sudėtingą ir paprastą kartu. Susiduria pras mingo gyvenimo teigėjai ir prisitaikėliai, „liberalai". Ir vėl sugestyvus muzikinis in tarpas. O paskui — A. Čecho vas. Jo novelės inscenizacija tęsia tą pačią temą — viduti nybė ar individualybė? Gal joje ir buvo gera dozė melodramatiškumo, tačiau jaunų aktorių nuoširdumu neteko abejoti. Ir pagaliau —- Vinco Mykolaičio-Putino „Somnanbulas”. Vėl ta pati dramatinė įtampa, vėl veiksmo apogėju je stulbinanti Pendereckio muzika, nors vis dėlto tikė jomės kažko daugiau. „Literatūrinio-filosofinio" vakaro etiketė visiškai pateisina ren gėjų užmanymą. Žinoma, bu vo nesklandumų, sausoko mo ralizavimo, bet tikros, laiko barjerus peraugančios poezi jos mėgėjus, šis vakaras pri vertė susimąstyti. Ir gerai, kad mūsų „Faktas" neužsidaro ekscentriškos satyros, celėje, o imasi nagrinėti skaudžias gyvenimo aktualijas kitomis priemonėmis. K. JURGAITIS
Visai netoli ir egzaminų sesija. Įdomu, su kokiais re zultatais mes ją pasitinkame, kaip mes pasiruošę jai. Atro do viskas gerai, bet deja, ne. Beveik visuose fakultetuose dar tempiasi ilgos skolininkų uodegos, penkiaženkliai pra leistų užsiėmimų skaičiai ba do akis. S. m. gruodžio 9 dienos duomenimis Matematikos ir mechanikos fakultete yra ke turiolika skolininkų, ChF-12, MF-22, TF-26. O kiek dar kituose fakultetuose? Nors buvo imtasi ir griežtų priemonių, bet visgi šie skai čiai kalba apie jų neefektyvu mą. Reikia taikyti žymiai veiksmingesnes priemones. O dabar užsiimkime statisti ka ir pažiūrėkime, kaip mes šiemet lankėme užsiėmimus, iki šių metų gruodžio 1 die nos Medicinos fakultete pra leista 10595 akademinės va landos. Vien lapkričio mėne sį medikai praleido 2776 aka demines valandas be pateisi-
„DON KICHOTAS“ Antroji „Fakto" progra ma sekė tuoj po pirmosios ir vyko Aktų salėje. Tai gal būt, sąlyginė premjera, nes pir mieji pasirodymai vyko „gast rolėse" — Kaune ir Eržvilke. „Don Kichotas iš Kapsuko" buvo padalintas į dešimt per skyrimų, kuriuose nūdienės Universiteto aktualijos buvo įvilktos į Don Kichoto siužetą. Vykusiai panaudota groteski ne forma atlikėjai išjuokė pseudointelektualius poetus (dabar rašo kas penktas Lie tuvos gyventojas ir kas ant ras studentas!), naivius burti ninkės klientus, alegoriškai kritikavo kitas akademinio jaunimo blogybes. Ypač šiltai buvo sutiktas Don Kichotas (stud. M. Belkindas), Burtinin kė, Komendantas, Velnias (stud. A. Baranauskas) ir kt. Programos tekstą sukūrė ne nuilstanti vadovė I. Stravins kienė. J. KUNDROTAS
narnos priežasties. Blogiausiai lankė II ir III kursai. Matematikai praleido 11400 akademinių valandų; 4000 vai. tenka II kursui. Gamtininkai sugebėjo per šį laikotarpį praleisti 4752 akademines vai. be pateisinamos priežas ties. Ekonomistai vien per spalio mėnesį praleido 14350 akad. vai.; 8953 vai — be pateisina mos priežasties. Neblogą re kordą pasiekė II k. kiberneti kai. Jie praleido kiekvienas net po 40,4 akademines va landas I Kaip matome, antras kursas paskaitose būna rečiausiai. Kokios priežastys? Patyrimas? Ne. Tai paprasčiausias tingė jimas, negerbimas dėstytojų. Skaičiai nedžiugina. Ar ne prabils prie egzaminų stalo jie savo kalba, padiktuos ne tikėtas sąlygas? A. BRAZAUSKAS VVU Studentų profkomiteto akademinio sektoriaus pirmininkas
PasLspatisl<i.m.e LTSR aukštojo ir spec. vi durinio mokslo ministerija ir Švietimo Aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos respublikinis ko mitetas organizuoja respubli kinį aukštųjų mokyklų kon kursą geriausiam studentų darbo, buities ir poilsio orga nizavimui. Konkursui pravesti Univer sitete rektoriaus įsakymu su daryta ,.i komisija. Jos pirmi ninkas — e. doc. p. A. Šileika. Konkurso metu bus atsi žvelgiama į studentų darbo laiko organizavimą, darbo są lygų mokomosiose patalpo se, bibliotekose, darbo kam bariuose sudarymą, darbo ap saugos ir gamybinės sanitari jos taisyklių laikymąsi, akty vaus poilsio derinimą su mo kymusi, turistinius žygius, ko lektyvines išvykas, užsiėmi mus sportinėse sekcijose, kultūrinius-masinius renginius
M. KURAIČIO nuotraukose: (Viršuje) „Neištartu vardu“ ir (apačioje)prieš „Don Kichotą“ su vadove.
bendrabučiuose, sveikatingumo-sportinių stovyklų orga nizavimą, studentų dalyvavi mą visuomenei naudingame darbe, sportinių įrenginių sta tyboje, pavyzdingą mokymo patalpų, gyvenamųjų kamba rių, virtuvių, dušų, skalbyklų užlaikymą, valgyklas ir dieti nį maitinimą, sistemingą vi suomeninių kontrolierių veik ią, plačią sveikatos buities studentų tarpe propagavimą, komunistinės buities elgesio normų įdiegimą studentams (sieninė spauda, radijas, sten dai), konkursų-apžiūrų prave dimą tarp bendrabučių, kor pusų, aukštų, kambarių, gy domąjį ir profilaktinį darbą. Respublikinio konkurso nu galėtojai bus išaiškinti iki 1970 m. vasario pabaigos. pasispauskime! O kodėl gi mes negalime būti geriausieji ir gauti pereinamąjį prizą bei 500 rb. piniginę premiją?
Skaniai pavalgėte? — Genute, priimk į eilę, a? Universitete veikia trys tikrinus pasirodė, kad varš Genutė linkteli galva. O valgyklos. Rodos užtektų. Ta kės apkepo turėtų būti 15 gr., draugė: čiau, sakykim, „Tauro" bend sriubos 20 gr., kopūstų salotų — Genute, galima ir mano rabučio valgykloje norėdamas 25 gr. daugiau. Pilstant sriu kursiokėms kartu? pavalgyti pietus, turi eilėje bą, žinoma, galima apsirikti, Genutė vėl linkteli galva. sugaišti 20 minučių. bet juk kopūstų salotos pa Stovintieji užpakalyje prade Studentų valgyklų direktorė ruošiamos anksčiau. Viena da niurnėti. Bet merginos ne M. Linkienė: kopūstų salotų porcija buvo kreipia jokio dėmesio. Prie jų — Per daug laiko, iš tikrų lengvesnė20 gr. Valgyklos ve atbėga nauji draugai... Kaž jų, per daug. dėja pakratė galvą: „Taip bū kas suabejoja: Ką daryti, kad miesto gy- ti negali". Patikrino dar dvi — Lyg ir negražiai mes da- ventojai nebevaikščiotų pie- porcijas. Vis vien trūksta, vie rom... tauti į Tautą? noje lėkštutėje net 30 gr. — Tylėk, va prieš mane Valgyklos vedėja sunerimo... — Nežinau. Neatskirsi penkios štukos panų atsistojo kuris studentas, o kuris gi. Jeigu bufetininkė apskai iš » net nerausta, — sudraudžia miesto atėjęs. čiuoja pirkėją nors viena ka kolega naivuolį. Studentų profsąjungos pir- peika, ji atleidžiama iš dar Linguoja, šnara dviejų met mininkas V. Žeimantas: bo. Tuoj pat. Patikrinus Che rų pločio ir kokių dešimties mijos fakulteto bufetą, pasi— Tur būt, reikės tartis su metrų ilgio eilė. Salia kita, operatyvininkais, kad pietų rodė, kad čia apskaičiuojama besesnė, — dėstytojų ir dar patikrintų eilėje stovin- ne viena, o net keliomis kabuotojų. O pro kitas kavinės metu peikomis. čius. duris skuba miesto parduotu Vieną kartą kažkas paTiesa, direktorė M. Linkievių ir visokiausių įstaigų dar skambino studentų profsąjunbuotojai. Kas sąžiningesnis, nė pažadėjo pakabinti Tauro gos komiteto pirmininkui. stoja į studentų eilę, o kas valgykloje tokio turinio skel — Valgiau sriubą centrinių Per daug savo moralėje nesi bimą: „Studentai aptarnaujami kapsto — į dėstytojų. Pagal be eilės". Ar padės šis popie rūmų valgykloje. Radau joje originalų mėsos gabalą — ta amžių gi neatskirsi. Negi val- riukas? kykloje kas asmens pažymėji Profkomitete yra atsakingas rakoną. .. Dažnai į dienos pabaigą šio mo reikalaus?! O studentui už valgyklų darbą E. Girdenis. Pavalgyti taip pat reikia — Jis vadovauja beveik dvide je valgykloje kažkokiais su Paskaitos, seminarai. Būtinai šimties žmonių grupei, kuri metimais kefyras praskiedžia reikią! Medikai straipsnius kiekvieną mėnesį tikrina visas mas vandeniu. Pasitaiko, net ■apkraščiuose spausdina: stu valgyklas ir bufetus. Neseniai duonos nebūna. Tai kas gi, dentai, reguliariai valgykite patikrinta ir centriniuose rū pagaliau, turi rūpintis mais sriubą. Kiekvieną dieną. muose esanti valgykla. Ir štai tu — tie, kurie valgo, ar tie, Jeigu jau rašom straipsnius rezultatai. Rastas vienintelis kurie jį gamina?! Valgyklos vedėja į tokias aDie studentų sveikatą, tai pa patiekalas, kurio buvo tiek, kiek reikia, — kompotas. Pa- pastabas atsako: bandykim ir saugoti ją.
— Tai ko jūs tylit? Ko? Ateikit su tokiu kefyru pas mane. Praneškit. Aš žinosiu, ką daryti. Ir dar viena problema: šaukštai, peiliai, šakutės, žo džiu visi tie įrankiai, kuriais naudojamės valgydami. Tauro valgyklos šeimininkė J. Truncienė sumokėjo valstybei 57 rublius už visus įrankius, ku riuos, švelniai tariant, pasisa vino studentai. Studentų valgyklų direktorė M. Linkienė: — Daugiausia indų dingsta rugsėjo mėnesį. Žodžiu, tada,
kai studentai pradeda komp lektuoti savo stalo servizą. Kiekvieną mėnesį asmenys atsakingi už valgyklas, turi sumokėti dešimtis rublių iš sa vų kišenių. Ir todėl valgyklose nėra peilių. O sandėlyje yra? -— Taip, turime, bet tiesiog bijome parodyti, nes po kelių dienų dings visi. Direktorė prašė Studentų profsąjungos komitetą patik rinti bendrabučių kambarius. Ji neabejoja, kad beveik kiek viename kambaryje bus su rasti valgyklai priklausantys indai.
Valgyklose trūksta serve tėlių. Direktorė atsako, kad jų neturi net valgyklų trestas. Deficitinė prekė..'. Trūksta indelių prieskoniams, kuriuos, tarp kitko, studentai taip pat mėgsta išsinešti. Padėtis be išeities? Yra komisijos, kurios tikri na valgyklas, nurodo trūku mus. Visi stengiasi, nori, kad mes greitai ir skaniai pavalgytumėm. Ir vis dėlto, kol kas taip nėra. Komisijos ateina ir nueina, o pavalgyti ne visada skaniai pavalgome.
Alf. BUCKUS
Abejingumas žlugdo darbą Kiekvienas profsą jungos narys privalo mokėti nario mokestį laiku ir nuo visos paja mų sumos. Yra ir 1960 m. rugpjūčio VPSCT instrukcija „Dėl stoja mojo ir mėnesinio prof sąjungos nario mokes čio priėmimo ir apskai tos tvarkos", papildyta VPSCT Prezidiumo 1964 m. rugsėjo 25 d. nutarimu. Ar laiku ir teisingai moka studen tai profsąjungos nario mokesčius? VVU stu dentų profsąjungos re vizinė komisija patik rino kelis fakultetus. Pradėkime nuo pra džių. Abiturientą priė
mė į Universitetą. O kaip su profsąjunga? Revizijos metu buvo nustatyta, kad tik Gam tos fakultete (profpir— mininkė A. Gražytė) yra visiškai prisilaiko ma taisyklių. Jie nau jus narius priima pir mą mokslo metų mėne sį. Prieš tai kiekvieno je grupėje pravedamas susirinkimas - instruk tažas. Jame dalyvauja komjaunimo biuro ir profbiuro atstovai. Stu dentas informuojamas apie studentų profsą jungos veiklą bei užda vinius Universitete. Visiškai priešinga pa dėtis buvo Filologijos
fakultete. Čia profsą junginis darbas (buvusi profbiuro pirmininkė L. Mamaitytė) per kelis metus labai apleistas. Žinoma, to negalima sa kyti apie ką tik pradė jusią dirbti profbiuro pirmininkę l'i. Rama nauskaitę. Darbo rezul tatai matosi iš karto. Priimta daug studentų į profsąjungos narius, ne tik I k., bet ir II k. anglų, rusų k. ir lit. specialybių ir kt. Palau kite, o kodėl II k. stu dentai į profsąjungą įstojo tik šįmet? Reikė tų paklausti L. Mamaitytę... O juk tie studentai, u
„Kodėl niekam galvos neskauda? Mes, visos valytojos, krei piamės Į studentus, Į kom jaunimo organizaciją, dėstyto jus, dekanus ir administraciją — padarykime bent vieną kartą auditorijose tvarką. Ką mes randame suoluose ir ant grindų, atėjusios j darbą vakare ar anksti rytą? Suolų lentynose prikišta popierių, saulėgrąžų lukštų, kino, au tobuso bilietų, saldainių po pieriukų, obuolių nuograužų ir pan. Kai dideli popierio la pai, tai dar pusė bėdos, bet
TINKLINIS
1 Pasibaigė 1969 metų LTSR aukštųjų mokyklų tarpfakultetinės tinklinio varžybos. Dvi dienas Universiteto sporto sa lėje vyko finaliniai susitiki mai. Dalyvavo keturios mote rų bei vyrų komandos. Mūsų universitetui atstovavo Ekono mikos fakulteto moterys ir vyrai. Moterų tarpe čempionių vardą iškovojo KKI Pedagogi-
kodėl tą vargšą popierj visi stengiasi suplėšyti Į mažus gabalėlius? Ir argi būtina {vairiausius bilietus, maisto atliekas atnešti j auditorijas ir sukišti j suolus ar išmėtyti ant grindų. Labai {domu, ką studentai galvoja, ko jie atei na Į auditoriją: vaišintis ar klausytis paskaitų. Mielas studente, dėstytojau, ir visi atsakingi vadovai, kad jūs žinotumėt, kaip sunku išvaly ti iš plyšių tas smulkias šiukš les, klek daug laiko sugaišti,
kol iššluoji. Dabar žiemą šilto vandens daug kur nėra, jei kur ir yra, tai reikia toli neš ti. O plauti reikia... Valytojos dažnai nemato nei švenčių, nei išeiginių dienų, kad išplautų joms priklausan tį plotą. Kodėl niekam galvos neskauda? Kartais būna auditorijose balius. Tai po jo atėjusi va lytoja randa visokių biaurumų. Ar jai priklauso tai Iš valyti? Kodėl vidurinėse mo kyklose švarą nuo pirmos iki
Apie mūsų komandų kovas respublikinėse varžybose pa sakoja „Mokslo“ klubo pirmi ninkas A. KUPČINSKAS.
lias galimybes tapti čempio nais. Tik jiems trūko kovin gumo ir. . . laimės. Pirmauda mi prieš KKI komandą antro je partijoje 14:6, „sugebėjo" ją pralaimėti. O šias rungty nes pralaimėjo — 2:3. Iš ekonomistų geriausias aikštelėje buvo P. Leonaitis. Bet vienas lauke ne karys. .. ) KREPŠINIS I Prasidėjo LTSR „Žalgirio" krepšinio pirmenybės. Jose dalyvauja ir Universiteto mo terų bei vyrų komandos. De ja, pradžia mūsų komandoms buvo nesėkminga. Vyrai pra laimėjo Kauno „Bangai", o moterys — Kauno „Politech
nio fakulteto komanda. Ji visas varžoves nugalėjo vie nodu rezultatu 3:0. Antrąją vietą iškovojo ekonomistės, kurių gretose gerai žaidė T. Tichonova, T. Ginko ir S. Liepytė. Ekonomistės gal būtų tapę ir čempionėmis, jei jų gretose žaistų L. Marinuškina. Bet Larisa gynė miesto garbę keturių sostinių mače. Ekonomistai irgi buvo antri. Čempionais tapo KKI Pedago ginio fakulteto komanda. Be je, ir mūsų vyrai turėjo rea
M* LiNKsmost ftUPIlORUA Apie gaisrus jau daug pri rašyta. Daug komisijų ir įsa kymų praėjo. Pasirodė užra šai, draudžiu rūkyti, ir vėl išnyko. Rūkoriai juos nuplėšė ir sulankstę pasidarė peleni nes. Ir vėl rūkom, kur pakliu vo. Ir net deginam, kas pa kliuvo. Lapkričio 15 d. 22 vai. 40 min. Filologijos fakulteto
komendantas, matydamas, kad dar languose šviesa, nuėjo pa žiūrėti. Ir ką?l 103 auditorijo je rado degančią kėdę. Ką galvojo tas, kuris numetė ant kėdės degančią nuorūką? Nieko. Ugnis buvo užgesinta laiku, bet kiek trūko iki nelai mės! O kuo baigsis merginų rūkymas laiptuose už Centri nių rūmų aktų salės? Kai
nebūdami profsąjungos nariais, naudojosi visa eile lengvatų, kaip an tai: kelialapiai į sanato rijas ir poilsio namus, pašalpos ir kt. O juk šie fondai sudaromi ir iš profsąjungos nario mo kesčio. Pasižvalgykime, kaip mokamas nario mokestis ir saugomos įskaitos kortelės. Tei sės, Medicinos ir Gam tos fakultetuose nario mokestis yra surinktas už visą einamąjį laiko tarpį, tvarkingai sukli juotos šaknelės, rūpes tingai saugomos pačios kortelės, sudėtos į vo kus pagal atskiras gru pes.
GAVOME LAIŠKĄ paskutinės klasės prižiūri pa tys moksleiviai. Panašiai ir gamyklose, Įmonėse. Tik mū sų universitete lyg niekur nleko.Kur žiūri grupių seniū nai? O gal iš viso jų nėra? Mes, valytojos, vienos bejė gės. Prisidėkite visi, sudrauskime tuos neklaužadas, kurie nesilaiko švaros. Tikime, kad tai mūsų pir mas ir paskutinis laiškas.
„Seifas ar spinta šiais laikais — nepa tikimas dalykas", — nusprendė Istorijos fa kulteto profpirmininkas K. Valius. Jis visus dokumentus, o taip pat korteles sukišo į savo portfelį ir nešiojasi pažasty arba laiko kaž kur bendrabutyje. O juk tai drausmės pažei dimas. Štai kitas pavyz dys: Fil. F III k. litu anistas R. Vaitulionis, kurso proforgas, surin kęs nario mokestį, lai kė pinigus ištisus metus savo kišenėje, nepaė mė ženklų ir jų nesukli javo į bilietus. Taip abejingai atlik dami visuomenines pa reigas, žlugdome darbą. Fakultetuose skundžia masi, kad proforgai pa
sigenda instruktažo, nes pirmakursiams toks darbas pakliūva pir mą kartą. VVU Studentų profkomitetas ruošia tokį instruktažą šių mokslo metų antro semestro pradžioje. Tokio pobū džio užsiėmimai bus pravesti ne tik su fakul tetų profbiuro nariais, bet ir su gruporgais. Gamtos, Teisės fakul tetų profbiurai glau džiai bendradarbiauja su komjaunimo biurais. Jų patyrimas rodo, kad bendromis jėgomis lengviau nugalėti visas bėdas. Tai ir geras pa vyzdys. Z. JANUŠONIS
Studentų profkomiteto revizinės komisijos pirmininkas
DRAUGYSTĖS VAKARAS Komjaunimas — kaimo mokyklai
Internacionalinio klubo na riai šeštadienį, gruodžio 13 dieną, viešėjo Pajevonio vi durinėje mokykloje, kur mo kymo dalies vedėju dirba bu vęs to klubo narys R. Povilai tis. Studentai susitiko su vie tos mokyklos abiturientais, apžiūrėjo miestelį. Įvyko draugystės vakaras, kuriame interklubiečiai pasi VALYTOJŲ KOLEKTYVAS dalijo savo vargais bei džiaugsmais, papasakojo apie Universiteto tradicijas, apie aštriuosius „kirvius". Abitu nikos" ir „Mediko" koman rientai nuoširdžiai plojo bu doms. Prie mūsų pralaimėji mų „prisidėjo". . . kai kurie savos komandos nariai. Štai geriausias „Mokslo" koman dos žaidėjas II kurso ekono mistas E. Kairys, nepranešęs komandos treneriui, neatvyko į varžybas Kaune. „Padėjo" „Mokslo" komandai ir ekono mistės I. Morozaitė bei Z. ŠiPIE netinkamą antro lėnaitė. Kadangi greitai joms bendrabučio 42 kamba bus praktika, tai pasiprašė trenerės J. Daktaraitės ir iš rio gyventojo elgesį spausdi vyko į namus paatostogauti. nome kritinę medžiagą „Tary Rungtynėms jos prižadėjo at binio studento" Nr. 35. I k. vykti, bet... komandos drau medikas S. Vaulinas nusikalto gės jų taip ir nesulaukė. Kodėl ne tik tuo, kad laikė kambary minėti studentai nesiteikia je šunį. Kaip pranešė komenatvykti į varžybas? Atsakymo dantė J. Ragaišienė, S. Vauli nas nesilaikė bendrabučio vi reikia laukti iš jų pačių.
u ATSAKO A
simiesiems medikams, filolo gams, bibliotekininkams, Pri siminimui pajevoniečiai in ternacionalinio klubo nariamįteikė suvenyrą, o šie savo ruožtu abiturientams padova nojo studentišką kepuraitę ir Universiteto ženklelį. Ir atei tyje interklubiečiai pažadėjo nepamiršti Pajevonio viduri nės mokyklos — ją šefuoti, o pavasarį abiturientus pakvie tė aplankyti Universitetą. Vyt. GRIŪNAS Pajevonio vid. mokyklos abiturientas
daus taisyklių, nebudėdavo. Rektoriaus įsakymu S. Vauli nas pašalintas iš bendrabučio.
PRAĖJUSIAME mūsų laik* raščio numeryje rašėme apie bendrabučio Nr. 4 tary bos pirmininką J. Bičkum „Aš vienas negeriu.. Studentų profkomlteto pir mininkas V. Žeimantas atsa kė, kad J. Bičkūnas už gir tuokliavimą ir kodavimą pa šalintas iš tarybos pirmininko pareigų ir Rektoriaus {sakymu jam pareikštas griežtas papei kimas.
Svečiuose administracijos sienlaikraštis „TVARKELĖ“ baigsis, jau bus vėlu. Prieš pora savaičių užsi liepsnojo elektros laidas ant bibliotekos sienos prie pat Centrinių Universiteto durų. Užsiliepsnojo greta atviros paskirstymo dėžutės, kurią matote nuotraukoje (kairėje apačioje). Nupirko prieš porą metų elektrinį rankšluostį. Nupirko ir pakabino centriniuose rū muose, tualete. Bet jis pradė jo žmones kratyti. Elektrikai paaiškino, kad nėra įžemini mo. Ir nuėmė. Po to vėl nu pirko naują. Nekratantį. Bet po poros savaičių — piš. Ne juda. Ir niekas netaiso. Vėl atsiranda paprasti purvini rankšluosčiai (nuotr. kairėje). Ir vėl bėga mėnesiai. Vyr. energetikas B. Valatka sako, kad jo pavaldiniai jau seniai turėjo sutaisyti. Bet netaiso. Kodėl pajuodavo Počobuto kieme Universiteto rūmų kam pas (nuotr. dešinėje). Kai kas sako, kad sugedęs vandens nutekėjimo vamzdis. O ką mano inžinieriai?
Dar galima užsisakyti „Ta rybinį studentą" ateinantiems metams. Laikraščio kaina 3 mėn. — 24 kap., iki mokslo metų pa baigos — 48 kap. Prenumerata priimama laik raščio redakcijoje (C. R. 3? kamb.) REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
REDAKCIJOS ADRESAS: Vilnius, MTP-3, Universiteto g-vė Nr. 3. Telefonas 2-58-84 Telefonas spaustuvėje 2-54-21Rinko Ir spaudė LKP CK letdyklos spaustuvė Vilniuje. LV 15771 Užs. Nr. 5080