camzBinis scuoencas
Visų šalių proletarai, vienykitės!
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
1973 m. gruodžio 14 d.
Nr. 37 (857)
KAIP PASIRUOŠTI PIRMAJAM EGZAMINUI
GERAS MOKYMASIS PENKMEČIO LEMIAMAISIAIS
METAIS — TAIP PAT SPARTUOLIŠKAS DARRAS IR DOVANA TĖVYNEI!
Egzaminai, kurie Sunku surasti Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanui docentui V. Merkiui nors valandėlę laisvesnio laiko. Vyksta fakulteto tarybos ir katedrų posėdžiai, vis durų nenori uždaryti fakulteto komjaunimo organizacijos aktyvistai su įvairiais reikalais. Fakultete karščiausios dar bo dienos. Ką tik baigtas priešsesijinis studentų žinių pa tiki nimas. Išryškėjo visos studentų mokymosi spragos. Šiems rezultatams nėra abejingų. Kiekvienas sau kelia klausimą: „Ką dar galima padaryti?" Žinoma, daugiausia rūpesčių prodekanui. Gerbiamą docentą ir paprašėme pasi dalinti jais su mūsų laikraščio skaitytojais.
— Artėja žiemos sesija. Įdomu, kokį pažangumą užsi brėžę įveikti „kietųjų" mokslų atstovai? — Artėjanti sesija bus ne iš lengvųjų. Mes pasiryžę išlaikyti praėjusios sesijos pažangumo rezultatus. Toli gra žu tai nelengviau, negu juos pasiekti. Pavasario sesijos metu iškovotas didesnis kaip 90 procentų pažangumas yra pats geriausias fakulteto istorijoje. Žinoma, tai mūsų ne nuramina. Mes negalime abejingai žiūrėti ir į tą 10 pro centų nepažangių studentų. Si „uodega" tęsėsi net iki pir mųjų šių mokslo metų mėnesių. Teko pašalinti iš Univer siteto 12 studentų. Todėl norom nenorom laukdami žiemos sesijos, atsigręžiam į praėjusią: darome išvadas. — Kuo paaiškinamas toks studentų „nubyrėjimas", kas daroma, kad skolininkų būtų mažiau? — Didelė bėda — silpnas kontingentas. Mažas konkur sas, ypač į matematikos specialybę, padeda praslysti į Universitetą abiturientams su gana abejotinomis mokyk los žiniomis. Kaip parodė praktika, dažniausiai ir iškrenta tokie studentai. Ten, kur konkursai didesni, pavyzdžiui, į taikomosios matematikos specialybę, ir „nubyrėjimų" pasi taiko mažiau, ir pažangumas visą laiką gana aukštas. To dėl ir iš fakulteto dekanato, katedrų bei visuomeninių or ganizacijų darbotvarkės niekuomet neišbraukiamas klau simas, kaip padėti pirmakursiui, kaip išmokyti jį sistemin gai dirbti. Manau, kad vien posėdžiais, nutarimais, baus mėmis neatsipirksi. Visų pirma, reikalingas gyvas žodis, ..gyvas" pavyzdys. Čia katedroms daug talkininkauja fa kulteto komjaunimo organizacija. Rengiami pirma kursių susitikimai su fakulteto mokslo pirmū nais, aktyviai dirba biuro akademinis sektorius, vadovauja mas Ginto Balčiūnaičio. Šiais klausimais daug ko randa pirmakursis sienlaikraštyje „Matematikų dienos". Yra ir spragų. Reikiamų išvadų dar iki šiol nepadarė kursų kuratoriai. Ypač pirmiesiems kursams reikia nuola tinės kontrolės, laukia ir nesulaukia jie taip reikalingos kuratoriškos pagalbos. — Ar didelis buvo paskaitų krūvis? Kiek laiko buvo skirta studentų savarankiškoms studijoms? — Studentų mokymosi planas gana didelis, todėl ir pa skaitų krūvis nemažas. Savarankiškam studijavimui stu dentams belieka labai mažai laiko. Peržiūrėjus ateinančio semestro planus, didesnių pakitimų nelaukiama. — Tik ką baigtas priešsesijinis mokymosi patikrini mas. Ką galite pasakyti apie jo rezultatus? — Semestro metu buvo nuolat kontroliuojamas studen tų mokymasis. Buvo sudaryti individualūs studentų moky mosi planai. Kaip priemonė studentų kontrolei numatyti koliokviumai iš pagrindinių disciplinų. Studentų darbas kolūkiuose atitraukė visus planus atgal. Vis tiek, likus mė nesiui iki žiemos sesijos, galutinai susumavome rezulta(Nukelta į 2 psl.)
Istorijos fakulteto komjaunimo ir profsąjungos biurai nemaža dėmesio skiria pirmųjų kursų studentams. Neseniai įvyko pirmakursių meno saviveiklos apžiūra, kurią organizavo kultūros klubas. Praėjusią savaitę įvyko pirmųjų kursų komjaunimo susirinkimas „Kaip pasiruošti pirmajam egzaminui". Susirinkime kalbėjo ^Universiteto komjaunimo komiteto sekretoriaus pavaduotojas akademi niams klausimams J. Galinaitis, kuris patarė, kaip pasi ruošti pirmajai sesijai, kaip laikyti įskaitas, planuoti savo laiką sesijos metu. Panašūs pirmakursių susirinkimai vyksta visuose fakul tetuose. Z. BESASPARYTĖ
Vienintelė vieta, kurią ap lanko visi studentai — skai tykla. Studentaujantysis tiktai sesijos metu baksnoja drau gą — kokio čia šifro reikia užsakymo lapelyje?.. Yra to kių, kurie skaitykloje kant riai sėdi visą semestrą po paskaitų ir „langais" tarp jų. Net vietas mėgstamiausias išsirinkę. Viena iš tokių lituanistikos skaitykloje — geltonplaukė merginai tik prireikus išsiaiš kinau pavardę) IV kurso lie tuvių kalbos ir literatūros specialybės studentė Regina Bagvilaitė. Kurso draugai, aišku, riau papasakotų apie ją šitiek laiko kartu išbuvę ditorijose ir talkose. Ar žai tarpusavio reikalų bendrakursiai?! Ne tiek jau daug turime vardinių stipendininkų (tik dvidešimt tris), kad nesido mėtume, kas jie tokie. Kiek teko girdėti, daugelį jų
R. Bagvilaitė: „Reikalavimai sau“ bendrakursiai laiko pavyz džiu moksluose — studentiš ko gyvenimo pagrinde. Vien penketai pirmaisiais studijų metais Reginai ne buvo naujiena. Įstodamas į Universitetą su vidurinės mo kyklos aukso medaliu irgi nieko nenustebinsi. Taip ir li ko neįvairi Reginos studijų knygelė iki šiol: vien penke tai. Visuomeninė veikla — taip pat ne plėšiniai: buvo mo kyklos komjaunimo organiza cijos sekretoriaus pavaduoto ja— Draugai išrinko seniū ne. Net ir dabar — ketvirta me kurse — negaliu išspruk ti iš kokios paskaitos, nes reikia nešioti lankomumo žurnalą. Kai kurių klausyda ma, tikrai gaištu laiką: skai tykloje dvi valandos daugiau Įduotų, — skundžiasi Regina. Taip pakrypus šnekai, pa klausiau, kokias paskaitas la biausiai vertina. Tai, kad pa sirinkusi kalbos, o ne litera tūros specializaciją, jau rodo kalbininkų paskaitų patrauk lumą. Ko gero, nuo dėstyto jo didžiąja dalimi priklauso, kur rimtas studentas .atras save". Štai doc. A. Girdenis
patraukė nemažai dabartinio IV kurso studentų moksliniam darbui . Jo vadovauja ma Regina Bagvilaitė pernai respublikinėje studentų SMD darbų apžiūroje užėmė pirmąją vietą už darbą „Kai kurios ginčytinos varniškių tarmės ypatybės". Pati esanti varniškė. Galima sakyti varniškė — mieste vidurinę mokyklą baigė, nors tėvai gyvena kaime. Varniai — miestas tai ne Vilnius, Parvažiuoji: fontanas trykšta! Turi tris bažnyčias, garsią praeitį ir naują audimo fabriką. Baltų filologijos būrelyje Regina neapleidžia tarmių artimiausia — to mokslo. Kas 1 ir imasi: varniškių tarmės. Būrelio kryptis — eksperimentinė. Tiria garsus. Ir lau žo nusistovėjusias nuomones. Pavyzdžiui, „oficialiai" buvo manoma, kad varniškiai bendrinės tarties „uo” keičia į ilgąjį balsį „ū" (duona — dūna). Geriau įsiklausius, o tam padeda audiovizualinės laboratorijos prietaisai, gir dėti, kad tai ne paprastas il gasis „ū", o kitoks — lyg „užriestu galu".
— Tam ir klausos reikia geros! Reikią. Gerai, kad lankiusi mokyklos chorą. Ir dabar traukią dainuoti ar ansambly je šokti, bet laisvo laiko — nė minutės. Eitumei ten — atimtum iš čia. Juo labiau, kad turinti daugiau visuome ninių pareigų. Ji — Filologi jos fakulteto komjaunimo biuro narė, anksčiau buvo at sakinga už akademinį, dabar už ideologinį darbą. Antra jame kurse buvo fakulteto Pirmūnų tarybos pirmininke. Atsiradus daugiau pareigų, teko vairą perleisti kitiems. Kaip perleido, taip ir išsi skirstė taryba. Daugelis abe jojo: gal ji kartais nereika linga? Regina mano kitaip: — Draugo žodis visada la bai padeda. Pirmūnų tary bos darbo formų gausybė, tik visuomeniškų pirmūnų ma ža. Pirmūnas be visuomeninės veiklos yra savanaudis, nes jis nieko neduoda draugams, o, jei įsižiūrėsime, nemažai imasi. Sako, kad aš per daug reikalauju... Nežinau, bet mano nuomonė vargu ar keisis. Regina mano, kad tik per didžiulį reikalavimą iš savęs
tokių darbų nuveikė jos mėgstamiausi dėstytojai: prof. V. Mažiulis, prof. Z. Zinkevičius, docentai A. Gir denis, J. Kabelka, A. Pupkis. Pavyzdžiu sau Regina lai ko tik kalbininkus vyrus. Gal būt, pasiseks Reginai Bagvilaitei po kokių dešimties metų tapti kalbininkės pavyzdžiu. — Tuoj pedagoginė praktika. Noriu važiuot į Varnius. — Ar mokytoja norit būt? — Nežinau... nelabai... nors... neapsileisčiau. .. Ten broliukas devintokas nuo mokslo sukasi — neleido mama Jūreivystės mokyklon. O dvi sesutės penketais mo kosi. Tarp savų šnekėti tar miškai — tai ne audiovizua linėj laboratorijoj! Beje, pa sirinksianti ir užsirašysianti reikalingų duomenų. Įsivaizduokim, kaip grįš į savąją Varnių mokyklą. Jau mokyti! Sakykim, eis namo ir susitiks savo tėvuką — kelių meistrą. Sis nudžiugs, nusišypsos, bet ne per daug: žemaitis... Užauginęs tokią dukterį.
A. STANEVIČIUS
imiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiiM
••
LLKJS UNIVERSITETO
KOMITETE Gruodžio 6 d. įvyko kom jaunimo komiteto posėdis, Komiteto nariai apsvarstė administracijos ir mokslinio tyrimo sektoriaus komjaunimo organizacijų darbą, keliant nšrių idėjinį-politinį są moningumą, auklėjant juos
komunizmo idealų dvasia. Posėdyje taip pat kalbėta apie visuomeninės politinės praktikos sistemos tobulini mą. Komjaunimo komitetas Į VLKJS narius priėmė FF II k. studentus A. Valskį ir A. Rimkutę, MMF II k. stud. A. Garnį, Fii. F. II k. studentes R. Jagojanovą ir L. Anelauskaltę, TV k. stud. J. Šlekį. Už nesavalaikį įsirašymą į įskaitą iš organizacijos paša lintas FF III k. stud. M. Aneičlkas.
laukia matematikų (Atkelta iš 1 psl.)
tus. Mus vėl nudžiugino taikomosios matematikos specia lybės III kursas. Ypač šio kurso 1 grupė, kur net 8 stu dentai mokosi labai gerai. Galima pažymėti R. Januške vičių, A. Burkauską, Z. Kryžių ir kitus. Kitokia padėtis matematikos specialybės I kurso IV grupėje. Čia iš 24 grupės narių pusė nepažangių. Per mažai dirba matema tikos specialybės' IV kurso 5 grupės bei tos pačios spe cialybės III kurso 1 grupės studentai. Negalima pagirti ir matematikos specialybės IV kurso 3, 4 grupių studentų. — Ar pačiose grupėse svarstomi priešsesijinio patikri nimo rezultatai? — Grupėse vyksta atviri komjaunimo organizacijų su sirinkimai, kur aptariami pažangumo rezultatai. Deja, ne visose grupėse komjaunuoliai principingai žiūri į nepažangius savo draugus. Stengiasi juos pateisinti. O principin gumas čia tikrai būtinas. — Kaip matome, šis semestras MMF studentams tikrai karštas. O artėjanti sesija? — Nelengva! Ypač visų specialybių II ir III kursams. Norint sėkmingai išlaikyti egzaminus, reiks įtemptai pa dirbėti ir per likusį laiką. Tik tada lydės sėkmė! — Vis tiek, tur būt, labiausiai jaudinasi pirmakursiai. Kas daroma, kad jiems egzaminai nebūtų tokie baisūs? — Šiandien fakultete vyksta pirmųjų kursų studentų su sirinkimas tema: „Kaip ruoštis pirmajam egzaminui". Ja me dekanato, katedrų atstovai supažindins pirmakursius su bendrąja egzaminų laikymo tvarka. Pirmakursiai išgirs daug naudingų patarimų, pamokymų. Tikėkimės, kad jie egzaminus pasitiks pakiliai, su nuotaika. To paties linkiu ir visiems fakulteto studentams. — Dėkojame už pokalbį. J. <KOCHA\SKAS
prisidės prie pažangumo gerinim
Neseniai TSRS Aukštojo Ir įskaitas. Jeigu studentas dėl rektoratas leis tik sesijos me specialiojo vidurinio mokslo svarbių priežasčių negavo tu ir tik šiais atvejais: ministerija patvirtino naujus įskaitų iš tų dalykų, iš kurių a) ketvertu arba trejetu iš aukštųjų mokyklų kursinių nėra egzamino, dekanas gali laikytą vieną egzaminą, jeigu egzaminų ir įskaitų nuosta leisti laikyti egzaminus tik iš kitų studentas gavo tik tus. Juos pakomentuoti pa atskirais atvejais, visuomeni penketus; b) trejetu išlaikytą egzami prašėme Universiteto prorek nėms organizacijoms prita torių mokymo reikalams Bro rus. Jeigu studentas neturi ną, jeigu iš likusių yra pen įskaitos iš to dalyko, kurio ketai ir ketvertai. nių SUDAVlClŲ. KOKIE NAUJI MOMEN yra egzaminas, JAM NEGALI Jei studentas per egzami TAI AKCENTUOJAMI ŠIUO BOTI LEIDŽIAMA LAIKYTI nus gavo tris ar daugiau sko SESIJOS. lų, jis braukiamas iš studen SE NUOSTATUOSE? Studentams, kurie egzami tų sąrašų kaip nepažangus. Norėčiau atkreipti dėmesį į šiuos dalykus. Vienas iš nų ar įskaitų negalėjo laiky Tą pačią skolą laikyti per charakteringų nuostatų bruo ti nustatytu laiku dėl ligos nurodytą laiką galima TIK žų — VISUOMENINIŲ ORGA ar kitų svarbių priežasčių, DU KARTUS, antrą kartą jos NIZACIJŲ VAIDMENS IŠKĖ pateikus reikiamus dokumen neišlaikęs studentas bus šali LIMAS. Anksčiau visus klau tus, fakulteto dekanas nusta namas iš Universiteto. simus, susijusius su egzami nais ir įskaitomis, sprendė tik dekanatai. Pagal naujuosius NAUJI KURSINIŲ EGZAMINŲ nuostatus dekanatas turi atsi IR ĮSKAITŲ NUOSTATAI žvelgti Į visuomeninių orga nizacijų nuomonę bei pasiū lymus šiais atvejais: sudary- to individualius egzaminų ar KOKIA NUMATOMA KĖ damas egzaminų tvarkaraš- įskaitų laikymo terminus. LIMO Į AUKŠTESNĮ KURSĄ čius, leisdamas studentams Studentai skolininkai skolas TVARKA? laikyti egzaminus ir įskaitas privalo išlaikyti PER NAUJO Po pavasario egzaminų se grafiką, SEMESTRO PIRMĄ MĖNESĮ. sijos pažangūs studentai ke pagal individualų leisdamas laikyti egzaminus AR GALIMA PERLAIKYTI liami j aukštesnį kursą deka studentams, neturintiems vi- NEPATENKINAMAI IŠLAI no įsakymu. sų įskaitų, rekomenduodamas KYTĄ EGZAMINĄ? Studentai, turintys skolų rektoriui leisti perlaikyti Per egzaminų sesiją perlai (ne daugiau dviejų) keliami teigiamai išlaikytą egzaminą kyti nepatenkinamai išlaikytą į aukštesnį kursų sąlyginai pažymiui pakelti, palikti stu egzaminą paprastai neleidžia rektoriaus įsakymu. NELIK dentą antriems metams tame ma. Leisti perlaikyti dekanas VIDAVĘ SKOLŲ, JIE ŠALI pačiame kurse. gali tik atskirais atvejais, NAMI IŠ ŽEMESNIO KURSO Antra — naujuosiuose eg esant svarbioms priežastims, kaip nepažangus. zaminų ir įskaitų nuostatuose Ta pačia proga noriu priPalikti studentą kartoti KELIAMI GRIEŽTESNI REI minti, kad perlaikyti teigia- kursą galima tik du kartus KALAVIMAI STUDENTAMS, mai išlaikytą egzaminą pažy per visą mokymosi laiką. daugiau įvertinamas jų dar miui pakelti gali išimties Dėl svarbių priežasčių, pa bas per semestrą tvarka leisti rektorius arba tvirtintų atitinkamais doku NUOSTATAI, ATRODO, prorektorius, dekanui ir vi mentais, nurodytu terminu ne KIEK KEIČIA IR EGZAMINŲ suomeninėms organizacijoms išlaikęs skolų studentas gali LAIKYMO ARBA PERLAI rekomendavus. būti paliekamas pirmą kartą KYMO TVARKĄ? Šiuo atveju studentas turi kartoti kursą rektoriaus Įsa Taip, kai kas čia pasikei rašyti rektoriaus vardu pa- kymu. Antrą kartą tame pa tė. reiškimą, kuriame dekanas čiame kurse studentas palie Pirmiausia — laikyti egza tarpininkauja. kamas, remiantis gydytoj ų minus leidžiama tik tiems Išimties tvarka perlaikyti konsultacinės komisijos doku studentams, kurie gavo visas geresniam pažymiui egzaminą mentu.
Centriniuose rūmuose vei kia Šiaulių Pedagoginio insti tuto fotoklubo paroda. Ekspo nuojami jau girdėtų Sąjungi nės studentų fotografijos pa rodos dalyvių P. Dainausko,
•Auga
Chemijos fakulteto partinės organizacijos eilės. Neseniai į TSKP narius pri imtas Organinės chemijos katedros stažuotojas Vaclo vas Latakas. Jis yra baigęs Chemijos fakultetą, vėliau tarnavo Tarybinėje armijoje. Fakultete V. Latakas užsi rekomendavo kaip darbštus, kvalifikuotas chemikas, akty vus visuomenininkas.
Aktyviai veikia mokslo metų pradžioje įkurtas Che mijos fakulteto studentų vi suomeninis dekanatas. Pa grindiniai jo darbo barai yra kova su skolininkais ir pa skaitų lankomumo kontrolė, studentų buities klausimai. Fakulteto dekanatas ir parti nė organizacija nuolat domi si visuomeninio dekanato veikla. Neseniai įvykusiame bendrame visuomeninių or ganizacijų posėdyje buvo aptarti svarbiausi rūpesčiai, iškilę ruošiantis artėjančiai sesijai. Nemažai naudos da vė nuodugnus pavasario sesi jos aptarimas. Posėdyje da lyvavę necheminių discipli nų (politinė ekonomija, TSKP istorija, filosofija) dėstytojai suteikė nemaža vertingos informacijos apie šių disciplinų studijavimą Chemijos fakultete. „TS" inf.
Z
I. Skabicko, A. Rakščio dar bai. -VVU Studentų profkomi tetas greitu laiku žada nu siųsti į Šiaulių Pedagoginj ins titutą universiteto fotografi jos darbų parodą. E. DARAŠKEVlClOTĖ
Paliktam kartoti kursą st dentui rektoriaus (sakyn (dekanui pasiūlius) nustat ma, kurias disciplinas, nep ... klausomai, nU(J gautų mių, jis turi pakartoti n klausyti, gauti Įskaitas ir , laikyti egzaminus. Tai tokie būtų pagrindinia aišku, ne visi, pakeitimai ei zaminų nuostatuose. SAKYKITE, PROREKTC RIAU, KOKIĄ ĮTAKA JI TURĖS IR STUDENTAM! IR DĖSTYTOJAMS? Naujieji nuostatai turi drausminti ir vienus, ir kitu? Ankstesniuose nebuvo nusta tyti terminai skoloms likvl duoti. Todėl būdavo toki studentų, kurie: su skolom! „vilkdavosi" nuo vienos se sijos iki kitos, Štai net 1 šiais mokslo metais mūši universitete iki lapkričli 20 d. buvo apie 70 skolinin kų. Pagal naujus nuostatus po pavasario sesijos skoli ninkai privalo atsiskaityti iki spalio 1 dienos. Kaip jau minėjau, nauji nuostatai drausmins ir dėsty tojus. Anksčiau dekanas, nustatydamas skolos likvida vimo terminą, turėdavo tą laiką suderinti su egzamina toriumi. Tokia tvarka skati no kai kurių dėstytojų „savivaliąvimą" — jie galėdavo nesiskaityti su dekano nuo mone. Sakykim, dekanas iš duoda egzaminų lapelį, o dės tytojas atsisako egzaminuoti ir nustato savo terminą. Da bar nuostatai nebereikalauja, kad dekanas tokius dalykus derintų su egzaminatoriumi. Dėstytojas privalės egzami nuoti pagal išduotą lapeli. Manau, kad visi pakeitimai nuostatuose padės toliau ge rinti pažangumą.
□□□
INFORMACUOS, KORESPONDENCIJOS, KOMENTARAI
r
Akademinėse grupėse Lapkričio 29 d. II kurso medikai Universiteto kavinėje suruošė vaka rą tema „Pasaulio menininkai kovo je už taiką". Kurso vakarą suruoš ti — ne malkų priskaldyti. Tai ži no visi. Todėl pirmąją pastraipą ir skiriame organizatoriams, nepabė gusiems draugų abejingumo (didžio sios visų entuziastų rykštės) ir kitų sunkumų. Regina, Romas, Violeta, Irena sujungė savo pastangas, ir kavinė svetingai pasitiko svečius ir studentus. Antroji pastraipa — svečiams dai lininkams. Tai skulptorius Vildžiū nas, grafikai Vildžiūnienė ir P. Rauduvė. Jie — vakaro ašis. Labai vi siems patiko tarptautinio skulptorių
UNIVERSITETO STUDENTŲ PROFSĄJUNGOS KOMITETE savaitę mūsų universi tete svečiavosi Jerevano uni versiteto studentų profsąjun gos komiteto delegacija, va dovaujama komiteto pirmi ninko pavaduotojo A. Mchikiano. Svečiai susipažino su mūsų Alma Mater, Vilniumi, Kaunu, pasidalino profsąjun ginio darbo patirtimi. Buvo pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis tarp abiejų profsąjungos or-
ganizacijų. Sutartyje numaty ti bendradarbiavimo princi pai: pasikeitimas darbo pa tirtimi, sportiniais bei savi veiklos kolektyvais, fotoparodomis, kelialapiais. Numatyta ir keletas konk rečių priemonių. Artimiausiu metu į Jerevaną išvyks gru pė studentų profsąjungos ak tyvo. O žiemos atostogų metu 20 WU studentų ilsė sis kalnų stovykloje Cachka-
simpoziumo Vengrijoje ir liaudies meistrų skulptūrų skaidrės. Jas gy vai komentavo skulptorius ir grafi kė Vildžiūnai. Grafikas P. Rauduve papasakojo apie savo darbus, ir — kaip buvęs Dailės instituto dėstyto jas — apie dailininkų ruošimą Lie tuvoje. Trečioji pastraipa — dalyviams studentams. Juk pirmiausia jiems buvo skirtas šis vakaras, kad pra turtėtų naujais įspūdžiais ir minti mis. Gal būt, kai kam kilo noras pačiam suorganizuoti ką nors pana šaus. O jeigu ir nuotaika pakilo, vadinasi, vargta ne veltui.
dzore prie Jerevano. Mes dentų profkomiteto posėdį, priimsime draugus armėnus įvykusį š. m. gruodžio 6 d. vasarą į Zydiškių sporto svei Sužinota, kad VI bendrabu katingumo stovyklą. čio 3 aukšte neveikia dujinės plytelės, nenubėga vandtro iš A. KAIRYS • kriauklių, dušuose išdaužyti Studentų profkorrrttSTo langai. II bendrabutyje ko pirmininko pavaduotojas misija, kai pasiteiravo, kodėl budinti A. Juodaitytė (Fil. F. II k.) nereikalauja leidimų, bendrabutyje išgirdo tokį atsakymą: „Man Gyvenimas dažnai priklauso nuo jo ko liežuvis nudils, jei iš kiekvie lektyvo, t. y. nuo pačių stu no prašysiu leidimo!". Dažnai dentų. Kaipgi atrodo studen studentai nesiteikia budėti tiška buitis Universiteto skirtas valandas. Tai, kas čia bendrabučiuose? Štai„ koks minėta — tik lašas jūroje vaizdas išryškėjo per stu- įvairiausių pažeidimų ir ne-
L. KAMINSKAITE
šeimininkiškumo, kartais at rodančių smulkmenomis, be‘ vedančių į netvarką. Studentų profkomitetas sa vo posėdyje nutarė sustiprin ti kovą su studentų buities taisyklių pažeidėjais. Iš bend rabučio pašalinta V bendra bučio gyventoja A. Daugėlai tė (FAF. II k.), kuri palaike negarbingu dalyku ir budėji mą prie įėjimo, ir virtuvėje. Nutarta įvairius buities trū; kumus dažniau atskleisti bendrabučių sienlaikraščiuose, „Tarybiniame studente". B. STANISLOVAITIS
Partijos kvietimu tarybinė studentija įsijungė į socialislenktyniavimą už pirmalaikį trečiųjų penkmečio meužduočių įvykdymą. Kiekvieno iš mūsų pareiga būti rriakinėse komunizmo statytojų gretose, ten, kur jprendžiami XXIV Partijos suvažiavimo nubrėžti uždaviVasarą ta priešakinė linija buvo darbo ir poilsio ^vykiose.
Mokė socialistinis lenktyniavimas Dirbome 37 dienas. Atli kom darbų už 56500 rub. Kiekvieną dieną vidutiniškai dirbo 37 studentai. Vieno stovyklautojo išdirbis — 1527, o uždarbis — 188 rubliai. Atidavėme eksploatacijai pie no bloką, garažą, kiaulidę. Bendravome su vietos jauni mu — ruošėme kartu vaka rus, susirinkimus, disputus. Sužaidėme 11 rungtynių. Kol ūkiečiams perskaitėme 20 paskaitų medicinos temomis. Stovykloje paruošėme sten dus, skirtus Tarybų val džios atkūrimo Lietuvoje 33osioms metinėms, X pasau lio jaunimo festivaliui, „Šlo vė didvyriams". Tokia būtų Medicinos fa kulteto darbo ir poilsio sto vyklos, veikusios Biržų rajo no „Laisvosios žemės" kol ūkyje, maža vizitinė kortelė. Už jos — dideli darbai, dva siškai ir fiziškai ūgtelėję studentai, nepamirštamas jų
gyvenimo tarpsnis. Žvilgterė kime į tą stovyklą, trumpai prisiminkime vasarą. .. .Prie „Laisvosios žemės" kolūkio bibliotekos plevėsuo ja studentų darbo ir poilsio stovyklos vėliava. Čia įsikū rė Universiteto Medicinos fa kulteto studentai. Jie kaip reikiant padirbėjo, tvarkyda mi savo stovyklos aplinką. Visur jauti studentišką išmo nę, jumorą, išradingumą. Antrajame aukšte gyvena merginos, čia pat įsikūręs ir štabas — viršininkas ketvirtakursis V. Mačiulis, meistras VISI ketvirtakursis S. Baguckas, gydytojas IV k. studen tas K. Liepis. Ir čia visur portretai, diagramos, rodyk lės. Ant sienos socialistinio lenktyniavimo nuostatai, die nos išdirbio normos, atlygini mai. Praėjusi studentiška vasara ypatinga tuo, kad pirmą kar tą darbo ir poilsio stovyklų
SVEIKINAME UNIVERSITETO DARBO IR POILSIO STOVYKLŲ DALYVIUS, RYTOJ SUSIRENKANČIUS Į SAVO TRADICINĮ VAKARĄ!
veikloje taip plačiai buvo diegiamas socialistinis lenk tyniavimas. Jis stovyklautojus mokė geriau tvarkytis ir dirbti, pažinti gamybą, kolek tyvo ir asmenybės santykius, ugdė komunistinį sąmoningu mą. Neatsitiktinai ir medikų stovykloje visa gamybinė studentų veikla paremta so cialistiniu lenktyniavimu. — Tik atvažiavę, čia su šaukėme bendrą studentų su sirinkimą ir išrinkome socia listiniam lenktyniavimui or ganizuoti komisiją, — pasa koja stovyklos viršininkas V. Mačiulis. Jai vadovavo sto vyklos komisaras trečiakursis A. Serapinas. Į komisiją dar įeina šeši brigadininkai ir po vieną žmogų iš brigados. Bri gados dirba paskirtą darbą. Keletą dienų padirbėję, susi pažino su galimybėmis, ir vė liau kiekviena brigada kiek vieną savaitę priimdavo savo socialistinius įsipareigojimus. Brigadoms teikiami balai pa gal devynis socialistinio lenk tyniavimo kriterijus. Tai — išdirbio įvykdymas procen tais, drausmės ir darbo sau gumo taisyklių laikymasis, darbo kokybė, darbo organi zavimas, buities sutvarkymas, dalyvavimas visuomeniniame darbe ir sporto varžybose,
paskaitų skaitymas per kol ūkio radiją. Savaitės pabaigoje peržiū rima, kaip įvykdyti įsiparei gojimai. Štai I-ji brigada, ku riai vadovavo A. Bumblys, iš kasė ir išbetonavo pamatus per 10 dienų — keturiomis dienomis anksčiau, negu bu vo numatyta. Svarbu darbo organizavimas ir kokybė. Ją nustatome pagal tai, kaip apie mūsų darbą atsiliepia patys kolūkiečiai. O atsiliepi mai tik geri. . . .Šaunių darbų ir linksmų studentiškų vakarų verpete sukosi dienos. Daugelis nepa mirš, kaip jie kolūkio auto busais važiuodavo į Širvėnos ežerą maudytis. Buvo išvykę ir į Rygos pajūrį. Aplankė Salaspilio memorialą, Rygos medicinos ir dailės muziejus. Pats kolūkio pirmininkas P. Poškus vadovavo studentų ekskursijai po „Laisvosios že mės" kolūkį. Rodos, ką įdo maus gali pamatyti viename kolūkyje. Bet kai apie pir maujančio rajone ūkio praei tį, dabartį ir perspektyvas pasakoja žemdirbio svajonė mis gyvenąs ūkio vadovas, sužinai daug, apie ką neišgir si auditorijoje per daugelį studijų metų. Jau vien ir tuo brangi prabėgusi vasara.
-Visada prisiminsiu dienas Druskininkuose“ t VVU tarptautinė darbo ir [poilsio stovykla įsikūrė Drus kininkų miesto pakraštyje ant gražaus Nemuno kranto. Ke turiasdešimt aštuonias dienas šiame puikiame Dzūkijos kamĮ petyje plevėsavo margaspal ves valstybinės vėliavos. Prie jjų kiekvieną rytą ir vakarą karti, su mūsų universiteto matematikais, chemikais, fizi kais išsirikiuodavo 14 Prahos Karlo universiteto teisininkų, !7 Veimaro aukštosios staty- ' architektūros mokyklos išimųjų architektų ir 25 Kro kuvos Jogailos universiteto fi lologai ir teisininkai. — Pirmas, drugi, tretyj, firle pionty, •— vyksta rytinis Patikrinimas . Veltui eikvočiau laiką įro dinėdamas tokios stovyklos reikšmę, naudą. Reikia joje [Pabūti, pagyventi, pajusti jos [dvasią. j Ekonominė nauda? Ir tokia lira Tačiau tai atskira tema. Pagaliau ne visada nauda iš reiškiama pinigais. Tuo lai“iau, kad šią vasarą Druskia,r>kų „tarptautinė" dirbo prie ■Lietuvos" sanatorijos užbaiS'atnųjų darbų. Valydamas ‘.ar-gus, blizgindamas vonias, kasdamas tranšėjas, gražinda®as sanatorijos aplinką, kaž0 neparodysi. Nors ir čia buųo puikių darbo pavyzdžių. Is: didžiavomės darbo pir-
mūnais Božena Halenkova ir Eva Lang, Jonu Grincevičium ir Franku Verneriu, Viktoru Pavlovu ir Marijanu Ondrašiku. Apie juos kalbėta respub likos televizijos laidoje, jų nuotraukos puošė stovyklos stendą „Mūsų gyvenimas". Tiesa, nuvalyto lango ar iš nešto statybininkų atliekų ku binio metro ekonominis efek tas nedidelis. Svarbiausia yra tai, kad šį darbą atlieka kar tu lietuvaitė ir vokietaitė, ru sas ir lenkas, čekas ir lietuvis, kad jie vienodai pergyvena už atlikto darbo kokybę, spartą. Ne kartą statybos valdybos vadovai kreipdavosi: — Duokit „tarptautininkų"! Tai reikšdavo, kad yra sku bus darbas, atsakinga užduo tis. Toks pasitikėjimas tarp tautinės stovyklos studentais buvo aukščiausias mūsų dar bo Įvertinimas. Stovyklos autoritetą, darbo sėkmę nulėmė daugelis faktorių. Tačiau svarbiausieji, mano manymu, buvo du: darnūs stovyklos kolektyvas ir studentų bei darbininkų drau giški santykiai, abipusė pagar ba. Jie savaime neatsiranda. Dėl jų reikia pakovoti, nema žai pasukti galvą. Man atrodo, kad stovyklos štabas, pade dant Druskininkų statybos valdybos administracijai ir vi-
suomeninėms organizacijoms, ši uždavinį sprendė sėkmin gai. Po keletos viešnagės dienų čekų grupė sienlaikraštyje ra šė: „Mes per trumpą laiką pa jutome, kad stovykloje jau nus žmones, nežiūrint nacio nalinio skirtumo, suartino bendri interesai". Kartą stovyklos štabo po sėdyje ČSR grupės vadovas Miroslavas Drastikas kalbėjo: — Vietiniai žmonės, su ku riais mes dirbame statybose, mums padarė netikėtą staig meną. Mus šildė ir džiugino jų draugiškumas ir gilios ži nios apie mūsų šalį. Labai svarbūs asmeniniai kontaktai, nuoširdūs, papras ti pokalbiai. Išnaudojome ir kitas priemones internaciona linių jausmų ugdymui, abipu siam žinių plėtimui. Bendra me darbe, draugiškuose susi tikimuose, vakaronėse prie laužo, ekskursijose, sportinėse varžybose, koncertuose, pa skaitų metu stiprėjo studen tiška draugystė, atsakomybės jausmas. Tai liudija ir toks įrašas dienoraštyje: ,,16.15 vai. pa skambino Druskininkų staty bos valdybos viršininko pava duotojas Vitkauskas. Prašė sekmadieniui 15 žmonių. Rei kėtų vykti į „Pušyno" ta
rybinį ukj padėti nuimti der lių". Po trijų valandų prirašiau: „19 vai. Vakarinis patikrini mas. Perdavęs statybos val dybos administracijos prašy mą, paklausiau: — Gal yra norinčių važiuo ti savanoriais? Paprašiau vertėjo išversti, kad visi teisingai suprastų klausimą. Rikiuote nusirito šurmulys. Rizikinga, bet mėginsiu: —Savanoriai, žingsnį į prie kį žengte marš! Savanorių buvo žymiai dau giau, negu reikėjo. Vietoje 15 išvažiavome į talką 21 žmo gus". Rytojaus dieną vėl visi žva lūs dirbo statybose.. . Nuleistos vėliavos, užgęso atsisveikinimo laužai, nutilo Nemuno pakrantėje jaunat viškos dainos. Studentai jau ruošiasi žiemos sesijos egzaminams. Tačiau Druski ninkuose gimusi draugystė tę siasi. „Nuoširdžiausius linkė jimus siunčiu iš Čekoslovaki jos, — rašo Marijanas Ondrašikas. — Visada prisiminsiu linksmai praleistas dienas Druskininkuose".
Atsisveikinimo akimirka. Druskininkų tarptautinė stovyk la. Nuotraukos viršuje (autorius A. Stanevičius) ir apačioje (autorius A. Sabaliauskas) pateiktos fotokonkursui „Universitetiečiai pro objektyvą".
* Šiemet respublikoje vei J. ARVASEVICIUS kė 28 Universiteto darbo ir Druskininkų tarptautinės poilsio stovyklos. studentų darbo ir poilsio * Jose atlikta darbų, kurių stovyklos viršininkas sąmatinė vertė 866,8 tūkst. rub. * Statybos aikštelėse ir kolūkių laukuose dirbo 800 mūsų studentų. * 18 agitbrigadų stovyk lose surengė 87 koncertus. * 92 Universiteto dėstyto jai ir studentai lektoriai per skaitė 147 paskaitas darbi ninkams ir kolūkiečiams. * Stovyklautojai visuome niniais pagrindais įsteigė 11 „Gerų paslaugų biurų" ir kitų buitinio aptarnavimo punktų. * Stovyklose surengtos 276 sportinės varžybos. * PDG komplekso normas laikė 670 stovyklautojų. * Universiteto darbo ir poilsio stovyklos atliko nemažą šefuojamąjį darbą: studental įrengė 6 sporto aikš teles, atidarė 4 konsultaci-
nius punktus, prižiūrėjo ir tvarkė 7 istorinius-revoliucinius paminklus, šefavo revo liucijos, karo ir darbo vete ranus, visuomeniniais pagrin dais organizavo 21 talką, talkininkavo 26 mokyklų remonto darbuose. * Trys Universiteto stovykios veikė liaudies demokratijos šalyse (CSR, VDR, LLR). * Du išvažiuojamieji bū riai dalyvavo sąj unginėse stovyklose Tomske ir Kostro moje. * Gerai dirbo MMF sto vykla Kapsuko raj. M. Melnikaltės kolūkyje (viršinin kas R. Misiukas,), FAF sto vyklos Radviliškio MSV (S. Medžiūnas) ir Biržų raj. Pa pilio kolūkyje (K. Sviklas), MF stovyklos Biržų raj. „Laisvosios žemės" kolūkyje (V. Mačiulis) ir Zarasų raj. M. Melnikaltės kolūkyje (V. Taminskas), Fil F ir FF stovykia Širvintų KMK (S. Blinkevičius).
KAIP APSKAIČIUOJAMAS DARBO UŽMOKESTIS Šiemet Vilniaus universite to darbuotojų atlyginimai pradėti skaičiuoti mechani zuotu būdu — su elektroni nėmis skaičiavimo mašinomis ,,Minsk-22“. Visam moksliniam-pedagoginiam personalui mašina apskaičiuojamos iš mokamos sumos, mokesčiai, sudaromi išmokėjimo lapai, pervedamų sumų į taupomą sias kasas sąrašai ir kitos su vestinės. Iki kitų metų lie pos mėn. 1 d. numatyta baig ti pradėtą mechanizavimą. Programa, kurią sudarė Maskvos P. Lumumbos uni versiteto skaičiavimo centro darbuotojai ir kuria naudoja masi skaičiuojant atlygini mus, ne be trūkumų, joje daug kas taisytina. Universi teto Skaičiavimo centro dar buotojai (programuotojai A. Smagurauskienė ir O. Kucinienė) ją, aišku, patobulino ir pritaikė mūsų sąlygoms. Tačiau dar liko ir neišspręs tų klausimų. Vis dėlto dabar tinė programa labai palengvi no apskaitos darbą, sumažėjo techninio darbo, ir buhalte riams belieka gautus žiniaraš čius bei korteles tik patikrin ti ir teisingai fiksuoti pasikei timus darbuotojų sąrašuose. Pasiruošimo ir įdiegimo lai kotarpiu ne viskas buvo pa daryta, kas reikalinga apskai tos mechanizavimui, todėl kiek pavėluotai teko įvesti darbo laiko apskaitos tabe lius, pakeisti atlyginimo mo kėjimo datas. Darbuotojams nebuvo išaiškinti tie pakiti mai. Viena iš didžiausių blogy bių mechanizuotai sistemai dabartiniu laikotarpiu yra pa vėluoti įsakymai dėl darbuo tojų atleidimo ir priėmimo į darbą. Dar iki šiol pasirodę įsakymai: „laikyti nedirban čiu nuo rugpiūčio mėn.. ." liudija apie atskirų katedrų vedėjų ir padalinių vadovų nepareigingumą, elementa riausios tvarkos nežinojimą,
nereiklumą darbuotojams, kontrolės stoką. Galima būtų pateikti daugybę pavyzdžių, kai buhalterija priskaitydavo atlyginimus jau keletą mėne sių nedirbantiems Universite te darbuotojams, ir tik vė liau išsiaiškindavo, kad pa reiškimas nebuvo parašytas, ir kadrų skyriui apie atleidi mą nepranešta. Neleistini to kie atvejai, kai darbuotojas, išeinantis iš darbo, parašo pareiškimą atleisti nuo tos pat dienos, ir tokie pareiški mai priimami. Visų pirma, buhalterija atsiskaityti su juo negali, nes ne pagal mūsų norus dirba Skaičiavimo cent ras, o pagal grafiką. Buhalte rija bent prieš savaitę turi gauti įsakymus apie atleidi mą, kad galėtų apskaičiuoti atlyginimą. Pastaruoju metu buhalterija gauna daug priekaištų dėl ne vienodo atlyginimo dydžio, mokamo darbuotojams už mė nesio pirmą pusę. Per dauge lį metų nusistovėjusi išmokė jimo tvarka pasikeitė, todėl darbuotojams neaišku, kiek ir kada jie turi gauti atlygi nimo. Trumpai atsakysime į keletą klausimų. Skaičiuojant rankiniu būdu, mėnesinė atlyginimo suma buvo dalijama į dvi lygias dalis. Iš pirmosios atlyginimo pusės, mokamos mėnesio 19 d., buvo išskaitomi mokesčiai, o antroji išmokama visa. Toks atlyginimo skaičiavimas buvo visiems suprantamas ir nekė lė abejonių. Dabar atlyginimo apskaičiavimo tvarka kiek pasikeitė. Programa sudaryta pagal mėnesio darbo dienų skaičių ir vidutinį dienos už darbį. Kiekvieno mėnesio pradžioje mašinai pateikia mas darbo dienų skaičius ir ji apskaičiuoja vienos darbo dienos atlyginimą, kuris at skirais mėnesiais yra skirtin gas, nes skiriasi darbo dienų skaičius. Pvz., spalio mėn. yra 27, o lapkričio — tik 24
darbo dienos. Apskaičiuojant atlyginimą už pirmą mėnesio pusę, vienos darbo dienos at lyginimas dauginamas iš šio laikotarpio darbo dienų skai čiaus; iš gautos sumos išskai tomi mokesčiai už praėjusį mėnesį ir ji apvalinama iki 5 arba 0 (paskutinis skaičius). Ši suma mokama mėnesio 19 d. Skaičiuojant atlyginimą už antrą mėnesio pusę, atlieka mi tokie pat skaičiavimai, tik neatskaitomi mokesčiai ir pri dedama suapvalinant atmesta suma. Bendra suma gaunamas toks pat atlyginimas, kaip ir skaičiuojant rankiniu būdu, tik skirtingas mokėjimo ter minais. Tai lengva patikrinti: pvz., sudėję spalio mėn. 24 d. ir lapkričio 5 d. išmoka mas sumas, turime gauti kiekvieną mėnesį Jums mo kamą atlyginimą. Tokią pat sumą gausite sudėję išmokė tą atlyginimą lapkričio mėn. 24 d. ir gruodžio mėn. 9 d. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad negalima sudėti to pačio mėnesio 9 ir 24 d. išmokė tas sumas, nes jos priskaitytos už du skirtingus mėnesius su skirtingu darbo dienų skai čiumi. Atlyginimo apskaičiavimas pagal darbo dienų skaičių duoda atsakymą į klausimą, kodėl išmokama suma kiek vieno mėn. 19 d. yra skirtin ga. Pvz., lapkričio mėn. I-je pusėje ji yra mažesnė, nes mažesnis darbo dienų skai čius, negu antroje šio mėne sio pusėje. Gruodžio mėn. 9 d. atlyginimas bus didesnis, negu paprastai. Ta pačia proga paaiškinsi me, kodėl mažiau buvo iš mokėta atlyginimo rugsėjo mėnesį. Dauguma dėstytojų atostogauja nuo liepos mėn. 1 d. iki rugpiūčio mėn. 25 d. Skaičiuojant atlyginimą už atostogas rankiniu būdu, mo kesčiai buvo išskaitomi už tris (birželio, liepos ir rug-
Draugystė skelbia nugalėtojus Praėjusį penktadienį mū sų aukštojoje mokykloje vie šėjo Maskvos universiteto Filosofijos fakulteto krepši ninkai. Jie Statybininkų rū mų sporto salėje žaidė drau giškas rungtynes su „Moks lo" komanda. Maskviečiai neslėpė pasiry žimo nugalėti: juk Maskvoje mūsiškiai buvo nenugalimi. Greitis, technika, netgi spor tinė laimė buvo svečių pusė je. Tada „Mokslas" rungty nes baigė antra sudėtimi ir nugalėjo 82:73. Dabar maskviečiai iš karto pasiūlo didelę spartą ir 4 min. jau pirmauja 7:0. Sei mininkai, nesitikėję tokio aktyvaus žaidimo, šiek tiek sutriko, bet vis dėlto 10 min. rezultatą išlygino. Išryškėjo svečių žaidimo taktika, ku ri, beje, nesikeitė per visas rungtynes — aktyvi gyny ba ir greitos kontratakos. Mūsų komanda stengiasi il giau laikyti kamuolį ir ata kuoti tik pačiu palankiausiu momentu. Kėlinio pabaigoje tiksliau sužaidžia vilniečiai ir laimi 34:33. Antrasis puslaikis praside da staigiu maskviečiu spurtu. 7 min. „Filosofai" pirmauja jau devyniais taškais. LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
Pagaliau vilniečiai pasi naudojo priešininkų ginklu: jie atidžiau ginasi, staigiau atakuoja ir 34 rungtynių mi nutėje persveria rezultatą sa vo naudai. Bet seka vos kele tas nelemtų klaidelių, ir re zultatas vėl pasikeičia. Ypač aktyviai žaidžia „Filosofo" komandos žaidėjas A. Kobikovas. Po keletos tikslių jo metimų maskviečiams pa vyksta išlyginti — 73:73. Įtampa didžiulė, žaidėjai daro daug klaidų. Likus 9 sek. iki rungtynių pabaigos svečiai prasižengia, ir A. Jankauskas tiksliai realizuoja abi bau das — 75:73! Įtampa pasiekė apogėjų. „Mokslo" žaidėjai asmeniškai dengia priešininkus visoje aikštelėje. Staiga nesulaiko masis A. Kobikovas išsiver žia iš priešininkų globos ir paskutinę sekundę iš toli me ta kamuolį į krepšį. .. Yra! Lygiosios! Rezultatyviau sias svečių komandoje buvo A. Kobikovas — 26 tšk., „Mokslo" komandoje A. Jan kauskas — 18 tšk. Na, o ką apie varžybas kalba komandų treneriai? B. Danilenko, žaidžiantis „Filosofo" treneris, Maskvos Universiteto dėstytojas:
KAINA 2 KAP.
— Aš labai patenkintas rungtynių baigtimi. Ir ne tik tai. Daug daugiau vertinu nuoširdžią draugystę, kuri už simezgė tarp dviejų įžymių Tarybų Sąjungos universite tų sportininkų. ,.Mokslo" ko mandoje puikūs vaikinai: draugiški, darbštūs, geri sportininkai. Gal šiose rung tynėse, po lengvos perga lės Maskvoje, jie šiek tiek neįvertino mūsų pastangų at sirevanšuoti. Ir visgi nugalė jo draugystė. Aš įsitikinęs, kad šis susitikimas tikrai ne paskutinis. Tai stiprina vi sų tarybinių sportininkų in ternacionalinį gyvenimą. — Šiandieniniu mūsų ko mandos žaidimu nesu paten kinta, — sako „Mokslo" tre nerė sporto meistrė J. Daktaraitė. — Vaikinai žaidė ne susikaupę. Žinoma, turėjo įtakos ir tai, kad trūko pa grindinių komandos žaidėjų A. Pavilonio, A. Levinsono ir J. Kazlausko. Dabar prieš akis atsakingos varžybos pra sidėjusiose „Žalgirio" pirme nybėse, tad šis susitikimas buvo naudingas. Maskviečiai maloniai nustebino kovingugumu ir gera sportine draus me. A. OSAS
piūčio) mėnesius, tuo tarpu mašina juos išskaito tik už birželio ir liepos mėn., o už rugpjūčio mėn. išskaitė tik rugsėjo mėnesį. Ir išskaitė 2 —3 rb. daugiau, negu kiek vieną mėnesį, nes paprastai už rugpiūčio mėnesį priskaitoma 10—20 rub. daugiau, to dėl ir mokesčiai didesni. Įvairūs priekaištai, skun dai Rektoratui, kad mašinos neteisingai apskaičiuoja atly ginimą, yra nepagrįsti, skuboti. „Nuskriaustieji" netgi nepasidomėjo, kodėl gi jiems buvo išmokėta daugiau negu paprastai už vasaros atosto gas. O išmokėta buvo po 30 —40 rub. daugiau, nes nebu vo išskaityti mokesčiai už rugpiūčio mėnesį. Žinoma, ir buhalterija dir ba ne be klaidų. Jų daugiau pasitaiko pradedant skaičiuo ti kokio nors fakulteto atly ginimus mechanizuotu būdu pagal neteisingai pateiktus duomenis apie darbo laiko pasikeitimus. Tačiau mėnesio gale, gavus suvestines apie kiekvieną darbuotoją, visa tai ištaisoma. Ir tai visiškai suprantama, nes atlyginimo mechanizavimas yra naujovė ne tik mūsų respublikos, bet ir šalies aukštosiose mokyklo se. Vilniaus universitetas vie nas iš pirmųjų ją įdiegia į praktiką, todėl kartu tenka mokytis iš savo klaidų. Norime pareikšti priekaištų ir tiems, kurie laiku neatsiima iš kasos atlyginimų. Draugai, jūs apkraunate papildomu ir visiškai nereikalingu darbu kasos, buhalterijos ir banko darbuotojus. Jeigu negalite laiku pasiimti jums priklau sančio atlyginimo — perveskite jį į taupomąją kasą. Taip bus patogiau visiems. Pravar tu žinoti ir tai, kad siunčiant atlyginimą paštu, persiuntimo išlaidas apmoka pinigų gavė jas. Pasibaigus atlyginimo mo kėjimo terminų pakeitimo laikui ir baigiant apskaitos mechanizavimo darbus, nuo 1974 m. sausio mėn. 1 d. at lyginimai ir stipendijos bus mokami sena tvarka.
Padovanotos vertybė Sena mūsų biblioteka. Penktąjį šimtmetį pradėjusi, knygos, laikraščiai, žurnalai — visa tai, ką vadiaaj spausdiniais, — vis plaukia ir plaukia. Nemažėja krūv ant stalų komplektavimo . skyriuje, nepristinga dar' kituose skyriuose. Įvairiais keliais patenka į Mokslui bibliotekos fondus spausdintos vertybės. Bet bene J seniausias knygų kaupimo būdas — dovanos. Juk ■ šioliktame amžiuje Žygimanto Augusto ir Jurgio Aib., padovanotos kolekcijos buvo pamatas 400 metų gy-, „ čiai bibliotekai. Testamentu paliktas bibliotekai L ...J fondas, profesoriaus Kovalevskio kolekcija — irgi šių iv šių asmenybių aukos mokslo aukurui. Ir dabar, nepaprj tai išplėtusi savo fondus, biblioteka nuolat pasipili ; skirų žmonių sukauptomis kolekcijomis. Iš paskutini] metais įsigytų komplektų vertingos stambios kolekcii gautos iš Amerikos lietuvių, prof. J. Lebedžio žmon s. H vusio Universiteto profesoriaus Dzido Budrio kolekci prof. Vyt. Girdzijausko, Zigmo Angariečio brolio K Aje sos komplektai. Bene reikšmingiausia savo turiniu ir ,kt čiumi yra buvusio Universiteto studento, Miškų fakulte auklėtinio Jono Gelaževičiaus dovana. Nusipelnęs Lietuv TSR mokytojas, Kauno A. Kvedaro miškų technikių dėstytojas Mokslinės bibliotekos jubiliejaus proga perda] 2703 knygas ir 873 egzempliorius periodinės spaudos N paprastai kruopščiai sutvarkyta kolekcija, kurią J. Gel ževičius kaupė trisdešimt metų, tapo prieinama Ain Mater dėstytojams ir studentams. Štai ką įrašė kolekcij perdavimo pareiškime J. Gelaževičius: „Kilo mintis sud ryti sąlygas, kad šia biblioteka galėtų pasinaudoti plate nis specialistų ratas, o ypač besimokantis Lietuvos jaud mas". Iš tiesų, išleistos daugiau kaip 10 kalbų, rūpesti gai suklasifikuotos, įrištos knygos greitai bus prieis mos besidomintiems. Tarp padovanotųjų knygų yra bi liografinių retenybių: S. Jundzill „Pochatki botanikų V 1829; S. Jundzill „Opisanie rosliu litewskich wedlug ūki du Linnensza", W, 1811; A. Rehder „Bibliography of et: tivated trees and shrubs hardy in the cooler tempera regions of the Northern Hemisphere“, 1948. Aistrinę bibliofilas mano, kad kolekcija dar nepilnai sukompl-ktiita .nuolat papildo ją. Net savo atostogas J. Gelaž viėii pašventė retų leidinių paieškoms, kelionėms po antikvan tus. Po pagrindinės kolekcijos į Universiteto bibiiotei persikėlė dar 400 knygų, o visai neseniai J. Gelaž vien atnešė dar 400. Universiteto bibliotekos ilgametėje istoi joje dar nebuvo tokios didelės ir vertingos, taip sistemii gai sudarytos dovanotos kolekcijos. Mokslinės bibliot kos darbuotojai jau matė, o dėstytojai ir studentai netr kus įvertins nuoširdžią Jono Gelaževičiaus dovaną Iš tiesų, turėdami tokį kilnų pavyzdį, ir kiti Universit to auklėtiniai bei dėstytojai galėtų prisidėti savo asi niniais knygų lobiais prie Alma Mater bibliotekos f plėtimo. V. A'EIK
Respublikinėje apžiūroje
J. AKROMAS vyriausiasis buhalteris
MOKSLINIUOSE BŪRELIUOSE Gruodžio 6 d. įvyko SMD Literatų būrelio susirinkimas, kuriame nuspręsta atsiskirti nuo kūrybinio būrelio ir dirbti savarankiškai. Suorga nizuotos dvi būrelio sekci jos: ikitarybinės ir tarybinės literatūros. Jų darbo tikslas: tyrinėjimai, susitikimai su li teratūros kritikais, pokalbiai apie literatūrą ir pan. Svarblausia būrelio veiklos kryptis — ruošimasis SMD konferencijai, jai rašomų darbų svarstymas. A. PUŽAS
I
Vilniuje įvyko penktoji respublikinė aukštųjų ir '<.eci liųjų vidurinių mokyklų saviveiklinių kino filmų, diafilm diapozityvų serijų ir nuotraukų komplektų apžiūra-ko: kursas. Pirmoje grupėje, kuri buvo gausiausia, varžėsi k-.u f mai, skirti mokomųjų disciplinų, atskirų temų iliustrav mui, paskaitų ir pratybų metu dėstant naują medžią? apžvalginiam atskirų skyrių kartojimui bei savarankiška studentų ir moksleivių darbui. • Antrąją grupę sudarė kronikiniai-dokumentiniai f:.® Trečiąją — vaidybiniai filmai. Geriausiu kino filmu pripažintas Vilniaus Valstybin V. Kapsuko universiteto mokomasis filmas „Dviejų -ūdi' vožtuvų protezavimas" (autorius — Medicinos fakulte asistentas, medicinos mokslų kandidatas V. Jakelevičiusi Kronikinių-dokumentinių ir vaidybinių filmų grupėje vieta paskirta Kauno Politechnikos instituto filmui \e das", II vieta — Vilniaus universiteto filmui „Mediumą; (autorius Filologijos fakulteto vyr. dėst. A. Kentra Šių metų gruodyje Maskvoje įvyks visasąjungine aus tųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų saviveiklinių kn filmų apžiūra-konkursas. Jame respublikai atstovaus W Medicinos fakulteto filmas „Dviejų širdies vožtuvų pro1 žavimas", KPI filmas „Acetatinių audinių marginimas’ VISI filmas „Santvaros bandymas". z—"
Vilniaus universitetą teatro kolektyvas liūdi į® I aktorės Aušros BIL V, ČIOTĖS mirties ir nuo*r džiai užjaučia jos tėvuj gimines ir studijų “ra 1 gus.
Gruodžio pabaigoje Studen tų profkomitetas ir Istorijos fakulteto Požemio teatras ren gia Naujųjų Metų eglutę Universiteto studentų ikimo kyklinio amžiaus vaikams, Norinčius dalyvauti šioje šventėje prašome kreiptis į fakultetų studentų profbiurų pirmininkus iki š. m. gruo džio 22 d.
Sį savaitgalį Universiteto Didžiojoje sporto salėje vyks įdomus fechtuotojų turnyras. Jame dalyvaus Rygos, Tartu, Minsko, Vilniaus universitetų ir VISI sportininkai. Varžybų pradžia: šeštadie nį — 13 vai., sekmadienį — 10 vai.
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis stu dentas“ Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Nuoširdžiai užjaučia"!? vyr. m. b. Joną NEDZVEC KĄ dėl mylimo tėve" mirties. mu Sociologinių laboratorijos kolekty”
VVU komjaunimo koni tetas reiškia giiU ut“ J Jautą Sociologinių tirt j laboratorijos darbuotoju Jonui NEDZVECKUI de tėvelio mirties. —
Tiražas 4600 egz. Užs. Nr. 4796 LV 12666
REDAKTORE ALGIS KUST