O. DRUMSTAITĖ V. MACKEVIČIUS V. DAUJOTIS — mūsų auditorijų pažiba. Du pirmieji — III k. chemikė ir IV k. matematikas — gauna V. Lenino valstybinę stipendi ją, trečiasis — II k. chemikas — V. Kapsuko respublikinę stipendiją. Tokių šaunuolių, mokslo pirmūnų, trečiadienį kavinėje (vykusiame vakare (apie jį plačiau papasakosime kitame numeryje) buvo susi rinkę apie 70. Vakaro daly viai priėmė kreipimąsi į vi sus Universiteto studentus.
Nuo penktadienio • Universiteto prorek torius doc. B. Sudavičius partijos komitete grupei mūsų aukštosios mokyklos darbuotojų įteikė medalius „Už šaunų darbą, pažymint V. Lenino gimimo 100ąsias metines". Apdovano ti D. Biriukovas, E. Bojeraitė, D. Vederaitė, E. Vengrienė, S. Makauskas, P. Steponėnas, V. Suchockaja, J. Tamošiūnas, S. Timonovas, J. Tijūnelytė. Mūsų inf. • Gamtos fakultetas kartu su LTSR Mokslų akademija bei Visasąjun ginės genetikų ir selekci ninkų draugijos Lietuvos skyriumi surengė simpo ziumą augalų mutagenezės klausimais. Simpoziumas pirmadienį prasidėjo mūsų Auloje. Jame buvo per skaityta apie 40 pranešimų. Jų autoriai — šalies moks lo įstaigų, Universiteto darbuotojai. A. DARGUŽIS • Istorijos fakulteto kultūros klubas surengė Tarptautinės studentų die nos minėjimą. Doc. L. Vladimirovas pa pasakojo apie Jungtinių Amerikos Valstijų — šios dinamiškos ir prieštaringos savo gyvenimu šalies — akademinį jaunimą, apie savo darbą SNO bibliote koje. Pirmakursiai žurnalistai atliko meninį montažą. Ja me savo eilėraščius skaitė R. Kiškytė, Z. Kvedaraitė, R. Laimienė. Istorijos fak. prodekanė doc. G. Raguotienė atidarė žurnalistikos specialybės studentų me ninės fotografijos parodą. Ji dabar veikia Istorijos fak. skaitykloje. • Fizikai, medikai ir psichologai, iki šiol vis atidėlioję, „fuksams" su ruošė didžiai ceremonialias „krikštynas". A. STANEVIČIUS
@ Šiandien Medicinos fak. didžiojoje auditorijo je vyks mokslinė konfe rencija „Studentų sveika ta", kurią ruošia šio fa kulteto SM draugija. Kon ferencijoje pranešimus skaitys ne tik mūsų stu dentai medikai, bet ir kitų respublikos aukštųjų mo kyklų atstovai.
0 Tris dienas Talino Politechnikos institute vie šėjo mūsų universiteto profsąjungos aktyvistai. Leningrade viešėjo Filo logijos fakulteto saviveik lininkai, praėjusiais moks lo metais užėmę Universi teto saviveiklos konkurse antrą vietą. I. ŠILAITĖ
iki penktadienio
STUDENTU BŪTI ATSAKINGA Medikų komjaunimo or ganizacijos V ataskaitinė rinkiminė konferencija. Fakulteto komjaunimo ko miteto ataskaitinį praneši mą skaito komiteto sekre torius Eduardas Paražinskas. Per ataskaitinį laikotar pį komjaunuolių įsiparei gojimai ir atlikti darbai buvo siejami su V. Lenino gimimo 100-ųjų metinių jubiliejumi. Komitetas lai kė, kad kiekvieno komjau nuolio įtraukimas į visuo meninę veiklą, geras jo mokymasis, akiračio plėti mas — būtina aukštosios mokyklos komjaunuoliui. Todėl fakultete buvo ruo šiamos priemonės, vienaip ar kitaip atitinkančios šiuos reikalavimus. Lenininėje įskaitoje da lyvavo 847 VLKJS nariai, įskaitą išlaikė 842. Kom jaunimo komitetas nema žus reikalavimus kėlė komjaunimo vadovams. Nepažangūs grupių kom jaunimo organizatoriai su sirinkimuose buvo per rinkti. Fakulteto komjau nimo komitete dirba tik pažangūs komjaunuoliai. Komjaunimo organizaci jos vienas iš pagrindinių uždavinių — kartu su par tine, kitomis visuomeninė mis organizacijomis padė ti dekanatui, fakulteto ta
rybai gerinti pažangumą, studentų akademinę draus mę. Kelia rūpestį tai, kad eilė komjaunimo grupių akademinius klausimus nukelia į antrąjį planą. Reikiamai- šių klausimų nesprendė ir fakulteto aka deminis sektorius. Patyri mas rodo, kad negalime apsiriboti vien Garbės len tos paruošimu, studentų paskaitų lankomumo kont role ar pan. Fakulteto komjaunimo komitetas gerai padirbėjo, organizuodamas studentų darbo ir poilsio stovyklas, puikiai medikai pasirodė tarpfakultetinėje meno sa viveiklos apžiūroje, skir toje V. Lenino gimimo 100-sioms metinėms. Dvi studentų kolektyvo iško votos pereinamosios tau rės — gražus laimėjimas. Diskusijose kalbėjo A. Puzinas, II k. komjaunimo sekretorius, J. Kalibatas I k. sekretorius, H. Ramonas ir G. Lukšytė, fakulteto komjaunimo organizacijos sekretoriaus pavaduotojai doc. M. Sakalinskas, fa kulteto partinės organiza cijos sekretorius, R. Lučinskas, prodekanas. Doc. M. Sakalinskas: — Susirinkimas geras, kada yra kritikos. Jos šia me susirinkime pasigedo me. Jei kalbėsite, kelsite
negeroves, bus daugiau naudos. Suprantama, jūsų mintys, keliami klausimai turi būti realūs, tada juos galėsime įgyvendinti. Mes norėtume jausti ryš kesnę jūsų paramą. Ar žmogus drausmingas, ar visada laikosi savo duoto žodžio — tai turi mus žy miai labiau jaudinti. R. Lučinskas: — Ataskaitiniame pra nešime pasigedome visapusiškesnio akademinių klausimų analizavimo, nors akademinis darbas — tai komjaunimo organiza cijos veiklos kertinis ak muo. Studentu būti įdomu, atsakinga, sunku. Visuo meninį darbą dirba apie 40 proc. studentų, o turė tų būti — 100 proc. Kodėl dar dažnos „špargalkos", blogas paskaitų lankomu mas? Čia žymiai reiklesnė turi būti komjaunimo or ganizacija. SMD ir kom jaunimo komitetas turi daugiau bendradarbiauti ideologinių klausimų na grinėjime. Dar nepatenki nama padėtis, kad dauge lis studentų valstybinį fi losofijos egzaminą išlaiko patenkinamai. Ataskaitoje pasigendame minčių apie studentų komunistų vaid menį komjaunimo organi zacijos darbe. ***
Prasidėjo konferencija. Pirmininkaujantis paskel bė dienotvarkę. Stebėjau delegatus. Kai kurie pra dėjo skaityti knygas, kons(Nukelta Į 3 psl.)
TASS-o PRANEŠIMAS Mūsų kasdieninėje kalboje atsirado dar vienas naujas žo dis „mėnuleigis". Žemės paly dovo paviršiumi juda pirma sis automatinis žmonių robo tas! Kaip praneša TASS-as, 1970 m. lapkričio 17 d. 6 vai. 47 min. Maskvos laiku tarybinė automatinė stotis „Luna-17" minkštai nusileido Mėnulyje. Pirmą kartą kosmonautikos istorijoje į Mėnulį atgabentas ir sėkmingai vykdo mokslinius tyrimus automatinis savaeigis Mėnulio aparatas „LunochodVAŽINĖJAME PO MENULĮ! 1", valdomas iš Žemės.
RAŠO
ItllSCI'C LlHiVCĮ’51tHt
Spalio 9 d., penktadienį Graifsvaldo universiteto rekto rate buvo kiek neįprasta: dau gybė žmonių, apsupę rektorių prof. dr. V. Selerį, širdingai jį sveikino. Šventiškos nuotai kos priežastis tokia: Graifs valdo universiteto rektoriui paskirta nacionalinė mokslo ir technikos premija. Tai ma loni žinia ir mums, vilnie čiams, glaudžiai bendradar biaujantiems su Graifsvaldu. Prisijungiame prie sveikinimų prof. dr. V. Seleriui garbingo apdovanojimo proga. t Graifsvaldo universitete įvyko VDR—TSRS draugystės draugijos aktyvo posėdis. Ap tarti uždaviniai naujiems mokslo metams. Kalbėta apie draugiškų ryšių su Vilniaus universitetu išplėtimą, rusų kalbos dėstymo pagerinimą, politinį studentų auklėjimą,
tarybinio mokslo pasiekimų propagavimą. Dr. Haezė, tarptautinių san tykių direktorius, informavo apie ryšius su Vilniaus uni versitetu. Jis pabrėžė, kad šiame bendradarbiavime išryš kėjo nauji aspektai: moksli ninkų delegacijų pasikeitimas mokslinių konferencijų metu. Dr. Haezė pažymėjo tą nau dą, kurią studentams-graifsvaldiečiams ir vilniečiams — davė tobulinimasis susigimi niavusiuose universitetuose. Sis pasikeitimas reikšmingas ir ideologiniam studentų auk lėjimui. Posėdyje VDR ir TSRS drau gystės draugijos sidabriniais garbės ženkliukais buvo ap dovanoti dr. Haezė ir J. Langhameris, buvęs tarptautinės darbo ir poilsio stovyklos Graifsvalde viršininkas.
2 psl.
TARYBINIS STUDENTAS
Mokslininko metai Lapkričio mėn. 24 d. Uni versiteto profesoriui, ekono mikos m. daktarui, Lietuvos TSR Mokslų akademijos narlui-korespondentui, Lietuvos TSR nusipelniusiam ekonomis tui Jonui Bučui sukanka 70 metų. Tai ilgi ir sunkūs moks lininko bei pedagogo moksliilų ieškojimų, sudėtingo ir atsakingo darbo, ruošiant bei ugdant naują ekonomistų kar ią, metai. mo darbą: nuo 1944 m. — Ekonomikos fakulteto deka nas, nuo 1945 m. — Univer siteto prorektorius. Prof. J. 3učas rūpinasi auditorijų ir aboratorijų atstatymu, kurių nuo okupacijos laikų buvo li kę ne tiek jau daug. Iš esmės reikėjo sukurti naują bazę, IMĘS valstiečių šeimoje, kurios pagrindu būtų galima J. Bučas iš pat jaunų paruošti liaudies ūkiui taip dienų troško žinių. Esant reikalingų specialistų. Nuo nepalankiom sąlygom, 1914 1947 m. jis TSKP narys. m. baigė pradžios mokyklą, Darbo dar padaugėjo, kai dirbo ir mokėsi savarankiškai. 1948 m. prof. dr. J. Bučas bu Kiek vėliau J. Bučas įstojo į vo paskirtas Universiteto rek Linkuvos gimnaziją ir, 1925 toriumi, kurio pareigas ėjo m. ją baigęs, studijavo Kau iki 1956 m. Jis išrenkamas no universiteto Teisės mokslų LTSR Aukščiausios Tarybos fakulteto ekonomikos skyriu deputatu. Iki 1966 metų prof. Bučas vadovavo Liaudies ūkio je. Sėkmingai jį baigė 1929 m. ekonomikos katedrai. Šiuo me J. Bučas, kaip pasižymėjęs tu kaip tik labiausiai išryš moksle, buvo pasiųstas gilinti kėjo prof. dr. J. Bučo organi studijų į užsienį. Grįžęs iš zacinis talentas, reiklumas, užsienio, dirba asistentu Kau principingumas. J. Bučui pri no universitete. 1934 m. sėk klauso dideli nuopelnai ruo mingai apgina disertaciją. šiant mokslinius ekonomistų Jam suteikiamas ekonomikos kadrus. Profesoriaus dėmesys, mokslų daktaro laipsnis. atidumas ir reiklumas visada J. Bučas aktyviai įsijungia sukelia didelę ekonomistų pa į pedagoginį-mokslinį darbą garbą. Nepaisant pastaruoju metu — nuo 1934 m. jis privatdo centas, vėliau docentas. Savo pablogėjusios sveikatos, pro paskaitose bei moksliniuose fesorius aktyviai dalyvauja darbuose jis plačiai nagrinėja moksliniame tiriamajame dar socialinio-ekonominio pobū- be sprendžiant svarbias LTSR džio klausimus, visas jėgas gamybinių jėgų išvystymo ir atiduoda ekonomistų teori- išdėstymo, respublikos liau dies ūkio rajonavimo, respub niam ruošimui. Pilnas energijos dr. J. Bu- likos pramonės specializavimo rajonavimo problemas. čas pasitinka Tarybų valdžios ir atkūrimą Lietuvoje: aktyviai 1967 m. prof. dr. J. Bučas įsijungęs į pedagoginį, moks parašė vadovėlį „TSRS liau linį bei visuomeninį darbą, jis dies ūkio planavimas". Partija ir vyriausybė aukš eina Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto prode- tai įvertino prof. dr. J. Bučo kano, Liaudies ūkio ekono nuopelnus pedagoginiame ir mikos katedros vedėjo parei moksliniame darbe: jis yra gas. 1941 m. jam suteikiamas apdovanotas Darbo Raudono sios vėliavos ordinu, medaliu profesoriaus vardas. Vaisingą darbą nutraukė „Už darbo našumą", garbės fašistinė okupacija, kurios me raštais. Garbingo jubiliejaus proga tu jis buvo persekiojamas ir priverstas slapstytis. Tačiau linkime prof. dr. J. Bučui ge tai nepalaužė profesoriaus. ros sveikatos, vaisingų darbo Vos tik išvijus okupantus iš metų. mūsų krašto, jis aktyviai įsi Ekon. m. kand. jungia į Universiteto atstatyJ. TAMULEVIČIUS
G
MUMS
ATSAKO
S. m. lapkričio 13 dienos numeryje buvo išspaus dinta medžiaga („Rimtas vyras nerimtai pasielgė") apie netinkamą Prekybos fakulteto prekybos ekono mikos spec. III kurso stu dentės Irenos Peldytės el gesį. Studentės elgesys ap svarstytas akademinės grupės susirinkime bei de kanate. Atsižvelgiant į tai, kad studentei Irenai Peldytei Rektoriaus įsakymu pa reikštas papeikimas, deka natas apsiribojo griežtu įspėjimu. L. BUTKEVIČIUS Prekybos fak. prodekanas -♦ + +
„Tarybinio studento" Nr. 35 rašėm („Už ką?) apie netin kamą MMF III k. stud. R. Paulavičiaus elgesį. Rekto riaus Įsakymu R. Paulavičiui už chuliganizmą pareikštas papeikimas ir nebemokama stipendija.
IENLAIKRA Š C I A t.. . Kiek jų išleista, o kiek neišleista Universitete!? Kiek kalbėta ir rašyta! Bet prisipažinkim, pridėję ranką prie širdies, ar padarėm viską, ką galim? Aišku, ne. Kokie gero sienlaikraščio privalumai? Visų pirma — medžiagų veiksmingumas, aktualumas, aštri apsileidėlių ir tinginių kritika, savitas fakulteto brai žas, apipavidalinimas, domėji masis visomis aktualijomis. Pagaliau — redkolegija su energingu vadovu priešakyje. Sienlaikraštis — fakulteto gy venimo veidrodis, vaizdinė priemonė žmogui auklėti. Jei gu leidžiamas sienlaikraštis, iš jo tikimasi rezultatų, o silp nai, neįdomiai paruoštas, jis tik formalumas, bereikalingas redkolegijos laiko gaišinimas. Toks laikraštis neatlieka sa vo paskirties, nepasiekia no rimo tikslo — jo leidimas ne turi prasmės. Štai Gamtos fakulteto „Ta rybinis gamtininkas". Sien laikraštis savo medžiaga, turi-
S
EISTA. Jau eilinė sesi ja čia pat, o keli šim tai studentų vis dar lai ko. .. įsiskolinimus. Iš tikrųjų kokiu neatsakingu reikia bū ti. O medikai P. Palubinskas (3 skolos už II kursą), S. Kukalskis (dvi — už IV kursą), V. Pamparas (keturios — už I kursą) visiškai nesijaudina. Tai tik trys iš nepilno šimto skolininkų Medicinos fakulte te. Filologijos fakultete tokių „eksstudentų" apie 50, Mate matikos ir mechanikos — 37. Turi jų ir kiti. O šiandien jau apkričio 20, po mėnesio įskai tos prasidės. Kodėl tiek daug skolininkų? — Tai arba tinginiai arba nesugebantys studijuoti, — lakoniškai paaiškino Medici nos fakulteto akademinės ko misijos pirmininkė doc. A. Mikėnienė. Tinginį iš dalies galima ir suprasti. Tiksliau, aišku, kaip su juo kovoti, bet ką daryti su „nesugebančiu"? Jo net gaila — žmogus stengiasi, mokosi, bet nieko neišeina. Negailestingai iš studentų są rašų braukiamas ir jis. Nes: — Prastas gydytojas negali būti, — sako doc. A. Mikė nienė. Štai taip. Negali būti ir prasto mokytojo, prasto inži nieriaus. Matematikos ir mechanikos fakulteto prodekanas doc. V. Merkys taip ir sako: — Pagrindinė mūsų proble ma — labai „silpni" studen tai. Tai pedagoginio profilio grupės. Per sesiją jose sėk mingai visus egzaminus išlai ko tik keli. O kiti į dekanatą
K
TINGĖJIMU BAUDŽIAM SAVE egzaminų lapelio bėgioja. Ir net šio mėnesio 13 dieną II kurso 5—6 grupėse buvo 5, III kurso 5 grupėje — 6 sko lininkai. Vienas mano pažįstamas žada, turėdamas laiko, paty rinėti tinginių psichologiją. Sutikit, tai labai įdomi žmo nių kategorija. Štai II k. ma tematikė G. Saulytė neseniai turėjo 3 dvejetus, dekanatas jau ruošėsi ją išbraukti iš stu dentų sąrašo. Akademinės ko misijos posėdyje mergaitė pa ašarojo, ir jai paskyrė pasku tinį terminą. Ir Saulytė per dvi dienas išlaikė du egzami nus! Matot, kai bėda prispi rta — viską galima padaryti. O juk ji užkietėjusi skolinin kė nuo pat pirmos sesijos. To paties fakulteto trečia kursis V. Jankauskas jau ki tos rūšies tinginys. Gabus, net pats prodekanas tai pri pažįsta, o teko žmogų palikti kartoti kursą. Visa grupė at ėjo į dekanatą, prašė perkelti vaikiną. Motina pernai mal davo. O jis šaiposi ir mokosi tik matematines disciplinas (vien ketvertus ir penketus gauna). Dabar vyras kartoja kursą — neleido dvi skolos eiti kartu su draugais. Nuo savo jaunesnių kolegų neatsilieka ir diplomantė E. Sneiderytė. Niekaip mergina negali išlaikyti mokslinio ko munizmo egzamino. Ir tik dėl to, kad visiškai nelankė pra-
ėjusiais mokslo metais semi narų. Tokių ir panašių studentų matematikų fakultete, prodekano V. Merkio žodžiais, „pulkas didelis". Štai skaičiai. II kurse — 9 skolininkai, III — 15 (čia 12 įsiskolinimų vien tik iš fizikos!), IV — 12. Keturiasdešimt trys studentai palikti kartoti kursą, penkio lika išbraukta iš studentų są rašų. Yra dar du studentai, turintys po porą įsiskolinimų. — Mes dar juos išsikviesim, — sako prodekanas, — bet tik atsisveikinimo kalbai išdrožti. Studijuoti matematiką — sunku. Tam reikia nemažai valios, darbštumo. Tačiau me tai iš metų pedagoginės gru pės, o joms atrenkami silp niausiai išlaikę stojamuosius arba nepatekę į kitus fakul tetus, — tikra rykštė. Nema ža jų dalis, taip prastumdami kiekvieną sesiją, ir eina link diplomo. O po to darbas mo kykloje. O iš jų ir vėl nema ža dalis abiturientų ateina silpnai pasiruošę. Štai koks ratas. Nežinau, ar teisingai Matematikos ir mechanikos fakultete daroma: silpnus pir makursius skirti į pedagoginio profilio grupes. Ir kituose fa kultetuose skirstant diploman tus, blogiausieji visada siun čiami Švietimo ministerijos žinion. Sakytum, mokytojo duona tapo bausme?!
Filologijos fakultete, kuris iš esmės vien mokytojus ruo šia, ir kur mokytis nepalygi namai paprasčiau (nepagalvo kit — lengviau!), skolininkų po kiekvienos sesijos gal net daugiau, negu grybų po lie taus. Ieškoma įvairiausių bū dų sumažinti skolininkų skai čių, bet nepavyksta sumažinti jo nors iki minimumo. Iš ap maudo nors imk ir paskirk kiekvienam atsilikėliui ar tin giniu po vieną dėstytoją. Žinot, visai taikliai tėvų susirinkime kartą pasakė vie nas kolūkietis: — Jie (studentai. — A. D) nežino duonos kainos. Jeigu reikėtų už mokslą mokėti sa vo prakaitu kvepiančiais pini gais, protingesni pasidarytų. Matot, ką sako mūsų tėvu kai. Ir visai teisingai sako. Nes, kaip teko įsitikinti, retai skolininku būna studentas, ku riam daugiau kaip 25 metai ir kuris jau iki Universiteto spėjo padirbėti. Jeigu skaitytojai atidžiai se ka informaciją apie tai, kiek kasmet į Universitetą priima ma pirmakursių ir kiek išlei džiama diplomantų, tai gali pastebėti skirtumą tarp šių dviejų skaičių. Kur keli šim tai dėjosi? Niekur — jie jau eksstudentai. Dėl savo tingė jimo pirmiausia nukenčia jie patys. A. DARGŪNAS
TIK MERGINOMS
Sėsk, sveteli, •
už stalelio
Šeštadieniais Matematikos ir mechanikos bei Fizikos fakultetų skaitykloje taip pat daug studentų. Čia ir sutikom e III k .fizikes R. Blažytę Ir P. Cepulytę, besiruošiančias radiofizikos bei optikos laboratoriniams darbams. A. GALVYDO nuotr.
PAŽADĮJ KOSI niu, apipavidalinimu, mano manymu, vienas geriausių Universitete. Jame paliesta eilė klausimų, kaip politinisauklėjamasis darbas fakultete, yra gruporgo tribūna, nagri nėjama studentų profsąjun gos konferencijos medžiaga, paminima talka kolūkyje, ski riama vietos ir Tarptautinei studentų dienai, rūpinamasi lankomumu. Jam pailiustruoti kursai ir specialybės suskirs tytos vietomis pagal praleistų paskaitų skaičių. „Savaitės įvykiai" — taip pat Gamtos fakulteto leidi nys. Jame bendradarbiauja visų specialybių ir visų kur sų studentai. Savo laikraštį turi ir kelionių mėgėjai. Juos jungia sekcija „Gabija", kuri leidžia sienlaikraštį „Gimtinės kloniai šaukia". Originalus teisininkų sien laikraštis „Mūsų žinios". Ja me, be įvairių medžiagų, vie-
tos skiriama ir kalbos skyre liui. , Visi trys ekonomikos fakul tetai taip pat turi po laikraš tį — „Tarybinis ekonomistas", „Pramonės ekonomistas", ir „Prekybininkas". Nors ekono mistų paruošti leidiniai neati tinka geriausių sienlaikraščių reikalavimų, tačiau stropumu pralenkia kitus. Už tai apie MMF sienlaikraštį „Matemati kų dienos" šito negalima pa sakyti. Medžiagos „skystos", jame dar tebekabo rugsėjo įvykių informacijos. Energija nepasižymi ir fizikai. Chemi jos fakulteto sienlaikraštis „Chemikas" jau kelintą mė nesį nepasirodo. Pasikeitė red kolegija, ir darbas nė iš vie tos. Taigi sienlaikraščiai. . . Kiek apie juos kalbėtai Žvilgterė jau į nuobodžiaujančias sienas ir atsidusau, o čia priėjo Kindziulis ir tarė:
— Koks artojas, toks ir ark las. Tačiau suklydo Kindziulis: „arklo" Filologijos fakultetas šiemet iš viso neturėjo. Tai ko gi jiems trūksta? Sienų(l). Koks neišradingas pasiteisini mas. Filologų fakultetas ne mažesnis už ekonomistų, o tie sienų plotą ir laikraščio apim tį sėkmingai apskaičiuoja. Ar nepasidalinus patyrimu? Toks pat akmuo ir į Istorijos fakul teto daržą. 1962 m. Istorijos ir filologi jos fakultetas buvo žymiai iš radingesnis. Tada politinio švietimo namuose buvo suor ganizuota sienlaikraščių paro da. Istorijos ir filologijos fa kulteto laikraštis „Už tarybinį mokslą" buvo geriausias. Tu rėjo dvi redkolegijas, kurios dirbo pakaitomis, išleisdamos du numerius per mėnesį. Reikėtų susimąstyti, nes iš pažadų košės nevirsi. D. DAUGIRDAITE
41
Paskutinė Istorijos fa kulteto „Merginų sekly čios“ vakarone buvo „Sėsk, sveteli, už stalelio". Prekybos technikumo dėstytoja I. Gintilienė ro dė, kaip padengti stalus, serviruoti. Įsiminėme ke letą labai paprastų, bet skanių, įdomių patiekalų receptų. Labai smagiai sukome ir prie žemaitiškais, dzūkiš kais, aukštaitiškais patie kalais apdėtų salų. Žemaičių cibulynę, nu silupę virtas bulves, kabliavome su didžiausiu ape titu, pasigardžiuodamos sukirtome ir patarmasą. Tų skanumynų „naikini mu" taip buvome užsiėmusios, kad nelabai ir girdė jom, ką porino šių valgių šeimininkė, II k. žurnalistė A. Orenderaitytė. Kadangi žemaičių patar lė teigė: „Ateik nevalgęs, išeisi išalkęs", pasukom prie dzūkų gardumynų. Čia ne tik valgėm, bet ir klausėm ausis ištempę, ką pasakoja G. Žibort (II k. istorikė). Aukštaitėms vaišinti bu vo geriausia, nes jas ap lankė pabaigoj. Todėl čia daina nusivijo akordeono, armonikos vingriuojamas liaudiškas melodijas... „Merginų seklyčios" va karai reklamuojami skel bimais prie IF dekanato. Visas, norinčias dalyvauti, mielai priimsim. E. TERVIDYTE „Merginų seklyčios" pirmininkė
3 psl.
TARYBINIS studentas
Universiteto SMD jungia 70 būrelių, kurių veikloje da lyvauja apie 1500 studentų, arba 25 proc. visų besimokan čiųjų. Šiuos skaičius pateikė SMD tarybos pirmininkas, MF asistentas A. Adomaitis ant radienį, 17 d., įvykusiame ataskaitiniame - rinkiminiame draugijos susirinkime. Gero įvertinimo susilaukė daugelio narių darbas, o Finansų ir ap skaitos fak. studentui A. Cižiniauskui visasąjunginiame konkurse įteiktas aukso me dalis. 22-joje SMD konferen cijoje dalyvavo svečių iš ša lies bei užsienio. Užmegzti
ryšiai su 13 aukštųjų mokyk lų. Pernai svetur pabuvojo 82 mūsų universiteto studentai — jaunieji mokslininkai. SMD veikla paprastai verti nama pagal aktyvų dalyvavi mą visasąjunginiuose konkur suose, konferencijose. Mes kol kas tuo labai pasigirti negali me. Anksčiau buvo abejojama dėl studentų mokslinių darbų lygio ir vertimo galimybių. Susidomėjimas darbais, per
Su naujomis mintimis, gims tančiais planais ėjo Universi teto turistai į savo ataskaitinįrinkiminį susirinkimą. Turis tai turi kuo pasigirti, turi ir savo bėdų. Dabar šis klubas jungia apie 1000 narių. Nuke liauta šimtai kilometrų, aplan kyta dešimtys vietų. Ir vis tik klubo pirmininkas, Gamtos fa kulteto ketvirtakursis J. Grabavičius savo ataskaitiniame pranešime pabrėžė, kad, paly ginti su ankstesniais metais, sumažėjo žygių. Užpernai ke liavo 1015 žmonių, buvo 200 žygių, pernai atitinkamai 600 ir 145. TSRS turisto ženklelį užpernai gavo 200 studentų, pernai —tik 81. Tačiau žmo nės keliauja kaip kas išmano,
mokslo metų pradžioje, įvyko XII Universiteto turistų klubo sąskrydis. Čia Gamtos fakulte to turistams įteikta pereina moji taurė. Kliūčių ruožo var žybose nelauktai gerai pasiro dė medikai, šiaip jau nuolat būdavę vieni paskutinių. Są skrydis paliko gražų įspūdį. Gamtos fakultetas jau tapo Universiteto turizmo centru. Gamtininkai turi savo klubo tarybą, leidžia sienlaikraštį, rengia vakarus. Čia nemažas indėlis IV kurso geografės N. Leščinskaitės, fakulteto turis tų klubo pirmininkės. Nuo pirmo kurso ji įsijungė į jo veiklą, su nemažesniu entu ziazmu dalyvauja ir dabar. Gamtininkai planuoja sureng-
SMD veiklos apžiūra
TURISTUS
ŠAUKIA
TOLUMOS nors ir neužpildo maršrutinių lapų. Todėl labai susirūpinti dėl to gal ir nevertėtų. Praėjusiais metais nuveikta nemažai. V. Lenino 100-osioms gimimo metinėms buvo su rengtas konkursas daugiausiai keliaujančioms, turistiškiausioms grupėms išaiškinti. Stu dentai neužmiršta tų, kurie rūsčių išbandymų metais ko vojo už laisvę. Žygis tėvų šlo vės keliais, išvyka į Uralą, Capajevo kovų vietas, prie Pelšios ežero supilta partiza nų šlovės kalva — tai ir tu ristų pagarba jiems. Grupė entuziastų buvo išvykusi į Krymą, parvežė tarybinio ka rio krauju suvilgytos žemės saują nuo Mamajevo kurgano. Praėjusių metų lapkričio 25—30 dienos buvo paskelb tos kraštotyrinėmis. Gruodyje studentai lankėsi Skuodo ra jone. Keliauta po ežeringąjį Zarasų kraštą. Vasarą turistų keliai vedė į Žemaitiją. Kartu su kraštotyrininkais klubo na riai dalyvavo susitikime su Žiūrų kaimo (Varėnos raj.) gyventojais. Gervėčių kaimas (Baltarusijos TSR) irgi neišse miama versmė kraštotyrinin kams ir etnografams. Turistai neaplenkė šio lietuvių gyve namo kaimo, žavėjosi jo žmo nių nuoširdumu ir svetingu mu. Atliktas nemažas gamtos apsaugos darbas. Dūkštose (Vilniaus raj.) upės vanduo apgadino Buivydų piliakalnį. Studentai aptvarkė jį. Ir nors dar pavojaus neišvengta, bet tai geras žingsnis. Ką gi, bus galima daugiau padaryti... Neliko be dėmesio ir Pikiuolio piliakalnis prie Neries. Aktualus gamtos apsaugos stovyklų darbo įsteigimo klau simas. Čia svaresnį žodį turė tų tarti komjaunimo organi zacija. Netrūko ir masinių rengi nių. 70 žmonių dalyvavo Lie tuvos žygeivių sąskrydyje Poškose. Reikia paminėti ir pirmakursių „krikštynas" Dūkštose. Ne taip seniai, šių
ti žygeivių vakarą, geriausių žygių stendo konkursą. Kad taip dirbtų Teisės, Filologijos fakultetai.. . Turi turistai ir rūpesčių. Menka materialinė bazė. Trūksta inventoriaus: baida rių, slidžių, miegamųjų mai šų. Susirinkime buvo kalbėta ir apie klubo narių pažangumą. Tai pagirtinas dalykas, ir ma lonu, kad turistai supranta, jog reikia sėkmingiau derinti mokymąsi su veikla. Plečiasi ryšiai su kitomis respublikos ir šalies aukšto siomis mokyklomis. Ypač glaudžiai bendradarbiaujama su Kauno Politechnikos insti tutu, kurio atstovai dalyvavo ir šiame susirinkime. Užmegz ti ryšiai su Lietuvos ŽUA studentais — turistais, su Ry gos universitetu. Visai įvairiaspalvei veiklai vadovauja branduolys — gru pė aktyviausių, energingiau sių. Gražus faktas, kad net buvę studentai, baigę Univer sitetą, nenutraukia ryšių su klubu. Tokie studentai, kaip E. Buivydas, E. Ambrazavičiūtė, I. Černiauskaitė, S. Ku čas ir daugelis kitų — visų ir neišvardinsi — klubo širdis. Turistai dėkingi dėstytojui S. Timonovui už nuolatinę para mą. Kai kas spėta nuveikti ir šiemet. Spalio 17—18 dieno mis buvo surengta išvyka j Tolminkiemį, Donelaičio tėviš kę. Per rudenišką Ramintos girią, sukorę apie 30 kilomet rų, studentai pasiekė Vištyčio ežerą. Spalio 24—25 dienomis turistai lankėsi prie Naručio ežero. Susirinkimo pabaigoje buvo apdovanoti aktyviausi nariai. Išrinkta nauja klubo taryba iš 16 narių. Pirmininku liko J. Grabavičius. Vakare buvo ro domi spalvoti diapozityvai iš kelionių po Kaukazą, Kry mą ir kitas vietoves. A. KAZLAUSKAS I k. žurnalistas
nykštis aukso medalis rodo, kad jaudintis dėl lygio nėra pagrindo. Reikalingi konsul tantai geram vertimui atlikti. Studentai skundžiasi, jog ne retai sunku gauti rašomąją mašinėlę darbui atspausdinti. Iki šiol SMD taryba neturi tinkamų darbui patalpų. Kasmet SMD išlaidoms ski riama 1,5—2 tūkstančiai rub lių. Pernai tebuvo skirta 1400 rublių, o komandiruotės į vi
sasąjunginius konkursus, kon ferencijas ir t. t. pareikalavo dar 250 rb. Liūdna, bet dėl to šįmet kai kurių fakultetų (Gamtos, Istorijos) studentai negalės išvykti į visasąjungi nius renginius. Pernai į kitas aukštąsias mokyklas kai kurie SMD nariai vyko savo lėšo mis, tačiau negalima pamiršti apie studentiško biudžeto ri botumą. O komandiruotės j konferencijas bei konkursus
GERIAUSIA AKADEMINĖ BENDRAUNIVERSITETINIO GRUPĖ KONKURSO NUOSTATAI Konkursas skiriamas TSKP XXIV suvažiavimo garbei. Juo siekiama suaktyvinti studentijos mokymąsi, drausmę bei visuomeninę veiklą. Konkursas vyksta iki 1971 m. ko vo mėnesio. Jo rezultatai bus sumuojami universiteto mas tu pagal atskirus kursus (I, II, III, IV, V). I. BENDROJI KONKURSO TVARKA 1. Konkurse gali dalyvauti tik tos akademinės grupės, ku rių bendras pažangumo vidurkis (žiemos sesija) 3,5 balo. 2. Vertinimas: a) bendras grupės pažangumo vidurkis 3,5 balo 0 taškų; b) už kiekvieną 0,1 balo aukščiau 3,5 vidurkio +5 taškai; c) už kiekvieną grupės narį, labai gerai išlaikiusį egza minus +3 taškai; d) už kiekvieną grupės narį skolininką —3 taškai; e) už kiekvieną grupės narį, šimtaprocentiniai lankantį paskaitas +2 taškai; f) už kiekvieną grupės narį, aktyviai dalyvaujantį visuo meninėje veikloje (SMD, visuomeninių organizacijų, sporto, saviveiklos) +3 taškai; g) už šimtaprocentinį grupėje spaudos užsiprenumeravimą +3 taškai; h) už bet kuriuos akademinės grupės nario prasižengi mus bei nuobaudas —3 taškai. II. REZULTATŲ SUSUMAVIMAS BEI APDOVANOJIMAI 1. Fakultetų akademinės komisijos, kartu su studentų profsąjungos bei komjaunimo komitetais susumuoja aka deminių grupių, kurių bendras pažangumo vidurkis (žiemos sesija) ne mažesnis 3,5 balo, rezultatus ir pateikia ataskaitą suvestinės forma konkursinei komisijai (Universiteto Kom jaunimo komitetas) iki 1971 m. kovo mėnesio 1 d. 2. Konkursinė komisija iki 1971 m. kovo mėn. 15 d. susu muoja rezultatus Universiteto mastu ir paskelbia juos „Ta rybiniame studente". 3. Apdovanojamos trys geriausios Universiteto akademi nės grupės iš kiekvieno kurso, (viso 15 akademinių grupių). I vieta — 5 premijos po 200 rb. II vieta — 5 premijos po 100 rb. III vieta — 5 premijos po 70 rb. Komjaunimo Ir studentų profsąjungos komitetai
Medikai... su chemikų chalatais Neorganinės chemijos labo ratorijoje judru. Vaikinukai ir mergaitės baltais chalatais zuja tai šen, tai ten — vos spėjom vieną paklausti: — Kelinto kurso chemikai būsit? — O ne! — juokiasi paten kintas. — Medikai mes. Pir makursiai. Sužinojome, kad visi jie gy domosios specialybės studen tai. Medikams taip pat, dėl bendros orientacijos, reikia susipažinti su chemija. Jiems skaitomas teorinis kursas. O 'aboratoriniai darbai — kaip vienos ar kitos temos iliust racija. Štai susikaupusi dirba Jū ratė Vaitkutė (nuotr. dešinė je viršuje). Ji jau baipia ir
tuoj nuneš parodyti gautus re zultatus dėstytojui. Ilsei Lazarevičiūtei (nuotr. apačioje) nepavyko. Darbą teks pakartoti. — Negerai išėjo, — sako ir, šalia pasidėjusi užrašus stengiasi surasti klaidą. O laborantei A. Pupeikienei (nuotr. dešinėje apačioje) teko patarinėti. Vienas šio, kita ano nesuprato. Dėstytojas P. Bartkus mums papasakojo, kad pirmakursiai atsiskaitinėja už atliktus dar bus kol kas neblogai. Smal sūs, stengiasi viską atlikti nuoširdžiai. Reikia tikėtis, kad medikai prieš žiemos sesiją neturės nesusipratimų dėl la boratorinių darbų. A GALVYDO nuoti.
naudingos ne tik atskiriems asmenims. Aktyviems SMD nariams už diplomais atžymėtus darbus įteiktos piniginės premijos. Daug dėmesio SMD skirs kovo pradžioje įvyksiančiai XXIII konferencijai, kurioje dalyvaus svečiai iš šalies aukštųjų mokyklų bei užsie nio: Graifsvaldo universiteto, Pragos Karlo universiteto, Krokuvos Jogailos universite to. Šio mėnesio pabaigoje įvyks Universitete respubliki nė aukštųjų mokyklų SMD apžiūra. Sakoma, namie ir sie nos padeda, o jei dar gerai
pasiruošus... Nutarta šiais mokslo metais stengtis kuo daugiau studentų įtraukti į SMD veiklą, didinti draugijos autoritetą (pasigen dama aukštus mokslinius laipsnius turinčių vadovų), palaikyti ryšius su kitomis aukštosiomis mokyklomis, ruošti tematines konferenci jas, konkursus ir t. t. Šiam nelengvam darbui, reikia ma nyti, sėkmingai vadovaus nau ja dvylikos žmonių taryba. SMD centrinės tarybos pirmi ninku vėl išrinktas asistentas A. Adomaitis. J. PAŠKEVIČIŪTĖ
STUDENTU BŪTI ATSAKINGA (Atkelta iš 1 psl.)
pektus, vartyti laikraščius. Stebėjau ir dvi merginas, kurios sėdėjo paskutinia me suole. Sėdėjo nuobodžiaudamos. Jas gal tik kiek daugiau sudomino tie pasisakymai, kuriuos čia beveik ištisai ir pateikiau. Kodėl? Jau mes visi įpra tome prie „sausų" ata skaitų. Vieno fakulteto komjau nimo sekretorius kartą prisipažino, kad ataskaitos ruošimą laiko savo išimti ne teise, nes ji, jo nuomo ne, išeinanti žymiai įdo mesnė, žmonės jos geriau klausosi. Žmonių laiku piktnau džiauti negalima. Žinoma, aš nerekomenduoju ki tiems pradėti pranešimą populiarių poetų eilėmis. O ruošti pranešimą tik sekretoriui — tai bloga praktika. MF komjaunimo komi teto ataskaitoje, mano ma nymu, turėjo būti žymiai daugiau pavardžių, reikė jo ir girti, ir kritikuoti komjaunuolius. Pasigedo me ir pilnesnės kai kurių komiteto darbo pusių ana lizės, stokojo problemati kos. Bet, žinoma, tuo aš neteigiu, kad netikęs pra nešimas.
Ir dar. Pasekite, visi kal bėjusieji studentai vienaip ar kitaip „tituluoti"; t. y. sekretorius, pavaduotojas. Kitaip tariant, „nuolatiniai kalbėtojai". Bet konferen cijoje atsiskaito komite tas, vertinamas jo darbas. Todėl, mano manymu, ge riau, kad komiteto darbą vertintų, analizuotų, pa geidautų eiliniai komjau nuoliai, mokytųsi kalbėti. Labai būna nemalonu, kad žmogus, baigęs aukštąją mokyklą, kurioje turėjo išeiti didelę visuomeninio darbo mokyklą, nesugeba prieš auditoriją pakalbėti. Jei nebūtų buvę šių ke lių mano paminėtų mo mentų, tai gal mažiau bū čiau matęs skaitomų kny gų, gal šios dvi merginos nebūtų buvusios tokios abejingos. Juk rašydamos pareiškimą stoti į komjau nimą, šios merginos ne galvojo būti abejingomis... Manau, būsiu teisingai medikų suprastas. Konferencijoje geriausi MF komjaunuoliai A. Garbenytė, B. Morkūnas buvo apdovanoti Universiteto Pagyrimo raštais. Sekretoriumi vėl išrink tas V k. stud. Eduardas Paražinskas. Ant. ABL1NGIS
Kas trukdo „iššokti“ aukščiau?...
KVIEČIAME POKALBIUI Įsivaizduokime, kad ši štan ga — simbolis: tai sportas mū sų Universitete. Ar pavyks jį „iškelti" į reikiamą aukštį? Pagaliau — koks tas aukštis?
Ar mums sportas padeda tap ti harmoninga asmenybe? Laukiame dėstytojų, fakul tetų sporto tarybų pirminin kų, trenerių, sportininkų laiš ku.
Lapkričio 12 d. Aktų salėje siteto orientacijos sporto at- dančių kilti į prideramą sporĮvyko mūsų sporto klubo stovai, tenisininkai. tinj aukštį, yra sportininkų ..Mokslas" ataskaitinė-rinkiPlatų užmojį ir geras tradi- tekamumas. Kita ne mažesni minė konferencija. Valdybos cijas Universitete turi turiz- blogybė — nepakankama pirmininkas A. Kupčinskas mas. Proletariato vado V. Le- sportinė drausmė, blogas treapžvelgė klubo veiklą per nino jubiliejaus garbei klubas niruočių lankomumas. Nepaataskaitinį laikotarpį. suruošė žygį lenininės ,,'Isk- kankamas agitacinis-propa,,Mokslo“ klubas jungia ros" keliu, dalyvavo žygyje gandinis ir auklėjamasis dar3640 narių. Per praėjusius ,Tų dienų šlovė neišblės" ir bas. Prie objektyvių priežasmetus paruošta 14 sporto t. t. čių, stabdančių sportinį darmeistrų, 25 kandidatai į spor- Sporto klubas palaiko glau- b*b reikia priskirti sportinių to meistrus, 1380 atskyrinin- džius sportinius ryšius su Ry- bazių ir inventoriaus trūkukų. . . Galima būtų pateikti gOS Minsko, Leningrado, mą. Nors kiekvienais metais dar daug skaičių, liudijančių, Maskvos, Odesos, Tbilisio Universiteto studentų, o tuo jog klubas rimtai dirbo. aukštųjų' mokyklų sportinin- pačiu ir sportininkų skaičius Šiuo metu Universitete kul- ųais. Rungtyniauja plaukikai, auga, tačiau bazės lieka tos tivuojama 19 sporto šakų, tinkiininkai, slidininkai, spor- pačios kaip ir prieš dešimt sekcijose užsiiminėja apie tinės gimnastikos atstovai, metų600 studentų. Apie mokomo- Lengvaatlečiai ir tinkiininkai Dabar apie fakultetus. Teijo-sportinio darbo lygį, be keičiasi delegacijomis su giamai galima atsiliepti apie abejo, geriausiai liudija var- Graifsvaldo universiteto spor- buvusį Ekonomikos fakultete, žybos. Svarbiausias mūsų eg- tininkais. (sporto tarybos pirmininkas zaminatorius — LTSR aukštųMūsųstudentai gina res- A. Tarasevičius), Medicinos jų mokyklų spartakiada. Pas- publikosbei Tarybų Sąjungos fak. (B. Morkūnas), Filologi kutinėję VVU sportininkai iš- sportinę garbę. Lengvaatletis jos fak. (B. Kuizinaitė). Ta kovojo bendrakomandinėje Šapka šiemet pasiekė ge- čiau Chemijos, Fizikos fakulįskaitoje III vietą. Spartakia- pjausią šuolių į aukštį rezul- tetų sporto kolektyvai Unidos čempionais tapo šaulių tatą Europoje, irkluotojas L. versiteto sportiniame gyvenibei moterų tinklinio koman- Subačius praėjusiais metais me beveik nedalyvauja. dos, o vicečempionėmis —- te- iškovojo Tarybų Sąjungos Baigdamas pranešimą, A. niso, slidinėjimo, krepšinio ir čempiono vardą. Gerų rezul- Kupčinskas padėkojo Univertinklinio moterų komandos. tatų pasiekė mūsų šaškininkai, siteto komjaunimo ir profsąViena iš stipriausių Univer- Atrodo, padėtis nebloga, jungos komitetams už pagalsitete yra tinklinio sekcija. Tačiau nors aplamai rezulta- bą pastaraisiais metais. Šiais Moterų komanda nugalėjo tai geri, aiškiai nepatenkina- metais komjaunimo komitetas Pabaltijo aukštųjų mokyklų mas kai kurių sporto šakų ly- įteikė prizą geriausiems Pažaidynėse. Neblogai laikosi ir gis. Tai visų pirma liečia baltijo rankinio turnyro žaitinklininkai — jie šiais metais „sporto karalienę" — lengvą- dėjams, padėjo išspręsti kai tapo respublikos LSD „Žalgi- ją atletiką. Žinia, ši sporto kuriems sportininkams bendris" čempionais. Reikia pažy- šaka reikalauja tikrai jai atsi- rabučio bei stipendijos klaumėti, kad tiek žiūrovai, tiek davusių ir valingų sportinin- Simus, aktyviausieji su komir komandos nariai labai dė- kų. Tokių mes beveik neturi- jaunimo komiteto kelialapiais kingi TSKP katedros dėstyto- me. žiemos atostogų metu pabuvojui sporto meistrui V. ArtaAnksčiau irkluotojai džiu- jo kitų broliškųjų respublikų monovui už neblėstančią ener- gino pergalėmis net visasą- aukštosiose mokyklose. giją ir visuomet puikų žaidi- junginėse ir tarptautinėse Konferencijoje kalbėjo rė mą. Tikriausiai dėl to mūsų varžybose — o dabar vos vos vizijos komisijos pirmininkas tinklininkus vadina „Artamo- laikosi. Kas kas, o irkluotojai S. Mečėjus, IF studentai S. novo komanda". turi geras sąlygas treniruotis: Buchaveckas ir B. CekanausPagyrimo verti ir savigynos aprūpinti puikiomis valtimis, kas, MMF studentė A. Bekeimtynių sekcijos nariai. Imty- kai kurie gauna valstybinį šaitė, Fil. F studentai A. Kalėnininkai dabar yra stipriausias maitinimą. Reikia tik dirbti, da bei B. Kuizinaitė, Sporto Lietuvos kolektyvas. Sekcijos Nedžiugina pergalėmis ir vy- katedros vedėjas P. Urbonas, narys V. Kairys pasiekė gerų rai rankininkai. Žymiai page- MF studentas V. Beiša, LTSR rezultatų visasąjunginėje bei rinti darbą turi stalo teniso, studentų sporto tarybos atstotarptautinėje arenoje. Negali sunkumų kilnojimo sekcijos, vas V. Kulakauskas, skųstis laimėjimais ir Univer- Viena iš priežasčių, trukA. GOGELYTE
Sėkmingas pasirodymas „Sporto" laikraščio taurės tur nyre leido tikėtis, kad ir res publikos pirmenybės mūsų Universiteto tinklininkams bus sėkmingos. Pirmasis „Mokslo" varžovas — Jonavos „Azotas". Koman dos gerai pažįsta viena kitą. Dvi pirmosios partijos pri klausė studentams .Jie žaidė drąsiai, aktyviai. Jonaviečiai nieko negalėjo padaryti prieš stiprius puolamuosius studen to A. Pečiulio smūgius, ap gaulingus dėstytojo V. Artamonovo perdavimus. Partijos laimėtos 15:10 ir 15:13. Iki pergalės beliko vienas žingsnis. Deja, studentai pa lūžo ir sustojo vietoje. Tuo pasinaudojo „Azoto" tinklininkai. Galingi S. Dromanto, R. Cieskos, A. Kliknos smū-
giai rasdavo vis naujas spra gas studentų gynyboje. Tre čiąją ir ketvirtąją partijas laimi gamybininkai. Penktoje partijoje kova už verda iš naujo. Vėl gerai puolama, laiku statomos užt varos, traukiami „mirtini" ka muoliai. Komandos kelintą kartą keičiasi padavimais, o rezultatas tik 7:6 „Azoto" naudai. Šiuo momentu stu dentai vėl sustoja, ir gamybi ninkai pradeda tolti. Rezulta tas auga 8:6, 10:6 ir 13:6. Ne gi jau viskas? Ne! Audringai studijų drau gų raginami, „Mokslo" vyrai pakyla į paskutinę ataką. Re zultatas švelnėja. Škiria keturi taškai, trys, du. „Azoto" pu sėje panika: kamuoliai skrie ja į tinklą, už aikštės ribų.. . Rungtynių įtampa pasiekia
NERIMAS DIDELIS SLEGIA MUSŲ SKAITYTOJUS. IR tį. .. Lyg kepta bulvė krūti MINTYS BAISIOS KAIP PER NYKŠTES SESIJOS SKOLA. nėj garuotų: tai smauglys iki KUR NIKODEMAS FUKSAS?! pažastų praryja, tai bulius ant ragų neša. .. Imsiu ir išsipasakosiu. Apie tas talkas, gal nesivai dens. .. .Atvežė mus mėlynus, di deliam parke išleido. Ištaisė mums patalus kultūros šven Nusiraminkit, kvietkeliai, O, dieve, seselė su ūsais! tovėj, ant scenos. Scena due gyvas aš. Tai yra. .. pusgyvis, Barzdelė — studento, tams tetinkanti, ale fuksas bet greitai būsiu... visai. .. paklausiu: „Kas būsi?" draugiškas, pasispaudėm ir gyvas. Mat, aš dar ligoninėj „Aš —■ angelas sargas", — tilpom. Jane su Virga apsi vis. Kai parvežė iš talkų ga atsako. — džiaugė net: tiek atmosferų į tavą, tai ir..« „Budžiu aš jūsiškėj palatoj". šonus — suplonėsim be jokių Piliulę jis davė receptų! Taip norisi miego, baltutę balčiausią — Nudundena rytais į laukus, taip norisi miego! Vandens stuopele dar pagirdė. o bulvės sunkios. .. Gerai O saulė pro langą jau šypsos, Išgėriau... Dėkoju žemai, dar, traktorininkai broliai: Sapnų karalijoj naktužė nuolankiausiai. kad išmislys plūgams ligą — prabėgo, Jis padėkos tarsi negirdi, nė pats konstruktorius neišGirdžiu: „Sveiki, labą rytą, Paklausia: „Ar negelia širdį?" krapštytų. Sveiki, labą rytą!" . . Bėga dienelės, kaip šulinio Akis vos praplėsiu — Dieną čia nieko, seselė su vanduo. Ateina vakaras — baltutis chalatas. ūsais ir gerti atneša, tik nak mes į kultūrnamį be jokių
abejonių dejonių. Gal viskas gerai ir būtų pasibaigę, jei ne... Išėjau vieną vakarą į kie mą. Žvaigždžių nemažai, dai raus po visatą. Ir po žemę, kad į kokį daiktą neįlipčiau. Tik capt mane už apykaklės, pasuko 180 laipsnių. — Mes iš Medicinos fakul teto. Aš Antanas, anie keturi — Petras, Jonas, Povilas ir Gabrys. Girdėjom, visur ki šiesi, pirmininkui apskundei, kad akmenis vietoj bulvių renkam. Fuksas, o rieti nosį baisiausiai. Pamanykit, ir tas birzgalas „Studentas" jį net spausdina. Be to, paties kak ta kažkokia netipiška.. . Visi penki man po kelis kartus — bum. Auklėjimo tikslais, anot jų. Parito mane žalias žaibas. Grįžau iš ten, o aplink — balti chalatai. Aš vėl brinkt ant grindų...
Niekaip nepriprantu prie ligoninės komforto: minkšta, kvepia visur — baisiau už haliucinacijas. Atrodo, vėl, kaip tada, pirmą naktį sce noj, užgrius pelytės sujudin tas pianinas... Ankstus rytas bunda, oi, norisi miego, Seselė su ūsais — prablaivė... Linkiu tau, vaikine, egzaminų dieną: Laimingų ir burių, ir laivo, Ir „kirvio" nepikto, nekvailo... Medikų nebesibaidau, nebepykstu ant jų. Tikrai, ko aš riečiau savo kreivą nosį, lindau visur? Auklėti iš tik rųjų tokius reikia... Vakar jau suvalgiau sau sainį, ir krūtinėj kažkas krus telėjo. Greičiausiai... širdis. Kai pagysiu, vėl rašysiu.
Bendrabučiai. .. Kartais į vieną kambarį patenka litera tas ir matematikas, medikas ir istorikas. Nevienodas gy venimo patyrimas, kartais gana nemažas amžiaus skirtu mas. Tačiau gyventi reikia, bendrauti reikia. Studentai suartėja, giliau pažįsta vieni kitus. Fuksams ypač svarbus vyresniųjų kolegų pavyzdys. Jie, pirmakursiai, dėmesingai klauso konsultacijų, kaip stu dijuoti sunkesnį dalyką, kaip laikyti egzaminą, ir dar dau gybę dalykų išgirsta. Taigi žmonės, gyveną kartu, ne taip greit pamirš vienas kitą. Trejetas iš antro bendrabu-
nas mėgo literatūrą, pats rašė, spausdino jo kūrinius net res publikiniai leidiniai. Tačiau stojo į istoriją, nes: „Į-Įistoria — magistrą vitis. .." Ne vi sada lengva buvo. Teko ir pa dirbėti, kai kartais trūkdavo pinigų. Laiškininku, krovėju, net kultūros ministerijos moksliniu bendradarbiu. Anta nui patinka mokytojo darbas. Neseniai diplomantai istorikai atliko praktiką mokyklose. Pirmos gyvenimo savarankiš kos pamokos. .. Stasys Patkauskas dar tik pirmakursis. Tačiau jau spėjo paragauti karčios Universite to duonos. I Universitetą įsto-
Aš čia!
GYVENA JIE KARTU čio, 24-to kambario. Visi is torikai. Vyriausias — Jonas Mardosa, diplomantas. Jam šie metai paskutiniai Univer sitete. Rodos taip neseniai jis, nedrąsus vaikinukas nuo Sim no, stojo į Alma Mater. Priim tas kandidatu — pritrūko vieno balo. O jau pirmą sesiją laikė penketais, gavo padi dintą stipendiją. Visko buvo per studijų metus. Jonas — komjaunuoliško darbo entuziastas, savo fakulteto komjaunimo organizacijos sekre
torius. Aibės rūpesčių, ir vi sur reikėjo suspėti. Jonas galvoja apie mokslinį darbą. Yra dalyvavęs keliose ekspedicijose, yra išspausdinęs, straipsnių moksliniuose leidi niuose. Su Antanu Žilinsku jie kambario draugai nuo pirmo kurso. Pirmus metus taip pa skyrė, o vėliau patys gyventi kartu pasiprašė: kurso drau gai — visur draugai. Besimokydamas Vilkaviškio vidurinėje mokykloje, Anta-
PIRMAS BLYNAS - PRISVILĘS kulminacinį tašką. Rezultatas 14:13 — priekyje „Azotas". Kamuolį paduoda studentai. Deja, jis skrieja į užribį.. . Kodėl pralaimėjo „Mokslo" vyrai? Taktiniu ir techniniu atžvilgiu varžovams jie ne nusileido. „Sporto" laikraštyje „Mokslo" treneris S. Kričala skundžiasi, kad pagrindiniu pralaimėjimo faktoriumi buvo trumpas atsarginių žaidėjų suolelis. Iš dalies tiesa. Bet juk „Azoto" tinkiininkai visas penkias partijas žaidė beveik be keitimų. .. Silpnas fizinis pasiruošimas buvo didžiausias mūsų tinklininkų priešas. Du kitus susitikimus mūsiš kiai irgi pralaimėjo.
B. ČEKANAUSKAS
Jūsų NIKODEMAS REDAKTORIUS jo tik iš antro karto. Pernai ALGIS KUSTA nepavyko konkurse, nors eg zaminus laikė ketvertais. Ta čiau vaikinas nenuleido ran kų. Įstojo į 21-ąją Vilniaus technikos mokyklą, įsigijo ra dijo aparatūros montuotojo specialybę. Šįmet sekėsi ge riau, ir Stasys pagaliau pa siekė tikslą. Meilę istorijai jis perėmė iš savo motinos, irgi REDAKCIJOS ADRESAS: istorikės. Greit bėga studijų dienos, Vilnius, MTP-3, Universite kitąmet išsiskirs šie trys vai kinai. Tačiau gyvenimas kar to g. 3. Telefonas 2-58-84. tu jiems ne našta. Bendri ru Telefonas spaustuvėje (ketvir tadieniais) 2-98-15. pėsčiai suartina žmones, Tiražas 3500 egz. A. KAZLAUSKAS Užs. Nr. 4994 LV 14377
B caiiVBims scciDencač