i
visu Saliu
proletarai, vienykitesi
Siame
cailvuos
scuDencas 1982 m. gruodžio
10 d.,
penktadienis
SVARBIAUSIAS PATIKRINIMAS Pramonės ekonomijos fakultetas. Diplominio dar bo rašymas šio fakulteto penktakursiams — dar atei tis, tačiau medžiagos rin kimui, diplominio darbo rašymui reikia ruoštis iš anksto. Kalbuosi su fakulteto prodekanu doc. J. Kunči ną. — Tai į ką gi atsižvel giant skirstomos diplomi nių darbų temos? — Tuoj prasidės stu dentų gamybinė praktika. Pas mus temos rašomos, renkant medžiagą gamy binės praktikos metu. Aiš ku, čia reikės atsižvelgti ir į gamyklos poreikius; gal panašus darbas jau buvo rašytas anksčiau.. . Tuomet gamyklos vidovams būtų parankiau gvil denti kitą temą. O skirs tymas po gamyklas, įmo nes, susivienijimus ir dip lominių darbų temų pa skyrimas vyks gruodžio mėn. 13—14 dienomis. Ta da penktakursiai kibs į darbą. — Diplominis darbas — jau beveik parengtų spe cialistų patikrinimas. Pa darytų klaidų ištaisyti be veik jau nebus kada. Ar
dažnai tenka nusivilti sa vo mokiniais? — Manau, kad šis klau simas paaiškės, kai aš pa teiksiu skaičius. Tai pra ėjusių ir užpraeitų metų duomenys. Pernai studen tai parašė darbus taip: iš 54-ių — 20 1. gerai, 24 ge rai .likusieji patenkinamai, o užpernykščiai duomenys tokie: iš 59-ių studentų 35 parašė 1. gerai, 18 ge rai, likusieji patenkina mai. — Ar gerai parašvti darbai turi praktinės reikš mės?
— Deja, įdiegiame ne tiek jau daug darbų, tik 10 procentų, o mūsų fa kulteto specifika leistų įdiegti ir daugiau. Bet dar bų, kuriuos verta butų paminėti nemaža: D. Dedėlaitės „Inžinerijos-technikos darbuotojų darbo ap mokėjimo organizavimas projektavimo - konstravi mo biure „Puntukas", G. Drakšaitės „Vadovo daly kinių ir asmeninių savy bių analizės ir įvertinimo problemos" (tai labai reta ir įdomi tema), S. Kaičiauskaitės „Darbo ekono mikos specialistų profesi nė adaptacija", D. Beinorytės „Franko ir Liliios Džibertų mokymo apie
darbo mokslinį organi zavimą kritinė analizė", S. Barkausko „Pramoninių robotų panaudojimas „Sig moj", „Liaudies ūkyje" ir kt. Neblogas neakivaizdi nio skyriaus studentės, dir bančios Grigiškių popieriaus-celiuliozės susivieni jime, R. Udalovos darbas tema „Pelno didinimo bū dai". S. Kliokys, šiuo me tu jau dirbantis Universi tete, už darbą „Gamy bos koncentravimo lygio kėlimas LTSR duonos pra monėje" gavo visasąjun ginį apdovanojimą. O D. Kuokštytės darbas „Socialinių-ekonominių valdymo metodų įdiegimas Uxmergės Meskupo baldų kom binate” buvo gerai įvertitas respublikos mastu. Ma nau, tai rodo, kad dirba me neblogai... — Ką gi, lauksime šių me tų darbo rezultatų. O da bar penktakursiams prieš akis dar vienas rimtas žingsnis... Galbūt jau ir paskutinis... Dėstytojų lau. kia kiti rūpesčiai — darbų tikrinimas ir jų tinkamas įvertinimas. Darbo tokiam trumpam laikui — pus mečiui — labai daug. . . Kalbėjosi Sigita URBONĄVlClUTĖ
Kaina 2 kap.
Universitete įvyko Lietu vos TSR paminklų apsaukos ir kraštotyros draugi jos Centro tarybos piezidiumo posėdis, kuriame buvo svarstomas mūsų Al ma Mater kraštotyros klu bo darbas. Pranešimą apie klubą perskaitė klubo ta rybos pirmininkas vyr. dėst. V. Mačiekus. Po to kalbėjęs Universiteto VPF dekanas doc. P. Užkalnis pažymėjo, kad kraštoty ros darbo organizatorių skyrius visuomeninių pro fesijų fakultete yra vienas iš pavyzdinių skyrių savo veiklos turiniu ir formo mis. Universiteto partinio ko miteto sekretoriaus pava duotoja prof. V. Kašauskienė kalbėjo apie klubo indėlį į komunistinį stu dentijos auklėjimą. LTSR paminklų apsaug as ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkė, Vilniaus mies to LDT vykdomojo komi teto pirmininko pavaduo toja J. Balnytė teigia mai įvertino klubo dar bą. Įdomių minčių dėl kraštotyrininkų veiklos tobulinimo ir plėtojimo posėdžio dalyviai išgirdo iš Universiteto Rektoriaus prof. J. Kubiliaus. Posėdyje .kalbėjusieji LTSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Centro tarybos pirminin kė, TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pir
OLIMPIADA „STUDENTAS IR MOKSLO BEI TECHNIKOS PAŽANGA"
Teisininkai Sverdlovske
Šių metų lapkričio 24— 26 dienomis Sverdlovsko teisės institute vyko II są junginės studentų teisi ninkų olimpiados „Stu čiai. dentas ir mokslo bei tech Tvirtas profesines žinias nikos pažanga", skirtos ir didelį ryžtą pademonstTSRS įkūrimo 60-mečiui, ravo Lietuvos TSR komantrečiasis turas. Olimpiados dalyvių laukė iš tiesų ne lengvi išbandymai. Pirmoji diena. Per 4 va landas teko atlikti net 4 užduotis — iš valstybės ir teisės teorijos, valstybinės, baudžiamosios, civilinės teisės. Didžiulė nervinė įtampa- Užduočių sprendi mus, pateiktus raštu, de šimties balų sistema verti no autoritetinga žiuri. Ga limiems ginčams spręsti sudaryta apeliacinė žiu ri. Susumavus rezultatus,, pradėjo ryškėti lyderiai — tai RTFSR ir Ukrainos ko mandos. Padėtis nepasikei tė ir po antrosios olimpia dos dienos. Šios dvi ko mandos pasidalino pirmaantra vietomis. Trečiojoje vietoje liko leningradie-
da, kurios garbę gynė Universiteto Teisės fakulteto diplomantai Viktoias Tiažkij, Rasa Budbergytė,
Artūras Drlukas bei ketvlrtakursė Alfreda Lazauskaitė. Pralaimėję leningradiečiams vos keturis
„KOMJAUNIMO PROŽEKTORIAUS" REIDAS XXX
: S
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTES ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRAŠTIS _________ __ LEIDŽIAMAS NUO 1950 METŲ
numeryje:
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE
į XXX 5 j GIMTINĖS SPALVOS į
Nr. 37 (1216)
mininko pavaduotoja L. Diržinskaite ir LTSR Aukš tojo ir specialiojo viduri nio mokslo ministro pa vaduotojas V. Pranaitis pabrėžė, kad Vilniaus uni versiteto kraštotyros klubo patyrimą būtina skleisti kitoms respublikos aukštų kraštotyros jų mokyklų organizacipirminėms joms. Mūsų Inf. X
X
X
Lapkričio 25 dieną Žur nalistikos katedroje, Jono Karoso auditorijoje, įvyko popietė, Skirta Žurnalisti kos katedros įkūrėjo Jono Karoso atminimui. Joje daly vavo Lietuvos TSR nusipel niusio kultūros veikėjo J. Karoso žmona Sabina Karosienė, buvusieji jo mo kiniai doc. Br. Raguotis ir doc. J. Bulota. Vakare da lyvavo dėstytoja V. Kaz lauskienė, šiuo metu rašanti mokslinį darbą „Jonas Ka rosas — visuomenės vei. kėjas, žurnalistas". Studentai susidomėję žiū rėjo nuotraukas, kuriose užfiksuoti įvairūs J- Karo so gyvenimo epizodai. Dėst. V. Kazlauskienė trumpai ap žvelgė ilgamečio Universi teto Žurnalistikos katedros vedėjo, buvusio Žurnalistų sąjungos pirmininko bio grafiją. Labai įdomiai apie Joną Karosą papasakojo 25 me
taškus, mūsiškiai iš 15 ko mandų užėmė ketvirtąją vietą ir buvo apdovanoti diplomu. Penktą prizinę vietą Iškovojo mūsų kai mynai baltarusiai, šešto je liko maskviečiai. Lat viai buvo aštunti, estai — vienuolikti. Individualinėje įskaito je du dalyviai — sverdlovskietis Žukovskis ir charkovietis Stockis Iš 5 užduočių surinko po 43 balus. Mūsų delegacijos atstovas V. Tiažkij su 40 balų pasidalino V—>11 vietomis, R. Budbergylės ir A. Lazauskaitės sąskai toje — po 35 balus. Olimpiados organizaci nio komiteto pirmininkas prof. V. M. Semionovas, pasveikinęs mūsų delegaci ją su aukšta ketvirtąja vieta, palinkėjo neužleisti pozicijų ir ateinančiais me tais. Olimpiados metu vyko taip pat studentų ir jau nųjų mokslininkų konfe rencija „TSRS įkūrimo 60metls ir valstybės bei tei sės mokslo vystymasis". Konferencijos dalyvius
tus su juo bendravęs doc. Br. Raguotis. Jis — pirmo sios Universiteto žurnalistų laidos studentas, įžymaus žurnalisto mokinys. Doc. Br. Raguotis pabrėžė, kad J. Karosas buvo vadinamas „auksaburniu". Jis žinias remdavo savo patirtim. Dėstė emocingai, suintere suotai ir didaktiškai. Kaip prisimena B. Raguotis, ve dėjo paskaitos sužadindavo studentams norą mąstyti. Joną Karosą gamta apdova nojo literatūros jutimu, oratoriaus sugebėjimais. Žur nalistas, kaip sako docentas, visą gyvenimą buvo alka nas žinių. Doc. J. Bulota pa pasakojo apie J. Karoso žur nalistinį darbą. Jis buvo „Mokslo ir gyvenimo" il gametis redkolegijos narys. J. Karosas buvo peda gogas ir žurnalistas, o tam reikėjo didelio gyven'mo patyrimo. Ji« spręsdavo visas problemas greitai ir dalykiš kai, nemėgo ilgų kalbų. Susitikimo pabaigoje žo dį tarė J. Karoso žmona. Ji kalbėjo studentams apie tai, kad J. Karosas mylėjo žmones, tikėjo jais. Jis rū pinosi dvasios vertybėmis, antroje vietoje palikdamas materialines. Sabina Karosienė parodė studentams nuo. traukų iš J. Karoso gyve nimo. Baigdama ji palinkė jo studentams sėkmės moks le ir padėkojo visiems už įdomų susitikimą. Danutė BILOTAITĖ
sveikino žymus valstybės ir teisės teorijos specialis tas, TSRS valstybinės pre mijos laureatas profeso rius S. S. Aleksėj evas. Sverdlovskiečiai organi zavo svečiams ekskursiją po miestą, nuotaikingi bu vo draugystės vakarai Ins titute. Plati šioj olimpiados geografija: Sverdlovske rungtyniavo Tomsko, Ka zanės, Jerevano, Fiunzės, Alma-Atos , Taškento ir kitų šalies miestų aukštų jų mokyklų teisininkai. Dėmesio susilaukė Azer baidžano komanda, į ku rią įėjo ir Bangladešo pi lietis, studijuojantis mūsų šalyje. Įspūdinga tarybinės stu dentijos šventė Sverdlovs ke pasibaigė, tačiau drau gystės ryšiai, užmegzti Uralo žemėje, tvirtės. doc. A. DAMBRAUSKAS Delegacijos vadovas Nuotraukoje: mūsų olim piečiai Sverdlovske — R. Budbergytė (pirma iš deši nės) ir A. Drlukas (trečio je eilėje pirmas Iš dešinės).
Si savaite skirta tarybų estu ai
VISUR GERAI, O NAMIE... Mintys, kilusios po viešnagės Tartu uni versitete Turbūt nė su viena šalies aukštąja mokykla mūsų Almae Matris nesieja tokia gausybė ryšių, kaip su Tar tu universitetu. Ir supran tama — juk štai, kiek jau šimtmečių šiedu mokslo ir išminties šaltiniai trykšta iš mūsų žemės. Netruko praeiti treji metai nuo tos dienos, kada Vilniaus uni versiteto varpas paskelbė didžios ir garbingos šven tės — Almae Matris 400 metų jubiliejaus pradžią, kai atskriejo žinia iš Siau rės: broliai estai mini Tartu universiteto 350-metj. Pirma estai skubėjo svei kinti mūsų, dabar — mes estų. Dar prieš jubiliejų Vilniaus universiteto ats tovai nukako į Tartu su didžiausia dovana — šešiametrine iš medžio išdrož ta lietuvaite. O aprimus Tar tu šventiniam šurmuliui, išsiruošė j viešnagę pas estus filologai. Fakulteto dekanas, prodekanas ir dės tytojai — su kolegomis pa simatyti, merginų choras — pasižiūrėti, kaip begy vuoja Estijos žemėje jų ąžuolinė sesė, ją ir estus lie tuviškomis dainomis pradžiu ginti. O ir pasisekė mergi noms: joms teko garbė dai nuoti Tartu universiteto auloje —• salėje, kurioje ka daise F. Listas, K. Suman koncertavo. Stebėjosi estai, toki dideli ir puošnų Filo
logijos fakulteto chorą iš vydę, o dar labiau stebėjo si, pasiklausę jo 7 kalbomis atliekamų dainų (iš viso choras dainuoja 12 kalbų). Bet apie mūsų koncerti nes sėkmes ar nesėkmes klausytojai terašo — mums patiems nei girtis, nei stebė tis savo išmone netinka. Yra ir be to apie ką pa kalbėti, nes išvydom vieš nagėje tai, ko nemanėm iš vysią. Pirmiausia — Tartu universiteto ir paties mies to tokio gražaus. Nors diena nesvetingai niauks tėsi ir ūkanomis senus mū rus vis klostė, švietė žy dėjo spalvomis, net senolis universitetas, nuo jų žais mo apsvaigęs, jaunesnis esąs dingojosi. Tą matant, ne vienam mūsiškių širdį su spaudė: „Ech, prieš trejus metus ir Vilniaus univer sitetas toks buvo. Kaip grei tai gražus rūbas nusine šiojo, nubluko, apiro...“ O įžvalgesnė akis paste bėjo: nepralenks jaunyste Tar. tu universiteto vilniškis, kad ir kaip besipuoštų. Ir ne dėl to, kad iš tiesų visu pusšimčiu senesnis yra, o dėl to, kad studentai mūsų pasenę. Tik pirmąją stu dijų dieną jie tikrais stu dentais tebūna, kai su stu dentiškom kepuraitėm Sar bievijaus kieme nedrąsiai spiečiasi, kai pradeda su prasti, kad dar vieną mo
Sekmadienį tradicinių klu bo kelionių dalyviai vie šėjo pas trijų knygų apie Altajų „Audra susitelkė Korgone", „Baltųjų vande nų šalyje", „Per Unkero žvaigždyną" autorių Vytau tą Almanį. Padėję sukrau ti malkas, klausėmės Liepynės girininkijos girininko pasakojimo apie Kalnų Al tajaus ir taigos gamtą, gy
NAUJIENOS
TSRS ĮKŪRIMO 60-MEČIUI
tiną — Almam Matrem — nuo šiol turės. Bet ir iš tų, žiūrėk, jau ne vienas sku binasi kuklią kepurėlę nuo galvos nusitraukti ir susi gėdęs užantin ar krepšin grūda, kad tik, gink dieve, nieks nepamatytų u tokia nemadinga. O po savaitės kitos, orams atvėsus, jau su skrybėlėm prašmatniausiom, jau šalmus ir puodelius, iš blizgančių žurnalų nužiūrė tus, ant galvų užsivožę, po Sarbievijaus, Daukanto, Sta nevičiaus, Mickevičiaus kie melius čiužinėja, į šlėktas išvirtę, patys savęs baidydamiesi. O kukli Almae Mat ris dovana, studentiška kepuraitė, spintoje toliau užgrūsta ir kandžių ėdama liūdi. Dar labiau vargšė sielotųsi, jei numanytų, kad jos seseriai Tartu universi tete gera gyventi, kaip ten ją visi studentai myli ir gerbia, kasdien ant galvų nešioja. Ne kepures — savęs gailėdamiesi šitaip dejuoti tu rime, nesgi gėdimės viešai pasirodyti, kas esame, savo Motinos Maitintojos gėdi mės. Tik derinam viską prie tos madingos kepurės. Net ir mokslai prie jos ne visai betinka. Kur čia beatsiras vietos po ja mėšli įam Do nelaičio būrui ar dounininkų tarmei. O jau kokiems lo tynams ar graikams, o |au prūsų kalbos paminklams — ką čia ir bekalbėti! Bet gana pykti. Piktumu kalnų nenuversi. Jau ir taip to piktumo blogumo — vi siems per akis. Geriau tuo, kas gera gražu, pasidžiaug ti. Miela buvo žiūrėti i griež tus Tartu universiteto kon tūrus, kuklų jo interjerą, į tuos studentukus su mels vom kepuraitėm, guviai
ventojus, jų papročius bei gyvenimo būdą, Sniego žmo gaus paieškas. Su meile kalbė damas apie šį kraštą, V. Almanis akcentavo, kad dauP įdomybių ir turtų saugo tasai kraštas, neskubėdamas jų atskleisti, parodyti, rei kalaudamas iš žmonių di delės kantrybės ir ištver mės. XXX
jos TSR, metu mūsų vaiki nai paruošė siurprizą sve čiams ir auditorijai — pa dainavo dainą rytų moty vais. Svečiai pasidalijo įspūdžiais apie Vilnių, pa riją. Tačiau atsakymo pasakojo apie savo šalį, nesulaukėme. Bet mums pasisekė, — tarp atva žiavusiųjų į matematikos olimpiadą buvo ir uz bekų. Jie maloniai sutiko mums patalkininkauti ir paaiškino, kodėl negavome atsakymo į laiškus. Pasiro do, dabar Uzbekijoje pats medvilnės nuėmimo įkarš tis, todėl visas jaunimas dirba laukuose. Kultūros klubo nariai pa vedžiojo svečius po Vil nių, papasakojo apie mū sų miestą, respubliką. Vakaro, skirto Uzbeki
Svečiuose — uzbekai Šalies jubiliejaus pro ga Universitete vyksta įvairūs renginiai. Kiekvie nas fakultetas nusprendė surengti teminius vaka rus, skirtus įvairioms res publikoms. Mums burtų keliu teko organizuoti te minį vakarą, skirtą Uzbe kijos TSR. Šalis tolima, ma. žai pažįstama, vos vienas kitas iš mūsų yra ten bu vęs. Todėl nusprendėme pasikviesti svečius iš sau lėtosios Uzbekijos. Nusiun tėme laiškus į Taškento universiteto matematikos fakultetą ir Konservatc-
6-ajame bendrabut/ie tylu. Į paskaitas išskubė jo paskutinieji. — Maniškiai visi bus paskaitose, — šeimininkiš kai tvirtina komendante. Pasirodė, kad komen dante šiek tiek klydo. 310-ajame kambaryje randam du miegalius ant rakursius Rimą Vaicekaus ką ir Ričardą Žilinską. — Kodėl ne paskaito je? — O mums nėra! — vai. kinai įsitikinę savo teisu mu. — Filosofija kas ant
„KOMJAUNIMO PROŽE rą savaitę būna... — Juk kaip tik šią sa vaitę ir turėjo būti, — tvir tina fakulteto komjauni mo organizacijos sekreto rius Rimas Maliukevi čius. na šiame kambaryje Al — Kaip čia mums taip gis Gūdžius (IV kursas), išėjo!. . — vos už galvų Aurelijus Janaudis (II kur nesitveria antrakursiai, sas) ir Virginijus Kanaposavaites supainioję. Pasi ris (III kursas). Kuris iš šių rodo, ir matematikai skai vaikinų toks nesvetingas, čiuoja ne itin tiksliai. negalėjome išaiškinti. Beldžiamės į 433 kamba Linas Baranauskas ra rio duris. Niekas nekvie miai miegojo 431 kamba čia įeiti, nors raktas dury ryje, nors bendrabutyje se stirkso iš vidaus. Gyve- vietos visai neturi, „zni-
kopiančius į statų kabią, kur prieš metus kitus pui ki Universiteto biblioteka iš kilo. Ten taip gera ir pato gu studentui, taip išmonin gai viskac sutvarkyta, tiek daug erdvės — turbūt iš syk visas Tartu universitetas sutilptų. Nuo širdies pasa kysiu: nesinori išeiti iš bib liotekos. Viliojo jaukus, pa togus interjeras, erdvūs fo jė, žalios gėlių oazės, bib liotekos kavinė — akiai ma loni jos prieblanda ir rami, švelni muzika, galų gale, poilsio kampelis su minkš tais krėslais ir televizo rium. Bet labiausiai — il gos knygų lentynos, įreng tos pačioje skaitykloje, di džiulė salė, kurioje gali atrasti devynias, galybes visokiausių žinynų ir encik lopedijų įvairiomis' kalbo mis (tarp jų — ir lietuvių). Čia knygos neslepiamos nuo studentų. O rudenį, moks lo metams prasidedant, kiek vienas studentas iš bib liotekos išsineša po komp lektą knygų. Jas gauna vi sam semestrui į namus. Už tenka parodyti skaitytojo pažymėjimą ir pasakyti sa vo specialybę bei kursą — bibliotekos darbuotojas pui kiausiai žino, kokiai specia lybei ir kuriam kursui ko kių knygų reikia. Tokią tvarką regint, sun ku patikėti, kad svetur ge rai, o namuose vis geriau. Tik pavažinėjęs, pasidairęs po platųjį pasaulį, pama tai, kad namuose — darbų lig langų ir oi, kiek dar plu šėti, tvarkytis reikia, kad ramia širdimi pasakyti galė tum: „Visur gerai, o namie — užvis geriausiai"
SVARSTOME PROBLEMĄ
Ar pajėgsiu geriau dirbti
Daugeliui busimųjų absol riems įgyto išsilavinimo prak ventų gali tekti dirbti ir šios tiniame darbe nepakanka. Tuo daugumai busimųjų šakos materialinėje techninė tarpu je bazėje (sandėlių ūkyje), absolventų, kurie turi aukštą sparčiau ir kūrybiškiau diegti jį ir specialųjį vidurini išsi naujas mokslo idėjas, naujus lavinimą. teks dažnai dirbti techninius sprendimus, nuolat ne tik Lietuvos TSR valsty tobulinti sandėlių darbininkų binio materialinio techninio darbo turinį, jį padaryti rit. tiekimo komiteto organiza mingesnį, kūrybingesnį ir na cijose ir kitose įmonėse (susi šesnį. Mūsų šalyje materiali vienijimuose), bet ir jų san nės gerovės niekas nelaiko dėlių ūkyje. Ateityje, norint geriau dirb svarbiausia gyvenimo ver tybe. Kaip parodė įvairiau ti, teks numatyti iš materiali aprūpinimo sių TSRS gyventojų grupių nio techninio apklausa, svarbiausia gyveni ekonomikos ir planavimo spe mo vertybe pirmiausia nu. cialybės antro arba trečio kur. rodomas darbas: „mėgsta so studentų sudaryti specia ūkio grupes, mas", „kūrybiškas", „įdomus", lias sandėlių paskui — šeima, draugai ir įsteigti šalyje ir respublikoje 1.1, ir tik ketvirtoje ar sandėlių ir taros ūkio organi penktoje vietoje — „gerovė". zatoriaus kvalifikaciją. Šiuo Valdyti naują techniką, rin metu ypač stinga darbuoto kamai organizuoti sandėlių jų su aukštuoju, o tuo labiau darbą galės tik aukštos kva. su specialiuoju viduriniu išsi kvalifi lifikacijos darbininkai. Jiems lavinimu, galinčių spręsti technologi busimieji absolventai turės kuotai patikėti vis naujesnę, sudė nius, organizacinius ir eko tingesnę ir brangesne sandė nominius sandėlių ūkio toliu, liavimo, kėlimo ir transpor. linimo ir plėtojimo klausi tavimo techniką, naujausias mus, išmanančių ne tik apie mokslo ir technikos naujoves, sandėlių darbo organizavimą, įrengtus sandėlius, jų eksplo bet ir apie jų projektavimą atavimą ir išdėstymą įvair io bei eksploatavimą, gerai su su pažangiomis se respublikos aprūpinimo sipažinusių centruose. Tik su aukštos technologinėmis krovinių do kvalifikacijos darbininkais rojimo operacijomis ir jų klausimais, busimieji absolventai pajėgs mechanizavimo geriau dirbti sandėlių ūkvje, ESM naudojimo ir AVS die sandėlių t. y. automatizuoti sandėlines gimo principais, technologines krovinių doro, darbo techninių bei ekonomi jimo operacijas, įdiegti ESM nių rodiklių planavimu ir jų ir AVS, garantuoti tinkamas analize. medžiagų laikymo sąlygas, Neatsitiktinai šalies racionalius krovinių judėjimo tiekimo komiteto Maskvos srautus, kokybišką medžiagų materialinio aprūpinimo eko Filologijos fakulteto įpakavimą ir komplektavimą nomikos ir organizacijos moks, tiriamojo instituto metraštininkas i siuntas, vadinasi, laiku ir ko linio kybiškai teiks gamybines pa- (NIIMS) paruoštoje 1981 ’neslaugęs įmonėms (susivieniji tais šalies sandėliu ūkio mams). Be to, didelė įų kai kompleksinio vystymo iki jų 2000 metų ilgametėje tikslinė Trečiadienį klube viešė ta neigiamai atsiliepia jo medicinos daktarė Eu kvalifikacijos ir darbo našu je programoje keliamas uždą, genija Šinkūnaitė. Ji kal mo augimui. Todėl busimųjų vinys nustatyti aukštos kva specialistu porei bėjo apie liaudies medi absolventu pajėgumą geriau lifikacijos cinos įvairovę, specifiškumą, dirbti lems sandėlių ūkyje kius sandėlių ūkiui. Moderniuose sandėliuose medicinos žinių perdavimo dirbančiųjų darbininkų išs la vinimo ir kvalifikacijos lygis, ateityje be darbininku (ekspe šeimoje tradicijas, „žyniuoniams" keltus reikalavimus būtent, stelažinių krautuvų ditorių, stropuotojų, remonti pasitelkti bei jų ruošimą. Susitikimo mašinistų ir operatorių, elekt- ninkų ir kt), teks pabaigoje viešnia atsakė j ro ir autokrautuvų vairuoto dirbti matematikų-programuo. jų. stropuotojų ir remonrirūn. tojų, kurie nustatys opti pateiktus klausimus. Daiva ŽILYTE kų. Atskirai vertėtų pažy malius prekinių atsargų val mėti, kad pastaraisiais meteis dymo ir aptarnavimo išlaidų darbo našumo mažėjimą JAV mažinimo variantus. Pritai Vakarų sociologai sieja tik su kius AVS ir skaičiavimo tech naujos, neturinpios pakanka, nika bei orgtechnines prie papročius, kultūrą, archi mai išsilavinimo ir kvalifika. mones sandėlių ūkiui reikės tektūrą. Iš negausios audi cijos darbininkų kartos atė daugiau kibernetikų ir juris torijos pasipylė nemažai jimu į gamybą. Amerikos tų. spaudos duomenimis, 22 % Busimiesiems specialybės klausimų, svečiai vos spė vyresnių kaip 17 metų ame absolventams teks sugebėti jo atsakinėti. rikiečių neraštingi. efektyviau valdyti sandėlių Matematikos fakultero Pajėgumą geriau dirbti lems kontrolės grupių (skyrių) kultūros klubas busimųjų absolventų kvalifi. veikla, o tai leis visuose kacijos lygis sandėlių ūkvje. darbo baruose įdiegti didelio Kaip žinoma, mūsų respub efektyvumo ir puikios darbo likoje sandėlių ir taros ūkio kokybės sistemą. Tai gan plati specialistai kol kas nerengia gamybinė ekonominė ir so mi. Tiesa. Universiteto pre cialinė programa. Jos sėk kybos ir Kauno vakarinis eko minga įgyvendinimą mate nomikos fakultetai ir Vil rialinio techninio aprūpini niaus prekybos technikumas mo sistemoje lems tai, kaip kasmet išleidžia materialinio efektyviai didės TSRS vals techninio aprūpinimo ekono. tybinio materialinio techni mikos ir planavimo specialis nio tiekimo komiteto ir jo tus su aukštuoju ir specia teritorinių tiekimo organų at liuoju viduriniu išsilavinimu, sakomybė už materialinių iš bet jie tik trumpai susipa. teklių manevravimą ir jų ra. žįsta su sandėliu ir taros ūkio Cionalu naudojimą. pagrindais. Be to, mokomą Ekon. kand. G. SMALENSKAS ją praktika respublikos san Prekybos fakulteto dėlių ūkyje atlieka tik dieni, materialinio aprūpinimo nio skyriaus studentai, ku katedros vyr. dėstytojas
KTORIAUS" REIDAS
NESUSPĖJO... kiauja . Taip pat neisejo į dialektinio materializmo paskaitą. Po reido R. Maliukevi čius papasakos: — Linas du pavasario se sijos egzaminus išlaikė tik rugsėjo mėnesį, už ki tus du — gavo trejetus. Neilgai šitaip studentaus... Nesuspėjo į paskaitas iš
eiti dar du antrakursiai — Alvydas Andrijauskas ir Rimantas Urbonas. — Niekada nepraleidinėjom, ir štai, — skėsčio jo rankom. Tas pats atsitiko ir su trečiakursiais Rima Gude lyte ir Virgilijumi Stonsumi. Keistokai elgėsi Larisa Žarina ir Regina Cebruk. Kai beldėmės į kam barį, merginos ir dar vier.a jų draugė (pavardžių nė viena nesakė) slėpėsi vir tuvėje. Kai tenai paban
dėm pasikalbėti su jomis, studentės dingo. Pradėjo žaisti slėpynių. Kai paga liau „nurungėm", pasipik tino:
.— Mes manome, kad yra visai neetiška vaikš čioti po bendrabučius ir kažką tikrinti! Taip ir nepavyko mer ginoms įrodyti, kad lanky ti paskaitas privalo visi, ir tai turėtų joms labiau rūpėti nei reido dalyviams.
Aurelija BUTVILAITĖ
NETIKĖTŲ SUSITIKIMŲ SVETAINĖJE Rašy+ojas Jonas Mačiukevičius S. m. gruodžio 14 dieną 19 vai. Filologijos fakulteto 118 auditorijoje įvyks susitikimas su rašytoju Jonu Mačiukevičium. Susitikimo išvakarėse „Tarybinio studento" neetati nis korespondentas A. J U OZAPAITIS paprašė rašy toją atsakyti į keletą klausimų. Gerbiamasis Rašytojau, lūsų knygos yra skaitomos jaunimo. Kiekvienas naujos pasirodymas duoda knygos •n pulsą apmąstymams, aptaJauni skaitytojai rimams, susipažįsta su prototipais, Tad leiskite pristatyti Jus Tarybinio studento" savaitraštyje ir visos studenti jos vardu padėkoti už pir mąjį interviu bei paprašyti papasakoti apie Jūsų drau gystės su plunksna pradžią. šį Jūsų klausimą galima sukonkretinti taip: kada aš pradėjau rašyti? Bet prisiminti tą pradžią visa da labai sunku. Kada? Ar tada, kai sueiliavau pir mąjį eilėraštuką? Ar tada, kai pirmąjį eilėraštuką iš Gal spausdino laikraštis? _ tada, kai išėjo pirmoji knyga? O gal ta pradžia tolim >je vaikystėje , kai (kalp esu rašęs viename eilėrašty-
je) vieną kartą pasirodė, genu ne kad iš ganyklos karves, o vasarą? Beje, daug apmąstymų šiuo klausimu yra mano autobiografinėje knygoje „Šimtosios vasa ros pradžia". Jūsų prozos kūriniuose vyrauja jaunų žmonių gy venimo tematika bei prob lematika. Kodėl daugiausia rašote apie jaunimą? ne Man (tikriausiai ir tik man) visada neaišku, kodėl aš rašau apie jauni mą, kodėl gimė būtent tokia knyga, kodėl joje vyrauja kaip tik toks vaizdavimo būdas ir t.t., Ir t.t. Kūryboje visada daug paš Iapčių. Niekada pats ne planuoju, kokią ir kaip rašy siu kitą knygą. Ta busimoji knyga „planuojama" mano viduje. Tik paspėlioti galiu, kad apie jaunimą rašau todėl,
jog su juo daugiausia bend rauju; jog tai pats dėkin giausias kontingentas meno kūriniui — kiek problemų, kryžkelių, naivių ir tikrų kančių, vilčių ir nuslvylimų, ir t.t. ir t.t. Paskutinėje savo apysakoie „Visam gyvenimui" (žur nalas „Pergalė", Nr. 8) Jūs tragišką ir vaizduojate reiškinj kartu kasdieninį Ar rėmėmūsų gyvenime, tės kokiais nors prototipais iš gyvenimo? kurloje Nežinau knygos, nebūtų „ko nors Iš gyvenimo". Apie ką berašytume, mes rašome apie save, apie vienaip ar savo laikmetį, vaizduojame tuos kitaip žmones, kuriuos pažįstame. pagrindinę medž'aKūrėjui gą teikia gyvenimas. 21narna, nereikia suprasti, kad viskas vaizduojama fotograflškal. Būna visokiausių montažų, koliažų, išmonės. Beje, dau<> ką galima laiky ti ir profesine paslaptimi, o daug kas prlklauso nuo 11meistrlškumo. teratūrinfo Kaimo tematika lydi beveik visus Jūsų kūrinius. Štai kad ir paskutinėje apy sakoje „Visam gyvenimui" veiksmas vyksta kaime, ra jono centre. Vilniuje gyvendamas ir rašydamas apie šių dienų kaimą, jo žmones, ar neapsiribojate vien tik savo išmone ar peržvelgdąmas periodinę spaudą? Juk norint gerai pažinti šiuolaikinį kaimą, žmones, reikia gyventi kaime ar
šalia jo, bendrauti su žmonėmis, pažinti jų bėdas ir džiaugsmus. Trisdešimt metų išgyvenau kaime ir tikriausiai daug kas (sigėrė į smegenų ląs teles. Be to, negalima pa miršti, jog stipriausi vai kystės įspūdžiai, jų rašy tojui dažnai užtenka vi sam gyvenimui. Be to, ir dabar kaimas nuo manęs vi sai netoli: periodika, gimi nės ir pažįstami, gyvenan tys kaime, išvykos, literatū riniai vakaraL.. Manau, kad rašytojas visada laiko pirš tą ant gyvenimo pulso. Ne reikia pamiršti, kad kaimas yra ne tik sėjos, pjūtys, statybos, ūkiniai darbai, bet ir kaimietiška sąmonė, gy venimo ir mąstymo būdas, kaimietiška psichologija. Tuo požiūriu, ko gero, mes tįsi kaimiečiai. Vis dėlto, gyvenant mies te, kaimas po truputį „tols ta" nuo manęs. Po keleto metų, pragyventų mieste, į kūrybą ėmė brautis „mies tietiški motyvai". Jų gau su romane „Bučiuoju Ža lį", apysakoje „Mlngaudas rnadidysis — Mlngaudas žąsis“. Rašydamas apysaką „Visam gyvenimui" pagalvojau, kad ji, ko gero, paskutinlojl „grynai kaimiška" mano apysaka, Nors ką gali žinoti... Jūs poetas ir prozaikas, Ką jūs labiausiai vertinate savo kūryboje? Lyriką ar prozą? Labiausiai savo kūrybo-
KONKURSUI
siūlymas bent šiuo mitin gu prisidėti prie antikari nio judėjimo. Ir vėl ekra ne — karo vaizdai, sceno je studentai taria žodį daina. Ir skambėjo dainos ne vien apie karą — apie žmogų, gėles, taikų gyve nimą. Dainavo ekonomis tai, istorikai, žurnalistai (visi, aišku, busimieji), dai navo Pedagoginio institu to ansamblis, kurio iškel-
. Usinavičlaus nuotr.t dainuoja Aušra Marija Kri iūnaitė Ir Aldona Palių kėnaitė. laigi, lapkričio 17 die19 valandą 30 minučių, s Universiteto Jungiaio korpuso I audipoje. Skamba Čilės pat4 dainos, ekrane — erinės armijos daliniai. 1? plūsta mitingo daai bei stebėtojai. LaiEkrane sustingsta Pinantis karo epizodas jenoje suskamba stū mių dueto atliekama a. Mitingą atidaro Orzacinio komiteto naKęstutis Oginskas. tas „NE" ginklavimorržyboms — rimtas pa-
tu devizu „Kiekviena dai na yra politinė, nes ji apie gyvenimą", vyko vakaras. Mažučių pertraukų metu studentai išsakė savo mmtis apie karo grėsmę, visi atidžiai klausėsi žurnalis to V. Mičiulio parengto radijo reportažo, kuriame gatvėje sutikti vaikai atsa kinėjo į klausimą „Kas tai yra karas?". Atsakinėjo, jog tai kažkas baisaus ir negero. Antroje mitingo dalyje pasirodė gerai žinomas dainuojamosios poezijos atlikėjas Virgilijus Stakė-
„TRECIASIS SEMESTRAS"
Mes gyvename „Juventus“
GERAI, BET... Tarptautinė studentų dre na jau trečdalis amžiaus, kai tapo pilnateise, tradi:ine viso pasaulio studenų švente. Ir jai artėjant iekvienas mūsų Universi:to studentas žino, kad rtėja gausybė įvairių reninių-susitikimų, koncertų r 1.1. Norėčiau plačiau apvelgti vieną iš jų — miingą-politinės dainos va-
je vertinu tas vietas, kurias rašiau apimtas tikros ekskūrybinio fazės, didelio džiaugsmo, kurias rašyda mas gyvenau antrąjį gy venimą (jis ir įprasmina mano egzistenciją). Ir man visai nesvarbu, kas tai buvo — eilėraštis ar apysaka. Prašyčiau tarti keletą žodžių apie savo visuomeninę veiklą ir laisvalaikį. Jos Visuomeninė veikla? atskirti nuo savo gyveni mo būdo nenorėčiau. Esu „Jaunimo gretų“ žurnalo redkolegijos narys, Rašyto jų sąjungos partinės or ganizacijos biuro narys, pri klausau Rašytojų klubo ta rybai. Be to, esu išrinktas į Rašytojų sąjungos profsą jungos vietos komitetą. Va žinėju į literatūrinius va karus, kurių „mano sąskai toje" apie 250. Laisvalaikis? Vis trūksta ir trūksta laiko. O nuė jimas j teatrą ar parodą man irgi ne laisvalaikis, o gyvenimo būdas. Su malonumu žiūriu televizorių, ypač, kai Kauno „Žalgiris". žaidžia Kartais pabūnu su draugais, kartais pavaikštau vienas. O sėdėdamas namie, visada neatsldžiaugiu knyga. Jūsų įspūdžiai iš Tary binės literatūros dienų Lie tuvoje? Tarybinės literatūros die nos Lietuvoje — gražus ir prasmingas renginys. Klek įdomių susitikimų! Kiek
nas ir trys jo studijos na riai. Jų atlikti kūriniai iš kitų išsiskyrė savo inte lektualiu individualumu, originalia atlikimo techni ka. Ir jeigu reiklesnio žiūrovo nepatenkino ne itin tobula studentų muzi kurioje kinė programa, stipri buvo kūrinio emo cinė pusė ir jokiu budu ne techninė, tai antroje da lyje abi puses buvo ly giavertės. Šie atlikėjai ir užbaigė vakarą. Visa tai galima apibūdinti vienu žodžiu „GERAI". Būtų ga lima įvertinti dar geriau, jeigu šis renginys nebūtų „išneštas" ant keleto IF kultūros klubo narių pe čių. Juk buvo neįmano ma keletui žmonių pareng ti vakaro scenarijaus, pa daryti vaizdinį, muzikinį vakaro apipavidalinimą, pakviesti, kaip buvo nu matyta, žymiausius iespublikos politinės dainos atlikėjus. Filologai, malo ningai pakviesti prisidėti prie šio vakaro orgamzavimo, kėlė rankas. Jiems tokie dalykai neaktua lūs (!?) Kai keletas pluša, o dau guma laukia, koks bly nas bus iškeptas — žalias ar prisvilęs — per tokį melancholišką daugumos apsnūdimą puikiais visi renginiai išlieka tik po pieriuje ir organizatorių optimistiškoje vaizduotė je (gera, kad pastarųjų daugiau būtų). Galima daug ką apkaltinti abejin gumu. Tačiau ateityje t’ek organizatoriui, tiek žiūro vui norėtųsi, kad tokio lygio renginiai vyktų bent jau keleto fakultetų jėgo mis.
LIEPOS 4 D. Esame studentai, bešnen kantys j „Juventus" pen kioliktą kartą. Į būrio dislokacijos vietą — Saulė tekio alėja 39 — suvažia vome dar vakar: reikia su sitvarkyti kambarius, skai tyklą, pasiruošti svečių su tikimui. Numetę krepšius i kampą, vakar visą pus dienį kalbėjom, planavom, ką galėtume padaryti, kad studentai, atvykę iš užsienio, patirtų daug malonių įspū džių. Šiandien — iškilmingos palydos Alma Mater Didžiajame kieme, paskui — prie Sporto rūmų. „Skam bių jums dainų, šaunaus studentiško darbo“, — linki Universiteto rektorius prof. J. Kubilius, komjaunimo organizacijos sekretorius A. Kumža, respublikinio SSB štabo nariai. Po pietų sulaukiame čekų ir vengrų. Nuvargę po kelionės, bet energingi. Pa matę Katedra, ičekai užsimano pažiūrėtii Paveikslų galeriją, paskui klausia, ar labai sunku čia patekti į vargonų muzikos koncertus...
LIEPOS 5 D. Pirma darbo diena, Mus išskirstė į 3 brigadas, dirb sime Šeškinėje. Naujinin kuose ir N. Vilnioje. Nuvažiavę j KSREV Nr. 1, Nr. 2, N>r. 3, kurioms pa dėsim vykdyti planus, gau name darbinius rūbus. Avan. są. O paskui — į ob jektą. KSREV Nr. 2 darbų vyk dytojas A. Jasinskas daug nekalba. Apsirengiame spec. drabužiais, pasiimam kastu vus ... sklaidyti juodžemio krūvų, Daug rankų didžią naštą pakelia — už nusvalandžio viskas turi būti padaryta. Turėsime nutiesti šaligat vį. Pro čia žmonės eis į dar bą. Plušam, stengiamės. Va dovaujamės tuo, ką išgirdo me per saugumo technikos instruktažą: 50 min. dir bame, 10 min. ilsimės. O naskui užsinorim Dieno, bė gam i „Aušrą". Išgeriam ir Valdas VALIUKEVIČIUS vėl į darbą.
II k. žurnalistas
LIEPOS 17 D. Eidami pusryčiauti,
pa-
matome skelbimą: „Vaka re įvyks teminis Lietuvos vakaras, skirtas TSRS 60mečiui". Tai jam, vienintekam iš visų vakarų, ruosavaitę. Būšėmės ištisą rio vadas V. Strimaitis neapie leido nė užsiminti išvažiavimą tiems, kurie prisidėjo prie šios šventės organizavimo. Vakaras tikrai buvoi idomus. Klumpakojį, lietuvišką suktinį trypė ir čekas, ir vengras, ir lietuvis. Gražių komplimentų susi laukė mergaitės, gaminu sios sūrį su kmynais, kas tinį. O kiek dainų drauge sudainuota! Surandame bend rų melodijų, tad ir traukia čekai, traukiam mes — kas garsiau.
LIEPOS 26 D. Vakar išlydėjome čekus ir vengrus, atvažiavo vokiečiai. Džiaugiamės studentais iš Erfurto, Greifsvaldo, Miulhauzeno: šį rytą draugai nepramiegojo. Pavalgę pietus, pasiimam grėblius, kastuvus, šluotas, bet, einant j darbo vietą, pradeda lyti. Maža kontorė lė priglaudžia 28 studen tus. Pradedam dainuoti — draugai mums pritaria. Pas kui eilė vokiečių dainoms, Bandom susikalbėti vokiškai, angliškai, rusiškai. Į pavakarę lietus nusto ja, o keltis jau nesinori, Užbaigiam „darbo" dieną, pamatę atvažiuojantį autobusą. Merginos gidės šį vakarą, kaip ir kasdien, turi daug darbo. Į stovyklą grįžtam 18 vai., o kultūrinę programą galim pradėti 18.15. Ir bėga užsieniečiai, merginų raginami, paskubom nusiprausę, į miestą žiūrėti Gedimino pilies, kitu sena miesčio grožybių. Labiausiai svečiai žavėjosi mūsų Alma Mater. Dvylika kiemelių — dvylika istorijų. O kiek įdomaus galima papasako ti apie studentų tradicijas.
rengiįdomių literatūrinių tas nių! Ir koks gražus llterašūkis: „Draugauja tūros — draugauja tautos". blogos Deja, pats dėl sveikatos galėjau dalyvauti tik bendroje konferenpasldalincljoje, kur buvo ta mintimis apie Hetuvlų tarybinę literatūrą kitų bro liškų literatūrų kontekste. Pokalbis buvo ne komplimentinio pobūdžio, o dalykiškas ir įdomus. Kokie Jūsų nauji kūrybiniai sumanymai? Iš „Vagos" leidyklos i iškeliavo spaustuvę jau ,Kelyje j eimano knyga , .Minties" leidyklėraštj". ......... lai esu įteikęs publiclstlkos „Sugrįžimai". Tiknygą apysakų kluosl iškeltl ir apie kaimo jaunimą trllogiją „Visam gyvenimui"; j ją įeitų anksčiau parašy tos apysakos „Rojaus kam pelis", „Trys pirštai" ir neseniai „Pergalėj" spaus dinta apysaka „Visam gy venimui". Apysakose kalba ma apie įvairių specialybių jaunuosius žemės ūkio spe cialistus, gvildenamos jų moralinės, etinės ir kitos gyvenimiškos problemos. O dabar po truput) rašau kažką panašaus į istorinį romaną, Apie jį plačiau kalbėti dar nenorėčiau. SaHa to ruošiu spaudai ir eilėraščių knygą, kurią kol kas vadinu „Laimę pažinęs". Nuoširdžiai dėkojame už pokalbį ir linkime kūrybi nių sumanymų realizavimo.
— Draugams Vilnius pa tinka. Trakai ir Kaunas taip pat, — džiaugiasi gidės Dai va Navardauskaitė, Daiva . Gerikaitė, Rūta Rutkaus-. kaitė. RUGPJŪČIO 15 D. Sį vakarą — mitingas. Kalbam apie rytojaus — spartuoliško darbo Gagarino — dieną, miesto fondui f padirbėti iš peNutariami pritardami komisaro ties, Kalvaičio kalbai. AntR. ros brigados brigadininkas R. Juška kviečia padaryti darbų už 150 rb. Pirmoji ir trečioji brigada žada ne atsilikti. RUGPJŪČIO 27 D. diena. Paskutinė darbo Mergaitės dar pasėja žolytę, vaikinai deda borteIlgas liūs, kloja plyteles, šaligatvis, nusitiesė mūsų Stato stulpus — šviesi bus gatvė. Paskutinį kartą šią vasalenkiškų papietaujam rą užkandinėje „Popatiekalų ioneze". Mus maitino šaupadėniai, net užsieniečiai ką parašė... Vakare išleistuvės, Geriausiems įteikiami garbės raštai.
RUGPJŪClO 28 D. Jau ir paskutinis rytas. Sutvarkom kambarius, „suvedam sąskaitas" su vadu. Mūsų vadas juokauja: „Ge riausias būrys' — „Juven tus", kur kitur tokį pulką užsieniečių būtumėt pama tę!" Išties, tie draugystės va karai, pasilinksminimai prie laužų, sporto varžybos, o svarbiausia — bendras dar bas, palieka geriausius pri siminimus. Liūdna skirtis. Pasikei čiam adresais, nubraukiam atsisveikinimo ašarą.. Atei sim vieni pas kitus į Sau lėtekio alėją, į Čiurlionio gatvę. Iki pasimatymo, Loreta, Ina, Sofija, Ričardai. Lik sveikas, studentų' miesteli, palinkėk sėkmės, žydra bū rio vėliava, mes dar susi tiksim! Alma MONKAUSKAITfi MF studentė
GIMTINĖS SPALVOS
V■
į „laimės žiburį“
V ■
dviračiais
Kelias iš Kauno j Jurbarką — vienas gražiausių mūsų krašte, turtingas istorinių pa minklų. Visas dienas negali atplėšti akių nuo mėlyno Ne muno vingių, dar net sapne matai save nuostabiose Ne muno pakrantėse.
liuona atsisveikinome prie Vytauto paminklo. Nuo jo leidžiamės į pakalnę ir jau... „žirgeliai" namo. Prįžti susiruošėme kita Ne muno puse, tačiau Veliuoroje niekas nesutiko mus per kelti per Nemuną — visus baugino dviračiai. Teko t io pačiu keliu sukti j Seredžių. Ties Seredžiumi persikėlus per Nemuną, atsiduri šakių rajono Kriūkų gyvenvietėje. Paskutinę dieną reikėjo la biau skubėti — grįžti tiek, kiek nukeliavome per dvi die. nas. Miname, miname, mina me. .. Ir skaičiuojame kilo metrų stulpelius. Netiesa, kad kelias j namus — trumpes nis. Ne tik mes, bet ir vaiki, nai daugiau susidomėję pa kelės stulpeliais negu qamtovaizdžiais.
biruose vanduo — tik Virk tingėjome suskaičiuoti laip makaronų košę ir pietauk. telius, vedančius į Belvede. Pietūs nuo laužo — tai ne... rio klasikinio stiliaus rūmus Vilniaus valgyklose. — jų tiek, kiek metuose die Itališkai Aplankę fašistų aukų kapi. nų — net 365! nes prie Jaučakių piliakalnio, „belvedere" reiškia gražų reginį. Danguolė kopiame dar j vieną kalnelį vaizdą, ir sustojame. Nuo čia prasi „išsigando" Belvederio laip deda Vilkija. Klausomės pa telių ir liko mūsų laukti apa. Raudondvaris — mūsų pir sakojimo iš A. Semaškos kny. čioje. O mes iš buvusio gra mosios nakvynės vieta. Atsi gos: „šiose apylinkėse seno žuolio parko (dabar jau ge dūrėme čia dar nesutemus vėje dunksoję tamsūs miš rokai apleisto) atnešėme jai ir džiūgavome, kad suspėsi po maumedžio kai. Už Nemuno jau gyvenę kiekvienas me apžiūrėti gyvenvieię. žmonės. Užnemuniečiai njsi- šakelę. Žinome, kad čia stūkso Rau Kaip gali važiuoti panemu kaltusius ištremdavo j kitą dondvario pilies rūmai, pa upės krantą, į tuos baisius nės keliu ir neužsukti j Klanstatyti Kauno vėliavininko J. miškus. Tremtiniai girdėdavę gius, P. Cvirkos tėviškę!? Dziavialtausko dar apie 1615 vilkų stūgavimus ir vis bai Pats rašytojas apie Klangius Ilgiau sustojama jau m. Tačiau jie pasislėpę tarp mingai kartodavę: „Kaip čia rašė: „Tai senas Panemunes no rajone, Zapyškyje, medžių, ir mums reikia pa gyvensime, čia tikra vilkija". kaimas — didelių štukorių, kelio stūkso vieniša senojo kilti j kalną, kad galėtume Apžiūrime ant aukšto kalno dainininkų ir muzikantų! Apie Zapyškio bažnyčia — vėly apžiūrėti. Nors rūmai juos iškilusią bažnyčią, nusilei. tą kaimą aš parašiau knygą vosios gotikos paminklas. ir turi pilies bruožų: bokštą, džiame į Kauno mažąją gat „Žemė maitintoja". Aplanko, Naujojoje miestelio dalyje šaudymo angas, tačiau gyvę prie namo, kuriame 1862 me P. Cvirkos memorialinę iškilęs vandentiekio bokštas nybinės reikšmės šis statinys klausome su 20 m aukštyje įrengta —1864 m. gyveno ir di’bo sodybą - muziejų, neturėjo — sienas būtų leng žinomas lietuvių liaudies dai muziejaus bendradarbio - žvalgos aikštele. vai įveikusios to meto patran. nų rinkėjas A. Juška. Suži Staniulio pasakojimo kos. Tai buvo feodalų repre Prieš pat Kauną akį nome, kad Vilkijos gimnazi. rašytoją. zentaciniai rūmai, pilimi pa Paskutinis šios mūsų dienos traukia dar J. Biliūno aprašy joje mokėsi rašytojas P. gal tradiciją vadinami. Dabar Cvirka. Tad nuvažiuojame ir tikslas — pasiekti Veliuoną. tas gražus pušynas, Nemuno rūmuose įsikūręs žemės prie vidurinės mokyklos, kuri Surandame nakvynę jau su pakrantės. Tai dabartinis pio. ūkio mechanizacijos ir elekt dabar vadinama rašytojo temus. Tad miestelį apžiūrėti nierių miestas — Kačerginė. rifikacijos mokslinio tyrimo vardu. išsirengiame tik kitos dienos Dar keletas kilometrų — ir institutas. Mūsų ekskursija po Vilkiją rytą. Veliuona — vienas jau Kaunas. Lyg miražas švie Iš rytoi vėl ant savo „ark- baigėsi. Vėl tylus dviračių įdomiausių dešiniojo Nemuno čia Aleksoto tiltas. Važiuoji, išsidėstęs važiuoji, o jis vis toli ir toli. liukų", Vėjas negailestingai ratų dūzgimas. Nuo vėjo kranto miestelių, „degina"1 veidus stabdo dvi- bandome slėptis už vaikinų dviem aukštais apatinėje ir Pagaliau... Traukinys. „ viršutinėje terasoje Pa- — sako vienas iš mūsų, račius. O 1 čia dar kalnelis, nugarų. noriu sėstis, tik... ne Už 12 km nuo Vilkijos kai nėję ir Antkalnėje. UžUž jo kitas, trečias.. . „Kam dviračio!" kopiame net j keturis piliadviejų upių — Dubysos ir mums tas „Ilaimės žiburys"? Vilniaus geležinkelio sto Mes ir taip laimingos", — Nemuno — santakoje mus kalnius, Vienas iš jų vadilyg pykome, lyg juokavome. pasitinka Seredžius. Sėdime namas Gedimino kapo pilia tis. Prieš išsiskirdami, paskuti sustojame -alų. Taip ir gimė mūsų posakis „į pačioje Seredžiaus piliakal kalniu. 1925 m. ant jo di nį karfą ar aš patenkinta „laimės žiburį" dviračiais". nio viršūnėje ir skaitome džiajam kunigaikščiui pastaty. „Spėkit, Jis tiko tik mums, dviems mer apie legendomis apgaubtą tas obeliskas. Apie Veliuonos žygiu?" — klausiu. Mūsų va ginoms. Vyrai toli gražu neat Seredžiaus praeitį, Istorikų pilis galima sužinoti tik iš das A. Sfriūka nedrįsta atsa Seredžiaus pilia metraščių, nes nė viena ne iš, kyti. Tyli ir Eugenijus su rodė nuvargę. Atvirkščiai, ret romantikų ir Danguolė. karčiais kuris „išdrįsdavo" kalnis net pradėtas vadinti liko iki mūsų laikų. įdomi Saulium. Tyli Veliuonos dvaro Vadinasi, teks pačiai apsaky pareikšti, kad šaltoka. Tada Palemono kalnu, nes, esą, čia buvusio sodyba — XIX a. pradžios ti: „Važiavau, daug mačiau, mes tokj išsišokėlį siųsdavome palaidotas Palemonas... Seredžiaus kaimynystėje, klasicizmo stiliaus rūmai, ap save nugalėjau. Aš larming.-l" j priekį „žvalgybon". Ir link Jurba-ko, supti parko. Parke auga du Tai štai koks jis, tas „laimės kol jj pavydavome, puikio važiuojant je stovyklavietėje jau kūren aukštame Nemuno krante sto labai reti Lietuvoje gelton- žiburys"... Lauda KEBKYTĖ davosi laužas, garuodavo ki. vi Belvederio rūmai. Nepa- žiedžiai tulpmedžiai. Su Ve-
Afe7J//-V/A7ilH7-VO
Mūsų bendrabutyje įvy ko susitikimas su poete M. Kontrimaite. Aptarėme ant rąją M. Kontrimaitės kny gutę „Dienų veidai". Poetė taip pat įspūdingai apie Armėnijos pasakojo su literatūrą, jos ryšius Lietuva. X X X svečiavosi Bendrabutyje psichologė Violeta Januš-
ĮVAIRENYBĖS XX amžių reiktų pavadinti ir „testų amžiumi". Jų po puliarumas visame pasaulyje tiesion fenomenalus. Na, o „testų testu" vadinamas pran cūzų testas intelektui nusta tyti ,,10". Jo punktu sistema labai primityvi: 60—70 punktu — debitas; 90—-110 — vidutinė inteli gencija; 140 — genijus! Laikraščio ,,Le Point” dar buotojai paprašė keletą įžy mybių iš literatu ir moksli ninku pasaulio būti testuo jamaisiais. Štai ir atsakymai. Rašytojas, Gonkūrų premijos laureatas LIUSJEN BODAR
su kienė. Ji supažindino psichologijos šiuolaikiniais pasiekimais, tyrinėjant žmosantykius. nių tarpusavio Viešnia išskyrė judesio, išraiškos svarbą žmonių bennustumdama žodravime, džius į antrąjj planą. Zeneta SONAITĖ 11 bendrabučio III korpuso bendrabučio tarybos plrmlninloė
Trumpai
NUGALĖJO TEISININKAI
Baigėsi beveik du mėne sius vykęs tarpiakultetinis futbolo turnyras. Nugalėtojai — Teisės fakulteto sportin inkai. Pirmose finalinės grupės rungtynėse jie žaidė su matematikais. Sis susitikimas vyko labai atkakliai, abi komandos veržliai atakavo priešininkų vartus, Aikštės grupių bendradarbiavimą centre daugiau dominavo matematikai, bet jų atakas su fakultetų visuomeninė atremdavo patikimai žaidę mis organizacijomis, Uni teisininkų gynėjai, kuiie
Neseniai įvyko Univer versiteto ūkio taryba, vie siteto liaudies kontrolės tos komitetu, komjauni grupių seminaras bei mo prožektoriumi, kalbė Centrinės liaudies kontro jo doc. S. Žeiba ir doc. S. lės grupės išplėstinis po Uosis. sėdis. Pranešimą tema Kaip išvengti šabloniš„WU Liaudies kontrolės kumo, kovoti su neūkiš uždaviniai ir kumu ir švaistymusi, kaip veiklos kryptys, Įgyvendinant aktyviau ir ekonomiškiau TSKp XXVI suvažiavimo veikti, didinti kontrolės nutarimus" skaitė TSKP veiksmingumą, apie nepa Universiteto turistų klu Istorijos katedros dėstyto kankamą jos darbo viešu be (Saulėtekio 31) veikia jas, Universiteto liaudies mą kalbėjo CLK pirmi turistinės literatūros pa kontrolės grupės lektorius ninkė doc. N. Raguotienė. rodėlė „Mūsų plačioji ša A. Paulauskas. Be to, susirinkimas ap lis", skirta TSRS 60-mečiui. svarstė Vilniaus miesto Diskusijoje dalyvavęs Aplankyti galima ketvirta doc. L. Tapinas pažymė liaudies kontrolės komite dieniais 18—20 vai. Kvie to nutarimą „Apie Vil jo, kad liaudies kontrolės čiame. darbe reikia palaikyti niaus Valstybinio Peda UTK valdyba glaudesnius ryšius su fa goginio instituto liaudies v kontrolės grupės darbą, kultetų liaudies kontro LTSR valstybinis televizi įsakymą aDie jos ir radijo komitetas skelbia lės grupėmis, kad nesi- vykdant konkursą televizijos ir radijo kartotų patikrinimai. Apie liaudies kontrolę TSRS". Odeta KVEDERAITYTE diktorių (vyrų ir moterų) vie didesnį liaudies kontrolės
greitai atsisakė dalyvauti eksperimente, nes nesuprato didesnės dalies klausimų. įžymus istorikas, Prancūzų Akademijos narys Pol GUF pareiškė, kad testas jam per sunkus. Du kiti literatai, taip pat Gonkūrų premijos laureatai ARMAN LANU ir BERNAR KLEVEL surinko po 65 punktus ir tapo. . . debi tais. Buvęs savaitraščio ,,L'ex Dres" redaktorius ne debi tas, bet ir ne kažin kokio proto individas. Bet FRANSUA KAVANA, nevykusių apsakymų autorius, pasirodė beesąs genijumi. Sirijos studentų nacionali. Ar verta tikėti testais? Tik nė sąjunga visoms užsienio laisvalaikiu. šalių studentų organizaci joms nusiuntė kreipimąsi, Parengė raginantį pasmerkti žvėriš Sigita URBONAVIČIŪTĖ kus Izraelio grobikų nusikal timus Libano ir Palestinos jaunimui. Tai — barbarišku-
mas, kurj Tel Avivas vykdo iki šiol, sakoma kreipimesi. XXX Alžyro aukštosiose mo kyklose naujus mokslo metus pradėjo daugiau kaip 104 tūkstančiai studentų. 1962 metais, kai Alžyras iškovojo nepriklausomybę, šalyje bu vo tik vienas universitetas. Dabar Alžyre veikia 6 dideli universitetai, 8 universitetų centrai, 8 aukštosios techni. kos mokyklos ir 23 moksli nio tyrimo centrai, esantys 20-tyje įvairių miestų.
toms užimti. Konkursas įvyks š. m. gruo džio 23 d. 11 vai. Valstybinio komiteto patalpose (Vilnius, Konarskio 49). Konkurse gali dalyvauti as menys. turintys aukštąjį išsilavinimą arba studijuojan tys aukštojoje mokykloje. Konkurso dalyviai pasiruo šia paskaityti visuomeninio politinio pobūdžio informaci ją. poezijos ir prozos kūrinį. Norintys dalyvauti konkur se privalo mokėti lietuvių ir rusų kalbas, turėti gera dik ciją. sceninę išvaizdą, klausą, orientuotis visuomeniniamepolitiniame. ekonominiame bei kultūriniame gyvenime. Dokumentai dalyvauti kon
Redakcljos adresas: 232000 — MPT, Universiteto g. 3, „Tarybinis Studentas". Telefonai — 611179, ketvirtadieniais spaustuvėje 610444 LV 16490. Iškilioji spauda, Užs. Nr. 3206 1 spaudos lankas. LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje Tiesos g. 1 •CoKeTCKHH cryAeHT» — opraH napncoMa, peKropan, Koaonvra AKCM Amtbei, npoipKOMa op^eHOB TpyAOBoro npacHoro 3HaMena h ApyacObt HapoAOB BHAr»fflOccxoro yHHBepcnera «m. B. Kancyicaca. Ha amtobckom a3bixe. PeAaKTop H. BapannmpcakTe.
tuoj pat siųsdavo kamuolį gerai techniškai pasirengu siems puolėjams. įdomios rungtynės baigėsi taikiai 1:1. Antrame susitikime teisi ninkai įtikinamu rezultatu 4:0 įveikė Prekybos fakulte to futbolininkus, O matematiku ir jų kova baigėsi lygiomis 1:1. Tad galutinė komandų rikiuotė: pirmieji — teisininkai, antrieji matematikai, Prekybos fakulteto studentai — tretieji. Z. KACANAUSKAS
kurse priimami iki š. m. gruo džio 13 d. adresu: Vilnius, Konarskio 49, TVR komitetas, kadru skyrius. Smulkesnė informacija tei 66-15-45, kiama telefonais: 63-56-51, 66-24-58. XXX Dingusį studento pažymėišduotą jimą Nr. 790608, MF studentei Jūratei VILnegaliojanKAITEI, laikyti čiu. Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 780701, išduota MF studentui Vytautui GAI negaliojančiu, LIUI, laikyti Dingusį pažystudento mėjimą Nr. 800555, :šduoJurijui tą GF studentui VALIŪNUI, laikyti negaliojančiu. Dingusį studento mėjima Nr. 800115, tą MaF . studentui RAMASKAI, laikyti jančiu. pažyDingusį studento mėjimą Nr. 820621, išduo tą MF studentei Redai KESMINAITEI, laikyti negalio jančiu.
Korektoriai E. Borisovas, A. Pranlnskas
J
Redaktorė J. VARAPNICKAITĖ