VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS!
šiame
NUMERYJE: į
G 7\UVBl I )IS
NUTARIMUS — Į GYVENIMĄ
!
*
!
> DAR KARTĄ APIE JUBILIEJAUS IŠKILMES į * j
į
RUOŠIAMĖS SESIJAI
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
EINA NUO
1950 METŲ
1979 m. gruodžio 14 d.
Nr. 37 (1102j
SPORTAS
Kaina 2 kap.
KĄ PASĖJAI,
Z
TĄ IR PJAUSI
Sveikiname
|1579|
o
Z/<srrOc
Greitai ir gruodis baig sis. Prasidės jskaitų ir eg zaminų metas. Vieni stu dentai sakys: „Dar viena sesija atėjo", kiti — „Ko kia gi bus pirmoji sesi ja?". Taip, atsakyti j šj klausimą dabar dar sun ku. Nors... Jeigu kiek vienas vaikinas ir mergi na, peržengę mūsų aukš tosios mokyklos slenksti, „rimtai kibo j mokslus" dabar beliks tik pasitik rinti gerai žinomus daly kus.
GARBES RASTU:
MTS FF vyr. inž. Albertas PINCEVICIUS, MTS inž. Antonas ZALlSEVSKIS, EKFF lab. vedėja Regina PETKEVIČIŪTE, Fil. F asist. Kęstutis URBA. PAGYRIMO RASTU: SC vyr. inž.-mech. Bronius RUKŠĖNAS, Fiz. lav. kat. vyr. dėst. Vytautas MATULAITIS, Okio skyriaus komendante Zita KLEPACKAJA, Prietaisų lab. vyr. inž. Piotras AVSEJEVAS, Dklo skyr. kiemsargis Pranas DOSINAS. Už gerą darbą ruošiantis Vilniaus universiteto 400-jų įkūrimo metinių jubiliejui šiems universiteto studentams reiškiu padėką:
PEF II k. stud. Algimantui RUD1NSKUI, PEF n k. stud. Eugenijui BOGUSUI, IF II k. stud. Daivai SNIUKAITEI.
GARBES RASTU, JUBILIEJINIU MEDALIU IR SUVENYRU: MOKSLINE BIBLIOTEKA IR ADMINISTRACIJA
SESIJA SESIJA Mūsų korespondentai lankėsi Filologijos ir Isto rijos fakultetuose ir pada rė keletą nuotraukų, pa sakojančių, kuo gyvena studentai prieš sesiją.
TORNAU Jurgis — MB direktorius BAČIULIS Algirdas — sk. viršininkas GRAŽYS Juozas — prorekt. pavaduotojas RAGAIŠIENE Jadvyga — prorekt. padėjėja MILIAUSKIENE Laima — sk. viršininkė ISGANAITIS Antanas IE vyriaus, inžinierius KISELIAUSKAS Jonas — sk. viršininkas ŽILĖNAS Vincas — muziejaus direktoriusUTARAS Minvydas — sk. viršininkas ELINSKAS Virginijus — vyr. inžinierius KŪGINIS Raimundas — laboratorijos vedėjas JAKŠTAS Vytautas — dailininkas NAUJIKAS Vidas — vyr. inžinierius ŽALKAUSKAS Valerijonas — aspirantas
PAGYRIMO RASTU, JUBILIEJINIU MEDALIU IR SUVENYRU:
MATEMATIKOS FAKULTETAS:
JUSAS Jonas, vyr. dėst. FIZIKOS FAKULTETAS
Vieni jų jnikę j kny gas, valandų valandas dirba skaityklose, kiti mokosi drauge: dvi gal vos — du protai. Leonardo Skirpsto ir Kęstučio Taločkos nuo traukos.
Vyr. dėst. VALIUKĖNAS Vytautas Vyr. inž. KEŽIONIS Algimantas GAMTOS FAKULTETAS
Vyr. dėst. KIRVELIS Dobilas Laborat. vedėja BALNYTE Kristina
MEDICINOS FAKULTETAS Doc. ČESNYS Gintautas Metod. GAIŽAUSKAS Lionius
ISTORIJOS FAKULTETAS
Kat. ved. doc. ŽEIMANTAS Liubomiras FILOLOGIJOS FAKULTETAS Vyr. dėst. IDZELIS Rolandas PRAMONES EKONOMIKOS FAKULTETAS
Doc. PRAKAPAS Petras
\
Nukelta i 2 psl.
Studentams skaito paskai tas 3 mokslu daktarai, 4 mokslu kandidatai. Atvyksta atstovų iš są1979 m. liepos mėnesįį simiems pedagogams įves riai J. Kubilius, V. Statu- junginių moksliniu tiriaTSKP CK ir TSRS MT ta pedagoginė praktika. levičius. Čia studentai mųjų institutu — TSRS priėmė nutarimą „Dėl to Tik taikomosios matema garma temas moksliniam MA Steklovo instituto, Leningrado, lesnio aukštosios mokyk tikos specialybės studen- individualiam darbui iš Maskvos, los vystymo ir geresnioi tams padaryta išimtis. vadovų nagrinėjamų pro Baltarusijos universitetų. specialistų rengimo". Ja Pavartę statistikos duo blemų. Jie turi didįjį se Bendradarbiavimas su me akcentuojamas stu menis, sužinosime, kad minarą pas prof. J. Kubi Greifsvaldo, Prahos uni dentų idėjinio - politinioi matematikos fakulteto lių. Didelį darbą atlieka versitetais atveria plačias auklėjimo gerinimas, SMD iki 1974 m. buvo e. prof. p. V. Paulaus persektyvas. Štai A. Ka mokslinis tiriamasis dar perskaityta 25 praneši- kas, subūręs geresnių stu šubą Greifsval.de apsigy bas bei teorijos ir prakti mai, o 1979 m. — jau 78 dentų grupę, dirbantis nė mokslu kandidato kos derinimas. Kaip šios tokie pranešimai. Kuo pa- kartu su savo buvusiais laipsni. problemos sprendžiamos■ aiškinti toki mokslinio studentais, dabar aspiran 1980 m. moksline meto mūsų universiteto mate darbo suaktyvėjimą? tais A. Račkausku, V. Sa dinę pagalbą teiks 5 matikos fakultete? — Tai betarpiškai su kalausku. daktarai iš TSRS Mokslų siję su taikomosios ma Skaičiavimo metodų Akademijos, 7 atstovai iš metais tematikos specialybės at būrelio seminarams vado TSRS aukštųjų mokyklų. Jubiliejiniais matematikos fakultete bu- siradimu, — tokia fakulte vauja doc. F. Ivanaus Be to šiuo metu turi at vo surengta konferencija to SMD mokslinio vado kas, M. Sapagovas (dirba vykti Prahos universiteto universiteto istorijos kiau vo A. Štaro nuomonė. MA institute). Šiame bū pasiuntinys. Taip pat ir Simais. Be to, kasmet Matematikos fakultete relyje dirba studentai, mūsų universitetas siun vyksta pirmų kursų kon į mokslini tiriamą j i dar numatyti darbui aukšto čia savo specialistus — ferencija, kur studentai bi, studentas įtraukiamas siose mokyklose. doc. R. Lapinskas dabar daro pranešimus iš TSKP nuo pat pirmo kurso. Jo Ukiskaitai vadovauja dėsto Adis-Abebos uni istorijos. Tačiau čia dar- kūrybinio mąstymo lau doc. J. Kruopis. Per ją versitete, doc. F. Mišeikis bas auklėjant idėjiškai- kia programavimo būre studentai įtraukiami į — JAV. politiškai .tvirtą specialis- lis, kuriame iš esmės dir darbą. Labai daug studen Matematikos fakulteto tą daugiausia tenka vi- ba pirmo ir antro kurso tų skaičiavimo centre, disciplinų studentai. Tiesa, nagri- kur jie dirba po kelis studentai naudojasi są suomeninių vadovėliais. dėstytojams, Todėl norė- nėjamos problemos sudo- prie nagrinėjamos temos. junginiais tusi daugiaui pakalbėti mina ir vyresnių kursų Ūkiskaitinės sutartys su Kai kurie jų yra verčia apie studentų mokslinį ti studentus. Matyt, progra daromos su Kauno radijo mi į lietuviu kalbą. Be to, riamąjį darbą, nes geros mavimo būrelio populia komponentų gamykla, reikėtų pažymėti univer teorinės žinias neturės rumą iš dalies nulemia ir Matematikos ir kiberneti siteto darbuotoju leidi pagrindo, jei jos nebus tai, kad programavimo kos institutu, gamyklo- nius. Daug vertingos me nuolat taikomos praktiko kursas dėstomas ir mate mis ir įmonėmis. Studen- džiagos studentai randa je. matikos, ir taikomosios tai, vadovaujami dėstvto- neseniai pasirodžiusiame Studentų kursiniai dar matematikos specialybių jų, turi galimybę spręsti J. Kruopio „Matematinė bai, kurie susiję su kated studentams, Be to, stu- daugeli problemų prakti je statistikoje". Šiais me ros darbu, perauga i dip dentas čia gali dirbti koje. Nebe naujiena ir tais bus išleistas J. Kubi lominį darbą, kurio tema mokslinį darbą be giles studentų racionalizatori- liaus „Tikimybių teorija ir matematinė statistika". tokia patį, kaip ir anks nių teorinių žinių, nes niai pasiūlymai. Matuzevičius rašo čiau rašytų kursinių. Dėl lyginamos senos ir naujos — Tai ne visai moksli A. vadovėlį", to studentas, antrame logaritminės kalbos. nis, o daugiau praktinis „Topologijos kurse pasirinkęs .temą, ei Būrelis veikia prie tai darbas, — pasakė SMD V. Kabaila „Matematinę analize". lę metų gvildena proble komosios matematikos vadovas A. Štaras. mą, turėdamas tą patį va katedros, vadovaujamas trūksta Studentų pranešimų su Matematiku dovą, ir, — fakulteto de vyr. dėstytojo J. Ambra laukiame kasmetinėse Lie liaudies ūkiui, Nuolat kano žodžiais tariant, pa so (asistentas — buvęs tuvos matematikų draugi plečiamas skaičiavimo siekia gerų rezultatų. fakulteto auklėtinis R. jos konferencijose. Kiek centru tinklas. Baigę uni Katedros palaiko ryšius Dagys). Vyr. d. J. Amb vienais metais kieno versitetą, studentai dirba gamybinės, priešdiplomi- rasas dėsto A. Vienuolio nors darbą spausdina aukštosiose ir vidurinėse nės praktikos metu. Stu vidurinėje mokykloje, ku „Lietuvos matematikų rin mokyklose, moksliniuose dentai jas alieka Vil rios mbkiniai atlieka kinys". tyrimo institutuose, skai niaus, Kauno, Panevėžio praktiką fakultete. Kai Taikomosios matemati čiavimo centruose. Nuo skaičiavimo centruose ir kurie jų įsijungia i moks kos katedroje dirba va- ■to, kaip dabartinis stu mokslinio tyrimo institute. lini darbą. Štai pernai landininkai iš įvairių dentas įsisavins teorines Nuo gruodžio 1 d. prasi vienas moksleivis malo įstaigų. Fakultete jų yra ir praktines žinias, pri deda priešdiplominė prak niai nustebino .— jam bu virš dvidešimt. Jie ne tik klausys būsimo specialis tika, trunkanti tris mė vo leista skaityti savo skaito paskaitas ren- to darbo kokybė, todėl nesius. Jos metu studen pranešimą konferencijoje. gia praktiikumus, vado- kiekvienam studentui tai įjungiami i darbą — Be to, reikėtų pažymėti, vau ja kursiniams, diplo svarbu kiek galint dauatlieka skaičiavimo dar kad daug iš stojančiųjų į miniams darbams, kurie giau pasisemti žinių unibus, programuoja. Anks matematikos fakultetą siejami su jų nagrmėja- versitete, išnaudoti sučiau matematikai atlikda tarpo yra A. Vienuolio ma problematika. teiktas galimybes tapti vo penkių mėnesių prak vidurinės mokyklos auk Didelę paramą fakulte puikiu savo srities speciatiką, bet dabar ji sutrum lėtinių. tas gauna iš Mokslų Aka listu. Tikimybių teorijos bū demijos, Matematikos ir pinta, nes tiek būsimiems Rimantas gamybininkams, tiek bū- reliui vadovauja profeso- kibernetikos STEPONAVIČIUS instituto. e V. Lenino 110-osioms gimimo metinėms.
MOKSLINIO DARBO Neseniai įvyko Istorijos fakulteto pirmo kurso studentų mokslinė konfe rencija. Tai studentų mokslinių darbų konkur so, skirto V. I. Lenino 110-osioms gimimo meti nėms pažymėti, pirmasis turas Pirmininkaujant Istori jos fakulteto komjaunimo biuro narei L. Matulionytei, buvo apsvarstyti pir makursių darbai, parašyti visuomeninių mokslų te momis. Istorijos specialy bės studentė R. Griškaitė perskaitė referatą „Kap suko rajono revoliucinės ir darbo tradicijos“, žur nalistikos specialybės stu dentė S. Chadzevičiūtė išanalizavo „Komjaunimo tiesos" vaidmenį, auklė jant jaunimą tarybinio patriotizmo ir tautų drau gystės dvasia, o J. Bulkevičiūtė aptarė j aunimo socialinio aktyvumo pro blemas.
ĮGŪDŽIAI
Konferencijoje kalbėjęs profesorius K. Navickas džiaugėsi studentų dar bais, kuriuose gerai iš analizuoti faktai, pateikti apibendrinimai ir išvados. Rašydami tokius refera tus, studentai ne tik ge riau suvokia studijuojamą dalyką, bet ir įgyja pir muosius mokslinio darbo įgūdžius. Perskaitytus darbus api bendrino docentas P. Vit kauskas, vadovavęs ių autoriams. Docentas tei giamai įvertino perskai tytų referatų aktualumą, originalumą, gerą studen tų teorinį pasiruošimą. Pirmoji vieta konkurso pirmajame ture pripažinta žurnalistikos specialybės I kurso studentei Svajū nei Chadzevičifltei. Jos darbas pateko į antrąjį konkurso turą.
Pagrindinės organizacinio, nio darbo kryptys:
masinio,
politinio, ideologi
tai — visokeriopas socialistinio lenktyniavimo vysty mas, jo orientavimas į kokybės rodiklius, kova už pasitiktinių planų įvykdymą;
tai pirmunų patyrimo, tolesnių darbo formų ir metodų, prisidedančių prie darbo našumo kėlimo, rėmimas ir skleidimas; tai — nuoseklus ekonomijos režimo laikymasis, racionalus materialinių ir finansinių išteklių naudojimas;
tai kova su darbo drausmės pažeidėjais, dykinėjimu ir neorganizuotumu. Šioje kovoje vis didesnį vaidmenį turi vaidinti darbo kolektyvai, ir reikia plėsti jų teises.
Iš drg. L. Brežnevo kalbos TSKP CK plenume
Atkelta iš 1 psl.
EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAK.
Vyr. dėst. MAČIEKUS Venantas-Petras PREKYBOS FAKULTETAS
Doc. MILVYDIENĖ Genovaitė TEISĖS FAKULTETAS
VĖGELIS Vidmantas BENDRAUNIVERSITETINĖS KATEDROS
T/I polit. ekonomijos kat. v. dėst. GILYS Pavilas Choro vadovas doc. CETKAUSKAS Vytautas Vyr. dėst. CiCiNSKIENŲ Daiva Laborantė KALIBATAITĖ Tamara Orkestro vadovas KERBELIS Vidas Etnogrf. ansamblio vadovė KELMICKAITĖ Zita ADMINISTRACIJA IR MOKSLINĖ BIBLIOTEKA ASMINAVICIENĖ Ceslava — vyriaus, bibliotek. MTS vyr. inž. BARTKIENĖ Irena Vietos komiteto pirmininko pavaduot. GASIUNAS Laimontas Vyr. inspektorius GADEIKIS Liudvikas II s. 1. e. viršininkės par. MIKALAJŪNIENĖ Anta nina Vyriaus, buhalt. pavaduotoja KNIZIKEVICIENĖ Violela Vyr. inžinierius KEMEKLIS Petras „Žinijos" ats. sekretorė PULKAUNINKIENĖ Ona
GARSĖS RASTU MATEMATIKOS FAKULTETAS
Doc. MANSTAVICIUS Eugenijus Doc. MIŠEIKIS FELIKSAS Doc. NEKRAŠAS Vygantas Skyr. viršininkas LIBERIS Stasys Skyr. viršininkas ŠALTENIS Virgilijus
FIZIKOS FAKULTETAS
Kat. ved. prof. BANDZAITIS Antanas Kai. ved. doc. PISKARSKAS Algis Kat. ved. prof. VAITKUS Juozas-Vidmantas Kat. ved. doc. KIMTYS Liudvikas Doc. GRIGAS Jonas CHEMIJOS FAKULTETAS
Kat. ved. doc. RADŽIŪNAS Leopoldas Doc. MAClONIS Zenonas
GAMTOS FAKULTETAS
Kat. Doc. Doc. Doc.
ved. prof. PAŠKEVIČIUS Juozas RANCELIS Vyiautas GAILIUS Rimantas PETRULIS Leonas Rišardas
MEDICINOS FAKULTETAS Prof. MARCINKEVIČIUS Mykolas Kat. ved. prof. AMBROZAITIS Kazys Kat. ved. prof. ŠIMULIS Pranas Kat. ved. doc. PETRAUSKAS Aleksas Prof. KIBARSKIS Chackelis Doc. SVICIULIS Albertas ISTORIJOS FAKULTETAS
Prof. JOVAIŠA Leonas Doc. KULIKAUSKAS Pranas FILOLOGIJOS FAKULTETAS
Kat. ved. doc. AREŠKA Vitas Visuomeninių profesijų fak. dekanas, doc. UŽKALNIS Petras Prof. PALIONIS Jonas Vyr. dėst. VENGRIENĖ Eugenija PREKYBOS FAKULTETAS Kat. ved. doc. STANKEVIČIUS Juozas
EKONOMINĖS KIBERNETIKOS IR FINANSŲ FAK. Doc. KILIUS Boleslovas
TEIStS FAKULTETAS Kai. ved. doc. APANAVIČIUS Martynas Doc. STASKONIS Vladas KAUNO VAKARINIS FAKULTETAS Kat. ved. doc. JASAITIS Juozas BENDRAUNIVERSITETINĖS KATEDROS Filosofijos isl. ir ateizmo kat. prof. GENZELIS Bronius Politinės ekonomijos kat. doc. VENGRYS Aleksandras
PASIRUOŠTI PIRMAJAI SESIJAI
Pirmakursių adaptacijos universitete klausimas — vienas svarblaušių ne tik dėstytojams, bet ir mums, vyresnių kursų studentams, Nuo vakarykštis to, kaip prisitaikys moksleivis prie naujų sąlygų, pri Gintaras ALEKNAVIČIUS klauso, kokį studentą mes I kurso! žurnalistas turėsime.
Neseniai Istorijos fakul teto mokymo auklėjimo komisija organizavo pir makursiams tradicinę va karonę - susitikimą tema „Pasiruošimas pirmajai sesijai". Vakaro metu bu vo paliestas svarbus stu dentų higienos klausi mas. Apie tai įdomiai pa pasakojo medicinos kan-
didatas J. Ašmenskas. Pateikti patarimai turėtų padėti pirmakursiams iš spręsti laiko paskirstymo klausimą ir t. t. Fakulteto prodekanas S. Jegelevičius supažindino vakaro dalyvius su administraci ne tvarka egzaminų me tu. Labai vertingą infor maciją savo jauniesiems
kolegoms perdavė vyres niųjų kursų studentai. Manome, kad šis rengi nys pradės pirmakursiams geriau pasiruošti ir išlai kyti pirmosios sesijos įskaitas bei egzaminus. Nijolė DIDŽIOKAITĖ Istorijos fakulteto komjaunimo biuro sekretoriaus pavaduotoja akademiniam darbui
Daugiau kaip du mėne siai skiria nuo įspūdingų ir įsimintinų mūsų Alma Mater garbingos sukak ties šventės dienų. Jubiliejinės iškilmės, — kaip pasakė rugsėjo 21 d. iškilmingame minė jime, skirtame universite to įkūrimo 400 metų su kakčiai, drg. L. Šepetys, — įtikinamai pademonst ravo socialistinės santvar kos pranašumus, tautų draugystės, lenininės na cionalinės politikos prin cipų gyvybingumą ir is torinę reikšmę. Šiandieną, peržvelgę
šias nuotraukas, vėl trumpam sugrįžkime j didžiosios šventės sukūrj. Viršuje — kairėje: uni versiteto rektorių, kolek tyvą, akademinį jaunimą jubiliejaus proga sveiki no JUNESKO aukštojo mokslo sekcijos vadovas daktaras T. K. Balbiras. Daug svečių iš įvairių respublikų, Tarybų Są jungos ir užsienio šven čių dienomis lankėsi uni versiteto komjaunimo muziejuje. Viršuje — dešinėje: su muziejaus ekspozicija su sipažįsta TSRS aukštojo ir
specialiojo vidurinio mokslo ministras V. Jeliutinas. Didelei grupei^ mūsų aukštosios mokyklos dar buotojų už nuoširdų dar bą, pasiekimus įvairiose mokslo srityse jubiliejinių iškilmių metu buvo jteikti aukšti šalies ir respub likos valstybiniai apdova nojimai. Kairėje — apa čioje: Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezi diumo pirmininko pava duotoja L. Diržinskaitė įteikia apdovanojimą ka rinės katedros viršininkui V. Repšiui.
C
|I579|
o
400 METŲ JUBILIEJAUS ŠVENTĖS
AKIMIRKOS
Suskambo, suklego rugsėjo 21 dienos popietę nuo smagių studentų pokštų musų universiteto kiemeliai. Čia vyko Alma Mater pirmakursių imat rikuliacija. Leonardo Skirpsto nuotraukos.
PASKUTINĖ PASKAITA Tą dieną Ekonominės kibernetikos ir finansų ketvirtakurfakulteto siams — būsimiems bu halterinės apskaitos spe cialistams, ūkinės veiklos analizės paskaita buvo paskutinė. Nuaidėjus pa skutiniam skambučiui, į šventiškai papuoštą audi toriją susirinko grupių kuratoriai, katedrų dėsty tojai, dekanato atstovai. Susitikimą pradėjo fa kulteto dekanas ekono mikos daktaras profeso rius Jonas Mackevičius. Jis pažymėjo, jog ši bu halterių laida ypatinga. Tai gausiausia fakulteto
istorijoje apskaitos spe cialistų laida. Užtenka pa sakyti, jog ateinančių metų pavasari diplomus gaus bemaž 120 absolven tų. *— Prieš kelerius metus galėjome tik pasvajoti apie tokį didelį diplomuo tų buhalterių būrį, — pa sakė dekanas. — Kvalifi kuotų apskaitos specialis tų respublikos liaudies ūkiui dar labai trūksta. Taip pat ūkinio mecha nizmo tobulinimas apskai tos darbuotojams kelia vis didesnius reikalavi mus. Be specialybės daly kų, šiuolaikiniam buhal
teriui reikia turėti orga nizacinių įgūdžių, ku riuos išsiugdyti galima dar mokyklos suole. To dėl, tobulinant mokymo įprocesą, plečiant mokslinį darbą, kiekvienas studen tas jau pirmame kurse turi dirbti visuomenini darbą. — Katedros šioje srity je, — tęsė ,prof. J. Mac kevičius, — yra nemažai padariusios. Tai įrodo akademinių grupių veik la. Kiekvienoje jų rasime nemažą būrį aktyvių vi suomenininkų. kurie su maniai derina mokymąsi su darbu komjaunimo, profsąjungos organizaci jose, studentų mokslinėje draugijoje. Pavyzdžiu ki tiems gali būti ketvirtakursiai Laima Leonovą, Sigitas Petkevičius, Danu tė Šulcaitė, Genovaitė Gedrinaitė, Elena Smilgaitė ir daugelis' kitų. Tačiau negalima taiks tytis su studentais, ven giančiais visuomeninių įpareigojimų. Tokie stu
dentai turi puikią galimy bę ,pasitempti. Jų laukia gamybinė praktika, ku rioje norint galima įsigy ti elementariu darbo or ganizatoriaus įgūdžių. Pradėtą pokalbi, pratęsė grupių auklėtiniai. Ketvirtakursė Elena Smilgaitė kalbėjo apie studentų atsakomybės ir pareigos jausmo ugdymą. - — Mes didžiuojamės, —pasakė studentė, — kad studijuojame seniausioje šalies aukštojoje mokyk loje. Šiais jibiliejiniais metais kiekvienas studen tas galėjo parodyti savo sugebėjimus. Deja, ne visi atsakingai pažiūrėjo į šį dalyką. Pasitaiko tarp mūsų ir tokių, kurie stengiasi likti nuošalyje. — Šiandieną, nuskam bėjus paskutiniam skam bučiui, — tęsė E. Smilgaitė, — kiekvienas susi mąstė, ką jis 'padarė per studijų metus. Dar yra truputį laiko patikrinti save, pasižiūrėti, kokį bagažą susikrovei, pasi
tempti ir užpildyti spra gas. Studento visuomeninis darbas glaudžiai siejasi su pažangumo klausi mais. Dažniausiai geras studentas yra aktyvus vi suomenininkas. Apie tai kalbėjo fakulteto komjau nimo biuro narės L. Leo novą ir D. Šulcaitė. Susitikimo pabaigoje studentai padėkojo kura toriams, dėstytojams už nuoširdų darbą, vertingus patarimus. — Mes ypač dėkingi, — pasakė Laima Leono vą, — specialybės dalykų dėstytojams profesoriui J. Mackevičiui, docen tams D. Poškaitei, E. Ku nevičiui. Fakulteto auklėtiniai užtikrino, jog pateisins garbingą apskaitos spe cialisto vardą ir stengsis įgytas žinias pritaikyti to limesniame gyvenime. Leonas KRIVKA
VASARIO 24-ąją RINKIMAI Paskelbtas Lietuvos Ta rybų Socialistinės Respub likos Aukščiausiosios Ta rybos Prezidiumo įsakas dėl rinkimų j dešimtojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir Lietuvos TSR vietines Liaudies deputatų tarybas paskyrimo. Rinkimų diena paskirta 1980 m. vasario 24-oji, sekmadienis. Spaudoje skelbiamas Lietuvos TSR Aukščiausio sios Tarybos Prezidiumo įsakas dėl rinkiminių apy gardų rinkimams į respub likos Aukščiausiąją Tary bą sudarymo, spausdinami šių apygardų sąrašai. Tą pačią dieną įvyks rinkimai į kitų Tarybų šalies sąjunginių bei au tonominių respublikų Aukščiausiąsias Tarybas, taip pat vietines Liaudies deputatų tarybas.
kojo gidė Popi — 32 m. graikė, baigusi rusų kal bos kursus (juose mokosi labai daug jaunimo) ir daugeli metų bendradar biaujanti su tarybiniais turistais. Netoli Larnakos — Kiti Kartu su Lietuvos turis- rizmo šalis. Kas nesvajo- diniu vandens ir oro ke kaimelis (pagal legendą tų grupe, šių metų birže- ja ištisus metus maudytis lių susisiekimo centru, dar vadinamas mažąja lio mėnesi viešėjusią Kip- Viduržemio jūros sūriąją- Sostinės aerouostas ir ju Maskva, neva šį kaimą re, keliavo ir universiteto me vandenyje, mėgautis rų uostas Famagustoje 'pastatė turtingas didikas partinio komiteto sekre- saule, šiltu klimatu, susi- užgrobti turkų ir šiuo Moskvinas). Čia garsi toriaus pavaduotojas Jo- pažinti su turtinga istori- metu tušti. Aerouostas provoslavų šv. Motinos nas Bagdonas. Šiandieną ja, kultūra ir nuoširdžiais pastatytas 1975 metais, o cerkvė, kurioje gerai išsi Sporto mėgėjai tikriau-,. laužimo metai. Viename pradedame spausdinti js- žmonėmis. jūros uostas plečiamas, laikė VI amž. mozaika. šiai skaitė „Sporto" laik iš komandos susirinkimų pūdžius iš šios įdomios . . .šiltą birželio rytą siLarnaka (iš graiku kal- Dabar Kiti — pabėgėlių raštyje trumpą žinutę: buvo nutarta „prasimuš kelionės. dabru tviskantis laineris bos — sarkofagas) yra susibūrimo centras. Net „Atrankiniame futbolo ti" į respublikos pirmeny Kipro respublika. Kipro TU-154, kuriame įsikūrė salos pietvakariuose, ne 30 t. žmonių įsikūrė greta turnyre tarp miestų čem bes. „Mokslas" sustiprtšąlą Viduržemio jūros 30 Lietuvos turistų (spe- toli sostinės Nikozijos. esančiame palapinių mies pionų pirmą vietą užėmęs jo taktiškai ir techniška rytuose, plotas 9251 km2, cializuota pedagogų gru- Gyvena 84 t. gyventojų telyje. Valstybė skiria Vilniaus „Mokslas" atei Komandą papildė keletas 690 tukst. gyventojų (80% pė), pakilo į mėlyną aukš- iš jų 50 t. pabėgėlių iš šeimoms dideles pašalpas, nantį sezoną žais respub stiprių žaidėjų. Tai V. Ki Kipro graikų, 18% Kipro tį iš Maskvos aerouosto turkų okupuotos salos statomi nauji patogūs gy likos „Žalgirio" čempio lius ir S.Panamonovas turkų, yra armėnų. Ofl- ir skrido pietų kryptimi, dalies. Aplinkui 13.5 km venamieji namai. Skaudu nate. Nejaugi tai univer „Žalgirio" meistrų duble dalios kalbos — graikų ir Kijevas, Odesa, Anka- ilgiu miestą juosia drus- žiūrėti mums, nemačiu siteto vaikinai? rių komandos nariai. Ka „vairą“ užėmė turkų. Stačiatikybė ir is- ra... Pagaliau pro lėktų- kingieji ežerai, kuriuose siems karo pasekmių, į Taip, tai universiteto pitono lamas — valstybinės reli- vo langus pamatėme mė- per metus gaunama 54 t. žmones, kurie žino, kad „Mokslo'' sporto klubo Česlovas Okinčič — ener gijos. Sostinė Nikozija lyną Viduržemio jūros tonų kokybiškos druskos. netoli jų gimtieji namai, komanda. Ir kaip gi mūsų gingas, sportui atsidavęs (130 t. gyventojų). juostą. Vaizdo perpasako- Miestas garsus sodais, se- sodai, tačiau jie nepasie Alma Mater be futbolo, vaikinas. Geru mokymus ir pavyzdingu elgesiu įis Nuo 1571 buvo Osmanų ti neįmanoma, reikia tai naja architektūra, smė- kiami. Šių nepalūžusių sporto karaliaus? Dideliais pasiekimais pelnė draugų pasitikėji imperijos dalis, nuo 1878 pajusti pačiam. Neužilgo lingais pliažais. Pakrantė- dvasiškai ir fiziškai, ne m. Anglijos valda. Po at- po lėktuvo sparnais pasi- je daug viešbučių ir žu- paklususių diktatoriaus pasigirti negalim, dar ne m=. Geras kapitonas kaklių kovų 1961 m. spa- rodė kalnuotos, žadiuojan- vieš tavernų, kuriose ke valiai veiduose gali iš suspėjom kaip reikiant tai jau daug! Juk nuo j< lio mėn. 1 d. (nacionalinė čios žemės plotas. Tai pama šviežia žuvis, ištisą skaityti tvirta tikėjimą „apšilti". Kiekviena pra labai priklauso vidinė ko šventė) Kipras gavo ne- Kipro sala. dieną skamba muzika, geresne ateitimi. Jie ku džia nelengva. Viskas mandos atmosfera. „Mokslo" jėgą pirmiau priklausomybę. Po 1974 Larnakos aerouostas temperamentingos graikų ria naują gyvenimą, ko prasidėjo prieš trejus me m. liepos—rugpjūčio mėn. mus sutiko kaitria saule, dainos. Nemaža parduotu- voja už nepriklausomybę, tus. Universiteto fizinio šia pajuto „Inžinerija" Graikijos ir Kipro reakci- gaiviu jūros vėjeliu. At- vių, kuriose prekiaujama stengiasi gyventi atei lavinimo katedroje pra „Atletas", „Politechnika jos maišto sekė Turkijos likome turistams privalo- suvenyrais, vario, aukso nančioms kartoms. Gėriesi dėjo dirbti dėstytojas A. eilinės studentų sparta invazija Kipro šiaurėje, mus formalumus, sėdome ir sidabro dirbiniais bei tokiais vyrais ir moteri Žilinskas, — ilgametis kiados metu. Nemalonu 40% teritorijos užgrobė j autobusą, atvežusi mus visame pasaulyje žino- mis, seneliais ir vaikais, „Žalgirio" meistrų ko joms buvo palikti aikšte turkai. prie viešbučio ,,SVETOS mais siuvinėjimais. tikrais savo šalies pilie mandos kapitonas, TSRS lę nugalėtoms. Bet ka Kipras nuo 1960 m. BEACH", Išlipant iš maSiame mieste gimė ži- čiais, patriotais. Tai pa sporto meistras. Energin muolys apskritas! SNO narys. Pagal Ciuri- žinos, ant mūsų krito šil- nomas pasaulio filosofas, tvirtino ir susitikimai su gas dėstytojas nutarė su „Mokslo" pirmenybėse praėjusiu cho—Londono 1959 in. to pavasariško lietaus la- Atėnų filosofijos pradi- pažangios Kipro darbo rinkti visus futbolinin pakartojome susitarimus dėl Kipro ne- šai, nors lietus birželio niekas Zenonas. Jam liaudies partijos ('AKELI kus, universiteto studen metų rezultatą. Kadangi priklausomybės — Kipre mėnesi, saloje retas įvy- miesto centre pastatytas nariu Andrejasu, Kipro tus, kurie buvo „išsiblaš mūsų jaunių komanda liko 2 Anglijos karinės kis. Ir dar vienas siurpri- dailaus balto marmuro jaunimo vieningosios de kę" po įvairias miesto buvo nenugalima savo bazės. Nuo 1964 m. įves- zas — mes pirmieji šio paminklas — tarsi padėka mokratinės organizacijos komandas. Entuziastų at bendraamžių tarpe, mes buvome pirmi kompleksi ta SNO kariuomenė. viešbučio gyventojai. Vi- miesto įkūrėjui. Netoli (EDON) atstovais bei vie sirado. Tik keletas vaikinų bu nėję įskaitoje. Kipras trečia pagal dy- sur kvepia dažais, naujais nuo Larnakos yra anksty- tos jaunimu viename iš Žaidėme atrankiniame dį sala Viduržemio juro- baldais, šypsojosi, patei- vosios musulmonų archi- kaimų, esančių netoli nuo vo baigę sporto mokyk je. Ties ja susikerta pa- kęs staigmeną mums, pri- tektūros mečetė Teke Larnakos. Tai buvo tikras las, dauguma — sava turnyre su kitų respubli grindiniai jurų ir oro ke- imančios firmos diirekto- Chala Sultan, kurioje pa- draugystės, savitarpio su moksliai. Futbolo abėcėlę kos miestų čempionais. liai, jungiantys Europą, rius Dimitrijus. laidota pranašo Macho- pratimo šventė. Skambė reikėjo ne vienam moky Surinkome keturis taškus Aziją ir Afriką. Tai ir apįsikūrėme, pasitvarkė- medo pamotė. Mečetė pa- jo graikiškos ir lietuviš tis. O ir sąlygos nepavy iš šešių galimų, nė karto sprendė salos istoriją, me ir žvilgt per langą... skendusi palmių ir kipari- kos dainos, darniai skam dėtinos: stadionu tik per nepralaimėję, ir iškovojo kulturą ir jos likimą, ogi jūra čia pat, girdi jos sų medžių šakose. Mieste bėjo žodžiai „Družba", rungtynes galėdavom pa me teisę žaisti Lietuvos Kipras vadinamas vario, tylų, viliojantį bangų zoologijos sodas — tai „Mir", rankose ir atlapuo sidžiaugti, sporto sale — pirmenybėse. Prie šios pergalės daug grožio ir meiles sala. Le- ošimą. Labai greitai pajų- žaliuojantis ir žydintis že- se žydėjo raudoni gvazdi pasitreniruoti — tik kartą genda pasakoja, kad sa- tome vietos gyventojų mės plotas, kuriame įkur- kai. Dar ne kartą teko per savaitę. Gerai, kad prisidėjo futbolininkai: £ Okinčič ir A. Paknys los pavadinimas kilęs nuo svetingumą, nuoširdumą, dintas nacionalinis kalnų susitikti su Andrejasu (jis Vingio parkas didelis! Ne vienas „neišlaikė". (TF), S. Paramonovas, K. žodžio varis (Guprum). draugiškumą. Jie nuošir- karalius — muflonas, ke- baigė Tautų draugystės Antroji legenda teigia, džiomis šypsenomis svei- lėtas beždžionių ir paukš- universitetą Maskvoje), Liko tik labiausiai užsi Vipairtas, J. Murauskas ir kad pavadinimas kilęs kino mus — Tarybų ša- čių. išgirsti daug naujienų, ta spyrę , tvirti studentai, V. Bieliauskas (MaF), G. nuo žodžio kiparisas, nes lies pasiuntinius. Apie šį miestą ir vėliau čiau šis vakaras ilgai liks kuriems futbolas — neat Gelžinis (MF), R. Vaigiskiriama laisvalaikio da nas, V. Kilius ir J. Šim šių medžiu saloje auga Larnaka po 1974 m. ka- visose ekskursijose apie atmintyje. lis. kus (EKFF), R. Radzevi daug. ro (taip vadina vietos šalį labai nuoširdžiai, su Jau pirmaisiais metais čius (PEF), T. BernotaviŠiandien Kipras — tu- kiprijiečiai) tapo pagrin- patriotizmo ugnele pasa (Bus daugiau) miesto „Žalgirio" pirme čius (FF), V. Stanevičius nybėse užėmėme pirmąją ir A. Juknevičius (IF) bei vietą, antraisiais miesto kiti. varžybose — penkta vie Rezultatyviausiai šį se ta, trečiaisiais — laimėjo zoną žaidė R. Radzevičius me sidabro medalius. Tai — 14 įvarčių, Č. Okinčič pirmas svaresnis pasieki — 12, A. Paknys — 9. mas. Be to LTSR aukštųjų Sezonas baigėsi, bet il mokyklų spartakiadoje sėtis nėra kada. Laukia tais metais užėmėme naujos varžybos ir išban penktą vietą, stipriai pa dymai, kuT reiks nemažai sipriešinę ir privertę jau prakaito išlieti ir laisva dintis KPI, KKI studen laikio nepagailėti. tus, turinčius senas šios sporto šakos tradicijas. R. SINIAUSKAS 1979 — esminio persi „Mokslo" klubo narys
IŠ ĮDOMIŲ KELIONIŲ
SUGRĮŽUS
Vario, grožio ir meilės saloje
KIEKVIENA PRADŽIA NELENGVA
Kęstučio Taločkos nuotr.
DVI SĖKMINGOS IŠVYKOS
Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 770443, iš duotą ChF studentei Da nutei ŠULIAUSKAITEI, laikyti negaliojančiu.
• • • Dingusį studento pažy mėjimą Nr. 770434, iš duotą ChF studentui Dai Dingusį studento pažy niui JUREVIČIUI, laikyti mėjimą Nr. 760484, iš negaliojančiu. duotą GF studentei Dan guolei LUKŠAITEI, laiky ti negaliojančiu.
Dar dvi pergales į LTSR aukščiausiosios ly gos lentelę įsirašė „Moks lo" šachmatininkai, rezul tatu — 11,5:4,5 — įveikę Klaipėdos „Baltiją" bei Šiaulių „Taurą". Klaipė doje po dvi pergales pa siekė R. Kartanaitė, G. Glneikaitė, V. Novikovas
Redakcijos adresas: 232000 — MTP-3, Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas". Telefonai — 611179, ketvlrtadle nlals spaustuvėje 610444. Rinko ir iškiliuoju badu spandė LKP CK leidyklos spaustuvė Vilniuje, Tiesos e- *• Apimtis — 0,5 spaudos lanko. Laikraštis išeina penktadieniais. cry^CBTac* (oCoBercKSdt cry^esTs). Oprau napruoMa, pex ropaTa, KOMHTera AAKCM, MCCTKOMa B npo$KOMa opAeuoB TpyAonoro KpacHoro 3Haxeirn h Apy*6u HapoAon BEAtmoccnoro ynnnepcirrera hm. Bkmųaca Kancynaca Amt. CCP. Ha ahtobckom HSbixe.
ir D. Jocys, o Šiauliuose — R. Kartanaitė, A. Mi kėnas, D. Jocys, D. Jaki mavičius ir šių eilučių au torius. Nors pirmenybės artėja j pabaigą, ateityje laukia lemiamos kovos. Atrodo, jog dėl respublikos čem piono vardo kovoja tik Kauno „Pluošto" ir VU šachmatininkai, nes kitos komandos gerokai atsili ko. Rimvydas SURVILA t
Tiražas 4757 LV 15310 Užs. Nr. 3127
REDAKTORE A. NUGARAITE