STUDENTŲ Visų šalių proletarai, vienykitės!
_ canvBinis sccroencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
. . .AUKŠTOSIOSE mo kyklose jau atliktas žy mus darbas, studijuojant TSKP XXV suvažiavimo medžiagą. Tačiau negali ma apsiriboti vien trum palaikėmis šios medžia gos studijomis. Ir toliau katedros turi rūpintis, kad butu atnaujinamos ir turtinamos paskaitos, kad jose butų giliai nagrinėja mi aktualūs komunizmo statybos, pasaulinJo revo liucinio proceso, ideologi nės kovos klausimai, at skleidžiami brandžios so cialistinės visuomenės dėsningumai, argumentuo tai, iš klasinių pozicijų demaskuojamas antikomu
nizmas, reformizmas ir revizionizmas. Būtina, kad suvažiavimo dokumentus studentai nuolat naudotų, rengdami kursinius, diplominiius ir mokslinius darbus.
Marksizmo - leninizmo idėjos turi tapti jaunimo savastimi, vidiniu įsitiki nimu, nulemiančiu jo el gesio normas. Tuo tarpu daliis studentų (net ir as pirantų!) vis dėlto dar negiliai studijuoja mark sizmo-leninizmo klasikų veikalus, nesugeba jais pasiremti, analizuojant dabarties reiškinius. Vi suomenės mokslų kated
ros, tobulindamos sava rankiško darbo su pirmi niais šaltiniais metodiką, privalo išmokyti studen tus kryptingai ir giliai juos studijuoti, pagrindinį dėmesį skirti metodologi niam marksizmo-leninizmo teorijos turiniui jsisavinti.
Visuomenės mokslų dės tytojui nepakanka gerai žinoti savo dėstomą daly ką, būti plačios mokslinės erudicijos ir kultūros. Bū tina taip pat suprasti stu dentus, jų socialiniuspsichologinius ypatumus, reikmes ir siekius, mokė ti bendrauti su auditori-
1976 m. lapkričio 26 d. Nr. 37 (979)
ja, siekiant užsibrėžtų auklėjimo tikslų. 0 tai, savo ruožtu, reikalauja giliai pažinti studentų ko lektyvą, jų dvasinį pa saulį. .. .Teisingai daro tos katedros, kurios skiria kuo rimčiausią dėmesį idėjiniam bei metodiniam paskaitų ir seminarų to bulinimui, aktyviai siekia, kad toliau stiprėtų dėsto mų dalykų loginis ir emocinis Įtaigumas, kad studentai įsisavintų visuo menės mokslus kaip vie ningą žinių sistemą, kaip socialinės aplinkos per tvarkymo principus ir bū dus.
P. GRIŠKEVIČIUS LKP CK pirmasis sekretorius (Iš straipsnio ..Vienyti visuomenės mokslu dar buotoju pastangas“. Iš spausdinto ..Komunisto“ žurnale. 1976 m. Nr. 11.)
Marksizmo-leninizmo idėjos - jaunimo savastis Yra žinoma, kokį esminį vaidmenį atlieka visuomenės mokslai studentų komunisti niame auklėjime. TSKP XXV suvažiavimo dokumentuose akcentuota, kad dabartinėmis komunizmo kūrimo sąlygomis reikalavimai visuomenės mokslams ir kadrams nuolat didėja. Tai reiškia, kad vis didesnę reikšmę įgyja ir vi suomenės mokslų studijavi mas šalies aukštosiose mokyk lose, tuo pačiu ir mūsų uni versitete. Turėdami tai ome ny, mes kreipiamės į univer siteto TSKP istorijos katedros vedėją prof. K. NAVICKĄ, prašydami atsakyti į kai ku riuos mums rūpimus klausi mus. Gerbiamas profesoriau, Jūs dalyvavote rugsėjo mėn. Maskvoje įvykusiame šalies aukštųjų mokyklų visuomenės mokslų katedrų vedėjų pasi tarime. Kokie klausimai ten buvo aptarti!
ir efektyvumo penkmečiu. Taigi, ir visuomenės mokslų darbuotojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų darbas šiame penk metyje irgi turi tapti koky biškesnių ir efektyvesniu. Iš kilusiems uždaviniams aptarti ir buvo sušauktas Maskvoje šalies aukštųjų mokyklų vi suomenės mokslų katedrų ve dėjų pasitarimas. Pasitarimas pratęsė ir api bendrino tą darbą, kuris jau buvo atliktas visose TSRS respublikose, aptariant TSKP XXV suvažiavimo nutarimus. Centrinis pranešimas pasita rime buvo TSKP CK sekreto riaus drg. M. Zimianino — „TSKP XXV suvažiavimas ir visuomenės mokslų katedrų uždaviniai". Jame plačiai pa grįstas visuomenės mokslų di dėjantis vaidmuo dabartinia me etape, būtinumas pakelti į aukštesnę pakopą akademi nio jaunimo marksistinį ren gimą. Svarbiausias visuomenės TSKP XXV suvažiavimas iš mokslų dėstytojų uždavinys, kėlė lozungą, kad X penk pažymėjo drg. M. Zimianimetis privalo tapti kokybės nas, yra išugdyti studentų
marksistinius įsitikinimus, iš mokyti juos savarankiškai tei singai analizuoti visuomeni nius reiškinius, kritiškai ver tinti buržuazines ir bet ku rias revizionistines koncepci jas, sugebėti apginti savo marksistinius įsitikinimus. Pranešėjas ypač akcentavo kvalifikuotų paskaitų, vaizdi nių priemonių panaudojimo bei gerai organizuoto studen tų savarankiško darbo reikš mę mokymo procese. Pasitarimas apsvarstė vi suomenės mokslų dėstomų kursų naujas programas ir priėmė rekomendacijas, ku riomis visuomenės mokslų katedros, jų dėstytojai turi vadovautis savo darbe, geri nant studentų mokymą ir auk lėjimą.
Kas padaryta ir daroma universiteto TSKP istorijos ka tedroje sutinkamai su dabar keliamais visuomenės moks lams reikalavimais! Padaryta ir daroma nema ža. Katedra yra parengusi iš
Nuotraukose matome studentų profsąjungos XXV konferencijos momentus. Kairėje — ataskaitinį pranešimą skaito profsąjungos komiteto pirmininkas A. Kai rys. Dešinėje viršuje — įdėmiai klausosi delegatai: kalbama apie studentų gyvenimo problemas. Apačioje — ši trijulė ką tik apdovanota VPįiCT ženklu „Už aktyvų darbą prof sąjungos grupėje" (iš kairės): Danutė Skėrytė (FAF IV k.), Algirdas Gailiūnas (TF V k.), Danutė Sllėrytė (MMF IV k.).
tisą priemonių planą 1976— 1980 m., jis apima visas ka tedros dėstytojų veiklos pu ses. Plano pagrindą sudaro TSKP XXV ir Lietuvos KP XVII suvažiavimų nutarimai, kiti TSKP CK ir Lietuvos KP CK direktyviniai dokumen tai bei sąjunginio katedrų ve dėjų pasitarimo rekomendaci jos.
Svarbiausia tų priemonių komplekse yra pastangos to liau kelti paskaitų ir semina rų teorinį idėjini bei metodi nį lygį. J tai yra nukreiptas visas katedros ir jos metodi nių sekcijų darbas, teoriniai seminarai, konferencijos, pa sitarimai, diskusijos. Esminę reikšmę, kaip anksčiau, taip Ir dabar, turės mokslinių kad rų gerinimas, intensyvus dės tytojų kvalifikacijos kėlimas, maksimaliai panaudojant daktarantūrą, aspirantūrą, kvalifi kacijų kėlimo institutus prie žymiausių šalies universitetų, stažuotes, kūrybines atosto gas. -Prie to prisidės ir per eitais mokslo metais Istorijos
fakultete atidaryta TSKP isto rijos specializacija nuo III kurso. Studentų savarankiška me darbe daug pagelbės pa taisyta ir papildyta TSKP istorijos kurso „Seminariniai planai ir metodiniai patarimai studentams" III laida. Ją įteikėme universiteto spaustu vei šiemet rugsėjo mėn., lau kiame, kad būtų greičiau iš spausdinta. Daug stengiamės, kad dės tytojai galėtų plačiau panau doti vaizdines priemones. Ka tedra yra parengusi TSKP istorijos kursui diagramų, lo ginių schemų ir organizacinių struktūrų albumą, kurį bus lengva panaudoti tiek semi naruose, tiek ir paskaitose. Drauge siekiama turėti spe cializuotas auditorijas. Stu dentų miestelyje tokias dvi auditorijas seminarams įgijo me. Jose galėsime laikyti ir panaudoti žemėlapius, plaka tus, aparatus skaidrėms ir diafilmams, epidiaskopus ir pan. (Nukelta į 2 psl.)
PROFSĄJUNGOS
XXV KONFERENCIJA Kas rūpi studentų profsą jungai? Tai labai gerai buvo galima sužinoti XXV konfe rencijoje, kuri įvyko lapkri čio 19 d. 391 delegatas, susirinkęs j Aktų salę, išklausė studentų profsąjungos komiteto pirmi ninko A. Kairio ataskaitinį pranešimą apie profsąjungos darbą per praėjusius dvejus metus. Atsiskaitė Kultūros klubas (pranešėjas Z. Levickas), re vizijos komisija (pranešėjas A. Kupčinskas). Labiausiai rūpimus dalykus savo pasisakymuose išsakė diskusijoje kalbėję G. Šlaučiūnaltė (MF VI k.), V. Elekšls (FAF profbiuro pirmi ninkas), A. Jacevičius (IF II k.), V. Šimkutė (GF III k.), V. Karpuška (XI-1 bendra bučio tarybos pirmininkas), J. Šimėnas (Turistų klubo pir mininkas), E. Paškevičius (Sporto klubo pirmininkas), D. Zemrietaltė (PEF IV k.), Z. Stanevičius (MF VI k.), R. Slšlaltė (V bendrabučio tary bos pirmininkė). Konferencijoje kalbėjo uni versiteto prorektorius B. Sudavičlus, Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos res publikinio komiteto instruk torė A. Pravllonlenė, univer siteto darbuotojų profsąjun gos komiteto pirmininkas I. Žeberskls, komjaunimo komi teto sekretorius H. Ramonas. Pagerbti geriausi studentų profsąjungos nariai. Grupei proforgų įteikti VPSCT ženk lai „Už aktyvų darbą profsą jungos grupėje". Švietimo, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjun gos respublikinio komiteto Prezidiumo Garbės raštais ap dovanoti: K. Medzevlčius (IF IV k.), V. Leonavičiūtė (Fll. F IV k.), J. Šimėnas (GF IV k.), D. Cesnauskytė (IF V k.), A. Kupčinskas (PEF IV k.), A. Kairys (GF dėst.). Universiteto Pagyrimo raš tais apdovanoti: G. Račiukaltls (FF IV k.), A. Paškevi čius (PEF V k.), A. Trumpu tis (TF IV k.), Z. Stanevičius (MF VI k.), I. Kalkytė (IF V k), A. Kvletkus (GF V k.), A. Gudavičiūtė (PEF IV k.). Konferencijoje delegatai turėjo progos susitikti su bu vusiais studentų profkomiteto pirmininkais — LKP CK mokslo ir mokymo įstaigų skyriaus vedėjo pavaduotoju A. Jakaičiu, Valstybinės pla no komisijos skyriaus vedė jo pavaduotoju J. Zubaičiu, Lietuvos tarybinės enciklope dijos vyr. redaktoriaus pava duotoju A. Trakimu, Klaipė dos statybos tresto laikraščio „Statybininko žodis" redakto riumi K. Kauku, LTSR Kny gos bičiulių draugijos vyr. redaktoriumi M. Karčiausku, „Tiesos" laikraščio korespon dentu V. Želmantu, Vilniaus m. Spalio raj. Vykdomojo komiteto būtų ūkio valdybos vietos komiteto pirmininku A. Graliausku. Daug gerų patarimų, šiltų žodžių studen tų profsąjungos aktyvas iš girdo iš veteranų. Jų vardu kalbėjęs drg. K. Kaukas pri siminė tolimus penkiasdešim tuosius metus, tuometinę stu dentų profsąjungos veiklą, nuoširdžiai palinkėjo jaunie siems kolegoms Ir toliau sėk mingai darbuotis organizaci jos, universiteto labui. Konferencija Išrinko naują studentų profsąjungos komi tetą, revizijos komisiją, kul tūros klubą ir delegatus į respublikinę švietimo, aukš tųjų mokyklų ir mokslo įstai gų darbuotojų profsąjungos XV konferenciją.
NELENGVI KOKYBĖS REIKALAVIMAI
NAUJI FAKULTETŲ KOMJAUNIMO BIURŲ SEKRETORIAI Matematikos Ir mechanikos fakulteto — Vaclovas Daukšas (IV k.) Fizikos — Jonas Ašmonas (IV k.) Chemijos — Ričardas Makuška (III k.) Gamtos — Ričardas Taraškevičius (II k.) Medicinos — Povilas Alchovka (IV k.) Filologijos — Kęstutis Urba (IV k.) Istorijos — Vidmantas Malakauskas (II k.) Pramonės ekonomikos — Romaldąs Gabalis (II k.) Prekybos — Dalija Bendikaitė (j. moks!, bendr.) Finansų ir apskaitos — Saulius Matuzas (lnžinieriusprogramuotojas) Teisės — Sigitas Židonis (III k.)
NAUJA UNIVERSITETO SMD TARYBA Domas Kaunas (IF asistentas) — pirmininkas Petras Butėnas (MF V k. stud.) — pirmininko pavaduo tojas Jonas Nlaura (FAF stažuotojas) — pirmininko pavaduo tojas Loreta Apšegaltė (PEF IV k. stud.) — SMTD kontrolė Juozas Paleckis (TSKP istorijos katedros asistentas) — Visuomenės mokslų sektorius Edvinas Butkus (IF II k. stud.) — spaudos sektorius Romas Stuoka (MF II k. stud.) — konferencijų organi zavimas
Studentų mokslo tiriamasis darbas yra viena iš pagrindi nių priemonių ruošti liaudies ūkiui kvalifikuotus specialis tus, vienas iš TSKP XXV su važiavimo uždavinių, iškeltų aukštajai mokyklai, įgyveindinimo būdų. SMTD įjungiamas į bendrus Universiteto auklė jimo ir mokymo planus, o dalis jo dirbama atskirai nuo mokymo. Čia aktyviai reiš kiasi Studentų mokslinė drau gija. Praėjusių metų darbą apta rė ir įteigiamai įvertino drau gijos ataskaitinė konferencija. Joje dalyvavo gausus univer siteto SMD aktyvistų, fakul tetų SMD mokslinių vadovų būrys, partijos universiteto komiteto sekretoriaus pava duotojas V. Gobis, universi teto SMTD mokslinis vado vas P. Šileikis, komjaunimo komiteto sekretorius H. Ra monas. Ataskaitinį pranešimą apie
draugijos veiklą padarė SMD Tarybos pirmininkas D. Kau nas. — Studentų mokslo tiria mojo darbo aktyvistų — SMD narių — praėjusiais me tais turėjome 2741 (32,6% dieninio skyriaus studentų), universitete veikė 82 būre liai. Šie skaičiai, paimti iš fakultetų ataskaitų, neturėtų džiuginti,, — kalbėjo D. Kau nas. — Tikrasis rodiklis — tai perskaityti pranešimai kasmetinėje konferencijoje. Kovo mėnesį vykusioje kon ferencijoje išgirdome 1052 darbus. Mažoka, jei turėsime gaLvoje, kad universitete tuo metu buvo 1031 mokslo pe dagogikos darbuotojas, iš jų — 73 profesoriai ir 555 do centai. Ataskaitiniu laikotar piu surengta 15 teminių kon ferencijų. Apie 100 praneši mų perskaityta kitų respubli kų aukštosiose mokyklose. Respublikinė SMD darbų apžiūra — svarbi priemonė bet kurios aukštosios mokyk los mokslo tiriamajam darbui patikrinti, Skatinanti sveikai rungtyniauti ne tik draugijas, bet ir kiekvieną narį.
— Mes ženkliai sumažino me kiekybės reikalavimus, ir priešingai, sustiprinome ko kybės, — pabrėžė D. Kau nas. — Tokia praktika pasi tvirtino. 1974 m. respubliki nei apžiūrai universitetas pri statė 304 darbus, iš kurių ap dovanojimus pelnė 72. Pra ėjusių metų apžiūrai atrinko me žymiai mažiau darbų — tik 225, bet prizinių vietų gavome dešimčia daugiau — 82 (I laipsnio diplomą — 14, II — 30, III — 38). Nuo šiol pirmiausia apžiūra vyks pa čioje aukštojoje mokykloje. Fakultetų organizacinės komi sijos turi atrinkti apžiūrai vertingiausius darbus, juos įvertinti, išaiškinti nugalėto jus. Ne už kalnų ir gruodžio dešimtoji — tą dieną univer siteto SMD Taryba turi gau ti iš visų fakultetų darbus, tinkančius reprezentuoti mū sų aukštąją mokyklą respub likiniame renginyje. Atsakingas etapas universi teto SMD veikloje buvo pa siruošimas sąjunginiam kon kursui. Vėl iškilo kasmetinės bėdos: vertimai, spausdini mas, įrišimas, apipavidalini
Marksizmo-leninizmo idėjos - jaunimo savastis plane numato aktyviai daly nės mokslų SMD veiklą uni vauti pažymint šias datas. versitete! Kaip mūsų studen tai dalyvauja sąjunginiuose .Mes turime sukaupę nema Universiteto visuomenės studentų mokslinių darbų ža kursui reikalingų doku mentinių filmų. Neseniai kino- mokslų katedros yra kitų res konkursuose visuomenės aukštųjų mokyklų mokslų klausimais. fikavome marksizmo-leniniz publikos mo kabineto skaityklą Centri atitinkamoms katedroms atra niuose rūmuose. Deja, čia fil minės. Kokį vaidmenį čia at Visuomenės mokslų SMD mus tegalima pasižiūrėti ne lieka TSKP istorijos katedra! veikia antri metai. Jai pri paskaitų metu ir tik tomis va klauso 3 moksliniai studentų Atraminės katedros savo būreliai: TSKP istorijos, Filo landomis, kai skaitykla nedir ba. Mūsų idealas būtų turėti veiklos nuostatų neturi. Mūsų kaip atraminės, fakultetuose bent po vieną katedros, paskaitoms auditoriją, aprū veiklos kryptys per keletą pintą kino aparatūra. Mes ti metų praktiškai susiklostė to kimės, pavyzdžiui, kad susi kios: lauksime kinofikuotų auditori 1) bendruose dėstytojų po jų Saulėtekio alėjos rūmuose. sėdžiuose aptariami dėstymo Būtina taip pat radiofikuoti metodikos, marksistinės teori šių rūmų didžiąsias auditori jos ir partijos veiklos klausi jas: jose susirenka daug stu mai, mokslinio darbo proble dentų, ir natūralus dėstytojo mos. Šiemet, gegužės mėn., balsas toliau sėdinčių klausy katedros iniciatyva universite tojų nepasiekia. te buvo surengta respubliki nė partijos istorijos dėstyto 1974 m. universitete įsteig jų metodinė konferencija. ia visuomenės mokslų kated Spalio pradžioje Vilniaus ir rų Mokslinė metodinė taryba. Šiaulių aukštųjų mokyklų par Kokios yra jos funkcijos, ką tijos istorijos dėstytojai susi ji nuveikė! rinkę išklausė Vilniaus Aukš tosios partinės mokyklos do Tarybos pagrindinė paskir cento A. Kondraškos prane sofijos ir Sociologinių tyri tis yra teikti visuomenės šimą „Politiniai-ekonominiai mokslų katedroms metodinę ideologinės kovos aspektai mų. Būrelių darbe dalyvauja pagalbą, keistis jų darbo pa šiuolaikiniame etape", aptarė apie 50 studentų (daugiausia tirtimi. To tikslas — siekti TSKP istorijos kurso naujos Istorijos fak.). SMD Tarybos aukšto visuomenės mokslų programos projektą. Lapkričio pirmininkas — TSKP istorijos dėstymo idėjinio teorinio ir gale apsvarstysime Lietuvos katedros dėstytojas J. Palec metodinio lygio, gerinti stu KP istorijos apybraižos II t. kis. Visuomenės mokslų SMD dentų auklėjamąjį darbą ir maketo 3 pirmuosius skyrius, nemaža prisidėjo prie univer pan. kuriuos parengė Partijos isto sitete kasmet rengiamų stu Taryba veikia trečius me rijos institutas prie Lietuvos dentų mokslinių konferencijų, tus. Tam tikrą pozityvų darbą KP CK. stengiasi studentus įtraukti į ji atliko. Joje buvo aptarti 2) katedrai tenka pagrindi sąjunginius mokslinių darbų rekomendacijos visuomenės nis darbas, rengiant spaudai mokslų dėstymui sukoordi- mokslo darbus „LKP istorijos konkursus visuomenės moks lų, VLKJS ir tarptautinio jau nuoti pagal naujus mokymo klausimai", kuriuose spausdinimo judėjimo klausimais. planus, visuomenės mokslų nasi visų respublikos aukštųjų Penktajame konkurse dalyva katedrų vaidmuo studentų vi- mokyklų partijos istorikai, vo 54,7% universiteto stu suomeninėje-politinėje prakti tenka vadovauti, ruošiant dentų, VI — 62,5%. Pastara koje ir kita. spaudai kolektyvinius kitų jame studentai parengė 3853 mokyklų partijos darbus, respublikiniam turui Dabar Tarybos dėmesio aukštųjų centre yra TSKP XXV ir Lie istorikų darbus. buvo pateikta 63 darbai, 54 tuvos XVII suvažiavimų nuta 3) TSKP istorijos katedra, iš jų įvertinti I—III vietomis rimų bei sąjunginio pasitari kaip ir kitos universiteto vi (šiuo atžvilgiu universitetas mo rekomendacijų įgyvendi suomenės mokslų katedros, pirmavo respublikoje), 4 dar nimas. Gruodį visuomenės turi savo aspirantūrą, kurioje bai pasiųsti į sąjunginį turą. mokslų katedros surengs uni ruošiami aukštos kvalifikaci Konkursas pagausino stu versitete mokslinę-teorinę jos dėstytojai taip pat ki dentų žinias visuomenės konferenciją, skirtą TSKP toms respublikos aukštosioms mokslų srityje, prisidėjo prie XXV suvažiavimo medžiagai mokykloms. Vien iš 23 parti jų visuomeninio-politinio ak išnagrinėti, Taryba svarstys jos istorikų, katedroje paren tyvumo ugdymo, sudarė gali metodinį klausimą „Kai ku gusių kandidatines disertaci mybę aktyviau įsijungti į pro rie pagrindiniai reikalavimai jas ir apgynusių jas IX penk pagandinį darbą komjaunimo dėstytojui, pradedant kursi metyje, 19 dirba kitose aukš politinio švietimo sistemoje, nius egzaminus". tosiose mokyklose ir mokslo įmonėse, mokyklose, darbo ir poilsio stovyklose. X penkmetis turtingas isto įstaigose. Žinoma, mes negalime būti Taigi, šis mūsų darbas irgi rinės reikšmės jubiliejais: Di džiosios Spalio socialistinės padeda kelti partijos istorijos visai patenkinti VI konkurso Lietuvos TSR revoliucijos 60-metis, LKP dėstymo teorinį idėjinį ir rezultatais. Aukštojo ir specialiojo vidu įkūrimo ir pirmosios Lietuvoje metodinį lygį. rinio mokslo ministro įsaky proletarinės revoliucijos 60Norėtume iš Jūsų išgirsti, me priekaištaujama universi metis, universiteto 400-osios metinės. Taryba savo darbo kaip galima vertinti visuome tetui, kad dar nepakankamas
(Atkelta iš 1 psl.J
procentas studentų dalyvavo I ture (71 % — o tai žemiau respublikos vidurkio). Paskelbtas VII sąjunginis studentų visuomenės mokslų darbų konkursas, skirtas Di džiosios Spalio socialistinės revoliucijos 60-osioms meti nėms pažymėti. Atliekamas parengiamasis darbas. Visuo menės mokslų katedros supa žindina studentus su reko menduojama konkurso temati ka. Visoms universiteto gran dims, atsakingoms už konkur so organizavimą, teks pasi stengti, kad šį kartą jis tap tų masiškesniu.
Mums drauge rūpi, kaip universiteto studentai įsisavi na visuomenės mokslus, kaip įgytos žinios virsta įsitikini mais. Ar ilgai jos išlieka ir ar turi studentai galimybių praktiškai jas pritaikyti dar bestudijuodami! į daugelį šių klausimų ga lėtų geriau atsakyti patys studentai. Jei jau klausiate manęs — pasidalinsiu savo nuomone ir samprotavimais. Apskritai studentų pastan gas įsisavinti visuomenės mokslus tenka vertinti teigia mai. Mes pastebime, kad jaunimas su susidomėjimu studijuoja marksizmo-leniniz mo mokslą, partinius doku mentus, Komunistų partijos ir Tarybų valstybės vidaus ir už sienio politiką. Tai jau kalba apie tai, kad visuomenės mokslai yra tapę studentų vi dine reikme, suprastu būtinu mu, šaltiniu jų marksistiniams įsitikinimams susiformuoti. Ar galiu šiandien aš patvir tinti, kad universitete studen tų įgytos visuomenės mokslų žinios tikrai pavirsta jų asme niniais marksistiniais įsitikini mais? Taip, nedvejodamas. Kitaip ir negali būti. Juk marksistinė-lenininė teorija yra mokslinė, teisinga — čia jos jėga. Studentų asmeninius jsitikirfimus demonstruoja jau pačios studijos, seminarai, diskusijos, egzaminai, pokal biai, visa kasdieniška jų elg sena, visuomeninė veikla. Svarbiausia, tai įrodo prakti nis darbas ir visuomeninė veikla, įsijungus į visos liau dies kūrybinių pastangų srau tą, baigus studijas, įsigijus aukštąjį išsilavinimą, savaran kiškai pritaikant žinias gyve nime. Žinoma, tai nereiškia, kad įgytos žinios visada ir bet kuriuo atveju iš karto, stai giai tampa įsitikinimais. įgy
tų žinių virtimas įsitikinimais yra procesas. Sis procesas ga li būti trumpesnis, gali būti ilgas, studentui juk taip pat reikalinga tai, kas sužinota, apmąstyti ir patikrinti prakti koje. Kita vertus, visa tai pri klauso nuo to, kaip studijuo jama. Jeigu studijuojama ne rūpestingai, paviršutiniškai, nesistemingai, tai vargu ar galima greitai susilaukti as meninių įsitikinimų, jų veik laus pasireiškimo. Kaip ilgai įgytos žinios pa silieka? Žmonių patirtis rodo — jei jos nebus praktikoje panaudojamos, laipsniškai nu blanks, atrofuosis. Lygiai taip pat nebus žinios patvarios, jei jos įgytos paskubomis, be nuoseklaus darbo, be giles nio jų prasmės apmąstymo, susisteminimo, be tolesnio jų gilinimo. Studijos aukštojoje mokyk loje ir turi tą reikšmę, kad čia ir visuomenės mokslų įgy tos žinios nuolat vienaip ar kitaip pakartojamos, patikri namos, praktikoje pritaiko mos, pagilinamos ir įtvirtina mos. Sitam pasitarnauja ir vi sų kitų specialių dalykų studi javimas: tiek gamtos mokslų, tiek humanitarinių. Esminį vaidmenį čia vaidina ir gyve nimo aplinka, šalies vidaus ir tarptautinės raidos procesai, jų apmąstymas. Vis dėlto, apskritai teigia mai vertindami studentų pa stangas įsisavinti visuomenės mokslus, mes dar nesame tuo visiškai patenkinti. Antai, per eitų mokslo metų žiemos se sijoje iš šių dalykų studentų pažangumas nepasirodė šim taprocentiniu (98,2%), dar buvo žymu vidutiniškumo. Iš visų studentų, išlaikiusių vi suomenės mokslų egzaminus, net 31 % žinios buvo įvertin tos patenkinamai, o gerus ir labai gerus pažymius gavo tik 69%. Dar pasitaiko moky mosi drausmės pažeidimų, paskaitų praleidinėjimo faktų,' pramiegojimų ir vėlavimosi į pirmuosius užsiėmimus. Gal dėstytojams galėtų daugiau padėti komjaunimo organizacijos!
Galiu čia pakartoti tai, ką esu pažymėjęs „Tarybiniam studentui" 1975 metais. Fakultetų, kursų ir akade minių grupių komjaunimo or ganizacijos suteikia nemaža pagalbos dėstytojams, mobili zuojant studentiją geram mo kymuisi. Tačiau ši pagalba galėtų būti efektingesnė. Jei
mas ir dokumentacijos tvar kymas. Fakultetai vidutiniš kai pateikė po 4 darbus, nors kai kurie, kaip Matematikos ir mechanikos (turi apie 1000 studentų), Medicinos (850 studentų) pasitenkino vienu, Gamtos (apie 600 studentų) gi paruošė net 7 pranešimus. Teisės ir Prekybos fakultetai (moksl. vadovai doc. A. Cirtautas ir doc. D. Jarmašauskienė) nesurado nė vienos studentiškos studijos, tinkan čios atstovauti mūsų Alma Mater. Tiesa, diskusijose TF mokslinis vadovas doc. A. Cirtautas kalbėjo, kad fakul teto SMD brendo, kaupė jė gas, ir dabar pasiryžusi ko kybiniam šuoliui. Ką gi, tai paguoda ir gera viltis. SMD mokslinio vadovo P. Šileikio triūsas, Tarybos na rių, fakultetų pirmininkų su gaištas laikas darbams su tvarkyti buvo .veltui: univer siteto pateiktiems 34 prane šimams neskirtas nė vienas diplomas ar medalis. Tiktai Istorijos fakulteto studentei R. Žiukaiitei teko sąjunginės konkursinės komisijos Gar(Nukelta į 4 psl)
komjaunimo organizacijos rimčiau susiimtų, nesusidurtume su anksčiau minėtais stu dijų trukumais. Būtina pa siekti, kad komjaunuolių veikloje tikrai nebeliktų abe jingumo savo draugams, kad laiku būtų sureaguota ir su teikta reikalinga parama silp niau besimokantiems. Ypač gerą pavyzdį mokymesi turi parodyti sekretoriai ir kiti komjaunuoliai aktyvistai. Nie kad neužmirškime to, ką TSKP CK Generalinis sekreto rius drg. L. Brežnevas yra pasakęs sąjunginiame studen tų sąskrydyje 1971 metais: „...Kūrybiškai išmokti spe cialybę, tapti aktyviu komu nizmo kūrimo dalyviu, parti jos politikos skelbėju masė se galima tik įsisąmoninus marksizmo-leninizmo teoriją. Marksizmo-leninizmo moky mas yra bet kurio profilio specialisto žinių pagrindas, neatskiriama sudėtinė dalis". Kai vyko visuomenės moks lų VI sąjunginis studentų darbų konkursas, mums veiks mingą pagalbą teikė akademi nių grupių komjaunimas, fa kultetų komjaunimo biurai. Manau, kad mums efektinges nę pagalbą, rengiant studen tus VII konkursui, turėtų su teikti Universiteto komjauni mo komitetas.
Gal dar būtų Jūsų pagei davimų fakultetų dekanatams ir visuomeninėms organizaci joms!
Visuomenės mokslų katedrų ryšiai su fakultetais pastarai siais metais yra žymiai geres ni. Dekanai ir fakultetų par tinės organizacijos yra rūpes tingi studentų studijoms vi suomenės mokslų srityje, mes esame tuo patenkinti. Mūsų pageidavimai būtų tik organizacinio techninio pobūdžio. Nereikėtų, nepasi tarus su visuomenės mokslų dėstytojais, dirbančiais šiame fakultete, daryti pakeitimų tvarkaraščiuose. Būtina pain formuoti dėstytojus, jei nu matoma, kad neįvyks užsiėmi mai. Reikia taip pat neskirti egzaminams patalpų, kur stu dentams nėra palankių sąly gų laukti ir tektų šalti. Prieš prasidedant semestrui ne tik visuomenės mokslų dėstytojai privalo pasitikrinti fakultetuose tvarkaraščius ir jų darbui numatytas auditori jas, bet ir dekanatų darbuo tojai turi pasitikrinti visuo menės mokslų katedrose, ar jų turimuose tvarkaraščiuose nėra kokių nors netikslumų. Taip susitvarkę išvengtume bet kurių sutrikimų mokymo procese.
Klausimus pateikė A. LEKAVIČIUS
Naujų didelių darbų išvakarėse
KUO MATUOJAMAS
ŽMOGAUS GYVENIMAS ,,Jo biografijos puslapiuo se — šalies mokslo ir kultū ros raida", — iškilmingame Finansų ir apskaitos fakulteto tarybos posėdyje, skirtame paminėti LTSR nusipelniusio mokslo veikėjo, ekonomikos daktaro, VU Politinės ekono mijos katedros profesoriaus Michailo Lolos aštuoniasdešimtmečiui, pasakė šios ka tedros vedėjas doc. J. Miški nis. M. Lola gimė 1920 m. lap kričio 20 d. valstiečių šeimo-
je, Krasnodaro krašte. Čia baigė vidurinę mokyklą, ko vojo bolševikų pogrindy, 1920 m. buvo priimtas į Ko munistų partiją. Dirbo parti nės kuopelės, vėliau rajono ir miesto komitetų sekreto riumi. Partijos XIV suvažia vimo delegatas. Buvo Kras nodaro pedagoginio, Permės žemės ūkio institutų rekto rius. Nuo 1951 m. dirba Vil niaus universitete. Jo plunks nai priklauso 120 pavadinimų brošiūros, monografijos, straipsniai žurnaluose, rinki niuose, laikraščiuose. „Meilė ir ištikimybė socialistinei Tė vynei, gilus internacionaliz mas — jo veiklos ir gyveni mo pagrindas", — sakė doc. J. Miškinis.
Praėjusį penktadienį aktyviausi Kraštotyrininkų klubo nariai susiėjo į klubo ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Bu vo ir svečių: Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas docentas Juozas Jar malavičius, Universiteto Kraštotyros mokslines-metodinės tarybos pirmininko pavaduotojas Antanas Stravinskas, komjaunimo Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduo tojas Gediminas Kalčinskas. Ataskaitą už praėjusių dvejų metų kadenciją perskaitė klubo valdybos pirmininkas FAF Ekonominės kiberneti kos katedros vyr. dėstytojas Venantas Mačiekus. Apžvel gęs, kas padaryta, pasidžiaugęs ženkliu, aibejonių nekelian čiu klubo subrendimu, jis apsistojo ties svarbesniais da barties problemom ir ateities darbais. Klubas, turintis apie 300 narių, apima ne visus fakultetus: šiuo metu nėra jame Fizikos, Chemijos, Medicinos, Prekybos ir Teisės fa kultetų dėstytojų nei studentų. Tai ne vien klubo kieky bės ir „geografijos" reikalas: kompleksinėse klubo ekspe dicijose, rengiamose kasmet, sakysim, liaudies medicinos M. LOLA: Ačiū, brangūs draugai ir žinioms rinkti labai reikėtų medikų, paprotinės teisės — draugės, kad taip pagerbiate mane. teisininkų, ir panašiai. Pagaliau tai — tiek to. Svarbiau Mano nuomone, žmogaus gyvenimas sia — vos pradeda įsibėgėti didžiulis darbas — deramai matuojamas ne vien metais, bet ir at pasirengti Universiteto įkūrimo 400 metų sukakčiai: kom jaunimo Universiteto organizacijos (ir fakultetų organi liktu darbu. Tik darbu žmogus gyvas, zacijų!) istorijai užrašyti atsiminimų, surinkti rašytinių, pats žmogus gali save padaryti laiminikonografinių dokumentų ir kitokių dalykų, kuriuos bus ga gulima eksponuoti būsimame komjaunimo Universiteto or ganizacijos muziejuje (pagrindinis jo įkūrimo darbas — irgi ant klubo pečių); rinkti senesniųjų Universiteto dėsty tojų bei kitų darbuotojų prisiminimus vėlgi reiks — vi suose fakultetuose. Pastarąjį darbą koordinuos ir padės atlikti Universiteto Kraštotyros mokslinė-metodinė taryba (pirmininkas GF Fi zinės geografijos ir kartografijos katedros profesorius Čes lovas Kudaba). Beje, kaip ir kitus darbus, liečiančius Uni versiteto istoriją, tik šiam gal labiausiai reikalinga meto dinė globa. Komjaunimo istorijos dalykams rinkti sudary tas lyg ir štabas; jo vadai — partijos ir komjaunimo Uni versiteto komitetų, Kraštotyrininkų klubo nariai. Komjau nimo muziejumi rūpinasi V kurso istoriko Antano Kšenavičiaus įgrupė; Universiteto darbuotojų, ‘kariavusių Didžio jo Tėvynės karo frontuose ar dalyvavusių partizaninia me judėjime, atsiminimus rinks įvairių fakultetų studentai, vadovaujami IF TSRS istorijos katedros dėstytojo Gyėie Glebavičiaus. Keletą konkrečių ir gerų minčių dėl klubo kompleksinių ekspedicijų išsakė Fil. F. Lietuvių kalbos katedros aspi rantas Bonifacas Stundžia. Iš tikrųjų, savo darbą kraštoty rininkams pravartu būtų labiau derinti su katedromis: studentai galėtų rašyti daugiau kursinių, diplominių dar bų iš ekspedicijose pačių surinktos medžiagos; taip rastų si daugiau darbų ir iš Universiteto istorijos. Apie paminklų apsaugą kalbėjo šiam darbui vadovau janti III kurso istorikė Zita Zakrevskaitė. Iškilo reikalas klube sudaryti pastovią grupę (joje turėtų būti dailinin kas, fotografas ir kt.) Universiteto ir aplinkinių kvartalų inspekcijai. Kitas darbas — išaiškinti buvusių Universite to profesorių kapus, juos aprašyti, nufotografuoti, sutvar kyti. Darbas pradėtas. Sudarinėjami sąrašai, porą kartų tvarkyti kapai Rasų kapinėse, praėjusį sekmadienį (XI. 21) aplankyti, nufotografuoti Universiteto profesorių ka pai Jašiūnuose, Turgeliuose. Rimtam tvarkymui reikėtų ir kiek lėšų. Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas docentas Juozas Jarmalavi čius džiaugėsi Universiteto Kraštotyrininkų klubo darbais. t?h Klubas vienas iš pirmųjų pramynė gamyklų visuomeninių muziejų kūrimo takus: jam aktyviai prisidedant, per la bai trumpą laiką buvo įkurtas geras Naujųjų Verkių po pieriaus fabriko muziejus (Universiteto kraštotyrininkų dar bui vadovavo taip pat Antanas Kšenavičius — gera pa tirtis, prieš kuriant sąvąjį, Universiteto!). Doc. Juozas Jar malavičius nurodė, kad partijos miesto komitetas visą Vilniaus kraštotyrą orientuoja į Universiteto jubiliejų. Va „Tikime, kad dar ne vieną absolventų laidą išleisite j dinasi, tuo didesnė atsakomybė paties Universiteto Kraš gyvenimą, praturtinsite ekonomikos mokslą naujomis ži totyrininkų klubui! Daug sėkmės klubui jo darbuose palinkėjo komjauni niomis, ir toliau dalinsite savo patyrimą kolegoms ir stu dentams, auklėslte jaunuosius specialistus aktyviais komu mo Universiteto komiteto sekretoriaus pavaduotojas Ge nizmo kūrėjais", — sveikindamas linkėjo respublikos aukš diminas Kalčinskas, atstovavęs ir partijos Universiteto ko tojo ir spec. vidurinio mokslo ministro pavaduotojas K. Žu mitetui. Jis pažymėjo, kad Kraštotyrininkų klubas visada buvo geras komjaunimo komiteto pagalbininkas (be kita kauskas (nuotrauka viršuje kairėje). ko, respublikiniame sąskrydyje „Tų dienų šlovė neišblės" pelnė Universitetui antrąją vietą), pažadėjo kraštotyrinin Jubiliatą sveikino LTSR „Žinijos" draugijos pirmininkas kams daug aktyvesnę komjaunimo globą ir paramą. Kaip akademikas V. Niunka, partijos universiteto komiteto sek gi kitaip: planuose tiek bendrų darbų! retorius K. Poškus, Latvijos universiteto docentai Kanje Baigiamąjį žodį tarė susirinkimui pirmininkavęs klubo ir Brede, Pramonės ekonomikos fakulteto dekanas doc. L. Jaslnskas, Teisės fakulteto doc. I. Nekrošius, Mokslinio valdybos pirmininko pavaduotojas Vladas Braziūnas. Jis komunizmo katedros doc. M. Damidavlčius, pirmosios ab atkreipė naujai išrinksimos valdybos dėmesį į svarbiau solventų laidos atstovai S. Ravlnskas ir A. Makarevičius, sius organizacinius klubo reikalus. Praėjusių dvejų metų darbą susirinkimas įvertino ge darbo draugai, studentai, svečiai iš kitų respublikos aukš rai. Buvo išrinkti nauja klubo Valdyba, delegatai į Pa tųjų mokyklų. minklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Vilniaus miesto skyriaus konferenciją. L. SKIRPSTO IR J. PEKARSKAITĖS Valentina DAGIENE, FOTOREPORTAŽAS. Vladas BRAZIŪNAS
Šypsenos Iš knygų galima išrinkti ■tai, kas svarbiausia, bet prieš tai jas Teikia perskaityti.
Jis skundėsi dvigubu krū viu — kiekvieną egzaminą laikė dukart.
Baigėsi tarpfakultetinės futbolo pirmenybės. Šauniausiai kovojo matematikai vyrai, laimėję Dirmąją vietą. Antri — Gamtos fakulteto atstovai. SportiA. GOCENTO pieš. nės sėkmės pritrūko pajė-
gi filologų komanda. Jai atiteko trečioji vieta. *. * * Išsidalino apdovanoji mus universiteto plauki kai. Laisvu stiliumi greičiaušiai plaukė IF atstovė Ceplikaitė bei busimasis teisininkas Jesevičius. Brasu finišą pirmoji pasiekė Skripkaitė (FAF) ir lygių sau neturėjęs olim
pietis Juozaitis (PEF). Iš plaukiančių nugara ge riausiai kovojo Stankevi čiūtė (IF) bei Vitkevičius (FAF). Plaukti peteliškės stiliumi išdrįso tik viena „silpnosios lyties'1 atstovė — Mockevičiūtė. Tarp vaikinų greičiausiai šiuo stiliumi vandenį skrodė Urbonas (MF). Rungtyniaujant estafe tėje 4X50 .vietomis pa
siskirstyta taip: Merginos — 1. FAF, 2. PEF, 3. GF. Vaikinai — 1. MF, 2. FAF, 3. FF. Taip, suskaičiavus visus rezultatus, išsirikiavo ko mandos: Merginos — 1. FF, 2. FAF, 3. MMF. Vaikinai — 1. MF, 2. FF, 3. FAF. G. ADOMAITYTĖ
17 A T A
A T
čiuopiamos naudos studentų moksliniam tiriamajam darbui. Naujoji Taryba privalo griežčiau kontroliuoti, o fa(Atkelta iš 2 psl.) pastebėjo ataskaitiniame pra- uždavinių. Apie tai kalbama kultetai kuo tikslingiau piakasmet, vadovai ir organiza- nuoti savo veiklos barus, subės raštas už „geriausią dar- nešime D. Kaunas. bą pasirinkta tema". Labai Konferencijoje kalbėjęs toriai raginami dažniau .bei darinėti realius darbo planus, jau kuklus apdovanojimas SMD mokslinis vadovas P. aktyviau pasisakyti universi- riumatyti konkrečius kiekvie8000-niam universiteto stu- Šileikis pabrėžė būtinybę teto spaudoje, fakultetuose no Punkto vykdytojus, dadentų būriui, mokslo perso- gauti daugiau naudos iš ki- įrengti SMD aktyvistų foto- tasnalui. Gal negabūs mūsų stu- tose aukštosiose mokyklose stendus ir pan., tačiau išVisuomenės mokslų kateddeintai, gal (blogi jų vadovai? vykstančių konferencijų: mū- vengti nesklandumų nepa- rų SMD .pirmininkas J. Pa Priežastys kitos. Matyt, lai- sų pasiuntiniai per .trumpą vyksta. Blogai pernai dirbo leckls, papildydamas ataskaikas sustiprinti SMTD darbo laiką turi stengtis atrasti ki- spaudos sektorius (atsakingas tirų pranešimą, papasakojo kontrolę fakultetuose, daž- tų mokyklų SMD veiklos trečiakursis žurnalistas V. apie savo darbo barą, pasieniau svarstyti studentų moks- naujus organizacinius ir me Rakštelis). Nepakankamai tu- kimus ir problemas. Pažymėlo tiriamąją veiklą, geriau todinius principus, o grįžę riningi paruošiami fakultetų ta didelė TSKP istorijos kaskatinti studentus ir ypač plačiai apie tai referuoti uni- SMD sienlaikraščiai, o kai tedros vedėjo prof. K. Namokslinius vadavus. versiteto SMD Tarybą, kad kur visai jų nėra. Patyrimas vieko ir doc. P. Vitkausko Universiteto Studentų moks- naudingi pasiūlymai būtų rodo, kad sieninė spauda yra pagalba. J. Paleckis pabrėžė, linės draugijos nariai palaiko įgyvendinti. Aptardamas su būtina, nes duoda efektyvių kad draugija galėtų būti ryšius su dešimtimis Tarybų dideliu .pavėlavimu pasiro- rezultatų. Fizikos fakultete daug skaidingesnė. Taryba, Sąjungos ir -užsienio socialis- džiusį VU SMD narių darbų galima pagirti optikos būre- kuriai atstovavo J .Paleckis, tinių šalių aukštųjų mokyk- pirmąjį .tomą, P. Šileikis pa lio „Spektrą", įdomų ir daž- neturi savo atstovų fakultelų. Studentas — jaunas žmo- brėžė, kad šiam leidiniui, nai atnaujinamą sienlaiikraš- tuose, todėl naujoms iniciagus, jis bevelija .bendrauti kaip ir sąjunginėms apžiiū- tį. Kitų fakultetų Tarybos tyvoms kartais sunku skintis betarpiškai, pasidalyti, kad ir rems, turi būti parenkami apie savo veiklą vargiai ką kelią. Komjaunimo komiteto sekkukliomis, žinių atsargomis, tikrai vertingi darbai, nes at- pasakytų, vadinasi, jos stuo kas svarbiausia — susirasti eityje leidinio apimtis suma- dentų mokslo tiriamojo dar- rotorius H. Ramonas pažymė draugų, užmegzti ryšius, ku- žės. to nepropaguoja pačia efek- jo, kad būtina daugiau sturie tolesnės pažinties įtakoje — Viena iš efektyviausių tyviausia priemone — rašy- dentų įtraukti į Draugijos veiklą, iš narių reikalauti disusiformuotų į dalykinį, mokslo tiriamojo darbo for- tu žodžiu. Praėjusiais metais buvo dėsnio aktyvumo. Pasiūlyta mokslinį jaunųjų tyrinėtojų mų — dalyvavimas ūkiskaiar gamybininkų bendradar- tinėse sutartyse, — pastebė- įsteigtas SMD fotoarchyvas, fakultetų SMD plačiau bendbiavimą. Sugrįžus įspūdžiais jo D. Kaunas. — Rektoriaus surinktas pirmas nuotraukų radar.biauti su komjaunimo biurais. Reikia pasidalijama būreliuose, ,gru- įsakymuose nurodyta, kad pluoštas, parengtas priemonių fakultetų pėse, rašoma sienlaikraščiuo- studentų dalyvavimas ūkiskai- planas universiteto jubilie- rengti fakultetų SMD aktyvui metodinius se, „Tarybiniame studente", tiniuose mokslo tyrimo dar- jaus proga. Savotiška univer- aiškinamuosius Verti dėmesio Istorijos fakul- buose yra efektyvus, todėl siteto SMD istorija galėtų pokalbius, techninių fakulteteto Archeologijos būrelio leista juose kai kuriems ge- tapti straipsniai „Tarybiniame tų SMD veikla vystytina rapirmininko A. Luchtano, su- rai ir labai gerai besimokan- st-udente": daugiau laikraš- cionalizacijos pasiūlymų, naugrįžusio iš Maskvos M. Lo- tiems studentams dirbti pre- čiui apie savo darbus, kelio- j 4 gamybinių procesų ieškojimonosovo universiteto, api- paratoriais, laborantais, vyr. nes, sumanymus turėtų rašy- mų kryptimi, nes darbų, duo bendrinimai: „Mūsuose pra- laborantais ir technikais, ti patys SMD aktyvistai, bū- dančių ekonominę naudą, nešimą įvertina iš anksto su- 1975 metais ūkiskaitinėse te relių pirmininkai, moksliniai dar maža. Kartais dar pasi taiko dokumentacijos falsifidaryta dėstytojų komisija, mose dalyvavo 223 studentai, vadavai. Dar daug yra organizacinio kavimo faktų — su tuo reiįvertinimas mažai argumen- Nėra abejonės, kad šie dalytuojamas, o jo motyvai stu- viai greičiau įsisavina sava- darto rūpesčių. Reikia išmo- kia negailestingai kovoti, nes dentams konferencijos daly- rankiško darbo įgūdžius, gi- kyti SMD žemutinius padali- tbkie „geradariai" daro tik viams nežinomi. Man atrado, liau suvokia teorines žinias nius sudarinėti realius darbo žalą moraliniam auklėjimui, dėstytojai turėtų būti tik ir gali jas pritaikyti prakti- planus ir juos vykdyti. Štai H. Ramonas pasiūlė imtis fakulteto tarytos rimtos temos — universiteto moksliniais konsultantais. De- koje. Tokių studentų praneši- Teisės mokratiškiau, kai patys stu- mai konferencijose esti ver- 1975/76 m. m. darbo planas: komjaunimo istorijos. dentai aptaria draugų prane- tingesni. Chemijos fakulteto „1. SMD uždavinių aptariUniversiteto geriausio stuŠimus ir įvertina, tai skatin- doc. G. Dienio grupė, kuriai mas. 2. Fakulteto SMD ata- dentų mokslinio būrelio vertų aktyvumą, padėtų geriau talkininkavo 20 studentų, at- skaitinio-rinkiminio susirinki- tinimo komisija pranešė, kad ruoštis konferencijoms". Tei- liko pramoninės reikšmės pa mo pravedimas. 3. Organiza- pirma vieta pripažinta MF sės fakulteto trečiakursė L. tobulinimų, atnešusių 0,5 mln. cinis fakulteto SMD sutvar- Topografinės anatomijos Ir Meškauskaitė, buvojusi Kali- rub. ekonominio efekto. Che- kymas. 7. Ruošimasis fakulte- operacinės chirurgijos būreningrado universitete, stebi- mikės R. Dževeckaitė, D. to SMD konferencijai ir res- llul (pirm. A. Serapinas, si: „Po kiekvieno pranešimo Girdžiūnaitė, fizikas A. Miš- publikinei SMD darbų apžiū- moksL vad. prof. J. Seraplpranešėjui pateikiami klausi- kinis .tapo kelių išradimų rai. 9 .Fakulteto SMD konfe- nas), antroji — PEF Pramoekonomikos būreliui mai. Tenka atsakyti vidutinis- bendraautoriais. Prof. J. Viš- rencijos rezultatų suvedimas", nės kai į 6—7 klausimus. Kante- čakui talkininkavo 25, Skai- Atsakingais pažymėti būrelių (pirm. R. Šukys, moksl. vad. rencijoje dalyvavo neakivaiz- čiavimo centrui — 50 stu- ir tarybos pirmininkai. Toks e. doc. p. K. Prunskienė), dinio skyriaus atstovų. Jų dentų. MTS laboratorijose planas (pilnas kalbos klaidų!) trečioji — GF Zoologijos būpranešimai rėmėsi praktika, yra kelios 20—30 studentų jokios realios vertės neturi, reliui (pirm. A. PaltanaviJam įgyvendinti visiškai ne- čius, moksl. vad. doc. A. Letodėl sukėlė susidomėjimą", grupės. „Tokia renginių organizaviStudentų mokslo tiriamojo reikia pastangų, jis nemobi- viekas). fakulteto aktyvo, mo tvarka turėtų būti ir pas darbo propagavimas — bene lizuoja Edvinas BUTKUS mus, mieli teisininkai", — vienas iš centrinių Tarybos svarbiausia — nesimato ap-
l\ A I i A V IVIAI
Jų ir iš tolo negalima prisikirti prie „narkoma nių", nors ir mėgaujasi ni kotinu. Tai kas jas skati na rūkyti? Ar ne pergiliai mūsuo se iškerojo „madingumo" kultas? Apie madas tikrai daug kalbama, kartais li guistai jų vaikomasi, jos įkyriai persekioja žmogų. Tūlų miesčionių šeimose daugumą laiko atima kal bos apie madas, kaip tas ar kitas žmogus apsirengia ir t. t. Mados neturėtų būti jaunimo, tuo labiau stu dentų, „gyvenimo idealu".
„KRIKŠTYNOS"
Nelengva tapti germanistu. Lapkričio 12 d. fuksams, idant gautų studento gimimo liudijimą, teko lįsti pro kro kodilo žiotis, ragaut Raudonkepuraitės vaišių Bobutei, ne pakliūti į dantis vilkui. Ali-Babos plėšikų ir motorizuotos raganos jie buvo užtempti net ant Gedimino kalno, kur turėjo prisiekti, kad pasimatymus skirs tik čia, maitins save tik Gorkio gatvės blyninėje kepamais patiekalais. Sugrįžę į fakultetą, fuksai prie Mūzų išvydo ir patį Germanistų karalių su palydovėm — Fonetika, Gramatika ir Leksika. Čia kiekvienas į kaktą paženklintas garbingu fukso ženklu, gavo bučiuoti Slapoberskio žodyną ir pri siekti savo ištikimybę pasirinktai specialybei. V. EFROMAITE II k. germanistė
Kodėl merginos ruko? Dažnai perdėtas „madingumas žalingas žmogui, visuomenei. Universitete irgi reikėtų daugiau stengtis formuoti vidinį žmogaus grožį, jo kilnius bruožus, dorovingumą. Merginos traukia dūmą ne todėl, kad nebepajėgia ,.numesti" rūkymo, jos no ri būti madingomis, neat silikti nuo gyvenimo, at
Studentų profkomlteto na riai, kandidatai ir revizinė komisija renkasi posėdžiui lapkričio 30 d. 19 vai. Fakultetų profbiurų pirmi ninkai ir fakultetų kultūros klubų pirmininkai renkasi posėdžiui gruodžio 2 d. 19 vai. Studentų profsąjungos komitetas Medicinos fakulteto Stu dentų mokslinė draugija or ganizuoja VII konferencij ą „Studentų sveikata", kuri nu matyta gruodžio viduryje.
KAINA 2 KAP.
Savo skaitytojus informavome apie pasirašytą Operos ir baleto teatro bei Universiteto Visuomeninių profesijų fakulteto bendradarbiavimo sutartį. Sekmadienį Aktų sa lėje Įvyko teatro artistų koncertas — pirmasis renginys, įgyvendinant šią sutartį. Studentai klausėsi solistų V. Ba ko ir L. Saluckaitės dainavimo, gėrėjosi balerina O. Fedosova, kuri atliko variaciją iš Čaikovskio baleto „Mie gančioji gražuolė". Žiūrovų nuomone, simpatiškiausi kon certo dalyviai buvo D. Švedaitė ir V. Chlebinskas, atli kę S. Glazunovo šokį „Panaderos" (juos matome I. Skirps to nuotraukoje). Nuoširdžiai dėkota teatro vyr. baletmeis teriui E. Bukaičiui už kolektyvo ryšius su universitetu,
LAIKRASTfS EINA NUO 1950 METŲ
kreipti į save dėmesį. Mano gyvenimas nuo vaikystės susietas su kai mu. Dirbau kolūkių lau kuose, pažinau žemdirbio gyvenimą. Prieš dešimt ir daugiau metų kaime nete ko matyti rūkančių mergi nų. Šiandien kitoks vaiz das. Kai kurios merginos, praleidusios keletą metų mokslo įstaigose mieste ir grįžusios į namus, jau nesidrovėdamos rūko; jos pabrėžtinai demonstruoja
savo ,miestietiškus" bruo žus. Bet kaimo gyvento jai nelabai vertina žemietes, atsidavusias madų dievams. Apie nikotino žalą ir mūsų mokslo šventovėje kalnus prirašė ir prikalbė jo medikai. Ir dabar jie rodo iniciatyvą, kovojant prieš šį žalingą įprotį. Būtų nauda, jei medikams padėtų busimieji mokyto jai, filologai. Labai veiks mingas — asmeninis pa
fizioterapijos, stomatologijos ir kiti kabinetai. Kelialapio kaina profsąjungos nariams — 15 rub. 30 kap. (24 die nų laikotarpy studentai sa natorijoje gyvena, maitinami ir prižiūrimi gydytojų). Stu dentams, kurių sunki materia linė padėtis, profsąjungos ko mitetas skiria kelialapius ne mokamai. Norintys rašo pareiškimus Lapkričio 29 d. studentų studentų profsąjungos komi sanatorijoje profilaktoriume teto vardu, tarpininkauja fa (Olandų g.) prasideda nauja kultetų profbiural. pamaina. Čia studentai gali, Studentų profsąjungos nenutraukdami mokslo, pail komitetas sėti, pataisyti sveikatą: veikia Kviečiame dalyvauti jos darbe universiteto studentus. Prašome atsiųsti darbų pava dinimus (nurodyti pranešėjų ir mokslinių vadovų pavar des) į Bendrosios higienos katedrą arba skambinti tele fonu Nr. 3-30-10. MF SMD Taryba
REDAKCIJOS ADRESAS:
vyzdys, kada kovotojai prieš nikotiną patys nerū ko. Dabar jau galima teigti, kad rūkančios merginos atsilieka nuo gyvenimo, jei įsikibusios laikosi pa senusio žalingo „madin gumo". Pastaraisiais metais rū kymas moksliškai pa smerktas didžiuosiuose užsienio ir mūsų šalies miestuose, taip pat ir Vil niuje, mūsų Universitete.
Studentų profbiurus prašo me pranešti redakcijai, ko kiems mėnesiams ir klek egzempliorių „Tarybinio stu dento" užsiprenumeravo fa kultetas, ir patelkti universi teto kasos išduotą kvitą.
Reikia tikėti, kad greitai ateis diena, ir rūkymas bus labai nemadingas. Nesirengiu kalbėti vyrų vardu. Bet „išduosiu pa slaptį", jog apskritai vy rams nepatinka rūkančios merginos; pastarųjų ven giama kuriant šeimas. Jei gu mergina nori patikti vyrams, visų pirma, ji tu ri būti paprasta, dorovin ga. Didžiausias merginos turtas — jos intelektas, vidinis grožis. L. Z AUK A studentas
fakulteto 92-ojoje auditorijo je. Klubo narius prašome kuo gausiau: pasibaigus mi nimam pokalbiui, bus tiksli nami darbo planai, pasiskirs tymas sekcijomis (darbo gru pėmis), tvarkomi kiti svar biausi organizaciniai reika lai. Klubo valdyba
Kraštotyrininkų klube šį vakar (XL26, 20 vai.) — po kalbis apie tautosakos rinki mą ir tvarkymą. Dalyvauja filologijos kandidatė Bronė Kerbelytė. Rinktis Filologijos
232000 Vilnių* — MTP-3 Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje 29814
LKP CK leidyklos spaustuvė 1
I
LV 15243
Užs. Nr. 3464 1
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA