VISU SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITĖS I
N1M VIINIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORATO PARTINIO BIURO, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 38 (349) 1959 m. gruodžio 19 d. šeštadienis
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidjmo ĮSAKAS DĖL LIETUVOS TSR NUSI PELNIUSIO MOKSLO VEI KĖJO GARBĖS VARDO SU TEIKIMO VILNIAUS VALS TYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO MOKSLO DARBUOTOJAMS
Kaina 20 kap.
Lietuvos Tarybų Socialistines Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ĮSAKAS DĖL VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO MOKSLO DARBUOTOJŲ APDOVANOJIMO GARBĖS RAŠTAIS
12. Lazutką, Stasį — pro Už nuopelnus ruošiant jau rektorių mokymo reikalams, nuosius specialistus, sėkmingą istorijos mokslų kandidatą. 13. Matlušenko, Liudmilą Už Įžymius nuopelnus ruo mokslinĮ-pedagoginĮ darbą ir šiant Jaunuosius specialistus, aktyvią visuomeninę veiklą — Rusų literatūros ketedroe buvusią vedėją, filo ilgametį moksllnį-pedagoginį apdovanoti logijos mokslų kandidatą, do darbą ir aktyvią visuomeninę centą. LIETUVOS TSR veiklą sutelkti 14. Matulį, Juozą — Che AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMO mijos fakulteto Fizinės chemi LIETUVOS TSR jos katedros buvusį profeso GARBĖS RAŠTU: NUSIPELNIUSIO MOKSLO VEIKĖJO 1. Blellnį, Joną — partinės rių, chemijos mokslų daktarą. 15. Meškauską, Eugenijų GARBĖS VARDĄ: organizacijos sekretorių, TSKP Istorijos katedros asis ,— Dialektinio Ir istorinio ma terializmo katedros vedėją, fi 1. Jablonskiui, Konstanti tentą. nui — Teisės mokslų fakul 2. Bieliuką, Kazimierą — losofijos mokslų kandidatą, teto Valstybės ir teisės teori Gamtos mokslų fakulteto Fizi docentą. 16. Mykolaitį-Putiną, Vin jos ir istorijos katedros profe nės geografijos Ir kartografi cą — Literatūros katedros soriui. jos katedros profesorių, geo buvusį profesorių. 2. Kubiliui, Jonui — rekto grafijos mokslų daktarą. 17. Misiūrą, Joną — Fa3. Bučą, Joną — Ekonomi riui, fizikos - matematikos kos mokslų fakulteto Liaudies kultetinės terapijos katedros mokslų daktarui. vedėją, medicinos mokslų kan 3. Lolai, Michailui — Eko ūkio ekonomikos katedros ve didatą, docentą. dėją, ekonomikos mokslų nomikos mokslų fakulteto Po daktarą, profesorių. 18. Navicką, Konstantiną litinės ekonomijos katedros — TSKP Istorijos katedros 4. Horodničių, Henriką — vedėjui, ekonomikos mokslų Fizikos-matematikos fakulteto vedėją, istorijos mokslų kan kandidatai, docentui. Bendrosios fizikos katedros didatą, docentą. 19. Ragevičlų, Mykolą — 4. Slavėnui, Pauliui — Fi vedėją, fizikos-matematikos Ekonomikos mokslų fakulteto zikos-matematikos fakulteto mokslų kandidatą, docentą. Astronomijos katedros vedė 5. Chomskį, Vaclovą — Liaudies ūkio ekonomikos ka jui, fizikos-matematikos moks Gamtos mokslų fakulteto Fizi tedros docentą, ekonomikos lų daktarui, profesoriui. nės geografijos ir kartografi mokslų kandidatą. 20. Šarmaitį, Romą — 5. Snarskiui, Povilui ,— jos katedros vedėją, geografi Gamtos mokslų fakulteto Dar jos mokslų kandidatą, docen TSKP istorijos katedros do centą. vinizmo ir genetikos katedros tą. 21. Valkūną, Leoną — Is vedėjui, biologijos mokslų 6. Jankauską, Steponą — prorektorių mokslo reikalams, torijos - filologijos fakulteto daktarui, profesoriui. Klasikinės filologijos katedros 6. Sopauskui, Jonui — Me profesorių. vyresnįjį dėstytoją, . filologi 7. JucĮ, Adolfą — Fizikosdicinos fakulteto Fiziologijos matematikos fakulteto Teori jos mokslų kandidatą. 22. Vladlmlrovą, Levą — ir patologinės anatomijos ka nės fizikos katedros vedėją, tedros profesoriui, medicinos fizikos-matematikos mokslų Universiteto mokslinės biblio tekos direktorių. daktarą, profesorių. mokslų daktarui. 23. Zimaną, Genrlką — fi 8. Jurginį, Juozą — TSRS 7. Žiugždai, Juozui — Is istorijos katedros docentą, is losofijos mokslų kandidatą, torijos-filologijos fakulteto torijos mokslų kandidatą. vyresnįjį dėstytoją. TSRS Istorijos katedros vedė 9. Katilių, Kazį — Fakul24. Ziugždo, Suzaną—Fatetinės chirurgijos katedros kultetinės terapijos katedros jui, profesoriui. vedėją, medicinos mokslų kan docentą, medicinos mokslų kandidatą. Lietuvos TSR Aukščiausio didatą, docentą. 10. Kostelnlckį, Vladimirą sios Tarybos Prezidiumo —- Istorijos-filologijos fakulte Lietuvos TSR Aukščiausio Pirmininkas J. PALECKIS to Rusų kalbos katedros ve sios Tarybos Prezidiumo Lietuvos TSR Aukščiau dėją, filologijos mokslų kandi Pirmininkas J. PALECKIS datą, docentą. Lietuvos TSR Aukščiau siosios Tarybos Prezidiumo 11. Kuzmlnskį, Vytautą — siosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius S. NAUJALIS TSKP istorijos katedros do Sekretorius S. NAUJALIS Vainius, 1959 m. gruodžio' 3 d. centą. Vilnius, 1959 m. gruodž'o 3 d.
Iškllminųo Mokslinės Tarybos posėdžio, skirto Oniodžio 3 d. 19 vai. Filharmonijoje.
Universiteto
jubiliejams
atžymėti,
prezidiumas
Lietuvos KP Centro Konrteto, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo ir Lietuvos TSR Ministry Tarybos
SVEIKINIMAS VILNIAUS VALSTYBINIAM V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETUI JO ĮKŪRIMO 380-uju IR ATKŪRIMO 40-Ųiu METINIŲ PROGA Lietuvos Komunistų partijos Centro Komi tetas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Lietuvos TSR Ministrų Ta ryba sveikina Vilniaus Valstybinio V. Kap suko vardo universiteto profesorius, dėstyto jus, studentus Ir visus darbuotojus universi teto įkūrimo 380-ųjų ir Jo atkūrimo 40-ųjų metinių proga. Vilniaus universitetas pradėjo savo gyva vimą niūriais feodalizmo laikais. Tačiau ir tada jo' sienose mezgėsi ir vystėsi pažangios idėjos. Universitete dirbo visa ei.ė Įzym.ų mokslininkų, kaip astronomas Počobutas, bo tanikai Forsteris ir Jundzilas, architektas Stuoka-Gucevičius, medikai Bojanus, JonasPetras ir Juozas Frankai, astronomas Ir che mikas Snladecklai ir kiti, kurie savo veikla prisidėjo prie kovos prieš feodalinę Ir kleri kalinę reakciją. Čia mokėsi ir aktyviai da lyvavo visuomeninėje veikloje įžymusis lenkų rašytojas Adomas Mickevičius, lietuvių Isto rikas Simonas Daukantas, rašytojas Simonas Stanevičius ir kiti. Dirbęs universitete įžy mus istorikas Lelevelis, vėliau aukštai įver tintas K. Markso, padėjo universitete susior ganizuoti demokratiniam studentų judėjimui, užmezgusiam ryšius su rusų revoliuclonierlais-dekabrlstais. Carinė reakcija po 1830—1831 m. suktu mo sudavė skaudų smūgį mokslo vystymuisi Lietuvoje — uždarė Vilniaus universitetą. Didžioji Spalio socialistinė revoliucija, iš laisvinusi buvusios Rusijos imperijos tautas, ir Tarybų valdžios paskelbimas Lietuvoje įga lino atkurti Vilniaus universitetą. 1919 metą pradžioje Tarybų Lietuvos vyriausybės de kretą dėl Vilniaus universiteto atkūrimo pasi rašė V. Mlckevlčius-Kapsukas, kurio vardu dabar pavadintas Vilniaus universitetas. Lenkijos buržuazinės valdžios metais Vil niaus universitetas veikė labai sunkiomis so cialinėmis sąlygomis, politinės reakcijos sąly gomis. Tačiau ir tada universitetas, jo įžy mieji mokslininkai, tokie kaip prof. Der.ibovskls, prof. Lovmianskis, prof. Pelčerls ir kiti, įnešė nemažą indėlį į mokslą ir kultūrą. Visa eilė Vilniaus universiteto studentų — lenkų, lietuvių, rusų ir baltarusių aktyviai dalyvavo revoliuciniame Judėjime. Vilniaus universitetas visapusiškai sukles tėjo tik pasiekus visišką Tarybų valdžios pergalę Lietuvoje. Pirmaisiais tarybinės san tvarkos metais giliai įleistų kūrybinio mokslo daigų nepajėgė sunaiKlnti nei žiauri fašistinė
LIETUVOS KOMUNISTŲ PARTIJOS CENTRO KOMITETAS
I*** Ryšium su vimlaus Valsty binio V. Kapsuko v. Unlversl teto 380-mečlu niuo įkūrime ir 40-mečiu nuo tos dienos, kai buvo atkurtas tarybinės valdžios, TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio moksle Ministro įsakymu Jnblllelau'proga reiškiama padėka šiems Universiteto darbuotoj msBlėkal Jurgiui. docentui, baudžiamosios teisės ir proce so katedros vedėjui, Brazdžiū nui Povilui, — profesoriui, eksperimentinės fizikos kated ros vedėjui, Buckui Pranui — organinės chemijos katedros vedėjui, Basalykui Alfonsui— fizinės geografijos ir karto grafijos katedros docentui: Bordonaitel Mirai — TSKP Istorijos katedros vyr. dėstytoįai, Galvydžiui Juozui -• visuotinės istorijos katedros docentui, Daukšui Kaziui — profesoriui. neor"ani-i .s <he. mljos katedros vedėjui, Davtian Ranuš — politinės eko nomijos katedros docentui, Žamaičlui Zigmui — profesoriui, matematines analizes katedros vedėjui, Žėruoliui Jonui — Teisės mokslų fakulteto deka nui, civilinės teisės Ir proceso katedros vedėjui, Zaksul Irmijai — dialektinio ir istorinio materializmo katedros docen tui, Katiliui Petrui — docen tui, geometrijos katedros ve dėjui, Karveliui Vladui — karinio parengimo katedros docentui, Kubiliui Jonui — Vilniaus Universiteto rek toriui, Lebedžiui Jurgiui — lietuvių literatūros ka tedros docentui, Marcinke vičiui Mykolui — docentii, vidaus ligų katedros vedėjui, Minkevičiui An tanui — profesoriui, botani-
okupacija, nei buržuazinių nacionalistų išda vikiška talka hitlerininkamsKomunistų partijai vadovaujant, atkaklio je kovoje prieš buržuazinę nacionalistinę ideologiją išaugo ir idėjiškai sustiprėjo Vil niaus universiteto profesorių ir dėstytojų ko lektyvas. Labai džiugu, kad vyresniosios kartos mokslininkai atidavė savo mokslo ži nias ir patyrimą liaudies reikalui. Įsisavinda mi marksistinę-lenlnlnę teoriją, Jie kartu su Jaunaisiais mokslo darbuotojais, Išaugusiais tarybinėje aukštojoje mokykloje, aktyviai dalyvauja toliau vystant tarybinį mokslą, ruošiant naujus inteligentijos kadrus. Visam Vilniaus universiteto moksliniam darbut, gausių specialistų parengimui didelę reikšmę turi nuolatiniai ir stiprėjantys ryšiai su bro liškų respublikų mokslo įstaigomis ir aukš tosiomis mokyklomis, dalinimasis vertinga tarybinių aukštų|ų mokyklų darbo patyri mu, mokslinių kadrų kūrybinio bendradarbia vimo stiprinimas. Kasmet universitetas išleidžia vis geriau paruoštus specialistus įvairioms liaudies ūkio ir kultūros sritims. Tarybų valdžios metais Vilniaus universitetas tapo stambiausia Ta rybų Lietuvoje inteligentijos kadrų rengimo kalve. Vien tik pokario metais universitetas išleido žymiai daugiau specialistų, negu visos Lietuvos aukštosios mokyklos buržuazijos valdymo metais. Dabar, kada lietuvių tauta, kaip ir visa tarybinė liaudis, su dideliu entuziazmu vyk do istorinius TSKP XXI suvažiavimo nutart imis, Vilniaus universitetui yra iškilę dideM ir atsakingi uždaviniai toliau ruošiant kadrus įvairiems komunizmo statybos barams. Svar biausias universiteto, kaip ir visų aukštųjų mokyklų, uždavinys yra ruošti gerus specia listus, įsisavinusius naujausius mokslo pasie kimus, idėjiškai užgrūdintus, išauklėtus tautų draugystės, proletarinio internacionalizmo ir tarybinio patriotizmo idėjų dvasia, pasiryžu sius kovoti už komunizmo ipastaitymą mūsų šalyje. Universiteto uždavinys — toliau vystyti tarybini mokslą, stiprinti jo ryšius su komunistinės statybos praktika. Lietuvos Komunistų partijos Centro Komi tetas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas ir Lietuvos TSR Ministrų Ta ryba linki Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardo universiteto profesoriams, dėstytojams, studentams ir visiems darbuotojams naujų laimėjimų moksle ir darbe tarybinės Liaudies, mūsų Tėvynės gerovei.
LIETUVOS TSR AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PREZIDIUMAS
LIETUVOS TSR MINISTRŲ TARYBA
Lietuvos Tarybą Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo (SAKAS DĖL VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO DARBUOTOJŲ APDOVANOJIMO GARBĖS RASTAIS
5. Valiulį, Balį — ūkio Už ilgametį nepriekaištingą darbą aukštojo mokslo įstai skyriaus vedėją. goje apdovanoti 6. Zarembą, Bronių —- ko mendantą. LIETUVOS TSR AUKSCIAUSIOSIOS Lietuvos TSR Aukščiausio TARYBOS PREZIDIUMO sios Tarybos Prezidiumo GARBES RASTU: 1. Kišūną, Juozą — stalių. Pirmininkas J. PALECKIS 2. Medinį, Juozą — šofe Lietuvos TSR Aukščiau ri3. Panavaltę, Emiliją — siosios Tarybos Prezidiumo kanceliarijos vedėją. Sekretorius S. NAUJALIS 4. Rimkevičienę, Juzefą — Vilnius, 1959 m. gruodžio 3 d. valytoją. kos katedros vedėjui, Mažei kai Zigmui — fizinės geogra fijos ir kartografijos katedros vyr. laborantui, Macevičlenei Zinovijai — bibliotekos sky riaus vedėjai, Norkūnui Pra nui — docentui, hospitalinės chirurgijos katedros vedėjui, Pauliukonlui Juozui — Eko nomikos mokslų fakulteto de kanui, liaudies ūkio ekonomi kos katedros docentui, Povilioniui Selezljul — Medicinos fakulteto dekanui, docentui, anatomijos, histologijos ir emerio’.ogljos katedros vedė jui, Jankauskui Steponui — profesoriui, prorektoriui mokslo reikalams-
*»*
Lietuvos TSR Valstybinio Aukštojo ir specialiojo vld'*ri do mokslo komiteto Pirmi ninko Įsakymu, pažymint Vil niaus Valstybinio V. Kapsuko vardo Universiteto įsteigimo 380 metų Ir jo atkūrimo. 40 metų jubiliejaus sukaktį, už Ilgą ir nepriekaištingą dar bą mokant ir auklėjant stu dentiją ir už aktyvią visuome ninę veiklą reiškiama padėka sekantiems Vilniaus Valstybi nio V. Kapsuko vardo Uni versiteto darbuotojams: Bendžlui Andriui — TSRS istorijos katedros vyr. dėsty tojui, Budriui Dzidul — Poli tinės ekonomijos katedros pro(NttkeMa į 4 psl.)
UNIVERSITETO PARTINĖS ORGANIZACIJOS ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS Gruodžio 16 d. Įvyko Universiteto partinės organiza cijos ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Pranešimą .padarė partinio biuro sekretorius J. Bie linis. — Draugai komunistai, mūsų partinės organizacijos rinkiminis-ataskaitinis susirinkimas vyksta tokiu laiku, kai tarybinė liaudis visais frontais perėjo į Išplėstinės komunizmo statybos laikotarpį, — 'pasakė pranešėjas. — Tarybų Sąjungos Komunistų partijos neeilinis XXI suva žiavimas davė didingą komunizmo statybos programą. Dabar komunizmo statyba mūsų šalyje pasidarė kiekvie no žmogaus praktiniu, kasdieniniu reikalu. Svarbiausias mūsų partinės organizacijos, rektorato, mokslinio-pedagoginio personalo ir visuomeninių organi zacijų uždavinys — taip organizuoti mokymo-auklėjlmo darbą, kad išleidžiami jauni specialistai būtų visapusiš kai paruošti komunizmo statybos programai vykdyti
MOKYMO AUKLĖJIMO DARBAS Per ataskaitinį laikotarpį atliktas didelis darbas įgy vendinant Universitete Įstatymą „Dėl mokyklos ryšio su gyvenimu ir dėl tolesnio liaudies švietimo sistemos vys tymo“, toliau racionalizuojant bei tobulinant mokymo procesą. Buvo mažinamas paskaitų skaičius, kad studen tams susidarytų daugiau laiko savarankiškam darbui. Di delis dėmesys buvo skiriamas studentų gamybinės prak tikos organizavimui, Jos atlikimui ir (kontrolės pagerinimui. Buvo įvestos vakarinio apmokymo grupės. Tačiau mokymoauklėjlmo darbe su šių grupių studentais dar yra labai di delių spragų. Jei Ekonomikos mokslų fakulteto vakarinių grupių studentai buvo greitai ir gana sklandžiai Įdarbinti, tai Istorijos-filologijos fakultete dar Ir dabar ši problema neišspręsta. Be to, darbas su šių grupių studentais nesibai gia tik jų įdarbinimu. Reikia daugiau domėtis, kaip šie stu dentai dirba Ir kuo jie gyvena. O šioje srityje kol kas pa daryta dar labai mažai. Per ataskaitinį laikotarpį partinė organizacija, rektora tas, dekanatai ir daugelis katedrų didelį dėmesį skyrė ko munistinio auklėjimo klausimams mokymo procese. Buvo nuolatos kovojama už tai, kad išleidžiami specialistai ne tik būtų puikiai pasiruošę dalykiškai, bet ir giliai įsisąmo ninę Kdimunlstų partijos -politiką, pasiryžę aktyviai daly vauti komunistinės visuomenės statyboje. Mokymo-auklėjimo klausimai buvo svarstomi, pirmiau sią, Universiteto partinės organizacijos susirinkimuose, o partinis biuras šiems klausimams savo posėdžiuose skyrė taip pat daug dėmesio. Buvo apsvarstytas ir gerai išanali zuotas neakivaizdinio skyriaus, lietuvių literatūros katedros mokymo-auklėjlmo darbas, o taip pat Mokslinių Tarybų vaidmuo mokymo-auklėjimo darbe. Šie klausimai ne kartą buvo svarstomi Ir fakultetų partinių organizacijų susirinki muose bei posėdžiuose. Daugiausia čia nuveikė Istorijosfilologijos, Ekonomikos, Chemijos fakultetų partinės orga nizacijos. Didelį vaidmenį, ugdant studentų komunistinę pasaulė žiūrą, atlieka visuomeninių mokslų katedros, kuriose dirba darnūs ir darbingi kolektyvai. Jų posėdžiuose vyrauja drau giška, principinė kritika ir savikritika, todėl pastebimai auga šių katedrų darbuotojų mokslinės kvalifikacijos. Rei kia teigiamai pažymėti visuomeninių mokslų katedrų dar bą, organizuojant visuose kursuose TSKP XXI suvažiavimo medžiagos studijavimą. Visuomeninių mokslų katedrų nariai daug prisidėjo prie teorinių seminarų pravedamo, ypač svarstant teorinius klau simus. Tačiau TSKP XXI suvažiavimo iškeltų uždavinių dabar tinis visuomeninių mokslų studijavimo lygis jau neatitinka. Dar didelė studentų dalis sistemingai nedirba, seminarams ruošiasi tik paskutinę dieną, o egzaminams — paskutinę sa vaitę. Didelė dalis studentų apsiriboja tik vadovėlių ir pa skaitų konspektų skaitymu. Labai šlubuoja seminarų ir pa skaitų lankymas. Tai labiausiai charakteringa Istorijos-filo logijos fakulteto studentams. Dėl skuboto pasiruošimo, menkų žinių ir blogo lankomumo seminarai praeina blan kiai, neįdomiai ir paviršutiniškai. Retai išsivysto gyvos dis kusijos. Daugelis studentų dar nemoka marksistiškai anali zuoti svarbiausių mūsų gyvenimo reiškinių. Tai pats di džiausias visuomeninių mokslų studijavimo trūkumas. Nepakankamą dėmesį visuomeninių disciplinų studijavi mui skiria fakultetų dekanatai ir specialiosios katedros. Ypač tos, kurios yra labiausiai atsakingos už tam tikros specialybės studentų paruošimą. Pavyzdžiui, vargu ar kuri Istorijos-filologijos fakulteto katedra svarstė klausimą, kaip jų auklėjamieji studentai mokosi visuomeninius mokslus. Dėl esamų trūkumų šioje srityje daug kuo kaltos visuo meninių mokslų katedros, nors jos ir rodo daug gerų norų padėčiai taisyti. Kai kurie visuomeninių katedrų dėstytojai dar ne visada patenkinamai skaito paskaitas ir praveda se minarinius užsiėmimus. Dalis dėstytojų nenukreipia studen tų į kūrybinį duotų klausimų nagrinėjimą. Kai kurie vi suomeninių mokslų dėstytojai silpnai -bendrauja su studen tais, kartais nėra jiems pakankamai reiklūs. Dideliu visuomeninių mokslų katedrų darbo trūkumu reikia laikyti dar per mažą metodologinę paramą kitoms katedroms. Per šį ataskaitinį laikotarpį nė viena visuomeni nių mokslų katedra nesurengė bendro posėdžio su specialio mis katedromis. Komunistiniu studentų auklėjimu turi rūpintis ne vien tik visuomeninių disciplinų dėstytojai. Komunistinis studen tų auklėjimas mokymo procese turi būti kiekvienos kated ros ir kiekvieno dėstytojo kasdieniniu darbu. Dauguma ka tedrų tai supranta ir sėkmingai vykdo mokymo-auklėjimo darbą: pvz., liaudies ūkio, fakultetinės terapi jos katedros savo posėdžiuose nuolatos svarsto dėstytojų paskaitų teorinę kokybę, jų auklėjamąjį poveikį. Daugelis dėstytojų savo paskaitose iškelia tarybinio mokslo ir socia listinės santvarkos pranašumus, giltai pagrįsdami moksliniais teiginiais iš dėstomo dalyko. Pvz., doc. Gregorauskas, doc. Misiūra, doc. Mitropolskaja, doc. Sugurovas ir daugelis ki tų. Jų patyrimą reikia plačiai propaguoti. Pavasario sesijos ir Valstybinių egzaminų rezultatai ro do, kad mokymo darbe yra dar daug spragų: pavasario se sijos metu 261 studentas gavo įsiskolinimus, 71 studentas paliktas antrus metus kartoti kursą ir 41 diplomantas ne prileistas prie Valstybinių egzaminų. Istorijos-filologijos, Ekonomikos ir Teisės mokslų fakultetuose gerokai šlubuoja akademinė drausmė. Tačiau dekanatai, katedros, partinės ir kitos visuomeninės organizacijos nesiėmė veiksmingų prie monių trūkumams (pašalinti. Daugelis katedrų toli gražu nepakankamai rūpinasi stu
dentų ideologiniu auklėjimu. Tai akivaizdžiai rodo pedago ginė praktika vidurinėse mokyklose. Beveik visų studentų pedagoginės praktikos vadovai savo ataskaitose pažymi, kad daugelis studentų nesugeba derinti dalykinio ir ideologinio mdkymo bei auklėjimo vidurinėje mokykloje. Praktikos metu Išryškėjo, kad dalis studentų abejingi kilniam pedagogo darbui. Beveik visi praktikos vadovai pa žymi, kad daug studentų nemoka dirbti su pionieriais ir komjaunimo organizacijomis. Už ideologinio studentų auklėjamolo darbo trūkumus visų .pirmą atsako tų speclailybių katedros, nes mokymo darbas yra atitrūkęs nuo būsimų pedagogų rengimo. Dėi to, savaime aišku, daug kuo kalta ir pedagoglkos-psichologijos katedra. Prie šio darbo reikėtų pritraukti geriausius Vilniaus mokyklų 'mokytojus, turinčius didelį pedagoginio darbo pa tyrimą. Reikia iš esmės pagerinti pedagoginės praktikos bazių parinkimą, daugiau orientuotis į kaimo rajonų vidų rines mokyklas. Pranešėjas nurodė, kad nenormali padėtis susidarė su dėstytojais — antraeilininkais. 1958—1959 mokslo metais Teisės mokslų fakultete antraeilininkų dėstytojų buvo 30 proc. viso mokslinio-pedagoginio personalo, o Ekonomikos mokslų fakultete net 33 proc. Panaši padėtis yra Medicinos fakultete. Jei dar antraeilininkai būtų stambus specialistai, pakviesti iš gamybos, tai red’ktų tai tik sveikinti. Tačiau taip nėra. Antraeilininkai šiuo metu yra .tik svečiai fakulte tuose. Diskusijose kalbėjęs St. Ravinskas pabrėžė, kad dėl to ypač nukenčia auklėjamasis darbas, nes antraeilininkai ne turi laiko skirti didesnį dėmesį užauditortniam darbui, o ki ti dėstytojai perkraunami visuomeniniais įpareigojimais. Universiteto partinis biuras ir kai kurių fakultetų parti nės organizacijos daug dėmesio skyrė katedrų vaidmens pa kėlimui komunistinio studentų auklėjimo darbe. 1959 .n. vasario 11d. įvyko išplėstinis Universiteto partinio biuro posėdis, kuriame buvo apsvarstytos rimtos ideologinio po būdžio klaidos, paruošiant Universiteto jaunųjų literatų kū rybos almanachą. Almanache atsispindėjo ideologinio pobū džio klaidos, kurias darė kai kurie lietuvių literatūros ka tedros darbuotojai. Biuro posėdyje buvo griežtai kritikuojama katedros buvusi vedėja M. Luk šienė, Ją aktyviai rėmusios I. Kostkevičlūtė, V. Zaborskaitė, A. Rabačlauskalitė, iš dalies ir D. Sauka. Dalis kated ros dėstytojų, nagrinėdami buržuazinių praeities rašytojų kūrybą, skyrė didesnį dėmesį kūrinio formos, o ne idėjinės rašytojų koncepcijos analizei, buvo menkinama pro letarinių rašytojų kūryba. Mokymo procese pert-mažai dė mesio buvo skiriama ir tarybinei lietuvių literatūrai. Ati trūkimas nuo tarybinio literatūrinio gyvenimo ypač pasi reiškė moksliniame-tiriamajame darbe. Per 15 pokario me tų katedra neparuošė nė vieno stambesnio mokslinio darbo iš tarybinės lietuvių literatūros, o, pavyzdžiui, apgintos bei rašomos disertacijos iš S. Nėries ir P. Cvirkos kūrybos teapima šių rašytojų ikltaryblnlo laikotarpio kūrinius- Ypač neteisingą poziciją katedra užėmė visuomeninio darbo at žvilgiu. Šios ideologinio pobūdžio katedros klaidos žalingai vel kė tiek studentų-lituanistų komunistinį auklėjimą, tiek ir pačių katedros narių idėjinį brendimą. Dėl katedroje susidariusios padėties didelė kaltė tenka IFF dekanui drg. Palionių! ir buvusiam prorektoriui drg. Meškauskui, kurie visą laiką taikstėsi su katedros klaido mis, su neteisingomis jaunųjų literatų tendencijomis. Po Universiteto partinio biuro posėdžio fakulteto parti nė organizacija pravedė didelį darbą, aiškinant studentams partinės organizacijos nutarimus. Šiandieną galima drąsiai pasakyti, kad absoliuti studentų bei dėstytojų dauguma tei singai suprato partinę kritiką, o lietuvių literatūros kated ros kolektyvas ėmėsi konkrečių priemonių padėčiai ištaisyti. Lietuvių literatūros katedros komunistams ir fakulteto partinei organizacijai reikia ir toliau vystyti principinio at skirų katedras narių daromų klaidų kritiką, nuolatos domė tis šios ideologiniu požiūriu svarbios katedros darbu. Kad klaidų ištaisymo procesas yra nelengvas, liudija ir prie ka tedros veikiančio tautosakos būrelio darbo trūkumai. Būre lis labai mažai domėjosi revoliucine, proletarine, o taip pat tarybine tautosaka. Nėra abejonės, kad šios būrelio ir moks linio jp vadovo D. Saukos darbo ydos yra tąsa senų, jau sukritikuotų kai kurių lietuvių literatūros katedros darbuo tojų klaidų. IFF partinis biuras kartu su Universiteto par tiniu biuru išanalizavo būrelio darbą ir numatė priemones šiam darbui iš esmės pagerinti. Kalbėjęs IFF partinio biuro sekretorius I. Zaksas nuro dė, kad fakultete pastaraisiais metais vyko aštri idėjinė ko va. Čia neigiamą vaidmenį suvaidino buvusio rektoriaus Bulavo žalinga nacionalistinė veikla. Su ja susijusios ir lietuvių literatūros katedros klaidos. Kalbėdamas apie da bartinę padėtį katedroje, I. Zaksas pažymėjo, kad Jei per visus pokario metus iš lituanistikos katedrų į partiją įstojo tik vienas žmogus, tai nėr šiuos metus net trys žmonės pri imti kandidatais į TSKP narius. Negali mūsų visiškai patenkinti ir rusų kalbos ir litera tūros katedrų komunistinio studentijos auklėjimo darbas. Svetimų kalbų katedrų dėstytojai taip pat ne visada tinka mai panaudoja svetimų kalbų tekstus studentų auklėjimui. Spragų auklėjant studentus mokymo procese pasitaiko ir istorijos katedrų darbe. Studentų komunistinio auklėjimo klausimais mokymo procese nepakankamai domisi Medicinos mokslų fakulteto chirurginės katedros. Šių katedrų narių paskaitos ir prakil niai užsiėmimai dažnai dar yra apolitiški. Ekonomikos. Fizi kos-matematikos ir Chemijos fakultetų kai kurių katedrų mokymo-auklėjamajame darbe taip pat yra nemažų trū kumų. Nepakankamas mokymo proceso panaudojimas komunis tiniam studentijos auklėjimui rodo, kad dar ne iki galo su griauta neteisinga pažiūra, esą studentų politiniu auklėji mu turi rūpintis tik visuomeninių mokslų katedros, partinė ir komjaunimo organizacijos. Neakivaizdinis mokymas po -TSKP XXI suvažiavimo įgau na vis didesnę reikšmę, šiais metais į Universiteto neaki vaizdinį skyrių buvo priimta 452 žmonės. Tačiau neaki vaizdinio mokymo darbe pas mus yra labai daug trūkumų. Į studentus-neakivaizdininkus vis dar žiūrima kaip į antra eilius žmones. Darbui su neakivaizdininkais reikia skirti la biausiai kvalifikuotus dėstytojus, turinčius labai didelį pe dagoginio darbo patyrimą. Labai mažai katedros rūpinasi paskaitų ciklų ir metodinės medžiagos neakivaizdininkams leidimu. Dekanatų ir katedrų atsakomybė ir vaidmuo neakivaiz dinio mokymo sistemoje turi būti ryžtingai pakelti.
TSKP XX! suvažiavimo nutarimuose pabrėžiamas nuolat didėjantis aukštųjų mokyklų uždavinys — sistemingai ir nuolatos vykdyti aukšto teorinio lygio ir didžiai reikšmin gus liaudies ūkiui mokslinius tyrimus. Dėl to profesoriai ir dėstytojai turi būti glaudžiai susiję su gamyba, savo žinio mis turi nuolat talkininkauti liaudies ūkiui. Pagrindine savo paslsakvmo dalį mokslinio darbo prob lemoms paskyrė N. MitropolskajaMoksld-tiriaimojo darbo srityje pasiekti tam tikri laimėjimai. Dėstytojai ėmė dažniau spausdinti straipsnius, monografijas. Tačiau šioje srityje yra daug rimtų trūkumų. Vis dar nepasiekta tokia padėtis, kad mokslinis darbas butų nuolatos dirbamas kiek vieno dėstytojo. Fakulteto mokslinio darbo planai neskatina dėstytojų iniciatyvos dirbti, nes jie aiškiai sumažinti, ne atitinka realių galimybių. Reikia tų planų sudarymą kont roliuoti. N. Mitropolskaja nurodė, kad nepakankamas dėme sys skiriamas humanitarinių katedrų moksliniam darbui, retai duodamos kūrybinės komandiruotės, atostogos. O juk mokslinė produkcija, vadovėliai, paskaitų kursai, chrestoma tijos taip pat labai reikalinga, ypač studentams-neakivaizdininkams. Savo pasisakyme Rektorius J. Kubilius pabrėžė moksli nio darbo reikšmę. Dėstytojai turi sistemingai dirbti moks linį-tiriamąjį darbą. Susirinkime buvo atžymėta, kad Universiteto ryšiai su gamyklomis ir kolūkiais išsiplėtė. Vievio rajone pravestos konferencijos kolūkinės ir civilinės teisės, kolūkinės apskai tos ir organizacijos klausimais, perskaityta daug paskaitų ir pranešimų. Tačiau mūsų ryšiai su gamyba dar yra labai menki ir nėra pastovūs. Reikia atsisakyti neteisingos taip vadinamos „šefavimo” darbo praktikos, kuri apsiriboja tik kultūriniu darbu. Reikalingas ne šefavimas, kaip buvo iki šiol, o tamprus bendradarbiavimas, kuris duotų abipusę naudą. POLITINIO AUKLĖJIMO DARBAS UŽ MOKYMO PROCESO RIBŲ Universiteto partinė organizacija atliko didelį darbą po litiškai auklėjant visą kolektyvą. Didelį politinį-auklėjamąjį vaidmenį suvaidino Universiteto 380 metų įkūrimo ir 40 metų nuo Tarybų valdžios atkūrimo jubiliejaus pažymėji mas. Rektorato ir visuomeninių organizacijų pravestos prie monės akivaizdžiai pademonstravo Tarybų valdžios metais mūsų pasiektus laimėjimus ir parodė, kad visas Universlte to kolektyvas yra vieningas, sugebantis auklėti jaunimą ne mirštamų marksizmo-leninizmo idėjų dvasia, glaudžiai su sibūręs apie Komunistų partiją. Pastaraisiais metais labai plačiai paplito studentų susitikimai su senaisiais revoliucionieriais, literatūros, me no, mokslo visuomenės veikėjais. Tokie susitikimai masiškai vyko ne tik fakultetuose, bet ir akademinėse grupėse. Be to, labai plačiai prigijo studentų ekskursijos po revoliuci nes vietas. Didelis Universiteto studentų akademinių gru pių skaičius apsilankė Kauno HES statyboje, IX forte Įrengtame muziejuje. Žymiai pagerėjo studentų ir dėstytojų internacionalinis auklėjimas. Istorijos-filologijos fakulteto komjaunimo orga nizacija užmezgė tamprius ryšius su Baltijos žvejų daugia nacionaliniu kolektyvu. Universiteto komjaunimo organi zacija artimai bendrauja su Minsko universiteto studentais, įdomų tautų draugystės vakarą suorganizavo Istorijos-filo logijos komjaunimo organizacija. Šio vakaro metu pasirodė fakulteto saviveikla įvairiomis kalbomis. Labai įdomiai Uni versiteto komjaunimo (komitetas suorganizavo Tarptautinės studentų dienos minėjimą. Universiteto komjaunimo organizacija į studentų inter nacionalinį auklėjimą dabartiniu metu atkreipė ypatingą dėmesį, numatė dar plačiau jį išvystyti. Kaip nurodė TSKP Centro Komitetas, mūsų respubli kos sąlygomis internacionalinis darbo žmonių auklėjimas turi ypatingai didelę reikšmę. Universiteto partinis susirin kimas, skirtas studentų internacionalinio auklėjimo klausi mams, atskleidė rimtus trūkumus šiame svarbiame mūsų ideologinio darbo bare ir numatė konkrečias priemones šiam darbui pagerinti. Žymiai pagerėjo padėtis politinio švietimo tinkle. Fa kulteto partiniai biurai laiku sukomplektavo teorinių ir poli tinių seminarų klausytojus. Šiuo metu Universitete dirba 12 teorinių seminarų, kurie turi apgalvotą, įdomią temati ką, atsižvelgiant į kiekvieno fakulteto specifiką. Teoriniuo se seminaruose dalyvauja 318 dėstytojų ir laborantų. Vei kla 12 politinių ratelių, kurie apima 237 administracijos ir techninio personalo darbuotojus, šiais mokslo metais į partinio švietimo tinklą įvairiomis formomis yra Įtraukti vL si Universiteto darbuotojai. Didelį vaidmenį keliant mokslinio ir pagalbinio perso nalo polltines-teorines kvalifikacijas, ugdant bendrą studen tų kultūrą, plečiant politini Jų akiratį, vaidina Universiteto lektoriumas. Dauguma lektoriumo organizuojamų paskaitų ir priemonių sukėlė nemažą susidomėjimą ir neabejotinai turėjo auklėjamosios ir pažintinės reikšmės. Tačiau lekto riumo darbe šių metų pavasario semestre buvo rimtų trū kumų. Nebuvo nė vienos svarbesnės priemonės ateizmo, o taip pat proletarinio internacionalizmo temomis, o kai ku rios priemonės nesurinko gausesnės auditorijos. Dar pasi taiko, kad lektoriumas blogai vykdo numatytą planą. Pa vyzdžiui, praėjusiais metais dėl pačių lektorių kaltės nebuvo perskaitytos tokios svarbios paskaitos, kaip doc. E. Meš kausko paskaita „šiuolaikinis revizionizmas etikos klausi mais“, vyr. dėst. I. Kostkevičiūtės paskaita „Marksistinėslenininės estetikos pagrindai“ ir eilė kitų. Šiokią tokią iniciatyvą ruošiant paskaitas, rodė kai kurių fakultetų ir Įstaigų partinės.’ profsąjunginės ir kom jaunimo organizacijos. Tačiau paskaitinis darbas fakulte tuose dar dažnai vyksta nesistemingai, be reikalingo šiame darbe politinio kryptingumo. Kad lektoriumas rtoliau galėtų plėsti savo veiklą, reikia stiprinti JĮ organizaciniu, metodiniu atžvilgiu. Visi Univer siteto dėstytojai turi dalyvauti paskaltinėje propagandoje ne tik Universitete, bet ir už jo ribų. Šiuo metu iš 415 Universiteto dėstytojų Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijos nariais skaitosi tik 181. Aktyviai dalyvauja paskaltinėje propagandoje mūsų dės tytojal: doc. Zaksas, vyr. dėst. Solovjovas, vyr. dėst. Safronova, vyr. dėst. Llakas, doc. Užkalnis, doc. Baronas ir kt Silpnai dalyvauja Politinių ir mokslinių žinių skleidimo draugijoje Universiteto studentija. Polltlnlame-ideologinlame mokslo-pedagoglnlo personalo ir studentijos auklėjime labai svarbią vietą užima ateistinė propaganda. Tačiau šis darbas, nepaisant jo svarbumo, dar toM .gražu neužima prideramos vietos fafcultetų .partinių orgardzacijų veikloje. (nukelta l 3 psl.)
UNIVERSITETO PARTINĖS ORGANIZACIJOS ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS (Atkelta iš 2 psl.)
Komunistė M. Bordonaitė savo pasisakyme didelį dė mesį skyrė ateistinio darbo klausimams. Gamtos m. fakul teto partinė organizacija partiniame susirinkime apsvarstė ateistinės propagandos trūkumus, aštriai ir principingai kritikavo prof. Dagio klaidas ateistiniame darbe. Prof. Da gys nemarksistiškai suprato tarybinės visuomenės ir jau nimo auklėjimo uždavinius. Ateistinės pasaulėžiūros ugdymas turi vykti visuose fa kultetuose, turi persunkti visą mokymo-auklėjimo procesą. Ateizmo klausimai turi būti organiškai įjungiami į skai tomų kursų problematiką. Gan mokamai' ir sėkmingai tai darė kai kurie Fizikos-matematikos fakulteto dėstytojai, juo labiau, kad fizikos ir astronomijos paskaitos suteikia tam labai plačias galimybes. Dauguma Medicinos fakulteto ka tedrų taip pat mėgina įjungti į savo kursines paskaitas ateistines problemas. Kai kurios Istorijos-filologijos fakul teto katedros šiems metams mokymo procese numatė atski ras paskaitas ateistiniais klausimais. Nemažą darbą, stipri nant per savo paskaitas ateistinę pasaulėžiūrą, atlieka kai kurie Gamtos mokslų fakulteto dėtytojai (prof. Snarskis ir kt.). Jei 1958—1959 m. rudens semestre Istorijos-filologi jos fakultete buvo padarytas pirmas bandymas Skaityti fakultatyvinį „Ateizmo pagrindų“ kursą, tai šiais mokslo metais visuose fakultetuose Jau įvestas fakultatyvinis 22 vai. ateizmo pagrindų kursas. Svarbią vietą komunistiniame studentijos auklėjimo dar be, ugdant jos kultūrinį lygį Ir sveiką meninį skonį, užima meninė saviveikla. Dabar Universitete veikla 5 studentų meninės saviveiklos kolektyvai. Šie kolektyvai, Jungiantieji apie 400 studentų, pasiekė žymių laimėjimų polltmasiniamefcultūriniame darbe. Liaudies dainų ir šoklų ansambliui su telktas Respublikos nusipelniusio kolektyvo vardas. Sekste tas, sudarytas Iš ansamblio narių, Pasauliniame Jaunimo ir studentų festivalyje Vienoje Iškovojo pirmą vietą Ir aukso medalį- Didelį estetino auklėjimo darbą atlieka Akademi nis choras. Žymiai sustiprėjo Universiteto dramos būrelis. Atėjo laikas jį perorganizuoti į Universiteto dramos teatrą. Į darnų kolektyvą išaugo dūdų orkestras. Tačiau saviveiklos kolektyvu darbe dar yra nemaža trūkumų. Kultmaslnis darbas Universitete reikalauja po litinio jo kryptingumo sustiprinimo. Reikia pasiekti, kad visų saviveiklos kolektyvų darbas būtų pajungtas vienin teliam tikslui — komunistiniam studentijos auklėjimui. Rei kia susirūpinti studentų saviveiklos išvystymu fakultetuose. Kai kuriuose fakultetuose, pavyzdžiui. Istorijos-filologijos ir Medicinos, pirmieji žingsniai jau padaryti. Didelį studentų kultūrinį auklėjimo darbą, skiepijant jiems teisingą požiūrį į meną ir sveiką meninį skonį, atlie ka kultūros klubas. Šiais metais kultūros klubo Ir liaudies dainų ir šokių ansamblio valdybos iniciatyva buvo įsteigtas kultūros fakultetas. Kultūros fakultetas turi didelį pasise kimą, ir studentai jo organizuojamus užsiėmimus gausiai lanko. Kultūros klubo darbe dar pasitajko didelių trūkumų. Kultūros klubas dar ne visuomet sugeba sujungti kultūrinį darbą su politiniu studentų auklėjimu. Iki šiol buvo jaučia mas saviveiklos kolektyvų ir kultūros klubo atitrūkimas nuo visuomeninių organizacijų. Didelį vaidmenį auklėjamajame darbe vaidina Univer siteto laikraštis „Tarybinis studentas” ir sieninė spauda. Ataskaitiniais metais „Tarybinio studento“ skiltyse buvo išspausdinta nemaža geros medžiagos. Bet laikraštis dar netapo kovingu partinės organizacijos, rektorato ir vi suomeninių organizacijų organu. Jis dar nėra kolektyvinis organizatorius. Laikraščio puslapiuose vis dar mažai proble minių straipsnių, kurie keltų opius Universiteto, fakultetų gyvenimo klausimus. „Tarybiniame studente“ mažai dėmesio skiriama kai kuriems svarbiems ideologinio darbo klausi mams. Kalbėjęs R. Trimonls kritikavo redakciją už nepa kankamai gilų ryšį su komjaunimo organizacija. N. Mitropolskaja nurodė, kad kai kuriuose „Tarybinio studento“ straipsniuose Jaučiamas mokslinio ir pedagoginio darbo priešpastatymas. Reikia ryžtingai gerinti redakcijos darbą, suburti jame gabiausius žurnalistiniam darbui komjaunuolius, plačiau pri traukti dėstytojus. Visiškai neleistinas yra žurnalistikos ka tedros abejingumas laikraščiui, kuris turėtų būti žurnalistų specialybės mokomąja baze. Veiksmingą, kovingą medžiagą, gerai Ir įdomiai pa telktą randame IFF sienlaikraštyje „Už tarybinį mokslą”. Ir kituose fakultetuose yra -neblogų sienlaikraščių — pvz., Gamtos, Teisės fakultetų, Medicinos fakulteto satyros sien laikraštis „Švirkštas”. Tačiau visgi dauguma mūsų sien laikraščių išeina nereguliariai, retai, atsilieka nuo gyve nimo. Komjaunimo komitetas, jo spaudos sektorius, nepa kankamai vadovavo sienlaikraščių darbui, nesurinko jų ak tyvo, kad apibendrintų ir pasikeistų patyrimu „Tarybinis studentas”, anksčiau reguliariai daręs spaudos apžvalgas, pastaraisiais metais be reikalo atsisakė šios praktikos.
VIDINIS PARTINIS ORGANIZACINIS DARBAS Partinis biuras stengėsi perkelti partinio darbo svorio centrą į fakultetų partines organizacijas, stiprinant jų įta ką visuose fakultetų gyvenimo srityse, vystant jų savaran kiškumą bei kūrybinę iniciatyvą. Toliau buvo visokeriopai stiprinamas kolektyvinis vadovavimas partinei organizaci jai. Prieš priimant nutarimus, buvo plačiai keičiamasi nuo monėmis ir tariamasi su komunistais. Ruošiant klausimus partinio biuro posėdžiams Ir partiniams susirinkimams, bu vo įtraukiamas nemažas komunistų skaičius ir net nepar tinis aktyvas. Išsiplėtė partinės organizacijos svarstomų klausimų ratas. Partinis biuras ypatingai daug dėmesio skyrė partijos ei lių augimo klausimui. Partijos eilių augimas žymiai pa gerėjo. Kandidatais į TSKP narius priimta 76 žmonės. Nors mūsų partinė organizacija, palyginus su praėju siais metais, žymiai išaugo Ir Lietuvos komunistų partijos Centro Komitetas sutelkė fakultetų partinėms organizaci joms pirminių organizacijų teises, leido Universitetui rinkti partinį komitetą, tačiau partijos eilių augimas visuo se fakultetuose toli gražu dar nepakankamas. Komunistai Ravinskas ir Zaksas kritikavo partinį biu.ą už nepakankamą nutarimų vykdymo kontrolę, Drg- Zaksas nurodė, kad dabar žymiai pakils fakultetinių organizacijų vaidmuo, politinis darbas įgys vis platesnį užmojį, todėl reikia didelį dėmesį skirti teigiamo geriausių organizacijų
patyrimo sukaupimui ir jo propagavimui. Iki šiol šis klausi mas nebuvo rimtai sprendžiamas. Dauguma komunistų turi nuolatinius Įpareigojimus. Ta čiau įpareigojimų paskirstyme yra dar daug trūkumų. Dau gelis komunistų turi visai mažus Įpareigojimus, o kai ku rie atskiri komunistai yra perkrauti, ir nuo to nukenčia net jų pagrindinis darbas. — Dideliu partinio darbo trūkumu reikia laikyti tai, — pasakė* J. Maiminas, — kad jauni komunistai nepakanka ■mai buvo įtraukti Į politinį darbą. Naujai Išrinktam parti niam komitetui reikia iš esmės pagerinti darbą su jaunais kbmunistais, nes pastaraisiais metais mūsų .partinė organi zacija žymiai išaugo. Reikia sudaryti senų komunistų ta rybą, kuri -gailės daug padėti keliant idėjinį-politlnį jaunų jų komunistų lygį. Jų aktyvumą. Būtinumą sustiprinti darbą jaunų partijos narių tarpe viso Universiteto mastu savo -kalboje akcentavo St. Vansevičius.
VADOVAVIMAS VISUOMENINĖMS ORGANIZACIJOMS Universiteto komjaunimo organizacija per ataskaitinį laikotarpį dar labiau idėjiškai sustiprėjo ir pradėjo daugiau domėtis komjaunuolių mokslu, visuomeninių disciplinų stu dijavimu. Pirminės komjaunimo organizacijos sukaupė ne mažą polltinlo-ldeologlnio darbo patyrimą. Žymiai dažniau buvo šaukiami pirminių organizacijų susirinkimai, kuriuose buvo svarstomi aktualūs politinio-ldeologinio auklėjimo klausimai. Kai kurios pirminės organizacijos ėmėsi šefuoti gamyklų brigadas, kovojančias už komunistinio darbo ko lektyvo vardą. Pvz., V k. istorikų pirminė organizacijašefavo „Aušros“ fabriko jaunimo brigadą, kovojančią už komunistinio darbo kolektyvo vardą. Šios brigados šefavlmas davė abipusę naudą. Labai gražią tradiciją tęsia kai kurios Fizikos-matematikos fakulteto pirminės komjaunimo organizacijos, šefuodamos mažųjų nusikaltėlių kolonijos auklėtinius. Studentų darbo dėka keletas kolonijos auklė tinių buvo išleisti anksčiau, o vienas auklėtinis net įstojo į Fizikos-matematikos fakultetą. Universiteto komjaunimo organizacija atliko didelį ir svarbų darbą, plačiai įtraukdama studentus į visuomeniš kai naudingą fizinį darbą. Vien tik šių metų 6 vasaros darbų stovyklose padirbėjo 830 studentų ir atliko darbą už milijoną rublių. Šiais metais komjaunuoliai žymiai ma siškiau prisidėjo prie Vilniaus miesto statybų. Aktyvus stu dentų dalyvavimas visuomeniškai naudingam darbe davė puikius rezultatus. Galima drąsiai pasakyti, kad 50 proc. komjaunimo aktyvo Išaugo vasaros darbų stovyklose bei atliekant kitą visuomenei naudingą darbą. Daugelis stu dentų, dalyvavusių visuomenei naudingame darbe, šiandien tapo socialistinio darbo Ir labai gero mokymosi pavyzdžiais — 'tai Mlnkevlčiūtė, Vidugiris, Lakavlčius ir kt. Mūsų komjaunimo organizacija parodė labai gražią ini ciatyvą, organizuodama visuomeniniais pagrindais darbinin kų jaunimo fakultetą ir Jo filialą skaičiavimo mašinų ga mykloje. Dabar darbininkų jaunimo fakultetą lanko daugiau kaip 500 žmonių. Fakulteto tikslas — padėti Jauniems dar bininkams pasiruošti stojimui į aukštąsias mokyklas. Gam tos mokslų fakulteto komjaunimo organizacija, padedant partinei organizacijai, pirmoji respublikoje įsteigė „Pirčiu pio“ kolūkyje kolūkiečių fakultetą. Komjaunimo organizacija atliko reikšmingą politlnįldeologinį darbą už mokymo proceso ribų, organizavo ne maišai įdomių vakairų Ir susirinkimų. Apie 50 geriausių komjaunuolių rekomenduota kandidatais į TSKP narius ir į TSKP narius. Ataskaitiniais metai9 žymiai pagerėjo par tinis vadovavimas komjaunimul. Daugiau iškelta į kom jaunimo darbą jaunų komunistų. Komjaunimo organizacijos darbu žymiai daugiau pra dėjo domėtis fakultetų partinės organizacijos ir partiniai biurai. Partinis biuras kartu su fakultetų partiniais biurais pasiuntė į vasaros darbų stovyklas 43 dėstytojus, kurių tarpe daugiausia buvo komunistai. Tačiau, nepaisant nemažų komjaunimo organtacijos lai mėjimų, sustiprėjusio partinio vadovavimo Jai, yra ir rim tų trūkumų. Vienas svarbiausiu komjaunimo onganlzaclj >6 darbo trūkumų šiais ataskaitiniais metais buvo tam tikras nukrypimas į siaurą prakticizmą, pasireiškiantį darbinio studentų auklėjimo pervertinimu ir nepakankamu kai kurių polltlnlo-ideologinlo darbo formų Įvertinimu. Labai mažai tenuveikta Internacionalinio studentų auklėjimo darbe. Kalbėjęs susirinkime komjaunimo komiteto biuro sekre torius C. Kudaba plačiai sustojo ir ties kitais komjaunimo darbo pasiekimais, bei trūkumais. Komjaunimo onganizacljos turi paskelbti griežtą -kovą apsileidėliams ir tinginiams. Visa komjaunimo organizacijos veikia, visos jos pastangos ■buri būti pajungti kovai už geros kvalifikacijos politiškai sąmoningų, kultūringų, tikrų -tarybinių specialistų paruo šimą. Profsąjungos, kaip nurodė Leninas, yra transmlsinlal diržai, jungiantieji partiją su plačiosiomis darbo žmonių masėmis. Viena svarbiausių priemonių stiprinti partinei įtakai profsąjungose yra aktyviausių komunistų ir komjau nuolių iškėlimas į profsąjunginį darbą. Į profsąjunginį darbą buvo rekomenduota keliolika ko munistų. Partinis biuras stengėsi, kad geriausi profsąjun gos aktyvistai būtų priimti į partiją. Tačiau profsąjungos aktyvo parinkime bei darbe su juo buvo ir trūkumų. Pir miausia, reikia stiprinti žemutinę profsąjungos aktyvo gran dį proforgų sudėtį. Reikia pasmerkti neteisingą prakti ką, kai fakultetuose katedrų proforgais daugiausia renkami laborantai, o ne au-torltetlngl dėstytojai, docentai. Profsą junginio darbo svorio centrą būtinai neikta perkelti į profgnupes. Universiteto profsąjungų organizacijų darbas šiais ata skaitiniais metais šiek tiek pagerėjo. Profsąjunginės orga nizacijos pradėjo dažniau svarstyti studentų auklėjimo bei mokymo klausimus. Pvz., Istorijos-filologijos fakulteto dės tytojų profsąjunginė organizacija surengė gamybinį pasi tarimą aktualiais lietuvių literatūrinės kalbos klausimais. Jis suvaidino didelį vaidmenį gerinant mokymo-auklėjimo ir mokslinį darbą. Tačiau reikalingas tolesnis profsąjungų vaidmens didi nimas visose mūsų aukštosios mokyklos darbo ir gyvenimo grandyse. Reikia atvirai pripažinti, kad mūsų profsąjun gose, ypač profgrupėse, dažnai vengiama tiesios ir princi pinės kritikos, vengiama kelti klausimus politinėje plotmėje, krypstama daugiau sauso prakticizmo linkme. Profsąjungi nės organizacijos turėtų gamybinio darbo klausimus glau
džiau sieti su komunistinio būsimųjų specialistų auklėjimo uždaviniais. Profsąjunginių organizacijų nutarimai ne visa da yra dalykiški. Beveik nepraktikuojama nutarimų vykdy mo kontrolė. Būtina skirti ypatingą dėmesį profsąjunginės drausmės stiprinimui. Iki šiol nebuvo glaudaus bendradar biavimo tarp mokslo personalo Ir studentų profsąjungų, o taip pat tarp studentų profsąjungos ir komjaunimo komi teto. Profsąjungos vietos komiteto pirmininkas M. Ragevičius savo pasisakyme sutiko su profsąjungų adresu pareikš ta kritika. Šiais ataskaitinlas metais padidėjo studentų, pastoviai dirbančių mokslinį dairbą, skaičius. Dabar mokslinį darbą dirba 992 studentai. Pagerėjo SMD organizacinis darbas ir išaugo mokslinių būrelių skaičius, išsiplėtė juose nagri nėjamų klausimų tematika Ir pagerėjo idėjinis darbo kryp tingumas. GMF, MMF, FMF studentai pradėjo daugiau do mėtis eksperimentiniais darbais. Kai kurių studentų moks liniai darbai buvo išspausdinti respublikinėje spaudoje ir ruošiami įdėti į Universiteto leidžiamų mokslinių darbų to mus. Žymiai aktyviau studentai dalyvauja mokslinėse kon ferencijose. Tačiau SMD darbe yra labai didelių trūkumų: palyginti, dar labai mažas studentų skaičius pastoviai domisi ir dirba mokslinį darbą. SMD neužtikrina vadovavimo visam stu dentų moksliniam darbui. Nepakankamai SMD veikla do mėjosi ir padėjo partinė ir komjaunimo organizacijos. Dar ne visi dėstytojai pakankamai skatina studentus dirbti moks linį darbą. LDAALR savo darbui organizuoti gavo būtiniausias patalpas, buvo išskirtos būtiniausios lėšos medžiaginei ba zei įsigyti Ir esamai remontuoti. Tačiau šios draugijos darbe yra dar daug trūkumų. Universiteto draugijos komitetas mažai bendravo su sporto katedra. Tuo pačiu buvo apleista viena masiškiausių prie monių. Komunistas A. Grinbergas kritikavo partinį biurą, komunistus už nepakankamą domėjimąsi LDAALR. Universiteto Raudonojo Kryžiaus komitetas organizavo ir pravedė agitaclnį-maslnį darbą studentų ir piliečių tarpe, perskaitė eilę pranešimų. Komitetas organizavo ir suteikė konkrečią pagalbą eilei miesto įmonių, ruošiant būrius nu kertėjusiems gelbėti, padėjo suorganizuoti pirmines RK draugijų organizacijas 8 kolūkiuose. Universiteto RK drau gijos veikloje dar yra trūkumų, kuriuos reikia ryžtingai taisyti.
Visuose komunistų pasisakymuose ataskaitiniame susi rinkime buvo išreikštas įsitikinimas, kad Universiteto par tinė organizacija ateinančiais septynmečio metais, dar glau džiau susitelkusi apie lenininį Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Centro Komitetą, pasieks naujų laimėjimų auklėjant visą Universiteto kolektyvą komunistine dvasia Mūsų par tinė organizacija turi pasidaryti stipriu ir galingu partinių bastionu, sugebančiu duoti triuškinanti atkirtį bet ko kiems buržuazinės nacionalistinės ideologijos liekanų reci dyvams. Svarbiausia mūsų pareiga — ir tetiau burti visą Universiteto kolektyvą,griežtai kovojant prieš praeities at gyvenų liekanas ir nukreipiant visas jėgas ir pastangas komunistiniam jaunimo auklėjimui. Diskusijose dar pasisakė komunistai Bojeraltė, Noskovas, Ostrauskas, Stonkus ir Žigas. Susirinkime kalbą pasakė partijos Vilniaus miesto komi teto pirmasis sekretorius F. Bieliauskas. Pabaigoje susirinkimas vienbalsiai priėmė platų nutari mą, kuriame nubrėžtos partinės organizacijos darbo gairėsu Buvo išrinktas Universiteto partinis komitetas šios su dėties: Bataitis, Bielinis, Chomskls, Kubilius, Kudaba, Levinskas, Lota, Maiminas, Navickas, Ravinskas, Vladlmirovas. Universiteto partinio kolmlteto posėdyje komiteto sek retoriumi buvo išrinktas J. Bielinis, ipavaduotojais — St. Ravinskas ir J. Maiminas-
GRUODŽIO 3-čią D. FILHARMONIJOJE...
Mus sveikina.
supažindinti ji su tokiais, pa sak Jo, melodin go Ir spalvingo lietuvių liaudies ansamblio in strumentais. O štai ką rašė Ir ma Jaundzemė, liaudies daina vimo žiuri komisijos narys: „Liaudiški audiniai, švelnios, ma lonios, džiuginančios akį spal vos ir originalūs liaudies in strumentai betarpiškumas, pa prastumas, nuoširdumas ir džiaugsmas — Vilniaus Univer siteto liaudies ansamblio kūry binio veido būdingi bruožai. Pavergia kažkoks ypatingas su sikaupimas, vienybės Jausmas, visuomet būdingas kolektyvui, kuris glaudžiai suaugęs su liaudies daina”. Ansamblis tapo Visasąjunginio festivalio liaudies ansamblių grupės nugalėtoju, iškovojo auk so medalį ir pirmo laipsnio dip lomą, pralenkdamas keletą pro. feslonalių kolektyvų. Prieš akis — pasaulinės festi valis. Jo dienos liks neišdildo mos ansambliečių atmintyje, kaip draugystės ir džiaugsmo daina. Grįžo studentai namo, pasiryžę dar geriau mokytis. dirbti, įsisavinti žinias ir augti tvirtais komunizmo statytojais. 1958 metais, švenčiant An samblio 500-ąJl koncertą,* LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezi diumo Įsaku Jam suteikiamas respublikos Nusipelniusio meno kolektyvo vardas. Tai buvo pir masis taip aukštai respublikoje Įvertintas saviveiklinis kolekty vas.
JAM PENKIOLIKA METŲ
AKTŲ SALEJE Belikus vos keletai dienų iki ansamblio jubiliejaus, mūsų ko respondentas užėjo į Aktų salę, kur kasdien vyksta ansamblio repeticijos. Koridoriuose, audi torijose didžiausias sujudimas. Čia, žinoma, sutiksi ansamblio meno vadovą VI. Bartusevičių, buvusį choro vadovą Aleksą, šokių vadovus Morkūnienę ir Respublikos nusipelniusį meno veikėją Lingį, prieš keletą me tų vadovavusį šokių grupei, daugelį senųjų ansamblio narių — dainininkų, šokėjų, orkest rantų. Nuotaika šventiška! Chormeisterį Vytautą Cetkauską radome bederinant fortepioną. — Nėra laiko net kalbėti. Štai matote: instrumentas kiek „me luoja" — reikia pataisyti. O apie chorą nieko blogo nepasa kysiu. žmonės stengiasi. Atro do, sudainuosime neblogai. Tie sa, dabar choras bene mažiau sias negu visada, tačiau visi lanko repeticijas, nuoširdžiai dirba, — pridūrė Cetkauskas. Neužmirškite papasakoti ir apie „senius". Kiekvieną pirma dienį į repeticijos auditorijas ateina seniai baigusieji Univer sitetą inžinieriai, gydytojai, mo kytojai. Kai kurie jų dabar „di-; deli" žmonės. Čia jūs sutiksite chemijos mokslų kandidatą Juo zą Savicką, IV klinikinės ligo ninės gydytoją Baltaitį ir daug daug kitų. Ateina dainuoti ir studentų numylėtinis Justinas Marcinkevičius. Šokių vadovė Morkūnienė dir ba net su trimis 'šokių grupė mis. Tai patys seniausieji, šokę vos ne prieš 15 metų, pagrindi nis šokių kolektyvas ir jaunieji, kurie dar nesirodo scenoje. Šventės proga šoks visi. Seniai pastatytus tradicinius šokius „Sustą", „Lenciūgėlį", „RugeNašlę" šoks .seniai".
jAtkelta iš 1
p si.)
Respublikos nusipelnęs meno veikėjas Lingys šoks „Lenciū gėlį", respublikos nusipelnęs ar tistas Poškaitis — „Gaidį". in žinierius /levičlus — ,/lašlę". Ansamblio meno vadovas Vla das Bartusevičius ypač geros nuotaikos. — Sekasi neblogai? — klauštame. — O kaipgi! Matote visi linksmi, pasitempę. Ypač malo nu, kad tiek senųjų ansamblie čių neužmiršo mūsų. Orkestran tams, kurie gyvena periferijoje, išsiuntinėjome gaidas, kaimo kapela ir akordeonistai ruošiasi akomponuoti chorui, kaip kad seniau. O pabaigai sušoksim visi kartu, užtrauksim bendrų sutartinę, prisiminsim studentiš kas dienas. Norėtųsi palinkėti susiburti į dar glaudesnį ratą visiems, visiems, kad dar skam biau nuaidėtų studentiška dai na, kad vieni kitus prisimintų ir mylėtų.
— Pasirodo respublikos nusi pelnęs kolektyvai Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko v. Universi teto liaudies damų ir šoklų an samblis, — skamba pranešėjos žodžiai. Pirmą kartą Jie pasako mi prieš 15 metų. Juos girdėjo Vilnius, Maskva, Leningradas, Minskas, Kijevas, Baku, Je-evanas, Tbilisis Ir daugelis kitų miestų. Visus žavėjo Universite lietuto ansamblio atliekamos " šoklal, vių liaudies dainos Ir daug visur ansambliečiai rado draugų ir karštų lietuvių liaudies meno gerbėjų. an— Klausaisi, — kalbėjo sambtlečiams vienas Tbilisi irniversiteto studentas, — Ir jauti miškus laukų platumą, ežerus, ».. — viską. O klek Jausmo rot ginėlėje”. Nuostabu! Nuostabul Arba „Gai dys”. Koks talkius humoras! Ne pažinau lietuvių liaudies meno, bet dabar visiems pasakosiu apie Jus. Atvažiuokit, būtinai atvažiuokit dar kartą! Po pasirodymo Maskvos festi valio atidarymo koncerte „Komsomolskaja pravda” rašė: „Sun ku patikėti. Jog tai saviveiklos, o r>e aukštos kultūros profesio nalinis kolektyvas”. ...1944 metais lapkričio mėn. 6 d., studentui J. Dldvaliui va. dovaujant, LTSR švietimo Mi nisterijos salėje įvyko pirmasis koncertas. Tai buvo Ansamblio ‘ gimimo diena. pirmasis O 1945 m. įvyksta Vilniaus Jėgų išbandymas — apskrities meno saviveiklos ap žiūra. žiuri komisija pripažįs.-a Universiteto ansambliui I vietą. 1946 m. spalio mėnesį An samblio šokėjai, MMF studento F. Kantaravlčiaus vadovaujami, užėmė I vietą respublikinėje meno saviveiklos apžiūroje. Taip prasidėjo Ansamblio istorija, Į
....
-
' -
-
ZODIS — VETERANAMS
Lionginas Dovydėnas, Vil niaus miesto pram. prekybos planavimo viršininkas: — Juk tu buvai ansamblio seniūnu. Pasirūpink. . . — ir vėl ansamblio rūpesčiai jau dina mane: klausiu spaustuvę, ar laiku išeis jubiliejinis leidi nys, ar greit bus Išspausdinta jubiliejinio koncerto programa. Kiti dalykai dabar paprasčiau išsprendžiami. O Juk kadalse, koncerto metu, tekdavo net kelis kartus persirenginėti taip trūko rūbų. Mūsų bė das greitai pamatė Universite to vadovybė, net respublikos Ministrų Taryba. Ir aprūrtno.
Pažinę Ir pamilę liaudies meną, sudarę tvirto kolektyvo pagrindą, buvę ansambliečiai susirenka tfk ypatingais atve jais. Ir tada jų daina skamba kaip didžiulė .padėka partijai ir Vyriausybei už laimingą jaunystės kelią, kaip pamink las Universiteto jaunystei, ku riančiai ansamblio istoriją.
kurią šiandien įrašyta daug pui. kių puslapių. Išvykdami į broliškas respub likas, koncertuodami agitpunktuose, kolūkiuose, fabrikuose, studentai, bendravo su liaudi mi. Tai daug padėjo studen tams formuoti savo pažiūras, žengti pirmose kovotojų už so cializmą Ir komunizmą gretose. Vieni pirmųjų komjaunuolių Universitete buvo ansambliečiai. 1946 m. Visasąjunginėje meno saviveiklos apžiūroje Universi teto ansamblis užima 1 vietą. Nedidelis buvo tada Ansamb lis: grojo kaimo kapela, daina vo 40 žmonių choras. Tačiau darbas, įtemptas ir atkaktus, pa rodė, kad viskas yra pasiekia ma, reikia tik būti reikliam, savikritiškam, nesigailėti Jėgų. Pirmųjų ansambliečių darbo Įgū džiai buvo perduoti Iš kartos 1 kartą, hr Jų dėka Ansamblis pasiekė daug gražių pergalių. 1950 metais Ansamblyje orga nizuojamas liaudies Inst umentų orkestras. Štai ką pasakoja „Ansamblio Istorija”: ,.Šimkūs buvo pirmieji liaudies Instrumentų orkestro žingsniai, nedrąsiai grojo birbynės ir kanklės, kar tais suskambėdavo net ir ne ta styga. Ką darysi — ranka nelanksti, pirštai nevikrūs Ne vienas tada suabejodavo: Ne jaugi iš tikrųjų nesugebėsiu tapti geru muzikantu? Negali būti! Ir studentai dirbdavo. O tai jau reiškė pergalę!” 1952 metais Ansambliui ėmė vadovauti VI. Bartusevičius. Tik baigęs konservatoriją, pilnas Jėgų ir sumanymų, naujasis vadovas energingai ėmėsi dar bo. Ansamblis buvo papildytas naujais nariais, buvo įsigyta nauji Instrumentai, Ir studentai su naujomis Jėgomis ėmėsi dar bo.
Tų pat 1958 metų vasarą An. samblis išvyko į Kaukazą. Su lietuvių budies menu Užkauka zės visuomenę Universiteto An samblis supažindino pirmą kar-
Rezultatai pasirodė netrukus: tą. Ansambl io kei las Toks yra konkurso žiuri komisija nu mėgėjiško sprendė, kad Universiteto An per 15 metų. Nuo samblis pajėgus atstovauti lie kolektyvo jis išaugo iki stiprautuvių liaudies menui Lietuvių tu literatūros ir meno dekadoje savo Istoriją ir tradicijas sugeba Maskvoje. Už puikų pasirodymą rlnčlo kolektyvo Auris Ansamblis opdcvanojamas LTSR ' pasiekti pergales ne tik -es Aukščiausiosios Tarybos Prezl- publikos bet Ir visasąjunginėje diumo Garbės raštu. scenoje. Tai daugel io iaisvalai 1955 metais Ansamblio istori. rezultatai, loję įvyko reikšmingas |įvykis: kio valandų darbo studentai, Universiteto ansambliečių . . Dirbti nesigaili nei P. lietuviu žvirblio Ir R. Raudonikio atlie nei vadovai, kad tik kamos lietuviu liaudies melodiliaudies daina ir šokis skambėtu los pirmą karią nuskambėjo už išraiškingrakščiam, Tarybų Sąjunq>s ribų — Lenki plačiau, joje. giau. Ateina 1957 metai. Ansamblis Ansamblio istorija labai ryš įtemptai ruošiasi konkursui dėl kial kalba apie dar vieną fak teisės dalyvauti I Visasąjungi. šalyje tą. Kur, kokioje kitoje n lame Jaunime Ir studentų fes studentams Ir taudies menui su. tivalyje Maskvoje. Tuo tarpu, daromos tokios puikios sąlygos? kai kiti, išlaikę egzaminus, iš Juk Ansamblio Istorija — tai vyksta atostogauti, ansambliečiai kartu partijos Ir Tarybinės val vyksta į Trake®, kur Ir rytais, džios didelio rūpinimosi ir dė. ir vakarais skamba daina, suka mesio lietuvių liaudies meno si šokėjai. Konkursas parodė, vystymuisi, studentijos auklėji kari Universiteto ansamblis ia. mui istorija. bai sustiprėjo Ir išaugo me Sunku visapusiškai papasakoti niškai. Teisė vykti Į Maskvą bu apie toki didžiulį kolektyvą. vo iškovota. Tačiau pažiūrėkime, kaip rytais Repeticijos tebesitęsė Ir Mask iš bendrabučių srove plaukia voje. Už tai tuoj po konkurso studentai. Ten yna ir an žiuri komisijos pirmininkas sambliečiai. Jie yra auditorijose, Biul — Biul Mamedovas papraskaityklose, laboratorijose, jų rasi operos ir baleto teatre, juos sutiksi dai vilui — šalikalviui, Jeremičiui filharmonijoje, nų šventėse, Gegužės Ir SpaTo Antanu! — apsaugos sargui, demonstracijose, o vasarą maty. Kapriui K averui — kiem ply sargiui, Riškienei Julijai — si drauge su kitais dedantkultū. valytojai, Klipčiul Povilui — tą prie plytos kolūkio šaltkalviui - vamdentiekininkui, ros namų statyboje. Kaip Ir • Krasauskienei Pranei — valy prieš 15 metų, Ansamblyje gytojai, Lūki Kiškaitei Emilijai vuoja šūkis: „Būti ten, kur esa— valytojai, Lukoševičiui me labiausiai reikalingi”, StuJuozui — mechanikui, Malū- dentai garbingai saugo per 15 navičiui Juozui — mechani metų susikūrusias Ansamblio kui, Peredniui Eduardui — tradicijas — gražias tarybinių Tiekimo skyriaus viršininkui, studentų tradicijas. R. OZOLAS Povilaitytei Leokadijai
tikos katedros vyr. laboran dėstytojui, Simonavičiui Vin tei, Kudabai Jeronimui — cui — Politinės ekonomijos fesorlui, Bubniui Kaziui vyr. dėstytojui, Bendrosios technologijos ir katedros Zoologijos katedros laboran chemijos katedros vedėjui, do Skliutauskui Ilijai — Vidaus tui, Čibirui Povilui — Infek centui, Lučinskienei Aldonai ligų prepedeutlkos katedros cinių ligų katedros vedėjui, — Botanikos katedros dėsty docentui, Statulevičlui Vytau docentui, Frolovui Eugenijui tojui Lunei Vladui — kar. tui — Bendrosios matemati — Istorijos-filologijos fakulte parengimo katedros vyr. dės kos katedros vyr. dėstytojui, vyr. mašininkei, Stankevičiui to prodekanui, Klasikinės filo tytojui, Mačiuliui Petrui — Sučylai Antanui — Fakulteti- Juozui — prorektoriui ūkio logijos katedros vyr. dėstyto Prekių mokslų katedros vedė nės chirurgijos katedros asis — administracijos reikalams, Dūdų orkestro dalyviui jui, Gregorauskui Marljonul- jui, Markovičiui Sliomal — tentui, Šinkūnui Feliksui — Ščemeliovai Natalijai — kiem JUOZUI JASENKA1, mirus Motinai reiškiame nuošlrLiaudies ūkio ekonomikos ka Hospitalinės terapijos kated Fizinės geografijos ir karto sargiui, Urbonavičiūtei Mari tedros docentui, Grincevičiui ros docentui, Medžiui Edmun- grafijos katedros vyr. dėsty jai — vyr. buhalteriui, VaiIžią užuojautą. ORKESTRO KOLEKTYVAS Kleopui — C Geometrijos kated- du! — Valstybinės teisės ka tojui,. Slerpytei Stefanijai — tienei Kaz’mierat — valyto ros docentui, Ivanauskienei tedros vyr. dėstytojui, Micel- Mokslinės bibliotekos redakto jai, Zarembaitei Veronikai — KULTŪROS KLUBAS Marijai — Botanikos katedros macheriui Viktorui — Higie riui, Sugurovui Viktorui — valytojai, Žabinskai Elenai — docentui, Jasinskui Leonui — nos katedros docentui, Mitro- Teorinės fizikos katedros ve valvtoiai, Žalnieriūnaltei Ge Chemijos fakulteto dekanui, polskal Ninai — Rusų litera dėjui, docentui, Zinkevičiui novaitei — vyr. bibliotekinin Jasinskienei Editai, Ne tūros katedros docentui, Mi- Zigmui — Istorijos-filologijos kei, Žukovln Vlerai — valy Bendrabučio Hr. 1 gy organinės chemijos kated troDolskiui Konstantinui — fakulteto prodekanui, Lietuvių toją!. ventojai reiškia gilią užuojautą ta ybos nariui ros docentui, Jonaičiui Henri buvusiam prorektoriui, Sviedimo, Aukštųjų mokyklų kalbos katedros docentui. do KAZIMIERUI KIELAI, kui — Bendrosios fizikos ka centui, Ostrauskui Vytautai Už ilgametį ir neprlekaiš- 4r i Universiteto įstaigų dar Jo mylimam tėveliui mi tedros docentui, Jurčiukonie — Fizinio auklėjimo Ir spor tingą darbą reiškiama padėka buotojų profsąjungos Respub rus. nei Apolonijai — Mokslinės to katedros vedėjui, Paulaus šiems Universiteto tarnam to likinis komitetas apdovanoja bibliotekos skyriaus vedėjai, kui Vytautui —- Matematinės jams: Garbės raštais: Ragevičlų My- < Kibarskiui Chackellui — analizės katedros docentui, Apirubiul Juozui — sodi kolą. Ekonomikos mokslų fi- . 1 Hospitalinės terapijos kated Pernatkinui Valerijui — ninkui, Budreckui Marijonui kulteto doc., Lazutką Valenti EMF III kurso finansų ros docentui, Kisinienei Vale Mokslinės bibliotekos sky — mokymo dirbtuvių vedėjui, jną. dėstytoją, Jasinskienę .1_ kredito spec. studentai rijai — vyr. bibliografui riaus vedėjui, Pranskui Bro Capskiui Alfoisul — sandė tą. Chemijos fakulteto doc., reiškia gilią užuojautą KAZIMIERUI KIELAI, Klimkai Alfonsui — Baudžia niui — Lietuvių literatūros lio vedėjui, Grlncevlčiul Dlo- •Janušonl Joną, mokslinės jo mylimam tėveliui mi mosios teisės ir proceso ka katedros vedėjui, profesoriui, r.yzui — Ūkio skyriaus virši- bibliotekos darbuotoją, BonI rus. ką Vladą, butų skyriaus bu ninku!, Chones Raišai — vyr. 1 Simonavičiui Leonui — Fizi tedros vyr. dėstytojui, Krene1 1 vyr. mašininkei, Ivaškevičiui Po- halterį. vičienei Jadvygai — Žurnalis nės chemijos katedros Spausdino Laikraščių ir žarnalų leidyk los spaustuvė. Redakcijos adresas: Vilnius,Universiteto 3. Telefonas 7-79-17 LV 14003
ŽODIS-VETERANAMS
Stasė Valdinauskaitė, VVU mokslinės bibliotekos direkto riaus pavaduotoja; 1950-tieji. . . Dažnai galvo davau, kad nieko gero nepasleksim. Grupė buvo maža, autoritete dar nelšslkovojusl, ir ne visada sekdavosi. Tik nuolatinis, nuoširdus triūsas, puikūs vadovai padarė savo. Kažkaip įpratau prie kasdie ninių repeticijų, kassavaitinių koncertų. Nors ansamblis ir daug laiko atimdavo, bet, at rodė. laikas veltui nėjo. Labiausiai į atmintį Įkrito ruošimasis Lietuvių literatūra# ir meno, dekadai Maskvoje. Man prieš akis buvo diplomi nis darbas Ir Valstybiniai eg zaminai. Bet repeticijas lan kiau. Atrodo, būtų buvusi di džiulė spraga, Jei mano gy venimo dalis nebūtų surišta su ansambliu.
Viktoras Baltaitis, IV tary binės ligoninės vyr. gydyto jas: Žiūri į scenoje besisukau čias šokėjų poras, klausai to kios nepakartojamos liaudies dainos, muzikos ir galvoji — štai kaip išaugo ansamblis. O juk ir mes prieš 5 metus Lie tuvių literatūros ir meno de kados Maskvoje metu kai ku riuos kūrinius kartodavom net po keturis kartus. Ir dlrbdavom, repetuodavom taip pat nuoširdžiai, su ugnele. Gal to dėl ir liko pas mus, buvusius ansambliečius, ta ugnelės da lis, nes ir baigę Universitetą, mes dalyvaujam meno savi veikloj. Ketverius metus aš dirbau Kupišky — dainos ne pamiršau, o dabar, Vilniuje, mes, medikai, sudarėm okte tą. Didesnė jo dalis — buvę ansamb1 iečiai. Tai gydytojai L. Didžiulis, T. Kardas, A. Svlčlulls, K. Valinskas. Daž nai koncertuojam, klausytojai vėl ir vėl verčia kartoti pa prastas liaudies dainas. Štai kokią pradžią davė ansamblis.
Redaktorius J. STEPSYS
Respublikos Nusipelnęs VMniaus Valstybinio V. Kapsuko v. Universiteto liaudies dainų Ir šokių kolektyvas reiškia gilią užuojautą ansamblio or kestro vadovui EDVARDUI PUNDŽIUI dėl Jo mylimo tėvelio mir ties.
III kurso matematikai reiškia gilią užuojautą kurso draugui STASIUI STAŠAIČIUI, Jo mylimam tėveliui mi rus.
Užs. Nr. 1914