„LENINAS VILNIUJE“
Visu šalių proletarai, vienykitės!
tajoj/Binis sccioencas VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Eina nuo 1950 metų
1969 m. gruodžio mėn. 26 d.
LAIMINGU NAUJŲJŲ METU.! Metai — žmogaus turtas. Žmogus jų turi ribotą skai čių. Ir pragyventi juos reikia taip, kad anot N. Ostrovskio, nebūtų kankinamai skaudu dėl beprasmiškai praleistų metų. Metai — kaip jautri styga. Atmintim palieti juos, ir su skamba styga: pirmasis laiš kas iš Universiteto Mamai, išlaikytas egzaminas, darbo ir
Ekonomistų sesija Kaip žinia, nuo Naujų Metų kai kurie Ekonomi kos fakulteto kursai daly vaus visasąjunginiame gy ventojų surašyme. Sesiją jie laiko anksčiau, negu ki tų fakultetų studentai. Pirmadienį ekonominės kibernetikos specialybės trečiakursiai laikė specia lybės egzaminą. Ne vi siems jis buvo sėkmingas. Dekanate mums pranešė, kad su docentu A. Veng riu turės susitikti dar ketu ri šios specialybės studen tai. Išlaikė egzaminą 25 žmonės. A. DARGONO nuotraukoje matome T. Baltrušytę (dešinė je) paskutinį kartą sklaidančią užrašus. Tuoj ji eis j auditori ją. O kurso draugės jau džiaugiasi išlaikiusios neleng vą ekonominės kibernetikos egzaminą (nuotr. apačioje).
Nr. 38 (698)
Kaina 2 kp.
Unlversit«<
poilsio stovyklos palapinė, mediumo ugnys, bokšto laik rodžio dūžiai, — 25°C, „Bū rin, būrin, draugai..kom jaunimo biuro posėdis... Kiekviena minutė savaip ge ra ir reikalinga. Kaip ir ta, kai mes sustojame už šventi nio stalo ir paskutinį kartą šiemet sakome: Laimingų Naujųjų Metų! Laimingų, brangus draugai!
m/ CINOS
FAK
EKONO MIROS FAK
FILOLO GUOS
FAK-
NAUJAMETINIS INTERVIU
Brandumo žingsniai Komjaunimo komitetas — darbų štabas. Net švenčių iš vakarėse sunku rasti bent vieną neužsiėmusį komiteto narį, tuo labiau sekretorių, ir nors keletą minučių pasikal bėti. Tik pavakary atslūgsta dienos įtampa. Tada ir patei kiame pirmą klausimą VVU komjaunimo komiteto sekre toriui Justinui KAROSUI. Kokie reikšmingiausi šių metų įvykiai mūsų komjauni mo organizacijai? Pačiu reikšmingiausiu daly ku laikytina, matyt, tai, kad komjaunimo organizacija per praėjusius metus žengė dar vieną žingsnį brandumo link me: čia sutinkame vis mažiau skubotumo bei paviršutinišku
mo ir vis daugiau ramios, ap galvotos veiklos. Ką žada 1970-ieji, kokius uždavinius Iškelia? — Ateinantys metai — ju biliejiniai, lenininės įskaitos metai. Norėtųsi, kad jais mūsų komjaunuoliai kuo kruopščiau studijuotų savo specialybę bei kuo giliau suprastų V. Lenino teorinio palikimo problemas, nesitenkindami vien jo išvadų įsisavinimu, bet siektų supras ti ir tą mokslinį kelią, kuriuo einant tos išvados pasiektos. Ką norėtumėte palinkėti komjaunuoliams 1970-aisiais? — Kantrybės, valios ir ryž to kasdieniniuose studijų rei kaluose. Jaunatviško entuziaz mo, geros nuotaikos.
Praėjusi savaitgalį IF I kurso istorikai turėjo ne eilinį komjaunimo susirin kimą. Buvo aptartas se mestro darbas, lankomu mas ir kt. Na, o po to, ry šium su V. Lenino 100-osiomis gimimo meti nėmis, — įdomus pokalbis su Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėsty toju A. Bikuličiumi. Tema — V. Leninas Lietuvoje 1895 metais. Kaip žinoma, tais metais jis grįžo iš Va karų Europos j Rusiją. A. Bikuličius, pasiremdamas dokumentine medžiaga, stengėsi atskleisti V. Leni no veiklą Vilniuje. Tiesa, dar yra „baltų" dėmių. Ir čia laukiama pagalbos. S. BUCHAVECKAS
J. BALTUŠIS APIE „PARDUOTAS VASARAS“
»
Pirmadienį gausus būrys literatūros mėgėjų susitiko su mylimu lietuvių liaudies ra šytoju Juozu Baltušiu. Rašy tojas papasakojo apie savo darbą su „Parduotų vasarų" II dalimi. Knyga buvo para šyta jau 1960 metais. — Mano svarbiausias užda vinys „Parduotų vasarų" ant roje dalyje buvo parodyti, kaip žmogų formuoja aplinky bės, — pasakė J. Baltušis. Teko dar kai ką perredaguo ti ir pataisyti. Todėl ilgai lauktas kūrinys pasirodė tik šį pavasarį. Rašytojas žada dar kai ką pakeisti ir 1970 metų pavasarį išleisti „Parduotų vasarų" dvitomį. J. Baltušis taip pat papasa kojo apie Lietuvos TSR kultū ros ir meno dekadą Tadžikijo je, kur jis dalyvavo ir kuri jam bei kitiems delegacijos dalyviams paliko labai didelį įspūdį. J. MAŽEIKIS
TRUMPAI ® Dešimties turistų grupė (žmonės įvairių specialy bių: teisininkai, gamtininkai, matematikai, bibliotekininkai) šeštadienį ir sekmadienį pra leido keliaudami slidėmis po Paberžės apylinkes. Kelionėje turistai susitiko su vietos gyventojais. V. STARKC.NAUf IV k. bibliotekininkė
• Praėjusį šeštadienį ka vinėje susirinko II k. istori kai. Čia įvyko jų kurso vaka ras. M. JUOZAITIS
• Į paruošiamuosius kur sus, kurie vyks mūsų Alma Mater, gruodžio 25 paduoti paskutiniai pareiškimai. Apie 300 jaunuolių mokysis fizikos, matematikos ir chemijos. Neperseniausiai mūsų kavi skaitė viešnia iš Kauno Z. Vi Mūsų inf. nėje aidėjo medikų himnas. lytė. Čia vyko tradicinė Kauno Me Paskutinis pranešimas — fil O Antradienį Filologijos dicinos instituto ir VVU Me mo premjera. Autoriai J. fakultete buvo suvesti penk dicinos fakulteto akušerijos- Venckauskaitė ir P. Petrulevi- takursių rusistų pedagoginės ginekologijos būrelių konfe čius, vadovaujami docento praktikos rezultatai. Konferen rencija — draugystės vaka A. Venckausko, daug valandų cijoje kalbėję praktikantų ras. praleido Vilniaus klinikinės grupių vadovai Vilniaus mo Įdomų pranešimą, skirtą V. ligoninės palatose su filmavi kyklose, Pedagogikos ir psi Lenino gimimo 100-osioms mo kamera. Ir štai rezultatas katedros darbuo metinėms, perskaitė vilnietė — 13 minučių filmas „Gimdy chologijos tojai pažymėjo, kad studentų S. Bumelytė. Konferencijoje mas be skausmo". Kauniečių praktika iš esmės paliko ge dalyvavę VVU MF Akušeri būrelio vadovė doc. L. Saka įspūdžius. Studentai moka jos-ginekologijos katedros ve lauskienė pasveikino filmo rus dėjas doc. P. Steponėnas, prof. autorius su sėkme. Kauniečių dirbti su mokiniais, žino savo dalyką. Geriausius V. Baronas, doc. A. Venckaus- būrelio pirmininkas O. Livši- dėstomą kas labai šiltai atsiliepė apie nas supažindino su Kauno pažymius gavo rusisčių gru pė, kuriai vadovavo doc. KMI studentės B. Kairytės dar medikų gyvenimu. P. Užkalnis, atlikusi praktiką bą, kuriam šiemet respubliki Vilniaus 31-oje vidurinėje nėje apžiūroje buvo paskirta A. steponEnaitė mokykloje. antra vieta. Dar vieną darbą MF IV k. studentė I. ŠILA1TĖ
GERA PAMAINA ATEINA
I p*
TARYBINIS STUDENTAS
AGITAVIMO IR MOKSLO Neseniai įvykusiame Universiteto partinės or ganizacijos ataskaitiniamerinkiminiame susirinkime buvo kalbėta, kad studen tai žiemos atostogų metu galėtų aktyviai įsijungti į paskaitinę veiklą. Juo la biau, kad yra priimtas nu tarimas dėl aukštųjų mo kyklų studentų dalyvavimo Visasąjunginiame agitžygyje V. Lenino 100-osioms gimimo metinėms pažy mėti. Gerai organizavę šį darbą, žiemos atostogų me tu mūsų studentai galėtų perskaityti Universitetui priskirtuose Kapsuko, Šir vintų, Švenčionių rajonuo se (ir kitur) nemažiau 1000 paskaitų. Universitete sudarytas
Visasąjunginio agitžygio studentų agitacinio ir ma sinio kultūrinio darbo ren ginių vietinis štabas (pir mininkas partijos komiteto sekretorius P. Bernotavičius). Kapsuko, Širvintų ir Švenčionių rajonuose ati tinkamai vasario 14—15 d., vasario 28 — kovo 1 d. ir kovo 7—8 d. mūsų aukšto ji mokykla kartu su LLKJS rajonų komitetais organi zuos studentu paskaitas leninine tematika (į kiek vieną rajoną numatyta pa siųsti po 20—30 studentų), profesorių, dėstytojų, Uni versiteto auklėtinių, meni nių kolektyvų (dainų ir šokių ansamblio, „Fakto", etnografinio ansamblio,
AUKE spaudžia šal tis, mūsų, Chemijos, fakultete — „karš tos dienos, didelis sujudi mas. Prie auditorijų durų gailimą pamatyti būrelius studentų su konspektais, juos išlaikė, geriau ir leng knygomis rankose (dar viau pasiruoš egzaminams. kartoja, laukia eilės) — Dauguma laboratorinių laikomos įskaitos. Ieško darbų baigti, tik antrakur laisvų auditorijų, kur bū siai analizinės chemijos la tų galima kolektyviai pasi boratorijoje dar dirba pil mokyti, pakartoti. Skaityk nu tempu. Jie daugiausia loje vis sunkiau rasti vie praleido ir akademinių va tą. Visa tai rodo — egza landų, matyt, todėl pasku minai artėja. tinėmis dienomis tenka Dauguma fak. studentų susiimti. Pasikalbėjus su kai ku sistemingai dirbo semestro metu, gerai lankė užsiėmi rių grupių vadovais, grumus. Tiems, aišku, artėjan porgais, laboratorijoje dir ti sesija nebaisi. Tačiau bančiais dėstytojais, kaip egzaminams, yra ir tokių, kurie dar ne ruošiamasi spėjo likviduoti pavasario štai ką teko išgirsti. sesijos Skolų (V. Gegužis, IV k. chemikų grupor R. Ūselis, A. Petkūnas ir gė E. Gavelytė: „Pagrindi kt,), jiems dabar sunku su nį dėmesį skyrėme fiziki spėti viską padaryti, gali nei chemijai, disciplina la tekti kartoti kursą antrus bai sunki. Laikėme 2 ko metus, o kai kam gal net liokviumus. Juos išlaikius palikti fakultetą. buvo leidžiama dirbti labo Mūsų studentams ko retorinius darbus. Šis me liokviumai nebuvo naujie todas padėjo geriau įsisa na, tik šiais metais griež vinti fizikinės chemijos čiau nustatyti terminai, teoriją, todėl laboratorijo suderintas laikas tarp at je giliau supratome vyks skirų disciplinų koliok tančius procesus, geriau viumų. Tie, kurie laiku „klausė" aparatūra. Labo-
L
akademinio choro, estradi nio ansamblio „Kanklės", FF, MF bei TF saviveikli ninkų) susitikimus su vie tos gyventojais, parodėles ir kt. Kartu su agitacine brigada į rajonus vyks ir mūsų kino mėgėjai (vado vas MF asistentas V. Jakelavičius), kurie demonst ruos mėgėjiškus kino fil mus apie Universiteto stu dentijos gyvenimą, bus ve žamas specialus „Tarybinio studento" numeris, supa žindinantis su mūsų Alma Mater, visuomeninių orga nizacijų veikla. Mūsų dės tytojų ir studentų viešna gės tuose rajonuose taps savotiškomis Universiteto mokslo dienomis. Studentų agitacinio ir masinio kul
SISTEMINGAI DIRBUSIEMS SESIJA NEBAISI
Sesija neaplenkė ir neakivaizdininkų. Juos sutiksi ne tik skaitykloje, bet ir pavieniui išsibarsčius po auditorijas, be sistengiančius išmokti tai, ko nespėjo namuose. Mūsų foto korespondentas A. DARGUNAS vienoje centrinių rūmų auditorijoje sutiko penkto kurso ruslstę neakivaizdininką, Raseinių vid. mokyklos mokytoją Eugeniją Basytę. Ji ruo šėsi dabartinės rusų kalbos egzaminui.
ratorinius darbus beveik visi atlikome. Dabar bai giame „rinkti" įsikaltas. Analizinės chemijos la boratorijoje doc. E. Jasins kienė pažymėjo: „Reikėjo sistemingai dirbti visą se mestrą, nes buvo 2 progra muoti koliokviumai ir 5 atsiskaitymai už darbus. Tie žmonės, kurie visur susoėja, jie ir mūsų labo ratorijoje gerai pasirodė (Drumstaitė, Narkevičius,
ŽYGIS tūrinio darbo renginiuose dalyvauja visos respubli kos aukštosios mokyklos, jų fakultetai, katedros, komjaunimo organizaci jos, meniniai kolektyvai ir atlikėjai, jaunojo lekto riaus mokyklų, visuomeni nių profesijų fakultetų, statybinių būrių ir pan. da lyviai, užtikrinant masinį studentų dalyvavimą. Renginiai pravedami iki 1970 m. balandžio mėn. Bus įskaitoma 1969 m. va saros metu perskaitytos studentų statybose paskai tos bei agitbrigadų kon certai. Visasąjunginio studentų agitžygio tikslas — atžy mėti V. Lenino 100-ąsias gimimo metines aukštųjų
Lichušina ir kt.). Jie laiku užbaigė ir pasiruoš gerai egzaminams. Tie, kurie nespėjo susitvarkyti su se nom skolom, nebaigs ir la boratorinių darbų". Analizinės chemijos la boratorijoje atsilieka ir stambiamolekulinių jungi nių spec. studentai D. Klimaitė, J. Jonaitytė, R. Šeraitė. Apie tų draugų pasi ruošimą sesijai sunku ką pasakyti, gal jiems ir „ne reikės" joje dalyvauti. Na, o mūsų pirmakur siai, kaip pasakė I k. che mikų gruporgė, visi labai „zubrina". Stengėsi išlaiky ti laiku koliokviumus,
Geriausiems premijos,
o atsilikėl iams? 1870—1970
mokyklų studentų visuo menine, kūrybine ir meni ne veikla, pademonstruoti respublikos ■“‘vįįuomenėį., ypač ^yvehtbjblns} aukštuių'mokyklų pasieki mus Tarybų Lietuvoje, vys tyti studentų visuomeninio darbo įgūdžius, kūrybinę bei meninę veiklą, kelti jos idėjinį ir meninį lygį.
stengiasi neatsilikti, dirba sistemingai. Panašiai api būdino padėtį ir stambia molekulinių junginių spec. I k. vadovė asist. Z. Poškutė. Ji pažymėjo, kad visi stropiai dirbo, nors kai ku riems ir sunkiau sekasi. Laboratorinius darbus bai gė visi, dabar laiko įskai tas. Tikėkimės, kad ir eg zaminus jie išlaikys. Žino ma, gali pasitaikyti ir ne sėkmių, juk jiems sesija pirmoji, teko priprasti prie naujų darbo metodų, gal ne visiems tai vienodai se kėsi.
E. doc. p. R. SABONIENĖ
NAUJAMETINIS INTERVIU.'
Rūpesčių Vos savaitė beliko iki Nau zaminą, kada mes užkalbino jųjų Metų. Kiekvienam šie me jį: 1. Kiekvieni metai turi sa metai kažkuo įsimintini, daug įvykių buvo. Vieni ilgam liks vus džiaugsmus ir savas ne atminty, kiti pasimirs su ta sėkmes. Bet man šie metai — diena. Ir vis dėlto, kas reikš pilni džiaugsmo. Šiemet tapau mingo, (domaus buvo šiais tėvu — gimė duktė. Ir dar metais? Su Naujais metais vienas džiaugsmas — gavome imsta nauji planai, norai, sva puikų dviejų kambarių butą. 2. Planai? Svarbiausia — jonės, kurioms lemta išsipil sėkmingai baigti kursą. O to dyti arba ne. Kokios jos? liau... pamatysim! Į mūsų klausimus atsako: S. RENCYS, Fil. F komjau Daug rūpesčių. Skuba me nimo komiteto sekretorius, IV k. lituanistas. Sigitą sutikome tai, skuba ir žmonės. Sustab Valstybinėje autoinspekcijo dykime kelis. Su kokia nuotaika palydite je, kur jis laikė vairuotojometus? mėgėjo egzaminus. — Puikiausia, — atsako L Šitie metai nepamiršta nt Pats svarbiausias įvykis — Matematikos ir mechanikos fa mane priėmė kandidatu į kulteto komjaunimo komiteto TSKP eiles. Šiemet vedžiau, sekretorius, IV k. studentas Jonas BAGDONAS. Mūsų fa žmona irgi studentė. 2. Patys artimiausi planai — kulteto studentai, dirbę darbo išlaikyti sesiją. 1970-ieji me ir poilsio stovykloje Kapsuko tai — mums be galo reikšmin raj. S. Nėries kolūkyje, antrą gi: švęsime V. Lenino 100- kartą Universitete užėmė pir ąsias gimimo metines. Pasi mą vietą. Taigi, lenininės ruošti šiam garbingam jubilie įskaitos etapas išlaikytas pui jui mūsų svarbiausias ir pir kiai. 1970-ųjų planai? maeilis uždavinys. — Baigti lenininę įskaitą R. SIDERAVICIŲ, Rusų li kuo geriau. Skirti didesnį dė teratūros katedros vyr. dėsty mesį visuomeniniams moks toją, mes radome biblioteko lams. Saviveiklos konkurse je. būtinai patekti į prizininkus. 1. 1969-ieji man buvo įtemp Vasarą stengsimės trečią kar to darbo metai. Katedros ko- tą iškovoti pirmą vietą darbo 'egų, kurie „paėmė" mano pa ir poilsio stovyklų tarpe, o skaitas, dėka aš galėjau iš tuo pačiu gauti ir visam lai eiti į kūrybines atostogas. Be kui taurę. Pasiekti, kad bend veik visas 365 dienas aš pra- ras fakulteto studentų pa ’eidau bibliotekoje, kur rin žangumo vidurkis būtų aukš kau ir tvarkiau kandidatinės tesnis už šių mėtų 3,8. Maldisertacijos medžiagą. dausim, kad rektoratas ir ad 2. Ateinančiais metais noriu ministracija išskirtų fakultetui baigti šį darbą ir apginti di nors viena vieta daugiau bend sertaciją. rabutyje. Dabar gi gyvena L. NAIMAVICIUS, EF III k. bendrabutyje tik 25 proc. mū studentas, ruošėsi laikyti eg sų studentų. Ruošiuosi susi-
verpete tuokti. Norėjau šįmet, bet iš girdau, kad lyginiai metai pradėti šeimyniniam gyveni mui — laimingesni.. .
Kuo Jums ir Jūsų bibliote kai reikšmingi 1969-ieji? Mokslinės bibliotekos direk torius J. TORNAU: — Bibliotekoje šiais metais nebuvo gaisro! Lapkričio 6 dieną įsteigėm Grafikos kabi netą. Apie 80 tūkst. egz. — tiek padidėjo mūsų saugyk los. Dabar turime daugiau kaip 2,5 milijono knygų ir periodikos. Užsakėm kiekvie nam studentui po vieną va dovėlį. Tikimės, sekančiais metais studentai nesiskųs. Man nieko ypatingo. Dau giau vaikų 1969-ieji nedavė, asmeniškos mašinos neįsigijau... Tiesa, ją įsigijo pusbro lis. Bet man kas iš to? .. Koks sunkiausias darbas te ko Jums šiemet? — Pasiruošimas bibliotekos 400-mečiui. Stengiamės su rinkti viską, kas tik liečia mūsų bibliotekos egzistavimą. O pabandyk surinkti! Koks stambiausias įvykis bus 1970 metais bibliotekoje ir Jūsų gyvenime? — Be abejo, bibliotekos priestato atidarymas! Statybi ninkai žada jį atiduoti iki ju biliejaus. Ten mes galėsime sutalpinti apie milijoną eg zempliorių mūsų fondo kny gų. Įsivaizduojat, kokia tai mums parama! Išsiplės visos skaityklos. Atidarysim naują — periodikos. Ir, žinoma, mū sų bibliotekos jubiliejus, ku rį žadam švęsti rugsėjo vidu ryNa, o aš vienais metais tap siu senesniu...
Pasibaigė spaudos pre numeravimo 1970 m. I ket virčiui terminas. Peržiūrė jus užsakymų lapus ir su vedus rezultatus, išaiškėjo daugiausia spaudos išplati nę fakultetai: I. Teisės fak. Užsakyta 365 leidiniai (148 proc.) Spaudos platintoja L. Čer niauskaitė. II. Medicinos fak. Užsakyta 1124 leidiniai (118 proc.)) Spaudos platintoja R Liekytė. Siame fakultete studentai užsiprenumeravo 80 „Tiesos" ir 90 „Kom jaunimo tiesos" egzemplio rių. Kituose fakultetuose šių leidinių užsakyta daug mažiau. Studentų profkomiteto nutarimu R. Lienytė premijuota už geriausiai išplatintą Respublikinės profsąjungų tarybos infor macinį biuletenį „Darbas ir poilsis". III. Chemijos fak. 323 leidiniai (111,3 proc.l. Spaudos platintoja K. Burkauskaitė. Ekonomikos ir Istorijos fakultetai išplatino ma žiausiai leidinių (60 proc.). Iš viso studentai užsisa kė 4476 egz. Geriausiai prenumera vo spaudą šios grupės: I. Gamtos fak. biofizikų V k. (493,4 proc.) Spaudos platintoja O. Bartkaitė. II. Matematikos ir me chanikos fak. II k. IV gru pė (364 proc.), platintojas V. Buzaitis. III. Medicinos fak. IV k. IV grupė (240 proc.), pla tintoja L. Petkevičiūtė. IV. Chemijos fak. st-arnbiamolekulinių j. chemi jos spec. III k. (215 proc.) Šiame kurse trečius metusi spaudą platina A. Rasla-I naitė. Jos nuoširdaus dar-l bo dėka kiekvienas stu-l dentas kasmet užsiprenu-1 meruoja vidutiniškai I”'I du leidinius. į V. Ekonomikos fak. pre-1 kybos ekonomikos spec. I| kursas (197 proc.) platinto-1 jas J. Stankevičius. VI. Istorijos fak. biblio I tekininkystės spec. I kur I sas (168 proc.), platintoj1! D. Marcišauskaitė. I Nė vieno leidinio neuž I siprenumeravo Medicinų? I fak. II kurso X grupės, Fi I lologijos fakulteto penktų I kursų, Istorijos fak. žurna-l listikos spec. III ir IV kur-Į sų, bibliotekininkystės I spec. IV kurso studentai I Tris pirmąsias vietas už I ėmusių fakultetų ir minė I tų šešių grunių spaudos! nlatintojai Studentų pro11 komiteto nutarimu preu I juoti asmeninėmis dovam I mis. | L. MAŽIONYTĖ j Studentų profkomitetB narė, atsakinga už Į spaudos platinimą
TARYBINIS STUDENTAS
3 psl.
Pradedam poezijos vakarą Kolonų salėje (jaukioje mū sų kavinėje, deja, linksminosi istorikai) vėl skambėjo poezi ja. Trečiasis Universiteto lite ratų vakaras-konkursas, šie met skirtas V. Lenino 100osioms gimimo metinėms, pra sidėjo V. Mykolaičio-Putino žodžiais: ... Aš liksiu ištikimas žmogui Ir sau pačiam. Tokį poetinį credo jaunajai literatų kartai pasiūlė vakaro rengėjai, IV kurso lituanistai. Tačiau net humanitarai neišsivertė be . „sociologinių tyri mų"; jie pranešė, kad kon kursui savo kūrinius pateikė R. TREMNERYTE 30 autorių, jų didžiumą, žino III k. lituanistė ma, sudarė pirmakursiai litua nistai. Dar truputis statistikos: konkurse dalyvavo 17 mergi nų ir 13 vyrų. Be lituanistų, Lyg snigo prisnigo bandančių plunksną atsirado Per naktį, per dieną, ir iš kitų fakultetų bei specia Ir vaikiškos slidės lybių: istorikų, žurnalistų, Nugrimzdo į pusnį. ekonomistas ir medikas. Autoritetinga komisija (kri Ir pirštai paraudo — tikas V. Kubilius, rašytojas Taip gelia, lyg degtų. J. Mikelinskas, poetas Alf. Ir skonis ant lūpų Maldonis, dėst. E. Bukelienė Lietaus ir varveklių. ir dėst. M. Bieliauskienė) pa skelbė trečiojo konkurso nu O kelio — nė galo, galėtojus. Pirmąją premiją už Lyg bristum per sapną, poeziją jau antrą kartą gavo Lyg savo vaikystėj penktakursė lituanistė Onė Bijotum pabust. Baliukonytė, kurios nuošir I džias ir skambias eiles spėjo pamėgti skaitytojai. Nebe pirmą kartą premijuojamos ir Kartą vasarą žaibavo, jos bendrakursės M. KontriBuvo rausva ir tylu. maitė ir I. Mackevičiūtė. Augo debesis kaip dūmas Joms buvo paskirtos atitinka Ir užkliuvo ties šilu.
Nauji eilėraščiai
Kaukė šunys be mėnulio, Meldės bobos trobose, O ant kelio kapstė dulkes Beprotė Marė basa. ... O ir nieko neįvyko — Sykį trenkė — ir gana. Ir po vienu stogu ėmė Klykt maža rausva burna!
N. MILIAUSKAITE II k. lituanistė
Ant kalno našlaitės karalystė. Vienoj pusėj vasara, kitoj žiema. Pakalnėj sidabražolių miškas. Miške ežerėlis ar stiklo šukė .kurpaitės sudaužytos. Žemuogėlės raudonos. Kaip takas ar ženklas Žmonėms ir laukiniams karveliams.
Nešiesi mane delnuose kaip ugnelę — sulaikydamas kvapą, išplėtęs akis. Bijausi pravirkti, bijau atsidusti, pabust — tavo balsas toks žalias, žalias ir ošiantis... Būsim karaliais ant kalno — kai mane prijaukinsi, iš delno palesinęs uogomis. Lemiamą ženklą šešios surištos žolės parodys, ir mudu giedosim: stebuklas.
Atskrenda debesys, atskrenda. Juodas sparnas per pusę dangaus. Dreba ąžuolas tarsi lapelis. Stovim po smilga. Nežinome ryto vardo. Išdygo girios ant motinos kapo. Nesaugo gęstančio laužo dievai. Nepaleisk mano rankų. Vieni mes ant kalno. Neišrastas lankas. Užmirštas šautuvas. Skrenda, debesys skrenda. Juodas sparnas — sparnas per visą dangų.
Yra, aš tikiu, žodis, kurio dar neištarė lūpos. Gal kada aš jį surasiu ir jums pasakysiu.
mai II ir III premijos. Trečią ją premiją už poeziją gavo II kurso lituanistė N. Miliaus kaitė. Mūsų jaunųjų kūrybi nius pasiekimus ir nesėkmes apibendrino poetas Alf. Mal donis. Aš tikiu, pasakė jis, kad Universitete auga nauja ir kūrybinga karta, kuri gra žiai pratęs senas Universiteto literatūrines tradicijas. Prozi ninkų laimėjimais (šį kartą jie buvo gana aktyvūs) pasi džiaugė rašytojas Jonas Mi kelinskas. Jis išskyrė S. Mušinską ir A. Vaišnorą, kurie taip pat tapo konkurso lau reatais. Vienas vengrų literatūros mokslininkas, pasakojo kriti kas Vytautas Kubilius, rašo, kad jų šalyje menininkas ga lutinai subręsta tik įkopęs į ketvirtą dešimtį. Kažkas pa našaus pastebima ir pas mus. Bet, reikia pripažinti, kad mū sų jaunieji rašo gan profesio naliai, kūrybiškai, stengiasi atsiriboti nuo sauso literatūriškumo, sudaryti sveiką „opoziciją" vyresniajai poetų ir rašytojų kartai. Konkurso nugalėtojai skaitė savo eiles. Tikėsimės jų kū rybą vis dažniau sutikti res publikinės spaudos puslapiuo se. Vakaro pabaigoje, klausy tojų šiltai sutikti, koncertavo LTSR Valstybinės konserva torijos teatralai ir instrumen talistai. J. KUNDROTAS
NUOTRAUK O S E: viršuje — vertini mo komisija. Iš kai rės: poetas Alf. Mal donis, Lietuvių li teratūros katedros dėstytojos E. Buke lienė ir M. Bieliaus kienė, kritikas V. Kubilius, rašytojas J. Mikelinskas.
Dešinėje — poetų kūrybą nagrinėja V. Kubilius.
Kairėje — studen tų tarpe J. Mike linskas. Alf. BUCKAUS nuotr.
Užgriuvę šuliniai. Tik slenksčio akmenys, Matyt, įaugę šitoj žemėje giliai, Kaip baltos šiaurės moterys, kaip sakmės J. Kalinauskas, „Poezijos pavasaris", 1968 ir po žeme alsuoja mūsų šuliniai.
Taip jau būna gyvenime: eini, eini, o galo vis nėr, tai pasilipi ant aukštumėlės ir, jei apvylė nuojauta, akimis įsitikini, kiek iš tikrųjų nuei ta. Panašiai norėtųsi pasielgti ir dabar, kalbant apie Univer siteto trečiakursio, lituanisto Jono Kalinausko kūrybą. J. Kalinausko vardas net po ke letą sykių perėjęs daugelio respublikinių žurnalų bei laik raščių puslapius, skaitytojui turėtų būti pažįstamas, ir aš nematau reikalo išskaičiuoti, kas ir kur buvo išspausdinta. Tad bereikia tik įkopti į J. Kalinausko rankom supiltą aukštumėlę ir pasižvalgyti... J. Kalinausko plunksnai priklauso apie dvidešimt pub likacijų, t. y. daugiau nei šim tas eilėraščių, ir jų kruopštesniam analizavimui prireiktų nemaža laiko. Teatleidžia man autorius, jei aš apsistosiu tik ties pačiais, mano nuomone, būdingiausiais jo eilėraščiais. Nuotaikingumas, vaizdin gumas — štai kuo papirko jaunasis poetas skaitytoją, jau pirmuosiuose eilėraščiuose. J. Kalinausko frazė — leng va, glausta, lakoniška:
Toj kriauklėj amžinai pasiliko banga, su kuria norėjau išplaukti
(„Poezijos pavasaris", 1968) Retai kuriame eilėraštyje stokoja išradingumo, origina laus požiūrio į supantį pasau lį. Romantikos šviesa gaubia daugelį J. Kalinausko eilėraš čių. Poetą vilioja egzotiška gamta, netikėta situacija, se novė. Nekasdieniškai, tikrai poetiškai nuskamba kad ir šios eilutės:
visada ir liks tik aprašinėji mu. O kad toks stilius jau da bar nebepa tenkina J. Kali nausko, rodo ir palyginti neseha publikacija „Nemune“, kur poetas, nusimetęs puošnų metaforų rūbą, paprastai ir nuoširdžiai kalbasi pats su sa vimi, su savo amžiaus žmo („Poezijos pavasaris", 1969.) nėmis:
Kartais, susižavėjęs metafo Man labai norisi rom, poetas, sakyčiau, nueina šiandien visai nieko nežinot. pernelyg toli; taip gimsta il Viską pirmą kartą
KUR JIS,
ne jausmą, lakią meninę min ti:
Dar ne laikas viską vadinti būtuoju laiku ir nešiot visažinių tragišką rūbą...
KABINETAS
r ! f fI ' ‘
(„Komjaunimo tiesa", 1969.IX.14.) llr dar. Kalbant apie eilių spausdinimą, manau, neverta pamiršti, jog poetas pripažįs
GINČAI APIE JAUNŲJŲ POEZIJĄ
STEBUKLINGAS ŽODIS? gos, sunkokos eilės, kuriose paimt | rankas. žodžiai lyg plytos gula vienas arba: ant kito: Tai žiūrėkit! Žiūrėkite! Žiūrėkit Rasoti, troškūs linksta sunkūs Į mane lyg į nuogą! krapai; Žiūrėkit lyg į avariją gatvėje. Tiktai, prašau, nemeluokit, Sugėrę drėgną vėsą lysvės tyli. kad manęs nematot visai Per dieną iškankintuos saulės („Nemunas", 1969, Nr. 8) lapuos Gyslelių peršviesti raizgynai Rašant panašias miniatiū dyla. ras, atrodo, iškyla kitas pavo („Kalba Vilnius", 1969.VIII.8.) jus: pagunda sėst ir rašyt, ra šyt apie viską, kas tik ateina j galvą... Žinant J. Kalinaus Šia maniera parašytus eilė ko impulsyvumą ir darbštu raščius spausdino ir „Komjau mą, nesunku patikėti, jog to nimo tiesa", ir „Švyturys", ir kių eilėraščių jis sukaupęs la „Kalba Vilnius". Ir vis tiek bai daug... Štai tuomet ir rei norisi tikėti, jog tai ne tas ke kia labai sąžiningos atrankos, lias, kuriuo poetas galutinai kad į spaudą nepatektų eilės, kada nors pasuks. Kažin ar gimusios be vidinio poreikio, nenusibos dangstyti savęs ir vien keli stambūs sakiniai... savo minčių panašiom kalte Kažin, ar ne tokiu šaltu išpro nukaltom, „profesionaliom" tavimu dvelkia pranašišku to eilėm, neturinčiom jokios nu tariami žodžiai — pro juos perspektyvos, nes aprašinėji galima matyti nebent nejaumas, koks subtilus jis bebūtų, nuoliškai surauktą kaktą, c
GRAFIKOS
tamas ne tada, kai išspausdi na pakankamai didelį kiekį eilėraščių... Tad kur tas nepaprastas žo dis, kurio buvimu neabejoja J. Kalinauskas? — paklaus skaitytojas. Čia, matyt, reikia sutikti su paties poeto žo džiais: „Aš dar nesustojau ties viena kryptim... aš dar nesuradau savęs... tik ieškau taip pat karštai, kaip ir kūry binio kelio pradžioj". Buvo galima parašyti ir iš tisinę panegiriką — medžia gos jai kiek nori. Tačiau, ma nydamas, jog pagyrimai ski riami tik pirmuosius žingsnius žengiantiems poetams, aš są moningai jų vengiau. Tebū nie tai pripažinimas, jog J. Kalinauskas jau išaugo iš „daug žadančių" tarpo, ir jo kelias į Stebuklingąjį Žodį žymiai sutrumpėjęs... Sėkmės tau, Jonai, tame ke ly! R. VANAGAS
Neseniai Universiteto Mokslinėje bibliotekoje įsteigtas grafikos kabine tas. Jam perduota visos aukštosios mokyklos bib liotekoje esančios graviū ros, ekslibrisų rinkiniai, dailės kūriniai, piešiniai, eskizai, leidiniai anie knygos meną. Numatoma rinkti ir sau goti visą medžiagą, susiju sią su knygos menu, su menine knygų spauda ir apipavidalinimu. Taip pat sudaromas ir grafikos kūrinių archyvas, kuriame bus kaupiami Lie tuvos grafikų anksčiau ir dabar sukurti, taip pat, kiek įmanoma, pasaulio tautų dailininkų grafikų kūriniai bei meninės re produkcijos. Archyve kau piami prospektai, parodų katalogai, programos, spausdinta ir rankraštinė medžiaga apie grafiką, at skirus dailininkus, parodas ir kita pagalbinė medžia ga. Kiekvienam autoriui bus sudaromi personaliniai Lietuvos grafikos origina lų fondai. Visi grafikos archyve surinkti originalūs kūriniai bus skiriami mokslo rei kalams. Universiteto Mokslinė biblioteka j talką, kuriant grafikos kabinetą ir archy vą, pakvietė mūsų respub likos dailininkus. Jau gauta kelių autorių grafi kos dalbai.
A. DARGONAS
NAUJAMETINIS INTERVIU
Premjeros saloje Du Vyrai ir viena Moteris lieka gyventi tuščioje vande nyno saloje. — Kas jie tokie? Atsiskyrė liai? Egoistai? — Jie — žmonės, sklidini neapykantos. — Kas galėtų pateisinti jų veiksmus, poelgius? — Prieš save jie patys tei sūs. Teisūs savo prieštaravi mais, konfliktais, vidine kova. — Ko jie siekia? — Išsivadavimo? — Atsiprašau, kokio? — Išsivadavimo iš savo egoistinės neapykantos. — Bet tai absurdiška! .. Tą vakarą Teatrinėje studi joje po I. Ignatavičiaus nau
jos pjesės „Triušių sala" per žiūros mes ilgai ginčijomės. Spektaklis mus sužavėjo savo scenografija, savita, išraiškin ga aktorine kūrinio interpre tacija, režisūros maniera. O štai šį vakarą — Universiteto teatre spektaklio premjera. Spektaklio režisierius ir dailininkas J. Bielskis. Pagrin dinius vaidmenis atlieka: R. Kinderytė, R. Machlaičiuk, P. Dubinskas ir V. Folomejevas. — Kuo įdomi ir aktuali mums ši pjesė? — klausiame režisieriaus P. Bielskio.. >— „Triušių saloje" autorius kelia žmogaus atsakomybės idėją, smerkia individualizmo pasireiškimą. Žmogus nepano
ro kovoti su kylančiomis vi suomenėje negerovėmis ir pa sitraukė į negyvenamą salą. Jis svajoja sukurti utopinę visuomenę, bet neišlaikęs lai ko išbandymų, žūsta. Žmogus negali būti laisvas nuo visuo menės! Tą vieną iš pagrindi nių marksizmo teiginių auto rius pateikia ir įrodo labai šviežiomis ir įtaigiomis prie monėmis. Veiksmo vieta pa sirinkdamas negyvenamą sa lą, laisvai operuoja situaci jomis. Herojų galimybė at sitraukti — panaikinta, to dėl, spręsdamas konfliktą, au torius pasiekia maksimalios įtampos, veiksmas įgyja totališką užmojį. Manau, kad tuo pjesė turėtų sau užsitikrinti pasisekimą studentiško teatro scenoje. Juozas POCIUS
TRISDEŠIMT METŲ Universiteto Akademinis choras šiemt pripažintas geriausiu saviveikliniu choriniu kolektyvu Vilniu je. — Koks labiausiai cho rui jsimintinas šių metų koncertas? — pasiteirauja me valdybos pirmininko Algirdo BUDRIO. — Kiekvienas koncer tas mūsų kolektyvui savo tiška šventė. Na, o kon certuoti šiais metais teko tikrai daug. Visada cho rui būna atsakingi metiniai-ataskaitiniai koncer tai.
Nauji Metai — Rūdninkuose Dabar ne visi nustemba, su žinoję, kad turistai Naujus Metus sutiko po tikra egle, miške. Šiemet jie žada at kimšti šampaną Rūdninkų gi rioje ir Veinių malūne. Turis tai lieka ištikimi tradicijai — jei žygiuoji, vadinasi, gyveni.
O eidamas tėviškės keliais, sutiksi daug žmonių. Vie niems tu tarsi gerą žodį, iš kitų pats ką nors naujo išgir si. Kaip ir dabar (žiūr. nuo trauką) — apie senuosius lai kus Universiteto turistų klubo kraštotyrininkams pasakoja
80-metė Dirvonėnų senutė... Puikus Naujųjų Metų suti kimas įvyks Aktų salėje. Ja me dalyvaus Universiteto va dovai, studentai, dėstytojai. į svečius žada atvykti solistas E. Eidukaitis, linksmus linkė jimus perduos „Faktas".
oMSHUNIMO
"°nnTūR|||sĮ SĖDI, SĖDI, KNAPSO, KNAPSO...
Atrodo, budinčiojo pa reigos seniai žinomos — ne romaną skaityti per tas 4 valandas, o stengtis pa laikyti tvarką. Tačiau dar labai dažnai visuose bend rabučiuose ne tik dieną, bet ir po 22 vai. (ir vėliau) vaikštinėja „svečiai“, ne užregistruoti svečių kny goje. Ne paslaptis, kad mūsų bendrabučiuose pa sitaiko vagysčių, muštynių (ypač II ir III bendrabu čiuose) o tai kartais atsi tinka grynai dėl budinčių jų neapdairumo. PRIEBLANDOJE
Užsukite į VI bendrabu čio valgyklą „Juventus“. Nenustebkite, jei per patį vidurdienį ten jus pasitiks prieblanda, negalvokite apie oro pavojų. Čia lan gus užtemdė studentai sa vo paltais. Taigi, deda savo
Skaitykite aforizmus - sutaupysite laiko • Ne visada gera imti tai, kas blogai padėta. • Pasakyk man, kas tu, ir aš pasakysiu tau, kas tu toks. • Įsimylėjėliams gerai ir atskirame bute. • Nespiauk prieš vėją. Gali pramauti. © Saugok savo širdį. Ją Profesorius (studentui): gali persodinti kitiems. — Ką gi, kolega, padarysim © Norėdami užtrinti ma 15 min. pertraukėlę, sutiksim no pėdas, ainiai bus pri Naujus Metus, o paskui tęsinį versti eiti jomis. egzaminą... 9 Elkitės su aukštes niais taip, kaip jūs norėtu mėt, kad su jumis elgtųsi žemesnieji. ® Taupykite laiką — skaitykite aforizmus. ® Iš beždžionės išsivys tė žmogus. O kas iš žmo gaus kils? • Kiek nepieši kai kurių
Dainavome Švenčiony se, Kaišiadoryse. Lapkričio mėnesį buvome išvykę i Kaliningradą, kur suren gėme du koncertus: vieną — Pedagoginėje muzikos mokykloje, o kitą — uni versitete. Šiuo metu choras baigia ruošti 1970-ųjų metų res publikinės dainų šventės repertuarą. Dainuojame net keturiolika naujų dai nų.1970-ieji Universiteto Akademiniam chorui — jubiliejiniai. Choras švęs savo trisdešimtmetį.
žmonių karikatūrų — išei silpno. Jeigu tas neėdana tikri portretai. mas. © Stebuklų nebūna: iš • Epigrama — tas pats feljetonas, tik su puslaidi vienos musės galima pa daryti tik vieną dramblį. ninkiais. © Galvojanti mašina • Aš rašau kaip Lope de Vega, tik blogiau, — pakeis ne visus specialis prisipažino vienas drama tus — tik galvojančius. © „Poezijoje nėra gene turgas. rolų“. Tai kam jai tada tiek © Dažnai mokytojo iš eilinių? minties pagrindas — tik 9 Jei valgote iš vienos mokinių kvailumas. lėkštės, tai dar nereiškia, • Stiprus žvėris nelies kad jūsų vienodi skoniai.
kailinukus, šalikėlius ant palangių ir stalų, tylom keiksnoja, o kartais, nety čia apsimainę portfeliais ar paltais, ir garsiau pa murma prieš atsakingus dėdes. Tas pats ir Taure. Tiesa, bendrabučio vesti biulyje stovi kilnojama rū bų kabykla, kurią puikiau siai būtų galima pastatyti valgyklos kampe. Bet stu dento balsas, kaip nuo se no žinoma, į aukštesnes instancijas neina. Ir kabyk lų nėra... GRUODY ŽYDI RUGIAGĖLĖS Visuose fakultetuose jau seniai jaučiama sesija, o ekonomistai, tikriausiai, dar tebegyvena vasaros atostogų nuotaikomis. Nors egzaminai jau prasi dėjo, bet jų tvarkaraštį III kurso studentai išvydo pa vėluotai. Kiti kursai irgi su nerimu žvelgia į tuščią skelbimų lentą. Kaip nori, studentėli, taip sukis. .. -'■v Medžiagą paruošė „KP" štabo nariai
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA
SKELBIMAI STUDENTŲ ŽINIAI! Gauti 4 poilsiniai keliala piai į Lampėdžių poilsio na mus nuo 1970 m. I. 24 d. iki II. 7 d., Kaina 9 rub. Prašome kreiptis iki sausio 15 dienos. Studentų profkomitetas
Kvietimus j Naujųjų Metų mūkimą Aktų salėje galima įsigyti Studentų profkomitete C. R. 13 kamb.)
REDAKCIJOS ADRESAS: /ilnlus, MTP-3, Universiteto ;-vė Nr. a. Telefonas 2-58-84. Telefonas spaustuvėje 2-54-21. linko ir spaudė LKP CK Lei dyklos spaustuvė Vilniuje. LV 14474 Užs. Nr. 5174
Vaistai—švara Gruodžio 15—31 dienos res publikoje paskelbtos švaros dienomis. Jų metu respubli kos medicinos darbuotojai, sanitariniai aktyvistai apsilan kys Jūsų darbovietėse, moks lo įstaigose, namuose, patars, kaip laikytis asmens higienos taisyklių ir patikrins, ar ne sergate niežais. Niežai — užkrečiama para zitinė odos liga, kurią sukelia niežų erkė. Užsikrečiama bendraujant su ligoniu, per jo rūbus, pa talynę, rarikšluostį, plaušini;, pirštines, žaislus ir kt. daiktus. Neretai apsikrečiama pirty se, dušuose, bendrabučiuose, jei nesilaikoma nustatyto sa nitarinio režimo. Kartais užsi krečiama nuo gyvulių. Pagrindinis niežų požymis — stiprus niežėjimas, sustiprėjantis naktimis, išbėrimai odoje mazgelių, pūslelių, krau jingų šašelių, linijinių nukasymų pavidalu. Šių odos pa kitimų mėgstamiausios vietos sulenkiamieji viršutinių ir apatinių galūnių paviršiai, kū nas, ypač juosmens, sėdmenų, pilvo srityse. Moterims daž nai pakenkta krūtų spenelių sritis. Liga atrodo lyg nepavojin ga ir bendram sveikatos sto viui nekenkia tik tais atve jais kada anksti kreipiamasi i gydytoją ir greitai bei ener gingai gydomasi. Užleidus ligą, niežėjimas tampa toks nepakeliamas, jog ligonis negali miegoti. O ne miga jau kenkia sveikatai, žmogus tampa irzlus, krenta darbingumas. Užleidus ligą, pasireiškia ir kiti susirgimai — odos uždegimai, įvairūs pūliniai. Siekiant apsisaugoti pačiam, apsaugoti savo šeimą ir aplin kinius nuo niežų, būtina griež tai laikytis asmeninės higie nos taisyklių: reguliariai, kas 7 dienas maudytis duše ar pirtyje, pakeisti baltinius. Ne miegoti svetimoje lovoje, ne vilkėti svetimų rūbų, nesinau doti svetimu rankšluosčiu, olaušine, pirštinėmis ir kt. Reguliariai valyti patalpas. Laikytis nurodyto sanitarinio režimo dušuose (rūpestingai nuplauti ir valyti inventoriui. Esant mažiausiam įtarimui, kad susirgote niežais, atsira dus kokiems nors išbėrimams, oajutus odos niežėjimą, sustiprėjantį naktimis, tuoj pat kreipkitės į gydytoją. Jei Jūs laikysitės asmeni nės higienos, nesirgsite nie žais. Gyd. A. KUKŠTAITĖ
Sekantis laikraščio numeris išeis 1970. I. 10.