Visų šalių proletarai, vienykitės!
scuDencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
75 m. lapkričio 28 d
iandien universitete
yksta respublikos ukštųjų mokyklų
irmakursių
proforgų diena
lUll
Sį rudenį tūkstančiai buvusių abiturientų pirmą kartą peržengė aukštosios mokyklos slenkstį. Prieš akis įtempto darbo ir studijų metai, toliau — sava rankiškas gyvenimo kelias. Labai svarbu nuo pat pirmųjų studijų dienų aktyviai įsijungti į aukštosios mokyklos gyvenimą. Pradžia pirmakursiams daž niausiai sunki, nes jie būna pasyvūs, sunkiai įauga į naują kolektyvą. Pasyvumo šaknys dažnai glūdi pačių pinmakursių sąmonėje: anksčiau bendro la vinimo mokykloje visą organizacinį darbą atlikda vo patys mokytojai, o aukštojoje mokykloje rei kia savos iniciatyvos. Į pagalbą ateina aukštųjų mokyklų komjaunimo ir profsąjungos organizacijos, kurios deda daug pastangų, kad pirmakursiai kuo greičiau atrastų savo vietą naujuose kolektyvuose, siektų tvirtų ir gerų žinių. Profsąjunginė organizacija viena iš masiškiausių visuomeninių organizacijų. Ji didelė jėga studentų gyvenime. Studentų profsąjungoms tenka svarbus vaidmuo, mokant studentus tvarkyti savo laiką, ug-
Nr. 38 (938)
dant jų kūrybinę iniciatyvą, darbą, ruošiant jauni mą tapti aukštos kvalifikacijos specialistais. Aukštosios mokyklos profsąjunginio darbo sėk mė priklauso nuo akademinių grupių proforgų, nuo jų sugebėjimo suburti grupę į darnų kolektyvą, įjungti studentus į profsąjunginį darbą. Proforgai praktiškai ir sprendžia aukštosios mokyklos profsą jungos uždavinius. Siekdami, kad aukštųjų mokyk lų I kursų proforgai aktyviau dirbtų, geriau žino tų savo darbą, Respublikinis komitetas kartu su universiteto studentų profkomitetu pirmą kartą ren gia proforgų dieną. Sveikindama visų aukštųjų mokyklų I kursų proforgus, noriu palinkėti, kad jie su visa jaunatviška energija įsijungtų į aktyvų visuomeninį mokyklų gyvenimą, kad šis renginys atneštų jiems praktinę naudą būsimame proforgo darbe. A. PAURIENE Švietimo, aukštųjų mokyklų Ir mokslo Įstaigų darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto pir mininkė
Į
TAUTŲ DRAUGYSTE MUS TAURINA, BENDRADARBIAVIMAS MUS .TURTINA
Lapkričio 24 d. į Aulą [ susirinko dėstytojų, stu dentų, administracijos, Mokslinės bibliotekos dar buotojų. Čia buvo iškil mingai atidaryta paroda „Greifsvaldo Ernsto-Moritco-Amdto universitetas vakar ir šiandien". Tyliai nuskamba melo dija, kurią atlieka dainų ir šokių ansamblio kankli ninkių grupė. Į susirinku sius kreipiasi Vilniaus universiteto prorektorius mokslo reikalams doc. J. Grigonis: — Jau aštunti metai glaudžiai bendradarbiauja
Naujų laimėjimų vardan me su Vokietijos Demok ratinės Respublikos Greifs valdo universitetu. Sis bendradarbiavimas pade da tiek vieniems, tiek ki tiems vystyti įvairias mokslo kryptis, gerinti mokymo ir auklėjimo dar bą, deramai pasitikti TSKP XXV ir WSP IX suvažiavimus. Šiandien atidaroma paroda viena didžiausių, kokią Greifs valdo universitetas
surengęs užsienyje. Malo nu, kad ji pirmiausia ati daroma pas mus. Žodis suteikiamas gar bingam svečiui — Greifs valdo universiteto pirma jam prorektoriui prof. P. Haukui. — Mūsų universitetų draugystė yra dalis dide lės draugystės, siejančios VDR ir TSRS tautas, — sako prof. P. Haukas. — Mes labai vertiname
ryšius su jūsų aukštąja mokykla. Džiaugiamės partijos istorijos specialis tų, higienistų bendrai rengiamais darbais. Mes daug perėmėm iš jūsų medikų patyrimo, didelę naudą duoda pasikeitimas studentais ga m y b i n e i praktikai. Manau, kad ši paroda padės susipažinti su Greifsvaldo universite tu: tiems, kurie jau buvo jame, duos papildomų ži-
nių, tiems, kurie dar at vyks ir kuriuos maloniai kviečiame, — padės pasi ruošti pažinčiai. Paroda atidaryta. Ji veiks iki gruodžio 15 d. Eksponatai — fotografi jos, mokslo darbai •— pa sakoja Greifsvaldo univer siteto istoriją, byloja apie jo dabarties gyvenimą, ryšius su socialistinių ša lių aukštosiomis mokyklo mis. Parodą, lydimi prof. P. Hauko, apžiūrėjo mūsų universiteto vadovai, vi suomeninių organizacijų atstovai.
Tą pačią dieną rektora te buvo pasirašyta abiejų universitetų draugystės ir bendradarbiavimo sutar tis 1976—77 metams. Su tarties pasirašyme dalyva vo Greifsvaldo universite to prorektorius prof. P. Haukas, Vilniaus universi teto prorektoriai doc. B. Sudavičius ir doc. J. Gri gonis, partijos komiteto sekretorius K. Poškus, sekretoriaus pavaduotojas V. Gobis, Vietos komiteto pirmininkas V. Staskonis, komjaunimo komiteto sek retorius H. Ramonas.
J. Jakimavičiaus ir A. Ulozevičiaus nuotraukose: viršuje — abiejų univer sitetų prorektoriai P. Haukas ir B. Sudavičius ką tik pasirašė sutartį; paro doje, apačioje — Greifsvaldo universiteto dėstytoja G. Veškė, dabar skaitanti paskaitas mūsų germanis tams, Vokiečių filologi jos katedros dėstytoja I. Tumavičiūtė ir parodą ruošęs Greifsvaldo univer siteto darbuotojas D. Ce chas; rektorate sutarties pasirašymo metu.
mą ir ištvermę. Visi grupės studentai kartu su kuratoriu mi sprendžiame iškilusias problemas, aptariame nuveik tą darbą, kartu ieškome nau jų, efektyvesnių mūsų darbo formų. Grupės studentai ir kuratorius — vienas neatski riamas kolektyvas, tai tvirtas tiltas iš širdies į širdį. Komjaunimo darbas gyvas ir sunkus dalykas. Iškilusios problemos (kurių visuomet
KOMJAUNUOLIŲ
SĄŠAUKA:
DĖL TEISES RAPORTUOTI TSKP XXV SUVAŽIAVIMUI
Sumuodami per dvejus me tus nueitą kelią, mes di džiuojamės savo pasiektais laimėjimais, aptariame pasi taikiusias nesėkmes ir pro blemas. „Geriausios akademi nės grupės" konkurse mes, ekonominės informacijos spe cialybės III kurso I grupės studentai, iškovojome II vie tą. Šis laimėjimas įpareigoja mus žengti pirmyn, mes supnantame, kad tobulumui nėra ribų ir kad pasiekti laimėjimai ne viršūnė. Nuo ko mes viską pradė jome? — dažnai prisimenam kiekvienas. Pradėjome nuo kolektyvo formavimo. Darnus ir draugiškas kolektyvas pa didina kiekvieno jo nario atsakomybę už savo draugų mokymąsi, čia ypatingai ryš kus bekompromisinis požiūris į nesklandumus. Tokio ko lektyvo formavimas neleng vas dalykas. Tačiau darbas kolūkyje vasarą, talkos, indi vidualūs ir bendri pokalbiai, komjaunimo susirinkimai su-
Kolektyvo jėga būrė mus į neišardomą būrį. Kiekvieną iš mūsų vienija nerimas už kitus, siekimas veikti bendrai. Formuojantis kolektyvui, kiekvienas gru pės studentas kartu išsiugdė tinkamą pažiūrą į mokslą, visuomeninę veiklą, mokslinįtiriamąjį darbą. Visiems ži noma sena išmintis — es nihilo nihil, kad neišdygsta ir nesuveši daigas be šilto sau lės spindulio, kad nepasieksi gerų rezultatų „tuščioje dir voje". Tik sveika, darbinga nuotaika kiekviename kolek tyve padeda siekti tikslo. Mes dėkingi savo kurato riui, e. doc. p. A. Kvederavičiui. Dar I kurse kuratorius mokė teisingai organizuoti vi są mūsų gyvenimo ir darbo ritmą, o tai padėjo grupės studentams išsiugdyti kryp tingumą, tikslumą, punktualu mą, organizuotumą, darbštu-
bus greta puikių komjaunuo lių narų), tų problemų spren dimas daro jį sunkiu, bet ir įdomiu. Visa organizuojame bendrai tiek komjaunuoliams, tiek dar neįstojusiems. Tik tokiu būdu galima visą ko lektyvą nukreipti siekti bendro tikslo. Grupės kom jaunimo susirinkimuose ana lizuojami mokymosi klausimai, aptariamos kiekvieno J galimybės, požiūris į mokymąsi, visuomeninę veiklą. Juk kaip tik geros studijos, visuomeninė veikla — tai mūsų pareiga visuomenei, studento-komjaunualio gyva vimo pagrindas. Susirinkimai būna įdomūs, nes žmonės jiems ruošiasi ne iš pareigos, o todėl, kad rūpi. Ginčai, diskusijos išjudina visus. Su sirinkimų tikslas — kad vi dutinis taptų pirmaujančiu, kad grupėje vis mažėtų tre-
jetūkininkų. Pirmas mūsų įsipareigojimų punktas —r siekti tvirtų ži nių, gero lankomumo, aukš to politinio sąmoningumo. Ne viską vienodai lengva vykdyti, bet, jausdami vis di desnę atsakomybę už tai, ką sakai ir darai, kantrybe ir užsispyrimu nugalime viską. Grupės studentai labai ge rai supranta, kad nebūsi ge ru specialistu, neturėdamas organizacinių įgūdžių. Didelį dėmesį skiriame VPP, reikliai ir principingai į VPP atesta ciją žiūri grupės aktyvas. Ak tyviai dalyvaujame visuome ninėje veikloje. Pvz., fakul teto sociologinių tyrimų biu ro ir specialybės komjaunimo biuro pagrindą sudaro mūsų grupės studentai, dalyvauja universiteto dainų ir šokių ansamblyje, kaimo kapeloje, aktyviai sportuoja ir gina „Mokslo" sporto klubo gar bę. Sėkmingai derina aktyvią visuomeninę veiklą ir mokslą komjaunuoliai V. Cikanavičiūtė, G. Grigaliūnas, O. Gab rėnas, J. Kiškytė, G. Kriauk lytė. Šie mokslo metai — ne lengvi. Tai reikšmingų darbų ir iš mūsų reikalaujantys di delės atsakomybės metai. Labai geras mokymasis, akty vi visuomeninė veikla — mū sų grupės studentų dovana Partijos XXV suvažiavimui. Gintautas J AKUTE Ekonominės Informacijos spec. komjaunimo biuro sekretorius III k. I gr. studentas
MOKSLININKAS PEDAGOGAS Lapkričio 24 d. Pramonės ekonomikos fakulteto Tarybos išplėstiniame posėdyje buvo paminėtos žinomo mokslinin ko ir pedagogo, profesoriaus, ekonomikos mokslų dakta ro, Lietuvos TSR Mokslų akademijos nario korespondento, Lietuvos TSR nusipelniusio ekonomisto Jano Bučo gimi mo septyniasdešimt penktosios metinės. J. Bučas nuėjo ilgą mokslininko ir pedagogo gyvenimo kelią. Jis, valstiečių sūnus, iš pat jaunų dienų troško ži nių, siekė mokslo. Mokėsi savarankiškai, vėliau — Linku vos gimnazijoje, kurią baigė 1925 m. Studijuodamas Kau no universiteto Teisės mokslų fakulteto Ekonomikos sky riuje, J. Bučas pasižymėjo kaip gabus studentas ir 1929 m., baigęs studijas, buvo pasiųstas gilinti žinių į užsienį. 1931 m. grįžęs jis dirbo Kauno universitete asistentu, vė liau — privatdocentu ir docentu. Atkūrus Tarybų valdžią Lietuvoje, dr. J. Bučas ryžtin gai pasuko liaudies pasirinktu socializmo statybos keliu. Jis paskiriamas universiteto Ekonomikas fakulteto prodekanu ir Liaudies ūkio ekonomikos katedros vedėju. Liau dies ūkio ekonomikos katedros vedėjo pareigas jis ėjo iki 1966 m. Kaip žymiam mokslininkui, pedagogui ir vi suomenės veikėjui, 1941 m. jam buvo suteiktas profeso riaus mokslinis vardas. Aktyvus tarybinis veikėjas prof. dr. J. Bučas hitlerinės okupacijos metais buvo persekiojamas ir turėjo slapsty tis. Sunkiu mūsų Tėvynei metu J. Bučas neabejojo teisin go ir švento reikalo pergale, šviesia tarybinės liaudies at eitimi. Tarybinei armijai išvadavus Vilnių, jis vienas iš pir mųjų ėmėsi Vilniaus universiteto atkūrimo darbų. Nuo • 1944 m. būdamas Ekonomikos fakulteto dekanu ir 1945— 1947 m. universiteto prorektoriumi, jis daug sumanumo ir energijos parodė, atkuriant universitetą, organizuojant mokymo procesą. Organizacinis prof. dr. J. Bučo talentas ypač pasireiškė nuo 1948 m., paskyrus jį Vilniaus univer siteto rektoriumi. Šias pareigas ėjo iki 1956 m. Dirbda mas rektoriumi, jis ypač daug dėmesio skyrė mūsų seno jo universiteto materialinės-techninės bazės kūrimui, aka deminio jaunimo auklėjimui, jo materialistinės pasaulėžiū ros formavimui. Visas savo žinias, plačią mokslininko ir pedagogo erudiciją jis skyrė moksliniams ekonomistų kadrams ruošti. Prof. dir. J. Bučas paskelbė daugiau kaip 40 mokslinių darbų. Už mokslinius darbus jis buvo išrinktas Lietuvos TSR Mokslų akademijos nariu korespondentu. Nuolat užimtas moksline, pedagogine ir organizacine veikla, profesorius surasdavo laiko ir visuomeninei veik lai. Nuo 1947 m. jis šlovingosios TSKP narys, 1951—1958 m. buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu, daugelį metų — „Žinijos“ draugijos respublikinio prezi diumo nariu, Ekonomikos fakulteto mokslinės tarybos pir mininku, Lietuvos TSR Mokslų akademijos visuomeninių mokslų skyriaus biuro nariu, partijos universiteto komite to nariu. Už didelius nuopelnus moksliniame, pedagoginiame Ir visuomeniniame darbe prof. dr. J. Bučas buvo apdovano tas Darbo Raudonosios Vėliavos ordinu, medaliais ir Gar bės raštais. 1965 m. jam buvo suteiktas Lietuvos TSR nu sipelniusio ekonomisto garbės vardas. Prof. dr. J. Bučas iki pat paskutinių savo gyvenimo die nų puoselėjo kūrybinio darbo planus. Jų įgyvendinimą nu traukė mirtis 1973 m. spalio 15 d. Šviesus prof. dr. J. Bučo atminimas ir pavyzdys visuo met išliks jo auklėtinių ir bendradarbių atmintyje. Doc. J. KIUBERIS Pramonės ekonomikos katedros vedėjas
SPAUDOS PRADININKAS Tarybų Lietuvos sostinės visuomenė drauge su svečiais iš Baltarusijos ir kitų broliš kų respublikų pažymėjo 450ąsias metines, kai Pranciškus Skorina, įkūręs pirmą dabarti nėje TSRS teritorijoje spaus tuvę, pradėjo spausdinti kny gas. Universitete įvyko jubilie jui skirta mokslinė konferen cija. Joje pranešimus skaitė uni versiteto docentas L. Vladlmlrovas, TSRS V. Lenino bibliotekos skyriaus viršinin kas, istorijas mokslų daktaras E. Nemlrovskls, Baltarusijos TSR Mokslų akademijos J. Kolaso kalbotyros instituto direktoriaus pavaduotojas, fi lologijos mokslų daktaras A. Žuravskls, ilgus metus Lietu voje dirbęs knygos istorijos tyrinėtojas iš Ukrainos A. Anuškinas ir kiti. Buvo išklausyti pranešimai apie V. Lenino raštų leidi mą ir platinimą Baltarusijoje ir Lietuvoje. Juos skaitė Bal-
tarusijos TSR Mokslų akade mijos mokslinės informacijos skyriaus bendiradarbė L. Ravnopolec ir Partijos istorijos instituto prie Lietuvos KP CK direktorius, respublikos Moks lų akademijos narys kores pondentas R. Šarmaitis. Pagerbiant spaudos pradi ninko P. Skorinos atminimą, prieš keletą metų jo garbei Antokolskio gatvės kiemely je iškilo skulptūra „Metrašti ninkas". Dabar kaimynystėje, Gorkio gatvėje, toje vietoje, kur Skorina kadaise buvo įrengęs savo spaustuvų, iškil mingai atidengta memorialinė lenta. „Nuo 1522 iki 1525 metų čia, Vilniaus mieste, baltaru sių švietėjas Pranciškus Sko rina išleido pirmąsias spaus dintas knygas Lietuvoje".
D. KAUNO nuotraukoje matome grupę konferencijos dalyvių.
nių lankytojų dar nepažįstu. Beldžiasi daug kas — ir kai vietų nėra, ir jau prieš dvy likę — atseit, savi, įleisk. Prisikišu prie stiklo, nužiūriu, galas žino, gal kam ir savi, man tai ne. Tie, anapus du rų, pyksta baisiausiai. Va ir vakar. Prišoko prie uždary tų, plėšiasi. Gal šalta vaiki nams, gal trūksta iki links mumo kokio bokalo. „Nega Anksčiau aš tarnavau ki liu" — kratau galvą. Jie tam traktieriuj, visų dabarti- man rodo laikrodį: girdi, dar
TSKP CK Generalinia sekretoriui L. Brežnev paskirt „Taikos aukso medali; Pasaulinės taikos tarybos prezidiumas nutarė apdovano ti draugą Leonidą Brežnevą aukščiausiuoju taikos šalinin kų judėjimo apdovanojimu — F. Žolio-Kiuri „Taikos aukso medaliu". Šį nutarimą Pasau linės taikos tarybos generali nis sekretorius R. Candra pa skelbė Pasaulinėje nacionali-
nių judėjimų už taiką J vų konferencijoje Lėni.de. Apdovanojimas, I L. Brežnevui, sakoma pJ linės taikos tarybos prezį mo nutarime, rodo, J aukštai tautos įvertina tingą Tarybų Sąjungos įn’ į kovą už taiką.
Lankysi paskaitas gerai ir studijuosi Taip tvirtina ir FAF ekonominės informaci specialybės I kurso 3 grupės komjaunimo sekrel rius Juozas Tumėnas. Grupės komjaunimo organJ cija turi dėl ko susirūpinti: kontrolinėje sesijj studentai gavo daugiausia dvejetų iš visų fakultl studentų. Net trylika pirmakursių neišlaikė kai M rių koliokviumų. Keturi — G. Rėmis, E. Žygulis, 1 Vaitkus, S. Zubovą — neišlaikė abiejų iki šiol M vusių koliokviumų. — Grupės draugai komjaunuoliai rimtai susil pino paskaitų lankymu. Surengėme susirinkimą, kl riame svarstėme aršiausius praleidinėtoj us. Keti riems pareiškėme įspėjimus — G. Tolytei, A. VJ nauskui, S. Zubovai, V. Vaitkui... Kaip matome, pavardės kartojasi. Kas nelanl paskaitų, tas ir mokytis neįstengia. Tušti lieka pi žadai: „Nenuėjau į paskaitą — pats paskaitysiu I išmoksiu." Jei tingi paskaitas lankyti, dar labil tingėsi namuose mokytis. Tai akivaizdžiai rodo pil makursių informatikų liūdnas patyrimas. — .. .Po susirinkimo sugurinome akademinio sei tariaus darbą, — kalba toliau sekretorius. — Prie I įkūrėme lyg ir sektorių: trys žmonės nuolat kontil liuoja paskaitų lankymą, reikalauja iš draugų pi siaiškinimų. Savaitės gale sumuojam rezultatus. Rel kalai po truputį taisosi. Tik, kažkodėl, ne visur I ne visada draugai nori padėti. Yra grupėje A. Vai nauskas. Jam labai sunkiai sekasi užsienio kalbi bet niekas iš grupės, net ir gavę įpareigojimus nl parodė didelio noro pagelbėti vaikinui. Gal todėl kad dar nelabai susidraugavę, „nesusicementavę'l Kasmet panašios pirmakursių bėdos: paskaitų lan kymas ir kontrolinės sesijos pažangumas. Su kontrd line sesija „vargsta" ne tik pirmakursiai. Vyresni! kursų studentams tai jau įprastas dalykas, tačiau n| vienas suklumpa. Matyt, galvoja, kad kontrolini sesija — ne tikroji, todėl neverta daug ruoštis. Anl rakursiai koliokviumų metu gavo net 52 (!) dveja tus. Čia dar neįskaityti finansų ir kredito speciali bės studentų pažymiai: visos trys grupės neišlaikl skaičiavimo mašinų ir programavimo koliokviuml (vyr. dėst. A. Stašaitis). Tos pačios specialybės trd čiakursiams sunkiausias buvo marksistinės lenininė filosofijos koliokviumas — 20 nepatenkinamų pažų mių. Vyresniuose kursuose irgi yra „rekordininkų — neišlaikiusių dviejų koliokviumų. Buhalterina apskaitos specialybėje — tai antrakursiai J. Juozą pavičius, R. Šiupienytė. Finansų ir kredito spe« trečioje grupėje jų keturi. Kiekvienas kursas turėjo savo „aukščiausią bar jerą“. Pirmakursiams tai svarbiausių pramonės ša kų technologija, fizika, antrakursiams, kaip jau mi nėjau, matematinis programavimas, ketvirtakun siams (nors, palyginti, daug mažiau) — liaudie^ ūkio šakų finansų koliokviumas. Dekanatas jau gavo pirmuosius nepažangiųjų st; Tašus. Pažymiai rodo studentų pažiūrą į mokslą. Už šių dvejetų dažniausiai slepiasi blogas paskaitų lankymas. Negi ir tikrojoje sesijoje bandysime laimę? L. KLISAUSKAS
tik dešimt, leisk, tėvai! „Sa nitarinė diena" — vėl savo varau. Jie man kumštį pano sėn norėjo kyštelti, bet Kelią pastojo durų stiklas. Trapaus to būta, ėmė ir išbyrėjo. ,,Mockau, bus blogai" — su sigūžė vienas. „Bėgam, Bal kau" — stvėrė už skvernų kitas ir aida. Pagavom vieną. Sakom, porink, kieno vardu sąskaitą rašyti... Taigi, gal ir jie kam savi buvo, gal ir visai neblogi vyrukai, sakau.
Gal, sakau, ir stiklą dabar nekokį daro, kad taip greit. Ale vis tiek reikia saugoti5' žiemą nesunku parpulti. „Tauro rago" įveltoriaus pasakojimą apie F k. fizikų A. Mockevičiaus ir S. Balakausko, kurie gėrė po 8 butelius ala“5 ir dar to neužteko, liūd ną nuotykį užrašė A. DAR' GUŽIS.
TEISES, IR PAREIGOS pkštųjų mokyklų stu lą profesinės organijos darbas — svarbus įbai atsakingas, ji pa, didelė ir kūrybinė
deramai organizuoti tymo procesą, gamybiIpraktiką, studentų pougdyti meno savi ta, kūno kultūrą ir ta, rūpintis geromis taįmo sąlygomis bendLtyje, materialiai pa
dėti studentams, sukurti jiems gerą, darbingą nuo taiką — visa tai, draugai, ne smulkmenos, o svarbi sąlyga, įgalinanti sėkmin gai formuoti ir auklėti aukštai kvalifikuotus spe cialistus", — sąjunginia me studentų sąskrydyje kalbėjo TSKP CK Gene ralinis sekretorius L. Brež nevas. Viso šio darbo sėkmė labai priklauso ir nuo
grupės proforgo, nuo to, kaip jis supranta ir atlieka savo pareigą. Daugumas pirmo kurso studentų — ką tik baigę vidurinę mokyklą. Jie ma žai girdėję apie profsą jungą aukštojoje mokyk loje. Šios šiemet mūsų universitete rengiamos respublikos aukštųjų mo kyklų pirmų kursų proforgų dienos tikslas ir yra gerai supažindinti pirmų kursų proforgus su profsąjungos nario teisė mis, pareigomis, profsą jungos uždaviniais ir dar bo specifika aukštojoje
mokykloje. Adaptacijos laikotarpis yra gana sunkus pirma kursiui ne tik dėl studijų specifikos. Charakteristi kos rodo, kad daugiau kaip pusė įstojusių į uni versitetą buvo aktyvūs visuomenininkai, savi veiklininkai. Atėję į aukš tąją mokyklą, pirmakur siai noriai iš pirmų dienų įsijungia į įvairias visuo meninio gyvenimo sferas. Tačiau vėliau jų didelė dalis palieka saviveiklos ratelius, sporto sekcijas. Grupės aktyvas ir turi pa dėti savo draugams adap-
ŠEIMININKAVIMO Iš kelionės — į kelionę
'i
ŠLANDIEN ŠJ SKYRELĮ SKIRIAME TIEMS, KURIE AKTŲ SALĖJE SUSIRINKO Į RESPUBLIKINĮ PROFORGŲ SEMINARĄ
■nogius auklėjimas prasiL šeimoje. Pirmieji jo Keto ai, žinoma, yra tėvas lotina. Tačiau visą gyveL prie tėvų nebūsi. Tenka Keti į savo bendraamžių ■į j kolektyvą, kuris atstoLimą. Ke šiaip sau pradėjau nuo 13- Juk profgrupė — ingi La, kur viskas turėtų būti lendžiama draugiškai. DauL grupių taip ir yra. Ii puikiai supranta, kad pa le.:;.s ir svarbiausias stul:o uždavinys — gerai mo ks. Neleidžia laiko veltui, to paskaitas, seminarus. .. L viskas?! Būna dar daug ■valdikio valandų, tad ir galvokim, kaip įdomiau jas Keisti. lis atėjote į pirmą kursą. Ingai jums patikėjo atsa ku- proforgo pareigas, [o ko pradėti? Jūs jau su pte darbo planą? PirmiauL žinoma, suplanavot akaf politinį-idėjinį, interponalinį, paskui — kultūlinMsinį darbą. SvarbiauI kad pastarasis būtų ner ma bendro studentų [lėiimo dalis, kad numatyKultūriniai renginiai krypkai veiktų jo pasaulėžiūrą, r cionalizmo, draugiškuI ir kitus jausmus. Neplapkite pirmajame kurse kkursijų į Samarkandą ar [evaną. o susipažinkite su [o aukštąja mokykla, fatetu, laboratorijomis. Patikščiokit po senąjį ir naui Vilnių, apžiūrėkite lite ros, etnografijos įžymy: Kernavę, senuosius Ver-.
DĖL SAVĘS, DĖL DRAUGŲ klus, Markučius. Čia jums daug padės grupių kurato riai, dekanatai bei kitos vi suomeninės organizacijos, tik nepamirškite to patys. Fakultetas rengia kokį nors vakarą. Jūsų grupei duotas uždavinys — parodyti savo programėlę. Sakykim, scena rijų paruoš kurso draugai K. ir N. Pasistenkit, kad kuo daugiau jūsų draugų (pagal galimybę visi!) dalyvautų programėlėje. Tegu kiti pa mato, kad jūsų grupėje iš tikrųjų yra daug gabių, akty vių, sumanių studentų. Ir vė liau neleiskit jiems „užsnūs ti", įvairiomis progomis (ku rių dar daug bus!) „judinki!" savo draugus. Jūs, tur būt, jau suruošėte pokalbį „Studento dienos re žimas". Tai labai aktualus klausimas, ypač I kurse. Kar tu su vyresniųjų kursų stu dentais, kuratoriais pabandėte išsiaiškinti kaip geriau pla nuoti darbo laiką ir poilsį, kaip konspektuoti užduotą veikalą ar paskaitą. O meilė ir draugystė? Jie studentui irgi svarbūs. Štai ir surenkite disputą, na, kad ir tokį: „Mes už tikrą ir gražią draugystę". Kiekvienas tegul pasako savo nuomonę, pa skaitykit įžymių žmonių min-
RAGINTI NEREIKIA '©ringą, prisiminusi per sius metus, atsidūsta. Negva tada jiems, pirmakur®s buvo, o ką bekalbėti ie grupės aktyvą. Išlaikė i, ištvėrė pirmuosius išįdymus ir dabar gali diuotis — jjCi pramonės pla ninio spec. I k. 2-oji, tageriausios universiteto beminės grupės konkurso zin inkais. — Mūsų — 29 studentai. ūPėje visi darbštūs, paSrngi, nereikia daug rapaskaitas lankyti ar koPokalbį surengti, — kalNeringa Mažuolytė, gru* proforge. — Visur pama'■ J. Skamaraką, be jo nie1 nepajudėsi, grupės siela dinam. ^trakursių (jau antrakurIJ būryje daug iniciatyvių *®ių — tai ir Neringos Minėtas J. Skamarakas, ir
Bendrabučio Nr. 7 taryba surengė vakarą „Vasaros ke lionių įspūdžiai". Prisimini mais pasidalijo studentai, pa buvoję Jakutijoje bei Kauka ze. Pasiklausyti nuotykių ne patingėjo ateiti ir studentų profkomiteto buitinio sekto riaus -pirmininkas A. Trumpu tis. Draugai parodė skaidres, papasakojo apie atšiaurios
A. Mazurevičiūtė — abu fa kulteto profbiuro nariai, V. Jasaitis — universiteto stu dentų profkomitete darbuoja si, į D. Gerštautaite bet ka da gali kreiptis — neatsisa kys. Visi kartu,' vienas kitam padėdami, vienas per kitą ką įdomaus sumanydami, ir gy vena antrakursiai. Ne vieni, o su kuratore — doc. S, Melnikiene. Grupė surengė daug įdo mių pokalbių — apie Čiur lionį, Širvį, aplankė ,.Spar tos" gamyklą, Revoliucijos, etnografijos muziejus, žiūrėjo teatruose daug spektak lių, aptarė kartu, ginčijosi ir vėl prašė Neringą parūpinti bilietų. O Ji bėgioja — tai į profbiuro posėdį, tai rūpintis dėl bendrabučio. Vienam rei kia butpinigių, kitas nori į profilaktoriumą... Kas neži no proforgo darbo.
tis apie meilę ir draugystę. Kiekviename susirinkime, kiekviename dispute ar po kalbyje stenkitės kuo dau giau sužinoti, ko nors pasi mokyti, kad paskui, išėję iš susirinkimo, nebūtumėt nusi vylę. Labai gražu, kada visas ko lektyvas kartu nueina į teat rą ar Parodų rūmus, muzie jų. Noriu priminti, kad kiek vieną matytą renginį labai naudinga ir aptarti; pasi kvieskite specialistą: teatrologą, aktorių, dailininką arba bent dėstytoją. Atsimenu, kaip prof. V. Zaborskaitė vi sus pirmakursius lituanistus supažindino su Vydūnu. Juk anksčiau tas rašytojas atrodė toks nesuprantamas, nepriei namas. Papasakojo, paaiškino — ir visiems tarsi akys atsi vėrė. Šiuo pavyzdžiu noriu pasakyti, kad ir knygų reikia kuo daugiau aptarti, rengti literatūrinių teismų, viktori nų. Bendravimas su meno, mokslo žmonėmis duos nepa lyginamai daugiau naudos, negu eilėraščių surašymas i sąsiuvinius. Aktualūs ir reikalingi pa šnekesiai „Elgesio kultūra", „Studento buitis ir kultūra", „Mandagiai elkis prie stalo" ir kt. Tam mūsų institute pa-
— Pirmam kurse tai neži nojom ko griebtis, kur eiti, ko prašyti. Gavom proforgo atmintinę, ten viskas surašy ta, bet gyvenime teorija — „sausa šaka". Gal ir pravers tų proforgų seminarai, daž nesni pokalbiai. Gerai, kad Pramonės įmonių planavimo katedra padėjo. Svarstė mū sų grupę. Daug ko išmokom, sužinojom. Didelis turtas — dėstytojo žodis. Štai kad ir vedėjas doc. J. Pauliukonis. Atėjo pas mus, pirmakur sius, ir ėmė pasakoti apie universitetą, fakultetą, spe cialybę, jos perspektyvas nu švietė. Pasijūtom kaip naujai gimę.. . Kai išsiskyrėm su Neringa, atrodė, kad grupės sėkmės formulę lyg ir žinau: visi kartu, visur ir visada. Paskui pagalvojau: o Neringa? Ne būtų jos grupėje, trūktų kažko, ar ne? A. JUODUPIS
Jakutijos gamtos grožį, Kau kazo kalnų didingumą. Tiesa, tai patirti gali daugelis. Te reikia dažniau varstyti prof komiteto duris. Kelialapių tu rizmo mėgėjams ten visuo met atsiras. Taigi, proforge, pasirūpink draugais. Keliau kim, netingėkim, nes ką pats pamatysi, to neatstos net gražiausias pasakojimas. A. GUDAVICICTE
deda Buities kultūros kabine tas ir nuoširdžios dėstytojos B. Kadziauskienė, A. Gra bauskienė, L. Žebrauskienė, K. Brundzienė. Tokių pašne kesių metu studentai susipa žįsta su stalo įrankiais, jų iš dėstymo tvarka, sužino, kaip reikia elgtis svečiuose. Dės tytojos pataria, kaip geriau pasipuošti savo kambarį bendrabutyje, kaip patogiau susitvarkyti, apsirengti. Puiki tradicija, kurią gali ma pradėti nuo pirmo kurso — pasveikinti draugus gimta dienio proga. Atvirutė, kny ga bus pagarbos, atidumo ženklas jūsų draugui. Tą die ną jam šventė! Tebūna ji vi sai grupei. Tik nepradėkit vienos „tradicijos" — atsily ginimo už pasveikinimą: pirk ti saldumynų ir net... gėri mų. Malonu, kada visa grupė kartu sutinka Naujuosius Metus, švenčia kitas šven tes. Tik blogai, kad mūsuose jau įsigalėjo tradicija, jog be dovanos (net brangios!) pa sveikinti nebegalima. Įdomiai, jaunatviškai, išradingai reikia sveikinti! Visą laiką dirbant, skubant, organizuojant, prabėgo pir mieji metai. Dirbot patys, stebėjot kolegų darbą. Daug naujo sugalvojot, pamatėt. Mažai ką galima ir bepatarti. Bet vis dėlto... Antraisiais metais galit rengti „Rudens šventę". Pir mą kartą ją organizavo mū sų Lietuvių kalbos ir litera tūros fakulteto III kursas. Į Šeškinės kalnus susinešė pin-
tacijos laikotarpiu pasi rinkti vieną ar kitą sritį, kuriai studentas turi ga bumų ir noro, kad nebū tų apsikraunama per di dele visuomenine veikla, kad per tai nenukentėtų studijos. Labai atsargiai reikia pirmakursiams duo ti įpareigojimus, gerai at sižvelgti į kiekvieno su gebėjimus ir adaptacijos trukmę. Labai svarbus grupėje yra proforgo, kaip ir kitų visuomeninin kų, asmeninis pavyzdys. Proforgai turėtų dau giau prisidėti prie kultū rinio, estetinio auklėjimo,
Universiteto studentų prof komiteto atstovai dalyvavo Maskvos Lenino ordino Energetikos instituto profsą jungos konferencijoje. Joje taip pat sutikome atstovus iš kitų šalies aukštųjų mokyk lų. Užsimezgė draugiški ry šiai. Maskviečiai supažindino su šalies sostine, savo aukš tąja mokykla, profsąjunginio darbo patirtimi. V. JASAITIS profkomiteto narys
tinęs obuolių, kriaušių, mor kų. .. Į šventę pakvietė vi sus fakulteto dėstytojus. Šventę pradėjo parodija, pa rašyta pagal K. Donelaičio „Metus" (dalis „Rudens gėry bės"). Vėliau — montažas apie rudenį, pasisakė dėsty tojai. Muzika, žaidimai, šo kiai. Visa tai — auksinėje rudenio gamtoje. Įspūdis be galo geras ir įsimintinas. Pa ruošė vieni, o dalyvavo viso fakulteto studentai ir dėsty tojai. Štai ką gali grupės (25 studentai) kolektyvas. Kovokite už aukštą grupės pažangumą, kultūrą. Atminki te, kad tai jūsų kelias nemo kamai išvykti į bet kurį mū sų plačios šalies miestą. Jei gu to neiškovosit, stenkitės šarvo lėšomis kuo daugiau ap važiuoti, pamatyti; te negąs dina jūsų dabar nei Samarkandas, nei Jerevanas. Grupėje informuokite, ko kie renginiai vyksta miesto kultūros įstaigose: Respubliki nėje bibliotekoje, Aktorių na muose, Filharmonijoje, teat ruose. Tegu kuo daugiau gru pės narių nueina, pamato, po to kitiems papasakoja. Nelengvas Tavęs laukia darbas, proforge! Tačiau at simink, kad gyveni tarp drau gų, vienoj draugiškoj šeimoj. Jei renginiai buvo turiningi, įdomūs, jei Tavo grupė ne kalbės, kad „pas mus neįdo mu", vadinasi, savo darbą padarei. Jei bus atvirkščiai — ieškok spragų. P. VALATKA VPI studentų profkomiteto pirmininkas
derinti savo veiklą su vie ningu studentų idėjiniopolitinio auklėjimo planu visam mokymo laikotar piui. Juk labai svarbu iš; leisti iš aukštosios mokyklos ne tik gerą spe, cialistą, bet ir dvasiškai turtingą, išprususį inteli gentą. Manau, kad šis profor gų metodinis mokymas padės jiems kasdieninia me visuomeniniame dar be. A. KAIRYS VU studentų profkomiteto pirmininkas
SAVAM LIZDE Visais laikais filologai ne turėjo savo nuolatinio būsto, buvo mėtomi ir vėtomi iš vieno bendrabučio į kitą. Šiais metais dauguma įsikū rė atskirame bendrabutyje — ketvirtajame (tiesa, dalis gy vena ir aštuntajame). Visi daugiau ar mažiau pažįstam vieni kitus, ir mums turėtų būti lengviau tvarkytis savo je „šeimoje". Dauguma gyvena bendra butyje ne pirmus metus ir gerai žino elementariausias vidaus tvarkos taisykles. Visi žinome, kad kambariuose ne galima šiukšlinti, rūkyti, sė dėti ant lovų, jau nekalbant apie išgertuves ir triukšmavimą. Visi norėtų gyventi bendrabutyje, bet apsigyvena jame tik tie, kuriems jis la biausiai reikalingas. O pas kui studentai užmiršta visus vargus, gal per greitai apsi džiaugia tuo ir grubiai pažei dinėja taisykles. Gal dar ne visi žino, kuo tas baigiami. Mūsų bendrabučio 39 kamba rio gyventojos L. Miliauskytė, A. Mitkutė, U. Lebeckaitė, V. Krikštaponytė surengė išgertuves ir, atėjus profko miteto atstovams, gana įžū liai elgėsi su jais. Dėl netin kamo šių merginų elgesio nu kentėjo visas fakultetas: ne tekome net 3 vietų bendra butyje. Kita problema — grįžti į bendrabutį nustatytu laiku. Jeigu yra rimta priežastis, reikia iš anksto susitarti su budinčiais, tada galėsi grįžti ir po 24 valandos, nereikės tapti fiziologiniu padaru ir kabarotis pro langus. V. Cervinskaja IV bendrabučio tarybos pirmininkė
Universitete yra 394 pro forgai. Daugelis jų dirba jau nebe pirmi metai, gerai žino savo pareigas. Tai Istorijos fakulteto V k. stud. J. Janulevičiūtė, II k. stud. J. Pazikaltė, Filologijos fakulteto III k. stud. P. Narušaitytė, Pramonės ekonomikos fakul teto II k. stud. N. Mažuo lytė. Sunkiau sekasi pirmakur siams, kurių dauguma susipa žino su profsąjungos darbu tik universitete. — Labai neseniai išrinko proforge, pradėti tikrai ne lengva, — sako IF biblioteki ninkystės spec. pirmakursė J. Užkurėlytė. — Visi grupės studentai įstojo į profsąjun gą, sutvarkėme bilietus, suda rėme darbo planą. Dabar ruošiamės pirmakursių savi veiklos konkursui.
L. KLIŠAUSKO nuotrauko je matome III k. lituanistų proforgę Palmirą Narušaitytę.
STUDENTŲ KALBA 1975 m. 4-asis „Mūsų kalbos" sąsiuvinis skiriamas Tespublikos aukštųjų mokyklų studentams. Jo labai reikėjo, nes daugelio studentų lingvistinis išprusimas dar nėra rei kiamo lygio. Žinoma, užsienio kalbas studentams tebėra kietas riešutas, bet ypač nemalonu, kad gimtąją kalbą dažnas per menkai moka. O juk .minties ir žodžio pu siausvyros negali užmiršti niekas, kas nori, kad jo bend roji kultūra būtų pašnekovų pripažinta", — rašo šiame studentų sąsiuvinyje prof. H. Zabulis. Jo mintys apie kal bos kultūrą, objektyvų taisyklingos kalbos matą, apie bū tinumą mokytis kalbos ir aukštojoje mokykloje iš tikrųjų yra labai svarbios. Numerio straipsniuose kiekvienas neabejingas savo kal bos kultūrai studentas ras gerų patarimų, kaip tobulinti savo kalbą. Studentų šnekamąją kalbą nagrinėja ir klaidas taiso V k. lituanistas B. Stundžia, aptariami stojamųjų eg zaminų rašiniai, ŽO Akademijos prof. P. Vasinauskas kaip ypač sudarkytos kalbos pavyzdį pateikia referatą, skaito mą per Valstybinius egzaminus, ir siūlo už blogą kalbą mažinti specialybės pažymį. Ekonomistų diplominiu darbų kalbą taiso S. Keinys. Pravartu tą straipsnį prieš akis tu rėti visiems studentams, nes kursinius ir diplominius dar bus rašo visi, ir tenebūnie daugiau tokių nemokšiškumo pavyzdžių. Studentų savaitraščių Jr sieninių laikraščių redaktoriai gerų patarimų ras A. Rosino ir V. Michalausko straips niuose, kur taisoma aukštųjų mokyklų (VU. VPI, KMI, ŽOA, KPI) laikraščių ir sieninės spaudos kalba. Kalbos aspektu recenzuojamas jaunimo mėgstamas „Ne muno" žurnalas (K. Jurėnas, V. Būda). „Mūsų kalendo riaus" skyrelyje minimas gydytojas ir filologas Petras Avi žonis, spausdinamas jo laiškas žinomam lietuvių kultūros veikėjui P. Višinskiui. Studentams filologams ypač naudin ga bus naujausios lingvistinės literatūros apžvalga. Leidinio ired. kolegija tikisi, kad skelbiamos mintys stu dentų auditorijose neliks be atgarsio. Juk tarybiniam in teligentui neužtenka tik gerai išmanyti savo profesiją, rei kia mokėti jos paslaptis ir žavesį atskleisti kitiems aiškia, taisyklinga gimtąja kalba. Juk nuo mūsų priklauso, ko kia ji bus ateityje, tobula ir tinkama visiems mokslams skelbti ar vargana ir skurdi per mūsų apsileidimą ir abe jingumą. Bronė BALCIENĖ
KLAIPĖDOJE lapkričio 10—16 d. vyko draugystės fes tivalis, skirtas tarptautinei studentų dienai, pasaulinei jaunimo dienai. Jj surengė LTSR Konservatorijos Klaipė dos fakultetų kultūros klubas. Šventėje dalyvavo univer siteto delegacija — studentų profkomlteto pirmininkas A. Kairys ir Istorijos fakulteto profbluro pirmininko pavaduotojas A. Ulozevičius, liaudies dainų Ir šoklų ansamblis bei Kiemo teatras. A. Kairio paprašėme pasidalinti įspūdžiais iš šventės: — Festivalyje dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Maskvos konservatorijų bei kitų aukštųjų mokyklų stu dentu. Šventė vvko visa savaitę, kiekvieną dieną buvo
„Buvo kažkas simboliško jas gražiame tyrame balse, primenančiame daugybės ma žų sidabrinių varpelių skam bėjimą, jos laikymosi manie roje, kažkokiame vaikiškame betarpiškume ir, pasakyčiau, trapume. Ji tarsi įkūnijo tą grožį ir nepaprastą trapumą, kuris telpa sąvokoje — Tai ka". Taip rašė „Tarybinė Klai pėda" apie V k. psichologę Zitą Povilėnaitę, Klaipėdos fakultetų organizuoto politi nės dainos konkurso lau reatę. Susijaudinę klaipėdie čiai ir svečiai klausėsi dai nos „Medžiai auga aukštai" iš amerikiečių dainininkės Džon Beaz repertuaro ir ba ladės „Žmonės, nereikia ka ro", kurias autorė — pati Zi ta.
universiteto studentų dainų ir šokių ansamblis. Ketvirto ji festivalio diena, tikriau, vakaras. Žiūrovai, festivalio dalyviai, ką tik prieš kon certą rūpestingai apžiūrinėje pūsles delnuose, rytinės tal kos atspaudus, dabar, viską pamiršę, ploja net nesusi raukdami. Neiškęsiu nepridūrusi: mūsų ansamblis ir Mask vos Čaikovskio konservatori jos kamerinis choras buvo populiariausi festivalio sve čiai. Tiesa, antrąjį rimčiau įvertinti sugeba specialistai — muzikai; gi apie ansamb lį entuziastingai atsiliepia vi si. „Kiekvienas randa jame tai, ko ieško: vieni — jau nystės veržlumą, kiti — pro fesionalumą, dar kiti.. II ___ mano pašnekovas Arūnas, Klaipėdos studentas, nebaigia: vis tiek neišvardinsi visko. — Gera koncertuoti savo bendraamžiams, juk ansamb lio šokėjai, muzikantai, dai nininkai visų pirma — stu-
Prizai „Studijai-24“
BŪSIMIESIEMS JAUNAVEDŽIAMS Vilniaus m. Liaudies versiteto Šeimos buities tūros fakulteto filialas atve ria duris universitete. Fakulteto filiale numatoma
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
A. ULOZEVlClAUS nuotraukoje: šoka festivalio į ninkai.
TRIJŲ DIENŲ KRONIKA
„Mes studentai — dainorėliai. Žeme, būk sveika gyva! .." Jūrų prekybos uosto kul tūros rūmų scenoje respub likos nusipelnęs kolektyvas
Sekmadienj buvo iškllminuniversiteto i pradėta XXVIII tarpfakultetinė spar takiada, skirta TSKP XXV suvažiavimui.
rengiami aukštųjų mokyklų meninių kolektyvų p.j. J mal. Vyko solidarumo su kovojančiu pasaulio jauninu J gas, dalyvavome talkoje prie statomo Lenino . . baigiantis šventei, pasiuntėme laišką Pasaulio demoj nio jaunimo federacijai. Iš festivalio parsivežėme daug įspūdžių. Tai buv tikrųjų labai įdomiai organizuota šventė, su dideliu J zlazmu joje dalyvavo visi studentai.
deniai, — jau Vilniuje pasa kė man ansamblio meno va dovas LTSR n. a. Vidas Aleksandravičius. Bet ilgiau pasibūti kartu ir netenka. Kai studentų drau gystės vakaras buvo pačiame įkarštyje, ansambliečiai susi kaupę laukė, kol prasiskleis uždanga Klaipėdos filharmo nijoje. .. Šeštadienis. 22 vai. 20 min. Masinis maratonas Klaipėdos gatvių prieblandoje. Be tai syklių: gudresni, prasmukę kiemais ir visokiais užkabo riais, nediskvalifikuojami ■— atvirkščiai, spėia užimti pa togesnes vietas Mažojoje koncertų salėje. Jau pusva landis, kaip vėluojam pradė ti VU Kiemo teatro spektak lį, o žiūrovai dar tebeplūsta. Saliukė maža. Ne pro šalį būtų jai guminės sienos. Pa galiau. — Raimundo Samulevičiaus pjesė „Kaip vėjas laukuose". Vaidina...
V. JURAICIO nuotraukose matome atidarymo momen tus. Sportininkus sveikina partijos komiteto narys Ka rinės katedros viršininkas V. Repšys.
„Studija — 24". Ką reiškia skaičius 24? Per sekundę prabėga 24 kadrai, per 24 valandas kino studijos kolektyvas turi išspręsti kūryibines naujo filmo problemas. Jo uždavinys — sekundėje sutalpinti maksimalią doku mentinę ir meninę informaci ją. Kiekvienas sausas faktas reikalauja emoci o n a 1 a u s sprendimo. Jau penkerius metus kino studija (vadovas A. Kentra, operatorius T. Dambrauskas) prie audiovizualinės labora torijos kaupia filmotekai me džiagą. Jos fonduose saugo ma universiteto kronika: me-
dilimai, Kiemo bei Požemio teatrų akimirkos, daug įdo mių portretų žmonių, nusipel niusių universitetui ir moks lui. .. Iš tų kadrų ruošiamas filmas universiteto 400 metų jubiliejui. 1974 m. „Studijos — 24" dokumentinis filmas „Mediu mas" Kino mėgėjų festivaly je gavo prizą. Studijoje gimsta ir vaidybi nio žanro filmai. Jų tikslas — estetinis auklėjamasis darbas. Režisierius J. Pocius kviečia filmuotis Pažemio teatro ar tistus, studentus. Šiais metais pirmasis studi jos eksperimentinis vaidybi-
nio žanro filmas „Kapričio" XVII respublikiniame kino mėgėjų konkurse joažymėtas I laipsnio diplomu ir pereina muoju prizu. „Kapričio" ga vo ir diplomą už geriausią operatoriaus darbą. XVII respublikiniame kon kurse buvo parodyti ir du filmai, kurių pagrindinis vei kėjas — gerai mums žinomas Petras Navickas (Chemijos fakulteto studentas). Tai „Džentelmenas" ir „Negra žu". Pirmasis apdovanotas III laipsnio diplomu, o P. Navic kas pažymėtas, kaip geriau sias vyriško vaidmens atlikė jas. Scenarijus Petrui nerašo mas. Jis improvizuoja. Studija ruošiasi dalyvauti Pabaltijo aukštųjų mokyklų kino mėgėjų festivalyje. Ja-
nagrinėti aktualias šiuolaiki nės santuokos ir šeimos problemas. Paskaitų cikle, aptarus šeimos vaidmenį ta rybinės visuomenės gyveni me, numatoma nuosekliai su pažindinti universiteto stu-
dentus, jaunuolius ir mergi JEIGU TU nas su iikivedybinių santykių PROFSĄJUNGOS NARYS kultūra, pasiruošimu šeimy Gauta turistinių kelialapių niniam gyvenimui, jaunos i Bulgariją (nuo 1976 m. sau šeimos adaiptacija prie naujų sio 26 d.). Kelionės trukmė gyvenimo sąlygų. Jūs sužino — 12 dienų. Pareiškimus site ir santuokos stabilumo prašome skubiai nešti i stu dentų profkomitetą. paslaptis. Užsiėmimas vadovaus žy Nuo gruodžio 1 d. praside mūs respublikos specialistai da nauja pamaina sanatori'oje-profilaktoriume. Pareiški filosofai, medikai, teisininkai, prašome nešti profbiurų sociologai. Kviečiame į pir mus pirmininkams. mą užsiėmimą š. m. gruodžio 8 d. 19 vai. 30 a. (centriniai Studentų profkomitetas ga vo žiemos atostogoms turistirūmai).
nlų kelialapių šiais maršru tais: j Valdajų, Į Užkaukazę, Juodosios jūros pakrantė mis, iš Armėnijos j Adžariją, j Krymą, Į Dombajų, į Teberdą, Į Elbrusą, Į Karpatus. Kelialapio kaina 40—130 rb., profsąjungos nariai mo ka 30 proc. jos.
KAINA 2 KAP.
232000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonai — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
Tyla. Greit salės ir scl atmosfera susilygina, pi pratrūksta plojimai. Dar I tą ir dar kviečiami pasus aktoriai. Jau gerokai dumakčio, kai jie pal sceną, laimingi ir laba:) vargę. Pasibaigė turininj šia ir ilgiausia festivalio | na. — Mes labai dėkingi I versiteto studentams, aktyviai atsiliepusiems ji sų kvietimą, — sako orą zacinio štabo viršininkas I Kabašinskas. — Jau a čiau, vos įsikūrę uostas tyje, daug ko mokemi Jūsų Kultūros klubo. .1 dabar universiteto į profkomitetas ne tik pal pino, kad dalyvautų Tūsųl lektyvai, bet ir pats p ninkas A. Kairys nepatik atvažiuoti padėti savišk įsikurti. Tikimės, kad sa čiais metais universiteto siuntiniams reikės pridėt ketvirtą dieną. P. S. Apie visas sepW festivalio dienas (kas dar skaitė) parašyta „Komja mo tiesoje". G. KADZ
me „Studija — 24" atstd universitetui ir dei> ■ t kino mėgėjų pasiekimus. Jūs nematėt trumpu M kingų filmukų „Džentd nas", „Negražu" ir kitųlj nusiminkit. Netrukus 118 ditorija, pasipuošus: 1 virs modernizuota kino J demonstravimo sale su ‘J la technika. Čia bus universiteto studijos dan Minėtame konkurse kartą kino mėgėjai vadi civilinės gynybos filmų I gorijoje. Ir čia univefl darbuotojai V. Jakelet bei P. Pulokas už juostą nitarinė draugovė ir josi pelnė premiją ir •’Į
v.
kanisa; skj
KRAŠTOTYRININKE! VPF kraštotyros or« torių skyriaus klausyto, šiandien 19 vai. •storu®’ kultete skaitoma P’,' „Archeologijos paminki* Bilietai ir ženkliukai jiems klubo nariams i>u’ kiami rytoj, vakaronei*
Nuoširdžiai užjauti* III k. germanistę 4" ANDROSOVAITĘ dėl # lio mirties. Vokiečiu filoIO'katedra, kurso draugi kuralj
Tiražas 4000 egz. LKP CK leidyklos spaustuvė LV 16685 Užs. Nr. 3556
redaktoJ ALGIS K1'