Į DIDELĖS
ISTORINĖMIS TSRS JUBILIEJAUS DIENOMIS MES DI LIOS PAGARBOS IR PADĖKOS ŽODŽIAIS KREIPIAMĖS MILIJONUS VISŲ KARTŲ TARYBINIŲ ŽMONIŲ, MES KREI>|AMĖS l TUOS, KAS SAVO REVOLIUCINE DRĄSA IR PAIAUKOJAMU DARBU KORĖ IR STATĖ DIDŽIĄJĄ TARYŲ SĄJUNGĄ, Į TUOS, KAS PAVOJAUS VALANDĄ DIDVYUSKAI GYNĖ JOS LAISVĘ, NEPRIKLAUSOMYBĘ IR GARĘ SUNKIAUSIAME IS VISŲ KARŲ ISTORIJOJE, Į TUOS, (AS ATVEDĖ TARYBŲ SALĮ Į JOS ŠLOVĖS IR GALIOS [LESTĖJIMĄ ir dabar tiesia visai žmonijai kelią į [OMUNISTINĮ RYTOJŲ. u didžiausia pagarba ir padėka mes kreipiamės į įsus, kas pasiaukojamai ištikimi lenininei lasvų autų sąjungai, kieno darbu ir įkvėpimu mošų iylimoji tėvynė kasdien darosi vis galingesnė R GRAŽESNĖ, - Į ŠLOVINGĄJĄ DARBININKŲ KLASĘ IR [OLOKIECIUS, Į MOŠŲ INTELIGENTIJĄ, Į NARSIUOSIUS ARYBINĖS ARMIJOS KARIUS, Į MOŠŲ PUIKIĄSIAS MOERIS. MES TARIAME SVEIKINIMO ŽODĮ MOŠŲ JAUNIMUI, [URIS GARBINGAI PERIMA VYRESNIŲJŲ KARTŲ ESTAFEę IR NUO KURIO DAUG PRIKLAUSO, KOKIA BUS TARYŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGA TRECIOJO MOŲ EROS TŪKSTANTMEČIO PRADŽIOJE.
LAIMĖS,
Į NAUJŲ Iš TSKP CK Generalinio sekretoriaus drg. L. BREŽ NEVO pranešimo bendra me TSKP Centro Komite to, TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir RTFSR Aukš čiausiosios Tarybos iškil mingame posėdyje 1972 m. gruodžio 21 d.
LAIMĖJIMŲ METUS!
Tarybų Sąjungos 50-mečio jubiliejaus metai Uni versitete sukėlė didžiulį dėstytojų ir studentų poli tini aktyvumą. Daugia tūkstantinis Universiteto kolektyvas, pažymėdamas šią tautų draugystės šven tę, įdėjo daug jėgų ir su manumo, pasiekė gerų darbo rezultatų. Visų mūsų laimėjimų pagrindas — Komunistų partijos ir tarybinės vy riausybės nuolatinis dė mesys jaunimo mokymui ir auklėjimui, mokslo vys tymui, nesavanaudiška broliškų respublikų aukš tųjų mokyklų pagalba, kiekvieno kolektyvo nario pareigos įsisąmoninimas.
Tarybų šalis žengia į naujus darbo ir pergalių metus. Gerbiamas drauge. — profesoriau, dėstytojau, studente! Mes esame šim to tautybių valstybės pi liečiai, gyvename ir dirba me 40-ies tautybių mieste, esame 18-os tautybių Uni versiteto šeimos nariai. Tautų brolijoje mūsų jėga, viltis, tolimesnė laimė. Te gu kiekvieni metai atne ša daug džiaugsmo, reikš mingų laimėjimų! Su Naujaisiais Metais, su nauja laime, brangūs draugai! REKTORATAS,’
PARTIJOS KOMITETAS, KOMJAUNIMO KOMITETAS. PROFSĄJUNGOS KOMITETAI
VILNIAUS
DARBO
RAUDONOSIOS
VĖLIAVOS ORDINO
V. KAPSUKO
UNIVERSITETO
REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR
PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Ir. 38 (820)
1972 m. gruodžio mėn. 29 d.
Vytauto JAKŠTO plakatas
98
G
Gruodžio 20 d. įvyko Pra monės ekonomikos fakulteto akademinės komisijos išplės tinis posėdis. Buvo pakviesta visų grupių aktyvas, studen tų visuomeninių organizaci jų atstovai, dalyvavo prodekanas J. Kunčiną. Kokie klausimai jaudina de kanatą, akademinę komisiją? Artėjanti sesija. Kaip geriau Jai pasiruošti. Posėdyje buvo kalbėta apie dvi trečio kurso grupes: pra monės planavimo spec. l-ąją ir darbo ekonomikos spec. Il-ąją. Kodėl viena grupė (vadovas — v. d. Chomentauskas, seniūnė — A. Jablonskytė) sugebėjo pasiekti gerų rezultatų, iškovoti vieną pirmaujančių vietų fakultete, o kita (seniūnas A. Zvisevičius, gruporgas A. Virpilaltis) turi nuolat kovoti su skolo mis? Kalbėjo grupių vadovai, seniūnai, gruporgai. Tikimės, kad darbo ekono mikos spec. Ii gr„ išklausiusi priekaištų ir patarimų, atei tyje studijuos geriau. D. TYLAITĖ
Gimimo metai Priešais mus — paprastas kolenkoro aplankas, Jame — odinė, tamsiai raudonos spalvos su auksu ispaustu TSRS valstybiniu herbu: „Deklaracija ir Sutartis dėl Tarybų Socialistinių Respub likų Sąjungos įkūrimo“. Čia — tas pats egzempliorius, kuri prieš pusę šimtme čio pasirašė patys respublikų — TSRS įkūrėjų — Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos, Užkaukazės Federaci jos delegacijų įgaliotieji atstovai. Susijaudinę skaitome Deklaraciją, kurioje paskelbti pagrindiniai lenininiai res publikų susijungimo principai — lygiateisiškumas ir sa vanoriškas jų įstojimas į TSRS, teisė laisvai išstoti iš są jungos, galimybė įstoti į sąjungą naujoms socialistinėms respublikoms. . .Aplinkybės įsakmiai reikalauja susi jungti tarybinėms respublikoms į vieną sąjunginę valsty bę, galinčią užtikrinti ir išorinį saugumą, ir vidaus ūki nę pažangą, nacioralinio tautų vystymosi laisvę... — pa brėžiama šiame dokumente. — Nauja sąjunginė valstybė deramai apvainikuos dar 1917 metų Spalyje padėtus tai kaus tautų sugyvenimo ir broliško bendradarbiavimo pa grindus. . .“ Po Deklaracija guli Sutartis dėl TSRS įkūrimo. Ją ke turiais stulpeliais — pagal respublikų įkūrėjų skaičių — yra pasirašę įgaliotųjų delegacijų nariai. Istorinių dokumentų originalai saugomi Centriniame Valstybiniame Spalio revoliucijos, TSRS valstybinės val džios aukščiausiųjų organų ir TSRS valstybinio valdymo organų archyve.
Pirmojo Visasąjunginio Ta deracijos suvažiavimo ir Bal rybų suvažiavimo išvakarėse tarusijos Tarybų Respublikos įvyko Ukrainos, Baltarusijos, delegacijos. Šios delegacijos Užkaukazės Federacijos Ta buvo išrinktos tais pačiais rybų suvažiavimai, taip pat pagrindais, pagal tą pačią X Visos Rusijos Tarybų su atstovavimo normą, kuri pri važiavimas, įvykęs 1922 me imta RTFSR konstitucijoje". Suvažiavimo medžiaga ro tų gruodžio mėnesio pabai goje Maskvoje. Jame daly do, kad pirmą kartą istorijo vavo visų šių respublikų su je taip plačiai atstovaujama važiavimų delegatai. Visi jie me valstybiniame susirinki pritarė Deklaracijos ir Sutar me dalyvavo darbo liaudies ties projektams. Šalis laukė, pasiuntiniai: 44,4 procento — kada prasidės pirmasis Visa iš darbininkų; 26,8 procento sąjunginis suvažiavimas, ku — valstiečiai, 28,8 procento ris turėjo paskelbti TSRS — revoliucinė darbo inteli gentija. Didžioji dauguma įkūrimą. Ir ta diena atėjo. Gruodžio delegatų — 94,1 procento bu 30 d. Didžiajame teatre su vo Komunistų partijos nariai. Pirmieji į Didįjį teatrą at sirinko pirmasis Visasąjungi nis Tarybų suvažiavimas. Kas ėjo delegacijų įgaliotieji at stovai. Čia jau buvo viskas buvo jo delegatai? Į šį klausimą atsako man paruošta Deklaracijos ir Su datų komisijos pranešimo ei tarties pasirašymui, Ir štai lutės. „Šio suvažiavimo dele istoriniai dokumentai sutvirgacijos buvo sudaromos taip. tinti jų parašais. Tuo tarpu į parterį, ložes, Į jas įėjo 10-ojo RTFSR Ta rybų suvažiavimo įgaliotie aukštus rinkosi delegatai. Jų ji delegatai, po to Ukrainos Luvo 2214 ir kalbėjosi jie Tarybų suvažiavimo delegaci įvairiomis kalbomis. Salė bu ja; po to Užkaukazės Fe vo blogai apšildoma, ir dau-
Važiavau į studentų mies telį ir pati sau turėjau pripa žinti, jog bijau būsimo susi tikimo su IV kurso teisinin kais, kaip aš įsivaizdavau, žmonėmis suaugusiais, rim tais, užsiėmusiais, gal kiek nekalbiais. Tuo maloniau bu vau nustebinta, sutikusi labai nuoširdžius, linksmus, pa prastus ir kuklius Teisės fa kulteto IV kurso III grupės studentus ir iš karto patikė jau tuo, ką jau buvau girdė jusi apie šią geriausią Uni versiteto akademinę grupę., Grupėje 24 busimieji teisi ninkai — skirtingų charakte rių, įvairaus amžiaus studen tai, tačiau tai visai nesukliudė jiems tapti gerais draugais, tapti viena iš draugiškiausių grupių fakultete (o kad taip yra, neabejoja ir patys ketvirtakursiai). Kaip paprastai ir būna, susidraugavo visi savaime, nepastebimai .suar tino visus darbas, grupės džiaugsmai ir rūpesčiai, kurie
GERIAUSIOSE GRUPĖSE
ilgainiui tapo bendri. Nesino ri liaupsinti šią grupę, tuo labiau, kad vis prisimenu grupės studento Šarūno Vil činsko žodžius „Tik nemany kit, kad mes kažkokie ypatin gi, nežmoniški. Studentai kaip studentai.,." Paprastai faktai kalba patys už save, šiuo at veju aišku, kad grupėje žmo nės — rimtai žiūrintys į dar bą, koks jis bebūtų. Grupės kuratorius doc. I. Nekrošius labai trumpai ir aiškiai api būdino šią gmpę „Tai akty vistų grupė, su kuria niekada nebuvo vargų. Nuo pat pirmo kurso visi gerai mokėsi ir jau tuo išsiskyrė iš kitų to paties kurso grupių. Malonu dirbti su šia grupe.. Pažangumas — svarbiausias kiekvienos grupės rūpestis. O kaip šioje grupėje? — Geriausia akademine
GAMTININKŲ SESUO
.tJ interviu Įskaitos surinktos dar ne visos, laukia egzaminų sesija. Kaip ją pasitinka Gamtos fa kulteto studentai? Į mūsų klausimus atsako fakulteto prodekanė doc. I. Sarkinienė. Kokia artėjančios sesijos padangė Jūsų fakultete? Ar daug juodų debesų (neapgintų laboratorinių darbų, neišlai kytų skolų ir kitokių negerų dalykų) joje susikaupė?
Trijų balų sistemos koliol viumų tvarkaraštį turime p ruošę visiems metams. Rezu tatus suvedame du karti per semestrą; pirma patikrit ir apsvarsto katedros ir pe duoda dekanatui. Šį semesti studentai koliokviumus laik gerai, išskyrus vieną kitų: Cėsną (biologijos II k.), J. į rembą (hidrogeologijos ir ii žinerinės geologijos II k. Sesiją pasitinkam be skolini; kų. Tiesa, už nepažangim prisiėjo pašalinti keletą sti dentų: V. Svirskį (hidrolog jos ir inžinerinės geologija I k.), A. Mickevičių (tos p čios specialybės II k.). Mū: fakulteto mokymo specifil
gelis sėdėjo apsirengę pal tais, puspalčiais, milinėmis, bušlatais, margais nacionali niais drabužiais. Kiekvienas jautė pasididžiavimą, kad „SPARČIU DARBU, PUIKIU MOKYMUSI PAŽYMĖKIME LEMIAMUS PENKMEČIO METI dalyvauja tokiame įvykyje. Iškilmingą atmosferą temdė Visasą junginiame komjau mąstydami savo galimybes, ėjo į LTSR Revoliucijos m tai, kad suvažiavime nebuvo nimo susirinkime, kuris vyks akcentuoja akademinio darbo ziejų. Susimąstymo minu Lenino. Vladimiras Iljičius ta dalykiškumo ir didelio klausimus, — kalbėdamasis su prie revoliucinių relikviją 1 sunkiai sirgo. Pradėdami dar reiklumo aplinkoje, svarstomi mūsų korespondentu, pažy bai reikalinga, ji įkvepi,, g bą, delegatai su didžiuliu pa pirminės komjau mėjo VVU komjaunimo ko venti ir dirbti dar geriau. kilimu jį išrinko garbės pir kiekvienos organizacijos uždavi miteto sekretoriaus pavaduo Medicinos fakultete vyk mininku ir nusiuntė jam svei nimo niai, kylantys iš TSKP CK Ge tojas J. Sijavičius. Studentai šių susirinkimų metu į VLK. kinimą. Štai šio dokumento neralinio sekretoriaus drau supranta savo uždavinius, eiles priimti trys studentai. tekstas: „I Tarybų Socialisti L. Brežnevo pranešimo, stengiasi būti reiklesni sau ir Filologijos fakulteto kor nių Respublikų Sąjungos dar go kurį jis padarė bendrame iš kitiems. Komjaunimo susirin jaunuoliai prieš susirinkin bininkų, valstiečių ir rau donarmiečių deputatų Tary kilmingame TSKP CK, TSRS kimuose dalyvauja ir vyres organizuotos talkos metu u bų suvažiavimas, pradėdamas Aukščiausiosios Tarybos ir nieji draugai — partinių or dirbtus pinigus paskyrė kov, savo darbą, karštai sveikina RTFSR Aukščiausiosios Tary ganizacijų, dekanato, katedrų jančio Vietnamo fondui. Geros žinios eina iš faku I TSRS Tarybų suvažiavimo bos posėdyje, skirtame TSRS atstovai. įkūrimo 50-osioms gimimo Priimami konkretūs įsipa tetų. Jos patvirtina, kad kor garbės pirmininką ir pasau metinėms. reigojimai. Štai IF II k. psi jaunuoliai iš tiesų neram linio proletariato vadą — Pakiliai Visasąjunginiame chologai pasižadėjo mokytis širdžių karta, kad jie įvykd; draugą Vladimirą Leniną". Suvažiavimas vienbalsiai komjaunimo susirinkime da be skolų, savo gretose turėti partijos iškeltus uždavinius. nutarė — iš esmės patvirtin lyvauja Universiteto komjau 5 mokslo pirmūnus ir kt. ti Deklaraciją ir sąjunginę nuoliai. Malonu, kad jie, ap Tuoj po susirinkimo jie nu Sutartį, ir pavedė išrinktam TSRS Centriniam vykdoma jam komitetui paruošti ant Monologo PASIRAŠYTA DRAUGYSTĖS rajam Visasąjunginiam Tary bų suvažiavimui galutinį šių pasisekimas IR BENDRADARBIAVIMO SUTARTU dokumentų tekstą. Žurnalas „Krugozor" kas Suvažiavime nebuvo V. SU ODESOS UNIVERSITETU Lenino, bet visas jo darbas, met skelbia konkursą geriau priimtieji dokumentai įkūni siam metų įrašui jo garsinia me puslapyje. Šių metų lau Praėjusią savaitę Odesos Darbo Raudonosios vėliavos o jo Lenino nurodymus. Leni ninė savanoriškos lygiateisių reatas — Vilniaus Valstybi dino I. Mečnikovo universitete viešėjo mūsų universitel nio V. Kapsuko universiteto rektorius, prof. dr. J. Kubilius, partijos komiteto sek ietį tautų valstybinės sąjungos rius doc. P. Bernatavičius, VVU darbuotojų profsąjungi idėja sudarė pagrindą pirma rektorius, profesorius J. Ku komiteto pirmininkas doc. S. Staskonis ir Studentų proiki jai TSRS Konstitucijai, kurios bilius. Pasisekimo susilaukė miteto pirmininkas V. Žeimantas. projektą galima pamatyti ta jo monologas apie matema tiką. Vilniaus universiteto delegacija susipažino su Odes me pačiame archyve. Daug laiko skyrė apžiūrėti universitetui, Jo auditorijom Kiekvienam delegatui giliai bendrabučiams, garsiems paleontologijos ir zoologijos nu įsmigo į širdį M. Kalinino SMD ataskaitinė ziejams ir kt. Dalyvavo keturių universitetų — Vilniau kalba, pasakyta, uždarant I Odesos, Kubanės, Kišiniovo — draugystės vakare, skirti Šiemet mūsų Universiteto TSRS Tarybų suvažiavimą: me TSRS 50-mečlui. ,,.. .Tai, kas šiandien vyks studentų mokslinė draugija Iškilmingame Odesos universiteto Tarybos posėdyje buv ta palyginti kuklioje aplin švenčia savo 25-metį. Draugi pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Posėdi koje, yra pasaulinės svarbos jos nuveiktas darbas buvo įvykis, — pabrėžė jis. — Gal apžvelgtas praėjusį ketvirta Je kalbėjęs VVU rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikė atm nimo dovanėles Odesos universiteto atstovams. būt, dabar, šiuo momentu, ne- dienį įvykusioje ataskaitinė1965 metais Odesos universitetas šventė 100 metų (kur pilnutinai suprantama šio įvy je - rinkiminėje konferencimo Jubiliejų. Šios sukakties atminimo medaliais buvo a[ kio svarba, tačiau jis kasdien joje. dovanoti Vilniaus universiteto delegacijos nariai. Išrinkta nauja SMD centriįgaus vis didesnės ir didesnės Atverstas naujas mūsų universiteto bendradarbiavimo s reikšmės politiniame horizon nė taryba, pirmininkas — kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis puslapis. te. Tuo visiškai netenka abe Mokslinio komunizmo kated „TS" in joti". ros dėstytojas Juozas Lakis.
Visasąjunginis komjaunimo susirinkimas
BŪTI TEISININKU grupe jau buvome II kurse, — atsako Laisvė Vaičiulienė, — o dabar vėl džiaugiamės, kad mūsų gdupės pažangu mas fakultete geriausias. Kiekvienas stengiamės moky tis, paskaitas lankyti. Gerai besimokančių grupė je netrūksta. Tai ir V. Tamutytė, gaunanti padidintą sti pendiją, V. Rapšys, J. Vasi liauskas, J. Vilimaitė... Jū ratė Vilimaitė šiemet pirmi metai išrinkta grupes komjau nimo sekretore. Man net pa sirodė, kad ji nuoširdžiai su triko ,kai paklausiau, ar ne sunku sekretoriauti, ir pasa kė tik tiek: „Juk grupė gera. Komjaunuoliai visi aktyvūs, į susirinkimus ateina, padeda man. Gal tai ir yra draugiš kumas, kai visi vienodai rei kalingi, kai nėra nė vieno abejingo, svarstydami grupės
sėkmes ir trūkumus, visi džiaugiasi ir rūpinasi kartu. O kaip su grupės komjau nimo darbo planu? — Numatėme paskaitą-diskusiją „TSRS — visų mūsų ekonominių ir politinių lai mėjimų pagrindas", lenininę pamoką „Mes patriotai — in ternacionalistai", pokalbį su studentais kitų fakultetų „Bažnyčia ir antikomuniznizmas." Keturi studijavimo metai, man atrodo, pakankamas lai ko tarpas įsitikinti, jog neap sirikta, pasirenkant teisinin ko specialybę. Gal ir sunku atsakyti, kas būtent patraukė teisėje, tačiau manau, kad daugelis atsakytų taip, kaip atsakė Virgilija Tamutytė: „Galėčiau būti teisininke ir niekuo kitu". O su teisininko darbu ketvirtakursiai turėjo
progos susipažinti praktikos metu, kurią vieni atliko teis muose, kiti prokuratūroje, milicijos skyriuose, susitiki muose su žinomais respubli kos teisininkais. Neabejoju, kad kiekvienas šios grupės studentas turi dar ir savo mėgstamą užsiėmimą. Kaip papasakojo Š. Vilčins kas, nemažai grupėje yra SMD narių, daugelis dalyvau ja Civilinės ir baudžiamosios teisės būrelių užsiėmimuose, dainuoja Universiteto akade miniame chore, sportuoja... Ir Teisės fakulteto komjau nimo sekretoriaus J. Pečkaičio nuomonė apie šią grupę: „Grupės pasiekimai — gero, nuoširdaus darbo ir komjau nuoliško aktyvumo rezultatas. Ši grupė — daugiau negu vi dutinė, grupė mąstanti, turin ti savo nuomonę, visada ga linti pasiūlyti ką nors įdo maus. Grupės branduolys — puikus jos aktyvas.“
VIEŠĖJO
GRAIFSVALDE
Gruodžio 9—10 d. Graifvaldo (VDR) universitete ko Ideologinė konferencij „Suvažiavimai nurodo keli* Joje dalyvavo ir mūsų kon jaunimo organizacijos dėl gacija — LLKJS V VU kom teto sekretorius J. Bagdoną dėst. K. Skerstonas, FUkomjaunimo biuro sekrete riaus pavaduotoja L. Andr kytė, Interklubo pirminink' V. Kvietkauskas, revizij1 komisijos pirmininkas V. U pus ir SMD tarybos narys Kamarauskas. Jie skaitė ko ferenciįoje pranešimus aP politinį studentų auklėji“ Vilniaus universitete, aP TSKP XXIV suvažiavimo 11 davinių Įgyvendinimą ir Pal susipažino su laisvojo voki čių jaunimo sąjungos Grali Raimonda MALKEVlClŪTE valdo organizacijos darbu
kymo planus, patikrinome, kad per sesiją nesusidarytų daugiau penkių egzaminų. Vis dėlto sesija lengva nebus. Ypač visų sepcialybių tre tiems kursams, hidrogeologi jos ir inžinerinės geologijos ketvirtam. Prognozuoti visada kiek ne drąsu. Pernai pagal žiemos sesijos rezultatus užėmėm antrą vietą Universitete. Tiki mės ir šiemet neiškristi iš pri zininkų tarpo.
PADANGĖ
Viskas buvo lyg ir taip pat: Alvydas žiovauja, Zenonas knygą į užrašus perrašinė ja, Angelė jį kutena, Onutė domisi antrojo pasaulinio ka ro paslaptimis, Gintaras klau sosi dėstytojos. . . Tačiau Alvydo viduj jau buvo kažkas krustelėję. . . Per pertrauką jis nuėjęs Gorkio gatve į laikrodžių parduotuvę ir nusipirkęs ža dintuvą. JĮ įsidėjo į didelį kaip aruodas sakvojažą, ku riame nešiojosi visos savai tės knygas ir sąsiuvinius bei kefyro butelį įsistatęs. Tačiau pirkinį spėjęs užmiršti, nes blyninėj sukirto aštuonis sklindžius. Dėstytoja skaitė paskaitą apie ištiktuką. Kalbos apie šią nežymią kalbos dalį bai gėsi kur kas greičiau, negu spėjo išnykti auditorijos dar bo rimtis; dėstytoja ieškojo kalendorėlio, kad pasakytų [skaitos datą. Staiga Alvydo žiovulys baigėsi amtelėjimu,
— labai daug praktinių užsi ėmimų, už kuriuos dar prieš Įskaitas studentas turi atsi skaityti. Bet, kas stropiai lan ko užsiėmimus, visada atsi skaito laiku. Daugiau vargo paprastai būna su fizikos pra tybom. Sekti ir palaikyti studentų pažangumą padeda komjauni mo fakulteto biuras (ypač ne seniai išrinktas sekretorius A. Brazauskas), fakulteto akade minė komisija (pirmininkė lilIlIlIllIlIHIlIlIilIlIlilIlIlIlIB doc. V. Matulevičienė).
SESIJA • SESIJA
Jūsų prognozės sausio mė nesiui?
Pavasarį peržiūrėjome mo llllllllBIllIlIlHiBIllIlIlIlIH
Skirtingi vienos ii
•
šeimos likimai Lygindami mokyklų, studentų, mokslo darbuotojų skai čių buržuazinėje ir tarybinėje Lietuvoje, mes, to gal pri kišamai parodyti ir nenorėdami, pirmiausia išryškiname dviejų skirtingų socialinių santvarkų nevienodą požiūrį į išsimokslinimą. Jis dabartinei Tarybų Lietuvai, priešakinės mokslo, kultūros ir ekonomikos šalies — TSRS — narei, yra būtinas. O buržuaziniai šulai net prieš trisdešimt me tų svaičiojo apie inteligentijos perteklių Lietuvoje. Romualdas Jurevičius — Bendrosios chemijos katedros docentas. Jo gyvenimas panašus į daugelio žmonių, ku riems kelius j mokslą atvėrė Tarybų valdžia, likimą. Ir čia apie tai kalbėti gal nevertėtų. Vienok jo šeimos gyvenime jaudina kitas, kontrastu stovįs faktas — jo tėvų vargin ga praeitis, kuri daug kuo panaši į daugelio šeimų bur žuazinėje Lietuvoje gyvenimą. Štai ką pasakoja senoji Juzė JUREVIČIENĖ:
Kaizerinei Vokietijai už puolus Rusiją, 1915 metais kartu su motina ir daugeliu kitų Suvalkų apskrities gy ventojų pasitraukiau į Rusi jos gilumą. Neramu buvo palikti gimtąsias vietas dviem moterims. Kas priglaus ir iš ties pagalbos ranką? Tačiau kito kelio nebuvo. Iš istorijos žiųojome ateivių žiaurumą. Apsigyvenome Samaros gubernijoje pas valstiečius. Jie mus priėmė labai nuo širdžiai. Drąsino, ramino, maitino. Čia įsitikinome liau dies patarlės tikrumu, kad tikrą draugą pažinsi nelaimė je. Tokiu draugu buvo rusų liaudis. 1917 metais susituokiau su Julijonu Jurevičiumi, tokiu pat pabėgėliu, kaip ir aš. 1919 metais vyras įstojo į Raudo nąją Armiją. Dalyvavo mū šiuose su baltagvardiečiais. Samaroje mums gimė du vaikai. Nors turėjome butą, nealkome, bet ilgėjomės gim tinės, artimųjų. 1921 metų pabaigoje grįžome į Lietuvą. Nesvetingai mus sutiko gim tinė. Pirmasis smūgis buvo abiejų vaikų mirtis. Medici ninė pagalba buržuazinėje Lietuvoje beturčiams buvo neprieinama. Sunku buvo gauti darbą. Beraščiui vyrui dvarų ir buožių Lietuva pa siūlė tik vieną — dvaro sam dinio dalią. Lietuvoje mums gimė du sūnūs ir dvi dukros. Augo vaikai, bet kartu augo ir ne rimas — kokia ateitis jų lau kia? Nejaugi ta pati dvaro
moksline KONFERENCIJA ISTORIKŲ.. .
Gruodžio 19—20 d. Univer siteto Auloje vyko moksli nė konferencija „Pasaulinėistorinė TSRS sukūrimo reikš mė", skirta TSRS 50-mečiui. Konferenciją atidarė Universiteto rektorius prof. (ir. J. Kubilius. Konferenci joje padarė pranešimus prof. dr. K. Navickas, doc. J. Dobrovolskas, doc. E. Meškaus kas, doc. K. Strumskis, doc.
samdinio dalia, kaip ir jų tė vo? Sunkus, vargingas gyveni mas nelaiku palaužė vyro sveikatą. Taip ir nesulaukė tos išsvajotos, šviesesnės atei ties. .. Karo audra dar ritosi į Va karus, o Tarybinė vyriausy bė jau steigė mokyklas, technikumus. 1944 metais vy resnioji duktė gavo darbo ir įstojo į Vilniaus politechni kumą, sūnus — į Vilniaus geležinkelių amatų mokyklą, kur buvo pilnai išlaikomas. Taip, padedant valstybei, ta rybinei santvarkai, vaikai mokėsi. Šiandien du jaunes nieji iš jų, apgynę kandida tines disertacijas, dirba pe dagoginį darbą aukštosiose mokyklose, vyresnioji duktė įsigijo specialųjį vidurinį iš silavinimą ir dirba įmonėje, vyresnysis sūnus neakivaizdi niu būdu baigė aukštąją mo kyklą ir dirba inžinieriumi Ar galėjo jų tėvas, beraš tis dvaro samdinys įsivaiz duoti, kad mūsų vaikai taps technikais, inžinieriais, moks lininkais? Aš papasakojau apie savo šeimos praeitį, kuri daug kuo panaši į daugelio šeimų buržuazinėje Lietuvoje gy venimą. Tačiau dabar, kai matau laimingą savo vaikų gyvenimą, matau klestinčią Lietuvą broliškųjų tautų drau gijoje, man norisi iš visos širdies padėkoti Tarybinei vy riausybei už suteiktą pagal bą, už šviesų gyvenimą. Kokie tipiški ir skirtingi dviejų kartų likimai!
M. Karčiauskienė, doc. R. Žiugžda, v. d. A. Augus, v. d. A. Bacys, v. d. S. Venskevičius. Konferencijoje dalyva vo svečių iš užsienio. Praneši mus kaitė Krokuvos Jogailos universiteto magistras A. Sčygla, dr. J. Maj iš Graifsvaldo universiteto. Svečias iš VDR dr. J. Maj atvežė ir įtei kė XVII a. geografinio atla so kopiją, kuri visiškai atitin ka originalą. Apie lenininių Tarybų Sąjungos sukūrimo principų reikšmę Čekoslova kijos Federacijos susidarymui pranešimą perskaitė teisės mokslų kandidatas K. Malij iš
LENINO STIPENDININKAI Susipažinkime: Meilė Taljūnaitė iš trečio psichologų kurso. Busimoji antros tokios laidos Lietuvoje specialistė. Lenino stipendininkė. Vilnie tė, bet kukli. Kai po paskai tos kažkur skubančią užkalbi nau ir pasakiau norėsiąs ją „išgarsinti" mūsų spaudoj, mergaitė atsakė: — Ką čia rašyti! Faktų truks. .. Truks faktų. Tegu. Apie žmogų rašoma ne tam, kad surinktume svarbias jo gyve nimo kryžkeles — datas ir biografiją, o kad atskleistu me, gal būt, neeilinį jo poelgį, kaip pavyzdį kasdienybėj. Susitaikęs su ta mintimi, kad nieko neteks užsirašinėti, kalbuosi su M. Taljūnaite čia pat koridoriuje. Pro šalį zu ja studentai. Klausimai labai neoficialūs. — Kiek gaunate stipendi jos ?_
nes su didžiausiu skardumu nužvangėjo žadintuvas jo portfelyje. . . Sesija! .. Atėjo ji visai nelauktai, svaiginanti, kaip pirmas pa bučiavimas. Krūtinėj užsi liepsnojo vienas toksai dide lis gaisras, kad užgesino ki tus gaisrus, kurie anksčiau prigesinėdavo minėtąjį. Bendrabučiai kaip užside gė, sakytum, bengališkom ug nim, taip neužgęsta ir ketvir tą valandą ryto. Skeptikas, matydamas grūstis prie bibliotekų ir skaityklų, mestelėjo, kad ten parduoda loterijos bilietus, o Žioplys ir patikėjo, kad eg zaminai — tai loterija. Čia ne loterija, o paprasčiausias darbymetis! Kaip kombaini ninkui javapjūtė spindinčiam kviečių lauke, kaip frezuotojui svarbi detalė — taip stu dentui sesija. Ji stropiam stu dentui parodė, kad dar daug tankaus miško. Kalikui pasi darė aišku, kad nuo knygos nurašyti konspektai — rude niop išdygusio grybo vietoj,
Gero vė/o, Meile! — Lygiai šimtą. — O kai kurie visiškai ne gauna. . . — ne be pavydo prisimenu. — Juk gauti stipendiją la bai labai nesunku. Tik reikia suprasti, ko atėjai į Universi tetą: dirbti, o ne studentauti. — Jūs daug dirbate? — Kaltinu save, kad permažai. — Tada kaip paaiškinti to kius gerus rezultatus? Juk iš tempti tris sesijas penke tais. .. — Stengiuosi mokytis nesiblaškydamą, kol nepadarau vieno, nesigriebiu kito. Tai planingumas. O visa kita — net psichologiškai sunku pa aiškinti. Charakteris, prigim tis ir taip toliau. Tarp kitko, — šyptelėjo pašnekovė, — mėgstu pieną. Jis, sako, geri na atmintį. .. Tuo metu pagalvojau, kad dar vienas kelias į pasiseki
mą — tai atkakliai eiti prieš savo ydas, prieš nuolaidas sau, vadinasi — griauti savo silpnybes, išglebimą. Dabar galima sužinoti, kuo ji labiausiai vertina studentą. — Visų pirma, savarankiš kumas, studijavimo kryptin gumas. Jau pirmame kurse būtina surasti savo „duoną". — Kokia nuomonė apie grupės komjaunimo veiklą? — Praėjusiais mokslo me tais susitikome su Tartu uni versiteto bendrakursiais. Įdo mu buvo. Šiemet — kol kas tyla. Tai ir mano kaltė: juk esu grupės komjaunimo sek retoriaus pavaduotoja. O ko lektyvas, kaip visur, drau giškas. .. Šiuo metu ji, tur būt, pri simena vieną atsitikimą per seminarą. Atsakinėdama kaž kurį mergaitė užsikirto ir nu tilo. O gal ir nebuvo pasiruo šusi. Dėstytojas pasielgė ne
mas, noras ir sugebėjimas pa dėti. Nueidama K. Cinčlėj dar pasakė, kad bendrabuty gyvena internacionaliniam kambary, kurio gyventojai jai labai artimi. Estas Umaras Vananurma, II kurso rusistas, pasakoti pradėjo nuo Vyru, Estijos miesto. Iš čia jis išėjo į Tary binę Armiją, tarnavo Lietuvo je. Kur nugirdęs lietuvišką žodį, Umaras įsidėmėdavo. Sugrįžęs į Estiją, apsižiūrėjo: turtai menki, iš viso 100 žo džių. .. Netikėtai susipažino su kai myninėj mokykloj dirbančiu Jonu Kaušpėdu, baigusiu Vil niaus universitete rusų kal bą. .. Jonas agitavo, Umaras klausėsi, o paskui patikėjo. Mat J. Kaušpėdas vertė iš estų kalbos į lietuvių, o pa vyzdžiai — patraukia... Rei kia išmokti lietuvių kalbą! 1971 metų rudenį Umaras lai ko stojamuosius egzaminus, priimamas į Vilniaus univer sitetą. .. Tik, va sesija! Vos kojos nepakišo. Umaras pyko ant to vargšo
100-to išmoktų lietuviškų žo džių, kalbėjosi su kurso drau gais, mokėsi iš lituanistų, su kuriais gyvena vienam kam bary ir... jau perskaitė R. Budrio „Erškėtį prie kelio", naująjį R. Lankausko romaną, B. Valotkos „Urvinį žmogų"! Mudu šnekam, o jis pagalvo damas derina linksnius, for mas, išeina visai neblogai. . . Vaikinas mokosi ne vien lie tuvių kalbos, o gali susikalbė ti latviškai, suomiškai, čekiš kai. . . Rudenį antro kurso rusistai išvažiavo talkininkauti į Dzū kiją. Ne bulvių laukai ar ve žimai šiaudų atmintin įstrigo (tai įprasta, matyta), o lietu vių liaudies dainos, ir senų, ir jaunų dainuojamos... Aš neskaičiau Umaro eilė raščių, juos dar tik ruošiasi išversti į lietuvių kalbą kam bario draugai. . . Žinau, viena me jis norėjo pasakyti, kad dėkingas draugams už pagal bą ir nuoširdumą.. . Draugys tė. Nuo jos darosi šviesiau.. .
— reikia, matyt, dirbti qalva. Tam, kuris jodinėja visą se mestrą ant savo poni, sesija nepakartojamai aiškiai paro do, kad arkliuko kojos trum pokos. Štai dar matote kirvį ir viščioką — studentaujantį studentą. Užsimerkite ir at simerkite! Nukirs jam galvą ar paliks puikuotis iki pava sario? Kuo negraži viščioko kova? Sesija! .. Užvakar į šeštąjį bendra butį sesijos egzaminų laikyti atvažiavo iš Kybartų pirmo kurso fiziko mama, broliukas ir senelė. Čia ir Naujuosius Metus sutiks! . . Mama nespė ja lakstyti su šlapiu rankš luosčiu, broliuko qalva, kur buvus, kur nebuvus, gauna sprigtų, senelė rodo kulinariškus stebuklus. . . .Pakėlęs galvą nuo užra šų ir knygų pamatai, kad skaitykloje visos vietelės, už imtos. Darbymetė. Tokia kaip kombainininkui ar frezuoto jui. O kokie gražūs dirban čiųjų veidai! Antanas STANEVIČIUS
visai pedagogiškai: pareiškė, kad ji netinkanti studijuoti psichologiją. Pasipylė ašaros. O kai vėl paprašė ją užsiver kusią atsakinėti, visi suūžė — taip negalima! Štai kokie kursiokai! Be to, kolektyvas laikomas vienu iš gabiausių. Pašnekovė žvilgčioja į laik rodį. Skuba į susirinkimą.. . — Kokią grožinę literatū rą mėgstate? — Apie žmogų. Nemėgstu fantastikos. Vertinu Dosto jevskį. — O poezijoje? — Tur būt, Širvį. — O pati rašote? — Kursinius, referatus. Ei lėraščių, skaitytojų laimei, — ne. Čia pat ir sesija. Meilė jos nebijo. Gal kiek sunkiau ki bernetika, matematika. Atsisveikindamas paklau siau: — Ko palinkėsite Naujų Metų proga kurso draugams? — Gero vėjo sesijoje. Ir tau, Meile! Česlovas IŠKAUSKAS
į
Šviesa Kai aš stengiuosi apibrėžti draugystę, jos įvaizdžiu būna M. K. Čiurlionio „Draugystė". Filologų dienos įkaršty prie Mūzų sutikau moldavę Kor neliją Cinčlėj, III k. anglistą. Kornelija į Vilnių atvažiavo pernai, kai Kišiniovo ir mū universitetai keitėsi siškis anglistais. Iš pradžių vos ne pirštais reikėjo susirodyti. Mat, merginos su Kornelija kalbėjosi tik lietuviškai — kad ji greičiau išmoktų. At nešė Lietuvos istoriją, knygų — studijuok. Čia pat ir pava sario sesija. Dalį egzaminų ir įskaitų reikėjo laikyti, neiš klausius paskaitų: jos buvo skaitomos lietuvių kalba. Dabar, kai pagalvoji, tai ir sesija — jūra iki kelių, išlai kyta neblogai. Sunku pasakyti, koks lietu vių studentų bruožas greitai padarė juos savais, nepakei čiamais. Tur būt, draugišku-
Cekoslovakijos Prahos Karlo liau vystyti socialistinę de universiteto. mokratiją, stiprinti teisė R. PUTNIKAITE tvarką ir valstybinę drausmę. TEISININKŲ...
ATEISTŲ...
Universitete įvyko moksli nė konferencija, kurioje buvo nagrinėjamos teisinės atsako mybės problemas. Joje daly vavę mokslininkai teisininkai savo pranešimuose išsamiai apibūdino teisinės atsakomy bės sąvoką, jos glaudžius ry šius su moraline ir visuome nine atsakomybe, pabrėžė tei sinės atsakomvbės reikšmę, įgyvendinant TSKP kursą to
Pirmadienį LTSR Ateizmo muziejuje įvyko studentų mokslinė-ateistinė konferenci ja „Bažnyčios ir antikomuniz mas". Ją surengė muziejus ir VVU Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra, vadovas P. Pečiūra. Konferencijoje pra nešimus skaitė Teisės fakul teto studentai J. Pečkaitis, A. Kartočius, J. Lisas, J. Vasi liauskas, O. Renkauskaitė, kt.
Kristina CIUCIULKAITĖ
A. BENDŽIUS — MOKSLŲ DAKTARAS Gruodžio 25 d. istorijos mokslų daktaro disertaciją apgynė TSRS istorijos kated ros vedėjas doc. A. Bendžius. Disertacijos tema — „Liaudies švietimas Tarybų Lietuvoje 1940—1970 m. (Bendrojo la vinimo, specialioji vidurinė, aukštoji mokykla)1'.
TAUTŲ KULTŪROS VILNIUJE Kaip ir visi Universiteto klubai, pažymėdama TSRS 50mečio jubiliejų, kraštotyrinin kų ramuva naujai peržvelgė darbo planus, paryškino sa vo renginių idėjinę politinę tendenciją: daugiau dėmesio skyrė internacionaliniam stu dentų auklėjimui. Neseniai ramuviečįai buvo susirinkę į vakarą „Vilnius — lietuvių, baltarusių, lenkų kultūrų židinys“. Kraštotyri ninkų svečiai buvo prof. A. Antonovičius ir radijo žurna listas I. Šimelionis. A. Antonovičius atvažiavo j Vilnių 1928 metais iš Balta rusijos, čia pirmą kartą išgir do lietuvių kalbą, taip ne įprastai jam skambėjusią. 1945 m. įstojo į Universitetą, baigė jį, dabar Rusų kalbos katedros profesorius. Domisi baltarusių, lenkų, lietuvių ir kitų tautų kultūrų santykiais. „Nuo senų laikų tarp lie tuvių ir baltarusių nebuvo nei natūralios, nei politinės sienos“, — kalbėjo profeso rius. Baltarusiams ypač bran gus Vilnius, nuo XIV a. pra džios tapęs baltarusių knygų spausdinimo centru. Čia pir mą baltarusišką knygą 1625 m. išspausdino P. Skorina. Vilniuje buvo leidžiama ne mažai baltarusiškų laikraš čių, tarp jų ir „Naša niva“, kurio redaktorius vienu me tu buvo J. Kupala ir kuria me yra bendradarbiavę ko ne visi tos kartos baltarusių rašytojai. Beveik tuo pat laiku, kaip ir prof. A. Antonovičius, at važiavo į Vilnių I. Šimelionis. Atvažiavo iš Lydos aDskritięs (dabar BTSR), iš krašto., kur lietuviai vieną vargą drauge su baltarusiais varqo; taip pat į dvi ar keturias dalis degtuką skaldė, taip pat ke lios kaimynės tame pačiame sūryme (druska brangi) bul ves virė. . . I. šimelionis mo kėsi gimnazijoje, aktyviai da lyvavo lietuvių jaunimo kul tūrinėje veikloje. Apie šią veiklą jis ir papasakojo kraš totyrininkams. VI. BRAZIŪNAS
Mūsų universiteto nusipel nęs liaudies dainų ir šokių ansamblis LKP Vilniaus mies to komiteto, miesto Tarybos Vykdomojo komiteto, LLKJS Vilniaus miesto komiteto nu tarimu įrašytas į Vilniaus miesto JUBILIEJINĘ GARBES KNYGĄ.
KELIONE „NUO IRANO IKI PRAGARO H Rugsėjo mėnesį, kai prasi apie įskilusį puodą. Italija. dėjo darbas studentų teatro Čia mizanscenose judančius studijoje, aš mirtinai pavydė darbininkus pagyvina įlėkęs jau savo bendrakursiui, ku Don žirafa — A. Šiautkulis. ris ten priklauso ir vis pasa Tai, gal būt, vienintelis gyvas koja man apie repeticijas. žmogus visame spektaklyje, Pavydėjau, kad jis dabar tu nes kiti vaidina tipus. Kai tik ri savo teatrą, turi tokį lais pasirodo Don žirafa — tuoj imi tikėti ir kitais aktoriais. valaikį. Prasidėjo teatrinė savaitė. Ir siaubas nesuvaidintas, ir Nuėjau į premjerą „,Nuo Ira reikalingoji atmosfera atsi no iki pragaro". O, tai tikras randa. Labai kontrastingas teatras, keliantis tikrą pavy jam meistras — E. Orlauskas dą — bilietai, programos, be- — ramus, lėtas, liaudiškai sispraudžiantys prie durų žiū ambicingas. Ir A .Šiautkulis, rovai. . . spektaklis. Ir jūs ir E. Orlauskas, nori jie to manote, kad aš pavydėjau, ar ne, visgi šaiposi iš savo eidama namo? Ne, aš tik gal herojų, ir tai nuteikia visai vojau, kodėl taip daug tikė- linksmai. Nors, bendrai pa ėmus, ši ir sekanti dalis palie jausį. Pirma dalis, Ch. Šachani: ka įspūdį, panašų į LIK-ų na apie valstybines šiukšles, Ira mų darbų vaidinimus, trans ne. Draugai mieli, jei klounas liuojamus per centrinę TV. Taigi — sekanti dalis, Lu pats juokiasi .žiūrovai tik šai posi. O šioje dalyje lyg pirš kiano „Pario teismas". Graiki tu rodoma: „Štai čia nesąmo ja. Ir vėl verta ją žiūrėti dėl nė, iš kurios mes juokiamės, A. Šiautkulio — Dzeuso — taigi dabar ir pasijuokime tokio jau gnaibomo, drasko kartu". Ypač tai ryšku sce mo, verkiančio ir t. t. dievų nose su miesto valdžia, kur valdovo. Visai maloniai nu išretinta kalba (man liko bū stebino pasirodęs gražuolis tent toks įspūdis) ir visa mi Paris — susivėlęs, kreivas, mika akcentuoja tai, kas pamušta akimi, apsitaisęs su žiūrovams turėtų būti juokin puvusių maišų liekanomis. ga. Ir pati pabaiga yra tokio Tai — labai pavykęs spektak lio jumoras, o ir pats Paris pobūdžio. Antra dalis, L. Pirandelo: — A. Kubilius — nebloges nis. Bet štai deivės — Atėnė, Veiksmas Afroditė, Hera. prasidėjo įnirtingu jų mūšiu dėl aukso obuolio, o po tų grumtynių jos, įraudusios ir
šnopščiančios, dar užpuola vargšiuką Dzeusą, grieždamos dantimis, skrenda lėktuvu į ganyklą ir vilioja Parį dova nomis. Šitos deivės, atleiskit, — gatvės merginų kopija. Tik vienintelė Atėnė, likusi su Pariu, pasiremia ant savo ieties su įrašu „Sex” ir ne varto klubų, nesivynioja ap link piemens kaklą. Paskutinė dalis, Lukiano „Mirusiųjų pašnekesiai" pra gare. Suvaidinta pragaro tamsoje, aidint pamėkliškam Menipo juokui. Nieko dau giau neatsimenu, bet įspūdis toks, kad jos paruošimui bu vo skirta mažiausia dėmesio, o šį Lukiano dialogą geriau būtų skaityti, bet ne žiūrėti. Arba tegu pastatymas pateisi na save. Šią „trijų dalių satyrinę reklamą", tiksliau, jos visas dalis jungė kelionių firmos komivojažeris, kuris po ilgo varginančio prožektorių blyksėjimo pranešdavo keletą šių dienų jumoristinių detalių apie būsimos dalies herojus ir pakviesdavo ten nukeliau ti. Pabaigoje šis komivojaže ris pasirodė su lentele ant kaklo: „Firma subankrutavo. Kelionė nutraukiama". Sako, kad mūsų laikais nebūna be reikšmių dalykų; o ką tai tu rėjo reikšti? Nenoriu kurti nesukurtų reikšmių, bet kam reikia skelbti aliuzijas į „subankrutavimą"?
Suprantu, kad vertinant reikia į daug ką atsižvelgti ir dėl to kažką kilniai atleisti. Šis spektaklis — premjera, studentų teatro premjera; o prie teatro yra studija, į kurią pakankamai sunku patek ti. Štai kaip daug į ką reikė jo atsižvelgti. Bet tai, kad yra studija, leidžia tikėtis aukštesnio atlikimo lygio. Ir nereikia apsidrausti žodžiu „saviveikla". (Nes posakis: „Čia gi saviveikla", -— turėtų būti įžeidimas bet kuriuo at veju.) Pagaliau kam gi malo nūs tokie atsiliepimai, kaip „visai nieko" arba „gana ne blogai" (kaip recenzuoja ma no auksaburnis bendrakursis)? Laipiokim aukščiau ir eksperimentuokim. Tas „eksperi mentavimas" dabar dažnas pasiūlymas; gi šiame spek taklyje pavyko drabužių sprendimas — ant juodų gim nastikos treningų uždedamos kelios detalės, charakterizuo jančios veikėją. O studentų teatras visgi yra, ir į jį veržiamasi. Nejau gi vien tik iš smalsumo („Koks pjesės turinys?") ar ba savo draugų pažiūrėti? Manau, kad ne, tuo labiau, kad po kitų studijos spek taklių aš net pagalvojau, ar čia tas pats teatras. Šiaip ar taip, man pasidarė įdomu, kaip atrodys ši premjera ki tose teatrinėse savaitėse. Rūta NOREIKAITĖ
DEŠIMT GERIAUSIŲ 1. Kęstutis Šapka (Fizikos fak. IV k.)
tarptautinės klasės sporto meistras, Europos čempionas Miuncheno olimpiados dalyvis. 2. Nijolė Vaičiulėnaitė (Filologijos fak. V k.) sporto meistrė, TSRS krepšinio pirmenybių prizininkė. 3. Jūratė Šležaitė (Istorijos fak. IV k.) sporto meistrė, Pabaltijo orientacijos sporto čempionė. 4. Zita Selenkovaitė (Finansų ir apskaitos fak. I k.) sporto meistrė, sportinės gimnastikos respublikos čempionė. 5. Edmundas Radeckas (Prekybos fak. III k.) sporto meistras, respublikos plaukimo čempionas, respublikos ir Pabaltijo studentų čempionas. 6. Edvardas Kairys (Prekybos fak. IV k.) sporto meistras, Vilniaus „Statybos" krepšinio komandos žaidėjas. 7. Jonas Grigonis (Pramonės ekonomikos fak. II k.) tinklinio respublikos čempionas. 8. Zita Luobikytė (Pramonės ekonomikos fak. III k.) tinklinio respublikos čempionė. 9. Eglė Paulavičiūtė (Finansų ir apskaitos fak. III k.) sporto meistrė, orientacijos sporto respublikos čempionė. 10. Algimantas Pavilonis (Fizikos fak. II k.)
Vilniaus „Statybos" krepšinio komandos žaidėjas, Pabal tijo studentų plaukimo čempionas, sporto meistras. LINKĖJIMAI GERIAUSIEMS UNIVERSITETO SPORTININKAMS
K. ŠAPKAI „Šiais metais auksą kontinento susisėmiau, ir į olimpinį aš kėsinaus..." — Puiku, Kęstuti, — plojam. Bet tyliai palinkėsim — ir „Moksle" būk pirmuoju, ir šalies dešimtuke. N. VAlClULĖNAITEI „Mėgstu krepšinį ir prancūzų kalbą, menu domiuosi ne mažiau.. ." — O mes jus sveikinam sukūrus šeimą ir laimės linkim kuo daugiau! J. ŠLEŽAITEI „Smagu bėgiot miškais, kalneliais, kloniais — čia nuotaika visad gera. .." — Kol kas Pabaltijo jūs čempionė. Daugiau drąsos — šalies rinktinės jūs verta! „Mokslo" sporto klubo valdyba
TRUMPAI
Pirmo kurso istorikai, lai ieškoti naujos traktuotės, mėję Istorijos fakulteto tarp daugiau derančios prie bend grupinės meno saviveiklos ro audinio. apžiūroje, buvo išvykę į Pa Realiojo buitinio pasaulio nevėžį, kur žiūrėjo dramos atstovai — Pastorius spektaklį „Adomo (R. teatro Mokytojas (R. Brunzos paslaptis". Ši kelionė mas, veržimasis j naujas, ne vičiūtė sugebėjo labai jaut Gentvilas), girdėtas kūrybines aukštumas, riai suderinti fėjos charakte Zmajauskas), Barzdaskutys (J. — tai IF profbiuro dovana dramatiškas konfliktas su sa ryje realųjį ir fantastiškąjį Lukoševičius) perteikia su- meno saviveiklos entuzias vimi ir su dvasiškai sustaba pradą. Rautendelein — tai stabarejusios visuomenės es- tams. V. VEDERIS rėjusią visuomene , besi ašis, apie kurią buriasi liku mę; kurdami statiškus paremiančia vidutiniškumu, sieji fantastiniai simbolių pa veikslus, visiškai atitinka viso Gruodžio 22 d. įvyko Istori Kūrėjo kelias į tiesą — sie prakticizmu, egoistiniais inte saulio veikėjai: senoji Vitichė spektaklio dvasią. Mimai (A. Buinickas, V. jos fakulteto dailiojo skaity los pažinimo kelias — ar tai resais ir prietarais. Į dramos (J. Tumavičiūtė), Vandenis ne vienas subtiliausių dalykų pasakiškas situacijas pažvelg (V. Paškonis), Miškinis (S. Dubinąs, P. Navickas) spek mo konkursas, skirtas TSRS pasaulyje? Kaip dažnai fan ta, kaip į menininko bandymą Liktoravičius). Rautendelein taklio kalbai suteikia dau 50-mečiui. Skaitovai deklama tastiniame didžiojo Grožio ir rasti išeitį veikiant savo fan paveikslo simboliškumą kaip giau simboliškumo. Labai įdo vo lietuvių ir kitų Tarybų amžinos Pasakos pasaulyje tazijos sukurtame pasauly tik ir pabrėžia taip subtiliai mu, kad, perduodami realiojo, Sąjungos tautų poetų kūri atskleistas jos ryšys su rea buitinio pasaulio vaizdą, jie nius. Pirmoji premija paskirta gyvenanti menininko siela lie je. . Žiūrėdami spektaklį, iš tie liuoju pasauliu. Juk ne vel kalba ne buitine kalba. ka kurčia nuobodžiaujančios S. Beržinio sukurtas Hein minios šūksniams ir ploji sų matome, kad atlikėjai su tui vienintelė Rautendelein iš mams.. Kūrėjui neužtenka bet gebėjo pasakyti žiūrovui tai, pasakiškųjų kalnų išdrįsta nu richas pats dinamiškiausias PASALINTI ką linkusios garbinti žioplių kas jiems atrodė svarbiausia, sileisti į slėnį pas žmones. Ji pjesės charakteris. Turėdamas j aiškų ir vienintelį tikslą, jis minios susižavėjimo ir pripa sugebėjo simbolių kalba per — tai gražioji menininko sva NEPAŽANGUS žinimo. Tik jis pats privalo, duoti žmogaus-kūrėjo dvasinę jonė, jo Meilė, Kančia ir Kū- tarsi nuolat eina vingiuotu STUDENTAI — gali ir sugeba suprasti savo kančią, pažvelgė į šią proble rybinių jėgų šaltinis, O tai kalnų taku, slysdamas ir vėl A. Būdvytis, MMF IV k., mą filosofiškai. visada yra kažkas tarp žemiš- pakildamas, apšviestas saulės kūrinio grožio esmę. V. Kiškytė, MMF II k. Pastatyme aktoriam tenka ko ir fantistiško. Argi ne tai ir vidinės šviesos, matąs visą Pamąstykime apie tai. pa S. Kašleva, FAF I k. pasaulį ir vėl besikankinąs ir išreiškia kūrėjo sielos dvi didelis krūvis. Sceninėje ap dėkime kenčiančiai kūrėjo šešėlio tamsoj. Tikslas yra, sielai. Nekalinkime jos baž linkoje nelieka vietos nė ma lypumą? Simbolinę spektaklio dvasią bet kuris kelias veda į jį? nyčioje, mokykloje ar barz žiausiam aktoriaus melo kris daskučio kėdėje. Ji — laisva leliui ar falšui, nes čia nėra papildo ir senosios Vitichės Savo fantazijos aukštumose pritrenkiančių šviesos (I. Tumavičiūtė) paveikslas. jis pasigenda žemės ir slė ir nerimstanti! Apie visa tai nei efektų, nei dėmesį prikaustan Joje taip pat įžiūrime kai ką nio. Menininkas negali nuo pagalvoji, pažiūrėjęs Univer siteto teatre G. Hauptmano čių dekoracijų, kurios nors iš maloniai realaus. Vitichė — lat gyventi savo sukurtame dalies, paslėptų aktorių „nuo menininko išmintis, intelek pasakų pasaulyje. Būna aki „Paskendusį varpą". G. Hauptmanas — žymiau dėmes". Žiūrovą tiesiogiai pa tualinis savo esmės suprati mirkų, kai fantazijos šalis tada vėl reikia žmo DĖMESIO sias vokiečių natūralizmo at siekia kiekvienas aktoriaus mas. Tik Vandenis ir Miški griūna, nių, ir net jų menkybių, pyk SEKANTIS „TARYBINIO stovas, Nobelio premijos lau jausmo ir minties virptelėji nis lieka grynai pasakiški čių ir buities. Ir vėl čia tvan reatas. 1896 m. parašytoje mas. Pagrindinis dėmesys — charakteriai. Tai tipiški pa ku, vėl į kalnus, į pasaką. STUDENTO" NUMERIS IŠEIS sakų veikėjai. Kartais net 1973 METŲ SAUSIO 12 D., IR pjesėje „Paskendęs varpas" aktoriui, jo vaidybai. Darniame charakterių an sunku suprasti jų simbolių Verta eiti J mirtį, paaukoti sa BUS SKIRTAS ABITURIEN G. Hauptmanas nukrypsta į išsiskiria prasmę. Be abejo, šiais pa ve už akimirką tikro regėji TAMS. ypač simbolinę fantastiką. Univer samblyje sukurtas veikslais į pastatymą įnešama mo, žvilgsnio į savo ir viso siteto teatro atlikėjus, kaip V. Jurgeleviūtės sielą. Heinricho mir Sausio 5 d. Aktų salėje paaiškinta dailiai ir protingai fėjos Rautendelein paveiks įvairumo, grynumo, bet nere pasaulio tis — tai simbolinis kūrėjo sa įvyks V. Mykolaičio - Putino tai ir paviršutiniškumo, kuris akimirlas. Jau pirmomis ' ' ■parengtoje spektaklio progra vęs išsižadėjimas vardan Me 80-ųjų gimimo metinių minė moje, „.. .jaudino problemi komis dėmesį patraukia sai taip nesiderina su viso spek no, Grožio ir Tiesos. jimas. Kviečiame dalyvauti. niai menininko būties momen kinga ir labai prasminga taklio nuotaika. Gal, kuriant Dalia KUTRAITĖ Org. komitetas tai: nepasitenkinimas ir neri- sceninė plastika. V. Jurgele- šiuos paveikslus, reikėjo pa-
Ką pasakė teatras
Skelbimai
laikraštis eina NUO 1050 METŲ
KAINA 2 KP.
REDAKCUOS ADRESAS:
232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ; 29815.
Užs. Nr. 5165
IV k. psichologui A. Šiautku liui, dvi antrosios — antra kuršiams istorikams D. Kala čiovaitei ir V. Vederiui. Pa skatinamąsias premijas gavo trečiakursis žurnalistas J. Bė rus ir psichologas A. Kuras. A. MALAKAUSKAITf
Paskutinį šių metų antra dienį įvyko Universiteto ta rybos posėdis. Jame buvo na grinėtas politinės ekonomijos katedrų darbas. Pranešima padarė tikrinimo komisijos pirmininkas doc. A. Cirtautas. Diskusijose kalbėjo prorek torius doc. B. Sudavičius. doc. J. Miškinis, profesoriai S. Ginaitė, M. Gregorauskas ir kiti. V. Pumputis, FAF I k., V. Uljanenkovas, FF IV k UŽ ELGESĮ, NESUDERINA MĄ SU TARYBINIO STUDENTO VARDU (girtuoklia vimą) —
A. Adomovičius, TF I k. KLAIDOS
IŠTAISYMAS
„Tarybinio studento" Nr. 3/ fotoreportaže „Mokslui ir praktikai" įsivėlė klaida. Pa raše po nuotraukomis pasku tinį sakinį skaityti taip: „De šinėje — vyr. inžinierius J. Sabaliauskas".
Giliai užjaučiame FAF II k. kibernetiką Juozą PUOTKALĮ dėl Jo mylinos motinos mirties.
Grupės draugai ir vadovas
LV 08366
REDAKTORIUS ALGIS KUSTA