Tarybinis Studentas, 1972 m. gruodžio 29 d. Nr. 38 (820)

Page 1

Į DIDELĖS

ISTORINĖMIS TSRS JUBILIEJAUS DIENOMIS MES DI­ LIOS PAGARBOS IR PADĖKOS ŽODŽIAIS KREIPIAMĖS MILIJONUS VISŲ KARTŲ TARYBINIŲ ŽMONIŲ, MES KREI>|AMĖS l TUOS, KAS SAVO REVOLIUCINE DRĄSA IR PAIAUKOJAMU DARBU KORĖ IR STATĖ DIDŽIĄJĄ TARYŲ SĄJUNGĄ, Į TUOS, KAS PAVOJAUS VALANDĄ DIDVYUSKAI GYNĖ JOS LAISVĘ, NEPRIKLAUSOMYBĘ IR GARĘ SUNKIAUSIAME IS VISŲ KARŲ ISTORIJOJE, Į TUOS, (AS ATVEDĖ TARYBŲ SALĮ Į JOS ŠLOVĖS IR GALIOS [LESTĖJIMĄ ir dabar tiesia visai žmonijai kelią į [OMUNISTINĮ RYTOJŲ. u didžiausia pagarba ir padėka mes kreipiamės į įsus, kas pasiaukojamai ištikimi lenininei lasvų autų sąjungai, kieno darbu ir įkvėpimu mošų iylimoji tėvynė kasdien darosi vis galingesnė R GRAŽESNĖ, - Į ŠLOVINGĄJĄ DARBININKŲ KLASĘ IR [OLOKIECIUS, Į MOŠŲ INTELIGENTIJĄ, Į NARSIUOSIUS ARYBINĖS ARMIJOS KARIUS, Į MOŠŲ PUIKIĄSIAS MOERIS. MES TARIAME SVEIKINIMO ŽODĮ MOŠŲ JAUNIMUI, [URIS GARBINGAI PERIMA VYRESNIŲJŲ KARTŲ ESTAFEę IR NUO KURIO DAUG PRIKLAUSO, KOKIA BUS TARYŲ SOCIALISTINIŲ RESPUBLIKŲ SĄJUNGA TRECIOJO MOŲ EROS TŪKSTANTMEČIO PRADŽIOJE.

LAIMĖS,

Į NAUJŲ Iš TSKP CK Generalinio sekretoriaus drg. L. BREŽ­ NEVO pranešimo bendra­ me TSKP Centro Komite­ to, TSRS Aukščiausiosios Tarybos ir RTFSR Aukš­ čiausiosios Tarybos iškil­ mingame posėdyje 1972 m. gruodžio 21 d.

LAIMĖJIMŲ METUS!

Tarybų Sąjungos 50-mečio jubiliejaus metai Uni­ versitete sukėlė didžiulį dėstytojų ir studentų poli­ tini aktyvumą. Daugia­ tūkstantinis Universiteto kolektyvas, pažymėdamas šią tautų draugystės šven­ tę, įdėjo daug jėgų ir su­ manumo, pasiekė gerų darbo rezultatų. Visų mūsų laimėjimų pagrindas — Komunistų partijos ir tarybinės vy­ riausybės nuolatinis dė­ mesys jaunimo mokymui ir auklėjimui, mokslo vys­ tymui, nesavanaudiška broliškų respublikų aukš­ tųjų mokyklų pagalba, kiekvieno kolektyvo nario pareigos įsisąmoninimas.

Tarybų šalis žengia į naujus darbo ir pergalių metus. Gerbiamas drauge. — profesoriau, dėstytojau, studente! Mes esame šim­ to tautybių valstybės pi­ liečiai, gyvename ir dirba­ me 40-ies tautybių mieste, esame 18-os tautybių Uni­ versiteto šeimos nariai. Tautų brolijoje mūsų jėga, viltis, tolimesnė laimė. Te­ gu kiekvieni metai atne­ ša daug džiaugsmo, reikš­ mingų laimėjimų! Su Naujaisiais Metais, su nauja laime, brangūs draugai! REKTORATAS,’

PARTIJOS KOMITETAS, KOMJAUNIMO KOMITETAS. PROFSĄJUNGOS KOMITETAI

VILNIAUS

DARBO

RAUDONOSIOS

VĖLIAVOS ORDINO

V. KAPSUKO

UNIVERSITETO

REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR

PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS

Ir. 38 (820)

1972 m. gruodžio mėn. 29 d.

Vytauto JAKŠTO plakatas


98

G

Gruodžio 20 d. įvyko Pra­ monės ekonomikos fakulteto akademinės komisijos išplės­ tinis posėdis. Buvo pakviesta visų grupių aktyvas, studen­ tų visuomeninių organizaci­ jų atstovai, dalyvavo prodekanas J. Kunčiną. Kokie klausimai jaudina de­ kanatą, akademinę komisiją? Artėjanti sesija. Kaip geriau Jai pasiruošti. Posėdyje buvo kalbėta apie dvi trečio kurso grupes: pra­ monės planavimo spec. l-ąją ir darbo ekonomikos spec. Il-ąją. Kodėl viena grupė (vadovas — v. d. Chomentauskas, seniūnė — A. Jablonskytė) sugebėjo pasiekti gerų rezultatų, iškovoti vieną pirmaujančių vietų fakultete, o kita (seniūnas A. Zvisevičius, gruporgas A. Virpilaltis) turi nuolat kovoti su skolo­ mis? Kalbėjo grupių vadovai, seniūnai, gruporgai. Tikimės, kad darbo ekono­ mikos spec. Ii gr„ išklausiusi priekaištų ir patarimų, atei­ tyje studijuos geriau. D. TYLAITĖ

Gimimo metai Priešais mus — paprastas kolenkoro aplankas, Jame — odinė, tamsiai raudonos spalvos su auksu ispaustu TSRS valstybiniu herbu: „Deklaracija ir Sutartis dėl Tarybų Socialistinių Respub­ likų Sąjungos įkūrimo“. Čia — tas pats egzempliorius, kuri prieš pusę šimtme­ čio pasirašė patys respublikų — TSRS įkūrėjų — Rusijos Federacijos, Ukrainos, Baltarusijos, Užkaukazės Federaci­ jos delegacijų įgaliotieji atstovai. Susijaudinę skaitome Deklaraciją, kurioje paskelbti pagrindiniai lenininiai res­ publikų susijungimo principai — lygiateisiškumas ir sa­ vanoriškas jų įstojimas į TSRS, teisė laisvai išstoti iš są­ jungos, galimybė įstoti į sąjungą naujoms socialistinėms respublikoms. . .Aplinkybės įsakmiai reikalauja susi­ jungti tarybinėms respublikoms į vieną sąjunginę valsty­ bę, galinčią užtikrinti ir išorinį saugumą, ir vidaus ūki­ nę pažangą, nacioralinio tautų vystymosi laisvę... — pa­ brėžiama šiame dokumente. — Nauja sąjunginė valstybė deramai apvainikuos dar 1917 metų Spalyje padėtus tai­ kaus tautų sugyvenimo ir broliško bendradarbiavimo pa­ grindus. . .“ Po Deklaracija guli Sutartis dėl TSRS įkūrimo. Ją ke­ turiais stulpeliais — pagal respublikų įkūrėjų skaičių — yra pasirašę įgaliotųjų delegacijų nariai. Istorinių dokumentų originalai saugomi Centriniame Valstybiniame Spalio revoliucijos, TSRS valstybinės val­ džios aukščiausiųjų organų ir TSRS valstybinio valdymo organų archyve.

Pirmojo Visasąjunginio Ta­ deracijos suvažiavimo ir Bal­ rybų suvažiavimo išvakarėse tarusijos Tarybų Respublikos įvyko Ukrainos, Baltarusijos, delegacijos. Šios delegacijos Užkaukazės Federacijos Ta­ buvo išrinktos tais pačiais rybų suvažiavimai, taip pat pagrindais, pagal tą pačią X Visos Rusijos Tarybų su­ atstovavimo normą, kuri pri­ važiavimas, įvykęs 1922 me­ imta RTFSR konstitucijoje". Suvažiavimo medžiaga ro­ tų gruodžio mėnesio pabai­ goje Maskvoje. Jame daly­ do, kad pirmą kartą istorijo­ vavo visų šių respublikų su­ je taip plačiai atstovaujama­ važiavimų delegatai. Visi jie me valstybiniame susirinki­ pritarė Deklaracijos ir Sutar­ me dalyvavo darbo liaudies ties projektams. Šalis laukė, pasiuntiniai: 44,4 procento — kada prasidės pirmasis Visa­ iš darbininkų; 26,8 procento sąjunginis suvažiavimas, ku­ — valstiečiai, 28,8 procento ris turėjo paskelbti TSRS — revoliucinė darbo inteli­ gentija. Didžioji dauguma įkūrimą. Ir ta diena atėjo. Gruodžio delegatų — 94,1 procento bu­ 30 d. Didžiajame teatre su­ vo Komunistų partijos nariai. Pirmieji į Didįjį teatrą at­ sirinko pirmasis Visasąjungi­ nis Tarybų suvažiavimas. Kas ėjo delegacijų įgaliotieji at­ stovai. Čia jau buvo viskas buvo jo delegatai? Į šį klausimą atsako man­ paruošta Deklaracijos ir Su­ datų komisijos pranešimo ei­ tarties pasirašymui, Ir štai lutės. „Šio suvažiavimo dele­ istoriniai dokumentai sutvirgacijos buvo sudaromos taip. tinti jų parašais. Tuo tarpu į parterį, ložes, Į jas įėjo 10-ojo RTFSR Ta­ rybų suvažiavimo įgaliotie­ aukštus rinkosi delegatai. Jų ji delegatai, po to Ukrainos Luvo 2214 ir kalbėjosi jie Tarybų suvažiavimo delegaci­ įvairiomis kalbomis. Salė bu­ ja; po to Užkaukazės Fe­ vo blogai apšildoma, ir dau-

Važiavau į studentų mies­ telį ir pati sau turėjau pripa­ žinti, jog bijau būsimo susi­ tikimo su IV kurso teisinin­ kais, kaip aš įsivaizdavau, žmonėmis suaugusiais, rim­ tais, užsiėmusiais, gal kiek nekalbiais. Tuo maloniau bu­ vau nustebinta, sutikusi labai nuoširdžius, linksmus, pa­ prastus ir kuklius Teisės fa­ kulteto IV kurso III grupės studentus ir iš karto patikė­ jau tuo, ką jau buvau girdė­ jusi apie šią geriausią Uni­ versiteto akademinę grupę., Grupėje 24 busimieji teisi­ ninkai — skirtingų charakte­ rių, įvairaus amžiaus studen­ tai, tačiau tai visai nesukliudė jiems tapti gerais draugais, tapti viena iš draugiškiausių grupių fakultete (o kad taip yra, neabejoja ir patys ketvirtakursiai). Kaip paprastai ir būna, susidraugavo visi savaime, nepastebimai .suar­ tino visus darbas, grupės džiaugsmai ir rūpesčiai, kurie

GERIAUSIOSE GRUPĖSE

ilgainiui tapo bendri. Nesino­ ri liaupsinti šią grupę, tuo labiau, kad vis prisimenu grupės studento Šarūno Vil­ činsko žodžius „Tik nemany­ kit, kad mes kažkokie ypatin­ gi, nežmoniški. Studentai kaip studentai.,." Paprastai faktai kalba patys už save, šiuo at­ veju aišku, kad grupėje žmo­ nės — rimtai žiūrintys į dar­ bą, koks jis bebūtų. Grupės kuratorius doc. I. Nekrošius labai trumpai ir aiškiai api­ būdino šią gmpę „Tai akty­ vistų grupė, su kuria niekada nebuvo vargų. Nuo pat pirmo kurso visi gerai mokėsi ir jau tuo išsiskyrė iš kitų to paties kurso grupių. Malonu dirbti su šia grupe.. Pažangumas — svarbiausias kiekvienos grupės rūpestis. O kaip šioje grupėje? — Geriausia akademine

GAMTININKŲ SESUO

.tJ interviu Įskaitos surinktos dar ne visos, laukia egzaminų sesija. Kaip ją pasitinka Gamtos fa­ kulteto studentai? Į mūsų klausimus atsako fakulteto prodekanė doc. I. Sarkinienė. Kokia artėjančios sesijos padangė Jūsų fakultete? Ar daug juodų debesų (neapgintų laboratorinių darbų, neišlai­ kytų skolų ir kitokių negerų dalykų) joje susikaupė?

Trijų balų sistemos koliol viumų tvarkaraštį turime p ruošę visiems metams. Rezu tatus suvedame du karti per semestrą; pirma patikrit ir apsvarsto katedros ir pe duoda dekanatui. Šį semesti studentai koliokviumus laik gerai, išskyrus vieną kitų: Cėsną (biologijos II k.), J. į rembą (hidrogeologijos ir ii žinerinės geologijos II k. Sesiją pasitinkam be skolini; kų. Tiesa, už nepažangim prisiėjo pašalinti keletą sti dentų: V. Svirskį (hidrolog jos ir inžinerinės geologija I k.), A. Mickevičių (tos p čios specialybės II k.). Mū: fakulteto mokymo specifil

gelis sėdėjo apsirengę pal­ tais, puspalčiais, milinėmis, bušlatais, margais nacionali­ niais drabužiais. Kiekvienas jautė pasididžiavimą, kad „SPARČIU DARBU, PUIKIU MOKYMUSI PAŽYMĖKIME LEMIAMUS PENKMEČIO METI dalyvauja tokiame įvykyje. Iškilmingą atmosferą temdė Visasą junginiame komjau­ mąstydami savo galimybes, ėjo į LTSR Revoliucijos m tai, kad suvažiavime nebuvo nimo susirinkime, kuris vyks­ akcentuoja akademinio darbo ziejų. Susimąstymo minu Lenino. Vladimiras Iljičius ta dalykiškumo ir didelio klausimus, — kalbėdamasis su prie revoliucinių relikviją 1 sunkiai sirgo. Pradėdami dar­ reiklumo aplinkoje, svarstomi mūsų korespondentu, pažy­ bai reikalinga, ji įkvepi,, g bą, delegatai su didžiuliu pa­ pirminės komjau­ mėjo VVU komjaunimo ko­ venti ir dirbti dar geriau. kilimu jį išrinko garbės pir­ kiekvienos organizacijos uždavi­ miteto sekretoriaus pavaduo­ Medicinos fakultete vyk mininku ir nusiuntė jam svei­ nimo niai, kylantys iš TSKP CK Ge­ tojas J. Sijavičius. Studentai šių susirinkimų metu į VLK. kinimą. Štai šio dokumento neralinio sekretoriaus drau ­ supranta savo uždavinius, eiles priimti trys studentai. tekstas: „I Tarybų Socialisti­ L. Brežnevo pranešimo, stengiasi būti reiklesni sau ir Filologijos fakulteto kor nių Respublikų Sąjungos dar­ go kurį jis padarė bendrame iš ­ kitiems. Komjaunimo susirin­ jaunuoliai prieš susirinkin bininkų, valstiečių ir rau­ donarmiečių deputatų Tary­ kilmingame TSKP CK, TSRS kimuose dalyvauja ir vyres­ organizuotos talkos metu u bų suvažiavimas, pradėdamas Aukščiausiosios Tarybos ir nieji draugai — partinių or­ dirbtus pinigus paskyrė kov, savo darbą, karštai sveikina RTFSR Aukščiausiosios Tary­ ganizacijų, dekanato, katedrų jančio Vietnamo fondui. Geros žinios eina iš faku I TSRS Tarybų suvažiavimo bos posėdyje, skirtame TSRS atstovai. įkūrimo 50-osioms gimimo Priimami konkretūs įsipa­ tetų. Jos patvirtina, kad kor garbės pirmininką ir pasau­ metinėms. reigojimai. Štai IF II k. psi­ jaunuoliai iš tiesų neram linio proletariato vadą — Pakiliai Visasąjunginiame chologai pasižadėjo mokytis širdžių karta, kad jie įvykd; draugą Vladimirą Leniną". Suvažiavimas vienbalsiai komjaunimo susirinkime da­ be skolų, savo gretose turėti partijos iškeltus uždavinius. nutarė — iš esmės patvirtin­ lyvauja Universiteto komjau­ 5 mokslo pirmūnus ir kt. ti Deklaraciją ir sąjunginę nuoliai. Malonu, kad jie, ap­ Tuoj po susirinkimo jie nu­ Sutartį, ir pavedė išrinktam TSRS Centriniam vykdoma­ jam komitetui paruošti ant­ Monologo PASIRAŠYTA DRAUGYSTĖS rajam Visasąjunginiam Tary­ bų suvažiavimui galutinį šių pasisekimas IR BENDRADARBIAVIMO SUTARTU dokumentų tekstą. Žurnalas „Krugozor" kas­ Suvažiavime nebuvo V. SU ODESOS UNIVERSITETU Lenino, bet visas jo darbas, met skelbia konkursą geriau­ priimtieji dokumentai įkūni­ siam metų įrašui jo garsinia­ me puslapyje. Šių metų lau ­ Praėjusią savaitę Odesos Darbo Raudonosios vėliavos o jo Lenino nurodymus. Leni­ ninė savanoriškos lygiateisių reatas — Vilniaus Valstybi­ dino I. Mečnikovo universitete viešėjo mūsų universitel nio V. Kapsuko universiteto rektorius, prof. dr. J. Kubilius, partijos komiteto sek ietį tautų valstybinės sąjungos rius doc. P. Bernatavičius, VVU darbuotojų profsąjungi idėja sudarė pagrindą pirma­ rektorius, profesorius J. Ku­ komiteto pirmininkas doc. S. Staskonis ir Studentų proiki jai TSRS Konstitucijai, kurios bilius. Pasisekimo susilaukė miteto pirmininkas V. Žeimantas. projektą galima pamatyti ta­ jo monologas apie matema­ tiką. Vilniaus universiteto delegacija susipažino su Odes me pačiame archyve. Daug laiko skyrė apžiūrėti universitetui, Jo auditorijom Kiekvienam delegatui giliai bendrabučiams, garsiems paleontologijos ir zoologijos nu įsmigo į širdį M. Kalinino SMD ataskaitinė ziejams ir kt. Dalyvavo keturių universitetų — Vilniau kalba, pasakyta, uždarant I Odesos, Kubanės, Kišiniovo — draugystės vakare, skirti Šiemet mūsų Universiteto TSRS Tarybų suvažiavimą: me TSRS 50-mečlui. ,,.. .Tai, kas šiandien vyks­ studentų mokslinė draugija Iškilmingame Odesos universiteto Tarybos posėdyje buv ta palyginti kuklioje aplin­ švenčia savo 25-metį. Draugi­ pasirašyta draugystės ir bendradarbiavimo sutartis. Posėdi koje, yra pasaulinės svarbos jos nuveiktas darbas buvo įvykis, — pabrėžė jis. — Gal apžvelgtas praėjusį ketvirta­ Je kalbėjęs VVU rektorius prof. dr. J. Kubilius įteikė atm nimo dovanėles Odesos universiteto atstovams. būt, dabar, šiuo momentu, ne- dienį įvykusioje ataskaitinė1965 metais Odesos universitetas šventė 100 metų (kur pilnutinai suprantama šio įvy­ je - rinkiminėje konferencimo Jubiliejų. Šios sukakties atminimo medaliais buvo a[ kio svarba, tačiau jis kasdien joje. dovanoti Vilniaus universiteto delegacijos nariai. Išrinkta nauja SMD centriįgaus vis didesnės ir didesnės Atverstas naujas mūsų universiteto bendradarbiavimo s reikšmės politiniame horizon­ nė taryba, pirmininkas — kitomis šalies aukštosiomis mokyklomis puslapis. te. Tuo visiškai netenka abe­ Mokslinio komunizmo kated­ „TS" in joti". ros dėstytojas Juozas Lakis.

Visasąjunginis komjaunimo susirinkimas

BŪTI TEISININKU grupe jau buvome II kurse, — atsako Laisvė Vaičiulienė, — o dabar vėl džiaugiamės, kad mūsų gdupės pažangu­ mas fakultete geriausias. Kiekvienas stengiamės moky­ tis, paskaitas lankyti. Gerai besimokančių grupė­ je netrūksta. Tai ir V. Tamutytė, gaunanti padidintą sti­ pendiją, V. Rapšys, J. Vasi­ liauskas, J. Vilimaitė... Jū­ ratė Vilimaitė šiemet pirmi metai išrinkta grupes komjau­ nimo sekretore. Man net pa­ sirodė, kad ji nuoširdžiai su­ triko ,kai paklausiau, ar ne­ sunku sekretoriauti, ir pasa­ kė tik tiek: „Juk grupė gera. Komjaunuoliai visi aktyvūs, į susirinkimus ateina, padeda man. Gal tai ir yra draugiš­ kumas, kai visi vienodai rei­ kalingi, kai nėra nė vieno abejingo, svarstydami grupės

sėkmes ir trūkumus, visi džiaugiasi ir rūpinasi kartu. O kaip su grupės komjau­ nimo darbo planu? — Numatėme paskaitą-diskusiją „TSRS — visų mūsų ekonominių ir politinių lai­ mėjimų pagrindas", lenininę pamoką „Mes patriotai — in­ ternacionalistai", pokalbį su studentais kitų fakultetų „Bažnyčia ir antikomuniznizmas." Keturi studijavimo metai, man atrodo, pakankamas lai­ ko tarpas įsitikinti, jog neap­ sirikta, pasirenkant teisinin­ ko specialybę. Gal ir sunku atsakyti, kas būtent patraukė teisėje, tačiau manau, kad daugelis atsakytų taip, kaip atsakė Virgilija Tamutytė: „Galėčiau būti teisininke ir niekuo kitu". O su teisininko darbu ketvirtakursiai turėjo

progos susipažinti praktikos metu, kurią vieni atliko teis­ muose, kiti prokuratūroje, milicijos skyriuose, susitiki­ muose su žinomais respubli­ kos teisininkais. Neabejoju, kad kiekvienas šios grupės studentas turi dar ir savo mėgstamą užsiėmimą. Kaip papasakojo Š. Vilčins­ kas, nemažai grupėje yra SMD narių, daugelis dalyvau­ ja Civilinės ir baudžiamosios teisės būrelių užsiėmimuose, dainuoja Universiteto akade­ miniame chore, sportuoja... Ir Teisės fakulteto komjau­ nimo sekretoriaus J. Pečkaičio nuomonė apie šią grupę: „Grupės pasiekimai — gero, nuoširdaus darbo ir komjau­ nuoliško aktyvumo rezultatas. Ši grupė — daugiau negu vi­ dutinė, grupė mąstanti, turin­ ti savo nuomonę, visada ga­ linti pasiūlyti ką nors įdo­ maus. Grupės branduolys — puikus jos aktyvas.“

VIEŠĖJO

GRAIFSVALDE

Gruodžio 9—10 d. Graifvaldo (VDR) universitete ko Ideologinė konferencij „Suvažiavimai nurodo keli* Joje dalyvavo ir mūsų kon jaunimo organizacijos dėl gacija — LLKJS V VU kom teto sekretorius J. Bagdoną dėst. K. Skerstonas, FUkomjaunimo biuro sekrete riaus pavaduotoja L. Andr kytė, Interklubo pirminink' V. Kvietkauskas, revizij1 komisijos pirmininkas V. U pus ir SMD tarybos narys Kamarauskas. Jie skaitė ko ferenciįoje pranešimus aP politinį studentų auklėji“ Vilniaus universitete, aP TSKP XXIV suvažiavimo 11 davinių Įgyvendinimą ir Pal susipažino su laisvojo voki čių jaunimo sąjungos Grali Raimonda MALKEVlClŪTE valdo organizacijos darbu


kymo planus, patikrinome, kad per sesiją nesusidarytų daugiau penkių egzaminų. Vis dėlto sesija lengva nebus. Ypač visų sepcialybių tre­ tiems kursams, hidrogeologi­ jos ir inžinerinės geologijos ketvirtam. Prognozuoti visada kiek ne­ drąsu. Pernai pagal žiemos sesijos rezultatus užėmėm antrą vietą Universitete. Tiki­ mės ir šiemet neiškristi iš pri­ zininkų tarpo.

PADANGĖ

Viskas buvo lyg ir taip pat: Alvydas žiovauja, Zenonas knygą į užrašus perrašinė­ ja, Angelė jį kutena, Onutė domisi antrojo pasaulinio ka­ ro paslaptimis, Gintaras klau­ sosi dėstytojos. . . Tačiau Alvydo viduj jau buvo kažkas krustelėję. . . Per pertrauką jis nuėjęs Gorkio gatve į laikrodžių parduotuvę ir nusipirkęs ža­ dintuvą. JĮ įsidėjo į didelį kaip aruodas sakvojažą, ku­ riame nešiojosi visos savai­ tės knygas ir sąsiuvinius bei kefyro butelį įsistatęs. Tačiau pirkinį spėjęs užmiršti, nes blyninėj sukirto aštuonis sklindžius. Dėstytoja skaitė paskaitą apie ištiktuką. Kalbos apie šią nežymią kalbos dalį bai­ gėsi kur kas greičiau, negu spėjo išnykti auditorijos dar­ bo rimtis; dėstytoja ieškojo kalendorėlio, kad pasakytų [skaitos datą. Staiga Alvydo žiovulys baigėsi amtelėjimu,

— labai daug praktinių užsi­ ėmimų, už kuriuos dar prieš Įskaitas studentas turi atsi­ skaityti. Bet, kas stropiai lan­ ko užsiėmimus, visada atsi­ skaito laiku. Daugiau vargo paprastai būna su fizikos pra­ tybom. Sekti ir palaikyti studentų pažangumą padeda komjauni­ mo fakulteto biuras (ypač ne­ seniai išrinktas sekretorius A. Brazauskas), fakulteto akade­ minė komisija (pirmininkė lilIlIlIllIlIHIlIlIilIlIlilIlIlIlIB doc. V. Matulevičienė).

SESIJA • SESIJA

Jūsų prognozės sausio mė­ nesiui?

Pavasarį peržiūrėjome mo­ llllllllBIllIlIlHiBIllIlIlIlIH

Skirtingi vienos ii

šeimos likimai Lygindami mokyklų, studentų, mokslo darbuotojų skai­ čių buržuazinėje ir tarybinėje Lietuvoje, mes, to gal pri­ kišamai parodyti ir nenorėdami, pirmiausia išryškiname dviejų skirtingų socialinių santvarkų nevienodą požiūrį į išsimokslinimą. Jis dabartinei Tarybų Lietuvai, priešakinės mokslo, kultūros ir ekonomikos šalies — TSRS — narei, yra būtinas. O buržuaziniai šulai net prieš trisdešimt me­ tų svaičiojo apie inteligentijos perteklių Lietuvoje. Romualdas Jurevičius — Bendrosios chemijos katedros docentas. Jo gyvenimas panašus į daugelio žmonių, ku­ riems kelius j mokslą atvėrė Tarybų valdžia, likimą. Ir čia apie tai kalbėti gal nevertėtų. Vienok jo šeimos gyvenime jaudina kitas, kontrastu stovįs faktas — jo tėvų vargin­ ga praeitis, kuri daug kuo panaši į daugelio šeimų bur­ žuazinėje Lietuvoje gyvenimą. Štai ką pasakoja senoji Juzė JUREVIČIENĖ:

Kaizerinei Vokietijai už­ puolus Rusiją, 1915 metais kartu su motina ir daugeliu kitų Suvalkų apskrities gy­ ventojų pasitraukiau į Rusi­ jos gilumą. Neramu buvo palikti gimtąsias vietas dviem moterims. Kas priglaus ir iš­ ties pagalbos ranką? Tačiau kito kelio nebuvo. Iš istorijos žiųojome ateivių žiaurumą. Apsigyvenome Samaros gubernijoje pas valstiečius. Jie mus priėmė labai nuo­ širdžiai. Drąsino, ramino, maitino. Čia įsitikinome liau­ dies patarlės tikrumu, kad tikrą draugą pažinsi nelaimė­ je. Tokiu draugu buvo rusų liaudis. 1917 metais susituokiau su Julijonu Jurevičiumi, tokiu pat pabėgėliu, kaip ir aš. 1919 metais vyras įstojo į Raudo­ nąją Armiją. Dalyvavo mū­ šiuose su baltagvardiečiais. Samaroje mums gimė du vaikai. Nors turėjome butą, nealkome, bet ilgėjomės gim­ tinės, artimųjų. 1921 metų pabaigoje grįžome į Lietuvą. Nesvetingai mus sutiko gim­ tinė. Pirmasis smūgis buvo abiejų vaikų mirtis. Medici­ ninė pagalba buržuazinėje Lietuvoje beturčiams buvo neprieinama. Sunku buvo gauti darbą. Beraščiui vyrui dvarų ir buožių Lietuva pa­ siūlė tik vieną — dvaro sam­ dinio dalią. Lietuvoje mums gimė du sūnūs ir dvi dukros. Augo vaikai, bet kartu augo ir ne­ rimas — kokia ateitis jų lau­ kia? Nejaugi ta pati dvaro

moksline KONFERENCIJA ISTORIKŲ.. .

Gruodžio 19—20 d. Univer­ siteto Auloje vyko moksli­ nė konferencija „Pasaulinėistorinė TSRS sukūrimo reikš­ mė", skirta TSRS 50-mečiui. Konferenciją atidarė Universiteto rektorius prof. (ir. J. Kubilius. Konferenci­ joje padarė pranešimus prof. dr. K. Navickas, doc. J. Dobrovolskas, doc. E. Meškaus­ kas, doc. K. Strumskis, doc.

samdinio dalia, kaip ir jų tė­ vo? Sunkus, vargingas gyveni­ mas nelaiku palaužė vyro sveikatą. Taip ir nesulaukė tos išsvajotos, šviesesnės atei­ ties. .. Karo audra dar ritosi į Va­ karus, o Tarybinė vyriausy­ bė jau steigė mokyklas, technikumus. 1944 metais vy­ resnioji duktė gavo darbo ir įstojo į Vilniaus politechni­ kumą, sūnus — į Vilniaus geležinkelių amatų mokyklą, kur buvo pilnai išlaikomas. Taip, padedant valstybei, ta­ rybinei santvarkai, vaikai mokėsi. Šiandien du jaunes­ nieji iš jų, apgynę kandida­ tines disertacijas, dirba pe­ dagoginį darbą aukštosiose mokyklose, vyresnioji duktė įsigijo specialųjį vidurinį iš­ silavinimą ir dirba įmonėje, vyresnysis sūnus neakivaizdi­ niu būdu baigė aukštąją mo­ kyklą ir dirba inžinieriumi Ar galėjo jų tėvas, beraš­ tis dvaro samdinys įsivaiz­ duoti, kad mūsų vaikai taps technikais, inžinieriais, moks­ lininkais? Aš papasakojau apie savo šeimos praeitį, kuri daug kuo panaši į daugelio šeimų buržuazinėje Lietuvoje gy­ venimą. Tačiau dabar, kai matau laimingą savo vaikų gyvenimą, matau klestinčią Lietuvą broliškųjų tautų drau­ gijoje, man norisi iš visos širdies padėkoti Tarybinei vy­ riausybei už suteiktą pagal­ bą, už šviesų gyvenimą. Kokie tipiški ir skirtingi dviejų kartų likimai!

M. Karčiauskienė, doc. R. Žiugžda, v. d. A. Augus, v. d. A. Bacys, v. d. S. Venskevičius. Konferencijoje dalyva­ vo svečių iš užsienio. Praneši­ mus kaitė Krokuvos Jogailos universiteto magistras A. Sčygla, dr. J. Maj iš Graifsvaldo universiteto. Svečias iš VDR dr. J. Maj atvežė ir įtei­ kė XVII a. geografinio atla­ so kopiją, kuri visiškai atitin­ ka originalą. Apie lenininių Tarybų Sąjungos sukūrimo principų reikšmę Čekoslova­ kijos Federacijos susidarymui pranešimą perskaitė teisės mokslų kandidatas K. Malij iš

LENINO STIPENDININKAI Susipažinkime: Meilė Taljūnaitė iš trečio psichologų kurso. Busimoji antros tokios laidos Lietuvoje specialistė. Lenino stipendininkė. Vilnie­ tė, bet kukli. Kai po paskai­ tos kažkur skubančią užkalbi­ nau ir pasakiau norėsiąs ją „išgarsinti" mūsų spaudoj, mergaitė atsakė: — Ką čia rašyti! Faktų truks. .. Truks faktų. Tegu. Apie žmogų rašoma ne tam, kad surinktume svarbias jo gyve­ nimo kryžkeles — datas ir biografiją, o kad atskleistu­ me, gal būt, neeilinį jo poelgį, kaip pavyzdį kasdienybėj. Susitaikęs su ta mintimi, kad nieko neteks užsirašinėti, kalbuosi su M. Taljūnaite čia pat koridoriuje. Pro šalį zu­ ja studentai. Klausimai labai neoficialūs. — Kiek gaunate stipendi­ jos ?_

nes su didžiausiu skardumu nužvangėjo žadintuvas jo portfelyje. . . Sesija! .. Atėjo ji visai nelauktai, svaiginanti, kaip pirmas pa­ bučiavimas. Krūtinėj užsi­ liepsnojo vienas toksai dide­ lis gaisras, kad užgesino ki­ tus gaisrus, kurie anksčiau prigesinėdavo minėtąjį. Bendrabučiai kaip užside­ gė, sakytum, bengališkom ug­ nim, taip neužgęsta ir ketvir­ tą valandą ryto. Skeptikas, matydamas grūstis prie bibliotekų ir skaityklų, mestelėjo, kad ten parduoda loterijos bilietus, o Žioplys ir patikėjo, kad eg­ zaminai — tai loterija. Čia ne loterija, o paprasčiausias darbymetis! Kaip kombaini­ ninkui javapjūtė spindinčiam kviečių lauke, kaip frezuotojui svarbi detalė — taip stu­ dentui sesija. Ji stropiam stu­ dentui parodė, kad dar daug tankaus miško. Kalikui pasi­ darė aišku, kad nuo knygos nurašyti konspektai — rude­ niop išdygusio grybo vietoj,

Gero vė/o, Meile! — Lygiai šimtą. — O kai kurie visiškai ne­ gauna. . . — ne be pavydo prisimenu. — Juk gauti stipendiją la­ bai labai nesunku. Tik reikia suprasti, ko atėjai į Universi­ tetą: dirbti, o ne studentauti. — Jūs daug dirbate? — Kaltinu save, kad permažai. — Tada kaip paaiškinti to­ kius gerus rezultatus? Juk iš­ tempti tris sesijas penke­ tais. .. — Stengiuosi mokytis nesiblaškydamą, kol nepadarau vieno, nesigriebiu kito. Tai planingumas. O visa kita — net psichologiškai sunku pa­ aiškinti. Charakteris, prigim­ tis ir taip toliau. Tarp kitko, — šyptelėjo pašnekovė, — mėgstu pieną. Jis, sako, geri­ na atmintį. .. Tuo metu pagalvojau, kad dar vienas kelias į pasiseki­

mą — tai atkakliai eiti prieš savo ydas, prieš nuolaidas sau, vadinasi — griauti savo silpnybes, išglebimą. Dabar galima sužinoti, kuo ji labiausiai vertina studentą. — Visų pirma, savarankiš­ kumas, studijavimo kryptin­ gumas. Jau pirmame kurse būtina surasti savo „duoną". — Kokia nuomonė apie grupės komjaunimo veiklą? — Praėjusiais mokslo me­ tais susitikome su Tartu uni­ versiteto bendrakursiais. Įdo­ mu buvo. Šiemet — kol kas tyla. Tai ir mano kaltė: juk esu grupės komjaunimo sek­ retoriaus pavaduotoja. O ko­ lektyvas, kaip visur, drau­ giškas. .. Šiuo metu ji, tur būt, pri­ simena vieną atsitikimą per seminarą. Atsakinėdama kaž­ kurį mergaitė užsikirto ir nu­ tilo. O gal ir nebuvo pasiruo­ šusi. Dėstytojas pasielgė ne

mas, noras ir sugebėjimas pa­ dėti. Nueidama K. Cinčlėj dar pasakė, kad bendrabuty gyvena internacionaliniam kambary, kurio gyventojai jai labai artimi. Estas Umaras Vananurma, II kurso rusistas, pasakoti pradėjo nuo Vyru, Estijos miesto. Iš čia jis išėjo į Tary­ binę Armiją, tarnavo Lietuvo­ je. Kur nugirdęs lietuvišką žodį, Umaras įsidėmėdavo. Sugrįžęs į Estiją, apsižiūrėjo: turtai menki, iš viso 100 žo­ džių. .. Netikėtai susipažino su kai­ myninėj mokykloj dirbančiu Jonu Kaušpėdu, baigusiu Vil­ niaus universitete rusų kal­ bą. .. Jonas agitavo, Umaras klausėsi, o paskui patikėjo. Mat J. Kaušpėdas vertė iš estų kalbos į lietuvių, o pa­ vyzdžiai — patraukia... Rei­ kia išmokti lietuvių kalbą! 1971 metų rudenį Umaras lai­ ko stojamuosius egzaminus, priimamas į Vilniaus univer­ sitetą. .. Tik, va sesija! Vos kojos nepakišo. Umaras pyko ant to vargšo

100-to išmoktų lietuviškų žo­ džių, kalbėjosi su kurso drau­ gais, mokėsi iš lituanistų, su kuriais gyvena vienam kam­ bary ir... jau perskaitė R. Budrio „Erškėtį prie kelio", naująjį R. Lankausko romaną, B. Valotkos „Urvinį žmogų"! Mudu šnekam, o jis pagalvo­ damas derina linksnius, for­ mas, išeina visai neblogai. . . Vaikinas mokosi ne vien lie­ tuvių kalbos, o gali susikalbė­ ti latviškai, suomiškai, čekiš­ kai. . . Rudenį antro kurso rusistai išvažiavo talkininkauti į Dzū­ kiją. Ne bulvių laukai ar ve­ žimai šiaudų atmintin įstrigo (tai įprasta, matyta), o lietu­ vių liaudies dainos, ir senų, ir jaunų dainuojamos... Aš neskaičiau Umaro eilė­ raščių, juos dar tik ruošiasi išversti į lietuvių kalbą kam­ bario draugai. . . Žinau, viena­ me jis norėjo pasakyti, kad dėkingas draugams už pagal­ bą ir nuoširdumą.. . Draugys­ tė. Nuo jos darosi šviesiau.. .

— reikia, matyt, dirbti qalva. Tam, kuris jodinėja visą se­ mestrą ant savo poni, sesija nepakartojamai aiškiai paro­ do, kad arkliuko kojos trum­ pokos. Štai dar matote kirvį ir viščioką — studentaujantį studentą. Užsimerkite ir at­ simerkite! Nukirs jam galvą ar paliks puikuotis iki pava­ sario? Kuo negraži viščioko kova? Sesija! .. Užvakar į šeštąjį bendra­ butį sesijos egzaminų laikyti atvažiavo iš Kybartų pirmo kurso fiziko mama, broliukas ir senelė. Čia ir Naujuosius Metus sutiks! . . Mama nespė­ ja lakstyti su šlapiu rankš­ luosčiu, broliuko qalva, kur buvus, kur nebuvus, gauna sprigtų, senelė rodo kulinariškus stebuklus. . . .Pakėlęs galvą nuo užra­ šų ir knygų pamatai, kad skaitykloje visos vietelės, už­ imtos. Darbymetė. Tokia kaip kombainininkui ar frezuoto jui. O kokie gražūs dirban­ čiųjų veidai! Antanas STANEVIČIUS

visai pedagogiškai: pareiškė, kad ji netinkanti studijuoti psichologiją. Pasipylė ašaros. O kai vėl paprašė ją užsiver­ kusią atsakinėti, visi suūžė — taip negalima! Štai kokie kursiokai! Be to, kolektyvas laikomas vienu iš gabiausių. Pašnekovė žvilgčioja į laik­ rodį. Skuba į susirinkimą.. . — Kokią grožinę literatū­ rą mėgstate? — Apie žmogų. Nemėgstu fantastikos. Vertinu Dosto­ jevskį. — O poezijoje? — Tur būt, Širvį. — O pati rašote? — Kursinius, referatus. Ei­ lėraščių, skaitytojų laimei, — ne. Čia pat ir sesija. Meilė jos nebijo. Gal kiek sunkiau ki­ bernetika, matematika. Atsisveikindamas paklau­ siau: — Ko palinkėsite Naujų Metų proga kurso draugams? — Gero vėjo sesijoje. Ir tau, Meile! Česlovas IŠKAUSKAS

į

Šviesa Kai aš stengiuosi apibrėžti draugystę, jos įvaizdžiu būna M. K. Čiurlionio „Draugystė". Filologų dienos įkaršty prie Mūzų sutikau moldavę Kor­ neliją Cinčlėj, III k. anglistą. Kornelija į Vilnių atvažiavo pernai, kai Kišiniovo ir mū­ universitetai keitėsi siškis anglistais. Iš pradžių vos ne pirštais reikėjo susirodyti. Mat, merginos su Kornelija kalbėjosi tik lietuviškai — kad ji greičiau išmoktų. At­ nešė Lietuvos istoriją, knygų — studijuok. Čia pat ir pava­ sario sesija. Dalį egzaminų ir įskaitų reikėjo laikyti, neiš­ klausius paskaitų: jos buvo skaitomos lietuvių kalba. Dabar, kai pagalvoji, tai ir sesija — jūra iki kelių, išlai­ kyta neblogai. Sunku pasakyti, koks lietu­ vių studentų bruožas greitai padarė juos savais, nepakei­ čiamais. Tur būt, draugišku-

Cekoslovakijos Prahos Karlo liau vystyti socialistinę de­ universiteto. mokratiją, stiprinti teisė­ R. PUTNIKAITE tvarką ir valstybinę drausmę. TEISININKŲ...

ATEISTŲ...

Universitete įvyko moksli­ nė konferencija, kurioje buvo nagrinėjamos teisinės atsako­ mybės problemas. Joje daly­ vavę mokslininkai teisininkai savo pranešimuose išsamiai apibūdino teisinės atsakomy­ bės sąvoką, jos glaudžius ry­ šius su moraline ir visuome­ nine atsakomybe, pabrėžė tei­ sinės atsakomvbės reikšmę, įgyvendinant TSKP kursą to­

Pirmadienį LTSR Ateizmo muziejuje įvyko studentų mokslinė-ateistinė konferenci­ ja „Bažnyčios ir antikomuniz­ mas". Ją surengė muziejus ir VVU Filosofijos istorijos ir ateizmo katedra, vadovas P. Pečiūra. Konferencijoje pra­ nešimus skaitė Teisės fakul­ teto studentai J. Pečkaitis, A. Kartočius, J. Lisas, J. Vasi­ liauskas, O. Renkauskaitė, kt.

Kristina CIUCIULKAITĖ

A. BENDŽIUS — MOKSLŲ DAKTARAS Gruodžio 25 d. istorijos mokslų daktaro disertaciją apgynė TSRS istorijos kated­ ros vedėjas doc. A. Bendžius. Disertacijos tema — „Liaudies švietimas Tarybų Lietuvoje 1940—1970 m. (Bendrojo la­ vinimo, specialioji vidurinė, aukštoji mokykla)1'.

TAUTŲ KULTŪROS VILNIUJE Kaip ir visi Universiteto klubai, pažymėdama TSRS 50mečio jubiliejų, kraštotyrinin­ kų ramuva naujai peržvelgė darbo planus, paryškino sa­ vo renginių idėjinę politinę tendenciją: daugiau dėmesio skyrė internacionaliniam stu­ dentų auklėjimui. Neseniai ramuviečįai buvo susirinkę į vakarą „Vilnius — lietuvių, baltarusių, lenkų kultūrų židinys“. Kraštotyri­ ninkų svečiai buvo prof. A. Antonovičius ir radijo žurna­ listas I. Šimelionis. A. Antonovičius atvažiavo j Vilnių 1928 metais iš Balta­ rusijos, čia pirmą kartą išgir­ do lietuvių kalbą, taip ne­ įprastai jam skambėjusią. 1945 m. įstojo į Universitetą, baigė jį, dabar Rusų kalbos katedros profesorius. Domisi baltarusių, lenkų, lietuvių ir kitų tautų kultūrų santykiais. „Nuo senų laikų tarp lie­ tuvių ir baltarusių nebuvo nei natūralios, nei politinės sienos“, — kalbėjo profeso­ rius. Baltarusiams ypač bran­ gus Vilnius, nuo XIV a. pra­ džios tapęs baltarusių knygų spausdinimo centru. Čia pir­ mą baltarusišką knygą 1625 m. išspausdino P. Skorina. Vilniuje buvo leidžiama ne­ mažai baltarusiškų laikraš­ čių, tarp jų ir „Naša niva“, kurio redaktorius vienu me­ tu buvo J. Kupala ir kuria­ me yra bendradarbiavę ko­ ne visi tos kartos baltarusių rašytojai. Beveik tuo pat laiku, kaip ir prof. A. Antonovičius, at­ važiavo į Vilnių I. Šimelionis. Atvažiavo iš Lydos aDskritięs (dabar BTSR), iš krašto., kur lietuviai vieną vargą drauge su baltarusiais varqo; taip pat į dvi ar keturias dalis degtuką skaldė, taip pat ke­ lios kaimynės tame pačiame sūryme (druska brangi) bul­ ves virė. . . I. šimelionis mo­ kėsi gimnazijoje, aktyviai da­ lyvavo lietuvių jaunimo kul­ tūrinėje veikloje. Apie šią veiklą jis ir papasakojo kraš­ totyrininkams. VI. BRAZIŪNAS


Mūsų universiteto nusipel­ nęs liaudies dainų ir šokių ansamblis LKP Vilniaus mies­ to komiteto, miesto Tarybos Vykdomojo komiteto, LLKJS Vilniaus miesto komiteto nu­ tarimu įrašytas į Vilniaus miesto JUBILIEJINĘ GARBES KNYGĄ.

KELIONE „NUO IRANO IKI PRAGARO H Rugsėjo mėnesį, kai prasi­ apie įskilusį puodą. Italija. dėjo darbas studentų teatro Čia mizanscenose judančius studijoje, aš mirtinai pavydė­ darbininkus pagyvina įlėkęs jau savo bendrakursiui, ku­ Don žirafa — A. Šiautkulis. ris ten priklauso ir vis pasa­ Tai, gal būt, vienintelis gyvas koja man apie repeticijas. žmogus visame spektaklyje, Pavydėjau, kad jis dabar tu­ nes kiti vaidina tipus. Kai tik ri savo teatrą, turi tokį lais­ pasirodo Don žirafa — tuoj imi tikėti ir kitais aktoriais. valaikį. Prasidėjo teatrinė savaitė. Ir siaubas nesuvaidintas, ir Nuėjau į premjerą „,Nuo Ira­ reikalingoji atmosfera atsi­ no iki pragaro". O, tai tikras randa. Labai kontrastingas teatras, keliantis tikrą pavy­ jam meistras — E. Orlauskas dą — bilietai, programos, be- — ramus, lėtas, liaudiškai sispraudžiantys prie durų žiū­ ambicingas. Ir A .Šiautkulis, rovai. . . spektaklis. Ir jūs ir E. Orlauskas, nori jie to manote, kad aš pavydėjau, ar ne, visgi šaiposi iš savo eidama namo? Ne, aš tik gal­ herojų, ir tai nuteikia visai vojau, kodėl taip daug tikė- linksmai. Nors, bendrai pa­ ėmus, ši ir sekanti dalis palie­ jausį. Pirma dalis, Ch. Šachani: ka įspūdį, panašų į LIK-ų na­ apie valstybines šiukšles, Ira­ mų darbų vaidinimus, trans­ ne. Draugai mieli, jei klounas liuojamus per centrinę TV. Taigi — sekanti dalis, Lu­ pats juokiasi .žiūrovai tik šai­ posi. O šioje dalyje lyg pirš­ kiano „Pario teismas". Graiki­ tu rodoma: „Štai čia nesąmo­ ja. Ir vėl verta ją žiūrėti dėl nė, iš kurios mes juokiamės, A. Šiautkulio — Dzeuso — taigi dabar ir pasijuokime tokio jau gnaibomo, drasko­ kartu". Ypač tai ryšku sce­ mo, verkiančio ir t. t. dievų nose su miesto valdžia, kur valdovo. Visai maloniai nu­ išretinta kalba (man liko bū­ stebino pasirodęs gražuolis tent toks įspūdis) ir visa mi­ Paris — susivėlęs, kreivas, mika akcentuoja tai, kas pamušta akimi, apsitaisęs su­ žiūrovams turėtų būti juokin­ puvusių maišų liekanomis. ga. Ir pati pabaiga yra tokio Tai — labai pavykęs spektak­ lio jumoras, o ir pats Paris pobūdžio. Antra dalis, L. Pirandelo: — A. Kubilius — nebloges­ nis. Bet štai deivės — Atėnė, Veiksmas Afroditė, Hera. prasidėjo įnirtingu jų mūšiu dėl aukso obuolio, o po tų grumtynių jos, įraudusios ir

šnopščiančios, dar užpuola vargšiuką Dzeusą, grieždamos dantimis, skrenda lėktuvu į ganyklą ir vilioja Parį dova­ nomis. Šitos deivės, atleiskit, — gatvės merginų kopija. Tik vienintelė Atėnė, likusi su Pariu, pasiremia ant savo ieties su įrašu „Sex” ir ne­ varto klubų, nesivynioja ap­ link piemens kaklą. Paskutinė dalis, Lukiano „Mirusiųjų pašnekesiai" pra­ gare. Suvaidinta pragaro tamsoje, aidint pamėkliškam Menipo juokui. Nieko dau­ giau neatsimenu, bet įspūdis toks, kad jos paruošimui bu­ vo skirta mažiausia dėmesio, o šį Lukiano dialogą geriau būtų skaityti, bet ne žiūrėti. Arba tegu pastatymas pateisi­ na save. Šią „trijų dalių satyrinę reklamą", tiksliau, jos visas dalis jungė kelionių firmos komivojažeris, kuris po ilgo varginančio prožektorių blyksėjimo pranešdavo keletą šių dienų jumoristinių detalių apie būsimos dalies herojus ir pakviesdavo ten nukeliau­ ti. Pabaigoje šis komivojaže­ ris pasirodė su lentele ant kaklo: „Firma subankrutavo. Kelionė nutraukiama". Sako, kad mūsų laikais nebūna be­ reikšmių dalykų; o ką tai tu­ rėjo reikšti? Nenoriu kurti nesukurtų reikšmių, bet kam reikia skelbti aliuzijas į „subankrutavimą"?

Suprantu, kad vertinant reikia į daug ką atsižvelgti ir dėl to kažką kilniai atleisti. Šis spektaklis — premjera, studentų teatro premjera; o prie teatro yra studija, į kurią pakankamai sunku patek­ ti. Štai kaip daug į ką reikė­ jo atsižvelgti. Bet tai, kad yra studija, leidžia tikėtis aukštesnio atlikimo lygio. Ir nereikia apsidrausti žodžiu „saviveikla". (Nes posakis: „Čia gi saviveikla", -— turėtų būti įžeidimas bet kuriuo at­ veju.) Pagaliau kam gi malo­ nūs tokie atsiliepimai, kaip „visai nieko" arba „gana ne­ blogai" (kaip recenzuoja ma­ no auksaburnis bendrakursis)? Laipiokim aukščiau ir eksperimentuokim. Tas „eksperi­ mentavimas" dabar dažnas pasiūlymas; gi šiame spek­ taklyje pavyko drabužių sprendimas — ant juodų gim­ nastikos treningų uždedamos kelios detalės, charakterizuo­ jančios veikėją. O studentų teatras visgi yra, ir į jį veržiamasi. Nejau­ gi vien tik iš smalsumo („Koks pjesės turinys?") ar­ ba savo draugų pažiūrėti? Manau, kad ne, tuo labiau, kad po kitų studijos spek­ taklių aš net pagalvojau, ar čia tas pats teatras. Šiaip ar taip, man pasidarė įdomu, kaip atrodys ši premjera ki­ tose teatrinėse savaitėse. Rūta NOREIKAITĖ

DEŠIMT GERIAUSIŲ 1. Kęstutis Šapka (Fizikos fak. IV k.)

tarptautinės klasės sporto meistras, Europos čempionas Miuncheno olimpiados dalyvis. 2. Nijolė Vaičiulėnaitė (Filologijos fak. V k.) sporto meistrė, TSRS krepšinio pirmenybių prizininkė. 3. Jūratė Šležaitė (Istorijos fak. IV k.) sporto meistrė, Pabaltijo orientacijos sporto čempionė. 4. Zita Selenkovaitė (Finansų ir apskaitos fak. I k.) sporto meistrė, sportinės gimnastikos respublikos čempionė. 5. Edmundas Radeckas (Prekybos fak. III k.) sporto meistras, respublikos plaukimo čempionas, respublikos ir Pabaltijo studentų čempionas. 6. Edvardas Kairys (Prekybos fak. IV k.) sporto meistras, Vilniaus „Statybos" krepšinio komandos žaidėjas. 7. Jonas Grigonis (Pramonės ekonomikos fak. II k.) tinklinio respublikos čempionas. 8. Zita Luobikytė (Pramonės ekonomikos fak. III k.) tinklinio respublikos čempionė. 9. Eglė Paulavičiūtė (Finansų ir apskaitos fak. III k.) sporto meistrė, orientacijos sporto respublikos čempionė. 10. Algimantas Pavilonis (Fizikos fak. II k.)

Vilniaus „Statybos" krepšinio komandos žaidėjas, Pabal­ tijo studentų plaukimo čempionas, sporto meistras. LINKĖJIMAI GERIAUSIEMS UNIVERSITETO SPORTININKAMS

K. ŠAPKAI „Šiais metais auksą kontinento susisėmiau, ir į olimpinį aš kėsinaus..." — Puiku, Kęstuti, — plojam. Bet tyliai palinkėsim — ir „Moksle" būk pirmuoju, ir šalies dešimtuke. N. VAlClULĖNAITEI „Mėgstu krepšinį ir prancūzų kalbą, menu domiuosi ne mažiau.. ." — O mes jus sveikinam sukūrus šeimą ir laimės linkim kuo daugiau! J. ŠLEŽAITEI „Smagu bėgiot miškais, kalneliais, kloniais — čia nuotaika visad gera. .." — Kol kas Pabaltijo jūs čempionė. Daugiau drąsos — šalies rinktinės jūs verta! „Mokslo" sporto klubo valdyba

TRUMPAI

Pirmo kurso istorikai, lai­ ieškoti naujos traktuotės, mėję Istorijos fakulteto tarp­ daugiau derančios prie bend­ grupinės meno saviveiklos ro audinio. apžiūroje, buvo išvykę į Pa­ Realiojo buitinio pasaulio nevėžį, kur žiūrėjo dramos atstovai — Pastorius spektaklį „Adomo (R. teatro Mokytojas (R. Brunzos paslaptis". Ši kelionė mas, veržimasis j naujas, ne­ vičiūtė sugebėjo labai jaut­ Gentvilas), girdėtas kūrybines aukštumas, riai suderinti fėjos charakte­ Zmajauskas), Barzdaskutys (J. — tai IF profbiuro dovana dramatiškas konfliktas su sa­ ryje realųjį ir fantastiškąjį Lukoševičius) perteikia su- meno saviveiklos entuzias­ vimi ir su dvasiškai sustaba­ pradą. Rautendelein — tai stabarejusios visuomenės es- tams. V. VEDERIS rėjusią visuomene , besi­ ašis, apie kurią buriasi liku­ mę; kurdami statiškus paremiančia vidutiniškumu, sieji fantastiniai simbolių pa­ veikslus, visiškai atitinka viso Gruodžio 22 d. įvyko Istori­ Kūrėjo kelias į tiesą — sie­ prakticizmu, egoistiniais inte­ saulio veikėjai: senoji Vitichė spektaklio dvasią. Mimai (A. Buinickas, V. jos fakulteto dailiojo skaity­ los pažinimo kelias — ar tai resais ir prietarais. Į dramos (J. Tumavičiūtė), Vandenis ne vienas subtiliausių dalykų pasakiškas situacijas pažvelg­ (V. Paškonis), Miškinis (S. Dubinąs, P. Navickas) spek­ mo konkursas, skirtas TSRS pasaulyje? Kaip dažnai fan­ ta, kaip į menininko bandymą Liktoravičius). Rautendelein taklio kalbai suteikia dau­ 50-mečiui. Skaitovai deklama­ tastiniame didžiojo Grožio ir rasti išeitį veikiant savo fan­ paveikslo simboliškumą kaip giau simboliškumo. Labai įdo­ vo lietuvių ir kitų Tarybų amžinos Pasakos pasaulyje tazijos sukurtame pasauly­ tik ir pabrėžia taip subtiliai mu, kad, perduodami realiojo, Sąjungos tautų poetų kūri­ atskleistas jos ryšys su rea­ buitinio pasaulio vaizdą, jie nius. Pirmoji premija paskirta gyvenanti menininko siela lie­ je. . Žiūrėdami spektaklį, iš tie­ liuoju pasauliu. Juk ne vel­ kalba ne buitine kalba. ka kurčia nuobodžiaujančios S. Beržinio sukurtas Hein­ minios šūksniams ir ploji­ sų matome, kad atlikėjai su­ tui vienintelė Rautendelein iš mams.. Kūrėjui neužtenka bet gebėjo pasakyti žiūrovui tai, pasakiškųjų kalnų išdrįsta nu­ richas pats dinamiškiausias PASALINTI ką linkusios garbinti žioplių kas jiems atrodė svarbiausia, sileisti į slėnį pas žmones. Ji pjesės charakteris. Turėdamas j aiškų ir vienintelį tikslą, jis minios susižavėjimo ir pripa­ sugebėjo simbolių kalba per­ — tai gražioji menininko sva­ NEPAŽANGUS žinimo. Tik jis pats privalo, duoti žmogaus-kūrėjo dvasinę jonė, jo Meilė, Kančia ir Kū- tarsi nuolat eina vingiuotu STUDENTAI — gali ir sugeba suprasti savo kančią, pažvelgė į šią proble­ rybinių jėgų šaltinis, O tai kalnų taku, slysdamas ir vėl A. Būdvytis, MMF IV k., mą filosofiškai. visada yra kažkas tarp žemiš- pakildamas, apšviestas saulės kūrinio grožio esmę. V. Kiškytė, MMF II k. Pastatyme aktoriam tenka ko ir fantistiško. Argi ne tai ir vidinės šviesos, matąs visą Pamąstykime apie tai. pa­ S. Kašleva, FAF I k. pasaulį ir vėl besikankinąs ir išreiškia kūrėjo sielos dvi ­ didelis krūvis. Sceninėje ap ­ dėkime kenčiančiai kūrėjo šešėlio tamsoj. Tikslas yra, sielai. Nekalinkime jos baž­ linkoje nelieka vietos nė ma­ lypumą? Simbolinę spektaklio dvasią bet kuris kelias veda į jį? nyčioje, mokykloje ar barz­ žiausiam aktoriaus melo kris­ daskučio kėdėje. Ji — laisva leliui ar falšui, nes čia nėra papildo ir senosios Vitichės Savo fantazijos aukštumose pritrenkiančių šviesos (I. Tumavičiūtė) paveikslas. jis pasigenda žemės ir slė­ ir nerimstanti! Apie visa tai nei efektų, nei dėmesį prikaustan­ Joje taip pat įžiūrime kai ką nio. Menininkas negali nuo­ pagalvoji, pažiūrėjęs Univer­ siteto teatre G. Hauptmano čių dekoracijų, kurios nors iš maloniai realaus. Vitichė — lat gyventi savo sukurtame dalies, paslėptų aktorių „nuo­ menininko išmintis, intelek­ pasakų pasaulyje. Būna aki­ „Paskendusį varpą". G. Hauptmanas — žymiau­ dėmes". Žiūrovą tiesiogiai pa­ tualinis savo esmės suprati­ mirkų, kai fantazijos šalis tada vėl reikia žmo­ DĖMESIO sias vokiečių natūralizmo at­ siekia kiekvienas aktoriaus mas. Tik Vandenis ir Miški­ griūna, nių, ir net jų menkybių, pyk­ SEKANTIS „TARYBINIO stovas, Nobelio premijos lau­ jausmo ir minties virptelėji­ nis lieka grynai pasakiški čių ir buities. Ir vėl čia tvan­ reatas. 1896 m. parašytoje mas. Pagrindinis dėmesys — charakteriai. Tai tipiški pa­ ku, vėl į kalnus, į pasaką. STUDENTO" NUMERIS IŠEIS sakų veikėjai. Kartais net 1973 METŲ SAUSIO 12 D., IR pjesėje „Paskendęs varpas" aktoriui, jo vaidybai. Darniame charakterių an­ sunku suprasti jų simbolių Verta eiti J mirtį, paaukoti sa­ BUS SKIRTAS ABITURIEN­ G. Hauptmanas nukrypsta į išsiskiria prasmę. Be abejo, šiais pa­ ve už akimirką tikro regėji­ TAMS. ypač simbolinę fantastiką. Univer­ samblyje sukurtas veikslais į pastatymą įnešama mo, žvilgsnio į savo ir viso siteto teatro atlikėjus, kaip V. Jurgeleviūtės sielą. Heinricho mir­ Sausio 5 d. Aktų salėje paaiškinta dailiai ir protingai fėjos Rautendelein paveiks­ įvairumo, grynumo, bet nere­ pasaulio tis — tai simbolinis kūrėjo sa­ įvyks V. Mykolaičio - Putino tai ir paviršutiniškumo, kuris akimirlas. Jau pirmomis ' ' ■parengtoje spektaklio progra­ vęs išsižadėjimas vardan Me­ 80-ųjų gimimo metinių minė­ moje, „.. .jaudino problemi­ komis dėmesį patraukia sai­ taip nesiderina su viso spek­ no, Grožio ir Tiesos. jimas. Kviečiame dalyvauti. niai menininko būties momen­ kinga ir labai prasminga taklio nuotaika. Gal, kuriant Dalia KUTRAITĖ Org. komitetas tai: nepasitenkinimas ir neri- sceninė plastika. V. Jurgele- šiuos paveikslus, reikėjo pa-

Ką pasakė teatras

Skelbimai

laikraštis eina NUO 1050 METŲ

KAINA 2 KP.

REDAKCUOS ADRESAS:

232000 Vilnius — MTP-3 Universiteto g. 3. „Tarybinis studentas". Telefonas — 25884, ketvirtadieniais spaustuvėje— ; 29815.

Užs. Nr. 5165

IV k. psichologui A. Šiautku liui, dvi antrosios — antra kuršiams istorikams D. Kala čiovaitei ir V. Vederiui. Pa­ skatinamąsias premijas gavo trečiakursis žurnalistas J. Bė rus ir psichologas A. Kuras. A. MALAKAUSKAITf

Paskutinį šių metų antra­ dienį įvyko Universiteto ta­ rybos posėdis. Jame buvo na grinėtas politinės ekonomijos katedrų darbas. Pranešima padarė tikrinimo komisijos pirmininkas doc. A. Cirtautas. Diskusijose kalbėjo prorek torius doc. B. Sudavičius. doc. J. Miškinis, profesoriai S. Ginaitė, M. Gregorauskas ir kiti. V. Pumputis, FAF I k., V. Uljanenkovas, FF IV k UŽ ELGESĮ, NESUDERINA MĄ SU TARYBINIO STUDENTO VARDU (girtuoklia vimą) —

A. Adomovičius, TF I k. KLAIDOS

IŠTAISYMAS

„Tarybinio studento" Nr. 3/ fotoreportaže „Mokslui ir praktikai" įsivėlė klaida. Pa­ raše po nuotraukomis pasku­ tinį sakinį skaityti taip: „De šinėje — vyr. inžinierius J. Sabaliauskas".

Giliai užjaučiame FAF II k. kibernetiką Juozą PUOTKALĮ dėl Jo mylinos motinos mirties.

Grupės draugai ir vadovas

LV 08366

REDAKTORIUS ALGIS KUSTA


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.