VISŲ SALIŲ PROLETARAI, VIENYKITES1
Jus kviečia sociologinių tyrimų būrelis Sudėtiną! uždaviniai, kuriuos sprendžia mūsų partija, pirmąsyk istorijoje kurdama komunistinę visuomenę, rei kalauja, kad kiekvienas žingsnis pirmyn, kiekvienas nuta rimas būtų rimtai apsvarstytas, kad būtų pasverti visi pliusai ir minusai, visi teigiami Ir neigiami faktoriai. Pasi tikėti savo nuovoka, hipertrofuoti vienus veiksnius, pasi duoti Jų viliojančiai sugestijai ir kartu ignoruoti kitus fak torius — toks subjektyvistinis vac'ovavimas negali užtikrin ti. sėkmės. Jis svetimas partijai. Ir būtent toks vadovavi mo stilius buvo pasmerktas paskutiniuose partijos Centro Komiteto plenumuose. Vykdyti realistinę politiką, visapu siškai pasverti kiekvieną sprendimą, direktyvą — tokia plenumų nutarimų dvasia. Teisingai vadovauti galima tik matant gyvenimą tok|, koks jis yra, be Jokių iliuzijų Ir subjektyvinių iškraipymų. Tad_ partija gyvybiškai suinteresuota gauti kuo pilnesnę ir tikslesnę informaciją apie visus mūsų gyvenimo reiški nius. Nepaprastai svarbus tokių informacijų šaltinis yra konkretūs sociologiniai tyrimai. Palyginti nesenoje, bet mums jau tolimoje praeityje so ciologiniai tyrimai buvo ignoruojami. Asmenybės kulto laikais teisinga informacija ne visada susilaukdavo rei kiamo vertinimo; labiau buvo vertinama Informacija, kuri patvirtindavo „genialaus“ vadovavimo teisingumą. Parti jos XX suvažiavimas buvo posūkis ir šiuo atžvilgiu. Socio loginiai tyrimai įgijo pilietines teises, jie nuolat vis labiau plečiami. Tai labai pagyvino tyrimo darbus visuomenės mokslų srityje. Asmenybės kulto laikais daugeliu atvejų visuomenotyros darbai tik populiarindavo Stalino mintis, dažnai būdavo kompiliatoriški, „tyrimai“ neretai apsiribo davo tuo, Jog anoms mintims pailiustruoti buvo parenka mi faktai. Konkretūs sociologiniai tyrimai atveria plačiau sią erdvę tikrai mokslinei kūrybai, kurios išvados pare miamos visiškai nenuginčijamais faktais. Ne nuo citatų — prie gyvenimo, o nuo gyvenimo faktu prie apibendrini mų, — tik toks kelias yra teisingas, tik Jis padeda kūry biškai Išvystyti marksizmo-leninizmo mokslą. Yra ir kita aplinkybė, kuri didina šių tyrimu vertę. Sociologiniai tyrimai — tai ne abstraktūs akademiniai samprotavimai, o realaus gyvenimo analizė, kurios pagrin du daromos svarbios išvados įvairiais komunizmo statybos klausimais. Sociolginiai tyrimai Įgalina atskleisti gilumi nius procesus, kurie vyksta Įvairiuose gyvenimo barūose, kolektyvuose, prognozuoti vystymosi tendencijas, patikslin ti planus, koreguoti nutarimus. Lyg mikroskopu padidin dami kiekvieną visuomenės ląstelę, pateikdami gyvenimą „stambiu planu“, Jie Įgalina Įžvelgti tai, kas „paprasta aki mi“, stebint paviršiaus reiškinius, neįžiūrima. Visiems mums žinomos relioiniu prietaru gajumo prie žastys. Bet ar, žinodami šias bendras priežastis, mes ga lim pasakyti, kodėl tas ar kitas pilietis dar tiki? Ar gali mūsų ateistinė propaganda tokiu atveju būti pakankamai veiksminga? Antai, kai kurie draugai siūlo šią pronagandą apriboti vien tiktai moksline religijos teiginių kritika. Bet juk daugeliui tikinčiųjų didžiausia poveikį da-n ne religi jos „tiesos“, o jos emocionalinė pusė, kiti religijoje Įžvelgia dorovinį faktorių. Neišsiaiškinę, kiek kokiuose sluoksniuose, vietovėse, yra paplitusios tos ar kitos pažiū ros, mes šaudysim Į žvirblius iš patrankų — eikvosim daug energijos, gaudami minimalų efektą. Dažnai Įvairūs nutarimai priimami remiantis bend-ais, vidutiniais duomenimis. Bet ar gali, sakysim, vidutinė po liklinikos pacientų temperatūra nurodyti, kaip gydyti kiekvieną ligonį? Sociologiniai tyrimai kaip tik Ir Įgalina pasirinkti kiek vienoje veikimo sferoje optimalų variantą. Daugelyje aukštųjų mokyklų, mokslo tyrimo Įstaigų — Maskvoje, Le-iingrade, Novosibirske, Gorkyje. Sverdlovske, Kijeve, Moldavijoje ir t. t. — Įkurtos sociologinių ty rimų laboratorijos, atliekami Įdomūs tyrinėjimai, žurnalo „Problemy mira i socializmą“ („Taikos ir socializmo prob lemos“) redakcijos iniciatyva buvo organizuoti kompleksiš ki tyrimai eilėje socialistinių šalių. Bulgarijoje atliktu ty rimų rezultatai paskelbti šio žurnalo 1964 metų 10-tame numeryje. Sociologiniams tyrimams būdinga tai. kad Įvairūs fakto riai čia tiriami kartu, kiekvienas reiškinys nagrinėjamas visapusiškai. Todėl šiuose tyrimuose dalyvauja Įvairių soecialvbių atstovai. Teisininkai tiria nusikalstamumo prie žastis, Ju paplitimą įvairiuose gyventojų sluoksniuose ir kt.: medikai — socialinės higienos problemas; žurnalistai domisi žmonių nuotaikomis, nuomonėmis, (vairiomis kultū rinio gyvenimo pusėmis, psichologai tiria socialinės psicho’ogijos klausimus’. Sunku suminėti visas specialybes, kurios sprendžia sociologinių tyrimų problemas. Ypatingai plati dirva ekonomistams: darbo Jėgos tekamumas. kultūrinio-techninio lygio kėlimas, fizinio ir protinio darbo su artėjimo procesai, visuomenės vartojimo fondų paskirsty mo problemos, pasiūla ir paklausa, įmonių, taip pat pre kybos įmonių, išdėstymas ir daugelis daugelis kitų proble mų laukia sociologų-ekonomistų. Vis plačiau sociologiniuos“ tyrimuose taikomi matemati niai metodai Matematikų laukia daug temų, nes ma tematika sociologijoje iš esmės žengia dar tik pirmuosius žingsnius ir kiekvienas iš |u yra atradimas. Mūsų universitete lau seniai dirba keletas sociologų — entuziastų, kai kac jr.u ir padaryta. Tačiau šis darbas ne pakankamai organizuotas. įkūrus mokslinio komunizmo katedrą, galimybės soclologin ams tyrimams vystytis *v—ial išsiplėtė. Artimiausioje ateityje prie katedros bus Įsteigta sociologinių tyrimu laboratorija, kuri turės visas galimy bes išaugti į didelį mokslinio darbo centrą. Šiuo metu katedra organizuoja mokslinį socio'oginiu ty rimų būreli. Būrelio nariai susipažins su tyrimų princi pais, metodais Ir technika, o vėliau dalyva us ir konkre čiuose tyrimuose. Tai bus vertingas mokslo darbas, iš ku rio gali išaugti puikūs kursiniai bei diplominiai darbai, o ateityie — h- disertacijos. STEIGIAMASIS BUDELIO SUCIRINKIMAS ĮVYKS MOKS LINIO KOMUNIZMO KATEDROJE GRUODŽ’O MĖN. 7 D. 17 VAL. KVIEČIAME ATVYKTI NE TIK HUMANITARUS, BET IR MATEMATIKUS. MEDIKUS BEI KITU spEClALYBIH Visu KURSU STUDENTUS. KURIUOS DOMINA SOCIOLOGINIŲ TYRINĖJIMŲ PROBLEMOS. Doc. I. LEMPERTAS Ek. m. k. M. DAMIDAVIČIUS Mokslinio komunizmo katedra.
BENDRAMOKSLINIAME FAKULTETE! KAUNAS. XI.26. (telefonu). Bendramokslinio fakulteto dekana to patalpose Įvyko žurnalistikos specialybės studentų — neaki vaizdininkų ir bendramokslinio fakulteto studentų — žurnalistų susitikimas su Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko vardp universi teto Žurnalistikos katedros atstovais J. Bulota. Br. Raguočiu. J. Karosu, S. Meškausku, o taip pat su „Kauno tiesos" darbuotojais S. Aranauskiene, A. Balčiūnu Ir kt. Atsilankę svečiai pasidalijo mintimis apie darbą spaudoje, ragino aktyviai Įsijungti i kūrybini darbą. Pirmutiniu visuomeninio darbo pavyzdžiu tapo vyr. dėsty tojo V. Salinkos iniciatyva Įsikūręs literatų ratelis. Literatai Jau suruošė Leono Skabeikos poezijos knygos „Vi durnakčių aikštėse" aptarimą. Minėdami S. Nėries 60-ąs'as gimi mo metines, jie apsilankė Palemone, kur poetės memorialinlaglmimo metines, apsilankė Palemone, kur poetės memoralinlame muziejuje surengė literatūrini vakarą. Išnagrinėjo temą „Es tetika ir šiuolaikinės lietuvių literatūrinės kritikos problemos“.
J. KUCKAITIS
O o
6
TUDENTAS TO,
VILNIAUS VALSTYBINIO V. KAPSUKO VARDO UNIVERSITETO REKTORA PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ ORGANAS
Nr. 38 (507)
Eina nuo 1950 m.
1964 m, gruodžio 3 d. KETVIRTADIENIS
Kaina 2 kap.
Tarybinės Konstitucijos Pagrindinis tarybinės valstybės įstatymas — Konstitucija užtvirtina socialistinę ūkio sistemą, socialistinę gamybos įrankių bei priemonių nuosavybę, visuomeninę ir vals tybinę santvarką, valdžios organų struktūrą ir kompetenciją, pagrindines piliečių teises ir pareigas. Mūsų Konstitucija koncentruota teisine for ma išreiškia socialistinę demokratiją. Šios demokratijos pagrindu mūsų liaudis, Komu nistų partijos vadovaujama, pastatė socializ mą, dabar vykdo išplėstinę komunistinės vi suomenės statybą. Socialistinė demokratija yra glaudžiai susijusi su darbo žmonių ma terialinio ir kultūrinio gerbūvio augimu. Da bar kas antras darbo žmogus mūsų šalyje turi aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą, likvi duotas neraštingumas. Ypač geros sąlygos susidarė mūsų jauni mui. Platus vidurinių ir aukštųjų mokyklų tinklas, stipendijų ir bendrabučių telkimas valstybės sąskaita, sudarė geriausias sąlygas pasaulyje jaunimui siekti mokslo, įgyti spe cialybę. Tas faktas, kad mūsų šalyje kasmet ruošiama tris kartus daugiau inžinierių negu JAV, kad TSRS gyventojai geriausiai aprū pinti gydytojais, mokytojais, kultūros švieti-
diena mo darbuotojais, kad, pagaliau, tarybiniai jaunuoliai pirmieji pažvelgė į žemę iš kos minių platybių — kalba apie TSRS mokslo Ir švietimo suklestėjimą. Remdamasi tarybinių žmonių materialinio ir kultūrinio gyvenimo lygio išaugimu, politi niu tarybinės liaudies aktyvumu, Tarybų Są jungos Komunistų partija savo naujoje Pro gramoje, kurią priėmė XXII TSKP suvažia vimas, iškėlė uždavinį visus iki vieno pilie čius įtraukti Į valstybės valdymo darbą. Žmogaus padėtį socialistinėje visuomenė je nulemia ne turtas ir kilmė, o jo darbo lai mėjimai, jo sugebėjimai, jo protas ir inicia tyva, jo indėlis į bendrą reikalą. „Socialis tinė demokratija — humaniškiausia, — nareiškė L. Brežnevas savo pranešime Didžio sios Spalio Socialistinės Revoliucijos 47-ųjų metinių proga, — nes ji pagrįsta teisingiau siais principais — socializmo ir komunizmo principais“. Vyr. dėst. A. BURKAUSKAS
Pirmoji baltistų konferencija latvių kalbos istorijos ir dialektologijos klau Lapkričio paskutinėmis dienomis senojo simus. D. Zemzarė pateikė įdomios medžia mūsų universiteto Kolonų salėje įvyko gos apie sidabro pavadinimą lietuvių ir lat pirmoji konferencija Tarybų Sąjungoje bal vių kalbose, V. Dambė naujų baltistikos tų kalbų istorijos klausimais. Šioje konferen mokslo pasiekimų šviesoje išanalizavo lietu cijoje dalyvavo Maskvos. Rygos, Kijevo ir vių ir latvių kalbų genetinius skirtumus, doc. Vilniaus mokslininkai, baltų kalbų specialis M. Rudzytė padarė dialektologinių ekspedi tai. cijų į Latvijos lybiškuosius rajonus surink Ypač didelio konferencijos dalyvių susi tos medžiagos apžvalgą. domėjimo susilaukė jauno talentingo mask Nemažai įdomių pranešimų konferencijai viečio kalbininko V. V. Ivanovo pranešimas pateikė Universiteto, Mokslų akademijos ir „Apie lietuvių kalbos sangrąžinių veiksma Pedagoginio instituto kalbininkai. žodžių priešdėlėtųjų formų kilmę“. Pasirem Rimto susidomėjimo susilaukė Universiteto damas hetitų ir keltų kalbų faktais, drg. Iva docento Z. Zinkevičiaus ir dėstytojo A. Gir novas įrodė, jog tokios sangrąžinių lietuvių denio pranešimas apie naujus lietuvių kalbos kalbos veiksmažodžių formos, kaip nusidavė, tarmių klasifikacijos principus. Pranešėjai susimilk, nesibijokite, aptinkamos senuosiuose nurodė, kad tradicinė lietuvių kalbos tarmių lietuvių kalbos paminkluose, atspindi indoeu klasifikacija neatspindi faktinės padėties, nes ropiečių prokalbės sintaksinę struktūrą ir dialektai su skirtinga fonologine ir morfolo gali būti gretinamos su aukščiau minėtųjų senųjų indoeuropietiškųjų kalbų sintaksinė gine struktūra dirbtinai sujungiami, o iden tiškos struktūros šnektos išskiriamos. Prane mis konst’rukcijomis — prieveiksmis + enklišėjai pasiūlė skirti du lietuvių kalbos tarmių tinls įvardis + veiksmažodis. Drg. V. V. Iva būrius: žemaičius ir aukštaičius, nelaikyti at novo tyrinėjimai akivaizdžiai rodo, kokią di skiromis tarmėmis dzūkų ir vidurio aukštai delę reikšmę sintaksės istorijai turi morfolo čių, nes dzūkavimas, o taip pat 1 kietinimas ginių formų kilmės aiškinimas. yra ne pats esmingiausias šių tarmių bruo Svečias iš Kijevo, filologijos mokslų kan žas; dzūkų ir vidurio aukštaičių tarmės pri didatas A. P. Nepokupnas, aptarė kai kurias skiriamos rytų ir pietų aukštaičių tarmėms. arealinės tipologijos problemas, turinčias Klek nauja tarmių klasifikacija teisinga, pa reikšmės lietuvių kalbos istorijai. Jis savo rodys dialektologijos mokslo praktika: konfe pranešime pažymėjo, jog ypač yra įdomus rencijos dalyvių dauguma su pateikta nauja ir reikšmingas arealinių lietuvių kalbos ekvJlietuvių kalbos tarmių schema sutiko, bet bu valentų palyginimas su faktais tų kalbų, su vo ir priešingų nuomonių. kuriomis lietuviai tiesiogiai nesusiduria. Drg. Ne mažiau įdomus buvo doc. J. Kazlausko Nepokupnas pastebi, kad Vakarų Lietuvos pranešimas apie diachroninį lietuvių kalbos vietovardžiai su priesaga — ininkas, q taip kirčiavimo tyrinėjimą ir doc. J. Palionio pra pat vakarinės Latvijos dalies vietovardžiai nešimas apie lietuvių literatūrinės kalbos pe su priesaga — nieks gali būti lyginami su riodizaciją. rytinių Skandinavijos pakraščių vietovar Konferencijos dienomis iš viso buvo perdžiais. turinčiais germanišką priesagą —ing, visa tai, jo manymu, liudija apie baltų-ger--’ skaityta 12 pranešimų įvairiais baltų kalbų istorijos klausimais, visų jų trumpame straips manų toponiminius ryšius. Įdomus ir kitas nelyje neįmanoma nuodugniau apžvelgti. Bū drg. Nepokupno pateiktas mūsų kalbos faktas tų labai džiugu, kad pirmosios baltistlnės Iš Siaurės Lietuvos tarmių, kaip klausiamojo konferencijos organizatoriai. Universiteto Lie sakinio veiksmažodžio priešdėlio pakartoji mas, teigiamai atsakant į klausimą („Užsklen tuvių kalbos katedra ir Mokslų akademija, dė! duris? — Už“ ir pan.) taip pat aiškinamas, -konferencijos medžiagą išleistų atskiru leidi niu, reikėtų taip pat nepamiršti ir konferenci lyginat jį su analogiškais ugrų-suomlų jos dalyvių pageidavimo pradėti leisti Vilniuje kalbų dalykais. Arealinė tipologija gali tar specialų mokslinį žurnalą, skirtą baltų kal nauti kaip priemonė paaiškinti daugeliui lie botyrai. tuvių kalbos istorijos faktų. Viešnios iš Rygos savo darbuose, perskai Asp Ad. SOBLINSKAS tytuose konferencijoje, apžvelgė kai kuriuos
UNIVERSITETO LDAALR KONFERENCIJAI
ARTĖJANTI
„...Historia ėst magistrą vitae...“
Spręskime apgalvotai ir kokybiškai Laisvanoriškos draugijos armijai, aviaci jai ir laivynui remti (LDAALR), Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo pusmėnulio draugi jos, teikdamos aktyvią pagalbą mūsų tėvy nės ginkluotosioms pajėgoms, tuo pačiu su stiprina mūsų valstybės gynybinį pajėgumą. Daugelis išgarsėjusių karinių ir partizanų dalinių vadų, karių-didvyrių ir šaunių me dicinos darbuotojų kaip tik ir pradėjo savo garbingą kelią šių laisvanoriškų draugijų mokyklose bei rateliuose — užsiėmimuose, pratybose. Mūsų šalyje nėra tokios įmonės, įstaigos, kolūkio, mokslo įstaigos, kur nebūtų LDAALR ir Raudonojo Kryžiaus komitetų. Yra jie ir mūsų universitete. Jų dėka vien tik šiais mokslo metais universiteto organi zacijos eilėse paruošta šimtai neblogų šaulių, daugiau negu 50 motociklistų, dešimtys auto mobilistų, daugelis studentų įsigijo žinių apie radijo ryšius, išmoko plaukioti su akva langu, atlikti šuolius su parašiutais. Dalyvaudami miesto ir rajoninėse šaudy mo bei figūrinio motociklų vairavimo varžy bose, mūsų universiteto LDAALR atstovai užėmė prizines vietas, gavo garbės raštus, diplomus, pereinamąsias taures. Universiteto LDAALR organizacija viena iš didžiausių ne tik rajone, bet ir mieste. Joje yra apie 3000 narių. Toks kolektyvas pajėgus atlikti ir svarbesnius darbus! Šiuo metu universiteto LDAALR organi zacija pergyvena atsakingą momentą — fa kultetuose vyksta LDAALR komitetų ataskai tos ir naujų komitetų rinkimai. Gruodžio 12-tą dieną įvyks ataskaitinė universiteto LDAALR organizacijos konferencija. Šį už davinį LDAALR narių kolektyvas turi iš spręsti apgalvotai ir kokybiškai. Pravedus kai kuriuose fakultetuose ataskai tinius susirinkimus, išaiškėjo, kad ne visur
Vairuoti motociklą arba au tomobilį galima išmokti LDAALR organizacijos mo kyklose arba vairuotojų kur suose. Tokie kursai veikia ir mūsų universitete. Kasmet di delis skaičius mūsų universi teto jaunuolių ir merginų gau na motociklo ir automobilio vairuotojų teises. Kursuose dalyvauja taip pat ir kai kurie dėstytojai, LDAALR organi zacijos nariai. Mūsų organizacijos automoto sekcija turi savo žinioje dvi automašinas, penkis mo tociklus. Visa tai panaudojant, vien šiais mokslo metais buvo paruošti 23 automobilistai ir 35 motociklistai. Šiuo metu ruošiasi gauti teises 33 automobilistai, o 23 nariai mokosi vairuoti moto ciklą (trys gaus teises sausio
Kiek pavėlavę, bet ir istorikai suruošė savo pirmakursiams „krikštynas". „Krikštijo" trisdešimt du jaunuolius ir merginas, pasirinku sius istorijos specialybę. I studentų kavinę susirinko visas universiteto istorikų „eli tas", vadovaujamas fakulteto dekano A. Bendžiaus. Jauki aplinka, kvapnios garuojančios kavos puodelis sutlrpdė „barjerus“, skyrusius dėstytoją nuo studento, diplomantą nuo „fukso". Nelengvas „užduotis“ teko Įvykdyti šio vakaro kaltlnlnkams— pirmakursiai turėjo suvalgyti sausainį, storai pateptą garsty čiomis (juk ne veltui senovėje romėnai sakė, kad mokslo vai siai saldūs, tačiau šaknys karčiosl), išgerti ragą giros; išklau syti 4 — 5 metrų ilgumo (tikrąja to žodžio prasme) diplomantų testamentą; surinkti pirmą kartą universitete įskaitas Sėkmingai įveikę visus šiuos „barjerus“, pirmakursiai vien balsiai buvo priimti į istorikų „luomą". Netrukus Jie jau kaip lygus su lygiu daiyvavo istorinėje vik torinoje, kurioje varžėsi dvi istorikų rinktinės. Rinktinių sudė tyje I—V kurso istorikai, vadovaujami dėstytojų B. Daščioro ir S. Strumskio. Po įtemptos kovos autoritetinga žiūri komisija (Jos sudėtyje Istorijos mokslų veteranai J. Jurginis, A. Bendžius, A. Šidlauskas. R. Krutulytė ir dėstytoja S. Overaitė). ku riai pirmininkavo dekanas A. Bendžlus, nugalėtoju paskelbė penktakursio K. Malinausko komandą (konsultantas vyr. dėsty tojas S. Strumskis). Susirinkusieji paprašė istorijos mokslų daktaro J. Jurgln'o (žinomą Lietuvos istorijos specialistą) papasakoti apie įvairių enochu stuoentus. jų mokslo ir gyvenimo sąlygas. Pasakojimas buvo tikrai Įdomus. Sis vakaras ilgam išliks pirmakursių atmintyje. V MATONIS IFF V k. Istorikas
vienodai gerai buvo atliktas šis svarbus, turįs didelės gynybinės reikšmės, darbas. Daugelyje fakultetų šis darbas buvo užmirš tas arba buvo atliekamas probėgomis. Kai kurie komitetų pirmininkai ir nariai patys pasitraukė iš savo pareigų, o jei dirbo, tai be ugnelės ir atkaklumo. Eilė fakultetų orga nizacijų nepilnai sumokėjo nario mokestį. Yra ir daugiau trūkumų. Bet pagrindinė priežastis, žinoma, ta, kad išrinkti į komi tetą draugai ne visada sąžiningai atlikdavo savo pareigas. Per mažai dėmesio kreipė į žmones, jungdami juos į pravedamas prie mones, retai kreipdavosi pagalbos į partines, komjaunimo, profsąjungos organizacijas arba į fakulteto vadovus. Štai kodėl ir nenuosta bu, kad, artėjant varžyboms, būdavo ieško ma ir nerandama 5—10 gerų šaulių! Ataskaitiniai-rinkiminiai susirinkimai turi būti savo rūšies paskatinimas, postūmis lais vanoriškų draugijų darbui fakultetuose pa gerinti ir išplėsti. Padedant partinėms, kom jaunimo, profsąjungos organizacijoms ir fa kultetų vadovybei, reikia gerai paruošti ko miteto pirmininkų ataskaitas, užtikrinti LDAALR narių dalyvavimą ataskaitiniamerinkiminiame susirinkime ir organizuotai jį pravesti. Ypatingai rimtą dėmesį reikia atkreipti į kandidatus, renkant naują komitetą. Taip pat kruopščiai reikia parinkti draugus, suge bančius organizuoti pagrindinių LDAALR organizacijos sekcijų darbą: šaulių, automoto sekcijų, plaukymo, parašiutistų, radlo mėgėjų ir kt. Susirinkimuose turi būti išrinkti delegatai J universiteto LDAALR konferenciją, nuo 10 narių — vienas delegatas.
B. BLAŽYS
Nėra masiškumo mėnesį). Sekantiems kursams yra užsirašę 30 žmonių. Auto-moto sekcijos nariai šiais metais sėkmingai gynė universiteto garbę rajoninė’se ir miesto figūrinėse motociklo vairavimo varžybose. Rajonlnėse*varžybose drg. drg. Ra čiūnas ir Leonavičius tapo ra jono čempionais, o universite to komanda iškovojo I vietą ir gavo pereinamąją taurę ir I laipsnio diplomą. Miesto var žybose universiteto komanda laimėjo II vietą. Tačiau rimta kliūtis automoto sekcijos darbe — masiš kumo trūkumas. Šios sekcijos vadovai universitete ir fakul tetuose apsiriboja tik naujų vairuotojų ruošimu ir epizo
I
dišku komandų komplektavi II mu miesto ir rajoninėms var žyboms. Visai užmirštami nuo savų motociklų ir mašinų vai I ruotojai. Neorganizuojamos jiems nei varžybos, nei ko I lektyvinės turistinės išvykos, I nesupažindinaml jie su auto mobilio ir motociklo technikos naujienomis. Naujai perorganizuota automoto sekcija universitete ir fakultetuose turi pagyvinti naudingą šaliai darbą, pagau sinti savo eiles, kuo daugiau įjungti į jas studentų, admi nistracijos darbuotojų ir dės tytojų. Pr. Vėgėlė « VVU LDAALR org. automoto sekcijos pirmininkas
Žodis istorijos mokslų daktarui
J. Jurginiui!
Trūksta šaudyklos ir atskyrininkų LDAALR organizacijos šaulių sekcija yra gausi. Ji jungia keletą šimtų studentų. Šiemet du kartus buvo pra vestos tarpkursinės ir tarpfakultetinės šaudymo varžybos. LDAALR organizacija ne kartą šiais metais siuntė savo komandas į rajono bei miesto varžybas. Mūsų šauliai du kar tus iškovojo I vietą rajone. Pereinamąją taurę rajoninėse LDAALR šaudymo varžybose
Skamba studentiška daina...
laimėjo taip pat universiteto komandos. Tai džiugūs rezultatai. Tačiau šios sekcijos darbe yra daug trukumų. Šios sekci jos darbe dalyvauja, palygin ti, nedidelis skaičius šaullų-mėgėjų. Trūksta sistemin gų treniruočių šaulių meistriš kumui kelti. Tokia aukštoji mokykla, kaip universitetas, galėtų paruošti didesni šaullųatskyrininkų skaičių. Trūksta nuosavos šaudyklos. Dabar
mes nuomojame respublikinę šaudyklą, nors tai ir brango ka, ir nepatogu — toli nuo universiteto. Naujai išrinkti universiteto ir fakultetų LDAALR komite tai turėtų skirti ypatingą dė mesį šaudymo treniruočių lan kymui ir nuosavos šaudyklos įrengimui. GRŪDE VVU LDAALR Komiteto šaulių sekcijos pirmininkas
— Daug sužinojom, daug išmokom, tad turim ko ir Jus kyt..., — sako penktakursis Aloyzas Každallis.
Skani lietuviška gira, ypač
kai vaišina draugai...
pamo
Šių metų lapkričio 24 die ną nustojo plakusi jauno, ga baus mokslininko ir pedagogo Kazio Žiūraičio širdis. Liko tuščias dėstytojo pultas audi torijoje, neužverstas paskuti nis disertacijos lapas. Kazys Žiūraitis gimė 1930 metais kovo 10 d. Raseiniuo se, mokytojų šeimoje. 1953 m., baigęs LTSR Valstybinę Konservatoriją, Kazyš Žiūraitis tęsė studijas Maskvoje, Čaikovskio vardo konservatorijos aspirantūroje.
Nuo 1956 metų Kazys Žiū raitis dirbo LTSR Valstybinės Konservatorijos fortepijono katedros vyresniuoju dėstyto ju. 1961 metais Kazys Žiūrai tis paskiriamas Vilniaus Vals tybinio V. Kapsuko v. univer siteto Estetikos ir meninio la vinimo katedros vedėju. Skie pydamas meilę muzikai, Ka zys Žiūraitis prie katedros su būrė dideli studentų ir dėsty tojų kolektyvą. Jo pastango mis buvo suorganizuota eilė koncertų, vakarų. Būdamas geras savo spe cialybės žinovas, Kazys Žiū raitis savo patarimais daug padėjo jaunam katedros ko lektyvui. Per savo trumpą, bet kupi ną kūrybinio veržlumo gyve nimą Kazys Žiūraitis įnešė žy mų indėlį į Tarybų Lietuvos muzikinę kultūrą. Aktyviai pasisakydamas respublikinės spaudos puslapiuose, K. Žiū raitis sprendė aktualias kultū rinio gyvenimo problemas. Buvę jo mokiniai šiandien jau žinomi atlikėjai ir pedago gai. Šviesus Kazio Žiūraičio at minimas išliks jį pažinojusių draugų širdyse. Grupė draugų
Liga šuoliais ateina—pėsčia išeina Redakcija gavo laišką iš Gamtos fakulteto I kurso stu dento. Jis klausia: „Kam rei kalinga gydomoji fizinė kul tūra?44 Mes kreipėmės i vyr. dės tytoją K. Ambraziejūtę. Be abejo, Jos straipsnis su domins ir kičus musų skait ytojus*
Greta sportininkų, kurie treniruojasi atskirose sporto šakose, yra daug tokių studen tų, kurie pratybas lanko pa gal bendro paruošimo pro gramą. Silpnos sveikatos studentai yra paskirti į spec. medicininę ir spec. gydomąsias grupes. Jiems taikoma gydomoji fizinė kultūra, kuri yra praktinės medicinos šaka. Spec. medicininės grupės pratybų uždavinys — sveika tos stiprinimas, teisingos kū no laikysenos ugdymas, bend ro fizinio paruošimo pagerini mas. Pratybų metu studentai privalo išmokti organizuoti ir
pravesti rytinę mankštą Ir ga mybinę gimnastiką. Studentai užsiiminėja polik linikoje specialiai Įrengtame kabinete su reikalingomis gy domąją! fizinei kultūrai pra vesti priemonėmis. Pratybų metu atliekami koreguojantie ji pratimai Įvairiems defek tams pašalinti, kvėpavimo pra timai, kreipiamas dėmesys į teisingą kūno laikyseną. Čia užsiiminėjantieji skiriami pa gal susirgimus į atskiras gru pes. • Abiejose medicininėse gru pėse dažniausiai pasitaikantie ji susirgimai yra šie: 1. Širdies ir kraujagyslių sistemos pakitimai. 2. Kvėpavimo organų su trikimai. 3. Judamojo aparato susir gimai. 4. Myopia (trumparegystė). „Liga šuoliais ateina — pėsčia išeina" — sakoma liau dies patarlėje. Iš tikrųjų, daug
lengviau ligos išvengti, negu Ją gydyti. Dažnai klaidingai manoma, kad rūpintis savo sveikata turi tik pagyvenę žmonės. Studentai, paskirtieji Į spec. medicinines grupes, pri valo reguliariai lankyti pra tybas. Po ilgo nelankymo daž nai skauda raumenis ir greit pavargstama. Nuolatinis pra tybų praleidinėjimas, tai savo sveikatos žalojimas. Jau ru dens semestras eina Į galą, o Gamtos fakulteto I k. studen tai L. Gajauskas ir J. Chanlnas neatvyksta į spec. gy domosios grupės pratybas. Gerai lanko spec. med. gru pės pratybas FMF II k. mergi nos bei IFF II kurso studen tai. Jų pavyzdžiu turėtų pa sekti visų fakultetų studentai. Tą, kuris reguliariai nesimankština, galima pavadinti žmogumi, kuris sąmoningai stengiasi pasenti, sulaukęs 45 metų.
Kviečiame ir jus! Pagerbėme poetės atminimą Skambioji SALOMĖJOS NERIES poezijos lyra nusipelnė amžiną lietuvių tautos atminimą. Tarybiniam rytojui poetė paliko savo mažytį gyvenimą, kupiną nerimo, ugnies ir meilės žmonėms. Jos jauna širdis talpino savyje naujos epochos dramatizmą ir grožį, o laki mintis — naujo, socialistinio pa saulio idėjas. Salomėja atidavė liaudžiai visą save. Todėl tokia gili ir jaudinanti jos poezija, todėl jos vardo niekad „užmir šimo dulkės nenusės". .. .Pereitą šeštadienį i Aktų salę susirinko studentai ir dės tytojai pagerbti skambiosios lietuvių tautos lakšttngaloš šešias dešimtąsias gimimo metines. Dailininkė B. Jacevičiūtė papasa kojo savo atsiminimus apie Salomėją. Už prezidiumo stalo susirinkę rašytojas J. Būtėnas, doc. P. Užkalnis ir filolog. m. kand. D. Sauka įdomiai ir turiningai nušvietė Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos kelią, papasakojo apie išverstas ir ver žiamas į kitų tautų kalbas poetės knygas, pasidalino prisimini mais apie poetę. Po minėjimo Estetikos katedros studentai padeklamavo Sa lomėjos Nėries eilėraščių. „T. stud." inf.
Daug vargome, kol anteną pastatėme.
Tur būt, nedaugelis žino, kad mūsų universitete kulti vuojama dar viena sporto rū šis — radijo sportas. Šiuo sportu gali užsiiminėti kiekvienas studentas: nesvar bu, medikas ar filologas, tei sininkas ar ekonomistas. Terei kia tik geros valios ir darbo — ir prieš jus atsivers Ylaug įdomybių. Argi nemalonu iš girsti ausinėse tolimo draugo balsą, atskriejantį iš Anglijos, Prancūzijos, Kanados? O juk universiteto radistai jau yra iškovoję daug pergalių trum pųjų ir net ultratrumpųjų ban šitokią gų varžybose. Neseniai mūsų ultratrumpabangininkams bu vo įteiktas diplomas ,,Kosmos“. Jiems meteorinių ryšių metu pasisekė užmegzti ryšius
Pranašumas
Ateistų būrelyje Neseniai fakultete įvyko ateistų būrelio ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas. Ataskaitą apie būrelio darbą padarė būrelio pirmi ninkė G. Dirsytė. Praėjusia s mokslo metais būrelio nariai atostogų matu rinko ateistinę medžiagą įvairiose respublikos vietovėse. Buvo pravesta visa eilė susirinkimų, daugiausia kartu su astrofizikais. Ateistų iniciatyva beveik visų kursų studentai apsilankė Medicincc fakulteto prozektoriume, kur susipažino su žmogaus evoliucija. Pranešime buvo iškelti ir trūkumai: ateistų darbui dar trūks ta masiškumo. Jau dabar ateistų darbe jaučiamas pagyvėjimas. Grupėse pra vedami susirinkimai tema: „Kodėl aš netikiu?44, „Netikiu, bet ar aš ateistas?44 Ateistai ruošia programą, renka medžiaga stendui. M. SAULĖNAITĖ, FMF II k.
Studentų kavinėje Praėjusį šeštadienį žodinio žurnalo ..Įdomus susitikimai" klausytojai vėl susirinko į universiteto kavinę. Su antrojo numerio turiniu vakaro dalyvius supažindino 11 kurso ger manistė Zina Miškinyte. Po to visi mintimis nukeliavo į Is paniją. Teisės fakulteto dėstytojas Andrius Bulota plačiai papasakojo apie ketvirtojo dešimtmečio kovas, vykusias Is panijoje, supažindino su tenykščių gyventojų papročiais. Se kantį žurnalo puslapį atvertė alpinistas Aleksandras Štei nas. Dabar klausytojai persikėlė į kalnus. Aleksandras Štei nas savo pasakojimą pailiustravo įdomiomis spalvotomis fo tonuotraukomis. Studentai žavėjosi aušra kalnuose, matė te kančią saulę, žvilgančias ledynų keteras. Režisierius Kundelis papasakojo apie mūsų kinematografų darbus ir planus, apie naują meninį filmą „Aidas“, spalvotą komediją „Marš, marš! Tra-ta-ta!“ ir kt. Ypač visi apsidžiau gė, sužinoję, kad bus ekranizuotas E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“. V. VITKŪNAS (Mūsų koresp.)
su Belgija, Švedija ir kitomis šalimis. O kas turi tvirtas kojas, už grūdintą širdį, gerą orientaci ją, tas gali treniruotis „lapių medžioklės“ sekcijoje. Univer siteto „lapininkai“ 1963 ir 1964 m. m. iškovojo I vietą Respublikinėse „lapių me džioklės“ varžybose, dalyvavo 1963 m. Europos „lapių me džioklės“ čempionate. Vasaros atostogų metu or ganizuojamos stovyklos už miesto, kur radijo sekcijos na riai treniruojasi ir poilsiauja. Tad, kviečiame visus, kurie domisi radijo sportu, apsilan kyti radijo sekcijos bokštelyje ir tapti pilnateisiais mūsų bū relio nariais. Z. Rabačlauskaitė IFF, V k.
Mes jauni. Mes — geri — Devyniolika metų! Mes visiems atviri —Mes dar daug ko nematę.
Mes dar tikim daug kuo — Nusivilsim ne kartą. Mes nežinom — ieškot Ko nereikia, ko verta... Naivūs mes, per greiti — Patirties mums taip maža! Bet prieš mus — ateitis, Ir jau tuo mes pranašūs.
B. VELYVYTĖ IFF II k. Mūsų „lapininkai“ Europos čempionate.
Norint tapti akvalangistu Povandeninis sportas išsiskiria iš kitu sporto rūšių ne vien trumpa Istorija ir nedrąsiais žingsniais. Pernai teoretini paruošimo kursą išklausė Ir Išlaikė egzaminą 15 akvalangistu (užsirašę buvo virš trisdešimt), žiemos baseino plaukymo take liuose treniravosi taip pat nedidelė ir gana ne pastovi grupė, kurios branduolĮ sudarė Fizikos ir matematikos fakulteto studentai. Kontrolinėse varžybose, kurias surengėme pavasarį, visi, ku rie pastoviai lankė praktinius užsiėmimus, ne sunkiai įveikė trečiojo sportinio atskyrio ribą. Kadangi neturime kvalifikuotų teisėjų, tai varžy bų rezultatai nėra oficialūs. Nesant trenerio, nepavyko organizuoti ir praktinių pasinėrimų su apartais. Trenerių bei instruktorių trūkumas Ir yra didžiausia kliūtis akvalangistu sekcijos ke lyje. Instruktorių trūksta ir pačiame Vilniuje, šia
problema privalėtų susidomėti miesto ir respub likiniai LDAALR * komitetai. Rimtos kliūtys Iškyla ir aprūpinant sekciją in ventoriumi. Iš patirties aišku, kad vieno tokio plaukymo baseino nepakanka net buvusiam na rių skaičiui. Be to, pasinėrimams atviruose van denyse būtina įsigyti kelis . specialios aprangos komplektus, nes mūsų ežeruose ir vasarą van dens temperatūra nėra pakankamai aukšta. Reikia papildyti ir mūsų akvalangų skdičių, kurį sudaro tik du „Ukrainos“ markės aparatai. Mes tikimės, kad naujas LDAALR komitetas įveiks šiuos sunkumus, o naujos povandeninio sporto entuziastų jėgos pagyvins sekcijos veiklą Ir išves ją j pirmaujančių, įdomiausių sekcijų gretas. A. BARISAS Universiteto LDAALR komiteto Plaukymo sekcijos vedėjas
*
SVEIKI, BROLIAI DYKADUONIAI! Beje, Jūs manęs laukėte. Nuo pat praėjusiųjų mokslo metų! .. .Baigėsi mano .Akademinės“ atostogos. Tur būt, Jums da bar bus šviesiau ir karščiau. Atėjau — pačiu laiku! Komjaunimo komiteto raginamas, nes praėjusiame susirinkime pažadėjo man ilgas kojas, naują tep tuką ir.. . „kariško" parako. .. Pasikviestu savo jaunuosius draugus, kurie jau šviečia fakultetuose, ir šviesiu po universi tetą ir Čiurlionio bendrabučius, chemikų „rezidencijoje" ir stu dentiškame Taure. Aplankysiu ir tuos, kurie iki nakties keturių vaikščioja ant keturių, kuriem duona karti ir pyrago perdaug. Ką matysiu, ką girdėsiu ir regėsiu — kepinsiu savo spinduliais. Su pagarba „KOMJAUNIMO PROZEKTORIUS"
Nukentėjusio daina Kartus, kartus marių van lonėlls Dar kartesnis Vilniaus gėrimėlis. Gėriau, gėriau, pamečiau galvelę: Kaip aš girtas Tauran parkeliausiu.
NEAPSKAICIUOTOS SEKUNDES — Kad tik nešvystelėtų „Komjaunimo prožektorius“! Deja, II kurso buhalterinės apskaitos specialybės studentas ED. EIVA nespėjo. Tur būt, todėl, kad buvo neblaivus. ..
Imk. drauguži, mane už rankelių. Neški, mielas, ant savo petelių Į Taureli, i mano buteli — l tą minkštą mano patalėli.
Jau sužibo Tauro žiburėliai Ir pamatė mane draugužėllal. Ačiū, ačiū už tą paslaugėlę. Kad parnešėt mane sveikutėli. Bet nelemtas šitas
gėrimėlis brangų kambarėli. Verkiau, verkiau, balsiai aš raudojau. Atėmė iš manęs
Kur man dabar dėtis? vienas pagalvojau
PASITEISINO TF I kurso studentas KEREDZIUS: — Ką ten paskaitos, jei aš miego noriu.
imki, drauge, Tu mane, benami. Apgyvendink savajam lizdely. Daugiau niekad, pažadu, nege-alu Ir pasgėręs namo nesugrįšiu Užrašė
Albinas JONUITCS
— Vyrai, būkit žmonės! Prenumeruokit „Komsomolskaja Pravda“! (Taip prenumeruojama spauda antrame geografų kurse).
&
SKIERIS (IV k. geologas): — Leiskite jus nuraminti, drauge ŠPOKAI (II k. biolo gas), kad laiko dar marios... Sesija toli! Skolas likviduo sim!
Konkursas VVU komjaunimo komitetas pažymi, kad pagrindinė mūsų organizacijos darbo kryptis yra akademinis darbas ir politinis-ideologinis studentų auklėjimas. Pagrindinis darbas, sprendžiant šį klausimą, tenka grupėms. Siekdamas suaktyvinti komjaunimo grupių darbą, VVU komjaunimo komitetas skelbia KONKURSĄ GERIAUSIAI UNIVERSITETO GRU PEI IŠAIŠKINTI. Konkursas skiriamas Tarybų valdžios atkūrimo Lietuvoje 25-tosioms meti nėms pažymėti.
I. KONKURSO SĄLYGOS 1. Konkurse dalyvauja visos universiteto komjaunimo grupės. 2. Konkurso nuostatų vykdymą kontroliuo ja fakultetų komjaunimo biurai, grupės ir VVU komjaunimo komitetas. 3. Konkurso reikalavimai apskaičiuojami taškais.
II. KONKURSO REIKALAVIMAI 1. Už kiekvieną mokslo pirmūną skiriami 3 taškai. 2. Už kiekvieną skolininką prarandami
3 taškai. 3. Už kiekvieną mokslinį darbą, skaitytą SMD konferencijoje — 2 taškai. 4. Už kiekvieną visuomeninio įpareigojimo įvykdymą — 0,5 taško. 5. Grupei, turinčiai specialybės disciplinų vidurkį 4, 4,5 — 10 taškų. 6. Grupei, turinčiai visuomeninių mokslų vidurkį 4, 4,5 — 10 taškų. 7. Už spaudos platinimo plano (vykdymą (turima galvoje „Tarybinis studentas“ ir kom jaunuoliškas laikraštis) — 8 taškai. 8. Už kiekvieną fakulteto mastu organizuo tą priemonę — 3 taškai. III. KONKURSO LAIKAS, APDOVANOJIMAI 1. Konkurso rezultatus suveda ir paskelbia komjaunimo komitetas iki 1965 m. rugsėjo mėn. 30 d. 2. Premijuojamos, trys daugiausia taškų surinkusios, grupės: I- ji premija — ekskursija į Leningradą. II- ji premija — ekskursija į Rygą. III- ji premija — ekskursija į Minską. VVU KOMJAUNIMO KOMITETAS
DiKTAS VYRAS BUVO, DE3T1NELEJ ŽUVO... Ketvirto kurso teisininkas VYTAS VILUTIS. 1 Estetikos Ir meninio lavi nimo katedros dėstytojai ir studentai giliai liūdi, mirus katedros vedėjui KAZIUI ŽIŪ RAIČIUI ir reiškia užuojautą velionio šeimai ir artimie siems.
Nuoširdžiai užjaučiame gerbiamą kurso draugę AU RELIJĄ DRĄSUTYTE, jos my limam tėveliui mirus. I kurso medikai.
__ Estetikos ir meninio lavi nimo katedros vedėjui KA ZIUI ŽIŪRAIČIUI mirus, reiš kiame gilią !■' nuoširdžią užuojautą šeimai Ir artimie siems.
Istorijos ir filologijos fakulteto dėstytojų kolektyvas
Už redaktorių J. GIRDVAINIS
Slo numerio korektūra skaitė M. Montrimaitė ir D. Juknaitė
Mūsų adresas: Vilnius, Universiteto 3. Tele fonas: 7-79-17. Rinko ir spaudė LKP CK spaustuvė. L V 12123 Užs. Nr. 6981