visą saLią
vieny uires!
raRj/Bims sco nencas VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS IR TAUTŲ DRAUGYSTĖS ORDINŲ VALSTYBINIO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO, PARTIJOS, KOMJAUNIMO IR PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ SAVAITRA5TIS
LE1D21AMAS NUO 1950
METU BALAND2IO
15 D.
k Nr. 38 (1417)
1987 M. GRUOD2IO 11 D. PENKTADIENIS
KAINA 2 KAP.
|||)Įl||||||l|||l|r''''ū’”’'’'m'’''''''''i''''''nū''''l'!in'nnnH!!!!nnimnfftmntMmilllllllll|lll||llll||||l!||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||l||l|||||||||||||||||||||||||||||l||||ll|||l|||||||||||||l||||||||l;
UNIVERSITETO PARTIJOS KOMITETE P rtilos komitetas išanalizavo Universiteto partinės organizacli,... uždavinius Įtraukiant stu dentus 1 mokslo tiriamąll tiarba ir gerinant studentų mokslinės draugijos veiklą Partijos komitetas pažymėjo, kad Universitete vyksta teigia mi poslinkiai Įtraukiant studen tus i moks in| darbą Perorgantzuojant mokymą. plečiant stu dentu savarankišką darbą suda romos vis didesnės galimybės per mokymo procesą įtraukti studentus I mokslinį darbą Be to dabartiniu metu, suaktyvėjo ■studentų mokslinės draugijos veikla atsisakoma formaliu draugijos nariu, stiprinama or ganizacinė mokslinių būrelių velk.a Studentų mokslinei drau giai priklauso apie 35<V„ Unl verslteto studentų. kurie dirba IM būreliuose. Apie 600 studen tu dalyvauja atsekant ūkiskaiti ni darbus Fakultetuose kiek vienais metais organizuolamos SMD mokslinės konferencllos. is Populiaresnės tampa teminės konferencijos: ..Studentų svei kata .Gamtosaugos problemos" ir kt. Studentu mokslinis darbas oreantzuo'amas ir nauiomis for ai ■•mis Fizikos fakultete įkurtas ■indėnių mokslinls-gamybinfs btlrvs Magnetas“ Pagal gamy biniu kolektyvų užsakymus stu dentai atlieka sudėtingus dar bus konstruodami naujus prie taisus Kiekvienais metais Unlversltestudentai dalyvaula gamtos technikos ir humanitariniu mokslu darbu salunginiame konkurse. 1986/87 m m kon kurso respublikiniam turui bu vo patelkti 209 darbai iš lu ap dovanoti 58 (63) autoriai. Saunglniam turui pateikta 40 moksliniu darbų. Partiios komitetas oažymėjo kad įtraukiant studentus i mokslo tiriamąjį darba ir geri nant studentu mokslinės draugiveikla yra spręstinų proble mų Katedros dar lėtai reorgani zuoia mokymą sunkiai ruošiami moksliniai darbai salunglnlam 'arui mažai launųlu mokslinin ku vadovaula studentų darbams neveik neoraktlkuolaml skirtinru fakultetų ir skirtingu kated nu studentu sustvienillmal stu dentai menkai dalyvaula išradė•u veikloje. Partiios komitetas primtame nutarime nurodė kad katedros turi imtis ryžtingesnių priemo nių nėr mokymo procesą įtrauk ti. j,udėntus i mokslini darba S'udentu moksliniams būreliams turi vadovauti kūrvblšklausl ka., .ru dėstytolal Numatvta kad Kiekvienais metais fakultetu tarun bQtu peratestuolami MO būreliai įvertinamas moksmio vadovo ir būrelio nariu ■t-u-bas Universiteto SMD taryba iparetgota plačiau diegti naujas stu dentu mokslinės veiklos organi zavimo formas (studentu moksli niai gamybiniai būriai, laikini unimo kolektyvai tarofakulte. nes tarpkatedrlnės laboratoriir kt). pakelti tradicinių SMD Konrerencllu mokslini bei orgaJ,Zj n' lyki kruopščiau ruošti „'u^en,ū darbus salunglnlam mtos technikos ir humanitariU mokslu konkursui
Universiteto SMD taryba ir jaunųjų mokslininkų taryba Įpa reigotos tinkamai pažymėti stu dentų mokslinės draugijos 40ties metų jubiliejų. Partiios komitetas apsvarstė Universiteto kraštotyros klubo ..Ramuva“ darbą Buvo pažymė ta kad kraštotyros klubas prisi deda prie komunistinio studen tu auklėjimo, ruošia kraštotyri ninku kadrus renka kraštotyri ne medžiagą. Partijos komitetas pažymėjo, kad kraštotyros klubas .Ramu va" dar ne Iki galo panaudota visas galimybes formuojant stu dentu — klubo nariu aktyvia pozlciią; propaguojant tarybini patriotizmą Ir Internaciona’tzma. Visuomeninių profesiiu fakul teto kraštotyros skyriaus tarvba ruošdama kraštotyros organiza torius dar nepakankamai atsiž velgia 1 dabartiniu metu vyks tanti persitvarkymą, demokrati jos ir viešumo plėtolima. ideolo ginės kovos paaštrėlimą silpnai formuolamas studentu poreikis aktyviai dalyvauti šiame proce se Lėtai i klubo veikla Įtraukia mi teisės fizikos medicinos ir visu ekonomikos fakultetu stu dentai kitu tautybių jaunuoliai, mažai medžiagos surenkama
Kaip jau rašėme, šių metų aPkričio 25—30 dienomis Jere vane vyko pirmasis TSRS uni*ersitetų komjaunimo komitetų 'orumas („Uniforumas 87"), Apie H pasakoja LLKJS VU komtte° sekretoriaus pavaduotojas Gln*as MANIUŠIS:
cijose: komjaunimo organizaci jų darbo pertvarkymo ir internac'onalinio darbo klausimais. Trumpai apie kiekvienos iš jų darbą. Komjaunimo organizacijų dar bo pertvarkymo sekcijoje dau giausia buvo kalbama apie stu dentų mokslinės draugijos veik lą ir laisvalaikio organizavimą. Buvo daug įdomių minčių ir samprotavimų kaip pagerinti SMD veiklą. Plačiau apietai bus kalbama balandžio mėn. vėl Jerevane, kai susirinks SMD ir jaunųjų mokslininkų tarybų pir mininkai. Daug įvairių laisvalaikio or ganizavimo formų šalies uni versitetuose. Tai ir jaunimo cent ras Latvijos universitete, ir poli
v'sų pirma, norėčiau nuoSlr«iai padėkoti renginio šei mininkams — Jerevano univerSl,e'°_ komjaunimo komitetui T uz puikų organizavimą, nuoSlr^4 priėmimą, turiningą lais valaikį. Pamatėme daug istol'n'M paminklų, muziejų. Bet aoiausiai visi buvo dėkingi galimybę pabendrauti, pasial|nti darbo patirtimi ir probmmomis. Diskusijos vyko dviejose sek
apie buvusius Universiteto dar buotojus ir apskritai apie Uni versitetą. Partiios komitetas nurodė, kad kraštotyros klubas ..Ramu va" svarbiausiu veiklos tikslu turi laikyti savo narių auklėji mą tarybinio patriotizmo ir in ternacionalizmo dvasia iš mar ksistinių pozicijų vertinti kultū rini palikimą formuoti tvirtus idėjinius klasinius principus Vi suomeninių profesijų fakulteto kraštotyros skyriaus taryba tu ri peržiūrėti kraštotyros orga nizatorių ruošimą, ii priartinant prie dabartiniu metu keliamų reikalavimu Numatyta 1 kraštotyros klu bo veiklą įtraukti daugiau kitų tautybių studentu sudarant ia me atskiras sekcijas ar grupes, kurios tyrinėtu respublikoie gy venančių tautinių mažumu kul tūrini palikimą, puoselėtu ir Propaguotu jų dvasines verty bes Kraštotyros klubo taryba Įpa reigota suintensyvinti medžiagos susietos su Universitetu rinki mą nuolat prižiūrėti Universite to profesorių kapus stengtis iš aiškinti dar nežinomus į klubo darbą daugiau Įtraukti studen tu Iš teisės fizikos medicinos ir visų ekonomikos fakultetų
Įvairiose liaudies ūkio lakose, mokslo srityse vis plačiau die giama skaičiavimo technika. Šiuo melu visame pasaulyje (ir mūsų šalyje) gaminamos įvairios pas kirties bei galingumo elektro ninės skaičiavimo mašinos (ESM), pradedant personaliniais kom piuteriais ir baigiant pačiomis galingiausiomis vieningos siste mos mašinomis, galinčiomis at likti kelis arba keliasdešimt mi lijonų operacijų. Šiuolaikinės skaičavimo mašinos aprūpintos didžiulės apimties „atmintimis", galinčiomis talpinti milijonus ir milijardus ženklų. Atsiranda gali mybė ESM atmintyje saugoti di džiulius vienos ar kitos moksle srities arba profesinės veiklos informacijos kiekius, net ištisas bibliotekas. Tokia ESM atmintyje saugoma informaciĮa pagal iš anksto paruoštus programų kom pleksus, naudojant displėjus gali būti surasta. Išanalizuota, pa pildomai apdorota ir pateikta informacijos vartotojui, t. y. ati tinkamos srities specialistui, dar buotojui.
Taigi, šiuolaikiniai kompiute riai yra didžiuliai mūsų pagalbi ninkai. Tačiau reikia mokėti su jais bendrauti. Tam kiekvienas specialistas, ypač su aukštuoju išsilavinimu, turi įgyti nors ben drų žinių apie jų galimybes, pritaikymo kryptis, mokėti suda ryti savo reikalams kad ir ne sudėtingas programas. Darbo su kompiuteriais įgūdžiai įgyjami tik atkaklaus ir nuolatinio darbo dėka. Neveltui šiuos įgūdžius dabar pradedama įgyti dar vi durinės mokyklos suole. Todėl būtina žymiai išplėsti kompiuterių naudojimą mokymo procese auk štojoje mokykloje, juo labiau, kad po metų kitų j aukštąsias mokyklas ateis jaunimas, žinan tis bendravimo su kompiuteriais abėcėlę. Universiteto skaičiavime centras šiuo metu turi, galima sakyti, moderniausius mūsų šaly je gaminamus kompiuterius. Ta čiau jų turimas kiekis dar negali patenkinti visų Universiteto dės tytojų, darbuotojų ir studentų poreikių. Ypač trūksta mikro (personalinių) kompiuterių.
KOMPIUTERIZACIJA matyt, tai būtina
Jau greit užges visi Universiteto rūmų langai, bus užrakinti vartai, trakštelės raktas ir centrinių rūmų duryse. Liks Universi tete tik keli sargai, kurie jokiu būdu negalės žinoti, kas vyksta l visame kvartale, esančiame tarp M. Gorkio, B. Sruogos, Universi teto ir Tallat-Kelpšos gatvių—
Pastaruoju metu visame pa saulyje ypatingas dėmesys skiria mas taip vadinamiems persona liniams kompiuteriams, skirtiems darbo vietai automatizuoti. Šiuo laikiniai personaliniai kompiute riai yra palyginti maži ir lengvai telpa ant rašomojo stalo, tačiau pagal savo darbines charakteris tikas dažnai viršija šeštame de šimtmetyje — septintojo dešlmImečio pradžioje gamintų mašinųgigantų galimybes. Darbuotojas besinaudojantis personaliniu kom piuteriu gali turėti jam reikalin gu programų kompleksą ir infor maciją saugomą Įvairiuose maši niniuose nešėjuose — disketėse. Įjungus kompiuterį ir Įdėjus j diskavedžius reikiamas disketes galima atlikti reikalin gus veiksmus: skaičiavimus, brė žti grafikus, ieškoti informacijos, spausdinti darbo rezultatus rei kiamos formos dokumente. Per sonalinis kompiuteris gali būti sujungtas su didesnio galingu mo skaičiavimo mašinomis. Su jomis galima užmegzti ryšį jei, sakysime norima informacija, dėl atminties stokos nesaugoma personaliniame kompiuteryje arba tokia informacija yra kolektyvi nio naudojimo.
Kad kompiuteriai būtų efekty viai naudojami mokymo procese, būtina katedrose atlikti didelius paruošiamuosius darbus. Sufor muoti laboratorinių darbų už duočių kompleksus, parengti ir suderinti programas, paruošti didaktinę medžiagą ir įvesti ją į ESM atmintį. Tad kiekvieno dėstytojo, kuris ryžtasi panaudo ti savo dėstomoje disciplinoje kompiuterį, laukia didelis ir kruopštus darbas. Darbas dide lis, tačiau už jį bent šiuo metu, dėstytojui pedagoginio darbo krūvis neskaičiuojamas. Geriausiu atveju gali būti užskaitytos, ir tai nusižengiant instrukcijoms, kelios valandos metodinio darbo. Šias valandas dėstytojas į savo sąs kaitą gali Įrašyti ir paruošęs bei Universiteto spaustuvėje atspaus dinęs kelių lankų bet kurios paskirties leidinėlį — metodinius nurodymus, disciplinos programas — ir darbo, ir rūpesčių mažiau, plius spausdinta pozicija. Nega na to, paruoštos ir įvestos į ESM atmintj laboratorinių darbų užduotys, didaktinė medžiaaa, programos laboratorinių darbi* atlikimui nelaikomos spausdintais darbais. O juk tokią medžiagą (Nukelta j 2 psl.)
„UNIFORUMAS’ 87“. PIRMASIS BLYNAS. tinės dainos klubas Odesos universitete, ir paminklosaugos klubas Vladivostoke... Taigi, formų dauq. Bet visiems aktu aliausia problema — lėšos. Uni versitetų komjaunimo komite tai įvairiai sprendžia šią problemą. Štai, pavyzdžiui Kišiniovo universitetas išsikovo jo teisę 40 proc. nario mo kesčio pasilikti komjaunimo organizacijos reikalams. įdomu buvo išgirsti ir apie Maskvos universiteto patirtį perduodant informaciją. Prie komjaunimo komteto įkurtas
presscentres, kiekvieną mėne sį išleidžiamas biuletenis darbo klausimais, aktyviai darbuojasi viešosios nuomonės tyrimo gru pė, reguliariai organizuojami susitikimai prie „apvalaus sta lo" su komjaunuoliais ir pan. Internacionalinio darbo sek cijoje buvo aptariamas gana siauras klausimų ratas. Dė mesio centre buvo darbo su studentais — užsieniečiais or ganizavimas. Įspūdis toks, kad kitų internacionalinio auklėji mo formų ir nėra. Galbūt, tik mums taip atrodė. Juk mūsų Universitete mokosi tik 12 už
sieniečių, o kituose universite tuose — dešimtys, šimtai. Taigi, trūkumų organizuo jant diskusijas, buvo. Bet juk tai buvo „pirmasis blynas". Todėl tie trūkumai liko užgožti. Svarbiausia — mes turėjome daug laiko ir puikias sąlygas bendrauti, diskutuoti iki išnak tųGaila buvo skirtis bet vis kam ateina lainas. Išvykdami mes nesakėme „viso geriausio". Mes sakėme vieni k tiems „iki naujų susitikimų". Antrąjį „Uniforumą" apsiėmė organi zuoti Kijevo universitetas. ~ad iki sus iikimo Kijeve.
2 Tarybinis studentas
KOMPIUTERIZACIJA matyt, tai būtina (Atkelta iš 1 ps>.) bet kada ir bet kiek egzemplio rių galima atspausdinti ir opera tyviai įteikti studentams prieš kiekvienų užsiėmimų arba užsi ėmimo metu pateikti displėjaus ekrane. Paskutiniais keliais mokslo metais visi Universiteto dėstyto jai specialiuose kvalifikacijos kė limo kursuose įgijo būtinų ži
nių apie kompiuterius ir progra mavimų. Atrodė, kad beliko in tensyviai užsiimti dėstomų discip linų kompiuterizacija. Tačiau praktika parodė, kad to maža. Reikalai gerėja tik ekonominės kibernetikos ir finansų, matema tikos bei fizikos fakultetuose. Kituose mokymo proceso kom piuterizacija „buksuoja". Visų pirma todėl, kad dėstytojai ne
UNIVERSITETO KOMJAUNIMO KOMITETE Gruodžio 3 d. įvykusiame LLKJS VU komiteto posėdyje į TSKP narius rekomenduotas FF studentas G. Lapė. išklausytas LLKJS VU komite to sekretoriaus pavaduotojo G. Bartkaus pranešimas apie savi valdos plėtimo problemas. Nu tarta sudaryti komisijų, kuri iša nalizuotų savivaldos diegimų fa kultetuose. VU komjaunimo ko mitetas Išklausė informacijų apie EKFF ir FF komjaunimo komi tetų darbų įgyvendinant TSKP CK nutarimų „Dėl priemonių gir tavimui ir alkoholizmui įveikti". Nutarimo vykdymo kontrolė bus tęsiama visuose fakultetuose.
Svarstytos personalinės bylos. Iš VLKJS eilių pašalinti: už dar bo drausmės pažeidimų kolūki nės talkos metu, alkoholinių gė rimų vartojimų, komjaunimo do kumentų netvarkymų A. Petru lis, už tuos pačius nusižengimus, bei pažiūras nesuderinamas su buvimu VLKJS, medicininės pa žymos suklastojimų — V. Užusienis, griežtas papeikimas su (rašymu už darbo drausmės pa žeidimų, alkoholinių gėrimų var tojimų pareikštas V. Kasperavi čiui (visi IF studentai) Griežti pa peikimai su (rašymu pareikšti PEF studentams M. Mečkovskiui ir V. Dieniniu! — už alkoholinių gėrimų vartojimų.
I—I < O z < u
<
c/3
0 >N 0 H-1
<
Tylūs
laiptai — dar tylesni šešėliai...
LEDAI PAJUDĖJO. KAS VADOVAUS PARADUI? „Gimlasis kraštas" bene
la biausiai žurnalistikos spec'alybės studentų skailomas laikraštis (na, gal liek pat dėmesio skirame ir „Komjaunimo tiesai"). Taip drįstu teigti, todėl, kad šių me tų gruodžio 2 d. vakarų žur nalistikos katedros didžioji au ditorija, kurioje vyko susitiki mas su „Gimtojo krašto" redaktoriumi A. Cekuoliu ir jo pavaduotoju R. Valatka, pirmų kartų per neilgų savo gyvavi mų pamatė tiek busimųjų žur nalistų (ir žurnalisčių) vienoje krūvoje. Ir svarbiausia — visiems įdo mu. Vienas, ranka galvų parė męs, ausį priekin iškišęs, ki ta, net truputėlį prasižiojusi, klauso A. Cekuolio. O šis pasa koja, kaip laikraščio tiražas nuo 12 tūkstančių padidėjo iki 60 — buvo ne taip paprasta atsi sakyti įvairių titulų išvardijimo, seno, visuotinio liaupsinimo laikmečio suformuoto žurnalis tinio stiliaus, nelengva ir šian dien, „ieškant Tiesos, tos, iš didžios'os T raidės". Na, o vėliau — klausimai, gal net spaudos konferencija: klausimas — atsakymas, vėl klausimas — vėl atsakymas... Pasitaikė net
ir icip — klausimas dar neužduotas, o A. Cekuolis jau rėžia at sakymų auditorijai. Labai ma lonu, kad „Gimtojo krašto" re dakcijos darbuotojai j priešais sėdinčiuosius žiūrėjo ne kaip į studentus, bet kaip į kolegas (manau, ne todėl, kad tarp mūsų sėdėjo ir keli žurnalistikos kaledrų dėstytojai), ir būtent toks požiūris leido kalbėtis at virai. Tai, kad tokie pašnekesiai yra reikalingi, ypač šiandien, manau, niekas nesiginčys. Jie turėtų tapti tradiciniais (pvz., kitas: su „Komjaunimo tiesos" darbuotojais), nes žurnalistų mo kymui bei žurnalistiniam dar bui tai duoda 50 kartų dau giau naudos, negu kokia formulėmis primarginta logi kos paskaita. Galbūt, šie susiti kimai iškrufintų Pressklubo vei klų, būriu suėjus skatintų gin čytis dėl vienokių ar kitokių problemų ir ieškoti būdų jas išspręsti. Gal tai padės atsi kratyti tos „liūdnos kasdieny bės", užplūdusios kai kurias mūsų spec alybės studentes (tu riu omenyje publikacijas „Uni versiteto žurnaliste").
Romas JANKAUSKAS
turi galimybių patogiu laiku lais vai prieiti prie displėjų arba kompiuterių. Šiuo metu visos kompiuterių klasės praktiškai nuo 9 iki 21 vai. užimtos studen tų. Retkarčiais, pavyzdžiui, mik rokompiuterių DVK klasė, būna laisva nuo 19 vai. Bet juk tai absoliučiai nepatogu. Esant to kiai situacijai dėstytojai praktiš kai neturi galimybės dirbti su kompiuteriais, ruošiant studen tams užduotis ir kita. Ma tyt, atėjo laikas, kad kiekvienoje katedroje, bū tent katedroje, būtų bent po vienų kompiuterį. Ir turbūt visiš kai nenormali padėtis, kad šiuo
metu mikrokompiuterių neturi net tokios katedros kaip ekono minės kibernetikos ir finansų fakulteto ekonominės informaci jos ir matematikos fakulteto ESM įrangos, kuriose dėstomos pro gramavimo arba su kompiuterių panaudojimu susijusios discipli nos — tiek studentams, tiek specialistų tobulinimosi fakulteto klausytojams, tiek Universiteto dėstytojams. Ir antra, matyt bū tina ieškoti galimybių, kad kiek vienas fakultetas turėtų bent po vienų kvalifikuotų informacijos mechanizuoto apdorojimo spe cialistų, kuris galėtų konsultuoti to fakulteto dėstytojus, ruošti
fakulteto valdymui programų kompleksus arba eksploatuoti amus. Toks specialistas, turint fakultete mikrokompiuterius, lėtų pakeisti 2—3 laborantus. Problemų kompiuterizuojant mokymo procesų tikriausiai yn ir daugiau. Galbūt be čia pami nėtų sprendimų gali būti kitų. Savo nuomonę galėtų pareikšti suinteresuoti dėstytojai, katedrų vedėjai, fakultetų dekanai. Laikas nelaukia. Mokymo proceso kom piuterizavimo problemas reikia spręsti šiandien.
G Vaškelis (studentas). Mūsų diskusija — ankstesniųjų tęsi nys. Tačiau norėtume pradėti nuo to, kas yra Dainų šventė, kokios jos organizavimo proble mos. J. Mikutavičius. Pagrindinė problema — šventė tampa šven te ne visiems, atsiranda riba tarp atlikėjų ir žiūrovų. Šventė, vos prasidėjusi, tampa nuobodi. Vingio parko estrada nepritai kyta šiai šventei: bloga akusti ka, garso stiprinimo aparatūra. Tos problemos niekas nebesprendžia, nors 1975 m. rekonstrukci jos projektas buvo parengtas. Euvo numatyta statyti amfiteat. rų (kaip Latvijoje ir Estijoje), tačiau projekto buvo atsisakyta, nes Vingio parkas yra universa lus, čia vyksta žirgų lenktynės, sporto renginiai, o Dainų šventė vyksta vieną kartą per 5 me tus. Pakenkė ir tai, kad nebuvo viešų Dainų švenčių aptarimų, išėję leidiniai buvo daugiau re prezentacinio pobūdžio. Dabar jau yra paskelbtos da tos, kada vyks vieši scenarijų svarstymai. P. Subačius (studentas). Jūs iškėlėte šventės liaudiškumo problemą. Jei šventė liaudiška, tai ji daroma liaudies ir liau džiai. Visi žino, kad vyksta Dai nų šventė, visi pamato per tele viziją, pamato pompastišką do kumentini filmą, bet pačioje šventėje dalyvauti negali. Joje dalyvauja nedaugelis. O ir tie, kurie patenka, turi „praeiti tik rinimą", kas tikrai sugadina šventinę nuotaiką. A. Vaidila. Dabar įsigali kri tikavimo tendencija. Kritikuoja daug, tačiau siūlo mažai. Įsigi linę j tą kritiką, betaisydami ne sklandumus dažnai padarome dar blogiau. Gerai, atsisakysim mili cininkų, bet mūsų žmogus toks, kad klauso tik uniformuoto. Siū lykite, ką daryti, bet atsižvelki te ir į organizatorių padėtį. V. Bružaitė (studentė). Manau, kad toks sprendimas jau ras tas. Kai vyko „Baltika", „Roko maršas per Lietuvą" pirmiausia buvo suleisti žmonės su bilie tais, o vėliau visi norintys. Gal taip ir daryti? B. Genzelis. Dainų šventė vir to renginiu, degradavo. Tiek or ganizacija, tiek ir repertuaru. Visos lėšos metamos tam, kad būtų šventė. Šventė tiems, kurie atvažiuos ir sėdės pirmose eilė se. Tai ar tokios šventės reika lingos? Ir apie liaudiškumą ne galima kalbėti. Repertuare įsiga li grafomanija. O mes tokias šveftes reprezentuojame kaip liaudies. Kalbu ir apie choreog rafiją. „Žalgirio" stadione iš žmo nių daromos figūros, skaičiai ir šūkiai tam, kad būtų gražus vaiz das iš lėktuvo. Ką tai turi ben dra su lietuvių liaudies tradici jomis? P. Subačius. Mes einame mėgdžiojimo keliu. Kas daroma šalies didžiuosiuose stadionuose, nėra lietuviška. A. Vaidila. Tačiau nacionali nės tradicijos nėra kažkas ne kintama, o Lietuva nėra užda ras, kraštas, kuris turi atsiribo ti nuo kitų tautų kultūros. Rei kia atiduoti pagarbos ženklą jai, o tai ir yra daroma daina ir šokiu. Žinoma, mūsų epochai būdin ga, kad iš didelio stropumo mes kartais prarandam nacionalinius bruožus, bet tai galime pastebė ti visose mūsų gyvenimo srity se, ne tik kultūroje. V. Bražaitė. Vėl norėčiau pri minti „Baltiką". Matėme tikrai liaudišką kultūrą, o ne jos su rogatą, kurį demonstruoja „Lie tuvos" ansamblis. O lietuviški nacionaliniai kos tiumai! Tos „lietuviškos" kasos,
kaspinai, sijonai ir t. t. Tai tam pa uniforma. Ar ne geriau bū tų prisiminti pirmąją Dainų šventę, kai iš tikrųjų buvo eina ma su tikrais liaudiškais drabu žiais. Ir tai buvo tikra. O da bar dailininkai paruošia eskizus, kostiumai gaminami serijiniu būdu, žmonės tampa vienodi. J. Mikutavičius. Taip, prob lema egzistuoja. Nacionalinis kostiumas nebėra vertybė. Mes neturime dirbtuvės, kuri gamin tų tautinius kostiumus. Ieškome būdų, kaip įsteigti tokį cechą respublikoje. B. Genzelis. Anksčiau viskas buvo liaudiška, tradiciška, o da bar kostiumus kuria dailininkai, juos tvirtina meno tarybos ir t. t. Tai ar čia liaudies? Tai sti lizacija pagal liaudies motyvus. O kodėl turime būti uniformuo ti? Leiskite reikštis iniciatyvai pagal regionus. Jei toliau viską reglamentuosime, visiškai ati-
kad Vingio parke gali skambėti ne kiekviena daina... D. Sauka. Tačiau tos dainos neskamba. Kažkas kažkur dai nuoja, bet neskamba. Ar negali ma į organizacinį komitetą įtraukti V. Janulevičiūtės, E. Vyčino. Jie tikrai padėtų parengti repertuarą. J. Mikutavičius. Rengdami dainynėlį mes su jais jau konsultavomės. O jie chorinėje mu zikoje nėra kompetentingi. Akademiniai chorai, dalyvaujan tys dainų dienoje, autentiškų liaudies dainų nedainuoja, o tas dainas, kurias siūlo V. Janulevičiūtė ir E. Vyčinas norime nau doti nerežisuotam veiksmui po koncerto. D. Sauka. Malonu, kad jauni mas laikosi tokios sveikos pozi cijos, siekia griežtai užkirsti ke lią tam liaudiškam kičui, tad gal pabandykime jam padėti? A. Vaidila. Liaudiškos šventės tikslas — kad liaudis būtų da lyvė. Liaudiškumo neapsprendžia žmonių skaičius. Liaudiškas ren ginys tada, kai jis atspindi jos būtį, sąmonę. Šiandien daug ką diktuoja tempai. Iškyla tradici jos ir novatoriškumo problema. Noras išsaugoti autentiški ną yra geras ir suprantamas, tačiau vis labiau linkstame prie meno demokratizacijos tendencijos. G. Vaškelis. Bet mes norime ne surogato, bet tikro meno. P. Subačius. Mes bandome se ną liaudies kultūrą jungti su klasikine kultūra. Bet tai nėra mūsų kultūros įtraukimas į pa saulinę kultūrą — tai pasityčio jimas iš mūsų ir iš pasaulinės kultūros. B. Markevičienė. Man atrodo, kad tas nepasitenkinimas mūsų dainų šventėmis yra visai pag rįstas ir natūralus. Tai procesas, kuris vystėsi ir atėjo iki tokios formos, kuri jau nebepatenki a. Nepasitenkinimas gimė ne su paskutine Dainų švente, bet tik nebuvo sąlygų viešai diskutuoti ir kalbėti. Reikia susitarti būtį Dainų šventei ar nebūti? Man atrodo, kad šioje diskusijo je painiojamos sąvokos: Dainų šventė ir liaudies šventė. Dainų šventė tada, kai žmonės ateina ir dainuoja dainas. Tačiau turi teisę egzistuoti visoks dainos interpretavimas. Jei kolektyvas nebus įtrauktas, nebus įtraukia mas į masę, dalyvaus kaip atski ras vienetas, tai nebus to feno meno, kurį vadiname Dainų švente? Tai kas gi yra ta Dai nų šventė, j kurią ateinama? Lie tuvoje egzistavo tas vadinamas liaudies dainavimas, o po to, kaip nacionalinis reiškinys bū rėsi akademiniai chorai. Taigi, dabar turime Dainų šventę, kaip akademinių chorų šventę. Ne pasitenkinimas ja ir pagimdė mūsų „folklorinių judėjimų" ban gą. „Skamba skamba kankliai ir kt. kaip tik ir yra atsvara šiai stilizuotai akademinių chorų šventei. Bet ar galime paneigti akademiškumą, kuris turi tautos istorijoje išsikovojęs tam tikras pozicijas? XXX
TIKRA AR NETIKRA? Baigėsi „Filologijos ruduo-87". Šiandien grįžtame tik prie dis kusijos „Tikra ir netikra liau dies kultūra", kuri Įvyko lap kričio 30 d. filologijos fakultete. Joje dalyvavo: LKP CK Kul tūros skyriaus darbuotojas A. Vaidila, Kultūros ministerijos Kultūros švietimo (staigų sky riaus viršininkė B. Markevičie nė, mokslinio-metodinio kultū ros centro direktorius J. Miku tavičius, Universiteto dėstytojai: profesorius, filologijos m. dr. J. Palionis, profesorius, filologi jos m. dr. D. Sauka, profeso rius, filosofijos m. dr. B. Genze lis, bei fakulteto studentai. Pa grindinė diskusijos tema — Dai nų šventės problemos. Pasisakymus spausdiname su trumpintus.
truksime nuo bet kokių liaudies tradicijų. P. Subačius. Anksčiau buvo natūrali atranka, išlikdavo tai, kas buvo geriausia. J. Palionis. Mums rūpi tai, kad iki šių dienų liaudies meną suvokiame kaip kaimo žmonių meną. Dabar j liaudies sąvoką įeina ne tik kaimo, bet ir mies to žmonės. Jeigu mes laikysimės tokio tradicinio požiūrio, kad liaudies menas yra kaimo žmo nių menas, tai ir repertuaras tu rėtų remtis kaip tik tomis kaimo žmonių dainomis, įvairių regio nų dainomis. Pritariu, kad mums reikėtų daugiau autentiškumo, o stilizavimas tikrai nereikalingas. Mes mėgdžiojame kitus, kuo to liau, tuo labiau tolstam nuo liaudies. Ir ta tendencija paste bima ne tik pas mus, Reikėtų atsisakyti to pigaus puošnumo, tų blizgučių, kas tikrai nėra liaudiška. Reikėtų laikytis autenr tišikumo mene, kuris mūsų tauto je per ilgus amžius susikristali zavo. Ir turėti savitą veidą, o ne tokį sudurstytą. G. Vaškelis. Kokie gi šventės repertuaro vertinimo kriterijai, kodėl trūksta tikro liaudiškumo? J. Mikutavičius. Jūs žinote,
Algirdas KVEDERAVlClUS EKFF ekonominės informacijos katedros docentas
Diskusiją baigiame klausimu. Dar daug jų nepaliestų, dar dau giau neišspręstų. Ką galvojate jūs? Ar sutinkate su pareikšto mis mintimis? Ar turite konkre čių pasiūlymų?
Užrašė V. BRAŽAITL G. VAŠKELIS
3 Tarybinis studentas
INDIJOS KONTRASTAI Įspūdinga Indijos dalis yra Bengalija. Prie Bengalijos llanki anglai pastatė Kalkutą su plačiomis gatvėmis. erdviais parkais, gražiais skverais. Di dingi stovi karalienės Viktoruos rūmai, nors aplink parkuose va'kšto pulkai karvių. Prie Kal kinis mačiau didingąjį Gangą, besimaudančius šventojoje upėle maldininkus. Dž. Neru Gangą vadino indų kultūros ir civilizacijos simboliu, nes Gan ge slėnyje ant upės kranto dar arijai statė šventyklas. Gange išbarstyti M. Gandžio. Dž. Neru. Budos pelenai. Buda me tė iššūki induizmui Ir kastu vergi lai ir skelbė pažangesni mokymą Deia. po mirties tam suoliai ii sudievino ir budizmas tapo viena stambiausiu religijų pa lulyje. Ir dabar didžiausia daugelio indų svajonė yra būti sudegintam ant Gango kranto, indai mirusiuosius degina vaka re lauže, turtinguosius — sanda lo kitus — mango medžio, o pele nus Išbarsto. Ten nėra kapų In dų niekas nemoko, kad reika bi joti mirties todėl mirtis nėra blogybė, gyvenimas dažnam sun kesnis. Gedulo spalva yra balta. Ka kutą nustebino mane kele tą kartų. Prieš skrisdamas iš Bombė|aus i Kalkutą siunčiau te legramą mano pažįstamam, dak tarui Ramui Coudrlui iš Karagpūro technikos instituto, kad ge gutės pirmąją mane sutiktu Kalkutos aerouoste. Po poros die nų gavau telegramą kuria Ramas informavo, jog nei plrmąlą nei antrąją gegužės ma nęs nesutiks nes švenčiama Ge gužės l-ojl. Pasirodo. Kalkutos valstijos vyriausybė yra komu nistinė Ir gegužės šventės šven čiamos kaip Ir Vilniųie. Aš ne paklausiau Ramo ir vis tik nu skridau Išeidamas iš aerouosto vletol laukto Ramo pasveikini mo Išgirdau lietuvišką: „Sveiki atvykę“. Mane pasitiko TSRS konsulate Kalkutoj dirbantis vil nietis Audrius Pliuškevlčius Jis nusivežė mane i namus, su žmo na Irena pavaišino lietuviškais šaltlbarščlals ir kotletais su bulvėmis pasikeitėme naujieno mis. Kalkutos Įžymybė yra botani kos sodas kuriame auga unikaus gamtos paminklas — 350 metru skersmens banjano medis turintis 600 kamienų. Banlano medžiai auga ne tik Bengalijole - ių mačiau Ir priešingoje In,Jt°s Pakrantėje — Bombėiule. iš saku Pradeda augti šaknys, oaslekla žeme ir susidaro nauji kamienai. Tačiau Kalkutos ban tanas tikras šių medžių karalius.
Pabaiga. Pradžia Nr. 36.
Iš Kalkutos traukiniu važia vau | nedideli Indijos mastais matuojant miesteli Karagpūrą. turinti vos 1,2 mln. gyventojų. Juk Delyje. Bombėjuje ar Kalku toje gyvena gerokai virš 10 mln žmonių. Šiltas ir drėgnas Ben galijos Įlankos klimatas, nepa prastai derlinga žemė sudarė puikiausias sąlygas žemės ūkiui. Čia auga geriausia Indijos arba ta čia išauginami trys iavų derliai per metus. Kiek akis už mato driekiasi ryžių laukai. Pus nuogiai vyrai ir sariais apslvyniolusios moterys vandenyje Plovė ryžius, tuojau pat vėl arė žemę ir sėjo naujus. Tarp ry žių lauku pagal geležinkeli nusi driekę kokoso palmių, bananų ir mango giraitės. Šių vaisiu krūvos gegužės mėnesi stūksojo turguose ir gatvėse — kam tik ką nuskintų kam nu luptų ar net supjaustytų. Čia pat stovi nendrių krūvos. Jei iš troškęs o 40“ C temperatūroje esi nuolat Ištroškęs, pardavėjas paima vieną nendrės lazdą pa kiša po presu. Išspaudžia stikli nę saldžiarūgščių sulčių ir troš kulys trumpam numalšintas De ia. nuo tų sulčių, kokoso riešu to ir kitu egzotiškų valgių Bom bėjuje teko kreiptis net I gvdytoią Indams šventraščiai drau džia valgyti vakarykšti maistą, nes ii esą apipuola piktosios dvasios Nesunku suprasti, kas tokiame karštyje yra tos pikto sios dvasios Pasiturinčiu šeimų moterys retai dirba. Jos saugo namų ži dinį. moko valkus grožio, meilės žmogui gamtai. Tik vieno mano nažjstamo prof. Rao iš Bombė jaus žmona dirba mokytoja bet nę dėl pinigų trūkumo nes vy ras labai gerai uždirba. Indai dažniausiai valgo pirš tais Sulipdo Pirštais ryšių ru tuliuką pamirko padaže ir burnon. Ta pati daro su daržovė mis. Tačiau man paduodavo Įrankius. Kai kuriose šeimose moterys neidavo kartu su svečiu prie stalo arba laukdavo kol vyrai pavalgys Pažįstamų pro fesorių šeimose Bombėiule Ir Delvle pietus ar vakariene su dėdavo ant atskiro stalo. Svečiai imdavo lėkštutes Įsidėdavo ka nori Ir stovėdami ar kur nors sėdėdami valgydavo Valgant gaima išeit su lėkštute i balkoną ar 1 kitą kambarį. Indiios miestuose svarbiausia vieta vra turgus Karagpūre aš paprašiau dr. Coudri nuvežti mane i miesto centrą Jis nuve žė i turgų Rytų turgūs iš tik ro isoūdingi pilni egzotišku vai siu Ir daržovių. Čia pat švento sios karvės vaišinasi viskuo, o (nukelta į 4 psl.)
Tylu. Tylą sudrumsčia knygynėlyje suskambęs 9«li skambinti j knygyną naktį? O gal tai...
telefonas. Kas |
I. VISKAS PRASIDĖJO NUO SKELBIMO. . . su atitinkamu turiniu, tikslia su sirinkimo data, laiku ir vieta. Tą rugstjo vakarą Centrinių Universiteto rūmų fojė buvo pa naši | didžiuli skruzdėlyną. Au toritetinga priėmimo komisija — interklubo taryba ir senieji nariai. — kad ir pripratusi prie tokio naujokų antplūdžio, net nebandė slėpti savo nuostabos. Kažkas, pamenu, net skaičiuoti susirinkusius bandė, bet bevil tiškai tuojau pat numojo ranka. Tik supratom: kiekvienais me tais norinčiųjų vis dauųėja. Bet. deja, ar neįprasta, net Iš kilminga aplinka (Rektorato po sėdžiu salė), ar kantrybės stoka (paskutinieji [eiti galėjo tik apie 23 vai.), daugeli vertė pasukti namo net nepravėrus durų. Ką gi — liko patys šauniausieji, pilni netikėčiausių Idėjų ir pa siūlymų. Kiekvieną Išėjusi iš sa lės, apipildavo klausimais: „Ką ten daro?“. „Ko klausia?“... Kas vis dėlto atvedė studen tus i priėmimą? Išgirdome įvai riausių atsakymų — ir lėkštu, ir gana originaliu. Vieni savo atėjimu tikisi „pagyvinti in terklubo veiklą", kiti planuola būsimas kel'ones po Sąjungą (ir užsienį!)... Draugiško pokalbio metu, kai kam Jis pasirodė Iro niškas. bet tai netiesa. — iš kar to rikiavosi pavardės tų kurie kiekvieno mūsų nuomone, verti tapti „Juventus“ nariais Tokių priskaičiavome apie trisdešimt. II PASKUI BUVO DAR NE KRIKŠTYTŲ FUX'U VAKARAS... Tokia lau tradicija: yra tavo pavardė kandidatų [ klubo na rius sąraše, būk malonus, ro dyk. ko esi vertas; o tada vy resnieji nuspręs: tapsi tu tuo „tlkruolū". ar ne. Štai ir vertėsi fux’al per gal vas. Rinkosi vakarais, tarėsi kuo nustebinti visko mačiusius senius. Susiskirstę mažomis gru pelėmis, ruošė atskiras progra mas kurias vėliau sulipdė I vie ną didelę. Laiko pasiruošimui Jie turėjo gana mažai: vos sa vaitę: mat skubėti vertė prasidedanč'os talkos kolūkiuose. Ta čiau su užduotimi susidorojo šauniai.
KAIP TAMPAMA
„TIKRAISIAIS NARIAIS“ . .. Šįsyk tarsi susikeitėme vietomis: senieji nariai turėjo išsikovoti garbingą naujokų ,salos“ gyventojų vardą, žodžiu, pretendavo j jų draugus, o pa klusnieji fux’al tapo didžiausiais šaipūnais. Štai ir sprendė ..vete ranai“ galvosūkį. pasirodžiusį neįkandamu; žaidė futbolą, tiks liau. saugojo vartus, o žavingos fux’ės — prie 11 metrų linijos, šoko įvairių epochų šo kius — koks siaubas: valsą vos vienas kitas sušoka, o čia tango, menuetas. ., Keisčiausias fux’ų sprendimas buvo šiems šokiams parinkti ta pačią — Itin ne’yr’šką, muziką. M ielašird ingai leisdami šaipy tis iš savęs, senieji interklublečiai su didžiausiu pasitenkinimu galvojo ape būsimas skraudėjų krikštynas. Fux’am$ greitai pabodo žiūrė ti i besimalančius senius, todėl pagaliau nutarė parodyti savo Drogramos „ašį“ — pačių su kurtą videoklipą pavadinimu: „Kai lijo Anglijoj lietus“. III. KRIKŠTAS Išmušė didžioji ..atsiskaitymo valanda“ kurios taip laukė se niai. o ir fux’ai ne ką mažiau — nuo šiandien jie bus įrašyti j t’krąjj interklubo ,,Juventus“ narių sąrašą. Tą vakarą istorijos fakulteto valgykla virto prašmatniausiu grožio salonu, žinoma, galima ginčytis ar visi ten apsilankiu sieji liko patenkinti. Ne kiekvie nam vaikinukui atrodė garbinga tapti šiek tiek panašiu i mergai tę. .. Vaivorykštės spalvomis švytėjo plaukai, raudonavo skruostai, blizgėjo akys. O ko kios šukuosenos. Aksesuarai! Reikėjo juk fux’us papuošti, pri lyginti seniams, kurie tą vakarą buvo sumanę padaryti tikra švente ne tik jauniesiems Inter klubo nariams, bet ir sau. Di džiai iškilminga sveikinime ko manda ir netikėčiausi sveikinimo žodžiai bei rankų paspaudimai. Kuklios vaišės, gera muzika, šypsenos ir iuokas — rodos tiek nedaug tereikia, kad būtu links ma. kad būtų smagu ir gera žmonėms, kuriuos vienija bendri interesai, bendras darbas, lais valaikis. bendri rūpesčiai. Todėl kviečiame. Ateikit. Tie. kas nori Linksmai ir turiningai praleisti laiką. Tie, kas nori tu rėti daug draugų. Ateikit. Ne tik pirmakursiai. Ateikit. Su sa vomis idėjomis, mintimis, origi naliais pasiūlymais. Laukiame ir tikimės.
Jolita KJRKILYTE
SURINKO LIETUVIO RANKA, DOVANOJO > LIETUVIO ŠIRDIS „Mes, dr. Vaclovas Dargužas (Andreas Hoferis) ir Vilniaus V. Kapsuko universiteto Rektorius prof. dr. Jonas Kubilius, nu sprendėme ir savo parašais tvir tiname, kad dr. V. Dargužas do vanoja Vilniaus universitetui sa vo 384 vienetų senovės žemėla pių ir dokumentų kolekciją. Dr. V. Dargužo kolekcija ar jes dalys bei atskiri vienetai ne gali būti perkelti niekur kitur, o privalo likti Vilniaus Universi tete". Šiandien Vilniuje yra keturios stambiausios knygų saugyklos LTSR knygų rūmai, Mokslų Aka demijos, Respublikinė ir Vilniaus universiteto bibliotekos. Jcse sukaupta beveik 18 mln. leidinių. Toli gražu ne kiekvieno Europos miesto gyventojai gali pasigirti tokiu turtu. Jau XVI a. karaliaus Žygimanto Augusto knygų kolekcija galėjo drąsiai varžytis su bet kurio to mer to apsišvietusio Vakarų Europos didiko biblioteka. Šis ir dar keli smulkesni knygų rinkiniai buvo 1570 m. įkurto busimojo Universiteto bibliotekos ker tinis akmuo. Bėgo me tai, šimtmečiai, gausėjo bib liotekos fondai, kito jų turinys - mažėjo teologinių leidinių, daugėjo medicinos, gamtos moks lų, visuomeninių mokslų knygų. „Maištingojo" Universiteto už darymas 1832 m. buvo skaus mingas nuostolis Lietuvos kultū rai, mclrslūi, bibliotekininkystei. VVU mokslinės bibliotekos se nųjų leidinių skyriaus vedėjas Nojus Feigelmanas: „Daugelio senųjų leidinių mes dabar be tik neturime, bet net nežinome, kur jie. Skaudžiausia aplinkybė, dėl kurios žuvo nesuskaičiuojamos vertybės — nebuvo 'Nacionalinės saugyklos. Kaip neprisiminti len. kų universitetų knygų saugyklų, padėjusių šiai tautai neprarasti vieno iš brangiausių senovės pa>likimų." Džiugu, kad pastaruoju metu ypač susidomėta Lietuvos 'kultū ros istorija — į daug ką paga liau pažvelgėme kitaip, jaučiar mas persitvarkymas ne tik žo džiuose, bet ir darbuose. Tik gai la, jog kartais, užsižiūrėję j toli mą praeitį, nepamatome, gal ir pavienių, bet labai svarbių šian dienos įvykių. 1983 m. vasarą lietuvių kilmės Šveicarijos pilietis Andreas Hcferis (Vaclovas Dargužas) pado vanojo Vilniaus universiteto bib liotekai žemėlapių ir dokumentų kolekciją. Ir tik šią vasarą mū sų spaudoje pasirodė žinutės, nušviečiančios šj įvykį. Belieka tik prisiminti šio laikraštinio žanro pagrindinį reikalavimą — operatyvumą, o taip pat dar X’X a. susiklosčiusią gerą tradiciją: apie dovanojimus Vilniaus uni versiteto bibliotekai reguliariai pranešinėti vietinėje spaudoje. Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininkas, geog rafijos m. dr. prof. C. Kudaba: „Senoji kartografija yra kultūros ir mokslo pamink las, jau dabar neįkainuojamas. Pirma — jos paminklų be galo reta, antra, juose randama labai svarbių (kitu būdu neįmanomų pateikti), dokumentų apie kraštą, jo gamtą, tame krašte vykusius politinius pakitimus, miestus, su sisiekimą". MB kartografinių rinkinių fon das pasipildė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės, Lenkijos Kara lystės, Prūsijos, MoJtovijos, Va karų Europos žemėlapiais, išleis
tais XVI -XIX a. Patys seniausi — Klaudijaus Ftolemėjaus (apie 90—168) žemėlapių modifikacijos ir Sebastijono Miunsterio (1489 —1552) darbai; sukurti XVI a. viduryje pagal kartografijos pra dininko K. Ptolemėjaus išdėsty tus pagrindus. Jie nėra labai tikslūs, bet žavi atlikimo meist riškumu. XVI a. antrojoje pusėje Euro poje išgarsėjo Nyderlandų kar tografai. Yra kolekcijoje ir šio etapo darbų — Gerardo Merkateriaus (1512 -1594) ir Abraha mo Ortelijaus (1527 -1598) že mėlapiai. Ferėmęs italų kartogra fų patyrimą, G. Merkatcrius su kūrė naujus, matematiškai pa grįstus žemėlapių sudarymo prin cipus. Būdingi šio laikotarpio sprendimų bruožai: savarankiš kumas, Ptolemėjaus įtakos atsi kratymas, tikslumas. Merkatoriškajai kartografijos epochai priskiriami ir brangiausi kolekcijos egzemplioriai — To mo Makovskio (1575 — apie 1630) ir M kalojaus Kristupo Radvilos (1549—1616) rūpesčiu ir lėšomis sudaryti ir 1613 m. Amsterdame išleisti pirmieji tik slūs LDK ir kaimyninių sričių žemėlapiai ir aprašymai. * Vėlesni, o ypač XIX a. darbai iau panašėja j šių laikų žemėla pius. Nuo pirmųjų jie skiriasi te matikos įvairumu, tikslumu. įsiliejusi j bene didžiausią Eu ropoje kartografijos fondą, sau gomą šalia unikaliojo J. Leleve lio rinkinio, A. Hoferio kolekci ja — svarbi priemonė lietuvių tautos istorijos ir kultūros, kar tografijos ir gamtos mokslų tyri mui. VVU MB mokslo tyrimo sky riaus vedėjas V. Bogušis: „Mate rialiai tokių dalykų įvertinti ne įmanoma. Tiesa, užsienyje suda romi katalogai, bet juose skel biamos kainos nėra vienodos ir labai svyruoja. Joachimas Leleve(is savo nepakartojamą kolek ciją sukaupė 1832 -1861 m., kai kaftografijos istorija beveik nie ko nedomino. Ši (A. Hoferio aut.) kolekcija turbūt supirkta pokario metais, kai Vokietijoje siautė bankrotas, dabar, norint įsigyti tokį rinkinį, reiktų milijo nų. Vargu, ar VVU MB kada nor3 'stengtų nusipirkti tokią kc lėkei ją". MB senų spaudinių skyriaus dar buotojai atrinko pagal temas ir restauravo A. Hoferio kolekcijos žemėlapius, nemažą dalį įdo miausių įrėmino, o šių metų va? sąrą surengė nedidelę jų paro dėlę, kurioje pabuvojo ir mece natas Andreas Hoferis. VVU MB direktoriaus pava duotojas A. Čaplikas: „pirmiau sia kolekcija naudosis istorikai •r gegografai savo darbuose. Jei J. Lelevelio kartografijos rink!nys jau išsamiai išnagrinėtas ne tik respublikos, šalies, bet ir už sienio mokslininkų, tai naujieji žemėlapiai dar laukia savų ty rinėtojų. Daug dabar kalbama apie MB esančių rankraščių spausdinimą ir leidimą. Neblogai būtų išleisti ir A. Hoferio žemė lapių atlasą. Atrinktume pačius vertingiausius ir įdo miausius. Manau, kad pasise kimą ir paklausą tikrai turėtų". Svarbiausia šiandien — pavyz džio jėga. Toks dovanojimas — tai būdas priminti visiems lietu vių tautos ir jos kultūros istori14Linas ČESNULEVIČIUS Ričardas DEGUTIS
RUSŲ KALBOS OLIMPIADA Trečiadienį, gruodžio 2 dieną, VVU jungiamojo korpuso audi torijoje įvyko rusų kalbos olim piada. Čia susirinko apie 200
įvairių specialybių studentų. Re zultatus susumavo komisija, ku rios pirmininkė — rusų kalbos dėstytoja G. Glazova.
4 Tarybinis studentas
(atkelta iš 3 psl.) pasivaišinusios palieka ši tą. Kai aš pastebėjau kad turgus mane nelabai domina. kad aš norė čiau pažiūrėti tai. kuo žymus KaragpUras jie manęs nesupra to Indijos miestai. statyti ne anglų viešpatavimo laikais la bai skiriasi nuo europietiškųiu Dabar Indijoje vyksta ..žalioji revoliucija“ kurios tikslas pilnai aprūpinti maistu šią gausiausiai Po Kinijos apgyvendintą Azijos šalį Derlinga žemė švelnus kli matas ir darbštūs žmonės suda ro puikiausias prielaidas jos sėkmei. Žemės Ūkio specialistus Indijoje ruošia 21 žemės aklo universitetas. Dar Dž. Neru suprato, kad tik mokslo ir technikos pažanga ga li jvelktl badą. Ir padėti Indijai žengti į prieki. Šiandien 120 universitetu mokosi milijonai in dų vaikinų ir merginu. 400 mokslo įstaigų ieško, bando ir kuria naujausią elektroninę apa ratūrą, sudėtingas mašinas, įvair ią techniką. Bombėjaus Ato minių tyrimų centre. kuriame su indų fizikais atlikome bend rus eksperimentus segnetoelektrikuose. veikia atominiai reak toriai Sirus ir Dhruva (Siaurės žvaigždė), kur neutronų pluoštai, paleisti | spektrometrus naudo jami sudėtingiausiems fiziki niams. biologiniams. medicini niams tyrimams ir net žemės ūkio produktu konservavimui. Centre dirba 14 tūkstančių mokslininkų. Bombėjaus Tatos vardo fundamentinių tyrimų in stitutas yra vienas iš pirmau jančiu pasaulyje. Naujausiais metodais tiriami segnetoelektros superiaidumo. feromagnetizmo ir kiti reiškiniai, kuria mos medžiagos kurios dabar le mia technikos pažangą. Siame institute mačiau medžiagas, ku
nio vaistu fabrikus, surasti naf tą nutiesti Kalkutoje pirmąją metro liniją, paruošti daug įvai rių sričių specialistų. Indų moks ininkai. studentai ir aspi rantai labai domisi mūsų šalimi, nori atvykti pasimokyti ar pa dirbėti Salia kitų klausimų juos labai domina, ar galės kasdien valgyti ryžius, be kurių jie ne įsivaizduoja normalaus gyveni mo. Salia ekonominių. Indija turi ir kitų problemų, erzinančių lo toso žiede sėdinti Sivą Viena jų yra sikhų problema. XVI a. in du reformatorius Nanakas pra dėjo skelbti naują mokymą, ku riame pasisakė prieš induizmo dievus kastas, žmogaus išnau dojimą. asketizmą. Jo pasekė jai buvo vadinami sikhais. Mu sulmonų priešiškumas vertė sikhus burtis I karines sąjungas, ginti save ginklu. Ir šiandien sikhai yra labai drausmingi, ka riškai apsirengę, pasitempe. Po nepriklausomybės dalis Pendža bo valstijos sikhų atsidūrė Pa kistane. o apie 10 mln. liko In dijoje. Sikhai geriausi Indi|o|e žemdirbiai. Čia veikia garsiau sias žemdirbystės universitetas, kuriame dirba du Nobelio pre mijos laureatai Jie pradėjo ..ža liąją revollucilą“. Sikhų yra ka r.iuomenės vadų, daug ministru. Sikhai pasikvietė prancūzu ar chitektą Le Korbiuzje. kuris su projektavo. o jie Himalajų, pa Pėdele pasistatė įspūdingą sosti nę Teko kalbėtis su sikhais mokslininkais studentais. Delyje vienas sikhas studentas, dėvintis karštyje juodus rūbus ir juo dą kepuraitę po kuria susuka mi niekada nekerpami plaukai, aiškino kad jų tikėjimas oats racionaliausias. Jiems draudžia ma rūkyti gerti alkoholinius gė rimus nesaikingai valgyti, var toti narkotikus, linksmintis su
PAKARTOJO ŠAŠKININKŲ LAIMĖJIMĄ Pastaraisiais metais Universi1 teto šachmatų rinktinė susilpnė jo. Prieš keletą metų Lietuvos aukščiausiosios lygos komandi nėse pirmenybėse dalyvaudavo net dvi VU studentų komandos, 0 pirmoji iškovodavo čempionų vardą. Šiais metais šachmatinin kams, išvykstantiems į Klaipėda dalyvauti Lietuvos pirmenybėse, palinkėjome iškovoti trečiąją vietą. Varžybų trečiajame rate mū sų žaidėjai nugalėjo daugkarti nius Lietuvos čempionus — Klai pėdos „Baltijos" šachmatininkus, iš kurių buvo net trys sporto ai strai. Rezultatas — 3:1. „Balti jos" meistrams nepavyko pasi vyti gerai žaidžiančių Universi teto studentų, kurie įveikė visus varžovus ir po ilgos pertraukos vėl laimėjo pirmąją vietą (17 taškų). Čempionų vardus iškovojo šie Universiteto studentai: Darius ZAGORSKIS,
EKl
I
k.,
Darius RUŽELE, FF II k., Robertas ZEBRAUSKIS, PEF III k., Viktoras KAVALIAUSKAS, EKFF III k., Marina KURKUL, MaF V Antrąją vietą laimėjo K. -o „Banga" (15,5 tšk.), trečiąją — Šiaulių „Tauras" (15 tšk.). Algirdas STANYS Fizinio auklėjimo katedros vyr. dėstyt; ;as
Tylu. Viename iš Universiteto rūmų koridorių sugirgždi parkatas, netrukus grįžta girgždesio aidas...
„T. S." informacija:
— 1987 metų gruodžio ketvirtosios naktį buvo nufotografuota nežinoma būtybė, klaidžiojusi centrinių rūmų trečio aukšto kori doriumi. Sprendžiant iš visko — tai XVII amžiaus vaiduoklis. Aiškinamės, rezultatus paskelbsime pagal galimybes. Gintaro KUDABOS nuotraukos
riose elektros srovė teka ne slopdama kambario temperatūro je Tokių stabilių medžiagų su kūrimas technikoje lems didesni šuoli negu tranzistorių ar laze riu sukūrimas. Delio centre raudoni grakštūs palmėmis apaugę prieš šimtus metu statyti observatorijos rū mai simbolizuoja žinių troški mą Jie iau prarado moksline reikšme. Užtat Delio. KaragPūro ir kitu universitetų ir institutų radaru tyrimo centruose kuria ma elektroninė mikrobangė apa ratūra įgalino paleisti dirbtinius žemės palydovus ir naujai paž velgti i kosmosą. Vienas mano pažįstamas pastebėjo kad Indl’a dabar nėra svarbi šalis bet gal būt bus svarbiausia pasau lio ateičiai. Šventyklose brahmanai iki šiol saugo daug vertingų rankraščių, kuriuose surašyti per amžius su kaupti išminties lobiai Indu fi zikas Gandras Bozė dėstydamas savo teoriia apie biosroves am žiaus Pradžioje Londono karamokslo draugijoje. liškoioie pasakė: ..Apie tai mūsų protėviai kran ant Gango Tačiau tų rašė 30 amžių“. Indijos sparčiai besivystantis mokslas vis mažiau palieka pa slaočiu Indiioie auga nauji miestai, rajonai ir gamyklos. Tarybų Są jungą padė’o oastatvti metalur gijos kombinatą plieno aliuml-
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 861061, išduotą TF studentui Zenonui BUROKUI, laikyti nega liojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851288, išduotą EKFF studen tui Rimvydui SIUTILUI, laikyti ne galiojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 830540, išduotą MF studentui Arūnui VALAIKAI, laikyti nega liojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850399, išduotą MaF studen tei Danai ZUBAITEI, laikyti negsliojančiu.
D ngusj studento pažymėjimą Nr. 851309, išduotą PEF studen tui Arūnui DAUGIRDUI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 850912, išduotą PF studentei Rasai GUDABSKAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 851662, išduotą FilF studen. fe' Margaritai KOVAITEI, laikyti negaliojančiu.
Dingusį studento pažymėjimą Nr. 841665, išduotą EKFF studen^ tei Daivai VENISLOVAITEI, lai kyti negaliojančiu.
merginomis, daryti ką nors blo ga kitam žmogui — toks gyve nimo būdas yra protingas ir to dėl lengvas. Deja. |ų siekimas atsiskirti nuo Indijos, kurstomi neramumai vyriausybei kelia rū oesčių Nerami padėtis yra Kini los pasienyje šiaurėje Šri Lan kos pasienyje pietuose kruvini konfliktai tarp musulmonų ir in. duistu šalies viduje, pavyzdžiui. Merute l kurio universitetą Pla navau nuvykti. — dėl kuriu kas diena laikraščiuose mirga skel bimai apie sužeistuosius ir už muštuosius Taikinga Radživo Gandžio vy riausybės politika, jos gerėlančials ryšiais su mūsų šalimi ne patenkintos vidaus ir užsienio reakcinės jėgos. Man būnant In dijoje beveik tris savaites vyko aštr’ausios diskusijos parlamen te kuriomis buvo bandyta su kompromituoti Radživą Gandi, neva pažeidusi prekybos gink lais įstatymą. Laikraščiai mirgė ’o grubiais išpuoliais prieš vy riausybės vadovą, reikalavimais atsistatydinti. Tačiau mūsų šalių draugystė stiprėja Geriausias to įrodymas vra nesenas TSKP CK Generali nio Sekretoriaus M Gorbačiovo, bei gausios mūsų šalies moks lininkų delegacijos vizitai i Indi ją Radživo Gandžio bei Indijos mokslininkų vizitas i mūsų šal|.
P-rof. Jonas GRIGAS
TRUMPAI Lapkričio 30 dieną žurnalisti kos specialybės pirmakursiams prasidėjo įdomiu susitikimu su žurnalistu Vitu Tomkumi. Dialogo metu Vitas papa
sakojo apie žurnalisto darbo ypatumus, iškylančias konfliktines situacijas, jų sprendimą.
Gintaras KUDABA
Vaidas Vilūnas paliko mūsų redakciją likimo valiai. Mūsų atsisveikinimui dovanotas gėles
įteikė pirmai jam patikusiai mergaitei...
MF DIENŲ SPORTINIAI AKORDAI Tradicinės sporto varžybos tarp MF dėstytojų ir studentų jau seniai tapo neatskiriama fa kulteto dienų (švenčiamų kas met lapkričio 24 d. — pažymint fakulteto įkūrimą) dalimi. Šachmatų „žaibo" turnyrą po įtemptos kovos laimėjo doc. M Sakalinskas, po metų pertrau kos susigrąžinęs čempiono var dą. Užtat likusias prizines vietas užėmė studentai: pernyk s čempionas V. Dambrava (IV t'. ) prisisegė ne visai malonius prieš dėlius „eks-" ir „vice-“, o tre čiąją prizinę vietą pasidalino Šustickas (IV k.) ir pirmakursis R. Rukšėnas. Labai kuklų šaškių turnyrą laimėjo vienintelis dalyvavęs dėstytojas V. Lapinskas, aplenkęs V. Baltrūną (II k.) ir S. Kal vaitį (IV k.). Pirmą kartą buvo organizuotas stalo teniso turnyras. MF dėsty tojų stalo teniso rinktinės narys prodekanas doc. J. Maskeliūnas finale buvo priverstas pripažinti F. Grebliko (IV k.) pranašum. Moterų varžybas laimėjo vyr inž. R. Muzikevičienė, kovoje dėl pirmosios vietos įveikusi ketvirtakursę K. Liminavičiūtę. Ko mandinę pergalę įtikinamai (9 :3) iškovojo studentai. Įdomios žadėjo būti krepšinio rungtynės. Pirmajame kėlinyje dėstytojai, daugiausiai j. m. b. V. Spurgos (iš viso pelnė 28 tšk.), pastangomis buvo įgiję ryškią persvarą. Tačiau kėliniui baigiantis, studentai sugebėjo ją sumažinti iki minimumo (37 :39), o antrajame kėlinyje buvo visiški padėties šeimininkai. Tai kliais metimais nuo 6 metrų li nijos, energinga kova po krep šiais ir veržliomis kontratakomis studentai pasiekė pergalę rezul tatu 91:78. Jų gretose pasižymė jo A. Valatka (20 tšk.), D. Ci bulskas (18 tšk.) ir A. Žukauskas (14 tšk.). Nežiūrint sportinių renginiu gausumo, dėl reklamos stokos žiūrovų praktiškai nebuvo. O juk dar prieš kelis metus dėsty tojų ir studentų sportinis ginčas sutraukdavo daug sirgalių.
Ofsetinė spauda, spaudos lankas. Tiražas 4500 Nr. 2643 Spausdino LKP CK leidyklos spaustuvė, Vilnius, Kosmonautų pr. 60. Redakcijos adresas: 232734, Vilnius, Universiteto 3, „Tarybinis studentas". Telefonas: 61-11-79. «CoBeTcKHŪ cryAeHT» — opran nap-rKOMa, pexTopa-ra, KOMH-reTa KOMcoMOAa, npoįtKOMa opAeHOB TpyAOBoro Kpacnoro aHaMeHH h ĄpytKfiM ■apoAOB BnAbHtoccKoro yunBepcHTeTa hm. B. Kancynaca. BHASinoc. PeAaKTop A. Anuurrac. Ha amtobckom st3MKe.
Vincas LAPINSKAS
Redaktorius A. LIPŠTAS