uam/eos scciDencas i
Visų šalių proletarai, vienykitės!
■' s
1973 m. gruodžio 21 d.
VILNIAUS DARBO RAUDONOSIOS VĖLIAVOS ORDINO V. KAPSUKO UNIVERSITETO REKTORATO IR PARTIJOS, KOMJAUNIMO, PROFSĄJUNGOS KOMITETŲ LAIKRAŠTIS
Kaip pasitinkame sesiją Įvyko Teisės fakulteto pir mojo kurso atviras komjau nimo susirinkimas „Kaip mes pasitinkame pirmąją sesiją". Jame dalyvavo prof. S. Vansevičius, fakulteto komjauni mo biuro sekretorius I. Liutvinskas. Susirinkimo metu buvp pa•girti studentai, gerai lankę paskaitas, aktyviai pasisakę per seminarus, — I. Sakalaus kas, M. Petrauskaitė, R. Su minąs ir kiti. „Geras lankomumas ir ak tyvus dalyvavimas seminaruo se, — pažymėjo prof. S. Vansevičius — sėkmės laidas busimojoje sesijoje". D. PUODŽIŪTE
Ko nėra paskaitoje Bara dėstytojai, linksniuo ja Pramonės ekonomikos fa kulteto dekanate pirmakur sius ir antrakursius už blo“ą paskaitų lankymą. Taigi, fakulteto komjaunimo biure nutarėm — užgriusim vieną pirmadienio rytą tuos netikė lius, išversim iš lovų ir už rankučių į paskaitas atvešim. • .Beldžiam j vieno kam bario duris, kito. Apsidžiau““m — visi studentai pa skaitose. Klausosi dabar vie ni aukštosios matematikos, kiti tikimybių teorijos. . . Du rys j 317 kambarį pravi ros. .. Įeinam. Lovose trys „ąžuolai“ išsitiesę! Kodėl, vy rai, ne paskaitoj?“ Viliūnas 'r Valentukevičius tuoj j kelnes šoka — maunam bent 1 antrą dalį! Jacka ramiai Pasižiūri į laikrodį — dar Žadintuvas neskambėjo. Bet l's, kolega, gi vietoj aštuntos Pusei dešimtos nustatytas! .. Sunku ir Vilčinskui, Skar džiui, Morkevičiui iš lovos Įisti. Nespėję vyrai į traukinį, kitas tik paryčiais į Vilnių atgabenęs. Toli, oi toli tie na ftai. tas Vilkaviškis ar Ute na. Sužinom dar vieną įdoc.tf dalyką. Pirmakursio skardžiaus nuomone, į užsie nio kalbos užsiėmimus vaikš čioti neverta. Geriau pamie gok valandą, o paskui atsiSkaitysi už tekstus — ir tu«i įskaitą! Nors ir fuksas, “et nepėsčias — kiek išmin kęs ir patyrimo! . . Dekanate pajuokavo, kad lin!.U draugų — Jackos, VIuno ir Valentukevičiaus — bylas galima atski la' laikyti. Mat. beveik kas,;le" tenka atversti, papildy„.^aujų pasiaiškinimu, pa“eikimo ar įspėjimo nuora“■ Štai Viliūno asmens by• *11.8. d. — papeikimas , akademinių užsiėmimų “ aięidimą be pateisinamos ,.Į®2asties, dekano įspėjimas „/‘“•.žodžiu. Studento pasiSkinimai: „vasario 21 d. mu.0,vai is Centrinio profkois ? rad“ fane miegantį n/rio paskaitų metu... Špa tą- 1 d- neatvykau į paskai•• nes buvau išvažiavęs nasutn’i’ Spalio 21 d. buvau “‘“inspekcijoje“. .. Lapkričio d*;2’ Pfaleista 18 vai. gruokanat- Ska,ellJoJa. lydina de'. komjaunimo biuro ka „ Ptiniame sektoriuje. O liai“?.oJa Pa‘ys „drąsuo liai ' Ar Patenkintas Viliūkiu tavo Pažangumo vidur"ip'endijart "esuteil<ia tei^s
D. TYLAITE
Prekybos fakultete gruo džio 14 d. prasidėjo kursų susirinkimai, kuriuose apta riamas pasiruošimas artėjan čiai egzaminų sesijai. Šiuos susirinkimus organizuoja komjaunimo biuras ir dekana tas. Iki tol panašūs susirinkimai jau įvyko grupėse. Apsvars tytos galimybės, numatytos priemonės, kurios galėtų pa kelti pažangumą iki šimta procentinio. Pirmakursiams kalbėjęs dekanas doc- L. Butkevičius išaiškino naujas egzaminų laikymo taisykles, paminėjo trūkumus, kurių
yra akademinių grupių dar be. Buvo patarta, kad labai svarbu sudaryti tinkamą eg zaminų tvarkaraštį. Komjau nimo biuro sekretorė S. Ma žulytė paaiškino didelę visuo meninės - politinės praktikos įtaką, laikant visuomeninių disciplinų egzaminus. Kom jaunimo biuro vardu buvo palinkėta pirmakursiams išlai kyti sesiją be skolų. Poten cinės galimybės tam yra. Gruodžio 20 ir 21 dienomis vyksta II—IV kursų susirin kimai. Jų tikslas tas pats: patikrinti ruošimąsi žiemos sesijai. Studentas - prekybi ninkas turi mokytis gerai ir labai gerai.
grupė. Ne šiaip sau, o lai mėjusi II vietą akademi nių grupių konkurse. Buvom mes, buvo egza minai. Ne tokie jau pa prasti (pakanka prisiminti technologiją) ir ne tiek jau mažai. Šią sesiją išlai kėm gerai. Ir dabar, at sekdamas semestro mėne sius, sesijos dienas, egza mino valandas, bandai prisiminti, kaip tai įvyko. Nebuvo nieko ypatingo — įprastinis dabras per se mestrą: laboratoriniai, pra tybos, seminarai, paskai Viena iš daugelio — tai tos. Tai užima beveik vi R. JAGMINAS buvusio III k. I chemikų są laiką. Vieną gražią die Įvyko Pramonės ekonomi kos fakulteto akademinių gru pių seniūnų, komjaunimo ir profsąjungos organizatorių, kuratorių susirinkimas. Fakul teto aktyvas išklausė parti nio biuro nario doc. J. Ast rausko pranešimą apie kont rolinės sesijos — koliokviu mų — išlaikymo rezultatus, fakulteto prodekanas doc. JKunčiną supažindino su rek torato nurodymais dėl egza minų sesijos, stipendijų skirs tymo tvarkos. Aktyvas įpa reigotas apie tai informuoti savo grupių draugus. * * *
• AKADEMINĖSE GRUPĖSE IR KURSUOSE STUDENTAI DALYKIŠKAI APTARIA, KAIP PASIRUOŠĖ ŽIEMOS SESIJAI. > KIEKVIENĄ IKI SESIJOS LIKUSIĄ DIENĄ IŠNAUDOKIME KUO RACIONALIAU. • STENKIMĖS, KAD UNIVERSITETO AKADEMINIS PAŽANGUMAS BOTŲ GERIAUSIAS RESPUBLIKOJE.
Nr. 38 (858)
ną pamatai, kad studijų knygelėje visos įskaitos, trūksta tik egzaminų. Se niūnas A. Malinauskas — sumanus vyras. Dar artė jant sesijai, jis tariasi su grupe, derasi su dėstyto jais. Ir mūsų grupės egza minų tvarkaraštis — op timaliausias: prieš sunkes nius egzaminus daugiau laiko, prieš lengvesnius — mažiau. Taigi, viskas priklauso nuo mūsų: nuo užrašų, nuo gautos literatūros ir — tai labai svarbu — nuo noro ir valios. Būna, ir neretai, nedideli norai — „užteks man ir trejeto", „aš nė nesitikiu daugiau". Ir valios trūkumas — ne sinori mokytis ir tiek. O reikia atsisakyti kino fil mų, bičiulių, reikia moky tis. Kad po sesijos būtų geros atostogos, kad vie ną kartą nustebtum — ta vo grupė... R. BERNOTAS
m JWO5
lengviausia rasti laboratorijoje Nors Fizikos fakulteto pa žangumas nėra aukštas, ta čiau jis kasmet kyla. Čia daug ką reiškia ir trečio kur so studentų Edmundo Kuokščio, Birutės Pečiulevičiūtės, Vito Saldžiūno, Juozo Cibutavičiaus penketai. Edmundui Kuokščiui (nuo trauka viršuje kairėje) šiemet paskirta Lenino stipendija. Jis tikrai vertas jos. Didžią ją dalį laiko po paskaitų Ed mundas praleidžia puslaidinin kių laboratorijoje. Jeigu nori tapti geru fiziku, neužtenka vien žinoti tai, kas atrasta, reikia pačiam išmokti ieškoti ir rasti. Nuo pat pirmo kur so vaikinas aktyviai pradėjo dirbti SMD, šiemet buvo iš rinktas fakulteto tarybos pir mininku. — Dabar jau ruošiamės
FOTOKONKURSUI „UNIVERSITETIEClAI PRO OBJEK TYVĄ"
SMD konferencijai, kuri turė tų įvykti vasario pabaigoje. Planuojame apie 116 moksli nių pranešimų, — pertraukos metu man papasakojo Ed mundas. Kurso draugai Edmundą Kuokštį pažįsta kaip mokslo pirmūną, SMD nariai — kaip jų vadovą, sportininkai — kaip „lapių medžioklės" spor to meistrą. Bendrą kalbą su juo randa ir muzikos mėgė jai. Jis turi sukaupęs didelę fonoteką. Fizikos fakultete merginas galima ant pirštų suskaičiuoti. — Turim mes vieną mergi ną — Birutę, — dažnai giria si III kurso radiofizikai, — bet ir į dešimt nemainytume. Birutę Pečiulevičiūtę (nuo trauka viršuje) draugai pažįs ta kaip darbščią studentę, ak
tyvią visuomenininkę, gerą draugę. Kolegos ją išrinko komjaunuoliškos grupės sek retore. Birutę dažniausiai ga lima sutikti radiofizikos labo ratorijoje- Ten ji dirba, ruo šiasi tapti fizike. Fizikos fakulteto sienlaik raštis „Perpetuum mobille" dažnai patraukia ne tik fini kus, bet ir matematikus, che mikus. Jį leidžia redkolegija, kuriai vadovauja fakulteto komjaunimo biuro narys Leo nas Clbutavičlus (nuotrauka apačioje). Piešimas — Leono hobbi. O pirmiausia — pa sirinkta specialybė. Mokyda masis be trejetų, Leonas šie met pradėjo dirbti radiofizi kos laboratorijoje. Tai jam padeda geriau suprasti busi mąją profesiją. Pranas SURBLYS
UNIVERSITETO PEF rūmų septintasis ir šeš tasis aukštai naujai pasipuo šė. Studentai susipažins su Dailės instituto V k. grafiko V. Bakšio akvarelės darbais. Ilgą koridorių daug jaukes niu daro R. Rakausko, A. Sutkaus, A. Baranausko, L. Kapočiaus, L. Ruiko nuotrau kos, kurias fakulteto studen tams pateikė LTSR fotografi jos meno draugija, pažadėju si ir ateityje rengti panašias parodėles Universitete.
Kokia muzika skirta klau symui, kokia — šokiams? Kas yra pop muzikos avangardas? Sunku tokius klausimus iš nagrinėti per pusantros va landos, tačiau PEF studentai, susirinkę į muzikologo J. Rimšos paskaitą „Šiuolaikinės muzikos avangardas" bent iš dalies patenkino smalsumą. Savo pasakojimą svečias pa pildė muzikos įrašais. D. TYLĄJTE
STOVYKLOS rinti mokslą ir sportą, pažin ti kraštą ir gyventi viskam, kas gražu — štai kur prabė Universiteto komjauni ga studentiškos turistų die mo komiteto posėdyje, nos. Džiugu, kad tai pripažįs- įvykusiame 1973 m. gruo ta Studentų profkomitetas ir žada toliau padėti. Ačiū iš džio 13 d., buvo susuanksto.
Gruodžio 16 d. renginį gamtininkams suorganizavo fakulteto turistų sekcija. Vakare daug naujų turistinių nuotraukų, skaidrių, įspūdžiųPaskelbtas labiausiai keliau jantis fakulteto dešimtukas, išaiškinti trys geriausi GF fo tografai: R. Vaitiekūnas, V. Jankevičius, V. Knyva. Nuga lėtojams įteikti prizai. Tarsi iš neišsenkančios versmės se miasi UTK vadovai išradingu mo ir kūrybiškumo. Ne pa slaptis, kad daugiausia inicia tyvos rodo gamtininkai. De-
poilsio stovykla", komjau nimo komiteto Garbės raš tu bei 200 rub. pinigine premija (viršininkas V. MAČIULIS), II vietą — Finansų ir apskaitos fakulteto darbo ir poilsio stovyklai, vei kusiai Radviliškio raj. MSV, ir apdovanoti kom jaunimo komiteto Garbės raštu ir 150 rub. pinigine
premija_ (viršininkas S MEDŽIŪNAS), III vietą — Matemati kos ir mechanikos fakul teto darbo ir poilsio sto vyklai „Versmė", veiku siai Kapsuko raj. M. Mel nikaitės kol. ir apdovano ti komjaunimo komiteto Garbės raštu bei 1'00 rub. pinigine premija (virši ninkas R. MISIŪRAS .
(domų susitikimą su rašytoju „Mūsų gamtos" redaktoriumi R. Budriu suorganizavo II kurso biologai. Į susitikimą atvyko prof V. Chomskis, doc. R. Mačionis, dėst. A. Levickas, vyres niųjų kursų gamtininkai. Vi siems įdomu išgirsti, ką papa sakos pirmasis Lietuvos isto rijoj žmogus, tięk ilgai pabu vojęs Špicbergene (Ten me džiai teauga pieštuko dydžio, pakrantėse dūli banginių kau lai, kartais pasirodo baltosios meškos...). Rašytojas R. Budrys supa žindino su salos istorija, žmo nių gyvenimu ir tradicijomis. Krašto gamtovaizdžiai ir gy vūnija atgijo ekrane. O. ALIŠAUSKAITĖ
Istorikų ketvirtame kurse tapo tradicija susitikimai su įvairių specialybių žmonė Baltarusijos ir Vilniaus mis. Vyr. dėstytojas A. Bacys universitetai, kaip žinoma, mums pasakojo apie „liepsno yra pasirašę draugystės ir jančio kontinento" kovos bendradarbiavimo sutartį. Už prieš JAV monopolijas, už simezgę ryšiai stiprėja. Pra socialinį išsivadavimą, aktua ėjusią savaitę Vilniuje viešė jo minskiečiai — III kurso fi lijasApsilankė ir doc. L. Vladi- lologai, busimieji baltarusių mirovas. Visi su susidomėji kalbos ir literatūros specialis mu klausėmės jo pasakojimo tai, kurie kelione į Vilnių apie nūdienos JAV jaunimo buvo apdovanoti už gerą dar problemas. Svečias taip pat bą rudens žemės ūkio dar papasakojo apie savo veiklą buose. Kaimyninės respubli SNO bibliotekoje bei lietuviš kos universiteto studentai, kosios išeivijos likimą JAV. vadovaujami Baltarusių lite Liaudies išmintis sako: ratūros katedros vedėjo V. „Kas saugo savo tautos pra Kolodinskio ir Filologijos fa eitį, tas sugebės kurti ir jos kulteto profsąjungos biuro ateitį". Lydimi šių minčių, pirmininko S. Poliakovo, su istorikai rinkosi į susitikimą sipažino su mūsų visuomeni su LTSR Muziejų ir kultūros nių organizacijų darbu, su paminklų apsaugos valdybos LTSR sostinės istorinėmis įžy viršininku J. Glemža. Iš jo mybėmis, stengėsi pasekti pasakojimo sužinojome apie baltarusių rašytojų veiklos kultūros paminklų apsaugos Vilniuje pėdsakus. Minskie problemas respublikos, šalies čiai šia (nors ir trumpa) pa ir pasaulio mastu, apie toles žintimi buvo labai patenkinnę kultūros paminklų apsau ti. Tik gaila, kad jokio dėsvečiams neparodė gos perspektyvą Tarybų Lie mesio mūsų filologai. tuvoje. S. BUCHAVECKAS V. KUZMICKAS
Prieš savaitę Pedagoginio instituto SMD geografijos sekcijos nariai pakvietė mūsų Gamtos fakulteto tos pa čios srities SMD narius pasi dalinti patyrimu, studentiš kais rūpesčiais ir džiaugs mais. VPI SMD pirmininkė V. Špederytė, aktyviausi nariai papasakojo apie draugijos nuveiktus darbus ir planus, pademonstravo skaidrių, pa rodė ir apdovanojo inuotraukomis iš kelionių poi Kaukazą. Įdomu jiems buvo sužinoti ir apie mūsų SMD veikląApie tai papasakojo D. Vildžiūnaitė, L. Kupčinskaitė, A. Aleknavičius, doc. D. Galvidytė. Ateinančių metų pradžioje VPI geografai svečiuosis mū sų fakultete. Taip pat daly vausime vieni pas kitus kon ferencijų, vasaros ekspedici jų metu. I. ŽVEGŽDAITĖ
muoti konkurso „Geriau sia WU vasaros darbo ir poilsio stovykla —73" re zultatai. Nutarta skirti: I vietą — Medicinos fakulteto darbo ir poilsio stovyklai, veikusiai Biržų raj. „Laisvosios žemės“ kolūkyje, ir apdovanoti komjaunimo komiteto per einamąja taure „Geriau sia Universiteto darbo ir
Istorijos fakulteto kultūros klubo jaunimo muzikos sek cija egzistuoja tik kelios sa vaitės, bet spalvingi plakatai jau kvietė j tris renginius. Paskutinysis, įvykęs penkta dienį, gruodžio 14 d., univer siteto kavinėje, tur būt, susi laukė didžiausio dėmesio. Tai nenuostabu — į svečius atvy ko mažai kam girdėtas Vals tybinės konservatorijos Pu čiamųjų katedros vokalinisinstrumentinis ansamblis. Sis kolektyvas, susikūręs prieš tris mėnesius, daugiausia gro ja tik konservatorijoje ren giamuose vakaruose. Jaunimo muzikos sekcija, užmezgusi ryšius su konservatorija, ir toliau juos plės. Reikia tikė tis, kad šios ir kitų aukštųjų mokyklų kolektyvai bus daž nesni mūsų svečiai. Tą vakarą įvyko dar vie na labai įdomi premjera. Pa sirodė besikurianti Universi tete pantomimos trupė, vado vaujama Z. Banevičiaus. Kalbėdamas su sekcijos ak tyvu, sužinojau, kad ateinan tį semestrą bus paruoštas va karas apie žvėriškai Čilės karinės chuntos nužudytą pa žangų dainininką V. Charą, numatoma pakviesti daugelio sąjunginių konkursų laureatą — V. Ganelino vadovaujamą džiazo duetą. V. BARTASEVIČIUS
Mums darbelis—ne vargelis!
Priešpaskutiniams vėluoto- mą stovyklų komplektavimą, daugiau užsidirbti; objektai ti didelė nauda, nes trūksta jams įpuolus į salę, orkestras dėl kurio paskutinę valandą įdomesni, atsakingesni, pras savos darbo jėgos. Ir kultū staigiu ir iškilmingu pūstelė tekdavo apardyti būrius, jų mingesni. .. Vyrų trūkumas rinis gyvenimas šokteli. Kai mo žmonėms labai naudingos ansamblius, futbolo komandas vis iškyla... jimu numetė akinius. J. Gaiinaitis, Universiteto studentų paskaitos. Ūkyje Paskui orkestras išėjo tvar (o gal išskirdavo ir įsimylėju kinga eilute, dar paskiau sius bendrakursius?). Antras komjaunimo komiteto sekre gausu darbų; tai atsiliepia įžengė užkietėjusieji — pavė svarbus dalykas, rūpėjęs pa toriaus pavaduotojas, vasarą darbo skirstymui. Studentai, lavę 45 minutes, ir vakarą sisakiusiam, — darbo objek aplankė beveik visas stovyk pasirinkę vieną objektą, kitur buvo pasiruošta oficialiai pra to pasirinkimas ūkiuose. Bū las. Jis pažymėjo, kad dau nenori ir piršto pajudinti. dėti. Iki to studentų darbo na taip, kad studentai kaišo gelis pirmą kartą surengtų Juk yra „degančioj darbo — ir poilsio stovyklų aptarimas mi tai čia, tai ten — ir vis stovyklų puikiai dirbo ir derliaus nuėmimo... Ckis prie mažiausiai mokamų dar tvarkėsi. O štai 1F šiemet ne- pasirūpinsiąs stacionarinėmis neoficialiai vyko salėje: — Atsimeni, kaip karvė bų. Tai labai blaško stovyk pratęsė sutarties su Giedrai patalpomis, stovyklautojų ge čiu tarybiniu ūkiu. Kalti ir resne buitimi, maitinimusi. įzyliojo tarp palapinių?! .. lautojus. Susirinkusius sveikino Medicinos fakulteto IV k. ūkio, ir fakulteto atstovai. — Vakar, kaip sykis, ga vau laišką iš brigadyriaus, studentas V. Mačiulis, sto Surengtoji nauja stovykla LLKJS CK Respublikinio šta bo komisaras R. Juozapaitis. reiks pasveikint su Naujais vyklos Biržų rajono „Laisvo Pažaislyje buvusi nekokia. stovyklą, svečias iš Vitebsko lengvo Organizuojant sios žemės" kolūkyje virši Metais. .. — Kaži, ar neišsikėtė mū ninkas, irgi ėmėsi kolektyvo svarbu išžiūrėti ūkį, kokių sios pramonės instituto Aklausimo. Svarbu, kad jis bū jis turi darbų, kaip apgy- Samulis (Medicinos fakulteto sų sienos? vieningasPriskirtasis vendins. Darbo objektų rinki- stovykla, veikusi Zarasų rajo-Į — Kaip meno vadovė gy tų dėmesį! .. no M. Melnikaitės kolūkyje, meistras iš VISI nelabai pri muisi — rimtą i vena, nežinai? Išvakarėse daugelis pasi tampa, o kartais ir erzina. Uniformas irr kitus reikmenis vasarą lenktyniavo su viskaitę apie Vilniuje įvykusį Svarbu ir uždarbis — studen KPI studentų stovyklos įsigi- tebskiečiais). „trečiojo semestro" organiza tas — ne ministras — visada ja iš anksto už avansą iš Susirinkimo būta dalykiško torių, vadovų ir aktyvistų su pinigų reikia. Stovyklose ga ūkių arba už pačių studentų sirinkimą, sužinojo, kad Uni lima būtų sudaryti brigadas, sudėtas lėšas. .. J. Galinai- ir aštroko. Kalbėjusieji reiš versitetas — 3-oje vietoje. kurios turėtų pastovų darbo čiui tekę pabuvoti ir dauge kė aktualias mintis, o jeigu Vieni dėl to niurnėjo, kiti objektą ir būtų suinteresuo lyje kitų mokyklų stovyklų. (brisdavo į vandenėlį, tai net per daug neėmė į galvą ir tos darbu. Ir dar: universite- Universiteto stovyklos, lygi garsiakalbiai nepadėdavo: sa sakė, kad važiuotų nors ir tiečiai neturėjo stovyklauto- nant su KPI, tikrai esančios lėje užsiplieksdavo įspūdžiai, ne prastesnės. KPI pasiekia prisiminimai ar šnekos apie dabar, jei tik kas vežtų, jiškos uniformos.. . R. Misiukas, MMF komjau didesnių darbo rezultatų to neužbaigtą kursinį darbą, Grupė, nepabuvojusi darbo ir poilsio stovykloje, nesusi- nimo biuro sekretorius, sto dėl, kad ten beveik vieni vy puolančią egzaminų sesiją cementuotų per visus 5 ar 7 vyklos Kapsuko rajono M. rai, o mūsų stovyklos mote Kitą vakaro dalį užėmė, studijų metus. Išsisukti iš to Melnikaitės kolūkyje viršinin riškos, nes ir Universitete kios stovyklos — tolygu ap kas: esą reikalingos ilgalai mokosi dauguma merginų. pagal konferansjė sakymąvogti savo gyvenimo ir drau kės sutartys su ūkiais ar or Jėgos, kiekvienam aišku, ne- Universiteto kaimo... kapela. Intarpais turėjo juokinti in ganizacijomis. Dabartinės su lygios. gystės supratimąM. Bložė, IF aspirantas, termedijų konkurso nugalėto Persikelkime ant pakylos, tartys sudarytos neatsargiai, Universiteto komjaunimo ko jai, tačiau jie neatsirado, ir kur žodis buvo suteiktas Uni ne visur tikslingai. Reikia geresnio paruošia miteto narys, atsakė į kriti- visas tas darbas užgriuvo versiteto komjaunimo komite to nariui stovyklų štabo ko mojo darbo tiek stovyklų ką, adresuotą stovyklų šta- ant konferansjė pečių. Jis są misarui Z. Burnlui. (Visi pa viršininkams, tiek nariams. Iš bui. Kritikuoti viršų, esą, pa- žiningai juokino, ir — sekė sisakiusieji orientavosi į pro anksto reikia paruošti vietą sidarę mada. (Ar sutiksime, si! Tik „paskaitos apie kar bleminius dalykus. Jais pa apsistoti, pasirūpinti buitiniais kad vien iš mados, o ne iš vę” metu, margė, nupiešta seksime ir mes, trumpai atpa klausimais, maitinimusi. Kad reikalo?) Ką galįs štabas? Ga ant didžiulio stendo, gailio sakodami.) Pranešėjas primi medicininis patikrinimas ne lįs duoti tik impulsą, organi mis akimis žiūrėjo į studen nė stovyklų nuveiktus dar būtų formalus ir skubotas, bū zavimasis — pačių fakultetų tus bei šių eilučių autorių, bus, uždirbtus pinigus. Pana- tina suderinti su poliklinika. reikalas. Vyrų perkėlinėji penktą sykį girdintį tas pa „ stovyklų mas pavadintas būrių ardy čias oracijas. grinėjo nemaža reikalų ir sun Neaiškūs buvę A. STANEVICILS kumų: dėl būrių komplekta konkurso kriterijai, maža mu. Tai ne iš fanaberijos, o Universiteto iš reikalo — kad nesužlug vimo, darbo objektų pasirin kontrolės iš Nuotraukose: Universite kimo. Nusiskundė, kad šta- komjaunimo komiteto stovyk tų kitos stovyklos... Norįs bui teko per daug darbo, ku- lų štabo, kuris šį konkursą matyti aktyvius stovyklų vir to komjaunimo komiteto sek rio, aišku, 3—4 žmonės ne- paskelbęs. Kartais rezultatai šininkus ne tik baigiamuo retorius S. Imbrasas sveikina galėjo įveikti: per daug pa- sumuojami pagal ataskaitos siuose vakaruose, bet ir akty geriausios mūsų darbo ir P°_ viai organizuojančius stovyk ilsio stovyklos viršininką M syvus pačių fakultetų studen gražumą. J. Sijavlčius, Universiteto las ir sumaniai vadovaujan studentą Vidą Mačiulį. tai ir stovyklų organizatoriai. FAF stovyklos Biržų tarpŠiltai užbaigdamas savo pasi komjaunimo komiteto narys, čius. Iš tiesų, reikšti preten kolūkinėje statybos organika sakymą, Z. Bumys pritarė išvažiuojamojo būrio į Toms zijas esą lengviausia!.. Žodis suteikiamas Pave- cijoje viršininkas K. Svlklas komjaunimo komiteto sekre ką komisaras, irgi apsistojo toriui S. Imbrasui, kad kitą prie būrio surinkimo proble liuonos tarybinio ūkio direk- stovyklautojų vakare susl*ik^ met pakovosime dėl pirmosios mos. Išvažiuojamajam studen toriui R. Grajauskui, Ukis su savo „šefais" Biržų T’ tų statybininkų būriui reika yra sudaręs ilgalaikę sutartį viršininku drg. Pekeliu b®1 vietos! FAF V k. studentas S. Me lingos ypač tvirtos rankos. su Universiteto darbo ir po- buvusiu vyr. inžinieriumi drgdžiūnas kalbėjo apie netinka- Privalumas tas, kad galima ilsio stovyklomis. Okiui esan- Kasperiūnu.
Antradienį Sporto rūmuose koncertavo Vilniaus aukštų jų mokyklų saviveiklininkai. Žymią programos dalį atliko mūsų kolektyvai. A. UŽUNEVEŽIS
* • W Gruodžio 7 d. įvykusiame Gamtos fakulteto profbiuro posėdyje iš profbiuro pirmi ninko pareigų atleistas A. Kairys ryšium su išėjimu
dirbti j Universiteto stude tų profkomitetą. Nauja pro biuro pirmininke patvirtin III k. biologė Regina Per”3' ravičiūtė. .. E. RUDNlCKAiTt
Vienerių metų žygiai
Ateistinės konferencijos
Neseniai Auloje įvyko Universiteto Turistų klubo ata skaitinis - rinkiminis susirinkimas. Su turistine veikla per praėjusius metus supažindino klubo pirmininkas B. Paukš tys. Ataskaitiniais metais UTK turėjo 855 narius, keliavu sius su klubo žinia ar pagalba. Turistų skaičius, aišku, yra didesnis, nes daugelis keliauja mažomis grupelėmis ir nesistengia žygių registruoti. Štai pagrindinės klubo veiklos kryptys. Agitacija ir propaganda. Per metus fakultetuose nuolat kabinami skelbimai apie įvyksiančius renginius, iš kurių įdomesni nušviečiami respublikinėje ir vietinėje spaudo je. Paruošta po vienų radijo ir televizijos laidą apie turiz mą Universitete. Įvyko daug draugystės vakarų ir žygių su kitų aukštųjų ir spec. vidurinių mokyklų studentais. Metų pradžioje paskelbtas konkursas geriausiai keliaujan čiam fakultetui išaiškinti. Nugalėtojas — Gamtos fakulte tas. Žygiai tarybinės liaudies šlovės vietomis. Žiemos atosto gų metu Karinei katedrai, SDAALR ir Rektoratui remiant buvo organizuoti žygiai slidėmis į Kolą — akademiko Fersmano ekspedicijų maršrutais, į Uralą — Čiapajevo ko vų keliais, į Užkarpatę, keletą kartų aplankytos partizanų žeminės Rūdininkų girioje ir Partizanų šlovės piliakalnis Švenčionių rajone. Dvidešimt Universiteto turistų dalyva vo VISI organizuotame žygyje po Dzūkiją, skirtame TSRS įkūrimo 50-čiui. Žygio metu aplankytos Subartonių parti zanų žeminės ir pastatyta memorialinė lenta. Poilsio dienų žygiai ir masiniai renginiai. Per metus buvo organizuoti 133 išeiginiai dieilos žygiai po Vilniaus apylinkes, Ignalinos ežeryną, Gudų ir Ažvinčių girias. Jau tapo tradicija gamtoje sutikti Naujuosius Metus, palydėti žiemą, įšventinti į turistus naujokus. XIV WU turistų sąskrydyje prie Meros upės dalyvavo apie 200 studentų, taip pat svečiai iš LŽŪA ir WPI. Ka dangi turizmas įtrauktas į tarpfakultetinę spartakiadą, ja me dalyvavo visų fakultetų atstovai, išskyrus teisininkus. Vilniaus miesto turistinės technikos pirmenybėse dalyva vo dvi Universiteto komandos, užėmusios I bei III vietas. Dvi mūsų komandos, kurių viena pateko į geriausiųjų de šimtuką, dalyvavo kalnų turizmo pirmenybėse. Du kartus dalyvauta respublikinėse vandens rali pirmenybėse. Tai tik dalis renginių, kuriuose sėkmingai pasirodė UTK. Šiais metais atkurtos alpinizmo ir vandens turizmo sek cijos. Per pavasarį ir vasarą mūsų vandenininkai spėjo iš raižyti daugelį Lietuvos upių, pabuvoti už respublikos ri bų. Daugiadieniai ir kategoriniai žygiai. Šiemet klube vei kė sava maršrutinė kvalifikacinė komisija (MKK), todėl buvo lengviau išleisti į kategorinius žygius. Per metus jų buvo atlikta 32, dalyvavo 213 žmonių. Grupės keliavo po Kolą, Uralą, Pamyrą, Altajų, Kamčiatką ir t. t. Viena UTK grupė LTSR turizmo pirmenybėse slidžių „B" klasėje iško vojo bronzos medalius. Ataskaitiniame susirinkime aktyviam! turistai buvo ap dovanoti Komjaunimo ir Studentų profsąjungos komitetų Garbės raštais ir dovanomis. Po klubo valdybos rinkimų studentų kavinėje įvyko turistinis vakaras, kurio metu buvo pasakojama apie vasaros keliones rodomos skaidrės, vyko įdomiausio turistinio stendo konkursas. A. DAMBRAUSKAITĖ tis iš II kurso. Finansų ir apskaitos fakul NEPAŽANGUS teto studentė A. Civinskaitė iš IV kurso. STUDENTAI Fizikos fakulteto pirmakur Matematikos ir mechanikos siai I. Kipermanas ir V. Pafakulteto studentas V. Širvai- radnls.
hllliuni ("ATSAKO Išspausdintas Jūsų laikraš tyje Nr. 34 straipsnis „Balsas tyruose" sukėlė didelį susi domėjimą ir diskusijas val yklos darbuotojų tarpe. Šis rjraipsnis buvo apsvarstytas 'Mastiniame gamybiniame SUsirinklme lapkričio 28 d. Minimas grubus apskaičia"mas (bufetininkė V. RomeTfė) buvo svarstomas daruotojų susirinkime, už ką bufetininkei pareikšta pasta bu (Įsakymai Nr. 45 ir 72 — l9’2.IV.3O, 1973.VI.20). Už svorių trūkumus ir kitus Prekybos taisyklių pažeidius „Tauro" valgyklos ga•bos vedėja J. Adomaitie. ne kartą buvo bausta adH'stracinėmis nuobaudomis šiuo metu perkelta į maValgyklą. lekiant sustiprinti sanita-
Gruodžio 11 d. Gamtos fa kulteto studentai, besidomin tys žemės ir žmogaus kilmės bei vystymosi klausimais, rin kosi į SMD ateistinę konfe renciją. įžanginį žodį tarė fakulteto dekanas doc. R. Tarvydas. Jis nurodė, kad nuo seno vyksta pažangios minties kova su religija, ir bene daugiausia reikšmės čia turi gamtos mokslai, kuriuose yra erdvės plisti ateistinei minčiai. Da bartiniu metu religija taiko si prie naujausių mokslo at radimų, stengdamasi patrauk ti į savo pusę kuo didesnę visuomenės dalį. Savo tiks lams ji panaudoja naujausius mokslo pasiekimus ir juos interpretuoja savaip. Taigi, ateistinė propaganda yra la bai labai svarbi. Pranešimą apie Žemės for mą perskaitė geografijos spe cialybės III kurso studentė A. Bagdonaitė (mokslinis va dovas prof. V. Chomskis). Ji nurodė, kaip kito ir kaupėsi žmonių žinios apie Žemės formą, jos matmenis. Bene labiausiai auditoriją sudomino III k. geologo A. Kairio pranešimas „Kai kurie duomenys apie žemės vysty mąsi". (mokslinis vadovas dėst. A. Brazauskas). Praneši me buvo paliesti dabartiniu metu aktualūs klausimai: Že mės amžiaus nustatymas, naudingų iškasenų telkinių fiksavimas iš palydovų, Že mės drebėjimai ir kt. Sekantis pranešimas — „Nauji duomenys apie ląste lę". Pranešėja — II k. biolo gė A. Vansevičiūtė (moksli nis vadovas doc. V. Rančelis). Iki šiol, sprendžiant gy vybės atsiradimo klausimus,
„iškrisdavo" svarbus etapas — ląstelės išsivystymas. Pa starųjų metų laimėjimai ro do, kad dabartinė ląstelė at sirado susiliejus primity viems organizmams. III k. biologas M. Vitkaus kas savo pranešime „Apie žmogaus kilmę" (mokslinis vadovas doc. A. Kublickas) nagrinėjo žmogaus atsiradi mo kelius, jo išsivystymo pa kopas. Penktą pranešimą — „Bio chemijos evoliucinės proble mos" — skaitė R. Rašap (mokslinis vadovas doc. B.
AKIRATIS
do, kokį
Juodka). Ji pateikė Oparino bei kitų mokslininkų hipote zes apie tai, kaip susidarė evoliucijos eigoje biopolimerai. Cheminės evoliucijos ei goje susiformavo ląstelė, bio loginės evoliucijos — žmo gus. Pranešėja papasakojo apie savo atliktus oligonukleotidų sintezės bandymus. Kalbėję prof. C. Kudaba, prof. J. Dagys, doc. B. Juod ka ir kiti papildė perskaity tus pranešimus ar atsakė į diskusijose iškilusius klausi mus. Konferencija buvo naudin ga visų fakulteto specialybių studentams. Ji praėjo gyvai,
Komjaunuoliškus leidinius geriausiai platino Medicinos (381 egz.), Filologijos (506 egz.), Prekybos (169 egz.) fakultetai. Jie ir tapo kon kurso geriausiai komjaunuo liškus leidinius platinusiam fakultetui išaiškinti nugalėto jais. Medikų komjaunimo biurui įteiktas pereinamasis prizas ir 50 rub. premija, fi lologams — 30 rub., prekybi ninkams — 20 rub. premijos.
Komjaunimo komitetas re komendavo kandidatu į TSKP narius MF III k. stud. A. Zalepūgą, VI k. stud. D. And riuškevičių.
Pasipuošusioje 410 audi torijoje įvyko Finansų ir apskaitos fakulteto stu dentų mokslinė - ateistinė konferencija. Fakulteto studentai, dalyvaudami mokslinio ateizmo užsiėmimuose, ak tyviai ir vaisingai nagri-
SKYRELIS MATERIALISTINĖS PASAULĖŽIŪROS KLAUSIMAIS Tvarko Filosofijos istorijos ir ateizmo katedros dėstytojas
nėjo šio dalyko klausi mus. Pateikta apie 80 dar bų ateistine tematika. Ge riausi iš jų buvo perskai tyti šioje konferencijoje. I. Martinkutė perskaitė pranešimą „F. Engelsas apie krikščionybę", kuria me pateikė marksistinę krikščionybės kilmės ir esmės koncepciją. D. Va reikytės ir E. Dulskaitės pranešimai buvo skirti krikščionybės įvedimo Lie tuvoje, kovos prieš naują ją religiją, kryžiaus karų Lietuvoje ir Pabaltyjyje
Į VLKJS eiles priimti: MF VI k. stud. E. Kybartaitė, PF 1 k. stud. B. Murauskaitė, II k. stud. O. Baliukonytė, III k. stud. B. Šiupšinskienė, K. Miliūnas, PEF III k. stud. B. Karosas.
Komiteto posėdyje nagrinė tos personalinės bylos. MF III k. stud. E. Maleckui už nekomjaunuolišką elgesį ir paskaitų praleidinėjimą pa reikštas griežtas papeikimas. Fil. F IV k. stud. V. Gužauskui, MMF II k. stud. I. Zableckaitei, V. Ukolovui, III k. stud. D. Krapavickaitei pa reikštos bausmės už nerūpes tingą komjaunimo dokumen tų saugojimą.
Stengsimės studentus aptarnauti geriau rinį valgyklų ir bufetų būvį, įmonėje nustatytos kassavai tinės sanitarinės dienos. Ga mybos vedėjai ir bufetininkės yra įpareigoti, kad visi esan tys jų žinioje darbuotojai laiku praeitų medicininę ap žiūrą. Straipsnyje valgyklos ad ministracija kaltinama nerea guojanti Į visuomeninių kont rolierių aktus. Aktus mes gauname praėjus dviem—trim savaitėm po patikrinimo. Val gyklos administracija ne kar tą prašė visuomeninių kont rolierių vieną akto kopiją palikti bufetininkei ar gamy bos vedėjai. Tokiu atveju mes turėtume galimybę operaty viai reaguoti į aktus ir imtis priemonių negerovėms šalinti. Siekiant pagerinti studentų maitinimą šiais, 1973 metais, „Juventus" valgykloje vietoje vienos išdavimo linijos vei kia dvi. Taigi aptarnavimo
laikas žymiai sutrumpėja. Valgyklose padaugėjo įrengi mų. Tiesa, pavertus „Tauro“ bendrabutį šeimyniniu, suma žėjo valgyklos apyvarta, ku ri apsprendžia darbuotojų skaičių. Dabar sunkiau tvar kyti didelius gamybinių pa talpų ir pietų salės plotus. „Tauro“ valgykloje būtų tikslinga, sumažinus sėdimų vietų skaičių, gamybines pa talpas perkelti j vieną lygį su prekybine sale. Tada pa gerėtų patiekalų kokybė, jų prekinė išvaizda, būtų su-stiprinta kontrolė. Negalime nepažymėti, kad laikraštyje paminėti kai ku rie faktai neatitinka tikrovės. Straipsnio autoriai pernelyg kategoriškai teigia, kad val gyklų ir bufetų darbuotojai sukčiauja. Tuo tarpu net penkiuose iš dešimties sura šytų š. m- kovo—lapkričio
mėnesiais aktų nustatyti nepriskaičiavimai (apskaičiuota nebuvo). Žinoma, nepriskaičiavimai nėra teigiamas reiš kinys, bet tai parodo, kad dar pasitaikantys apskaičiavi mai nėra sistema, ir valgyk los administracija su šia blo gybe nesitaiksto. Studentų valgyklos kolek tyvas dės visas pastangas, kad studentai būtų aptarnau jami gerai ir greitai. L. MINKEVIČIUS „Studentų“ valgyklos direktorius Susipažinę su „Tarybinio studento" Nr. 34, išspausdin tu A. Jasinskaitės ir A. Pavilonio straipsniu „Balsas ty ruose", atsakome, kad „Ju ventus" valgykloje gamybinę praktiką atlieka Vilniaus Pre kybos mokyklos 31 mokslei vis. Ši gamybinio mokymo
neigiamą vaid
I. ŪSAITĖ, A. BRAZAUSKAS menį suvaidino naujosios
S. KAVALIAUSKAS
LLKJS UNIVERSITETO KOMITETE Gruodžio 13 d. įvykusiame komiteto posėdyje buvo ap tarti spaudos platinimo 1974 m. I ketvirčiui rezultatai. Jie, palyginus su praėjusiais me tais, šoktelėjo 3%. Dabar 7704 studentai užsiprenumera vo 6273 egzempliorius. Kom jaunuoliški leidiniai sudaro 43,1%. Geriausiai spaudą platino Teisės, Gamtos, Chemijos, Matematikos ir mechanikos fakultetų komjaunimo orga nizacijos. Jų komjaunimo biu rai apdovanoti komiteto Gar bės raštais. Šiame bare ne ką nuveikė Finansų ir apskai tos fakultetas (leidinius užsi prenumeravo tik 33,3% stu dentų).
joje aktyviai dalyvavo stu istorijai. Kruopščiai pa dentai. Tai rodo, kad šiais rinkti istoriniai faktai ir klausimais domimasi. duomenys įtikinančiai ro
bazė respublikiniame konkur se, skirtame TSRS 50-mečio garbei, buvo pripažinta ge riausia gamybinio mokymo baze ir užėmė pirmą vietą. Visiems moksleiviams as mens higienos taisyklės yra išaiškintos ir jų paprastai lai komasi. Minėta moksleivė R. Polito nors ir nepasižymi drausmin gumu bei tvarkingumu, ta čiau norime patikėti, kad sa vo klaidas supras ir padarys atitinkamas išvadas. Kadangi ir anksčiau ji buvo svarstyta už panašius nusižengimus, Pe dagogų tarybos posėdžio nu tarimu R. Politai sumažintas elgesys iki 3. Moksleivė Buteikytė įspė ta, nes anksčiau nepastebėta, kad ji pažeidinėtų drausmę bei asmens higienos taisykles. B. LEKAVIČIUS Mokyklos direktorius
religijos platintojai. V. Peleckaitė savo pranešime kalbėjo apie katalikų dvasininkijos vaidmenį lietuvių nacionaliniame judėjime, parodė jų veik los reakcingumą. A. Janonytė pateikė daug įdo mių ir įtikinančių duome nų apie dvasininkų paja mas buržuazinėje Lietuvo je, iš kurių matyti, kad katalikų ir kitos bažny čios tuo metu nė kiek ne mažiau už buožiją ar miesto buržuaziją engė ir išnaudojo lietuvių liaudį. N. Bražytės pra nešimas apie dabartinę Lietuvos katalikų bažnyčios padėtį, naujus poslinkius po II Vatikano susirinkimo, atskleidė pri sitaikėlišką katalikų baž nyčios poziciją, siekiant neatsilikti nuo laiko rei kalavimų ir neprarasti „avelių"... Reakcingą ka talikų dvasininkijos ir Va tikano vaidmenį šiuolaiki niame pasaulyje parodė C. Ratkevičius savo pra nešime „Vatikanas ir ka talikybė imperializmo tar nyboje“. Konferenciją už baigė V. Maciūtės prane šimas „Religijos socialinė esmė“. Konferencijai ir dar bams vadovavo dėst. S. Kavaliauskas.
„TS“ inf.
DAR KARTĄ „PASKUTINĮ KARTĄ*? Edmundo Malecko, Me dicinos fakulteto III k. studento, pavardė mūsų skaitytojams turėtų būti žinoma. Apie jo negerą elgesį ir bandymą studen tauti esame rašę „Tarybi niame studente". E. Maleckas jau buvo pašalin tas iš Universiteto ir tik išimties tvarka vėl grąžin tas. Kaip gi dabar sekasi šiam vaikinukui? Štai jo paties gruodžio 10 d. rašy ti žodžiai: „Pastaruoju lai ku apleidau mokslus... Turiu vieną prasižengimą, dėl kurio esu nekaltas. Lapkričio 28 d. vakare aš su draugu ėjome iš kavi nės „Neringa". Mano draugas buvo labai įgė ręs, dėl to gatvėje triukš mavo. Milicijos mašina mus nuvežė į skyrių. Aš ir mano draugas nubausti bauda". Čia pat, pamiršęs savo „nekaltybę", pride da: „Pasižadu neišgerinėti". Paprastai sakant, pa skutinis kartas... O kiek gi jų jau buvo, Edmundai? Tiesa, kad čia tikrai pa skutinis kartas, vis dėl to norim tikėti. Tikėti ne tik pačiu studentu, bet ir rek toriaus įsakymu: „Už girtuokliavimą, chuliga nišką elgesį ir akademi nės drausmės laužymą pa reikšti E. Maleckui griež tą papeikimą su paskuti niu (mūsų pabraukta — A. D.) įspėjimu." A. DARGUŽIS
LIUDMILA STEPONAITIENE
gruodžio 16 d. tragiškai žuvo Vilniaus Dar bo Raudonosios Vėliavos or dino Valstybinio V. Kapsuko universiteto Medicinos fakul teto Vaikų ligų katedros ve dėja, profesorė, medicinos mokslų daktarė LIUDMILA STEPONAITIENĖ. Velionė gimė 1921 m. spa lio 9 d. Kalinino srityje, mo kytojų šeimoje. 1937 m. bai gusi Jurbarko gimnaziją, L. Steponaitienė įstojo į Kauno universiteto Medicinos fakul tetą, kur baigė 3 kursus. Di džiojo Tėvynės karo metu evakuavosi į Tarybų Sąjun gos gilumą ir toliau studija vo Permės universitete, kurį baigė 1944 m. Tais pačiais metais ji grįžo į išvaduotą
Tarybų Lietuvą ir pradėjo dirbti Sveikatos apsaugos liaudies komisariato vyres niąja inspektore ir Vilniaus universiteto Medicinos fakul teto Vaikų ligų katedros asis tente. 1958 m. L. Steponaitienė apgynė medicinos mokslų m. kandidatės, o 1970 medicinos mokslų daktarės disertacijas. 1964 m. paskir ta Vaikų ligų katedros do cente, o 1966 m. — katedros vedėja. 1972 m. L. Steponai tienei suteiktas mokslinis profesorės vardas. Nuo 1951 m. L. Steponai tienė buvo TSKP narė. Prof. L. Steponaitienė bu vo labai kvalifikuota peda gogė ir gydytoja, energinga organizatorė, nepaprastai nuoširdi draugė. Per ilgus darbo metus ji paruošė ir iš leido į gyvenimą šimtus vai kų ligų specialistų. Konsulta vo daugelyje Vilniaus miesto ir rajonų ligoninių, poliklini kų, aktyviai dalyvavo organi zuojant visas pediatrų kon ferencijas ir suvažiavimus. Prof. L. Steponaitienė parašė apie 200 mokslinių ir sanita rinio švietimo darbų, keletą monografijų, buvo pirmojo lietuvių kalba vaikų ligų va dovėlio bendraautorė. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą prof. L. Steponaitienė apdovanota me daliu „Už gerą darbą Didžio jo Tėvynės karo 1941—1945 metais“, Lenino jubiliejaus medaliu, Lietuvos TSR Aukš čiausiosios Tarybos Prezidiu mo Garbės raštais, Vilniaus miesto D2DT Vykdomojo ko miteto Garbės raštu, „Sveika tos apsaugos žymūno“ ženk leliu.
PETRAS
BAUBLYS
1973 m. gruodžio 16 d. tra giškai žuvo Vilniaus univer siteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų katedros docen tas, LTSR nusipelnęs gydyto jas, medicinos mokslų kandi datas PETRAS BAUBLYS. Velionis gimė 1914 m. ge gužės mėn. 23 d. Lydos mieste, mokytojų šeimoje. 1931 m. baigęs gimnaziją, įstojo j Kauno universiteto Medicinos fakultetą, kuri bai gė 1936 metais. 1937 m. ku rį laiką dirbo Raudonojo Kryžiaus sanatorijoje A. Pa nemunėje. Tais pačiais metais gyd. P. Baublys pradėjo Kauno universiteto Šviesus prof. L. Steponai dirbti tienės atminimas visam lai Medicinos fakulteto Vaikų li katedros asistentu, kur kui liks jos bendradarbių, gų mokinių, ligonių, artimųjų ir dirbo iki universiteto užda pažįstamų širdyse. rymo.
1942 m. gyd. P. Baublys pra dėjo dirbti Kauno Kūdikių namų vedėju. Vokiečių oku pacijos metais P. Baublys pasižymėjo kaip antifašisti nio judėjimo dalyvis. Nuo 1944 m. gyd. P. Baub lys dirbo Vilniaus universite to Medicinos fakulteto Infek cinių ir vaikų ligų katedros vedėju, o nuo 1954 m. iki pa skutiniųjų dienų buvo Vaikų ligų katedros docentas. Doc. P. Baublys buvo ge ras dėstytojas, išauklėjęs ke letą šimtų Lietuvos gydyto jų - pediatrų. 1944 — 1946 m. gyd. P. Baublys taip pat dir bo Sveikatos apsaugos komi sariato motinos ir vaiko gy dymo ir profilaktikos įstaigų valdybos viršininku, kūrė okupacijos metais sugriautas įstaigas. 1950 — 1958 m. doc. P. Baublys buvo LTSR Svei katos apsaugos ministerijos vyriausiasis pediatras, orga nizavo ir vadovavo Lietuvos TSR gydytojų - pediatrų dar bui. 1969 m. P. Baublys apgy nė medicinos mokslų kandi dato disertaciją. Jo plunks nai priklauso daugiau kaip 100 mokslinių ir mokslo po puliarinimo darbų, keletas monografijų. Jam vadovau jant, parengtas ir išleistas vaikų ligų vadovėlis. Doc. P. Baublys nuo 1965 m. vado vavo respublikinei Pediatrų mokslinei draugijai, daug metų buvo „Sveikatos Ap saugos“ ir „Pediatrijos“ žur nalų redkolegijos narys. Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą docentas P. Baublys apdovanotas Di džiojo Tėvynės karo II laips nio ordinu, „Sveikatos ap saugos žymūno“ ženkleliu, dviem LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Garbės raštais. Doc. P. Baublio niekada neužmirš jo mokiniai, paci entai, bendradarbiai, arti mieji ir visi jį pažinoję.
RAIMONDAS LUČINSKAS
Nuo 1967 m. iki 1970 m R Lučinskas buvo Medicinos fakulteto prodekanas, o naskutiniaisiais metais — Me dicinos fakulteto tarybos sekretorius.
1965 m. R. Lučinskas |stojo į TSKP narius. 1 R. Lučinskas buvo gabus dėstytojas, gydytojas ir mokslininkas. Jis parašė daugiau kaip 30 moksliniu darbų, skaitė paskaitas stu dentams ir gydytojams, kon sultavo ligonius Vilniaus miesto vaikų ligoninėse ir poliklinikose. Doc. R. Lu činskas buvo „Žinijos“ drau gijos, pediatrų mokslinės draugijos narys, dalyvavo organizuojant pediatrų kon ferencijas ir suvažiavimus.
Už aktyvią visuomeninę veiklą doc. R. Lučinskas bu vo apdovanotas Lietuvos TSR 25-mečio atminimo ženk leliu. Doc. R. Lučinsko atminimas ilgai liks gyvas visų jį pa žinojusių širdyse.
K. AMBROZAITIS, P. BERm. gruodžio 16 d. tragiškai žuvo Vilniaus uni NATAVlCIUS, A. BLAŽYS. P versiteto Medicinos fakulteto ČIBIRAS, P. EIGMINAS, V. Vaikų ligų katedros docen J. GRIGONIS, A. tas, medicinos mokslų kan GAVELIS, L U- GRALIAUSKAS. S. IMBRASAS. didatas RAIMONDAS C I N S K A S. P. KALTENIS, S. KEBLAS. S. Velionis gimė 1938 m. lap KERŠANSKAS, M. KRIKŠTOkričio 16 d. Alytuje, tarnau J. KUBILIUS. V. tojų šeimoje. 1956 m. baigęs PAITIS, vidurinę mokyklą, R. Lučins- KVIKLYS, L. LAUCEVIČIUS, kas įstojo į Vilniaus univer A. MARCINKEVIČIUS, J. siteto Medicinos fakultetą, D. MIKALAUSkurį baigė su pagyrimu 1962 MARKULIS. m. Kaip gabus studentas,:, R. ~ KAITĖ, E. NEKRAŠAS, P. Lučinskas buvo paliktas NORKŪNAS. S. PAVILONIS, fakultete, dirbti Medicinos Nuo 1964 metų Jis buvo Vai- H. POLUKORDAS, M. SAKAkų ligų katedros asistentas. LkNSKAS, V. STASKONIS, A. 1971 m. apgynė medicinos SUCILA, B. SUDAVICIUS, P. mokslų kandidato disertaciS. TREPSYS. J, ją, o 1973 m. jam suteiktas ŠIMULIS, mokslinis docento vardas. USONYTF. P. VISOCKAS.
Dvi muškietininkų dienos Mūsų sporto salėje žvan gėjo dabartinių muškietinin kų ginklai. Gruodžio 15—16 dienom)^ čia vyko tradicinis Pabaltijo ir Baltarusijos uni versitetų bei Vilniaus inžine rinio statybos instituto fech tuotojų turnyras. Jame da lyvavo 65 sportininkai, tarp jų — 12 sporto meistrų, 18 kandidatų į sporto meistrus, Tokio masto varžybos mūsų Universitete surengtos pirmą kartą. Šeštadienį vyko asmeninės varžybos pagal ginklo rūšis. Merginų grupėje pirmą vietą iškovojo kand. į sp. m. M. Petrovą iš Tartu. Mūsų stu dentės į geriausiųjų aštuntu ką nepateko.
Kardininkų varžybas laimė jo VISI studentas kand. į sp. . _ m. P. " Venckūnas. Mūsų atstovas S. Mikėnas liko septintas, Kitų mūsų kardininkų vietos (A. Kuzino ir R. Bezekavičiaus) kuklesnės. Špagistų varžybose dėl nu galėtojo vardo kovojo 20 sportininkų, kurių pusė spor to meistrai ir kandidatai. Apie kovų įtampą kalba ir tas faktas, kad pasibaigus fi nalinėms kovoms, penki da lyviai turėjo po penkias per gales. Jie turėjo dar kartą persikauti. Nugalėtoju tapo sporto meistras iš VISI R. Jogėla. Antras — kand. į sp. m. A. Bobuchas iš Rygos, trečias — MF I k. studentas
kand. į sp. m. E. Mačiūnas. Finalinėse kovose taip pat dalyvavo FF pirmakursis A. Abišala. Jis užėmė 8 vietą ir baigė vykdyti kandidato į sporto meistrus reikalavimus. Rapyrą geriausiai valdė sporto meistras iš Baltarusijos universiteto V. Gutkovskis Mūsų rapyristai į finalą ne pateko. Sekmadienio rytą prasidėjo komandinės varžybos. Mūsų universiteto merginos L. Pliupelytė, B. Stankevičiūtė ir O. Vasina vienodais rezultatais Fechtuotojų turnyro iškilmingas atidarymas. pralaimėjo Tartu ir Rygos fechtuotojoms ir liko turnyro autsaiderėmis. Merginų nale rezultatu 5:1 įveikusi siteto komanda ir ją nugalė rapyrisčių kovas laimėjo Tar minskietes. jo rezultatu 5:2. Dėl pirmos tu universiteto komanda, fiKardininkų varžybos prasi vietos jie kovėsi su VISI dėjo mūsų komandos (S. Mi špagistais, kurių komandoje kėnas, R. Bezekavičius, A. — 2 sp. m. ir kandidatas į Kuzinas) susitikimu su rygie- sp. m. Mūsiškiai nepabūgo čiais. Nugalėjo mūsiškiai — tituluotų varžovų ir pirmavo 5:3. Tačiau kitą susitikimą 3:0. Tačiau VISI atstovai re pralaimėjo turnyro nugalėto zultatą vis dėlto sušvelnino jai — VISI komandai bei ko iki 4:4, o lemiamoje kovoje voje dėl trečios vietos 0:5 — ir persvėrė savo naudai minskiečiams ir liko ketvir — 5:4. Taigi mūsų vaikinams liko „sidabras". toje vietoje. Rapyristų kovas laimėjo Mūsų špagistų garbę gynė E.. Mačiūnas, A. Abišala ir V. VISI studentai. Mūsų koman Samsonovas. Pirmoje kovoje dai pritrūko vieno žaidėjo jie susitiko su Rygos univer- (pavėlavo) ir ji į kovą su
A. STANEVIČIAUS nuotraukose: Mūsų špagistai A. Abišala (pirmas iš kairės) ir V. Samsonovas (pirmas iš dešinės). Vienas kovų momentas (dešinėje).
LAIKRAŠTIS EINA NUO 1950 METŲ
KAINA 2 KAP.
Draugystės ryšiai sieja mū sų ir Odesos universitetų Filologijos fakultetų sporti ninkus. Pradžioje rašėme vie-
ni kitiems laiškus. Visai ne seniai nusišypsojo laimė pa tiems nuvykti į miestą did vyrį. Mūsų krepšininkės vieš nagėje žaidė draugiškas rung tynes su vietos universiteto filologėmis. Atkaklią ir įdo mią kovą laimėjo mūsiškės. Rezultatas — 64:54. Rezulta tyviausia buvo V. Rupšytė, pelniusi komandai 28 taškus.
2 32000 Vilnius — MTP-3 REDAKCIJOS ADRESAS: Universiteto g. 3, „Tarybinis studentas" Telefonas — 25884 ketvirtadieniais spaustuvėje — 29815
būsimaisiais inžinieriais nega lėjo stoti. Dėl vieno koman dos nario nedrausmingumo mūsiškiai smarkiai nukentė jo — liko paskutiniai. Komandomis nugalėjo VISI fechtuotojai, nors ir kovojo be merginų. Antroje vietoje — Tartu, trečioje — Minsko ketvirtoje — Vilniaus, penk toje — Rygos universitetu fechtuotojai.
Dėst. a. Špokas varžybų vyr. teisėjas. V. PUTEIKIS
Viešnagės metu mergini aplankė įžymiąsias Odesoj vietas. Pavasarį laukiame od®»ie čių. Žadame žaisti draugišs3’ krepšinio bei futbolo run? tynęs, supažindinsime svečia su Vilniumi. R. TOTORAITIFll. F sporto taryb05 pirmininką5
Tlražas 4600 egz. Užs. Nr. 4876 LV 15418
REDAKTORES ALGIS KUSTA